Chemoterapinė onkologija - VU Medicinos fakultetas - Vilniaus ...

2. Rezidentūros programos aprašoTURINYS1. Tituliniai lapai1.1. Titulinis lapas................................................................................................ 11.2. Antrasis titulinis lapas................................................................................... 22. Rezidentūros programos aprašas ……………………………………………….. 33. Nutarimas dėl rezidentūros studijų programos teikimo (patvirtinimo)................. 44. Programos paskirtis ir tikslai................................................................................. 65. Programos sandara ir turinys................................................................................. 76. Studijų vykdymas................................................................................................... 117. Rezidentų vadovai ir dėstytojai (koordinatoriai).................................................. 138. Programos aprūpinimas......................................................................................... 149. Išoriniai ryšiai........................................................................................................ 1410. Vidinis studijų kokybės užtikrinimas..................................................................... 1511. Numatomas rezidentų skaičius ir kvalifikacija...................................................... 15PRIEDAIP1. Privalomųjų studijų dalykų (modulių) programos ……………………………… 16P2. Numatomų rezidentų vadovų, ciklų vadovų ir dėstytojų sąrašas ………………. 114P3. Rezidentų vadovų, ciklų vadovų ir dėstytojų mokslinės ir pedagoginės veiklosaprašai …………………………………………………………………………... 120P4.P5.Registruotų n krypties studijų programų aprašas ………………………………..Kiti priedai ………………………………………………………………………2312413

alandžio 11d. Nr. ISAK-480/V-210), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministroįsakymą dėl bendrųjų gydytojo onkologo chemoterapeuto rengimo reikalavimų tvirtinimo(2005 m. liepos 5 d. Nr. V-545).Ši programa yra tampriai susijusi su onkologijos radioterapijos rezidentūros programa,kadangi sergantieji onkologinėmis ligomis yra gydomi kombinuotai, t.y. chirurginiaismetodais, spinduline terapija, chemoterapija, imunoterapija ir kitais metodais.5. Programos sandara ir turinysOnkologijos chemoterapijos rezidentūros metu 2 metus rezidentas mokosi vidaus ligųdiagnostikos ir gydymo pagrindų Vilniaus universiteto ligoninėje Santariškių klinikos(VULSK). Baigus 2 metų bendrosios vidaus ligų programos studijas, rezidento studijų bazėyra Vilniaus universiteto Onkologijos institutas (VUOI). Instituto klinikoje sukauptasdidžiulis patyrimas diagnozuojant ir gydant įvairių lokalizacijų piktybinius navikus.1 lentelė. Onkologijos chemoterapijos rezidentūros bendras planasRezidentūrosCiklai Trukmė VietametaiI 1. Nefrologija 1 mėn.VULSK(4 kreditai)2. Endokrinologija 1,5 mėn.(6 kreditai)3. Gastroenterologija ir dietologija 1,5 mėn(6 kreditai)4. Dermatovenerologija 1 mėn.4 (kreditai)5. Bendroji onkologija ir2,5 mėn.hematologija(10 kreditų)6. Pulmonologija 1,5 mėn(6 kreditai)7. Alergologija 1 mėn.(4 kreditai)8. Infekcinės ligos 1 mėn.(4 kreditai)II 1. Kardiologija ir reanimacija 3 mėn.(12 kreditų)2.Geriatrija1,5 mėn.(6 kreditai)3. Reumatologija 1 mėn.(4 kreditai)VULSK5

4. Neurologija 1 mėn.(4 kreditai)5. Radiologija 1 mėn.(4 kreditai)6. Anesteziologija ir reanimacija 1,5 mėn.(6 kreditai)7. Vidaus ligų diferencinėdiagnostika1 mėn.(4 kreditai)IIIIV8. Patologija 1 mėn.(4 kreditai)1. Navikų etiologija, biologija,epidemiologija ir profilaktika3 mėn.(14 kreditų)2. Piktybinių navikų diagnostika 2,5 mėn.(10 kreditų)3. Piktybinių navikų gydymo5 mėn.pagrindai(20 kreditų)Laisvai pasirenkamieji ciklai4. Gera klinikinė praktika 1 sav.(1 kreditas)5. Paliatyvus sergančiųjų piktybiniaisnavikais gydymas ir reabilitacija2 sav.(2 kreditai)6. Fotosensibilizuotų navikų terapija ir 1 sav.diagnostika(1 kreditas)7. Klinikinė genetika 1 mėn.4 kreditai1. Priešnavikiniai vaistai, jų veikimo 1 mėn.mechanizmai, klasifikacija,(4 kreditai)nepageidaujamas poveikisorganizmui2. Piktybinių navikų imunoterapija 1 mėn.(4 kreditai)VUOIVUOI6

3. Atskirų lokalizacijų piktybiniųnavikų gydymas: Lūpos vėžys Burnos ertmės piktybiniainavikai Skydliaukės vėžys Gerklų vėžys Plaučių vėžys Tarpuplaučio navikai Stemplės vėžys Skrandžio vėžys Kolorektalinis vėžys Kasos vėžys Kaulų piktybiniai navikai Odos melanoma Odos vėžys Minštųjų audinių navikai(sarkomos) Krūties vėžys Vulvos vėžys Makšties vėžys Gimdos kaklelio vėžys Gimdos kūno vėžys Kiaušidžių vėžys Varpos vėžys Priešinės liaukos vėžys Sėklidės vėžys Inkstų vėžys Šlapimo pūslės vėžys Trofoblastiniai navikai Hodžkino limfoma Ne Hodžkino limfoma Daugybinė mieloma Vaikų navikai9 mėn.(36 kreditai)Laisvai pasirenkamieji ciklai4. Krūties ikinavikinės ligos ir vėžys 2 sav.(2 kreditai)5. Plaučių vėžys ir tarpuplaučio 2 sav.piktybiniai navikai(2 kreditai)6. Priešinės liaukos vėžys 2 sav.7. Vėžio žymenų klinikinisvertinimas(2 kreditai)1 sav.(1 kreditas)8. Laboratorinė medicina 1 sav.1 kreditasPastaba: pasirenkamojo ciklo atvejais busatitinkamai trumpinami kiti ciklai.7

Pirmaisiais ir antraisiais rezidentūros metais rezidentas susipažįsta su vidaus ligųdiagnostikos ir gydymo principais. Mokymo procesas apima 16 ciklų (1 lent.).Trečiaisiais rezidentūros metais rezidentas studijuoja navikų etiologiją, biologiją,vėžio epidemiologiją ir profilaktiką, mokosi piktybinių navikų diagnostikos ir gydymopagrindų. Mokymo procesas apima 7 ciklus (1 lent. ). Tarp kurių yra 4 laisvai pasirenkamiejiciklai.Rezidentas privalo: Įgyti teorinių žinių apie ląstelės malignizacijos priežastis ir mechanizmus, apieprotoonkogenus, onkogenus bei naviką slopinančius genus; Žinoti rizikos veiksnius, sąlygojančius įvairių lokalizacijų navikų atsiradimą, vėžioprofilaktikos ir kontrolės pagrindus; Būti susipažinęs su eksperimentinės onkologijos (eksperimentai su navikinėmisląstelėmis bei indukuojamaisiais ir skiepijamaisiais navikais), molekulinės biologijos(molekulinės biologijos metodų – citogenetinis, tėkmės citometrija, polimerazėsgrandininė reakcija – panaudojimo galimybėmis onkologijoje) bei navikų patologijos(TNM klasifikacija, citologiniai, histologiniai, histocheminiai, imunohistocheminiaimetodai) pagrindais; Žinoti priešnavikinės medikamentinės terapijos indikacijas; Išmanyti piktybinių navikų diagnostikos (kompleksinė navikų diagnostika,kompiuterinė tomografija, ultragarsinė diagnostika, endoskopija, videolaparaskopija)principus; Išmanyti sergančiųjų piktybiniais navikais gydymo (chemoterapija, imunoterapija,chirurgija, spindulinė terapija, jų derinimas) principus.Įgyti praktinių įgūdžių: interpretuoti laboratorinių (biocheminių, morfologinių, genetinių) tyrimų rezultatusklinikinės ligos eigos kontekste; planuoti paciento kompleksinį ištyrimą siekiant nustatyti naviką bei jo išplitimolaipsnį; formuluoti diagnozę; skirti priešnavikinius vaistus.Įgyjęs trečiasiais rezidentūros metais piktybinių navikų diagnostikos ir gydymopagrindų, ketvirtaisiais metais rezidentas gauna žinių apie atskirų lokalizacijų piktybiniųnavikų gydymą. Ypatingas dėmesys skiriamas piktybinių navikų medikamentinei terapijai.Mokymo procesas apima 8 ciklus (1 lent.).8

Rezidentas privalo: įgyti teorinių žinių apie priešnavikinių vaistų veikimo mechanizmus; žinoti piktybinių navikų medikamentinės terapijos indikacija ir kontraindikacijas; išmanyti neoadjuvantinės ir adjuvantinės chemoterapijos principus; įgyti praktinių įgūdžių planuoti sergančiojo onkologinėmis ligomis gydymo taktiką bei numatyti prognozę; mokėti vertinti gydymo atsaką; mokėti įvertinti medikamentinės terapijos nepageidaujamą poveikį organizmui(komplikacijas); mokėti atlikti tokias manipuliacijas: kaulų čiulpų aspiraciją ir biopsiją; lumbalinę punkciją.6. Studijų vykdymasRezidento darbą koordinuoja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesoriai ardocentai. Tiesiogiai už rezidento darbą atsako rezidentūros vadovas. Rezidento vadovas,atsižvelgdamas į kiekvieno ciklo programą, sudaro konkretų rezidento darbo planą, t.y.pažymi, kur vyksta ciklas, kas skaito paskaitas ar praveda praktinius užsiėmimus.Teorinė ciklo dalis yra: paskaitos, kurios skaitomos kiekvieno ciklo metu; jos sudaro apie 20 proc. cikluiskirtų valandų; moksliniai seminarai (2 val/sav.) literatūros referavimas skyrių rytinėse konferencijose (kas ketvirtį); literatūros referavimas ar pasisakymas mokslininkų susirinkime (kas pusmetį); dalyvavimas institucijoje organizuojamuose tobulinimo kursuose (1 kartą/metus),patologoanatominėse konferencijose, draugijų posėdžiuose.Praktinė ciklo dalis yra: darbas laboratorijose ar kituose padaliniuose bei atitinkamose klinikose pagal cikloprogramose numatytą grafiką; budėjimai (ne mažiau kaip 4 kartus/mėn. po 12 val.); atsiskaitymai už budėjimus rytinėse konferencijose.9

Praktinių užsiėmimų dalis sudaro apie 80 proc. ciklui skirtų valandų.Ir VULSK, ir VUOI rezidentas įgyja žinias ir gebėjimus būtinus onkologuichemoterapeutui. VULSK yra Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos katedra, kurigarantuoja kokybišką rezidentų rengimą. Pirmuosius du metus rezidentas mokosi vidaus ligųdiagnostikos ir gydymo pagrindų. Mokydamasis VUOI rezidentas gilinasi į piktybinių navikųchemoterapiją bei su ja susijusius dalykus.Atsižvelgiant į Instituto uždavinius: vykdyti onkologijos šakos tarptautinio lygio mokslinius tyrimus; teikti specializuotas onkologijos asmens sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvosgyventojams; kartu su Vilniaus universitetu rengti mokslininkus ir specialistus; metodiškai vadovauti pacientų, sergančių onkologinėmis ligomis, diagnostikai irgydymui Lietuvoje –rezidentas susipažįsta su onkologijos mokslo pasiekimais, įgyja žinių apie mokslotiriamąjį darbą, įgyja praktinių įgūdžių gydant sergančiuosius įvairių lokalizacijų navikais.Apie tokią galimybę liudija Instituto struktūra. Čia yra mokslinės laboratorijos (Vėžiobiologijos, Eksperimentinės onkologijos, Biomedicinos fizikos), kuriose atliekami vėžiniųląstelių proliferacijos ypatumų ir imunologinių mechanizmų, navikų ir organizmo sąveikos,fotosensibilizuotos navikų terapijos pirminių vyksmų tyrimai. Su vėžio kontrolės irprofilaktikos atliekamomis programomis rezidentus supažindina Vėžio registro ir Vėžioprofilaktikos skyriaus darbuotojai.Institute yra Chirurgijos, Konservatyvios navikų terapijos ir Konsultacinės pagalbos irdiagnostikos klinikos. Chirurgijos klinikoje yra 260 stacionaro lovų, per metus atliekama per6 tūkst. operacijų. Konservatyvios navikų terapijos klinikoje yra 145 stacionaro lovos, veikia12 lovų dienos stacionaras, per metus gydoma per 4500 pacientų. Konsultacinėje poliklinikojeper metus priimama daugiau kaip 90 tūkst. pacientų. Mokydamasis minėtose VUOI klinikoserezidentas įgauna praktinių gebėjimų diagnozuoti onkologines ligas ir gydyti sergančiuosiusšiomis ligomis.Rezidentų darbo laiko trukmė ta pati, kaip ir rezidentūros bazės gydytojo. Gydytojasrezidentas vadovo nuožiūra ir jo prižiūrimas stacionare kuruoja 5-7 pacientus, atlieka tyrimusir vadovo pavestas manipuliacijas; suderinęs su vadovu skiria gydymą, išrašo receptus, apieatliktą darbą referuoja vadovui. Pritarimą gydytojo rezidento veiklai vadovas pažymi parašuligos istorijoje, ambulatorinėje kortelėje ar kitame dokumente. Rezidentas budi ne mažiaukaip 4 kartus per mėnesį po 12 valandų.10

Kiekvieno ciklo pabaigoje rezidentas ar keli rezidentai privalo laikyti įskaitą. Įskaitapriima ciklo ar rezidento vadovas. Neišlaikęs įskaitos rezidentas pakartotinai ją gali laikyti tikpo dviejų mėnesių. Įskaitą galima laikyti ne daugiau kaip du kartus; po to, neišlaikęs įskaitos,rezidentas šalinamas iš rezidentūros.Po trečiųjų ir ketvirtųjų rezidentūros metų VUOI direktoriaus sudaryta komisijarezidentą atestuoja. Komisiją sudaro 5 asmenys: pagrindinių ciklų vadovai (3 asmenys),rezidento vadovas ir asmuo, kuruojantis VUOI rezidentūros programų atlikimą. Komisija,atestuodama rezidentą, vertina jo teorines žinias (rezidentas atsako žodžiu bei pateikia trumpąplaną raštu) bei praktinius įgūdžius pateikdama situaciją, pagal kurią rezidentas numatonavikų diagnostikos ar gydymo taktiką bei ligos prognozę.Rezidentui suteikiamos sąlygos dirbti mokslo tiriamąjį darbą. Šis darbas gali būti jauatliekamo VUOI mokslo tiriamojo darbo, patvirtinto Lietuvos bioetikos komitetoBiomedicininių tyrimų komisijoje, fragmentas. Jei rezidentui planuojamas naujas darbas,rezidentas turi parengti trumpą darbo protokolą ir patvirtinti jį VUOI Taryboje ir Lietuvosbiomedicininių tyrimų komisijoje. Tiriamojo darbo vadovu gali būti rezidento vadovas armokslinių darbo, kurio fragmentą rezidentas atlieka, vadovas. Ketvirtųjų metų pabaigojerezidentas turi pateikti referatą kurį privalo savo parašu įvertinti rezidentūros vadovas, armokslinį straipsnį.Dėl svarbių priežasčių (liga, gimdymas) rezidentūra gali būti laikinai nutraukiama irtęsiama vėliau. Jei rezidentūra dėl pateisinamos priežasties buvo nutraukta ilgiau nei 2mėnesius, ji atitinkamai pratęsiama.Įvykdęs rezidentūros programą, asmuo laiko baigiamąjį egzaminą birželio mėn.Baigiamąjį rezidentūros egzaminą organizuoja Vilniaus universiteto rektoriaus įsakymusudaryta komisija. Komisija sudaroma ne mažiau kaip penkių narių. Du narius gali skirtiSveikatos apsaugos bei Švietimo ir mokslo ministerijos. Iniciatyvos teisę raštu siūlyti savoatstovus turi ir atitinkamos gydytojų specialistų draugijos. Egzaminas vyksta raštu arba raštuir žodžiu. Komisija vertina rezidento teorines žinias, gebėjimus atlikti mokslo tiriamąjį darbąir praktinius gebėjimus. Rezidentas turi būti supažindinamas su egzaminų klausimais,parengtais pagal rezidentūros studijų programą. Rezidentui pateikiami 3 klausimai: pirmasis –iš vėžio biologijos, epidemiologijos ir profilaktikos, antrasis – vėžio diagnostikos, trečiasis –vėžio gydymo taktikos ir prognozės. Į šiuos klausimus rezidentas atsako žodžiu bei pateikiatrumpą atsakymą raštu. Gebėjimus atlikti mokslo tiriamąjį darbą bei apibendrinti rezultatuskomisija vertina pagal parengtą referatą ar atspausdintą mokslinį straipsnį. Siekiant įvertintipraktinius gebėjimus rezidentas žodžiu atsako į pateiktą klausimą, susijusį su konkrečia11

klinikine situacija ar klinikiniu atveju. Rezidento atsakymams įvertinti naudojama 10 balųvertinimo sistema.Išlaikius baigiamąjį egzaminą, rezidentui išduodamas atitinkamas pažymėjimas. Baigęrezidentūrą gydytojai darbą susiranda patys. Neišlaikiusiam egzaminą rezidentui sudaromossąlygos laikyti egzaminą pakartotinai, bet ne anksčiau kaip po 6 mėnesių. Baigiamąjįegzaminą leidžiama perlaikyti ne daugiau kaip 2 kartus.7. Rezidentų vadovai ir dėstytojai (koordinatoriai)Rezidento vadovu gali būti VUOI klinikos vadovas, skyriaus vedėjas, vyriausiasis arvyresnysis mokslo darbuotojas ar aukščiausios kvalifikacijos gydytojas, turintis ne mažesnįkaip 5 metų darbo stažą pagal profesinę kvalifikaciją. Rezidento vadovo kandidatūraaptariama atitinkamoje klinikoje priklausomai nuo rezidento pasirinktos specializacijos.Atrinkti kandidatai siūlomi tvirtinti VUOI Taryboje. Siūlomas kandidatas turi pateikti Tarybaisavo mokslinės ir pedagoginės veiklos aprašą. Tarybos siūlymu vadovai skiriami VUMedicinos fakulteto dekano įsakymu.Ciklo vadovais gali būti atitinkamų onkologijos mokslo krypčių vyriausieji arvyresnieji mokslo darbuotojai, klinikų vadovai ir skyrių vedėjai, kurie atlieka mokslo tiriamąjįir gydomąjį darbą ir turi ne mažesnį kaip 5 metų darbo stažą pagal profesiją. Ciklo vadovųkandidatūros aptariamos atitinkamuose VUOI padaliniuose ir tvirtinami Taryboje pateikusmokslinės, pedagoginės ir praktinės veiklos aprašus. Tarybos siūlymu ciklo vadovai skiriamiVUOI direktoriaus įsakymu.P2 priede pateikiamas numatomas rezidentų vadovų, ciklo vadovų bei dėstytojųsąrašas. Ir rezidentūros vadovų, ir ciklo vadovų, ir dėstytojų mokslinės ir profesinės veikloskvalifikacija pateikiama P3 prieduose. VUOI nėra pedagoginių etatų, pagal atitiktį vyriausiejimokslo darbuotojai prilyginami profesoriams, vyresnieji – docentams. Šie asmenys ir yrapagrindiniai rezidentų dėstytojai.VUOI direktoriaus pavaduotojas mokymui supažindina rezidentų vadovus surezidentūros studijų programomis ir atsakomybe jas atliekant. Rezidento vadovas kviečiaciklo vadovus ir aptaria studijų programos atlikimą.8. Programos aprūpinimasVUOI yra specializuota onkologijos įstaiga, kurioje atliekami mokslo tiriamieji darbai,kartu su Vilniaus universitetu mokomi studentai ir rengiami specialistai, teikiamos sveikatos12

priežiūros paslaugos. VUOI yra pakankamas materialinis aprūpinimas, reikalingasonkologijos chemoterapijos studijų programai vykdyti. Rezidentas turi galimybę susipažintisu kompleksine navikų diagnostika bei šiuolaikiniu piktybinių navikų gydymu.Onkologinėmis ligomis sergantys pacientai gydomi vadovaujantis tarptautiniais standartais.9. Išoriniai ryšiaiOnkologijos chemoterapijos rezidentūros programos dalis gali būti vykdoma ir Kaunomedicinos universiteto Onkologijos klinikoje pagal dvišales sutartis ir užsieniouniversitetuose ir klinikose. Į užsienio universitetus studijuoti rezidentai išleidžiami suderinusrezidentūros studijų programas Vilniaus universiteto nustatyta tvarka.10. Vidinis studijų kokybės užtikrinimasĮgytas rezidento žinias ir gebėjimus vertina:1. Rezidento vadovas vizituojant kuruojamus pacientus ir aptariant gydymo taktiką irprognozę; apklausiant rezidentą apie atliktas manipuliacijas; aptariant padarytas klaidas; vertinant rezidento žinias seminarų metu.2. Ciklo vadovas vertinant rezidento teorines žinias ir praktinius gebėjimus ciklo eigoje beilaikant įskaitą.3. Rezidentūros koordinatoriai (VU Medicinos fakulteto ir VUOI) stebint rezidento mokymąsi atskirų ciklų metu; bendraujant su ciklo vadovais; dalyvaujant įskaitų ir atestacijos metu.11. Numatomas rezidentų skaičius ir jų kvalifikacijaOnkologijos chemoterapijos rezidentų skaičius 2005 metais: pirmųjų - 1, antrųjų – 1,trečiųjų- 1, ketvirtųjų – 1 rezidentas.13

Kiekvienais metais numatoma rengti po 2 rezidentus. Galima ir mokama rezidentūra, 1-2rezidentai į metus. Į rezidentūrą gali būti priimti asmenys baigę vientisąsias medicinosstudijas ir baigę internatūrą.PRIEDAIP1. Privalomųjų ir pasirenkamųjų studijų dalykų programosI rezidentūros metai1 ciklas1. Ciklo pavadinimas: Nefrologija2. Apimtis kreditais : 4 kreditai (160 val.)3. Ciklo teorinė dalis: 28 val.4. Ciklo praktinė dalis: 132 val.5. Ciklo tikslai ir turinys, studijų metodaiCiklas skirtas visų vidaus ligų specialybių rezidentūros studijų programai. Nefrologijos ciklotikslas – išmokyti rezidentus naujausių teorinių ir praktinių žinių apie žmogaus inkstų ligas,jų diagnozę ir diferencinę diagnozę, gydymą bei profilaktiką. Teoriniams užsiemimamsnumatyta 14 paskaitų.Teorinės dalies tematikaEil. Nr. Temos pavadinimas Teorinė dalis, val.1. Klinikinės inkstų anatomijos ir fiziologijos ypatybės 2 val.2. Ūminis glomerulonefritas 2 val.3. Poūminis ( pusmėnulinis ) glomerulonefritas 2 val.4. Lėtinis glomerulonefritas, jo klinikinės ir2 val.morfologinės formos.5. Nefrozinis sindromas 2 val.6. Inkstų amiloidozė 2 val.7. Šlapimo takų infekcija 2 val.8. Intersticiniai nefritai 2 val.14

9. Sisteminė raudonoji vilkligė 2 val.10. ANCA vaslulitai 2 val.11. Kitos inkstų ligos kolagenozių atveju 2 val.12. Ūminis inkstų nepakankamumas 2 val.13. Lėtinis inkstų nepakankamumas 2 val.14. Inkstus pavaduojantys gydymo metodai 2 val.Praktinę ciklo dalį sudaro seminarai (jų metų analizuojami insktų ligų atvejai,rezidentai referuoja naujausią literatūrą, pasinaudodami užsienio ir Lietuvos medicinineperiodika, organizuojamos diskusijos aktualiais nefrologijos klausimais, pvz., Nefrologija irarterinė hipertenzija); kuruoja 4-5 ligonius bei tvarko dokumentaciją kontroliuojant skyriausvedėjui ir rezidentūros vadovui, aktyviai dalyvauja atliekant sudėtingesnius tyrimus, išmokstaatlikti šlapimo pasėlį, kateterizuoti šlapimo pūslę, rektalinį tyrimą. Dalyvauja bendroserytinėse konferencijose ir, pagal galimybes, mokslinėse konferencijose klinikinėje bazėje ir užjos ribų.Rezidentas privalo išmokti: įvertinti nefrologinį ligonį; surašyti ligos istoriją; sudaryti tyrimų ir gydymo planą; diagnozuoti bei diferencijuoti inkstų ligas; duoti ligoniui patarimus dėl vaistų vartojimo, racionalios mitybos, sveikosgyvensenos; išrašyti kompensuojamų vaistų receptus, pildyti siuntimą I MSEK.Įgyti praktinių įgūdžių: įvaldyti inkstų bimanualinės palpacijos metodą; patikrinti inkstų sutrenkimo ( Džordano ) simptomą; atlikti šlapimo pasėlį iš vidurinės šlapimo čiurkšlės dalies; ištirti ligonį rektaliai; atlikti šlapimo pūslės kateterizaciją; interpretuoti šlapimo tyrimą; ivertinti šlapimo bakteriologinį tyrimą.5.1. Temos pavadinimas. Inkstų klinikinė anatomija ir fiziologijaTrumpas turinio apibūdinimas. Tai normalios inkstų anatomijos ir fiziologijos kartojimas,susiejant įvairius šio klausimo aspektus su klinikine praktika, pvz., nagrinėjant nefronoanatomiją ir fiziologiją, aptariami nefrono struktūrų ( kamuolėlių ir kanalėlių) pokyčiuskamuolėlių ligų (glomerulonefritų , vilkligės, cukraligės ) atveju. Kanalėlių patologijanagrinėjama ūminio ir lėtinio inkstų nepakamkamumo, įgimtų ir įgytų tubulopatijų metu.5.2. Temos pavadinimas. Ūminis glomerulonefritasTrumpas turinio apibūdinimas. Šiai temai skiriamas didelis dėmesys, nes liga pakankamaidažna, neretai ūminė stadija pereina į lėtinę, o ši baigiasi terminaliniu inkstų nepakankamumu.Liga svarbi ir tuo požiūriu, kad, laimei retai, gali sukelti ligonio mirtį. Sudėtinga ūminioglomerulonefrito diferencinė diagnostika..5.3. Temos pavadinimas. Poūminis ( pusmėnulinis ) glomerulonefritasTrumpas turinio apibūdinimas. Liga nedažna, bet labai pavojinga. Paveluota diagnozė galiligoniui kainuoti gyvybę; kita vertus, savalaikis gydymas neretai baigiasi visišku pasveikimu.15

Rezidentai įsisavina šios ligos etiologiją, diagnozę ir diferencinę diagnostika,patohistologinius pokyčius pagal inkstų biopsijos duomenis, gydymo principus.5.4. Temos pavadinimas. Lėtinis glomerulonefritasTrumpas turinio apibūdinimas. Lietuvoje – ši liga dažniausiai, palyginti su kitomis lėtinėmisinkstų ligomis, sukelia terminalinį inkstų nepakankamumą. Suprantama, kad ši aplinkybėskatina skirti didžiausią dėmėsį šios ligos gydymui ir profilaktikai. Skirtingų morfologiniųformų žinojimas įgalina taikyti diferencijuotą gydymą.5.5. Temos pavadinimas. Nefrozinis sindromasTrumpas turinio apibūdinimas. Vienas iš “didžiųjų” sindromų nerfologijoje, kuri gal sukeltidaugelis priežasčių. Todėl diferencinė diagnostika sudėtinga, paprastai neapsieinama beinvazinio tyrimo – inkstų biopsijos. Ilgai svarstyti jos butinybę neverta, teisinga diagnozė irsavalaikis kryptingas gydymas gerina prognizę.5.6. Temos pavadinimas. Inkstų amiloidozėTrumpas turinio apibūdinimas. Skiriama pirminė (AL) ir antrinė amiloidozė (AA). ALamiloidozė – sunkiausia plazminių ląstelių proliferacijos forma, kai plazminių ląstelių klonassintetina lengvąsias imunoglobulinų grandis. Jos sugeba polimerizuotis ir sudaryti fibriles,kurios nusėda audiniuose, pažeisdamos jų normalią struktūrą. AA amiloidozės atveju fibrilėssusidaro iš uždegiminio baltymo- serumo apolipoproteino A. Mokomasi atpažinti ir gydytiinkstų amiloidozę.5.7. Temos pavadinimas. Šlapimo takų infekcijaTrumpas turinio apibūdinimas. Labai paplitusi, antroje vietoje po kvėpavimo takų infekcijostarp ambulatorinių ligonių, pirmoje – tarp besigydančių stacionare. Skiriama viršutinė(pielonefritai) ir apatinė (cistitai, uretritai, prostatitai). Įsisavinama diagnostika, gydymas,prevencija. Ypač aktuali šlapimo takų infekcijanėštumo metu.5.8. Temos pavadinimas. Intersticiniai nefritaiTrumpas turinio apibūdinimas. Labai svarbi inkstų patologijos dalis, apie kurią gydytojailabai mažai žino. Ypač dažni ūminiai intersticiniai nefritai, kuriuos dažniausiai sukeliadaugybė įvairių vaistų. Retesni infekcijos sukelti ūminiai intersticiniai nefritai. Rezidentamsžinotina, kad į šias inkstų ligas reikia žiūrėti labai rimtai ir atsakingai, jos taip pat linkusioschronizuotis ir sukelti lėtinį inkstų nepakankamumą.5.9. Temos pavadinimas. Sisteminė raudonoji vilkligė su vilkliginiu (lupus) nefrituTrumpas turinio apibūdinimas. Tarp visų jungiamojo audinio ligų sukelto inkstų pažeidimųvilkliginis nefritas pats dažniausias. Jis labai pablogina ligonio būklę ir prognozę. Tenkapastebėti, kad gydant tiek pačią vilkligę, tiek lupus nefritą pastaruoju metu pasiekta nemažapažanga. Žinotina, kad gydymo optimizavimui neretai tenka griebtis invazinės diagnostikos –inkstų biopsijos. Be jos dažnai neįmanoma apsispręsti dėl vadinamosios pulsterapijos suciklofosfamidu ir metilprednizolonu.5.10. Temos pavadinimas. ANCA vaskulitaiTrumpas turinio apibūdinimas. ANCA – antineutrofiliniai citoplazmos antikūnai. Su šiaisantikūnais dažniausiai susijusios šios ligos: Vegenerio (Wegener) granuliomatozė irpusmenulinis glomerulonefritas. Šių ligų atvejais ANCA serologinis tyrimas teigiamas 90proc., paprastai C – ANCA, kuris nukreiptas prieš neutrofilų citoplazmos granulėse esantifermentą proteinazę – 3. Mikroskopinio poliangito ir pusmenulinio glomerulonefrito atvejuANCA serologinis tyrimas teigiamas 80 proc., dažniausiai p –ANCA nukreiptas prieš16

mieloperoksidazę. Šios ligos yra palyginti retos, ankstyva diagnozė ir gydymas duoda gerusrezultatus.5.11. Temos pavadinimas. Kitos inkstų ligos kolagenozių atvejuTrumpas turinio apibūdinimas. Tai inkstų pažeidimas, esant Šionleino – Henocho (Schonlein-Henoch) ligai arba hemoraginiam vaskulitui. Liga dažnai baigiasi visišku pasveikimu, bet galisukelti ir terminalinį inkstų nepakankamumą. Pasitaiko neretai, ypač tarp vaikų. Daug retesnėsisteminė progresuojanti sklerozė (skleroderma), galinti sukelti vadinamąją inkstinę krizę sugreitai progresuojančiu inkstų nepakankamumu ir pyktybine arterinę hipertenzija.5.12. Temos pavadinimas. Ūminis inkstų nepakankamumas( ŪIN )Trumpas turinio apibūdinimas. Vienas iš taip vadinamų didžiųjų inkstų sindromų.Traktuojamas kaip bendra medicinos problema, nes su ja susiduria visų svarbiausių medicinosspecialybių gydytojai (urologai ir nefrologai, chirurgai ir internistai, toksikologai iranesteziologai, kt.). Iki “dirbtinio inksto” įdiegimo į klinikinę praktiką sukeldavo 90 proc.mirštamumą, bet ir šiandien jis išlieka didelis (40-50 proc.). Todėl didžiausias dėmesysskiriamas prevencijai – dažniausiai tai ankstyva, intensyvi infuzinė terapija).5.13. Temos pavadinimas. Lėtinis inkstų nepakankamumas ( LIN )Trumpas turinio apibūdinimas. Taip pat priklauso didžiųjų nefrologijos sindromų kategorijai.Pagal problemos mastą ir gydymo kaštus tai aktualiausia nefrologijos problema. Ypač jąpadidino antro tipo cukraligė, kuri turtingiausiose pasaulio valstybėse tapo pandemine liga.Jos sukelta diabetinė nefropatija yra svarbiausia LIN priežastis. LIN didina mirštamumą nuoširdies kraujagyslių ligų.5.14. Temos pavadinimas. Inkstus pavaduojantys gydymo metodaiTrumpas turinio apibūdinimas. 2005 m. pasaulyje sistemingomis hemodializėmis buvogydoma per 2 milijonai žmonių. Šis inkstus pavaduojangtys gydymo metodas yra patspopuliariausias. Nelabai daug nuo jo atsilieka gydymas sistemingomis peritoninėmisdializėmis. Šis metodas pigesnis, nereikalinga sudėtinga aparatūra. Didžioji dauguma ligoniųją atlieka patys.6. Rekomenduojama literatūra: Miglinas M., Juknevičius I, Laurinavičius A., Razukas V., Žekonis M. Inkstų ligos.Vilnius: Vaistų žinios, 2003. - 473 P. Razukas V. Ūminis inkstų nepakankamumas. Vilnius: Vaistų žinios, 2005. - 384 P. Disease of Kidney and Urinary Tract, ed. Sschrier R., Lippincot, Williams andWilkins, Seventh edition, 2001, vol 1, 2, 3.7. Žinių ir gebėjimų įvertinimo tvarka.Rezidento dienine žymimas savarankiškai kuruotų ligonių sąrašas. Ciklo pabaigojerezidentas laiko įskaitą raštu. Įskaitos klausimai paruošti pagal ciklo programą. Klausimuoseyra teorinė ir praktinės dalys. Žinios vertinamoe pagal dešimtbalę sistemą.8 Rezidentūros bazė:Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Nefrologijos skyrius.9. Rezidentų vadovai:Vytautas Razukas, gydytojas nefrologas, docentas, medicinos daktaras, praktinio darbopatirtis 36 metai.17

Marius Miglinas, gydytojas nefrologas, medicinos daktaras._________________________________________________________________________2 ciklas1. Ciklo pavadinimas: Endokrinologija2. Apimtis kreditais: 6 kreditai (240 val.)3. Ciklo teorinė dalis: 20 val.4. Ciklo praktinė dalis: 220 val.5. Ciklo tikslai ir turinys, studijų metodai.Ciklas skirtas vidaus ligų specialybės rezidentūros studijų programai. Šio ciklo tikslaspateikti rezidentams naujausias žinias apie įvairias žmogaus endokrinines ligas, jųdiagnostiką, stebėjimo ir gydymo principus. Cikle numatyta dešimt skirtingų temų irkiekvienai temai skiriama po dvi valandas teoriniams užsiėmimams. Teorinių užsiėmimųmetu dėstytojai, aktyviai dalyvaujant rezidentams, pristato teorines žinias.Teorinės dalies tematikaEil. Nr. Temos pavadinimas Teorinė dalis, val.1. Žmogaus endokrininė sistema ir jos reguliacijos 2 val.principai, epidemiologiniai ir socialiniai-ekonominiaiendokrininų ligų aspektai2. Necukrinis diabetas 2 val.3. Nesekretuojančios hipofizio adenomos ir hipofizio 2 val.nepakankamumas4. Akromegalija, hipofizinis nanizmas, prolaktinoma 2 val.5. Endeminė struma, hipotirozė, tirotoksikozė, 2 val.skydliaukės adenomos6. Osteoporozės problema. Hiperparatirozė, 2 val.hipoparatirozė7. Pirminis antinksčių nepakankamumas, Kušingo 2 val.sindromas, aldosteroma, feochromocitoma8. Gliukozės ir lipidų apykaitos sutrikimai, jų 2 val.klasifikacija, diagnostikos ir gydymo principai.Cukrinio diabeto klasifikacija, epidemiologija,etiologija, diagnostika9. Cukrinio diabeto komplikacijos ir gydymo principai 2 val.10. Lytinių liaukų ligos 2 val.Praktinę ciklo dalį sudaro: seminarai, kuriuose rezidentai referuoja literatūrą, aptariami pacientai, tyrimų irgydymo rezultatai ir jų interpretacija; dalyvavimas endokrinologo konsultacijoje, medicininių dokumentų pildymas (pvz.,ligos istorijos vedimas); endokrininių ligų diagnostikos ir diferencinės diagnostikos principų įsisavinimas, ligųklinikinės eigos ir gydymo poveikio stebėjimas.Rezidentas privalo išmokti: vertinti endokrininių ligų klinikinius požymius;18

indikacijas endokrinologo konsultavimui;suprasti ir interpretuoti klinikinius ir laboratorinius endokrininių tyrimų rezultatus beišių tyrimų indikacijas;taikyti endokrininių ligų gydymo ir ilgalaikio gydymo vertinimo principus.5.1 Temos pavadinimas. Žmogaus endokrininė sistema ir jos reguliacijos principai,epidemiologiniai ir socialiniai-ekonominiai endokrininų ligų aspektaiTrumpas turinio apibūdinimas:Pagumburio hormonai ir jų reikšmė endokrininei sistemai. Endokrininės sistemos reguliavimoprincipai: ilgas, trumpas, ultra-trumpas grįžtamasis ryšys. Adenohipofizės ir neurohipofizėshormonai. Difūzinė endokrininė sistema.5.2. Temos pavadinimas Necukrinis diabetasTrumpas turinio apibūdinimas:Necukrinio diabeto etiologija. Necukrinio diabeto klinikiniai požymiai ir diagnostika.Centrinis ir inkstinės kilmės necukrinis diabetas. Necukrinio diabeto gydymo principai.5.3. Temos pavadinimas. Nesekretuojančios hipofizio adenomos. Hipofizionepakankamumas.Trumpas turinio apibūdinimas:Hipofizio adenomų klasifikacija ir epidemiologiniai aspektai. Nesekretuojančių hipofizioadenomų klinikinė eiga, jų diagnostika ir gydymo principai. Trauminio galvos smegenųpažeidimo endokrininiai aspektai. Hipofizio nepakankamumo diagnostikos ir gydymoprincipai.5.4. Temos pavadinimas. Akromegalija, hipofizinis nanizmas, prolaktinomaTrumpas temos apibūdinimas:Akromegalijos paplitimas, klinikiniai požymiai, diagnostika ir gydymo principai.Žemaūgiškumo problema, augimo hormono trūkumo diagnostika, diferencinė diagnostika irgydymo principai. Amenorėjos-galaktorėjos sindromas, prolaktinomos klinikiniai požymiai,diagnostika ir gydymo principai.5.5. Temos pavadinimas. Endeminė struma, tiroiditai, hipotirozė, tirotoksikozė,skydliaukės adenomosTrumpas temos apibūdinimas:Jodo pasaulyje ir Lietuvos aplinkoje svarba skydliaukės ligų etiopatogenezėje. Dažniausiaipasitaikantys skydliaukės funkcijos sutrikimai. Endeminės strumos ir eutiroidinės netoksinėsstrumos klinikiniai, diagnostiniai ir ilgalaikio gydymo aspektai. Dažniausiai pasitaikančiųtiroiditų etiopatogeniniai, klinikiniai, diagnostiniai ir gydymo aspektai. Hipertirozėspriežastys, klinikiniai aspektai, diagnostika ir gydymas. Hipotirozės priežastys, klinikiniaiaspektai, diagnostika ir gydymas.5.6. Temos pavadinimas. Osteoporozės problema. Hiperparatirozė, hipoparatirozėTrumpas temos apibūdinimas:Prieskydinių liaukų svarba kalcio apykaitai. Osteoporozės Hiporatirozės etiologija, klinikinėeiga, diagnostikos ir diferencinės diagnostikos aspektai ir ilgalaikis gydymas. Hiperpatirozėsetiologija, klinikinė eiga, diagnostikos ir diferencinės diagnostikos aspektai ir gydymoprincipai.5.7. Temos pavadinimas. Pirminis antinksčių nepakankamumas, Kušingo sindromas,aldosteroma, feochromocitomaTrumpas temos apibūdinimas:19

Antinksčių žievinės ir šerdinės dalies hormonai. Pirminio antinksčių nepakankamumoklinikiniai aspektai, diagnostika, diferencinė diagnostika ir ilgalaikis gydymas.Hiperkorticizmo priežastys, klinikiniai požymiai, diferencinė diagnostika ir gydymas.Aldosteroma: paplitimas, etiologija, klinikiniai požymiai, diagnostika ir gydymas.Feochromocitoma: etiologija, klinikiniai požymiai, diagnostika ir gydymas.5.8. Temos pavadinimas. Gliukozės ir lipidų apykaitos sutrikimai, jų klasifikacija,diagnostikos ir gydymo principai. Cukrinio diabeto klasifikacija, epidemiologija,etiologija, diagnostikaTrumpas temos apibūdinimas:Dažniausiai pasitaikantys gliukozės ir lipidų apykaitos sutrikimai, jų klasifikacija,diagnostikos ir gydymo principai. Nutukimas ir metabolinis sinromas. Šiuolaikinė cukriniodiabeto klasifikacija. Cukrinio diabeto paplitimas pasaulyje ir Lietuvoje ir jo vystymositendencijos. Etiologiniai cukrinio diabeto aspektai. Šiuolaikinė cukrinio diabeto diagnostika irdiferencinė diagnostika.5.9. Temos pavadinimas. Cukrinio diabeto komplikacijos ir gydymo principaiTrumpas temos apibūdinimas:Cukrinio diabeto sukeliamos komplikacijos ir jų etiopatogenezė. Cukrinio diabetokomplikacijų klinikiniai ir diagnostiniai aspektai. Cukrinio diabeto komplikacijų prevencija irgydymas.5.10. Temos pavadinimas. Lytinių liaukų ligosTrumpas temos apibūdinimas:Gonadų hormoninė veikla. Hipogonadizmo etiologija, klinikiniai, diagnostiniai ir gydymoprincipai. Dažniau pasitaikančios genetinės kilmės hipogonadizmo formos.6. Privalomas dalykas7. Rekomenduojamos literatūros sąrašas: E.A.Grossman.Clinical Endocrinology, Oxford, 1992 William’s Textbook of Endocrinology Vidaus ligos, Vilnius, 1998 Harrison's Principles of Internal Medicine, 2005 J.Danilevičius. Endokrininių ligų diagnostika ir gydymas.8. Žinių ir gebėjimų vertinimo tvarka:Ciklo pabaigoje rezidentas laiko įskaitą, kuri vertinama dešimtbalėje sistemoje. Įskaitosklausimuose yra teorinė ir praktinė dalys. Klausimai paruošti pagal ciklo programą.9. Rezidentūros bazė: VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikųEndokrinologijos centras10. Rezidentų vadovai:Vaidotas Urbanavičius (gydytojas endokrinologas, docentas, biomedicinos mokslų daktaras,praktinio darbo patirtis 25 metai);Saulius Grigonis (gydytojas endokrinologas, lektorius, praktinio darbo patirtis 35 metai).3 ciklas1. Ciklo pavadinimas: Gastroenterologija, dietologija2. Apimtis kreditais: 6 kreditai (240 val.)3. Ciklo teorinė dalis: 80 val.20

3. Ciklo praktinė dalis: 180 val.4. Ciklo tikslai ir turinys, studijų metodai:Ciklas skirtas vidaus ligų specialybės rezidentūros pirmų metų studijų programai. Šiociklo tikslai: susipažinti su virškinimo organų anatomijos, fiziologijos ir patologijosreikšmingais klinikai ypatumais, ligų etiopatogenezės aspektais , predisponuojančiais irrizikos veiksniais;susipažinti su šiuolaikine dietetika ir dietoterapija.Cikle numatyta 10 skirtingų temų. Gastroenterologijoje skiriama 28 valandos,dietologijoje – 32 valandos teoriniams užsiėmimams. Teorinių užsiėmimų metuHepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro darbuotojai skaito paskaitas, vedaseminarus. Likusi dalis – 180 val. skirta praktiniams užsiėmimams.Teorinės dalies tematikaEil.Temos pavadinimasNr.1. Stemplės anatomijos, fiziologijos, patologijos reikšmingi klinikai ypatumai.Gastroezofaginio refliukso ligos (GERL), ezofagitų, stemplės motorikos irkitų funkcinių ligų etiopatogeneziniai aspektai; predisponuojantys ir rizikosveiksniai.2. Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos anatomijos, fiziologijos, patologijosreikšmingi klinikai ypatumai. Lėtinio gastrito, opinės ligos, funkcinėsdispepsijos etiopatogeneziniai aspektai; predisponuojantys ir rizikosveiksniai.Teorinėdalis, val.3. Žarnų anatomijos, fiziologijos, patologijos reikšmingi klinikai ypatumai.Uždegiminių žarnų ligų, dirgliosios žarnos sindromo, malabsorbcijos 4sindromo etiopatogeneziniai aspektai, predisponuojantys ir rizikos veiksniai.4. Kepenų makro ir mikrosandaros, kraujotakos, tulžies latakų sistemosreikšmingi klinikai ypatumai. Kepenų pažeidimo sindromų klinikinė 4charakteristika.5. Lėtinio hepatito ir kepenų cirozės etiopatogenezės, morfogenezės aspektai. 46. Tulžies akmenligės etiopatogenezės aspektai, predisponuojantys veiksniai.Supratimas apie Oddi rauko ir tulžies pūslės disfunkcijas. 47. Lėtinio pankreatito etiopatogenezė, klasifikacija, kasos egzokrininės ir4endokrininės funkcijų įvertinimas.8. Dietiniam gydymui skirtų dietų charakteristika ir indikacijos. 189. Klinikinė mityba: enterinis ir parenterinis maitinimas. 810. Valgymo sutrikimai: anoreksija, bulimija. 644Praktinę ciklo dalį sudaro: seminarai, kuriuose rezidentai referuoja naujausią literatūrą, aptariami paplitusiomis irretesnėmis virškinimo ligomis sergančių pacientų diagnostikos ir gydymo ypatumai,kitos gastroenterologijos ir dietologijos aktualijos; dalyvavimas bendrose ligonių vizitacijose Hepatologijos ir gastroenterologijosskyriuje, ligonių aptarimuose, konsiliumuose. Ligonių kuravimas skyriaus patyrusiųgydytojų ir rezidentų vadovų priežiūroje, medicininių dokumentų pildymas (ligos21

istorijų, epikrizių ir kt.). Kuruojamiems ir kitiems ligoniams atliekamų klinikiniųinstrumentiniųtyrimų stebėjimas bei susipažinimas su jų atlikimo metodikomis.Dalyvavimas Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centre ir Santariškiųklinikose vykstančiuose seminaruose bei konferencijose.Rezidentas privalo išmokti: teisingai įvertinti virškinimo organų pakenkimo simptomus bei sindromus, jųobjektyvizavimo metodus, diferencijuoti nuo kitų sistemų organų patologijos,interpretuoti klinikinių, laboratorinių, instrumentinių tyrimų rezultatus; indikacijas ir kontraindikacijas invazyvių ir neinvazyvių tyrimų atlikimui, galimaskomplikacijas, jų išvengimo būdus bei gydymą; suprasti diferencijuoto gydymo paskyrimo principus įvairios virškinimo patologijosatvejais, stebėti gydymo efektą, vaistų veikimą bei nepageidaujamą poveikį,urgentinės pagalbos teikimo būdus; tiksliai įvertinti ligos dinamiką ir gydymo eigą, numatyti ligonio stebėjimą pogydymo stacionare, reabilitaciją bei rekomendacijas virškinimo ligų ir jų recidyvųprevencijai.5.1. Temos pavadinimas. Stemplės anatomijos, fiziologijos, patologijos reikšmingi klinikaiypatumai.Gastroezofaginio refliukso ligos (GERL), ezofagitų, stemplės motorikos ir kitųfunkcinių ligų etiopatogeneziniai aspektai, predisponuojantys ir rizikos veiksniaiTrumpas turinio apibūdinimas. Anatominių stemplės susiaurėjimų vietos, sfinkteriai,anatominis priešrefliuksinis barjeras, fiziologinė stemplės apsauga nuo gastroezofaginiorefliukso. Stemplės gleivinės patologiniai pokyčiai bei jų klinikinė interpretacija. GERLišsivystymą lemiantys, predisponuojantys ir rizikos veiksniai. Infekcinio, koroziniospindulinio ezofagitų etiopatogeneziniai aspektai. Achalazijos, difuzinio stemplės spazmo irkitų funkcinių stemplės ligų priežastys ir išsivystymas.5.2.Temos pavadinimas. Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos anatomijos, fiziologijos,patologijos reikšmingi klinikai ypatumai. Lėtinio gastrito, opinės ligos, funkcinėsdispepsijos etiopatogeneziniai aspektai, predisponuojantys ir rizikos veiksniaiTrumpas turinio apibūdinimas. Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos anatominiai beifiziologiniai ypatumai, jų svarba patologijos išsivystymui. Virškinimo sultis sekretuojančiosląstelės bei jų rūšys. Makroskopiniai ir mikroskopiniai gastroduodeninės zonos gleivinėspatologiniai pokyčiai bei jų klinikinis įvertinimas. Lėtinio gastrito ir opaligės egzogeninės irendogeninės priežastys. Išskirtinė Helicobacter pylori svarba. Aktualesni patogenezėsaspektai, predisponuojantys ir rizikos veiksniai. Funkcinės dispepsijos apibūdinimas.5.3. Temos pavadinimas. Žarnų anatomijos, fiziologijos, patologijos reikšmingiklinikai ypatumai. Uždegiminių žarnų ligų, dirgliosios žarnos sindromo, malabsorbcijossindromo etiopatogenezės aspektai, predisponuojantys ir rizikos veiksniaiTrumpas turinio apibūdinimas. Plonosios ir storosios žarnos anatominiai, fiziologiniai irpatologijos skirtumai, atliekamos funkcijos bei jų sutrikimai. Opinio kolito ir Krono ligosetiopatogenezinių veiksnių (genetinių, imuninių, aplinkos) charakteristika. Makroskopinių irhistologinių pokyčių apibūdinimas. Kitų lėtinių kolitų (pseudomembraninio, kolageninio,mikroskopinio, ischeminio, spindulinio) aptarimas. Funkcinių žarnų ligų klasifikavimas.Dirgliosios žarnos sindromas, patfiziologijos ypatumai – žarnų sensomotorinių sutrikimų,CNS moduliuojančios veiklos pokyčių charakteristika, psichosocialinių veiksnių poveikis.Malabsorbcijos sindromo etiopatogeneziniai bruožai – ertminėje ir žarninėje fazėsevykstančių procesų sutrikimų priežasčių charakteristika. Malabsorbcijos sindromą sukeliančiųligų bendras apibūdinimas.22

