VILNIAUS UNIVERSITETO MEDICINOS FAKULTETO ... - SMD

VILNIAUS UNIVERSITETOMEDICINOS FAKULTETOStudentų mokslinės draugijosLXIV konferencijaDARBŲ TEZĖSVILNIUS2012

VU MF STUDENTŲ MOKSLINĖ DRAUGIJAŠių metų balandžio 23 d. – gegužės 10 d. vyks 64-oji – VUMF Studentų mokslinės draugijos konferencija. Leidinys skirtasLietuvos medicinos visuomenei susipažinti su pastaraisiais metaisatliktais medicinos studentų moksliniais darbais. Leidinyjepateikiamos konferencijos darbų tezės. Tezių kalba netaisyta.VU MF SMD už tezėse pateiktą informaciją neatsako.Knygelėje pateikta informacija, tikimės, padės besidomintiemsmedicina susipažinti su kolegų moksline tiriamąja veikla,šios srities laimėjimais.Dėkojame visiems prisidėjusiems prie šio leidinio ir konferencijosorganizavimoVU MF SMD Valdyba2

VU MF 2011-2012 STUDIJŲ METAISDraugijos pirmininkas:Rokas GirčiusDraugijos mokslinis vadovas:prof.dr. Arvydas LaurinavičiusSvetainė internete:www.smd.mf.vu.ltBalandžio 23 d. – gegužės 5 d.vyks SMD darbų skaitymas sekcijoseGegužės 10 d., ketvirtadienį vyks plenarinėkonferencija, kurioje bus skaitomi geriausi darbai.Konferencija vyksVU MF, M.K. Čiurlionio g. 21/233

Mieli studentai,Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto vardu sveikinu visusStudentų mokslinės draugijos narius su kasmetine konferencija!Medicinos fakultetas – vienas didžiausių ir reikšmingiausiųnūdienos Vilniaus universitete. Fakulteto mokslininkai ne kartąyra pelnę Lietuvos mokslo premijas, skynę mokslo konkursų laurus,bendradarbiauja įvairiuose tarptautiniuose moksliniuoseprojektuose. Ne vienas jų savo mokslinę veiklą pradėjo Studentųmokslinėje draugijoje. Neatsitiktinai Medicinos fakulteto Studentųmokslinė draugija sėkmingai veikia ir tobulėja, yra dinamiška organizacija,formuojanti atvirą, komunikabilią, žingeidžią studentųbendruomenę.Linkiu, kad noras pažinti, ieškoti, domėtis visuomet būtų su Jumis– tik tuomet išsipildys posakis, iškaltas ant Vilniaus universitetosenosios observatorijos sienos: Hinc itur ad astra!Prof. habil. dr. Zita Aušrelė KučinskienėVilniaus universiteto Medicinos fakuleto Dekanė4

Mieli Kolegos,Vėl pavasaris, ir Studentų mokslinė draugija pražysta naujais darbais.Jūsų idėjos susitinka su mokslo metodologijos drausme, laisvamintis atkaklaus darbo dėka tampa mokslo vaisiumi. Nebūtinaitokiu, kurio tikėjotės. Puoselėkite savo jaunatvišką veržlumą irmokykitės kantrybės. Idėjos kuria pasaulį. Jūsų rankomis.Jūsų prof. dr. Arvydas LaurinavičiusVilniaus universiteto Medicinos fakulteto Studentų mokslinėsdraugijos mokslinis vadovas5

konferencijos rėmėjaiGeneralinis rėmėjasGeneralinis rėmėjas6

Neinvazyviai ir invazyviai nustatyto arterinio ir veninio plazmos atskiedimo skirtumokitimas priešoperacinės kristaloido infuzijos metu .................................... 40I-V kursų VU MF studentų pradinio gaivinimo efektyvumo vertinimas .................. 41Anestetikų įtaka citokinų pokyčiams gydant krūties vėžį chirurginiu būdu ............... 42Laboratorinių kraujo tyrimų reikšmė prognozuojant ligonių, sergančių sepsiu,išgyvenamumą . .................................................................. 43Ligonių, sergančių onkologinėmis kraujo ligomis mirštamumo, reanimacijos ir intensyviosiosterapijos skyriuje rizikos veiksniai .................................................. 44Kraujotakos pokyčiai palaikant skirtingą pneumoperitoneumą laparoskopinėscholecistektomijos metu ........................................................... 45Grybelinės infekcijos dažnis, rezistentiškumo pokyčiai ir priklausomybė nuo antibiotikųsuvartojimo reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje .............................. 46Vaistų nuo skausmo vartojimas skausmo klinikos pacientų tarpe ........................ 47Trombolizės, ištikus galvos smegenų infarktui, efektyvumą bei komplikacijassąlygojantys veiksniai ............................................................. 47Mirtingumo rizikos įvertinimas atliekant širdies operacijas – EuroSCORE ir EuroSCORE IIpalyginimas ..................................................................... 49Angiochirurgijos Būrelis .................................................. 50Vietinės komplikacijos po perkutaninės šlaunies arterijos kateterizacijos. Gydymo taktika .. 50Ekstrakranijinių slankstelinių arterijų endovaskulinio stentavimo atokieji rezultatai ....... 51Miego arterijų patikra ligoniams, sergantiems periferinių arterijų okliuzine liga ........... 52PAGET-SCHROETTER sindromo gydymas .......................................... 53Klubo ir arterijų žemiau kirkšnies raiščio angioplastikosrezultatų palyginimas ............................................................. 54Antiseptikų veiksmingumo palyginimas gydant S. aureus užkrėstas žiurkių žaizdas suimplantuotais kraujagyslės protezais ................................................ 55Lazerinės energijos bangos ilgių ir šviesolaidžių tipų poveikiovenos sienelei palyginimas ......................................................... 56Endokrinologijos būrelis ................................................. 57Diabetinės retinopatijos rizikos veiksniai ............................................ 57Cukrinio diabeto įtaka širdies ir kraujagyslių sistemaimiokardo infarkto metu ........................................................... 57Gastroenterologijos Būrelis ............................................. 59Pacientų, sergančių Krono liga, gyvenimo kokybės ir poreikių vertinimas ................ 59VU MF studentų mitybos ypatumai ................................................. 60Kognityvinė būklė sergant lėtiniu virusiniu C hepatitu ................................. 62Opiniu kolitu sergančiųjų gyvenimo kokybės įvertinimas .............................. 63Skrandžio epitelinių darinių epidemiologija .......................................... 64Skrandžio hiperplastiniai polipai ................................................... 648Gerontologijos būrelis .................................................... 65Vitamino D koncentracijos kraujyje ir kaulų mineralų tankio sąsajos moterims ........... 65Vyresnių nei 50 metų amžiaus vyrų kaulų mineralų tankio skirtumai, priklausomai nuometabolinio sindromo komponenčių skaičiaus ....................................... 66

Senyvo amžiaus vyrų fizinio aktyvumo sąsajos su kaulų mineralų tankiu ir raumenų jėga . .. 67Bisfosfonatų vartojimo taisyklingumas ir trukmė sergant pomenopauzine osteoporoze . .... 68Asmenų, patyrusių slankstelių lūžį, gyvenimo kokybės pokyčiai . ........................ 69Sveikatos priežiūros paslaugų poreikis po stuburo slankstelių lūžių ...................... 70Ūgio ir kūno masės subjektyvus ir objektyvus įvertinimas .............................. 71Kardiologijos būrelis ...................................................... 72Atsparumo klopidogreliui ryšys su ūmia stento tromboze ir ūmia in-stent restenoze ....... 72GMP gydytojų ir slaugos specialistų nestabilios krūtinės anginos diagnostikos ir pirmospagalbos teikimo įgūdžių analizė ................................................... 73GMP gydytojų ir slaugos specialistų ūminio miokardo infarkto diagnostikos ir pirmospagalbos teikimo įgūdžių analizė ................................................... 74Veiksniai lemiantys atipinę miokardo infarkto kliniką ................................. 75Antrinių prieširdžių pertvaros defektų perkateterinio uždarymo įtaka pacientųsimptomams ir širdies nepakankamumo funkcinei klasei .............................. 76Antrinių prieširdžių pertvaros defektų perkateterinio uždarymo įtaka pacientų širdieshemodinaminiams ir echokardiografiniams rodikliams ................................ 77Rizikos veiksniai lemiantys koronarinių kraujagyslių pažeidimą . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 78Veiksniai, lemiantys pacientų mirtingumą per vienerius metus nuo perkutaninėskoronarinės intervencijos atlikimo .................................................. 79Depresijos ir nerimo sutrikimų dažnis tarp pacientų, tirtų pagal pirminės prevencijosprogramą ....................................................................... 80Depresijos ir nerimo sutrikimų dažnis tarp koronarine širdies liga sergančių ligonių ....... 81Vidukraujagyslinio ultragarsinio širdies vainikinių arterijų tyrimo trijų skirtingųradiodažnuminės moduliacijos spektrinės analizės metodikų palyginimas aptinkantpadidintos rizikos aterosklerozines plokšteles ........................................ 82Vidukraujagyslinio ultragarsinio širdies vainikinių arterijų tyrimo trijų skirtingųradiodažnuminės moduliacijos spektrinės analizės ribų korekcijos metodikų trukmėspalyginimas ..................................................................... 83Faktoriai, įtakojantys ūmaus miokardo infarkto išgyvenamumą ......................... 84Vidukraujagyslinio ultragarsinio širdies vainikinių arterijų tyrimo grįžtamojo signaloradiodažnuminės moduliacijos spektrinės analizės rezultatų skirtumas tarp tyrėjų . ........ 85Vidukraujagyslinio ultragarsinio širdies vainikinių arterijų tyrimo grįžtamojo signaloradiodažnuminės moduliacijos spektrinės analizės atkartojamumas laike . ................ 86Laboratorinės diagnostikos būrelis ..................................... 87Ryšys tarp HPC ir CD34+ ląstelių periferiniame kraujyje skaičiaus ...................... 87HPC tyrimo, atliekamo hematologiniu analizatoriumi Sysmex XE-2100, pritaikymasklinikinėje praktikoje ............................................................. 88Morfologijos būrelis ...................................................... 891990 metais gimusių vaikų individuali pagrindinių svorio procentilių kaita nuo gimimoiki brendimo pabaigos (išilginio auksologinio Vilniaus miesto ir rajono vaikų tyrimoduomenimis) .................................................................... 891990 metais gimusių vaikų individuali pagrindinių ūgio procentilių kaita nuo gimimoiki brendimo pabaigos (išilginio auksologinio Vilniaus miesto ir rajono vaikų tyrimoduomenimis) .................................................................... 909

Pėdos anatominių ypatumų ir kūno parametrų ryšys .................................. 91Jaunuolių pėdos parametrų lytiniai skirtumai ir epochinė tendencija .................... 91Kaukolės matmenų epochiniai pokyčiai ............................................. 92Naujagimio kūno dydžio ir poodinio riebalinio audinio topografijos lytinis dimorfizmas ... 93Naujagimio kūno dydžio, motinos biotinių ir abiotinių veiksnių sąsajos .................. 94Ar požiūris į savo kūną iki nėštumo gali lemti naujagimio kūno dydį? ................... 95Skaidrintų vaisių preparatų kolekcijos analizė: istorija, įvertinimas, perspektyvos .......... 96Vilniaus miesto ikimokyklinio amžiaus vaikų fizinės būklės ypatumai ................... 97Rankos dominavimo paplitimas pagal veiksmų pirmumo, momentinės jėgos ir smulkiųjųplaštakos judesių nustatymo metodus (žvalgomasis tyrimas) ........................... 98Jaunų asmenų rankos dominavimas ir veiksmų pirmumas atliekant įvairius judesius(žvalgomasis tyrimas pagal R.C. Oldfield‘o klausimyną) ................................ 991990-ais metais gimusių Vilniaus miesto ir rajono vaikų individuali kūno masėsindekso raidos takų įvairovė pirmaisiais metais ir jos sąsajos su 17 metų KMI ............ 100Nefrologijos būrelis ...................................................... 101Galutinių glikozilinimo produktų įtaka inkstų funkcijos rodikliams tarp sergančiųjųmetaboliniu sindromu ............................................................101Ankstyvų arterioveninių jungčių trombozių išsivystymo hemodializuojamiemspacientams rizikos veiksnių nustatymas ............................................102Albumino koncentracijos šlapime vertinimas lyginant imunoturbidimetrinioir bromkrezolio žaliojo metodų rezultatus ...........................................103Periferinio kraujo CD8hCD57+ limfocitų kiekio kitimai kaip prognostinis žymuo, vertinantligonių, sergančių inkstų vėžiu, išgyvenamumą po radikalios nefrektomijos ..............103Histologiniai pakitimai protokolinėse ir indikacinėse transplantuotų inkstų biopsijose .....104Rezistentiškos gydymui hipertenzijos demografiniai duomenys, klinikinė charakteristikair gydymo ypatumai ..............................................................105Ryšys tarp tirpaus CD30 koncentracijos prieš inksto transplantaciją ir ūmios inkstotransplantato atmetimo reakcijos išsivystymo ........................................106Neuroangiochirurgijos būrelis ..........................................107Laiko nuo kaklo traumos iki operacijos ryšys su pooperacinėmis komplikacijomis ........107Pacientų, sergančių galvos smegenų glioblastomų navikais, išgyvenamumo vertinimaspo naviko pašalinimo operacijos. ...................................................108Meningiomų konsistencijos radiologiniai požymiai ir jų diagnostinė vertė ...............109Galvos smegenų kraujagyslinių malformacijų endovaskulinis gydymas ..................110Neurologijos būrelis ......................................................111Epilepsinės būklės epidemiologija, etiologija ir gydymo rezultatai Vilniaus mieste2005-2009 metais ................................................................111Epilepsinės būklės dažnio priklausomybė nuo laiko veiksnių ...........................112Kognityvinės funkcijos sergant epilepsija ............................................113Miego kokybė sergant Parkinsono liga ..............................................114Nuovargis sergant Parkinsono liga .................................................115Pacienčių, sergančių išsėtine skleroze, nuomonė apie išsėtinės sklerozės ir nėštumo sąryšį. . 11610

Odontologijos būrelis ....................................................117Ryšio tarp burnos higienos būklės ir žinių apie burnos ligų profilaktiką bei burnoshigienos įpročių vertinimas. .......................................................117Glicerino panaudojimo įtaka kompozito spalvos stabilumui ............................118Veiksniai, lemiantys motyvaciją pasirinkti medicinos ir odontologijos studijas ............119Veiksniai, lemiantys motyvaciją pasirinkti medicinos ir odontologijos rezidentūros studijas.120Įvairių specialybių gydytojų pasitenkinimas pasirinkta profesija . .......................121Burnos dugno pūlynų sukelėjai ir jų jautrumas antibiotikams ..........................121Šaknies kanalo turinio ir lipniojo sluoksnio, liekančių panaudojus reciprokiniusir rotacinius mašininius NiTi instrumentus, įvertinimas ...............................122Oftalmologijos būrelis ...................................................123Optikų oftalmologų žinios apie akių ligas. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 123Visuomenės žinios apie kataraktą ir glaukomą .......................................124Optometristų žinios apie akių ligas .................................................125Sausų akių sindromo ir su maistu bei maisto papildais gaunamo omega – 3 riebiųjų rūgščiųkiekio ryšys .....................................................................126Motinų rūkymo ryšys su neišnešiotų naujagimių retinopatija ..........................127Kontaktinių lešių nešiojimo ir sukeliamų nepageidaujamų reakcijų analizė ...............128Trimačių (3D) filmų įtaka regėjimui ................................................129Asmenų nuolat ar tam tikromis progomis nešiojančių kontaktinius lęšius priežiūrosypatumai .......................................................................129Onkologijos Būrelis .......................................................131Piktybinio kaulų čiulpų plazminių ląstelių klono nustatymo, taikant daugiaparametrinętėkmės citometriją, reikšmė diagnozuojant AL amiloidozę. ............................131Pacienčių, sergančių krūties vėžiu, išgyvenamumo priklausomybė nuo malonodialdehido koncentracijos kraujyje .................................................132IL-18 ir kreatinino pokyčių tyrimai gydant inkstų vėžį chirurginiu būdu .................133Farmakogenetiniai sporadiniu ir paveldimu krūties vėžiu sergancių pacienčių ypatumai ...134BRCA1/BRCA2 genų mutacijų nešiotojų rizikos veiksnių epidemiologinė analizė .........135Otorinolaringologijos būrelis ..........................................136Rūkymo įtaka balsui ..............................................................136Adenoidų hipertrofijos simptomų, galimų rizikos veiksnių ir komplikacijų analizė ........137Pučiamųjų instrumentų orkestro muzikantų klausos tyrimas ...........................138Ūžesio ausyse paplitimas jaunų žmonių amžiaus grupėje ..............................139Patologijos Būrelis ........................................................140MUM1 ir bcl6 imunohistocheminių žymenų ekspresijos analizės metodų palyginimasdifuzinėje didelių B ląstelių limfomoje ..............................................140Duktalinės karcinomos in situ histopatologinių bruožų ir imunohistocheminių potipiųheterogeniškumo vertinimas krūtų biopsijose ........................................141HER 2 imunohistocheminių reakcijų kokybės užtikrinimas skaitmeninės kontrolinių audiniųvaizdo analizės metodais ..........................................................142Fluorescencinės in situ hibridizacijos (FISH) HER2 geno amplifikacijos krūties vėžioaudinyje vertinimas skaitmeninės vaizdo analizės metodais ............................14311

Pediatrijos būrelis .........................................................145Naujagimių sergamumas konjugacine gelta 2009-2011m. ..............................145Vaikų žarnyno infekcijas sukeliančių patogeninių bakterijų atsparumas antibiotikams .....146Ūminiai atsitiktiniai vaikų apsinuodijimai 2003-2010 metais: kas, kuo ir kada? ...........147Vaikų tyčinių apsinuodijimų 2003 – 2010 metų analizė ................................148Periodinio karščiavimo sindromai Lietuvoje .........................................149Lipoproteinų koncentracijos kraujyje įtaka vaikų padidėjusiam arteriniamkraujospūdžiui ..................................................................150Vaikų invazinės meningokokinės infekcijos klinikinė ir bakteriologinė diagnostika ........151Kaip tėvai suvokia vaiko svorį apibūdinančius terminus ...............................152Tėvų suvokimas apie vaikų nutukimo profilaktiką ir gydymą ...........................153Nutukusių paauglių biocheminių lipidų apykaitos rodiklių ypatumai ...................154Giliai neišnešiotų naujagimių ankstyvojo periodo būklės ..............................155Vaikų reaktyvių ir nepatikslintų artritų bei sąnarių skausmų retrospektyvinė analizė. ......156Šiuolaikinis požiūris į naujagimių hiperbilirubinemijos diagnostiką ir gydymą ...........157Uždegiminės polineuropatijos vaikų amžiuje. ........................................158Rolando epilepsija sergančių vaikų mokymosi sunkumų ankstyvos diagnostikos svarbair įtaka ligos prognozei ...........................................................159Ar įsijautrinimas įkvepiamiems alergenams priklauso gimimo laiko? ....................160Vaikų hipertrofinės kardiomiopatijos (HKMP) klinikiniai ir demografiniai duomenys .....161Neurologijos skyriuje besigydančių vaikų tėvų žinios apie epilepsiją .....................162Visuomenės žinios ir požiūris į epilepsija sergančius vaikus ............................163Sergamumas įgimta biliarine atrezija Lietuvoje 1980 – 2011 m. .........................164Dažniausi infekcijų sukėlėjai vaikų intensyviosios terapijos skyriuje .....................165Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos būrelis .....................166Pacientų, nukreiptų operaciniam riešo kanalo sindromo gydymui RVUL ir VU SK Centrofiliale, epidemiologiniai aspektai. ..................................................166Psichiatrijos būrelis .......................................................167VULSK gastroenterologijos, reumatologijos ir onkologijos-chemoterapijos skyrių pacientųdepresiškumas bei jį veikiančių veiksnių analizė ......................................167Medikų patiriamas stresas ir jo sąsajos sudemografiniais rodikliais ..........................................................168Gydytojų psichiatrų ir psichiatrijos rezidentų bei studentųpatiriamo streso palyginimas ......................................................169VU MF studentų domėjimasis svorio kontrolės būdaisir jų ryšys su psichologine būkle ...................................................169Gimdyvių polinkio į depresiją vertinimas ...........................................170Mėnulio ciklo fazių įtaka hospitalizavimų į ūmios psichiatrijos skyrius dažniui ...........17112Psichoterapijos Būrelis ...................................................172Reguliaraus fizinio aktyvumo įtakos psichologiniam atsparumui įvertinimas .............172Priklausomybės nuo azartinių lošimų tyrimas ........................................173Homofobijos tyrimas Lietuvos miestų gyventojų tarpe. ................................174Lietuvių požiūris į psichinę sveikatą ................................................175Priklausomybės internetui ir somatinių nusiskundimų bei emocinės būklės sąsaja Vilniaus

kolegijų studentų ir Profesinių mokyklų mokinių tarpe ................................176Vilniaus kolegijų studentų ir Profesinių mokyklų mokinių asmenybių bruožų ir internetinėspriklausomybei ryšio tyrimas ......................................................177Psichologinio asmenybės atsparumo streso sąlygomis tyrimas .........................178Pulmonologijos Būrelis ...................................................179Plaučių arterijos trombinės embolijos simptomai ir rizikos veiksniai ....................179Plaučių arterijų trombinės embolijos apimties ryšyssu D-dimerų koncentracija kraujyje ................................................180Fibrobronchoskopijos radinių priklausomybė nuo amžiaus,lyties, histologinio plaučių vėžio tipo. ..............................................180Radiologijos Būrelis .......................................................181Širdies magnetinio rezonanso tomografijos reikšmėkardiomiopatijų diagnostikoje .....................................................181Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos būrelis ....................182Ligonių, besigydančių reabilitacijos skyriuose, motyvacija tęsti fizinį aktyvumąpo reabilitacijos sporto klubuose ...................................................182Neprofesionalių jėgos sportininkų apšilimo įpročiai, jų įtaka traumatiškumui ............183Ligonių, besigydančių reabilitacijos skyriuose, motyvacijos tęsti fizinį aktyvumą poreabilitacijos vertinimas. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 184Asmenų, atliekančių jėgos treniruotes, motyvai ir treniruočių struktūra .................185Tėvų nuomonė apie karate kyokushin treniruočių įtaką vaiko asmenybei ................185Nugaros skausmo paplitimas šokėjų tarpe ...........................................186Pilates treniruotes lankančių asmenų sveikatos pokyčiai ...............................187Asmenų, atliekančių jėgos treniruotę, raumenų jėgos vertinimas. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 18713-14 metų moksleivių traumatizmo kūno kultūros pamokose priežasčių analizė .........188Vilniaus Žemynos gimnazijos moksleivių sveikata2010 – 2011 metais ...............................................................189Šeimos medicinos būrelis ..................................................190Medicinos studentų žinios apie ūminį nazofaringitą ir antibiotikoterapiją ...............190Ankilozuojančio spondilito paplitimas Baltarusijos populiacijoje .......................191Jaunų žmonių padidėjusio kraujospūdžio ryšys su antropometriniais rodikliais ir sveikatoselgsenos ypatumais ...............................................................191Teismo medicinos Būrelis ..................................................192Kūdikių nužudymas: Teismo medicininis vertinimas ..................................192Fizinis vaikų smurtas prieš vaikus ..................................................193Vaikų destruktyvumas: nužudymas ir sunkus sveikatos sutrikdymas ....................194Traumatologijos ir ortopedijos Būrelis ................................194Ligonių, patyrusių terminių traumų ir gydytų Respublikinėje Vilniaus universitetinėjeligoninėje, klinikiniai ir epidemiologiniai aspektai ...................................194Ikihospitalinio laiko įtaka ligonių, gydytų RVUL terminių traumų skyriuje 2010-2011m,hospitalizacijos laikui, komplikacijų dažniui, išeičiai. ..................................19513

Perilunarinių riešo išnirimų chirurginio gydymo rezultatai ............................196Endoprotezuojamo klubo sąnario sukamųjų raumenų rekonstrukcijos eksperimentinisklinikinis tyrimas ................................................................197Urologijos būrelis .........................................................198Kombinuotos perkutaninės nefrolitotripsijos ir perkutaninės nefrolitotripsijos metodųefektyvumo palyginimas gydant inkstų akmenligę ....................................198Atsinaujinusio moterų šlapimo nelaikymo chirurginio gydymo būdai VUL‚ „Santariškiųklinikos‘‘ urologijos centre bei jų rezultatai ..........................................199Vaikų ir paauglių psichiatrijos bei psichoterapijos Būrelis ...........200Merginų valgymo sutrikimų ryšys su santykių šeimoje bei su draugais kokybe ............201Dietų paplitimas ir ypatumai jaunų merginų tarpe ....................................202Visuomenės sveikatos būrelis Būrelis ...................................203Naminiai gyvūnai Visagino miesto mokyklų mokinių aplinkoje ir mokinių žiniosapie gyvūnų įtaką vaikų savijautai bei sveikatai .......................................203Naminiai gyvūnai Visagino miesto mokyklų mokinių aplinkoje ir mokinių žinios apie gyvūnųįtaką vaikų savijautai bei sveikatai ..................................................204Bedarbių ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto studentų požiūris į maisto priedus ..205Geriamasis vanduo ir sveikata: tyrimai Varėnos rajone ................................206Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto medicinos studijų programos ir Lietuvos karoakademijos studentų patiriamo streso paplitimas .....................................207GERL sergančiųjų ligos trukmės rizikos veiksnių ir gyvenimo kokybės įvertinimas ........207Mitybos ypatumai 18-24 m. amžiaus asmenų grupėje .................................208Populiarios spaudos įtaka Vilniaus universiteto studentų mitybai .......................209Reabilitacijos komandos narių darbo sąlygų įvertinimas visuomenės sveikatos požiūriu ...2106, 8 ir 10-11 klasių mokinių nuomonė apie mokyklose dirbančių visuomenės sveikatospriežiūros specialistų mokiniams teikiamas paslaugas .................................211Linkuvos ir Pakruojo „Atžalyno“ gimnazijų moksleivių gyvenamosios aplinkosvertinimas ......................................................................212Virusinių hepatitų A, B, ir C serologinių žymenų paplitimas neatlygintinų kraujodonorų populiacijoje 2010-2011 m. .................................................213Utenos miesto ir rajono mokyklų 5-12 klasių mokinių asmens higienos įgūdžiai ..........214Vilniaus universiteto medicinos studentų ir gydytojų rezidentųžinios ir nuomonė apie klaidą medicinoje ...........................................215Kampilobakteriozės epidemiologiniai dėsningumai Vilniaus mieste 2001 – 2010 metais ...216Kraujo donorų ir jų nuomonės tyrimas .............................................216Visuomenės sveikatos I-IV kurso studentų fizinio aktyvumo įvertinimas ................217Kai kurių mikroklimato rodiklių (drėgnio, temperatūros) bei CO 2koncentracijosMedicinos fakulteto Didžiosios auditorijos aplinkos ore matavimų analizė ...............21814Kitos sritys ..................................................................219Pacientų konfidencialumo išlaikymas už ligoninės ribų: gydytojų požiūris šeimoskontekste .......................................................................219Konfidencialumo pažeidimas ar kolegiškumas? ......................................220Lėtinio C hepatito, esant pirmo genotipo infekcijai, antivirusinio gydymo efektyvumo

įvertinimas, skiriant pegiliuoto interferono ir ribavirino derinį pirmą kartą gydomiemsligoniams. ......................................................................221Kvantinių taškų stabilumo vandens ir kraujo tirpaluose tyrimai ........................222Vaikų chirurgijos būrelis .................................................223Vaikų lėtinio kalkuliozinio cholecistito gydymo rezultatai .............................223Vaikų lėtinio kalkuliozinio cholecistito ypatumai .....................................224Nevaisingumo rodikliai skirtingo amžiaus berniukų nenusileidusių sėklidžių biopsijose ...225Vaikų peritonito sukėlėjų paplitimas ir jautrumas antibiotikams 2006 – 2011 m. ..........225Chirurginės komplikacijos po vaikų inkstų transplantacijų. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 226Ambulatorinė pigmentinių darinių siaskopijos reikšmė ...............................227Dermatovenerologijos būrelis ..........................................228Moterų urogenitalinės sistemos Ureaplasma urealyticum ir Mycoplasma hominis jautrumasantibiotikams ...................................................................228Metinė moterų lytiškai plintančių infekcijų analizė ...................................228Candida genties mielių atsparumas priešgrybeliniams preparatams .....................229Kirpėjų odos priežiūros žinių ir įpročių tyrimas ......................................230Manikiūrą atliekančių darbuotojų odos priežiūros žinių ir įpročių tyrimas ...............231Hemodializuojamų ir transplantuotų inkstų ligomis sergančiųjų pacientų navikinių odospakitimų analizė .................................................................232Egzemos mokyklos nauda sergantiems atopiniu dermatitu .............................233Moterų makšties kandidozės nustatymas mikroskopiškai ir kultyvavimo pasėlyje būdu . ...234Gretutinių ligų paplitimas tarp sergančiųjų psoriaze gydytųstacionare Vilniuje ...............................................................235Genetikos būrelis ..........................................................236Kartotinių sekų skaičiaus įvairovės pokyčiai: «karštieji taškai» intelektinės negaliospatogenezėje . ...................................................................23615

Abdominalinės chirurgijos BŪRELISBūrelio pirmininkas: Pavel Petrik, VU MF 5 k.Mokslinis vadovas: dr. Paulius Žeromskas VU MFGastroenterologijos, nefrourologijos ir chirurgijos klinikaLėto pasažo vidurių užkietėjimo chirurginio gydymo rezultataiDarbo autorius(-iai): Vita Markauskaitė (5 k.), Ramunė Bunevičiūtė (5 k.).Darbo vadovas(-ai): Doc. Paulius Žeromskas (VULSK II Pilvo chirurgijosskyrius).Darbo tikslas: Įvertinti išplėstinės kairės hemikolektomijos veiksmingumągydant lėto pasažo vidurių užkietėjimą (LPVU), nustatyti ryšį tarp pašalintos žarnossegmento ilgio ir operacijos rezultato. Palyginti operacijos rezultatus po laparoskopiniųir laparotominių operacijų.Darbo metodika: VULSK II-ame Pilvo chirurgijos skyriuje atlikta anketinėapklausa. Buvo atrinkti 29 pacientai, kuriems 2004-2009 m. diagnozuotas LPVUir atlikta kairė hemikolektomija su transversorektostomija. Po operacijos buvo pateiktasklausimynas (Knowles-Eccersley-Scott Symptom Scoring System (KESS))ir įvertinti subjektyvūs vidurių užkietėjimo simptomai. Gauti duomenys palygintisu priešoperaciniais duomenimis. Statistinė analizė atlikta Microsoft Excel 2007programa.Rezultatai: Į pateiktus klausimus atsakė 21 (72,41%) pacientas, amžiaus vidurkis45±16,4 metų. Bendra KESS balų suma sumažėjo nuo 27,14 (prieš atliekant kairęhemikolektomiją) iki 12,09 (po operacijos), (p0,05). Labai pagerėjusią tuštinimosi kokybę po operacijos nurodo 10 (47,62%) pacientų, šiek tiek geresnę – 9 (42,86 %). Po operacijos, vidurių užkietėjimosimptomai nepakito 1 (4,76 %), o pablogėjusį tuštinimąsi nurodo 1 (4,76%) pacientas.Pašalintos žarnos segmento ilgio vidurkis 81,9±19,07 cm. Teigiami operaciniogydymo rezultatai nekoreliuoja su rezekuotos žarnos ilgiu (r=0,27; p>0,05). Komplikacijos:pooperacinis ileus pasireiškė 2 (16,67%) pacientams po laparotominėsoperacijos ir 1 (11,11%) – po laparoskopinės operacijos. Nebuvo užfiksuota diarėjosir išmatų nelaikymo atvejų. Po laparoskopinės operacijos 7 (77,78%) pacientaineturėjo jokių skundų, 1 (11,11%) – skundėsi skausmu kairėje klubinėje srityje ir 1(11,11%) pacientas teigė, jog operacija buvo neefektyvi. Po laparotominės operacijos8 (88,89%) pacientai neturėjo jokių skundų. 1 (8,33%) pacientas jautė diskomfortądėl meteorizmo ir 1 (8,33%) – skundėsi skausmu kairėje klubinėje srityje. 1(8,33%) pacientas nurodė, kad pagerėjimas atsirado praėjus vieneriems metams pooperacijos. Operacija buvo neefektyvi 1 (8,33%) pacientui.17

Išvados: Remiantis gautais rezultatais, galime teigti, kad išplėstinė kairė hemikolektomijayra geras chirurginio gydymo metodas. Nėra koreliacijos tarp pašalintosžarnos segmento ilgio ir operacijos rezultato. Operacijos būdas (laparoskopinėar laparotominė) vidurių užkietėjimo simptomams įtakos neturi.Aldosteronomų chirurginio gydymo būdo pasirinkimasDarbo autorius(-iai): Marius Kryžauskas (4 k.).Darbo vadovas(-ai): Prof. dr. (HP) Virgilijus Beiša (VU MF Gastroenterologijos,nefrourologijos ir chirurgijos klinika).Darbo tikslas: Išanalizuoti mažų antinksčių navikų (aldosteronomų) chirurginiogydymo būdų privalumus ir trūkumus.Darbo metodika: Atliktas 31 paciento, operuoto 2002-2011 m. Vilniaus universitetoligoninėje „Santariškių klinikos“ Pilvo chirurgijos centre dėl aldosteronomų,retrospektyvinis tyrimas. Prieš operaciją instrumentiniais neinvaziniais tyrimais(sonoskopija, KT/MBR) visiems ligoniams buvo nustatyti aldosteronomų dydžiai.Adrenalektomijos atliktos šoniniu laparoskopiniu (A grupė (n=6), endoskopiniuretroperitoniniu (B grupė (n=20), SILS (Single Incision Laparoscopic Surgery) irSARA (Single Access Retroperitoneoscopic Adrenalectomy) (C grupė (n=5) būdais.A ir B grupės 70% pacientų ir C grupės visus pacientus operavo vienas chirurgas.Palyginta įvairių adrenalektomijos būdų operacijų trukmė, operacijos ir pooperacinėskomplikacijos. Įvertinta minimaliai invazinių adrenalektomijų galimybė.Rezultatai: Pagal pacientų amžių (55±18 / 56±10 / 58±11), kūno masės indeksą(29±3.7 / 28±3.4 / 30±2.7), vidutinį naviko dydį (20±4 / 21±10 / 14±3) pacientųgrupės buvo vienodos. A grupės pacientų operacijos vidutinė trukmė buvomažesnė nei B grupės (91±23 / 118±57 min). Operuojant šoniniu laparoskopiniubūdu, dešiniojo antinksčio operacijų trukmė ilgesnė nei kairiojo (105±26 / 77±6min). Operuojant endoskopiniu retroperitoniniu būdu – atvirkščiai: dešiniojo antinksčiooperacijų trukmė mažesnė nei kairiojo (109±50 / 126±57 min). C grupėspacientams dėl vieno pjūvio labai geras kosmetinis vaizdas, tačiau vidutinė operacijostrukmė buvo ilgesnė nei A ir B grupės pacientams (144±88 / 91±23 / 118±57min). Vienam pacientui SARA metodas konvertuotas į endoskopinį retroperitoninį,vėliau – į laparoskopinį. Operacijos ir pooperacinių komplikacijų nebuvo.Išvados: Vertinant metodo minimalų invazyvumą, galimybę ir paprastumąkonvertuoti į kitą endoskopinį operacinį būdą, šalinant aldosteronomas, SARAyra pirmo pasirinkimo operacinis metodas.Morbidinis nutukimas ir kepenų pakitimai 2 tipo cukriniu diabetusergantiems pacientamsDarbo autorius(-iai): Karolis Čekas (5 k.).Darbo vadovas(-ai): Dr. Žydrūnė Visockienė (VUL SK Endokrinologijos centras).18

Darbo tikslas: Įvertinti nutukusių, 2 tipo cukriniu diabetu sergančiųjų metaboliniusir svorio pakitimus hepatosteatozės ir steatohepatito grupėse.Darbo metodika: Prospektyviniame tyrime dalyvavo 103 morbidiniu nutukimu(kūno masės indeksas (KMI) >35 kg/m2) sergantys pacientai, kuriems2009-2010 metais Vilniaus universiteto ligoninės „Santariškių klinikos“ Pilvo chirurgijoscentre buvo atlikta laparoskopinė skrandžio apjuosimo operacija svoriuimažinti bei jos metu paimta kepenų biopsija. Iš grupės buvo atrinkti 33 pacientai,sergantys 2 tipo cukriniu diabetu, ir pagal histologinius rezultatus suskirstytiį hepatosteatozės (17 pacientų) ir steatohepatito (13) grupes. Vertinti duomenys:pacientų amžius, lytis, biocheminiai kepenų ir gliukozės apykaitos rodikliai, svorispradžioje ir metai po operacijos. Duomenų analizė atlikta SPSS 20.0 programa.Rezultatai: Tiriamąją grupę sudarė 12 vyrų (40%) ir 18 moterų (60%), vidutinisamžius 49,4±10,9 metai. Hepatosteatozės ir steatohepatito grupėse: 1) statistiškaipatikimai prieš operaciją skyrėsi – svoris p=0,001, perteklinis svoris (PS)p=0,002, KMI p=0,010, perteklinis KMI p=0,010, trigliceridai p=0,020, alaninaminotransferazėp=0,029, šarminė fosfatazė p=0,035, insulinas p=0,031; po operacijos–PSsumažėjimas, išreikštas procentaisp=0,047, perteklinio KMI sumažėjimas,išreikštas procentais p=0,047, riebalinės kūno masės sumažėjimas, išreikštasprocentais p=0,034; 2) kiti svorio ir biocheminiai rodikliai atspindėjo didesniųsutrikimų tendenciją steatohepatito grupėje, tačiau reikšmingai nuo hepatosteatozėsgrupės nesiskyrė.Išvados: Histologiniai pakitimai, būdingi steatohepatitui, nustatyti pacientams,turintiems didesnį pradinį kūno svorį, trigliceridų ir insulino koncentracijasbei labiau pakitusius kepenų biocheminius rodiklius. Sergantys steatohepatituneteko mažiau svorio po laparoskopinės skrandžio apjuosimo operacijos, lyginantsu hepatosteatozės grupe.Ūminio perforuoto apendicito gydymo patirtis VGPULDarbo autorius(-iai): Viktor Asejev (6 k.).Darbo vadovas(-ai): doc. m. dr. Juozas Stanaitis (Všį Vilniaus greitosios pagalbosuniversitetinė ligoninė, Bendrosios chirurgijos centro vadovas. Gastroenterologijos,nefrourologijos ir chirurgijos klinika.).Darbo tikslas: Išanalizuoti tyrimų ir gydymo metodus bei gydymo rezultatuspacientų, sirgusių ūminiu perforuotu apendicitu nuo 2008m. iki 2012m., ir palygintišiuos duomenis su kitomis tirtomis trimis grupėmis.Darbo metodika: Atliktas retrospektyvinis tyrimas. Išanalizuota 286 pacientų,kuriems 2008-2012 m. dėl ūminio perforuoto apendicito VGPUL bendrosioschirurgijos centre buvo atlikta operacija, ligos istorijos. Vertintos ligos užleistumopriežastys, echoskopinio tyrimo efektyvumas, gydymo rezultatai, gydymo efektyvumasbei komplikacijos. Palyginti šie duomenys su anksčiau tirtomis grupėmi.Rezultatai: Tiriamos šios grupės pacientų bendras amžiaus vidurkis 49,5(±18,1)m. Vyrų 163 (56,99%), moterų 123 (43,01%). Iki atvykimo į ligoninę paci-19

entai vidutiniškai sirgo apie 60val. (±55val.). 129 (45%) pacientų kreipėsi į GMP,74 (26%) – į PSPĮ, 61 (21%) atvyko pats, 22 (8%) buvo atsiųsti iš kitos ligoninės.Nustatytos 24 (8,39%) klaidingos kitų siuntusių įstaigų diagnozės. Echoskopinistyrimas atliktas 133 (46,5%) pacientams, kurio metu 100 (79,2%) nustatyta ūminioperforuoto apendicito diagnozė. 250 (87,41%) buvo nustatyta teisinga hospitalinėdiagnozė, o likusiems 36 (12,59%) – klaidinga. Vidutinis laikas nuo atvykimoį ligoninę iki operacijos 9val. (±14,5val.). Pūlingų komplikacijų pasitaikėskiriant antibiotikus(AB) 33 (11,54%) prieš operaciją (OP), 21 (7,34%) OP metuir 31 (10,84%) po OP. Paskyrus antibiotikus prieš OP gulėjimo trukmė buvo 8,1d.(±3,7d.), OP metu – 8,9d. (±5,9d.), po OP – 9,7d. (±4,9d.), p

tirtų VULSK Radiologijos ir branduolinės medicinos centre nuo 2010m. spaliomėn. iki 2011m. rugpjūčio mėn. kompiuterinės tomografijos angiografijos duomenis.Naudota 2011 metais mūsų pasiūlyta kepenų veninės kraujotakos klasifikacija.Statistinė analizė atlikta SPPSv20.Rezultatai: Tirti 159 (34,9%) vyrai ir 296 (65,1%) moterys, vidutinis tiriamųjųamžius 57,33 (±15,07) metų. Didžiųjų kepenų venų duomenys – I gr.- 15(3,3%)pacientų (Ia-10(2,2%), Ib– 2(0,4%), Ic– 1(0,2%), Id– 2(0,4%)); II gr.– 426(93,6%)(IIa1– 78(17,1%), IIa2– 72(15,8%), IIa3– 41(9,0%), IIa4– 45(9,9%), IIb1– 34(7,5%),IIb2– 37(8,1%), IIb3– 12(2,6%), IIb4– 25(5,5%), IIc1– 15(3,3%), IIc2– 25(5,5%),IIc3– 13(2,9%), IIc4– 29(6,4%)); III gr.– 3(0,7%) (IIIa– 2(0,4%), IIIb– 1(0,2%)); IVgr.– 4(0,9%) (IVa gr. – 1 (0,2%), IVb gr. – 3(0,7%)); V gr.– 7(1,5%). Grupės statistiškaireikšmingai skiriasi tarpusavyje (p

dėl storosios žarnos divertikulinės ligos VULSK Pilvo chirurgijos centre atliktaoperacija, tyrimas. Į tyrimą buvo įtraukti 76 pacientai. Panaudojant VULSK Pilvochirurgijos centro doc. dr. E. Poškaus sukurtą klausimyną telefonu buvo apklausti27 pacientai (40,3%). Į tyrimą neįtraukti 49 pacientai, atsisakę atsakyti į anketosklausimus (42; 55,26%) ar mirę (7; 9,21%). Vertinta operuotų ligonių savijauta priešir po operacijos, skausmų pobūdžio, tuštinimosi pasikeitimas ir pakartotinų hospitalizavimųskaičius po operacijos bei pacientų pasitenkinimas atlikta operacija.Rezultatai: Laparotomija (LT) atlikta 18 (66,67%), o laparoskopija (LS) – 9(33,33%) pacientams. Hospitalizavimo trukmė ligonių, kuriems atlikta: LT –19,56±9,82 d., LS – 9,67±5,18 d. Pooperacinės komplikacijos – 7 (38,89%) ligoniamspo LT, po LS – nebuvo. Ligonių savijauta po operacijos lyginant su savijautaprieš operacija, kuriems atlikta LT ir LS: daug geriau – 14 (77,78%) ir 7 (77,78%),truputį geriau – 2 (11,11%) ir 0 (0,00%), jokio skirtumo – 2 (11,11%) ir 1 (11,11%)atitinkamai; 1 (11,11%) ligoniui po LS – daug blogiau. Skausmų pobūdis po operacijosligonių, kuriems atlikta LT ir LS: išnyko – 13 (72,22%) ir 8 (88,89%), sumažėjo– 1 (5,55%) ir 1 (11,11%) atitinkamai, 1 (5,55%) ligoniui po LT – vos jaučiamas,3 (16,67%) – jokio pokyčio. Tuštinimasis po operacijos ligonių, kuriems atlikta LTir LS: nepasikeitė – 9 (50,00%) ir 4 (44,45%), dažnesnis – 6 (33,33%) ir 3 (33,33%),retesnis – 3 (16,67%) ir 2 (22,22%) atitinkamai. Dėl panašių pilvo skausmų pakartotinailigoninėje gulėjo 1 (11,11%) ligonis po LS. Operacijos rezultatais po LT irLS labai patenkinti 15 (83,33%) ir 6 (66,67%) pacientai, patenkinti – 3 (16,67%) ir2 (22,22%) atitinkamai, 1 (11,11%) ligonis po LS – nepatenkintas.Išvados: Laparoskopinė operacija yra lydima trumpesnės hospitalizavimo trukmės(9,67±5,18 d., p

Rezultatai: 16 (41,03%) pacientų buvo atlikta rektosakropeksija (RP), 8(21,51%) – RP su storosios žarnos rezekcija (SŽR), 4 (10,26%) – RP su m. levatorplastika (LP), 11 – RP+SŽR+LP. Pacientų operacinio gydymo rezultatai įvertintipo 48,9 (4,5-73,6) mėn. po operacijos. Simptomų pagerėjimas po operacijos: 11(28,2%) pacientų – puikus, 13 (33,33%) – geras; RP+SŽR+LP grupėje – 7 (63,6%)ir 4 (36,4 %), RP grupėje – 3 (14,3%) ir 8 (38,1%), RP+SŽR grupėje – 1 (12,5%) ir 1(12,5%), RP+LP grupėje – 0 (0,0%) ir 0 (0,0%), atitinkamai. Statistiškai patikimasKESS pokytis (Δ KESS) gautas RP+SŽR+LP grupėje – 14, iki operacijos – 27,1, po– 13,1 (p < 0,0001); RP grupėje Δ KESS – 1,13 (p=0,68), RP+SŽR grupėje Δ KESS– 5,88 (p=0,08), RP+LP grupėje Δ KESS – 0 (p=0,0024) atitinkamai.Išvados: Rektosakropeksija, kaip vienintelis gydymo būdas, nepagerina simptomųobstrukcine defekacija sergantiems pacientams. Rektosakropeksija + storosiosžarnos rezekcija sumažina simptomų sunkumą obstrukcine defekacija sergantiemspacientams, bet gauta p > 0,05, taigi gautas pokytis po operacijos nėrastatistiškai patikimai reikšmingas. Rektoskaropeksija + storosios žarnos rezekcija+ m. levator plastika ženkliai sumažina simptomų sunkumą obstrukcine defekacijasergantiems pacientams (p < 0,05) ir yra tinkamesnis gydymo būdas, negurektosakropeksija + storosios žarnos rezekcija.Akušerijos ir ginekologijos būrelisBūrelio pirmininkas: Diana Šragytė, VU MF 6 k.Mokslinis vadovas: dr. Mindaugas Šilkūnas VU MF Akušerijos irginekologijos klinikaPremenstruacinio sindromo (PMS) ir premenstruacinio disforiniosindromo (PMDD) paplitimo ir juos veikiančių veiksnių analizėDarbo autorius(-iai): Živilė Vasiliauskaitė (5 k.), Agnė Vaičiūnaitė (5 k.).Darbo vadovas(-ai): dr. Mindaugas Šilkūnas (VU MF Akušerijos ir ginekologijosklinika).Darbo tikslas: Išsiaiškinti premenstruacinio sindromo ir premenstruaciniodisforinio sindromo paplitimą studenčių tarpe ir juos veikiančius biologinius, fiziologiniusir gyvensenos veiksnius.Darbo metodika: Atlikta anketinė apklausa. Tyrimo vieta: Viniaus UniversitetoMedicinos, Filosofijos, Gamtos mokslų, Filologijos fakultetai, Vilniaus Edukologijosuniversitetas ir Vilniaus Technologijų ir Dizaino kolegija. Į tyrimą pateko221 moteris, amžius 20,7±2,1 m. Į galutinę analizę pateko 200 moterų. Moterys,vartojančios psichiką veikiančius vaistus ir netinkamai užpildžiusios anketą buvoneįtrauktos į analizę. Pagal DSM-IV (the 4th edition of the Diagnostic and StatisticalManual of Mental Disorders) diagnostinius kriterijus, tiriamosios buvo suskirstytosį dvi grupes: į tiriamųjų grupę pateko moterys sergančios kliniškai reikšmin-23

gu PMS ir PMDD [A], o į kontrolinę grupę pateko moterys, nesergančios PMS [B].Šios dvi grupės buvo lyginamos pagal ginekologinę anamnezę, alkoholio vartojimą,rūkymą, KMI ir fizinį aktyvumą. Duomenys apdoroti IBM SPSS 20.0 programa.Rezultatai: Iš 200 tiriamų moterų kliniškai reikšmingas PMS nustatytas 65moterims (32,5%), PMDD nustatytas 28 moterims (14,0%). Galutinė statistinėanalizė parodė, kad rūkančios moterys statistiškai patikimai dažniau serga kliniškaireišmingu PMS/PMDD (p=0,039). [A] grupėje statistiškai patikimo ryšiosu KMI, fiziniu aktyvumu, alkoholio vartojimu, menarchės amžiumi, mėnesiniųciklo reguliarumu ir trukme, mėnesinių trukme, hormoninių kontraceptinių priemoniųvartojimu nenustatyta (p

tmą, buvo trumpesnis po laparoskopinės operacijos (7,0±5,4 savaitės) nei laparotominės(9,0±5,1 savaitės), tačiau skirtumas nėra statistiškai patikimas (p > 0,05).Skirtumas statistiškai nereikšmingas ir lyginant laiką iki lytinių santykių pradžios(atitinkamai 10,7±6,1 savaičių ir 12,0±0,0 savaičių, p > 0,05). Lyginant laiką ikiįprastų buities darbų atlikimo pradžios, laparoskopines operacijas patyrusių moterųjis buvo trumpesnis (2,0±1,4 savaitės) nei laparotomines (6,0±4,1 savaitės),p < 0,05. Nė viena laparoskopiniu būdu operuota moteris nevartojo vaistų nuoskausmo. Iš 9 laparotominiu būdu operuotų moterų 3 moterys vartojo vaistusskausmo. Sveikimo periodą po laparoskopijos penkios pacientės įvardino kaiplengvą, viena – vidutinio sunkumo, po laparotomijos – keturios kaip lengvą, keturios– vidutinio sunkumo ir viena – sunkų, statistiškai skirtumas nereikšmingas(p > 0,05). Pooperacinio laikotarpio eigą vertinant balais, skirtumas taip pat statistiškainereikšmingas, p > 0,05.Išvados: Po laparoskopinių limfonodektomijų pacientės greičiau pradėjo atliktibuities darbus. Daugiau moterų po laparotominės operacijos vartojo vaistusnuo skausmo. Moterys, patyrusios laparoskopinę išplėstinę histerektomiją sulimfonodektomija, greičiau grįžo į įprastą gyvenimo ritmą, lytinį gyvenimą beigeriau vertino pooperacinio sveikimo periodą, tačiau skirtumas nėra statistiškaipatikimas.Laparoskopinių ir laparotominių išplėstinių histerektomijų sulimfonodektomija ypatumaiDarbo autorius(-iai): Aistė Milaknytė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): dr. Gediminas Mečėjus (VU MF Akušerijos ir ginekologijosklinika).Darbo tikslas: Palyginti laparoskopinių išplėstinių histerektomijų su limfonodektomijadėl gimdos kūno piktybinio susirgimo operacijų komplikacijasir operacijų radikalumą su išplėstinėmis laparotominėmis histerektomijomis.Darbo metodika: Atlikta retrospektyvinė VMKL Akušerijos ir ginekologijos klinikos2011m. medicininės dokumentacijos analizė. Įtraukimo kriterijai – gimdoskūno piktybinio naviko diagnozė ir atlikta išplėstinė histerektomija su limfonodektomija.Vertintas perioperacinis kraujavimas ir nukraujavimas kaip komplikacijabei pašalintų klubinių limfmazgių skaičius kaip operacijos radikalumas.Statistinė duomenų analizė atlikta SPSSv.17.0, skirtumai laikomi statistiškai reikšmingais,kai p < 0,05.Rezultatai: Detaliai analizei atrinktos 7 laparoskopinės ir 10 laparotominiųišplėstinių histerektomijų su limfonodektomija. Moterų amžius atitinkamai62,6±13,1 metų ir 60,3±9,3 metų. Laparoskopinių operacijų metu viena moterisneteko 500 ml kraujo, laparotominių operacijų metu dvi moterys neteko po 500ml ir viena – 200 ml kraujo. Laparoskopiniu būdu buvo pašalinta daugiau klubiniųlimfmazgių (15,3±9,1) nei laparotominiu (11,1±5,3), tačiau skirtumas statistiškainereikšmingas (p > 0,05). Kairiųjų limfmazgių pašalinta atitinkamai 8,7±5,5 ir25

6,0±3,0, dešiniųjų – 6,6±3,9 ir 5,5±3,3. Statistiškai skirtumas nėra patikimas, p >0,05.Išvados: Laparoskopinė išplėstinė histerektomija su limfonodektomija dėlgimdos kūno piktybinio naviko radikalumu ir operacinių komplikacijų sunkumunėra blogesnė už laparotominę išplėstinę histerektomiją su limfonodektomija.Svorio įtaka nėščiųjų hipertenzijaiDarbo autorius(-iai): Aistė Milaknytė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): doc. J. Zakarevičienė (VU MF Akušerijos ir ginekologijosklinika).Darbo tikslas: Įvertinti moters svorio prieš nėštumą bei nėštumo metu priaugtosvorio įtaką nėščiųjų hipertenzijai.Darbo metodika: Atlikta retrospektyvinė 2010 m. VMKL Akušerijos ir ginekologijosklinikos 4624 gimdymo istorijų analizė. Tiriamoji grupė – 163 moteryssu nėščiųjų hipertenzija (įtraukimo kriterijai – vienvaisis nėštumas ir du ardaugiau kartų išmatuotas arterinis kraujo spaudimas (AKS) ≥ 140/90 mmHg po20 nėštumo savaitės) bei kontrolinė grupė – 190 moterų ( įtraukimo kriterijai –vienvaisis nėštumas, AKS < 140/90 mmHg visą nėštumo laikotarpį). Kontrolinėgrupė atrinkta naudojant sistemingą atsitiktinę atranką, įtraukiant kas 24 moterį.Apskaičiuotas nėščių moterų kūno masės indeksas (KMI) iki 11 nėštumo savaitėsir įvertintas svorio prieaugis per nėštumą. KMI reikšmės vertintos pagal PSO rekomendacijas2004 m.Rezultatai: Tiriamosios grupės moterų amžius 30,4±5,6, kontrolinės –30,3±5,0 metų. Tiriamosios grupės moterų KMI 27,2±6,9, priaugta svorio 14,3±5,8kg. Kontrolinės grupės – atitinkamai 21,6±3,0 ir 14,5±5,1 kg. KMI tarp grupiųstatistiškai patikimai skiriasi (p < 0,05). Iš visų tirtų nėščiųjų (354) antsvorį turėjo48 ( 13,6%) moterys, 29 (60,5%) iš jų turėjo padidėjusį AKS, skirtumas statistiškainepatikimas (p > 0,05). Nutukusių moterų pagal KMI iš viso buvo 52 (14,4%), iš jų49 (94,2%) turėjo padidėjusį AKS. Nutukusios moterys statistiškai patikimai dažniausirgo nėščiųjų hipertenzija ( p < 0,05). Visoms nėščiosioms, nėštumo metupriaugusioms > 30 kg, buvo diagnozuota nėščiųjų hipertenzija. Koreliacija tarpantsvorio ir nėščiųjų hipertenzijos bei tarp priaugto svorio ir nėščiųjų hipertenzijosbuvo silpna ( r < 0,3), o tarp nutukimo ir hipertenzijos – vidutinė (r=0,4).Išvados: 1. Nėščiųjų hipertenzija dažniau sirgo nutukusios nei turinčios antsvorįar normalų kūno svorį moterys. 2. Nėščiosios, nėštumo metu priaugusios >30 kg svorio, statistiškai patikimai dažniau sirgo nėščiųjų hipertenzija.Laparoskopinės ir laparotominės miomektomijos operacijų irperioperacinio laikotarpio palyginimasDarbo autorius(-iai): Indrė Kuropatkinaitė (5 k.).Darbo vadovas(-ai): dr. Gediminas Mečėjus (VU MF Akušerijos ir ginekolo-26

gijos klinika).Darbo tikslas: Palyginti laparoskopinių ir laparotominių miomektomijų operacijųmetodus, perioperacinį laikotarpį ir su juo susijusius veiksnius.Darbo metodika: Atlikta retrospektyvinė ligos istorijų analizė. Tirtos moterys,kurioms miomos šalintos VMUL Ginekologijos skyriuje 2005 – 2007 m. laparotominiuir 2011 m. laparoskopiniu būdu. Įtraukimo į tyrimą kriterijai: atliktassimptominės miomos pašalinimas. Vertinti duomenys: pašalintų miomų svoris,dydis, operacijos ir pooperacinės hospitalizacijos trukmė, perioperacinės komplikacijos(kraujavimas, karščiavimas, operacinių siūlių nelaikymas, hematoma).Moterys suskirstytos į 2 grupes: I gr. – laparoskopinė miomektomija (LM), II gr. –laparotominė miomektomija (LapM). Duomenys rinkti ir apdoroti MS Excel 2007ir SPSS 19.0 programomis. Skirtumas laikytas statistiškai patikimu, kai p

– 2007 m. laparotominė miomektomija (LapM). Viso nuosekliai apklausta pagaloriginalią anketą 30 (15 LM ir 15 LapM būdu operuotų) moterų. Anketą sudarė 8klausimai: 1 dichotoninis, 3 atviri ir 4 uždari. Anketoje vertintas skausmo stiprumasuždarais klausimais, kurie konvertuoti į balų sistemą, suskirstytą intervalaispo 2,5 balo. Anketoje vertintas sveikimo laikas, skausmo stiprumas, pakartotiniooperacijos metodo pasirinkimas, simptomų intensyvumas po gydymo. Moteryssuskirstytos į 2 grupes: I gr. – LM, II gr. – LapM. Duomenys rinkti ir apdoroti MSExcel 2007 ir SPSS 19.0 programomis. Skirtumas laikytas statistiškai patikimu, kaip

atliktas Vilniaus miesto klinikinės ligoninės, akušerijos ir ginekologijos klinikos,ginekologijos skyriuje. Apklausa vyko 2012 metų sausio – kovo mėnesiais. Dalyvautiapklausoje kviestos 72 moterys. Užpildyti anketas sutiko 30 dalyvių. Statistinėduomenų analizė atlikta naudojant SPSS 16 ir Microsoft Excel programas.Rezultatai: Apklausoje dalyvavo moterys nuo 18 iki 43 metų. Daugiausiaiapklaustos 25 – 34 metų moterys (43 proc.). 17 proc. apklaustų moterų neturivaikų, 83 proc. augina bent vieną vaiką. 90 proc. apklaustųjų praeityje po gimdymožindė ne daugiau nei 6 mėn. 54 proc. moterų yra ištekėjusios, 32 proc. turigyvenimo draugą, o 14 proc. yra vienišos. 53 proc. apklaustų moterų nutraukėnėštumą pirmą kartą. Įvertinus Hamiltono skale moterų nerimo lygį, statistiškaipatikimai nustatyta, kad moterys, kurios nutraukia nėštumą pirmą kartą, patiriadidesnį nerimą (p=0,008). Stiprų nerimą patyrė 44 proc. pirmą kartą nėštumą nutraukusiųmoterų. Nustatytas statistiškai patikimas tiesioginis ryšys tarp moterų,kurios nenori turėti vaikų, ir moterų, kurios nebijo, kad po nėštumo nutraukimonebegalės turėti daugiau vaikų (p=0,0001). Gauta statistiškai patikima atvirkštinėpriklausomybė tarp nėštumo nutraukimų skaičiaus ir išsilavinimo (p= 0,008). 43proc. dalyvių nurodė, kad viena iš apsisprendimo priežasčių yra bloga materialinėpadėtis, 37 proc. moterų ir 27 proc. vyrų nenori turėti šio vaiko, 10 proc. nurodė,kad priežastis yra nebaigti mokslai. Nėštumo nutraukimą pasirinkusios moterysjaučia miego sutrikimus (76 proc.), įtampą (88 proc.), prislėgtumo jausmą (80proc.), nerimavimą (68 proc.), kardiologinius sutrikimus (60 proc.).Išvados: Moterys, kurios nutraukia nėštumą pirmą kartą, patiria didesnį nerimą.Moterys, kurios daugiau nebenori turėti vaikų, nebijo, kad po nėštumo nutraukimogali daugiau ir nepastoti. Išsilavinimas turi įtaką nėštumo nutraukimųskaičiui. Dažniausia nėštumo nutraukimo priežastis yra bloga finansinė padėtis irmoters nenoras susilaukti šio vaiko. Dažniausi patiriamo nerimo simptomai yra:įtampa, prislėgtumo jausmas, miego sutrikimai, nerimavimas, kardiologiniai sutrikimai.Gimdymas po praeityje atliktos cezario pjūvio operacijosDarbo autorius(-iai): Zita Plotnikova (6 k.), Gabrielė Gaižutytė (6 k.), ViktorijaNavickienė.Darbo vadovas(-ai): doc. dr. Bronius Domža (VU MF Akušerijos ir ginekologijosklinika).Darbo tikslas: Įvertinti nėštumo užbaigimo taktikos pasirinkimą nėščiosiomspo praeityje atliktos cezario pjūvio (CP) operacijos ir išanalizuoti gimdymo baigčiųrezultatus.Darbo metodika: Atlikta 359 moterų, kurioms praeityje buvo atliktos CP operacijosir 2010 metais gimdė VMUL akušerijos ir ginekologijos klinikoje retrospektyvinėgimdymo istorijų analizė. Kartotinė CP operacija atlikta 296 moterims(I grupė), 63 moterys (II grupė) gimdė natūraliai. Statistinė duomenų analizė atliktaSPSS 18.0 programa. Pasirinktas statistinio reikšmingumo lygmuo p