5.4.Temos pavadinimas. Kepenų makro ir mikrosandaros, kraujotakos, tulžies latakųsistemos reikšmingi klinikai ypatumai. Kepenų pažeidimo sindromų klinikinėcharakteristikaTrumpas turinio apibūdinimas. Kepenų patologijos sukeliami kepenų makro ir mikrosandaros,tulžies latakų pokyčiai bei kraujotakos sutrikimai. Biocheminių kepenų pažeidimo sindromųklinikinė interpretacija. Bilirubino apykaitos ypatumai, esant skirtingai kepenų patologijai.Geltų klasifikacija ir charakteristika.5.5.Temos pavadinimas. Lėtinio hepatito ir kepenų cirozės etiopatogenezės,morfogenezės aspektaiTrumpas turinio apibūdinimas. Pagrindinių lėtinio hepatito (LH) ir kepenų cirozės (KC)etiologinių veiksnių (virusinės infekcijos, alkoholio vartojimo, hepatotoksinių medžiagų,autoimuninių, metabolinių procesų ir kt.) apibūdinimas. LH ir KC morfogenezės būdingųbruožų charakteristika. Kepenų uždegimo aktyvumo ir fibrozės laipsnio vertinimo sistemos.LH ir KC etiologinės, klinikinės-morfologinės klasifikacijos taikymas klinikinėje praktikoje.5.6.Temos pavadinimas. Tulžies akmenligės etiopatogenezės aspektai, predisponuojantysveiksniai. Supratimas apie Oddi rauko ir tulžies pūslės disfunkcijasTrumpas turinio apibūdinimas. Veiksnių, skatinančių susidaryti tulžies akmenis,charakterizavimas. Cholesterolinių ir pigmentinių konkrementų susidarymo ypatumai. Rizikosveiksnių akmenims susidaryti (paveldimumas, lytis, amžius, mityba, kūno masė, ligos, vaistaiir kt.) aptarimas.Funkcinių biliarinės sistemos sutrikimų atsiradimą lemiantys veiksniai. Oddi rauko ir tulžiespūslės disfunkcijų patogenezės bruožai, klasifikavimas, diagnostiniai kriterijai.5.7. Temos pavadinimas. Lėtinio pankreatito etiopatogenezės aspektai, klasifikacija,kasos egzokrininės ir endokrininės funkcijų įvertinimasTrumpas turinio apibūdinimas. Lėtinio pankreatito (LP) svarbesnių priežasčių (alkoholiovartojimas, metaboliniai sutrikimai, įgimti ir paveldimi veiksniai) aptarimas ir įvertinimas.Pankreatitų klasifikacijos, jų palyginimas. LP makroskopinių ir mikroskopinių pokyčiųklinikinė interpretacija. Kasos egzokrininės ir endokrininės funkcijų tyrimo mėginiai, jųduomenų interpretavimas bei diagnostinė vertė.5.8. Temos pavadinimas. Dietiniam gydymui skirtų dietų charakteristika ir indikacijosTrumpas turinio apibūdinimas. Dietiniam gydymui skirtų dietų nomenklatūra. Pagrindinėdieta.Dietos skyrimo tikslai. Pagrindinės dietos principai.Pagrindinės dietos modifikacijos. Modifikuotų dietų skyrimo tikslai, indikacijos, dietosprincipai: baltymų kiekį koreguojančios dietos. Riebalų kiekį koreguojančios dietos.Angliavandenių kiekį koreguojančios dietos. Mineralinių medžiagų ir elektrolitų kiekįkoreguojančios dietos. Malabsorbciją koreguojančios dietos. Maisto konsistencijąkoreguojančios dietos. Pooperacinės dietos. Kitos (koreguoto purinų, oksalatų, kiekio) dietos.5.9. Temos pavadinimas. Klinikinė mityba: enterinis ir parenterinis maitinimasTrumpas turinio apibūdinimas. Parenterinio ir eterinio maitinimo būdo skyrimo indikacijos.Dirbtiniam maitinimui naudojama įranga bei maitinimo mišiniai, tirpalai. Dirbtiniomaitinimo kontraindikacijos, komplikacijos.5.10. Temos pavadinimas. Valgymo sutrikimai: anoreksija, bulimijaTrumpas turinio apibūdinimas. Valgymo sutrikimų paplitimas pasaulyje ir Lietuvoje. Nervinėanoreksija: ligos apibudinimas, diagnostiniai kriterijai. Nervinė bulimija: ligos apibudinimas,23

diagnostiniai kriterijai. Kiti valgymo sutrikimai (persivalgymo sutrikimas ir kt.),jųdiagnostiniai kriterijai. Sergančiųjų valgymo sutrikimais dietinis gydymas.6. Privalomas ciklas.7. Rekomenduojamos literatūros sąrašas: Klinikinė gastroenterologija (autorių kolektyvas). Vilnius, 2002. - 493 P. Bierontienė D. Gastroenterologija. Vilnius, 2001. - 451 P. Valantinas J., Tamulevičiūtė D. Helicobacter pylori reikšmė gastroduodenineipatologijai ir jos gydymas. Vilnius, 1997. - 96 P.Strupas K., Valantinas J. Tulžies pūslės akmenligės epidemiologija, patogenezė,diagnostika, socialinė ir ekonominė svarba. Vilnius, 1998. - 36 P. Valantinas J. Dirgliosios žarnos sindromas. – Vilnius, 1999. - 59 P. Drossman DA, et al. The Functional Gastrointestinal Disorders. Second Editon. 2000.– P. 247-483. Mitybos medicinos vadovas. Vilnius. - 1999.Dietinio gydymo vadovas. Dietinis sergančiųjų virškinimo sistemos ligomis gydymas.Vilnius. - 2000.Dietinio gydymo vadovas. Sergančiųjų maisto alergija ir maisto netoleravimu dietinisgydymas. Odos ligų dietinis gydymas. Sergančiųjų onkologinėmis ligomis dietinisgydymas. Sergančiųjų ŽIV dietinis gydymas. Dietinis gydymas po organųtransplantacijos. Širdies funkcijos nepakankamumo dietinis gydymas. Kepenųfunkcijos nepakankamumo dietinis gydymas. Plaučių funkcijos nepakankamumodietinis gydymas. Inkstų funkcijos nepakankamumo dietinis gydymas. Vilnius. - 2000. Dietinio gydymo vadovas. Mitybos nepakankamumas ir jo koregavimas dieta.Valgymo sutrikimai ir jų koregavimas dieta. Nėščiųjų ir žindyvių maitinimasis.Dietinis sergančiųjų kaulų ir sąnarių ligomis gydymas. Vilnius. - 2001. M.E.Shils, V.R.Young. Modern nutrition in health and disease. USA. - 1996.8. Žinių ir gebėjimų įvertinimo tvarka. Ciklo pabaigoje rezidento žinios ir gebėjimai vertinamipažymiu dešimtbalėje sistemoje.9. Rezidentūros bazė:VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Hepatologijos, gastroenterologijos irdietologijos centras. Rezidento darbo dienos trukmė – 8 val.10. Rezidento vadovai: prof. A. Irnius, prof. J.Valantinas, doc. R.Garalevičius, doc. D.Speičienė, doc. H. Čalkauskas, med.m.dr. L.Petkevičienė, gyd. E. Gavelienė________________________________________________________________________4 ciklas1. Ciklo pavadinimas: Dermatovenerologija2. Apimtis kreditais: 4 kreditai (160 val.)3. Ciklo teorinė dalis: 8 val.4. Ciklo praktinė dalis: 152 val.5. Ciklo tikslai ir turinys, studijų metodai.Ciklas skirtas terapijos specialybės rezidentūros studijų programai. Šio ciklo tikslaspateikti rezidentams naujausias žinias apie dažniausias odos ir gleivinių ligas. Cikle numatytaketurios skirtingos temos. Kiekvienai temai skiriamos dvi valandos teoriniams užsiėmimams.Teorinių užsiėmimų metu Reumatologijos, gerontologijos, dermatovenerologijos irreabilitacijos katedros darbuotojai skaito paskaitas, praveda teorinius seminarus. Likusi dalis– 152 val. skirta praktiniams užsiėmimams.24

Teorinės dalies tematikaEil. Nr. Temos pavadinimas Teorinė dalis, val.1. Bendroji dermatologija ir venerologija. 2 val.2. Užkrečiamos odos ligos, dermatitai, spuogai. 2 val.3. Papuloskvamozinės, pūslinės odos ligos, dilgėlinė. 2 val.4. Lytiškai plintančios ligos 2 val.Praktinę ciklo dalį sudaro: seminarai, kuriuose rezidentai referuoja literatūrą, aptariami pacientai, nagrinėjamidiferencinės diagnostikos klausimai; dalyvavimas ambulatorijos pacientų konsultacijose; dalyvavimas stacionarinių skyrių pacientų konsultacijose (apžiūroje, tyrimo ir gydymoplanų sudaryme), medicininių dokumentų pildymas (pvz: ligos istorijos skyriai – ligosanamnezė, odos būklės aprašymas ir kt.).Rezidentas privalo: įvertinti ir aprašyti odos bėrimus; indikacijas laboratoriniams ir kitiems tyrimams dėl odos, odos priedų ir gleivinių ligų; indikacijas vietiniam ir sisteminiam odos, odos priedų ir gleivinių ligų gydymui; įvertinti kitų organų sistemų ligų ir jų gydymo poveikį odos ir gleivinės ligoms; bendrus vietinio odos ligų gydymo principus.5.1. Temos pavadinimas. Bendroji dermatologija ir venerologija.Trumpas turinio apibūdinimas:Odos struktūra ir funkcijos. Vidiniai ir išoriniai odos ligų veiksniai. Odos patologija: pirminiaiir antriniai odos išbėrimo elementai. Odos liga sergančiojo ištyrimas. Sergančiojo odos ligagydymo ir slaugos principai. Lytiškai plintančiomis ligomis sergančiųjų ištyrimas.5.2. Temos pavadinimas. Užkrečiamos odos ligos, dermatitai, spuogai.Trumpas turinio apibūdinimas:Impetiga ir ektima. Folikulitas, furunkulas, karbunkulas. Niežai. Dermatofitijos. Pėdų odos irnagų mikozės. Paprastoji pūslelinė. Juosiančioji pūslelinė. Iritacinis ir alerginis kontaktinisdermatitai. Monetiškasis dermatitas. Atopinis dermatitas.5.3. Temos pavadinimas. Papuloskvamozinės, pūslinės odos ligos, dilgėlinė.Trumpas turinio apibūdinimas:Psoriazė. Raudonoji kerpligė. Rožinė dedervinė. Pemphigus (pūslinė). Pūslinis pemfigoidas.Dilgėlinė.5.4. Temos pavadinimas. Lytiškai plintančios ligos.Trumpas turinio apibūdinimas:Sifilis. Gonokokinė infekcija. Chlamidinė šlapimo ir lyties takų infekcija. Genitalijų herpetinėinfekcija. Lytiškai plintančių ligų diagnostikos principai. Lytiškai plintančių ligų gydymo irprofilaktikos principai.6. Privalomas ciklas7. Rekomenduojamos literatūros sąrašas: J.Lelis, G.Balevičienė, P.Gailevičius ir kt. Odos ir venerinių ligų atlasas, Kaunas –1998. 119 P.25

Balevičienė G. Pūslinių, pūslelinių ir pūlinėlinių odos ligų atlasas. Vilnius, 2000. -102 P. Balevičienė G., Maciulevičienė R. Odos ligų atlasas. Vilnius, 2002. - 367 P. T.Fitzpatrick et al. Dermatologija. Praktika, Maskva, 1999. O. Brown-Falco et al. Dermatology. Second edition. Springer-verlag BerlinHeidelberg New York, 2000.Holmes KK, et all. Sexually transmitted diseases. Third edition. USA: McGraw-Hill,2000.8. Žinių ir gebėjimų vertinimo tvarka:Ciklo pabaigoje rezidentas laiko įskaitą, kuri vertinama pažymiu dešimtbalėje vertinimosistemoje. Įskaitos klausimuose yra teorinė ir praktinė dalys. Klausimai paruošti pagalciklo programą.9. Rezidentūros bazė: VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikųDermatovenerologijos centras10. Rezidentų vadovai:Irena Marčiukaitienė (gydytoja dermatovenerologė, docentė, biomedicinos mokslų daktarė,praktinio darbo patirtis 40 metų);Andrius Vagoras (gydytojas dermatovenerologas, lektorius, biomedicinos mokslų daktaras,praktinio darbo patirtis 5 metai).5 ciklas1. Ciklo pavadinimas: Bendroji onkolgija ir hematologija2. Apimtis kreditais: 10 kreditų (400 val.)3. Ciklo teorinė dalis: 30 val.4. Ciklo praktinė dalis: 370 val.5. Ciklo tikslai ir turinys, studijų metodai.Ciklas skirtas vidaus ligų specialybės rezidentūros studijų programai. Šio ciklo tikslaspateikti rezidentams žinių apie sergamumą piktybiniais navikais Lietuvoje ir pasaulyje,piktybinių navikų profilaktikos galimybes, onkologinių ligų diagnostikos ir gydymoprincipus; pateikti rezidentams naujausias žinias apie kraujo ligas, jų diagnostiką, stebėjimo irgydymo principus Cikle numatyta 15 skirtingų temų ir kiekvienai temai skiriama po dvivalandas teoriniams užsiėmimams. Teorinių užsiėmimų metu skaito paskaitas Vilniausuniversiteto Onkologijos instituto ir Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centrodarbuotojai. Likusi dalis – 370 val. skirta praktiniams užsiėmimams.Teorinės dalies tematikaEil. Nr. Temos pavadinimas Teorinė dalis, val.1. Piktybiniai navikai Lietuvoje ir pasaulyje 2 val.2. Vėžio profilaktikos pagrindai 2 val.3. Šiuolaikinės kompleksinės piktybinių navikų 2 val.diagnostikos pagrindai4. Onkologinių ligų ultragarsinė diagnostika, 2 val.kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonansopanaudojimas onkologijos klinikoje5. Piktybinių navikų medikamentinės terapijos 2 val.pagrindai6. Piktybinių navikų spindulinės terapijos pagrindai 2 val.7. Piktybinių navikų medikamentinės ir spindulinės 2 val.26

terapijos nepageidaujamas poveikis organizmui8. Piktybinių navikų chirurginio gydymo ypatumai 2 val.9. Onkologinių pacientų paliatyvaus gydymo principai 2 val.10. Reabilitacijos onkologijoje galimybės 2 val.11. Anemija, diferencinė diagnostika2 val.Eritrocitozė, diferencinė diagnostika12. Leukocitozė, leukopenija, diferencinė diagnostika2 val.Trombocitozė, trombocitopenija, diferencinėdiagnostika13. Leukemijos2 val.LimfomosParaproteinemijos14. Ūminės būklės hematologijoje 2 val.15. Krešėjimo sutrikimai 2 val.Praktinę ciklo dalį sudaro: seminarai, kuriuose rezidentai referuoja literatūrą, aptariama pacientų diagnostikos irtyrimo taktika; darbas mokslinėse laboratorijose, kur rezidentas susipažįsta su mokslo tiriamuojudarbu; dalyvavimas pacientų vizitacijoje, diagnostikos ir gydymo taktikos aptarimas, gydymorezultatų vertinimas; skyriaus ir bendros ligoninės penkminutės, kurių metų aptariami neatidėliotini supacientų diagnostika bei gydymu susiję klausimai; pacientų apklausa, apžiūra, tyrimų taktikos nustatymas, jų interpretacija, gydymotaktikos nustatymas, jos keitimas, medicininės dokumentacijos pildymas; bendros vizitacijos, kurių metu aptariami sudėtingi hospitalizuotų ligonių diagnostikosir gydymo atvejai; bendri savaitiniai aptarimai, kurių metu aptariami sudėtingi ambulatorinių ligoniųdiagnostikos ir gydymo atvejai. referato rengimas.Ciklo metu rezidentas privalo išmokti: įgyti teorinių žinių apie piktybinių navikų profilaktikos ir gydymo galimybes; išmanyti piktybinių navikų diagnostikos principus; žinoti piktybinių navikų gydymo pagrindus; įgyti gebėjimų susijusių su onkologinių pacientų slauga ir onkologinio skausmomalšinimu; įvertinti pacientą, kuriam įtariama kraujo liga; diagnozuoti ir gydyti kraujo ligas, kurios yra vidaus ligų gydytojo kompetencijoje; interpretuoti kraujo tyrimą; įgyti kraujo ligų bazinės diferencinės diagnostikos pagrindus; nustayti indikacijas hematologo konsultacijai; diagnozuoti ir gydyti ūmines būkles hematologijoje.5.1. Temos pavadinimas. Piktybiniai navikai Lietuvoje ir pasaulyjeTrumpas turinio apibūdinimas:27

Vėžio registrai sveikatos apsaugoje ir valstybėje. Pagrindiniai registrų tipai ir jųcharakteristika. Susirgimų registracija. Registro duomenų panaudojimas ligų gydymo, tyrimoir statistikos tikslams.5.2. Temos pavadinimas. Vėžio profilaktikos pagrindaiTrumpas turinio apibūdinimas:Gyvūnų modelinės sistemos ir multistadijinė kancerogenezė. Piktybinių navikų rizikosveiksniai. Piktybinių navikų chemoprofilaktika. Klinikinė vėžio profilaktika. Atrankiniogyventojų sveikatos tikrinimo programos dėl gimdos kaklelio patologijos ir krūties vėžio.Europos kodeksas prieš vėžį.5.3. Temos pavadinimas. Šiuolaikinės kompleksinės piktybinių navikų diagnostikospagrindaiTrumpas turinio apibūdinimas:Piktybinių navikų radiologinė semiotika. Diagnostinių klaidų analizė. Mamografijos reikšmėtikrinant moterų sveikatos būklę dėl krūties vėžio. Krūties navikų diferencinė diagnostika.Virškinamojo trakto navikų diferencinė diagnostika.5.4. Temos pavadinimas. Onkologinių ligų ultragarsinė diagnostika, kompiuterinėstomografijos ir magnetinio rezonanso panaudojimas onkologijos klinikojeTrumpas temos apibūdinimas:Ultragarsinio tyrimo aparatai, jų įvairovė. Pacientų parengimas ultragarsiniam tyrimui.Ultragarsinių tyrimų galimybės diagnozuojant įvairių lokalizacijų piktybinius navikus.Kompiuterinė tomografija (KT) diagnozuojant piktybinius navikus. Plaučių ir tarpuplaučionavikų KT diagnostika. Galvos-kaklo navikų KT diagnostika. Pilvo organų KT diagnostika.Onkoginekologinių ir onkourologinių ligų KT diagnostika.5.5. Temos pavadinimas. Piktybinių navikų medikamentinės terapijos pagrindaiTrumpas temos apibūdinimas:Gera klinikinė praktika: naujų vaistų klinikinių tyrimų fazės ir farmakologinis budrumas.Priešnavikinių vaistų klasės. Piktybinių navikų biologinės terapijos principai ir perspektyvos.Nauji piktybinių navikų terapijos taikiniai. Neoadjuvantinė ir adjuvantinė piktybinių navikųmedikamentinė terapija.5.6. Temos pavadinimas. Piktybinių navikų spindulinės terapijos pagrindaiTrumpas temos apibūdinimas:Fizikiniai ir radiobiologiniai piktybinių navikų spindulinės terapijos pagrindai. Spindulinėsterapijos dozimetrinis planavimas. Šiuolaikinės piktybinių navikų spindulinės terapijosgalimybės. Priešoperacinė, intraoperacinė, pooperacinė spindulinė terapija. Suderintaspindulinė terapija. Intraaudinė ir intraertminė spindulinė terapija. Spindulinės terapijoskokybės laidavimo problemos.5.7. Temos pavadinimas. Piktybinių navikų medikamentinės ir spindulinės terapijosnepageidaujamas poveikis organizmuiTrumpas temos apibūdinimas:Piktybinių navikų chemoterapijos nepageidaujamas poveikis organizmui: komplikacijos ir jųgydymas. Spindulinės terapijos reakcijos ir komplikacijos bei jų gydymas. Piktybinių navikųbiologinės terapijos nepageidaujamas poveikis organizmui.5.8. Temos pavadinimas. Piktybinių navikų chirurginio gydymo ypatumaiTrumpas temos apibūdinimas:28

Chirurgija – kombinuoto vėžio gydymo sudėtinė dalis. Šiuolaikinės onkologinės chirurgijostendencijos. Tausojanti onkologinė chirurgija, vadovaujantis kombinuoto vėžio gydymoprincipais.Navikinio proceso išplitimo įvertinimas parenkant chirurginį gydymą. Prediktyviniai irprognoziniai vėžio žymenys. Vėžio žymenų svarba operacijos radikalumui įvertinti. Vėžiožymenų nustatymo svarba pooperaciniu laikotarpiu. Vėžio žymenų panaudojimas siekiantanksti išaiškinti ligos recidyvą. Sarginio limfmazgio reikšmė šiuolaikinėje onkologijoje.5.9. Temos pavadinimas. Onkologinių pacientų paliatyvaus gydymo principaiTrumpas temos apibūdinimas:Paliatyvus ir simptominis gydymas sergant onkologinėmis ligomis. Onkologinio skausmoypatybės. Onkologinio skausmo gydymas. Nenarkotiniai (neopioidiniai) analgetikai, opioidai,opioidų bei jų vartojimo būdo pasirinkimas, opioidų šalutiniai reiškiniai. Paliatyviradioterapija. Terapiniai pokalbiai. Onkologinė pacientu slauga.5.10. Temos pavadinimas. Reabilitacijos onkologijoje galimybėsTrumpas temos apibūdinimas:Onkologinių pacientų reabilitacijos principai. Pacientų, sergančių įvairių lokalizacijųpiktybiniais navikais, reabilitacijos galimybės. Ambulatorinė ir stacionarinė reabilitacija.Socialinė reabilitacija. Psichologinė pagalba sergant onkologinėmis ligomis.5.11. Temos pavadinimas. Anemija, diferencinė diagnostika. Eritrocitozė, diferencinėdiagnostikaTrumpas turinio apibūdinimas. Hipoproliferacinės anemijos. Mikrocitinės ir normocitinėsanemijos: Geležies stokos anemija, Lėtinių ligų anemija, Anemija dėl lėtinio inkstųnepakankamumo, Endokrinopatijų anemija, Aplazinė anemija, Anemija dėl kaulų čiulpųinfiltracijos.Makrocitinės anemijos: Vit. B 12 stokos anemija, Folatų stokos anemija, MDS.Hiperproliferacinės anemijos: Hemolizė, Imuninė (Coombs teigiama) hemolizė, Autoimuninėhemolizė, Aloimuninė hemolizė – naujagimių hemolizinė liga, Vaistų sukelta imuninėhemolizė, Neimuninė (Coombs neigiama) hemolizė, Kraujodaros regeneracijaEritremija (Tikroji policitemija). Antrinė eritrocitozė5.12. Temos pavadinimas. Leukocitozė, diferencinė diagnostika. Leukopenija, diferencinėdiagnostika. Trombocitozė, diferencinė diagnostika. Trombocitopenija, diferencinėdiagnostikaTrumpas turinio apibūdinimas. Neutrofilija. Limfocitozė. Monocitozė. Eozinofilija.Bazofilija.Leukopenija, diferencinė diagnostikaNeutropenija. LimfopenijaTrombocitozė, diferencinė diagnostikaSimptominė trombocitozė. Esencinė trombocitemijaTrombocitopenija, diferencinė diagnostika5.13. Temos pavadinimas. Leukemijos. Limfomos. ParaproteinemijosTrumpas turinio apibūdinimas. Ūminės leukemijos: Ūminė mieloleukemija, Ūminėlimfoleukemija.Lėtinės leukemijos: Lėtinė mieloleukemija; Lėtinė limfoleukemija29

Limfomos. Hodgkino limfoma. Ne Hodgkino limfomos: B ne Hodgkino limfomos; T neHodgkino limfomosParaproteinemijos. Neapibrėžtos reikšmės monokloninė gamapatija. Mielominė liga.Mielodisplazijos sindromaiAgnogeninė mielofibrozė5.14. Temos pavadinimas. Ūminė būklės hematologijoje.Trumpas turinio apibūdinimas. Febrili neutropenija. Trombocitopeninis kraujavimas.Leukostazė. Hiperkalcemija. Hiperviskozė. Ūminė hemolizė. DIK. Ūminis kraujavimashemofilijos metu. Trombozinė trombocitopeninė purpura. Ūminė potransfuzinė reakcija:Ankstyvoji ūminė potransfuzinė reakcija; Vėlyvoji ūminė potransfuzinė reakcija.5.15. Temos pavadinimas. Krešėjimo sutrikimaiTrumpas turinio apibūdinimas. Krešėjimo sistemos fiziologija. Laboratoriniai krešėjimotyrimai. Pirminės hemostazės sutrikimai:Trombocitopenija; Trombocitopenija, sergant sistemine liga; Trombocitopenija infekcijosmetu; DIK; Trombocitopenija nėštumo metu; Hipersplenizmas; Trombocitopenija dėl kaulųčiulpų infiltracijos; Trombocitopenija dėl kraujodaros sutrikimo; Trombozinėtrombocitopeninė purpura-hemolizinis ureminis sindromas; Asocijuota autoimuninėtrombocitopeninė purpura; Heparino indukuota trombocitopenija; Kitos trombocitopenijospriežastys.Izoliuota trombocitopenija: Pseudotrombocitopenija; Idiopatinė autoimuninėtrombocitopeninė purpura.Trombocitozė. Trombocitozė, sergant sistemine nehematologine liga (reakcinė trombocitozė).Trombocitozė, sergant hematologine (mieloproliferacine) liga. Trombocitopatija. VonWillebrandt liga. Kraujagyslinė purpura.Krešėjimo sistemos sutrikimai (hemofilijos): Įgyti krešėjimo sutrikimai; Įgimti krešėjimosutrikimai.Trombofilija. Veninė trombozė. Arterinė trombozė. Antifosfolipidinis sindromasDiseminuotos intravazalinės koagulopatijos sindromas6. Privalomas dalykas7. Rekomenduojamos literatūros sąrašas: Griciūtė L., Adomaitienė D. Kancerogenezė ir vėžio biologija, Vilnius: Mintis, 1998.– 324 P. Cicėnas S. Plaučių vėžio gydymas, Vilnius: Lietuvos onkologijos centras, 2001. –48 P. Griciūtė L., Uleckienė S., Didžiapetrienė J. Vėžio profilaktikos pagrindai, Vilnius:Lietuvos kovos su vėžio liga draugija, 2001.- 35 P. Vokes E.E., Golomb H.M. Oncologic Therapies, Berlin, Heidelberg, New York, HongKong, London, Milan, Paris, Tokyo: Springer, 2003. – 659 P. Stratilatovas E. Aktualūs skrandžio vėžio gydymo klausimai, Vilnius: VUOnkologijos institutas, 2004. – 127 P. Valuckas K.P., Aleknavičienė B. Pagrindinių lokalizacijų piktybinių navikųdiagnostikos ir gydymo pagrindai, Vilnius: VU Onkolgijos institutas, 2004. – 323 P. Didžiapetrienė J., Uleckienė S., Griciūtė L., Valuckas K.P., Atkočius V., KadziauskasJ. Antioksidantai onkologijoje. Nauda ir vartojimo rizika, Vilnius: VĮ Mokslotyrosinstitutas, 2004. – 153 P. Kelley's Textbook of Internal Medicine, Lippincott Williams and Wilkins, 2000. Harrisons Principles of Internal Medicine, ed. T. R. Harrison, Dennis Kasper,McGraw-Hill Education, 2004. Postgraduate Haematology, ed. A. Victor Hoffbrand, Blackwell, 2005.30

Oxford Handbook Of Clinical Haematology, ed. D. Provan, Oxford, 2004.8. Žinių ir gebėjimų vertinimo tvarka:Ciklo pabaigoje rezidentas laiko įskaitą, kuri vertinama dešimtbalėje sistemoje. Įskaitosklausimuose yra teorinė ir praktinė dalys. Klausimai paruošti pagal ciklo programą.9. Rezidentūros bazė: Vilniaus universiteto Onkologijos institutas; VšĮ Vilniausuniversiteto ligoninės Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijoscentras10. Rezidentų vadovai:Janina Didžiapetrienė (vyriausioji mokslo darbuotoja, medicinos mokslų daktarė).Laimonas Griškevičius (gydytojas hematologas, docentas, medicinos mokslų daktaras,praktinio darbo patirtis – 5 metai).6 ciklas1. Ciklo pavadinimas: Pulmonologija2. Apimtis kreditais: 6 kreditai (240 val.)3. Ciklo teorinė dalis: 120 val.4. Ciklo praktinė dalis: 120 val.5. Ciklo tikslai ir turinys, teorinės dalies tematika, studijų metodai:Programos tikslas supažindinti terapijos specialybės gydytoją rezidentą su klinikinėspulmonologijos pagrindais, plaučių ligų prevencijos, diagnostikos ir gydymo principais.Susipažinti su bronchoskopijos ir bronchologinių procedūrų, pleuros ertmės punkcijos irdrenavimo, pleuros biopsijos, plaučių funkcijos mėginių indikacijomis, kontraindikacijomis,jų atlikimo techniką.Pulmonologijos ciklą sudaro dvi dalys (temos), skirtos skirtingiems pulmonologiniųligonių diagnostikos ir gydymo klausimams išspręsti. Pulmonologijos ciklo dalys (temos)pateiktos lentelėje.Pulmonologijos ciklo dalys (temos)Nr. Temos pavadinimas TrukmėkreditaisTeorinėdalis, val.1 Klinikinė pulmonologija 3 602 Plaučių ligų instrumentinė diagnostika ir gydymas 3 60Rezidentas privalo: įgyti įgūdžių atlikti klinikinį kvėpavimo organų tyrimą; gebėti įtarti dažniausiai pasitaikančias plaučių ligas; suteikti pirmąją medicininę pagalbą urgentinių plaučių būklių atvejais.5.1. Temos pavadinimas. Klinikinė pulmonologijaTrumpas temos apibūdinimas - Klinikinės pulmonologijos dalies potemės:1. Bronchų ir plaučių anatomija, histologija ir fiziologija: bronchų ir plaučių anatomija;bronchų, plaučių ir pleuros histologija; imunokompetentinės kvėpavimo takų irplaučių parenchimos ląstelės; gynybiniai plaučių mechanizmai, kvėpavimo sistemosfiziologija.31

2. Plaučių ligomis sergančių ligonių tyrimas: klinikiniai tyrimo metodai; radiologiniaiplaučių tyrimo metodai; plaučių funkcijos tyrimai; skreplių tyrimas; bronchologiniaityrimo metodai; nebronchoskopiniai plaučių biopsijos metodai.3. Pulmonologiniai sindromai ir patologinės būklės: bronchų obstrukcijos sindromas;kvėpavimo nepakankamumas, ūminio respiracinio distreso sindromas; diferencinėperiferinių plaučių darinių diagnostika; diferencinė diseminacijos ir difuziniųintersticinių plaučių pokyčių diagnostika; kraujavimas iš plaučių.4. Bronchų bei plaučių sklaidos sutrikimai ir paveldimos ligos.5. Kvėpavimo takų ligos: ūminis bronchitas; lėtinis bronchitas; lėtinė obstrukcinė plaučiųliga; bronchinė astma; kvėpavimo takų uždegimo vertinimas; bronchektazės; cistinėfibrozė; trachėjos ir bronchų osteochondropatija; bronchų svetimkūniai.6. Infekcinės plaučių parenchimos ligos: plaučių uždegimas; plaučių abscesas;aktinimikozė ir nokardiozė; grybelių sukeltos plaučių ligos; parazitų sukeltos plaučiųligos.7. Intersticinės plaučių ligos: plaučių sarkoidozė; idiopatinis fibrozuojantis alveolitas;obliteruojantis bronchiolitas; egzogeninis alerginis alveolitas; eozinofilinėpneumonija, retos intersticinės plaučių ligos.8. Pleuros ligos: eksudacinis pleuritas; mezotelioma; spontaninis pneumotoraksas.9. Plaučių kraujagyslių ir kraujotakos ligos bei patologinės būklės: plautinė hipertenzija;plaučių arterijos tromboembolija; lėtinė plautinė širdis.10. Plaučių vėžys.11. Miego apnėjos sindromas.12. Tabako rūkymas: tabako rūkymo poveikis žmogaus sveikatai; tabako rūkymo įtakakvėpavimo organams; pagalba metantiesiems rūkyti.5.2.Temos pavadinimas. Plaučių ligų instrumentinė diagnostika ir gydymasTrumpas temos apibūdinimas -Plaučių ligų instrumentinės diagnostikos ir gydymo daliespotemės:1. Indikacijos ir kontraindikacijos fibrobronchoskopijai bei bronchoskopijai rigininiu(kietuoju) bronchoskopu. Tiriamojo paruošimas bronchoskopijai.2. Bronchų ir plaučių biopsijos metodai: endobronchinė šepetėlinė ir žnyplelinėbiopsija; bronchoskopinė plaučių audinio biopsija; adatinė biopsija.3. Bronchoalveolinis lavažas.4. Bronchų sanacija.5. Bronchoskopinė intubacija. Dilatacinė tracheostomija.6. Kraujavimo iš plaučių stabdymas.7. Bronchologiniai ankstyvosios plaučių vėžio diagnostikos būdai(autofluorescensinė bronchoskopija ir kt.).8. Bronchologiniai plaučių vėžio išplitimo (stadijos) nustatymo būdai.9. Indikacijos ir kontraindikacijos pleuros ertmės punkcijai, drenavimui bei pleurosbiopsijai. Ligonio paruošimas šioms procedūroms.10. Pleuros ertmės punkcijos technika.11. Pleuros ir plaučių sonoskopija.12. Intervenciniai pleuros ligų gydymo metodai sergant infekcinėmis ir neoplazinėmisligomis.13. Spirometrija: atlikimo technika, vertinimas.14. Inhaliacinis bronchodilatacinis mėginys. Bronchų provokacinis mėginys.15. Dujų difuzijos plaučiuose tyrimas.16. Fizinio pajėgumo (deguonies suvartojimo) tyrimas.17. Polisomnografija.18. Kraujo dujų tyrimas.32

Rekomenduojamas literatūros sąrašas: Ambrozaitis A., Gulbinovič J., Marcinkutė A. Infekcijos ir priešinfekciniai vaistai.Vilnius, 2004. Cicėnas S. Plaučių vėžio gydymas. Vilnius, 2001. Dubakienė R. Alergologija. Vilnius, 2002. Naudžiūnas A. Plaučių arterijų trombinė embolija. Kaunas, 1998. Malakauskas K., Sakalauskas R. Funkcinė kvėpavimo diagnostika. Kaunas: Kaunomedicinos universiteto leidykla, 2000. Pasaulinė LOPL diagnostikos, gydymo ir prevencijos strategija. Atnaujinta 2003.Santrauka. 2003. Sakalauskas R., Bagdonas A., Blažienė A., Bojarskas J., Danila E. Vaikų irsuaugusiųjų astmos diagnostikos ir gydymo sutarimas// Medicina. 2005. 41(3).251-278. Stakišaitis D., Danila E. Farmakologinio budrumo pagrindai (metodinėsrekomendacijos). Vilnius: Žygimantų spaustuvė, 2004, 112 p. Šatkauskas B., Danila E. Klinikinė pulmonologija, antrasis papildytas ir pataisytasleidimas. Vilnius: Vaistų žinios, 2004, 426 p. Annesi-Maesano I., Gulsvik A., Viegi G. Respiratory epidemiology in Europe//Eur.Respir.Mon. 2000. Vol. 5. N. 15.Bartlett J.G., Dowell S.F., Mandell L.A. et al. Practice guidelines for the managementof community-acquired pneumonia in adults// Clin. Inf. Dis. 2000. Vol. 31. P. 347-382. Boe J., Estenne M., Weder W. Lung transplantation// Eur.Respir.Mon. 2003. Vol. 8.N. 26. Buist S., Mapp C.E. Respiratory diseases in Women// Eur.Respir.Mon. 2003. Vol. 8.N. 25. Cazzola M., Blasi F., Ewig S. Antibiotics and the lung// Eur.Respir.Mon. 2004. Vol. 9.N. 28. Chung F., Fabbri L.M. Asthma// Eur.Respir.Mon. 2003. Vol. 8. N. 23.Clark T.J.H. et al. Global strategy for asthma management and prevention. Nationalinstitutes of health, 2003.Demedts M., Delcroix M., Verhaeghe R., Verleden G.M. Pulmonary vascularpathology: a clinical update// Eur.Respir.Mon. 2004. Vol. 9. N. 27. Evans T.W., Griffiths M.J.D., Keogh B.F. ARDS// Eur.Respir.Mon. 2004. Vol. 9. N.27. Gosselink R., Stam H. Lung function testing// Eur.Respir.Mon. 2005. Vol. 10. N. 31. Loddenkemper R., Antony V.B. Pleural diseases// Eur.Respir.Mon. 2002. Vol. 7. N.22.Macfarlane J. et all. BTS guidelines for the management of community asquiredpneumonia in adults, 2004 update.Mandell L.A., Bartlett J.G., Dowell S.F. et all. Update of practice guidelines for themanagement of community-asquired pneumonia in immunocompetent adults. IDSAquidelines// Clin. Infect. Dis., 2003; 37: 1405-1433. Mapp C.E. Occupational lung disorders// Eur.Respir.Mon. 1999. Vol. 4. N. 11. McNicholas W.T. Respiratory disorders during sleep// Eur.Respir.Mon. 1999. Vol. 4.N. 10. Olivieri D., Bois R.M. Interstitial lung diseases// Eur.Respir.Mon. 2000. Vol. 5. N. 14.Pauwels R., Anthonisen N., Bailey W.C. et al. Global strategy for diagnosis,management, and prevention of chronic obstructive pulmonary disease: NHLBI/WHOWorkshop, 2003.33

Roussos C. Mechanical ventilation from intensive care to home care//Eur.Respir.Mon. 1998. Vol. 3. N. 8. Semenzato G. AIDS and the lung// Eur.Respir.Mon. 1995. Vol. 1. N. 2. Spiro S.G. Lung cancer// Eur.Respir.Mon. 2001. Vol. 6. N. 17. Strausz J. Pulmonary endoscopy and biopsy techniques// Eur.Respir.Mon. 1998. Vol.3. N. 9. Wallaert B., Chanez P., Godard P. The nose and lung diseases// Eur.Respir.Mon.2001. Vol. N. 18.Žinių ir gebėjimų įvertinimo tvarkaPulmonologijos ciklo pabaigoje įvertinamos gydytojo rezidento teorinės žinios ir praktiniaiįgūdžiai. Įvertinamas rezidento gebėjimas kliniškai ištirti pacientą, vertinti krūtinės ląstosrentgenogramas ir kompiuterines tomogramas, plaučių funkcijos tyrimo rodiklius, žinotiindikacijas ir kontraindikacijas kvėpavimo sistemos instrumentiniams tyrimams.Pulmonologijos ciklo pabaigoje gydytojas rezidentas teorinės žinios ir praktiniai įgūdžiaiįvertinami pažymiu dešimtbalėje vertinimo sistemoje.Rezidentūros vieta: VšĮ VUL Santariškių klinikos Pulmonologijos ir alergologijos centras.Pulmonologijos ciklo koordinatorius: doc. R. NargėlaRezidentų vadovai: doc. dr. R. Nargėla (gydytojas pulmonologas, 37 metų darbo stažas),doc. dr. E. Danila (gydytojas pulmonologas, 12 metų darbo stažas).7 ciklas1.Ciklo pavadinimas: Alergologija ir klinikinė imunologija2. Apimtis kreditais: 4 kreditai ( 160 val.)3. Ciklo praktinė dalis: 32 val.4.Ciklo praktinė dalis: 128 val.5. Ciklo tikslai, turinys, studijų metodai.Ciklas skirtas vidaus ligų rezisdentūros studijų programai. Šio ciklo tikslas pateiktigydytojams rezidentams žinias apie alergines ligas ir imunodeficitines būkles, jų diagnostiką,gydymą ir prevenciją. Cikle numatyta 12 temų. Teoriniams užsiėmimams skiriama 32valandų. Teoriniai užsiėmimai – tai paskaitos, seminarai, literatūros referavimas.Teorinės dalies tikslasEil.Nr. Temos pavadinimas Teorinė dalis, val.1. Alerginės kvėpavimo sistemos ligos 4val.2. Alerginės akių ligos 2val.3. Alerginės odos ligos 6val.4. Anafilaksija 2 val.5. Maisto alergija ir netoleravimas 2 val.6. Medikamentinė alergija ir vaistų netoleravimas 4 val.7. Alergija vabzdžiams 2 val.8. Imunodeficitai 2 val.9. Specifinė alerginių ligų diagnostika 2 val.10. Alerginių ligų gydymo metodai 2 val.11. Alerginių ligų profilaktika 2val.12. Imuninės sistemos sandara ir funkcijos 2 val.Praktinių užsiėmimų metu gydytojas-rezidentas dirba ambulatoriniame kabinete arstacionare kartu su gydytoju alergologu-klinikiniu imunologu, gydytojo priežiūroje atliekavisas diagnostines ir gydomąsias procedūras (odos alerginiai mėginiai, provokaciniai34

alerginiai mėginiai, specifinė imunoterapija ir kt.), dalyvauja ligonių vizitacijose,konsultacijos, konsiliumuose, pildo medicininius dokumentus.Rezidentas privalo išmokti: surinkti alerginę anamnezę, nustatyti ir įvertinti paciento ekoalergologinę situacijądarbe, namuose; ištirti ligonį įprastiniais klinikiniais metodais, įtarti alerginę ligą iš jai būdingųsimptomų ir sindromų; atlikti ir įvertinti alerginius dūrio ir aplikacinius odos mėginius su įvairiais alergenais(žiedadulkių, buitiniais, epiderminiais, maisto alergenais, cheminėmis medžiagomis); mokėti sudaryti eliminacinę; mokėti įvertinti išorinio kvėpavimo funkcijos tyrimus (spirogramą, PEF-metriją, kilpą“srovė-tūris”, broncholizinį testą su β 2 -agonistais). mokėti įvertinti nosies sekreto, akių junginės išskyrų ir skreplių citologinį tyrimą. įvertinti bendro IgE, specifinių IgE tyrimus;. mokėti įvertinti imunogramą ir komplemento sistemos tyrimo rezultatus; įsisavinti alerginių ligų ir imunodeficitinių būklių medikamentinius gydymo principus; mokėti gydyti ūmias alergines būkles.5.1.Temos pavadinimas. Alerginės kvėpavimo sistemos ligosTrumpas turinio apibūdinimas:Alerginis rinitas: etiologija, klasifikacija, patofiziologija, klinika, diagnostika, diferencinėdiagnostika, gydymas, prevencija. Alerginė bronchinė astma: etiologija, klasifikacija,patofiziologija, klinika, diagnostika, diferencinė diagnostika, gydymas, prevencija.Bronchinės astmos ir alerginio rinito gydymo ypatumai nėštumo metu. Egzogeninispneumonitas: etiologija, patofiziologija, klinika, diagnostika, diferencinė diagnostika,gydymas, prevencija.5.2. Temos pavadinimas. Alerginės akių ligosTrumpas turinio apibūdinimas:Alerginis konjunktyvitas: etiologija, klasifikacija, patofiziologija, klinika, diagnostika,diferencinė diagnostika, gydymas, prevencija.5.3.Temos pavadinimas. Alerginės odos ligosTrumpas turinio apibūdinimas:Dilgėlinė: etiologija, klasifikacija, patofiziologija, klinika, diagnostika, diferencinėdiagnostika, gydymas, prevencija. Agioedema: etiologija, klasifikacija, patofiziologija,klinika, diagnostika, diferencinė diagnostika, gydymas, prevencija. Atopinis dermatitas:etiologija, klasifikacija, patofiziologija, klinika, diagnostika, diferencinė diagnostika,gydymas, prevencija. Kontaktinis alerginis dermatitas: etiologija, klasifikacija,patofiziologija, klinika, diagnostika, diferencinė diagnostika, gydymas, prevencija. Alerginėsreakcijos kosmetikai.5.4. Temos pavadinimas. Maisto alergija ir netoleravimasTrumpas turinio apibūdinimas:Maisto alergijos ir maisto netoleravimo klasifikacija, priežastys, diagnostika, gydymas irprevencija.5.5. Temos pavadinimas. Medikamentinė alergija ir vaistų netoleravimasTrumpas turinio apibūdinimas:Medikamentinė alergija ir vaistų netoleravimas: klasifikacija, priežastys, išsivystymomechanizmai, klinika, diagnostika in vivo ir in vitro, gydymas ir prevencija. Kryžminėsalerginės reakcijos. Polivalentinės medikamentinės ligos sindromas. IgE priklausomos35

eakcijos. Citotoksinės alerginės reakcijos. Imunokompleksinės reakcijos. Seruminė liga.Daugiaformė eksudacinė eritema. Stivenso – Džonsono sindromas. Lailio sindromas.Jautrumas aspirinui ir kitiems nesteroidiniams vaistams nuo uždegimo.5.6. Temos pavadinimas. AnafilaksijaTrumpas turinio apibūdinimas:Anafilaksijos epidemiologija, etiologija, predisponuojantys veiksniai, klasifikacija, klinika,gyvybei pavojingos anafilaksinės būklės, diagnostika, neatidėliotina pagalba ir intensyviterapija, prevencija.5.7. Temos pavadinimas. Alergija vabzdžiamsTrumpas turinio apibūdinimas:Vabzdžių įgėlimų sukeltos alerginės reakcijos: klinika, diagnostika, gydymas.5.8. Temos pavadinimas. ImunodeficitaiTrumpas turinio apibūdinimas:Imunodeficitų klasifikacija. Pirminiai imunodeficitai: klasifikacija, klinika, diagnostika,gydymas, ligos ir gydymo komplikacijos. Antriniai imunodeficitai, su jais susijusios ligos irbūklės, diagnostika ir gydymas. Komplementinės sistemos nepakankamumas.5.9. Temos pavadinimas. Specifinė alerginių ligų diagnostikaTrumpas turinio apibūdinimas:Alerginės anamnezės ypatumai. Alerginiai odos mėginiai. Provokaciniai alerginiai mėginiai.lerginių ligų diagnostika in vitro.5.10. Temos pavadinimas. Alerginių ligų gydymo metodaiTrumpas turinio apibūdinimas:Vaistai alerginių ligų gydymui (antihistamininiai gliukokortikoidai ir kiti, jų taikymas,nepageidaujamas poveikis, vaistų sąveika.5.11. Temos pavadinimas. Alerginių ligų profilaktika.Trumpas turinio apibūdinimas: Alerginių ligų epidemiologija. Alergenai, jų tipai, struktūra,poveikis, paplitimas. Alergenų pašalinimo iš aplinkos galimybės ir būdai.5.12. . Temos pavadinimas. Imuninės sistemos sandara ir funkcijosTrumpas turinio apibūdinimas:Imuninės sistemos anatomija ir ląstelės. Imunomoduliacija ir imuninis atsakas.T ir B imuninisatsakas. Komplemento sistema. IgE produkcija ir receptoriai. Imunoreguliaciniaimechanizmai.6. Privalomas dalykas7. Rekomenduojamas literatūros sąrašas: Šatkauskas B., Danila E. Klinikinė pulmonologija. Vilnius: Vaistų žinios, 2001. Janulevičiūtė N.. Imunoglobulinai ir komplemento baltymai. Vilnius, 1994. Vasiliauskas B.. Klinikinė alergologija. Mokslas, 1991. Lelis J., Gailevičius P., Ragaišis S., Balevičienė G.. Odos ir venerinės ligos(vadovėlis). Vilnius: Mokslas, 1985. - 320 P.36