Rezultatai: I grupės moterų amžiaus vidurkis 31,52±4,33 metai, min=19,max=44, antros atitinkamai – 30,59±5,31 metai, min=18, max=42. I grupės 58,4proc. moterų turėjo aukštąjį išsilavinimą, 9,1 proc. – aukštesnįjį, 7,1 proc. – profesinį,25,3 proc. – vidurinį ar mažesnį, antroje grupėje atitinkamai 49,2 proc., 3,2proc., 11,1 proc., ir 36,5 proc., (p=0,09). I grupės nėštumo laikas buvo 38,62±1,83sav., antros grupės – 38,29±2,65 sav., (p=0,064). Prieš laiką gimdė 5,7 proc. I grupėsmoterų, 14,3 proc. – II grupės. Praeityje natūraliai yra gimdžiusios 3,4 proc.moterų, kurioms gimdymas užbaigtas CP operacija, ir 19,1 proc., kurios gimdėnatūraliai, (p=0,05). Indikacijos CP operacijai buvo: būklė po CP operacijos irįtariamas gimdos pooperacinio rando nepilnavertiškumas – 19,6 proc., būklė poCP operacijos esant nepasiruošusiems gimdymo takams – 19,6 proc., buvusios dviir daugiau CP operacijų – 16,6 proc., būklė po CP operacijos ir įtariamas stambusvaisius – 7,4 proc., sėdmenų pirmeiga – 7,1 proc., kitos – 29,7 proc. Dauginiai rizikosveiksniai – nepalanki akušerinė anamnezė, nėščiųjų ligos nustatyti 55,7 proc. Igrupės gimdyvių, 38,1 proc. II grupės, (p=0,027). Gimdos rando išplonėjimas aprašytas26 (44 proc.) moterims iš 58, kurioms kartotinės CP operacijos indikacijabuvo įtariamas gimdos pooperacinio rando nepilnavertiškumas. Vaisiaus svorisbuvo įvertintas 39,2 proc. moterų. Stambius vaisius pagimdė 14,5 proc. I grupėsmoterų, 15,9 proc. II grupės, (p>0,05).Išvados: Dažniausios indikacijos kartotinei CP operacijai buvo būklė po CPoperacijos ir įtariamas gimdos rando nepilnavertiškumas bei būklė po CP operacijosesant nepasiruošusiems gimdymo takams. Gimdos rando nepilnavertiškumaspo kartotinės operacijos yra nepakankamai pagrįstas. Mažoka dėmesiokreipta į vaisiaus svorį prieš gimdymą. Moterys, kurios po CP operacijos gimdėnatūraliai, praeityje yra dažniau gimdžiusios pačios.Paauglių mėnesinių ciklo sutrikimų įtaka gimdos dydžiuiDarbo autorius(-iai): Karolina Venclavičiūtė (5 k.).Darbo vadovas(-ai): dr. Žana Bumbulienė (VUL Santariškių klinikos).Darbo tikslas: Įvertinti ar gimdos dydis disfunkcinio juvenilinio kraujavimo(DJK) bei funkcinės hipotaliaminės amenorėjos (FHA) metu skiriasi nuo reguliarųmėnesinių ciklą turinčių paauglių.Darbo metodika: VUL Santariškių klinikose atliktas 2009-2012 m. retrospektyvinis134 ligos istorijų tyrimas. Tirtos 92 pacientės: 46 (50%) su DJK ir 46 (50%)su FHA. Kontrolinę grupę sudarė 42 reguliarų mėnesinių ciklą turinčios paauglės.Vertinti rodikliai: amžius, ginekologinis amžius, KMI, gimdos ilgis, gimdos tūris,endometro storis. Gonadotropinų (LH,FSH,PRL) koncentracija kraujyje vertintakontrolinėje grupėje ir pacientėms su FHA. Duomenys apdoroti MS Excel. Skirtumaslaikytas statistiškai patikimas, kai p

su FHA KMI vidurkis statistiškai patikimai mažesnis lyginant su kontroline gr.(18,71±3,49 versus 20,30±1,27). Gimdos ilgio vidurkis DJK metu (49,33±8,00mm) didesnis nei kontrolinėjė grupėje (45±5,00 mm), o FHA atveju (39,26±5,03mm) mažesnis (p6 mm lyginant su endometru iki 6 mm, (p

santykius jokių kontraceptinių priemonių nenaudojo 31 (16,8%), kontraceptinespriemones naudojo 301 (82,7%), iš jų 238 (79,0%) naudojo prezervatyvus. Per pirmuslytinius santykius apsvaigę nuo alkoholio buvo 49 (13,5%). Vienkartinių lytiniųsantykių turėjo 106 (29,1%). Prieš vienkartinius lytinius santykius pasisakė 222(41%), nieko prieš 163 (30,1%), už 32 (5,96%). Iš jų neturėjusių lytinių santykių54,8%, turėjusių 34,3%. Lytinių santykių dažnį 1-2 k./sav. turi 155 (42,6%), 3-4 k./sav. 65 (17,9%), 1-2 k./mėn. 51 (14%), 5-7 k./sav. 21 (5,8%). 8 (2,2%) turėjo abortų,9 (2,5%) sirgo LPL, 16 (4,4%) turėjo homoseksualių lytinių santykių. Vaginaliniuslytinius santykius bandė 350 (97,2%), oralinius kunilingą 212 (58,9%), oraliniusfeliaciją/minetą 217 (60,3%), analinius 53 (14,7%). Apie lytinius santykius daugiausiaisužinojo iš žiniasklaidos ir spaudos 377 (69,7%), mažiausiai iš tėvų 190 (35,1%)ir paskaitų 62 (11,5%). Apie kontraceptines priemones daugiausiai sužinojo iš žiniasklaidosir spaudos 469 (86,7%), mažiausiai iš tėvų 175 (32,2%).Daugiausiai nežinoapie natūralų simptoterminį būdą 399 (73,8%), natūralų laktacinės amenorėjos356 (65,8%), kontraceptines kempines 303 (56,0%), injekcinius progestinus 280(51,8%). Geriausiai žinoma apie hormoninę kontracepciją 531 (98,2%), vyriškusprezervatyvus 526 (97,2%). Dabar naudoja/anksčiau naudojo vyriškus prezervatyvuskiekvieną kartą 171 (51,5%), SKT 68(20,5%). Niekas nenaudojo injekciniųprogestinų, poodinių implantų, chirurginės kontracepcijos.Išvados: Nustatyti statistiškai patikimai reikšmingi ryšiai, rodantys, jog vyrųlytinis gyvenimas aktyvesnis nei moterų, rūkančių nei nerūkančių, nepilnametystėjepradėjusių lytinį gyvenimą nei pilnametystėje, iš mažųjų miestų kilusių nei išdidžiųjų miestų kilusių. Neturėję lytinių santykių dažniau pasisakė prieš vienkartiniuslytinius santykius nei turėję lytinių santykių. Dažniausiai naudojami vyriškiprezervatyvai, sudėtinės kontraceptinės tabletės. Lytinis švietimas (ypač apienatūralius nėštumo vengimo būdus) yra nepakankamas šeimose, per pamokas irmedicinos studijose.Prielaidos natūraliam gimdymui po praeityje atliktoscezario pjūvio (CP) operacijos32Darbo autorius(-iai): Zita Plotnikova (6 k.), Gabrielė Gaižutytė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): doc. dr. Bronius Domža (VU MF Akušerijos ir ginekologijosklinika).Darbo tikslas: Įvertinti pasirinkimo gimdyti natūraliai po praeityje atliktosCP operacijos ir išanalizuoti gimdymų baigtis.Darbo metodika: Atlikta retrospektyvinė 63 moterų, gimdžiusių natūraliaipo praeityje atliktos CP operacijos 2010 metų VMUL akušerijos ir ginekologijosklinikoje gimdymo istorijų analizė. Kontrolinę grupę (KG) sudarė 296 per CPoperaciją gimdžiusios moterys, po praeityje buvusios CP operacijos. Gimdymoypatumai lyginti tarp 63 tiriamųjų, jas suskirstant į dvi grupes: I grupės, kurią sudarėanksčiau gimdžiusios tik per CP operaciją moterys (41), II – anksčiau gimdėir natūraliu būdu (22). Statistinė duomenų analizė atlikta SPSS 18.0 programa.

Pasirinktas statistinio reikšmingumo lygmuo p

(Masimo Corp., Ervine, USA), plazmos atskiedimą galima vertinti realiu laiku.Nors nustatyta silpna koreliacija tarp invazyviai ir neinvazyviai išmatuoto hemoglobino,koreliacija tarp jais remiantis apskaičiuoto plazmos atskiedimo nėra ištirta.Tyrimo tikslas – įvertinti koreliaciją tarp invazyviai ir neinvazyviai nustatytoatskiedimo mIPA mėginio metu.Darbo metodika: Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje atliktasperspektyvus klinikinis tyrimas su 36 ASA-II fizinės būklės pacientais prieš jiemsatliekant planinę kelio sąnario endoprotezavimo operaciją. Taikytas trijų pakopųmIPA mėginys: trys intraveniniai 5.0 ml kg-1 Ringerio acetato boliusai buvo sulašinti„srove“, ir po kiekvieno iš jų sekė 5 minutės be skysčių. Kraujo hemoglobinonustatymui, vienu metu toje pačioje rankoje buvo matuojamas neinvazinisarterinis hemoglobinas (SpHb) ir imami stipininės arterijos kraujo mėginiai arteriniohemoglobino koncentracijos (aHb) nustatymui laboratorijoje (COULTER®LH750; Beckman Coulter Inc., USA). Duomenys buvo registruojami prieš 1-ą irpo kiekvieno iš 3-jų boliusų praėjus 5 min. laikotarpiui be skysčių. Kiekvienosmėginio pakopos invazinis ir neinvazinis plazmos atskiedimas buvo nustatytasapskaičiuojant atitinkamą frakcinį aHb ir SpHb pokytį. Atskiedimų koreliacijabuvo vertinama tiesinės regresijos, o neinvazinio matavimo tikslumas – Bland-Altman analizės metodais.Rezultatai: 36 pacientams atliktos 108 mIPA mėginio pakopos. Pakopų arterinisplazmos atskiedimas buvo apskaičiuotas panaudojant 144 invazinius ir 144neinvazinius hemoglobino matavimus. Nors nebuvo skirtumo tarp visų pakopųinvazinio ir neinvazinio atskiedimo vidurkių, tačiau Bland ir Altman analizė, atliktasu 108 porinėmis invazinio ir neinvazinio atskiedimo reikšmėmis, nustatė0.009±0.012 neinvazinio atskiedimo nuokrypį, o tiesinė regresijos analizė parodėsilpną atskiedimų koreliaciją (r=0.21, p=0.025). Galbūt reikia peržiūrėti SpHbklinikinę interpretaciją. Ar tikrai matuojamas arterinis hemoglobinas? SpHb yramatuojamas pulsuojančioje dermos dalyje po rankos piršto nagu, todėl tai galibūti kapiliarinio ir arterinio hemoglobino „mišinys“, nes pulsuoja metarteriolėsir kapiliarai dėl metaboliškai reguliuojamo cikliško arteriolių ir venulių sfinkteriųtonuso kitimo.Išvados: Neinvazyvus hemoglobino matavimas (SpHbTM) nėra pakankamaitikslus arterinio plazmos atskiedimo nustatymui infuzinės terapijos metu.Kristaloido infuzijų plazmos atskiedimo efektyvumo invazyvi irneinvazyvi stebėsenaDarbo autorius(-iai): Gerda Sakalauskaitė (6 k.), Lina Sakalaite (4 k.).Darbo vadovas(-ai): doc. Audrius Andrijauskas (Respublikinė Vilniaus universitetinėligoninė).Darbo tikslas: Į tikslą nukreiptoje skysčių terapijoje siekiama optimizuoti hemodinamikąintraveniniais skysčiais. Kristaloidų sukeliamas atskiedimas sunkiainuspėjamas, nes priklauso ne tik nuo tirpalo fizinių ir cheminių savybių, bet ir34

nuo audinių hidracijos būklės. Nustatyta, kad tik ženklus kraujo tūrio padidinimasplazmos atskiedimu gali sukelti atitinkamą hemodinamikos parametrų padidėjimą.Taigi, kliniškai būtų naudinga neinvazyviu būdu realiame laike stebėtiskysčių infuzijų plazmos atskiedimo efektyvumą. Tikslas buvo ištirti Ringerio acetatotirpalo plazmos atskiedimo efektyvumo (PAE) kitimą trijų priešoperaciniųboliusų metu.Darbo metodika: Perspektyvus klinikinis tyrimas buvo atliktas RespublikinėjeVilniaus universitetinėje ligoninėje. Dalyvavo 36 ASA-II fizinės būklės pacientai,kuriems buvo numatyta planinė kelio sąnario endoprotezavimo operacija.Po naktinio priešoperacinio badavimo, kiekvienam tiriamajam buvo atlikti trysskysčių mėginiai – srove sulašinti trys 5.0 ml kg-1 Ringerio acetato boliusai, ir pokiekvieno iš jų sekė 5 min. be skysčių. Vienu metu toje pačioje rankoje buvo matuojamas‘neinvazinis’ arterinis hemoglobinas (SpHb) ir „invazinis“, t.y. imami stipininėsarterijos kraujo mėginiai hemoglobino koncentracijos (aHb) nustatymuilaboratorijoje (COULTER® LH750; Beckman Coulter Inc., USA). Duomenys buvoregistruojami keturis kartus – prieš ir po kiekvieno skysčių mėginio. Plazmosatskiedimas (PA) buvo apskaičiuotas kaip frakcinis trijų paskutinių hemoglobinomatavimų pokytis išeitinio atžvilgiu, o PA efektyvumas (PAE) – kaip frakcinis PApokytis vieno skysčių mėginio metu.Rezultatai: 108 invazyviai ir 108 neinvazyviai nustatytos PA ir PAE reikšmėsbuvo apskaičiuotos panaudojant 144 aHb ir 144 SpHb matavimus. Nustatytasženklus invazinio PAE mažėjimas – skirtumai tarp 1-o ir 2-o (0.091±0.008vs. 0.047±0.008, p=0.0002) bei 2-o ir 3-io (0.047±0.008 vs. 0.019±0.005,p=0.0049) skysčio mėginių PAE buvo reikšmingi. Neinvazinio PAE mažėjimasbuvo statistiškai nereikšmingas. Ankstesniuose tyrimuose buvo nustatytadidėjanti skysčių eliminacija infuzinės terapijos metu. Todėl šiame tyrime nustatytasPAE mažėjimas irgi gali būti siejamas su eliminacijos intensyvėjimu.Išvados: Invazyviai nustatytas arterinis PAE reikšmingai mažėjo trijų priešoperaciniųRingerio acetato boliusų metu. Neinvazyviai nustatytas PAE mažėjo neženkliai,dėl ko jis nėra patikimas arterinio plazmos atskiedimo efektyvumo vertinimui.Užsitęsusio pooperacinio skausmo tyrimas po tiroidektomijos,histerektomijos, cholecistektomijos ir kirkšnies išvaržos operacijųDarbo autorius(-iai): Gerda Šinkūnaitė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): gyd. Alfredas Vaitkus (VULSK Skausmo gydymo dienosstacionaras).Darbo tikslas: Nustatyti ūmaus užsitęsusio ir lėtinio pooperacinio skausmodažnumą po kirkšnies išvaržos operacijos, laparoskopinės cholecistektomijos,histerektomijos ir tiroidektomijos VULSK pacientų tarpe. Įvertinti šio skausmocharakteristikas, gydymą ir jo efektyvumą.Darbo metodika: VULSK atliktas prospektyvinis anketinis tyrimas (anketa35

sudaryta tyrimo autorių). Tirta po 20 pacientų, kuriems buvo atliekamos planinėsoperacijos: kirkšnies išvaržos operacijos, laparoskopinės cholecistektomijos, histerektomijosir tiroidektomijos. Į tyrimą pacientai įtraukti gavus raštišką sutikimąbei atmetus rizikos veiksnius, galinčius sąlygoti lėtinį skausmą. Pacientai apklaustitelefonu 1, 3 ir 12 mėn. po operacijos. Skausmo stiprumas vertintas skaitmeninėsanalogijos skale nuo 0 iki 10 balų. Skausmas nuo 1 iki 3 mėn. po operacijos laikytasūminiu užsitęsusiu, o daugiau kaip 3 mėn. – lėtiniu skausmu.Rezultatai: Tyrime dalyvavo 80 pacientų: 30(37,5%) vyrų ir 50(62,5%) moterų.Vidutinis amžius- 54,06±13,6 m. Skausmą po kirkšnies išvaržos operacijos,laparoskopinės cholecistektomijos, histerektomijos ir tiroidektomijos atitinkamaijautė: po 1 mėn. – 30%, 35%, 45%, 8%, po 3 mėn. – 15%, 10%, 45%, 1%, po 12 mėn.– 25%, 10%, 35%, 5%. Ūminis užsitęsęs skausmas po 3 mėn. po tiroidektomijos87,5% ir po kirkšnies išvaržos operacijos 50% pacientų išnyko, bet po 12 mėn.vėl atsirando (62,5% ir 83,3%). Didžiausias skausmo intensyvumas buvo po histerektomijosiki 10 balų. Po 1 ir 3 mėn. dažniausiai nuskausminamuosius vaistusvartojo pacientės po histerektomijos (35% ir 30%), po 12 mėn. – pacientai po cholecistektomijos(10%). Ūminio užsitęsusio skausmo gydymo veiksmingumo stokalabiausiai skundėsi pacientai po cholecistektomijos (15%), lėtinio – po histerektomijos(10%). Labiausiai darbingumas sumažėja pacientėms po histerektomijos:po12 mėn. – 20%.Išvados: Pooperacinis skausmas ilgiau kaip 1 mėn. pasireiškia po visų tipųoperacijų. Po tiroidektomijos ir kirkšnies išvaržos operacijų ūmus užsitęsęs skausmasdaliai pacientų išnykdavo, tačiau dažnai vėl atsinaujindavo po 12 mėn. Didžiausialėtinio skausmo pasireiškimo tikimybė buvo pacientėms po histerektomijos3,5 (p

Darbo metodika: Prospektyvinis tyrimas atliktas Respublikinėje Vilniausuniversitetinėje ligoninėje, I-me reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje.Į tyrimą įtraukti 35 pacientai, kuriems portatyvinio ultragarso aparato (GE LogiqBook XP PRO) mažų dalių davikliu (8L-RS, 5-10MHz) trijose kūno padėtyse (1– pakėlus viršutinę kūno dalį 200 kampu, 2 – horizontalioje padėtyje, 3 – Trendelenburgopadėtyje) bei dviejose daviklio pozicijose (ties raktikaulio viršutiniukraštu ir skydine kremzle) matuotas kraujagyslių atstumas nuo daviklio, VJV irbendrosios miego arterijos (BMA) spindžio trumpoji, ilgoji ašys, apskaičiuotas jųplotas. Per paraktikaulinės venos kateterį matuotas centrinis veninis spaudimas.Statistinė duomenų analizė atlikta vienfaktorine dispersine analize (ANOVA),skirtumas tarp kintamųjų vidurkių patikimas, jei p

CORE), operaciniai (jungčių skaičius, operacijos bei dirbtinės kraujo apytakostrukmė) ir pooperaciniai (hemodinaminiai rodikliai per 24 val. po operacijos,komplikacijos, gydymo trukmė RITS, simpatomimetikų poreikis) duomenys.Abiejų grupių pacientų hemodinamika buvo sekama įvedus Swan-Ganz kateterį.Rezultatai: KIAB gydytų pacientų būklė pagal NYHA buvo sunkesnė (3,2±0,4vs 2,8±0,4, p=0,02), taip pat jų kairiojo skilvelio išstūmimo frakcija buvo blogesnė(35±5,4% vs 39±4,6%, p=0,03). Operacinės rizikos įvertinimas pagal EuroS-CORE grupėse statistiškai reikšmingai nesiskyrė (5,5±3,8 vs 4,9±2 p=0,63).TarpKIAB ir milrinono grupių negauta statistiškai patikimų skirtumų vertinant suformuotųjungčių skaičių (3,4±0,8 vs 3,6±0,9 p=0,47), dirbtinės kraujo apytakostrukmę (125±44 min vs 108±23 min, p=0,2) ir operacijos trukmę (244±78 min. vs248,42,min., p=0,9). Vertinant hemodinamikos rodiklius: Vidurinis AKS (66±16mmHg vs 65±21mmHg, p=0,3) ir ŠMT (6,1±2,5 l/min vs 5,2±1,9l/min, p=0,35) –tarp grupių statistiškai reikšmingo skirtumo negauta. Milrinonu gydytiems pacientamspirmosiomis pooperacinėmis valandomis noradrenalinas buvo skiriamasdidesnėmis dozėmis (0val. 0,07±0,06 vs 0,01±0,02 KIAB grupėje, p=0,01 ir 4val.atitinkamai 0,08±0,05 vs 0,03±0,02, p=0,01).Įvertintas pooperacinių komplikacijųdažnis KIAB ir milrinono grupėse: perioperacinis miokardo infarktas (3, 20% vs1, 7%), širdies nepakankamumas (5, 33,3% vs 4, 28,6%), dauginis organų nepakankamumas(2, 13,3% vs 1, 7%), insultas (1, 6,7% vs 1, 7%), inkstų funkcijos sutrikimas(2, 13,3% vs 1, 7%), delyras (2, 12,5% vs 3, 21,4%). 4 (28,6%) pacientamsiš milrinono grupės prireikė KIAB širdies nepakankamumo gydymui pooperaciniamelaikotarpyje. Gydymo trukmė RITS buvo panaši (3,6±1,6 paros KIAB grupėje;5,9±6,9 paros milrinono grupėje).Išvados: Profilaktinis gydymas KIAB taikytas sunkesniems ligoniams. Širdiesminutinis tūris ir sergamumas buvo panašus abiejose grupėse, 29% ligonių milrinonogrupėje dėl progresuojančio širdies silpnumo prireikė gydymo intraaortiniubalionėliu.Delyras intensyviojoje terapijoje po kardiochirurginių operacijų:dažnis ir rizikos veiksniai38Darbo autorius(-iai): Vilma Kuzminskaitė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): Med. m. dr. Ieva Norkienė (VUL SK Anesteziologijos,intensyviosios terapijos ir skausmo gydymo centras).Darbo tikslas: 1) nustatyti delyro dažnį intensyviosios terapijos skyriuje pokardiochirurginių operacijų, įvertinant delyro patikros klausimyno pritaikomumą;2) įvertinti galimus delyro rizikos veiksnius.Darbo metodika: Į prospektyvinį kohortinį tyrimą įtraukta 113 pacientų, kuriemsVULSK planiškai atliktos kardiochirurginės operacijos. Tiriamųjų, pasirašiusiųinformuoto sutikimo formą ir atitikusių įtraukimo kriterijus, delyro patikrapradėta praėjus 24 val. po operacijos ir kartota kas 8 valandas kasdien gydymointensyviosios terapijos skyriuje metu. Patikrai naudotas ICDSC (Intensive Care

Delirium Screening Checklist) delyro klausimynas, kuris, gavus autorių sutikimą,išverstas dvigubu vertimu ir pritaikytas naudojimui lietuvių kalba. Prieš operacijąpažintinės funkcijos įvertintos Protinės būklės mini tyrimu. Galimi rizikos veiksniaisuskirstyti į tris grupes: priešoperacinius, intraoperacinius ir pooperacinius.Demografiniai, klinikinio, laboratorinio ištyrimo duomenys, sveikatos būklės rodikliairinkti apklausiant pacientą prieš operaciją ir, tolesniame etape, iš pacientoligos istorijos. Tiriamuosius suskirsčius į delyro ir ne-delyro grupes, atlikta univariacinėir multivariacinė analizė bei įvertintas ryšys tarp galimų rizikos veiksniųir delyro atsiradimo.Rezultatai: Delyras nustatytas 8,33% pacientų po vainikinių arterijų jungčiųsuformavimo operacijų ir 17,95% – po vožtuvų operacijų. Delyro dažnis visojeoperuotų ligonių kohortoje siekė 13,33%. Analizuojant priešoperacinius rizikosveiksnius nustatyta, kad delyro riziką po vainikinių arterijų jungčių suformavimooperacijų didina kūno masės indeksas (OR=1,19; PI=1,02-1,43). Kitų reikšmingųdemografinių rodiklių skirtumų tarp grupių nerasta. Iš intraoperacinių veiksniųdidžiausią įtaką delyro išsivystymui turėjo anestezijos (OR=1,77; PI=1,05-2,97)ir operacijos (OR=1,82; PI=1,07-3,12) trukmė. Patyrusiesiems delyrą po vainikiniųjungčių suformavimo operacijų, įsotinimas deguonimi operacijos metubuvo reikšmingai mažesnis (OR=1,70; PI=1,06-2,73). Multivariacinės analizėsmetu nustatyta, kad pooperaciniu laikotarpiu didžiausią įtaką delyro išsivystymuiturėjo dirbtinės plaučių ventiliacijos trukmė (OR=1,22; PI=1,01-1,48), gydymointensyviosios terapijos skyriuje trukmė (OR=1,91; PI=1,22-3,00) bei eritrocitųmasės transfuzijų poreikis (OR=2,14; PI=1,02-4,52) po vožtuvų operacijų. Delyroatsiradimui svarbus hemoglobino kiekis po operacijos (OR=0,95; PI=0,91-0,997).Išvados: Delyras – dažna pooperacinė komplikacija, nustatoma 13,3% ligoniųpo kardiochirurginių operacijų. ICDSC metodas – objektyvus, greitas, lengvaipritaikomas delyro diagnostikos intensyviojoje terapijoje būdas. Nepriklausomidelyro išsivystymo veiksniai – anestezijos, operacijos trukmė, intraoperacinis oksigenacijossumažėjimas, dirbtinės plaučių ventiliacijos, gydymo intensyviosiosterapijos skyriuje trukmė, pooperacinė anemija. Delyro atsiradimui po operacijosįtakos turi modifikuojami intraoperacinio ir pooperacinio periodo rizikos veiksniai,susiję su sutrikusia deguonies pernaša audiniams – anemija ir hipoksemija.Įvairių veiksnių įtaka sprendimui dėl gyvybės palaikomojo gydymonutraukimo ir neintensyvinimoDarbo autorius(-iai): Kšyštof Ovčinikov (5 k.).Darbo vadovas(-ai): prof. Saulius Vosylius (VU MF Anesteziologijos ir reanimatologijosklinika).Darbo tikslas: išsiaiškinti, kokie veiksniai gali turėti įtakos intensyvios terapijosskyriaus darbuotojų pasirinkimui, sprendžiant dėl gyvybės palaikomojo gydymosustabdymo arba nutraukimo.Darbo metodika: atlikta 28 gydytojų ir 48 slaugytojų anketinė apklausa Res-39

publikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, Ūmių apsinuodijimų, I ir II reanimacijosir intensyviosios terapijos skyriuose. Taikytas aprašomosios dažnių statistikosmetodas. Anketoje vertinta: paciento ir paciento artimųjų norų, pacientoadekvatumo, būklės ir gydančio medicinos personalo nuomonės įtaka apklaustųjųsprendimui nutraukti arba neintensyvinti gyvybės palaikomąjį gydymą. Buvopateikta klinikinė situacija, kurioje apklaustieji sprendžia, kokius gyvybę palaikančiusgydymo metodus taikytų, jei pirmojoje sąlygoje neadekvataus pacientoartimieji reikalauja, kad būtų padaryta viskas, kas įmanoma, o antrojoje sąlygoje– neadekvataus paciento artimieji atsisako gyvybę palaikančio gydymo.Rezultatai: apklaustųjų amžius – 36,4±8,7 m., iš jų 91% moterys. Svarbiausiveiksniai, turintys įtakos sprendimui dėl adekvačių pacientų gyvybės palaikymo –paciento noras ir pasveikimo prognozei nepalanki medicininė būklė, mažiausiaisvarbūs – slaugytojų nuomonė ir paciento artimųjų pageidavimas. Sprendimą dėlterminalinės būklės adekvataus paciento gyvybę palaikančio gydymo nestiprinimoturėtų priimti pacientas (60%) arba pacientą gydantis medicinos personalas(36%), o sprendimą dėl terminalinės būklės neadekvataus paciento gyvybę palaikančiogydymo nestiprinimo – pacientą gydantis medicinos personalas (55%)arba paciento artimieji (41%). Klinikinės situacijos pirmojo varianto apklaustųjųpasirinkimai: 58% – nepradėtų gaivinimo, 10% – sustabdytų vazopresorių infuzijągydydami šoką, 46% – neskirtų plataus spektro antibiotikų hospitalinei infekcijaigydyti, 10% – sustabdytų mitybą, 10% – sustabdytų intraveninę skysčių infuziją,15% – atjungtų dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatą. Antrojo varianto pasirinkimai:87% – nepradėtų gaivinimo, 35% – sustabdytų vazopresorių infuziją gydydamišoką, 68% – neskirtų plataus spektro antibiotikų hospitalinei infekcijaigydyti, 33% – sustabdytų mitybą, 35% – sustabdytų intraveninę skysčių infuziją,23% – atjungtų dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatą. Paciento rašytinio prašymonurodymus nepalaikyti gyvybės dirbtinai vykdytų 30% apklaustųjų. Aiškiaiapibrėžtų rekomendacijų, kurios nurodytų, kaip ir kada nestiprinti ar sustabdytigydymą, norėtų 96% apklaustųjų.Išvados: svarbiausi įtakos turintys veiksniai yra paciento ir paciento artimųjųnorai. Jeigu ligonis yra adekvatus, ligonio artimųjų norai yra mažiau svarbūs, negukai ligonis yra neadekvatus. Personalo darbą palengvintų teisės aktais reglamentuotosrekomendacijos gyvybės palaikančio gydymo nutraukimui ir neintensyvinimui.Neinvazyviai ir invazyviai nustatyto arterinio ir veninioplazmos atskiedimo skirtumo kitimas priešoperacinės kristaloidoinfuzijos metu40Darbo autorius(-iai): Ramunė Šimkevičiūtė (6 k.), Viktorija Aleksiuk (6 k.).Darbo vadovas(-ai): Doc. Audrius Andrijauskas (VU MF anesteziologijos irreanimatologijos klinika).Darbo tikslas: Neinvazinis kraujo hemoglobino (SpHb) matavimas Radical-7

prietaisu (Masimo Corp., Irvine, USA) neseniai pritaikytas praktikoje. Klinikiniuosetyrimuose nustatytas metodo tikslumas dažnai nėra pakankamas. Prietaisaspasirinktinai rodo „arterinį“ arba „veninį“ SpHb. Veninė reikšmė visada didesnė,nes ji matematiškai nustatoma iš arterinės. Deja, nustatyta, kad arterio-veninioatskiedimo skirtumas gali ženkliai keistis infuzinės terapijos metu – jis buvo teigiamas25 ml/kg Ringerio infuzijos pabaigoje ir tapo neigiamas po 20 minučiųbe skysčių. Manoma, kad tą sąlygoja intersticinio skysčio pertekliaus grįžimas įkapiliarus. Tikslas buvo įvertinti neinvazinio arterinio ir invazinio arterinio beiveninio atskiedimų skirtumus praėjus 5 min. po kiekvieno iš trijų 5.0 ml/kg Ringerioacetato boliusų, bei 20 min. po 3-io boliuso.Darbo metodika: Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje atliktasperspektyvus klinikinis tyrimas su 36 ASA-II fizinės būklės pacientais priešplaninę kelio sąnario endoprotezavimo operaciją. Po 12 valandų priešoperaciniobadavimo jiems buvo sulašinti trys 5.0 ml kg-1 Ringerio acetato boliusai, atskirti5 min. laikotarpiais be skysčių. Stebėjimas tęsėsi ir laike 20 min. be skysčių popaskutinio boliuso. Stipininės arterijos ir alkūninės venos kraujo mėginiai buvopaimti laboratoriniam arterinio (aHb) ir veninio (vHb) hemoglobino koncentracijosnustatymui (COULTER® LH750; Beckman Coulter, Inc. USA), o neinvazyviaiišmatuotos arterinio SpHb reikšmės buvo ranka užrašytos 5 kartus – priešpirmą boliusą, po kiekvieno iš trijų boliusų praėjus 5 min. be skysčių, ir praėjus 20min. po 3-io boliuso. Neinvazinis arterinis bei invaziniai arterinis ir veninis plazmosatskiedimai buvo apskaičiuoti kaip frakciniai hemoglobino pokyčiai pradiniųreikšmių atžvilgiu.Rezultatai: 36 pacientams buvo nustatyta po 180 SpHb, aHb ir vHb reikšmių.Jos buvo panaudotos 144 atskiedimo reikšmėms apskaičiuoti. Invazinis arterinis irveninis atskiedimai buvo didesni už neinvazinį arterinį po 5 min. nuo 1-o boliuso,ir mažesni po 3-io boliuso, bet statistinį reikšmingumą skirtumas pasiekė tik po20 min. nuo paskutinio boliuso (p=0.0088). Skirtumai tarp invazinio arterinio irveninio atskiedimų nebuvo reikšmingi. Tikėtina, kad SpHb matavimams darė įtakątranskapiliarinis skysčių judėjimas. Intersticinio skysčio pertekliaus grįžimas įkapiliarus laike 20 min. po paskutinio boliuso galėjo sąlygoti neigiamą skirtumątarp invazyviai ir neinvazyviai nustatyto atskiedimo.Išvados: Neinvazinio arterinio ir invazinio arterinio bei veninio atskiedimųskirtumai keičiasi infuzinės terapijos metu.I-V kursų VU MF studentų pradinio gaivinimoefektyvumo vertinimasDarbo autorius(-iai): Andrius Mykolas Ignotas (5 k.), Gitana Katilevičiūtė (5k.), Dovile Diktanaite (5 k.).Darbo vadovas(-ai): prof. Saulius Vosylius (VU MF Anesteziologijos ir reanimatologijosklinika).Darbo tikslas: Įvertinti VU MF I-V kursų medicinos studentų gebėjimus at-41

likti pradinį gaivinimą (PG); palyginti PG efektyvumą gaivinant po vieną ir poroje,vyrų ir moterų PG efektyvumą; įvertinti, kaip skiriasi skirtingą pasiruošimąturinčių gaivintojų rezultatai.Darbo metodika: Atliktas prospektyvinis tyrimas, naudojant Leardal SimMan3G gaivinimo simuliatorių. Tyrime dalyvavo 53 studentai (vyrai, n=17; moterys,n=36): I kurso – 9 (17%), II – 10 (19%), III – 21 (39%), IV – 9 (17%) V – 5 (8%).Prieš tyrimą studentai užpildė anketas vertinant savo gaivinimo įgūdžius, išbandėpraktinius PG veiksmus. PG efektyvumas vertintas balais (maksimalus 39) pagalįvairius rodiklius (PG algoritmo veiksmų nuoseklumas, krūtinės paspaudimų irįpūtimų kiekybiniai ir kokybiniai rodikliai) atliekant PG po vieną ir poromis 3minutes. Statistinė analizė atlikta SPSS 17 programa, grupių vidurkiai lyginti Stjudentot testu ir Kruskall Wallis testu.Rezultatai: PG efektyvumas balais gaivinant po vieną: I kursas – 31,9±1,8, II –36,1±1,8, III – 35,1±2,2, IV – 33,4±1,6, V – 35,8±1,6 (p

atlikta naudojant SAS programinę įrangą.Rezultatai: Analizuojant TNF-alfa pokyčius priklausomai nuo laiko po operacijosnustatyti neženklūs skirtumai: praėjus 2 valandoms po operacijos šio citokinokoncentracija turėjo tendenciją mažėti, o praėjus 5 dienoms – didėti. Pažymėtina,kad TGF-beta koncentracija reikšmingai padidėjo praėjus 5 paroms po operacijos(iki operacijos mediana – 7,03, po operacijos – 11,20; p

g/L, P=0.012) bei CRB (214.3 ±119.04 vs. 178.19 ±112.86 mg/L, P=0.038) koncentracijaskraujyje. Mirusių ligonių su mikrobiologiškai patvirtintu sepsiu grupėjebuvo stebėta statistiškai didesnės laktato (7.67 ±5.47 vs. 3.42 ±3.04 mmol/L,P=0.012) bei fibrinogeno (6.8 ±2.77 vs. 4.01 ±1.67 g/L, P=0.004) koncentracijoskraujyje. Šioje ligonių grupėje taip pat buvo stebėta sunkesnės metabolinės acidozės(sBE -10.93 ±7.58vs. -7.28 ±6.21, P=0.078) bei didesnės prokalcitonino koncentracijoskraujyje tendencijos (76.15 ±56.47 vs. 36.69 ±55.33 µg/L, P=0.086).Išvados: Iš visų nagrinėtų laboratorinių kraujotyrimų tik laktato bei fibrinogenokoncentracija kraujyje statistiškai reikšmingai prognozavosepsiu sirgusiųligoniųmirštamumą reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje.Ligonių, sergančių onkologinėmis kraujo ligomis mirštamumo,reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje rizikos veiksniai.Darbo autorius(-iai): Giedrė Zurauskaite (4 k.).Darbo vadovas(-ai): Dr. M. Šerpytis (VU MF Anesteziologijos ir reanimatologijosklinika).Darbo tikslas: Ligonių, sergančių onkologinėmis kraujo ligomis mirštamumo,reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje rizikos veiksniai.Darbo metodika: Atliktas retrospektyvinis tyrimas Vilniaus universiteto ligoninėjeSantariškių klinikos. Į tyrimą įtraukti onkologinėmis kraujo ligomissergantys ligoniai gydyti reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje (RITS).Tiriamųjų grupę sudarė 48 ligoniai, iš kurių į galutinę analizę pateko 41 ligonis. Nagrinėtikintamieji: lytis, amžius, ar atlikta kaulų čiulpų transplantacija; APACHE II,SOFA skalių vertinimas, kraujo rodikliai (leukocitai, neutrofilai, monocitai, trombocitai,hemoglobino kiekis), sisteminio uždegiminio atsako sindromo kriterijųskaičius atvykus į ligoninę, bei atvykus į RITS, SAPS 3 skalės vertinimas atvykus įRITS, letalinė išeitis RITS ir ar atvykimo į RITS metu pacientas buvo šoko būklėje.Rezultatai: Įvertinus kintamuosius pavyko nustatyti, jog mirusių ligonių (27 iš41) būklė atvykus į RITS buvo įvertinta didesniu SAPS3 skalės balu nei išgyvenusių(82 (73 – 88) vs. 73 (65,75 – 76), p=0,001). Mirę pacientai taip pat įvertinti didesniuAPACHE II skalės balu nei išgyvenę (25 (21 – 27) vs. 19,5 (17,75 – 25), p=0,016).Mirusių ligonių grupėje atvykus į RITS buvo stebėta didesnė laktato koncentracijakraujyje nei išgyvenusių grupėje (3,05 (2,098 – 7,033) vs. 2,15 (1,5 – 3,9), tačiaustatistinio patikimumo negauta, o stebėta tik tendencija p=0,083.Išvados: Būklės sunkumas, įvertintas SAPS3 ar APACHE II skale atvykimo įRITS parą, yra svarbiausias didesnį mirštamumą lemiantis veiksnys kraujo onkologinėmisligomis sergantiems ligoniams gydytiems RITS.44

Kraujotakos pokyčiai palaikant skirtingą pneumoperitoneumąlaparoskopinės cholecistektomijos metuDarbo autorius(-iai): Giedrė Cincilevičiūtė (6 k.), Diana Aksionova (6 k.).Darbo vadovas(-ai): dr. Eglė Kontrimavičiūtė (VUL SK I-as anesteziologijosreanimacijosskyrius).Darbo tikslas: Įvertinti skirtingo pneumoperitoneumo slėgio įtaką kraujotakaibei nustatyti optimalią jo vertę patogiam operaciniam laukui užtikrinti laparoskopinėscholecistektomijos metu.Darbo metodika: VUL SK I-ajame operaciniame skyriuje atliktas prospektyvinisatsitiktinių imčių tyrimas. Į tyrimą įtraukti 33 ASA I-II klasės pacientai, kuriems2011-11-01 – 2012-03-31 buvo atlikta laparoskopinė cholecistektomijos operacija.Tiriamieji buvo suskirstyti į 2 grupes pagal palaikytą intraabdominalinį slėgįoperacijos metu: I grupėje – 10mmHg, II –12mmHg. Taikyta įprastinė bendrojianestezija sevofluranu. Hemodinamika monitoruota krūtinės ląstos bioimpedansometodu. Skirtingais operacijos etapais fiksuoti šie kraujotakos rodmenys: ŠSD (širdiessusitraukimo dažnis), CO (širdies išmetimo tūris), CI (širdies indeksas), SV(smūginis tūris), AKS. Ventiliacijos parametrai: ventiliuojamas tūris 10-12 ml/kg,kvėpavimo dažnis 12-14 k/min, ETCO2≤40mmHg, FIO2 0,5-0,6, PEEP 4cmH2O,BIS 45-55. Vertintas operacinio lauko patogumas apklausiant chirurgus. Statistinisvertinimas atliktas naudojant Student‘o testą, Pearson‘o koeficientą, stiprus koreliacijosryšys, kai r reikšmė 1 – 0,6, vidutinis 0,4 – 0,59, silpnas 0 – 0,39. Statistiškaipatikima, kai p≤0,05. Duomenys apdoroti naudojantis Microsoft Excel ir SPSS 17.0programomis.Rezultatai: Pirmoje grupėje buvo 18 pacientų, 15 (83%) moterų ir 3 (17%)vyrai. Amžius 57,67±15,13. KMI 28,61±6,30. Antroje grupėje buvo 15 pacientų,14 (93%) moterų ir 1 (7%) vyras. Amžius 61,47±13,36, KMI 28,23±7,12. Pirmojegrupėje didžiausias CO, CI ir SV sumažėjimas lyginant su baziniu lygiu buvo atitinkamai21%, 23%, 13% (CO, CI p0,05). Antroje grupėje CO, CI, SVatitinkamai sumažėjo 19%, 19%, 13% (CO, CI p0,05). CO2 dujų sunaudojimaspneumoperitoneumo palaikymui I grupėje 59,44±19,47mmHg, II grupėje97,33±60,31 p0,05). Vertinant ryšį tarp įvairių duomenų gauta stipri koreliacija tarp sunaudotųdujų ir operacijos trukmės (r=0,647, p

Grybelinės infekcijos dažnis, rezistentiškumo pokyčiai irpriklausomybė nuo antibiotikų suvartojimo reanimacijos irintensyvios terapijos skyriuje.46Darbo autorius(-iai): Kastytis Staras (6 k.).Darbo vadovas(-ai): Dr. lektorius Mindaugas Šerpytis (VULSK Anesteziologijos,intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centras).Darbo tikslas: Ištirti visus grybelinės infekcijos atvejus intensyvios terapijosskyriuje per penkis metus ir jų kiekio kitimą. Pažiurėti kaip kinta grybelinės infekcijossukelėjų atsparumas priešgrybeliniams preparatams ir jo kitimą 5ių metų bėgyje.Taippat paskaičiuoti ar yra santykis tarp grybelinių infekcijų skaičiaus kitimoir skyriaus suvartojamo antibiotikų kiekio kitimo. Hipotezė yra tokia, kad grybeliniųinfekcijų kiekis turėtų augti kartu su didėjančiu antibiotikų suvartojimu. Taippatgrybelinių infekcijų sukelėjų atsparumas turėtų priklausyti nuo suvartojamųpriešgrybelinių preparatų kiekio.Darbo metodika: Atliktas retrospektyvinis darbas Vilniaus universiteto ligoninėsSantariškių klinikos I-ame reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje(RITS). Nagrinėti visi grybelinės infekcijos atvejai nuo 2006 iki 2010 m.(351 pacientassu grybeline infekcija) Analizuoti grybelinės infekcijos pasėlių rezultatainuo 2006-2010 m. paimti RITS: išauginto grybo rūšis ir jos jautrumas skirtingiemsantigrybeliniams vaistams. Apskaičiuotas skirtingų antibiotikų suvartojimas RITSkiekvienais metais nuo 2005-2010 m.Rezultatai: Nuo 2006 iki 2010 m. stebėtas grybelinės infekcijos dažnio augimasI-RITS, ypač nuo 2007m. iki 2010m. Grybelinių infekcijų skaičius iš visų RITS skyriujegulėjusių pacientų. 2006m. 7,7%; 2007m. 4,3%; 2008m. 7,3%; 2009m. 9,7%;2010m. 10,3%. Grybelinių infekcijų skaičiaus kitimo patikimumas: 2006 vs 2007p=0.005 2006 vs 2008 p=0.7852006 vs 2009 p=0.1512006 vs 2010 p=0.0682007 vs2008 p=0.0072007 vs 2009 p=0.0002007 vs 2010 p=0.0002008 vs 2009 p=0.0642008vs 2010 p=0.0212009 vs 2010 p=0.624. Ypač aiškus augimas yra nuo 2006 iki 2010m.Suvartojamų antibiotikų kiekis (DDD/100lovadienių) 2005m. 116,70 2006m. 99,362007m.114,92 2008m.121,36 2009m.139,04 2010m. 84,74. Buvo stebima tendencijatarp grybelinės infekcijos dažnio bei antibiotikų suvartojimo per metus. Didėjantantibiotikų suvartojimui sekančiais metais padidėdavo teigiamu grybelinesinfekcijos pasėliu gydytų RITS ligoniu skaičiui per metus. Nors nuo 2005 iki 2010m. stebėta suvartojamų antigrybelinių vaistų didėjimo tendencija, tačiau grybelinėsinfekcijos rezistentiškumas antigrybeliniams vaistams nuo 2006 iki 2010 m.nepadidėjo.Išvados: Grybelinės infekcijos dažnis per paskutinius penkis metus palaipsniuididėja. Stebėta tendencija tarp suvartojamų antibakterinių vaistų kiekio RITS irgrybelines infekcijos dažnio sekančiais metais, tačiau tam reikalingi detalesni tyrimai.Nepaisant didėjančios grybelinės infekcijos dažnio ir suvartojamų antigrybeliniųvaistų rezistentiškumas antigrybeliniams vaistams nuo 2006 iki 2010 m.nepadidėjo.

Vaistų nuo skausmo vartojimas skausmo klinikos pacientų tarpeDarbo autorius(-iai): Mindaugas Paulauskas (5 k.), Karolina Simanavičiūtė(5 k.).Darbo vadovas(-ai): gyd. Alfredas Vaitkus (VULSK Skausmo gydymo dienosstacionaras).Darbo tikslas: Sužinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimo ypatumus skausmoklinikos pacientų tarpe, taip pat pacientų nuomonę ir žinias apie vaistus nuo skausmo.Darbo metodika: Prospektyvinio anketinio tyrimo metu apklausta 50 Vilniausuniversiteto ligoninės Santariškių klinikų skausmo klinikos pacientų. Interviubūdu užduoti 27 darbo autorių sudaryti klausimai. Duomenys analizuoti SPSS(v.17) programa. Patikimumas vertintas Student‘o testu (p

48Darbo tikslas: Nustatyti veiksnius, turinčius įtakos trombolizės rezultatams irgalimoms komplikacijoms.Darbo metodika: Retrospektyvinės analizės būdu išnagrinėta medicininė dokumentacijaligonių, kuriems VUL SK I-ame reanimaicjos ir intensyviosios terapijosskyriuje 2008-2012 m. atlikta trombolizė dėl ūminio galvos smegenų infarkto.Tyrimo metu naudojami duomenys iki ir po trombolizės. Pacientai suskirstyti į dvigrupes pagal neurologinį statusą išrašant: būklė pablogėjo arba nepasikeitė ir būklėpagerėjo. Statistinė analizė atlikta su SPSS 19,0 ir MS Excel.Rezultatai: Vidutinis pacientų amžius 70,8 metai, iš jų 37 (54,4%) moterys ir 31(45,6%) vyras. Pagal neurologinį statusą būklė pagerėjo 36 (52,9%), pablogėjo arbanepasikeitė 32 (47,1%). Ligoniai, kuriems atlikus trombolizę neurologinė būklė pablogėjoarba nepasikeitė, statistiškai patikimai buvo vyresnio amžiaus (75,5 metai)už tuos, kurių būklė pablogėjo (69 metai). Didesnį bazių deficitą SBE -0,7 (-1,5 –0,8) turėjo pacientai, kurių neurologinė būklė pablogėjo arba nepasikeitė, tų, kuriųbūklė pablogėjo SBE 0,5 (-0,3 – 1,8). Prieš trombolizę komoje buvo 11 (34,4%) ligonių,kurių būklė pablogėjo arba nepasikeitė, kurių būklė pagerėjo, komos nebuvo.Daugiau ligonių, kurių būklė pablogėjo arba nepasikeitė, turėjo bent vienos galūnėsplegiją (24 ligoniai (75%)) nei ligoniai, kurių būklė pagerėjo (16 ligonių (44%)).Stebėta priklausomybė tarp trombolizės efektyvumo ir infarkto lokalizacijos. Ligoniųgrupėje, kurių būklė pablogėjo arba nepasikeitė, daugiau infarktų vidurinėsmiego arterijos baseine (25 (78,1%) ligoniai), nei ligonių, kurių būklė pagerėjo (19(52,8%) ligonių). Grupėje, kurių būklė pagerėjo, kraujotakos sutrikimas buvo vidinėsmiego arterijos baseine (10 (27,8%) ligonių), nei ligonių, kurių būklė pablogėjoarba nepasikeitė (3 (9,4%) ligoniai). Po trombolizės16 ligonių stebėta transformacijaį hemoragiją. Nagrinėjant transformacijos į hemoragiją rizikos veiksnius neivienas iš analizuotų veiksnių, statistiškai patikimai nesiskyrė tarp ligoniu, kuriemstrombolizė komplikavosi kraujosruva galvos smegenyse ar ne.Išvados: Ligoniai, kuriems atlikus trombolizę neurologinė būklė pablogėjoarba nepasikeitė, buvo vyresni už tuos, kurių būklė pablogėjo. Didesnį bazių deficitąturėjo pacientai, kurių neurologinė būklė pablogėjo arba nepasikeitė. Prieštrombolizę koma diagnozuota ligoniams, kurių būklė pablogėjo arba nepasikeitė.Daugiau ligonių, kurių neurologinė būklė pablogėjo arba nepasikeitė, turėjo bentvienos galūnės plegiją. Ligoniams, kuriems atlikus trombolizę neurologinė būklėpablogėjo arba nepasikeitė, turėjo kraujotakos sutrikimą vidurinės miego arterijosbaseine. Ligoniams, kurių būklė pagerėjo, turėjo kraujotakos sutrikimą vidinėsmiego arterijos baseine.

Mirtingumo rizikos įvertinimas atliekant širdies operacijas –EuroSCORE ir EuroSCORE II palyginimasDarbo autorius(-iai): Mantas Dargvainis (4 k.).Darbo vadovas(-ai): dr. Robertas Samalavičius, dr. Donata Ringaitienė (VULSantariškių klinikos).Darbo tikslas: Operacijos rizikos įvertinimas yra svarbus širdies chirurgijoje,tam yra sukurta daug metodų. EuroSCORE, sukurtas 1999, tapo vienu dažniausiainaudojamų metodų vertinti operacijos riziką. 2011 metais spalio 3 d. pasirodė atnaujintasir patobulintas EuroSCORE variantas EuroSCORE II. Šio darbo tikslasyra palyginti du metodus – EuroSCORE ir EuroSCORE II – vertinančius mirtingumoriziką pacientų, kuriems yra taikomas kardiochirurginis gydymas.Darbo metodika: Tai prospektyvinis tyrimas, atliktas VU Širdies chirurgijosklinikoje. Per keturių mėnesių laikotarpį (nuo 2011 m. lapkričio iki 2012 vasario)stebėti 387 ligoniai, iš jų 202 atliktos vainikinių arterijų apeinamųjų jungčių operacijos(AKJ), 95 – vožtuvų protezavimo operacijos ir 31 – kombinuotos vainikiniųarterijų apeinamųjų jungčių ir vožtuvų protezavimo operacijos, bei 59 kito tipooperacijos. Duomenys apie ligonių priešoperacinę būklę ir pooperacinę eigą buvoįrašomi į kompiuterinę duomenų bazę. Ligonių mirtingumo rizika vertinta pagalEuroSCORE ir EuroSCORE II metodiką, rezultatai palyginti. Įvertintas šių metodųtinkamumas mirtingumo rizikai nustatyti. Duomenys apdoroti SPSS statistinėsanalizės programiniu paketu ir MS Excel programa.Rezultatai: Stebėtų ligonių grupėje hospitalinis mirštamumas buvo 4,1 %. Tuotarpu EuroSCORE ir EuroSCORE II numatytas mirštamumas buvo atitinkamai6,5% ir 3,5%. Vertinant mirties riziką, plotas po ROC kreive buvo 0,83 (EuroSCO-RE) ir 0,86 (EuroSCORE II). AKJ grupėje hospitalinis mirštamumas buvo 1,5%, oEuroSCORE ir EuroSCORE II numatytas mirštamumas buvo atitinkamai 4,3% ir2,1%. Vertinant mirties riziką, plotas po ROC kreive AKJ grupėje buvo 0,97 (EuroSCORE)ir 0,95 (EuroSCORE II). Kombinuotos vainikinių arterijų apeinamųjųjungčių ir vožtuvų protezavimo operacijos grupės hospitalinis mirštamumas buvo12,9%, o EuroSCORE ir EuroSCORE numatytas mirštamumas buvo atitinkamai12,3% ir 8,0%. Vertinant mirties riziką, plotas po ROC kreive šiai grupei buvo 0,96(EuroSCORE) ir 0,99 (EuroSCOREII). Vožtuvų protezavimo operacijos ligoniųgrupėje hospitalinis mirštamumas buvo 4,0%, o EuroSCORE ir EuroSCORE IInumatytas mirštamumas buvo atitinkamai 6,9% ir 3,0%. Vertinant mirties riziką,plotas po ROC kreive šiai grupei buvo 0,67 (EuroSCORE) ir 0,79 (EuroSCORE II).Išvados: Prognozuojant pooperacinį mirštamumą, abu rizikos vertinimo metodaibuvo gana tikslūs. EuroSCORE metodika prognozuoja didesnį mirštamumąnei EuroSCORE II. EuroSCORE metodika buvo mažiau tiksli vertinant operacineriziką ligoniams, kuriems atliekamos vožtuvų korekcijos operacijos.49

Angiochirurgijos BūrelisBūrelio pirmininkas: Tomas Vilkevičius, VU MF 5 k.Mokslinis vadovas: doc. Dalia Triponienė VU MF Širdies ir kraujagyslių ligųklinikaVietinės komplikacijos po perkutaninės šlaunies arterijoskateterizacijos. Gydymo taktika.Darbo autorius(-iai): Brigita Vilčinskaitė (4 k.), Andrius Černauskas (4 k.).Darbo vadovas(-ai): Dr. Ingrida Ašakienė (Vilniaus universiteto ligoninėsSantariškių klinikos).Darbo tikslas: Nustatyti vietinių komplikacijų dažnį, kylančių po intervenciniųkardiologinių procedūrų per šlaunies arteriją, Vilniaus universiteto ligoninėsSantariškių klinikose. Išanalizuoti operuotų pacientų demografinius ir medicininiusduomenis.Darbo metodika: Atliktas retrospektyvinis tyrimas. Išanalizuoti 197 pacientai,kuriems VUL SK diagnozuotos vietinės kraujagyslių komplikacijos po intervenciniųkardiologinių procedūrų 2007-2011 metais. Į tyrimą įtraukti 63 pacientai, kuriemsvietinės komplikacijos buvo gydomos chirurginiu būdu. Nagrinėti pacientųdemografiniai ir medicininiai duomenys: amžius ir lytis, intervencijos tipas, laikasnuo komplikacijos atsiradimo iki operacijos, komplikacijos ir operacijos rūšys,hospitalizacijos trukmė, pažeidimo pusė ir kraujagyslė, pseudoaneurizmos dydis.Duomenys apdoroti naudojant SPSS v17 programą.Rezultatai: Vidutinis operuotų pacientų amžius 70 (±11,9) m., 42 (69,4 %)buvo moterys. Vidutiniškai pacientai išoperuoti po 5 (±4) parų nuo diagnozėsnustatymo. Vidutinė hospitalizacijos trukmė 12 (±10) d. Pseudoaneurizmų skersmuovarijavo nuo 1-2 iki 7 cm, vidutinis – 4 (±1,5) cm. 87 % pseudoaneurizmųbuvo dešinės pusės. 39 (61,9 %) pseudoaneurizmos susidarė iš bendrosios šlauniesarterijos. Po intervecinių procedūrų dėl širdies ir kraujagyslių sistemos patologijos186 pacientams (94,4 %) diagnozuotos periferinės pseudoaneurizmos, 9 (4,6 %)– arterioveninės fistulės, vienam pacientui – hematoma. Taikytas gydymas: užspaudimasultragarsiniu davikliu – 134 (68 %), chirurginis gydymas 63 (32 %)pacientams. Chirurginio gydymo taktika: 38 (60,3 %) pacientams atlikta pseudoaneurizmospašalinimas ir arterijos plastika venos lopu, 25 (39,6 %) – krešuliųpašalinimas ir arterijos defekto užsiuvimas. Pseudoaneurizmos gydytos: 36 (57,1%) atlikta pseudoaneurizmos pašalinimas ir arterijos plastika venos lopu, 17 (32,1%) – krešulių pašalinimas ir arterijos defekto užsiuvimas. Arterioveninės fistulėsgydytos: 7 (77,8 %) atvejų – krešulių pašalinimas ir arterijos defekto užsiuvimas,2 (22,2 %) atlikta pseudoaneurizmos pašalinimas ir arterijos plastika venos lopu.Hematoma gydyta krešulių pašalinimu ir arterijos defekto užsiuvimu. 56 (88,9 %)komplikacijos atsirado po koronarografijos. Procedūros metu 27 (42,7%) pacientamsbuvo atliktas širdies vainikinių arterijų stentavimas, 26 (41,3 %) – perkutani-50

nė transliuminalinė koronarų angioplastika.Išvados: 1. 2007 – 2011 m. intervencinių procedūrų per šlaunies arteriją atlikta23 514 pacientų. Per 5 metus procedūrų skaičius išaugo 3 kartus.2. Vietinėskomplikacijos po intervencinių kardiologinių procedūrų per šlaunies arteriją įvyko197 pacientams (0,837 %). 3. 68 proc. pseudoaneurizmos sėkmingai gydytoskonservatyviai. Tik 63 (0,267 %) pacientams prireikė chirurginio gydymo.Ekstrakranijinių slankstelinių arterijų endovaskulinio stentavimoatokieji rezultataiDarbo autorius(-iai): Tomas Vilkevičius (5 k.).Darbo vadovas(-ai): doc. dr. Dalius Jatužis (Neurologijos centras, Vilniausuniversiteto ligoninės Santariškių klinikos, Vilniaus universiteto medicinos fakultetas),doc. dr. Gintaris Vilkevičius (Kraujagyslių ir endovaskulinės chirurgijoscentras, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, Vilniaus universitetomedicinos fakultetas).Darbo tikslas: Įvertinti ekstrakranijinių slankstelinių arterijų angioplastikosir stentavimo saugumo ir efektyvumo atokiuosius klinikinius ir ultragarsinius rezultatus.Darbo metodika: Atlikta retrospektyvinė VULSK 2006-2011m.atliktų slanksteliniųarterijų stentavimo (SAS) klinikinių atvejų analizė. Procedūros ankstyviejirezultatai, hospitalinio periodo eiga vertinami peržiūrint ligos istorijas, vėlyviejirezultatai-pacientų apsilankymo Kraujagyslių ir endovaskulinės chirurgijos centremetu 2011m.gruodžio–2012m.sausio mėn.(pacientai buvo kviečiami telefonu).Stebėjimo įvertinime dalyvavo neurologas (neurologinės būklės įvertinimas;apklausa apie įvykius per stebėjimo laikotarpį ir kraujagyslinės rizikos įvertinimas),kraujagyslių chirurgas (kaklo arterijų ultragarsinis tyrimas).Rezultatai: Atlikta31 SAS procedūra 27 pacientams(4 ligoniams atlikta po 2SA stentavimus). 30 (96,8%) atvejų buvo diagnozuota hemodinamiškai reikšmingastenozė (50-99%), 1 atveju (3,2%) – disekacija. Simptominės stenozės konstatuotos13 atvejų(41,9%).Dauguma ligonių turėjo sunkią lydinčią kraujagysliųpatologiją įvairiuose baseinuose ir daugybinių kardiovaskulinių rizikos veiksnių.Kombinuotą hemodinamiškai reikšmingą(stenozė>50% arba okliuzija) kaklo arterijųpatologiją keliuose baseinuose turėjo 24 ligoniai iš 26 (92,3%). 77,4% nustatytaypač didelė kraujagyslinė rizika (≥1 ankstesnis klinikinis kraujagyslinisįvykis[nestabili krūtinės angina ar miokardo infarktas; periferinių arterijų liga;revaskuliarizacinės procedūros; insultas]+≥2 rizikos veiksniai). 8(25,8%) SAS atliktasprieš aortos-koronarų jungčių arba periferinių arterijų operaciją. Stebėjimas– nuo 0,5 m. iki 5 metų (vidut.2,6±1,4 m.). SAS techniškai atliktas visiems ligoniams(100%).30 procedūrų (96,8%) praėjo be komplikacijų. Periprocedūrinėskomplikacijos stebėtos 1 pacientui (3,2%) – po predilatacijos disekacija distaliaubuvusios stenozės. Stentuotos arterijos restenozė (>50%)per sekimo laikotarpį nustatyta3 ligoniams (11,1%), 1 atliktas pakartotinis stentavimas. 1 3,7%) nustatyta51

stentuotos SA okliuzija. Galvos smegenų insultas vertebrobaziliniame baseine išsivystė1 ligoniui (3,7%), po stentavimo praėjus 3,8 m. (ne dėl stento disfunkcijos).Vertinant vėlyvuosius rezultatus 8 ligoniai (29,6%)buvo mirę. Dažniausios mirtiespriežastys: sunki kardiologinė patologija ir progresuojantis širdies nepakankamumas.Per 1 metus po SAS mirė tik 1 pacientas(praėjus 1 mėn.po stentavimo, poatliktos aortos – koronarų jungčių operacijos). Visi mirę ligoniai turėjo ypač didelękraujagyslinę riziką (≥2 klinikiniai įvykiai iki stentavimo ir ≥2 kraujagysliniairizikos veiksniai).Išvados: Patyrusio specialisto atliekamas ekstrakranijinių slankstelinių arterijųendovaskulinis stentavimas yra techniškai sėkmingas, saugus, pasižymi nedideliuperiprocedūrinių komplikacijų ir restenozių dažnumu. Atokioms išeitimsesminę reikšmę turi ligonių somatinė būklė, lydintys susirgimai ir kardiovaskulinėsrizikos laipsnis.Miego arterijų patikra ligoniams, sergantiems periferinių arterijųokliuzine liga52Darbo autorius(-iai): Tomas Vilkevičius (5 k.).Darbo vadovas(-ai): doc. dr. Gintaris Vilkevičius (Kraujagyslių ir endovaskulinėschirurgijos centras, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos,Vilniaus universiteto medicinos fakultetas).Darbo tikslas: Ištirti miego arterijų patologiją ligonių, sergančių periferiniųarterijų okliuzine liga, tarpe.Darbo metodika: Patikra atlikta Vilniaus Universiteto ligoninės Santariškiųklinikų kraujagyslių rekonstrukcinės ir endovaskulinės chirurgijos centre, prospektyviaianalizuojant 150 ligonių, sergančių periferinių arterijų okliuzine liga2009-2011 m. laikotarpiu. Dvigubo skenavimo būdu buvo tiriamos miego beislankstelinės arterijos. Hemodinamiškai reikšminga patologija laikyta ≥ 70% miegoarterijų susiaurėjimas. Suskaičiuota koreliacija tarp hemodinamiškai reikšmingomiego arterijų susiaurėjimo bei ligonių amžiaus, sergamumo cukriniu diabetu( CD ), plaučių arterine hipertenzija ( PAH ) bei širdies nepakankamumu ( ŠN ).Statistiniai duomenys apdoroti Microsoft Excel 2007, taikant t-testo, koreliacijostestus. Rezultatai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p < 0, 005.Rezultatai: Iš 150 tirtų ligonių buvo 49 (32, 7% ) moterys bei 101 (67, 3%)vyras. Ligonių amžiaus vidurkis M -70, 93, jauniausias – 39 metų, vyriausias – 94metų amžiaus. SN=10, 85. Vyrų amžiaus vidurkis M -68, 76, moterų M-75, 39.Stjudento testas p=0, 0004. Rasti 26 (17, 3% ) ligoniai su ≥ 70% miego arterijossusiaurėjimu. 1 ligonis (0,7% ) su abipusiu 70% susiaurėjimu, 25 (16,7%) suvienpusiu 70% susiaurėjimu. Miego arterijų okliuzija stebėta 18 ligonių (12% ). 28(18, 7%) ligonių rasta slankstelinių arterijų hemodinamiškai reikšminga stenozė(50-99% ).4 (2, 7% ) ligoniams nustatyta abipusė, o 24 (16% ) vienpusė hemodinamiškaireikšminga stenozė. Ieškotos koreliacijos tarp miego arterijų reikšmingoužakimo bei amžiaus nerasta (r=– 0, 008 ), koreliacijos tarp sergamumo PAH, CD,

ŠN bei reikšmingo miego arterijų užakimo taip pat nerasta ( r=– 0, 002) (r=0, 007)(r=– 0, 05). Iš 16 ligonių patirtų insultų 1 ligoniui miego arterijos buvo normaliosir 1 sklerozuotos, o 14 susiaurėjusios.Išvados: Remiantis mūsų gautais duomenimis, nepriklausomai nuo amžiausbei rizikos veiksnių ekstrakranijinių kraujagyslių dvigubas skenavimas turėtų būtiatliekamas visiems pacientams, sergantiems periferinių arterijų okliuzine liga.PAGET-SCHROETTER sindromo gydymasDarbo autorius(-iai): Vilius Syminas (6 k.).Darbo vadovas(-ai): Profesorius, habilituotas mokslų daktaras Vytautas Triponis(VMKL II Angiochirurgijos skyrius), Docentė daktarė Dalia Triponienė(VMKL II Angiochirurgijos skyrius).Darbo tikslas: Pristatyti vieną iš šiuolaikinių Paget-Schroetter sindromo gydymometodą – perkateterinę paraktinės ir pažastinės venų trombolizę. Darbo uždaviniai:pateikti 2 pacientų diagnostikos kriterijus ir įvertinti gydymo rezultatus.Darbo metodika: Pristatomi dviejų dėl Paget-Schroetter sindromo VMKLreanimacijos skyriuje gydytų ligonių duomenys pagal ligos istorijas ir angiografijostyrimo rezultatus. Vienas pacientas buvo 29 m., antrasis – 41m. amž. Abiemspacientams taikyta trombolizė per kateterį ir tolesnis gydymas antikoaguliantais.Rezultatai: Abu pacientai atvyko praėjus 1 parai po simptomų atsiradimo. Simptomatikapasireiškė skausmu, rankos patinimu ir cianoze. Adsono testai abiemsbuvo neigiami. Dvigubas skenavimas ultragarsu patvirtino pažastinės – paraktinėsvenos trombozę. Abiems pacientams atlikta venografija, kuri tiksliai lokalizavotrombozės vietą. Po trombolizės vienam pacientui cianozė praėjo, patinimas išnyko,antrajam – smarkiai sumažėjo. Antrajam pacientui pakartotinėje venogramojebuvo matoma išlikusi v. subclavia stenozė. Abiems paskirtas tolesnis gydymasorfarinu ir rekomenduota MRT tyrimas, kad būtų nustatyta, ar neurovaskuliniopluošto nespaudžia peties juostos ar kaklo raumenys, nes specialūs testai neparodėesant kaklo šonkaulį ar kitą kaulinę anatominę struktūrą, galinčią spausti v.axillaris ir v. subclavia.Išvados: 1. Paraktinės – pažastinės venų trombozė buvo sėkmingai išgydytaperkateterine trombolize. 2. Nei specialūs testai paraktinės – pažastinės venossuspaudimui išaiškinti, nei ultragarso tyrimas neparodė spaudžiančių anatominiųelementų.3. Magnetinis branduolių rezonansas gali padėti nustatyti, kuri išminkštųjų anatominių struktūrų spaudžia neurovaskulinį pluoštą.4. Jei pasirodytų,kad neurovaskulinį pluoštą spaudžia kuris nors iš tipinių šiam sindromuiraumenų ar raiščių, pacientui reikėtų atlikti I šonkaulio rezekciją ir skalenotomiją.53

Klubo ir arterijų žemiau kirkšnies raiščio angioplastikosrezultatų palyginimasDarbo autorius(-iai): Elvyra Stanevičiūtė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): Gyd. Saulius Sudikas (VU Širdies ir kraujagyslių ligų klinika).Darbo tikslas: Palyginti klubo ir arterijų žemiau kirkšnies raiščio angioplastikosrezultatus; nustatyti klubo arterijos angioplastikos reikšmę išsaugant apatinesgalūnes.Darbo metodika: Nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. spalio 31 d. nuosekliaipagal operacijos datą atrinkti 404 pacientai, kuriems dėl aterosklerozinės kilmėsgalūnės išemijos taikytas perkutaninės transliuminalinės angioplastikos (PTA)gydymo metodas Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje. Pacientams atlikta kluboir žemiau kirkšnies raiščio esančių arterijų angioplastika. Stentavimo metodu gydytiligoniai į tyrimą neįtraukti. Išanalizuoti artimi pooperaciniai (iki 7 dienų poangioplastikos) ir vėlesni gydymo rezultatai. Pakartotinai ligoniai tikrinti praėjus1, 3 ir 6 mėnesiams po angioplastikos. Angioplastika laikyta veiksminga, jeiguišeminiai skausmai sumažėjo arba išnyko, gangreninė opa pradėjo gyti.Rezultatai: Klubo arterijų angioplastika atlikta 148 (36,6 %), o arterijų, esančiųžemiau kirkšnies raiščio, angioplastika – 256 (63,4 %) pacientams. Tos pačioshospitalizacijos metu (iki 7 parų po angioplastikos) amputacijų dažnis po klubo,šlaunies, pakinklio ir blauzdos arterijų angioplastikos buvo atitinkamai 7,4 %, 11,3%, 14,5 % ir 21,5 %. Per 6 mėn. amputacijų išvengė po klubo, šlaunies, pakinklioir blauzdos arterijų angioplastikos atitinkamai 87,2 %, 80,0 %, 74,6 % ir 56,9 % pacientų.Visais stebimais periodais atlikus klubo arterijų angioplastiką amputacijųbuvo mažiau negu po arterijų žemiau kirkšnies raiščio angioplastikos. Artimuojupooperaciniu laikotarpiu po arterijų, esančių žemiau kirkšnies raiščio, angioplastikosamputacijų buvo 2,04 karto daugiau negu po klubo arterijų angioplastikos(OR=2,04, p0,5); per 6mėn. po arterijų, esančių žemiau kirkšnies raiščio, angioplastikos amputacijų buvo2,68 karto daugiau negu po klubo arterijos angioplastikos (OR=2,68, p

Antiseptikų veiksmingumo palyginimas gydant S. aureus užkrėstasžiurkių žaizdas su implantuotais kraujagyslės protezaisDarbo autorius(-iai): Elvyra Stanevičiūtė (6 k.), Andrej Podkopajev (6 k.),Vilma Kuzminskaitė (6 k.), Otilija Kutanovaitė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): prof. habil. dr. Vytautas Jonas Triponis (VU MF Širdiesir kraujagyslių ligų klinika), prof. habil. dr. Vytautas Jonas Sirvydis (VU MF Širdiesir kraujagyslių ligų klinika), doc. dr. Tomas Kačergius (VU MF Fiziologijos,biochemijos ir laboratorinės medicinos katedra), dr. Agnė Kirkliauskienė (VU MFFiziologijos, biochemijos ir laboratorinės medicinos katedra).Darbo tikslas: Sukurti pūlingos chirurginės žaizdos modelį žiurkėms. Palygintioktenidino dihidrochlorido ir 10 % polividon-jodo tirpalo veiksmingumągydant S. aureus užkrėstą pūlingą chirurginę žaizdą su kraujagyslės protezu.Darbo metodika: Sukūrus galutinį užkrėstos žaizdos modelį, į tyrimą įtraukta12 baltųjų žiurkių patinėlių. Bendrinei nejautrai taikytas ketamino ir ksilazino mišinys.Visoms žiurkėms atliktas 2 cm ilgio odos ir poodžio pjūvis kairėje ties lineaparavertebralis. Po oda ant raumenų fascijos implantuotas 9x13 mm kraujagyslėsprotezo lopas. 12 žiurkių suleista po 1 ml 5 McFarlendų standartą atitinkančios S.aureus dozės. Žaizda sandariai užsiūta. Po 5 dienų iš žaizdos paimti mikrobiologiniaipasėliai. Patvirtinus S. aureus infekciją, pradėti kasdieniai žaizdos plovimai:4 žiurkėms oktenidino dihidrochloridu, 4 – 10 % polividon-jodo tirpalu, 4 – fiziologiniutirpalu (kontrolinė grupė). Plovimai tęsti 4 dienas. Pakartotiniai pasėliaiimti antrą ir ketvirtą gydymo dienomis. Baigus gydymą iš pašalintų protezų paimtipasėliai. Tyrimui naudota S. aureus padermė, išskirta iš žmogaus klinikinėsmedžiagos. Identifikacija ir atsparumas antimikrobinėms medžiagoms nustatytaremiantis Klinikinių laboratorinių standartų instituto rekomendacijomis. Identifikuojantmikroorganizmus remtasi jų augimu manito druskos agare, kolonijųmorfologija kraujo agare, plazmokoagulazės, DNazės ir latekso agliutinacijos testaisbei mikroskopija. Kaip kontrolinė S. aureus padermė panaudota ATCC 29213.Baigus eksperimentą, žiurkėms atlikta eutanazija cervikalinės dislokacijos būdu.Rezultatai: Gydant oktenidino dihidrochloridu, S. aureus kolonijų skaičiuspo 4 dienų vidutiniškai buvo sumažėjęs 98,13 % (p=0,04). Gydant 10 % polividon-jodotirpalu, S. aureus kolonijų skaičius vidutiniškai buvo padidėjęs 3,5 karto(p=0,02). Kontrolinei žiurkių grupei S. aureus kolonijų skaičius po gydymo ciklobuvo pakitęs nereikšmingai (sumažėjęs 31,6 %, p=0,15). Palyginus kolonijų skaičiauspokyčius pirmame ir paskutiniame pasėliuose, oktenidino dihidrochloridasir fiziologinis tirpalas buvo veiksmingesni už 10 % polividon-jodo tirpalą (atitinkamaip=0,05 ir p=0,02). Po gydymo ciklo pašalinus kraujagyslės protezus ir išjų paėmus pasėlius, 11 protezų pasėliuose augo S. aureus. Vienai žiurkei, gydytaioktenidino dihidrochloridu, infekcija buvo eradikuota.Išvados: Sėkmingai sukurtas pūlingos chirurginės žaizdos modelis žiurkėms.Per 4 gydymo dienas geriausių rezultatų gydant S. aureus sukeltą chirurginėsžaizdos infekciją pasiekta naudojant oktenidino dihidrochloridą. 4 gydymo die-55

nų ciklas yra pakankamas infekciją išnaikinti kraujagyslės protezo aplinkoje, betnegarantuoja infekcijos išnaikinimo iš paties protezo.Lazerinės energijos bangos ilgių ir šviesolaidžių tipų poveikiovenos sienelei palyginimasDarbo autorius(-iai): Elvyra Stanevičiūtė (6 k.), Tomas Vilkevičius (5 k.), EglėSirutavičiūtė (3 k.), Jonas Jonuška.Darbo vadovas(-ai): prof. habil. dr. Vytautas Jonas Triponis (VU MF Širdies irkraujagyslių ligų klinika), dr. Rolandas Dagilatis (GK klinika).Darbo tikslas: Palyginti, kaip skirtingų tipų šviesolaidžiai veikia venos sienelęnaudojant 1940 nm bangos ilgio lazerį ir 5 W galią. Palyginti 1940 nm ir 1470nm bangos ilgio lazerių sukeliamą venos sienelės pažeidimo laipsnį naudojant 5W galią. Palyginti temperatūras venos išorėje 1940 nm ir 1470 nm bangos ilgiolazerių darbo metu.Darbo metodika: Eksperimentui naudoti nuolatinės veikos 1940 nm ir 1470nm bangos ilgio lazeriai ir 3 skirtingų tipų šviesolaidžiai: I – linijinis šviesolaidis;II – sferinis šviesolaidis; III – cirkuliarus šviesolaidis. Pasirinkta 5 W galia.Eksperimentui naudota 8,6 mm skersmens (išmatuota ultragarsu) kiaulės skerdenospaviršinė vena. Vena buvo išpreparuota iš aplinkinių audinių. Atskiri venųsegmentai paveikti skirtingų tipų šviesolaidžiais naudojant 1940 nm bangos ilgiolazerį. Naudojant cirkuliarų šviesolaidį, venų segmentai paveikti 1940 nm ir 1470nm bangos ilgio lazeriais naudojant 25 J/cm ir 50 J/cm energiją. Per procedūrątemperatūra venos išorėje matuota termopora. Po procedūros venų mėginiai vienaivalandai pamerkti į fiziologinį tirpalą, o po to fiksuoti 10 % formalino tirpalu.Histologiniai venų preparatai dažyti hematoksilinu ir eozinu. Venos sienelės pažeidimasvertintas nagrinėjant histologinius preparatus.Rezultatai: Remiantis histologiniais vaizdais nustatyta, kad cirkuliariai šviečiantisšviesolaidis venos sienelę pažeidžia tolygiau negu linijinis ir sferinis šviesolaidžiai.Nustatyta, kad 1470 nm bangos ilgio lazeris, naudojant 5 W galią, sukeliagilesnį venos sienelės pažeidimą negu 1940 nm bangos ilgio lazeris. Atliekantprocedūrą 1470 nm bangos ilgio lazeriu išmatuota aukštesnė temperatūra venossienelės išorėje negu naudojant 1940 nm bangos ilgio lazerį: veikiant veną 25 J/cm,temperatūra venos išorėje pakilo atitinkamai ~38 ir ~18˚C; veikiant 50 J/cm – ~58ir 62˚C.Išvados: Naudojant 1940 nm bangos ilgio lazerį cirkuliariai šviečiantis šviesolaidissukelia tolygesnį venos sienelės pažeidimą negu linijinis ir sferinis šviesolaidžiai.1470 nm bangos ilgio lazeris sukelia gilesnį venos sienelės pažeidimąnegu 1940 nm bangos ilgio lazeris. Veikiant veną 1940 nm bangos ilgio lazeriutemperatūra venos sienelės išorėje pakyla mažiau negu naudojant 1470 nm bangosilgio lazerį.56

Endokrinologijos būrelisBūrelio pirmininkas: Elžbieta Matulytė, VU MF 4 k.Mokslinis vadovas: med.m.dr. Agnė Abraitienė VU vidaus ligų,šeimos medicinos ir onkologijos klinikaDiabetinės retinopatijos rizikos veiksniaiDarbo autorius(-iai): Skaistė Endriukaitytė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): med.m.dr. Agnė Abraitienė (VU vidaus ligų, šeimos medicinosir onkologijos klinika).Darbo tikslas: Nustatyti diabetinės retinopatijos rizikos veiksnius.Darbo metodika: Atliktas retrospektyvinis tyrimas Santariškių klinikose. Nuo2011-10-01 iki 2012-01-31 surinkti 54 pacientų, besigydžiusių Endokrinologijosskyriuje, duomenys. Atrankos kriterijai: cukriniu diabetu sergantys pacientai, kuriebuvo konsultuoti oftalmologo. Surinkti duomenys apie pacientų lytį, diagnozę(CD 1 ar CD 2), sirgimo diabetu trukmę, arterinės hipertenzijos, dislipidemijosbuvimą, kūno svorį ir ūgį.Rezultatai: Statistinis apdorojimas atliktas SPSS 17.0 programa, statistiškaireikšmingu laikytas skirtumas, kai p

58Darbo tikslas: Palyginti cukriniu diabetu sergančių ir nesergančių pacientųširdies išmetimo frakciją po miokardo infarkto ir amžių infarkto metu.Darbo metodika: Atliktas retrospektyvinis tyrimas VUL Santariškių klinikose.Surinkti pacientų, patyrusių miokardo infarktą nuo 2011.01.01 iki 2011.03.28duomenys, iš viso surinkti 342 pacientų duomenys. Pacientai padalinti į dvi grupes– sergantys cukriniu diabetu ir nesergantys. Surinkta informacija apie jų amžiųmiokardo infarkto metu, bei duomenys apie širdies sistolinę išmetimo frakcijąpo miokardo infarkto, tai įvertinus kardioechoskopijos metu.Rezultatai: Statistinis apdorojimas atliktas SPSS 17.0 programa, statistiškaireikšmingu laikytas skirtumas, kai p35% turėjo 83,4%(n=266), išmetimo frakcija 75metų buvo 33,6% (n=115), 55-75 m. grupei priklausė 51,2% (n=175), amžiausgrupei 35% turėjo66,7%(n=40), 75 metų buvo 23,3%(n=14), 55-75m. buvo 68,3%(n=41), 35% turėjo 85%(n=226), 75 metų buvo 35,8%(n=101), 55-75m.buvo 47,5%(n=134), 0,05.Išvados: 1. Cukriniu diabetu sergantys žmonės miokardo infarktu nesusergajaunesnio amžiaus, nei cukriniu diabetu nesergantys. 2. Cukriniu diabetu sergančiųžmonių širdies išmetimo frakcija po miokardo infarkto nesiskiria nuo cukriniudiabetu nesergančių žmonių širdies išmetimo frakcijos po miokardo infarkto.Prieskydinių liaukų scintigrafijos kaip metodo prieskydinių liaukų adenomųdiagnostikoje įvertinimasDarbo autorius(-iai): Eglė Žilėnaitė (5 k.), Rūta Kibarskytė (5 k.).Darbo vadovas(-ai): med.m.dr. Agnė Abraitienė (VU vidaus ligų, šeimos medicinosir onkologijos klinika).Darbo tikslas: Įvertinti scintigrafijos rezultatus diagnozuojant pirminę hiperparatireozęir jos sąsają su laboratoriniais rodikliais bei pooperacinio histologinioištyrimo rezultatais.Darbo metodika: Retrospektyviai išnagrinėti 219 pacientų, kuriems 2008.09-2012.02 atliktos prieskydinių liaukų scintigrafijos (viso 240 scintigrafijų), duomenys.81 pacientas buvo atmestas dėl antrinės ir tretinės hiperparatireozės (66 dėlinkstų patologijos, 15 dėl vit.D deficito), 2 dėl virškinamojo trakto patologijos, 4dėl MEN1 sindromo, 1 dėl autoimuninės hiperparatireozės. Toliau nagrinėti 131paciento duomenys. Išanalizuoti tiriamųjų demografiniai duomenys (amžius, lytis),su hiperparatireoze susijusių patologijų (gastrito, inkstų akmenligės) pasireiš-

kimas (anamnestiniai duomenys), ryšys tarp PTH bei jonizuoto kalcio koncentracijosir scintigrafijos rezultatų, įvertinti ultragarsinio, pooperacinio histologinioištyrimo duomenys, palygintos prieš ir pooperacinės PTH ir jonizuoto kalciokoncentracijos. Scintigrafijos rezultatai vertinti juos grupuojant trimis metodais:išskiriant „nustatytas patologinis pakitimas“, adenomų bei adenomų/hiperplazijųgrupes. Duomenų analizė atlikta SPSS 17.0 programa.Rezultatai: Tirtųjų amžiaus vidurkis 62,7±14,2 m., moterys sudarė 88,5%,vyrai – 11,5%. Tarp hiperparatireozės sąlygojamų patologinių būklių ir pakitimųscintigrafijoje reikšmingo ryšio nerasta (p>0,05). Esant didesnei PTH ar jonizuotokalcio koncentracijai, scintigrafijoje dažniau nustatomi patologiniai pakitimai irkonkrečiai adenoma (p

Krono liga sergančių pacientų anketinė apklausa. Anketą sudarė sociodemografiniųduomenų anketa (lytis, amžius, gyvenamoji vieta, šeimyninė padėtis, išsilavinimas,darbinė veikla, ligos trukmė, taikomas gydymas), „Poreikių vertinimoklausimynas“ (23 kl.) ir „Jungtinės Karalystės gyvenimo kokybės sergantiesiemsuždegiminėmis žarnų ligomis anketa“ (UK IBDQ, 32 kl.) Kiekvienas UK IBDQklausimas buvo vertinamas naudojant 4 balų skalę, o bendras balų skaičius 32reiškė labai blogą gyvenimo kokybę, 128 – labai gerą gyvenimo kokybę. Statistinėanalizė atlikta naudojant SPSS 17.0 ir MS Excel 2010. Skirtumai laikyti statistiškaireikšmingais, kai p≤0,05.Rezultatai: Apklausta 19 moterų (55,9%) ir 15 vyrų (44,1%), kurių amžiausvidurkis buvo 39± 10,33 m. Dauguma pacientų buvo miestiečiai (85,3%; n=29),gyvenantys santuokoje (70,6%; n=24), turintys aukštąjį išsilavinimą (52,9%;n=18), dirbantys (79,4%; n=27). Vidutinis ligos stažas 5,94±4,95m.(min 1, max24 metai). Dažniausi pacientų išsakyti poreikiai buvo (p≤0,05): informacija apiesveikatos būklę ateityje (85,29%;n=29), aiškus informacijos pateikimas, teisingasgydymo parinkimas, informacija apie lengvatas (po 79,41%; n=27), poreikis jaustisreikalingu savo šeimai bei jausti šeimos palaikymą ir meilę (po 76,47%; n=26).Vidutinė gyvenimo kokybės klausimyno (UK IBDQ) surinktų balų suma buvo96±21,75 (min 43, max 126 balai). Statistiškai patikimų skirtumų tarp gyvenimokokybės ir lyties, amžiaus bei ligos stažo nebuvo (p>0,05). Labiausiai pacientųgyvenimo kokybę veikė nuovargis (85,3%;n=29), pilvo pūtimas (76,47%; n=26),skausmas pilve (73,53%;n=25), neišsimiegojimas (70,59%; n=24), viduriavimasir poreikis skubiai pasinaudoti tualetu (po 67,75%; n=23). Svarbiausios pacientųemocinės problemos buvo susierzinimas ir nekantrumas (85,29%;n=29), prislėgtanuotaika ir nusiminimas bei nerimas dėl ligos (po 76,47%,n=26). Tarp socialiniųproblemų vyravo nejaukumas dėl žarnyno problemų bendraujant su žmonėmis(64,71%; n=22) ir trukdžiai užsiimti įprastine veikla (61,76; n=21).Išvados: 1.Labiausiai pacientų gyvenimo kokybę neigiamai veikė emocijų irnuotaikos sutrikimai (susierzinimas, prislėgta nuotaika, nusiminimas, nerimas)bei sisteminiai simptomai (nuovargis, neišsimiegojimas). 2.Žarnyno funkcijossutrikimai (viduriavimas, poreikis skubiai pasinaudoti tualetu, pilvo pūtimas irskausmas) ir socialinės problemos pacientų gyvenimo kokybei turėjo mažesnęįtaką. 3.Ryšio tarp pacientų lyties, amžiaus, ligos trukmės ir pacientų gyvenimokokybės nebuvo. 4.Labiausiai pacientams reikėjo artimųjų palaikymo iri informacijosapie sveikatos būklę bei tinkamo gydymo.VU MF studentų mitybos ypatumaiDarbo autorius(-iai): Julija Serafin (6 k.).Darbo vadovas(-ai): Dr. Edita Gavelienė (Vilniaus universiteto Medicinosfakulteto Gastroenterologijos, nefrourologijos ir chirurgijos klinika), prof. habil.dr. Algimantas Irnius (VU MF Gastroenterologijos, nefrourologijos ir chirurgijosklinika).60

Darbo tikslas: Įvertinti VU MF studentų mitybos ypatumus. Palyginti pirmoir šešto kurso studentų mitybos skirtumus. Palyginti studentų ir Lietuvos gyventojųmitybos ypatumus (duomenys iš Lietuvos faktinės mitybos tyrimo 2007m.).Darbo metodika: Atlikta VU MF I ir VI kurso studentų anketinė apklausa.Viso apklausta 243(158 pirmo ir 85 šešto kurso)studentų. Anketoje reikėjo nurodytiantropometrinius duomenis, pagrindinių maisto grupių suvartojimo dažnį,fizinį aktyvumą. Duomenys apdoroti SPSS 17.0 programa, laikyti statistiškai patikimi,kai p0,05). Vidutinis VIk. KMI 21,2±2,6. Per mažą KMIturėjo 9 (10,6%), pakankamą 70 (82,4%), per didelį – 5 (5,9%)VIk. studentų. Išjų per mažas KMI nustatytas 8 (12%)moterims ir 1 (6%)vyrui. Padidinto KMIgrupę sudarė 2 (3%)moterys ir 2 (1,1%)vyrai (p>0,05). Per mažo KMI grupėjegerą apetitą turėjo 8(73%), pakankamo KMI grupėje – 101(75%), padidinto KMIgrupėje – 7 (100%) Ik. studentų (p0,05). Ik. studentai dažniausiai valgo 3k./d. 73 (46,2%),VIk.- >3k./d. 41 (48,2%). Ik. studentai dažniausiai vartoja: mėsą 2-3k./sav. 61(38,6%), žuvį

Kognityvinė būklė sergant lėtiniu virusiniu C hepatituDarbo autorius(-iai): Eglė Audronytė (6 k.), Diana Aksionova (6 k.).Darbo vadovas(-ai): gyd. Ilona Savlan (VU MF gastroenterologijos, hepatologijosir dietologijos centras), dr. Valentina Liakina (VU MF Gastroenterologijos,nefrourologijos ir chirurgijos klinika).Darbo tikslas: Palyginti sergančių lėtiniu virusiniu C hepatitu (LVCH) kognityvinesfunkcijas su sveikų tiriamųjų rezultatais.Darbo metodika: VUL SK Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijoscentre atliktas prospektyvinis tyrimas. Ištirti 55 LVCH pacientai (33/60%, vyrai,22/40% moterys, amžius 39,77±12,55 m.) ir 15 pagal amžių ir lytį atrinktų sveikųtiriamųjų (9/60%, vyrai, 6/40% moterys, amžius 40,01±12,81 m.). Visiems tiriamiesiemsįvertinti demografiniai duomenys, atliktas inhibicinės kontrolės testas(ICT) ir PSE (porto-sisteminės encefalopatijos) sindromo testai: ZST (skaičiųsimboliųpakeitimo testas), ZVAT (skaičių sujungimo testas), ZVBT (skaičiųraidžiųsujungimo testas), KPT (apskritimų-taškų testas), LNT (linijos vedimotestas). LVCH pacientams įvertinti histologinio bei laboratorinių tyrimų rezultatai.Statistinė duomenų analizė atlikta Microsoft Excel ir SPSS 17.0 programomisnaudojant Studento-t bei chi-kvadrato testus, Pearsono koreliacijos koeficientą.Skirtumai laikyti statistiškai patikimais, kai p

Opiniu kolitu sergančiųjų gyvenimo kokybės įvertinimasDarbo autorius(-iai): Ramunė Šimkevičiūtė (6 k.), Vaida Matevičiūtė (5 k.).Darbo vadovas(-ai): Doc. Goda Denapienė (Santariškių klinikos, Hepatologijos,gastroenterologijos ir dietologijos centras).Darbo tikslas: Įvertinti opiniu kolitu sergančiųjų pacientų gyvenimo kokybęir nustatyti galimus veiksnius, darančius įtaką šių ligonių gyvenimo kokybei.Darbo metodika: Atliktas prospektyvinis ligonių sergančių opiniu kolitu (OK)bei besilankančių VULSK Konsultacijų poliklinikoje anketinis gyvenimo kokybėsvertinimas. Gauti duomenys analizuoti naudojant kompiuterinę SPSS v.17 statistiniųduomenų apdorojimo programą. Duomenys statistiškai patikimais laikyti,kai p 0,05.63

Skrandžio epitelinių darinių epidemiologijaDarbo autorius(-iai): Viktorija Gulbinaitė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): Asist. Rolandas Vaicekauskas (VU MF Gastroenterologijos,hepatologijos ir dietologijos centras).Darbo tikslas: Nustatyti skrandžio epitelinių darinių pasiskirstymą pagal amžiųir lytį, pokyčius gleivinėje, dydį, skaičių, lokalizaciją ir histologiją.Darbo metodika: Retrospektyvinis tyrimas, kurio metu peržiūrėta 2006-2010m. VULSK atliktų fibrogastroduodenoskopijos (FGDS) aprašų, tiriamieji atrinktipagal apraše paminėtus esamus polipus. Surinkta informacija apdorota programomis:spss 19, excel 2007Rezultatai: Iš 28134 FGDS aprašų, atrinkti 261 tiriamasis, kurių amžiaus vidurkis62,12m (+/-13,7), min 20m, max 91m. Moterų 171 (65,5%), kurių amžiausvidurkis 62,59m (+/- 13); Vyrų 90m (34,5%), kurių amžiaus vidurkis 61,22m(+/-14,7); Skrandžio epiteliniai dariniai (SED): 239 polipai (91,6%), 10 (3,8%) polipųdiferncijuotinų su pogleiviniu dariniu, 12 (4,6%) pseudopolipų; Skrandžio gleivinė:182 (69,7%) nepakitusi, 68 (26,1%) pakitusi, 11 (4,2%) atrofiška. Tikslus polipųskaičius nurodytas 214 atveju, po vieną polipą turėjo 153 (58,6%) tiriamieji, 47(18%) atvejais nenurodytas tikslus skaičius. 309 atvejais nurodytas polipų dydis:dydžio vidurkis 5,74mm (+/-4,9), dažniausias dydis (moda) 3mm, min 1mm,max 60mm. Polipo pagrindas: 221(67%) nenurodyta, plačiu pagrindu 74(22,4%),siauru pagrindu 21(6,4%), su kojyte 14 (4,2%). Lokalizacija: 64 (19,4%) įskrandyje,99 (30%) kūne, 154 (46,7%) urve, prievartyje, 5(1,5%) dugne, 8(2,4%) kelioseskrandžio dalyse. Histologija: hiperplastiniai polipai 143 (43,3%), fundinių liaukųpolipai 9 (2,7%), adenomas 8 (2,4%), kiti SED 43 (13%), neaišku 127 (38,5%).Helicobacter pyloris infekuoti 43 (20,3%) tiriamieji, neinfekuoti 132 (50,6%), 76(29,1%) atvejais neaišku.Išvados: Skrandžio epiteliniai dariniai dažniausiai buvo rasti vyresnio amžiausžmonėm, moterim, po vieną polipą, dažniausias dydis 3mm, skrandžio gleivinėnepakitusi, lokalizuojasi urve ir kūne. Hhistologiškai dažniausiai ransti hiperplastiniaipolipai.Skrandžio hiperplastiniai polipai64Darbo autorius(-iai): Viktorija Gulbinaitė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): Asist. Rolandas Vaicekauskas (VU MF Gastroenterologijos,hepatologijos ir dietologijos centras).Darbo tikslas: Nustatyti hiperplastinių polipų dažnį, pasiskirstymą pagal amžiųir lytį, dydį, lokalizaciją, skrandžio gleivinės pokyčius, asociaciją su HelicobacterPyloris (H.P.)Darbo metodika: Retrospektyvinis tyrimas, kurio metu peržiūrėta 2006-2010m. VULSK atliktų fibrogastroduodenoskopijos (FGDS) aprašų, tiriamieji atrinktipagal apraše paminėtus esamus polipus ir histologiškai diagnozuotus hiperplastiniuspolipus. Surinkta informacija apdorota programomis: spss 19, excel 2007.

Rezultatai: Iš 28134 FGDS aprašų, buvo atrinkti 261 tiriamasis, kuriems radoskrandžio epitelinius darinius (SED). Histologiškai buvo ištirti 203 polipai, iš jų143 (43,3%) hiperplastiniai, fundinių liaukų 9 (2,7%), adenomos 8 (2,4%), kitiepiteliniai dariniai 43 (13%). Hiperplastinių polipų dydį nurodė 133 atvejais, dydžiovidurkis 6,48mm (+/- 3,9), min=2, max=30mm. Vidutinis tiriamųjų amžius63,53m (+/- 13), min 29m., max 89m. Moterys 84 (58,7%), vyrai 59 (41,3%). Hiperplastiniųpolipų pagrindas: 80 (56%) atveju neaišku, 41 (28,7%) plačiu pagrindu,14 (9,8%) siauru pagrindu, 8 (5,6%) su kojyte. Skrandžio gleivinė: 98 (68,5%)nepakitusi, 39 (27,3%) pakitusi, 6 (4,2%) atrofiška (p=0,231). Visų SED skrandžiogleivinė: 182 (69,7%) nepakitusi, 68 (26,1%) pakitusi, 11 (4,2%) atrofiška.(p=0,508). Hiperplastinių polipų lokalizacija: įskrandis 28 (19,6%), kūnas 35(24,5%), urvas, prievartis 77 (53,8%). Visų SED lokalizacijos: 64 (19,4%) įskrandyje,99 (30%) kūne, 154 (46,7%) urve, prievartyje, 5(1,5%) dugne, 8(2,4%) kelioseskrandžio dalyse (p=0,467). Hiperplastinius polius turintys asmenys H.P. infekuoti46 (32,2%), neinfekuoti 96 (67,1%). Tarp visų SED H.P. infekuoti 85 (25,8%),neaišku 118 (35,8%) atveju (p=0.00).Išvados: Esant hiperplastiniam polipam infekuotumas H.P. statistiškai patikimiaudažnesnis (p=0.00). Hiperplastiniai polipai dažniau pasitaiko vyresnioamžiaus žmonėm, vyram, urve, pakitusioje gleivinėje, tačiau šie duomenys nėrastatistiškai patikimi.Gerontologijos būrelisBūrelio pirmininkas: Jelena Isajeva, VU MF 6 k.Mokslinis vadovas: Prof. V. Alekna VU MF Vidaus ligų, šeimos medicinosir onkologijos klinikaVitamino D koncentracijos kraujyje ir kaulų mineralųtankio sąsajos moterimsDarbo autorius(-iai): Jelena Isajeva (6 k.).Darbo vadovas(-ai): Gyd. Vaidilė Strazdienė (Valstybinis mokslinių tyrimųinstitutas Inovatyvios medicinos centras), doc. Marija Tamulaitienė (VU MF Reabilitacijos,fizinės ir sporto medicinos katedra).Darbo tikslas: Nustatyti sąsajas tarp vitamino D koncentracijos kraujyje irkaulų mineralų tankio (KMT) moterims.Darbo metodika: Dalyvauti šiame skerspjūvio tyrime buvo pasiūlyta moterims,atėjusioms konsultuotis į VšĮ „Nacionalinis osteoporozės centras“. Įtraukimoį tyrimą kriterijai: 1) sutinka dalyvauti tyrime; 2) nevartoja vitamino D papildų.Vitamino D (25(OH)D) koncentracija kraujyje nustatyta Roche Diagnosticimunologiniu analizatoriumi Cobas E411. Kaulų mineralų kiekis (KMK) ir kaulųmineralų tankis (KMT) tirtas dvisrautės radioabsorbciometrijos (iDXA, GELUNAR) metodu. Tirtos moterys buvo suskirstytos į dvi grupes pagal vitamino65

D koncentraciją kraujyje: I grupė –

masės indeksas (KMI), kintamųjų vidurkiai, standartinis nuokrypis. Kintamųjųvidurkiams palyginti buvo naudotas Studento t kriterijus, KMT skirtumams tarpmetabolinio sindromo (MS) komponenčių grupių nustatyti taikytas Mann Whitneytestas. Skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, jeigu p

matavimų vidurkis. Tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes pagal procentilinį fizinioaktyvumo skalės PASE indekso pasiskirstymą (mažesnio ir didesnio fizinioaktyvumo). Duomenys apdoroti „SPSS 17.0 for Windows” programa. Rodikliųskirtumų patikimumas nustatytas pagal Stjudento t – testą, patikimumo lygmuo– p

joms vaistą. Po 12 mėn. vaistą tebevartojo 75,5 proc. tirtų moterų, o po 18 mėn. –57,5 proc. Praėjus 18 mėn. nuo vartojimo pradžios didžiausia dalis (75 proc.) moterųtebevartojo Fosavance (p

įprastinę kasdienę veiklą be apribojimų iš karto po lūžio galėjo 6 tirti asmenys(6,8 proc.), o po 4 mėn. – 10 (11,4 proc.) tiriamųjų. Prieš lūžį 70 (79 proc.) tirtųasmenų nejautė nerimo, o iškart po lūžio 26 (29,5 proc), po 4 mėn. 32 (36,4 proc.)nejautė nerimo (p

nesius po slankstelių lūžio, tačiau net ir praėjus 12 mėnesių beveik pusė pacientųvartojo nuskausminamuosius, ketvirtadaliui buvo reikalinga artimųjų priežiūra,daugumai – pagalbinės judėjimo priemonės.Ūgio ir kūno masės subjektyvus ir objektyvus įvertinimasDarbo autorius(-iai): Aistė Augytė (4 k.).Darbo vadovas(-ai): gyd.Asta Mastavičiūtė (Vidaus ligų, šeimos medicinos ironkologijos klinika, Vilniaus Universitetas, medicinos fakultetas).Darbo tikslas: Įvertinti sergančių osteoporoze ir sveikų asmenų savo ūgio irkūno masės subjektyvaus vertinimo tikslumą, lyginant su objektyviu matavimu.Darbo metodika: Prospektyvinis, skerspjūvio tyrimas ir anketinė apklausa;Tyrimas atliktas Nacionaliniame osteoporozės centre. Tyrime dalyvavo 57 asmenys(60–84metai). Taikyta tiesioginė tiriamųjų apklausa apie savo ūgio ir kūnomasės subjektyvų vertinimą, standartizuotas EQ-5D klausimynas, rezultatus fiksuojantanketoje su labiausiai tinkančiu pasirinkimu. Tiriamieji padalinti į dvigrupes: sergantys osteoporoze (n=30) ir sveiki (n=27). Ūgis matuotas mediniustadiometru (tiksluma±5mm). Kūno masė-medicininėmis elektroninėmis svarstyklėmis(tikslumas 100g). Tirti sveikatos būklės veiksniai, ūgio ir kūno masėssubjektyvaus vertinimo ir objektyvaus matavimo skirtumas tarp atskirų tiriamųjųgrupių. Statistinė duomenų analizė atlikta MC Office Excel 2007 programa.Rezultatai: Tyrime dalyvavo 22 vyrai (38,6% iš jų 14% sergantys osteoporoze)ir 35 moterys (61,4% iš jų 36,8% sergančios osteoporoze). Sergantys osteoporozevyrai nepakankamai įvertino savo ūgį 7,99mm, kūno masę pervertino 0,54kg,sveiki tiriamieji vyrai nepakankamai įvertino ūgį 13,75mm, kūno masę pervertino0,25kg. Statistiškai reikšmingų skirtumų tarp subjektyvių ir išmatuotų ūgio irkūno masės rezultatų tarp grupių nenustatyta. Teigiamas stiprus ryšys nustatytastarp subjektyvaus ūgio vertinimo ir išmatuoto rezultato (r=0,9,p=0,003), kūnomasės (r=0,98,p=0,001) osteoporoze sergančių vyrų grupėje. Palyginus sergančiųosteoporoze ir sveikų vyrų grupes gautas statistiškai patikimas išmatuoto ūgioskirtumas (1687,5±67,3mm ir 1741,5±42,1mm, atitinkamai, p=0,034). Sergančiososteoporoze moterys ūgį nepakankamai įvertino 29,86mm, kūno masę pervertino0,15kg, sveikų tiriamųjų moterų grupėje ūgis buvo 19,41mm didesnis, kūno masė1,71kg mažesnė nei nustatyta objektyvaus matavimo metu. Statistiškai reikšmingasskirtumas nustatytas tarp subjektyvaus ir išmatuoto ūgio rezultatų (p=0,05).Teigiamas stiprus ryšys nustatytas tarp subjektyvaus ūgio vertinimo ir išmatuotorezultato (r=0,6,p=0,005 ir kūno masės (r=0,96,p=0,001). Objektyvus kūno masėsvertinimas sergančių osteoporoze moterų grupėje (63,5±10,1kg) patikimai skyrėsinuo sveikų (75,5±12,9kg,p=0,05).Sveiki tiriamieji savo sveikatos būklę įvertino 6balais, osteoporoze sergantieji 4,9 balais (p=0,04).Išvados: 1. Moterys, sergančios osteoporoze, subjektyviai vertina savo ūgįesant mažesniu nei nustatyta objektyvaus matavimo metu.2. Atlikus objektyvųmatavimą osteoporoze sergantys vyrai buvo žemesni, o moterys lengvesnės, ly-71

ginant su sveikais tiriamaisiais. 3. Sveiki tiriamieji savo sveikatos būklę vertinogeriau nei sergantieji osteoporoze.Kardiologijos būrelisBūrelio pirmininkas: Audronė Milčiūtė, VU MF 6 k.Mokslinis vadovas: doc. dr. Pranas Šerpytis VU MF Širdies ir kraujagysliųligų klinikaAtsparumo klopidogreliui ryšys su ūmia stento tromboze irūmia in-stent restenozeDarbo autorius(-iai): Audronė Milčiūtė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): Doc.dr. Pranas Šerpytis (VU MF Širdies ir kraujagysliųligų klinika).Darbo tikslas: 1. Palyginti kaip trombocitų reaktyvumas yra susijęs su koronarografiniaisradiniais ūmių koronarinių sindromų (ŪKS) atveju.2. Ištirti arvaistai, naudojami prieš koronarografiją ir PKI, galėjo turėti įtakos atsirasti stentotrombozei/in-stent restenozei.3. Ištirti ar leukocitų skaičius (WBC) turi kokiąnors prognostinę reikšmę klopidogrelio rezistentiškumui.Darbo metodika: Tyrimo vieta: VšĮ VULSK KRITS. Atliktas retrospektyvustyrimas. Ištirti 34 pacientai, kuriems pasireiškė nauji ŪKS simptomai, atlikta koronarografijair PKI kaip gydymo metodas. Visi tiriamieji gavo ≥ 300 mg klopidogrelioprieš pat PKI, o vėliau tęsta 75 mg/d palaikomoji klopidogrelio dozė. Trombocitųreaktyvumas tiriamiesiems matuotas praėjus ≥ 24 val. nuo klopidogreliovartojimo pradžios. Trombocitų reaktyvumas buvo tiriamas naudojantis Verify-Now P2Y12 metodu, kuris atliekamas klasikinės šviesos agregometrijos principu.Atlikus tyrimą, rezultatas pateikiamas PRU (ang. P2Y12 Reaction Units) ir INH(procentinė P2Y12 inhibicija) vienetais.Rezultatai: Vidutinis tiriamųjų amžius – 62,94±12,5 metai. Iš 34 tiriamųjų 29(85,3%) – vyrai. Iš visų tiriamųjų, vertinant pagal PRU rodiklį: maža trombozės rizikaapskaičiuota 6 (17,6%), didelė – 18 (52,9%) tiriamųjų. Pagal INH rodiklį: klopidogrelisneveikė 27 (79,4%) iš 34 tiriamųjų. 13 tiriamųjų (38,2%) turėjo ūmią stentotrombozę, 21 (61,2%) ūmią in-stent restenozę. Stento trombozę turėjusių žmoniųINH vidurkis buvo mažesnis nei in-stent restenozės grupės tiriamųjų (8,62±12,08prieš 23,43±27,29, p=0,03). In-stent restenoze susirgo žmonės, turintys arterinę hipertenziją(19 žmonių (90,5%) prieš 5 (38,5%) stento trombozės grupėje, p=0,002),vartoję AKFI (15 žmonių (71,4%) prieš 0 (0%), p

sijęs su koronarografiniais radiniais ūmių koronarinių sindromų atveju. Išsiaiškinome,kad vaistai ir kardiovaskulinių ligų rizikos veiksniai gali įtakoti in-stentrestenozę. Nustatėme, jog didėjant WBC skaičiui, didėja naujų ŪKS atsiradimorizika. Tyrimas parodė, kad VerifyNow P2Y12 yra efektyvus metodas nustatant atsparumąklopidogreliui ir faktorių, galinčių įtakoti trombocitų reaktyvumą ieškojimas,atveria naują langą tolimesniems klopidogrelio rezistentiškumo tyrimams.GMP gydytojų ir slaugos specialistų nestabilios krūtinės anginosdiagnostikos ir pirmos pagalbos teikimo įgūdžių analizėDarbo autorius(-iai): Urtė Gargalskaitė (4 k.).Darbo vadovas(-ai): doc. dr. Pranas Šerpytis (VU MF Širdies ir kraujagysliųligų klinika).Darbo tikslas: Išanalizuoti GMP gydytojų ir slaugos specialistų įgūdžius diagnozuojantir teikiant pirmąją pagalbą pacientams, sergantiems nestabilia krūtinėsangina (NKA), atsižvelgiant į Europos kardiologų draugijos gydymo gaires.Darbo metodika: Atliktas retrospektyvinis tyrimas Vilniaus miesto GMPcentrinėje būstinėje. Peržiūrėtos GMP kvietimo kortelės nuo 2010 05 01 iki 201112 31, įtraukimo kriterijus – NKA (5215 pacientų). Pirmiausia analizuota bendraNKA sirgusių pacientų informacija: vyrų ir moterų sergamumas ir vidutinisamžius; GMP nuvykimo pas pacientą laikas. Toliau pacientai suskirstyti į grupespagal pagalbą teikusio specialisto kvalifikaciją: gydytojas (1 grupė) ir slaugos specialistas(2 grupė). Duomenys apdoroti MS Excel 2010 programa.Rezultatai: NKA diagnozuota 2711 (51,97%) moterų ir 2503 (47,98%) vyrų.Vidutinis moterų amžius – 71,1m. (±12,19), vyrų – 64,4m. (±13,9). Hospitalizuotųpacientų – 4928 (94,5%), hospitalizacijos atsisakė 285 (5,46%), reanimacija taikyta2 (0,04%), abu pacientai mirė. GMP nuo iškvietimo pas ligonį nuvyksta vidutiniškaiper 17min (±3,6). Ne iš poliklinikos GMP kvietė 3704 pacientai (71,03%).Gydytojas vyko pas 552 (14,9%) – 1 grupė. Slaugos specialistas – 3152 (85,1%)– 2 grupė. Deguonies terapija skirta 297 (53,8%) ir 1793 (56,88%), nitratai 356(64,49%) ir 2137 (67,8%), aspirinas 343 (62,14%) ir 2135 (67,73%), heparinai 66(11,96%) ir 262 (8,31%) (visų p>0,05). Narkotiniai analgetikai skirti 154 (27,9%) ir677 (21,48%) (p>0,05), NVNU 77 (11,79%) ir 1095 (34,74%) (p0,05).Išvados: 1. Gydytojas pas pacientą vyksta žymiai rečiau nei slaugos specialistas.2. Statistiškai reikšmingo skirtumo skiriant medikamentinį gydymą sergantiesiemsNKA tarp gydytojų ir slaugos specialistų nėra, išskyrus NVNU skyrimą.3. Slaugos specialistai statistiškai reikšmingai dažniau skiria NVNU nei gydytojai.4. Moterų sergamumas NKA yra nežymiai didesnis nei vyrų, tačiau vyrai sergamaždaug 7 metais jaunesni.73

GMP gydytojų ir slaugos specialistų ūminio miokardo infarktodiagnostikos ir pirmos pagalbos teikimo įgūdžių analizėDarbo autorius(-iai): Urtė Gargalskaitė (4 k.).Darbo vadovas(-ai): doc. dr. Pranas Šerpytis (VU MF Širdies ir kraujagysliųligų klinika).Darbo tikslas: Išanalizuoti GMP gydytojų ir slaugos specialistų įgūdžius diagnozuojantir teikiant pirmąją pagalbą pacientams, sergantiems ūminiu miokardoinfarktu (ŪMI), atsižvelgiant į Europos kardiologų draugijos gydymo gaires.Darbo metodika: Atliktas retrospektyvinis tyrimas Vilniaus miesto GMP centrinėjebūstinėje. Peržiūrėtos GMP kvietimo kortelės nuo 2010 05 01 iki 2011 1231, įtraukimo kriterijus – ŪMI (980 pacientų). Pirmiausia analizuota bendra ŪMIsirgusių pacientų informacija: vyrų ir moterų sergamumas ir vidutinis amžius;GMP nuvykimo pas pacientą laikas. Toliau pacientai suskirstyti į grupes pagalpagalbą teikusio specialisto kvalifikaciją: gydytojas (1 grupė) ir slaugos specialistas(2 grupė). Duomenys apdoroti MS Excel 2010 programa.Rezultatai: ŪMI diagnozuotas 414 (42,24%) moterų ir 565 (57,65%) vyrų.Vidutinis moterų amžius – 74,7m. (±10,77), vyrų – 63,5m. (±13,15). Hospitalizuotųpacientų – 953 (97,24%), hospitalizacijos atsisakė 20 (2,04%), reanimacijataikyta 13 (1,33%), iš jų sėkminga – 6 (46,15%), mirė – 7 (53,58%). GMP nuoiškvietimo pas ligonį nuvyksta vidutiniškai per 18min (±3,9). Ne iš poliklinikosGMP kvietė 668 pacientai (68,18%). Gydytojas vyko pas 169 (25,3%) – 1 grupė.Slaugos specialistas – 499 (74,7%) – 2 grupė. Analizuojant EKG 1 grupėje ŪMIsu ST nustatyta 95 (56,21%), 2 grupėje – 291 (58,32%), ŪMI be ST nustatyta30 (17,75%) ir 59 (11,82%), EKG pakitimai nediferencijuoti 44 (26,04%) ir 149(29,86%) (visų p>0,05). Deguonies terapija skirta 154 (91,12%) ir 434 (86,97%),nitratai 104 (61,54%) ir 351 (70,34%), aspirinas 143 (84,62%) ir 415 (83,17%), heparinai139 (82,25%) ir 381 (76,35%) (visų p>0,05). Narkotiniai analgetikai skirti154 (91,12%) ir 446 (89,38%) (p>0,05), NVNU 8 (4,73%) ir 79 (15,83%) (p0,05).Išvados: 1. Gydytojas pas pacientą vyksta žymiai rečiau nei slaugos specialistas.2. Statistiškai reikšmingo skirtumo diferencijuojant EKG pokyčius ir skiriantmedikamentinį gydymą tarp gydytojų ir slaugos specialistų nėra, išskyrus NVNUskyrimą. 3. Slaugos specialistai statistiškai reikšmingai dažniau skiria NVNU neigydytojai. 4. Vyrų sergamumas ŪMI yra didesnis nei moterų, vyrai serga maždaug10 metų jaunesni.74

Veiksniai lemiantys atipinę miokardo infarkto klinikąDarbo autorius(-iai): Ingrida Kazlauskaitė (5 k.), Milda Jančauskaitė (5 k.).Darbo vadovas(-ai): doc. Pranas Šerpytis (VULSK).Darbo tikslas: Įvertinti rizikos veiksnių įtaką atipinei miokardo infarkto klinikai.Darbo metodika: Atliktas prospektyvinis tyrimas VULSK. 2010 m. pabaigojesukurtas ūmių koronarinių sindromų (ŪKS) registras, kuriame kaupiami duomenysapie kardiologijos RITS dėl ŪKS hospitalizuotus pacientus. Analizuoti 706pacientai, įtraukti į ŪKS registrą 2011 metais.Iš jų miokardo infarktas (MI) diagnozuotas522 pacientams. Duomenys apdoroti Excel ir SPSS 19.0 programomis.Rezultatai: Iš 522 pacientų tipinis MI buvo 313(62,2%) vyrų, 190(37,8%) moterų,viso 503. Atipinis MI: 13(68,4%) vyrų ir 6(31,6%) moterys, viso 19, p>0,05.Pasiskirstymas pagal amžių: tipinis MI 75m. 166(31,8%); atipinis MI 75m. 5(26,3%), p>0,001. CD: tipinis MI – sirgo73(14,4%),nesirgo344(67,7%), nežinoma 91(17,9%); atipinis MI – sirgo2(10,5%), nesirgo 14(73,7%), nežinoma 3(15,8%), p=0,111. Alkoholio vartojimasir MI: tipinis MI – nevartojo 402(79,6%), vartojo dideliais kiekiais 35(6,9%),nežinoma 68(13,5%); atipinis MI – nevartojo 16(84,2%), vartojo dideliais kiekiais3(15,79%), p=0,574.Buvusio MI sąsaja su nauju MI: tipinis MI – buvęsMI 134(26,5%), nebuvęs 361(71,5%), nežinoma 10(2%); atipinis MI – buvęsMI 6(31,5%), nebuvęs 12(63,1%), nežinoma 1(5,3%), p >0,001. Buvęs insultas:tipinis MI – taip 57(11,3%), ne 264(52,3%), nežinoma 184(36,4%); atipinis MI– taip 3(15,8%), ne 16(84,2%), p=0,02. Dusulys MI metu: tipinis MI – taip181(35,8%), ne 256(50,7%), nežinoma 68(13,5%); atipinis MI – taip 6(31,6%), ne13(68,4%), p=0,946. Naujai atsiradę ritmo sutrikimai: tipinis MI – taip 49(9,7%),ne 357(70,7%), nežinoma 99(19,6%); atipinis MI – taip 6(31,5%), ne 12(63,2%),nežinoma 1(5,3%), p=0,937. Kiti simptomai: tipinis MI – taip 53(10,4%), ne279(54,7%), nežinoma 178(34,9%); atipinis MI – taip 6(31,6%), ne 12(63,2%),nežinoma 1(5,3%), p=0,978. NKA (nestabili krūtinės angina): tipinis MI – taip85(16,8%), ne 378(74,9%), nežinoma 42(8,3%); atipinis MI – taip 3(15,8%), ne15(78,9%), nežinoma 1(5,3%), p=0,809. SKA (stabili krūtinės angina): tipinisMI – taip 183 (36,2%), ne 232(45,9%), nežinoma 90(17,8%); atipinis MI – taip8(42,1%), ne 11(57,9%), p=0,05.Išvados: Atipinis MI dažniausiai pasitaiko vyrams iki 65 metų. Po buvusio MI,insulto ar SKA dažniau pasireiškia atipinis MI. CD, alkoholio vartojimas bei NKAneturi įtakos MI klinikai. Dusulys, naujai atsiradę ritmo sutrikimai ir kiti simptomaipasireiškia vienodai dažnai esant tipinei ar atipinei MI klinikai.75