Blažienė A., Dubakienė R., Ėmužytė R. ir kt. bronchinės astmos diagnostika,gydymas. Rekomendacijos, Vilnius, 2001. - 25 P. Blažienė A., Dubakienė R., Bojarskas J. ir kt. Aerginio rinito diagnostika ir gydymas.Metodinė mokomoji medžiaga, Vilnius, 2000. – 19 P. Lapinskaitė G., Marčiukaitienė I., Dubakienė R. ir kt. Aerginio kontaktinio dermatitodiagnostika ir gydymas. Metodinė mokomoji medžiaga. Vilnius, 2001. – 19 P. Textbook of Internal Medicine. Ed. by W.N. Kelley. J.B. Lippincott Company, 1989. Ed. by J. cande Bennett, F. Plum. Cecil Textbook of Medicine. W.B. saundersCompany, 1996. Bierman C.W., Peorlman D.S., Shapiro G.G., Busse W.W. Allergy, Asthma andImmunology from Infancy to Adulthood. W.B. Saunders Company, 1996. Centher J., de Weck A.L. Atlas of Immuno-Allergology. Molgrefe & HuberPublishers Srattle-Toronto.Bern.Gothingen, 1995. Mygind N., Dehl R., Pedersen S., Thestrup-Pedersen K.. Essential Allergy.Blackwwell Science Ltd, 1996. Barnes P.J., Godfrey S. Asthma. Martin Dunitr Ltd, 1996. Raitt I., Brostoff J., Male D. Immunology. Mosby, 1993. Manual of Allergy and Immunology. Ed. by G.J. Lawlor, T.J. Fischer, D.C. Adelman.1996. Dubakienė R. Alergologija. Vadovėlis. Vilnius: Žiburio leidykla. 2002.- 255 P. Sakalauskas R., Bagdonas A., Blažienė A. ir kt. Vaikų ir suaugusiųjų astmosdiagnostikos ir gydymo sutarimas // Metodinės rekomendacijos. Kaunas, 2005. - P.251-278.8. Žinių ir gebėjimų įvertinimo tvarkaRezidento dienyne žymimos kuruotų ligonių sąrašas, atliktos procedūros. Išklausius teoriniųžinių dalį, įvaldžius praktinius įgūdžius ir įvertinus žinias įskaitos metu atliktas ciklasužskaitomas. Tai patvirtinama rezidentūros vadovo ir ciklo kuratoriaus parašais.9. Rezidentūros bazėŠį ciklą rezidentas atlieka Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Pulmonologijosir alergologijos centre.10. Rezidentų vadovai:Doc. Audra BlažienėProf. Rūta Dubakienė8 ciklas1. Ciklo pavadinimas: Infekcinės ligos2. Apimtis kreditais: 4 kreditai (160 val.)3. Ciklo teorinė dalis: 15 val.4. Ciklo praktinė dalis: 145 val.5. Ciklo tikslai, turinys, studijų metodai.Infekcinių ligų ciklas skirtas vidaus ligų specialybės rezidentūros studijų programai.Šio ciklo tikslas pateikti rezidentams naujausias žinias apie infekcinių ligų etiologiją,jų paplitimą, šiuolaikinę diagnostiką, gydymo principus ir profilaktiką.Teorinės dalies tematikaEil. Nr. Temos pavadinimas Teorinė dalis,val.Žarnyno infekcinių ligų diagnostika, diferencinė diagnostika.37

1. Parazitinės invazijos. 3 val.Karščiavimų diferencinė diagnostika3 val.2.3.Ūmūs virusiniai respiraciniai susirgimai. Ūminio tonzilitosindromo diagnostika bei diferencinės diagnostikos kriterijai. 3 val.Difterija.4.Virusiniai hepatitai A, B, C. Hepatitų diferencinė diagnostika.Lėtiniai hepatitai B ir C.3 val.5.Meninginio sindromo diferencinė diagnostika. Bakteriniai irvirusiniai meningitai. Meningokokinė infekcija.Virusiniaiencefalitai. Botulizmas. Laimo liga.3 val.Cikle numatyti 5 skirtingų temų seminarai, kurių metu su rezidentais nagrinėjamiįvairių grupių infekciniai susirgimai.Seminarų metu rezidentai mokomi kaip poliklinikos sąlygomis kaip diagnozuoti,savarankiškai tirti ir gydyti kai kurias nekomplikuotas infekcines ligas, bei mokomi kaipatrinkti infekcinius ligonius hospitalizacijai.Ciklo metu rezidentas turi referuoti vieną straipsnį iš tarptautinio medicininio žurnaloapie infekcinį susirgimą.Praktinę ciklo dalį sudaro: darbas respublikinėje tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinėje ligoninėjeinfekcinių ligų diagnostiniame ir intensyvios terapijos skyriuose ir pirmame infekciniųligų skyriuje, kuruojant ligonius; dalyvavimas rytinėse gydytojų sueigose, vizitacijose, kurių metu rezidentas referuojajo vedamus ligonius; rezidentas apžiūri visus sunkius ligonius skyriuje, kuriame jis dirba ir reanimacijos -intensyvios terapijos skyriuje. Kartu su gydančiais gydytojais aptaria jų diagnostiką,diferencinę diagnostiką ir gydymo principus.Rezidentas privalo: įtarti infekcinį susirgimą ūmiai susirgusiam ligoniui; įvertinti ligonio būklę, teikti neatidėliotiną infekciniam ligoniui pagalbą, sudarytityrimų ir gydymo racionalų planą; surinkti detalią epidemiologinę anamnezę, išmokti pildyti medicininę ir statistinędokumentaciją; vertinti koproskopinius, bakteriologinius, virusologinius ir serologinius tyrimųrezultatus; vadovaujantis biocheminiais kraujo, šlapimo ir kitais tyrimais, nustatyti ligospatogenetinį mechanizmą ir racionaliai paskirti gydymą; teisingai paimti medžiagą kraujo, likvoro, nosiaryklės sekreto, tonzilių apnašo, įvairiųbėrimo elementų, šlapimo bakterioskopiniams ir bakteriologiniams tyrimams.Rezidentas teorinių žinių semiasi individualiai, naudodamas specialiąja medicinosliteratūrą ir sekdamas medicinos naujienas, skelbiamas medicinos mokslinėjeperiodinėje spaudoje bei elektroninėse duomenų bazėse.5.1. Temos pavadinimas. Žarnyno infekcinių ligų diagnostika, diferencinė diagnostika.Parazitinės invazijosTrumpas turinio apibūdinimas. Viduriavimo sindromai, jų apibūdinimas bei klinikinė irkoproskopinė charakteristika. Salmoneliozės, dabartinis paplitimas, klinikinės formos,diagnostikos ir gydymo ypatumai. Šigeliozės, klinika, diagnostika, gydymo ypatumai.38

Cholera, dabartinės choleros ypatumai, diagnostika, gydymas, epidemiologinė priežiūra irkontrolė. Jersiniozės, klinikiniai ir diagnostiniai ypatumai, diferencinė diagnostika. Virusiniaividuriavimai. Rotovirusinis gastroenteritas. Pirmuonių žarnyno invazijos: amebiazė,balantidiazė, toksoplazmozė, toksokorozė, jų klinikiniai ypatumai, diagnostikos galimybės,šiuolaikinis gydymas.5.2. Temos pavadinimas. Karščiavimų diferencinė diagnostikaTrumpas turinio apibūdinimas. Vidurių šiltinė, šiuolaikinės diagnostikos ypatumai, gydymoprincipai. Sepsis, klinikinės formos, gydymo principai. Maliarija, klinikinės savybės,komplikacijos, diagnostika, gydymo principai. Leišmaniozė. Bruceliozė. ŽIV infekcija irAIDS, diagnostikos metodai, oportunistinės infekcijos. Hemoraginės karštligės (Marburgo,Lasso, Ebolo karštligės)5.3 Temos pavadinimas. Ūmūs virusiniai respiraciniai susirgimai. Ūminio tonzilitosindromo diagnostika bei diferencinės diagnostikos kriterijai. Difterija. Trumpas turinioapibūdinimas. Gripas, viruso kintamumas, klinikinės formos, diagnostika, šiuolaikinisgydymas, profilaktika. Kiti ŪVRS ir jų diferencinė diagnostika. SŪRS. Legioneliozė, klinika,diagnostika, gydymas. Difterija, klinikinės formos, diagnostika, diferencinė diagnostika nuokitų tonzilitų, infekcinės mononukleozės. Parotitinė infekcija.5.4. Temos pavadinimas. Virusiniai hepatitai A, B, C. Hepatitų diferencinė diagnostika.Lėtiniai hepatitai.Trumpas turinio apibūdinimas. Geltinis sindromas ir jo patogenetinė klasifikacija. Virusiniaihepatitai A, B, C, D, E, klinikiniai ypatumai, specifiniai žymenys. Diferencinė diagnostikanuo hemolizinių ir mechaninių geltų. Lėtinių virusinių hepatitų diagnostikos pagrindai irgydymo principai. Leptospirozių klinika, diagnostika, gydymo principai.5.5. Temos pavadinimas. Meninginio sindromo diferencinė diagnostika. Bakteriniai irvirusiniai meningitai. Meningokokinė infekcija. Virusiniai encefalitai. Botulizmas.Laimo liga.Trumpas turinio apibūdinimas. Meninginio sindromo apibūdinimas ir meningitų trumpacharakteristika. Meningokokinės infekcijos klinikinių formų charakteristika, diagnostikospatumai. Žaibinės meningokokemijos diagnostika ir gydymo principai. Kiti bakteriniaimeningitai, jų diagnostika. Gydymo principai. Virusiniai meningitai, jų apibūdinimas.Virusinių encefalitų klinika, diagnostika, diferencinė diagnostika, gydymo principai. Erkinioencefalito epidemiologija, klinika, ligos formos, šiuolaikinė diagnostika. Botulizmodiagnostika ir gydymo taktika. Poliomielito klinika, diagnostikos principai, diferencinėdiagnostika nuo kitos etiologijos poliradikuloneuritų. Laimo ligos patogenezės, klinikinėsstadijos, diagnostika, gydymo principai. Pasiutligės epidemiologija, klinika, diagnostika,profilaktika.6. Privalomas dalykas7. Rekomenduojamos literatūros sąrašas: Mandell GL, bennett JE, Dolin R. Principles and practice of infectious diseases.Churchill Livingstone, New York, 6 th ed., 2005. P. Čibiras, J. Ūsaitis. Infekcinės ligos. Vilnius, 1989. A. Ambrozaitis, K. Žagminas. Virusiniai hepatitai. Vilnius, 1997. J. Ūsaitis, P. Čibiras. Karščiavimų diferencinė diagnostika. Vilnius, 1988. A. Laiškonis, M. V. Bareišienė ir kt. Infekcinių ligų žinynas. Kaunas 2003. A. Laiškonis. Žmogaus imunodeficito viruso infekcijos diagnostika, gydymas irprofilaktika. Kaunas, 2000. Rukovodstvo po infekcionym bolezniam. Red. I. V. Lobzin. Sankt-Peterburg, 2000.39

8. Žinių ir gebėjimų vertinimo tvarka:Ciklo pabaigoje rezidentas žodžiu laiko įskaitą, kuri vertinama dešimtbalėje sistemoje.9. Rezidentūros bazė:VšĮ Respublikinė tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinė ligoninėBirutės g. 1, Vilnius 08117VU Infekcinių ligų ir mikrobiologijos klinika.Tel.: 8 52724657 el. p. infek@elnet.lt10. Rezidentų vadovas:Eugenijus Broslavskis (gydytojas infektologas, docentas, mokslų daktaras, praktikiniodarbo patirtis 45 m.)___________________________________________________________________________II rezidentūros metai1 Ciklas1. Ciklo pavadinimas: Klinikinė kardiologija ir intensyvi kardiologija2. Apimtis kreditais: 12 kreditų (480 val.)3. Ciklo teorinė dalis: 82 val.4. Ciklo praktinė dalis valandomis: 398 val.5. Ciklo tikslai, turinys, studijų metodaiCiklas skirtas vidaus ligų specialybės rezidentūros studijų programai. Šio ciklotikslas: įsisavinti šiuolaikinės kardiologijos pagrindus, išmokti kardiovaskulinių ligųpatofiziologiją, diagnostiką, diferencinę diagnostiką, mokėti tinkamai pasirinkti gydymotaktiką, teikti pirmą pagalbą atveju. Įsisavinti visų invazinių ir neinvazinių tyrimų, taikomųširdies-kraujagyslių ligoms diagnozuoti, parodymus ir priešparodymus, mokėti interpretuotineinvazinių tyrimų rezultatus. Cikle numatyta 35 skirtingos temos. Teorinių užsiėmimųmetu širdies ir kraujagyslių ligų klinikos darbuotojai skaito paskaitas.Teorinės dalies tematikaEil.Nr. Temos pavadinimas Teorinė dalis,val.1. Pirminė arterinė hipertenzija 22. Arterinės hipertenzijos gydymo principai 43. Širdies ir krujagyslių ligų prevencija 24. Aterosklerozė. 25. Dislipidemijų gydymas 26. Tarptautinės koronarinės širdies ligos prevencijos2nuorodos7. Lėtinė koronarinė širdies liga. 48. Ūminiai koronariniai sindromai: patofiziologija 29. Ūminiai koronariniai sindromai be ST segmento4pakilimo10. Ūminiai koronariniai sindromai su ST segmento4pakilimu.11. Miokardo infarkto komplikacijos. 440

12. Tachiaritmijos 413. Bradiaritmijos. 414. Kardiomiopatijos 415. Miokarditai 216. Įgytos širdies ydos 617. Aortos ligos 218. Plaučių arterijos trombembolija. 219. Pirminė plautinė hipertenzija 220.. Perikarditai 421. Širdies nepakankamumas 222. Reanimacijos ABC 223. Išplėstinė reanimacija 224. Staigi mirtis 225. Hemodinamikos parametrų monitoravimas. Centrinių 2venų ir arterijų punkcija ir kateterizavimas26. Sinkopės 227. Hipertenzinė krizė 228. Gyvybei grėsmingos tachiaritmijos. Elektroimpulsinė 2terapija29. Bradiaritmijos. Laikinoji elektrinė širdies stimuliacija 230. Širdies tamponada ir perikardo ertmės punkcija.2Hidrotoraksas ir pleuros ertmės punkcija31. Kardiogeninis šokas. Intraaortinė balioninė2kontrapulsacija32. Vandens ir elektrolitų balanso, rūgščių-šarmų balanso 2korekcija sergant ūmia kardiovaskuline patologija.Transfuziologijos principai33. Intoksikacija kardiovaskulinę sistemą veikiančiais2medikamentais34. Anestetikai ir analgetikai, vartojami intensyviojoje2kardiologijoje35.Infekcinis endokarditas2Praktikinę ciklo dalį sudaro: seminarai, kuriuose rezidentai referuoja literatūrą, aptariami pacientai, tyrimųrezultatai ir jų interpretacija,; rezidentas šio ciklo metu rotacijos principu dirba priėmimo skyriuje, intensyviosioskardiologijos skyriuje, kardiologiniame skyriuje kartu su gydytoju. Priėmimoskyriuje konsultuoja ligonius, sprendžia hospitalizacijos klausimus. Intensyviosioskardiologijos skyriuje toliau mokomasi ūmių širdies ligų diagnostikos, išmoksta teiktipirmą pagalbą jų atveju. Intensyviosios kardiologijos skyriuje rezidentai dalyvaujarytinėse pacientų vizitacijose, aktyviai dalyvauja apklausiant, apžiūrint naujusligonius, sudarant tyrimų ir gydymo planą, stebi ligonių būklę, pildo ligos istorijas,išmoksta taikyti reanimacines priemones. Kardiologijos skyriuje kartu su gydytojukuruoja stacionaro ligonius. Be įprastinio ligonio kuravimo dalyvauja visųdiagnostinių bei gydomųjų procedūrų metu. Kartu su gydytojais įvertinami visųatliekamų neinvazinių ir invazinių tyrimų duomenys. Rezidento darbą kontroliuojakartu dirbantis gydytojas.Ciklo metu rezidentai privalo:41

įgyti praktinius įgūdžius apklausiant ligonį, įvertinant jo fizinę būklę,išmokti interpretuoti atliktus tyrimus, įsisavinti elektrokardiografijos pagrindus,išmoktidiagnozuoti ir tinkamai gydyti širdies-kraujagyslių ligas, teikti pirmą pagalbą5.1. Temos pavadinimas. Pirminė arterinė hipertenzijaTrumpas turinio apibūdinimas. Apibrėžimas. Klasifikacija. Rizikos veiksniai. Epidemiologija.Arterinės hipertenzijos patogenezė. Arterine hipertenzija sergančių ligonių ištyrimas. Arterinėhipertenzija sergančių pacientų rizikos stratifikavimas. Diagnozių formulavimas. Ūminėshipertenzinės būklės.5.2. Temos pavadinimas. Arterinės hipertenzijos gydymo principaiTrumpas turinio apibūdinimas. Nemedikamentinis AH gydymas. Medikamentinio gydymostrategija. Pagrindinių vaistų grupių apibūdinimas ir jų skyrimo indikacijos. Diuretikai. Betaadrenoblokatoriai. Kalcio kanalų blokatoriai. AKFI ir ARB. Centrinio veikimo vaistai.Arterinės hipertenzijos gydymas vaistų deriniais. Rezistenciška gydymui arterinė hipertenzija.Arterinės hipertenzijos gydymo ypatumai atskirose pacientų grupėse.5.3.Temos pavadinimas. Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijaTrumpas turinio apibūdinimas. Širdies ir kraujagyslių ligų paplitimo tendencijos Lietuvoje irpasaulyje. Rizikos veiksnių klasifikacija (tradiciniai ir naujieji netradiciniai rizikos veiksniai).Prevencinių programų taikymo patirtis įvairiose šalyse. Pirminė ir antrinė prevencija..5.4.Temos pavadinimas. AterosklerozėTrumpas turinio apibūdinimas. Naujas požiūris į aterosklerozę. Pagrindinės patogenezėsteorijos. Aterosklerozės vystymosi stadijos. Aterosklerozinių plokštelių patomorfologija.Stabilios ir nestabilios plokštelės požymiai. Klinikiniai aterosklerozės pasireiškimai irkomplikacijos.5.5.Temos pavadinimas. DislipidemijosTrumpas turinio apibūdinimas. Dislipidemijų patogenezė, etiologija, diagnostika, klasifikacija,normatyvai. Bendras ir MTL-cholesterolis DTL-cholesterolis. Trigliceridai. Ne-DTLcholesterolis. Nemedikamentinis ie medikamentinis dislipidemijų gydymas. Lipidų kiekįkraujyje mažinantys vaistai HMG-KoA reduktazės inhibitoriai (statinai) Fibrinės rūgštiesdariniai (fibratai) Omega-3 riebalų rūgštys Cholesterolio absorbcijos inhibitoriai Tulžiesrūgščių surišikliai (rezinai) Nikotino rūgšties dariniai5.6.Temos pavadinimas. Tarptautinės koronarinės širdies ligos prevencijos nuorodosTrumpas turinio apibūdinimas. 2003 m. Europos kardiovaskulinių ligų prevencijos nuorodosCORE ir SCORECARD rizikos vertinimo sistemos 2001 m. Amerikos Nacionalinėscholesterolio mokymo programos suaugusiųjų gydymo nuorodos III. Nauji nuorodųpapildymai. Didelės rizikos koncepcija, pacientų atranka, dispanserizacija.5.7.Temos pavadinimas. Lėtinė koronarinė širdies ligaTrumpas turinio apibūdinimas. Patogenezė. Stabili krūtinės angina. Klasifikacija. Diagnostika:krūvio mėginiai (veloergometrija, dobutamino mėginys), koronarografija. Stabilios krūtinėsanginos gydymo principai. Medikamentinis gydymas: nitratai, betaadrenoblokatoriai, kalciokanalų blokatoriai, AKFI, antiagregantai, statinai. Operacinis gydymas. Perkutaninėskoronarinės intervencijos.5.8. Temos pavadinimas. Ūminiai koronariniai sindromai.Trumpas turinio apibūdinimas. Etiologija. Patofiziologija. Nestabili plokštelė. Trombosusidarymas. Klinika. Diagnostika: EKG, laboratoriniai tyrimai, echokardioskopija.42

5.9.Temos pavadinimas. Ūminiai koronariniai sindromai be ST segmento pakilimo(nestabili krūtinės angina/miokardo infarktas)Trumpas turinio apibūdinimas. Apibrėžimas, rizikos stratifikavimas ūmioje fazėje, išrašant įnamus. Gydymo principai. Gydymas ūmioje fazėje, hospitalinis periodas. Medikamentinisgydymas: antitrombozitiniai vaistai (aspirinas, klopidogrelis, GP IIb/IIIa receptoriųblokatoriai), antitrombinai ( nefrakcionuotas heparinas, mažos molekulinės masės heparinai),nitratai, betaadrenoblokatoriai, kalcio kanalų blokatoriai, AKFI, statinai.5.10. Temos pavadinimas. Ūminiai koronariniai sindromai su ST segmento pakilimuTrumpas turinio apibūdinimas. Diagnostika: EKG, biocheminiai miokardo pažeidimožymenys, skausminis sindromas. Rizikos stratifikavimas Gydymo principai.Gydymas ūminėjefazėje, hospitaliniame periode. Medikamentinis gydymas: fibrinolitikai, antitrombinai,antitrombocitiniai medikamentai, nitratai, betaadrenoblokatoriai, kalcio kanalų blokatoriai,statinai, AKFI. Perkutaninės koronarinės intervencijos. Antrinė prevencija. Rizikos faktoriųkorekcija. Reabilitacinis gydymas.5.11. Temos pavadinimas. Miokardo infarkto komplikacijosTrumpas turinio apibūdinimas. Kardiogeninis šokas, plaučių edema, miokardo infarktoekstenzija, miokardo infarkto ekspansija ir skilvelio remodeliavimas. Širdies plyšimai:laisvosios sienelės, tarpskilvelinės pertvaros, papiliarinio raumens. Skilvelio aneurizma.Skilvelio pseudoaneurizma,. Prisieniniai trombai ir trombembolijos. Perikarditas (ankstyvas,vėlyvas Dreslerio). Širdies ritmo ir laidumo sutrikimai. Apibrėžimas. Etiopatogenezė.Pasitaikymo dažnis. Klinikiniai simptomai. Instrumentiniai nustatymo būdai. Gydymoprincipai5.12.Temos pavadinimas. TachiaritmijosTrumpas turinio apibūdinimas. Prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas. Supraventrikulinėstachikardijos. Skilvelinės tachikardijos. Etiologija, diagnostika, EKG diferencinė diagnostika.Medikamentinis ir nemedikamentinis gydymas. Antiaritminiai preparatai.5.13. Temos pavadinimas. BradiaritmijosTrumpas turinio apibūdinimas. Sinusinė bradikardija. Sinoatrialinės blokados.Atrioventrikulinės blokados. Intraskilvelinio laidumo sutrikimai. Etiologija, diagnostika,gydymas.5.14. Temos pavadinimas. KardiomiopatijosTrumpas turinio apibūdinimas. Diliatacinė, hipertrofinė, restrikcinė. Patologija.Patofiziologija.Etiologija. Klinika. Diagnostika. Gydymas: medikamentinis ir nemedikamentinis.5.15. Temos pavadinimas. MiokarditaiTrumpas turinio apibūdinimas. Etiologija, klinika, diagnostika, gydymas.5.16. Temos pavadinimas. Įgytos širdies ydosTrumpas turinio apibūdinimas. Mitralinė, stenozė, mitralinio vožtuvo nesandarumas, aortosvožtuvo stenozė, aortos vožtuvo nesandarumas. Kombinuotos ydos. Diagnostika: anamnezė,objektyvus ištyrimas echokardiografija. Medikamentinio gydymo principai. Indikacijosoperaciniam gydymui. Ūminis vožtuvų protezų nepakankamumas. Mechaninis vožtuvųprotezų nepakankamumas, protezo žiedo plyšimas, protezo trombozė: klinika, diagnostika,gydymo taktika.43

5.17. Temos pavadinimas. Aortos ligos. Aortos aneurizmos. Aortos atsisluoksniavimas.Aortos traumaTrumpas turinio apibūdinimas. Klinika. Diagnostika: transtorakalinė echokardioskopija,transezofaginė echokardioskopija, kompiuterinė tomografija, angiografija. Gydymas.5.18.Temos pavadinimas. Plaučių arterijos trombembolijaTrumpas turinio apibūdinimas. Epidemiologija. Diagnostika: EKG, echokardioskopija,kompiuterinė tomografija, angiografija. Gydymas medikamentais: fibrinolitikai,antikoaguliantai.5.19. Temos pavadinimas. Pirminė plautinė hipertenzijaTrumpas turinio apibūdinimas. Epidemiologija, patologija, patofiziologija, klinika.Diagnostika; rentgenologinis tyrimas, echokardiografija, spiralinė KT. Magnetinis rezonansas.Plaučių funkcijos tyrimai, krūvio mėginai. Angiografija. Gydymas5.20. Temos pavadinimas. PerikarditaiTrumpas turinio apibūdinimas. Perikardo anatomija ir fiziologija. Perikarditų etiologija.Eksudacinis perikarditas. Širdies tamponada: patofiziologija, klinika. Konstrikcinisperikarditas. Gydymas.5.21. Temos pavadinimas. Širdies nepakankamumasTrumpas turinio apibūdinimas. Epidemiologija. Širdies nepakankamumo prevencija. Nauja ŠNklasifikacija. Širdies nepakankamumo patologija. Klinikiniai ŠN modeliai: sistolinis irdiastolinis ŠN. Širdies nepakankamumo etiologija. Patofiziologija. Širdies nepakankamumosimptomų priežastys. Širdies nepakankamumu sergančių ligonių klinikinis įvertinimas.Diagnostinės procedūros žinomo ir įtariamo širdies nepakankamumo atvejais. Ūminio širdiesnepakankamumo gydymas. Lėtinio širdies nepakankamumo gydymas . Bendros priemonės.Nefarmakologinės priemonės: pacientų mokymas; dieta; rūkymo nutraukimas; fizinio krūvioprograma; reabilitacinės priemonės. Skysčių balanso kontrolė.Atsako į gydymą vertinimas:simptomų ir požymių dinamika; fizinio krūvio tolerancijos ir širdies darbo gerėjimas;neurohormoninio aktyvumo pokyčiai. Imunizacija. Medikamentinė terapija. Diuretikai. AKFinhibitoriai. Angiotenzino II receptorių blokatoriai. Kiti (ne-AKFI ) vasodilatatoriai. Betaadrenoreceptoriųblokatoriai. Aldosterono antagonistai. Dioksinas. Antikoaguliantai.Elektrofiziologinės procedūros. Elektrinė širdies stimuliacija ūminio ŠN atvejais: prieširdžiųstimuliacijos privalumai. Elektrinės širdies stimuliacijos rūšys lėtinio ŠN atvejais.Resinchronizacinė terapija. Chirurginiai gydymo metodai Širdies nepakankamumo prognozė.5.22. Temos pavadinimas. Reanimacijos ABCTrumpas turinio apibūdinimas. Mirties sąvoka. Klinikinės mirties požymiai. Pirminėsreanimacijos algoritmas. Pirmoji pagalba užspringus.5.23. Temos pavadinimas. Išplėstinė reanimacijaTrumpas turinio apibūdinimas. Apibrėžimas, tikslai. Medikamentai, naudojami išplėstinėsreanimacijos metu, ir jų tikslus dozavimas. Asistoliniai donorai.5.24. Temos pavadinimas. Staigi mirtis44

Trumpas turinio apibūdinimas. Epidemiologija. Staigios mirties priežastys. Klinikinėscharakteritikos. Asistolija. Skilvelių virpėjimas/tachikardija. Elektromechaninė disociacija.Gydymas. Staigios mirties prevencija.5.25. Temos pavadinimas. Hemodinamikos parametrų monitoravimas. Centrinių venų irarterijų punkcija ir kateterizavimasTrumpas turinio apibūdinimas. Neinvaziniai hemodinamikos parametrų monitoravimometodai. Invazinis hemodinamikos monitoravimas: invazinis AKS matavimas, centrinioveninio spaudimo matavimas, pleištinis plaučių kapiliarų spaudimas, minutinio širdies tūrionustatymas termodiliucijos metodu. Centrinių kraujagyslių punkcijos ir kateterizavimometodikos, indikacijos, komplikacijos. Plaučių arterijos kateterizacija.5.26. Temos pavadinimas. SinkopėsTrumpas turinio apibūdinimas. Epidemiologija. Patofiziologija. Klasifikacija. Diagnostika.gydymas5.27. Temos pavadinimas. Hipertenzinė krizėTrumpas turinio apibūdinimas. Klasifikacija, klinika. Hipertenzinės krizės gydymas5.28. Temos pavadinimas. Gyvybei grėsmingos tachiaritmijos. Elektroimpulsinė terapijaTrumpas turinio apibūdinimas. Gyvybei grėsmingų ritmo sutrikimų skubi diagnostika, pirmojipagalba. Elektroimpulsinės terapijos metodika, komplikacijos.5.29. Temos pavadinimas. Bradiaritmijos. Laikinoji elektrinė širdies stimuliacijaTrumpas turinio apibūdinimas.Bradiaritmijų diagnostika, indikacijos laikinąjai elektrineiširdies stimuliacijai. Laikinosios elektrinės širdies stimuliacijos būdai: išorinė, endokardinė,epikardinė. Laikinosios endokardinės stimuliacijos metodika, komplikacijos.5.30. Temos pavadinimas. Širdies tamponada ir perikardo ertmės punkcija.Hidrotoraksas ir pleuros ertmės punkcijaTrumpas turinio apibūdinimas. Širdies tamponados klinika, etiologija, diagnostika. Skubiosperikardo ertmės punkcijos indikacijos , metodika ir komplikacijos. Hidrotoraksas: klinika,etiologija, diagnostika. Skubios pleuros ertmės punkcijos indikacijos, metodika, komplikacijos.5.31. Temos pavadinimas. Kardiogeninis šokas. Intraaortinė balioninė kontrapulsacijaTrumpas turinio apibūdinimas.Etiologija, patofiziologija, klinika. Medikamentinio gydymoprincipai. Indikacijos intraaortinei balioninei kontrapulsacijai, metodika, komplikacijos.5.32.Temos pavadinimas. Infekcinis endokarditasTrumpas turinio apibūdinimas. Epidemiologija. Patofiziologija. Klinika. Diagnostika irgydymas. Infekcinio endokardito komplikacijų diagnostika ir gydymas: ūminis širdiesnepakankamumas, septinis šokas, embolinės komplikacijos.45

5.33.Temos pavadinimas. Vandens ir elektrolitų balanso, rūgščių-šarmų balanso korekcijasergant ūmia kardiovaskuline patologija. Transfuziologijos principaiTrumpas turinio apibūdinimas. Hipovolemijos korekcija. Hipokalemijos bei hiperkalemijosklinika, korekcija. Hiponatremijos ir hiponatremijos korekcija. Hemotransfuzijos strategija.5.34.Temos pavadinimas. Intoksikacija kardiovaskulinę sistemą veikiančiaismedikamentaisTrumpas turinio apibūdinimas. Intoksikacija širdį veikiančiais glikozidais: klinika, diagnostika,gydymas. Antiaritminių medikamentų perdozavimas: klinika, elektrokardiografinė diagnostika,gydymas. Antikoaguliantų perdozavimas, gydymas.5.35.Temos pavadinimas. Anestetikai ir analgetikai, vartojami intensyviojojekardiologijojeTrumpas turinio apibūdinimas. Vietinė anestezija. Trumpalaikė intraveninė anestezija.Narkotiniai analgetikai: dozavimas, perdozavimas, antidotai.6. Literatūra: Braunwald‘s Heart Disease: A Textbook of Cardiovascular Medicine. Douglas P.Zipes, Eugene Braunwald. 7th edition. WB Saunders Company, 2004. Guidelines on Management of Acute Myocardial infarction in patients presentingwith ST segment elevation 2003 - www.escardio.org Joint Task force on Hypertrophic Cardiomyopathy 2003 - www.escardio .org Management of cardiovascular diseases during pregnancy 2003 - www.escardio.org Gudelines for the diagnosis and treatment of chronic heart failure - www.escardio.org Cardiovascular Thrombosis. Valentin Fuster, Eric J. Topol. 2002, NY. Management of acute Coronary Syndromes. Christopher P. Connon. 202, Boston. Cardiac Intensive Care. Brown. 2001. www.escardio.org/guidlines7.Žinių ir gebėjimų įvertinimo tvarka:Rezidento dienyne žymimas ligonių, kuriuos kuruoja ciklo metu, sąrašas. Išklausius teorinędalį bei įvaldžius būtinus praktinius įgūdžius ir savarankiškai kuravus 60 ligonių, gaunamasrezidentūros vadovo bei ciklo kuratoriaus parašas. Ciklo pabaigoje rezidentas laiko įskaitą,kuri vertinama dešimtbalėje sistemoje. Įskaitos klausimuose yra teorinė ir praktinė dalys.Klausimai paruošti pagal ciklo programą.8.Rezidentūros bazė:VŠĮ Vilniaus Universiteto Santariškių klinikų Širdies ir kraujagyslių ligų klinika.9. Rezidentų vadovai:Audrius Aidietis (gydytojas kardiologas, docentas, medicinos mokslų daktaras, praktinio darbopatirtis 26 metai);Birutė Abraitienė (gydytojas kardiologas, docentas, medicinos mokslų daktaras, praktiniodarbo patirtis 36 metai);Egidijus Berūkštis (gydytojas kardiologas, docentas, medicinos mokslų daktaras, praktiniodarbo patirtis 21 metai);Aleksandras Kibarskis (gydytojas kardiologas, docentas, medicinos mokslų daktaras, praktiniodarbo patirtis 29 metai);Jonas Misiūra (gydytojas kardiologas, docentas, medicinos mokslų daktaras, praktinio darbopatirtis 28 metai);46

Alfredas Rudys (gydytojas kardiologas, docentas, medicinos mokslų daktaras, praktinio darbopatirtis 29 metai);Birutė Petrauskienė (gydytojas kardiologas, docentas, medicinos mokslų daktaras, praktiniodarbo patirtis 26 metai);Žaneta Petrulionienė (gydytojas kardiologas, docentas, medicinos mokslų daktaras, praktiniodarbo patirtis 20 metų);Rima Steponėnienė (gydytojas kardiologas, docentas, medicinos mokslų daktaras, praktiniodarbo patirtis 32 metai);Pranas Šerpytis (gydytojas kardiologas, vyr.m.darb., medicinos mokslų daktaras, praktiniodarbo patirtis 22 metai);Germanas Marinskis (gydytojas kardiologas, docentas, medicinos mokslų daktaras, praktiniodarbo patirtis 19 metai);_____________________________________________________________________________2 ciklas1. Ciklo pavadinimas: Geriatrija2. Apimtis kreditais: 4 kreditai (160 val.)3. Ciklo teorinė dalis: 30 val.4. Ciklo praktinė dalis: 130 val.5. Ciklo tikslai, turinys, studijų metodaiCiklas skirtas vidaus ligų specialybės rezidentūros studijų programai. Šio ciklo tikslaspateikti rezidentams naujausias žinias apie seno amžiaus žmonių vidaus ligų diagnostikos irgydymo ypatumus. Cikle numatyta dešimt temų. Teorinių užsiėmimų metu vyksta seminarai,rezidentai referuoja literatūrą.Teorinės dalies tematikaEil. Nr. Temos pavadinimas Teorinė dalis, val.1. Organizmo pokyčiai senstant 3 val.2. Funkcinės būklės raida senatvėje 3 val.3. Ligų eigos ypatumai senatvėje 3 val.4. Psichogeriatrijos pagrindai 3 val.5. Geriatrinė farmakoterapija 3 val.6. Visapusiško geriatrinio įvertinimo metodas 3 val.7. Mitybos nepakankamumas senatvėje 3 val.8. Eisenos ir judėjimo sutrikimai senatvėje 3 val.9. Specifinės geriatrinės būklės ir sindromai 3 val.10. Pagyvenusių žmonių ligų ir negalios profilaktika 3 val.Praktinės ciklo dalies metu rezidentai kuruoja geriatrinius ligonius, dalyvauja vizitacijose,ligonių aptarimuose, konsiliumuose, dalyvauja interdisciplininės komandos darbe.Rezidentas privalo: mokėti diagnozuoti ir gydyti pagyvenusių žmonių vidaus ligas ir specifiniusgeriatrinius sindromus;47

išmokti kompleksiškai spręsti pagyvenusio paciento problemas, esantpolipatologijai, negaliai, socialinėms ir psichologinėms problemoms, sudarytiproblemų sąrašą, išskirti prioritetus, sudaryti tyrimo, gydymo, reabilitacijos planą.5.1. Temos pavadinimas. Organizmo pokyčiai senstant.Trumpas turinio apibūdinimas:Žmogaus organų ir sistemų struktūriniai ir funkciniai pokyčiai, atsirandantys senėjimoproceso metu. Laboratorinių ir instrumentinių tyrimų rodiklių amžiniai pokyčiai.5.2. Temos pavadinimas. Funkcinės būklės raida senatvėje.Trumpas turinio apibūdinimas:Žmogaus funkcinės būklės kitimas senstant, negalios ir senatvinio nusilpimo išsivystymomechanizmai. Negalios laipsnio ir pobūdžio įvertinimo būdai ir priemonės.5.3. Temos pavadinimas. Ligų eigos ypatumai senatvėje.Trumpas turinio apibūdinimas:Ūminių ir lėtinių ligų eigos pokyčiai senstant – simptomų, trukmės, ryšio tarp organųpatologijos ir simptomų pokyčiai, netipinės simptomatikos. Polipatologija – diagnostika irgydymo taktikos pasirinkimas.5.4. Temos pavadinimas. Vyresnio amžiaus žmonių psichogeriatrijos pagrindai.Trumpas turinio apibūdinimas:Amžiaus tarpsnių psichologijos ypatumai, kritiniai periodai, socialinė adaptacija, bendravimoproblemos. Demencijos vyresniame amžiuje, atrankos ir diagnostikos metodai, palaikomasisgydymas. Delyrai vyresniame amžiuje, priežastys, diagnostika, pirmoji pagalba.5.5. Temos pavadinimas. Geriatrinė farmakoterapija.Trumpas turinio apibūdinimas:Farmakokinetikos ir farmakodinamikos pokyčiai senstant. Senų žmonių medikamentiniogydymo principai, dozavimo apskaičiavimas. Polipgragmazija. Vaistų derinimo principai.Netinkami senų žmonių gydymui vaistai.5.6. Temos pavadinimas. Visapusiško geriatrinio įvertinimo metodas.Trumpas turinio apibūdinimas:Geriatrinio ligonio fizinės sveikatos, funkcinio savarankiškumo, protinės ir emocinės būklėsištyrimas, socialinės ir ekonominės būklės bei gyvenamosios aplinkos įvertinimo metodikos.Pagyvenusio ligonio įtraukimo į visapusiško geriatrinio įvertinimo tyrimą kriterijai, lygiai irapimtys.5.7. Temos pavadinimas. Mitybos nepakankamumas senatvėje.Trumpas turinio apibūdinimas:Valgymo sutrikimai ir maitinimosi problemos senatvėje. Rizikos faktoriai, priežastys.Diagnostikos metodai. Gydymo ir maitinimo plano sudarymas. Racionali senų žmoniųmityba. Maisto papildai.5.8. Temos pavadinimas. Eisenos ir judėjimo sutrikimai senatvėje.Trumpas turinio apibūdinimas:Nebudrumas, nestabilumas, alpimai, griuvimai. Griuvimų vidinės ir išorinės priežastys.Tyrimo metodai ir priemonės. Nestabilumo testai. Griuvimų prevencijos priemonės.5.9. Temos pavadinimas. Specifinės geriatrinės būklės ir sindromai.Trumpas turinio apibūdinimas:48

Šlapimo nelaikymas. Išmatų nelaikymas. Obstipacijos. Viduriavimai. Miego sutrikimai.Hipotermija ir hipertermija. Diagnostikos metodai. Gydymo principai. Stebėjimas.Prevencijos priemonės.5.10. Temos pavadinimas. Pagyvenusių žmonių ligų ir negalios profilaktika.Trumpas turinio apibūdinimas:Pagyvenusių žmonių imunizacijos schemos, profilaktinių patikrinimų apimtis irperiodiškumas. Fizinio aktyvumo palaikymo metodai. Kova su kenksmingais įpročiais.Saugios ir funkcionalios gyvenamosios aplinkos sudarymas.6. Privalomas dalykas7. Rekomenduojamos literatūros sąrašas: Geriatrija. Vadovėlis medicinos specialybių studentams. Vilnius. 1998. Alekna V. Senatvinė osteoporozė. Mokomoji knyga. Vilnius. 2001. Practice of Geriatrics. Duthie E.H., Katz P.R. (eds.). 3rd ed. JAV. 1998. The Merck Manual of Geriatrics. Abrams W.B., Beers M.H., Berkow R. (eds.) 2nd ed. USA, 1995. British Geriatrics Society. Standards of Care for Specialist Services for OlderPeople. 2002. http://www.gbs.org.uk Standardised assessment scales for elderly people. The Royal College ofPhysicians of London and the British Geriatrics society. 1992. Socialinė gerontologija: ištakos ir perspektyvos. Mokymo knyga. Kaunas, 2002,336 p. Brocklehursts Textbook of Geriatric Medicine and Gerontology. Tallis R., FillitH., Brocklehursts J.C. (eds.). 5th ed. Edinburgh. 1998.8. Žinių ir gebėjimų vertinimo tvarka:Ciklo pabaigoje rezidentas laiko įskaitą, kuri vertinama dešimtbalėje sistemoje. Įskaitosklausimuose yra teorinė ir praktinė dalys. Klausimai paruošti pagal ciklo programą.9. Rezidentūros bazė: VU Eksperimentinės ir klinikinės medicinos instituto Gerontologijos irreabilitacijos centras10. Rezidentų vadovai:Vidmantas Alekna (gydytojas geriatras, docentas, medicinos mokslų daktaras, praktinio darbopatirtis 25 metai);Rima Filipavičiūtė (gydytoja geriatrė, medicinos mokslų daktarė, praktinio darbo patirtis 30metų).___________________________________________________________________________3 ciklas1. Ciklo pavadinimas. Reumatologija2. Apimtis kreditais. 4 kreditai (160 val.)3. Ciklo teorinė dalis: 12 val.4. Ciklo praktinė dalis: 148 val.5. Ciklo tikslai ir turinys, studijų metodai.Reumatologijos ciklas skirtas vidaus ligų specialybės rezidentūros studijų programai. Šiociklo tikslas pateikti rezidentams naujausias žinias apie reumatinių ligų profilaktikos,diagnostikos ir gydymo principus. Cikle numatyta šešios skirtingos temos ir kiekvienai temaiskiriama po dvi valandas teoriniams užsiėmimams. Teorinių užsiėmimų metu Reumatologijoscentro darbuotojai skaito paskaitas.49