Antrinių prieširdžių pertvaros defektų perkateteriniouždarymo įtaka pacientų simptomams ir širdies nepakankamumofunkcinei klaseiDarbo autorius(-iai): Vytautas Juknevičius (6 k.).Darbo vadovas(-ai): dr. Lina Gumbienė (Vilniaus universiteto ligoninės Santariškiųklinikos).Darbo tikslas: Nustatyti prieširdžių pertvaros perkateterinės korekcijos įtakąpacientų simptomams ir širdies nepakankamumo funkcinei būklei.Darbo metodika: Retrospektyviai tirti visi 14-76 metų amžiaus pacientai(n=51), kuriems 2007-2011 metais VUL ‚‘Santariškių klinikos‘‘ buvo gydytas antrinisprieširdžių pertvaros defektas (PPD) perkateteriniu būdu. Analizuotos ligosistorijų epikrizės, perkateterinio uždarymo protokolai, ambulatorinių korteliųįrašai. Ligoniai suskirstyti į 4 grupes pagal amžių: [A]60 metų (n=12). Vertinti ligonių skundai,širdies nepakankamumo funkcinė klasė (NYHA), širdies ritmas, hospitalizacijostrukmė, ankstyvosios komplikacijos, rekanalizacija. Duomenys analizuoti:[1]-prieš procedūrą,[2]-po procedūros, [3]-po 1 metų. Duomenys apdoroti SPSS17.0 programa.Rezultatai: Dauguma ligonių buvo moterys (n=42; 87,2 %). Vidutinė hospitalizacijostrukmė: 5,26±2,43 paros (2-14). Visiems ligoniams defekto korekcijapavyko gerai, n=3 įvyko minimali hemodinamiškai nereikšminga rekanalizacija.Ankstyvosios komplikacijos: nebuvo (n=44; 86,27%), kraujavimas (n=2), kitospasireiškė po 1 kartą: skystis perikarde, PV paroksizmas, 1 laipsnio AV blokada,karščiavimas, hipotenzija. Širdies ritmas: a)sinusinis [1]-n=47, [2]-n=46,[3]-n=47; b) sinusinis su PV paroksizmais [1,2]-n=2, [3]-n=1; c) PV[1,2,3]-n=2;d) PP[2,3]-n=1 (naujai atsiradęs). Skundų neturėjo: [1] n=12; 23,51%; [2] n=29;56,86%; [3] n=33; 64,27% (p

Antrinių prieširdžių pertvaros defektų perkateteriniouždarymo įtaka pacientų širdies hemodinaminiams irechokardiografiniams rodikliamsDarbo autorius(-iai): Vytautas Juknevičius (6 k.).Darbo vadovas(-ai): dr. Lina Gumbienė (Vilniaus universiteto ligoninės Santariškiųklinikos).Darbo tikslas: Ištirti prieširdžių pertvaros perkateterinės korekcijos įtaką pacientųhemodinaminiams ir echokardiografiniams rodikliams.Darbo metodika: Retrospektyviai tirti visi 14-76 metų amžiaus pacientai(n=51), kuriems 2007-2011 metais VUL „Santariškių klinikos“ buvo gydytasantrinis prieširdžių pertvaros defektas (PPD) perkateteriniu būdu. Analizuotosligos istorijų epikrizės, perkateterinio uždarymo protokolai, ambulatoriniųkortelių įrašai. Ligoniai suskirstyti į 2 grupes pagal perstemplinės echoskopijosmetu išmatuoto šunto per PPD dydį: [V]-vidutinis, [D]-didelis. Vertinta: širdiesnepakankamumo funkcinė klasė, nuosrūvio tūris, defekto plotas, KS išvarymofrakcija(KSIF), KS diastolinė funkcija, dešiniojo skilvelio bei prieširdžių matmenysdiastolėje, menamas slėgis plaučių arterijoje(PA), triburio vožtuvo nesandarumas(TVN), antegradinės tėkmės akceleracijos per PAV laikas (AcT), TV Gmaxsistolinis gradientas. Duomenys analizuoti: [1]-prieš procedūrą, [2]-iškarto poprocedūros, [3]-po 1 metų. Duomenys apdoroti SPSS 17.0 programa.Rezultatai: Dauguma ligonių buvo moterys (n=42; 87,2 %). Vidutinė hospitalizacijostrukmė: 5,26±2,43 paros (2-14). Visiems ligoniams defekto korekcija pavykogerai, n=3 įvyko minimali hemodinamiškai nereikšminga rekanalizacija. KSIF:[1]-56,6±9,19%(30-71%), [3]-58,88±7,87%(40-68%). KS diastolinė f-ja:[1]-normali-60,7%,relaksacinio tipo-39,3%; [3]-normali-60,3%, relaksacinio tipo-39,8%.Pacientų su normalia KS diastoline funkcija amžiaus vidurkis-39,9±16,6 metų; relaksaciniotipo- 59,37±9,4 metų (p

įtakoja dešiniųjų širdies kamerų dilataciją.3) Defekto dydis ir nuosrūvis nekoreliuojasu pacientų širdies nepakankamumo funkcine klase praėjus 1 metams.Rizikos veiksniai lemiantys koronarinių kraujagyslių pažeidimąDarbo autorius(-iai): Milda Jančauskaitė (5 k.), Ingrida Kazlauskaitė (5 k.).Darbo vadovas(-ai): doc. Pranas Šerpytis (VULSK).Darbo tikslas: Įvertinti rizikos veiksnių įtaką koronarinių arterijų pažeidimomastui, sergant vainikinių arterijų liga (VAL).Darbo metodika: Atliktas prospektyvinis tyrimas VULSK. 2010 m. pabaigojesukurtas ūmių koronarinių sindromų (ŪKS) registras, kuriame kaupiami duomenysapie kardiologijos RITS dėl ŪKS hospitalizuotus pacientus. Analizuoti 706pacientai, įtraukti į ŪKS registrą 2010-2011 metais. Duomenys apdoroti Excel irSPSS 19.0 programomis.Rezultatai: Difuzinis pažeidimas – 104 pacientai, 1 VAL – 120, 2 VAL – 166,3 VAL – 316. Koronarinės ligos išraiška pagal amžiaus grupes: difuzinis pažeidimas:76m. –35(33,7%); 1 VAL: 76m. 32(26,7%). 2 VAL 76m. – 50(30,1%). 3 VAL 76m. – 90(28,5%), p

Veiksniai, lemiantys pacientų mirtingumą per vienerius metus nuoperkutaninės koronarinės intervencijos atlikimoDarbo autorius(-iai): Aistė Žebrauskaitė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): doc. dr. Pranas Šerpytis (VU MF Širdies ir kraujagysliųligų klinika).Darbo tikslas: Nustatyti veiksnius, lemiančius pacientų, sirgusių ūmiu miokardoinfarktu(MI) su ST bangos pakilimu ir gydytų pirmine perkutanine koronarineintervencija(PKI) mirtingumą per vienerius metus nuo intervencijos atlikimo.Darbo metodika: Retrospektyvinis, analitinis kohortinis tyrimas, atliktastretinio lygio ligoninėje VULSK.Į tyrimą pateko 1043 tiriamieji, į galutinę analizę-1043.Atrankoskriterijai: buvo išanalizuotos ligos istorijos pacientų, kurie sirgoūmiu miokardo infarktu su ST bangos pakilimu, ir buvo gydyti perkutanine koronarineintervencija VULSK Kardiologijos intensyvios terapijos skyriuje 2008-01-01 – 2011-03-10.Planuoti tirti kintamieji:Pacientų amžius ir lytis; Aukštaskraujospūdis; Dislipidemija; Cukrinis Diabetas, Lėtinis venų nepakankamumas;Persirgti MI; Ar prieš patenkant į VULSK gydytas kitoje ligoninėje ir ar ten atliktatrombolizė; Laikas nuo atvykimo į VULSK iki PKI atlikimo.Rezultatai: Ištirti 1043 pacientai. 741(71%) vyrai, 302(29%) moterys nuo 25iki 95 metų, amžiaus vidurkis 64(SD±12) metai. Tiriamieji turėjo šiuos rizikosveiksnius: Arterine hipertenzija sirgo 81% tiriamųjų, Dislipidemija – 76%, Lėtiniuvenų nepakankamumu-11%, Cukriniu diabetu-15%, Bent vienu MI persirgę-13%.Kitose ligoninėse prieš patenkant į VULSK gydyti 584(56%), iš jų 201(34%) taikytatrombolizė. Praėjęs laikas nuo atvykimo į VULSK iki perkutaninės koronarinėsintervencijos atlikimo: Moda=50 minučių, Mediana=102 minutės, Harmoninisvidurkis=88 minutės. Per metus nuo perkutaninės koronarinės intervencijos atlikimomirė 75(7%) pacientai, iš jų 47(63%)vyrai ir 28(37%) moterys. Perkutaninėskoronarinės intervencijos atlikimo laikas: per 6valandas- atlikta 88,0% pacientų,per 6-12valandų-5,0%, per 12-18valandų-2,4%, per 18-24valandas-2,1%, perdaugiau nei 24valandas-2,5%.Perkutaninės koronarinės intervencijos atlikimolaikas ir mirtingumo koreliacijos koeficientas 0,99. Atlikus perkutaninę koronarinęintervenciją per 6valandas mirė 7%pacientų, per 6-12 valandų-4%, per 12-18 valandų-4%, per 18-24 valandas-9%, per 24 valandas ir daugiau-8% pacientų;p

vienu miokardo infarktu; asmenims virš 75 metų amžiaus. Moterys miokardo infarktuserga rečiau nei vyrai, tačiau jų mirtingumas didesnis.Depresijos ir nerimo sutrikimų dažnis tarp pacientų, tirtų pagalpirminės prevencijos programą80Darbo autorius(-iai): Virginija Batavičiūtė (5 k.), Mantė Barzdenytė (5 k.).Darbo vadovas(-ai): Med. dr. Jolita Badarienė (VU MF Širdies ir kraujagysliųligų klinika), Prof. med. dr. Žaneta Petrulionienė (VU MF Širdies ir kraujagysliųligų klinika).Darbo tikslas: Įvertinti pirminės prevencijos poskyrio pacientų sergamumodepresija lygį ir nustatyti depresiškumo sąsajas su demografiniais veiksniais beipsichikos sveikatos duomenimis.Darbo metodika: Atliktas retrospektyvus anketinis tyrimas tretinio lygioVULSK Prevencinės kardiologijos poskyryje 2009-2012 m., naudojant Beko depresijos(Beck Depression Inventory, BDI) ir Ligoninės nerimo ir depresijos (HospitalAnxiety and Depression Scale, HADS) skales. Tyrime dalyvavo 78 pacientai:20 (25,6%) vyrų ir 58 (74,4%) moterys. Amžiaus vidurkis 54,47±6,11 m. Duomenysapdoroti SPSS 17.0 programa, naudojant Pearson koreliacijos koeficientą (r),laikyti statistiškai patikimais, kai p

skalę depresija dažniau serga vyrai, sutrikimą dažniau gali turėti moterys.Depresijos ir nerimo sutrikimų dažnis tarp koronarine širdies ligasergančių ligoniųDarbo autorius(-iai): Virginija Batavičiūtė (5 k.), Mantė Barzdenytė (5 k.).Darbo vadovas(-ai): Prof. dr. Žaneta Petrulionienė (VU MF Širdies ir kraujagysliųligų klinika), Med. dr. Jolita Badarienė (VU MF Širdies ir kraujagyslių ligųklinika).Darbo tikslas: Nustatyti, kokie demografiniai veiksniai bei psichikos sveikatosduomenys lemia koronarine širdies liga sergančių ligonių sergamumą depresija irnerimu.Darbo metodika: Atliktas retrospektyvus anketinis tyrimas tretinio lygioVULSK Prevencinės kardiologijos poskyryje 2009-2012m. naudojant Beko depresijos(Beck Depression Inventory, BDI) bei Ligoninės nerimo ir depresijos(Hospital Anxiety and Depression Scale, HADS) skales. Apklausoje dalyvavo 276ligoniai, sergantys koronarine širdies liga. Iš jų – 216 (78,3%) vyrų ir 60 (21,7%)moterų. Amžiaus vidurkis: 55,76±9,16m. Duomenys apdoroti SPSS 17.0 programa,naudojant Pearson koreliacijos koeficientą (r), laikyti statistiškai patikimais,kai p

mografinių veiksnių: lyties – dažniau serga moterys, darbingumo – dažniau serganedirbantys, žalingų įpročių – dažniau serga rūkantys ir vartojantys alkoholį, psichikossveikatos duomenų – dažniau serga asmenys, turėję psichikos ligų, depresijosanamnezę šeimoje, praeityje kreipęsi į gydytoją dėl nerimo ir/ar depresijos,praeityje vartoję vaistų nuo nerimo ir/ar depresijos bei vidutinis koreliacinis ryšys– kuriems šis gydymas nebuvo efektyvus.Vidukraujagyslinio ultragarsinio širdies vainikinių arterijųtyrimo trijų skirtingų radiodažnuminės moduliacijos spektrinėsanalizės metodikų palyginimas aptinkant padidintos rizikosaterosklerozines plokšteles82Darbo autorius(-iai): Agnė Drazdovaitė (4 k.), Milda Jančauskaitė (5 k.).Darbo vadovas(-ai): gyd. Vytautas Abraitis (Vilniaus universitetas, Širdies irkraujagyslių ligų klinika).Darbo tikslas: Palyginti vidukraujagyslinio ultragarsinio širdies vainikiniųarterijų tyrimo trijų skirtingų radiodažnuminės moduliacijos spektrinės analizės(RDMSA) metodikų tikslumą aptinkant padidintos rizikos aterosklerozinėsplokštelės morfologinį tipą vainikinėse kraujagyslėse.Darbo metodika: Atliktas metodologinis tyrimas VULSK širdies aritmijųir rentgenochirurgijos skyriuje. Vidukraujagyslinio ultragarso aparatu InVisionGold 3 (Volcano corp.) buvo išanalizuoti 828 širdies vainikinių kraujagyslių anksčiauįrašyti skerspjūviai pagal tris skirtingus metodus: klasikinį (KL), modifikuotąShin‘o (MS) ir originalų pagreitintą (GG). KL metodas: ranka tiksliai nubrėžiamosišorinės elastinės membranos (IEM) ir vidinio spindžio (VS) ribos. MS metodas:ranka IEM riba brėžiama tiksliai, o VS riba brėžiama greitai aplink kateterį. GGmetodas: ranka VS riba brėžiama greitai aplink kateterį, IEM riba brėžiama greitaiuž tikrųjų IEM ribų. Po automatinės kraujagyslių sienelės morfologijos analizėsapibrėžtose ribose tyrėjas akimi vertino aterosklerozinės plokštelės morfologinįtipą ieškant padidintos rizikos morfologino vaizdo. KL metodas buvo kontrolinis.Duomenys buvo kaupiami Microsoft Office Excel 2007, analizuojami IBM SPSS20.0.Rezultatai: MS metodu: nustatant NCaThCFA plokštelę jautrumas 31,85%,specifiškumas 94,54%, teigiama prognostinė vertė (TPV) 13,73%, neigiama prognostinėvertė (NPV) 98,07%. Nustatant NCaTCFA plokštelę jautrumas 76,40%,specifiškumas 91,88%, TPV 53,13%, NPV 97%. Nustatant CaThCFA plokštelęjautrumas 61,54%, specifiškumas 68,81%, TPV 11,68%, NPV 96,39%. NustatantCaTCFA plokštelę jautrumas 46,77%, specifiškumas 94,52%, TPV 40,81%, NPV95,64%. GG metodu: nustatant NCaThCFA plokštelę jautrumas 36,36%, specifiškumas96,77%, TPV 23,53%, NPV 98,24%. Nustatant NCaTCFA plokštelęjautrumas 69,66%, specifiškumas 87,28%, TPV 39,74%, NPV 95,98%. NustatantCaThCFA plokštelę jautrumas 73,08%, specifiškumas 78,99%, TPV 18,91%, NPV97,77%. Nustatant CaTCFA plokštelę jautrumas 37,10%, specifiškumas 95,69%,

TPV 41,07%, NPV 94,95%.Išvados: Nustatant padidintos rizikos aterosklerozines plokšteles MS ir GGmetodais jautrumas (skirtingiems morfologiniams tipams svyruoja tarp 31,82%ir 76,40% MS metodui ir tarp 36,36% ir 73,08% GG metodui) ir TPV (11,68%– 53,13% MS metodui ir 18,91% – 41,07% GG metodui) yra nepakankami, kadtaikyti šiuos metodus atrankai. MS ir GG metodų specifiškumas (atitinkamai 69%– 95% bei 79% – 97%) ir ypač NPV (atitinkamai 96% – 98% bei 95% – 98%) buvopakankamai dideli — tai leidžia taikyti šiuos metodus siekiant paneigti didelėsrizikos plokštelių buvimą. Naujai pasiūlyto GG analizės metodo specifiškumas irNPV buvo panašūs.Vidukraujagyslinio ultragarsinio širdies vainikinių arterijųtyrimo trijų skirtingų radiodažnuminės moduliacijos spektrinėsanalizės ribų korekcijos metodikų trukmės palyginimasDarbo autorius(-iai): Milda Jančauskaitė (5 k.), Agnė Drazdovaitė (4 k.).Darbo vadovas(-ai): gyd. Vytautas Abraitis (Vilniaus universitetas, Širdies irkraujagyslių ligų klinika).Darbo tikslas: Palyginti vidukraujagyslinio ultragarsinio širdies vainikinių arterijųtyrimo (VUŠVAT) trijų skirtingų radiodažnuminės moduliacijos spektrinėsanalizės (RDMSA) rankinės ribų korekcijos metodikų vidutinę vieno skerspjūvioanalizės trukmę, korekcijas atliekant klasikiniu (KL), modifikuotu Shin‘o (MS) iroriginaliu pagreitintu (GG) metodais.Darbo metodika: Atliktas metodologinis tyrimas VULSK širdies aritmijų irrentgenochirurgijos skyriuje. Vidukraujagyslinio ultragarso aparatu InVision Gold3 (Volcano corp.) buvo išanalizuoti 828 širdies vainikinių kraujagyslių anksčiauįrašyti skerspjūviai koreguojant kraujagyslės sienelės ribas trimis skirtingomis metodikomis:KL, MS ir GG. KL metodas: ranka tiksliai nubrėžiamos išorinės elastinėsmembranos (IEM) ir vidinio spindžio (VS) ribos. MS metodas: ranka IEM ribabrėžiama tiksliai, o VS riba brėžiama greitai aplink kateterį. GG metodas: ranka VSriba brėžiama greitai aplink kateterį, IEM riba brėžiama greitai už tikrųjų IEM ribų.Laikui registruoti buvo naudojamas chronografas Van Allen (modelis 32802, Ispanija;laiko matavimo tikslumas viena šimtoji sekundės dalis). Veiksmų su skerspjūviųgrupėmis laikas dokumentuotas statistinei analizei chronografo parodymussuapvalinus iki pilnos sekundės tikslumo. Duomenys buvo kaupiami MicrosoftOffice Excel 2007 terpėje, analizuojami IBM SPSS Statistics 20.0.Rezultatai: GG laiko (sek.) vidurkis±standartinis nuokrypis (SN) buvo23,0±4,27, rėžiai – 15,9 – 33,0. KL laiko (sek) vidurkis±SN 40,2±8,33, rėžiai – 24,4– 54,3. MS laiko (sek) vidurkis±SN 31,8±4,66, rėžiai – 19,3 – 40,3. MS metodasbuvo ženkliai ir statistiškai patikimai greitesnis už KL: trukmė (sek) trumpesnėvidutiniškai ±SN 8,3±9,77, 95% pasikliautinis intervalas (PI) (7,63; 9,02), rėžiai– 4,1 – 26,0. GG metodas buvo ženkliai ir statistiškai patikimai greitesnis už KL:trukmė (sek) trumpesnė vidutiniškai ±SN 17,1±11,91, PI (16,30; 18,00), rėžiai –83

-2,4 – 38,4. GG metodas buvo taip pat ženkliai ir statistiškai patikimai greitesnis iruž MS: trukmė (sek) trumpesnė vidutiniškai ±SN 8,8±5,29, PI (8,45; 9,20), rėžiai– -4,4 – 20,3.Išvados: Kai ieškomi VUŠVAT RDMSA rezultatai leidžia rinktis rankinės ribųkorekcijos metodą, GG būdas yra pats greičiausias ir reikšmingai bei statistiškaipatikimai sutaupo laiką (ribų korekcijos laikas vidutiniškai sutrumpėja 42,7% lyginantsu standartiniu KL metodu ir 27,7% lyginant su MS būdu). Antroje vietojegalima rinktis MS metodą (laikas vidutiniškai sutrumpėja 20,7% lyginant su KLmetodu).Faktoriai, įtakojantys ūmaus miokardo infarkto išgyvenamumąDarbo autorius(-iai): SIMONA PELANYTĖ (5 k.), Agnė Andruškienė (5 k.).Darbo vadovas(-ai): doc. dr. Pranas Šerpytis (VU MF Širdies ir kraujagysliųligų klinik).Darbo tikslas: Ištirti 2011m. VULSK Kardiologijos reanimacijoje gydytųdėl ūmaus miokardo infarkto pacientų faktorių įtaką išgyvenamumui.Darbo metodika: Atliktas retrospektyvinis pacientų, gydytų 2011m. sausio 1dgruodžio31d VULSK Kardiologijos reanimacijos skyriuje dėl ūmaus MI, epikriziųtyrimas. Į tyrimą įtraukti 1445 pacientai (moterų 33,36%, n=482; vyrų 66,64%,n=963). Amžiaus vidurkis 51,18m. Pacientai suskirstyti į tiriamųjų grupes pagalatrankos kriterijus: ŪMI klasifikacijos, EKG, koronarografijos, trombolizės, TIMIklasės, troponino I koncentracijos per pirmą parą nuo skundų pradžios duomenysbei ligos išeitys. Duomenys apdoroti SPSS 17.0, Microsfot Excell programomis.Rezultatai: Iš viso 2011m. po gydymo Kardiologinėje reanimacijoje dėl įvykusioūmaus MI (ŪMI) išgyvenusiųjų tiriamųjų buvo 95,02% (n=1337), mirusių4,98% (n=72). Amžiaus grupėse didžiausias išgvenamumas buvo

patikimas didžiausias išgyvenumas TIMI2 (23,16-24,15% daugiau nei TIMI0 irTIMI1gr.), TIMI3 (61.58-62.97% daugiau nei TIMI0 ir TIMI1gr) klasėse. TroponinoI koncentracijos padidėjimas >0,5-10μg/l siejamas su didesniu išgyvenamumu(68,69%). Bendroje išgyvenusių trombolizuotų pacientų populiacijoje(n=1373) apskaičiuotas didžiausias išgyvenamumas grupėje, trombolizės metunaudojat Metalyse (45,96%), mažiausias–Tenecteplase grupėje (0,43%) (p

Išvados: Dviems tyrėjams, brėžiant IEM ir spindžio ribas, nustatomas statistiškaipatikimas skirtumas tarp visų matmenų (A tyrėjo visi analizuoti matmenys didesninei B tyrėjo), tačiau paklaida nėra reikšminga (6,72% spindžio plotui, 1,89%IEM plotui, 2,25% mažiausiam spindžiui, 2,98% didžiausiam spindžiui ir 3,36%vidutiniam spindžiui ir

Laboratorinės diagnostikos būrelisBūrelio pirmininkas: Jekaterina Cvetkova, VU MF 3 k.Mokslinis vadovas: Doc. Rėda Matuzevičienė VULSKRyšys tarp HPC ir CD34+ ląstelių periferiniame kraujyje skaičiausDarbo autorius(-iai): Dovilė Jonuškaitė (5 k.).Darbo vadovas(-ai): Doc. Rėda Matuzevičienė (VULSK).Darbo tikslas: Įvertinti statistinį ryšį tarp HPC (angl. hematopoietic progenitorcells) ir CD34+ ląstelių periferiniame kraujyje skaičiausDarbo metodika: Tyrimas atliktas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškiųklinikose 2011 metų vasario-rugsėjo mėnesiais. Tirti visi pacientai ir sveikidonorai, kuriems buvo planuojama atlikti PKKL rinkimas aferezės metodu. Kiekvienampacientui ir sveikam donorui buvo atliekami poriniai tyrimai: CD34+ląstelių skaičiaus periferiniame kraujyje nustatymas tėkmės citometru ir HPCperiferiniame kraujyje skaičiavimas Sysmex XE-5000 aparatu. Į tyrimą pateko48 pacientai (175 tyrimų poros), sergantys įvairiomis piktybinėmis ligomis, ir 23sveiki donorai (23 tyrimų poros). Koreliacijai tarp CD34+ ląstelių ir HPC skaičiausnustatyti buvo naudotas Pearson‘o koreliacijos testas. Koreliacijos koeficientovertinimas: r=0,00–0,19 labai silpnas tarpusavio ryšys, r=0,20–0,39 silpnasryšys, r=0,40–0,69 vidutinis ryšys, r=0,70–0,89 stiprus ryšys, r=0,90–1,00 labaistiprus tarpusavio ryšys. Koreliacija vertinta kaip neatsitiktinė, jei p

HPC tyrimo, atliekamo hematologiniu analizatoriumi Sysmex XE-2100, pritaikymas klinikinėje praktikojeDarbo autorius(-iai): Skaistė Endriukaitytė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): Doc. Rėda Matuzevičienė (VULSK).Darbo tikslas: Nustatyti maksimalią ir minimalią HPC (angl. HematopoieticProgenitor Cells) reikšmes, kai indikuotina ar kontraindikuotina PKKL (periferiniokraujo kamieninių ląstelių) rinkimo procedūra, įvertinti šio naujo laboratoriniorodiklio specifiškumą ir jautrumą lyginant su tėkmės citometrijos metodunustatinėjamu CD34+ ląstelių skaičiumi.Darbo metodika: Atliktas retrospektyvinis tyrimas Vilniaus Universiteto ligoninėsSantariškių klinikose 2011.02 -2011.09. Tyrime dalyvavo pacientai irdonorai, kuriems buvo atliktas ir tėkmės citometrijos tyrimas, ir tyrimas SysmexXE-5000, siekiant nustatyti CD34+ ir HPC skaičių. Surinkta 213 tyrimų porų. Statistiniaiskaičiavimai atlikti SPSS 15.0 statistine programa.Rezultatai: Rezultatai:Pasirinkus HPC rodiklio ribą >0,1 x 10^9/ L, tarp atvejų,kurie buvo tinkami aferezėms pagal tėkmės citometrijos tyrimą (n=115), buvo69 atvejai, kurių HPC buvo >0,1x10^9/L, ir 46 atvejų, kai tėkmės citometrijos irHPC rezultatai buvo diskordantiški, t.y. tyrimo jautrumas 70,41%.Tarp atvejų,kurie buvo netinkami aferezėms pagal tėkmės citometrinį tyrimą (n=98), rasti3 atvejai, kurių tėkmės citometrijos ir HPC rezultatai buvo diskordantiški, ir 95atvejų, kai tėkmės citometrijos ir HPC rezultatai buvo konkordantiški, t.y. tyrimospecifiškumas 96,94%. Pasirinkus HPC rodibklio ribą 0,01 x 10^9/ L, tarpatvejų, kurie buvo netinkami aferezėms pagal tėkmės citometrinį tyrimą (n=98),rasta 43 atvejai, kurių tėkmės citometrijos ir HPC rezultatai buvo diskordantiški(HPC>0,01 x10^9/L, o CD34+0,1 x 109 /L, rekomenduojama atlikti aferezes,neatliekant tėkmės citometrijos, šio rodiklio jautrumas ir specifiškumas nustatantaferezei tinkamus pacientus, yra 70,41% ir 96,94%. Kai HPC

Morfologijos būrelisBūrelio pirmininkas: Sandra Beržanskytė, VU MF 5 k.Mokslinis vadovas: prof. dr. Janina Tutkuvienė VU MF Anatomijos,histologijos ir antropologijos katedra1990 metais gimusių vaikų individuali pagrindinių svorio procentiliųkaita nuo gimimo iki brendimo pabaigos (išilginio auksologinioVilniaus miesto ir rajono vaikų tyrimo duomenimis)Darbo autorius(-iai): Sandra Beržanskytė (5 k.).Darbo vadovas(-ai): dr. Andrej Suchomlinov (VU MF Anatomijos, histologijosir antropologijos katedra).Darbo tikslas: Ištirti 1990 metais gimusių Vilniaus miesto ir rajono vaikų individualiąpagrindinių svorio procentilių kaitą nuo gimimo iki brendimo pabaigosir nustatyti jos lytinius skirtumus.Darbo metodika: Išanalizuoti 1990 metais gimusių 1490 Vilniaus miesto irrajono vaikų (760 berniukų ir 730 mergaičių) ambulatorinių kortelių duomenysapie vaikų svorį nuo gimimo iki 18 metų amžiaus. Nustatytas kiekvieno vaikosvorio pagrindinių procentilių kanalų kaitos dažnis kiekvienais amžiaus metais irkiekvienu pirmųjų amžiaus metų mėnesiu. Pagrindiniais laikyti 3, 10, 25, 50, 75,90 ir 97 svorio procentiliai, apskaičiuoti iš Lietuvos vaikų populiacijos morfologinėsir funkcinės būklės skersinio tyrimo [Tutkuvienė, 1995] duomenų. Tirta, kelisprocentilių kanalus (aukštyn arba žemyn) keitė konkretaus vaiko svoris įvairiaisamžiaus tarpsniais. Vaiko svorio prieaugis laikytas stabiliu, jei svoris nekeitė arbakeitė vieną procentilių kanalą per tirtą laiko vienetą. Statistinė analizė atlikta naudojantMS Excel 2010. Skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p≤0,05.Rezultatai: Nestabiliausias tirtų vaikų svorio augimas fiksuotas pirmaisiaisgyvenimo metais, kai beveik pusės tirtų vaikų (43,95 proc. berniukų (n=225) ir37,4 proc. mergaičių (n=187)) svoris keitė du ir daugiau procentilių kanalus (iraukštyn, ir žemyn), vyraujant kitimui aukštyn (74,22 proc. berniukų (n=167) ir64,71 proc. mergaičių (n=187); p

tintais, dešimtais-vienuoliktais, dvyliktais–šešioliktais ir septynioliktais-aštuonioliktaismetais.Išvados: Individuali pagrindinių svorio procentilių kaita yra normalus reiškinys.Didžiausia abiejų lyčių vaikų svorio įvairovė yra pirmąjį gyvenimo mėnesį,pirmaisiais ir antraisiais amžiaus metais. Vėliau, vaikui augant, svorio augimoįvairovė mažėja ir po 10-tų gyvenimo metų daugiau nei 95 proc. vaikų svoris augastabiliai.1990 metais gimusių vaikų individuali pagrindinių ūgio procentiliųkaita nuo gimimo iki brendimo pabaigos (išilginio auksologinioVilniaus miesto ir rajono vaikų tyrimo duomenimis)90Darbo autorius(-iai): Tomas Strainys (5 k.).Darbo vadovas(-ai): dr. Andrej Suchomlinov (VU MF Anatomijos, histologijosir antropologijos katedra).Darbo tikslas: Ištirti 1990 metais gimusių Vilniaus miesto ir rajono vaikų individualiąpagrindinių ūgio procentilių kaitą nuo gimimo iki brendimo pabaigosir nustatyti jos lytinius skirtumus.Darbo metodika: Išanalizuotos 1990 metais gimusių 1490 Vilniaus miestoir rajono vaikų (760 berniukų ir 730 mergaičių) ambulatorinės kortelės. Surinktiduomenys apie vaikų ūgį nuo gimimo iki 18 metų amžiaus. Nustatytas kiekvienovaiko ūgio pagrindinių procentilių kanalų kaitos dažnis kiekvienais amžiausmetais ir kiekvienu pirmųjų amžiaus metų mėnesiu. Pagrindiniais laikyti 3, 10,25, 50, 75, 90 ir 97 ūgio procentiliai, apskaičiuoti iš Lietuvos vaikų populiacijosmorfologinės ir funkcinės būklės skersinio tyrimo [Tutkuvienė, 1995] duomenų.Tirta, kelis procentilių kanalus (aukštyn arba žemyn) keitė konkretaus vaiko ūgisįvairiais amžiaus tarpsniais. Vaiko augimas laikytas stabiliu, jei ūgis nekeitė arbakeitė vieną procentilių kanalą (augimo taką) per tirtą laiko vienetą. Statistinė analizėatlikta naudojant MS Excel 2010. Skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais,kai p≤0,05.Rezultatai: Nestabiliausias tirtų vaikų augimas stebėtas pirmaisiais gyvenimometais, kai beveik pusės tirtų vaikų (45,2 proc. (n=226) berniukų ir 45,8 proc.(n=220) mergaičių) ūgis keitė du ir daugiau procentilių kanalus (ir aukštyn, iržemyn). Antraisiais gyvenimo metais nestabilus augimas fiksuotas daugiau neitrečdaliui tirtų vaikų (37,7 proc. (n=160) berniukų ir 36,3 proc. (n=150) mergaičių),daugumos jų ūgis pagrindinių procentilių kanalus keitė žemyn (29,18 proc.(n=124) berniukų ir 31,96 proc. (n=132) mergaičių; p

nys. Didžiausia abiejų lyčių vaikų ūgio įvairovė yra pirmaisiais ir antraisiais amžiausmetais. Vėliau, augant vaikui vaiko amžiui, vaikų ūgio kitimai svyruoja mažiauir nuo mokyklinio amžiaus pradžios stabiliai auga daugiau nei 90 proc. abiejųlyčių vaikų.Pėdos anatominių ypatumų ir kūno parametrų ryšysDarbo autorius(-iai): Karolis Jonavičius (3 k.).Darbo vadovas(-ai): lekt. Julius Janavičius (VU MF Anatomijos, histologijosir antropologijos katedra), prof. Janina Tutkuvienė (VU MF Anatomijos, histologijosir antropologijos katedra).Darbo tikslas: Nustatyti 18-23 metų amžiaus sveikų jaunuolių (vaikinų irmerginų) pagrindinius kūno morfologinius rodiklius, ištirti kūno parametrų irpėdos anatominių ypatumų ryšį.Darbo metodika: 2011-2012 m. Vilniaus mieste atlikta antropologinė studija.Į galutinę analizę pateko 52 tiriamieji (26 vyrai ir 26 moterys). Kūno ir pėdos parametraimatuojami pagal standartinę antropometrinę metodiką (Anthropometrica,2002). Tiriamųjų fizinė būklė vertinta pagal anketinės apklausos duomenis.Duomenys apdoroti MS Excel ir SPSS v17.0.Rezultatai: Tirtų vaikinų svoris M=72.30kg, SD=1.6kg, merginų M=60.65kg,SD=0.61kg. Vaikinų išilginiai matmenys: ūgis M=179.48cm, SD=1.07cm, kojosilgis M=97,90cm, SD=0.82cm, pėdos ilgis M=31.05cm, SD=1.21cm; merginų:ūgis M=167.11cm, SD=0.97cm, kojos ilgis M=89.53cm, SD=1.11cm, M=26.7 cm,SD=2.37 cm. Vaikinų pėdos matmenys: plotis M=10.20cm, SD=0.11cm, skliautoaukštis M=1.6cm, SD=0.07cm; merginų: pėdos plotis M=8.50cm, SD=0.18cm,skliauto aukštis M=2.39cm, SD=0.13cm.Pėdos, išilginio skliauto ir medialiniokrašto ilgiai stipriai teigiamai koreliuoja su kūno svoriu, ūgiu, kojos, šlaunies irblauzdos ilgiais (koreliacijos koeficientas r>0.5). Skersiniai pėdos matmenys stipriaiteigiamai koreliuoja su kūno skersiniais parametrais (r>0.7). Pėdos skersinioskliauto ilgis teigiamai koreliuoja su dubens pločiu (r>0.55) ir neigiamai su svoriu(r0.75). Pėdosmedialinio skliauto aukštis neigiamai koreliuoja su kūno svoriu (r

gijos ir antropologijos katedra).Darbo tikslas: Nustatyti 18-23 metų amžiaus jaunuolių (vaikinų ir merginų)pėdos morfologinių parametrų (ilgio,pločio, jų santykio su ūgiu, pėdos ir pločiosantykio indekso) lytinius skirtumus, taip pat šių parametrų dydžio kitimus XX-XXI amžiuje.Darbo metodika: 2011-2012 m. Vilniaus mieste atlikta antropologinė studija.Į galutinę analizę pateko 52 sveiki dalyviai ( 26 vaikinai ir 26 merginos). Pėdosmorfologiniai parametrai matuoti pagal standartinę antropometrinę metodiką(Anthropometrica, 2002). Matuotos abi pėdos. Duomenys apdoroti MS Excel irSPSS v17.0. Gauti duomenys palyginti tarp lyčių ir su R. Martin (1959) bei prof. S.Pavilionio (1969) tyrimų duomenimis.Rezultatai: Dabartinių vaikinų pėdos ne tik stambesnės (ilgis M=31.05cm,SD=1.21cm, plotis M=10.20cm, SD=0.11cm) bet ir santykinai platesnės (pėdospločio ir ilgio santykis M=0.329, SD=0.015) nei merginų pėdos (ilgis M=26.7cm,SD=2.37cm, plotis M=8.50cm, SD=0.18cm, ilgio ir pločio santykis M=0.318,SD=0.011), tačiau vaikinų pėdos (aukštis M=1.59cm; SD=0.51cm) žemesnėsnei merginų (aukštis M=2.36cm; SD=0.67cm, p

Rezultatai: Nustatyti žymūs epochiniai kaukolės matmenų ir formos pokyčiai,panašūs vyrams ir moterims.Moterų duomenys:1. smegeninė ir kaukolės pamatasžymiai sutrumpėjo (g-op nuo 186,23 iki 175,39 mm, p

(atitinkamai); ūgis – M=53,25/52,73cm, SD=1,67/2,74cm (atitinkamai) (p>0,05).2. Mergaičių liemens ilgis, juosmens ir riešo apimtys didesnės nei berniukų(p

naujagimio ūgio ir mamos gimimo ūgio. 2. Mažo, vidutinio ir didelio ūgio naujagimiųmergaičių motinų ūgis per nėštumą buvo (atitinkamai): 164cm, 168,22cm,170,17cm, berniukų motinų–166cm, 166,45cm, 166,77cm; nustatyta silpna teigiamakoreliacija (r=0,215, p

metu valgė viską, ko norėjo ir kurios ribojo maistą, susilaukė naujagimių, kuriųvidutinis svoris atitinkamai yra 3448g, SD=450,8g ir 3678g, SD=469,5g (p>0,05).Išvados: 1. Gerai įvertinusios savo išvaizdą iki nėštumo bei patenkintos motinossusilaukė naujagimių, kurių svoris buvo artimesnis visų tirtų naujagimiųvidurkiui. 2. Mažiau patenkintos savo išvaizda iki nėštumo motinos dažniau susilaukėmažo arba didelio svorio naujagimių. 3. Motinos, kurios bandė nepriaugtisvorio ir ribojo maistą per nėštumą, susilaukė didesnio svorio naujagimių. 4. Skirtumaitarp grupių nėra statistiškai patikimi dėl nedidelių imčių, tačiau nustatytostendencijos rodo, kad reikėtų atlikti gausesnių grupių motinų požiūrio į savo kūnąiki nėštumo ir naujagimio kūno dydžio sąsajų tyrimą.Skaidrintų vaisių preparatų kolekcijos analizė: istorija,įvertinimas, perspektyvos96Darbo autorius(-iai): Rūta Jacevičiūtė (5 k.), Kristina Vrotniakaitė (5 k.).Darbo vadovas(-ai): Doc. dr. Arūnas Barkus (VU MF Anatomijos, histologijosir antropologijos katedra), Doc. dr. Renata Rizgelienė (VU MF Anatomijos,histologijos ir antropologijos katedra).Darbo tikslas: Aprašyti, susisteminti ir paruošti eksponavimui skaidrintų vaisiųpreparatų kolekciją: nustatyti vaisių amžių, remiantis išmatuotais kūno ir kaulėjimocentrų parametrais; apžvelgti, palyginti ir apibendrinti metodikas, kuriųpagalba yra apskaičiuojamas vaisiaus amžius (in vivo ir post mortem); apžvelgtikitų Europos ir pasaulio medicinos įstaigų ir muziejų patirtį, eksponuojant ir kaupiantembrionų ir vaisių preparatus.Darbo metodika: Tirta VU MF AHA katedros skaidrintų vaisių kolekcija(n=13). Vaisiai nufotografuoti, slankiuoju skriestuvu išmatuoti jų antropometriniaiparametrai (CRL, BPD, pėdos ilgis ir kt.), aprašyti ir išmatuoti pirminiaikaulėjimo centrai ilguosiuose kauluose, slanksteliuose ir apatiniame žandikaulyje.Atlikta literatūros šaltinių paieška ir analizė EMBASE, PubMed duomenųbazėse. Remiantis literatūroje aprašytų kaulų vaizdinimo metodų (skaidrinimo,rentgenografijos ir ultragarsinio) duomenimis įvertintas tiriamų vaisių amžius.Vertinant skirtingais metodais gaunamų rezultatų sutapimą, taikytas neparametrinisWilcoxon‘o testas, skirtumai laikyti reikšmingais, paklaidos tikimybei esantp

ir apatinių galūnių ilgųjų kaulų augimo greičiai šiuo ontogenezės laikotarpiu nesiskiria.Taip pat nerasta reikšmingų skirtumų tarp dešinės ir kairės pusių kaulėjimoprocesų. Keturių iš trylikos vaisių stuburo ir šonkaulių osteogenezės chronologijavertinta kaip sutrikusi. Skaidrinti preparatai, naudojami mokymui ir moksliniamstyrimams, sukaupti Karnegio (JAV), Kyoto (Japonija) embrionų kolekcijose beipavienių Europos universitetų muziejuose.Išvados: Vaisiaus amžiaus nustatymas priklauso nuo pasirinkto vaizdinimometodo bei vertinamo biometrinio parametro, todėl skirtingos metodikos duodanevienodus rezultatus. Visų skaidrintų vaisių ilgieji galūnių kaulai, raktikaulis irapatinis žandikaulis išsivystę tolygiai ir proporcingai; keturių iš jų stuburo ir šonkauliųosteogenezė sutrikusi.AHA katedroje esanti skaidrintų vaisių kolekcija yraunikali Pabaltijyje ir viena iš nedaugelio Europoje.Vilniaus miesto ikimokyklinio amžiaus vaikų fizinėsbūklės ypatumaiDarbo autorius(-iai): Mantas Dargvainis (4 k.).Darbo vadovas(-ai): dr. Eglė Marija Jakimavičienė (VU MF Anatomijos, histologijosir antropologijos katedra).Darbo tikslas: Vaiko sveikatos būklė ir jo augimo pobūdis yra neatsiejami.Ūgis ir svoris yra pagrindiniai vaikų augimo rodikliai, kūno masės indeksas yradažniausiai naudojamas rodiklis ne tik suaugusių, bet ir vaikų kūno stambumuivertinti. Pastaruoju metu daugelio šalių epidemiologinių tyrimų duomenimisįvairaus amžiaus vaikų svoris didėja, prastėja augančios kartos sveikata. Darbotikslai:1. Išanalizuoti pagrindinius ikimokyklinio amžiaus vaikų augimo rodiklius2. Nustatyti antsvorio, nutukimo ir įvairaus laipsnio liesumo paplitimą tarp ikimokyklinioamžiaus vaikų ir palyginti rezultatus su ankstesnių tyrimų duomenimis.Darbo metodika: Septyniose Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigoseiš sveikatos pažymėjimų (forma Nr. 027-1/a) surinkti įstaigas lankančių vaikų2011 metų fizinės ir sveikatos būklės tikrinimo duomenys. Viso išanalizuoti 1341vaikų ūgio ir svorio įrašai (675 mergaičių ir 666 berniukų). Amžiaus ir lyties grupėseapskaičiuoti ūgio, svorio ir kūno masės indekso vidurkiai. Antsvorio, nutukimo,įvairaus laipsnio liesumo paplitimas nustatytas pagal Tarptautinės NutukimoDarbo Grupės pasiūlytas kūno masės indekso kritines reikšmes, atsižvelgiant į lytįir amžių. Rezultatai palyginti su ankstesnių tyrimų (1985-1986 m. ir 2003-2006m.) duomenimis. Duomenys apdoroti MS Excel programa, skirtumų reikšmingumasvertintas pagal Stjudento t-kriterijų ir Chi kvadrato testą.Rezultatai: Mergaitės ir berniukai nuo 2 iki 6 metų paaugo atitinkamai 30,4cm ir 29,6 cm. Visų amžiaus grupių berniukų ūgis nežymiai viršijo mergaičių ūgį,tačiau statistiškai reikšmingi skirtumai stebėti tik tarp dvimečių ir trimečių vaikų.Palyginti su 1985-1986 m ir 2003-2006 m. duomenimis, 3-6 metų berniukai ir 4-6metų mergaitės buvo aukštesnio ūgio. Mergaičių kūno masės indeksas palaipsniuimažėjo iki 5 metų, šeštaisiais metais nekito, o berniukų kūno masės indeksas pa-97

laipsniui mažėjo iki 5 metų, po to pradėjo nežymiai didėti. Nustatytas antsvorio(5,2-10 %), nutukimo (0,7-5,2 %) ir įvairaus laipsnio liesumo (nežymus liesumas6,3-19,7 %, vidutinis liesumas – 0,8-8,7 %, didelis liesumas – 0-3,5 %) paplitimas,kuris palygintas su 1985-1986 m ir 2003-2006 m. duomenimis.Išvados: Mergaičių „tuklumo grąža“ tirtuoju laikotarpiu neužfiksuota, o berniukųįvyko tarp 5 ir 6 metų. Nustatyta, kad nuo 1985 m. ikimokyklinio amžiausvaikų antsvorio ir nutukimo paplitimas išlieka panašus, tačiau reikšmingai padaugėjoliesų jaunesnio amžiaus vaikų.Rankos dominavimo paplitimas pagal veiksmų pirmumo,momentinės jėgos ir smulkiųjų plaštakos judesių nustatymo metodus(žvalgomasis tyrimas)98Darbo autorius(-iai): Jaroslav Bublevič (5 k.).Darbo vadovas(-ai): Prof. Janina Tutkuvienė (Vilniaus Universiteto MedicinosFakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedra.).Darbo tikslas: Ištirti jaunų asmenų rankos dominavimą pagal tris skirtingusmetodus ir nustatyti dešiniarankių, kairiarankių bei asmenų, neturinčių aiškiaidominuojančios rankos, paplitimą.Darbo metodika: Rankos dominavimas nustatytas pagal tris metodus: naudojantR.C. Oldfield (1971) klausimyną rankos veiksmų pirmumui nustatyti, dinamometriją– momentinei rankos jėgai matuoti, Annett PEGBOARD (1985) testą– smulkiųjų plaštakos judesių motorikai vertinti. Atlikta I-VI kurso Medicinosfakulteto studentų (19-24m.) anketinė apklausa (N=57). Taikant kiekvieną metodąišskirtos trys rankos dominavimo grupės: dešiniarankiai, kairiarankiai ir asmenys,kurių rankos vienodai dažnai naudojamos atliekant tam tikrus veiksmus,yra vienodo stiprumo arba vienodo miklumo. Duomenys apdoroti naudojant MSExcel.Rezultatai: Pagal R.C. Oldfield (1971) klausimyną nustatyta, kad 52(91.23%)tiriamųjų buvo dešiniarankiai, 4(7.02%) – kairiarankiai ir tik vienas asmuo vienodaidažnai teikė pirmenybę kairiajai ir dešiniajai rankai. Rankos dominavimaspagal Annett PEGBOARD (1985) testą: 45(78.95%) asmenų dešinioji ranka buvomiklesnė (dešiniosios rankos smulkiųjų judesių greitis – M±SD=9.88±0.86s,kairiosios – M±SD=10.45±0.92s); 12(21.05%) asmenų miklesnė buvo kairiojiranka (dešiniosios rankos smulkiųjų judesių greitis – M±SD=10.35±0.73s, kairiosios– M±SD=9.67±0.42s, tačiau pastarieji skirtumai tarp dešiniosios ir kairiosiosrankos statistiškai reikšmingi, p

kirstymą pagal tris skirtingus metodus nustatyta statistiškai reikšmingų skirtumų(p

– 8(15.38%) (p

Nefrologijos būrelisBūrelio pirmininkas: Justina Tracevičiūtė, VU MF 4 k.Mokslinis vadovas: doc. dr. Marius Miglinas VU MF Gastroenterologijos,nefrourologijos ir chirurgijos klinikaGalutinių glikozilinimo produktų įtaka inkstų funkcijos rodikliamstarp sergančiųjų metaboliniu sindromuDarbo autorius(-iai): Justina Tracevičiūtė (4 k.). Darbo vadovas(-ai): Lekt.Laurynas Rimševičius (VULSK Nefrologijos centras).Darbo tikslas: Įvertinti galutinių glikozilinimo produktų (AGEs) įtaką inkstųfunkcijai sergantiems metaboliniu sindromu.Darbo metodika: Atliktas retrospektyvinis tyrimas, kurio metu buvo vertinami249 pacientai, apsilankę VULSK Prevencinės kardiologijos poskyryje nuo 2011m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 8 d. ir atitinkantys Nacionalinės cholesteroliomokymo programos (NCEP) metabolinio sindromo kriterijus. Inkstų funkcijavertinama pagal albuminų kiekį vienkartiniame šlapime (n=249) bei glomerulųfiltracijos greitį (GFG), apskaičiuotą naudojantis MDRD (Modification of Diet inRenal Disease) formule (n=236). AGEs kiekis įvertintas naudojantis neinvaziniuprietaisu – odos autofluorescenciniu skaitikliu (n=249). AGEs duomenys buvo suskirstytiį 3 grupes: 1gr.: 0,9-1,6 (n=70), 2gr.: 1,7-1,9 (n=82), 3gr.: 2,0-4,0 (n=97).Buvo palyginti inkstų funkcijos rodikliai su AGEs kiekiu, nustatytu odoje. Tyrimoduomenys apdoroti MS Excel ir SPSS 19.0 programomis. Įvertinti skirtumui tarptrijų grupių esant tolydiesiems duomenims naudota One-way ANOVA Post-HocBonferroni metodas. Statistiškai patikimi duomenys, kai p≤0,05.Rezultatai: Tyrime dalyvavo 249 pacientai, iš kurių sudarė 159 (63,9%) moterysir 90 (36,1%) vyrų. Vidutinis amžius 53,88±6,18 m. Įvertinus albuminų kiekįšlapime rasta: normoalbuminurija (n=222), mikroalbuminurija (n=25), makroalbuminurija(n=2). Įvertinus ryšį tarp mikroalbuminurijos ir AGEs grupių koreliacijosnerasta (p>0,05). Analizuojant glomerulų filtracijos greitį išskirtos trysgrupės: >90mls/min/1.73m2 – normalus GFG (63.14%), 60-89mls/min/1.73m2– šiek tiek sumažėjęs GFG (35.59%), 30-59mls/min/1.73m2 – III stadijos lėtinisinkstų funkcijos nepakankamumas (1.27%). Tarp glomerulų filtracijos greičio irAGEs kiekio rasta silpnai neigiama koreliacija (Pearson‘o koreliacijos koeficientasr=-0,232, p

Ankstyvų arterioveninių jungčių trombozių išsivystymohemodializuojamiems pacientams rizikos veiksnių nustatymas102Darbo autorius(-iai): Sandra Beržanskytė (5 k.), Tomas Strainys (5 k.).Darbo vadovas(-ai): Lekt. Laurynas Rimševičius (VULSK Nefrologijos centras).Darbo tikslas: Nustatyti ir įvertinti ankstyvų arterioveninių jungčių tromboziųišsivystymo hemodializuojamiems pacientams atvejų dažnį ir rizikos veiksnius.Darbo metodika: Retrospektyviai išanalizuoti pacientų, kuriems 2011-2012m. VULSK Urologijos centre buvo atliktos arterioveninių jungčių (AVJ) suformavimooperacijos (n=105), medicininiai duomenys. Į galutinę analizę pateko 70pacientų, kuriems buvo atliktos 92 AVJ suformavimo operacijos (13 atvejų neįtrauktidėl informacijos trūkumo). Operacijos suskirstytos į 2 grupes pagal AVJbūklę per pirmą mėnesį: pirmą grupę sudarė gerai funkcionuojančios AVJ, antrą– ankstyvos (per pirmąjį mėn.) AVJ trombozės. Buvo lyginti abiejų grupių pacientųdemografiniai (lytis, amžius) ir klinikiniai duomenys (AVJ lokalizacija (radiocefalinė,brachiocefalinė ir kt.), operacijos technika („galas-galas“, „šonas-galas“),operavusio gydytojo specialybė (urologas, angiochirurgas), ankstesnių AVJ išeitys,inkstų nepakankamumo (IN) priežastys, aterosklerozė, arterinė hipertenzija,koronarinė širdies liga (KŠL), cukrinis diabetas (CD), APTT, SPA ir trombocitųskaičius prieš operaciją) bei jų įtaka ankstyvų AVJ trombozių išsivystymui. Statistinėanalizė atlikta naudojant SPSS 17.0 programą. Skirtumas laikytas statistiškaireikšmingu, kai p≤0,05.Rezultatai: AVJ suformavimo operacijos buvo atliktos 70 pacientų, iš kurių 39(55,7%) vyrai ir 31 (44,3%) moteris. Pacientų amžiaus vidurkis 57,73±13,98 metai.20 (28,6%) pacientų buvo atlikta daugiau nei 1 AVJ formavimo operacija. Daugiausiaatlikta radiocefalinių (n=44 (47,8%)) ir brachiocefalinių (n=42 (45,7%))AVJ, taikyta operacijos technika – „šonas-galas“ (n=75 (81,5%)). Ankstyvos AVJtrombozės išsivystė po 29 (31,5%) AVJ suformavimo operacijų. Pirmąją grupę(AVJ f-ja gera) sudarė 63 (68,5%) atvejai, o antrąją (ankstyva AVJ trombozė) – 29(31,5%) atvejai. Lyginant abi tiriamųjų grupes paaiškėjo, kad ankstyvos AVJ trombozėsdažniau išsivystė pacientams, kurių kraujagyslės operacijos metu buvo vizualiaipakitusios (siauros, kalcifikuotos, pažeistos aterosklerozės) (n=19; 55,9%)nei tų, kurių kraujagyslės nepakitusios (n=10; 17%) (p

koronarinė širdies liga. Vizualiai pakitusios kraujagyslės, rastos AVJ formavimometu, yra prognostinis ankstyvos AVJ trombozės požymis.Albumino koncentracijos šlapime vertinimas lyginantimunoturbidimetrinio ir bromkrezolio žaliojo metodų rezultatusDarbo autorius(-iai): Diana Aksionova (6 k.).Darbo vadovas(-ai): doc. dr. Marius Miglinas (VU MF Gastroenterologijos,nefrourologijos ir chirurgijos klinika), gyd. Laurynas Rimševičius (VU MF Gastroenterologijos,nefrourologijos ir chirurgijos klinika).Darbo tikslas: Apžvelgti arterine hipertenzija ir cukriniu diabetu sergančiųpacientų albumino koncentraciją šlapime, lyginant bromkrezolio žaliojo ir imunoturbidimetriniometodų rezultatus.Darbo metodika: VUL SK Konsultacinėje poliklinikoje atliktas prospektyvinistyrimas. 2012 01 – 03 mėn. įtraukti 60 pacientų, turinčių aukštą kraujospūdįar sergantys cukriniu diabetu. Albumino koncentracija šlapime nustatyta visiemsligoniams atlikus imunoturbidimetrinį bei bromkrezolio žaliojo metodus, taip patatliktas kreatinino koncentracijos serume, bendro cholesterolio, glikozilinto hemoglobinokiekio nustatymas, vertintas arterinis kraujospūdis, rūkymas ir kitoslėtinės ligos. Statistinė analizė atlikta naudojant Student‘o testą, Pearson‘o koreliacijoskoeficientą. Labai stiprus koreliacinis ryšys, kai r reikšmė 1 – 0,9, stiprus 0,7– 0,89, vidutinis 0,4 – 0,69, silpnas 0,2 – 0,39, labai silpnas 0 – 0,19. Statistiškai patikima,kai p≤0,05. Tyrimo duomenys apdoroti naudojantis SPSS 17.0 programa.Rezultatai: Tyrime dalyvavo 32 (53,33%) moterys ir 28 (46,66%) vyrai, p>0,05.Amžius 57,25±15,3m. Iš viso 8 rūkantieji, po 12,5±8,33cig/d. Kreatinino koncentracija89,36±28,85µmol/l. Glikozilinto hemoglobino – 5,8±0,89g/l. Bendrojocholesterolio – 6,06±1,27mmol/l. KŠL diagnozuota 20 (30%) pacientų. Albuminokoncentracija >20mg imunoturbidimetriniu metodu nustatyta 14 (23,33%) pacientųir bromkrezolio žaliojo metodu 23 (38,33%), tačiau statistiškai reikšmingoskirtumo tarp metodų negauta (p=0,074). Vertinant ryšį tarp įvairių duomenų,gauta labai stipri koreliacija tarp imunoturbidimetriniu ir bromkrezolio žaliojometodu nustatytų albumino koncentracijos verčių (r=0,907, p

Darbo vadovas(-ai): Prof. dr. Dainius Characiejus (VU MF Patologijos, teismomedicinos ir farmakologijos katedra).Darbo tikslas: Nustatyti periferinio kraujo CD8hCD57+ limfocitų subpopuliacijoskiekio pokyčių po radikalios nefrektomijos įtaką inkstų vėžiu sergančiųligonių išgyvenimui.Darbo metodika: Įvertinti inkstų ląstelių karcinoma (T1-3, N0, M0) sergančiųligonių (n=63) imunologiniai parametrai, nustatyti prieš operaciją ir 4-12 sav. pooperacijos tėkmės citometrijos metodu. CD8hCD57+ limfocitų kiekis ir jo kitimųreikšmė ligonių išgyvenimui analizuota Kaplan-Meier metodu, skirtumo tarp išgyvenimokreivių statistinis reikšmingumas vertintas log-rangų testu. Skirtumailaikyti reikšmingais, kai p < 0,05.Rezultatai: Tirtų asmenų stebėjimo laiko mediana – 79,4 mėnesio (min. 11,5mėn, max.93,7 mėn). 54% ligonių (n=34) praėjus 4-12 savaičių po operacijosCD8highCD57+ limfocitų kiekis padidėjo 30% ir daugiau (I grupė). 25% ligonių(n=16) kiekis nepakito, padidėjo

tyvius antikūnus bei donoro-recipiento nesuderinamumą pagal HLA. Duomenysaprodoti naudojantis SPSS 19.0 programa. Skirtumui įvertinti, kai lyginamos dvigrupės, tarp tolydžiųjų duomenų naudotas Stjudento kriterijus, o tarp nominaliųjų-χ2 testas. Koreliacijai vertinti naudotas Pearsono koreliacijos koeficientas.Duomenys laikomi statistiškai patikimais, kai p140/90mmHg ar >130/80 mmHg esant cukriniam diabetui ar lėtinei inkstų ligai, arbakraujospūdis normalizuodavosi vartojant ≥4 antihipertenzinius vaistus). Tirta:AKS, demografiniai ir laboratoriniai rodikliai, įvertinti rizikos veiksniai, organų105

taikinių pažeidimas bei taikytas medikamentinis gydymas. Tyrimo duomenys apdorotinaudojant SPSS 17.0 programą.Rezultatai: Į tyrimą įtraukti 115 pacientai: 49 (43 %) moterys; 66 (57 %) vyrai.Amžiaus vidurkis 63,52±10,59m. KMI 33,1 ±7,6. Viršsvoris rastas 25 %; nutukimas– 65% tiriamųjų. Sistolinis AKS 170 mmHg±25,5 [130-280]; diastolinis AKS97,5 mmHg ±14,5 [76-150]. Laboratoriniai rodikliai: kalis 4,3±0,46; MTL 3,6±1,1;DTL 1,3±1; TAG 2±1.2; bendras cholesterolis 6,1±5. Dislipidemija nustatyta 38(29,9%). GFG 78,7 ±21,6. Rizikos veiksniai: CD sirgo 37 (29,1%); lėtine inkstų liga20 (15,7%), rūkė 10 (9%), visų tiriamųjų anamnezėse rastos širdies ir kraujagysliųligos. Organų taikinių pažeidimas: įvertinus EKG duomenis (Sokolovo-Lyono indeksas(SV1+RV5-6 >38mm bei RaVL), kairiojo skilvelio hipertrofija buvo aptikta27 (21,3%); KHPKB 7 (5,5%); PV 49 (38,6%); KŠL nustatyta 89 (67,7%); ŠN 85(66,9%); insultas 18 (14,2 %) IFN 60 (47,2%) tiriamiesiems. Medikamentinis gydymas:2 (3,1%) tiriamieji buvo gydomi 2-jų, 35 (27,6%) – 3-jų, 39 (30,7%) – 4-ių,25 (19,7%) – 5-ių, 10 (7,9%) – 6-ių, 2 (1,6%) – 7-ių vaistų grupių preparatais. AKFIvartojo 78 (61,4 %); BAB 98 (77,2 %), ARB 52 (40,9 %), KKB 63 (49,6 %); imidazolinoreceptorių moduliatorius 44 (34,6%), AAB 30 (23,6%), diuretikus vartojo visiIšvados: Sergamumas rezistentiška gydymui hipertenzija nepriklausė nuo ligoniųlyties, moterų, vyrų santykis 2:3. Tai dažniausiai didelę ir labai didelę rizikąturintys asmenys: pagyvenę, nutukę ar turintys viršsvorį, dislipidemiją, sumažėjusiGFG (esant inkstų disfunkcijai) bei koronarinę širdies ligą ir/ar širdies nepakankamumąanamnezėje. Dažniausiai pacientai vartojo 4 vaistų grupių derinį, įkurio sudėti įėjo diuretikas, AKFI, BAB ir imidazolino receptorių moduliatorius.Ryšys tarp tirpaus CD30 koncentracijos prieš inksto transplantaciją irūmios inksto transplantato atmetimo reakcijos išsivystymo106Darbo autorius(-iai): Tadas Daugėla (6 k.).Darbo vadovas(-ai): dr. Lilija Supranavičienė (VULSK Nefrologijos centras,Dializių centras).Darbo tikslas: Nustatyti ryšį tarp recipiento sCD30 koncentracijos kraujyjeprieš transplantaciją ir inksto transplantato atmetimo reakcijos išsivystymo.Darbo metodika: VULSK Nefrologijos centre atlikta retrospektyvinė 149inksto transplantacijai paruoštų recipientų 2008-2011m. ligos istorijų analizė.sCD30 koncentracija kraujyje tirta prieš inksto transplantacijos operaciją, rezultataivertinti ELISA metodu. Tiriamieji suskirstyti į dvi grupes pagal sCD30 koncentraciją:mažos rizikos (Igr.) ≤100U/ml ir didelės (IIgr.) >100U/ml. Atmetimo reakcijosvertintos remiantis transplantato biopsijos histologinio tyrimo išvadomis.Į imtį įtraukti ir tiriamieji, kuriems nebuvo atmetimo reakcijos iki stebėjimo laikopabaigos. Tokio tipo duomenims analizuoti buvo panaudota survival analysis(COX regression).Kiti vertinti kintamieji: Amžius, lytis, donoro-recipiento HLAtapatumas, antikūnų prieš HLA reaktyviškumas (ang. PRA).Statistinė duomenųanalizė atlikta SPSS 20.0.

Rezultatai: Imtį sudarė 79 (53%) vyrai, 70 (47%) – moterys. Vidutinis amžius42,5±13,05m. Igr. buvo 108 (72,5%) tiriamieji, IIgr. – 41 (27,5%). Igr. registruoti 47(43,5%) atmetimai, IIgr. – 23 (56,1%). Pearson‘o Chi kvadrato testas neparodė statistiškaireikšmingo skirtumo tarp grupių (p=0,169).COX regresijos rezultatai neparodėstatistiškai reikšmingo sCD30 koncetracijos ir atmetimo ryšio (p=0,233).Lytis (p=0,746), donoro-recipiento HLA tapatumas (p=0,376), antikūnų priešHLA reaktyviškumas (p=0,566) taip pat neparodė statistiškai reikšmingo ryšio suatmetimu. Vienintelis amžius parodė statistiškai reikšmingą ryšį su atmetimu (p

kacijų dažnis nepriklausė nuo laiko trukmės nuo traumos iki operacijos (p>0,05).Techninio p. komplikacijų pasitaikė mažiau, jei pacientas buvo išoperuotas praėjus>12 val., bet ≤24 val. nuo traumos, palyginus, kai operacija atlikta per 12val. ir praėjus >24 val. nuo traumos (p=0,02). Bendro+techninio p. komplikacijųpasitaikė mažiau, jei pacientas buvo išoperuotas praėjus >12 val., bet ≤24 val.arba >48 val. nuo traumos (p=0,04). Komplikacijų dažnis nepriklausė nuo operacijostrukmės ir operatoriaus (p>0,05). Bendro p. komplikacijų dažniau patyrėtie pacientai, kurių atvykus neurologinė būklė pagal ASIA skalę buvo blogesnė(p=0,0000001). Bendro+techninio p. komplikacijų taip pat dažniau patyrė tie pacientai,kurių centrinis pažeidimas buvo sunkesnis (p=0,00001).Išvados: Remiantis RVUL Neurochirurgijos skyriuje atliktu tyrimu, geriausirezultatai gaunami išoperavus tarp 12 ir 24 val. arba po 2 parų nuo traumos, ooperuojant per pirmas 12 val. ir 2-ąją parą po traumos pooperacinių komplikacijųpasitaiko daugiau. Be to, pooperacinės komplikacijos dažnesnės pacientams, kuriųnugaros smegenų pažeidimas atvykus sunkesnis, ir nepriklauso nuo operacijostrukmės ir operatoriaus patirties.Pacientų, sergančių galvos smegenų glioblastomų navikais,išgyvenamumo vertinimas po naviko pašalinimo operacijos.108Darbo autorius(-iai): Romualdas Tartilas (4 k.).Darbo vadovas(-ai): doc. dr. Saulius Ročka (VU MF Neurologijos ir neurochirurgijosklinika).Darbo tikslas: Nustatyti pacientų, sergančių galvos smegenų glioblastomųnavikais, išgyvenanumą po naviko pašalinimo operacijos VŠĮ RespublikinėjeVilniaus Universitetinėje ligoninėje ir palyginti šį rodiklį su kitomis šalimis.Darbo metodika: Retrospektyvinis tyrimas atliktas VŠĮ Respublikinėje tretiniolygio Vilniaus Universitetinėje ligoninėje, neurochirurgijos skyriuje. Atrinkta 97pacientai (51 moteris,46 vyrai), sergantys galvos smegenų glioblastomų navikais,gydytų 2008-2011 metais operaciniu būdu, ligos istorijos. Tyrime maksimali navikopašalinimo operacija laikoma tuomet, kai operavusio chirurgo nuomone navikasbuvo pašalintas vizualiai sveikų audinių ribose, dalinė – kai operavęs chirurgastikslingai palieka naviko dalį, išsaugant svarbias funkcines zonas. Informacijaapie išgyvenamumą, mirimo priežastis ir datą buvo surinkta remiantis telefoniniupokalbiu su paciento giminėmis.Rezultatai: Maksimalios navikų rezekcijos atliktos 76,4705882% moterų,80,4347826% vyrų.Dalinės – 23,5294118% moterų, 19,5652174% vyrų.Pacientųišgyvenamumas po vienerių metų – 3 iš 15, 20% ( 2 iš 9, 22,2222222% moterų, 1 iš6, 16,6666667% vyrų). Po dviejų, trijų, keturių metų – 0% vyrų ir moterų.Moterų,kurioms atlikta maksimali naviko rezekcija, išgyvenamumas po vienerių, dviejų,trijų, keturių metų – 0%. Kurioms dalinė – po vienerių metų 2 iš 2(100%), podviejų, trijų, keturių metų – 0%.Vyrų, kuriem atlikta maksimali naviko rezekcija,išgyvenamumas po vienerių metų – 1 iš 4(25%), po dviejų, trijų, keturių metų – 0

%. Kuriem dalinė – po vienerių, dviejų, trijų, keturių metų – 0%.Tirtų pacientųmirimo priežastys po operacijos dėl galvos smegenų glioblastomų navikų – 100%( 49 moterys, 45 vyrai ).Išvados: Vyrų ir moterų tikėtina gyvenimo trukmė yra 1 metai.Ilgiausias išgyvenamumas: vyrų 1 metai (1 iš 46, 2,17391304% vyrų), moterų 1 metai (2 iš 51,3,92156863% moterų).Didžiojoje Britanijoje cancerresearchuk.org atlikto tyrimorezultatai – ‘‘IV laipsnio pagal Pasaulio Sveikatos Organizaciją glioblastomų vidutinėgyvenimo trukmė Didžiojoje Britanijoje yra mažiau nei vieneri metai. Mažiaunei 6 iš 100 (6%) išgyvena ilgiau nei 5 metus‘‘.Daugiausia atlikta maksimalių navikųrezekcijos operacijų 76/97 (78,3505155%).Moterų ilgiausias išgyvenamumaspo maksimalios navikų rezekcijos yra – 0 metų, vyrų 1 metai. Po dalinės moterų– 1 metai, vyrų 0 metų.Tyrimo svarba yra pacientų išgyvenamumo vertinimaspo naviko pašalinimo operacijos.Leidimas cituoti cancerresearchuk.org paskelbtųtyrimų rezultatus patvirtintas autorių.Meningiomų konsistencijos radiologiniai požymiaiir jų diagnostinė vertėDarbo autorius(-iai): Eglė Raudytė (5 k.).Darbo vadovas(-ai): gyd. Eleonora Kvaščevičienė (Respublikinė Vilniaus universitetinėligoninė), doc. dr. Saulius Ročka (VU MF Neurologijos ir neurochirurgijosklinika).Darbo tikslas: Įvertinti MRT radiologinių požymių sąsają su meningiomoskonsistencija, klinikine išraiška ir išeitimis.Darbo metodika: Prospektyvinis tyrimas 2011 01-2012 01 atliktas RVUL.Įtraukimo kriterijai: diagnozuota ir chirurgiškai pašalinta meningioma. Tiriamųjų20. Prieš operaciją ligonis ištirtas per 24-48 val, po per 24-72 val. Vertinta priešir pooperacinė neurologinė būklė, MMSE, funkcinė būklė pagal Karnofskio skalę.Įvertintos KT, MRT T1, T2, T2 FLAIR režimuose, kontrastinės medžiagos kaupimas.Nustatyta lokalizacija, dydis (cm), tūris (cm³), perifokalinė edema (cm),signalo intensyvumas (hiper-, hipo-, izo-, heterointensinis), cistinės/nekrotinėsmasės.Pacientai suskirstyti į grupes pagal meningiomos konsistenciją – minkštosir kietos.Duomenys surinkti,apdoroti MO Excell 2007, naudotas Fisher,Studenttest patikimumo testus.Rezultatai: Išvis 20 pacientų: 18 (90%) moterų, 2 (10%) vyrų. Amžius65,7±9,64 metai. Minkštų meningiomų 13 (65%), kietų 7 (35%). Pagrindinis skundasgalvos skausmas 12 (60%), dažniausiai rytinis 7 (58,3%). Prieš operaciją GKS14,65±1,18, CBN pažeidimas 14 (70%), dažniausiai VIII 6 (43%), VII 4 (20%).MMSE 24.9±1.99, funkcinė būklė pagal Karnofskio skalę 88±4,79. Patikimumotarp prieš operacinės būklės rodiklių bei konsistencijos nerasta (p>0,1).Minkštosmeningiomos T1 režime 5 (38,5%) hiperintensinės, T2 5 (38,5%) heterointensinės,T2 FLAIR 7 (53,8%) hiperintensinės, kontrastą kaupė heterogeniškai 9(69,2%). Kietos meningiomos T1 4 (57.1%) hipointensinės, T2 4 (57,1%) heteroin-109

tensinės, T2 FLAIR 4 (57,1%), kontrastą kaupė heterogeniškai 5 (71,4%). Cistinės/nekrotinės masės rastos 4 (30%) minkštose, tačiau patikimumo nerasta (p=0.323).Minkštos meningiomos T1 režime hiperintensinio signalo, o kietos – hipointensinio(p=0.003). T2 FLAIR hiperintensinis signalas atspindi minkštą, o heterogeninis– kietą meningiomas (p=0.03). Patikimumo tarp heterogeninio kontrastokaupimo ir prognozuojamos konsistencijos nerasta (p=0.08).Perifokalinė edema2,95±0,56 cm. Minkštų edema 2,25±0,52 cm, kietų 4,22±1,80 cm.Po operacijosGKS 14,7±0,22, MMSE 24,85±1,98, Karnofskio 77,5±5,42. Nauji CBN pažeidimai3 (15%) atvejuose. Pažeisti bulbariniai, VII nervas. Patikimumo tarp meningiomųir CBN pooperacinio pažeidimo nerasta (p>0,1). Rastas patikimumas tarp kietųmeningiomų ir blogesnės pooperacinės raumenų jėgos (p=0.00001).Išvados: 1. Minkštos meningiomos T1 ,T2 FLAIR režimuose – hiperintensinės.2.Kietos T1 hipointensinės, T2 FLAIR – heterointensinės.3. Patikimumo tarpprieš ir pooperacinio galvos skausmo, MMSE, Karnofskio balų ir konsistencijosnerasta.4. Kietos meningiomos susijusios su blogesne pooperacine raumenų jėga.Galvos smegenų kraujagyslinių malformacijų endovaskulinis gydymasDarbo autorius(-iai): Asta Aurylaitė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): dr. Robertas Kvaščevičius (RVUL Neurochirurgijos skyrius,VU MF lektorius).Darbo tikslas: Apžvelgti neseniai įdiegto endovaskulinio intracerėbriniųkraujagyslinių patologijų gydymo metodo pasirinkimo konkretiems pacietamssubtilybes, efektyvumą, komplikacijų dažnį, išeitis.Darbo metodika: Atlikta retrospektyvinė 13 pacientų, gydytų RVUL 2011 m.,ligos istorijų analizė, kuriems dėl galvos smegenų aneurizmos arba AVM taikytasendovaskulinis gydymas. Susiteminta rasta ir aprašyta patologija, vertinta joslokalizacija, priklausomybė nuo amžiaus ir lyties. Išanalizuotas taikyto gydymolaikas, rezultatai, komplikacijų dažnis, išeitys. Statistinė analizė atlikta MicrosoftExcel programa.Rezultatai: Iš 7 pacientų, su aneurizma, buvo 4 moterys (57%) ir 3 vyrai(43%), amžiaus vidurkis 62±18,1 m. Aneurizmos suklasifikuotos pagal lokalizaciją:AB (n=3, 43%), ACI (n=1, 14%), AComA (n=2, 29%), AComP (n=1, 14%);pagal formą: maišelinė (n=5, 71,4%), fuziforminė (n=1, 14,3%), gigantinė (n=1,14,3%); Hunt-Hess skalę: 0b. (n=1, 14,3%), 2b. (n=4, 57,1%), 3b. (n=1, 14,3%), 4b.(n=1, 14,3%); WFNS skalę: 0b. (n=1, 14,3%), 1b. (n=3, 42,8%), 2b. (n=1, 14,3%),3b. (n=1, 14,3%), 4b. (n=1, 14,3%). Jiems koilavimas atliktas 10,9±7,2 hospitalizacijosdieną, lovadienių skaičius 18±12,1, sunaudoti 4,9±5 koilai. Išeitys: mirė(n=1, 14,3%), pasveiko (n=6, 85,7%), GOS: 1b. (n=1, 14,3%), 3b. (n=2, 28,6%),4b. (n=1, 14,3%), 5b. (n=3, 42,8%). Intraoperacinės komplikacijos (n=1, 14,3%),pooperacinės ankstyvosios (n=2, 28,6%). Iš 6 pacientų, su AVM, buvo 1 moteris(17%) ir 5 vyrai (83%), amžiaus vidurkis 51,5±17 m. AVM suklasifikuotos pagalSpetzler-Martin skalę: 3° (n=3, 50%), 4° (n=3, 50%); pagal kraujotakos greitį:110

high flow (n=4, 66,7%), low flow (n=2, 33,3%). Jiems embolizacija Onyx‘u atlikta5,2±6,8 hospitalizacijos dieną, lovadienių skaičius 13±7. 50% atvejų ji buvo visiška(n=3), kitais atvejais dalinė.Išvados: Dažniausiai iš aneurizmų, gydytų koilavimu, buvo a.basilaris, maišelinėsaneurizmos, pagal Hunt–Hess skalę 2b., WFNS 1b. Hospitalizacijos trukmėvidutiniškai būdavo 18d., operacija atliekama 11 dieną. Intraoperacinių komplikacijųdažnis 14,3%, pooperacinių ankstyvųjų 28,6 %. Dažniausiai iš AVM, gydytųembolizacija Onyx’u, buvo Spetzler-Martin 3 ir 4°, high flow. Lovadienių skaičius13d., procedūra vidutiniškai atlikta 5 hospitalizacijos dieną, pusei pacientų ji buvovisiška, kitiems po jos sekė atvira chirurginė operacija. Po atliktos intervencijos50% pacientų buvo neurologinės būklės pagerėjimas, 16,7% išliko nepakitusi,33,3% pablogėjo. Endovaskulinis kraujagyslinių malformacijų gydymas yra daugžadantis, minimaliai invazinis metodas, kurio atokūs rezultatai papildomai turėtųbūti vertinti po 3-6 mėn.Neurologijos būrelisBūrelio pirmininkas: Arminas Jasionis, VU MF 6 k.Mokslinis vadovas: dr. Kristina Ryliškienė VU MF Neurologijosir neurochirurgijos klinikaEpilepsinės būklės epidemiologija, etiologija ir gydymo rezultataiVilniaus mieste 2005-2009 metaisDarbo autorius(-iai): Silvija Černiauskaitė (5 k.), Arminas Jasionis (6 k.).Darbo vadovas(-ai): dr. Rūta Mameniškienė (VU MF Neurologijos ir neurochirurgijosklinika).Darbo tikslas: Nustatyti epilepsinės būklės (EB) priežastis, epidemiologiniusrodiklius (sergamumą, mirtingumą) Vilniaus mieste ir gydymo rezultatus (mirštamumą,EB trukmę, hospitalizacijos trukmę) įtakojančius faktorius.Darbo metodika: Retrospektyviai vertinta 591 ligos istorija asmenų 2005-2009 dėl EB gydytų VULSK, MML ir VGPUL. Sudarytos anksčiau sirgusiųjų (E1;N=402) ir nesirgusiųjų (E2; N=189) epilepsija grupės. Kokybinių duomenų reikšmėslygintos binominiu, Pearson-χ2 ir Fisher testais, asociacija Kramerio būdu;kiekybinių: Student T, Mann-Whitney U testais, dispersine analize (ANOVA irKruskal-Wallis), koreliacija – Pearsono ir Spearmano metodais. Skaičiavimai atliktiprograma SPSS17.0Rezultatai: Sergamumas EB Vilniaus mieste – 21,4/100’000/m. Vyrai EB sergadažniau (p

tys epilepsija (Z=-2,24; p=0,025) asmenys. Ilgiau trunka netraukulinės (Z=-4,07;p

daugiausiai EB įvyksta pirmadieniais ir antradieniais (atitinkamai 18,8% ir 16,6%).Taip pat A grupėje yra EB dažnio skirtumų tarp mėnesių (χ2=21,73, p=0,027),dažniausiai EB ištinka vasaros (birželio, liepos ir rugpjūčio) mėnesiais (atitinkamai10%, 10,8% ir 10,7%). Šie skirtumai nagrinėjant E ir M grupes neišryškėja.Be to, EB dažnis patikimai (p=0,049) vidutiniškai stipriai (r=0,577) koreliuoja suvidutine minimalia mėnesio temperatūra ir patikimai (p=0,03) stipriai (r=0,625)koreliuoja su vidutine maksimalia mėnesio temperatūra.Išvados: Mėnulio fazės EB dažniui įtakos neturi nei gravitaciniu poveikiu, neipoveikiu naktiniam apšviestumui. EB statistiškai patikimai dažnesnės pirmosiomissavaitės dienomis ir vasaros mėnesiais. EB atvejų skaičius per mėnesį statistiškaipatikimai koreliuoja su vidutine minimalia ir maksimalia to mėnesio temperatūra.Kognityvinės funkcijos sergant epilepsijaDarbo autorius(-iai): Arminas Jasionis (6 k.), Silvija Černiauskaitė (5 k.).Darbo vadovas(-ai): dr. Rūta Mameniškienė (VU MF Neurologijos ir neurochirurgijosklinika).Darbo tikslas: Palyginti epilepsija su židininiais ir generalizuotais priepuoliaissergančiųjų kognityvines funkcijas su kontroliniais tiriamaisiais ir tarpusavyje.Nustatyti kokie ligos, gyvenimo ir fiziologiniai parametrai labiausiai įtakoja atskiraskognityvines funkcijas.Darbo metodika: 2011/2012 metais VULSK Neurologijos skyriuje atliktaseksperimentinis tyrimas, kurio metu ištirti 53 asmenys. Jiems atlikti kognityviniaitestai vizualinei (Rey-Osterrieth ir PRM), garsinei (trumpos istorijos atpasakojimas),erdvinei (SRM) atminčiai, mokymuisi (PAL), reakcijos (SRT), reakcijos irjudėjimo (RTI), reakcijos ir pasirinkimo (CRT) laikui, darbinės atminties talpai(SSP) įvertinti elektroencefalografinės (EEG) stebėsenos metu. Dauguma testų atliktiautomatizuota kognityvinių testų baterija CANTAB. Į galutinę analizę pateko51 asmuo. Tiriamieji suskirtyti į generalizuota (EG; N=19) ir židinine (EZ; N=19)epilepsija sergančiųjų grupes bei kontrolinę grupę (K; N=13). Statistinei analizeinaudoti Student T, Mann-Whitney U testai, ANOVA ir Kruskal-Wallis dispersinėanalizė, koreliacija Pearsono bei Spearmano metodais ir tiesinė regresinė analizė.Rezultatai: Subjektyvus atminties vertinimas tarp grupių nesiskyrė (H=4,95;p=0,08). Kontrolinė grupė geriau atliko Rey-Osterrieth (H=12,99; p=0,02), trumposistorijos (F=11,76; p

RTI-5RT rezultatais (ρ=0,507; p=0,019). Kognityvinių testų rezultatai koreliuojasu kai kurių vartojamų vaistų dozėmis – pvz. SRM su lamotridžino doze (ρ=-0,336;p=0,03). Taip pat dauguma kognityvinių testų rezultatų statistiškai patikimai koreliuojasu nerimo ir depresijos (pagal HADS) lygiu (pvz.: Rey-Osterrieth įvertissu nerimu (r=-0,474, p=0,002, β=-0,813)), amžiumi, išsilavinimu (pvz.: PRM sumokymosi trukme (r=0,398, p=0,005, β=0,403)), galiausiai – fiziologinėmis funkcijomis– būdravimo, alkio trukme, laiku nuo paskutinio tonizuojančių gėrimųvartojimo (pvz.: SSP su laiku nuo paskutinio valgymo (ρ=-0,318, p=0,028)). Sąsajosbus detaliau nagrinėjamos pristatymo metu.Išvados: Kontrolinė grupė geriau nei sergantys epilepsija atlieka daugumą užduočių,o epilepsija su generalizuotais priepuoliais sergantys ligoniai yra statistiškaipatikimai greitesni nei patiriantys židininius priepuolius. Įvairių kognityviniųtestų rezultatai priklauso nuo ligos, gyvenimo ir fiziologinių veiksnių.Miego kokybė sergant Parkinsono ligaDarbo autorius(-iai): Eglė Audronytė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): dr. Rūta Kaladytė Lokominienė (VU MF Neurologijos irneurochirurgijos klinika).Darbo tikslas: Įvertinti ir palyginti miego kokybę sveikų asmenų ir sergančiųjųParkinsono liga (PL) tarpe.Darbo metodika: Prospektyvinis tyrimas atliktas VULSK Neurologijos centre(nervų ligų skyriuje ir konsultacijų poliklinikoje). Ištirta 40 PL sergančių pacientųir 20 pagal amžių ir lytį atitinkančių kontrolinių asmenų. Visiems tiriamiesiemsįvertinta miego kokybė naudojant PL miego skalę (PDSS). Taip pat įvertintas mieguistumasdieną naudojantis Epworth’o mieguistumo skale (ESS), depresija ir nerimasnaudojantis ligoninės nerimo ir depresijos skale (HADS), kognityvinė būklėnaudojantis protinės būklės mini tyrimu (MMSE), gyvenimo kokybė naudojantPQL-39 klausimyną. Pacientams įvertinti PL simptomai naudojant Unifikuotą PLvertinimo skalę (UPLVS) ir ligos stadija pagal Hoehn-Yahr. Duomenys apdorotinaudojantis Microsoft Excel ir SPSS 17.0 programomis. Statistinei duomenų analizeitaikyti Student‘o t testas, chi kvadrato testas, Pearson‘o ir Spearman‘o koreliacijoskoeficientai.Rezultatai: PDSS resultatai reikšmingai skyrėsi tarp tiriamosios ir kontrolinėsgrupės asmenų (atitinkamai 124,8±12,2 ir 103,98±28,25; p=0,003). Labiausiai tiriamojiir kontrolinė grupės skyrėsi pagal naktinių motorinių simptomų sunkumą(29,19±9,09 ir 35,15±3,67; p=0,007), nikturijos dažnį (12,78±5,03 ir 15,7±3,01;p=0,022) ir naktinį neramumą (13,86±5,24 ir 16,7±3,2; p=0,032).PDSS rezultataitarp sergančiųjų PL buvo patikimai susiję su ligos stadija (Spearman’o r=-0,364;p=0,023), tačiau ne su ligos trukme (p>0,05). PDSS balai reikšmingai koreliavo suPQL-39 klausimyno rezultatais (Pearson’o r=-0,594; p

miego trukme (r=0,412; p=0,014), dienos miego trukme (r=-0,340; p=0,046),MMSE balais (r=0,396; p=0,013), HADS balais (r=-0,752; p0,05). PDSS balai koreliavo su vartojama vaistųdoze (levodopos dozės ekvivalentu) (r=-0,343; p=0,047).Išvados: • Sergančiųjų PL miego kokybė blogesnė nei PL nesergančių; • Miegokokybė prastėja PL progresuojant; • Blogesnė miego kokybė sergant PL susijusisu blogesne gyvenimo kokybe;• Miego sutrikimai susiję su kitais nemotoriniaissimptomais (kognityvine būkle, depresija ir nerimu).Nuovargis sergant Parkinsono ligaDarbo autorius(-iai): Eglė Audronytė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): dr. Rūta Kaladytė Lokominienė (VU MF Neurologijos irneurochirurgijos klinika).Darbo tikslas: Įvertinti ir palyginti nuovargio paplitimą sveikų asmenų ir sergančiųjųParkinsono liga (PL) tarpe; Įvertiniti veiksnius, įtakojančius nuovargįsergant PL.Darbo metodika: Prospektyvinis tyrimas atliktas VULSK Neurologijos centre(nervų ligų skyriuje ir konsultacijų poliklinikoje). Ištirta 40 PL sergančių pacientųir 20 pagal amžių ir lytį atitinkančių kontrolinių asmenų. Įvertintas tiriamųjųpatiriamas nuovargis naudojant PL nuovargio skalę (PDFS), mieguistumas dienąnaudojantis Epworth’o mieguistumo skale (ESS), miego kokybė naudojant PLmiego skalę (PDSS), depresija ir nerimas naudojantis ligoninės nerimo ir depresijosskale (HADS), kognityvinė būklė naudojantis protinės būklės mini tyrimu(MMSE), gyvenimo kokybė naudojant PQL-39 klausimyną. Pacientams įvertintiPL simptomai naudojant Unifikuotą PL vertinimo skalę (UPLVS) ir ligos stadijapagal Hoehn-Yahr. Duomenys apdoroti naudojantis Microsoft Excel ir SPSS 17.0programomis. Statistinei duomenų analizei taikyti Student‘o t testas, chi kvadratotestas, Pearson‘o ir Spearman‘o koreliacijos koeficientai.Rezultatai: PDFS balų vidurkis PL grupėje buvo patikimai didesnis nei kontrolinėje(atitinkamai 3,2±0,87 ir 2,4±0,72;p=0,001). Reikšmingo nuovargio atvejų(PDFS≥3,3) PL grupėje buvo 19(47,5%), kontrolinėje – 2(10%) (p=0,01). PLgrupėje PDFS rezultatai koreliavo su ligos stadija (Spearman‘o r=0,572; p=0,001).Patiriančių reikšmingą nuovargį PL pacientų PQL-39 balai buvo didesni nei nepatiriančių(48,27±14,91 ir 20,7±11,54; p

miausiai – su UPLVS III dalies rezultatais (r=0,625; p

kad: IS neturi įtakos nėštumui 6(11,1%), turi neigiamos įtakos 18(33,3%), nuomonėsneturėjo 29(53,7%). [A]: nėštumo įtaka IS yra teigiama 15(34,1%), neigiama19(43,2%), neturėjo nuomonės 6(13,6%); [B]: nėštumo įtaka IS yra teigiama3(5,6%), neigiama 14(25,9%), neturėjo nuomonės 31(57,4%); [A]: pirmųjų trijųmėnesių po gimdymo įtaka IS paūmėjimams: neigiama 21(47,7%), įtakos neturi9(20,5%), neturėjo nuomonės 14(31,8%); [B]: pirmųjų trijų mėnesių po gimdymoįtaka IS paūmėjimams: neigiama 10(18,5%), neturėjo nuomonės 36(66,7%).Išvados: IS pacienčių subjektyvi ir objektyvi negalia turi neigiamą įtaką noruiir apsisprendimui turėti vaikų. Stebima tendencija, kad jaunesnių nei 40 metų pacienčiųžinios apie IS ir nėštumą yra geresnės nei vyresnių, tačiau bendrai žiniosapie nėštumo įtaką IS ir IS įtaką nėštumui yra nepakankamos.Odontologijos būrelisBūrelio pirmininkas: Rokas Borusevičius, VU MF 3 k.Mokslinis vadovas: dr. Vilma Brukienė VU MF OdontologijosinstitutasRyšio tarp burnos higienos būklės ir žinių apie burnos ligųprofilaktiką bei burnos higienos įpročių vertinimas.Darbo autorius(-iai): Julija Ropengo (4 k.), Eglė Šutaitė (4 k.).Darbo vadovas(-ai): doc. dr. Vygandas Rutkūnas (VU MF Odontologijos institutas).Darbo tikslas: Įvertinti ryšį tarp burnos higienos būklės ir žinių apie burnosligų profilaktiką bei burnos higienos įpročių.Nulinė hipotezė: nėra ryšio tarp burnoshigienos būklės ir žinių apie burnos ligų profilaktiką bei burnos higienos įpročių.Darbo metodika: Buvo atlikta anketinė apklausa, tyrimas vykdytas Vilniausmiesto gimnazijoje. Dalyvauti buvo pakviesta 90 11-12 klasės moksleivių, iš kuriųdalyvauti sutiko 54. Moksleiviams buvo raštiškai ir žodžiu pateikta informacijaapie tyrimą, raštiškai gautas sutikimas dalyvauti tyrime.Buvo paruoštas klausimynas,sudarytas iš dviejų dalių: klausimai apie moksleivių burnos higienos įpročiusbei klausimai apie burnos ligų profilaktiką. Iš karto po anketos užpildymobuvo ištirtas kiekvieno moksleivio OHI-s indeksas, įvertinantis burnos higienosbūklę. Gauti iš anksto numatyti tyrimo kintamieji: OHI-s indeksas, burnos higienosįpročiai, žinių apie burnos ligų profilaktiką įvertinimas procentais. Duomenysapdoroti SPSS v.19 programos pagalba. OHI-s indekso, burnos higienos įpročiųir profilaktikos žinių koreliacija vertinta pagal Spearman koreliacijos koeficientą.Rezultatai: Iš visų ištirtųjų, du kartus per dieną dantis valosi 47 mokiniai(87%), vieną kartą – 6 (11,1%), retkarčiais – 1(1%), niekada – 0 (0%). Vidutinismokinių OHI-s=0,8±0,4. Rasta koreliacija tarp OHI-s indekso ir dantų valymo-117

si dažnio. Koreliacijos reikšmingumo lygmuo pagal Spearman – 0,05%. Kasdienšokoladą vartoja 12 mokinių (22,2%), keletą kartų per savaitę – 28 (51,9%), retai– 14(25,9%), niekada – 0(0%). Rasta koreliacija tarp OHI-s indekso ir šokoladovartojimo dažnio. Koreliacijos reikšmingumo lygmuo pagal Spearman – 0,05%.Įvertinta koreliacija pagal Spearman tarp OHI-s indekso ir žinių apie burnos ligųprofilaktiką. Nerasta ryšio tarp OHI-s indekso ir žinių apie burnos ligų profilaktiką.Išvados: Tyrimo metu rastas ryšys tarp burnos higienos būklės ir burnos higienosįpročių. Moksleivių, kurie dantis valosi bent 2 kartus per dieną, burnoshigienos būklė yra geresnė nei tų, kurie dantis valosi rečiau. Taip pat, moksleiviųtarpe, kurie vartoja šokoladą keletą kartų per savaitę, burnos higiena buvo labiaupatenkinama, negu gera palyginus su tais, kurie šokoladą vartojo rečiau.Tuo tarpuryšio tarp burnos higienos būklės ir žinių apie burnos ligų profilaktiką nerasta.Burnos higienosbūklė nepriklauso nuo to, kiek moksleiviai žino apie burnos ligųprofilaktiką. Kadangi geri burnos higienos įgūdžiai lemia geresnę burnos higienosbūklę, tai klinikinėje praktikoje gydytojui odontologui, siekiančiam pagerintipaauglio burnos higienos būklę, svarbu suformuoti taisyklingus burnos higienosįpročius.Glicerino panaudojimo įtaka kompozito spalvos stabilumuiDarbo autorius(-iai): Raminta Vaskelaitė (4 k.), Monika Naginytė (4 k.).Darbo vadovas(-ai): doc.dr.Vygandas Rutkūnas (VU MF OI).Darbo tikslas: Įrodyti, kad glicerino panaudojimas plombuojant kompozitaissumažina plombos nusidažymą, ją paveikus dažančiomis maistinėmis medžiagomis.Darbo metodika: Eksperimentinis tyrimas atliktas VšĮ Vilniaus Universitetoligoninės Žalgirio klinikoje. Naudoti 24 mėginiai: 5mm skersmens, 1,5mm storio(hibridinis kompozitas „Charisma“ A2). Mėginiai suskirstyti į grupes: 1) Ruošti beglicerino, poliruoti, mirkyti kavoje; 2) Be glicerino, nepoliruoti, mirkyti kavoje; 3)Be glicerino, poliruoti, mirkyti fiziologiniame tirpale; 4) Be glicerino, nepoliruoti,mirkyti fiziologiniame tirpale; 5) Ruošti su glicerinu, poliruoti, mirkyti kavoje;6) Su glicerinu, nepoliruoti, mirkyti kavoje; 7) Su glicerinu, poliruoti, mirkyti fiziologiniametirpale; 8) Su glicerinu, nepoliruoti, mirkyti fiziologiniame tirpale.Glicerinas aplikuotas ant kompozito, prieš jį sukietinant. Bandymo pradžiojemėginių spalvinės reikšmės išmatuotos spektrofotometru VITA Easyshade (CIEL*a*b sistemoje). Šešias valandas mėginius laikius kavoje ir fiziologiniame tirpale,atlikti tokie patys matavimai spektrofotometru. Statistinei analizei naudota SPSSprograma v.20 (trijų reikšmių ANOVA, pritaikius 5% reikšmingumo Tukey testą):palygintos skaitinės spalvos pokyčio reikšmės ΔE.Rezultatai: Didžiausias spalvos pokytis stebimas tų mėginių, kurie laikytišešias valandas kavoje, o jų ruošimui nenaudotas glicerinas: ΔE=7,42, ΔE= 7,01(p

mingas spalvos pokytis stebimas fiziologiniame tirpale laikytų mėginių: ΔE=2,06,ΔE=1,12, ΔE=1,30, ΔE=2,05 (p>0,05). Tarp poliruotų ir nepoliruotų mėginių (laikytųkavoje/fiziologiniame tirpale bei ruoštų su/be glicerino) stebimas statistiškainereikšmingas spalvos pokytis (p>0,05).Išvados: Kompozito spalvos pokyčiui didžiausios įtakos turi kava. Kompozitiniųplombų nusidažymą mažina glicerino naudojimas. Kompozitinių plombųpoliravimas nesumažina jų nusidažymo, paveikus jas kava.Veiksniai, lemiantys motyvaciją pasirinkti medicinosir odontologijos studijasDarbo autorius(-iai): Evelina Bojarovic (2 k.).Darbo vadovas(-ai): asist. Jūratė Rimkuvienė (VU MF Odontologijos institutas).Darbo tikslas: Nustatyti veiksnius, lemiančius motyvaciją pasirinkti medicinosir odontologijos studijasDarbo metodika: Vienmomentis tyrimas, kuriame dalyvavo Vilniaus universitetoMedicinos fakulteto (VUMF) ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto(LSMU) medicinos ir odontologijos specialybių pirmo ir penkto kurso studentai.Galutinėje analizėje dalyvavusių studentų skaičius: LSMU medicinos 1-o kurso –65, 5-o kurso -151, odontologijos 1-o kurso – 76, odontologijos 5-o kurso – 68;VU medicinos 1-o kurso – 137, medicinos 5-o kurso – 103, odontologijos 1-okurso – 21, odontologijos 5-o kurso – 16. Tiriamieji atsakė į anketose pateiktusklausimus apie motyvaciją pasirinkti studijas veiksnius: šeimos narių skatinimas,socialinis specialybės prestižas, finansinė paskata, aplinkinių nuomonė, ateitiesužtikrinimas, noras padėti sergantiems, noras išvykti į užsienį. Anketoje buvonaudojami klausimai su daugybinio pasirinkimo atsakymais ir klausimai teiginiai,kur respondento nuomonės stiprumas buvo matuojamas naudojant vizualinęanalogų skalę (VAS), padedant statmeną rodyklę 100 mm horizontalioje linijoje(„0=visai nesutinku“ ir „100=labai sutinku”), ir išmatuojant atstumą nuo “0” ikirodyklės. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant statistikos programų paketąSPSS 15.0 for Windows. Taikyti chi kvadrato ir t-testai.Rezultatai: Tyrimo metu nustatyti keletas veiksnių, nulėmusių medicinosir odontologijos studijų pasirinkimą. Didelės įtakos turėjo aplinkinių manymas,kad respondentas tinka šiai specialybei: medicinos studijoms 68,8±24,0 irodontologijos studijoms 70,1±20,8 (p=0,512); galimybė susirasti darbą pabaigusstudijas: medicinos 66,5±25,6 ir odontologijos 71,3±23,4 (p=0,03); stabili ir užtikrintaateitis: medicinos 66,2±25,5 ir odontologijos 74,0±22,2 (p

čiau statistiškai reikšmingai daugiau lėmė odontologijos studijų pasirinkimą (medicinosstudijoms 32,4±28,2 ir odontologijos studijoms 42,6±30,7).Išvados: Medicinos studijų pasirikimui didesnės įtakos nei odontologijos studijųpasirinkimui turėjo studijų įdomumas, noras padėti sergantiems, pašaukimas,o odontologijos studijų – užtikrinta ir stabili ateitis, galimybė susirasti darbąpabaigus studijas, noras gyventi turtingai.Veiksniai, lemiantys motyvaciją pasirinkti medicinos ir odontologijosrezidentūros studijas120Darbo autorius(-iai): Evelina Bojarovic (2 k.).Darbo vadovas(-ai): asist. Jūratė Rimkuvienė (VU MF Odontologijos institutas).Darbo tikslas: Nustatyti veiksnius, lemiančius motyvaciją pasirinkti medicinosir odontologijos rezidentūros studijas.Darbo metodika: Vienmomentis tyrimas, kuriame dalyvavo Vilniaus universitetoMedicinosfakulteto (VUMF) ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto(LSMU) medicinos ir odontologijosspecialybių penkto kurso studentai. Galutinėjeanalizėje dalyvavusių studentų skaičius: LSMUmedicinos 5-o kursoodontologijos5-o kurso – 16. Tiriamieji atsakė į anketose pateiktus klausimus apie motyvacijąpasirinktirezidentūros studijas veiksnius: šeimos narių skatinimas, socialinisspecialybės prestižas,finansinė paskata, aplinkinių nuomonė, ateities užtikrinimas,noras padėti sergantiems, norasišvykti į užsienį. Anketoje buvo naudojami klausimaisu daugybinio pasirinkimo atsakymais irklausimai teiginiai, kur respondentonuomonės stiprumas buvo matuojamas naudojant vizualinęanalogų skalę (VAS),padedant statmeną rodyklę 100 mm horizontalioje linijoje („0=visainesutinku“ ir„100=labai sutinku”), ir išmatuojant atstumą nuo “0” iki rodyklės. Statistinėduomenųanalizė atlikta naudojant statistikos programų paketą SPSS 15.0 for Windows.Taikyti chikvadrato ir t-testai.Rezultatai: Rezidentūros studijas planuoja pasirinkti 142 (94,0%) LSMUmedicinos 5-o kurso studentų, 37 (54,4%) odontologijos 5-o kurso studentų, 88(85,4%) VU medicinos 5-o kurso studentų ir 9 (56,3%) odontologijos 5-o kursostudentų. Didžiausios įtakos rezidentūros studijų pasirinkimui turėjo noras tobulėti:medicina 72,6±23,4 ir odontologija 80,3±21,6 (p=0,008);klinikiniai šios specialybėsdarbai: medicina 49,5±32,8 ir odontologija 70,2±29,0 (p

Įvairių specialybių gydytojų pasitenkinimas pasirinkta profesijaDarbo autorius(-iai): Paulina Čėsnaitė (2 k.), Greta Bacionytė (2 k.).Darbo vadovas(-ai): doc. Dr. Vilma Brukienė (VU MF Odontologijos institutas).Darbo tikslas: Ištirti ir palyginti įvairių specialybių gydytojų pasitenkinimąpasirinkta profesija.Darbo metodika: Atlikta anketinė 272 atsitiktine tvarka atrinktų gydytojų,dirbančių įvairiuose Lietuvos regionuose privačiose bei viešosiose sveikatos priežiūrosįstaigose. Buvo pateikta trijų dalių anketa, kurią sudarė bendrieji klausimai,UWEC ir Warr-Cook-Walls skalės, apimančios klausimus vertinančius gydytojųpožiūrį į pasirinktą profesiją. Statistiniai skaičiavimai buvo atlikti naudojantSPSS W20 statistinį paketą (aprašomoji statistika, ANOVA ir Stjudento kriterijus).Rezultatai: Tyrime dalyvavę gydytojai odontologai nurodė esantys labiau patenkinti(p=0,004) pasirinkta specialybe – 4,2 (±0,7) negu kitų specialybių gydytojai– 3,95 (±0,7) pagal Warr-Cook-Walls skalės kompleksinį vertinimą. Vilniuje dirbantysgydytojai odontologai ir kitų specialybių gydytojai vienodai patenkinti pasirinktaprofesija (p=0,103), tačiau mažesniuose miestuose gydytojai odontologaisavo specialybe patenkinti labiau (p=0,027). Savo profesija labiausiai patenkintigydytojai, dirbantys tik privačiose įstaigose (4,44 (±0,6), mažiau – ir privačiose, irvalstybinėse (4,00 (±0,7)), o valstybinėse – mažiausiai (3,9 (±0,76)) (df=2; p

Darbo tikslas: Nustatyti pagrindinius burnos dugno pūlynų sukelėjus ir įvertintiantibakterinio gydymo efektyvumą.Darbo metodika: Retrospektyvinis tyrimas atliktas VšĮ Vilniaus Universitetoligoninės Žalgirio klinikoje ( VULŽK). Pacientų, gydytų VULŽK Veido ir žandikauliųchirurgijos II skyriuje nuo 2006.01.01 – 2010.12.31, ligos istorijos atrinktospagal TLK – 10 kodą K12.2. Į tyrimą buvo įtrauktos tik tos ligos istorijos, kuriosebuvo atlikto mikrobiologinio tyrimo duomenys (n=819). Visiems pacientams taikytaschirurginis gydymas, atliktas vienas arba keli mikrobiologiniai tyrimai beiskirtas antibakterinis gydymas. Analizuoti duomenys apie paciento amžių, lytį,žalingus įpročius, priežastinius veiksnius, identifikuotus mikroorganizmus ir jųjautrumą skirtiems antibiotikams.Rezultatai: Dėl burnos dugno pūlynų buvo gydyta 819 pacientų. 773 (94,38%)pacientams buvo atliktas vienas, o 46 (5,62%) – daugiau nei vienas mikrobiologinistyrimas. Vyrų ir moterų santykis – 1,4:1. Vidutinis vyrų amžius – 40±16,4 m.,moterų – 42±17,8 m. Žalingus įpročius nurodė 35,19% pacientų. 64,94% atvejųburnos dugno pūlynus sukeldavo pavienių dantų infekcijos. Iš jų net 82% atvejųinfekcijos šaltiniu buvo apatinio žandikaulio krūminai dantys. Rečiau infekcijąsąlygodavo trauma (9,1%) ir limfadenitas (8,4%).. Mikrobiologiniuose pasėliuosedažniausi išaugę mikroorganizmai: Str. α haemolyticus (25,9%), Str. Spp.anaer. (13,2%), Staphylococcus coagulasae (12,3%), Peptostreptococcus spp.anaer(5,4%) ir Bacteroides spp. anaer. (4,3%). Mikroorganizmai buvo jautrūs šiemsantibiotikams: penicilinui (74,77%), ampicilinui ir amoksicilinui (67,36%), oksacilinui(38,81%), amoksicilinui su klavulano rūgštimi (90,32%). Empiriniamgydymui dažniausiai buvo skiriami penicilino grupės antibiotikai (39,36%) irpenicilino derinys su gentamicinu (22,52%), cefalosporinai (18,18%), penicilinassu gentamicinu ir metronidazoliu (2,58%), linkomicinas (2,38%), cefazolinas irgentamicinas (1,14%), penicilinas ir metronidazolis (0,93%). 79,79% atvejų pomikrobiologinio tyrimo empirinis gydymas nebuvo keistas.Išvados: Dažniausi burnos dugno pūlynų sukelėjai – Streptococcus α haemolyticus,Streptococcus spp. anaerobius bei Staphylococcus coagulasae. Pagrindiniaiburnos dugno pūlynų sukėlėjai yra jautrūs penicilino grupės antibiotikams.Šaknies kanalo turinio ir lipniojo sluoksnio, liekančių panaudojusreciprokinius ir rotacinius mašininius NiTi instrumentus, įvertinimas122Darbo autorius(-iai): Rasa Perednytė (5 k.), Goda Mikitavichute (5 k.).Darbo vadovas(-ai): doc. dr. Saulius Drukteinis (VU MF Odontologijos institutas).Darbo tikslas: Ištirti ir įvertinti šaknies kanalo turinio ir lipnųjį sluoksnius,liekančius po šaknų kanalų paruošimo reciprokiniais ir rotaciniais mašininiaisNiTi instrumentais.Darbo metodika: Tyrime naudota 30 vienašaknių ėduonies nepažeistų, bevainiko restauracijų ir endodontiškai negydytų dantų, kurie po ekstrakcijos laikyti

fiziologiniame tirpale. Dantys atsitiktine tvarka suskirstyti į 3 grupes (n=10): Igrupės dantų šaknų kanalai ruošti ProTaper, II grupės – WaveOne ir III grupės– TiLOS instrumentais. Šaknų kanalų praplovimui naudoti 3% NaOCL ir 18%EDTA tirpalai. SEM tyrimui iš kiekvienos grupės atsitiktine tvarka atrinkta po 5dantis. Dantų šaknys padalintos į dvi dalis ir skanuotos vainikiniame, viduriniameir viršūniniame šaknies trečdaliuose x200 ir x1000 didinimu. Šaknies kanaloturinio ir lipniojo sluoksnių įvertinimui naudota 5 laipsnių Hülsmann’o skalė.Duomenys fiksuoti protokoluose ir perkelti į kompiuterį duomenų apdorojimui.Statistinė analizė tarp grupių bei jų viduje atlikta naudojant Kruskal-Wallis ir Friedmanneparametrinius testus.Rezultatai: Tyrimo rezultatai parodė, kad šaknies kanalo turinio ir lipniojosluoksnių kiekis, liekantis po chemomechaninio paruošimo, tarp eksperimentiniųgrupių nėra statistiškai patikimas (p > 0,05). Visose eksperimentinėse grupėsenustatytas statistiškai patikimas skirtumas tarp šaknies kanalo turinio ir lipniojosluoksnių kiekio skirtinguose šaknų kanalų trečdaliuose: mažiausiai jų lieka vainikiniame,o daugiausiai – viršūniniame šaknies trečdalyje (p< 0,05).Išvados: Nei viena iš tirtų reciprokinių bei rotacinių mašininių endodontiniųinstrumentų sistemų neužtikrina optimalaus šaknies kanalo paruošimo, o liekančiošaknies kanalo turinio ir lipniojo sluoksnio kiekis nepriklauso nuo mašininiųendodontinių instrumentų pasirinkimo.Oftalmologijos būrelisBūrelio pirmininkas: Inesa Skvarciany, VU MF 5 k.Mokslinis vadovas: doc. dr. R. S. Ašoklis VUL SK Akių ligų centrasOptikų oftalmologų žinios apie akių ligasDarbo autorius(-iai): Renata Slavinskaitė (6 k.), Vilmantė Petronytė (5 k.).Darbo vadovas(-ai): Doc. dr. Rimvydas Ašoklis (Vilniaus universiteto Medicinosfakulteto Ausų, nosies, gerklės ir akių ligų klinika).Darbo tikslas: Išanalizuoti optikos salonų tinkle dirbančių oftalmologų žiniųlygio priklausomybę nuo sociodemografinių veiksnių. Įvertinti tikslinių tobulinimosikursų/konferencijų poreikį išsiaiškinant, kuriose oftalmologijos srityse žiniasreikėtų pagilinti labiausiai.Darbo metodika: Paruošta anoniminė anketinė apklausa iš 3 dalių- socialinės-(10kl.),pagrindinės- (8 dalys×5kl. apie pagrindines akių ligų grupes), baigiamosios-(4kl. apie tobulinimąsi). 2012m. sausio – vasario mėn. apklausta 42viename optikos salonų tinkle dirbantys oftalmologai. Statistinė duomenų analizėatlikta SPSS 17.00 programa.Rezultatai: Apklaustųjų amžiaus vidurkis 55,86m±10,78, iš jų- 11,9% vyrai,88,1%- moterys. 61,9% dirba Vilniuje/Kaune, 21,4%- kituose didmiesčiuose,123

11,9%- mažesniame, 4,8%- mažame mieste. Akių ligų testo rezultatų vidurkis –22,62±3,8 (Min.-12, Max.-30). Rezultatai laikyti geresniais, jei teisingų atsakymų≥23, prastesniais- jei 0,05) tarpgeresnių/prastesnių rezultatų grupių ir oftalmologo lyties, rezidentūros atlikimovietos, darbo optikos salone periodiškumo, optikos dydžio (pagal dirbančių optometristųir konsultantų skaičių), optikos vietos, darbinės patirties, priklausymoskirtingoms oftalmologų draugijoms/asociacijoms) bei įvardijamo informacijostrūkumo apie akių ligų grupes. Į geresniųjų rezultatų grupę dažniau (p0,05) geresni dirbančių ligoninėse, privačiuose oftalmologijos kabinetuose/klinikose, dalyvavusių optikos salonų ar optikos prekių platintojų rengtuose seminaruose.Dažniausiai pasigendama informacijos apie akių bei sisteminių ligųsąsajas-76,2%, navikų pradinius simptomus–69%, skubias būkles-54,8%. Jaunesni(

tikimumas nustatytas pagal stjudento t-testą, patikimumo lygmuo p50 metų amžiaus (III grupė). 53(48,2%) turėjo aukštąjįišsilavinimą, 28(25,5%)- nebaigtą aukštąjį, 24( 21,8%)- aukštesnįjį, likę- vidurinį.94(85,5%) gyveno mieste, po 8(7,3%)- rajone ir kaime. 53(48,2%) buvo susiję sumedicina, iš jų 22(41,5%) buvo studentai, 19(35,9%)-gydytojai (iš jų 8(42,1%)-bendrieji chirurgai, 7(36,8%) – vidaus ligų gydytojai, 4(21.1%)- traumatologaiortopedai)ir 13(24,5%)-kitos srities medicinos darbuotojai. Su medicina susijusiųtiriamųjų rezultatų vidurkis buvo 77±11,5%(min.38%, max.93%), nesusijusių sumedicina-55,6±19,9%(min.19%, max.89%). Su medicina susijusių tiriamųjų rezultatųvidurkis buvo 21,5 % didesnis, negu nesusijusių su medicina (p< 0,05).Statistiškai patikimai nustatyta, kad studentų medikų rezultatų vidurkis buvo13,1±3,9% didesnis, negu kitų medicinos darbuotojų ( p= 0.02). Statistiškai patikimainustatyta, kad kitos srities medicinos darbuotojų rezultatų vidurkis buvo13±5,9% didesnis, negu su medicina nesusijusių tiriamųjų (p=0,03). Statistiškaipatikimo skirtumo tarp skirtingų sričių gydytojų apklausos rezultatų nenustatyta(p>0,05). I amžiaus grupės rezultatai (76,6±14%) buvo 12,4±3,2% geresni,negu II grupės (64,1±15,7%) (p

juos gydytojais vadina 60,75%±23,19 klientų. Niekas nepažymėjo, jog visada klientuiprisistato esąs ne gydytojas; tai pasako tik 30%, kai yra pavadinami gydytoju,70%- jei paklausiami to. Akių ligų testo rezultatų vidurkis-21,6±6,0. Rezultatailaikyti geresniais, jei teisingų atsakymų ≥22, prastesniais- jei

jei p>0,01 – nulinės hipotezės atmesti negalima. Statistinė duomenų analizė atliktaSPSS 16.0 programa.Rezultatai: Iš 100 tirtų asmenų padidėjusią SAS riziką turi 44 (44%). Iš jų 22(50%) gauna pakankamą omega – 3 riebiųjų rūgščių kiekį ir 22 (50%) – nepakankamą.Likę 56 (56%) asmenys neturi padidėjusios SAS rizikos. Iš jų 35 (62,5%)gauna pakankamą omega – 3 riebiųjų rūgščių kiekį ir 21 (37,5%) – nepakankamą.Nors Pearson koreliacijos koeficientas lygus -0,125 (tai galėtų reikšti, kadtarp kintamųjų yra labai silpnas koreliacinis ryšys), kintamieji yra nepriklausomivienas kito atžvilgiu, nes p=0,214, t.y. tarp jų neegzistuoja statistinis ryšys.Išvados: Padidėjusi SAS rizika nepriklauso nuo su maistu bei maisto papildaisgaunamo omega – 3 riebiųjų rūgščių kiekio.Motinų rūkymo ryšys su neišnešiotų naujagimių retinopatijaDarbo autorius(-iai): Jolita Kvizikevičiūtė-Štakonienė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): Dr. Rasa Sirtautienė (VULSK, oftalmologijos skyrius).Darbo tikslas: Ištirti, ar egzistuoja ryšys tarp motinų rūkymobei jų pagimdytųneišnešiotų naujagimių retinopatijos (NNR).Darbo metodika: Atliktas 99 neišnešiotų naujagimių, hospitalizuotų VUVL2011-02 m – 2011-11 m tyrimas, apklausiant jų motinas pagal specialiai patvirtintasanketas. Anketiniai duomenys apėmė motinų rūkymą iki nėštumo, nėštumometu, rūkymo stažą, naujagimių gestacinį amžių, gimimo svorį bei ūgį. Duomenysstatistiškai apdoroti SPSS 15 programa.Rezultatai: 74 neišnešiotiems naujagimiams (74,7%) retinopatija nenustatyta.NNR I stadija diagnozuota 17 (17,2%). Gydyti 8 (8,1%) naujagimiai. Iki nėštumorūkė 62 (62,6%), nėštumo metu 25 (25,2%) motinos. 59 motinos (59,6%) surūko500 cigarečių per mėnesį.Nustatytas statistiškai patikimas skirtumas (p0,05). Sirgusių NNR grupėje nerūkančių motinų 7 (28%), jų naujagimiųsvorio vidurkis 1457,14±378,05 g, ūgio vidurkis 39,29±2,69 cm, rūkančių motinųbuvo 18 (72%), kurių naujagimių svorio vidurkis 1148,89±283,53 g, ūgio vidurkis38±3,87 cm. Svorio vidurkių skirtumas tarp rūkusių ir nerūkusių motinų naujagimiųsu retinopatija statistiškai patikimas (p

gimiams yra didesnė NNR tikimybė (p

Trimačių (3D) filmų įtaka regėjimuiDarbo autorius(-iai): Marina Trofimova (5 k.).Darbo vadovas(-ai): Doc. dr. Rimvydas Stanislovas Ašoklis (Vilniaus universitetoMedicinos fakulteto Ausų, nosies, gerklės ir akių ligų klinika).Darbo tikslas: Įvertinti trimačių filmų (3D) įtaką regėjimui ir pabandyti išsiaiškintiar diskomfortas 3D filmų peržiūros metu galėtų būti pirminis paslėptosregos ydos simptomas.Darbo metodika: Taikyta anoniminė anketinė apklausa. 2012 m. sausio-vasariomėnesiai buvo apklausta 270 tiriamųjų. 33 anketos buvo ekskliuduotos dėlanketos užpildymo klaidų. Galutinę tiriamają grupę sudarė 237 anketos. Duomenųstatistinė analizė atlikta SPSS 20.0 ir MS Excel 2007 programomis. Skirtumaslaikytas statistiškai patikimu, kai p≤0,05.Rezultatai: Galutinėje tiriamojoje grupėje dalyvavo 237 respondentai, iš kuriųdu trečdaliai buvo moterys. Grupės amžiaus vidurkis yra 27,3 metai (15-54 metai,+/- 7,9). 83,5 proc. respondentų buvo žiūrėję 3D filmus, iš jų pusė (56,6 proc.) jautėįvairius nusiskundimus. Nusiskundimus kasdieniniame gyvenime ir žiūrėdami3D filmus turi 40,4 proc. (p=0,023). Dauguma respondentų (84,8 proc) dirba darbą,susiejusi su nuolatiniu akių pervargimu, iš jų pusė jaučia simptomus 3D filmųmetu. Trumparegystė tiriamųjų grupėje pasitaikė dažniausiai 38,4 proc. Koreliacijostarp trumparegystės ir nusiskundimų 3D filmų metu nenustatyta. 58,6 proc.turi šeiminę predispoziją sirgti akių ligomis, iš jų trečdalis turi nusiskundimų 3Dmetu (p=0,072). Respondentai statistiškai patikimai dažniau jaučia simptomus 3Dfilmų metu, nei 2D filmų metu, kai p=0,000. Dažniausiai 3D filmo metu skundžiamasiakių nuovargiu, galvos skausmu, dvejinimusi, galvos svaigimu. 61,6 proc.priskiriami vidutinį vizualinį diskomfortą kasdieniniame gyvenime jaučiantiemsgrupei pagal Konlon klausimyną. Iš jų 38,9 proc. jaučia diskomfortą žiūrint 3Dfilmus. Statistiškai patikimo ryšio tarp Conlon grupių ir filmų metu sukeliamodiskomforto nenustatyta (p=0,327).Išvados: Du trečdaliai respondentų priskiriami vidutinį vizualinį diskomfortąkasdieniniame gyvenime jaučiantiems grupei. Nusiskundimus 3D filmų peržiūrosmetu turi žmonės, kurie ir kasdieniniame gyvenime turi skundų. Respondentaistatistiškai patikimai dažniau jaučia simptomus 3D filmų metu, nei 2D filmųmetu. Dažniau skundžiasi akinių ar lęšių nenešiojantys žmonės.Asmenų nuolat ar tam tikromis progomis nešiojančių kontaktiniuslęšius priežiūros ypatumaiDarbo autorius(-iai): Ramunė Šimkevičiūtė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): Doc. dr. Rimvydas Stanislovas Ašoklis (Vilniaus universitetoMedicinos fakulteto Ausų, nosies, gerklės ir akių ligų klinika), Gyd. R. Riauka(VU MF Ausų, nosies, gerklės ir akių ligų klinika).Darbo tikslas: įvertinti kontaktinių lęšių nešiojimo ir priežiūros ypatumus.129

130Darbo metodika: tyrimas atliktas anoniminės anketinės apklausos būdu. Išviso tyrimo metu apklausti 263 asmenys nuolat ar tam tikromis progomis nešiojantyskontaktinius lęšius (KL). Respondentai savo KL priežiūros kokybę vertino5 balų sistemoje. Kaip dažnai respondentai plauna KL laikymo konteinerį; rankasprieš išsiimdami ir įsidėdami KL bei kaip dažnai po jų įsidėjimo naudoja kosmetikospriemones vertintas 5 balų sistemoje (1- niekada, 3-retai, 5-visada). Gautiduomenys analizuoti naudojant kompiuterinę SPSS V.17 statistinių duomenų apdorojimoprogramą.Rezultatai: Visų apklausoje dalyvavusių amžius nuo 14 iki 38 metų, amžiausvidurkis 22,42 m. (SD 3,62). Iš jų 232 (88,2 %) moterys ir 31 (11,8%) vyras. 184(70,8%) apklaustųjų teigė turintys pakankamai žinių apie KL priežiūrą, 72 (27,7%)turintys nevisiškai pakankamai ir 4 (1,5%) turintys nepakankamai. 74 (28,2%) teigianorintys labiau pagilinti KL priežiūros žinias, 59 (22,5%) galbūt ir 129 (49,2%)mano turintys pakankamai žinių. 57 (22,4%) apklaustieji vienadienius KL nešiojoilgiau nei rekomenduojama ir 176 (68%) ilgiau nei rekomenduojama nešiojo savaitiniusar mėnesinius KL. Prieš įsidėdami KL 197 (75,5%) visada plaunasi rankas,įvertinimo balų vidurkis 4,6 (SD±0,825). 175 (66,5%) respondentų plaunasiprieš išsiimdami KL, balų vidurkis 4,46 (SD ±0894). Vertinant kosmetikos naudojimąpo KL įsidėjimo: niekada nenaudoja 45 (17,2 %) respondentai, retai – 82(31,3 %) ir visada – 46 (17,6 %). Susirgus sloga, gripu, lūpų pūsleline ar kita virusineinfekcija KL išsiima 115 (45,6 %) apklaustųjų. 122 (48,2%) respondentai KLdezinfekuoja 0-1 kartą tame pačiame tirpale; 92 (36,4%) – 2-3 kartus; 31 (12,3%)– 4-5 kartus ir 8 (3,2%) – 6-10 kartų. 81 (31,8%) tiriamasis KL laikymo konteinerįplauna kiekvieną kartą panaudojus, 88 (34,5%) retai ir 18 (7,1%) niekada jo atskiraineplauna.Išvados: 1) Nepakankamai dėmesio skiriama kontaktinių lęšių rekomenduojamamnešiojimo laikui, dezinfekcinio skysčio keitimui laikymo konteineryjebei rankų higienai. 2) Nešiojantieji kontaktinius lęšius mažiausiai dėmesio skiriakosmetikos priemonių naudojimui prieš kontaktinių lęšių įsidėjimą (dauguma jųkosmetiką naudoja jau po KL įsidėjimo), taip pat kontaktinių lęšių išsiėmimuisergant virusinėmis infekcijomis.