Teorinės dalies tematikaEil. Temos pavadinimasNr.1 Reumatinėms ligoms būdingi klinikinai požymiai, pagrindiniaidiagnostikos metodai, gydymo principai.Teorinė dalis,val2 val.2 Reumatoidinis artritas ir seronegatyviosios spondiloartropatijos:etiologija, patogenezė, klinikiniai požymiai, laboratorinė irradiologinė diagnostika, diagnostiniai kriterijai, gydymas, prognozė.2 val.3. Mikrokristaliniai artritai ir metabolinės artropatijos: etiologija,patogenezė, klinikiniai požymiai, laboratorinė ir radiologinėdiagnostika, gydymas, prognozė.2 val.4 Degeneracinės sąnarių ir stuburo ligos: pagrindinės klinikinėsformos, patogenezė, klinikiniai požymiai, diagnostika, gydymas,prognozė. Minkštųjų audinių, kremzlės, kaulų ligos: patogenezė,klinikiniai požymiai, diagnostika, gydymas, prognozė.5 Sisteminės jungiamojo audinio ligos: etiopatogenezė, klinikiniaipožymiai, laboratorinė diagnostika, gydymas6. Ūmios reumatologinės būklės- patogenezė, klinikiniai požymiai,diagnostika, skubi pagalba, tolimesnis gydymas, prognozė.2 val.2 val.2 val.Praktinę ciklo dalį sudaro: seminarai, kuriuose rezidentai referuoja literatūrą, aptariami pacientai, tyrimųrezultatai ir jų interpretacija; rezidentai betarpiškai bendrauja su ligoniais, analizuoja reumatinių ligų sindromus,numato ligonio ištyrimo būdus ir interpretuoja gautus rezultatus su rezidentūrojedalyvaujančiais dėstytojais ir rezidentūros vadovais; ieško informacijos šaltinių leidžiančių greičiau ir tiksliau nustatyti diagnozę.Rezidentas privalo: išmokti diagnozuoti reumatinius sindromus ir įtarti reumatinę ligą.Siekiant užtikrinti nuolatinį studijų kokybės gerinimą, rezidentūros programa gali būtikeičiama ar papildyta naujomis teorinėmis temomis.5.1. Temos pavadinimas. Reumatinėms ligoms būdingi klinikinai požymiai, pagrindiniaidiagnostikos metodai, gydymo principaiTrumpas turinio apibūdinimas. Skeleto ir raumenų sistema (anatomija, fiziologija,biomechanika; patologija, susijusi su reumatinėmis ligomis; biochemijos klausimai, susiję sureumatinėmis ligomis). Imuninė sistema (funkcija, autoimuninis procesas,imunomoduliacijos principai). Reumatinių ligų epidemiologija, klasifikacija, klinikiniaisimptomai; reabilitacijos principai. Reumatinėms ligoms gydyti skiriami vaistai:nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, jų veikimo mechanizmas, šalutinis poveikis irsukeliamos komplikacijos; kortikosteroidai, jų veikimo mechanizmas, vartojimo būdai,50

šalutinis poveikis ir sukeliamos komplikacijos; patogeneziniai vaistai, jų veikimomechanizmai, vartojimo būdai, šalutinis poveikis ir sukeliamos komplikacijos. Sergančiojoreumatine liga tyrimas (anamnezė, klinikiniai, hematologiniai, biocheminiai, imunologiniai,citologiniai, histopatologiniai, mikrobiologiniai tyrimai ir jų pokyčiai, būdingi reumatinėmsligoms; instrumentiniai tyrimai (klinikinės fiziologijos, sonoskopijos, endoskopijos,radiologiniai, elektromiografiniai ir kt.) ir jų pokyčiai, būdingi reumatinėms ligoms.5.2.Temos pavadinimas. Reumatoidinis artritas ir seronegatyviosios spondiloartropatijosTrumpas turinio apibūdinimas. Etiologija, patogenezė, klinikiniai požymiai, laboratorinė irradiologinė diagnostika, diagnostiniai kriterijai, gydymas, prognozė.Reumatoidinis artritas. Infekcinės artropatijos: infekcinis artritas (pūlinis, tuberkuliozinis,artritas sergant Laimo liga); reaktyviosios ir poinfekcines artropatijos (urogenitalinės, Reiterioliga, po dizenterijos, žarnų šuntavimo ir kt.). Reumatas. Ankilozinis spondilitas ir kitosuždegiminės spondilopatijos. Psoriazinis artritas ir enteropatines artropatijos-5.3.Temos pavadinimas. Mikrokristaliniai artritai ir metabolinės artropatijosTrumpas turinio apibūdinimas. Etiologija, patogenezė, klinikiniai požymiai, laboratorinė irradiologinė diagnostika, gydymas, prognozė.Podagra ir kitos kristalinės artropatijos (chondrokalcinozė, hidroksiapatitų susikaupimo liga).Specifinės artropatijos (Jaccoud, artropatija sergant sarkoidoze, gaurelinis-mazgelinissinovitas, palindrominis reumatas, intermituojanti sąnarių vandenė). Antriniai reumatiniaisindromai.5.4.Temos pavadinimas. Degeneracinės sąnarių ir stuburo ligosTrumpas turinio apibūdinimas. pagrindinės klinikinės formos, patogenezė, klinikiniaipožymiai, diagnostika, gydymas, prognozė. Minkštųjų audinių, kremzlės, kaulų ligos:patogenezė, klinikiniai požymiai, diagnostika, gydymas, prognozė.Artrozė ir degeneracinės stuburo ligos (deformuojančios dorsopatijos, spondiliozė, kitosspondilopatijos, tarpslankstelinio disko ligos). Raumenų ligos (miozitas, kitos raumenųligos). Kitos minkštųjų audinių ligos (sinovitas, tenosinovitas, bursopatijos, entezopatijosfibroblastinės ligos, fibromialgija, panikulitas, kitos ligos). Kaulų tankio ir struktūrospakitimai (osteomaliacija, osteoporozė, osteopetrozė, osteonekrozė, Pedžeto liga), kitos kaulųligos) (algoneurodistrofija, osteolizė). Chondropatijos, osteochondrodisplazijos ir kitoskremzlės ligos (jaunatvinė osteochondrozė, kitos osteochondropatijos, Titce sindromas,disekuojantis osteochondritas ir kt.).5.5.Temos pavadinimas. Sisteminės jungiamojo audinio ligosTrumpas turinio apibūdinimas. Etiopatogenezė, klinikiniai požymiai, laboratorinėdiagnostika, gydymas. Sisteminė raudonoji vilkligė. Nėštumas ir sisteminė raudonoji vilkligė.Pseudovilkliginis sindromas (lupus like sindromas). Dermatomiozitas. Antrinisdermatomiozitas ir jo gydymas. Polimiozitas. Sisteminė sklerozė. CREST sindromas. Kitassisteminis jungiamojo audinio pažeidimas (Sjogreno sindromas, “dengiantys” sindromai,reumatinė polimialgija, eozinofilinis fascitas, recidyvuojantis panikulitas).5.6. Temos pavadinimas. Ūmios reumatologinės būklėsTrumpas turinio apibūdinimas. Ūmi autoimuninė krizė; skleroderminis inkstas; kaulų čiulpųslopinimas, gydant vaistais; kaulų aseptinė nekrozė; ūmus sinovinės plėvės plyšimas, kaklinėsstuburo dalies mielopatija, sergant reumatoidiniu artritu; slankstelio lūžis;”cauda equina”sindromas; ūmi išialgija. Nėštumas ir reumatinės ligos.6. Privalomas dalykas7. Rekomenduojamos literatūros sąrašas:51

Venalis A. Reumatoidinis artritas. Vilnius, 2000. -180 P. Butrimiene I. Mikrokristaliniai artritai : mokomoji priemonė.Vilnius, 1998. - 64 P. Dadonienė J. Imunologiniai metodai reumatologijoje. Vilnius, 1997. - 193 P. Dadonienė J. Sisteminiai vaskulitai ir kitos retos reumatinės ligos. Vilnius, 2004. -243 P.8. Žinių ir gebėjimų vertinimo tvarka:Ciklo pabaigoje rezidentas laiko įskaitą, kuri vertinama dešimtbalėje sistemoje. Įskaitosklausimuose yra teorinė ir praktinė dalys. Klausimai paruošti pagal ciklo programą.9. Rezidentūros bazė:VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Reumatologijos centras10. Rezidentūros vadovas.Prof. A.Venalis, habilituotas daktaras, reumatologijos šakoje dirbantis nuo 1978 m._________________________________________________________________________4 ciklas1. Ciklo pavadinimas: Neurologija2.Apimtis kreditais: 4 kreditai (160 val.)3. Ciklo teorinė dalis: 40 val.4. Ciklo praktinė dalis: 120 val.5. Ciklo tikslai ir turinys, studijų metodai.Ciklas skirtas vidaus ligų specialybės rezidentūros studijų programai.Šio ciklo tikslas pateikti rezidentams naujausias žinias apie svarbiausias neurologines ligas, jųetiopatogenezę, patologiją, kliniką, klinikinę, laboratorinę bei instrumentinę diagnostiką,gydymą ir profilaktiką. Cikle numatyta dešimt skirtingų temų ir kiekvienai temai skiriama podvi valandas teoriniams užsiėmimams. Teorinių užsiėmimų metu Neurologijos centrodarbuotojai skaito paskaitas.Teorinės dalies tematikaEil. Nr. Temos pavadinimas Teorinė dalis, val.1. Išeminės galvos smegenų kraujotakos ligos 2 val.2. Hemoraginės galvos smegenų kraujotakos ligos 2 val.3. Nugaros smegenų kraujotakos sutrikimai 2 val.4. Meningitai 2 val.5. Encefalitai 2 val.6. Epilepsija 2 val.7. Galvos skausmai 2 val.8. Demielinizuojančios nervų sistemos ligos 2 val.9. Ataksijos 2 val.10. Motorinio neurono ligos 2 val.11 Pirminės raumenų ligos 2 val.12 Mioneuralinės jungties ligos 2 val.13 Periferinės nervų sistemos ligos: I dalis 2 val.14 Periferinės nervų sistemos ligos: II dalis 2 val.15 Ekstrapiramidiniai ir judesių sutrikimai: I dalis 2 val.16 Ekstrapiramidiniai ir judesių sutrikimai: II dalis 2 val.52

17 Nervų sistemos raidos ligos 2 val.18 Autonominės nervų sistemos sutrikimai 2 val.19 Demencijos 2 val.20 Sąmonės sutrikimo sindromai 2 val.Praktinę ciklo dalį sudaro: seminarai, kuriuose rezidentai referuoja literatūrą, aptariami pacientai, tyrimų rezultataiir jų interpretacija; klinikinis darbas su ligoniais: aktyvus dalyvavimas apklausiant, apžiūrint ir kliniškaitiriant neurologinius ligonius kasdieninėse ligonių vizitacijose, sudarant tyrimų irgydymo planą, vertinant klinikinių, laboratorinių ir instrumentinių tyrimų duomenis.Rezidentai privalo: įgyti praktinius neurologinio profilio paciento ištyrimo įgūdžius; išmokti interpretuoti atliktus neurologinius tyrimus (juosmeninės punkcijos duomenis,EEG, ENMG, ultragarsinius smegenų kraujotakos tyrimus, galvos ir nugaros smegenųKT ir MRT); įsisavinti neurologinių ligų diagnostikos, gydymo ir profilaktikos pagrindus.5.1. Temos pavadinimas. Išeminės galvos smegenų kraujotakos ligosTrumpas turinio apibūdinimas.Galvos smegenų kraujagyslių anatomija ir kraujotakos fiziologija.Galvos smegenų pažeidimo sindromai. Praeinantis smegenų išemijos priepuolis (PSIP). Galvossmegenų infarktas (išeminis insultas). Lėtinė smegenų išemija. Galvos smegenų išeminių kraujotakosligų gydymas ir profilaktika.5.2. Temos pavadinimas. Hemoraginės galvos smegenų kraujotakos ligosTrumpas turinio apibūdinimas. Spontaninė intracerebrinė kraujosruva. Spontaninė subarachnoidinėkraujosruva. Intrakranijinės arterinės aneurizmos. Galvos smegenų kraujagyslių malformacijos.Ūminė hipertenzinė encefalopatija. Galvos smegenų hemoraginių kraujotakos ligų gydymas irprofilaktika.5.3. Temos pavadinimas. Nugaros smegenų kraujotakos sutrikimaiTrumpas turinio apibūdinimas. Nugaros smegenų kraujagyslių anatomija. Nugaros smegenųpažeidimo sindromai. Nugaros smegenų infarktas. Nugaros smegenų kraujagyslių malformacijos.5.4. Temos pavadinimas. MeningitaiTrumpas turinio apibūdinimas. Meningitų klasifikacija. Meninginis sindromas. Bakteriniaimeningitai: pūlingi, seroziniai. Virusinis meningitas. Arachnoiditas.5.5. Temos pavadinimas. EncefalitaiTrumpas turinio apibūdinimas. Infekcinės kilmės encefalitai. Erkinis encefalitas. Herpinis encefalitas.Poinfekcinės nervų sistemos komplikacijos.5.6. Temos pavadinimas. EpilepsijaTrumpas turinio apibūdinimas. Epilepsijos klasifikacija. Epilepsijos klinikinės formos.Febriliniai traukuliai. Epilepsijos diagnostika. Epilepsinė būklė. Epilepsijos gydymas.5.7. Temos pavadinimas. Galvos skausmaiTrumpas turinio apibūdinimas. Migrena. Įtampos tipo galvos skausmai. Klasteriniai galvosskausmai. Potrauminis galvos skausmas.5.8. Temos pavadinimas. Demielinizuojančios nervų sistemos ligos53

Trumpas turinio apibūdinimas. Išsėtinė sklerozė: epidemiologija, patogenezė, klinika, diagnostika,gydymas. Centrinė tilto mielinolizė. Kitos demielinizuojančios centrinės nervų sistemos ligos.5.9. Temos pavadinimas. AtaksijosTrumpas turinio apibūdinimas. Koordinacinės nervų sistemos struktūra ir funkcija. Ataksijųrūšys. Fridreicho (šeiminė) ataksija. Vėlyvoji smegenėlių atrofija (Marie-Foix-Alajouanine).5.10. Temos pavadinimas. Motorinio neurono ligosTrumpas turinio apibūdinimas. Šoninės amiotrofinės sklerozės patogenezė, patologija, klinika,diagnostika ir gydymas. Progresuojantis bulbarinis paralyžius. Paveldimos spinalinės raumenųatrofijos.5.11. Temos pavadinimas. Pirminės raumenų ligosTrumpas turinio apibūdinimas. Progresuojančios raumenų distrofijos: Duchenne raumenų distrofija.Galūnių – juosmens progresuojančios raumenų distrofijos.5.12. Temos pavadinimas. Mioneuralinės jungties ligosTrumpas turinio apibūdinimas. Miastenijos patogenezė, klinika, diagnostika, diferencinė diagnostikair gydymas. Miasteninė krizė.. Miotoninės ligos.5.13. Temos pavadinimas. Periferinės nervų sistemos ligos: I dalisTrumpas turinio apibūdinimas. Periferinės nervų sistemos ligų klinikinė anatomija irklasifikacija. Motorinės ir sensorinės galvinių nervų ligos. Nugarinių nervų (vertebrogeninės)ligos. Pleksopatijos. Radikulopatijos.5.14. Temos pavadinimas. Periferinės nervų sistemos ligos: II dalisTrumpas turinio apibūdinimas. Polineuropatijos. Periferinės nervų sistemos ligų diagnostikos irgydymo principai.5.15. Temos pavadinimas. Ekstrapiramidiniai ir judesių sutrikimai: I dalisTrumpas turinio apibūdinimas. Parkinsono ligos epidemiologija, patogenezė, patologija, klinika,diagnostika, diferencinė diagnostika. Parkinsono ligos gydymas. Parkinsoniniai sindromai.Esencialinis tremoras.5.16. Temos pavadinimas. Ekstrapiramidiniai ir judesių sutrikimai: II dalisTrumpas turinio apibūdinimas. Distonijos, chorėjos ir atetozės. Huntington’o chorėja. Wilsono liga(hepatolentikulinė degeneracija).5.17. Temos pavadinimas. Nervų sistemos raidos ligosTrumpas turinio apibūdinimas. Nervų sistemos formavimasis. Smegenų raidos ani\omalijos.Neurokutaninės ligos (fakomatozės): Recklinghauseno liga, tuberozinė sklerozė. Siringomielija.5.18. Temos pavadinimas. Autonominės nervų sistemos sutrikimaiTrumpas turinio apibūdinimas. Autonominės nervų sistemos struktūra. Autonominės disfunkcijosklinikiniai sindromai. Sinkopė. Multisisteminė atrofija.5.19. Temos pavadinimas. DemencijosTrumpas turinio apibūdinimas. Demencijos sindromo samprata. Alzheimerio liga.Kraujagyslinė demencija. Demencija su Lewy kūneliais.5.20. Temos pavadinimas. Sąmonės sutrikimo sindromaiTrumpas turinio apibūdinimas. Delyras. Vegetacinė būklė. Smegenų mirties samprata ir diagnostika.54

6. Privalomas ciklas7. Rekomenduojamos literatūros sąrašas: Klinikinė neurologija. Red V.Budrys. Vilnius: Vaistų žinios, 2003. Neurologijos vadovas gydytojui praktikui. Red.V.Budrys. Vilnius: Vaistų žinios,2004. Avižonienė I ir kt. Nervų ligos. Vilnius: Mokslas,1998. Neurologijos seminarai. (Specializuotas periodinis žurnalas). Adams R, Victor M, Ropper AH. Principles of Neurology. 7 th ed. New York, 2001. Goetz CG, Pappert EJ. Textbook of Clinical Neurology. W.B.Saunders Company,1999.8. Žinių ir gebėjimų vertinimo tvarka:Ciklo pabaigoje rezidentas laiko įskaitą, kuri vertinama pažymiu dešimtbalėje vertinimosistemoje. Įskaitos klausimuose yra teorinė ir praktinė dalys. Klausimai paruošti pagalciklo programą.9. Rezidentūros bazė:VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Neurologijos centras10. Rezidentų vadovai:Valmantas Budrys (gydytojas neurologas, docentas, biomedicinos mokslų daktaras,praktinio darbo patirtis 22 metai).Dalius Jatužis (gydytojas neurologas, lektorius, biomedicinos mokslų daktaras, praktiniodarbo patirtis 14 metų).Gintaras Kaubrys (gydytojas neurologas, lektorius, biomedicinos mokslų daktaras,praktinio darbo patirtis 18 metų).______________________________________________________________________5 ciklas1. Ciklo pavadinimas: Radiologijos pagrindai2. Apimtis: 4 kreditai (160 val.)3. Ciklo teorinė dalis: 32 val.4. Ciklo praktinė dalis: 128 val.Teorinės dalies tematikaNr. Ciklo pavadinimas TrukmėkreditaisTeorinėdalis val.1. Bendroji radiologija 2 162. Klinikinė radiologija 2 16Įvairių specialybių gydytojai rezidentai, baigę radiologijos pagrindų ciklą turi mokėti: Paruošti ligonius radiologiniams tyrimams. Nustatyti indikacijas radiologiniams tyrimams kiekvienam pacientui, numatyti jų seką. Pagal radiologo aprašymą rasti vaizduose patologinius pakitimus, įvertinti jųdinamiką:‣ kaulų ir sąnarių ligų atvejais,‣ kvėpavimo organų ligų atvejais,‣ širdies ir kraujagyslių ligų atvejais,‣ urogenitalinės sistemos ligų atvejais,‣ centrinės nervų sistemos ligų atvejais.55

vertinti radiologinius vaizdus urgentinės patologijos atvejais.Parinkti ir paruošti pacientus intervencinės radiologijos procedūroms.Parinkti ir paruošti pacientus radionuklidinei diagnostikai ir radioterapijai.5.1. Temos pavadinimas. Bendroji radiologijaTemos apibūdinimas. Radiologijos istorija, vystymosi etapai, žymiausi mokslininkaigydytojai radiologai. Spindulinės diagnostikos metodų sukūrimas ir jų vystymasis.Rentgeno spindulių gavimas, vaizdo formavimas. Rentgenoskopija (ortoskopija,torochoskopija, lateroskopija ir kt.), rentgenografija (konvencinė, pritaikoma, tomografija,telerentgenografija), kompiuterinė rentgeno tomografija, ultragasinė diagnostika, magnetiniorezonanso tomografija, video ir skaitmeninės informacijos kaupimas. PACS sistema.Teleradiologija. Radionuklidinės diagnostikos pagrindai. Radioterapija. Jonizuojančiosspinduliuotės biologinis veikimas, jo priklausomybė nuo spinduliavimo laiko, rūšies, dozės.Radiacinis saugumas, radiacinio saugumo priemonės. Konvenciniai ir specialūs radiologiniaityrimai, pacientų paruošimas šiems tyrimams.5.2. Temos pavadinimas. Klinikinė radiologijaTemos apibūdinimas. Kvėpavimo organų sistemos organų rentgeninis ištyrimas, kompiuterinėrentgeno tomografija, magnetinio rezonanso tomografija, ultragarsiniai ir radionuklidiniaityrimai. Kvėpavimo organų rentgeno anatomijos pagrindai. Radiologinė kvėpavimo organųsistemos ligų diagnostika.Širdies ir kraujagyslių sistemos organų rentgeninis ištyrimas, kompiuterinė rentgenotomografija, magnetinio rezonanso tomografija, ultragarsiniai ir radionuklidiniai tyrimai.Širdies ir kraujagyslių sistemos rentgeno anatomijos pagrindai. Radiologinė širdies irkraujagyslių sistemos ligų diagnostika.Virškinimo sistemos organų rentgeninis ištyrimas, kompiuterinė rentgeno tomografija,magnetinio rezonanso tomografija, ultragarsiniai ir radionuklidiniai tyrimai. Virškinimosistemos organų rentgeno anatomijos pagrindai. Radiologinė virškinimo sistemos organų ligųdiagnostika.Urogenitalinės sistemos rentgeninis ištyrimas, kompiuterinė rentgeno tomografija, magnetiniorezonanso tomografija, ultragarsiniai ir radionuklidiniai tyrimai. Urogenitalinės sistemosrentgeno anatomijos pagrindai. Radiologinė urogenitalinės sistemos ligų diagnostika.Centrinės nervų sistemos rentgeninis ištyrimas, kompiuterinė rentgeno tomografija,magnetinio rezonanso tomografija, ultragarsiniai ir radionuklidiniai tyrimai.Kontrastinės medžiagos, naudojamos rentgenologinėms ir tompiuterinėms tomografijoms,ultragarsiniams ir magnetinio rezonanso tomografiniams tyrimams. Galimos alerginėsreakcijos ir kitos komplikacijos.Kaulų ir sąnarių sistemos organų rentgeninis ištyrimas, kompiuterinė rentgenotomografija, magnetinio rezonanso tomografija, ultragarsiniai ir radionuklidiniai tyrimai.Kaulų ir sąnarių rentgeno anatomijos pagrindai. Radiologinė kaulų ir sąnarių sistemos ligųdiagnostikaKontrastinės medžiagos, naudojamos rentgenologinėms ir tompiuterinėms tomografijoms,ultragarsiniams ir magnetinio rezonanso tomografiniams tyrimams. Galimos alerginėsreakcijos ir kitos komplikacijosLiteratūra: Basevičius A., Lukoševičius S., Kiudelis J. Ir kt. Radiologijos pagrindai. Vadovėlis.Kaunas: KMU leidykla, 2005. - 207 P. Wickr L. Atlas of Radiologic anatomy. Munich-Baltimore, 1987. - 288 P. Punys V. Medicininių vaizdų kokybės vertinimo ir informacinio petekliškumometodai. Matematikos ir informatikos institutas. Vilnius, 2001.56

ACR-Nema. Dicom: Digital imaging and communication in Medicine NEMAPublications, 2003.Stevens J.M, Valentine A.R., Karmody B.E. Computes Cranial and Spinal Imaging.Williams and Wilkins, Baltimore, 1988.Prokop M, Multislice CT angiography. Eur J Radiol, 2000 Nov; 36(2):86-96. ReviewWegwner O.H. Whole body computed tomography. Second edition. BlackwellScientific Publications. Boston, 1993. Carol M. Rumack. Diagnostic Ultrasound, 3rd edition. Mosby, 2004. William J. Zwiebel. Introduction to Vascular Ultrasonography, 5th edition, 2004Saunders.Sandra L. Hagen-Ansert. Textbook of Diagnostic Ultrasonography, 5th edition.Mosby, 2001. Charlotte Henningsen. Clinical Guide to Ultrasonography. Mosby, 2004.H. Petterson. A Global book of radiology . Series on Diagnostic Imaging from NicerInstitute, 1995 II Vol. T.B. Moller, E.Reif. Cross Sectional Anatomy. Thieme, 1995 II Vol. T. B. Moller, E.Reif. Normal findings in CT and MRI. Thieme. Stuttgart –New York,2000. David D. Stark, William G. Bradley, JR. Magnetic resonance imaging. Mosby, 1999.S. Howard Lee, Krishne C.V.G. Rao, Robert A. Zimmerman. Cranial MRI and CT.1992.T. J. Vogl, W.Claus, G.-Z.Li, K.M. Yeon. Computer Tomography. State of the art andfuture applications. Springer.1996.P. Reimer, P.M. Parizel. F.-A. Stichnoth. Clinical MR imaging. A practical approach.Springer. 2003.K. Ambrozaitis. Atramos ir Judamojo aparato ligų rentgenodiagnostika. Periodika.Vilnius . 1990 Bartusevičienė, A. Vitėnas. Kaulų navikai. Vilnius, 1996. Balevičius V., Kimtys L., Misiūnas G. A. Magnetinio rezonanso spektrometrija. 2000. Valevičienė N. Magnetinio rezonanso tomografija. Metodinės rekomendacijos, VU .2002. Robert A. Novelline. Squire Fundamentals of Radiology. Harvard University Press.1997. Osborn A. Handbook of Neuroradiology. 1996.Sutton D., Jeremy W.R. Young. A shottextbook of clinical imaging. Springer-Verlag.1990. Roland R. Lee. Spinal imaging. Philadelphia.1995. Schild HH. MRI made easy. Berlin. Bergkamen.1990. Hanni M. Quantification of arterial wall with MRI and Image processing. ActaUniversitatis Upsaliensis. Uppsala 2002. Felix R., Heshiki A., Hosten N., Hricak H. Magnevist Monograph, 2 nd revised edition.Blackwell Science. 1997. Slichter C. P. Principles of Magnetic Resonanse. New-York: Springer-Verlag, 1990. Osborn A.G., Hendrick R.E., Kanal E. Introduction to magnetic resonance imaging. Abasic primer. Lund and Toronto, 1992 Iščenko B.I., Bisenkov L.N., Tiurin I.E. Lučevaja diagnostika dlia torakalnychchirurgov . Sankt-Peterburg, 2001. Lindenbraten L.D., Koroliuk I.T. Medicinskaja radiologija. Moskva, 2000.Reiser M., Semmler W. Magnetresonanstomographie. Springer-Verlag BerlinHeidelberg New York, 1992.57

Keleras E., Gleiznienė R. Magnetinio rezonanso naudojimas demielinizuojančių ligųdiagnostikoje.Neurologijos seminarai, 2001, 1-2(11-12). Lukoševičius S., Keleras E. Magnetinio rezonanso angiografija tiriant galvos smegenųkraujagysles. Medicina.- 2000,t.36, Nr.10, p.1095-1199. Roberge J.Q. Clinical MRI at 3,0 tesla. Medical Inmaging International, vol. 11 No.4,7-8/2001 C. M. Rumack, S.R. Wilson, J.W. Charboneau, J. Johnson. Diagnostic Ultrasound.Elsevier, 3 rd edition. 2004. E. McNally. Practical Musculosceletal Ultrasound. Elsevier. 2004. F. Mettler. Essentials of radiology. Elsevier, 2 nd edition. 2004. R. Weissleder, J. Wittenberg, M. Harisinghani. Primer of Diagnostic Imaging.Elsevier, 3 rd edition. 2004. P. Ell, S. Gambhir. Nuclear Medicine in Clinical Diagnoses and Treatment. Elsevier, 3rd edition. 2004. www.pubmed.com www.ajnr.org http://www.ajronline.org/ http://www.gehealthcare.com http://www.amershamhealth.com/medcyclopaedia/medical/index.asp http://www.eurorad.org/ http://www.imagemed.org/cerf http://www.e2med.com/ http://radiographics.rsnajnls.org/ http://radiology.rsnajnls.org/ http://www.auntminnie.com/7. Žinių ir gebėjimų vertinimo tvarka:Ciklo pabaigoje rezidentas laiko įskaitą, kuri vertinama dešimtbalėje sistemoje. Įskaitosklausimuose yra teorinė ir praktinė dalys. Klausimai paruošti pagal ciklo programą.8.Rezidentūros bazė:VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Radiologijos centras9.Rezidentų vadovai:Algirdas Edvardas Tamošiūnas (docentas, biomedicinos mokslų daktarė);Nomeda Rima Valevičienė (docentė, biomedicinos mokslų daktaras)._______________________________________________________________________6 ciklas1. Ciklo pavadinimas: Anesteziologija ir reanimatologija2. Apimtis kreditais: 4 kreditai (160 val.)3. Ciklo teorinė dalis: 16 val.4. Ciklo praktinė dalis: 144 val.5. Ciklo tikslai ir turinys, studijų metodaiTikslai: atlikti pradinį ir antrinį gaivinimą suaugusiems ligoniams, išnykus organizmogyvybinėms funkcijoms; taikyti intensyviąją terapiją, sutrikus įvairių organų ir sistemųfunkcijoms: širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo, centrinės nervų, inkstų, kepenų, kraujokrešėjimo, medžiagų apykaitos; įsisavinti svarbiausių intensyvioje terapijoje naudojamųmedikamentų skyrimo principus; reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuosenaudojamos medicinos įrangos veikimo ir naudojimo principus; įgyti svarbiausiusintensyviosios terapijos praktinius įgūdžius.58

Metodai: rezidentas dirba reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje ir priėmimokonsultacinio skyriaus reanimacinėje palatoje ir kituose ligoninės skyriuose kartu su gydytojuanesteziologu-reanimatologu; išmoksta stebėti ir įvertinti ligonio būklės sunkumą, aparatūrosparodymus, fiziologinių funkcijų sutrikimus; sudaryti ligonio paros būklės stebėjimo,diagnostinių tyrimų ir gydymo planą, daryti įrašus gydymo stacionare ligos istorijoje ir kitojemedicininėje dokumentacijoje. Rezidentas stebi, įsisavina ir atlieka: infuzinę terapiją irvazoaktyvių medikamentų infuziją, periferinių ir centrinių venų punkciją ir kateterizaciją,kvėpavimo takų praeinamumo užtikrinimą (orofaringinis bei nazofaringinis vamzdelis,laringinė kaukė, endotrachėjinė intubacija, tracheostomija), deguonies terapiją per kaukę,dirbtinę plaučių ventiliaciją, inkstų pakaitinės terapijos metodus; organizmo skysčių beielektrolitų pusiausvyros koregavimą; elektrinę širdies defibriliaciją bei kardioversiją; krūtinėsląstos drenažą; arterijos kateterizaciją tiesioginiam arterinio kraujospūdžio matavimui;šlapimo pūslės kateterizaciją; skrandžio zondavimą. Rezidentas sužino gaivinimo, gyvybeipavojingų būklių, gydomų ligų, atliekamų terapinių intervencijų komplikacijas, jųprofilaktikos bei gydymo principus.Teorinės dalies tematikaEil. Nr. Temos pavadinimas Teorinė dalis, val.1. Ligonio būklės monitoringas intensyviojoje terapijoje 22. Gaivinimas 43. Širdies ir kraujagyslių funkcijos sutrikimai. Šokas 24. Kvėpavimo funkcijos sutrikimai 25. Centrinės nervų sistemos funkcijos sutrikimai 26. Infekcija 27. Sepsis 25.1 Temos pavadinimas. Ligonio būklės monitoringas intensyviojoje terapijojeTrumpas turinio apibūdinimas. Elektrokardiograma, arterinio kraujo spaudimo matavimasneinvaziniu ir invaziniu būdu, centrinis veninis spaudimas, širdies minutinis tūris, širdiesechoskopija; kvėpavimo funkcijos tyrimai (spirometrija, pulsoksimetrija, kapnometrija,kvėpavimo dujų); kraujo pH, dujų sudėtis; intrakranijinis spaudimas; kūno temperatūra;diurezė; biocheminiai bei klinikiniai laboratoriniai tyrimai; ligonio būklės sunkumoįvertinimo sistemos intensyviojoje terapijoje.5.2.Temos pavadinimas. GaivinimasTrumpas turinio apibūdinimas. Pradinio ir antrinio gaivinimo veiksmų seka; kvėpavimo takųpraeinamumo palaikymo priemonės, defibriliacija, kardioversija, medikamentai gaivinimometu, gaivinimo veiksmų sekos algoritmai esant įvairiems širdies ritmo sutrikimams(skilvelių virpėjimas / skilvelių tachikardija be pulso, asistolija, elektrinė širdies veikla bepulso, siaurų kompleksų tachikardija, skilvelių tachikardija, bradikardija), pagalba įvykuskvėpavimo takų obstrukcijai.5.3.Temos pavadinimas. Širdies ir kraujagyslių funkcijos sutrikimaiTrumpas turinio apibūdinimas. Ūminis širdies nepakankamumas dėl ischeminės širdies ligųkomplikacijų, hipertenzinės būklės, širdies ritmo sutrikimai, plaučių arterijos embolija, šokai(hipovoleminis, kardiogeninis, obstrukcinis, vazodilatacinis/mišrus), infuzinė terapija, kraująbei jo komponentų perpylimas, vazopresorių infuzija.5.4.Temos pavadinimas. Kvėpavimo funkcijos sutrikimai59

Trumpas turinio apibūdinimas. Etiologija, klasifikacija, diagnostika, hipokseminis irhiperkapninis kvėpavimo nepakankamumas, ūminis respiracinio distreso sindromas,kardiogeninė plaučių edema, hemotoraksas, pneumotoraksas, lėtinės obstrukcinės plaučiųligos paūmėjimas; oksigenoterapija, neinvazyvi ventiliacija; trachėjos intubacija; dirbtinėplaučių ventiliacija, indikacijos, metodai, ligonio atjungimo nuo dirbtinės ventiliacijos aparatoir trachėjos ekstubacijos kriterijai.5.5.Temos pavadinimas. Centrinės nervų sistemos funkcijos sutrikimaiTrumpas turinio apibūdinimas. Smegenų kraujotakos sutrikimai (ischemija, hemoragija),galvos smegenų trauma, epilepsinė būklė; komų diferencinė diagnostika; smegenų edemos irintrakranijinės hipertenzijos gydymas, smegenų mirties diagnostikos kriterijai.5.6. Temos pavadinimas. InfekcijaTrumpas turinio apibūdinimas. Bendruomenėje, ligoninėje bei reanimacijos ir intensyviosiosterapijos skyriuje įgyta infekcija, dažniausios lokalizacijos (centrinės nervų, kvėpavimo,šlapimo išskyrimo sistemų, meningitas, pilvo ertmės organų, kraujagyslių kateterių,bakteremija, endokarditas, minkštųjų audinių, žaizdų ir kitos), klinikiniai ir mikrobiologiniaidiagnostikos kriterijai, gydymo ir profilaktikos principai, profilaktinė, empirinė ir tikslingaantibiotikų terapija.5.7.Temos pavadinimas. SepsisTrumpas turinio apibūdinimas. Sunkios eigos sepsio, sepsinio šoko etiologija, kraujotakos irkitų organų funkcijų sutrikimai, klinikinė ir laboratorinė diagnostika, gydymo ir profilaktikosprincipai.6.Privalomas ciklas7. Rekomenduojamos literatūros sąrašas: J.Ivaškevičius, J.Šipylaitė. Bendroji anesteziologija (Mokomoji knyga).- V. VUleidykla. 1999, 253 p. ISBN 9986-19-341-9. J.Ivaškevičius, A.Lukoševičiūtė, D.Reingardienė, A.Baublys, J.Šipylaitė, P.Šerpytis.Gaivinimas: metodinės rekomendacijos. V. VU leidykla. 2001, 76 p. ISBN 9986-19-414-8. Vosylius S. Sepsis ir organų disfunkcijos: mokomoji knyga. Vilnius: VU leidykla,2002. 117 p. ISBN 9986–19–454–7. Furger P. Ūminių būklių gydymo žinynas. 2004, 112 p. ISBN 9986-841-08-9.8. Žinių ir gebėjimų įvertinimo tvarka.Rezidento žinyne žymimas kuruotų ligonių skaičius. Ciklo pabaigoje vertinamos teorinėsžinios ir gebėjimai. Rezidentas laiko įskaitą raštu ir žodžiu ir atsiskaito už atliktą praktinįdarbą. Rezidento žinios ir gebėjimai vertinami pažymiu dešimtbalėje vertinimo sistemoje.9. Rezidentūros bazėVilniaus universiteto Anesteziologijos ir reanimatologijos klinika (Vilniaus greitosiospagalbos universitetinė ligoninė).10. Rezidento vadovas:Liucija Saltanavičienė (anesteziologė-reanimatologė - 18 m.).________________________________________________________________________7 ciklas60

1. Ciklo pavadinimas – Vidaus ligų diferencinė diagnostika2. Apimtis kreditais: 6 kreditai (240 val.)3. Ciklo teorinė dalis: 20 val.4. Praktinė dalis valandomis – 220 val.5. Ciklo tikslai ir turinys, studijų metodaiCiklo tikslas ir turinys– susisteminti vidaus ligų žinias, įgytas ankstesniais studijų metais;išmokyti vidaus ligų diferencinės diagnostikos pagrindų; įtvirtinti įgytus praktikinius įgūdžius.Ciklo turinys apima tiek dažnai pasitaikančią vidaus ligų patologiją, tiek ir retesniussusirgimus, o taip pat daugiasisteminius organizmo pažeidimus.Studijų metodai. Ciklo metu numatyta išnagrinėti keturias skirtingas temas. Kiekvienaitemai skiriama po dvi valandas teorinų užsiėmimų. Teorinių užsiėmimų metu aptariamidiferencinės diagnostikos ypatumai, gydytojų veiksmų tikslingumas skiriant instrumentinius irlaboratorinius tyrimus, nagrinėjamos ilgalaikės pacientų priežiūros principai, o taip patprofilaktinės priemonės. Studijuojama polisisteminė vidaus ligų patologija, atliekama visųbazinių žinių sintezė, įsisavinama ribinė, reta vidaus ligų patologija, pritaikoma praktikojeįgyti klinikiniai įgūdžiaiTeorinės dalies tematikaEil. Nr. Temos pavadinimas Teorinėdalis(val.)1. Neaiškios kilmės karščiavimo sindromas 22. Sepsis ir sepsinis šokas 23. Ūminis ir lėtinis kvėpavimo nepakankamumo sindromas 24. Disfagijos sindromo diferencinė diagnostika 25 Limfadenopatijų diferencinė diagnostika 26 Lėtinių ligų anemijos 27 Diarėjos ir obstipacijų sindromas 28 Limfadenopatijų diferencinė diagnostika 29 Giliųjų venų trombozės diagnostika ir gydymas 210 Hemoraginio sindromo diferencinė diagnostika ir gydymas 2Rezidentas privalo: studijuoti retai pasitaikančią bei “tarpdisciplininę” vidaus organų patologiją, kuridetaliai nebuvo studijuota profilinėse klinikose (pvz., sepsį, giliųjų venų trombozę, periferiniųarterijų ligą ir kt.); išmokti susisteminti vidaus ligų žinias, įgytas ankstesniaisiais studijų metais; įsisavinti diagnozės nustatymo principus: hipotezės parinkimas, vystymas,patvirtinimas. Suformuojamas klinikinis mąstymas: informacijos rinkimo metodologija,klinikinio sindromo struktūrizacija, sintezė, analizės reikšmingumas, išvados; išmokti diagnozuoti ir gydyti vidaus organų ligas, savistoviai vykdyti vidaus ligųdiferencinę diganostiką, skirti gydymą.5.1. Temos pavadinimas. Neaiškios kilmės karščiavimo sindromasTrumpas turinio apibūdinimas. Pagrindiniai neaiškios kilmės karščiavimo diagnostikoskriterijai, klasifikacija. Pagrindiniai diagnostikos principai. Dažniausios šio sindromo61

priežastys – infekcija, navikiniai susirgimai, kolageninės ligos, granuliominiai ir kitisusirgimai. Sisteminė ir lokalizuota infekcija – diagnostikos ir gydymo ypatumai.Neutropeninis NKK. Pagrindinės neutropenijos išsivystymo priežastys. Infekcijosdiseminacijos, uždegiminio atsako formavimosi ypatumai sergant neutropenija. Grybelinėinfekcija, citomegalo, Ebštein-Baro infekcija. Laboratorinių uždegiminio atsako rodikliųvertinimo ypatumai esant neutropeniniam karščiavimui. Hospitalinis neaiškios kilmėskarščiavimo sindromas. Karščiavimas susijęs su: limfodenopatija, kosuliu ir kvėpavimonepakankamumu, pykinimu ir vėmimu, su odos bėrimu, su lyties ir šlapimo organųpakenkimo simptomais, viduriavimu. Subfebrilus karščiavimas. Neaiškios kilmės karščiavimosindromo ilgalaikio stebėjimo principai, atokios išeitys.. Gydymo ir prevencijos taktika5.2.Temos pavadinimas. Sepsis ir sepsinis šokasTrumpas turinio apibūdinimas. Infekcijos ir sepsio samprata. Dažniausiai pasitaikantys sepsio„vartai“..Sepsio diagnostikos kriterijai: bakteremijos nustatymo svarba; kraujo pasėliųsterilumui paėmimo tvarka ir metodai. Prokalcitonino testo vertinimo ypatumai. Sepsio eigossunkumo laipsniai.Leukocitozė ir leukopenija. Hipertermija ir hipotermija. Pagrindinių sepsioklinikinių požymių kitimai ir jų ryšys su sepsio eiga.. Laboratorinio ir instrumentiniopagrindinių organų funkcijos sutrikimų sekimo principai. Gretutiniai susirgimai, įtakojantyssepsio komplikacijas ir gydymo taktikos pasirinkimą. Sepsinio šoko ir su sepsiu asocijuotoshipotenzijos diferencinė diagnostika. Priežastys, įtakojančios sepsinio šoko atsiradimą.Pagrindinių šokų grupių diferencinė diagnostika ir gydymo ypatumai. Endotokseminis šokas:pagrindiniai klinikiniai požymiai ir prevencijos taktika. Sepsinio šoko laipsniai ir stadijos.Dauginių organų disfunkcijos sindromas. Sepsio gydymo taktika: esant nustatytam sukėlėjuiir nesant įrodytai bakteremijai, esant neutropenijai. Infekcijos židinių šalinimo principai.Sukėlėjų jautrumo antibiotikams vertinimas. Gydymo taktika nustačius kelius sukelėjus, otaip pat pasikeitus mikroorganizmams. Pagrindinių antibiotikų grupių veikimo įmikroorganizmus ypatumai. Antibiotikų derinamumo principai. Grybelinės infekcijosprevencijos principai. Antibiotikų sukelta endotoksemija. Gydymo trukmė: nesant efekto irturint gerą atsaką. Wisller‘io pseudosepsis. Enterinės ir parenterinės mitybos pagrindai.5.3.Temos pavadinimas. Ūminis ir lėtinis kvėpavimo nepakankamumo sindromas.Trumpas turinio apibūdinimas. Kvėpavimo funkcijos kontrolės mechanizmų (centrinė nervųsistema, raumenynas, kvėpuojamieji takai, alveolės ir kraujotaka) ūminė disfunkcija.Klinikinis ūminio kvėpavimo nepakankamumo įvertinimas. Rūgščių-šarmų ir dujų difuzijospakitimų vertinimas. Hipoksinė ir hiperkapninės komos. Cheine-Stokes kvėpavimas.Paroksizminis naktinis dusulys. Miego apnėja. Plaučių arterijos trombinė embolija,kvėpavimo takų ir alveolių obstrukcija. Svetimkūniai. Gydymo principai. Deguonies terapijosindikacijos ir taikymo metodika. Atsiurbiamoji terapija. Bronchodiliatatoriai, mechaninėplaučių ventiliacija. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas. Lėtinio dusulio periferiniai ircentriniai mechanizmai. Dusulio diferencinė diagnostika. Obstrukcinės kvėpuojamų takų ligos(LOPL, bronchinė astma ir kt.), difuzinės parenchimimės plaučių ligos (lėtinės intersticinėsligos,bronchektazinė liga ir kt.), lėtinė plaučių kraujagyslių okliuzinė patologija (mazginisperiarteriitas, recidyvuojanti plaučių arterijos tromboembolija, anomalijos ir kt.), krūtinėsląstos ir diafragmos patologija (deformacijos, Guillain-Bare sindromas, miastenija), pleurospatologija, širdies ligos. Širdinės ir plautinės kilmės dusulio pagrindiniai kriterijai. Periferinėsir centrinės cianozės diferncinė diagnostika. Plaučių ventiliacinės funkcijos (obstrukcinės,restrikcinės) rodikliai ir jų interpretacija. Cor pulmonale chronicum. Gydymo principai.5.4. Temos pavadinimas. Disfagijos sindromo diferencinė diagnostikaTrumpas turinio apibūdinimas. Afagija. Odinofagija. Rijimo fiziologija. Disfagijospatofiziologiniai mechanizmai. Mechaninė disfagija: santykinai siauro spindžio sindromas,uždegiminiai veiksniai (stomatitas, faringitas, ezofagitas ir kt.), striktūros, navikai, išorinė62

kompresija (spondilitas, osteofitai, retrofaringinis abscesas, retrosterninę struma, kraujagysliųkompresija, tarpuplaučio patologija, po vagotominė hematoma ir kt.). Motorinė disfagija:rijimo reflekso sutrikimas (orofaringinė anestezija, Sjogreno sindromas, rijimo centropatologija ir kt), ryklės ir stemplės raumenų patologija (raumenų silpnumas, neuroraumeninėpatologija, stemplės sfinkterių patologija). Paciento fizikinės apžiūros ypatumai,instrumentinė diagnostika. Etiopatogenezinio gyydmo ypatumai.5.5. Temos pavadinimas. Limfadenopatijų diferencinė diagnostikaTrumpas turinio apibūdinimas.Sveikų vaikų ir jaunuolių limfmazgiai. Infekcinės kilmėspadidėjusių limfmazgių ypatumai. Regioniniai limfadenitai. Pakaušio limfadenopatija(sisteminė virusinė infekcija, galvos odos bakterinė infekcija), kaklo limfadenopatija(streptokokinė infekcija, Epstein-Barro citomegalo virusai, toksoplazmozė), viršraktikaulinėlimfadenopatija (krūtinės, pilvo, krūties navikų mts), pažasties limfadenopatija (lokali rankosinfekcija, katės nudraskymo liga, limfoma, krūties vėžio mts), epitrochkarinė limfadenopatija(limfoma, moliarinė tbc, lokali piogeninė infekcija), kirkšnies limfadenopatija (herpessimplex, venerinė limfogranuloma, sifilis, lokalus celiulitas, limfoma,metastazės).Generalizuota limfadenopatija – įgytas imunodeficito sindromas, infekcinės mononukleozėssindromas(Epstein-Barro, citomegalo virusai, toksoplazmozė), maliarinė tbc, diseminuotagrybelinė infekcija, bruceliozė, infekcinis endokarditas, antrinis sifilis, sarkoidozė,leukemijos, limfomos.5.6. Temos pavadinimas. Lėtinių ligų anemijosTrumpas turinio apibūdinimas. Sveikų vyrų ir moterų eritrocitų ir Hb lygiai. Retikulocitųlygio, koreguoto retikulocitų indekso svarba. Eritrocitų formos ir dydžio svarba (MCV irMCH , anizocitozė, poikilocitozė, taikinio formos eritrocitai). Megatrombocitai.Polisegmentiški ir oligoregmentiški neutrofilai. Serumo geležis, feritinas,(skirtingifiziologinių normų lygiai moterims ir vyrams).Transferino įsotinimo geležimi lygmuo.Fiziologinis feritino sandėlių blokas, sergantlėtinių ligų mažakraujyste, refrakteriškumasgydant geležies preparatais.5.7. Temos pavadinimas. Diarėjos ir obstipacijų sindromasTrumpas turinio apibūdinimas. Skrandžio ir žarnų motilitetas (sinchronizacija, akomodacija).Vidinė ir išorinė inervacija. Skysčio, esančio žarnyne absorbcija ir sekrecija. Defekacija.Viduriavimo apibrėžimas Ūminės diarėjos priežastys. Padidinta rizika infekcijai (keliautojųdiareja, maisto gaminimas, imunodeficitas ir kt.). Vaistų sukelta diarėja (antibiotikai, NVNU,aqntidepresantai, antacidai, laksatyvai ir kt.). Lėtinė diarėja ir jos priežastys: sekrecijossutrikimai (vaistai, žarnų operacijos, hormonai ir kt.), osmozinės priežastys (osmoziniailaksatyvai, karbohidratų malabsorbcija), riebalų malabsorbcija, uždegiminės priežastys.Viduriavimo diferencijuotas gydymas, prevencijos priemonės. Obstipacijos. Ūminės ir lėtinėsobstipacijos. Žarnų turinio tranzito tyrimai. Obstipacijų gydymo principai, prevencija.5.8. Temos pavadinimas. Giliųjų venų trombozės diagnostika ir gydymasTrumpas turinio apibūdinimas. Veninės trombozės etipatogenezė: Virchovo trijada.Trombofilija (antitrombino III, proteino C ir S deficitas, aktyvuoto proteino Crezistentiškumas, protrombino mutacijos, antifosfolipidinis sindromas). Pacientų padidintosrizikos grupės. Paviršinių ir giliųjų venų trombozės ypatumai. Klinikiniai giliųjų venųtrombozės požymiai. Kitų lokalizacijų veninės trombozės. Akių tinklainės venų trombozėsklinikiniai požymiai, gydymo taktika ir prevencija. Budd-Ciari sindromo pagrindiniaiklinikiniai požymiai, diagnostikos ypatumai, gydymo taktika. Ūminė vartų venos trombozė.Etiologiniai veiksniai, diferencinė diagnostika, gydymas. Lėtinė vartų venos trombozė.Veninės hipertenzijos sindromas (šuntai, varikozė). Blužnies venų trombozė. Mezenteriniųkraujagyslių trombozė. Diagnostikos ir gydymo taktika. Inkstų venų trombozė. Placentos63

venų trombozė: antifosfolipidinio sindromo ypatumai. Antikoaguliacinio gydymo ypatumainėštumo metu. Apatinės tuščiosios venos ir ileofemoralinės venos trombozė. Laboratorinė irinstrumentinė veninės trombozės diagnostika. D-dimerai: specifiškumas ir jautrumas. Ūminėsgiliųjų venų trombozės gydymo taktika. Trombolizės ir tromboektomijos indikacijos.Ilgalaikio gydymo taktika. Veninės trombozės prevencija: priešoperacinė, pirminė ir popersirgtos giliųjų venų trombozės epizodo. Kompresinės kojinės, vyturai, pneumokompresinisgydymas.5.9. Temos pavadinimas. Hepatosplenomegalinio sindromo diferencinė diagnostikaTrumpas turinio apibūdinimas. Hepatosplenomegalijų priežastys – kongestinės, dėl tribūriovožtuvo nesandarumo, konstrukcinio perikardito, KMP. Veninė stazė ir bilirubino apykaitabei fermentų kitimai (konjuguoto ir nekonjuguoto bilirubino didėjimas, protrombino laikokitimas, šarminės fosfatazės ir gama-GTP padidėjimas) AST ir ALT didėjimo skirtumai esantkongestinei hepatosplenomegalijai. Kongestinės splenomegalijos pagrindiniaipatognomoniniai požymiai (anemija, leukopenija su nepakitusia % diferenciacija,trombocitopenija). Kitos hepatosplenomegalijų priežastys – limfoproliferacinės,mieloproliferacinės, kaupimo ligos, sisteminės jungiamojo audinio ligos, maliarija. Izoliuotųhepatomegalijos ir mišrios hepatosplenomegalijos – ūminiai ir lėtiniai virusiniai hepatitai,alkoholinė kepenų liga, nealkoholinis steatohepatitas, pirminiai ir antriniai kepenų navikai.Hepatosplenomegalijos diagnostikos algoritmas. Gydymo principai.5.10. Temos pavadinimas. Hemoraginio sindromo diferencinė diagnostika ir gydymasTrumpas turinio apibūdinimas. Hemoraginio sindromo klinikinė diferencinė diagnostika.Hemoraginis sindromas asocijuotas su kraujagyslės patologija (hiperglobulineminė purpura,avitaminozės, senilinė purpura, hemolizinis–ureminis sindromas, Henocho-Schonleinopurpura). Įgimta trombocitų patologija (Bernardo-Souier sindromas, Glanzmann‘otrombocitopatija, Willebrando liga). Įgytos trombocitopatijos: vaistų sukeltos, uremija,kepenų funkcijos sutrikimai. Trombocitopenijų etiopatogeneziniai mechanizmai.Trombocitopenijų gydymo taktika. Trombotinė trombocitopeninė purpura. Įgimti ir įgytiplazminės koaguliacinės grandies defektai. Hemofilija A ir B. Hemofilijos sukeltoskomplikacijos. Gydymo principai. Pacientų paruošimas operaciniam gydymui.Afibrinogenemija, vitamio K deficitas. Diseminuotos intravaskulinės koaguliacijossindromas. Antikoaguliantų vartojimo indikacijos ir kontraindikacijos. Nefrakcionuotiheparinai, mažos molekulinės masės heparinai, pentasacharidai, tiesioginiai trombinoinhibitoriai. Jų vartojimo ir laboratorinės kontrolės ypatumai. Peroraliniai antikoaguliantai.Faktoriai, įtakojantys peroralinių antikoaguliantų veikimą. Peroralinių antikoaguliantųįsotinimo metodika. Antikoaguliantų derinimas, nutraukimas, perėjimas nuo vienosantikoaguliantų rūšies prie kitos. Peroraliniai antikoaguliantai ir operacinis gydymas.Antikoaguliantų sukeltos hipokoaguliacijos korekcijos principai.6. Rekomenduojamos literatūros sąrašas W. N. Kelley. Textbook of internal medicine, 2000. R.L. Souhami, J. Moxham. Texbook of Medicine, 2002. P. Kumar, M. Clark. Clinical Medicine, 2002. . Cecil textbook of Medicine, 2003. Ford J. M. Munro J. F. Clinical examination, 2000. Epstein P. Clinical examination, 2000. Harison’s principles of Internal Medicine, 2005. Miglinas M. ir kt. Inkstų ligos, 2003. Šatkauskas, Danila E. Klinikinė pulmonologija, 2004. Naudžiūnas A. ir kt. Veninių tromboembolijų gydymas ir profilaktika, 2003.64