Onkologijos BūrelisBūrelio pirmininkas: Asta Aurylaitė, VU MF 6 k.Mokslinis vadovas: Dr. V. Atkočius Vilniaus Universiteto OnkologijosInstitutasPiktybinio kaulų čiulpų plazminių ląstelių klono nustatymo,taikant daugiaparametrinę tėkmės citometriją, reikšmė diagnozuojantAL amiloidozę.Darbo autorius(-iai): Aistė Fokaitė (7 k.), Ingrida Savickaitė (3 k.).Darbo vadovas(-ai): dr. Valdas Pečeliūnas (VULSK).Darbo tikslas: Įvertinti piktybinio kaulų čiulpų (KČ) plazminių ląstelių (PL)klono nustatymo, taikant daugiaparametrinę tėkmės citometriją (DpTC), reikšmėdiagnozuojant AL amiloidozę. AL amiloidozė – piktybinė plazminių ląstelių liga,kurios diagnozė iki šiol nustatoma imunohistochemiškai identifikavus AL tipoamiloidą. Piktybinių PL klonas taikant standartinius KČ tyrimo metodus (KČ trepanobioptatobei aspirato mikroskopiją) dėl mažo metodų jautrumo aptinkamasretai. Duomenų, lyginančių DpTC su standartiniais PL kloniškumą vertinančiaismetodais, AL amiloidozės pacientams neskelbta.Darbo metodika: Tai retrospektyvinis tyrimas. Peržiūrėti pacientų, kuriems2007-2011 m. VPC buvo histologiškai patvirtinta amiloidozė, duomenys. Atrinktipacientai, kuriems histologiškai buvo patvirtinta AL amiloidozė bei atliktas KČ PLsubpopuliacijų vertinimas taikant DpTC. KČ PL subpopuliacijų identifikavimuinaudoti CD138/38/45/56/19/20 žymenys bei intracitoplazminė lengvųjų grandiniųkappa ir lambda raiška. DpTC diagnostinė vertė palyginta su kitais (standartiniais)metodais, naudojamais AL amiloidozės diagnostikai: KČ trepanobioptato iraspirato mikroskopija, paraproteino tyrimais (serumo laisvos lengvosios grandinės(LLG), serumo bei šlapimo baltymų elektroforezė (EF) ir imunofiksacija (IF)).Rezultatai: 2007-2011 m. VPC amiloidozė nustatyta 198 pacientams (159sisteminė, 39 lokali). AL amiloidozė nustatyta54 pacientams, iš jų 12 taikyta KČDpTC. Taikant DpTC aberantinių kloninių plazminių ląstelių subpopuliacijabuvo aptikta 10 iš 12 (83%) pacientų, kuriems diagnozuota pirminė AL amiloidozėKČ mėginiuose. KČ trepanobioptato imunohistocheminis tyrimas bei KČaspirato mikroskopija PL patologiją leido įtarti atitinkamai 5 iš 12 (42%) ir 2 iš 12(17%) tiriamųjų. DpTC statistiškai reikšmingai dažniau nustatė KČ PL patologijąnei standartiniai KČ tyrimo metodai (p=0,046). Vienas svarbiausių diagnostiniųkriterijų – nenormalus LLG santykis, nustatytas 7 iš 12 atvejų (58%). Paraproteinasbuvo nustatytas – 6 iš 12 (50%), 2 iš 12 (17%), 3 iš 12 (25%), 2 iš 12 (17%)pacientų, atitinkamai taikant serumo IF, serumo EF, šlapimo EF ir/ar LLG. Monokloninisparaproteinas bent vienu iš taikytų metodų buvo nustatytas 10 iš 12(83%) pacientų.Išvados: Taikant DpTC dažniau nei standartiniais KČ tyrimo metodaisbuvo131

nustatomas plazminių ląstelių patologinis klonas. Mūsų tyrime DpTC monokloninįIg produkuojančias plazmines ląsteles identifikavo dažniau nei bet kurisatskiras paraproteino vertinimo metodas aptiko monokloninį imunoglobuliną.Tokie tyrimo trūkumai kaip labai maža imtis bei kontrolinės pacientų grupės nebuvimasneleidžia pateikti klinikinių rekomendacijų. Radiniai rodo, kad DpTCyra perspektyvus metodas tiriant AL amiloidozę, bei patvirtina tolesnių tyrimųšioje srityje poreikį.Pacienčių, sergančių krūties vėžiu, išgyvenamumo priklausomybė nuomalono dialdehido koncentracijos kraujyjeDarbo autorius(-iai): Jaroslav Bublevič (5 k.).Darbo vadovas(-ai): prof. dr. Janina Didžiapetrienė, vyriausioji dr. GiedrėSmailytė (VU Onkologijos Institutas).Darbo tikslas: Įvertinti pacienčių, sergančių įvairių stadijų krūties vėžiu, išgyvenamumopriklausomybę nuo lipidų peroksidacijos produkto – malono dialdehido(MDA) koncentracijos pacienčių kraujyje.Darbo metodika: Į retrospektyvinį tyrimą įtrauktos 106 krūties vėžiu sergančiospacientės, kurioms diagnozė nustatyta 1982-1996 metais ir jos nustatymometu buvo atliktas MDA tyrimas. Įvertintas pacienčių išgyvenamumas priklausomainuo pacientės amžiaus, ligos stadijos ir MDA koncentracijos lygio kraujyje.Išgyvenamumas tarp grupių palygintas naudojant Kaplan-Maier metodą.Skirtumų patikimumui vertinti naudotas naudotas log-rank testas. Taip pat pateikiamavidutinė pacienčių išgyvenimo trukmė metais±standartinis nuokrypis.Rezultatai: MDA koncentracijos padidėjimas rodo organizmo oksidacinio stresolygį ir gali būti potencialiu prognoziniu ligos žymeniu. Taigi, įvertinus pacienčių,sergančių krūties vėžiu, išgyvenamumą priklausomai nuo MDA koncentracijosnustatyta, kad pacienčių išgyvenimo trukmė nepriklausė nuo amžiaus, o jų išgyvenamumostatistiškai reikšmingus skirtumus (p=0,0002) sąlygojo ligos stadija:pacientės, esant I stadijos krūties vėžiui, vidutiniškai išgyveno 11,4±10,6, II stadijos– 9,8±6,1, III stadijos – 5,7±3,7 ir IV stadijos – 3,8±4,3 metų.Nustatyti, esantI ir II ligos stadijai, statistiškai reikšmingi (p=0,019) išgyvenamumo skirtumaipriklausomai nuo MDA koncentracijos: grupėje, kur MDA koncentracija buvomažiau kaip 9 nmol/l, pacientės vidutiniškai išgyveno 12,0±6,1, o grupėje, kurMDA koncentracija buvo 9 nmol/l ar daugiau, – 7,4±5,5. Esant III ir IV ligos stadijomsstatistiškai reikšmingo išgyvenamumo skirtumo tarp MDA koncentracijosir pacienčių išgyvenamumo nenustatyta.Išvados: Išvados: 1. Esant I ir II krūties vėžio stadijoms, kuo MDA koncentracijayra didesnė, tuo pacienčių išgyvenamumas mažesnis. 2. Esant III ir IV krūtiesvėžio stadijoms pacienčių išgyvenamumas nepriklauso nuo MDA koncentracijos132

IL-18 ir kreatinino pokyčių tyrimai gydant inkstų vėžįchirurginiu būduDarbo autorius(-iai): Asta Aurylaitė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): Dr. Birutė Kazbarienė (VUOI MTC Kancerogenezės irnavikų patofiziologijos laboratorija).Darbo tikslas: Ištirti chirurginio gydymo įtaką IL-18 bei kreatinino koncentracijospokyčiams inkstų vėžiu sergančių pacientų kraujo serume.Darbo metodika: Ištirti 44 pacientai (56,8% moterys, 43,2% vyrai) sergantiejiinkstų vėžiu (amžiaus vidurkis 59 m.), kuriems tyrimai atlikti dieną prieš operacijąir praėjus 1 mėn. po operacijos. IL-18 koncentracija pacientų kraujo serumenustatyta imunofermentiniu metodu (IFA, angl. ELISA), tyrimai atlikti VUOIMTC Kancerogenezės ir navikų patofiziologijos laboratorijoje. Kreatinino kiekiopokyčiai buvo vertinti retrospektyviai. Laboratoriniai parametrai analizuotipriklausomai nuo pacientų amžiaus, lyties, ligos stadijos ir naviko diferenciacijoslaipsnio. Taip pat pacientai buvo suskirstyti į dvi grupes, priklausomai nuo to,ar pooperaciniu periodu jų IL-18 koncentracija didėjo, ar mažėjo ir palyginti sukreatinino kiekio kitimais šiems tiriamiesiems. Statistinė analizė atlikta naudojantMicrosoft Excel programą.Rezultatai: Sergančiųjų inkstų vėžiu po operacijos didėjo IL-18 (prieš 255,9±17,1;po 302,3±23,9; p=0,008) ir kreatinino (97,6±2,5; 130±3; p=0,006) koncentracijos.Pacientų grupėje iki 60 m. po operacijos IL-18 (252,1±25,5; 333,1±45; p=0,01) beikreatinino (97,2±3,7; 129,8±5,5; p=0,0002) koncentracijos taip pat didėjo. Pacientųgrupėje 60 ir daugiau metų didėjo tik kreatininas (96,5±4; 126,7±4,1; p=0,0002).Pacientams sergantiems I stadijos vėžiu didėjo ir IL-18 (259,7±17,4; 300,2±21,9;p=0,04) ir kreatinino (97,6±2,7; 132,7±3; p=0,003) kiekiai. Vėlesnėse ligos stadijosetirtų parametrų skirtumų nenustatyta (dėl per mažo tiriamųjų skaičiaus).Priklausomai nuo naviko diferenciacijos laispsnio – G1 grupėje didėjo tik kreatinino(95,6±2,9; 125,9±4,9; p=0,005) lygis; G2 grupėje didėjo IL-18 (252,1±25,9;305,9±31,1; p=0,04) ir kreatinino (98,4±4,1; 132,1±3,9; p=0,007) koncentracija; G3grupėje didėjo kreatinino koncentracija (98,6±6,8; 130,6±7,5; p=0,0004). Pacientams,kuriems po operacijos mažėjo IL-18 kiekis (323,4±25,6; 271±24,2; p=0,007),kreatinino kiekis didėjo (95,5±3,7; 126,5±4,6; p=0,0005). Tiems, kuriems IL-18 kiekispo operacijos didėjo (224,3±19,8; 316,8±33,2; p=0,00002), kreatinino koncentracijospadidėjimas buvo žymesnis (98,5±3,3; 135±4,1; p=0,0006).Išvados: Tyrimo duomenys rodo, kad po operacijos patikimai didėjo IL-18 beikreatinino koncentracijos, kurių pokyčiams turėjo įtaką tiriamųjų amžius ir navikodiferenciacijos laispnis. Po operacijos mažėjant IL-18 kiekiui, kreatinino kiekisdidėjo ne taip ženkliai, palyginus su pacientų grupe, kurioje IL-18 kiekis didėjo.Gauti rezultatai rodo esant skirtingą tirtų parametrų dinamiką gydant inkstų vėžįchirurginiu būdu. Todėl reikalingi tolimesni tyrimai norint įvertinti šių pokyčiųreikšmę bei ieškant naujų prognozinių vėžio biomarkerių galinčių turėti įtaką ligoseigai bei pacientų išgyvenamumui.133

Farmakogenetiniai sporadiniu ir paveldimu krūtiesvėžiu sergancių pacienčių ypatumai134Darbo autorius(-iai): Lina Mockutė (4 k.).Darbo vadovas(-ai): med.m.dr. Ramūnas Janavičius (VULSK Hematologijos,onkologijos ir transfuziologijos centras).Darbo tikslas: Darbo tikslas: įvertinti gydymui tamoksifenu svarbių farmakogenetiniųCYP2D6 geno variantų klinikinę įtaką sporadiniu ir paveldimu krūtiesvėžiu sergančių pacienčių grupėjeDarbo uždaviniai: 1.Palyginti CYP2D6 polimorfizmų,lemiančius prastą metabolizavimą (PM: CYP2D6*3,*4,*5,*6) paplitimą pacienčių,sergančių sporadiniu ir paveldimu krūties vėžiu grupėse. 2. Palyginti ERteigiamų krūties navikų skaičių tarp pacienčių, sergančių sporadiniu ir paveldimukrūties vėžiu. 3. Nustatyti kliniškai svarbių CYP2D6 polimorfizmų įtaką pacienčių,sergančių sporadiniu ir paveldimu krūties vėžiu, ligos eigai ir išgyvenamumui.Darbo metodika: Retrospektyviai išanalizuotos 240 ligos istorijos ir papildomamedicininė dokumentacija krūties vėžiu sergančių pacienčių, 2009-2010 m.konsultuotų gydytojo onkogenetiko VULSK Konsultacijų poliklinikoje. VULSKHematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro Molekulinės medicinoslaboratorijoje šioms pacientėms genetiškai buvo charakterizuoti kliniškai reikšmingiCYP2D6 polimorfizmai (CYP2D6*3,*4,*5,*6). Sukurta klinikopatologiniųrodiklių duomenų bazė, vertinta navikų histologija, ER receptorių aktyvumas,tamoksifeno vartojimas, berecidyvinis laikotarpis ir išgyvenamumas. Lygintasberecidyvis laikotarpis ir išgyvenamumas atsižvelgiant į CYP2D6 fermento aktyvumąapsrendžiančius polimorfizmus. Lygintos šių rodiklių variacijos pacienčių,sergančių sporadiniu ir paveldimu krūties vėžiu, grupėse. Duomenys apdorotinaudojant Microsoft Exel 2003 programą.Rezultatai: CYP2D6 genotipas nustatytas 63 paveveldimu krūties vėžiu sergančiomsmoterims (amžiaus mediana 39.5, min 26, max 60) ir 151 sporadiniukrūties vėžiu sergančioms moterims (amžiaus mediana 44, min. 23, max. 83).Pirmojoje grupėje 9,52% pacienčių nustatyta I ligos stadija, 25,40%-II, 14,29%-III ir 3,17%-IV. Antroje grupėje ligos pasiskirstymas pagal stadijas – I- 25,17%,II-41,72%, III-15,89%, IV-26,49%. CYP2D6*5 0,5 kopijos nustatytos 7,94%, 1,5kopijų- 3,17% pacienčių, sergančių paveldimu krūties vėžiu. Atitinkami rodikliai,sergančiųjų sporadiniu krūties vėžiu grupėje, buvo po 5,96%. CYP2D6*4polimorfizmas viename alelyje nustatytas 34,92% pacienčių, sergančių paveldimukrūties vėžiu ir 25,17% sporadiniu. ER teigiamas krūties vėžys nustatytas 14,8%paveldimo krūties vėžio atveju ir 51,65% paveldimo(p0,05).Recidyvai pasireiškia atitinkamai 7,93% ir 6,6% pacienčių(p>0,05)Išvados: CYP2D6 polimorfizmai dažniau nustatomi moterims, sergančiomsturinčioms ir BRCA1/2 mutacijas. ER teigiamas vėžys labiau paplitęs tarp moterų,sergančių sporadiniu krūties vėžiu. Didesnis išgyvenamumas nustatytas moterims,sergančioms sporadiniu krūties vėžiu. Reikšmingo skirtumo išgyvenamumo

trukmėje ir recidyvų skaičiuje lyginant pacientes turinčias ir neturinčias CYP2D6polimorfizmus nenustatyta.BRCA1/BRCA2 genų mutacijų nešiotojų rizikos veiksniųepidemiologinė analizėDarbo autorius(-iai): Giedrė Kaplerytė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): med. m. dr. Ramūnas Janavičius (VULSK Hematologijos,onkologijos ir transfuziologijos centras).Darbo tikslas: Nustatyti BRCA1/BRCA2 genų mutacijų nešiotojų pagrindiniusrizikos veiksnius susirgti onkologine liga.Darbo metodika: Kohortiniame tyrime, anketinėje apklausoje, dalyvautibuvo atrinktos 124 žinomos BRCA1/BRCA2 genų mutacijų nešiotojos. Paruoštaanketa remiantis tarptautine epidemiologine studija IBCCS.Atlikta apklausa telefonu– 65 nešiotojos sutiko atsakyti į paruošto klausimyno klausimus. 40 anketųišsiųsta elektroniniu paštu, 25 – paprastu paštu. Po mėnesio atliktas pakartotinispriminimas. Viso gauta 40 atsakymų (17 paštu, 23 elektroniniu paštu). Tiriamosiosbuvo suskirstytos į dvi grupes: Igr-sveikos (n=10), II gr sergančios onkologineliga (n=30).Rezultatai: Vidutinis tiriamųjų amžius buvo 46 m., sergančiųjų grupėje 49 m,SD=7,05, PI [46,5:51,5], sveikų 33 m., SD=12,35, PI [25,3:40,7]. Įprastas svorissveikųjų grupėje 61,8 kg, SD=10,28, PI [55,1:68,5], lyginant su 74,5 kg, SD=74,5,PI [67,3:81,7] sergančiųjų.Sveikų KMI vidurkis buvo 22,0, SD=4,02, PI [19,4:24,6],sergančių – 26,8, SD=7,57, PI [24,1:29,5]. Didžiausio buvusio svorio vidurkis:65,56kg., SD=11,14, PI [58,3;72,9], lyginant su 81,60kg., SD=22,16, PI [73,7;89,5].Sveikoms nešiotojoms mėnesinės prasidėjo vidutiniškai 12,6 m., SD=1,13, PI[11,9:13,3], lyginant su 13,3 m., SD=1,41, PI [12,8:13,8].16,7% II grupės tiriamųjųbuvo negimdiniai nėštumai. Pirmoje grupėje krūtimi maitino 6 (60% visųsveikųjų ir 85,7% gimdžiusių), lyginant su 19 (47,5% visų, ir 76% gimdžiusių).Sveikos nešiotojos vidutiniškai maitino 16,7 mėn. SD=25,42, sergančios- 8,5 mėn.SD=6,87. Amžius, kai baigė maitinimą skyrėsi: pirmoje grupėje vidurkis buvo 28,7m.SD=5,35, PI [26,5:30,9], antroje- 26,6m., SD=5,45, PI [25,2:28].Geriamuosiuskontraceptikus sveikų nešiotojų grupėje vartojo 5 (50%), sergančių – 7 (17,5%).Amžiaus vidurkis, kai pradėjo vartoti buvo: 22,6 m.,SD=4,28, PI [18,9;26,3] ir31,5 m., SD=4,68, PI [27,8;35,2].Vidurkis, kai nutraukė geriamųjų kontraceptikųvartojimą: 25,8 m., SD=5,26, PI [21,2;30,4], lyginant su 35,2 m., SD=6,74,PI [29,8;40,6]. Bendras rūkymo metų vidurkis pirmoje grupėje 7, 3m., antroje –15,3m.Sveikos vidutiniškai suvartoja po 11 alkoholio vienetų per savaitę, SD=7,32,PI [5,6:16,4]. Sergančių nešiotojų grupėje vartoja-16 (40%), po 11,4 alk.v./sav.,SD=6,36, PI [8,3:14,5].Išvados: • BRCA1/BRCA2 genų mutacijų nešiotojos sergančios onkologineliga yra vyresnio amžiaus, nei sveikos nešiotojos.• BRCA1/BRCA2 genų mutacijųsergančios nešiotojos yra turėjusios didesnį svorį už sveikas nešiotojas.• Sveikos135

genų mutacijų nešiotojos,vartojusios geriamuosius kontaceptikus, juos vartotipradėjo jaunesniame amžiuje. • Sveikosios genų mutacijų nešiotojos tiriamojojegrupėje maitinimą krūtimi baigė vyresniame amžiuje.Otorinolaringologijos būrelisBūrelio pirmininkas: Skaistė Sendžikaitė, VU MF 6 k.Mokslinis vadovas: doc. Eugenijus Lesinskas VU MF Ausų,nosies, gerklės ir akių ligų klinikaRūkymo įtaka balsui136Darbo autorius(-iai): Anastasija Zablockaja (6 k.), Ugnė Žalnoraitė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): dėstytojas-asistentas Andrius Matulevičius (VULSKAusų Nosies Gerklės centras).Darbo tikslas: Įvertinti rūkymo įtaką balsui.Darbo metodika: 2011/12 gruodžio–kovo mėnesiais atliktas vienmomentinistrijų dalių tyrimas: I–anketinė apklausa (balso neįgalumo indeksas, vizualinioatitikmens skalė), II – objektyvus balso tyrimas akustine programa, III – videolaringoskopija.Ištirti 32 skirtingo amžiaus asmenys (24-60 m.), į galutinę analizępateko visi tiriamieji. Atmetimo kriterijai: asmenys, nesugebantys taisyklingaiužpildyti anketų, rūkantieji, kurių rūkymo stažas

pe mBNI 18±12,38b. (min.4, max.35), mVAS 18±15,48b. (min.0, max.40), mFo101,5±8,1Hz (min.92,45, max.120,56), mSh 4,97±1.1% (min.3,2, max.6,1),mMFo 86,79±10,29Hz (min.75,67, max.106,78), mdB 49,43±3,6dB (min.45,6,max.56,78). Statistiškai patikimai nustatyta, kad rūkančių moterų: mBNI buvo24,3±2,2 balais didesnis ( p

ausų uždegimais; 49 (25%) sinusitais; Tonzilitais persirgę 100 (52,9%), bronchineastma serga 15 (7,7%), atopiniu dermatitu serga/sirgo 27 (14%). Simptomai: apsunkintaskvėpavimas pro nosį – 152 (78%) pacientams, triukšmingas kvėpavimas– 59 (30%), knarkimas miegant 133 (68%). Ostrukcinė miego apnėja pasireiškė 31(15,8%), sutrikusi klausa 67 (34,2%). Antro laipsnio adenoidų hipertrofija yra pas50 (47,6%), trečio laipsnio – pas 55 (52,4%) pacientus.Išvados: 1.Tirtų adenoidų hipertrofiją turinčių vaikų svorio procentilių vidurkisyra mažesnis, nei bendros populiacijos. 2. Didelė dalis vaikų buvo trumpaimaitinti motinos pienu, gyvena drėgnose patalpose, bei dažnai serga ŪVRI. 3.Adenoidų hipertrofavimo riziką gali didinti vaikų alergijos ir tėvų rūkymas. 4.Ausų uždegimas yra dažniausia slogos komplikacija. 5. Apsunkintas kvėpavimasper nosį ir knarkimas miegant yra dažniausi adenoidų hipertrofijos simptomai.Pučiamųjų instrumentų orkestro muzikantų klausos tyrimasDarbo autorius(-iai): Skaistė Sendžikaitė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): Prof. Eugenijus Lesinskas (VULSK Ausų, nosies, gerklėsligų skyrius).Darbo tikslas: Audiometrinių tyrimų rezultatų, požiūrio į savo klausą bei nusiskundimų,susijusių su klausa palyginimas tarp pučiamųjų instrumentų orkestromuzikantų ir kontrolinės grupės. Ryšys tarp anketinių duomenų ir audiogramųrezultatų.Darbo metodika: Objektyvioji apžiūra, audiometrinis bei anketinis tyrimasatliktas VULSK su orkestro muzikantais bei kontroline grupe, nesusijusia sutriukšmo ekspozicija. Apklausai taikyta orginali 19 klausimų anketa. Duomenysapdoroti SPSS 17.0 programa. Statistinių testų reikšmingumo lygmuo α=0,05.Rezultatai: Į tyrimą bei galutinę analizę pateko 46 (23 orkestrantai, 23 kontrolinėsgrupės atstovai) žmonės nuo 21 iki 50 metų (amžiaus vidurkis 34,83,SN=8,81m.). Audiometrijos tyrimu nustatytas garsą suvokiančios sistemos pakenkimas17 (73,91 proc.) muzikantų ir 2 (8,69 proc.) kontrolinės grupės nariams(p=0,00001), statistiškai reikšmingai blogesni orkestrantų klausos lygiai šiuosetonų dažniuose: AD (orinis laidumas (OL) ties 4kHz ( p=0,001), 8kHz (p=0,023),kaulinis (KL) ties 4kHz (p=0,005)), AS (OL ties 4kHz(p=0,005), 8kHz(p=0,001)ir, KL ties 2kHz (p=0,025), 4kHz(p=0,012), 8kHz(p=0,007)). Pučiamųjų atstovųklausos lygiai reikšmingai prastesni nei mušamųjų: AS OL ties 4kHz (p=0,048),KL ties 2kHz (p=0,048). Ilgalaikis darbas orkestre neigiamai veikia muzikantųklausą, tai atspindi reikšminga koreliacija tarp muzikantų darbo stažo ir klausoslygio šiuose dažniuose: AD (OL ties 8kHz, r=0,610, p=0,002), AS (OL ties 8kHz,r=0,571, p=0,004; KL ties 8kHz r=0,626, p=0,001). Nenaudojančių klausos apsaugosmuzikantų klausos lygis reikšmingai blogesnis nei naudojančiųjų ties ASOL 2kHz(p=0,029), 8kHz(p=0,044). Varginamų spengimo jausmo orkestrantųklausos lygis prastesnis nei nevarginamų spengimo: AD (OL ties 4kHz(p=0,013),KL ties 4kHz(p=0,023)), AS (OL ties 2kHz(p=0,035), KL ties 1kHz(p=0,011),138

4kHz(p=0,013)). Klausos apsaugą dažniau naudoja muzikantai, kurie po koncertųskundžiasi spengimu ausyse (p=0,046). Kuo prastesnis muzikantų subjektyvussavo klausos vertinimas, tuo blogesni klausos lygiai audiogramose ties ASOL 8kHz r=0,317, p=0,032. Spengimo jausmas (p=0,036), didesnis gydytojo nustatytųklausos pablogėjimų dažnis (p=0,032), subjektyviai vertinamos abipusėsklausos netolygumas (p=0,001) dažniau pasireiškia muzikantams nei kontrolineigrupei. Pučiamųjų atstovams dažniau pasireiškia ausų uždegimas nei grojančiųjųmušamaisiais (p=0,021).Išvados: Audiometrijos tyrimu nustatyti orkestrantų (ypač grojančiųjų pučiamaisiais)blogesni klausos lygiai nei kontrolinės grupės. Gydytojų nustatyto klausospažeidimo, spengimo jausmo ir abipusės klausos netolygumo pasireiškimasorkestrantams didesnis nei kontrolinėje grupėje. Ilgas profesinis darbo stažas,spengimas anamnezėje, klausos apsaugos nenaudojimas neigiamai įtakoja muzikantųklausą. Klausos apsaugą dažniau naudoja spengimu besiskundžiantys muzikantai.Ausų uždegimas labiau pasireiškia pučiamųjų atstovams.Ūžesio ausyse paplitimas jaunų žmonių amžiaus grupėjeDarbo autorius(-iai): Andrius Savanevičius (6 k.).Darbo vadovas(-ai): Gyd. Jekaterina byčkova (VšĮ Vaikų ligoninė, VšĮ Santariškiųklinikų filialas).Darbo tikslas: Įvertinti ūžesio ausyse paplitimą bei charakteristiką jaunų žmoniųamžiaus grupėje.Darbo metodika: 2012 kovo mėn. atlikta VU MF 2-6 medicinos kursų anketinėapklausa bei atvira internetinė apklausa, dalyvavo 336 respondentai, 2 anketospašalintos dėl netinkamo užpildymo. Atrankos kriterijus ūžesio charakteristikųvertinimui – 3 ar daugiau minučių trunkantys ūžesio ausyse epizodai. Apklausosrezultatai apdoroti statistiniu programų paketu SPSS 17.Rezultatai: Apklaustųjų amžiaus vidurkis 22,09±1,725 m. (19-29m.); 261 moterys(78,1 %) ir 73 vyrai (21,9 %); 290 tyrimo dalyvių (86,6 %) yra jutę ūžesioausyse epizodus, 95 (28,4 %) jis truko 3 ar daugiau minučių. Pirmo ūžesio ausyseepizodo pradžios amžiaus vidurkis 15,90±4,990 m. (4-24 m.); tuo pat metusu ūžesiu ausyse dažniausiai pasireiškė klausos pablogėjimas- 27 (28,4 %), galvossvaigimas 10 (10,5 %), 56 (58,9 %) esant ūžesiui ausyse nejuto jokių simptomų.Dažniausios ūžesį ausyse sukėlusios priežastys dalyvių nuomone: ausųtraumos (akustinės) 17 (17,9 %), ausų uždegimai 17 (17,9 %), infekcinės ligos6 (6,3 %), 47 (49,5 %) atvejų priežastys nežinomos. Pasiskirstymas pagal ūžesioapimtį: vienpusis 34 (35,8 %), abipusis 61 (64,2 %). Pagal ūžesio toną: aukštas53 (55,8 %), žemas 9 (9,5 %), mišraus tono 21 (22,1 %), kintančio tono 5 (5,3%). Pasiskirstymas pagal pobūdį: nuolatinis- 41 (43,2 %), periodinis 47 (49,5%), pulsuojantis 7 (7,4 %). Ūžesio stiprumo VAS skalėje nuo 0 iki 10 balų, pasiskirstymasį grupes: nereikšmingas (1-3 balai) 23 dalyviai (24,5 %); reikšmingas58 (62,1 %); stiprus 14 (14,7 %).Ūžesio pasiskirstymas pagal trukmę: 8139

(8,42 %) apklaustieji juto ilgalaikius, vidurkis 7±4,036 m. (3-13 m.), 87 (91,58%) trumpalaikius – vidurkis 17,12±81,81 val. (3 min. – 1 mėnesis) ūžesio epizodus.Pasiskirstymas pagal ūžesio epizodų skaičių: 1-5 epizodai pasireiškė 59(62,1 %), 6-20 epizodų 24 (25,3 %), >21 epizodas 12 (12,6 %) apklaustiesiems.Išvados: Dauguma apklaustųjų yra patyrę ūžesio ausyse epizodus, kurių 28,4%ilgesni nei 3 minutės. Dažniausiai pasireiškė trumpalaikiai bei pasikartojantis 1-5kartus ūžesio epizodai. Dažniausios ūžesio priežastys yra ausų traumos ir uždegimai,o lydintys simptomai – galvos svaigimas ir klausos pablogėjimas. Vyraujaabipusis bei aukšto tono ausų ūžesys.Patologijos BūrelisBūrelio pirmininkas: Rūta Bertašiūtė, VU MF 5 k.Mokslinis vadovas: Med. dr. Edvardas Žurauskas VU MF Patologijos,teismo medicinos ir farmakologijos katedra, Valstybinispatologijos centrasMUM1 ir bcl6 imunohistocheminių žymenų ekspresijos analizėsmetodų palyginimas difuzinėje didelių B ląstelių limfomoje140Darbo autorius(-iai): Aušra Garnelytė (5 k.).Darbo vadovas(-ai): asist. Darius Dasevičius (Valstybinis patologijos centras).Darbo tikslas: Palyginti MUM1 ir bcl6 imunohistocheminių žymenųraiškosrezultatus, gautus pritaikant skaitmeninės vaizdų analizės algoritmą, stereologiniusvaizdų analizės principus ir patologų įvertinimą, difuzinės didelių B ląsteliųlimfomos (DDBLL) audinyje.Darbo metodika: Retrospektyvinis tyrimas atliktas Valstybiniame patologijoscentre. Analizei parinkti 2004 – 2010 m. šiame centre diagnozuoti 48 DDBLLatvejai. Kiekvieną atvejį reprezentuojantys du 1 mm skersmens audinio stulpeliai(viso 96) patalpinti į audinių mikrogardelę. Objektiniai stiklai su atliktomisMUM1 ir bcl6 imunohistocheminėmis reakcijomis nuskenuoti Aperio ScanScopevirtualių skaidrių skenavimo įranga. Teigiamų navikinių ląstelių kiekis (procentais)įvertintas trimis skirtingomis metodikomis: 1) dvimomentis nepriklausomasdviejų patologų (P1, P2) pusiau kiekybinis vertinimas; 2) skaitmeninis vertinimas,pritaikant Aperio Nuclear v9 algoritmą; 3) ląstelių skaičiavimas stereologijos metodu(P1, P3). Gauti duomenys apdoroti SAS 9.2 statistine programa,Pearson‘okoreliacijos ir variacijos analizės (ANOVA) metodais.Rezultatai: Koreliacija tarp pirmojo patologo vertinimų (P1V1 vs P1V2):MUM1 r=0,878, bcl6 r=0,933; tarp antrojo patologo vertinimų (P2V1 vs P2V2):MUM1 r=0,946, bcl6 r=0,891; tarp dviejų patologų: P1V1 vs P2V1 – MUM1r=0,94, bcl6 r=0,88; P1V2 vs P2V2 – MUM1 r=0,852, bcl6 r=0,87. Koreliacija tarpP1 ir Aperio vertinimų: MUM1 r=0,89, bcl6 r=0,735; tarp P2 ir Aperio: MUM1

=0,86, bcl6 r=0,777. Koreliacija tarp P1 ir P3 stereologinės analizės:MUM1r=0,92, bcl6 r=0,945. Koreliacija tarp patologų vertinimo ir stereologinės analizės:P1V1 vs P3 – MUM1 r=0,97, bcl6 r=0,93; P2V1 vs P3 – MUM1 r=0,949,bcl6 r=0,92. Visi koreliaciniai ryšiai buvo patikimi (p

±11,4m.; DCIS grupėje – 58,1±11,5, DCIS-I–54,7±11,0. Patikimų skirtumų tarpgrupių ir operacijos tipo, piktybiškumo laipsnio nenustatyta. DCIS-I navikai buvoreikšmingai didesni, lyginant su DCIS (p=0,0085). Imunohistocheminių potipiųpasiskirstymas: DCIS – Ertminis-A 44,93%, Ertminis-B 18,8%, HER2+ 21,7%,Pamatinis 14,5%; DCIS-I – Ertminis – A 58,7%, Ertminis – B 34,67%, ERBB2+2,67%, Pamatinis 4%. Aukštas piktybiškumo laipsnis abiejose grupėse patikimaireikšmingai vyrauja (p

atų gamyboje. Tyrimo metu panaudoti du mikrogardelių blokai (I ir II kontrolėsserija). Iš viso ištirti 95 kontroliniai preparatai, nuskanuoti Aperio skaneriu, oskaitmeninė analizė atlikta Aperio Genie ir Membrane algoritmais. Abiejose kontroliųserijose retrospektyviai įvertinti dažymosi intensyvumo vidurkis, absoliutusvėžio ląstelių skaičius ir ląstelių su pilnu ląstelės membranos dažymusi (PMD)procentas. 18 atvejų palyginti su patologo vertinimu. Statistinė duomenų analizėatlikta naudojant SAS 9.2 paketą.Rezultatai: Grafinis tirtų skaitmeninių parametrų vizualizavimas I ir II kontroliųserijose leido efektyviai vizualizuoti reakcijos bei audinio kokybės svyravimus.Pirmoje kontrolių serijoje: PMD vidurkis buvo 29,3±4,6 (intervalas18,8-39,4); dažymosi intensyvumo vidurkis 142,7±11,4 (intervalas 114,6-68,6);absoliutus vėžio ląstelių skaičiaus vidurkis 6592±2786 (intervalas 3319–19215).Antroje kontrolių serijoje: PMD vidurkis buvo 19,4±2,6 (intervalas 12,6–25,8);dažymosi intensyvumo vidurkis 150,4±8,3 (intervalas 125,3–173,1); absoliutusvėžio ląstelių skaičiaus vidurkis 11958±2431 (intervalas 5018–16766).Regresijosanalizės duomenimis: pirmoje kontrolių serijoje rastas reikšmingas dažymosi intensyvumodidėjimas (p=0.04) ir absoliutaus vėžio ląstelių skaičiaus (p=0.007)mažėjimas laiko atžvilgiu; antroje kontrolių serijoje rastas reikšmingas PMD mažėjimaslaiko atžvilgiu (p=0,0002). Parametrų priklausomybės nuo dažymo paroslaiko ar savaitės dienos nenustatyta (ANOVA, p> 0,05).Įvertinti įvairūs išvestiniaiparametrai, leidžiantys integruoti stebėsenos parametrus ir interpretuoti jų svyravimus.Ląstelių skaičiaus ir PMD vidurkio keturiuose kontroliniuose audiniuosekreivės leido prospektyviai nustatyti netikėtus kontrolinių audinių ir IHC reakcijosnuokrypius bei jų galimas priežastis. Antroje serijoje lyginant 18 kontroliniųaudinių SA rezultatus su patologo vertinimu nustatyta, kad SA duomenimis 10-tąarba 90-tą procentilę kirto 3 IHC atvejai, šių atvejų ryškius nukrypimus užregistravoir patologas. Mažesnių nuokrypių patologas neidentifikavo.Išvados: HER2 IHC reakcijos kokybės skaitmeninis vertinimas leidžia sukurtijautrias ir automatizuotas kokybės stebėsenos sistemas. Netikėtų parametrų nuokrypiųregistravimas naudingas prospektyviai kokybės kontrolei. Retrospektyvi jųregresijos ir variacijos analizė leidžia įvertinti tiek IHC reakcijos, tiek kontroliniųaudinių sisteminius nuokrypius ir yra naudingas kokybės gerinimo metodas.Fluorescencinės in situ hibridizacijos (FISH) HER2 genoamplifikacijos krūties vėžio audinyje vertinimas skaitmeninės vaizdoanalizės metodaisDarbo autorius(-iai): Justina Didžiapetryte (5 k.).Darbo vadovas(-ai): prof. Arvydas Laurinavičius (Patologijos, teismo medicinosir farmakologijos).Darbo tikslas: HER2 geno amplifikacijos nustatymas krūties vėžio audinyjekeičia gydymo taktiką. Pastaruoju metu siekiama sukurti skaitmeninės vaizdoanalizės algoritmus, įgalinančius nustatyti šio geno amplifikaciją ir jos pa-143

144siskirstymą didelėse ląstelių populiacijose. Darbo tikslas įvertinti TissueQuestskaitmeninės vaizdo analizės galimybes nustatant HER2 geno amplifikaciją.Darbo metodika: Tyrimas atliktas Valstybiniame patologijos centre. Surinkta170 FISH skaitmeninių vaizdų (iš 52 klinikinių atvejų), naudojant TissueGnosticsskaitmeninės mikroskopijos įrangą. Du tyrėjai įvertino klinikinius atvejus mikroskopu(M). Skaitmeniniai vaizdai įvertinti trijų tyrėjų vizualiai neatsižvelgiantį ląstelių branduolius (Viz), taikant TissueQuest skaitmeninės vaizdo analizės algoritmąsu branduolių segmentavimu (SA) ir be branduolių segmentavimo (SA-)bei derinant skaitmeninę analizę su vizualiu tyrėjų vertinimu (SAViz). VertintasHER2 ir CEP17 FISH signalo taškų skaičius bei HER2/CEP17 santykis. Rezultataigauti skirtingais metodais palyginti Pearsono koreliacijos ir dispersinės analizės(ANOVA) metodais. Duomenys apdoroti SAS 9.2 statistinės analizės programiniupaketu.Rezultatai: Stipri koreliacija nustatyta: tarp trijų tyrėjų Viz nustatyto HER2geno, CEP17 taškų skaičiaus bei HER2/CEP17 (visais atvejais r>0,98, p

Pediatrijos būrelisBūrelio pirmininkas: Rūta Andriukaitytė Morkūnienė, VU MF 6 k.Mokslinis vadovas: lekt. dr. Jurgita Grikinienė VU MF Vaikų ligųklinikaNaujagimių sergamumas konjugacine gelta 2009-2011m.Darbo autorius(-iai): Sandra Melnik (5 k.).Darbo vadovas(-ai): lekt. dr. Ramunė Vankevičienė (VU MF Vaikų ligų klinika).Darbo tikslas: 1. Ištirti naujagimių sergamumą konjugacine gelta. 2. Ištirti sergamumopriklausomybę nuo lyties, vaikų skaičiaus šeimoje, gestacinio amžiaus,gimimo svorio, gimimo būdo, motinos amžiaus, maitinimo būdo. 3. Išsiaiškintibilirubino koncentracijos kraujyje priklausomybę nuo lyties, gestacinio amžiaus,gimimo svorio, gimimo būdo, motinos amžiaus, maitinimo būdo.Darbo metodika: Atlikta retrospektyvinė 2009-2011 m. VUVL Išnešiotųnaujagimių skyriuje gydytų ligonių, sirgusių konjugacine gelta, ligos istorijųanalizė. Atrinkti 78 atvejai. Vertinta sergamumo priklausomybė nuo lyties, gestacinioamžiaus, motinos amžiaus, gimimo svorio, maitinimo būdo, gimimobūdo, vaikų skaičiaus šeimoje ir vertinta bilirubino koncentracijos kraujyje priklausomybėpirmą ligos dieną nuo minėtų rodiklių. Duomenys analizuoti MSExcel 2007 programa. Statistiškai patikimais laikomi duomenys, kai p < 0,05.Rezultatai: Pasiskirstymas pagal lytį: 21 mergaitė (26,9%), 57 berniukai (73,1%).Gestacinis amžius: 37 sav.–17 vaikų (21,79%), 38 sav.–17 vaikų (21,79%), 39sav.–24 vaikai (30,76%), 40 sav.–18 vaikų (23.07%), 41 sav.–2 vaikai (2.56%).Vaikų skaičius šeimoje: berniukų grupėje dažniausiai serga vaikai, kurie šeimojeiš 1 nėštumo ir 1 gimdymo (23 vaikai, 40.35%), mergaičių grupėje – iš 2 nėštumoir 2 gimdymo (9 vaikai, 42.85%). Motinos amžius: vidurkis 32±5,19 metai.Suskirsčius į amžiaus grupes: < 20 metų-6 vaikai (7,69%), 21-25 metai-8 vaikai(10.25%), 26-30 metų–14 vaikų (17,94%), 31-35 metai–30 vaikų (52,63%),36-40 metų–13 vaikų (16,66%), > 40 metų–7 vaikai (8,97%). Maitinimo būdas:maitinti motinos pienu 68 vaikai (87,17%), motinos pienu ir APM–12 vaikų(15,38%). Gimimo būdas: 62 gimę natūraliai (79,48%), 16 Cezario operacija(20.51%). Gimimo svoris: vidurkis 3597,87±496,37 g. Suskirsčius į intervalus:2500-3000g 11 vaikų (14,10%), 3000-3500g 24 vaikai (30.76%), 3500-4000g 18vaikų (23,07%), 4000-4500g 20 vaikų (25,64%), > 4500g 5 vaikai (6.41%). Bilirubinokoncentracija kraujyje pirmąją ligos dieną priklauso nuo gestacinio amžiaus(p=0,029). Statistiškai patikimų koreliacijų tarp kitų duomenų nepastebėta.Išvados: 1. Berniukai serga dažniau nei mergaitės. 2. Dažniau serga berniukai,gimę iš 1 pirmo nėštumo ir 1 gimdymo. 3. Dažniau serga mergaitės, gimusios iš 2nėštumo ir 2 gimdymo. 4. Dažniau serga vaikai, kai motinos amžius 31-35 metai.145

5. Dažniau serga vaikai, kurių gimimo svoris 3000-3500g. 6. Dažniau serga vaikai,gimę 39 sav. gestacinio amžiaus. 7. Bilirubino koncentracija pirmą ligos dieną didesnėtiems vaikams, kurių gestacinis amžius didesnis.Vaikų žarnyno infekcijas sukeliančių patogeninių bakterijųatsparumas antibiotikams146Darbo autorius(-iai): Sandra Beržanskytė (5 k.).Darbo vadovas(-ai): doc.Vaidotas Urbonas (Vaikų ligų klinika).Darbo tikslas: Išanalizuoti vaikų žarnyno infekcijas sukeliančių patogeniniųbakterijų atsparumo antibiotikams kitimą 2001-2011 m. VULSK Vaikų ligoninėjegydytiems vaikams.Darbo metodika: Išanalizuoti 2001-2011 m. VULSK mikrobiologijos laboratorijojeišaugintų teigiamų mikrobiologinių išmatų pasėlių su antibiotikogramomisduomenys. Mikrobiologijos laboratorijoje išauginus Salmonella enteritidis,Salmonella typhimurium, Salmonella infantis, Yersinia eneterocolitica ar patogeninęEscherichia coli, tirtas jų atsparumas ampicilinui, cefotoksimui, ceftazidimui,chloramfenikoliui, ciprofloksacinui ir trimetoprimui. Statistinė analizė atliktanaudojant MS EXEL 2010. Skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p≤0,05.Rezultatai: 2001-2011 m. gauti 2269 S.enteritidis teigiami išmatų pasėliai. DidžiausiasS.enteritidis atsparumas stebėtas ampicilinui (20,1%; n=454) ir trimetoprimui(15,1%; n=349). Palyginus 2001m. su 2006m. didėjo atsparumas ampicilinui(nuo 1,7% (n=2) iki 36% (n=134); p

2001m. Nuo 2009 m. stebėtas gana staigus atsparumo trimetoprimui padidėjimasnuo 7,1% (n=8) iki 19,8% (n=50), p

kiekis kraujyje: 1,66‰±0,68‰. 8) 47 atsitiktinai smalkėmis apsinuodijusių pacientų(amžius 56mėn. ±51mėn.), vidutinė COHb koncentracija yra 18,4%±10%.9)Atrasta priklausomybė atsitiktinių apsinuodijimų nuo mėnulio fazių: 124 pacientaiapsinuodijo per jaunatį, 143 per priešpilnį, 178 per pilnatį ir 143 per delčią.Daugiausia pasitaikė apsinuodijimų per pilnatį (p≤0,05).Išvados: 1)Daugiausiai apsinuodijimų yra 1-2metų amžiaus grupėje (vaikaidaugiausia atsitiktinai apsinuodija vos pradėję vaikščioti). Apsinuodijama medikamentais,o dažniausiai pasitaikanti medikamentų grupė yra benzodiazepinai. 2)Didžiausia statistiškai patikima tikimybė apsinuodyti smalkėmis yra žiemos mėnesiais,tačiau nemaža rizika ir vasarą. 3)Daugiausia atsitiktinių apsinuodijimųįvyksta per pilnatį, o mažiausiai per jaunatį.Vaikų tyčinių apsinuodijimų 2003 – 2010 metų analizėDarbo autorius(-iai): Kristina Mironaitė (5 k.).Darbo vadovas(-ai): lekt. dr. Odeta Kinčinienė (VU MF Vaikų ligų klinika).Darbo tikslas: Išanalizuoti ūminių tyčinių vaikų apsinuodijimų etiologiją irepidemiologiją. Įvertinti ūminių tyčinių vaikų apsinuodijimų: 1) dažnį; 2) priklausomybęnuo bendrų ekonominių veiksnių; 3) pasiskirstymą pagal vaikų lytį iramžiaus grupę; 4) priklausomybę nuo savaitės dienos; 5) priklausomybę nuo mėnuliofazės. 6) Įvertinti, kokiomis medžiagomis dažniausiai vaikai nuodijasi tyčia.Darbo metodika: Atliktas retrospektyvinis tyrimas VšĮ Vilniaus miesto klinikinėjeligoninėje. Išnagrinėta medicininė dokumentacija 1609 pacientų, kurie2003–2010 metais buvo hospitalizuoti Vaikų reanimacijos ir intensyviosios terapijosskyriuje dėl apsinuodijimo bet kokios kilmės medžiagomis (TLK T36-T65).Įtraukimo į tyrimą kriterijai: visi vaikai iki 18 metų amžiaus, hospitalizuoti dėlūminio tyčinio apsinuodijimo. Neįtraukimo į tyrimą kriterijai: 18 metų asmenysir vyresni; hospitalizuoti dėl ūminio atsitiktinio apsinuodijimo. Į galutinę analizęįtrauktas 1021 pacientas. Tyčiniai apsinuodijimai iškirti i dvi grupes – apsinuodijimussuicidiniu tikslu ir apsinuodijimus apsisvaiginimo tikslu – kuriųduomenys buvo lyginami tarpusavyje. Statistinė analizė atlikta naudojant MSExcel 2010 programą. Skirtumas laikytas statistiškai reikšmingu, kai p

tadienį, šeštadienį ir sekmadienį) (p0,05), o apsinuodijimųsuicidiniu tikslu – esant pilnačiai ir delčiai (p>0,05). 6)Suicidiniu tikslu nuodijamasi:medikamentais – 297 (95,5%), medikamentų ir alkoholio deriniu – 9 (2,9%)ir narkotikais – 5 (1,6%). O apsisvaiginimo tikslu nuodijamasi: alkoholiu – 594(83,7%), narkotikais – 56 (7,9%), medikamentais – 39 (5,5%), narkotikų ir alkoholioderiniu – 12 (1,7%) bei medikamentų ir alkoholio deriniu – 9(1,2%).Išvados: 1)Dažniau pasitaiko apsinuodijimai apsisvaiginimo tikslu. 2)Apsinuodijimųapsisvaiginimo tikslu padaugėja esant geresnėms ekonominėms sąlygoms.3)Suicidiniu tikslu dažniau nuodijasi mergaitės. 4)Apsisvaiginimo tiksludažniau nuodijasi berniukai. 5)Apsinuodijimų apsisvaiginimo tikslu padaugėjasavaitgalį. 6)Suicidiniu tikslu dažniausiai nuodijamasi medikamentais, o apsisvaiginimotikslu – alkoholiu. 7)Statistiškai patikima apsinuodijimų priklausomybėnuo mėnulio fazių kaitos neįrodyta.Periodinio karščiavimo sindromai LietuvojeDarbo autorius(-iai): Laura Maldarytė (5 k.), Asta Kasnauskytė (5 k.).Darbo vadovas(-ai): doc. Violeta Panavienė (VU MF Vaikų ligų klinika), doktorantėSkirmantė Rusonienė (VU MF Vaikų ligų klinika).Darbo tikslas: 1. Supažindinti Lietuvos šeimos gydytojus bei vaikų reumatologussu retomis autouždegiminėmis ligomis, kurios pasireiškia periodiniais karščiavimaisir padėti jiems kuo tiksliau diagnozuoti šias ligas. 2. Nustatyti GALIMĄSERGAMUMĄ šiomis ligomis Lietuvoje. 3. Suteikti informaciją tėvams apie šiasvarginančias vaiką ligas, surinkti informaciją apie jau diagnozuotus tokius sindromus,pateikti duomenis apie sergančiuosius autouždegiminėmis ligomis LietuvojeEuropos Autouždegiminių ligų registrui (Eurofever project).Darbo metodika: Anketinė apklausa: sukurta speciali anketa gydytojams,kuri patalpinta www.apklausa.lt ir išplatinta visiems Vilniaus PSPC gydytojams.Taip pat sukurtasinformacinis lankstinukas gydytojams,kuriame pateiktaglaustainformacijaapie periodinio karščiavimo sindromus, jų kliniką, diagnostiką irgydymą. Sukurta speciali anketa tėveliams, kurios pagalba siekiame išsiaiškintivaikųkarščiviamo ypatumus. Šie duomenys suvesti į SPSS16.0 programą,atliktaaprašomoji duomenų analizė.Rezultatai: Rinkti duomenys iš Vilniaus Sveikatos priežiūros Centrų ir klinikųapie jau diagnozuotus ar įtariamusperiodinio karščiavimosindromus paskutinių10 metų laikotarpyje. FMF buvo diagnozuoti 2-iems vaikams, PFAPA sindromasdiagnozuotas 1-am ir dar 2-iems vaikams įtariamas, HIDS -1-am vaikui, SAP-HOsindromas-2 vaikams. Anketinių apklausų duomenys: apklaustas 131 tėvelisVilniaus ir Pakruojo rajonuose. Atsakiusių tėvelių vaikų amžius buvonuo 2 iki 11metų (vidurkis 7,47). Dažniausiai vaikai karščiuoja 1 kartą per pusmetį (47,3%), irjų karščiavimo priežastis 71% yra nustatoma. Dažniausiai karščiavimo priežastį tėveliaisieja sugerklės skausmu (51,1%). Tik48,9% pasveikstavarojant antibiotikus.149