Naudžiūnas A. ir kt. Plaučių arterijos trombinė embolija, 1999. Herold G. Vidaus ligos (I ir II dalis), 1998. Bierontienė D. Gastroenterologija, 2001. Budrys V. ir kt. Klinikinė neurologija, 2003. Naudžiūnas A. ir kt. Vidaus ligų diagnostikos pagrindai, 2005. V. Šapoka. Nenustatytos kilmės karščiavimo diagnósticos algoritmas, 1999. V. Šapoka. Grybelinė infekcija vidaus ligų praktikoje, 1998.7. Žinių ir gebėjimų vertinimo tvarkaTeorinės žinios vertinamos ciklo pabaigoje, raštu atsakant į 6 klausimus. Klausimai paruo6tipagal ciklo programą. Rezidentai atsakymus pateikia raštu. Vertinimas vykdomas 10-ies balųsistema.8. Rezidentūros bazėVUL SK Vidaus ligų diagnostikos skyrius.Vidaus ligų diferencinės diagnostikos ciklo vadovas – Vidaus ligų, šeimos medicinos ironkologijos klinikos vadovas doc. Virginijus Šapoka9. Rezidentų vadovai:1. Doc. Virginijus Šapoka – rezidentūros koordinatorius, vidaus ligų gydytojas, 29 m. stažas.2. Prof. J.A. Pliuškys – rezidento vadovas, vidaus ligų gydytojas, 45 m. stažas3. Asist. Aušra Marcijonienė – rezidento vadovas, vidaus ligų gydytoja ir kardiologė, 5 metųdarbo stažas8 ciklas1. Ciklo pavadinimas: Patologija2. Apimtis kreditais: 4 kreditai (160 val.)3. Ciklo teorinė dalis: 20 val.4. Ciklo praktinė dalis: 140 val.Ciklo tikslai ir turinys, studijų metodai.Ciklas skirtas vidaus ligų specialybės rezidentūros studijų programai. Šio ciklo tikslas pateiktirezidentams naujausias žinias apie pagrindinių patologijos tyrimo galimybes, klinikinius,technologinius ir teisinius šios veiklos aspektus. Cikle numatyta penkios temos ir kiekvienaitemai skiriama po keturias valandas teoriniams užsiėmimams. Teorinių užsiėmimų metupatologijos centro darbuotojai (dėstytojai) skaito paskaitas. Likusi dalis – 140 val. skirtapraktiniams užsiėmimams.Teorinės dalies tematikaEil. Nr. Temos pavadinimas Teorinė dalis, val.1. Patologijos autopsija 4 val.2. Biopsiniai ir operacinės medžiagos tyrimai 4 val.3. Citopatologiniai tyrimai 4 val.4. Patologijos tyrimų patikimumas 4 val.5. Kokybės sistema patologijoje ir medicinoje 4 val.Praktinę ciklo dalį sudaro: ciklo metu rezidentas kartu dėstytojais bei patologijos rezidentais dalyvaujapatologijos tyrimų darbo procesuose; ciklo metu kiekvienas rezidentas kartu su patologijos rezidentu turi parengti vieną (ardaugiau) klinikinį atvejį rezidentų mokomojoje klinikos-patologijos konferencijoje; ciklo metu kiekvienas rezidentas pristato vieną mokslo straipsnį VPC gydytojųkonferencijoje ar rezidentų „žurnalų klube“.65

Ciklo metu rezidentas privalo išmokti: užpildyti paciento pomirtinio tyrimo skyrimo aktą; užpildyti medicininį mirties liudijimą; užpildyti biopsinės ir citologinės medžiagos siuntimo tirti blanką; pasiruošti klinikos-patologijos konferencijai; įvertinti patologijos tyrimų patikimumą ir rezultatus terapinių ligų atvejais.5.1.Temos pavadinimas. Patologijos autopsija.Trumpas turinio apibūdinimas:Autopsijos reikšmė šiuolaikinėje medicinoje. Autopsinio tyrimo indikacijos ir skyrimo tvarka.Teisės aktai, reglamentuojantys autopsijų skyrimo ir atlikimo tvarką Lietuvoje. Autopsijosišorinis ir vidinis tyrimas. Autopsijos duomenų dokumentavimas.5.2. Temos pavadinimas. Biopsiniai ir operacinės medžiagos tyrimai.Trumpas turinio apibūdinimas:Esminiai biopsinių tyrimų kokybės rodikliai. Operacinės medžiagos mėginių atrankoshistologiniam tyrimui principai. Biopsinio tyrimo duomenų dokumentavimas.5.3. Temos pavadinimas. Citopatologiniai tyrimai.Trumpas turinio apibūdinimas:Esminiai citologinių tyrimų kokybės reikalavimai. Tradicinės ir naujos citologinių tyrimųtechnologijos. Plonos adatos aspirato tyrimai. Plonasluoksnė citologija. Ląstelių blokas.Gimdos kaklelio atrankinių citologinių tyrimų organizavimo principai. Bethesda klasifikacijossistema ginekologijoje.5.4. Temos pavadinimas. Patologijos tyrimų patikimumas.Trumpas turinio apibūdinimas: Testo jautrumas ir specifiškumas, jų nustatymas. Testovariacijos tyrimai ir statistinė analizė. Patologijos tyrimo (testo) atlikimo fazės ir jų kokybėskontrolė.5.5. Tempos pavadinimas. Kokybės sistema patologijoje ir medicinoje.Trumpas turinio apibūdinimas: Procedūrų standartizavimas. Galimi klaidos šaltiniaipreanalizinėje, analitinėje ir postanalizinėje testo fazėse. Vidinė ir išorinė kokybės kontrolė.Kokybės kontrolė ir kokybės užtikrinimas. Kokybės gerinimo programa.6. Pasirenkamas dalykas.7. Rekomenduojamos literatūros sąrašas: College of American Pathologists. Quality Improvement Manual in Anatomic Pathology.-USA, 2001. Collins K.A., MD, Hutchins G.M, MD. – Autopsy Performanse Reporting. – 2ndEdition – USA, 2003. Cotran RS, Kumar V, Collins T. Pathologic basis of diseases, 6th ed., W.B.Saunders,2000. LR SAM įsakymas Nr.631 “Dėl patologijos tyrimų kokybės reikalavimų tvirtinimo”,Vilnius, 2000-11-09. LR SAM Lietuvos medicinos norma MN67: 1999. Gydytojas patologas, teisės, pareigos,kompetencija ir atsakomybė., Vilnius, 1999. Stalioraitytė E, Pangonytė D – Pomirtinė širdies ir kraujagyslių ligų bei sindromųdiagnostika. – Kaunas, 1993. Žygas A, Jurevičius B. Lavono patologinis anatominis skrodimas, Vilnius, 1978.8. Žinių ir gebėjimų vertinimo tvarka:66

Ciklo pabaigoje rezidentas laiko įskaitą, kuri vertinama dešimtbalėje sistemoje. Įskaitosklausimuose yra teorinė ir praktinė dalys. Klausimai paruošti pagal ciklo programą.9. Rezidentūros bazė: Valstybinis patologijos centras.10. Rezidentų vadovai:Arvydas Laurinavičius (gydytojas patologas, docentas, med.m.dr., darbo stažas 18 metų);Aušrinė Barakauskienė (gydytoja patologė, lektorė, med.m.dr., darbo stažas 12 metų);Edvardas Žurauskas (gydytojas patologas, asistentas, be laipsnio, darbo stažas 12 m.)Raimundas Meškauskas (gydytojas patologas, asistentas, be laipsnio, darbo stažas 12 m.);Ugnius Mickys (gydytojas patologas, asistentas, be laipsnio, darbo stažas 10 m.);Donatas Petroška (gydytojas patologas, asistentas, be laipsnio, darbo stažas 7 metai).III rezidentūros metai1 ciklas1. Ciklo pavadinimas: Navikų etiologija, biologija, epidemiologija ir profilaktika2. Apimtis kreditais: 14 kreditų (560 val.)3. Ciklo teorinė dalis: 108 val.4. Ciklo praktinė dalis: 452 val.5. Ciklo tikslai ir turinys, teorinės dalies tematika, studijų metodai.Ciklas skirtas onkologijos chemoterapijos rezidentūros studijų programai. Šio cikloteorinės dalies tikslas pateikti rezidentams žinių apie navikų atsiradimą bei kancerogenezėsstadijas, apie veiksnius, kurių kancerogeniškumas įrodytas žmogui, apie imuninės sistemosvaidmenį kancerogenezėje; pateikti rezidentams žinių apie protoonkogenus ir onkogenus beinaviką slopinančius genus, supažindinti su signalus perdavimo ląstelėje keliais bei sumalignizacija susijusiais šio proceso sutrikimais, išryškinti navikų spindulinės terapijosmolekulinius taikinius; pateikti rezidentams žinių apie piktybinių navikų epidemiologiją,vėžio profilaktikos ir kontrolės galimybes. Cikle numatyta 40 skirtingų temų ir kiekvienaitemai skiriama po dvi-tris valandas teoriniams užsiėmimams. Teorinių užsiėmimų metuVilniaus universiteto Onkologijos instituto darbuotojai skaito paskaitas.Teorinės dalies tematikaEil. Nr. Temos pavadinimas Teorinė dalis, val.1. Kancerogenezės teorijų raida 3 val.2. Veiksniai, kurių kancerogeniškumas įrodytas žmogui 3 val.3. Kancerogenezės stadijos: iniciacija, promocija, progresija 3 val.4. Kancerogenezę modifikuojantys veiksniai,3 val.sinkancerogenezė, antikancerogenezė5. Gyvūnų kancerogenezės modelinės sistemos 3 val.6. Cheminiai kancerogenai 3val.67

7. Fiziniai veiksniai ir vėžys. Jonizuojanti ir ultravioletinė3 val.spinduliuotė. Žemo dažnumo elektromagnetinės bangos8. Biologiniai veiksniai ir vėžys. Virusai ir vėžys 3 val.9. Individualus polinkis sirgti vėžiu 3 val.10. Mitybos vaidmuo kancerogenezėje 3 val.11. Ikinavikiniai procesai 3 val.12. Gerybiniai ir piktybiniai navikai 3 val.13. Naviko invazijos ir metastazavimo procesai 3 val.14. Navikų išplitimo stadijos ir TNM klasifikacija 3 val.15. Navikų klasifikacija pagal histogenezės tipą 3 val.16. Imuninė homeostazė ir vėžys 3 val.17. Imuninė sistema, virusai ir vėžys 3 val.18. Navikinė ląstelė ir imuninės priežiūros išvengimas 3 val.19. Ląstelės ciklas ir dalijimosi reguliavimas 3 val.20. Ląstelės malignizacijos priežastys ir mechanizmai 3 val.21. Signalo perdavimas ląstelėje ir su malignizacija susiję šio 3 val.proceso sutrikimai22. Laisvieji radikalai ir vėžys 3 val.23. Oksidacinis stresas sergant onkologinėmis ligomis 3 val.24. Navikų plitimas 3 val.25. Prediktyviniai ir prognoziniai vėžio žymenys: molekuliniai 3 val.aspektai26. Genų terapijos molekuliniai pagrindai 3 val.27. Vėžio terapijos molekuliniai taikiniai (genų produktai) 3 val.28. Vėžio imunologijos pagrindai 3 val.29. Onkologinių susirgimų registracija ir jos reikšmė klinikinėje 2 val.praktikoje30. Onkologinė situacija Lietuvoje ir pasaulyje 2 val.31. Vėžio profilaktikos esmė ir prielaidos 2 val.32. Pirminė – higieninė vėžio profilaktika 2 val.33. Vėžio chemoprofilaktika 2 val.34. Antioksidantai vėžio profilaktikoje: nauda ir galima2 val.vartojimo rizika35. Galvos-kaklo ir kvėpavimo organų navikų profilaktika 2 val.36. Krūties vėžio profilaktika 2 val.37. Virškinimo organų piktybinių navikų profilaktika 2 val.38. Gimdos kaklelio vėžio profilaktika 2 val.39. Priešinės liaukos ankstyva diagnostika 2 val.40. Visuomenės švietimo reikšmė vėžio profilaktikoje 2 val.Ciklo praktinės dalies tikslai: supažindinti rezidentus su TNM klasifikacija, navikų morfologinio tyrimo metodais(citologiniai, histologiniai, histocheminiai, imunohistocheminiai, citogenetiniai, in situhibridizacijos, liuminescencinė, fazių kontrasto ir elektroninė mikroskopija); supažindinti rezidentus su molekulinės biologijos metodais: imunohistocheminiu,citogenetiniu, tėkmės citometrija, polimerazės grandinine reakcija (PGR); supažindinti rezidentus su praktinėmis vėžio profilaktikos programomis ir jųvykdymu.Praktinę ciklo dalį sudaro:68

seminarai, kuriuose rezidentai referuoja literatūrą, vertina naviko išplitimą pagal TNMsistemą ir stadijas;darbas laboratorijose, kuriose rezidentas susipažįsta su mokslo tiriamuoju darbu;referato rengimas.Rezidentas privalo: įgyti teorinių žinių apie ląstelės malignizacijos priežastis ir mechanizmus, apiekancerogenezės stadijas; žinoti rizikos veiksnius, kurių kancerogeniškumas žmogui yra įrodytas; išmanyti apie navikų morfologinio tyrimo metodus; mokėti formuluoti diagnozę pagal TNM klasifikaciją; įgyti teorinių žinių apie protoonkogenus, onkogenus bei naviką slopinančius genus; žinoti prediktyvinių ir prognozinių žymenų biologinę reikšmę (funkcijos ląstelėje); išmanyti apie navikų terapijos molekulinius taikinius; įgyti teorinių žinių apie vėžio profilaktikos esmę ir prielaidas, apie vėžiochemoprofilaktiką; būti susipažinęs su sergamumu piktybiniais navikais Lietuvoje ir pasaulyje; žinoti vėžio rizikos veiksnius, sąlygojančius įvairių lokalizacijų navikų atsiradimą; išmanyti apie vėžio profilaktikos galimybes.5.1. Temos pavadinimas. Kancerogenezės teorijų raidaTrumpas turinio apibūdinimas.Kas tai yra vėžys? Wirchovo teorija. Conheimo teorija. Riberto teorija. Ficher-Vaselso teorija.Mutagenezės teorija. Viruso genetinė teorija. Imuniteto disbalanso teorija. Trofinė teorija.Bendrabiologinio rezistentiškumo išraiškos teorija. Laisvųjų radikalų hipotezė. Polietiologinėteorija.5.2. Temos pavadinimas. Veiksniai, kurių kancerogeniškumas įrodytas žmoguiTrumpas turinio apibūdinimas.Cheminės medžiagos, tarp jų vaistai. Fiziniai veiksniai. Gamybos procesai. Virusinė infekcija.5.3. Temos pavadinimas. Kancerogenezės stadijos: iniciacija, promocija, progresijaTrumpas turinio apibūdinimas.Ląstelės malignizacijos iniciatoriai. Jų poveikio ląstelei mechanizmai. Promotoriai ir jųveikimo mechanizmai. Naviko progresijos mechanizmai.5.4.Temos pavadinimas. Kancerogenezę modifikuojantys veiksniai, sinkancerogenezė,antikancerogenezėTrumpas temos apibūdinimas.Kancerogenezę modifikuojantys veiksniai. Veiksniai, darantys įtaką kancerogeninei medžiagaipatekti į organizmą; veiksniai, lemiantys kancerogenų susidarymą in vivo; veiksniai, turintysįtakos kancerogeninėms medžiagoms pasišalinti iš organizmo; veiksniai, lemiantys metabolinękancerogenų aktyvaciją ir inaktyvaciją; veiksniai, lemiantys ląstelės genomo pokyčius, DNRreparaciją naviko progresiją.Sinkancerogenezė – kelių kancerogeninių veiksnių poveikis. Sinkancerogenezės pavyzdžiaižmonių patologijoje.Antikancerogenezės sąvoka. Antikancerogenezės fenomeno reikšmė vėžio chemoprofilaktikai.69

5.5.Temos pavadinimas. Gyvūnų kancerogenezės modelinės sistemosTrumpas temos apibūdinimas.Eksperimentinių tyrimų su gyvūnais svarba aiškinantis kancerogenezės mechanizmus.Cheminių kancerogenų ir jonizuojančiosios spinduliuotės indukuojami navikai. Spontaniniaigyvūnų navikai. Ląstelių kultūrų metodai. Vietinės lokalizacijos navikai. Organospecifiniainavikai. Hormonų disbalanso modeliai.5.6.Temos pavadinimas. Cheminiai kancerogenaiTrumpas temos apibūdinimas.Cheminiai kancerogeniniai junginiai: policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, N-nitrozojunginiai, mikotoksinai, aromatiniai (cikliniai) aminai, karbamatai, aminoazojunginiai.Aplinkos užterštumas kancerogenais. Cheminių kancerogenų metabolizmas organizme irorganuose.5.7.Temos pavadinimas. Fiziniai veiksniai ir vėžys. Jonizuojanti ir ultravioletinėspinduliuotė. Žemo dažnumo elektromagnetinės bangosTrumpas temos apibūdinimas.Jonizuojanti spinduliuotė. Ultravioletiniai spinduliai. Žemo dažnumo elektromagnetiniailaukai.5.8. Temos pavadinimas. Biologiniai veiksniai ir vėžys. Virusai ir vėžysTrumpas temos apibūdinimas.Parazitozės. Helicobater pylori infekcija. Žmogaus papilomos virusas ir jo tipai. B ir Chepatito virusai. Endogeninės kancerogeninės medžiagos. Hormonai.5.9. Temos pavadinimas. Individualus polinkis sirgti vėžiuTrumpas temos apibūdinimas.“Paveldimi” piktybiniai navikai. Genai, sąlygojantys “paveldimų” navikų atsiradimą. Rb genoslopintojo mutacija, sąlygojanti retinoblastomos vaikams atsiradimą. BRCA 1 ir BRCA 2 genųmutacija, sąlygojanti krūties vėžio susiformavimą. p53 geno mutacija, sąlygojanti Li-Fraumenisindromo atsiradimą.5.10. Temos pavadinimas. Mitybos vaidmuo kancerogenezėjeTrumpas temos apibūdinimas.Mitybos ypatumai – svarbus vėžio rizikos veiksnys. Mitybos veiksnių, lemiančių kai kuriųorganų vėžio atsiradimą ir plėtojimąsi, įvardijimas. Piktybiniai navikai, susiję su mitybosypatumais. Antioksidantai onkologijoje: nauda ir vartojimo rizika.5.11. Temos pavadinimas. Ikinavikiniai procesaiTrumpas temos apibūdinimas.Ikinavikiniai pokyčiai. Kaip pasireiškia gerybinių navikų malignizacija? Diskeratozės odoje irlūpoje. Pigmentuotos dėmės. Atrofinis rigidinis gastritas, polipai ir randėjančios oposskrandyje. Gerklų ir šlapimo pūslės papilomos. Kiaušidžių cistadenoma.5.12. Temos pavadinimas. Gerybiniai ir piktybiniai navikaiTrumpas temos apibūdinimas.Gerybinių ir piktybinių navikų sandaros ir augimo pobūdžio ypatumai. Navikų makrostruktūrair mikrostruktūra. Biocheminė, biologinė ir imunologinė ląstelių anaplazija.5.13. Temos pavadinimas. Naviko invazijos ir metastazavimo procesaiTrumpas temos apibūdinimas.70

Naviko invazijos ir metastazavimo proceso mechanizmai: ekstraląstelinio matrikso sandara.Navikinių ląstelių receptoriai ir adhezijos molekulės. Matrikso degradacija. angiogenezė.Metastazavimą slopinantys genai. Metastazavimo keliai. Metastazės. Navikų recidyvavimas.Klinikiniai aspektai.5.14. Temos pavadinimas. Navikų išplitimo stadijos ir TNM klasifikacijaTrumpas temos apibūdinimas.Navikų išplitimo apibūdinimas pagal stadijas (I-IV stadijos). Navikų išplitimo apibūdinimasvadovaujantis Tarptautinės vėžio draugijų sąjungos patvirtinta TNM klasifikacija.5.15. Temos pavadinimas. Navikų klasifikacija pagal histogenezės tipąTrumpas temos apibūdinimas.Navikų klasifikavimas pagal histogenezinį principą. Histologinė žmogaus navikųnomenklatūra: epiteliniai organams nespecifiniai navikai, egzokrininių, endokrininių liaukų irgleivinės navikai, melaniną gaminančio audinio navikai, nervų sistemos ir smegenų dangalųnavikai, mezenchiminės kilmės organams nespecifiniai navikai, kraujodaros sistemos navikai,teratomos.5.16. Temos pavadinimas. Imuninė homeostazė ir vėžysTrumpas temos apibūdinimas.Priešnavikinio imuniteto mechanizmai. Pirminiai ir antriniai imunodeficitai. Su navikais susijęantigenai. Imuninis atsakas ir navikinis procesas.5.17. Temos pavadinimas. Imuninė sistema, virusai ir vėžysTrumpas temos apibūdinimas.Imuniteto reakcija į virusinę infekciją. ŽPV, gimdos kaklelio vėžys ir imunitetas. Vakcinųpanaudojimo perspektyvos.5.18. Temos pavadinimas. Navikinė ląstelė ir imuninės priežiūros išvengimasTrumpas temos apibūdinimas.Su naviku asocijuotų antigenų netekimas. Navikinių ląstelių atsparumo imuninės reakcijos.Reguliacinės T ląstelės.5.19. Temos pavadinimas. Ląstelės ciklas ir dalijimosi reguliavimasTrumpas turinio apibūdinimas.Ląstelės ciklo fazės. Molekuliniai procesai keičiantis fazėms. G1 “ sustabdymo” taškas,ciklinai ir nuo ciklinų priklausomos kinazės. Retinoblastomos baltymo, p16, p21 ir p53reikšmė ląstelės dalijimuisi. Skirtingi ląstelės dalijimosi “scenarijai”. Malignizuotos ląstelėsdalijimasis – vienas dalijimosi “scenarijų”.5.20. Temos pavadinimas. Ląstelės malignizacijos priežastys ir mechanizmaiTrumpas turinio apibūdinimas.Chromosomų translokacijos. Genomo nestabilumas. Protoonkogenai ir onkogenai. Navikąslopinantys genai.5.21. Temos pavadinimas. Signalo perdavimas ląstelėje ir su malignizacija susiję šioproceso sutrikimaiTrumpas temos apibūdinimas.Augimo faktorių receptoriai. Epidermio augimo faktoriaus receptorių šeima ir šių receptoriųligandai. HER-2 receptoriaus hipersekspresijos reikšmė sergant krūties vėžiu ir kitais navikais.71

5.22. Temos pavadinimas. Laisvieji radikalai ir vėžysTrumpas temos apibūdinimas.Laisvųjų radikalų formavimasis, jų klasifikacija ir sukeliami efektai. Deguonies radikalai irDNR pažaidos. Laisvųjų radikalų dalyvavimas kancerogenezėje.5.23. Temos pavadinimas. Oksidacinis stresas sergant onkologinėmis ligomisTrumpas temos apibūdinimas.Oksidacinio streso rodikliai. Oksidacinio streso raiška sergant įvairių lokalizacijų piktybiniaisnavikais. Oksidacinis stresas ir naviko progresija.5.24. Temos pavadinimas. Navikų plitimasTrumpas temos apibūdinimas.Invazijos ir metastazavimo procesai. Angiogenezė. Navikų heterogeniškumas ir navikų ląsteliųklonai. Glikoproteino CD44, integrinų ir proteazių dalyvavimas navikinių ląstelių invazijoje.5.25. Temos pavadinimas. Predikyviniai ir prognoziniai vėžio žymenys: molekuliniaiaspektaiTrumpas temos apibūdinimas.Žymenų klasifikacija. Organizmo ir naviko žymenys. Atskirų žymenų svarbos įvertinimasonkologijoje5.26. Temos pavadinimas. Genų terapijos molekuliniai pagrindaiTrumpas temos apibūdinimas.Malignizacijos proceso, susijusio su genų pokyčiais, nustatymas. Genų transportas į ląstelę.Genų raiškos reguliavimas5.27. Temos pavadinimas. Vėžio terapijos molekuliniai taikiniai (genų produktai)Trumpas temos apibūdinimas.Signalo perdavimo ląstelėje inhibitoriai, tirozino kinazės ir jų inhibitoriai, matriksometaloproteinazės ir jų inhibitoriai, angiogenezės slopintojai, nanoterapijos principai.5.28. Temos pavadinimas. Vėžio imunologijos pagrindaiTrumpas temos apibūdinimas.Imunosupresijos reikšmė piktybiniams navikams atsirasti. Navikinių ląstelių antigenai, jųrūšys. Antigenus pateikiančios ląstelės, dendritinės ląstelės, T, B ir NK limfocitai, jų reikšmėpriešnavikinėse reakcijose. Piktybinių navikų imunoterapijos principai.5.29. Temos pavadinimas. Onkologinių susirgimų registracija ir jos reikšmė klinikinėjepraktikojeTrumpas turinio apibūdinimas.Registrai sveikatos apsaugoje ir valstybėje. Pagrindiniai registrų tipai ir jų charakteristika.Susirgimų registracija. Registro duomenų panaudojimas ligų gydymo, tyrimo ir statistikostikslams.5.30. Temos pavadinimas. Onkologinė situacija Lietuvoje ir pasaulyjeTrumpas turinio apibūdinimas.Sergamumas piktybiniais navikais bei mirtingumas nuo jų Lietuvoje ir pasaulyje. Sergamumoir mirtingumo piktybiniais navikais dinamika Lietuvoje.72

5.31. Temos pavadinimas. Vėžio profilaktikos esmė ir prielaidosTrumpas temos apibūdinimas.Pirminė – higieninė vėžio profilaktika. Antrinė – klinikinė vėžio profilaktika. Tretinė –antirecidyvinė ir antimetastatinė profilaktika.5.32. Temos pavadinimas. Pirminė – higieninė vėžio profilakitikaTrumpas turinio apibūdinimas.Tabako rūkymas. Mitybos veiksniai. Alkoholio vartojimas. Profesinis vėžys. Aplinkosužterštumas. Fiziniai veiksniai. Infekcija. Vaistai. Pirminės profilaktikos uždavinys.5.33.Temos pavadinimas. Vėžio chemoprofilaktikaTrumpas temos apibūdinimas.Chemoprofilaktikos teorinė ir praktinė prielaidos. Antikancerogenai. Didelės vėžio rizikosgrupės asmenys, kuriems taikytina chemoprofilaktika. Klinikiniai vėžio chemoprofilaktikostyrimai.5.34. Temos pavadinimas. Antioksidantai vėžio profilaktikoje: nauda ir galima vartojimorizikaTrumpas temos apibūdinimas.Pagrindiniai antioksidantai: vitaminai, mikroelementai, augalinės ir kitos medžiagos; jųapibūdinimas ir vartojimo indikacijos.5.35. Temos pavadinimas. Galvos-kaklo ir kvėpavimo organų piktybinių navikųprofilaktikaTrumpas temos apibūdinimas. Rizikos veiksniai, profilaktikos galimybės.5.36. Temos pavadinimas. Krūties vėžio profilaktikaTrumpas temos apibūdinimas.Rizikos veiksniai, atrankinio moterų tikrinimo dėl krūties vėžio programos5.37. Temos pavadinimas. Virškinimo organų piktybinių navikų profilaktikaTrumpas temos apibūdinimas.Rizikos veiksniai, profilaktikos galimybės.5.38. Temos pavadinimas. Gimdos kaklelio vėžio profilaktikaTrumpas temos apibūdinimas.Rizikos veiksniai, žmogaus papilomos viruso vaidmuo gimdos kaklelio kancerogenezėje,atrankinio moterų sveikatos būklės tikrinimo programos dėl gimdos kaklelio patologijos.5.39. Temos pavadinimas. Priešinės liaukos vėžio ankstyva diagnostikaTrumpas temos apibūdinimas:Priešinės liaukos specifinis antigenas (PSA) – šios lokalizacijos vėžiui diagnozuoti ir sektigydymo eigą. Ką rodo PSA sumažėjimas? Ką rodo prostatos PSA padidėjimas? Laisvas PSA.Laisvo ir bendro PSA santykis.5.40. Temos pavadinimas. Visuomenės švietimo reikšmė vėžio profilaktikojeTrumpas temos apibūdinimas:Europos kodeksas prieš vėžį (2003 m.). Profilaktinės programos „Europa prieš vėžį“ vykdymorezultatai.73

6. Privalomas dalykas7. Rekomenduojamos literatūros sąrašas: Patologinė anatomija, sudarytoja E.Stalioraitytė. Kaunas, 2001. – 701P. Cytology: Diagnostic Principles and Clinical Correlates, ed. E.S.Cibas, B.C.Ducatman,W.B.Saunders Company, Philadelphia, London, Toronto, Montreal, Sydney, Tokyo,1996. – 150P. Macdonald F., C.H.J.Ford, A.G.Casson. Molecular Biology of Cancer, BIOSScientific Publishers, Taylor and Francis Group, London, New York, 2004. – 269P. Gimdos kaklelio aktualijos, sudarytojai J.Didžiapetrienė, S.Uleckienė, K.P.Valuckas,A.Laurinavičius, J.R.Nadišauskienė. Lietuvos mokslas, Vilnius, 2005. – 251P. Griciūtė L., D. Adomaitienė. Kancerogenezė ir vėžio biologija. “Mintis”, Vilnius,1998. – 324P. Rančelis V. Genetika, Lietuvos mokslų akademijos leidykla, Vilnius, 2000. – 659P. Kučinskas V. Genetika, “Šviesa”, Kaunas, 2001. – 174P. Kučinskas V. Genomo įvairovė: lietuviai Europoje. Monografija//Vilnius: UAB“Spalvų šalis”, 2004. – 287 P. Uleckienė S. Įvairių faktorių kancerogeniškumo žmogui įvertinimas, Vilnius, 1998. –39P. Griciūtė L., S.Uleckienė, J.Didžiapetrienė. Vėžio profilaktikos pagrindai, Lietuvoskovos su vėžio liga draugija, Vilnius, 2001. – 35P. Vėžio profilaktikos problemos, sudarytoja E.Moncevičiūtė-Eringienė, Lietuvosmokslas, Vilnius, 2001. – 33 knyga. – 253P. Antioksidantai onkologijoje. Nauda ir vartojimo rizika, sudarytojai J.Didžiapetrienė,S.Uleckienė, L.Griciūtė, K.P.Valuckas, V.Atkočius, J.Kadziauskas, Lietuvos mokslas,2004. – 49 knyga. – 153P. Breast cancer: Prognosis, Treatment and Prevention, ed. J.R.Pasqualini, MarcelDekker, Inc., New York, Basel, 2002. – 634P. Manetta A. Cancer Prevention and Early Diagnosis in Women, Mosby An. Affiliate ofElsevier, Philadelphia, Pensylvania, 2004. – 356P. Gimdos kaklelio vėžio profilaktikos aktualijos, sudarytojai J.Didžiapetrienė,S.Uleckienė, K.P.Valuckas, R.J.Nadišauskienė, A.Laurinavičius Lietuvos mokslas,Vilnius, 2005. – 300P.8. Žinių ir gebėjimų vertinimo tvarka:Ciklo pabaigoje rezidentas laiko įskaitą, kuri vertinama dešimtbalėje sistemoje. Įskaitosklausimuose yra teorinė ir praktinė dalys. Klausimai parengti pagal ciklo programą.9. Rezidentūros bazė: Vilniaus universiteto Onkologijos institutas10. Rezidentų vadovai:Saulė Uleckienė (vyriausioji mokslo darbuotoja, medicinos mokslų daktarė).Kęstutis Sužiedėlis (vyresnysis mokslo darbuotojas, biologijos mokslų daktaras)Juozas Kurtinaitis (vyriausiasis mokslo darbuotojas, habil.daktaras).__________________________________________________________________________2 ciklas1. Ciklo pavadinimas: Piktybinių navikų diagnostika2. Apimtis kreditais: 10 kreditų (300 val.)3. Ciklo teorinė dalis: 63 val.4. Ciklo praktinė dalis: 237 val.74

5. Ciklo tikslai ir turinys, teorinės dalies tematika, studijų metodai.Ciklas skirtas onkologijos chemoterapijos rezidentūros studijų programai. Šio ciklo teorinėsdalies tikslas – pateikti rezidentams žinių apie šiuolaikinės radiologinės technikos irmetodologijos panaudojimą diagnozuojant piktybinius ir nepiktybinius navikus. Ciklenumatyta 21 skirtingos temos ir kiekvienai temai skiriama po tris valandas teoriniamsužsiėmimams. Teorinių užsiėmimų metu Vilniaus universiteto Onkologijos institutodarbuotojai skaito paskaitas.Teorinės dalies tematikaEil. Nr. Temos pavadinimas Teorinė dalis, val.1. Vėžio žymenų tyrimai 3 val.2. Piktybinių navikų radiologinė diagnostika 3 val.3. Invaziniai tyrimo metodai onkologijos klinikoje 3 val.4. Tyrimai naviko išplitimui įvertinti 2 val.5. Šiuolaikinės ultragarsinės piktybinių navikų3 val.diagnostikos ypatumai6. Kompiuterinės tomografijos galimybės onkologijoje 3 val.7. Branduolinio magnetinio rezonanso taikymo 3 val.onkologijoje galimybės8. Pozitronų remisijos tomografija 3 val.9. Galvos-kaklo piktybinių navikų diagnostika 3 val.10. Plaučių ir tarpuplaučio navikų diagnostika 3 val.11. Virškinamojo trakto navikų diagnostika 3 val.12. Skydliaukės patologijos ultragarsinė diagnostika 3 val.13. Ultragarsinio tyrimo galimybės diagnozuojant krūtų 3 val.patologiją14. Ultragarsinio tyrimo galimybės diagnozuojant pilvo 3 val.ertmės organų patologiją15. Onkoginekologinių ligų ultragarsinė diagnostika 3 val.16. Onkourologinių ligų ultragarsinė diagnostika 3 val.17. Kompiuterinės tomografijos panaudojimas 3 val.diagnozuojant CNS, stuburo ir galvos-kaklo organųpatologiją18. Kompiuterinės tomografijos panaudojimas 3 val.diagnozuojant pilvo ir mažojo dubens ertmės organųpatologiją19. Pacientų apšvita ir radiacinė sauga 3 val.20. Šiuolaikinė funkcinė trimatė radiologinė diagnostika 3 val.21. Radiologinių metodų panaudojimas spindulinėjenavikų terapijoje3 val.Ciklo praktinės dalies tikslas – supažindinti rezidentus su navikų diagnostikai naudojamaaparatūra ir metodikomis.Praktinę ciklo dalį sudaro: seminarai, kuriuose rezidentai referuoja literatūrą; darbas Konsultacinės pagalbos ir diagnostikos klinikoje, kurioje rezidentas susipažįstasu piktybinių navikų diagnostikos galimybėnis; referato rengimas.75

Rezidentas privalo: įgyti žinių apie piktybinių navikų diagnostikos (kompleksinė navikų diagnostika,kompiuterinė tomografija, ultragarsinė diagnostika, endoskopija, videolaparaskopija)principus; mokėti planuoti paciento kompleksinį ištyrimą siekiant diagnozuoti naviką beinustatyti jo išplitimo laipsnį; mokėti atlikti tokias manipuliacijas:‣ navikų punkcinę biopsiją;‣ pleuros punkciją;‣ ascito punkciją;‣ manualinį ginekologinį tyrimą;‣ rektalinį tyrimą; digitalinį prostatos tyrimą.5.1.Temos pavadinimas. Vėžio žymenysTrumpas turinio apibūdinimas.Prediktyviniai ir prognoziniai piktybinių navikų vėžio žymenys. Biocheminių tyrimų reikšmėdiagnozuojant piktybinius navikus, vertinant proceso išplitimo laipsnį bei gydymo atsaką arligos prognozę. Radionuklidiniai tyrimai.5.2.Temos pavadinimas. Piktybinių navikų radiologinė diagnostikaTrumpas turinio apibūdinimas:Radiologinių tyrimų strategija, indikacijos, kontraindikacijos, tyrimų racionalumas,pagrįstumas, atsakomybė.5.3.Temos pavadinimas. Invaziniai tyrimo metodai onkologijos klinikojeTrumpas turinio apibūdinimas:Punkcinė biopsija. Parasternalinė mediastinotomija. Videotorakoskopija. Transtorakalinėkompiuteriniu tomografu kontroliuojama biopsija. Bronchoskopija. Ezofagoskopija.Gastroskopija. Laparoskopija. Rektoskopija. Kolonoskopija. Intervencinė radiologijaonkoginekologijoje ir onkourologijoje.5.4.Temos pavadinimas. Tyrimai naviko išplitimui įvertintiTrumpas temos apibūdinimas:Krūtinės ląstos organų radiologinis tyrimas. Punkcinė biopsija. Parasternalinėmediastinotomija. Pilvo ertmės organų echoskopija. Limfmazgių aspiracinė punkcija beiechoskopinis įvertinimas. Endorektalinis ultragarsinis tyrimas. Kompiuterinė tomografija.Branduolinis magnetinis rezonansas.5.5. Temos pavadinimas. Šiuolaikinės ultragarsinės piktybinių navikų diagnostikosypatumaiTrumpas temos apibūdinimas:Ultragarsinio tyrimo aparatai, jų įvairovė. Pacientų parengimas ultragarsiniam tyrimui.5.6. Temos pavadinimas. Kompiuterinės tomografijos galimybės onkologijojeTrumpas temos apibūdinimas:Kompiuterinės tomografijos vaizdo analizė: struktūrinė, morfologinė, kiekybinė. Intraveninėsfokuso injekcijos. Kontrastavimas, kontrastinės medžiagos, jų savybės.76

5.7. Temos pavadinimas. Branduolinio magnetinio rezonanso taikymo onkologijojegalimybėsTrumpas temos apibūdinimas:Branduolinio magnetinio rezonanso taikymo principai ir metodologija.5.8. Temos pavadinimas. Pozitronų remisijos tomografijaTrumpas temos apibūdinimas:Principai ir taikymo metodologija. Pozitronų emisijos tomografijos panaudojimo galimybėsonkologijoje: ankstyva diagnostika, vėžio stadijos nustatymas, recidyvų diagnostika..5.9. Temos pavadinimas. Galvos-kaklo piktybinių navikų diagnostikaTrumpas temos apibūdinimas:Lūpos, burnos ertmės ir gerklų piktybinių navikų diagnostika: tyrimai navikui diagnozuoti,tyrimai naviko išplitimui įvertinti.5.10. Temos pavadinimas. Plaučių ir tarpuplaučio navikų diagnostikaTrumpas temos apibūdinimas:Plaučių vėžio, piktybinės timomos ir piktybinės pleuros mezoteliomos diagnostika: tyrimainavikui diagnozuoti ir naviko išplitimui įvertinti.5.11. Temos pavadinimas. Virškinamojo trakto navikų diagnostikaTrumpas temos apibūdinimas:Stemplės, skrandžio, kasos, kolorektalinio vėžio diagnostika: tyrimai navikui diagnozuoti irnaviko išplitimui įvertinti.5.12. Temos pavadinimas. Skydliaukės patologijos ultragarsinė diagnostikaTrumpas temos apibūdinimas:Ultragarsinės tyrimo galimybės diagnozuojant skydliaukės patologiją. Biopsija ultragarsokontrolėje. Skydliaukės patologijos ultragarsinis vertinimas.5.13. Temos pavadinimas. Ultragarsinio tyrimo galimybės diagnozuojant krūtų patologijąTrumpas temos apibūdinimas:Krūtų liaukinio audinio ir jo pakitimų echoskopinis vertinimas. Cistinė-fibrozinė mastopatija,fibroadenoma, krūties vėžys. Aspiracinės punkcinės biopsijos reikšmė diagnozuojant krūtųpatologiją. Mamografijos ir ultragarso tyrimo palyginamoji vertė..5.14. Temos pavadinimas. Ultragarsinio tyrimo galimybės diagnozuojant pilvo ertmėsorganų patologijąTrumpas temos apibūdinimas:Kepenų patologijos ultragarsinė diagnostika. Tulžies pūslės patologijos ultragarsinėdiagnostika. Kasos patologijos ultragarsinė diagnostika.5.15. Temos pavadinimas. Onkoginekologinių ligų ultragarsinė diagnostikaTrumpas temos apibūdinimas:Ultragarsinio tyrimo galimybės diagnozuojant gimdos kaklelio vėžį. Gimdos kūnoonkologinių susirgimų ultragarsinė diagnostika. Kiaušidžių navikų ultragarsinė diagnostika.5.16. Temos pavadinimas. Onkourologinių ligų ultragarsinė diagnostika77