Nors periodinio (kas1-2 mėn.)karšiavimo epizodųneužfiksuota, tarp skirtingųkarščiavimų, kurie dažniausiai būnakas pusę metų, vaikai jaučiasi sveiki (82,4%).Išvados: Apie autouždegimines ligas (periodinio karščiavimo sindromus) Lietuvojeplačiau šnekėti pradėta prieš keletą metų. Kadangi tai genetinės ligos, iki tolkategoriškai manyta, kad šios ligos būdingos tik Viduržemio jūros regiono gyventojams.Tačiau retropsektyviai tiriant jau Lietuvoje diagnozuotų periodiniokarščiavimo sindromųligonių šeimos anamnezę, jokio genetinio ryšio su tuo regionunenustatyta. Taigi šiomis ligomis tikrai gali sirgti ir Lietuvos gyventojai, todėlmūsų siekis šviesti visuomenę ir gydytojus apie šias ligas yra pagrįstas. Vilniausgydytojų reakciją į anketą yra vangi, bet mes tikimės labai įdomių rezultatų, kuriepadės mums įvertinti galimą sergamumą šiomis ligomis Lietuvoje.Mūsų anketos,skirtos tėveliams, norimų rezultatųneatskleidė. Kadangi tai išties retos ligos, mesirtoliau pateiksime anketas vis didesniam skaičiui žmonių ir taip prisidėsime, skleidžiantinformaciją apie šias ligas.Lipoproteinų koncentracijos kraujyje įtaka vaikų padidėjusiamarteriniam kraujospūdžiui150Darbo autorius(-iai): Akvilė Šmigelskaitė (5 k.).Darbo vadovas(-ai): lekt. dr. Odeta Kinčinienė (VU MF Vaikų ligų klinika).Darbo tikslas: Ištirti cholesterolio frakcijų koncentracijų kraujyje ryšį su padidėjusiuvaikų arteriniu kraujospūdžiu (AKS).Uždaviniai: 1.Nustatyti vaikų, turinčiųhipertenziją, DTL ir MTL cholesterolio koncentracijas kraujyje. 2. Gautusduomenis palyginti su atitinkamais duomenimis vaikų, turinčių normalų AKS.3.Nustatyti, ar yra statistiškai patikimas ryšys tarp padidėjusio MTL cholesteroliobei sumažėjusio DTL cholesterolio koncentracijų kraujyje ir AKS. Hipotezė: vaikaiturintys dislipidemijos požymių kraujyje turi didesnę riziką susirgti arterinehipertenzija.Darbo metodika: Retrospektyviai išanalizuotos Všį VMKL VLK II v.l. skyriaus2006-2011m. 55 vaikų ligos istorijos. Vertinant AKS procentilių metodu,vaikai buvo suskirstyti į dvi grupes. I grupėje – 41(74,5%) vaikas, sergantis hipertenzija,II grupė (kontrolinė) – 14(25,5%) vaikų su normaliu kraujospūdžiu.Grupėse buvo lyginami MTL ir DTL cholesterolio rodikliai. Statistinė analizė atliktanaudojantis SPSS programa. Skirtumai apskaičiuoti Stjudento ir Chi – Squaretestais. Gauti rezultatai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p< 0,05.Rezultatai: Tirtų vaikų amžiaus vidurkis 15m (SD=2,524; Min=5; Max=17).Išanalizavus I grupės DTL cholesterolio vidutinė reikšmė – 1,3mmol/l (SD=0,33),o MTL cholesterolio – 2,67mmol/l (SD=0,57). II grupės DTL cholesterolio vidutinėreikšmė buvo 1,55mmol/l (SD=0,42), o MTL cholesterolio – 2,25mmol/l(SD=0,69). Apskaičiavus buvo gautas statistiškai patikimas lipoproteinų koncentracijoskraujyje skirtumas (DTL-p=0,034 ir MTL-p=0,029) tarp pacientų su padidėjusiuir normaliu kraujospūdžiu. Palyginus tiriamąsias grupes, I grupėje iš44 tiriamųjų 24 vaikams DTL ir 17 vaikų MTL buvo normalūs, o 17 vaikų – DTL

sumažėjęs ir 24 vaikams MTL padidėjęs. Kontrolinėje grupėje iš 14 tiriamųjų 10vaikų DTL ir 12 vaikų MTL buvo normalūs, o 4 vaikams DTL buvo sumažėjęsir 2 vaikams MTL buvo padidėjęs. Įvertinus buvo gauta statistiškai nereikšmingakraujospūdžio priklausomybė nuo DTL cholesterolio (p=0,391) ir statistiškaireikšminga kraujospūdžio priklausomybė nuo MTL cholesterolio (p=0,004).Išvados: 1. Vaikų, sergančių hipertenzija, DTL cholesterolio koncentracijakraujyje mažesnė, o MTL cholesterolio koncentracija kraujyje didesnė lyginant sunormalų AKS turinčių vaikų lipoproteinų koncentracijomis.2.Palyginus cholesteroliofrakcijų koncentracijas kraujyje, tarp tiriamų grupių buvo gautas statistiškaipatikimas skirtumas (p

sirgusių Mn (48,48 %) (p=0,478). Bakteriologiškai patvirtinta 30 IMI atvejų (41,67%). Iš jų klinikinius kriterijus atitiko 16 (53,33 %) pacientų. Bakteriologiškai nepatvirtinti42 (58,33 %) IMI atvejai, iš kurių klinikinius diagnostinius kriterijusatitiko 21 (50 %) pacientas.Išvados: 1. Mk serga jaunesni vaikai nei Mn, nors statistiškai patikimo skirtumonegauta. 2. Bakteriologiškai patvirtinta 41,7% IMI atvejų, dažniau patvirtinamaMn pasireiškianti IMI forma (54,6%). 3. Skirtingoms IMI formoms statistiškaireikšmingai labiau būdingi atitinkami klinikiniai kriterijai. 4. Palyginus klinikiniųdiagnostinių kriterijų pasireiškimą tarp bakteriologiškai patvirtintų ir nepatvirtintųligos atvejų, statistiškai patikimo skirtumo negauta (p=0,07). 5. Klinikiniaidiagnostiniai kriterijai yra svarbūs nustatant skirtingų IMI formų diagnozes.Kaip tėvai suvokia vaiko svorį apibūdinančius terminusDarbo autorius(-iai): Lina Petronytė (4 k.), Dovilė Pranytė (4 k.).Darbo vadovas(-ai): Doc. Vaidotas Urbonas (Vaikų ligų klinika).Darbo tikslas: įvertinti tėvų suvokimą apie svorio terminologiją, nustatyti terminus,kurie tėvams atrodo pageidautini, stigmatizuojantys, kaltinantys, motyvuojantysnumesti svorį, sužinoti, kaip tėvai elgtųsi po pokalbio su gydytoju apiejų vaiko svorį.Darbo metodika: Apklausti tėvai, kurie turi 2-18 metų amžiaus vaikus. Išdalinta700 anoniminių anketų. Į galutinę analizę įtrauktos 358 anketos. Nustatėmetėvų supratimą apie 10 bendrų terminų, apibūdinančių vaikų nutukimą (dideliskūno masės indeksas (KMI), problemos su svoriu, putlus, storas, stambaus sudėjimo,sunkus, viršsvoris, nutukęs, ypač nutukęs, nesveikas svoris). Tėvai 5 balų skaleįvertino terminus, kurie jiems atrodo labiausiai pageidautini, stigmatizuojantys,kaltinantys ir motyvuojantys numesti svorį.Tyrimo duomenys apdoroti naudojantisMicrosoft Excel ir SPSS 17.0 programomis.Rezultatai: Rezultatai: Iš 358 anketų, 53 buvo priskirtos tiriamajai grupei(tėvai, turintys nors vieną su viršsvoriu/nutukusį vaiką), 305 – kontrolinei (tėvai,kurių vaikai neturi problemų su svoriu). Labiausiai pageidautini terminaitiriamojoje grupėje: „didelis KMI“ (vidurkis-3,36±1.27), „problemos su svoriu“(vidurkis-3,08±1.11); o kontrolinėje: „didelis KMI“ (vidurkis-3.64±1.32), „viršsvoris“(vidurkis-3.15±1.20). Labiausiai nepageidautinus terminus abi grupės pasirinkotuos pačius: „ypač nutukęs“ (tiriamosios gr. vidurkis:1.26±0.65; kontrolinėsgr. vidurkis:1.61±1.05), „nesveikas svoris“ (tiriamosios gr. vidurkis:1.42±0.84;kontrolinės gr. vidurkis:1.70±1.10), „storas“ (tiriamosios gr. vidurkis:1.70± 1.07;kontrolinės gr. vidurkis:1.58±0.83). Labiausiai motyvuojantys mesti svorį terminaitiriamojoje grupėje: „problemos su svoriu” (vidurkis-3.25±1.14), „viršsvoris“(vidurkis-3.13±1.32), „ypač nutukęs“ (vidurkis-3.13±1.65); kontrolinėjegrupėje: „viršsvoris“(vidurkis-3.71±1.14), „ypač nutukęs“(vidurkis-3.52±1.56),„nutukęs“(vidurkis-3.50±1.42). Nemotyvuojantys numesti svorį terminai tiriamojojegrupėje: „sunkus“ (vidurkis-2.32±1.14), „putlus“ (vidurkis-2.45±1.03),152

„stambaus sudėjimo“(vidurkis-2.59±1.12), „storas“(vidurkis-2.59±1.28); o kontrolinėjegrupėje: „sunkus“ (vidurkis-2.31±1.07), „putlus“ (vidurkis-2.44±1.17),„stambaus sudėjimo“ (vidurkis-2.45±1.08). Labiausiai stigmatizuojantys terminaitiriamojoje ir kontrolinėje grupėje sutapo: „nesveikas svoris“ (tiriamosiosgr.vidurkis:4.04±1.14; kontrolinės gr. vidurkis:3.98±1.29) „ypač nutukęs“ (tiriamosiosgr. vidurkis:4.00±1.24; kontrolinės gr. vidurkis:4.12±1.24), „nutukęs“ (tiriamosiosgr. vidurkis:3.83±1.10; kontrolinės gr. vidurkis:3.81±1.26). Labiausiaikaltinantis terminai tiriamojoje ir kontrolinėje grupėje irgi sutapo: „ypač nutukęs“(tiriamosios gr. vidurkis:4.41±1.08; kontrolinės gr. vidurkis:4.46±1.01), „nesveikassvoris“ (tiriamosios gr. vidurkis:4.34±1.20; kontrolinės gr. vidurkis:4.26±1.07),„nutukęs“ (tiriamosios gr.vidurkis:4.00±1.13; kontrolinės gr. vidurkis:4.04±1.09).Po pokalbio su gydytoju apie savo vaiko svorį, daugiausiai tėvų pasakė, kad klaustųgydytojo patarimo (tiriamojoje grupėje-56,6%, kontrolinėje gr.-53,1%), skatintųvaiką numesti svorį (tiriamojoje gr.-24,5%, kontrolinėje gr.-23,9%).Išvados: 1. Tiriamojoje ir kontrolinėje grupėje tėvų labiausiai pageidaujamasterminas apibūdinantis svorį – „didelis KMI“. 2. Labiausiai stigmatizuojantys irkaltinantys terminai abiejose grupėse – ypač nutukęs“, „nesveikas svoris“, „nutukęs“.3.Tėvai dažniau klaustų gydytojo patarimo nei patys skatintų vaiką numestisvorį.Tėvų suvokimas apie vaikų nutukimo profilaktiką ir gydymąDarbo autorius(-iai): Lina Petronytė (4 k.), Dovilė Pranytė (4 k.).Darbo vadovas(-ai): Doc. Vaidotas Urbonas (Vaikų ligų klinika).Darbo tikslas: įvertinti tėvų suvokimą apie veiksnius, galinčius turėti įtakosnutukimo profilaktikai ir gydymui.Darbo metodika: išdalinta 700 anoniminių anketų. Į galutinę analizę įtrauktos389 anketos. Anketoje buvo pateikti 8 klausimai apie veiksnius įtakojančiusnutukimo atsiradimą ir jo gydymą. Atrankos kriterijus – tėvai, kurie turi 2-18metų vaikus.Rezultatai: Apklausoje dalyvavo 389 tėvai: 64(16,5%) vyrai (V) ir 325(83,6%)moterys (M). Iš jų 60(15,4%) tėvų, turėjo nors vieną nutukusį vaiką (1gr.), o329(84,6%) tėvų vaikai buvo normalaus svorio (2gr.). Lyginant anketos klausimųatsakymus pagal lytį nustatyta: svarbiausi svorio mažinimo metodai: mityba(M-44,3%;V-50%), fizinis aktyvumas (M-35,1%;V-31,3%), šeimos gyvensenospokyčiai (M-20,3%;V-10,9%). Į klausimą kas labiausiai turi įtakos svoriui moterysir vyrai atsakė skirtingai: riebalai (M-40%;V-42,2%), angliavandeniai (M-38,8%;V-18,8%), baltymai (M-2,8%;V-7,8%). Lyginant anketos klausimų atsakymustarp 1 ir 2 grupių nustatyta: 1 grupėje mitybą, kaip svorio mažinimo metodą,pasirinko 32(53,3%), fizinį aktyvumą 24(40%), šeimos gyvenseną 10(16,7%). 2grupėje mitybą pažymėjo 144(43,8%), fizinį aktyvumą-110(33,4%), šeimos gyvenseną-63(19,2%).Atsakant į klausimą kas labiausiai įtakoja svorį nustatyta,kad 1gr. riebalai-48,3%, o 2gr.- 39%, angliavandeniai 1gr.-31,7%,o 2gr.-36,2%,153

ir baltymai 1gr-1,7%, 2gr-4%. Nagrinėjant atsakymus pagal amžių nustatyta,kad 18-30m. amžiaus tėvai manė, kad labiausiai svorį didina: riebalai-40,7%,angliavandeniai–39,5%, baltymai-1,2%; 31-49m. amžiaus tėvai: riebalai- 40,2%,angliavandeniai-35,1%, baltymai-3,8%; ≥50m.amžiaus tėvai: riebalai-41,2%, angliavandeniai-23,5%,baltymai-11,8%. 18-30m. amžiaus tėvai svarbiausius svoriomažinimo metodus nurodė: mityba-50,6%, fizinis aktyvumas-40,7%, šeimos gyvensena-17,3%;≥50m.: mityba-29,4%, fizinis aktyvumas-29,4%, šeimos gyvensena-5,9%.Ar sutiktų laikytis naujo mitybos rėžimo kartu su vaiku teigiamai atsakė42(65,6%) vyrai ir 203(62,5%) moterys, tačiau 15(23,4%) vyrų ir 40(12,3%)moterų nesutiktų. Dalis apklaustųjų atsakė, kad verstų laikytis dietos visą šeimą:82(25,3%) moterys ir 7(10,9%) vyrai. Kad yra efektyvių vaistų nuo nutukimo pažymėjo9(14,1% ) vyrai ir 36(11,1%) moterys. Kad yra, maisto papildų, kurie gydonutukimą manė 9(14,1%) vyrai ir 34(10,5%) moterys.Išvados: 1) Moterys ir vyrai bei 1 ir 2 grupių tėvai vienodai atsakė, kad svarbiausiassvorio mažinimo metodas – mityba, po to fizinis aktyvumas ir šeimosgyvensenos pokyčiai.2) Moterys du kartus dažniau nei vyrai mano, kad angliavandeniųpoveikis svoriui didesnis.3) Vyresnio amžiaus tėvai menkiau vertina mitybosir fizinio aktyvumo poveikį svoriui.4) Didžioji dalis moterų ir vyrų manė, kadnėra efektyvių vaistų ir maisto papildų nuo nutukimoNutukusių paauglių biocheminių lipidų apykaitos rodiklių ypatumaiDarbo autorius(-iai): Karina Alsytė (5 k.), Areta Birbalaitė (5 k.).Darbo vadovas(-ai): lekt. dr. Robertas Kemežys (VU MF Vaikų ligų klinika).Darbo tikslas: Šio tyrimo tikslas nustatyti dislipidemijos dažnį ir lipidų apykaitosrodiklių ypatumus tarp ypač nutukusių paauglių, atsižvelgiant į amžių ir lytį.Darbo metodika: Atliktas retrospektyvinis tyrimas tretinio lygio VULSK filialoVaikų ligoninės Pediatrijos skyriuje. Išnagrinėti 50 paauglių, kurie 2006-2011metais vaikų endokrinologo hospitalizuoti dėl ryškaus nutukimo (kūno masėsindekso standartinio nuokrypio reikšmė (KMI SDS) >2,5) ir kuriems buvo atliktibiocheminiai lipidų apykaitos tyrimai, duomenys. Vertinta: lytis, amžius, ūgis,kūno masė, lipidų (bendro cholesterolio, mažo tankio lipoproteinų cholesterolio(MTL), didelio tankio lipoproteinų cholesterolio (DTL), trigliceridų (TG)) koncentracijoskraujo serume. Duomenys apdoroti Growth Analyser, SPSS 17.0 irMicrosoft Excel 2007 programomis. Duomenų skirtumas statistiškai reikšmingas,kai p0.05). Berniukų KMISDS vidurkis buvo 11,2±4,1, o mergaičių 7,7±2,1, todėl berniukai pagal šį auksologinįparametrą šiek tiek labiau nutukę (p=0,00062). Išanalizavus duomenis,nustatyta, jog dislipidemijos dažnis tarp ypač nutukusių berniukų yra 70 %, omergaičių – 46 %. Įvertinus biocheminius lipidų apykaitos rodiklius, paaiškėjo,154

jog berniukų ir mergaičių lipidų koncentracijos kraujyje statistiškai reikšmingainesiskyrė (p>0,05). Nutukusių berniukų bendro cholesterolio vidutinė koncentracijakraujo serume buvo 4,6 mmol/l±0,9, MTL – 3,1 mmol/l±0,8, DTL – 1,1mmol/l±0,3, TG –1,6 mmol/l±0,8. Mergaičių bendro cholesterolio koncentracijoskraujo serume vidurkis 4,7 mmol/l±0,9, MTL – 2,9 mmol/l±0,6, DTL – 1,2 mmol/l±0,2, TG – 1,4 mmol/l±0,6. Nustatyta atvirkštinė priklausomybė tarp berniukųKMI SDS bei DTL koncentracijos kraujo serume (r=-0,464; p=0,034). Nustatytatiesioginė priklausomybė tarp mergaičių KMI SDS bei TAG koncentracijos kraujoserume (r=0,486; p=0,019). Kitų lipidų apykaitos rodiklių priklausomybės nuoKMI SDS nenustatyta arba ji buvo statistiškai nereikšminga.Išvados: 1. Didelei daliai ryškiai nutukusių paaugliųnustatyta dislipidemija(70% berniukų ir 46% mergaičių). 2. Berniukams su ryškiu nutukimu rastareikšmingaatvirkštinė priklausomybė tarp KMI SDS ir DTL cholesterolio koncentracijos.3. Ryškiai nutukusioms mergaitėms nustatyta tiesioginė priklausomybė tarpKMI SDS ir TAG koncentracijos.Giliai neišnešiotų naujagimių ankstyvojo periodo būklėsDarbo autorius(-iai): Monika Želvytė (4 k.).Darbo vadovas(-ai): lekt. Ramunė Vankevičienė (VU MF vaikų ligų klinika).Darbo tikslas: Įvertinti giliai neišnešiotų naujagimių, gimusių 2010 m., sveikatosbūklę ankstyvuoju periodu.Darbo metodika: Atlikta retrospektyvinė giliai neišnešiotų naujagimių, gimusių2010 m. iki 30 nėštumo savaitės, ligos istorijų analizė. Tirti 59 naujagimiai (išjų 19 dvynių ir trynukai), hospitalizuoti Vaikų ligoninės neišnešiotų naujagimiųskyriuje. Registruotos visos naujagimių patologinės būklės, skirstant pagal organųsistemas ir išskirtos dažniausios. Nagrinėtas patologijos dažnis pagal naujagimiųgestacinį amžių.Rezultatai: Iškart po gimimo gaivinimas taikytas 59 naujagimiams (100%).45 (76,3%) taikyta DPV, 14 (23,3%) – CPAP terapija. Kvėpavimo sutrikimų sindromas(KSS) buvo 53 (89,8%), kvėpavimo nepakankamumas – 48 naujagimiams(81,4%). Rentgenologiškai nustatyta pneumopatija – 43 (72,9%), įgimta pneumonija– 38 (64,4%) naujagimiams. 22-26 gestacijos savaičių naujagimių pagrindinėpatologinė būklė – KSS (83,3% naujagimių), 28–30 gestacijos savaičių – KSS –43/47 naujagimių (91,5%) ir pneumopatija – 40/47 naujagimių (85,1%). Visiemsnaujagimiams buvo nervų sistemos sutrikimų: fiziologiniai refleksai netirti dėl itinsunkios būklės – 15 naujagimių (25,42%), vangūs refleksai – 41 (69,5%), sumažėjęsraumenų tonusas – 19 (32,2%). Neurosonoskopiškai rasta: padidėjęs periventrikulinisparenchimos echogeniškumas – 12 naujagimių (20,3%), intraskilvelinėskraujosrūvos – 38 naujagimiams (64,4%), perinatalinė hipoksinė encefalopatija– 31 (52,5%), perinatalinė hipoksija – 16 (27,1%) naujagimių, CNS sudirginimosindromas – 24 (40,7%), CNS slopinimo sindromas – 28 naujagimiams (47,5%).Neišnešiotų naujagimių retinopatija diagnozuota 38 naujagimiams (64,4%), klau-155

sos skryningas buvo abipus neigiamas 5 naujagimiams (8,5%), vienpusiškai neigiamas– 4 naujagimiams (6,8%).Išvados: 1. Visi neišnešioti naujagimiai (iki 30 nėštumo savaitės) gimsta sunkiosbūklės. 2. Visiems naujagimiams iškart po gimimo taikytas gaivinimas. 3.Dažniausiai būna kvėpavimo ir nervų sistemų patologiniai sutrikimai.Vaikų reaktyvių ir nepatikslintų artritų bei sąnarių skausmųretrospektyvinė analizė.156Darbo autorius(-iai): Diana Cvilik (5 k.), Kristina Jankauskaite (5 k.).Darbo vadovas(-ai): doc. Violeta Panavienė (VU MF Vaikų ligų klinika), doktorantėSkirmantė Rusonienė (VU MF Vaikų ligų klinika).Darbo tikslas: 1. Remiantis archyvo duomenimis nustatyti dažniausiasvaikų,gydytų Vaikų Ligoninės VšĮ Vilniaus Universiteto ligoninės Santariškių klinikųfilialo pediatrijos skyriuje,reaktyvių artritų priežastis,jų tolimesnę eigą,išeitis.2. Palyginti artritų struktūros pokyčius kiekvienais metais (2008-2011m.).Darbo metodika: Išanalizuotos 2008-2011m. Vaikų Ligoninės VšĮ VU ligoninėsSantariškių klinikų filialo pediatrijos skyriuje gydytų 275 ligonių,kuriems buvodiagnozuoti reaktyvūs ir nepatikslinti artritai,artralgijos bei ūmūs artritai,ligos istorijos.Duomenyssuvesti į SPSS 16.0 programą,atlikta aprašomoji duomenų analizė.Rezultatai: 2008-2011m. į Vaikų Ligoninės VšĮ VU ligoninės Santariškių klinikųfilialą pediatrijos skyrių buvo paguldyta 275 vaikai su preliminariomis reaktyviųir nepatikslintų artritų,artralgijų,ūmių artritų diagnozėmis. 2008m. paguldyti87 vaikai,kurių amžiaus vidurkis buvo 10,72±4,9 (p

eaktyviais artritais, nors nepatikslintų artritų,sąnarių skausmų skaičius nekinta,oūmių artritų padaugėjo. Be to, visai išnyko streptokokinių reaktyvių artritų. Taigalėtų lemti ambulatorinės tarnybos racionalus streptokokinės kilmės faringitųgydymas,arba sunkesnė ekonominė Lietuvos ligoninių padėtis diagnostikos srityje.Pasaulyje1-oje vietoje pagal reaktyvių artritų priežastis yra viršutinių kvėpavimotakų infekcijos,o pas mus pirmauja enterogeniniai sukėlėjai (dažniausiassalmonella). Nestebina atokios reaktyvių ir nepatikslintų artritų išeitys, t.y jų diferenciacijaį JIA, būtent į artritą su entezitu. Suaugusių reumatologijoje šios ligosturi bendrą pavadinimą – spondiloartropatijos. Taip pat analizuojant duomenissupratome,kad norint gauti išsamius duomenis apie reaktyvių artritų priežastis irišeitis, ateityje būtinai išanalizuosime ambulatorinių ligonių ligos istorijas.Šiuolaikinis požiūris į naujagimių hiperbilirubinemijosdiagnostiką ir gydymąDarbo autorius(-iai): Vita Gapšytė (5 k.), Miglė Gudynaitė (5 k.).Darbo vadovas(-ai): Prof. dr. Nijolė Drazdienė (VU MF Vaikų ligų klinika).Darbo tikslas: Įvertinti naujagimių hiperbilirubinemijos diagnostikos ir gydymopagrįstumą, vadovaujantis Amerikos pediatrų akademijos (APA) gairėmis(2004, 2009 m.).Darbo metodika: Retrospektyvinis tyrimas atliktas 2011 09-2012 03 VšĮVilniaus miesto klinikinėje ligoninėje (tretinis lygis). Atsitiktinės atrankos būduatrinkti ≥ 35 sav. gestacinio amžiaus naujagimiai, kuriems diagnozuota hiperbilirubinemija.Pagal iš anksto sudarytą klausimyną, vertinti hiperbilirubinemijosrizikos veiksniai, tirta motinų ir naujagimių kraujo grupės, Rh, tiesioginis Kumbsomėginys, bilirubino kiekio kraujo serume poslinkiai. Hiperbilirubinemijos gydymopagrįstumas įvertintas kontrolinėmis APA gairių normogramomis. Į tyrimąįtraukti 95 naujagimiai, atsižvelgiant į hiperbilirubinemijos rizikos veiksnius, sudarytostrys (mažos, vidutinės ir didelės rizikos) grupės. Tyrimo duomenys apdorotispss 20 programa.Rezultatai: Hemolizinė naujagimių liga diagnozuota 27 (28,4%) naujagimiams:dėl Rh netapatumo 2 (7,4%), dėl AB0 antigenų netapatumo 25 (92,5%).Motinos ir naujagimio AB0 kraujo grupių netapatumas 15 atvejų nepasireiškė hemolize.Kraujo grupės nebuvo nustatytos 14,7% naujagimių. Hiperbilirubinemijospriežastimi 7 naujagimiams buvo kiti veiksniai: kefalohematoma 5, petechijos 2.Hiperbilirubinemijos priežastis nebuvo patvirtinta 61 (64,2%) vaikui. Kartotinionėštumo atveju naujagimių hiperbilirubinemija buvo ryškesnė nei naujagimių, gimusiųiš pirmojo nėštumo (p

apija netaikyta 35 naujagimiams, nors 16% atvejų buvo fototerapijos indikacijų.Dviems naujagimiams hiperbilirubinemija viršijo kritines bilirubino ribas, buvoindikacijų taikyti pakeičiamąjį kraujo perpylimą, šiems naujagimiams buvo tęstafototerapija, bet nebuvo atliktas pakeičiamasis kraujo perpylimas.Išvados: Siekiant išsiaiškinti hiperbilirubinemijos priežastį, motinos ir naujagimiokraujo grupė ir Rh nustatoma ne visais atvejais, todėl dalies naujagimiųhiperbilirubinemijos priežastis lieka neaiški. Gydant naujagimių hiperbilirubinemiją,vadovaujamasi APA gairėmis, tačiau gydymas fototerapija ne visada atitinkanurodytas rekomendacijas.Uždegiminės polineuropatijos vaikų amžiuje.Darbo autorius(-iai): Ernestas Viršilas (4 k.).Darbo vadovas(-ai): med. dr. Jurgita Grikinienė (VU MF Vaikų ligų klinika).Darbo tikslas: Išanalizuoti uždegimininių polineuropatijų (UP) ypatumusvaikų amžiuje Vilniaus Universitetinėje Santariškių klinikų vaikų ligoninės filiale(VL VUSK) 2001-2011m.Darbo metodika: Retrospektyvinė vaikų, sirgusių UP, gydytų tretinio lygioVL VUSK 2001-2011m. analizė. Įtrauktas 21 asmuo, tirti UP lydintys simptomai,prieš susirgimą buvusios infekcijos, pacientams atlikti radiologiniai ir serologiniaityrimai, skiriamas gydymas.Rezultatai: N-21 (19 – Guillain-Barre sindromas 2 – Millerio-Fisherio sindromas),amžius nuo 2 iki 15,5 metų, vidurkis~8,1 m.Klinika: skausminis sindromaspasireiškė 16 (76,19%); silpnumas-15 (71.42%); refleksai kojose išnyko-14(66,66%); rankose-5 (23,80%); dirbtinės plaučių ventiliacijos prireikė-2 (9,52%).Anamnezėje iki susirgimo infekcijos simptomai buvo 13 (61,90%); iš jų ūmi virusinėrespiratorinė infekcija (UVRI) – 7 (53,84%); Žarnyno infekcijos – 4 (30,76%);Faringotonzilitai – 2 (15,38%). Tyrimai: Serologiniai tyrimai daryti 12 (57,14%);dėl B.Burgdorferi infekcijos tirti 11 (52,38%), teigiamų–0; erkinio encefalito–5(23,80%), teigiamų–0; dėl enterovirusų–3 (14,28%), teigiamų–0; Herpes simplex–2(9,52%), teigiamų–0; Citomegaloviruso–2 (9,52%), teigiamų–1. Galvosradiologiniai tyrimai tyrimai atlikti 13 (61,90%); iš jų galvos kompiuterinė tomograma(KT) – 9 (69,23%); magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – 4 (30,76%),stuburino radiologinis tyrimas atliktas 10 (47,61%); iš jų KT – 4 (40%), MRT–6(60%). Elektroneuromiografija (ENMG) atlikta 9 (42,85%)–pokyčių rasta visiemstirtiems pacientams; iš jų mielinopatijų–6 (66,67%); aksonopatijų–2 (22,22%);mišrus pažeidimas–1 (11,11%). Likvoro punkcija (LP) atlikta–8 (38,09%); baltymokiekis svyravo 0,324-2,195g/L; vidurkis–1,072g/L. Gydymas: 17 pacientų skirtigliukokortikoidai (GK)-80,95%; GK su Intraveniniu Imunoglobulinu (IvIg) ir/arpakaitine plazmos terapija (PPT) –11 (52,38%); PPT–5 (23,80%); IvIg-4 (19,04%);PPT su IvIg – 2 (9,52%).Išvados: GBS – retas vaikų susirgimas (21atv/10metų), kurio pagrindiniaisimptomai yra skausmas-76,19%; silpnumas-71,42% ir refleksų kojose išnyki-158

mas-66,66%. Liga diagnozuojama remiantis LP (atlikta 38,09%) ir ENMG (atlikta42,85%). 2001-2011m. dažniausiai skiriamas gydymas buvo GK-86%, PPT skirta –23,80%, IvIg – efektyviausia gydymo priemonė, vaikams skiriamas retai – 19,04%.Rolando epilepsija sergančių vaikų mokymosi sunkumų ankstyvosdiagnostikos svarba ir įtaka ligos prognozeiDarbo autorius(-iai): Vilius Rutkauskas (5 k.).Darbo vadovas(-ai): gyd. Rūta Samaitienė (Vilniaus universiteto ligoninėsSantariškių klinikų Vaikų ligoninė).Darbo tikslas: Nustatyti mokymosi sunkumų paplitimą tarp Rolando epilepsija(RE) sergančių vaikų, įvertiniti jų įtaką RE eigos prognozei.Darbo metodika: Atliktas retrospektyvinis tyrimas. Išnagrinėti 108 vaikų,2008-2010 m. gydytų Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Vaikųligoninėje dėl Rolando epilepsijos, ligos istorijų duomenys. Surinkti duomenysapie EEG tyrimo rezultatus, ligos klinikinius simptomus, ligos pradžios amžių,mokymosi ir elgesio problemas, skirtą gydymą, priepuolių dažnį.Nagrinėta, kokieatipinės RE eigos bruožai turi ryšį su vaikų, sergančių RE mokymosi problemomis.Duomenys apdoroti SPSS 17.0 programa.Rezultatai: Išnagrinėti 64 (59,3 proc.) berniukų ir 44 (40,7 proc.) mergaičiųligos istorijų duomenys. Kliniškai atipiniai RE priepuoliai pasitaikydavo 34,3proc. tiriamųjų. Gydymas antruoju priešepilepsiniu vaistu ar politerapija taikyta16,7 proc. vaikų. Mokymosi ar elgesio problemų turėjo, atitinkamai, 23,1proc.ir 13,9 proc. sergančiųjų RE. 16,7 proc. tiriamųjų priepuoliai prasidėjo ankstyvameamžiuje (

Ar įsijautrinimas įkvepiamiems alergenams priklausogimimo laiko?Darbo autorius(-iai): Loreta Ercė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): Doc. dr. Odilija Rudzevičienė (VU Vaikų ligų klinika).Darbo tikslas: Išanalizuoti ryšį tarp vaiko gimimo mėnesio ir įsijautrinimoįkvepiamiems alergenams vaikams, sergantiems alerginiu rinitu.Darbo metodika: Vaikų ligoninės Vilniaus universiteto ligoninės Santariškiųklinikų filialo konsultacinėje poliklinikoje atlikta retrospektyvinė ambulatoriniųkortelių analizė.Iš 2662 vaikų, kurie 2010 metais buvo konsultuoti gydytojo alergologodėl alerginio rinito, atsitiktine tvarka atrinktos 360 vaikų ambulatorinėskortelės. Vaikų amžius 1-16 metų (vidurkis 6,84±4,06). Rinkti šie duomenys:vaiko lytis, gimimo data, diagnozė, šeiminė alerginė anamnezė. Nagrinėtas odosdūrio mėginiais nustatytas įsijautrinimas beržinių (beržui, lazdynui, alksniui)mišiniui ir vėlyviesiems medžiams, žolių žiedadulkėms, pelėsiniams grybeliams,namų dulkių erkėms, katės epiteliui, šuns plaukams. Duomenys apdoroti SPSS19.0 programa. Duomenims pateikti naudota procentinė išraiška, kokybiniamsduomenims grupėse palyginti naudotas x²; duomenys laikyti statistiškai patikimais,kai p

Vaikų hipertrofinės kardiomiopatijos (HKMP) klinikiniai irdemografiniai duomenysDarbo autorius(-iai): Loriana Kilaitė (4 k.).Darbo vadovas(-ai): gyd. Vilija Černiauskienė (Vaikų ligoninė, VULSK filialas).Darbo tikslas: išanalizuoti vaikų sergančių HKMP demografinius duomenis,klinikinius ligos požymius ir instrumentinių tyrimų duomenis.Darbo metodika: atliktas retrospektyvinis tyrimas Vaikų ligoninėje, VULSKfiliale. Tyrimo metu atrinkta ir išanalizuota 11 vaikų ligos istorijos, kuriems 2000-2012 buvo diagnuozota HKMP. Tirta: amžius, diagnozės nustatymo laikas, lytis,šeiminė anamnezė, lydinti patologija, ūgis, svoris, klinikiniai ligos požymiai, EKGbei echokardioskopijos tyrimų duomenys. Duomenys apdoroti SPSS 17.0 programa.Rezultatai: 2000-2012 Vaikų ligoninėje gydyta 11 vaikų, sergančių HKMP: 5(45%) mergaitės, 6 (55%) berniukai. Amžiaus vidurkis diagnozės nustatymo metubuvo 5,2± 5 metų, 7/11 diagnozuota pirmaisiais gyvenimo metais. Šeiminę HKMPanamnezę turėjo 3 (27,3%). Du iš jų turėjo po 1 sergantį pirmos eilės giminaitį,vienas – > 2. Lydinčias širdies ligas turėjo 3 (27,3%). 2-iem (18,2%) diagnozuotospaveldimos medžiagų apykaitos ligos. Vertinant vaikų augimą pagal dvimates(masės priklausomybės nuo ūgio ir lyties) diagramas 4 (36%) buvo žemiau 3 procentilės.Kliniškailiga pasireiškė: krūtinės skausmais – 3 (27%), alpimais – 1 (9%),presinkope – 1 (9%), dusuliu – 5 (45,5%), greitu nuovargiu – 7 (63,6%). Visiemsbuvo išklausomas sistolinis ūžesys, 3 (27,3 %) jautė raumenų silpnumą, 6 (54,5%)buvo matoma lūpų cianozė, 1 (9,1%) smarkiau prakaitavo, 3 (27,3 %) skundėsiblogu apetitu. 4 (36,4%) buvo diagnozuotas širdies nepakankamumas (II NYHAfunkcinė klasė), 4 išmatuotas padidėjęs sAKS, 5 – padidėjęs dAKS.8 (72,7%) rastipakitimai EKG: KSH požymiai rasti 8 (72,7%), neigiami T danteliai V2-6 derivacijose– 3 (27,3%), tachikardija – 3 (27,3%), aritmija – 1 (9,1%).7 (63,7%) buvorasti pakitimai širdies echoskopijos metu: KS diastolinė disfunkcija rasta 1 (9,1%), regurgitacija per MV- 2 (22,2%), per TBV – 3 (27,3 %), per AoV – 2 (22,2%).Vidutinis TSP storis buvo 11±3 mm, KSUS storis 13,9±2,6mm (10-18mm). VidutinėKS IF buvo 60,56±19,3 %.Išvados: Tarp VULSK Vaikų ligoninėje gydytų ligonių HKM buvo retai diagnozuojamaliga, dažniau diagnozuota pirmaisiais gyvenimo metais. Sergamumasnepriklausė nuo ligonių lyties, (berniukų ir mergaičių santykis 1:1). Dažniausi aptiktiklinikiniai požymiai buvo greitas nuovargis, dusulys, blogas apetitas, širdiesnepakankamumas, padidėjęs AKS. Būdingi EKG pokyčiai buvo KSH ir neigiamiT danteliai V2-6 derivacijose. Būdingi echokardiografiniai požymiai: TSP ir KSUShipertrofija bei vožtuvų nesandarumas.161

Neurologijos skyriuje besigydančių vaikųtėvų žinios apie epilepsijąDarbo autorius(-iai): Skaistė Akinytė-Žalienė (5 k.).Darbo vadovas(-ai): lekt. dr. Jurgita Grikinienė (VU MF Vaikų ligų klinika).Darbo tikslas: Ištirti tėvų problemas, auginant epilepsija sergančius vaikus,palyginti žinias ir požiūrį į epilepsiją su tėvų, kurių vaikai neserga epilepsija, betturi kitų neurologinių problemų.Darbo metodika: VšĮ VUVL neurologijos skyriuje ir VšĮ VUVL filiale Vaikoraidos centre atlikta anoniminė anketinė apklausa. Apklausti 80 vaikų, turinčiųįvairių neurologių problemų, tėvai. Tyrimo duomenys apdoroti naudojantis MicrosoftExcel ir SPSS 17.0 programomis.Rezultatai: Apklausoje dalyvavusių žmonių amžius buvo 33,91±7,57. Tyrimedalyvavo 7 (8,75%) vyrai ir 73 (91,25%) moterų. 80 anketų buvo suskirstytos į dvigrupes: I-tėvai, kurių vaikai sirgo epilepsija(38), II-tėvai, kurių vaikai nesirgo epilepsija,bet turėjo kitokių neurologinių problemų (42). 31,58% I grupės apklaustųjųnežino, kokius priepuolius patiria jų vaikai. Pirmos grupės dažniau (

Visuomenės žinios ir požiūris į epilepsija sergančius vaikusDarbo autorius(-iai): Skaistė Akinytė-Žalienė (5 k.).Darbo vadovas(-ai): lekt. dr. Jurgita Grikinienė (VU MF Vaikų ligų klinika).Darbo tikslas: Ištirti visuomenės požiūrį į vaikus, sergančius epilepsija, ir palygintisu kitų šalių duomenimis.Darbo metodika: Skirtingose darbo įstaigose buvo atlikta anoniminė anketinėapklausa. Iš viso apklausoje dalyvavo 107 asmenys, turintys skirtingą išsilavinimolygį. Tyrimo rezultatai palyginti su kitų šalių panašių tyrimų rezultatais.Duomenys apdoroti naudojantis Microsoft Excel ir SPSS 17.0 programomis.Rezultatai: Anketinėje apklausoje dalyvavo 30 (28,04%) vyrų ir 77 (71,96%)moterys. Nurodytas anketą pildžiusių asmenų amžius buvo 32,97±8,44. 77(71,96%) apklaustieji turėjo aukštąjį išsilavinimą. 103 (96,26%) apklaustųjų teigėžinantys ligą kaip epilepsija. 91(85,05%) anketą užpildęs asmuo teigė nemanantis,kad epilepsija yra viena iš beprotystės rūšių, 102 (95,33%)-manė, kad epilepsijasergantis vaikas gali būti toks pat protingas, kaip vaikas, nesergantis šia liga.Informacijos apie epilepsiją apklaustiesiems suteikia: pažįstami ir artimi žmonės(43,92%), internetas (32,71%) televizija (29,90%), knygos, žurnalai ir laikraščiai(29,90%),medicinos įstaigų darbuotojai(15,90%). Nurodomi epilepsiją sukeliantysveiksniai yra: galvos trauma (60,74%), įgimtas galvos smegenų sutrikimas(57,94%), paveldimumas (55,14%), gyvenimo eigoje atsiradęs galvos smegenų pažeidimas(52,33%), smegenų auglys (46,73%), nežinoma priežastis(34,58%). Lyginantsu tyrimais darytais kitose šalyse, šiame tyrime dalyvavę apklaustieji dažniaunurodė, kad epilepsija yra paveldima liga (p

lyginant su panašių tyrimų, atliktų kitose šalyse, duomenimis.Sergamumas įgimta biliarine atrezija Lietuvoje 1980 – 2011 m.Darbo autorius(-iai): Milda Sapkauskaitė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): doc. dr. Vaidotas Urbonas (VU MF Vaikų ligų klinika).Darbo tikslas: Nustatyti sergamumą įgimta biliarine atrezija (BA) 1980 –2011m. ir išanalizuoti ligonių, gydytų VUVL 2000 – 2011 metais, ligos istorijas.Darbo metodika: Atlikta retrospektyvinė 1980 – 2011 m. VUVL besigydžiusiųvaikų, kuriems diagnozuota įgimta biliarinė atrezija, medicininių dokumentųanalizė. Detaliau išnagrinėtos BA sirgusių 2000 – 2011 m. ligos istorijos (n=21).Pacientai suskirstyti į dvi grupes: 1 – kuriems BA nustatyta 2000 – 2005 metais(n=12); 2 – kuriems BA nustatyta 2006 – 2011 metais (n=9). Duomenys statistiškaiapdoroti SPSS 20 statistiniu paketu. Skirtumas laikytas statistiškai patikimu,kai p

Dažniausi infekcijų sukėlėjai vaikų intensyviosios terapijos skyriujeDarbo autorius(-iai): Emilija Markuškytė (3 k.).Darbo tikslas: Išanalizuoti mikroorganizmų paplitimą vaikų intensyviosiosterapijos skyriuje ir čia gydytų sepsių sukėlėjus.Darbo metodika: Išanalizuoti Vaikų ligoninės mikrobiologijos laboratorijosduomenys apie VITS 2010-2011m. dažniausiai įvairiose terpėse išaugintus mikroorganizmusir jų jautrumą antibiotikams: 2010m. išaugintos 346 kultūros ir2011m. – 280 kultūrų.Retrospektyviai tirtos 49 2011m. VL VITS gydytų ligonių,kuriems buvo diagnozuotas sepsis, ligos istorijos, 22 iš jų nustatyta meningokokcemija.Nagrinėti duomenys iš VITS gydytų ligonių duomenų bazės, šių ligoniųbakteriologinių tyrimų rezultatai, augę sukelėjai ir jų atsparumas antibiotikams.Duomenys apdoroti SPSS programa.Rezultatai: 2011m. išauginta 19% mažiau kultūrų nei 2010m.2010m. daugiausiaiišauginta stafilokokų, jie sudarė 25% visų mikroorganizmų, o 2011m. jųbuvo 19% visos augusios floros. E.coli 2010m. sudarė 13% visų teigiamų kultūrų o2011 jų padaugėjo iki 17%. 2010m. antrinį rezistentiškumą turinčių kultūrų buvoišskirta 12,7%, 2011m. – 10,7% iš visų išaugintų. Nėra pakankamai duomenų įrodyti,kad atsparių mikroorganizmų sumažėjo (p>0,05). Daugiausia atsparių formųišskirta tarp S.epidermidis ir Klebsiella pneumoniae mikroorganizmų. Sepsio diagnozėnustatyta 49 2011m. VITS gydytiems vaikams: 17 lėtinėmis ligomis sergančiųvaikų, tarp jų ir imunosupresuotiems pacientams, 32 ūmiai susirgusiemsvaikams, 22 iš jų nustatyta meningokokemija. Iš 32 ūminių sepsių atvejų 17, t.y.53%, patvirtinti bakteriologiškai. Lėtinių ligonių tarpe iš 17 patvirtinti 11 atvejų(64,7%). Ūminių sepsių sukėlėjais patvirtinti 9 meningokokai ir 5 stafilokokai.Lėtinių ligų grupėje dažniausiai kraujyje augo Staphylococcus genties, Klebsiella,E.Coli mikroorganizmai.Iš visų ūminiams ligoniams sepsį sukėlusių mikroorganizmųišskirtos 2 antrinį rezistentiškumą turinčios kultūros, tai sudarė 11,8% išvisų bakteriologiškai patvirtintų, o lėtinių ligonių tarpe iš 11 net 6, t.y.54,5%, nustatytiatsparūs sukėlėjai. Lėtinėmis ligomis sergantiesiems sepsį dažniau sukeliahospitalinė flora p=0,022 (p0,05). 3. Diagnozavus sepsį ūmiai susirgusiems ligoniams,bakteriologiškai jis patvirtinamas rečiau, nei lėtinėmis ligomis sergantiesiems.4. Ūmiai susirgusiems ligoniams labiau būdinga tipiniams antibiotikams jautri,bendruomenėje įgyta infekcija. Tuo tarpu lėtinėmis ligomis sergantiesiems sepsįdažniau sukelia hospitalinė, antrinį rezistentiškumą turinti flora.165

Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos būrelisBūrelio pirmininkas: Karolis Gailius, VU MF 5 k.Mokslinis vadovas: prof. dr. Kęstutis Vitkus VU MF Reumatologijos,traumatologijos-ortopedijos ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikaPacientų, nukreiptų operaciniam riešo kanalo sindromo gydymuiRVUL ir VU SK Centro filiale, epidemiologiniai aspektai.166Darbo autorius(-iai): Monika Kulpavičiūtė (5 k.).Darbo vadovas(-ai): Lekt. Julius Janavičius (Respublikinė Vilniaus universitetinėligoninė), Doc. Mindaugas Minderis (VU SK CF).Darbo tikslas: Nustatyti pacientų, gydytų RVUL ir VU SK CF dėl riešo kanalosindromo tarpusavio priklausomybę tarp lyties, amžiaus, konstitucinio tipo, svorio,nustatyti gretutinių ligų/būklių įtaką RKS. Palyginti atsiradusios simptomatikosir pojūčių sutrikimų pobūdį pažeistose plaštakose, provokacinių ir Tinel testųryšį su fiziniu krūviu ir tarpusavio koreliaciją.Darbo metodika: Atlikta 45 RVUL ir 11 VUL SK CF pacientų anketinė apklausa.Visiems jiems buvo nustatytas RKS, konservatyvus gydymas buvo neveiksmingas,todėl visi buvo operuoti. Duomenys buvo apdoroti MS Excel ir SASprogramomis.Rezultatai: Iš 56 pacientų 15 (27%) buvo vyrai, 41 (73%) moteris. Amžiausvidurkis 57,5 (±1,87 ) metai. Pagal svorį pacientai suskirstyti į 4 grupes: I [54-78], II [79-102], III [103-126], IV [127-150]. Moterys I grupėje – 2(3,77%), II– 8(15,09%), III -3 (5,66%), IV-1 (1,89%). Vyrai :I – 19(35,85%), II – 19(35,85%),III- 1 (1,89%),IV – 0 (0%). Daugiausiai moterų – normosteniško (54%) ir pikniško(44%) kūno sudėjimo, vyrų normosteniško kūno sudėjimo (60%), pikniško(33%). Tirtos pacientų gretutinės būklės/ligos – normosteniški : 9 pacientės –menopauzė (25,71%),8 pacientai – riešo trauma. (22,68proc); pikniški – 7 (20%)CD. Laiko intervalas nuo tirpimų ir skausmų pradžios skirtingas (p=0,071), tirpimųpradžios vidurkis 51,4 mėn, skausmo – 32,7 mėn, naktinės simptomatikos– 35,25mėn. Naktinė simptomatika(p=0,7080) ir tinimai(p=0,5173) nepriklausonuo rytinių stingimų. Nustatytas teigaimas ryšys tarp fizinio krūvio ir provokacinių(p=0,4771) bei Tinel (p= 0,4772) simptomų. Tarp provokacinių testų – vidutiniostiprumo koreliacija (r= 0.59928). Dažniausias jutimo sutrikimas– hipestezija(55%), hiperestezija (25%), anestezija(3%). Daugiausiai pažeidžiamas smilius,mažiausiai –bevardis. Jutimo sutrikimo pobūdis nepriklauso nuo konkretauspiršto(p=0,1887).Išvados: 1. RKS dažniau serga moterys. 2.Iš visų amžiaus grupių dažniausiaiRKS serga [41-60m] moterys, dažniausia gretutinė būklė – menopauzė 3. DaugiausiaiRKS serga normosteniško sudėjimo pacientai. 4. RKS būdinga palaipsniuiblogėjanti eiga: pradžioje tik tirpimas, po to prisideda skausmai. 5. Naktinė simptomatikair tinimai bei ryte esantys stingimai yra statistiškai patikimai vienas nuo

kito nepriklausantys simptomai. 6. Fizinis krūvis ir provokaciniai bei Tinel testastatistiškai patikimai priklausomi vienas nuo kito. 7. Vyraujantis jutimo sutrikimasturintiems RKS – hipestezija, jutimo sutrikimas statistiškai patikimai nepriklausonuo pažeidžiamo piršto. 8. Daugiausiai pažeidžiamas smilius, mažiausiai – bevardis.Psichiatrijos būrelisBūrelio pirmininkas: Sandra Vaitkevičiūtė, VU MF 5 k.Mokslinis vadovas: Doc. Vita Danilevičiūtė VU MF PsichiatrijosklinikaVULSK gastroenterologijos, reumatologijos ir onkologijoschemoterapijosskyrių pacientų depresiškumas bei jį veikiančiųveiksnių analizėDarbo autorius(-iai): Kornelija Gudynaitė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): Dr. Aušra Deksnytė (Vilniaus universiteto ligoninės Santariškiųklinikos psichiatrijos skyrius).Darbo tikslas: Nustatyti ir palyginti gastroenterologijos, reumatologijos ir onkologijos-chemoterapijosskyriuose gydomų pacientų depresiškumo lygį bei įvertintibiosocialinių veiksnių įtaką depresiškumui.Darbo metodika: Taikyta anoniminė anketinė apklausa, kuri atlikta 2011 m.lapkričio – 2012 m. sausio mėnesiais. Depresiškumui įvertinti naudoti Beko depresijosklausimynas (BDK) ir Geriatrinė depresijos skalė (GDS), somatinė būklėvertinta naudojant Charlson‘o komorbidiškumo indeksą (ChCI). Taip pat fiksuotibiosocialiniai parametrai (lytis, amžius, diagnozių (dgn) skaičius, vartoja ar neantidepresantus (a/d)). Statistinė analizė atlikta naudojant SPSS 17.0 programinėsįrangos paketą ir MS Excel programą. Rezultatai laikyti statistiškai reikšmingais,kai p

turintys diagnozę 13,83± 9,143; p=0,040. Amžius GDS balų sumai įtakos neturėjo,tuo tarpu pagal BKT depresiškesni buvo vyresni asmenys: 70m: 20,88±15,292; p

koreliacija tarp Patirto streso klausimyno bendros balų sumos ir respondento amžiaus(r=-0,264; p=0,014).Išvados: 1. Moterys lyginant su vyrais prasčiau susidoroja su patiriamu stresu.2.Žemiausias streso lygis yra vyresnių nei 45 metų gydytojų, o didžiausią stresąpatiria jauni medikai (

Prof. Vita Danilevičiūtė (VU MF Psichiatrijos klinika).Darbo tikslas: Ištirti VU MF studentų domėjimąsi svorio kontrolės būdais irjų naudojimą, įvertinti studentų savivertės bei depresinės nuotaikos lygį, nustatytiryšį tarp šių rodiklių.Darbo metodika: Atlikta VU MF I ir II kurso studentų anketinė apklausa,ūgio ir svorio matavimai, naudojant autorių sudarytą klausimyną domėjimuisisvorio kontrolės metodais įvertinti, Rosenbego skalę, Beko depresijos skalę.Tyrimų analizė atlikta SPSSv17. Normalus KMI laikytas [18,5;24,99], nenormalus–0,05. Svorio kontrolės būdus naudoja 91(80,5%). Iš I kursostudentų svorį kontroliavo 42(89,4%), o iš II kurso–49(74,2%),p0,05. 3(2,7%) tiriamųjų nustatyta depresinėnuotaika. [KMI-I] depresinė nuotaika nustatyta 2(8,7%), [KMI-II]–nenustatyta,p0,05. Iš naudojusių svorio kontrolės būdus,depresinė nuotaika nustatyta 3(3,3%), iš nenaudojusių–nenustatyta, p>0,05.Išvados: Svorio kontrolės metodais žiniasklaidoje domisi daugiau nei pusė I irII kurso studentų, nepriklausomai nuo kurso, lyties, savivertės ir depresinės nuotaikos.Daugumastudentų kontroliavo svorį, dažniau turintys nenormalų KMI. Beveikketvirtadalis studentų, nepriklausomai nuo jų KMI, per paskutinius metus nurodėpatyrę persivalgymo priepuolių. Žemai save vertino beveik 9% studentų, dažniauturėję persivalgymo priepuolių. Savivertė nebuvo susijusi su KMI. Pagal Beko skalę,2,7% apklaustųjų galime įtarti depresiją, dažniau turintiems per mažą nei normalųKMI. Svorio kontrolės būdų naudojimas neturėjo ryšio su depresine nuotaika.Gimdyvių polinkio į depresiją vertinimasDarbo autorius(-iai): Brigita Domarkaite (6 k.).Darbo vadovas(-ai): Prof. dr. Vita Danilevičiūtė (VU MF Psichiatrijos klinika).170

Darbo tikslas: 1. Įvertinti gimdyvių polinkį sirgti depresija. 2. Nustatyti ryšįtarp galimo didesnio polinkio į depresiją pirmą kartą gimdančioms moterims irtoms moterims, kurių nėštumas/gimdymas ne pirmasis.Darbo metodika: Atliktas anketinis tyrimas. Naudota Edinburgo pogimdyvinėsdepresijos skalė. Ši depresijos atrankos skalė yra tinkama su nėštumu susijusiosdepresijos vertinimui ir yra adaptuota Lietuvai. 2012 metų kovo mėnesįbuvo apklaustos 44 moterys, gulėjusios Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje,akušerijos ir ginekologijos klinikoje. Moterys buvo suskirstytos į dvi grupes pagaltai, ar tai pirmasis nėštumas/gimdymas (I-oji grupė), ar ne pirmasis (II-oji grupė).Kiekvienoje grupėje buvo analizuojamas polinkis į depresiją: nėra polinkio;yra polinkis. Statistinė analizė atlikta naudojant Student‘o, Fisher‘io Exact testus.Statistiškai reikšminga, kai p≤0,05. Tyrimo duomenys apdoroti naudojantis SPSS17.0 programa.Rezultatai: Tyrime dalyvavo 44 moterys, užpildžiusios anketas. Iš visų respondenčių6,8% moterų turi polinkį sirgti depresija. Analizuojamos dvi grupės: I-ojigrupė 22 (50%) moterys – pirmą kartą gimdžiusios ir II-oji grupė 22 (50%) moterys,kurių nėštumas/gimdymas ne pirmasis. Suskaičiavus duomenis iš I-osiosgrupės gimdyvių, gauta, kad 3 (13,6%) moterims nustatytas polinkis į depresija,iš jų vienai moteriai – didžiulis pavojus jau sirgti šiuo psichikos sutrikimu; ir 19(86,4%) moterų polinkio sirgti depresija nėra. Iš II-osios grupės moterų (daugiaunei vienas nėštumas/gimdymas) nebuvo gauta jokio polinkio į depresiją (0%), arba100% šios grupės gimdyvių nelinkusios sirgti depresija. Tačiau statistiškai reikšmingoskirtumo tarp moterų grupių ir polinkio į depresiją negauta (p=0,233);statistiškai reikšmingo skirtumo tarp grupių, vertinant anketoje surinktus taškus,nėra (p=0,729).Išvados: Analizuojant procentus atrodo, kad nedidelė dalis gimdyvių yra linkusiossirgti depresija 6,8%. Iš pirmą kartą gimdžiusių moterų linkusios sirgtidepresija yra 13,6%, o tos, kurių nėštumas/gimdymas yra ne pirmasis – 0%, betstatistiškai reikšmingo skirtumo tarp grupių nėra.Mėnulio ciklo fazių įtaka hospitalizavimų į ūmios psichiatrijos skyriusdažniuiDarbo autorius(-iai): Aistė Laužadytė (4 k.), Urtė Ručinskaitė (4 k.).Darbo vadovas(-ai): med. dr. Vytautas Raškauskas (Vilniaus Universitetas).Darbo tikslas: Įvertinti mėnulio ciko fazių įtaką hospitalizavimui į VMPSCūmios psichiatrijos skyrius.Darbo metodika: Retrospektyviai įvertinti laikotarpiu nuo 2009-01-04 13:56iki 2010-12-13 15:59 (96 mėnulio fazės) į VMPSC įvykę hospitalizavimai. Tiriamųjųskaičius – 1223. Hospitalizavimų skaičiaus pasiskirstymui tarp mėnuliofazių palyginimui su tolygiuoju skirstiniu taikytas suderintumo kriterijaus (goodness-of-fit)chi kvadrato testas.Rezultatai: Visi pacientai: Per jaunatį hospitalizuoti 287 pacientai, priešpilnį171

– 289, pilnatį –326, delčią –321 (χ2=4,17, ll=3, N=1223, p=0,244). Pacientų hospitalizavimaipagal lytį ir mėnulio ciklo fazes: moterų: per jaunatį –161 pacientė,priešpilnį –133, pilnatį –181, delčią –162 (χ2=7.36, ll=3, N=637, p=0,061); vyrų:per jaunatį –126, priešpilnį –156, pilnatį –145, delčią –159 (χ2=4,57, ll=3, N=586,p=0,206). Pagal laiką ir mėnulio ciklo fazes: 8:00-19:59: per jaunatį –235 pacientai,priešpilnį – 237, pilnatį –268, delčią – 257 (χ2=3,07, ll=3, N=997, p=0,381); 20:00-7-59: per jaunatį –54 pacientai, priešpilnį –49, pilnatį –59, delčią –65 (χ2=2,48,ll=3, N=227, p=0,479). Pagal pristatymo būdą ir mėnulio ciklo fazes: su greitąjamedicinos pagalba: per jaunatį –115 pacientų, priešpilnį –98, pilnatį –106, delčią–126 (χ2=3,91, ll=3, N=445, p=272); be greitosios medicinos pagalbos: per jaunatį–54 pacientai, priešpilnį –49, pilnatį –59, delčią –65 (χ2=5,55, ll=3, N=781,p=0,136). Pagal tai ar pacientas mėgino nusižudyti prieš hospitalizavimą ir mėnuliociklo fazes: po suicidinio mėginimo: per jaunatį –19 pacientų, priešpilnį–15, pilnatį –26, delčią –23 (χ2=3,31, ll=3, N=83, p=0,346); suicidinio mėginimonebuvo: per jaunatį –270 pacientų, priešpilnį –274, pilnatį –301, delčią –299(χ2=2,78, ll=3, N=1144, p=0,427). Pagal diagnozę ir mėnulio ciklo fazes: šizofrenijair šizoafektinis sutrikimas: per jaunatį –169 pacientai, priešpilnį –166, pilnatį–195, delčią –186 (χ2=3,21, ll=3, N=716, p=0,361); nuotaikos sutrikimai: perjaunatį –40 pacientų, priešpilnį –43, pilnatį –37, delčią –48 (χ2=1,57, ll=3, N=168,p=0,666); kiti psichikos sutrikimai: per jaunatį –71 pacientas, priešpilnį –78, pilnatį–84, delčią –82. (χ2=1,254, ll=3, N=315, p=0,74).Išvados: Gauti rezultatai rodo, kad nėra ryšio tarp hospitalizavimo į VMPSCūmios psichiatrijos skyrius ir mėnulio ciklo fazių bendroje tiriamųjų imtyje. Vertinantatskiras pacientų kategorijas (pagal lytį, hospitalizavimo laiką, pristatymobūdą, mėginimą nusižudyti prieš hospitalizavimą, diagnozę) taip pat nenustatytasminėtas ryšys. Gauti duomenys leidžia teigti, kad planuojant ūmios psichiatrijospaslaugų tiekimą, atliekant resursų planavimą, netikslinga atsižvelgti į mėnuliociklo fazes.Psichoterapijos BūrelisBūrelio pirmininkas: Ramunė Antanavičiūtė, VU MF 5 k.Mokslinis vadovas: doc. Eugenijus Laurinaitis VU MF PsichiatrijosklinikaReguliaraus fizinio aktyvumo įtakos psichologiniam atsparumuiįvertinimasDarbo autorius(-iai): Viktorija Šapurova (5 k.), Eglė Žilėnaitė (5 k.).Darbo vadovas(-ai): Asist. Rima Viliūnienė (VU MF Psichiatrijos klinika).Darbo tikslas: Išsiaiškinti, ar reguliarus fizinis aktyvumas turi teigiamą įtakąpsichologiniam atsparumui ir psichoemocinei būklei.172