Trumpas temos apibūdinimas:Ultragarsinės diagnostikos galimybės diagnozuojant onkourologines ligas. Transabdominalinėpriešinės liaukos ir šlapimo pūslės ultrasonografija. Transrektalinė priešinės liaukosultrasonografija.5.17. Temos pavadinimas. Kompiuterinės tomografijos panaudojimas onkologijojediagnozuojant CNS, stuburo ir galvos-kaklo organų patologijąTrumpas temos apibūdinimas:CNS ir stuburo patologijos diagnostika panaudojus kompiuterinę tomografiją. Galvos ir kaklonavikų tomografija.5.18. Temos pavadinimas. Kompiuterinės tomografijos panaudojimas diagnozuojantpilvo ir mažojo dubens ertmės organų patologijąTrumpas temos apibūdinimas:Pilvo ertmės organų navikų kompiuterinė diagnostika. Onkoginekologinių ligų kompiuterinėdiagnostika. Onkourologinių ligų kompiuterinė diagnostika.5.19. Temos pavadinimas. Pacientų apšvita ir radiacinė saugaTrumpas temos apibūdinimas:Pagrindiniai radiacinės saugos principai. Palyginamoji pacientų apšvitos, panaudojus įvairiusdiagnostinius radiologijos metodus, charakteristika.5.20. Temos pavadinimas. Šiuolaikinė funkcinė trimatė radiologinė diagnostikaTrumpas temos apibūdinimas:Funkcinės trimatės radiologinės diagnostikos principai ir metodai bei pastarųjų taikymasonkologijoje.5.21. Temos pavadinimas. Radiologinių metodų panaudojimas spindulinėje navikųterapijojeTrumpas temos apibūdinimas:Radiologinių metodų naudojimas planuojant ir taikant spindulinę terapiją. Radiologiniųmetodų naudojimas vertinant gydymo efektą.6. Privalomas dalykas7. Rekomenduojamos literatūros sąrašas: Hall E.J. Radiology for the Radiologist, Lippineot, 2000.- 588 P. Sindenbraten L.L., I.P.Karoliuk. Medicinskaja radiologija, Maskva, 2000.-671 P. Radiologic – Pathologic Correlations, European Radiology, Syllabus, Springer, 2001.-313P. Radiation Oncology, Rationale, Technique, Results, Mosby, St.Louis, 2003.- 1036P. Manetta A. Cancer Prevention and Early Diagnosis in Women, Mosby An. Affiliate ofElsevier, Philadelphia, Pennsylvania, 2004.- 356P.8. Žinių ir gebėjimų vertinimo tvarka:Ciklo pabaigoje rezidentas laiko įskaitą, kuri vertinama dešimtbalėje sistemoje. Įskaitosklausimuose yra teorinė ir praktinė dalys. Klausimai parengti pagal ciklo programą.9. Rezidentūros bazė: Vilniaus universiteto Onkologijos institutas10. Rezidentų vadovas:Ramūnas Ambrozaitis (vyresnysis mokslo darbuotojas, medicinos mokslų daktaras)._______________________________________________________________78

3 ciklas1. Ciklo pavadinimas: Piktybinių navikų gydymo pagrindai2. Apimtis kreditais: 20 kreditų (800 val.)3. Ciklo teorinė dalis: 68 val.4. Ciklo praktinė dalis: 740 val.5. Ciklo tikslai ir turinys, teorinės dalies tematika, studijų metodai.Ciklas skirtas onkologijos chemoterapijos rezidentūros studijų programai. Šio ciklo teorinėsdalies tikslas – pateikti rezidentams žinių apie piktybinių navikų gydymo principus. Ciklenumatyta 27 skirtingos temos ir kiekvienai temai skiriama po dvi-tris valandas teoriniamsužsiėmimams. Teorinių užsiėmimų metu Vilniaus universiteto Onkologijos institutodarbuotojai skaito paskaitas.Teorinės dalies tematikaEil. Nr. Temos pavadinimas Teorinė dalis, val.1. Onkologine liga sergančiųjų pacientų chirurginio 3 val.gydymo principai2. Chirurgijos vieta kombinuotai gydant piktybius 3 val.navikus3. Piktybinių navikų spindulinė terapija 3 val.4. Piktybinių navikų chemoterapija 3 val.5. Piktybinių navikų hormonų terapija 3 val.6. Piktybinių navikų imunoterapija 3 val.7. Paliatyvus sergančiųjų onkologinėmis ligomis 3 val.gydymas ir reabilitacija8. Onkologinis skausmas ir jo gydymas 3 val.9. Vėžio terapijos molekuliniai taikiniai (klinikiniai 3 val.aspektai)10. Gera klinikinė praktika 2 val.11. Farmakologinio budrumo principai 3 val.12. Etinės problemos gydant sergančiuosius 2 val.onkologinėmis ligomis13. Pagrindiniai chemoterapiniai preparatai ir jų grupės 3 val.14. Chemoterapijos nepageidaujamas poveikis 2 val.organizmui15. Chemopreparatų sukeliamų nepageidaujamų reakcijų 3 val.gydymas16. Navikų įgimtas ir įgytas atsparumas vaistams 3 val.17. Navikų jautrumas spindulinei terapijai 2 val.18. Jonizuojančios spinduliuotės sukeliami efektai 2 val.19. Spindulinės terapijos reakcijos ir komplikacijos 3 val.20. Spindulinės terapijos sisteminis poveikis 2 val.21. Antioksidantų vartojimo galimybės naviko 2 val.chemoterapijos metu22. Antioksidantų vartojimo galimybės spindulinės 2 val.terapijos metu23. Chemospindulinis piktybinių navikų gydymas 2 val.24. Nauji eksperimentiniai vėžio gydymo metodai 2 val.25. Vėžio žymenų klinikinė svarba 2 val.79

26. Paraneoplastiniai sindromai 2 val.27 Vėžys be pirminio židinio 2 val.Ciklo praktinės dalies tikslas – supažindinti rezidentus su piktybinių navikų kombinuotogydymo pagrindais.Praktinę ciklo dalį sudaro: seminarai, kuriuose rezidentai referuoja literatūrą; darbas VUOI Klinikoje, kurioje rezidentas susipažįsta su gydomuoju darbu; referato rengimas.Rezidentas privalo: įgyti žinių apie piktybinių navikų chemoterapijos, spindulinės terapijos ir chirurginiogydymo principus; būti susipažinęs su imunoterapijos ir hormonų terapijos indikacijomis gydantpiktybinius navikus; įgyti gebėjimų, planuoti gydymo taktiką; žinoti onkologinio skausmo malšinimo pagrindus.5.1 Temos pavadinimas. Onkologine liga sergančiųjų pacientų chirurginio gydymoprincipaiTrumpas turinio apibūdinimas:Istoriniai duomenys. Šiuolaikinės onkologinės chirurgijos prioritetai. Priešoperacinės pacientųbūklės įvertinimas. Chirurginės operacijos: rezekcija, plati ekscizija. Limfadenektomija.Sarginių limfmazgių biopsija. Rekonstrukcinės operacijos ir paliatyvus chirurginis gydymas.5.2. Temos pavadinimas. Chirurgijos vieta kombinuotai gydant piktybius navikusTrumpas temos apibūdinimas:Šiuolaikinės chirurgijos tendencijos gydant sergančiuosius piktybiniais navikais. Chirurgijosvieta vadovaujantis kombinuoto vėžio gydymo principais. Navikinio proceso išplitimoįvertinimas parenkant chirurginį gydymą. Sarginio limfmazgio reikšmė šiuolaikinėjeonkologijoje. Navikinio proceso išplitimo įvertinimas parenkant chirurginį gydymą.5.3. Temos pavadinimas. Piktybinių navikų spindulinė terapijaTrumpas turinio apibūdinimas:Istoriniai duomenys. Spindulinės terapijos indikacijos ir kontraindikacijos. Švitinimo aparataiir vaizdų gavimo technologijos. Spindulinės terapijos metodai. Pacientų paruošimasspindulinei terapijai. Moduliuoto intensyvumo spindulinė terapija. Navikų jautrumasjonizuojančiajai spinduliuotei.5.4.Temos pavadinimas. Piktybinių navikų chemoterapijaTrumpas temos apibūdinimas:Istoriniai duomenys. Monoterapija ir polichemoterapija. Neoadjuvantinė chemoterapija.Adjuvantinė chemoterapija. Gydomoji chemoterapija. Palaikomoji chemoterapija. Paliatyvichemoterapija. Chemoterapijos indikacijos ir kontraindikacijos.5.5. Temos pavadinimas Piktybinių navikų hormonų terapija80

Trumpas temos apibūdinimas:Indikacijos ir kontraindikacijos. Dažniausiai vartojami medikamentai. Šiuolaikinės hormonųterapijos galimybės.5.6. Temos pavadinimas. Piktybinių navikų imunoterapijaTrumpas temos apibūdinimas:Istoriniai duomenys. Priešnavikinio imuniteto mechanizmai. Citokinai. Monokoniniaiantikūnai. Vakcinos. Nepageidaujamas imunoterapijos poveikis organizmui.5.7.Temos pavadinimas. Paliatyvus sergančiųjų onkologinėmis ligomis gydymas irreabilitacijaTrumpas temos apibūdinimas:Gyvenimo kokybės pagerinimas sergant onkologinėmis ligomis.Onkologinių pacientųpaliatyvaus gydymo principai. Paliatyvi radioterapija. Paliatyvi chemoteraipja. Psichologinėpagalba. Pagalbo ligonio artimiesiems. Reabilitacijos onkologijoje galimybės.5.8.Temos pavadinimas. Onkologinis skausmas ir jo gydymasTrumpas temos apibūdinimas:Skausmo samprata ir gydymo principai. Nenarkotiniai (neopioidiniai) analgetikai. Opioidai.Opioidų ir jų vartojimo būdų pasirinkimas. Opoidų nepageidaujamos reakcijos. Opioidųkeitimas. Skausmo protrūkio malšinimas. Skausmo psichologiniai aspektai.5.9. Temos pavadinimas. Nauji vėžio terapijos molekuliniai taikiniaiTrumpas temos apibūdinimas:Angiogenezės inhibitoriai. Epidermio augimo faktorių receptorių ekspresijos bei aktyvumoinhibitoriai. Matrikso metaloproteinazių inhibitoriai. Ciklooksigenazių inhibitoriai. Vėžiovakcinos. Imunocitokinai. Genų terapija.5.10. Temos pavadinimas. Gera klinikinė praktikaTrumpas temos apibūdinimas:Naujų priešnavikinių vaistų klinikinių tyrimų fazės. Pirmoji klinikinių tyrimų fazė –maksimalios tolerancinės dozės nustatymas, antroji – priešnavikinių efektyvumo nustatymas,trečioji – palyginimas su standartiniu gydymu ir ketvirtoji – naujų vaistų vartojimo indikacijųnustatymas.5.11. Temos pavadinimas. Farmakologinio budrumo principaiTrumpas temos apibūdinimas:Nepageidaujamas reiškinys ir nepageidaujama reakcija į vaistą. Nepageidaujamos reakcijos įvaistą pagal jų raidos mechanizmus. Nepageidaujamų reiškinių ir nepageidaujamų reakcijų įvaistą priežastinių ryšių klasifikacija pagal PSO kriterijus. Rekomendacijos nepageidaujamųreakcijų į vaistą dažniui apibūdinti.5.12. Temos pavadinimas. Etinės problemos gydant sergančiuosius onkologinėmis ligomisTrumpas temos apibūdinimas:Informuoto asmens sutikimo forma. Pagarba asmens autonomiškumui. Naudos ir rizikospusiausvyra. Sąžiningumo principas. Teisingų sprendimų priėmimas. Moksliniai tyrimai.Tiriamojo asmens sąvoka. Apsisprendimo teisė patikėta pacientui.5.13. Temos pavadinimas. Pagrindiniai chemoterapiniai preparatai ir jų grupėsTrumpas temos apibūdinimas:81

Alkilinantys junginiai. Antimetabolitai. Priešnavikiniai antibiotikai. Augaliniai alkaloidai.Hormoniniai vaistai. Monokloniniai antikūnai. Biologinio veikimo modifikatoriai.5.14. Temos pavadinimas. Chemoterapijos nepageidaujamas poveikis organizmuiTrumpas temos apibūdinimas:Chemopreparatų sukeliamos nepageidaujamos reakcijos. Mielosupresija. Dispepsinissindromas. Odos pakitimai. Neurotoksiškumas. Širdies, kepenų, inkstų ir kitų organų funkcijųsutrikimas. Embriotoksinis, teratogeninis ir kancerogeninis poveikis.5.15. Temos pavadinimas. Chemopreparatų sukeliamų nepageidaujamų reakcijųgydymasTrumpas temos apibūdinimas:Agranulocitozės gydymas. Dispepsinio sindromo gydymas. Infekcijos gydymas. Antiemetinėterapija.5.16. Temos pavadinimas. Navikų įgimtas ir įgytas atsparumas vaistamsTrumpas temos apibūdinimas:Vaisto aktyvacijos ir inaktyvacijos pokyčiai. Pokyčiai molekuliniame vaistų taikinyje.Padidėjęs reparacinis aktyvumas. Apoptozės sutrikimai. Aktyvus vaistų pasišalinimas.5.17. Temos pavadinimas. Navikų jautrumas spindulinei terapijaiTrumpas temos apibūdinimas:Ląstelių ciklas. Morfologinė naviko struktūra. Naviko vaskuliarizacija ir aprūpinimasdeguonimi. Fiziniai, cheminiai ir biologiniai veiksniai, modifikuojantys atsaką į gydymą.5.18. Temos pavadinimas. Jonizuojančios spinduliuotės sukeliami efektaiTrumpas temos apibūdinimas:Jonizuojančios spinduliuotės tiesioginis ir netiesioginis poveikis. Jonizuojančios spinduliuotėssąveika su biologine medžiaga. Jonizuojančios spinduliuotės poveikio biologiniamsobjektams stadijos.5.19. Temos pavadinimas. Spindulinės terapijos reakcijos ir komplikacijosTrumpas temos apibūdinimas:Spindulinės reakcijos ir komplikacijos. Jų gydymas. Vėlyvieji spindulinės terapijos efektai.Kancerogeniškumas (leukemijos, odos karcinoma, osteosarkoma). Genetiniai efektai(mutacijos).5.20. Temos pavadinimas. Spindulinės terapijos sisteminis poveikisTrumpas temos apibūdinimas:Sisteminis poveikis hemopoezei, virškinamajam traktui, kvėpavimo ir širdies - kraujagysliųsistemai, reprodukcinei funkcijai.5.21. Temos pavadinimas. Antioksidantų vartojimo galimybės navikų chemoterapijosmetuTrumpas turinio apibūdinimas:Priešnavikinių vaistų sukeliami efektai ir oksidacinis stresas navikinių chemoterapijos metu.Antioksidantų nauda ir vartojimo rizika chemoterapijos metu. Dažniausiai vartojamiantioksidantai.5.22. Temos pavadinimas. Antioksidantų vartojimo galimybės spindulinės terapijos metuTrumpas temos apibūdinimas:82

Jonizuojančiosios spinduliuotės sukeliamieji efektai ir oksidacinis stresas navikųspinduliuotės metu. Antioksidantų nauda ir vartojimo rizika spindulinės terapijos metu.Dažniausiai vartojami antioksidantai.5.23. Temos pavadinimas. Chemospindulinis piktybinių navikų gydymasTrumpas temos apibūdinimas:Bendri veikimo mechanizmai. Indikacijos. Kontraindikacijos. Neoadjuvantinė spindulinėterapija ar chemoterapija. Adjuvantinė spindulinė terapija ar chemoterapija.5.24. Temos pavadinimas. Nauji eksperimentiniai vėžio gydymo metodaiTrumpas temos apibūdinimas:Fotosensibilizuota navikų terapija. Elektrochemoterapija. Genų terapija.5.25. Temos pavadinimas. Vėžio žymenų klinikinė svarbaTrumpas temos apibūdinimas:Vėžio žymenų svarba operacijos radikalumui įvertinti bei pooperaciniu laikotarpiu. Vėžiožymenų panaudojimas siekiant anksti išaiškinti ligos recidyvą. Vėžio žymenų nustatymaschemoterapinei gydymo schemai parinkti.5.26. Temos pavadinimas. Paraneoplastiniai sindromaiTrumpas temos apibūdinimas. Paraneoplastiniai sindromai. Paraneoplastinių sindromųmechanizmai, jų klasifikacija. Endokrininiai paraneoplastiniai sindromaiHematologiniai paraneoplastiniai sindromai. Gastrointestiniai paraneoplastiniai sindromai.Odos paraneoplastiniai sindromai. Skeleto ir raumenų sindromai. Neurologiniai sindromai5.27. Temos pavadinimas.Vėžys be pirminio židinioTrumpas temos apibūdinimas. Galimi gydymo algoritmai.6.Privalomas dalykas7.Rekomenduojamos literatūros sąrašas: Washington Ch.M., D.T.Seaver. Introduction to Radiation Therapy, Mosby, St.Louis,Baltimore, Boston, Carlsbad, Chicago, Naples, New York, Philadelphia, Portland,London, Madrid, Mexico City, Singapure, Sydney, Tokyo, Toronto, Wiesbaden,1996.- 368P. Peedell C. Concise Clinical Oncology, Elsevier, Edinburgh, London, New York,Oxford, Philadelphia, St. Louis, Sydney, Toronto, 2005. – 476 P. The Basic of Cancer, ed. J.Mendelsohn, P.M.Howley, M.A.Izrael, L.A.Liotta,W.B.Sounders Company, Philadelphia, London, New York, St.Louis, Sydney,Toronto, 2001. – 691P. Cancer: Principles and Practice of Oncology, ed. V.T.De Vita, S.Hellman,S.A.Rosenberg, Lipineott Williams and Wilkins, Philadelphia, Baltimore, New York,London, Buenos Aires, Hong Kong, Sydney, Tokyo, 2001.- 3235 P.8. Žinių ir gebėjimų vertinimo tvarka:Ciklo pabaigoje rezidentas laiko įskaitą, kuri vertinama dešimtbalėje sistemoje. Įskaitosklausimuose yra teorinė ir praktinė dalys. Klausimai parengti pagal ciklo programą.6. Rezidentūros bazė: Vilniaus universiteto Onkologijos institutas7. Rezidentų vadovas:Konstantinas Povilas Valuckas (vyriausiasis mokslo darbuotojas, profesorius).______________________________________________________________83

4 ciklas1. Ciklo pavadinimas: Gera klinikinė praktika2. Apimtis kreditais: 1 kreditai (40 val.)3. Ciklo teorinė dalis: 14 val.4. Ciklo praktinė dalis: 26 val.5. Ciklo tikslai ir turinys, teorinės dalies tematika, studijų metodai.Ciklas skirtas onkologijos chemoterapijos rezidentūros studijų programai. Šio cikloteorinės dalies tikslas - pateikti rezidentams žinių apie klinikinių tyrimų organizavimą ir jųatlikimą. Cikle numatyta 7 skirtingos temos ir kiekvienai temai skiriama po dvi valandasteoriniams užsiėmimams. Teorinių užsiėmimų metu Vilniaus universiteto Onkologijosinstituto darbuotojai skaito paskaitas.Teorinės dalies tematikaEil. Nr. Temos pavadinimas Teorinė dalis, val.1. Gera klinikinė praktika (GKP) 2 val.2. Klinikinio tyrimo vykdymo procedūros 2 val.3. Klinikinių tyrimų formos 2 val.4. Leidimo vykdyti klinikinį tyrimą gavimas 2 val.5. Etikos principai atliekant tyrimus su žmonėmis 2 val.6. Medicinos priežiūros komisijos ar komitetai 2 val.7. Moksliniais įrodymais pagrįstas sergančiųjų 2 val.onkologine liga gydymasCiklo praktinės dalies tikslas – supažindinti rezidentus su klinikinio protokolo rašymu.Praktinę ciklo dalį sudaro: seminarai, kuriuose rezidentai analizuoja klinikinių tyrimų protokolus; darbas VUOI Klinikoje, kurioje rezidentas susipažįsta su klinikinių tyrimų vykdymu; referato rengimas.Rezidentas privalo: įgyti žinių apie klinikinį tyrimą, klinikinio tyrimo fazes, apie gydytojo vaidmenįfarmakologinio budrumo sistemoje; susipažinti su mokslinių įrodymų pagrįstumo laipsniai diegiant naujas diagnostikos irgydymo priemones; įgyti gebėjimų parengti nesudėtingą mokslo tiriamojo darbo protokolą.5.1.Temos pavadinimas. Gera klinikinė praktika (GKP)Trumpas turinio apibūdinimas:GKP atsiradimo istorija, kas tai yra tiriamojo vaistinio preparato klinikinis tyrimas, klinikiniotyrimo protokolo rašymo principai.Temos pavadinimas. Klinikinio tyrimo vykdymo procedūrosTrumpas turinio apibūdinimas:Dokumentacijų tvarkymas, paciento duomenų anketos pildymas. Lietuvos teisės aktai,reglamentuojantys klinikinio tyrimo atlikimo tvarką.Temos pavadinimas. Klinikinių tyrimų formosTrumpas temos apibūdinimas:84

Paralelinių grupių tyrimas. Kryžminis tyrimas. Sandaugos tyrimas. Daugiacentriai tyrimai.Tyrimai, įrodantys veiksmingumą arba neblogesnę kokybę. Tyrimai, įrodantys vaistiniopreparato pranašumą. Tyrimai, parodantys organizmo reakciją į tiriamojo vaisto dozės dydį.Subalansuotų gydymo grupių sudarymas.5.4. Temos pavadinimas. Leidimo vykdyti klinikinį tyrimą gavimasTrumpas temos apibūdinimas:Pagrindiniai dokumentai. Papildomi dokumentai. Draudimas ir kompensacija.5.5. Temos pavadinimas. Etikos principai atliekant tyrimus su žmonėmisTrumpas turinio apibūdinimas:Aspektai, kurie yra reikšmingiausi sprendžiant, ar pasiūlytas tyrimas yra etiškai priimtinas.Moksliniai aspektai. Klinikinis terapinis aspektas. Reikalavimai dėl tiriamojo asmenssutikimo.5.6. Temos pavadinimas. Medicinos priežiūros komisijos ar komitetaiTrumpas turinio apibūdinimas:Medicinos etikos priežiūros komisijos ar komiteto tikslai ir uždaviniai. Komisijos sudėtis.Tyrimų su gyvūnais etikos komisijos.5.7. Temos pavadinimas. Moksliniais įrodymais pagrįstas sergančiųjų onkologine ligagydymasTrumpas temos apibūdinimas:Tyrimais pagrįstų įrodymų laipsniai: I laipsnio – tai aukščiausio patikimumo rezultatai, gautigerai planuotų, daugiacentrių randomizuotų tyrimų metu, II laipsnio – bent vieno geraiparengto randomizuoto tyrimo ar mažos galios kelių randomizuotų tyrimų rezultatai, IIIlaipsnio – rezultatai, gauti nerandomizuotų, vienos grupės, kohortinių ar suderintų (ligakontrolė)tyrimų metu, IV laipsnio – aprašomųjų koreliacinių tyrimų rezultatai ir V laipsnio –klinikiniai atvejai.6. Pasirenkamas dalykas7. Rekomenduojamos literatūros sąrašas: Geros klinikinės praktikos principai, sudarytojai D.Stakišaitis, E.Danila,J.Didžiapetrienė, J.Ramanauskas. Vilnius, 2005. – 120P. Farmakologinio budrumo pagrindai, sudarytojai D.Stakišaitis, E.Danila. Vilnius, 2004.– 111P.8. Žinių ir gebėjimų vertinimo tvarka:Ciklo pabaigoje rezidentas laiko įskaitą, kuri vertinama dešimtbalėje sistemoje. Įskaitosklausimuose yra teorinė ir praktinė dalys. Klausimai paruošti pagal ciklo programą.9. Rezidentūros bazė: Vilniaus universiteto Onkologijos institutas10. Rezidentų vadovas:Janina Didžiapetrienė (vyriausioji mokslo darbuotoja, medicinos mokslų daktarė).__________________________________________________________________5 ciklas1. Ciklo pavadinimas: Paliatyvus sergančiųjų piktybiniais navikais gydymas irreabilitacija2. Apimtis kreditais: 2 kreditai (80 val.)3. Ciklo teorinė dalis: 10 val.4. Ciklo praktinė dalis: 70 val.85

5. Ciklo tikslai ir turinys, teorinės dalies tematika, studijų metodai.Ciklas skirtas onkologijos chemoterapijos rezidentūros studijų programai. Šio cikloteorinės dalies tikslas pateikti rezidentams žinių apie sergančiųjų piktybiniais navikaispaliatyvaus gydymo galimybes. Cikle numatyta 5 skirtingos temos ir kiekvienai temaiskiriama po dvi valandas teoriniams užsiėmimams. Teorinių užsiėmimų metu Vilniausuniversiteto Onkologijos instituto darbuotojai skaito paskaitas.Teorinės dalies tematikaEil. Nr. Temos pavadinimas Teorinė dalis, val.1. Onkologinėmis ligomis seragančiųjų pacientų 2 val.paliatyvaus gydymo principai2. Skausmo samprata ir gydymo principai 2 val.3. Anoreksijos/kacheksijos sindromas sergant išplitusiu 2 val.vėžiu4. Reabilitacijos onkologijoje galimybės 2 val.5. Etinės problemos onkologijoje 2 val.Ciklo praktinės dalies tikslas – supažindinti rezidentus su sergančiųjų piktybiniais navikaispaliatyviu gydymu, onkologinio skausmo gydymu.Praktinę ciklo dalį sudaro: seminarai, kuriuose rezidentai referuoja literatūrą; darbas VUOI Konservatyvios navikų terapijos klinikoje, kurioje rezidentas susipažįstasu sergančių piktybiniais navikais paliatyviu gydymu; referato rengimas.Rezidentas privalo: įgyti žinių apie sergančiųjų onkologinėmis ligomis paliatyvaus gydymo principus; išmanyti onkologinio skausmo nuskausminimo būdus; žinoti reabilitacijos onkologijoje galimybes; įgyti gebėjimų pasirinkti onkologinio skausmo malšinimo būdą.5.1.Temos pavadinimas. Onkologinėmis ligomis sergančiųjų pacientų paliatyvaus gydymoprincipaiTrumpas turinio apibūdinimas:Pacientų būklės vertinimo kriterijai. Paliatyvi chemoterapija. Paliatyvi spindulinė terapija.5.2.Temos pavadinimas. Skausmo samprata ir gydymo principaiTrumpas turinio apibūdinimas:Onkologinio skausmo priežastys ir dažnumas. Onkologinio skausmo įvertinimas ir gydymogalimybės. Taikomos nuskausminimo priemonės.5.3.Temos pavadinimas. Anoreksijos/kacheksijos sindromas sergant išplitusiu vėžiuTrumpas turinio apibūdinimas:Diagnostikos kriterijai. Gydymas: maitinimosi patarimai, apetito stimuliavimas,enterinis/parenterinis maitinimas. Terminalinių pacientų maitinimas.5.4.Temos pavadinimas. Reabilitacijos onkologijoje galimybėsTrumpas temos apibūdinimas:Reabilitacija sergant įvairių lokalizacijų piktybiniais navikais. Balso atstatymas po gerklųpašalinimo. Limfedema po kombinuoto krūties vėžio gydymo. Limfedemos diagnostika irgydymas.86

5.5.Temos pavadinimas. Etinės problemos onkologijojeTrumpas temos apibūdinimas:Medicinos ir moralinių vertybių svarba šiandien. Mokslinio-techninio progreso įtakamedicinai. Bioetikos sąvoka. Pagarba asmens autonomiškumui. Naudos ir rizikospusiausvyra. Sąžiningumo principas. Teisingų sprendimų priėmimas.Moksliniai tyrimai. Tiriamojo asmens sąvoka. Paciento apsisprendimo teisė.6. Pasirenkamas dalykas7. Rekomenduojamos literatūros sąrašas: Valuckas K.P., B. Aleknavičienė. Pagrindinių lokalizacijų piktybinių navikųdiagnostikos ir gydymo pagrindai, Vilnius, Vilniaus universiteto Onkologijosinstitutas, 2004. – 323 P. H.A.M.J. ten Have,R.M.J. ter Meulen, E. van Leeuwen. Medicinos etika, Charibde,Vilnius, 2003.- 439 P. Cancer: Principles and Practice of Oncology, ed. V.T.De Vita, S.Hellman,S.A.Rosenberg, Lipineott Williams and Wilkins, Philadelphia, Baltimore, New York,London, Buenos Aires, Hong Kong, Sydney, Tokyo, 2001.- 3235 P.Peedell C. Concise Clinical Oncology, Elsevier, Edinburgh, London, New York,Oxford, Philadelphia, St. Louis, Sydney, Toronto, 2005. – 476 P.8. Žinių ir gebėjimų vertinimo tvarka:Ciklo pabaigoje rezidentas laiko įskaitą, kuri vertinama dešimtbalėje sistemoje. Įskaitosklausimuose yra teorinė ir praktinė dalys. Klausimai parengti pagal ciklo programą.9. Rezidentūros bazė: Vilniaus universiteto Onkologijos institutas10. Rezidentų vadovas:Eduardas Aleknavičius (vyriausiasis mokslo darbuotojas, medicinos mokslų daktaras).8 ciklas1. Ciklo pavadinimas: Fotosensibilizuota navikų terapija ir diagnostika2. Apimtis kreditais: 1 kreditas (40 val.)3. Ciklo teorinė dalis: 18 val.4. Ciklo praktinė dalis: 22 val.5. Ciklo tikslai ir turinys, teorinės dalies tematika, studijų metodai.Ciklas skirtas onkologijos chemoterapijos rezidentūros studijų programai. Šio cikloteorinės dalies tikslas pateikti rezidentams žinių apie naujo vėžio gydymo –fotosensibilizuotos navikų terapijos principus ir gydymo galimybes. Cikle numatyta 9skirtingų temų ir kiekvienai temai skiriama po dvi valandas teoriniams užsiėmimams.Teorinių užsiėmimų metu Vilniaus universiteto Onkologijos instituto darbuotojai skaitopaskaitas.Teorinės dalies tematikaEil. Nr. Temos pavadinimas Teorinė dalis, val.1. Elektromagnetinių virpesių ir audinių tarpusavio 2 val.sąveika2. Trumpa fotosensibilizuotos navikų terapijos (FNT) 2 val.istorinė apžvalga3. FNT pagrindiniai principai 2 val.4. FNT naudojami fotosensibilizatoriai ir šviesos2 val.šaltiniai5. Pagrindinės FNT taikymo sritys 2 val.6. Šiuolaikinė FNT onkologijoje 2 val.87

7. Naujos FNT metodikos 2 val.8. Fotosensibilizuotos navikų terapijos (FNT) derinimas 2 val.su kitais navikų gydymo metodais9. Fotodinaminė diagnostika 2 val.Ciklo praktinės dalies tikslas – supažindinti rezidentus su fotosensibilizuotos navikų terapijosmetodikomis.Praktinę ciklo dalį sudaro: seminarai, kuriuose rezidentai referuoja literatūrą; darbas VUOI Lazerinės ir fotodinaminės terapijos laboratorijoje, kurioje rezidentassusipažįsta su fotosensibilizuotos navikų terapijos taikymu onkologijoje; referato rengimas.Rezidentas privalo: įgyti teorinių žinių apie fotosensibilizuotos navikų terapijos principus; susipažinti su fotosensibilizuotos navikų terapijos metodikomis; žinoti fotosensibilizuotos navikų terapijos indikacijas ir kontraindikacijas.5.1. Temos pavadinimas. Elektromagnetinių virpesių ir audinių tarpusavio sąveikaTrumpas turinio apibūdinimas:Fotosensibilizatoriaus foto sužadinimas. Sužadinimo energijos pernaša biomolekulėms.Chemiškai aktyvių tarpinių darinių generavimas. Biomolekulių fotooksidacija. Funkciniai irstruktūriniai pokyčiai. Ląstelių pažaidos/žūtis. Navikų nekrozė.5.2. Temos pavadinimas. Trumpa fotosensibilizuotos navikų terapijos (FNT) istorinėapžvalgaTrumpas turinio apibūdinimas:Fotosensibilizuotas navikų tyrimas Lietuvoje ir pasaulyje.5.3. Temos pavadinimas. FNT pagrindiniai principaiTrumpas turinio apibūdinimas:FNT veikimo schema. Fotosensibilizatoriaus kaupimasis navike. Šviesos skvarbumo į audinįprincipai. Fotosensibilizatoriaus sužadinimas.5.4. Temos pavadinimas. FNT naudojami fotosensibilizatoriai ir šviesos šaltiniaiTrumpas turinio apibūdinimas:Pirmos kartos fotosensibilizatoriai. Antros kartos fotosensibilizatoriai. Lazeriniai diodai –perspektyviausi šviesos šaltiniai fotosensibilizuotoje navikų terapijoje.5.5. Temos pavadinimas. Pagrindinės FNT taikymo sritysTrumpas temos apibūdinimas:Onkologija. Širdies ir kraujagyslių ligos. Reumatologija ir autoimuninės ligos. Dermatologija.Kita patologija.5.6. Temos pavadinimas Šiuolaikinė FNT onkologijojeTrumpas turinio apibūdinimas:Indikacijos. Kontraindikacijos. Perspektyvos.5.7. Temos pavadinimas. Naujos FNT metodikosTrumpas turinio apibūdinimas:88

Atlikimo metodikos; intaarterinė i/a FNT; intraveninė i/v FNT; aplikacinė FNT.5.8. Temos pavadinimas. Fotosensibilizuotos navikų terapijos (FNT) derinimas su kitaisnavikų gydymo metodaisTrumpas temos apibūdinimas:FNT ir chirurginės intervencijos. FNT ir spindulinė terapija. FNT kombinacija suelektroporacija bei hipertermija. FNT ir chemoterapija5.9. Temos pavadinimas. Fotodinaminė diagnostikaTrumpas temos apibūdinimas:Fizikiniai fluorescencijos pagrindai. Sviesos saveika su biologiniu audiniu. Savitojifluorescencija. Endogeniniai fluoroforai. Savitosios fluorescencijos taikymas navikudiagnostikai. Sensibilizuotos fluorescencijos taikymas naviku diagnostikai. Diagnostikataikant endogeninius fluoroforus (ALA-diagnostika).6. Pasirenkamas dalykas7.Rekomenduojamos literatūros sąrašas: Rotomskis R. G. Streckytė, L.Griciūtė Fotosensibilizuota navikų terapija: pirminiaiveiksmai, Vilnius: Lietuvos mokslas, 2002. – 278 P.Bloznelytė L. Fotodinaminis gydymas onkologijoje. Metodinės rekomendacijos,Vilnius, 2000. – 24 P.8.Žinių ir gebėjimų vertinimo tvarka:Ciklo pabaigoje rezidentas laiko įskaitą, kuri vertinama dešimtbalėje sistemoje. Įskaitosklausimuose yra teorinė ir praktinė dalys. Klausimai parengti pagal ciklo programą.9.Rezidentūros bazė: Vilniaus universiteto Onkologijos institutas10.Rezidentų vadovas:Laima Bloznelytė Plėšnienė (vyresnioji mokslo darbuotoja, habilituota daktarė).9 ciklas1. Ciklo pavadinimas: Klinikinė genetika2. Apimtis kreditais: 4 kreditai (160 val.)3. Ciklo teorinė dalis: 20 val.4. Ciklo praktinė dalis: 140 val.5. Ciklo tikslai ir turinys, studijų metodai.Ciklas skirtas vidaus ligų specialybės rezidentūros studijų programai. Šio ciklo tikslaspateikti rezidentams naujausias žinias apie įvairių žmogaus sistemų, organų genetines ligas, jųdiagnostiką, stebėjimo ir gydymo principus. Cikle numatyta dešimt skirtingų temų irkiekvienai temai skiriama po dvi valandas teoriniams užsiėmimams. Teorinių užsiėmimųmetu Žmogaus ir medicininės genetikos katedros darbuotojai skaito paskaitas.Teorinės dalies tematikaEil. Nr. Temos pavadinimas Teorinė dalis, val.1. Žmogaus ir medicininės genetikos pagrindiniai 2 val.principai2. Imuninės sistemos ir kraujo genetinės ligos 2 val.3. Vėžio genetika 2 val.4. Reprodukcinė genetika 2 val.5. Širdies ir kraujagyslių sistemos genetinės ligos 2 val.6. Inkstų ir šlapimo takų genetinės ligos 2 val.7. Virškinimo ir kvėpavimo sistemos genetinės ligos 2 val.8. Nervų sistemos ir psichikos genetinės ligos 2 val.9. Endokrininės sistemos genetinės ligos 2 val.89

10. Paveldimos medžiagų apykaitos ligos 2 val.Praktinę ciklo dalį sudaro: seminarai, kuriuose rezidentai referuoja literatūrą, aptariami pacientai, tyrimųrezultatai ir jų interpretacija, braižomi ir analizuojami genealoginiai medžiai; dalyvavimas genetinėje konsultacijoje, medicininių dokumentų pildymas (pvz.,genealoginio medžio braižymas); pacientų sindromologinė analizė, naudojant bioinformatikos sistemas.Rezidentas privalo išmokti: vertinti paciento fenotipą; indikacijas genetiniam konsultavimui; suprasti ir interpretuoti genetinių tyrimų rezultatus bei šių tyrimų indikacijas; nubraižyti ir analizuoti genealoginį medį; naudotis bioinformatikos sistemomis.Temos pavadinimas. Žmogaus ir medicininės genetikos pagrindiniai principaiTrumpas turinio apibūdinimas:Nuo genetikos iki genomikos. Žmogaus genomo projektas ir praktiniai šio projekto taikymai.Genetika ir profilaktinė medicina. Genai ir chromosomos. Paveldėjimo tipai. Bioetika.Terminologija klinikinėje genetikoje. Tyrimai genetikoje. Kompleksinių ligų genetika.5.2. Temos pavadinimas. Imuninės sistemos ir kraujo genetinės ligosTrumpas turinio apibūdinimas:Fagocitų funkcijos sutrikimų ligos: lėtinė granuliomatozinė liga, G6PD stoka, Chediak–Higashi sindromas, Job sindromas, mieloperoksidazės stoka, įgimta neutropenija. B ląsteliųligos: įgimti imunodeficitai. T ląstelių ligos: DiGeorge sindromas. Kombinuotiimunodeficitai. Komplemento funkcijų sutrikimų ligos. Eritrocitų funkcijų sutrikimų ligos:Blackfan – Diamond sindromas, Fanconi anemija, eritrocitų membranų funkcijų sutrikimųligos, eritrocitų metabolizmo sutrikimų ligos (piruvatkinazės stoka), nukleotidų metabolizmoligos, hemoglobinopatijos, koaguliopatijos.5.3. Temos pavadinimas. Vėžio genetikaTrumpas turinio apibūdinimas:Genai ir vėžys. Daugiapakopė vėžio evoliucija. Genai, turintys įtakos navikų atsiradimui.Sindromai su vėžio atsiradimo rizika.5.4. Temos pavadinimas. Reprodukcinė genetikaTrumpas temos apibūdinimas:Invazinė ir neinvazinė prenatalinė diagnostika, indikacijos. Teratogenų poveikis nėštumometu.5.5. Temos pavadinimas. Širdies ir kraujagyslių sistemos genetinės ligosTrumpas temos apibūdinimas:Įgimtos širdies ydos. Dažniausi sindromai su širdies anomalijomis: Cornelia de Langesindromas, Down sindromas, Turner sindromas, Holt – Oramo sindromas, Noonanosindromas, Williams sindromas, Goldenhar sindromas, VATER asociacija, Marfanosindromas. Kardiomiopatijos: hipertrofinė, diliatacinė, restrikcinė. Širdies ritmo sutrikimųgenetinės priežastys. Dislipoproteinemijos.90

5.6. Temos pavadinimas. Inkstų ir šlapimo takų genetinės ligosTrumpas temos apibūdinimas:Inkstų glomerulų genetinės ligos: Alporto sindromas, paveldima nefrozė. Inkstų tubulinėssistemos ligos: inkstų tubulinė acidozė. Inkstų cistinė liga. Inkstų ir šlapimo takų raidosanomalijos.5.7. Temos pavadinimas. Virškinimo ir kvėpavimo sistemos genetinės ligosTrumpas temos apibūdinimas:Virškinimo ir kvėpavimo sistemų raidos anomalijos. Žarnyno transporto ligos. Uždegiminėsžarnyno ligos. Kepenų ligos. Hiperbilirubinemijos. Cistinė fibrozė. Alfa – 1 antitripsino stoka.5.8. Temos pavadinimas. Nervų sistemos ir psichikos genetinės ligosTrumpas temos apibūdinimas:Nervinio vamzdelio ir CNS raidos anomalijos. Protinio atsilikimo genetika ir sindromai,kuriems būdingas protinis atsilikimas. Epilepsijos genetika. Neurokutaniniai sindromai.Miopatijos. Motorinio neurono ligos. Paveldimos sensorinės ir motorinės neuropatijos.Paveldimos ataksijos. Bazalinių ganglijų genetinės ligos. Demencijų genetika. Psichikos ligų(šizofrenijos, afektinių ligų) genetika.5.9. Temos pavadinimas. Endokrininės sistemos genetinės ligosTrumpas temos apibūdinimas:Hipofizio genetinės ligos. Žmogaus augimo sutrikimo genetinės ligos. Skydliaukės irprieskydinių liaukų genetinės ligos. Antinksčių genetinės ligos. Interseksualios būklės.Cukrinio diabeto genetika. MEN sindromas.5.10. Temos pavadinimas. Paveldimos medžiagų apykaitos ligosTrumpas temos apibūdinimas:Aminorūgščių ir organinių rūgščių apykaitos ligos. Angliavandenių apykaitos ligos.Mitochondropatijos. Peroksisominės ligos. Porfirijos. Purinų ir pirimidinų apykaitos ligos.Metalų metabolizmo ligos. Wilsono liga. Lizosominės ligos. Kaulų mineralizacijos sutrikimųligos.6. Pasirenkamas dalykas7. Rekomenduojamos literatūros sąrašas: Emery and Rimoin‘s Principles and Practice of Medical Genetics. Ed. D.L. Rimoin,J.M. Connor, R.E. Pyeritz, B.R. Korf. 4th ed. Churchill Livingstone, Vol. I – III, 2002. Medical Genetics for the Modern Clinician. J.A. Westman. Lippincot Williams andWilkins, 2006. Genetics in Primary Care and Clinical Medicine. M.R. Seashore, R.S. Wappner.Appleton and Lange, 1996.8. Žinių ir gebėjimų vertinimo tvarka:Ciklo pabaigoje rezidentas laiko įskaitą, kuri vertinama dešimtbalėje sistemoje. Įskaitosklausimuose yra teorinė ir praktinė dalys. Klausimai parengti pagal ciklo programą.9. Rezidentūros bazė: VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikųMedicininės genetikos centras10. Rezidentų vadovai:Loreta Cimbalistienė (gydytoja genetikė, docentė, biomedicinos mokslų daktarė, praktiniodarbo patirtis 20 metų);Algirdas Utkus (gydytojas genetikas, docentas, biomedicinos mokslų daktaras, praktiniodarbo patirtis 15 metų).91

____________________________________________________________________IV rezidentūros metai1 ciklas1. Ciklo pavadinimas: Priešnavikiniai vaistai, jų veikimo mechanizmai, klasifikacija,nepageidaujamas poveikis organizmui2. Apimtis kreditais: 4 kreditai (160val.)3. Ciklo teorinė dalis: 36 val.4. Ciklo praktinė dalis: 124 val.5. Ciklo tikslai ir turinys, teorinės dalies tematika, studijų metodai.Ciklas skirtas onkologijos chemoterapijos rezidentūros studijų programai. Šio cikloteorinės dalies tikslas pateikti rezidentams žinių apie priešnavikinius vaistus, jų veikimomechanizmus ir nepageidaujamą poveikį organizmui. Cikle numatyta 12 skirtingų temų irkiekvienai temai skiriama po tris valandas teoriniams užsiėmimams. Teorinių užsiėmimųmetu Vilniaus universiteto Onkologijos instituto darbuotojai skaito paskaitas.Teorinės dalies tematikaEil. Nr. Temos pavadinimas Teorinė dalis, val.1. Įvadas į piktybinių navikų chemoterapiją 3 val.2. Priešnavikiniai vaistai ir jų veikimo mechanizmai 3 val.3. Alkilinantys junginiai 3 val.4. Antimetabolitai 3 val.5. Priešnavikiniai antibiotikai 3 val.6. Augaliniai alkaloidai 3 val.7. Hormoniniai vaistai 3 val.8. Monokloniniai antikūnai 3 val.9. Biologinio veikimo modifikatoriai 3 val.10. Chemopreparatų sukeliamos nepageidaujamos3 val.reakcijos11. Pykinimas ir vėmimas bei jų gydymas. 3 val.12. Mielosupresija ir jos gydymas 3 val.Ciklo praktinės dalies tikslas – suteikti rezidentams žinių, kaip nustatyti nepageidaujamasreakcijas ir komplikacijas bei numatyti jų gydymą.Praktinę ciklo dalį sudaro: seminarai, kuriuose rezidentai referuoja literatūrą; darbas VUOI Konservatyvios navikų terapijos klinikoje, kurioje rezidentas susipažįstasu piktybinių navikų chemoterapijos principais; referato rengimas.Rezidentas privalo: įgyti žinių apie piktybinių navikų chemoterapijos nepageidaujamą poveikį organizmui; mokėti įvertinti vėžio priešnavikinių vaistų sukeliamas komplikacijas; žinoti paciento ir personalo saugos principus dirbant su priešnavikiniais vaistais.5.1 Temos pavadinimas. Įvadas į piktybinių navikų chemoterapiją92

Trumpas turinio apibūdinimas:Chemoterapijos vieta gydant piktybinius navikus. Monochemoterapija. Polichemoterapija.Sisteminė, regioninė ir lokali chemoterapija. Neoadjuvantinė ir adjuvantinė chemoterapija.5.2 Temos pavadinimas. Priešnavikiniai vaistai ir jų veikimo mechanizmaiTrumpas turinio apibūdinimas:Priešnavikinių vaistų klasės. Jų veikimo mechanizmai. Citostatinis poveikis. Navikų invazinioaugimo ar metastazavimo slopinimas. Ląstelės metabolizmo korekcija. Imuninės sistemosstimuliacija.5.3.Temos pavadinimas. Alkilinantys junginiaiTrumpas turinio apibūdinimas:Chloretilaminai. Alkilsulfonatai. Tetrazinai. Platinos dariniai. Dažniausiai vartojamialkilinantys agentai: karboplatina, cisplatina, ifosfamidas, lomustinas ir kt. Alkilinantysjunginiai monoterapijos ir polichemoterapijos schemose.5.4.Temos pavadinimas. AntimetabolitaiTrumpas turinio apibūdinimas:Folio rūgšties analogai. Purinai ir jų analogai. Pirimidinų analogai. Kiti antimetabolitai.Dažniausiai naudojami antimetabolitai: 5- fluoruracilas, gemcitabinas, kladribinas ir kt.Antimetabolitai monoterapijos ir polichemoterapijos schemose.5.5.Temos pavadinimas. Priešnavikiai antibiotikaiTrumpas temos apibūdinimas:Dažniauiai vartojami priešnavikiniai antibiotikai: daktinomicinas, bleomicinas,doksorubicinas ir kt. Priešnavikiniai antibiotikai monoterapijos ir polichemoterapijosschemose5.6.Temos pavadinimas. Augaliniai alkaloidaiTrumpas temos apibūdinimas:Topoizomerazės inhibitoriai. Mitozės inhibitoriai. Dažniausiai naudojami augaliniaialkaloidai: docetakselis, paklitakselis, etopozidas ir kt. Augaliniai alkaloidai monoterapijos irpolichemoterapijos schemose.5.7. Temos pavadinimas. Hormoniniai vaistaiTrumpas temos apibūdinimas:Antiestrogenai. Progestinai. Aromatazių inhibitoriai. LHRH analogai. Antinadrogenai.Dažniausiai vartojami hormoniniai vaistai: tamoksifenas, aminogliutetimidas, goserelinas,flutamidas ir kt. Jų vartojimo indikacijos ir nepageidaujamas poveikis organizmui.5.8. Temos pavadinimas. Monokloniniai antikūnaiTrumpas temos apibūdinimas:Dažniausiai vartojami vaistai: rituksimabas, transtuzumabas, gemtuzumabas. Jų vartojimoindikacijos ir nepageidaujamas poveikis organizmui.5.9. Temos pavadinimas. Biologinio veikimo modifikatoriaiTrumpas temos apibūdinimas:Citokinai. Kolonijas stimuliuojantys faktoriai. Monokloniniai antikūnai.93

5.10. Temos pavadinimas. Chemopreparatų sukeliamos nepageidaujamos reakcijosTrumpas temos apibūdinimas:Mielosupresija. Dispepsinis sindromas. Neurotoksiškumas. Odos pakitimai. Kepenų, inkstų irkitų organų fukcijų sutrikimai.5.11. Temos pavadinimas. Pykinimas ir vėmimas bei jų gydymasTrumpas temos apibūdinimas:Pykinimo ir vėmimo patofiziologija. Tipai. Veiksniai, darantys įtaką pykinimui ir vėmimui.Antiemetinė terapija. Pirmo pasirinkimo preparatai: seratonino 5-HT3 receptorių antagonistai,kortikosteroidai, dopamino receptorių antagonistai. Antro pasirinkimo vaistai: butirofenonai,dopanino agonistai.5.12. Temos pavadinimas. Mielosupresija ir jos gydymasTrumpas temos apibūdinimas:Veiksniai, įtakojantys mielosupresijos pavojų. Vaistai, sukeliantys anemiją, leukopeniją irtrombocitupeniją. Toksiškumo laipsniai. Neutropenijos rūšys. Granulocitus stimuliuojančiųfaktorių panaudojimas.6. Privalomas dalykas7. Rekomenduojamos literatūros sąrašas: Oncologic Therapies. Vokes E.E., H.M. Golomb (Eds.) Springer–Verlag, Berlin,Heidelberg, New York, 2002. – 659 P. Valuckas K.P., B. Aleknavičienė. Pagrindinių lokalizacijų piktybinių navikųdiagnostikos ir gydymo pagrindai, Vilnius, Vilniaus universiteto Onkologijosinstitutas, 2004. P. 323.8. Žinių ir gebėjimų vertinimo tvarka:Ciklo pabaigoje rezidentas laiko įskaitą, kuri vertinama dešimtbalėje sistemoje. Įskaitosklausimuose yra teorinė ir praktinė dalys. Klausimai parengti pagal ciklo programą.9. Rezidentūros bazė: Vilniaus universiteto Onkologijos institutas10. Rezidentų vadovasEduardas Aleknavičius (vyriausiasis mokslo darbuotojas, medicinos mokslų daktaras).2 ciklas1. Ciklo pavadinimas: Piktybinių navikų imunoterapija2. Apimtis kreditais: 4 kreditai (160val.)3. Ciklo teorinė dalis: 30 val.4. Ciklo praktinė dalis: 130 val.5. Ciklo tikslai ir turinys, teorinės dalies tematika, studijų metodai.Ciklas skirtas onkologijos chemoterapijos rezidentūros studijų programai. Šio cikloteorinės dalies tikslas - pateikti rezidentams žinių apie navikinių ląstelių antigenus, jųdalyvavimą priešnavikinėse reakcijose. Cikle numatyta 10 skirtingų temų ir kiekvienai temaiskiriama po tris valandas teoriniams užsiėmimams. Teorinių užsiėmimų metu Vilniausuniversiteto Onkologijos instituto darbuotojai skaito paskaitas.Teorinės dalies tematikaEil. Nr. Temos pavadinimas Teorinė dalis,val.1. Navikų antigenai ir žymenys 3 val.94

2. Navikinių ląstelių sąveika su imunine sistema 3 val.3. Piktybinių navikų imunoterapijos pagrindai 3 val.4. Vakcinos 3 val.5. Citokinai 3 val.6. Monokloniniai antikūnai 3 val.7. Nauji navikams specifiniai antigenai 3 val.8. Imonoterapijos indikacijos onkologijos klinikoje 3 val.9. Genų terapija 3 val.10. Imunoterapijos nepageidaujamas poveikis organizmui 3 val.Ciklo praktinės dalies tikslas – suteikti rezidentams žinių apie imunoterapijos taikymą gydantkai kurių lokalizacijų piktybinius navikus.Praktinę ciklo dalį sudaro: seminarai, kuriuose rezidentai referuoja literatūrą; darbas VUOI Konservatyvios navikų terapijos klinikoje, kurioje rezidentas susipažįstasu piktybinių navikų imunoterapijos principais; referato rengimas.Rezidentas privalo: žinoti piktybinių navikų imunoterapijos principus, indikacijas ir nepageidaujamąpoveikį organizmui.Temos pavadinimas. Navikų antigenai ir žymenysTrumpas turinio apibūdinimas:Navikui specifiniai antigenai, su naviku susiję (asocijuoti) antigenai. Onkofetaliniai antigenai.Virusiniai antigenai ir onkobaltymai. Navikinių antigenų klinikinė reikšmė.Temos pavadinimas. Navikinių ląstelių sąveika su imunine sistemaTrumpas turinio apibūdinimas:Priešnavikinį imuniteto efektoriniai mechanizmai: navikiniai antigenai, antikūnai,citotoksiniai T ir B limfocitai. NK ląstelės. Makrofagai. Navikinių ląstelių “pabėgimo” nuoimuninės priežiūros būdai.Temos pavadinimas. Piktybinių navikų imunoterapijos pagrindaiTrumpas turinio apibūdinimas:Pasyvioji imunoterapija, aktyvioji. Specifinė ir nespecifinė imunoterapija. Pasyvioji specifinėląstelinė. Pasyvioji specifinė humoralinė.Temos pavadinimas. VakcinosTrumpas turinio apibūdinimas:Profilaktinės vėžio vakcinos. Gydomosios vėžio vakcinos.Temos pavadinimas. CitokinaiTrumpas turinio apibūdinimas:Citokinai – imunomoduliatoriai: interferonai, interleukinai. Hematopoeziniai augimofaktoriai: granulocitų-makrofagų kolonijas stimuliuojantis faktorius GM-CSF, granulocitųkolonijas stimuliuojantis faktorius G-CSF.Temos pavadinimas. Monokloniniai antikūnaiTrumpas turinio apibūdinimas:95

Monokloniniai ir polikloniniai antikūnai. Antikūnų nepageidaujamas poveikis organizmui. Jųtaikymo onkologijos klinikoje galimybės.Temos pavadinimas. Nauji navikams specifiniai antigenaiTrumpas turinio apibūdinimas:“Vėžio sėklidžių” antigenai. Virusinės kilmės antigenai. Diferenciacijos antigenai. Antigenai,kurie navikiame audinyje randami modifikuoti ar mutantiniai.Temos pavadinimas. Imonoterapijos indikacijos onkologijos klinikojeTrumpas turinio apibūdinimas:Melonoma. Inkstų navikai. Šlapimo pūslės navikai.Temos pavadinimas. Genų terapijaTrumpas turinio apibūdinimas:Genų terapijos kryptys. Genetinė imunoterapija. Įterpimas į navikines ląsteles genų,koduojančių svetimus paviršių antigenus. Naviko slopinančio geno normalios veiklosatstatymas.Temos pavadinimas. Imunoterapijos nepageidaujamas poveikis organizmuiTrumpas turinio apibūdinimas:Bendri reiškiniai. Poveikis bendroms sistemoms (kardiovaskulinei, virškinimo, kraujodaros,kvėpavimo, nervų, urogenitalinei). Odos pokyčiai. Metabolizmo pokyčiai.6. Privalomas dalykas7. Rekomenduojamos literatūros sąrašas: Griciūtė L., D. Adomaitienė. Kancerogenezė ir vėžio biologija. “Mintis”, Vilnius,1998. – 324P. Valuckas K.P., B. Aleknavičienė. Pagrindinių lokalizacijų piktybinių navikųdiagnostikos ir gydymo pagrindai, Vilnius, Vilniaus universiteto Onkologijosinstitutas, 2004. P. 323. Oncologic Therapies. Vokes E.E., H.M. Golomb (Eds.) Springer – Verlag, Berlin,Heidelberg, New York, 2002. – 659 P. Clinical Oncology, 3 rd Edition, ed. M.D. Abeloff et al., Elsevier, 2004. Textbook of Medical Oncology, 3 rd Edition, ed. F. Cavalli, H. Hansen and S.Uage, 2004.8. Žinių ir gebėjimų vertinimo tvarka:Ciklo pabaigoje rezidentas laiko įskaitą, kuri vertinama dešimtbalėje sistemoje. Įskaitosklausimuose yra teorinė ir praktinė dalys. Klausimai parengti pagal ciklo programą.9. Rezidentūros bazė: Vilniaus universiteto Onkologijos institutas10. Rezidentų vadovas:Dainius Characiejus (vyresnysis mokslo darbuotojas, medicinos moksų daktaras)_______________________________________________________________________3 ciklas1. Ciklo pavadinimas: Atskirų lokalizacijų piktybinių navikų gydymas2. Apimtis kreditais: 36 kreditai (1080 val.)3. Ciklo teorinė dalis: 120 val.4. Ciklo praktinė dalis: 960 val.5. Ciklo tikslai ir turinys, teorinės dalies tematika, studijų metodai.96

Ciklas skirtas onkologijos chemoterapijos rezidentūros studijų programai. Šio ciklo tikslas- supažindinti rezidentus su atskirų lokalizcijų piktybinių navikų gydymu išryškinantchemoterapijos vietą gydant piktybinius navikus. Cikle numatyta 30 skirtingų temų irkiekvienai temai skiriama po keturias valandas teoriniams užsiėmimams. Teorinių užsiėmimųmetu Vilniaus universiteto Onkologijos instituto darbuotojai skaito paskaitas.Teorinės dalies tematikaEil. Nr. Temos pavadinimas Teorinė dalis, val.1. Lūpos vėžys 4 val.2. Burnos ertmės piktybiniai navikai 4val.3. Skydliaukės vėžys 4val.4. Gerklų vėžys 4val.5. Plaučių vėžys 4val.6. Tarpuplaučio navikai 4val.7. Stemplės vėžys 4val.8. Skrandžio vėžys 4val.9. Kolorektalinis vėžys 4val.10. Kasos vėžys 4val.11. Kaulų piktybiniai navikai 4val.12. Odos melanoma 4val.13. Odos vėžys 4val.14. Minštųjų audinių navikai (sarkomos) 4val.15. Krūties vėžys 4val.16. Vulvos vėžys 4val.17. Makšties vėžys 4val.18. Gimdos kaklelio vėžys 4val.19. Gimdos kūno vėžys 4val.20. Kiaušidžių vėžys 4val.21. Varpos vėžys 4val.22. Priešinės liaukos vėžys 4val.23. Sėklidės vėžys 4val.24. Inkstų vėžys 4val.25. Šlapimo pūslės vėžys 4val.26. Trofoblastiniai navikai 4val.27. Hodžkino limfoma 4val.28. Ne Hodžkino limfoma 4val.29. Daugybinė mieloma 4val.30. Vaikų navikai 4val.Ciklo praktinės dalies tikslas – išmokyti rezidentus numatyti atskirų lokalizacijų piktybiniųnavikų gydymo taktiką ir prognozę.Praktinę ciklo dalį sudaro: seminarai, kuriuose rezidentai referuoja literatūrą; darbas VUOI Klinikoje, kurioje rezidentas susipažįsta su atskirų lokalizacijųpiktybinių navikų gydymu; referato rengimas.Rezidentas privalo: įgyti žinių apie atskirų lokalizacijų piktybinių navikų gydymą;97

įgyti praktinių įgūdžių parenkant gydymo taktiką ir vertinant gydymo atsaką beinepageidaujamą poveikį organizmui.5.1.Temos pavadinimas. Lūpos vėžysTrumpas turinio apibūdinimas:Operacinis gydymas. Kriodestrukcija. Spindulinė terapija (išorinė spindulinė terapija,suderinta spindulinė terapija, brachiterapija). Kombinuotas gydymas. Kombinuotas radikalusgydymas panaudojant šiuolaikines rekonstrukcines gydymo metodikas. Įvairūs paliatyvausgydymo variantai. Chemoterapija kaip paliatyvus gydymas. Ilgalaikė stebėsena. Indikacijos irgydymo rezultatai.5.2.Temos pavadinimas. Burnos ertmės piktybiniai navikaiTrumpas turinio apibūdinimas:Liežuvio vėžys. Burnos dugno navikai. Skruostikaulio gleivinės navikai. Kietojo gomuriogleivinės navikai. Dantenų gleivinės navikai. Chirurginis gydymas. Spindulinė terapija.Chemoterapija. Kombinuotas gydymas. Indikacijos ir gydymo rezultatai. Ilgalaikė stebėsena.5.3. Temos pavadinimas. Skydliaukės vėžysTrumpas turinio apibūdinimas:Chirurginis gydymas. Gydymas 131 J. Spindulinė terapija. Hormonų terpija. Chemoterapija.Ilgalaikė stebėsena. Indikacijos ir gydymo rezultatai.5.4. Temos pavadinimas. Gerklų vėžysTrumpas temos apibūdinimas:Chirurginis gydymas (tausojančios gerklų operacijos, radikalios gerklų operacijos). Lazerinėchirurgja Radikali spindulinė terapija. Priešoperacinė spindulinė terapija. Pooperacinėspindulinė terapija. Chemospindulinė terapija.. Kombinuotas gydymas. Indikacijos ir gydymorezultatai. Ilgalaikė stebėsena.5.5.Temos pavadinimas. Plaučių vėžysTrumpas temos apibūdinimas:Chirurginis gydymas. Chemoterapija. Spindulinė terapija. Indikacijos, kontraindikacijos irgydymo rezultatai. Ilgalaikė stebėsena.5.6.Temos pavadinimas. Tarpuplaučio navikaiTrumpas temos apibūdinimas:Piktybinė timoma. Chirurginis gydymas. Chemoterapija. Spindulinė terapija. Navikų recidyvųgydymas. Indikacijos ir gydymo rezultatai.Piktybinė pleoros mezotelioma. Lokali navikų kontrolė. Sisteminė chemoterapija. Chirurginisgydymas. Spindulinė terapija. Ilgalaikė stebėsena.5.7. Temos pavadinimas. Stemplės vėžysTrumpas temos apibūdinimas:Operacinis gydymas (Ivoro-Levio tipo rezekcija, transtorakinė stemplės rezekcija, transhiatinėstemplės rezekcija). Priešoperacinė ir pooperacinė chemoterapija. Radikali spindulinė terapija.Chemospindulinė terapija. Gydymo rezultatai. Paliatyvi spindulinė terapija. Ilgalaikėstebėsena.5.8.Temos pavadinimas. Skrandžio vėžysTrumpas temos apibūdinimas:98

Chirurginis gydymas. Paliatyvus chirurginis gydymas. Adjuvantinė chemoterapija. Paliatyvichemoterapija. Galima neoadjuvantinė chemoterapija ar chemospindulinė terapija. Indikacijosir gydymo rezultatai. Ilgalaikė stebėsena.5.9. Temos pavadinimas. Kolorektalinis vėžysTrumpas temos apibūdinimas:Chirurginis gydymas ar spindulinė terapija. Chemoterapija (monoterapija irpolichemoterapija). Metastazių kepenyse gydymas. Chirurginis recidyvų gydymas.Kombinuotas lokalių recidyvų gydymas. Lokali spindulinė terapija esant IV stadijosrecidyvavusiam vėžiui. Spindulinės terapijos kontraindikacijos. Pooperacinė spindulinėterapija arba chemospindulinė terapija. Monochemoterapija ir polichemoterapija. Indikacijosir gydymo rezultatai. Ilgalaikė stebėsena.5.10.Temos pavadinimas. Kasos vėžysTrumpas temos apibūdinimas:Cirurginis gydymas. Chemoterapija (monoterapija ir polichemoterapija). Radikali spindulinėterapija. Pooperacinė spindulinė terapija. Indikacijos ir gydymo rezultatai. Ilgalaikė stebėsena.5.11.Temos pavadinimas. Kaulų piktybiniai navikaiTrumpas temos apibūdinimas:Chirurginis gydymas. Kriochirurgija. Osteosarkomos spindulinė terapija. Osteosarkomoschemoterapija. Juingo sarkomos chemoterapija, spindulinė terapija ar chirurginis gydymas.Gigantinių ląstelių naviko chirurginis gydymas. Paliatyvi spindulinė terapija. Ilgalaikėstebėsena. Indikacijos ir gydymo rezultatai.5.12.Temos pavadinimas. Odos melanomaTrumpas temos apibūdinimas:Chirurginis gydymas. Imunoterapija, chemoterapija, spindulinė terapija, kombinuotasgydymas. Ilgalaikė stebėsena. Indikacijos ir gydymo rezultatai.5.13.Temos pavadinimas. Odos vėžysTrumpas temos apibūdinimas:Chirurginis gydymas. Spindulinė terapija. Krioterapija. Fotodinaminė terapija, chemoterapija.Kombinuotas gydymas. Ilgalaikė stebėsena. Indikacijos ir gydymo rezultatai.5.14.Temos pavadinimas. Minštųjų audinių navikai (sarkomos)Trumpas temos apibūdinimas:Chirurginis gydymas. Priešoperacinė, intraoperacinė ir poperacinė spindulinė terapija.Chemoterapija. Ilgalaikė stebėsena. Indikacijos ir gydymo rezultatai.5.15.Temos pavadinimas. Krūties vėžysTrumpas temos apibūdinimas:Chirurginis gydymas. Spindulinė terapija. Chemoterapija, hormonų terapija. Neoadjuvantinėchemoterapija. Adjuvantinė chemoterapija. Biologinė terapija. Ilgalaikė stebėsena. Indikacijosir gydymo rezultatai.5.16.Temos pavadinimas. Vulvos vėžysTrumpas temos apibūdinimas:Operacinis gydymas. Spindulinė terapija. Paliatyvi chemospindulinė tearpija. Ilgalaikėstebėsena. Indikacijos ir gydymo rezultatai.5.17. Temos pavadinimas. Makšties vėžys99

Trumpas temos apibūdinimas:Spindulinė terapija. Brachuterapija, suderinta spindulinė terapija. Paliatyvi chmeospindulinėterapija. Ilgalaikė stebėsena. Indikacijos ir gydymo rezultatai.5.18.Temos pavadinimas. Gimdos kaklelio vėžysTrumpas temos apibūdinimas:Chirurginis gydymas. Suderinta spindulinė terapija. Išorinė spindulinė terapija.Neoadjuvantinė chemoterapija. Ilgalaikė stebėsena. Indikacijos ir gydymo rezultatai.5.19. Temos pavadinimas. Gimdos kūno vėžysTrumpas temos apibūdinimas:Chirurginis gydymas. Suderinta spindulinė terapija. Chemoterapija (monochemoterapija irpolichemoterapija). Chemospindulinė tearpija. Hormonų terapija. Ilgalaikė stebėsena.Indikacijos ir gydymo rezultatai.5.20. Temos pavadinimas. Kiaušidžių vėžysTrumpas temos apibūdinimas:Operacinis gydymas. Neoadjuvantinė ir adjuvantinė chemoterapija. Ilgalaikė stebėsena.Indikacijos ir gydymo rezultatai.5.21. Temos pavadinimas. Varpos vėžysTrumpas temos apibūdinimas:Chirurginis gydymas. Spindulinė terapija. Chemoterapija. Ilgalaikė stebėsena. Indikacijos irgydymo rezultatai.5.22. Temos pavadinimas. Priešinės liaukos vėžysTrumpas temos apibūdinimas:Aktyvus stebėjimas (atidėtas gydymas). Chiruginis gydymas, spindulinė terapija (pooperacinėspindulinė terapija, paliatyvi spindulinė terapija. Androgenų (testosterono) sintezę arreceptorius blokuojantis gydymas: chirurginė kastracija, medikamentinė kastracija. Ilgalaikėstebėsena. Indikacijos ir gydymo rezultatai.5.23. Temos pavadinimas. Sėklidės vėžysTrumpas temos apibūdinimas:Chirurginis gydymas. Chemoterapija. Ilgalaikė stebėsena. Indikacijos ir gydymo rezultatai.5.24. Temos pavadinimas. Inkstų vėžysTrumpas temos apibūdinimas:Radikalus chirurginis gydymas. Organą tausojanti operacija. Spindulinė terapija.Chemoterapija. biologinio jautrumo modifikatoriai/citokinai. Ilagalaikė stebėsena. Indikacijosir gydymo rezultatai.5.25. Temos pavadinimas. Šlapimo pūslės vėžysTrumpas temos apibūdinimas:Operacinis gydymas. Adjuvantinė endovizikinė chemoterapija ir imunoterapija. Spindulinėterapija. Chemoterapija. Chemospindulinė terapija. Ilgalaikė stebėsena. Indikacijos ir gydymorezultatai.5.26. Temos pavadinimas. Trofoblastiniai navikaiTrumpas temos apibūdinimas:Chemoterapija (monochemoterapija ir polichemoterapija). Totali histerektomija ir adjuvantinėchemoterapija. Ilgalaikė stebėsena. Indikacijos ir gydymo rezultatai.100

5.27. Temos pavadinimas. Hodžkino limfomaTrumpas temos apibūdinimas:Chemoterapija. Spindulinė terapija. Subtotalinė limfmazgių (+ blužnies) spindulinė terapija.Ilgalaikė stebėsena. Indikacijos ir gydymo rezultatai.5.28. Temos pavadinimas. Ne Hodžkino limfomaTrumpas temos apibūdinimas:Chemoterapija. spindulinė terapija. Biologinė tearpija. Didelių dozių chemoterapija irautologinė kaulų čiulpų transplantacija arba alogeninė kraujodaros kamieninių ląsteliųtransplantacija. Ilagalaikė stebėsena. Indikacijos ir gydymo rezultatai.5.29. Temos pavadinimas. Daugybinė mielomaTrumpas temos apibūdinimas:Chemoterapija. Alogeninė kaulų čiulpų transplantacija. Alfa interferonas. Spindulinė terapija.Ilgalaikė stebėsena. Indikacijos ir gydymo rezultatai.5.30. Temos pavadinimas. Vaikų navikaiTrumpas temos apibūdinimas:Vaikų navikai: Vilmso, neuroblastoma, retinoblastoma.6. Privalomas dalykas7. Rekomenduojamos literatūros sąrašas: Valuckas K.P., B. Aleknavičienė. Pagrindinių lokalizacijų piktybinių navikųdiagnostikos ir gydymo pagrindai, Vilnius, Vilniaus universiteto Onkologijosinstitutas, 2004. P. 323. Cancer: Principles and Practice of Oncology, ed. V.T.De Vita, S.Hellman,S.A.Rosenberg, Lipineott Williams and Wilkins, Philadelphia, Baltimore, New York,London, Buenos Aires, Hong Kong, Sydney, Tokyo, 2001.- 3235 P. Peedell C. Concise Clinical Oncology, Elsevier, Edinburgh, London, New York,Oxford, Philadelphia, St. Louis, Sydney, Toronto, 2005. – 476 P. Clinical Oncology, 3 rd Edition, ed. M.D. Abeloff et al., Elsevier, 2004. Textbook of Medical Oncology, 3 rd Edition, ed. F. Cavalli, H. Hansen and S.Uage, 2004.8. Žinių ir gebėjimų vertinimo tvarka:Ciklo pabaigoje rezidentas laiko įskaitą, kuri vertinama dešimtbalėje sistemoje. Įskaitosklausimuose yra teorinė ir praktinė dalys. Klausimai paruošti pagal ciklo programą.9. Rezidentūros bazė: Vilniaus universiteto Onkologijos institutas10. Rezidentų vadovas:Konstantinas Povilas Valuckas (profesorius, vyriausiasis mokslo darbuotojas).4 ciklas1. Ciklo pavadinimas: Krūties ikinavikinės ligos ir vėžys2. Apimtis kreditais: 2 kreditai (80 val.)3. Ciklo teorinė dalis: 24 val.4. Ciklo praktinė dalis: 56 val.5. Ciklo tikslai ir turinys, teorinės dalies tematika, studijų metodai.101

Ciklas skirtas onkologijos chemoterapijos rezidentūros studijų programai. Šio ciklo tikslaspateikti rezidentams teorinių žinių apie krūties vėžio biologiją, profilaktikos galimybes. Ciklenumatyta 12 skirtingų temų ir kiekvienai temai skiriama po dvi valandas teoriniamsužsiėmimams. Teorinių užsiėmimų metu Vilniaus universiteto Onkologijos institutodarbuotojai skaito paskaitas.Teorinės dalies tematikaEil. Nr. Temos pavadinimas Teorinė dalis, val.1. Krūties vėžio epidemiologija, biologija ir rizikos2 val.veiksniai2. Atrankinė moterų sveikatos būklės patikra dėl krūties 2 val.vėžio3. Krūties vėžio morfologija ir TNM klasifikacija 2 val.4. Gerybinės krūties ligos5. Krūties ligų diagnostika 2 val.6. Krūties vėžio chirurginis gydymas 2 val.7. Krūties vėžio spindulinė terapija8. Krūties vėžio chemoterapija 2 val.9. Krūties vėžio hormonų terapija 2 val.10. Krūties vėžio kombinuotas gydymas 2 val.11. Krūties vėžio biologinė terapija 2 val.12. Reabilitacija po krūties vėžio gydymo 2 val.Ciklo praktinės dalies tikslas – supažindinti rezidentus su krūties vėžio diagnostikos, gydymoir reabilitacijos pagrindais.Praktinę ciklo dalį sudaro: seminarai, kuriuose rezidentai referuoja literatūrą; darbas VUOI Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriuje, kuriame rezidentassusipažįsta su krūties vėžio diagnostika ir gydymu; referato rengimas.Rezidentas privalo: įgyti teorinių žinių apie krūties vėžio biologiją ir profilaktiką; įgyti praktinių žinių apie krūties vėžio diferencinę diagnostiką; įsisavinti krūties ligų gydymo principus; įgyti gebėjimų vertinti atsaką į gydymą ir galimas gydymo komplikacijas.5.1.Temos pavadinimas. Krūties vėžio epidemiologija, biologija ir rizikos veiksniaiTrumpas turinio apibūdinimas:Sergamumas krūties vėžiu ir mirtingumas nuo jo Lietuvoje ir pasaulyje. Krūties vėžiobiologija. Šeiminis krūties vėžys. Krūties vėžio rizikos veiksniai. Rizikos veiksniai, kuriųnegalime pakeisti. Rizikos veiksniai, kuriuos galima veikti. Aplinkos rizikos veiksniai.5.2. Temos pavadinimas. Atrankinė moterų sveikatos būklės patikra dėl krūties vėžioTrumpas turinio apibūdinimas:Patikros metodo jautrumas ir specifiškumas. Atrankinės moterų momografinės patikros dėlkrūties vėžio. Krūties savityra.5.3.Temos pavadinimas. Krūties vėžio morfologija ir TNM klasifikacija102

Trumpas turinio apibūdinimas:Invazinė duktalinė karcinoma. Invazinė lobulinė karcinoma. Meduliarinė karcinoma.Koloidinė (mucininė) karcinoma. Tubuliarinė karcinoma. Invazinė papiliarinė karcinoma. Kitipiktybiniai krūties navikai. TNM klasifikacija.5.4. Temos pavadinimas. Gerybinės krūties ligosTrumpas turinio apibūdinimas:Fibroadenoma. Filodiniai navikai. Fibrocistinė liga. Skleroziniai procesai krūtyse. Papilomos.Pedgeto liga. Latakų ektazija. Ginekomastija. Mandoro liga. Riebalinė nekrozė. Retesnidariniai krūtyse. Skausmas krūtyse. Liaukinė (epitelinė) hiperplezija.5.5.Temos pavadinimas. Krūties ligų diagnostikaTrumpas turinio apibūdinimas:Privalomieji tyrimai navikui diagnozuoti ir jo išplitimui įvertinti. Papildomieji tyrimai navikuidiagnozuoti ir jo išplitimui įvertinti. Mamografija. Galaktografija. Pneumocistografija.Ultragarsinis tyrimas. Magnetinio rezonanso tomografija. Scintimamografija. “Sarginio”limfamazgio suradimas. Intervenciniai tyrimai: punkcinė biopsija, stulpelinės biopsijos.5.6.Temos pavadinimas. Krūties vėžio chirurginis gydymasTrumpas temos apibūdinimas:Krūties vėžio chirurginio gydymo bendrieji principai. Krūtį tausojamosios operacijos. Krūtiespašalinimo operacijos (mastektomija). Onkoplastinė ir rekonstrukcinė krūties chirurgija.5.7.Temos pavadinimas. Krūties vėžio spindulinė terapijaTrumpas temos apibūdinimas:Spindulinė terapija po krūtį tausojamosios operacijos. Spindulinė terapija po mastektomijos.Paruošimas spindulinei terapijai. Švitinimo tūrio apibrėžimas. Dozė ir frakcionavimas.Kritiniai organai ir jų tolerancija.5.8.Temos pavadinimas. Krūties vėžio chemoterapija ir jos nepageidaujamas poveikisorganizmuiTrumpas temos apibūdinimas:Pagalbinė (adjuvantinė) chemoterapija. Dažniausiai naudojamos chemoterapijos schemos.Pagalbinė (neoadjuvantinė) chemoterapija. Metastazavusio krūties vėžio chemoterapija.Dažniausiai naudojami vaistai. Citotoksinės chemoterapijos emetogeniškumas. Ūmuspykinimas. Vėlyvas pykinimas. Išankstinis pykinimas. Vėmimo ir pykinimo gydymas.5.9. Temos pavadinimas. Krūties vėžio hormonoterapijaTrumpas temos apibūdinimas:Tamoksifenas. Nauji antiestrogenai. Aromatazės inhibitoriai. Progestinai. LHRH analogai.Hormonoterapijos indikacijos gydant metastazavusį krūties vėžį.5.10. Temios pavadinimas. Krūties vėžio kombinuotas gydymasTrumpas temos apibūdinimas:Prediktyviniai ir prognoziniai veiksniai. Krūties vėžio gydymas atsižvekgiant į stadijas.Recidyvavusio krūties vėžio gydymas.5.11.Temos pavadinimas. Krūties vėžio biologinė terapijaTrumpas temos apibūdinimas:Biologinė krūties vėžio terapija. Biologinės terapijos molekuliniai taikiniai. Vartojami vaistaiir jų nepageidaujamas poveikis organizmui.103

5.12.Temos pavadinimas. Reabilitacija po krūties vėžio gydymoTrumpas temos apibūdinimas:Limfedema ir jos etiologija. Limfedemos stadijos ir diagnostika. Limfedemos gydymas.:medikamentinis, fizioterapija, kompresinės rankovės, chirurginis.6. Pasirenkamas dalykas7. Rekomenduojamos literatūros sąrašas: Valuckas K.P., B. Aleknavičienė. Pagrindinių lokalizacijų piktybinių navikųdiagnostikos ir gydymo pagrindai, Vilnius, Vilniaus universiteto Onkologijosinstitutas, 2004. P. 323. Juozaitytė E., E.B. Juodžbalienė, A. Boguševičius, E.Jonaitienė ir kt. Krūties vėžys,Vilnius: Vaistų žinios, 2004. – 304 P.8. Žinių ir gebėjimų vertinimo tvarka:Ciklo pabaigoje rezidentas laiko įskaitą, kuri vertinama dešimtbalėje sistemoje. Įskaitosklausimuose yra teorinė ir praktinė dalys. Klausimai parengti pagal ciklo programą.9. Rezidentūros bazė: Vilniaus universiteto Onkologijos institutas10. Rezidentų vadovas:Valerijus Ostapenko (vyriausiasis mokslo darbuotojas, habilituotas daktaras).___________________________________________________________________5 ciklas1. Ciklo pavadinimas: Plaučių vėžys ir tarpuplaučio piktybiniai navikai2. Apimtis kreditais: 2 kreditai (80 val.)3. Ciklo teorinė dalis: 14 val.4. Ciklo praktinė dalis: 66 val.5. Ciklo tikslai ir turinys, teorinės dalies tematika, studijų metodai.Ciklas skirtas onkologijos chemoterapijos rezidentūros studijų programai. Šio cikloteorinės dalies tikslas - pateikti rezidentams pateikti rezidentams teorinių žinių apie plaučiųvėžio ir tarpuplaučio navikų biologiją, rizikos veiksnius, profilaktikos galimybes. Ciklenumatyta 7 skirtingos temos ir kiekvienai temai skiriama po dvi valandas teoriniamsužsiėmimams. Teorinių užsiėmimų metu Vilniaus universiteto Onkologijos institutodarbuotojai skaito paskaitas.Teorinės dalies tematikaEil. Nr. Temos pavadinimas Teorinė dalis, val.1. Plaučių vėžio ir tarpuplaučio navikų epidemiologija, 2 val.biologija ir rizikos veiksniai2. Plaučių vėžio ir tarpuplaučio navikų morfologinės 2 val.formos ir skirstymas pagal TNM klasifikacija3. Plaučių vėžio ir tarpuplaučio navikų diagnostika 2 val.4. Chirurginis plaučių vėžio gydymas 2 val.5. Plaučių vėžio šiuolaikinio medikamentinio gydymo 2 val.galimybės6. Piktybinė timoma 2 val.7. Piktybinės pleuros mezotelioma 2 val.104

Ciklo praktinės dalies tikslas – supažindinti rezidentus su plaučių vėžio ir tarpuplaučio navikųdiagnostika ir gydymu.Praktinę ciklo dalį sudaro: seminarai, kuriuose rezidentai referuoja literatūrą; darbas VUOI Krūtinės chirurgijos ir onkologijos skyriuje, kuriame rezidentassusipažįsta su plaučių vėžio ir tarpuplaučio navikų gydymu; referato rengimas.Rezidentas privalo: įgyti teorinių žinių apie plaučių vėžio, piktybinės timomos bei piktybinės pleurosmezoteliomos biologiją, rizikos veiksnius; susipažinti su plaučių ir tarpuplaučio navikų diferencinės diagnostikos pagrindais; įsisavinti plaučių ir tarpuplaučio piktybinių navikų gydymo principus.Temos pavadinimas. Plaučių vėžio ir tarpuplaučio navikų epidemiologija, biologija irrizikos veiksniaiTrumpas turinio apibūdinimas:Sergamumas plaučių vėžiu ir tarpuplaučio navikais ir mirtingumas nuo jų Lietuvoje irpasaulyje. Plaučių vėžio ir tarpuplaučių navikų biologija, rizikos veiksniai ir profilaktikosgalimybės.Temos pavadinimas. Plaučių vėžio ir tarpuplaučio navikų morfologinės formos irskirstymas pagal TNM klasifikacijaTrumpas turinio apibūdinimas:Nesmuklialąstelinis plaučių vėžys. Smulkialąstelinis plaučių vėžys. Plaučių vėžio skistymaspagal TNM klasifikaciją.Temos pavadinimas. Plaučių vėžio ir tarpuplaučio navikų diagnostikaTrumpas turinio apibūdinimas:Tyrimai pirminiam navikui nustatyti. Tyrimai navikinio proceso išplitimui įvertinti.Diferencinė diagnostikaTemos pavadinimas. Chirurginis plaučių vėžio gydymasTrumpas temos apibūdinimas:Chirurginis nesmulkialąstelinio plaučių vėžio gydymas. Chirurginis smulkialąstelinio plaučiųvėžio gydymas.Temos pavadinimas. Plaučių vėžio šiuolaikinio medikamentinio gydymo galimybėsTrumpas temos apibūdinimas:Nesmulkialąstelinio plaučių vėžio chemoterapija: monoterapija, dažniausiai taikomospolichemoterapijos schemos. Smulkialąstelinis plaučių vėžys – dažniausiai taikomospolichemoterapijos schemos.5.6. Temos pavadinimas. Piktybinė timomaTrumpas temos apibūdinimas:Piktybinės timomos morfologija, klasifikacija ir diagnostika. Piktybinės timomos gydymogalimybės.5.7. Temos pavadinimas. Piktybinės pleuros mezotelioma105

Trumpas temos apibūdinimas:Piktybinės pleuros mezoteliomos rizikos veiksniai, biologija, morfologija, TNM klasifikacija.Piktybinės pleuros mezoteliomos diagnostika ir gydymo algoritmas.6. Pasirenkamas dalykas7. Rekomenduojamos literatūros sąrašas: Cicėnas S. Plaučių vėžio gydymas, Vilnius: Valstybinė mokslo įstaiga LietuvosOnkologijos centras, 2001. - 48 P. Valuckas K.P., B. Aleknavičienė. Pagrindinių lokalizacijų piktybinių navikųdiagnostikos ir gydymo pagrindai, Vilnius, Vilniaus universiteto Onkologijosinstitutas, 2004. P. 323. Cicėnas S. Plaučių mezotelioma: diagnostika ir gydymas. Vilnius, 2005. – 268 P.8. Žinių ir gebėjimų vertinimo tvarka:Ciklo pabaigoje rezidentas laiko įskaitą, kuri vertinama dešimtbalėje sistemoje. Įskaitosklausimuose yra teorinė ir praktinė dalys. Klausimai parengti pagal ciklo programą.9. Rezidentūros bazė: Vilniaus universiteto Onkologijos institutas10. Rezidentų vadovas:Saulius Cicėnas (vyriausiasis mokslo darbuotojas, medicinos mokslų daktaras).____________________________________________________________________6 ciklas1. Ciklo pavadinimas: Priešinės liaukos vėžys2. Apimtis kreditais: 2 kreditai (80 val.)3. Ciklo teorinė dalis: 10 val.4. Ciklo praktinė dalis: 70 val.5. Ciklo tikslai ir turinys, teorinės dalies tematika, studijų metodai.Ciklas skirtas onkologijos chemoterapijos rezidentūros studijų programai. Šio ciklotikslas pateikti rezidentams teorinių žinių apie priešinės liaukos epidemiologiją, biologiją,rizikos veiksnius, profilaktikos galimybes. Cikle numatyta 5 skirtingos temos ir kiekvienaitemai skiriama po dvi valandas teoriniams užsiėmimams. Teorinių užsiėmimų metuVilniaus universiteto Onkologijos instituto darbuotojai skaito paskaitas.Teorinės dalies tematikaEil. Nr. Temos pavadinimas Teorinė dalis, val.1. Bendrieji duomenys apie priešinės liaukos vėžį 2 val.2. Priešinės liaukos vėžio diagnostika 2 val.3. Priešinės liaukos bendrieji gydymo principai 2 val.4. Priešinės liaukos spindulinė terapija 2 val.5. Androgenų (testosterono) sintezę ar receptoriusblokuojantis gydymas2 val.Ciklo praktinės dalies tikslas – supažindinti rezidentus su priešinės liaukos diagnostikos irgydymo principais.Praktinę ciklo dalį sudaro: seminarai, kuriuose rezidentai referuoja literatūrą;106

darbas VUOI Onkourologijos skyriuje, kuriame rezidentas susipažįsta su priešinėsliaukos diagnostika ir gydymu;referato rengimas.Rezidentas privalo: įgyti teorinių žinių apie priešinės liaukos vėžio rizikos veiksnius, profilaktikosgalimybes; susipažinti su priešinės liaukos diagnostikos ir gydymo principais; įgyti gebėjimų vertinti atsaką I gydymą ir gydymo rezultatus.5.1. Temos pavadinimas. Bendrieji duomenys apie priešinės liaukos vėžįTrumpas turinio apibūdinimas:Sergamumas priešinės liaukos vėžiu ir mirtingumas nuo jo Lietuvoje ir pasaulyje. Priešinėsliaukos vėžio biologija ir rizikos veiksniai. Priešinės liaukos vėžio morfologija ir TNMklasifikacija.5.2.Temos pavadinimas. Priešinės liaukos vėžio diagnostikaTrumpas turinio apibūdinimas:Tyrimai navikui diagnozuoti: digitalinis rektalinis tyrimas, priešinės liaukos specifinioantigeno (PSA) kraujo serume tyrimas, transrektalinė ultrasonografija, sekstantinė biopsija.Tyrimai naviko išplitimui įvertinti. Kaulų skenavimas. Dubens organų kompiuterinėtomografija. Pilvo organų echoskopija. Krūtinės ląstios organų rentgeninis tyrimas.Temos pavadinimas. Priešinės liaukos bendrieji gydymo principaiTrumpas turinio apibūdinimas:Aktyvus stebėjimas (atidėtas gydymas). Gydymo taktikos pasirinkimas: chirurginio gydymo,spindulinės terapijos ar hormonų terapijos.Temos pavadinimas. Priešinės liaukos spindulinė terapijaTrumpas temos apibūdinimas:Spindulinė terapija esant I ir II stadijai. Pooperacinė spindulinė tearpija. Spindulinė terapijaesant vietiškai išplitusiam navikui. Pooperacinė spindulinė terapija.5.5.Temos pavadinimas. Androgenų (testosterono) sintezę ar receptorius blokuojantisgydymasTrumpas temos apibūdinimas:Chirurginė kastracija. Medikamentinė kastracija. LHRH analogai. Antiandrogenai.Kombinuota androgenų blokada. Kiti medikamentai, blokuojantys androgenus.6. Pasirenkamas dalykas7. Rekomenduojamos literatūros sąrašas: Valuckas K.P., B. Aleknavičienė. Pagrindinių lokalizacijų piktybinių navikųdiagnostikos ir gydymo pagrindai, Vilnius, Vilniaus universiteto Onkologijosinstitutas, 2004. – 323 P.8. Žinių ir gebėjimų vertinimo tvarka:Ciklo pabaigoje rezidentas laiko įskaitą, kuri vertinama dešimtbalėje sistemoje. Įskaitosklausimuose yra teorinė ir praktinė dalys. Klausimai parengti pagal ciklo programą.9. Rezidentūros bazė: Vilniaus universiteto Onkologijos institutas10. Rezidentų vadovas:Feliksas Jankevičius (vyriausiasis mokslo darbuotojas, habilituotas daktaras)._____________________________________________________________________107

7 ciklas1. Ciklo pavadinimas: Vėžio žymenų klinikinis vertinimas2. Apimtis kreditais: 2 kreditai (40val.)3. Ciklo teorinė dalis: 14 val.4. Ciklo praktinė dalis: 26 val.5. Ciklo tikslai ir turinys, teorinės dalies tematika, studijų metodai.Ciklas skirtas onkologijos chemoterapijos rezidentūros studijų programai. Šio cikloteorinės dalies tikslas - pateikti rezidentams žinių apie vėžio žymenų klinikinę reikšmę.Cikle numatyta 7 skirtingos temos ir kiekvienai temai skiriama po dvi valandas teoriniamsužsiėmimams. Teorinių užsiėmimų metu Vilniaus universiteto Onkologijos institutodarbuotojai skaito paskaitas.Teorinės dalies tematikaEil. Nr. Temos pavadinimas Teorinė dalis, val.1. Vėžio žymenų klinikinis naudojimas 2 val.2. Plaučių piktybinių navikų žymenys 2 val.3. Virškinamojo trakto navikų žymenys 2 val.4. Krūties vėžio žymenys 2 val.5. Moters lyties organų patologijos vėžio žymenys 2 val.6. Šlapimo pūslės vėžio žymenys 2 val.7. Skydliaukės vėžio žymenys 2 val.Ciklo praktinės dalies tikslas – pateikti rezidentams žinių apie žymenų naudojimą įvairiųnavikų lokalizacijų atvejaisPraktinę ciklo dalį sudaro: seminarai, kuriuose rezidentai referuoja literatūrą; darbas Konsultacinės pagalbos ir diagnostikos klinikoje, kurioje rezidentassusipažįsta su atskirų vėžio žymenų panaudojimu klikinėje praktikoje; referato rengimas.Rezidentas privalo: žinoti vėžio žymenų klinikinio naudojimo galimybes.5.1. Temos pavadinimas. Vėžio žymenų klinikinis naudojimasTrumpas temos apibūdinimas:Prediktyviniai ir prognoziniai žymenys. Žymens specifiškumas ir žymens jautrumas.5.2. Temos pavadinimas. Plaučių piktybinių navikų žymenysTrumpas temos apibūdinimas:Pagrindinis plaučių vėžio žymuo. Papildomi plaučių vėžio žymenys. Jų reikšmėdiagnozuojant plaučių vėžį, nustatant stadiją ar įvertinat prognozę bei sekant gydymą.5.3. Temos pavadinimas. Virškinamojo trakto navikų žymenysTrumpas temos apibūdinimas:Pagrindinis virškinamojo trakto vėžio žymuo. Papildomi virškinamojo trakto vėžio žymenys.Jų reikšmė diagnozuojant virškinamojo trakto vėžį, nustatant stadiją ar įvertinat prognozę beisekant gydymą.108

5.4. Temos pavadinimas. Krūties vėžio žymenysTrumpas temos apibūdinimas:Pagrindinis krūties vėžio žymuo. Papildomi krūties vėžio žymenys. Jų reikšmė diagnozuojantkrūties vėžį, nustatant stadiją ar įvertinat prognozę bei sekant gydymą.5.5. Temos pavadinimas. Moters lyties organų patologijos vėžio žymenysTrumpas temos apibūdinimas:Pagrindinis moters lyties organų patologijos vėžio žymuo. Papildomi moters lyties organųpatologijos vėžio žymenys. Jų reikšmė diagnozuojant moters lyties organų patologijos vėžį,nustatant stadiją ar įvertinat prognozę bei sekant gydymą.5.6. Temos pavadinimas. Šlapimo pūslės vėžio žymenysTrumpas temos apibūdinimas:Pagrindinis šlapimo pūslės vėžio žymuo. Papildomi šlapimo pūslės vėžio žymenys. Jųreikšmė diagnozuojant šlapimo pūslės vėžį, nustatant stadiją ar įvertinat prognozę bei sekantgydymą.5.7. Temos pavadinimas. Skydliaukės vėžio žymenysTrumpas temos apibūdinimas:Pagrindinis skydliaukės vėžio žymuo. Papildomi skydliaukės vėžio žymenys. Jų reikšmėdiagnozuojant skydliaukės vėžį, nustatant stadiją ar įvertinat prognozę bei sekant gydymą.6.Privalomas dalykas7.Rekomenduojamos literatūros sąrašas: Zaleskis G. Pagrindinių laboratorinių tyrimų žinynas, Vilnius: Vaistų žinios, 2002.– 548 P. Sturgeon C. Practice guidelines for tumour marker use in the clinic. Clin Chem2002, 48:1151-1159. Hernandez J, Thompson IM. Prstate-specific antigen: a review of the validation ofthe most commonly used cancer biomarker. Cancer 2004, 101:894:904. Duffy MJ. Evidence for the clinical use of tumour markers. Ann Clin Biochem2004, 41:370-37.Schitt M et al. Identification, validation, and clinical implementation of tumourassociatedbiomarkers to improve therapy concepts, survival, and quality of life ofcancer patients. Tasks of the receptor and biomarker group of the EuropeanOrganisation for research and treatment of cancers. Int J Oncol 2004, 25:1397-1406. Duffy MJ. Predictive markers in breast and other cancers. Clin Chem 2005, 51-494-503.8. Žinių ir gebėjimų vertinimo tvarka:Ciklo pabaigoje rezidentas laiko įskaitą, kuri vertinama dešimtbalėje sistemoje.Įskaitos klausimuose yra teorinė ir praktinė dalys. Klausimai parengti pagal cikloprogramą.9.Rezidentūros bazė: Vilniaus universiteto Onkologijos institutas10.Rezidentų vadovasNijolė Kazlauskaitė (vyresnioji mokslo darbuotoja, gamtos mokslų daktarė)8 ciklas109

1. Ciklo pavadinimas: Laboratorinė medicina2. Apimtis kreditais: 1 kreditas (40val.)3. Ciklo teorinė dalis: 6 val.4. Ciklo praktinė dalis: 34 val.5. Ciklo tikslai ir turinys, teorinės dalies tematika, studijų metodai.Laboratorinės medicinos ciklas, skirtas ne Laboratorinės medicinos rezidentams,apima pagrindines laboratorinio tyrimo fazes (akcentuojant preanalizinę ir poanalizinę),pagrindinius laboratorinių tyrimų metodologinius principus. Rezidentas supažindinamassu įvairių laboratorinės medicinos sričių (klinikinės biochemijos, laboratorinėshematologijos, klinikinės imunologijos, klinikinės mikrobiologijos, urinalizės irorganizmo skysčių citologijos) darbo organizavimo specifika ir principais.Teorinės dalies tematikaEil. Nr. Temos pavadinimas Teorinė dalis, val.1. Įvairių veiksnių įtaka laboratoriniams tyrimams –2 val.preanalizinis, analizinis ir poanalizinis tyrimo etapaiir jų ypatumai2. Laboratorinių tyrimų metodologiniai principai 2 val.3. Skirtingų Laboratorinės medicinos sričių darbospecifika2 val.Ciklo praktinės dalies tikslas – pateikti rezidentams žinių apie žymenų naudojimą įvairiųnavikų lokalizacijų atvejais. Praktinę ciklo dalį sudaro praktikos darbai ir seminarai.Rezidentas privalo: išmokti vertinti klinikinių, preanalizinių, analizinių ir poanalizinių veiksnių įtakąlaboratoriniams tyrimams; išmokti interpretuoti laboratorinius rodiklius; susipažinti su pagrindiniais laboratorinės dignostikos metodais; suprasti laboratorinės medicinos vaidmenį bendrame paciento priežiūros procese.5.1. Temos pavadinimas. Įvairių veiksnių įtaka laboratoriniams tyrimams – preanalizinis,analizinis ir poanalizinis tyrimo etapai ir jų ypatumaiTrumpas temos apibūdinimas:Laikas nuo tyrimo užsakymo iki rezultato atidavimo ir įtakojantys veiksniai. Natūralus irįtakojamas biologinio bandinio nepastovumas. Ėminių paėmimo metodai ir jų įtaka tyrimorezultatams . Vaistų įtaka tyrimo rezultatams. Ligų įtaka tyrimo rezultatams. Šiuolaikinėsėminių registravimo ir transportavimo sistemos, kompiuterinės duomenų analizės principai.Laboratorinės informacinės sistemos privalumai ir trūkumai.5.2. Temos pavadinimas. Laboratorinių tyrimų metodologiniai principaiTrumpas temos apibūdinimas:Rankinio laboratorinio tyrimo ypatumai. Instrumentinio laboratorinio tyrimo ypatumai irprincipai: pusiau automatinių analizatorių veikimo principai, automatinių analizatorių veikimoprincipai, kolorimetrinis, spektrofotometrinis, turbidimetrinis, nefelometrinis, liepsnosfotometrinis, elekroforezė, chromatografinis (dujų bei skysčio), imunofermentinis,radioimuninis, imunofluorescentinis, liuminescentinis, impedansinis, radiodažnuminis,tėkmės citometrinis, optinis ir kiti analizatorių tyrimų veikimo principai bei laboratoriniųanaličių nustatymo metodai. Molekulinės diagnostikos principai ir metodai .110

5.3. Temos pavadinimas. Skirtingų Laboratorinės medicinos sričių darbo specifikaTrumpas temos apibūdinimas:Klinikinėje biochemijoje. Laboratorinėje hematologijoje. Klinikinėje imunologijoje.Klinikinėje mikrobiologijoje. Urinalizės ir organizmo skysčių citologijos laboratorijoje.6.Privalomas dalykas7.Rekomenduojamos literatūros sąrašas: Kučinskienė Z. Klininikinė laboratorinė diagnostika. I, II, III, IV dalys. Vilnius,1994, 1994, 1996, 1998 Abaravičius A. Klininikinė laboratorinė diagnostika. Hemostazės sistemosfiziologija. Vilnius, 1997. 36 p Kučinskienė Z. Laboratorinių tyrimų žinynas, Vilnius, 2001 Fundametals of Clinical Chemistry, Ed. Tietz N.W. 1996, 1010p. Clinical diagnosis and management by laboratory methods. Ed. Henry J.B. 18 thedition, 1979, 1991. A.V.Hoffbrand and J.E.Pettit. Essential haematology, 3 rd edition. BlackwellScientific Publication, 1993 Laboratory test handbook, 4 th edition, 1996; Clinical laboratory diagnosis. Ed. Lotar Thomas, 1998. Laboratorinė medicina. 1999 - tęstinis leidinys. Wintrobe's Clinical hematology, 10 th edition, Williams&Willkins, Lippincott,1999.8. Žinių ir gebėjimų vertinimo tvarka:Ciklo pabaigoje rezidentas laiko įskaitą, kuri vertinama dešimtbalėje sistemoje.Įskaitos klausimuose yra teorinė ir praktinė dalys. Klausimai parengti pagal cikloprogramą.9. Rezidentūros bazė: Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikųLaboratorinės diagnostikos centras10. Rezidentų vadovai:Prof. Z. Kučinskienė, dr. R.Matuzevičienė, dr. L.Bagdonaitė111

P2. Numatomų rezidentūros koordinatorių, rezidentų vadovų ir dėstytojųsąrašas (I, II rezidentūros metai)Eil.Nr.Vardas pavardėPedagoginisvardas irmokslinislaipsnisDalykas ar ciklasKvalifikacija1 2 3 4 51 V. Razukas Doc.,biomed.m.dr.2 M. Miglinas biomed.m.dr.3 L. Griškevičius Doc.,biomed.m.dr.4 V.Urbanavičius Doc.,biomed. m.dr.nefrologijanefrologijahematologijaendokrinologijaGydytojas nefrologas,praktinio darbo patirtis 36metaiGydytojas nefrologasGydytojas hematologas,praktinio darbo patirtis 5metaiGydytojas endokrinologas,praktinio darbo patirtis 25metai5 S. Grigonis endokrinologija Gydytojas endokrinologas,praktinio darbo patirtis 35metai6 A. Irnius Prof. Gastroenterologija,dietologijaGydytojas gastroenterologas,praktinio darbo patirtis 40metų7 J. Valantinas Prof. Gastroenterologija, Praktinio darbo patirtis 28112

dietologija8 R. Garalevičius Doc. biomed. Gastroenterologija,m. dr. dietologija9 D. Speičienė Doc. biomed. Gastroenterologija,m. dr. dietologija10 M. Čalkauskas Doc. biomed. Gastroenterologija,m. dr. dietologija11 L. Petkevičienė biomed. m. Gastroenterologija,dr. dietologija12 E. Gavelienė Gastroenterologija,dietologija13 I. Marčiukaitienė Doc., dermatovenerologijabiomed.m.dr.metaiPraktinio darbo patirtis 41metaiPraktinio darbo patirtis 41metaiPraktinio darbo patirtis 29metaiPraktinio darbo patirtis 41metaiPraktinio darbo patirtis 11metųGydytojadermatovenerologė, praktiniodarbo patirtis 40 metų14 A. Vagoras biomed.m.dr. dermatovenerologija Gydytojasdermatovenerologas,praktinio darbo patirtis 5metai15 J. Didžiapetrienė biomed.dr onkologija Praktinio darbo patirtis 42metai16 R. Nargėla Doc.,biomed.m.dr.17 E. Danila Doc.,biomed.m.dr.18 A. Blažienė Doc. biomed.m. dr.pulmonologijapulmonologijaalergologija irklinikinėimunologija19 R. Dubakienė Prof. alergologija irklinikinėimunologija20 E. Broslavskis Doc. biomed.m. dr.21 L.Cimbalistienė Doc.,biomed.m.dr.22 A. Utkus Doc.,biomed.m.dr23 A. Aidietis Doc.,biomed.m.dr.24 B. Abraitienė Doc.,biomed.m.dr.25 E. Berūkštis Doc.,biomed.m.dr.Infekcinės ligosKlinikinė genetikaKlinikinė genetikaKlinikinėkardiologija irintensyvikardiologijaKlinikinėkardiologija irintensyvikardiologijaKlinikinėkardiologija irintensyvikardiologijaGydytojas pulmonologas,praktinio darbo patirtis 37metaiGydytojas pulmonologas,praktinio darbo patirtis 12metųPraktinio darbo patirtis 18metųPraktinio darbo patirtis 15metųDarbo stažas 45 metai.Gydytoja genetikė, praktiniodarbo patirtis 20 metųGydytojas genetikas,praktinio darbo patirtis 15metųGydytojas kardiologas,praktinio darbo patirtis 26metaiGydytojas kardiologas,praktinio darbo patirtis 36metaiGydytojas kardiologas,praktinio darbo patirtis 21metai26 A. Kibarskis Doc., Klinikinė Gydytojas kardiologas,113

27 J. Misiūra Doc.,biomed.m.dr.28 A. Rudys Doc.,biomed.m.dr.29 B. Petrauskienė Doc.,biomed.m.dr.30 Ž. Petrulionienė Doc.,biomed.m.dr.31 R. Steponėnienė Doc.,biomed.m.dr.biomed.m.dr. kardiologija irintensyvikardiologijaKlinikinėkardiologija irintensyvikardiologijaKlinikinėkardiologija irintensyvikardiologijaKlinikinėkardiologija irintensyvikardiologijaKlinikinėkardiologija irintensyvikardiologijaKlinikinėkardiologija irintensyvikardiologijapraktinio darbo patirtis 29metaiGydytojas kardiologas,praktinio darbo patirtis 28metaiGydytojas kardiologas,praktinio darbo patirtis 29metaiGydytoja kardiologė,praktinio darbo patirtis 26metaiGydytoja kardiologė,praktinio darbo patirtis 20metųGydytoja kardiologė,praktinio darbo patirtis 32metai32 V. Alekna Doc.,biomed.m.drGeriatrijaGydytojas geriatras, praktiniodarbo patirtis 25 metai33 R.Filipavičiūtė biomed.m.dr Geriatrija Gydytoja geriatrė, praktiniodarbo patirtis 30 metų34 A.Venalis Prof., Reumatologija Gydytojas reumatologashabil.dr.35 V. Budrys Doc. biomeddr.Neurologija Praktinio darbo patirtis 22metai36 D. Jatužis biomed dr. Neurologija Praktinio darbo patirtis 14metų37 G. Kaubrys biomed dr. Neurologija Praktinio darbo patirtis 18metai38 A.E.Tamošiūnas Doc.,biomed.m.dr.Radiologijospagrindai39 N.R. Valevičienė Doc., Radiologijosbiomed.m.dr. pagrindai40 L. Saltanavičienė Anesteziologija irreanimacija41 V.Šapoka Doc. Vidaus ligųdiferencinėdiagnostika42 J.A.Pliuškys Prof. Vidaus ligųdiferencinėdiagnostika43 A. Marcijonienė Vidaus ligųdiferencinėdiagnostika44 A. Laurinavičius Doc.,biomed.m.drPatologijaPraktinio darbo patirtis 17metaiPraktinio darbo patirtis 16metaiPraktinio darbo patirtis 18metųDarbo stažas 29 m.Darbo stažas 45 m.Vidaus ligų gydytoja,kardiologė, darbo stažas 5 m.Gydytojas patologas, darbostažas 18 m.114

45 A. Barakauskienė biomed.m.dr. Patologija Gydytoja patologė, darbostažas 12 m.46 E. Žurauskas asistentas Patologija Gydytojas patologas, darbostažas 12 m.47 R. Meškauskas asistentas Patologija Gydytojas patologas, darbostažas 12 m.48 U. Mickys asistentas Patologija Gydytojas patologas, darbostažas 10 m.49 D. Petroška Patologija Gydytojas patologas, darbostažas 7 m.Numatomų rezidentūros koordinatorių, rezidentų vadovų ir dėstytojųsąrašas (III, IV rezidentūros metai)Eil.Nr.VardaspavardėPedagoginisvardas irmokslinislaipsnisDalykas ar ciklasKvalifikacija1 2 3 4 5Rezidentų vadovai1 EduardasAleknavičiusdr. radioterapijachemoterapija2 ArvydasBurneckis3. JaninaDidžiapetrienė3 DainiusCharaciejus4 KonstantinasPovilasValuckasvyriausiasis mokslodarbuotojas, onkologas -radioterapeutasdr. radioterapija vyresnysis mokslodarbuotojas, onkologas -radioterapeutasdr. chemoterapija vyriausioji mokslodarbuotoja, farmakologija,klinikiniai tyrimaidr. chemoterapija vyriausiasis mokslodarbuotojas,chemoterapeutas klinikinisimunologashabil. dr.prof.radioterapijavyriausiasis mokslodarbuotojas, onkologas -radioterapeutas1 EduardasAleknavičius2 RamūnasAmbrozaitis3 VydmantasAtkočiusdr.Ciklų vadovaiSpindulinės terapijos pagrindaiPaliatyvus sergančiųjų piktybiniaisnavikais gydymas ir reabilitacijavyriausiasis mokslodarbuotojas,onkologas -radioterapeutasdr. Piktybinių navikų diagnostika vyresnysis mokslodarbuotojas,radiologasdr.RadiologijaRadiacinė fizikaRadiacinė saugavyriausiasis mokslodarbuotojas,medicinos fizikas –klinikinisradiobiologas115

4 LaimaBloznelytėPlėšnienėhabil.dr.Fotosensibilizuota navikų terapijavyresnioji mokslodarbuotoja5 Saulius Cicėnas dr. Plaučių vėžys ir tarpuplaučiopiktybiniai navikaivyriausiasis mokslodarbuotojas6 JaninaDidžiapetrienėdr. Gera klinikinė praktika vyriausioji mokslodarbuotoja7 FeliksasJankevičiusdr. Priešinė liaukos vėžys vyriausiasis mokslodarbuotojas8 JuozasKurtinaitishabil.dr.Vėžio epidemiologija irprofilaktikavyriausiasis mokslodarbuotojas9 ValerijusOstapenkohabil.dr.Krūties vėžysvyriausiasis mokslodarbuotojas10 RičardasRotomskishabil.dr. prof.Lazerių taikymas onkologijoje vyriausiasis mokslodarbuotojas11 KęstutisSužiedėlisdr. Vėžio biologija vyresnysis mokslodarbuotojas12 SaulėUleckienėdr. Navikų etiologija, patogenezė irpatologijavyriausioji mokslodarbuotoja13 Albertas Ulys dr. Ultragarsinė piktybinių navikųdiagnostikavyresnysis mokslodarbuotojas14 KonstantinasPovilasValuckashabil.dr. prof.Piktybinių navikų gydymopagrindaiAtskirų lokalizacijų piktybiniųnavikų gydymasvyriausiasis mokslodarbuotojas,onkologas –radioterapeutas1 2 3 4 5Dėstytojai1 EduardasAleknavičiusdr.2 RamūnasAmbrozaitis3 VydmantasAtkočius4 LaimaBloznelytėPlėšnienė5 ArvydasBurneckisPiktybinių navikų gydymopagrindaiSpindulinės terapijos pagrindaiAtskirų lokalizacijų piktybiniųnavikų gydymasPaliatyvus sergančiųjų piktybiniaisnavikais gydymas ir reabilitacijavyriausiasis mokslodarbuotojas,onkologas -radioterapeutasdr. Piktybinių navikų diagnostika vyresnysis mokslodarbuotojas,radiologasdr.habil.dr.dr.RadiologijaRadiacinė fizikaRadiacinė saugaVėžio biologijaLazerių taikymas onkologijojeFotosensibilizuota navikų terapijaPiktybinių navikų gydymopagrindaiSpindulinės terapijos pagrindaiAtskirų lokalizacijų piktybiniųnavikų gydymasvyriausiasis mokslodarbuotojas,medicinos fizikas –klinikinisradiobiologasvyresnioji mokslodarbuotojavyresnysis mokslodarbuotojas,onkologas -radioterapeutas6 Dainius dr. Vėžio biologija vyriausiasis mokslo116

CharaciejusAtskirų lokalizacijų piktybiniųnavikų gydymas7 Saulius Cicėnas dr. Plaučių vėžys ir tarpuplaučionavikaiAtskirų lokalizacijų navikųgydymas8 JaninaDidžiapetrienė9 ŽivilėGudlevičienė10 FeliksasJankevičius11 Edita MišeikytėKaubrienė12 BirutėKazbarienėdr.dr.dr.dr.dr.Navikų etiologija, patogenezė irpatologijaVėžio epidemiologija irprofilaktikaGera klinikinė praktikaPiktybinių navikų gydymopagrindaiNavikų etiologija, patogenezė irpatologijaVėžio biologijaVėžio epidemiologija irprofilaktikaPriešinės liaukos vėžysAtskirų lokalizacijų navikųgydymasPiktybinių navikų diagnostikaPiktybinių navikų ultragarsinėdiagnostikaNavikų etiologija, patogenezė irpatologijaVėžio biologijaVėžio epidemiologija irprofilaktikadarbuotojas,chemoterapeutasklinikinis imunologasvyriausiasis mokslodarbuotojasvyriausioji mokslodarbuotojavyriausioji mokslodarbuotojavyriausiasis mokslodarbuotojasvyresnioji mokslodarbuotojavyriausioji mokslodarbuotoja, klinikinėimunologė13. NijolėKazlauskaitėdr. Vėžio žymenys vyresnioji mokslodarbuotoja14 Algimantas dr. doc. Atskirų lokalizacijų navikų akušeris ginekologasKriščiūnasgydymas15 JuozasKurtinaitishabil.dr.Vėžio epidemiologija irprofilaktikavyriausiasis mokslodarbuotojas16 RičardasRotomskishabil.dr. prof.Lazerių taikymas onkologijojeFotosensibilizuota navikų terapijavyriausiasis mokslodarbuotojas17 ValerijusOstapenkohabil.dr.Krūties vėžysAtskirų lokalizacijų navikųvyriausiasis mokslodarbuotojasgydymas18 Sigitas Petraitis dr. Atskirų lokalizacijų navikųgydymasvyresnysis mokslodarbuotojas19 EugenijusStratilatovasdr. Atskirų lokalizacijų navikųgydymasvyriausiasis mokslodarbuotojas20 KęstutisSužiedėlisdr. Vėžio biologija vyresnysis mokslodarbuotojas21 SaulėUleckienėdr.vyriausioji mokslodarbuotojaNavikų etiologija, patogenezė irpatologijaVėžio epidemiologija irprofilaktika22 Arvydas Ulys dr. Piktybinių navikų diagnostika vyresnysis mokslo117

23 KonstantinasPovilasValuckas24 JonasVesėliūnas25 Zita AušrelėKučinskienė26 RedaMatuzevičienė27 LoretaBagdonaitėhabil.dr. prof.dr.habil.dr. prof.Ultragarsinė piktybinių navikųdiagnostikaSpindulinės terapijos vieta gydantpiktybinius navikusAtskirų lokalizacijų piktybiniųnavikų gydymasSpindulinės terapijos pagrindaiPiktybinių navikų gydymopagrindaiKrūties vėžysPaliatyvus sergančiųjųpiktybiniais navikais gydymasLaboratorinė medicinadarbuotojasvyriausiasis mokslodarbuotojas,onkologasradioterapeutasvyriausiasis mokslodarbuotojasLaboratorinėsmedicinos gydytojaLaboratorinė medicinaLaboratorinėsmedicinos gydytojadr. Laboratorinė medicina Laboratorinėsmedicinos gydytojaP4. Rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos tvarkaVILNIAUS UNIVERSITETOREKTORIUSĮSAKYMASDĖL KOMISIJOS2005 m. 04 mėn.20 d. Nr. D- 1781. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugosministrų 2004 m. birželio 17 d. įsakymu Nr.969/V-445 patvirtintais Rezidentūros baziųvertinimo ir atrankos nuostatais rezidentūros bazių vertinimui ir atrankai sudarau komisiją:Doc.dr. Algirdas Utkus - Medicinos fakulteto prodekanas, komisijos pirmininkasDr. Juozas Stanaitis – Bendrosios, plastinės chirurgijos, ortopedijos traumatologijos klinikosdocentasDr. Vytautas Kasiulevičius – Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos lektoriusJonas Bartlingas - SAM Sveikatos priežiūros išteklių valdymo skyriaus vedėjas118

Robertas Adomaitis – MF gydytojas rezidentasJolanta Nekrošienė -Vilniaus universiteto Teisės skyriaus vedėjaAsta Gutauskienė – Doktorantūros ir rezidentūros skyriaus vyresnioji specialistė2. Įpareigoju komisiją, išnagrinėjus medicinos įstaigų pateiktas paraiškas, iki š.m. gegužės 13d. atrinkti bazes, nustatyti laikotarpį, kuriam atrinkta bazė ir pateikti tvirtinti.3. Įsakymo vykdymo kontrolę pavedu Doktorantūros ir rezidentūros skyriui.Rektoriusakad. B. JuodkaIšsiųsti: Doktorantūros ir rezidentūros sk., Medicinos fakultetui, komisijos nariamsS. Vaškevičienė, 2687093VILNIAUS UNIVERSITETOREKTORIUSĮSAKYMASDĖL KOMISIJOS DARBO REGLAMENTO2005 m. gegužės 5 d. Nr. D – 208VilniusVadovaujantis LR Švietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos ministrų 2004 m. birželio17 d. įsakymu Nr. ISAK-969/V-455 „Dėl medicinos rezidentūros, odontologijos rezidentūrosbei veterinarinės medicinos rezidentūros studijų programų reikalavimų ir rezidentūros baziųatrankos ir vertinimo nuostatų patvirtinimo“ tvirtinu rezidentūros bazių vertinimo ir atrankoskomisijos darbo reglamentą.PRIEDAS. 2 lapai.119

Prorektoriusdr. A. Pikturna____________________________Doktorantūros ir rezidentūros sk., Finansų ir ekonomikos direkcijai, Medicinos fakultetuiA. Gutauskienė, 2687094PATVIRTINTAVU prorektoriausdr. A. Pikturnos2005 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. D-208REZIDENTŪROS BAZIŲ VERTINIMO IR ATRANKOS KOMISIJOS DARBOREGLAMENTASI. BENDROSIOS NUOSTATOS1. Rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos komisija (toliau vadinama – Komisija)sudaroma rezidentūros bazių vertinimui ir atrankai, atliekamai Vilniaus universitetenustatyta tvarka, organizuoti ir vykdyti.2. Komisija savo veikloje vadovaujasi Vilniaus universiteto Statutu, Vilniausuniversiteto studijų nuostatais, Vilniaus universiteto medicinos ir odontologijosrezidentūros reglamentu, Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro irLietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl medicinosrezidentūros, odontologijos rezidentūros bei veterinarinės medicinos rezidentūrosstudijų programų reikalavimų ir rezidentūros bazių atrankos ir vertinimo nuostatųpatvirtinimo“, kitais teisės aktais ir šiuo reglamentu.3. Komisija veikia ją sudariusios Vilniaus universiteto vardu pagal jai suteiktusįgaliojimus.4. Komisija vykdo tik raštiškas Vilniaus universiteto užduotis susijusias su rezidentūrosbazių vertinimo ir atrankos organizavimu ir jų atlikimu.II.KOMISIJOS FUNKCIJOS5. Komisija vykdo Vilniaus universiteto užduotis, susijusias su rezidentūros baziųvertinimo ir atrankos procedūrų atlikimu.6. Komisija, organizuodama rezidentūros bazių vertinimą ir atranką bei ją atlikdama;120

parenka rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos kriterijus;vertina, ar potencialių rezidentūros bazių pasiūlymai attinka keltus reikalavimus;nagrinėja, vertina, palygina pateiktus pasiūlymus;nustato tinkamiausias bazes;patvirtina ir priima sprendimą apie atrinktas rezidentūros bazes;nagrinėja potencialių bazių pretenzijas;atlieka kitus veiksmus, numatytus teisės aktais, reikalingus rezidentūros bazių atrankai irvertinimui organizuoti ir vykdyti.7. Komisija nuo jos sudarymo dienos gauna įgaliojimus šio reglamento 6 punktenurodytoms funkcijoms vykdyti.III.KOMISIJOS TEISĖS IR PAREIGOS8. Komisija, vykdydama jai pavestas funkcijas, turi teisę:gauti iš potencialių rezidentūros bazių reikalingą informaciją apie įstaigos veiklą, mokymoproceso aprūpinimo, rezidentūros organizavimo galimybes įstaigoje;prašyti, kad potencialios bazės esant reikalui paaiškintų pasiūlymus;gavusi Vilniaus universiteto įgaliojimą, atmesti rezidentūros bazių vertinimo ir atrankosišvadas, jei paaiškėja, kad pasiūlymą užtikrinanti rezidentūros bazė buvo likviduota,reorganizuota ar neįvykdė įsipareigojimų, ar netinkamai juos vykdė;susipažinti su informacija, susijusia su bazių vertinimo ir atrankos nagrinėjimu, aiškinimu,vertinimu ir palyginimu.9. Komisija privalo:vykdyti šiame reglamente nurodytas funkcijas ir Vilniaus universiteto nustatytas užduotis;vykdydama funkcijas ir užduotis, laikytis teisės aktų reikalavimų;Vilniaus universitetui pareikalavus, teikti savo veiksmų ir sprendimų susijusių surezidentūros bazių vertinimo ir atrankos, paaiškinimus;nustatyti rezidentūros programos ciklą (ciklus), kurie gali būti atliekami rezidentūrosbazėje;nustatyti maksimalų galinčių studijuoti rezidentų skaičių bazėje;nustatyti laikotarpį, kuriam atrinkta rezidentūros bazė;apie savo sprendimą raštu informuoti paraiškos teikėją;neatskleisti informacijos, susijusios su atliktomis vertinimo ir atrankos procedūromis, jeijos atskleidimas prieštarauja įstatymams.IV.KOMISIJOS DARBO ORGANIZAVIMAS10. Sprendimus Komisija priima posėdžiuose. Posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvaujane mažiau kaip 2/3 Komisijos narių.11. Komisijos veiklai vadovauja pirmininkas. Pirmininkas skiriamas Vilniaus universitetoRektoriaus įsakymu.12. Jei pirmininkas dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti posėdyje, Vilniaus universitetoRektorius paskiria jį pavaduojantį Komisijos narį.13. Komisija priima sprendimus posėdyje paprasta balsų dauguma, atviru vardiniubalsavimu. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia Komisijos pirmininko balsas.14. Komisijos sprendimai įforminami protokolu, kurį pasirašo visi Komisijos posėdyjedalyvavę Komisijos nariai. Protokolą rašo vienas iš pirmininko paskirtų Komisijosnarių.V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS121

15. Posėdžio protokolai ir kiti rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos procedūrųdokumentai saugomi Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos RespublikosVyriausybės nustatyta tvarka.16. Komisijos veikla pasibaigia pateikus Vilniaus universitetui atrinktas rezidentūrosbazes, priėmus sprendimą nutraukti vertinimą ir atranką, įvykdžius visas Vilniausuniversiteto užduotis. Nuolatinės Komisijos veikla pasibaigia, ją sudarusiam Vilniausuniversitetui priėmus sprendimą dėl jos išformavimo.17. Komisijos nariai, pažeidę teisės aktus, šį reglamentą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.VILNIAUS UNIVERSITETASREZIDENTŪROS BAZIŲ VERTINIMO IR ATRANKOS KOMISIJOS POSĖDŽIOPROTOKOLAS2005-05-02 Nr. 01VilniusPosėdis įvyko 2005-05-02 15 val.Pirmininkas - doc. Algirdas UtkusSekretorė - Asta GutauskienėDalyvauja: dr. Vytautas Kasiulevičius, Jonas Bartlingas, Jolanta Nekrošienė (komisijosnariai), Doktorantūros ir rezidentūros skyriaus vedėja Stanislava Vaškevičienė.Nedalyvavo: doc. Juozas Stanaitis, Robertas Adomaitis.Darbotvarkė:1. Dėl VU rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos.SVARSTYTA. VU rezidentūros bazių vertinimas ir atranka.Vadovaujantis LR Švietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos ministrų 2004 m. birželio 17 d.įsakymu Nr. ISAK-969/V-455 „Dėl medicinos rezidentūros, odontologijos rezidentūros beiveterinarinės medicinos rezidentūros studijų programų reikalavimų ir rezidentūros baziųatrankos ir vertinimo nuostatų patvirtinimo“ rezidentūros koordinatoriai parengė rezidentūros122

azių vertinimo anketą (toliau – anketa). Sveikatos priežiūros įstaigos, pageidaujančios būtirezidentūros bazėmis, pildė internete pateiktą anketą. 2005-04-20 Rektoriaus įsakymu Nr. D-178 sudaryta rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos komisija (toliau – komisija) gavo 21užpildytą anketą. Vadovaujantis Rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos komisijos darboreglamentu išnagrinėjusi gautas anketas komisija priėmė nutarimus.NUTARTA:1. Atrinkti 4 metų veiklos laikotarpiui šias rezidentūros bazes:1.1. VšĮ Vilniaus gimdymo namai;1.2. VšĮ Vilniaus psichosocialinės reabilitacijos centras;1.3. VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė;1.4. Valstybinis patologijos centras;1.5. VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė;1.6. VšĮ Antakalnio poliklinika;1.7. VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras;1.8. VšĮ Centro poliklinika;1.9. VšĮ Vilniaus miesto universitetinė ligoninė;1.10. Vilniaus priklausomybės ligų centras;1.11. Valstybinė Teismo psichiatrijos tarnyba prie SAM;1.12. VšĮ Respublikinė tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinė ligoninė;1.13. VšĮ Šeškinės poliklinika1.14. VšĮ Vilniaus rajono centrinė poliklinika;1.15. UAB „Sanitas Familiae“;1.16. UAB „Baltupių šeimos medicinos centras“,1.17. Lietuvos teisės universiteto Teismo medicinos institutas.2. Atrinkti 2 metų rezidentūros veiklos laikotarpiui:2.1. UAB „Northway medicinos centras“;2.2. UAB „SK Impeks Medicinos diagnostikos centras“;2.3. UAB „Pašilaičių šeimos medicinos centras‘.3. Lietuvos AIDS centro prašyti papildomos informacijos.4. Vykstant Vilniaus m. sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizacijai, keičiantis įstatams, aratsiradus kitoms nenumatytoms aplinkybėms komisija pasilieka teisę koreguoti atrinktųrezidentūros bazių veiklos laikotarpius.Pirmininkasdoc. Algirdas UtkusSekretorėAsta Gutauskienė123

REZIDENTŪROS BAZĖS VERTINIMO ANKETA124

Vilnius2005Bendrosios nuostatosAnketa paruošta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro ir LietuvosRespublikos Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. ISAK – 969/V – 445„Dėl medicinos rezidentūros, odontologijos rezidentūros bei veterinarinės medicinos rezidentūrosstudijų programų reikalavimų ir rezidentūros bazių atrankos ir vertinimo nuostatų patvirtinimo“.Anketa su atsakymais atsiunčiama paštu su lydraščiu į VU Medicinos fakulteto Podiplominiųstudijų skyrių (M.K. Čiurlionio g. 21/27, Vilnius, LT – 03101) bei pateikiama elektronine forma (el.paštu rezidentura@santa.lt ) iki kalendorinių metų lapkričio 1 d.Anketos elektroninis variantas pateiktas VU MF tinklalapio puslapyje „Informacija VUMF rezidentams” (URL: http://www.mf.vu.lt/rezidentai.htm).Rezidentūros bazė – universiteto mokymo bazė ar universiteto įvertinta ir parinkta atitinkamosrezidentūros programos ar jos dalies profesinės veiklos praktikai atlikti įstaiga, turinti teisę teiktiasmens sveikatos priežiūros paslaugas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimas dėl gydytojųrengimo, 2003 m. spalio 31 d. Nr. 1359)Medicinos rezidentūra yra skirtos gydytojui, siekiančiam įgyti ar pakeisti medicinos praktikosrūšies (specialybės) gydytojo profesinę kvalifikaciją, trečiosios pakopos universitetinės medicinoskrypties studijos, kurias baigusiems išduodamas rezidentūros pažymėjimas, nurodantis suteiktągydytojo specialisto arba šeimos gydytojo profesinę kvalifikaciją. Per rezidentūrą gydytojas rezidentasstudijuoja ir atlieka nustatytas pareigas rezidento vadovo prižiūrimas ir įgyja specializuotos medicinosžinių, įgūdžių ir klinikinės patirties (Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimas dėl gydytojųrengimo, 2003 m. spalio 31 d. Nr. 1359)Odontologijos rezidentūra yra trečiosios pakopos universitetinės odontologijos krypties studijos,kurias baigusiems išduodamas rezidentūros pažymėjimas, nurodantis suteiktą gydytojo odontologospecialisto profesinę kvalifikaciją. Per rezidentūrą gydytojas odontologas rezidentas studijuoja iratlieka nustatytas pareigas rezidento vadovo prižiūrimas ir įgyja specializuotos odontologijos žinių,įgūdžių ir klinikinės patirties (Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimas dėl gydytojų rengimo,2003 m. spalio 31 d. Nr. 1359)Rezidentūros bazės vadovas privalo užtikrinti, kad pacientai, kurie kreipiasi į sveikatospriežiūros įstaigą, būtų informuoti, kad šioje sveikatos priežiūros įstaigoje vykdomos rezidentūrosstudijos ir jiems sveikatos priežiūros paslaugas gali teikti rezidentai (Lietuvos RespublikosVyriausybės Nutarimas dėl gydytojų rengimo, 2003 m. spalio 31 d. Nr. 1359)Ciklas – rezidentūros programos praktinės dalies laikotarpis, kurio metu rezidentas, padedamasrezidentūros vadovo, įgyja rezidentūros programoje numatytų žinių ir gebėjimų, lygiagrečiai vyksta ir125

su praktine dalimi susiję teoriniai užsiėmimai (Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro irLietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 17 d. įsakymas Nr. ISAK – 969/V– 445 „Dėl medicinos rezidentūros, odontologijos rezidentūros bei veterinarinės medicinosrezidentūros studijų programų reikalavimų ir rezidentūros bazių atrankos ir vertinimo nuostatųpatvirtinimo“)Rezidento vadovu skiriamas universiteto dėstytojas – sveikatos priežiūros specialistas, dirbantisrezidentūros bazėje ir turintis ne mažesnį kaip 5 metų darbo stažą pagal profesinę kvalifikaciją(Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimas dėl gydytojų rengimo, 2003 m. spalio 31 d. Nr. 1359)Rezidentūros bazės vadovas ar jo įgaliotas asmuo rezidentui, baigusiam visą toje rezidentūrosbazėje numatytą rezidentūros programos dalį, išduoda universitetų nustatytos formos pažymą,patvirtinančią praktinių įgūdžių įgijimą per ciklą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimas dėlgydytojų rengimo, 2003 m. spalio 31 d. Nr. 1359)126

REZIDENTŪROS BAZĖS VERTINIMO ANKETADuomenys apie įmonę (įstaigą)1. Administraciniai duomenysĮmonės, įstaigos pavadinimasAdresasTelefonasFaksasElektroninis paštasĮmonės, įstaigos steigėjasĮmonės, įstaigos įgalioto asmens pareigosvardaspavardėtelefonas faksas Elektroninis paštasValstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie SAM(Odontologų rūmų) išduotos licencijos numeris ir dataĮmonės (įstaigos) įstatų arba nuostatų kopija2. Duomenys apie įmonės (įstaigos) veikląkokie skyriai ir jų skaičiusgydytojų ir jiems prilygintų specialistų skaičiusgydytojų, galinčių būti rezidentų vadovais, skaičius ir jų kvalifikacija (licencijos,sertifikatai)medicininė–diagnostinė įrangalovų skaičiusgydytų (konsultuotų) pacientų skaičius per paskutinius metuskokios procedūros (operacijos) atliekamosprocedūrų (operacijų) skaičius per metusatliekami laboratoriniai tyrimaiatliekami radiologiniai tyrimai127

atliekami kiti tyrimai3. Mokymo proceso aprūpinimo galimybėsBibliotekagaunami periodiniai mokslo ir medicinos praktikos leidiniaiPatalpos rezidentų studijoms (pvz., auditorijos, rezidentų kabinetas ir kt.)Interneto ryšys (bibliotekoje, skyriuose, rezidentų patalpose)4. Rezidentūros organizavimo galimybės įmonėje (įstaigoje)Rezidentūros programa (programos) ar ciklas (ciklai), kurie gali būti atliekamiįmonėje (įstaigoje)Maksimalus galinčių studijuoti įmonėje (įstaigoje) rezidentų skaičius5. Kita (Jums atrodanti svarbi) informacija, kuri suteiktų daugiau informacijos apieJūsų įmonę (įstaigą)Įmonės, įstaigos įgaliotas asmuoparašasData128

P5. Kiti priedaiVILNIAUS UNIVERSITETOREKTORIUSĮSAKYMASDĖL REZIDENTŪROS BAZIŲ2005 m. 05 mėn. 25 d. Nr. D - 236VilniusVadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugosministrų įsakymu patvirtintais Rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos nuostatais (2004 0617 Nr. ISAK-969/V-455 2 priedas) ir Vilniaus universiteto Rezidentūros bazių vertinimo iratrankos komisijos sprendimu, įsakau:1. Keturių metų laikotarpiui nuo 2005 09 01 iki 2009 09 01 tvirtinti šias rezidentūros bazes:1.1. VšĮ Vilniaus gimdymo namai;1.2. VšĮ Vilniaus psichosocialinės reabilitacijos centras;1.3. VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė;1.4. Valstybinis patologijos centras;1.5. VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė;1.6. VšĮ Antakalnio poliklinika;1.7. VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras;1.8. VšĮ Centro poliklinika;1.9. VšĮ Vilniaus miesto universitetinė ligoninė;1.10. Vilniaus priklausomybės ligų centras;1.11. Valstybinė Teismo psichiatrijos tarnyba prie SAM;1.12. VšĮ Respublikinė tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinė ligoninė;1.13. VšĮ Šeškinės poliklinika1.14. VšĮ Vilniaus rajono centrinė poliklinika;1.15. UAB „Sanitas Familiae“;1.16. UAB „Baltupių šeimos medicinos centras“,1.17. Lietuvos teisės universiteto Teismo medicinos institutas.2. Dviejų metų laikotarpiui nuo 2005 09 01 iki 2007 09 01 tvirtinti šias rezidentūros bazes:2.1. UAB „Northway medicinos centras“;2.2. UAB „SK Impeks Medicinos diagnostikos centras“;129

2.3. UAB „Pašilaičių šeimos medicinos centras‘.3. Vykstant Vilniaus m. sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizacijai ar atsiradus kitomsnenumatytoms aplinkybėms, suteikti teisę Rezidentūros bazių atrankos ir vertinimokomisijai koreguoti patvirtintų rezidentūros bazių veiklos laikotarpius.Rektoriusakad. B. JuodkaIšsiųsti: Doktorantūros ir rezidentūros sk., MedF, rezidentūros bazėmsS. Vaškevičienė, 2687093130

PATVIRTINTAVU prorektoriaus dr. A. Pikturnosįsakymu 2005 m. 09 mėn. 21 d. Nr. D-462ĮREGISTRUOTA__VU MF________________________(Registracijos vieta)__dekanato reikalų tvarkytoja_____(Atsakingo asmens pareigos)____Jolanta Kalinauskienė_________(Atsakingo asmens vardas, pavardė ir parašas)______________Nr.____________(Registracijos data ir numeris)REZIDENTO PRAKTINIO MOKYMO SUTARTIS______________________ Vilnius_____(sudarymo vieta)Vilniaus universitetas (toliau – aukštoji mokykla), atstovaujama VU MF podiplominiųstudijų prodekano doc. Algirdo Utkaus,veikiančio pagal Rektoriaus sakymą 2004 09 09 Nr. P - 1718,_______________________________________________________________________________________(sveikatos priežiūros įstaigos priimančios atlikti praktiką pavadinimas)(toliau –sveikatos priežiūros įstaiga) atstovaujama__________________________________________________,(vardas, pavardė, pareigos)veikiančio pagal________________________________________________________, bei rezidentas_______________________________________________________ _________________________(studijų programos pavadinimas, kursas, rezidento vardas, pavardė,_______________________________________________________________________________asmens kodas arba gimimo metai, nuolatinės gyvenamosios vietos adresas)vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos teisės aktais, sudaro šią sutartį:I. BENDROSIOS NUOSTATOS1. Ši sutartis sudaroma visam praktikos sveikatos priežiūros įstaigoje (toliau –praktika)laikotarpiui.2. Rezidentas atlieka praktiką, jeigu tai yra numatyta studijų programoje, pagal aukštosiosmokyklos parengtas praktikos programas. Vadovaujantis praktikos programa šioje sutartyje nurodoma:2.1. praktikos tikslas – įgyti (ciklo pavadinimas) praktikinius ir teorinius įgūdžius;2.2. uždaviniai - ……………………………………………………………………………...;2.3. praktikos trukmė (metais, mėnesiais arba savaitėmis) ir jos atlikimo laikas, nurodantpraktikos pradžią, pabaigą ir praktikos valandas (nuo…iki - nurodyti metus, mėn. dieną)2.4. kitos praktikos atlikimo sąlygos ir tvarka - ……………………………………………….II. AUKŠTOSIOS MOKYKLOS TEISĖS IR ĮSIPAREIGOJIMAI3. Aukštoji mokykla įsipareigoja:3.1. užtikrinti rezidento, siunčiamo atlikti praktiką, būtiną praktikai teorinį ir praktinįpasirengimą;131

3.2. kontroliuoti rezidento praktikos eigą ir prireikus kartu su sveikatos priežiūros įstaigosatsakingais darbuotojais (arba valstybės institucijos atsakingais valstybės tarnautojais) operatyviaispręsti iškilusias problemas, suteikiant rezidentui reikalingą pagalbą;3.3. iki praktikos pradžios suderinti su sveikatos priežiūros įstaiga siunčiamo rezidentopraktikos atlikimo užduotis;3.4. skirti praktikos vadovą – aukštosios mokyklos mokslo-pedagoginio personalo darbuotoją;3.5. papildomi aukštosios mokyklos įsipareigojimai – pervesti atlyginimą už vadovavimąrezidentui;4. Aukštoji mokykla turi teisę atšaukti rezidentą iš praktikos, jeigu:4.1. sveikatos priežiūros įstaiga rezidento praktikai nesuteikia praktikos atlikimo vietos pagalstudijų programą;4.2. rezidentas padaro praktikos drausmės pažeidimus;4.3. rezidentui nesuteikiamos praktinės galimybės vykdyti praktikos programos užduotis;4.4. neužtikrinami rezidentų darbo saugos ir sveikatos reikalavimai.III. ĮSTAIGOS TEISĖS IR ĮSIPAREIGOJIMAI5. Sveikatos priežiūros įstaiga įsipareigoja:5.1. suteikti rezidentui praktinio mokymo vietą ____________________________________________________________________________________________________________________,(praktinio mokymo vietos pavadinimas ir adresas)aprūpinti jį praktinio mokymo užduotimis, šių užduočių vykdymui reikiama dokumentacija,neatitraukti rezidento nuo praktinio mokymo užduočių vykdymo;5.2. organizuoti būtinus darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos instruktažus beisupažindinti rezidentus su specialiais įstaigai aktualiais dokumentais;5.3. vadovaujantis įstaigoje veikiančiais nuostatais užtikrinti rezidentui darbuotojų saugos irsveikatos bei higienos normas atitinkančias darbo sąlygas;5.4. vykdyti rezidento praktikos apskaitą bei iš anksto sudaryti rezidento darbo grafiką;pasibaigus praktikai pateikti charakteristiką bei praktikos įvertinimą;5.5. raštu informuoti aukštąją mokyklą apie praktikos drausmės pažeidimus, rezidentoneatvykimą į praktiką;5.6. papildomi įstaigos įsipareigojimai - …………………………………………….………………………………………………………………………………………………………….6. Sveikatos priežiūros įstaiga turi teisę sudaryti su rezidentu laikinąją darbo sutartį teisės aktųnustatyta tvarka.IV. REZIDENTO TEISĖS IR ĮSIPAREIGOJIMAI7. Rezidentas įsipareigoja:7.1. stropiai vykdyti praktinio mokymo užduotis; neatvykus į praktiką sveikatos priežiūrosįstaigoje, nedelsiant pranešti apie tai praktikos vadovui, nurodant priežastį, o ligos atveju – pateiktigydytojo pažymą.7.2. laikytis sveikatos priežiūros įstaigos nuostatų (įstatų) ir darbo tvarkos taisyklių, laikytipaslaptyje sveikatos priežiūros įstaigos komercines ir kitas paslaptis, jei praktikos metu gaus slaptų arnepageidaujamų platinti duomenų bei techninių dokumentų;7.3. užtikrinti informacijos naudojamos mokymo reikalams konfidencialumą, neplatinti irnenaudoti šios informacijos kitiems, ne su mokymo su mokymo reikalais susijusiems, tikslams;7.4. tausoti sveikatos priežiūros įstaigos turtą, už padarytą materialinę žalą atsakyti įstatymųnustatyta tvarka;7.5. laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos bei priešgaisrinės apsaugos taisyklių reikalavimų;7.6. parengti praktikos ataskaitą;7.7. papildomi rezidento įsipareigojimai: pateikti aukštajai mokyklai rezidentūros bazėsįvertinimą………………………………………………………8. Rezidentas turi teisę:8.1. gauti iš aukštosios mokyklos praktikos programą bei visą informaciją, susijusią supraktikos atlikimu;132

8.2. gauti iš sveikatos priežiūros įstaigos praktikos užduotis, kurios užtikrintų praktinių irteorinių įgūdžių įsisavinimą pagal rezidentūros programą.V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS9. Ši sutartis gali būti pakeista tik rašytiniu visų šalių susitarimu. Sutarties pakeitimai yraneatsiejama šios sutarties dalis.10. Ši sutartis gali būti nutraukiama:10.1. jei rezidentas pašalinamas iš aukštosios mokyklos teisės aktų nustatyta tvarka;10.2. jei rezidentas šiurkščiai pažeidžia sveikatos priežiūros įstaigos nuostatus (įstatus) irdarbo tvarkos taisykles;10.3. šalių susitarimu.11. Sutarties šalis praneša kitoms sutarties šalims apie sutarties nutraukimą ne vėliau kaipprieš 10 dienų.12. Visi ginčai, kurių sutarties šalys negali išspręsti geranoriškai ir susitarus,sprendžiami LR teisės aktų nustatyta tvarka.13. Ši sutartis įsigalioja nuo ________________ dienos ir galioja iki praktikos atlikimo ir visųkitų įsipareigojimų pagal šią sutartį įvykdymo.14. Ši sutartis sudaryta trim egzemplioriais, turinčiais vienodą teisinę galią, po vienąkiekvienai sutarties šaliai.ŠALIŲ REKVIZITAIAukštoji mokykla:Vilniaus universitetas, Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, AB Hansabankas, įm. k. 211950810,atsisk. sąsk. LT 377300010002455236, banko kodas 73000______________________________________________________________________________Nurodoma – aukštosios mokyklos paskirto praktikos vadovo vardas, pavardė, telefononumerisĮstaiga:__________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________Nurodoma – sveikatos priežiūros įstaigos vadovo vardas, pavardė, telefono numerisRezidentas:tel Nr. ________________Papildomai nurodoma – rezidento telefono numerisŠALIŲ PARAŠAI_______________________ _________________________ _____________________(aukštoji mokykla) (sveikatos priežiūros įstaiga) (rezidentas)133