Darbo metodika: 2011 m. 10-12 mėnesiais atlikta prospektyvinė anketinė apklausa(atsparumo skalė suaugusiems ir HAD skalė). Tyrimas vyko dviem etapais.I etape VU sveikatos ir sporto centre pradedančioms sportuoti aerobiką (2 kartusper savaitę) merginoms buvo išdalinta 60 anketų (grąža – 53). Po dviejų mėnesiųtreniruočių pakartotinai buvo pateikta 60 anketų (grąža – 15). Į galutinę analizępateko 15 du mėnesius reguliariai sportavusių merginų anketų. Buvo vertinta: demografiniairodikliai (amžius), klinikiniai simptomai ir psichologinio atsparumovertės (bendra suma ir poskalės) prieš ir po 2 mėnesių reguliaraus fizinio krūvio,jų tarpusavio ryšys. Statistinė analizė atlikta SPSS 20.0 programa.Rezultatai: Merginų amžius 20,8±1,5. Psichologinis atsparumas ir klinikiniaisimptomai pasižymi neigiama stipria koreliacija (Spearman‘s rho 0,525, p0,05). Nustatyta stipri teigiama koreliacija tarp psichologinio atsparumo priešir po 2 mėnesių treniruočių (Spearman‘s rho 0,769, p=0,003).Išvados: Klinikinių simptomų pasireiškimas ir psichologinis atsparumas yrasusiję neigiamu ryšiu. Stebėta teigiama fizinio aktyvumo įtaka psichologiniam atsparumuiir klinikinių simptomų mažėjimas, tačiau tai nebuvo statistiškai reikšminga.Tyrime iškeltiems tikslams galutinai patvirtinti ar paneigti reikėtų ištirtididesnę pacientų imtį, įtraukiant ir kontrolinę grupę.Priklausomybės nuo azartinių lošimų tyrimasDarbo autorius(-iai): Mantas Janavičius (4 k.).Darbo vadovas(-ai): doc. Eugenijus Laurinaitis (VU MF Psichiatrijos klinika).Darbo tikslas: Išsiaiškinti azartinių lošimų paplitimą. Palyginti dalyvavimoazartiniuose lošimuose dažnumą pagal lytį, amžių, gyvenamąją vietą, išsilavinimą.Palyginti gautus rezultatus su užsienyje atliktais tyrimais. Išsiaiškinti kokios dažniausioslošimo priežastys.Darbo metodika: Atlikta anketinė apklausa. Internetinės apklausos metubuvo apklausti 92 respondentai. Buvo panaudotas patologinio lošimo klausimynas(20 klausimų), taip pat bendrieji klausimai. Gauti duomenys buvo apdoroti„Microsoft Excel“ ir „PASW Statistics 18“ programomis. Analizuotos grupės pagallytį, amžių, gyvenamąją vietą ir išsilavinimą.Rezultatai: Apklausti 92 respondentai: 37 (40,2 proc.) moterys, 55 (59,8 proc.)173

vyrai. Amžiaus ribos: 12-56 m., vidurkis 24,5 m. (± 8,24). Azartinių lošimų paplitimas:40 (43,5 proc.) apklaustųjų nedalyvauja jokiuose azartiniuose lošimuose, 26(28,3 proc.) dalyvauja loterijose, 17 (18,5 proc.) – statymuose lažybų bendrovėse,12 (13 proc.) – kazino, 23 (25 proc.) – lošimuose kortomis iš pinigų, 21 (22,8proc.) – lošimuose internetu. Kaip dažniausias priežastis dėl kurios lošia, respondentaiįvardina tai, kad lošimai yra smagu (73 proc.), kaip būdą gauti pinigų (52proc.). Daugiau vyrų (27,3 proc.) nei moterų (5,4 proc.) dalyvauja statymuose lažybųbendrovėse (p=0,044). Statymuose dažniausiai dalyvauja 26-35m. asmenys(33 proc.), vyresnių nei 35m. ir jaunesnių nei 18m. tik 5 proc. Vyrai (33 proc.) dažniaužaidžia ir pokerį nei moterys (14 proc.), (p=0,026). Taip pat pokerį dažniaužaidžia didžiųjų miestų gyventojai (29,6 proc.), negu mažųjų miestų (9,5 proc.),(p=0,072). Kazino dažniau lankosi bakalauro laipsnį turintys žmonės (21,2 proc.)negu tik vidurinį išsilavinimą turintys (7,7 proc.), (p=0,054). Iš šeimų, kuriosenėra lošiančių, net 65 proc. nedalyvauja jokiuose azartiniuose lošimuose. Nustatyta5 (5,4 proc.) patologiniai lošėjai (pagal patologinio lošimo klausimyną).Išvados: 1. Azartiniuose lošimuose dažniau dalyvauja vyrai nei moterys. 2. Didžiuosiuosemiestuose labiau paplitę lošimai kortomis iš pinigų negu mažuosiuosemiestuose. 3. Azartiniai lošimai labiau paplitę jaunimo tarpe, o 35m. ir vyresniųžmonių tarpe jie retesni. 4. Įvairių straipsnių duomenimis patologinių lošėjų yraapie 2-3 proc. populiacijos. Ir šie skaičiai didėja. Atlikto tyrimo duomenimis būtentgautas kiek didesnis procentas (5,4 proc.) 5. Taigi galima teigti, kad azartiniailošimai dažnesni vyriškos lyties, didžiųjų miestų gyventojams, jaunesnio amžiausžmonėms. Retai lošia magistro laipsnį turintys žmonės.Remiantis įvariais straipsniais,dalyvavimas azartiniuose lošimuose taip pat siejasi su alkoholio vartojimu,sukrečiančiais gyvenimo įvykiais, depresija. Galimi platesni tyrimai šia tema.Homofobijos tyrimas Lietuvos miestų gyventojų tarpe.Darbo autorius(-iai): Giūla Mackina (3 k.), Beatričė Margytė (3 k.), JurgitaIvanauskaitė (3 k.).Darbo vadovas(-ai): doc. dr. Eugenijus Laurinaitis (VU MF Psichiatrijos klinika).Darbo tikslas: Ištirti ir įvertinti Lietuvos miestų visuomenės požiūrį į seksualinesmažumas. Hipotezės: – vyrų tarpe homofobija labiau paplitusi – jaunesnioamžiaus žmonių grupėse homofobija yra mažiau paplitusi, jieteigiamai vertinahomoseksualių šeimų kūrimą – kuo žmogus labiau išsilavinęs, tuo jis yra mažiaulinkęs į homofobiją – žmogus, bendravęs su netradicinės orientacijos žmonėmis,jis yra mažiau linkęs į homofobiją.Darbo metodika: Tyrimo tipas – anketinė apklausa (internetinė, popierinė)Tyrimo vieta – Lietuvos miestai Tiriamųjų grupė, patekusi į tyrimą – 712Pateko įgalutinę analizę – 544Atrankos kriterijai: respondentas heteroseksualas, atsakęs įvisus jam užduotus klausimus.Rezultatai: Statistinė duomenų analizė atlikta su SPSS 19.0 ir Excel.Anketos174

9-15 testinių klausimų atsakymų variantams priskirti ranginiai balai, įvertinantysrespondento požiūrį į seksualines mažumas: 1 – palankus požiūris, 2 – neutraluspožiūris, 3 – šiek tiek homofobiškas požiūris,4 – labai homofobiškas požiūris.Surinktų balų suma atspindi respondento požiūrį į homoseksualus (kuo didesnė,tuo žmogus labiau homofobiškas).Minimalus įmanomas balų skaičius – 7, maksimalus– 28.Rezultatų vidurkis – 13.0329Dispersija – 12.749Moda – 11.00Mediana– 12.0000Standartnis nuokrypis – 3.57Asimetrijos koeficientas – 0.731 (teigiamaasimetrija; < 2 – tai leidžia atlikti tolymesnę statistinę duomenų analizę). Buvo ištirta:1. Balų vidurkio priklausomybė nuo:lyties,amžiaus,išsilavinimo,specialybės(P=0,95) 2. Respondentų požiūris į homoseksualias šeimas ir požiūrio į homoseksualiasšeimas priklausomybė nuo amžiaus (P=0,95) 3. Kaip respondentų bendravimassu seksualinėmis mažumomis apsprendžia jų homofobiškumą (P=0,95) 4.Respondentų nuomonė apie homofobijos aktualumą Lietuvoje 5. Ar bendraujantrespondentams yra svarbi žmonių seksualinė orientacijaIšvados: – Vyrai yra labiau linkę į homofobiją negu moterys.- Kuo respondentaiyra jaunesnio amžiaus, tuo jų pažiūros – mažiau homofobiškos ir jie palankiaužiūri į homoseksualių šeimų kūrimą. – Respondentai, turintys aukštąjį išsilavinimą,yra mažiau homofobiški, nei įgiję profesinį. – Respondentai, nebendravę suseksualinėmis mažumomis, yra labiau linkę į homofobiją.- Atsižvelgiant į respondentųbalų vidurkį, darome išvadą: mūsų visuomenė neturi tvirtos pozicijos seksualiniųmažumų klausimu, žmonės renkasi neutralius atsakymus, nepasakančiusar jie palaiko, ar smerkia homoseksualus. Dabar Lietuvos miestų visuomenė stovikryžkelėje ir bet kokios informacijos ar nuomonės, tolerantiškos arba priešiškos,skleidimas gali nulemti, kokį kelią pasirinksime.Lietuvių požiūris į psichinę sveikatąDarbo autorius(-iai): Sandra Vaitkevičiūtė (5 k.).Darbo vadovas(-ai): doc. Eugenijus Laurinaitis (VU MF Psichiatrijos klinika).Darbo tikslas: Išsiaiškinti lietuvių požiūrio į psichinę sveikatą priklausomybęnuo demografinių duomenų.Darbo metodika: 2012m. sausį vykdyta internetinė apklausa. Anoniminėjeanketoje pateikta 14 klausimų. Statistinė analizė atlikta SPSS programa. Skirtumaslaikytas statistiškai patikimu, jei p≤0,05.Rezultatai: Gautos 353 anketos, į galutinę analizę įtrauktos 341, iš jų54,3% moterų ir 45,7% vyrų. Pablogėjus psichinei sveikatai, pagalbos kreiptųsi...1)visada: 67 (28,4%) 18-28m. amžiaus respondentai, 25(36,2%) 29-39m. ir16(32,0%)>39m.; 69(37,3%) moterys ir 35(22,4%) vyrai; 2) tik esant ryškiemssimptomams: atitinkamai 122(55%)/33(47,8%)/25(50,0%); 95(51,4%)/85(54,5%);3) nežino: 32(14,4%)/9(13,0%)/3(6,0%); 17(9,2%)/27(17,3%); 4) niekada:5(2,3%)/2(2,9%)/6(12%) ir 4(2,2%)/9(5,8%); 5) į draugus: 37(16,7%)18-28m.,5(7,2%) 29-39m., 3(6,0%)>39m.; (14,7%) vienišų žmonių, (16,4%) nesusituokusiųir (7,3%) susituokusių; 6) į vaistininką: atitinkamai 4(1,8%)/1(1,4%)/2(4,0%) ir175

3,1%/2,6%/0,0%; 7) į BPG: 47(21,2%)/21(30,4%)/17(34,0%) ir 16,3%/28,4%/32,3%;8) į PSC darbuotoją: 30(13,5%)/7(10,1%)/11(22,0%) ir 14,0%/17,2%/10,4%; 9) įprivatų psichologą/psichoterapeutą/psichiatrą: 104(46,8%)/35(50,7%)/17(34,0%)ir 51,9%/35,3%/50,0%. (p

tai – Vilniaus kolegijų studentai ir profesinių mokyklų (PM) mokiniai – suskirstytiį tris grupes pagal poreikį naudotis internetu: I gr. – neturintys priklausomybės, IIgr. – vidutiniški vartotojai ir III gr.- intensyviai besinaudojantys intenetu. Statistinėduomenų analizė atlikta SPSS 17.0 programa.Rezultatai: tiriamų kolegijų studentų amžius 21,3±1,83 metai, PM mokinių– 18,9±1,36 metų. 156(57,8%) buvo vaikinų, ir 111(42,2%) merginų. NeturinčiųIP studentų buvo 89(63,12%), mokinių 103(81%), vidutiniškų vartotojų studentų52(36,88%), PM mokinių 21(15%). 2(2%) PM mokiniai internetu naudojosiintensyviai. Praleista 3,58±2,20 val. per dieną. SS buvo nuolatos 1(0,37%) asm.,dažnai 12(4,48%) asm., kartais 74(27,61%) asm., retai 135(50,37%) asm., niekada46(17,16%) asm. EB pokyčius jautė nuolatos 4(1,49%) asm., dažnai 26(9,70%)asm., kartais 59(22,01%) asm., retai 125(46,64%) asm., niekada 54(20,15%) asm.I grupėje SS niekada neturėjo 41(15,4%) asm., retai juto 97(36,3%) asm., kartais46(17,2%) asm., dažnai 8(3,0%) asmenys. II gr. 3(1,1%) asm. niekada, 40(15,0%)asm. retai, 26(9,7%) asm. kartais ir 4(1,5%) asm. dažnai turėjo nusiskundimų.III gr. 1(4%) asmuo kartais ir 1(4%) asm. dažnai skundėsi skausmais, p=0,001.I gr. EB pokyčių niekada nejuto 46(17,2%) asm., retai juto 90(33,7%)asm., kartais43(16,1%)asm., dažnai 13(4,9%)asm. II gr. niekada 8(3,0%) asm., 37(13,9%)asm. retai, kartais 15(5,6%)asm. ir 13(4,9%)asm. dažnai jautė EB sutrikimus. IIIgr. 2(7%) asmenys jautė EB pokyčius, p=0,000.Išvados: Intensyviai ir vidutiniškai dažnai besinaudojantys internetu somatiniųnusiskundimų ir emocinių pokyčių turėjo daugiau negu rečiau virtualiojeerdvėje laiką praleidžiantys asmenys. Internete praleidžiamas laikas įtakoja priklausomybęnaršyti. Pastarieji du teiginiai patvirtinti statistiškai reikšmingu ryšiu.Vilniaus kolegijų studentų ir Profesinių mokyklų mokinių asmenybiųbruožų ir internetinės priklausomybei ryšio tyrimasDarbo autorius(-iai): Agnė Butkevičiūtė (5 k.).Darbo vadovas(-ai): asist. Rima Viliūnienė (VU MF Psichiatrijos klinika).Darbo tikslas: išsiaiškinti, kaip tam tikri asmenybės bruožai siejasi su priklausomybeinternetui.Darbo metodika: 2011 – 2012 metais atlikta prospektyvinė anketinė apklausa(Dr.K.Young anketa internetinei priklausomybei (IP) tirti ir modifikuotas Bformos FPJ klausimynas). Galutinėje analizėje vertintos 267 anketos. Respondentai– Vilniaus kolegijų studentai ir profesinių mokyklų (PM) mokiniai. Įvertintapriklausomybė naudotis internetu ir nustatyti Kolegijų studentų bei PM mokiniųasmenybių bruožai. FPJ klausimynas pateikė 12 skalių, iliustruojančių tam tikrusasmenybės bruožus. Pagal Dr. K. Young anketą asmenys suskirstyti į tris grupespagal priklausomybę internetui: I gr. – neturintys IP, II gr. – vidutiniški vartotojaiir III gr.- intensyviai besinaudojantys intenetu. Statistinė duomenų analizė atliktaSPSS 17.0 programa.Rezultatai: tiriamų kolegijų studentų amžius 21,3±1,83 metų, PM moki-177

nių – 18,9±1,36 metų. Neturinčių IP studentų buvo 89(63,12%), PM mokinių –103(81%), vidutiniškų vartotojų studentų – 52(36,88%), PM mokinių – 21(15%).2(2%) PM mokiniai internetu naudojosi intensyviai. Vidutinio stiprumo Pearsonkoreliacijos (r= 0,56, p

nį nuoseklumą,rasta,kad Cronbach‘s α=0,855. II etape minimalus BPI nustatytas12(22,2%) asmenų, lengvas BPI – 10(18,5%) asm., vidutinio sunkumo – 28(51,9%)asm. bei sunkus – 4(7,4%) asmenims, p0,05.RSA vidurkis 5,52±0,52. RSA skalių Cronbach‘s α=0,759. Rastos vidutinės Pearsonkoreliacijos tarp RSA skalių bei BPI įverčių (r=0,441, p

laikis gulimas režimas 10 (26%), per pastaruosius 3 mėnesius atliktos operacijos 9(24%), traumos per pastaruosius 3 mėnesius 6 (16%), piktybiniai navikai 7 (18%),peroralinių kontraceptikų vartojimas 1 (2,6%), nėštumas 1 (2,6%) tiriamajai.Išvados: Mūsų tyrimas parodė, kad VUL SK terapinio skyriaus tirtiems pacientamsdažniausiai pasitaikantys klinikiniai simptomai ir rizikos veiksniai panašūsį mokslinėje literatūroje kitų autorių pateiktus.Plaučių arterijų trombinės embolijos apimties ryšyssu D-dimerų koncentracija kraujyjeDarbo autorius(-iai): Vaida Gedvilaitė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): Prof. dr. (HP) Edvardas Danila (VU MF Infekcinių, krūtinėsligų, dermatovenerologijos ir alergologijos klinika).Darbo tikslas: 1. Įvertinti plaučių arterijos trombine embolija sergančių ligoniųD-dimerų koncentraciją ir plaučių kompiuterines tomografijas su angiografija.2. Nustatyti ar D-dimerų koncentracijos padidėjimas gali būti siejamas sutrombų lokalizacija plaučių kraujagyslėse.Darbo metodika: Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose atliktasprospektyvinis tyrimas, kuriame dalyvavo 38 sergantys plaučių arterijos trombineembolija ligoniai. Iš jų 18 (47%) moterys ir 20 (53%) vyrų. Pacientų amžius 29 – 95metai, vidurkis 64,45±17,10 m.Ištirti plaučių KT angiografijos radiniai, D-dimerųkoncentracija, jų tarpusavio koreliacija. Pagal plaučių trombuotų kraujagysliųdydį, tiriamieji skirstomi į grupes: 1 – plaučių arterijų ar pagrindinių šakų embolija,2 – skiltinių šakų embolija, 3 – segmentinių bei subsegmentinų šakų embolija.Duomenys suvesti ir apdoroti SPSS 16 programa. Priimta statistinio patikimumosąlyga – p

Darbo metodika: Retrospektyviai išanalizuota 110 į VULSK Pulmonologijosskyrių, atvykusių (2008-2010 metais) ligonių, sergančių plaučių vėžiu, medicininėdokumentacija Atrinkti 91 pacientų ligos istorijos, kuriose buvo duomenys apiefibrobronchoskopijos radinius bei naviko morfologinį tipą. Duomenys apdorotiSPSS 19.0 programa, atlikta aprašomoji ir kryžminė statistinė analizė. Skirtumastarp duomenų laikytas statistiškai reikšmingu, kai reikšmingumo lygmuo p

01 06 – 2011 12 12 laikotarpiu. Iš 1393 buvo atrinkti 79 pacientai, kuriems 1,5 TSiemens Avanto aparatu atlikus širdies magnetinio rezonanso tomografiją buvodiagnozuota dilatacinė, hipertrofinė ar Tako-Tsubo kardiomiopatijos. Atliktaduomenų analizė įvertinant pacientų amžių, lytį, kardiomiopatijos tipą ir kontrastinėsmedžiagos kaupimo pobūdį. Statistinė analizė atlikta „SPSS 18” programa.Rezultatai: Galutinę imtį sudarė 79 pacientai, kurių amžiaus vidurkis yra44,11 ±19,267 metai. Sergamumo kardiomiopatijomis pikas buvo 40-59 metųamžiaus grupėje: 29 atvejai (36, 71%), lyginant 40-59 metų amžiaus grupę su likusiomis,p

Darbo metodika: 2012 m. kovo mėnesį vykdyta anketinė apklausa stacionarininėsir ambulatoriniės reabilitacijos skyriuose. Apklausti 89 ligoniai. Ligoniųamžiaus vidurkis 57.6±17,4 metų (23 – 87m.); 37 (41.6%) vyrai 52 (58.4%) moterysDuomenysapdoroti SPSS 17.0. Skirtumas laikytas statistiškai patikimu, kaip3 kartus.21 (20.8%) sportininkųpažymėjo, kad kenčia nuo lėtinio skausmo, kurį sieja su anksčiau patirta183

trauma.Iš patyrusių traumą sportininkų, 2 (3%) apšilimo neatlikinėjo; 25 (75.8%)apšilinėjo 10-20min; 1 (0.7%) – 20-30min; 2 (0.8%) – >30min (p=0.18)Išvados: 93% sportininkų atlieka apšilimo pratimus prieš jėgos treniruotes.Statistiškai patikimai apšilimas neturėjo įtakos neprofesionalių jėgos sportininkųtraumatiškumui.Ligonių, besigydančių reabilitacijos skyriuose, motyvacijos tęsti fizinįaktyvumą po reabilitacijos vertinimas184Darbo autorius(-iai): Vytautas Mikelevičius (6 k.).Darbo vadovas(-ai): asist. Teresė Palšytė (VU MF Reabilitacijos, fizinės irsporto medicinos katedra).Darbo tikslas: Palyginti ligonių, besigydančių ambulatorinės ir stacionarinėsreabilitacijos skyriuose, motyvaciją tęsti fizinį aktyvumą po reabilitacijos.Darbo metodika: 2012 m. kovo mėnesį vykdyta anketinė apklausa stacionarinėsir ambulatorinės reabilitacijos skyriuose. Apklausti 89 ligoniai. Jie suskirstyti įdvi grupes: stacionarinius (42 ligoniai, iš jų 22 (52,4%) – vyrai, 20 (47,6%) moterys),ambulatorinius (47, iš jų 15 (31,9%) – vyrai, 32 (68,1%) moterys) Duomenysapdoroti SPSS 17.0. Skirtumas laikytas statistiškai patikimu, kai p

Asmenų, atliekančių jėgos treniruotes, motyvaiir treniruočių struktūraDarbo autorius(-iai): Vytautas Mikelevičius (6 k.).Darbo vadovas(-ai): asist. Teresė Palšytė (VU MF Reabilitacijos, fizinės irsporto medicinos katedra).Darbo tikslas: Įvertinti asmenų, atliekančių jėgos treniruotes, motyvus ir treniruočiųstruktūr.Darbo metodika: Atlikta anketinė apklausa Vilniaus universiteto sporto irsveikatos centre bei internetinė apklausa. Apklaustas 101 asmuo, atliekantis jėgostreniruotes. 98 (97,03%) – vyrai, 3(2,97%) – moterys. Amžiaus vidurkis 26,13±7,57metų (16-49)Statistinė duomenų analizė atlikta SPSS 17.0 ir MS Excel programomis.Rezultatai: Tiriamųjų kūno masės indekso vidurkis 26,76±3,97 (18,83-38,61). 77(76,2%) tiriamieji nurodė, kad jiems patinka sportuoti, 18 (17,8%) – nori numestisvorio, 33 (32,7%) – priaugti svorio, 30 (29,7%) siekia tapti ištvermingesni, 55(54,5%) – įgauti daugiau jėgos, 29 (28,7%) nori labiau patikti merginoms/vaikinams,43(42,6%) nori išlikti fiziškai aktyvūs, 20(19,8%) ruošiasi varžyboms, 28(27,7%) nori tapti stipresni už draugus, 51(50,5) – sporto metu pailsi, atsipalaiduoja.2 (2%) apklaustųjų daro aerobines treniruotes 6 kartus per savaitę, 4(4%)– 4-5 kartus per savaitę, 9 (8,9%) – 3 kartus per savaitę, 28 (27,7%) – 1-2 kartus persavaitę, 58 (57,4%) aerobinių treniruočių nedaro. Besiruošiantys dalyvauti varžybose:1(5%) sportuoja be programos, 6(30%) pagal trenerio sudarytą programą,2 (10%) – internete rastą programą, 8 (40%) – pačių sugalvotą. Nesiruošiantysdalyvauti varžybose 8 (9,9%) sportuoja be programos, 10 (12,3%) – pagal treneriosudarytą programą, 6 (7,4%) – pagal draugo programą, 14 (17,3%) – interneterastą programą. 42 (51,9%) – pačių sugalvotą.Išvados: Vyraujantys asmenų, atliekančių jėgos treniruotes motyvai: 76,2% –Patinka sportuoti, 54,5% – siekia įgauti daugiau jėgos, 50,5% – sporto metu pailsi/atsipalaiduoja, 42,6% nori išlikti fiziškai aktyvūs. 57,4% atliekančių jėgos treniruotesnedaro aerobinių treniruočių. Dažniausiai sportuoja pagal pačių sudarytasprogramas.Tėvų nuomonė apie karate kyokushin treniruočiųįtaką vaiko asmenybeiDarbo autorius(-iai): Ramunė Norkūnaitė (4 k.).Darbo vadovas(-ai): asist. Teresė Palšytė (VU MF Reabilitacijos, fizinės irsporto medicinos katedra).Darbo tikslas: Įvertinti tėvų nuomonę apie karate kyokushin treniruočių įtakąvaiko asmenybei.Darbo metodika: Tyrimas atliktas 2012 metų kovo mėnesį. Darbui atliktibuvo naudojama anoniminė anketa. Apklausti tėvai, kurių vaikai lanko Vilniausmiesto karate kyokushin mokyklą „Budora“. Tyrime dalyvavo 43 tėvai vaikų nuo185

4 iki 17 metų (vaikų amžiaus vidurkis – 11, 5 metų); 79% (34) berniukų tėvai ir21% (9) mergaičių tėvai.Rezultatai: 97,7% (42) tėvų pritaria ir skatina savo vaiką lankyti karate treniruotes;2,3% (1) mano, kad tai pavojinga ir dažnai nerimauja. 100% (43) apklaustųjųteigia, kad jų vaiko fizinė ištvermė ir sportiškumas pagerėjo, lankant karate.100% (43) apklaustųjų mano, kad karate padeda ugdyti jų vaiko valią, kantrybę,užsispyrimą. 95,3% (41) apklaustųjų mano, kad karate didina pasitikėjimą savimi;4,7% (2) – pasitikėjimui savimi karate įtakos neturi; nei vienas apklaustasis nemano,kad karate daro neigiamą įtaką vaiko pasitikėjimui savimi. 63% (27) tėvųmano, kad vaiko agresyvumui įtakos karate neturi; 37% (16) apklaustųjų teigia,kad jų vaiko agresyvumas sumažėjo; nei vienas apklaustasis nemano, kad jo vaikoagresyvumas padidėjo. 72% (31) apklaustųjų mano, kad karate turi teigiamą įtakąjų vaiko disciplinai; 28% (12) – karate vaiko disciplinai įtakos neturi; nei vienasapklaustasis nemano, kad karate daro neigiamą įtaką vaiko disciplinai. 67,4% (29)tėvų mano, kad karate treniruotės įtakos jų vaikų mokymosi rezultatams neturi;27,9% (12) – karate daro teigiamą įtaką mokymosi rezultatams; 5% (2) – karatedaro neigiamą įtaką mokymosi rezultatams. 69,8% (30) tėvų mano, kad karateturi teigiamos įtakos jų vaiko sveikatai; 30,2% (13) mano, kad karate lankymasneturi įtakos jų vaiko sveikatai; nei vienas apklaustasis nemano, kad karate daroneigiamą įtaką vaiko sveikatai. 51,2% (22) apklaustųjų vaikų yra patyrę traumaskarate treniruočių metu [34,9% (15)-sumušimus; 9% (4) – kitos rūšies traumas;7% (3)–lūžius; 4,7% (2)-išnirimus]; 48,8% (21) – nėra patyrę traumų.Išvados: Didžioji dauguma apklaustųjų tėvų (97,7%) pritaria ir skatina savovaiką lankyti karate treniruotes. Kaip labiausiai ugdomas savybes karate treniruočiųmetu tėvai įvardino fizinės ištvermės ir sportiškumo ugdymą (100%); valios,kantrybės ir užsispyrimo ugdymą (100%); pasitikėjimo savimi ugdymą (95,3%).Nugaros skausmo paplitimas šokėjų tarpeDarbo autorius(-iai): Elena Jablonskytė (5 k.).Darbo vadovas(-ai): asist. Teresė Palšytė (VU MF Reabilitacijos, fizinės irsporto medicinos katedra).Darbo tikslas: Nustatyti nugaros skausmo paplitimą šokėjų tarpe ir įvertintisu kokiais faktoriais tai susiję.Darbo metodika: 2012 02 vykdyta anketinė šokėjų apklausa. Apklausti 82 šokėjai:26(32%) vyrai, 56(68%) moterys, amžiaus vidurkis 27(± 0,7) metai. Statistinėduomenų analizė atlikta SPSSv17 programa.Rezultatai: 35 (42,7%) respondentai nurodė šokantys >3metus. 43 (52,4%) apklaustiejišoka 2k., 34 (41,5%) > 2k./savaitę. Šokėjai pažymėjo, kad fizinis krūvisrepeticijų metu yra pakankamas – 59 (72%), per mažas –23 (28%). 40 (48,8%)respondentų skundėsi nugaros skausmu, 39 (47,6%)– nesiskundė. 16 (40%) šokėjųnugarą skauda >1k./sav., 28 (70%) respondentus nugaros skausmas vargina >1m.25 (62,5%) apklaustiesiems nugaros skausmas po repeticijos sumažėja, 12 (30%)–186

padidėja. 25 (62,5%) manė, kad labiau nugarą skaudėjo nelankius repeticijų, 14(35%) – pradėjus šokti. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp nugaros skausmopaplitimo tarp skirtingos lyties, fizinio aktyvumo, skirtingą laikotarpį šokančiųnebuvo (p>0,05). Nugaros skausmo gydymui apklaustieji dažniausiai naudojo poilsįir mankštą 7(18,1%).Išvados: Beveik pusė šokėjų skundėsi nugaros skausmu. Nugaros skausmasnebuvo susijęs su lytimi, fiziniu aktyvumu, šokimo trukme, dažnumu. Dažniausiainugaros skausmo gydymui šokėjai rinkosi poilsį, mankštą.Pilates treniruotes lankančių asmenų sveikatos pokyčiaiDarbo autorius(-iai): Irma Baniūnaitė (3 k.).Darbo vadovas(-ai): asist. Teresė Palšytė (VU MF Reabilitacijos, fizinės irsporto medicinos katedra).Darbo tikslas: Nustatyti priežastis paskatinusias lankyti pilates treniruotes irįvertinti besitreniruojančių asmenų sveikatos pokyčius.Darbo metodika: 2012-03-05 – 2012-03-23 vykdyta anketinė apklausa, apklausti35 Pilates centro „Pilates Studija“ lankytojai. Gauti duomenys analizuotiSPSS 17.0 programa. Apklaustų asmenų amžiaus vidurkis 42,94 (±12) metai, 33(94,3 %) moterys ir 2 (5,7 %) vyrai.Rezultatai: 21 (57,1%) apklaustųjų pilates treniruotes rekomendavo kolega/draugas, 10 (28,6%)- treniruotėmis susidomėjo savarankiškai, 3 (8,6%) rekomendavošeimos narys, 1 (2,9%) pasiūlė gydytojas. 25 (71,4%) asmenys nurodė,kad treniruotes pradėjo lankyti siekdami pagerinti savijautą, 20 (57,1%)- laikyseną,10 (28,6%)- figūrai patobulinti. 19 (54,3%) lankytojų nurodė, kad neturėjojokių sveikatos nusiskundimų prieš pradėdami lankyti treniruotes. 13 (37,1%)lankytojus vargino nugaros skausmai, 4 (11,4%)- viršutinės galūnės sutrikimai,1 (2,9%) bendras nuovargis. 29 (82,9%) asmenys nurodė, kad pradėjus treniruotis,pagerėjo bendra sveikatos būklė. 13 (37,1%) asmenų išnyko anksčiauvarginę skausmai, 14 (40%) išnyko nemalonūs pojūčiai, 20 (57,1%)- padidėjoraumenų jėga. 31 (88,6%) asmuo nurodė, kad pagerėjo psichologinė, emocinėsavijauta: 25 (71,4%) asmenys tapo energingesni, 10 (28,6%) pozityvesni, 17(48,6%) pagerėjo nuotaika. Sveikatos pagerėjimą daugiau nurodė tie asmenys, kurieilgiau lanko pilates treniruotes nei tie, kurie treniruojasi trumpiau (p>0,05).Išvados: Didžioji dalis pilates treniruotes lankančių asmenų nurodė, kad treniruotispradėjo siekdami pagerinti savijautą. Dauguma nurodė, kad pradėjus lankytitreniruotes pagerėjo sveikata, fizinė ir psichologinė būklė.Asmenų, atliekančių jėgos treniruotę, raumenų jėgos vertinimasDarbo autorius(-iai): Laimis Jatautas (3 k.).Darbo vadovas(-ai): asist. Teresė Palšytė (VU MF Reabilitacijos, fizinės irsporto medicinos katedra).187

Darbo tikslas: Įvertinti asmenų, atliekančių jėgos treniruotę, skirtingų raumenųgrupių jėgą.Darbo metodika: 2012m. vasario – kovo mėnesiais vykdyta anketinė apklausa.Apklaustas 101 asmuo. Skirtingų raumenų grupių jėga vertinta jėgos trikovėskriterijumi. Gauti duomenys analizuoti SPSS 17.0. programa.Rezultatai: 30 (29,7%) asmenų nedaro štangos atkėlimo nuo žemės, 13(12,9%) nedaro pritūpimų su štanga ant pečių ir 7 (6,9%) nedaro štangos spaudimo.11 (100%) asmenų, spaudžiančių >170kg štangą, ir 7 (100%), atkeliantysnuo žemės >240kg štangą, daro pritūpimus su >186kg štanga ant pečių. 6 (85,7%)asmenys iš 7 (100%), atkeliančių nuo žemės >240kg štangą, spaudžia >170kgštangą ir 1 (14,3%) iš jų spaudžia 136-170kg štangą. 48 (47,5%) asmenų spaudžiadidesnio arba tokio paties svorio štangą, su kokio svorio štanga ant pečiųgali daryti pritūpimus. 38 (37,6%) spaudžia, o 21 (20,8%) daro pritūpimus su didesnioar tokio paties svorio štanga, kokio svorio štangą gali atkelti nuo žemės.Išvados: Daugumos asmenų, atliekančių jėgos treniruotę, skirtingų raumenų grupiųjėga vystoma neproporcingai, nėra tinkamo balanso tarp šių raumenų grupių.13-14 metų moksleivių traumatizmo kūno kultūros pamokosepriežasčių analizė188Darbo autorius(-iai): Eidmantė Damulytė (3 k.).Darbo vadovas(-ai): Asistentė Jurga Indriūnienė (VU MF Reabilitacijos, fizinėsir sporto medicinos katedra).Darbo tikslas: Išanalizuoti 13-14 metų moksleivių traumatizmo kūno kultūrospamokose paplitimo dažnį ir priežastis.Darbo metodika: Tyrimas atliktas 2012 m. vasario mėnesį Plungės rajonomokyklose. Anonimine anketa apklausti 13-14 metų moksleiviai. Apklausoje išviso dalyvavo 99 respondentai: 54 merginos (54,5%) ir 45 vaikinai (45,5%). Gautiduomenys analizuoti SPSS 16.0 programa.Rezultatai: Kūno kultūros pamokose traumas patyrė 42 (42,9%) tiriamieji: 21(39,6%) mergina ir 21 (46,7%) vaikinas. Traumas patyrė 24 (49,0%) 7 klasės ir18 (36,0%) 8 klasės moksleivių. 1 kartą traumą patyrė 23 (54,8%), 2 kartus – 11(26,2%), 3 ir daugiau kartų – 8 (19,0%) tiriamieji. 16 (38,1%) moksleivių traumųpatyrė lauke, 29 (69,0%) – sporto salėje, 1 (2,4%) – persirengimo kambaryje. 13(31,0%) moksleivių teigia, jog išliko pasekmių po traumų, 29 (69,0%) sako, jogneišliko. 53 (53,5%) respondentai mano, jog organizuojant užsiėmimus mažesnėsegrupėse traumų tikimybė kūno kultūros pamokose būtų mažesnė, o 46 (46,5%)mano priešingai. Dažniausios traumos buvo stiprus sumušimas – 35,7% ir raiščiųpatempimas – 26,2%. Respondentų nuomone, pagrindinės traumų priežastys:neatidumas žaidžiant judriuosius žaidimus (40,5%), neatsargumas (40,5%), perdidelis kitų klasės draugų aktyvumas (14,3%). 81 (81,8%) moksleivis kūno kultūrospamokos pradžioje atlieka pramankštą, o 18 (18,2%) apklaustųjų neatlieka.62 (76,5%) tiriamieji, atliekantys pramankštą, teigia, jog juos, atliekančius pra-

mankštą, stebi mokytojas. 86 (87,8%) respondentai teigia, jog mokytojas parodo,kaip taisyklingai atlikti užduotis. 36 (45,0%) moksleiviai atlieka pramankštą ir yrasusitraumavę, o 44 (55,0%) taip pat atlieka, tačiau nėra patyrę traumos (p>0,05).Išvados: Kūno kultūros pamokose atsitiktinius sužalojimus patyrė daugiauvaikinų nei merginų. Dauguma (54,8%) nelaimingus atsitikimus patyrusių respondentųnukentėjo po 1 kartą. Per kūno kultūros pamokas dažniausiai patiriamostraumos: stiprūs sumušimai ir raiščių patempimai. Moksleivių traumas perkūno kultūros pamokas dažniausiai lemia mokinių neatidumas žaidžiant judriuosiusžaidimus, neatsargumas ir per didelis kitų klasės draugų aktyvumas. Statistiškaipatikimai pramankštos atlikimas neturi įtakos moksleivių traumatizmui.Vilniaus Žemynos gimnazijos moksleivių sveikata2010 – 2011 metaisDarbo autorius(-iai): Aistėja Šelmytė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): asist. Teresė Palšytė (VU MF Reabilitacijos, fizinės irsporto medicinos katedra).Darbo tikslas: Įvertinti Žemynos gimnazijos moksleivių sveikatą 2010 – 2011metais.Darbo metodika: Atlikta retrospektyvinė 798 moksleivių ( 389 mergaičių ir409 berniukų ), besimokančių Vilniaus Žemynos gimnazijoje, 2010-2011 sveikatospažymėjimų analizė. Duomenys apdoroti SPSS 17 programa.Rezultatai: Mergaičių svorio vidurkis 59,14±9,91, berniukų 68,46±12,05.Mergaičių ūgio vidurkis 168,20±7,16, berniukų 179,39±7,13. Sveikų moksleiviųbuvo 129 (16,2%). Širdies – kraujagyslių sistemos sutrikimų turi 285 mokiniai(35,7 %), regos – 373 (46,7%), skeleto – raumenų – 306 (38,3%), endokrininės – 49(6,1%), kvėpavimo – 89 (11,2%), urogenitalinės – 9 (1,1%), virškinimo sistemos– 25 (3,1%), odos sutrikimų – 22 (2,8%), nervų sistemos – 47 (5,9%). Daugiausiamoksleivių (584 (73,2%)) yra priskirtų pagrindinei sveikatos grupei. Parengiamajai– 168 (21,1%). Specialiajai – 36 (4,5%), atleisti nuo kūno kultūros pamokų – 10(1,3%) mokinių.Išvados: 1. Sveikų vaikų, neturinčių jokių sveikatos sutrikimų, mažiau nei ketvirtadalis.2. Daugiausiai vyravo širdies – kraujagyslių, regos bei skeleto sistemųsutrikimų.189

Šeimos medicinos būrelisBūrelio pirmininkas: Rūta Vilija Dagilytė, VU MF 4 k.Mokslinis vadovas: doc. dr. Vytautas Kasiulevičius VU MF Vidausligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikaMedicinos studentų žinios apie ūminį nazofaringitą irantibiotikoterapijąDarbo autorius(-iai): Zita Plotnikova (6 k.).Darbo vadovas(-ai): Docentė dr. I.Narkevičiūtė (Vaikų ligų klinika).Darbo tikslas: Įvertinti medicinos studentų žinias apie ūminį nazofaringitą, jogydymą antibiotikais (AB) ir požiūrį į antibiotikų vartojimą.Darbo metodika: Atlikta I, IV, VI kurso medicinos studentų ir kontrolinėsgrupės (ne medikų) anketinė apklausa. Anketą sudarė 21 klausimas. Statistinėduomenų analizė atlikta naudojant SPSS 18.0 programą. Taikytas chi kvadratokriterijus. Pasirinktas statistinio reikšmingumo lygmuo p

Ankilozuojančio spondilito paplitimas Baltarusijos populiacijojeDarbo autorius(-iai): Olga Baslyk (6 k.).Darbo vadovas(-ai): Prof. habil. dr. Jolanta Dadonienė (Vilniaus universitetasMedicinos fakultetas Visuomenės sveikatos institutas).Darbo tikslas: Įvertinti ankilozuojančio spondilito (AS) paplitimą Baltarusijospopuliacijoje.Darbo metodika: 1. Minsko centrinėje poliklinikoje atlikta 2001–2005 m.m.metinių ataskaitų bei elektroninės duomenų bazės retrospektyvinė analizė. Tiriamąjągrupę sudarė 11 pacientų, sergančių ankilozuojančiu spondilitu.2. Atliktaretrospektyvinė 1980–2005 m.m. Baltarusijos Respublikinio reumatologijos centroarchyvinės medžiagos analizė, siekiant nustatyti HLA-B27 antigeno paplitimąžmonių sergančių AS, bei sveikų žmonių grupėse. Į tyrimą pateko 410 žmonių:102 – sergantys AS, 308 – kontrolinė grupė.Statistinė duomenų analizė atliktanaudojant MS Excel 2007.Rezultatai: 2001–2005 m.m. Minsko centrinėje poliklinikoje gydėsi 11 pacientų,sergančių akilozuojančiu spondilitu (3 n, 8 o). Kumuliacinis AS ligotumaspagal kreipimąsi į gydymo įstaigą lygus – 0,021% (CI95 0,012 – 0,038).HLA-B27antigeno dažnumas, sergančių ankilozuojančiu spondilitu grupėje (6 n, 96 o) sudarė95,1%, o kontrolinėje grupėje (188 o, 120 n ) – 7,8%. Apriorinė tikimybė susirgtiAS buvo apskaičiuota pagal regresinę formulę: AprT=0,0005+0,0068xf=0,054%,kur f – HLA-B27 antigeno paplitimas populiacijoje. Aposteriorinė AS tikimybėtarp žmonių su teigiamu HLA-B27 antigenu apskaičiuota pagal formulę: АpoT=AprTхLR+=0,021%х12,2=0,26%, kur LR+ – teigiamo testo tikimybės santykis,kuris lygus 12,2.Išvados: 1. Kumuliacinis AS ligotumas sudarė – 0,021% (CI95 0,012 – 0,038).2.Apriorinis AS dažnis Baltarusijos populiacijoje apskaičiuotas pagal regresinę formulęsudarė 0,054%.3. AS atsiradimo rizika didėja 12,2 kartų (LR+) (n – 13,1 kartų,o o – 11,1 kartų), jeigu yra nustatytas HLA-B27 antigenas. 4. Jeigu antigenasHLA-B27 yra neigiamas AS rizika mažėja 18,9 kartų (LR-) (o – 17,5 kartų, o n– 7,5kartų).Jaunų žmonių padidėjusio kraujospūdžio ryšys su antropometriniaisrodikliais ir sveikatos elgsenos ypatumaisDarbo autorius(-iai): Anželina Boguševič (5 k.), Donata Mikulskaitė-Kamienienė(6 k.).Darbo vadovas(-ai): dr. Skaidrė Paulauskienė (VU MF Vidaus ligų šeimosmedicinos ir onkologijos klinika, Šeimos medicinos centras).Darbo tikslas: Nustatyti jaunų asmenų padidėjusio kraujospūdžio ryšį su antropometriniaisrodikliais, žalingais įpročiais, mitybos bei fizinio aktyvumo ypatumaisDarbo metodika: Atvejo-kontrolės tyrimas. Autorinė validizuota anketa, nu-191

statyti antropometriniai duomenys. AKS vertintas dukart su 5 minučių pertrauka.Ištirti VU MF 18-25 m. 300 studentų (atvejo-68, kontrolės-232). AKS riba, skirstantį grupes-130/85 mmHg. Duomenys analizuoti SPSS 17.0 programa, taikantt-testą, Mann-Whitney U kriterijų, χ² kriterijų, koreliacijos koeficientus.Rezultatai: Kontrolinės gr. amžius 20.8±2.6m., 62 (26.7%) vaikinai ir 170(73.3%) merginų. Atvejo gr. amžius 19.8±1.3 m, 35 (51.5%) merginos ir 33 (48.5%)vaikinai. Tarp vaikinų reikšmingas svorio (p=0.003) ir ūgio skirtumas (p=0.002),o merginoms svarbūs visi antropometriniai rodikliai (p

stipriai supurčius ( purtyto vaiko sindromas ) arba numetus ant žemės, Lietuvoje– sumušus, pasmaugus.Išvados: 1. Pagal gautus rezultatus, daugiausia kūdikių nužudoma Lietuvoje(0,57/1 mln. gyventojų). 2. Pagrindinis nužudymo būdas visose minėtose šalysevyravo sumušimas ir pasmaugimas.Fizinis vaikų smurtas prieš vaikusDarbo tikslas: nustatyti vaikų prieš vaikus pavartoto fizinio smurto priežastis,paplitimą, pasekmes.Tyrimo medžiaga ir metodai: atlikta Vilniaus universiteto vaikų ligoninės(VUVL) medicininių dokumentų retrospektyvinė paieška ir analizė 2010-2011metais besigydžiusių vaikų, patyrusių traumas dėl fizinio smurto Atskiros ligoniųgrupės lygintos pagal traumos sunkumą, kuris vertintas pagal klinikiniuskriterijus, gydytojų nustatyta diagnozę, gydymo ligoninėje trukmę. Visų smurtąpatyrusių vaikų traumos buvo traktuojamos pagal Tarptautinę statistinę ligų irsveikatos problemų klasifikaciją ( 10 redakcija ). Vaikų amžius nuo 0 iki 18 metų(duomenys analizuoti pagal įprastas pediatrijoje vaikų amžiaus grupes). Tirta 500nukentėjusiųjų.Darbo rezultatai: smurtines traumas dažniausiai patyrė berniukai – 70 %. Išvisų smurtą patyrusių vaikų 10 % patyrė smurtą šeimoje, 25 % mokykloje ir net65 % įvairiose viešose vietose: gatvėje, kieme, parke, miške, prie upės arba ežero,diskotekoje. Mokyklinio amžiaus vaikai nemažai smurtinių traumų patyrė mokykloje,dažnai tai buvo 8-12 metų vaikai (30 % iš visų jų traumų). Smurtines traumasdažniausiai patyrė 20-22 valandą ( 20 % iš visų patyrusių smurtą). 15-17 metųvaikams traumos įvyko nuo 22 iki 6 valandos ryto ( net 40 % traumų). Vaikusdažniausiai skriaudė vyresni nepažįstami vaikai, arba pažįstami vaikai, pažįstamiir nepažįstami vyrai. Dauginius sumušimus patyrė 18 % vaikų, dažniausiai galvosir kitų kūno vietų. Mokykloje vaikus dažniausiai skriaudė bendraklasiai arba vyresnimokiniai, dažniau berniukai, nei mergaitės. Dažniausiai skriaudė mokykloskieme arba koridoriuje, tačiau neretai ir klasėje. Viešose vietose vaikai dažniausiaibuvo skriaudžiami gatvėse arba kieme, taip pat ir prie mokyklos.Išvados:1. Fizinis vaikų smurtas prieš vaikus gana dažnas Lietuvos vaikų populiacijoje.2. Įvairaus amžiaus vaikai dažniausiai mušami rankomis, spardomi kojomisarba mušami kietais daiktais.3. Vaikus dažniausiai skriaudė bendraklasiai (50 %), per pertrauką (40 %), mokykloskieme (40 %).4. Dažniausiai smurtauta gatvėje, kieme, skriaudė nepažįstami asmenys ( 60 %).193

Vaikų destruktyvumas: nužudymas ir sunkus sveikatos sutrikdymasPranešimo tikslas: išsiaiškinti vaikų padaromus sunkius sveikatos sutrikdymusir nužudymus.Tyrimo medžiaga ir metodai: retrospektyvinė bylų analizė;Rezultatai: išanalizuotos ir įvertintos 38 baudžiamosios bylos, kurios nagrinėtospagal Baudžiamojo kodekso 129 ir 135 straipsnius. Pagal BK 129 straipsnįvertinti 28 vyriškos lyties asmenys įvykdę nužudymus. Pagal amžių pasiskirstė sekančiai:14 metų – 2, 15 metų – 8, 16 metų – 12, 17 metų – 10. Minėti asmenysnužudimą įvykdė miestuose (9 atvejai) ir kaimuose (19 atvejų). 11 atvejų buvoįvykdyti dienos, o 17 atvejų – nakties metu. Su nužudytaisiais nusikaltėlius siejoartimi giminystės santykiai (6 atvejai), draugai, kaimynai, pažįstami (15 atvejų),nepažįstami – 7 atvejai. Nužudytų asmenų mirties priežastis dažniausiai durtinėspjautinėsžaizdos (12 atvejų) ir smūgiai kietais daiktais (9 atvejai).Pagal BK 135 straipsnį vertinti 9 vyriškos ir 1 moteriškos lyties asmuo įvykdęsunkius sveikatos sutrikdymus. Pagal amžių pasiskirstė sekančiai: 15 metų – 3,16 metų – 4, 17 metų – 3. Minėti asmenys sunkų sveikatos sutrikdymą įvykdėmiestuose (4 atvejai) ir kaimuose (6 atvejai). 2 atvejai buvo įvykdyti dienos, o 8– nakties metu. Su sužalotais asmenimis nusikaltėlius siejo artimi giminystės santykiai( 2 atvejai), draugai, kaimynai, pažįstami (3 atvejai), nepažįstami – 5 atvejai.Nukentėję asmenys dažniausiai buvo sužalojami peiliu arba kietais daiktais.Išvados:1. Retrospektyvinis tyrimas parodė, kad 14-17 metų asmenys dažniausiaiįvykdė sunkius nusikaltimus – nužudymus ( BK 129 straipsnis – 28 atvejai).2. Nusikaltimai dažniausiai įvykdyti kaimuose (19 atvejų) ir nakties metu (17atvejų).3. Sunkų sveikatos sutrikdymą (BK 135 straipsnis) įvykdė 15-17 metų asmenys(10 atvejų).4. Nusikaltimai dažniausiai įvykdyti kaimuose (6 atvejai) ir nakties metu (8atvejai).Traumatologijos ir ortopedijos BūrelisBūrelio pirmininkas: Rokas Girčius, VU MF 5 k.Mokslinis vadovas: doc. Manvilius Kocius VU MF Reumatologijos,traumatologijos-ortopedijos ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikaLigonių, patyrusių terminių traumų ir gydytų Respublikinėje Vilniausuniversitetinėje ligoninėje, klinikiniai ir epidemiologiniai aspektaiDarbo autorius(-iai): Roman Machnin (6 k.).Darbo vadovas(-ai): Gyd. Vytautas Vaitkus (VšĮ Respublikinė Vilniaus uni-194

versitetinė ligonine).Darbo tikslas: Įvertinti termines traumas patyrusių ligonių klinikinius ir epidemiologiniusypatumusDarbo metodika: Atlikta retrospektyvinė 122 pacientų ligos istorijų analizė,gydytų 2010-2011m Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje ortopedijosir traumatologijos centre terminių traumų poskyryje. Į tyrimą įtraukti 115ligoniai, kurie buvo hospitalizuoti dėl terminių traumų. 7 pacientai iškrito nesneatitiko keliamų tyrimo reikalavimų. Analizuota pacientų lytis, amžius, klinikinėscharakteristikos, gydymo metodai, išeitis. Nudegimų laipsnis vertintas pagalTLK10 nudegimų skalę. Gauti duomenys apdoroti SPSS 17,0 versijaRezultatai: Hospitalizuoti 115 ligoniai iš kurių vyrų – 76 (66.1%), moterų – 39(33.9%). Amžiaus vidurkis 51 m±17. Ribinės reikšmės 18 m – 89 m. Terminiųtraumų priežastys – karštas skystys 46 atvejai (39,3%), atvira liepsna – 44 (37,6%),garai – 8 (6,8%), karštas paviršius 8 (6,8%), cheminiai nudegimai – 5 (4,3%), elektrostrauma – 2 (1,7%). Terminių traumų įvykių lokalizacija: Namai 45 (39.1%),atvira vieta 23 (20%), pirtis 11 (9.6%), garažas 4 (3,5%), darbas 6 (5.2%). Traumossunkumas vertinant pagal nudegimo laipsnį – I-IIA 8 (6.9%), IIA – 13 (11.2%),IIA° – IIB° 26 (22.5%), IIB 14 (12.1%), IIB° – III° 31 (26.7%), III° – 12 (10.3%), IIA-IIB-III 12 (10.3%) Taikytas gydymas: Nekrektomija+perrišimai 31 (25,4%) Nekrektomija+ autodermoplastika + perrišimai 59 (48.4%), amputacija+perrišimai4 (3.3%) Komplikacijos: Nėra 88 (75.9%), infekcija 11 (9.5%), mirtis 8 (6.9%), kitos9 (7.8%).Išvados: 1. Daugiausia termines traumas patiria vyresnio amžiaus vyrai 2.Dažniausia priežastis – karštas skystis bei atvira liepsna 3. Dažniausia lokalizacija– namai bei atvira vieta 4. Dažniausias sunkumo laipsnis – IIB-IIIIkihospitalinio laiko įtaka ligonių, gydytų RVUL terminiųtraumų skyriuje 2010-2011m, hospitalizacijos laikui, komplikacijųdažniui, išeičiai.Darbo autorius(-iai): Roman Machnin (6 k.).Darbo vadovas(-ai): Gyd. Vytautas Vaitkus (VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinėligonine).Darbo tikslas: Įvertinti ligonių, patyrusių terminių traumų ikihospitalizacijoslaiko įtaką hospitalizacijos laikui, komplikacijų dažniui, išeičiai.Darbo metodika: Retrospektyviai išanalizuotos 122 ligos istorijos pacientų,gydytų Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje Ortopedijos ir traumatologijoscentre terminių traumų poskyryje nuo 2010 m. iki 2011 metų pabaigos.Į tyrimą įtraukti 115 ligoniai, kurie buvo hospitalizuoti dėl terminių traumų. 7pacientai iškrito nes neatitiko keliamų tyrimo reikalavimų. Ikihospitalizacijos laikassuskirstytas į grupes po 1val iki 6val ribos. Hospitalizacijos laikas suskirstytasį grupes po 10d grupėje. Gauti duomenys apdoroti SPSS 17,0 versija.Rezultatai: Pacientai suskirstyti į grupes pagal hospitalizacijos laika: 1 gr195

(6val).1 grupėje (25 pacientai), 5 (20%) turėjo komplikacijų. 2gr (9 pacientai) – 1komplikacija (11.1%), 3gr (7 pacientai) – 2 komplikacijos (28.6%), 4gr (3 pacientai)– 1 komplikacija (33.3%), 5gr (5 pacientai) – 0 komplikacijų (0%), 6gr (2 pacientai)– 1 komplikacija (50%), 7gr (54 pacientai) – 16 komplikacijų (29.6%). (p=0,6). 1 gr buvo 2 mirtys (8%), 2 gr buvo 1 mirtis (8%), 3, 4, 5, 6 gr buvo 0 mirčių,7 gr buvo 5 mirtys (8%) (p=0.6) Statistinio patikimumo tarp hospitalizacijos laikoir ikihospitalizacijos laiko nustatyt nepavyko. (p=0.46)Išvados: Hospitalizacijos laikas, komplikacijų dažnis, išeitis statistiškai patikimainepriklauso nuo ikihospitalinio laikotarpio.Perilunarinių riešo išnirimų chirurginio gydymo rezultataiDarbo autorius(-iai): Indrė Kuropatkinaitė (5 k.).Darbo vadovas(-ai): Gyd. Darius Jauniškis (Vilniaus universitetinės ligoninėsSantariškių klinikų Centro filialas), Lekt. Julius Janavičius (Respublikinė Vilniausuniversitetinė ligoninė).Darbo tikslas: Įvertinti perilunarinių išnirimų (PI) gydymo rezultatus, nustatyti,kiek PI nebuvo diagnozuota laiku ir kokią tai įtaką turi gydymo rezultatams.Darbo metodika: Atliktas pacientų, kuriems 1997 – 2011 metais diagnozuotasir gydytas PI, ištyrimas ir retrospektyvinė jų ligos istorijų analizė. Operacijos atliktosRespublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje ir VULSK Centro filiale.Pacientams kampamačiu matuoti plaštakos aktyvūs judesiai: lenkimas, tiesimas,prilenkimas, atitraukimas. Dinamometru matuota abiejų plaštakų jėga (kg). Vidutiniamskausmui po operacijos įvertinti naudota vizualinių analogijų skalė (VAS),rankos funkcijos vertintos Rankos neįgalumo klausimynu (DASH). Tyrimo atrankoskriterijai: minėtu laikotarpiu dėl PI operuoti pacientai. Pagal trukmę nuoperilunarinio išnirimo iki jo operacinio gydymo pacientai suskirstyti į 2 grupes: Igr. – ≤3 sav., II gr. >3 sav. Duomenys apdoroti MS Excel 2007 ir SPSS 19.0 programomis.Skirtumas laikytas statistiškai patikimu, kai p

II gr.(p0,05). Rankos jėgataip pat didesnė I gr. nei II gr. (atitinkamai I gr. 41,9±13,4 kg, o II gr. tik 21,6±11,6kg, p

pasukimų metu siūlė išsitempė, raumenys liko kontakte. 1(8,3%) atveju siūlė išsitempė10° kampo pasukimo judesių metu, tačiau išliko nenutrūkusi tęsiant sukimą20° kampu. Likusiais 9(75,0%) atvejais siūlė buvo tvirta, prisiūti raumenys likokontakte jų insercijos vietoje.Išvados: Klinikinis tyrimas paneigia hipotezę, kad prisiūti sukamieji raumenyspo operacijos nutrūksta. Echoskopinis tyrimas objektyvus, kai KMI ne > 28,0.Eksperimentinis tyrimo modelis hipotezę, kad tinkamai prisiūti raumenys išliekapooperaciniame periode, patvirtina.Urologijos būrelisBūrelio pirmininkas: Gediminas Januška, VU MF 5 k.Mokslinis vadovas: doc. Arūnas Želvys VU MF Gastroenterologijos,nefrourologijos ir chirurgijos klinikaKombinuotos perkutaninės nefrolitotripsijos irperkutaninės nefrolitotripsijos metodų efektyvumo palyginimasgydant inkstų akmenligę198Darbo autorius(-iai): Gediminas Januška (5 k.), Marius Snicorius (5 k.).Darbo vadovas(-ai): doc. Arūnas Želvys (VU MF Gastroenterologijos, nefrourologijosir chirurgijos klinika).Darbo tikslas: Palyginti kombinuotos perkutaninės nefrolitotripsijos(KPCNL) ir perkutaninės nefrolitotripsijos (PCNL) metodų efektyvumą gydantinkstų akmenligę.Darbo metodika: Atlikta retrospektyvinė 79 pacientų, kurie 2011-2012m.VULSK Urologijos skyriuje buvo gydyti nuo inkstų akmenligės KPCNL ir PCNLmetodais, duomenų analizė. Sudarytos dvi grupes: 1gr.-gydyta KPCNL ir 2gr.-gydyta PCNL. Šios grupės buvo palygintos pagal KMI, amžių, lytį, akmenų dydį(akmenys suskirstyti į grupes: I- akmens dydis 20 mm), skaičių (I-vienas akmuo, II-du ir daugiau akmenų), gretutines ligas,ankstesnes urologines operacijas bei ASA siekiant nustatyti ar grupės statistiniupožiūriu vienodos. Tuomet įvertintas gydymo metodų efektyvumas grupėse: arvisi akmenys buvo pašalinti, komplikacijų dažnis, operacijos trukmė, hospitalizacijostrukmė po operacijos.Rezultatai: Tirti 79 pacientai, 40 moterų (50,6%) ir 39 vyrai (49,4%). Amžiausvidurkis 60,67 +/-12,435. Buvo atlikta 13 (16,5%) KPCNL ir 66 (83,5%)PCNL. Grupės palygintos pagal rodiklius: KMI: 1gr.-27,9±4,25, 2gr.-30,08±6,97(p=0,147); Amžių: 1gr.-64,92±8,15, 2gr.-59,83±12,99 (p=0,078); Lyčių pasiskirstymą:1gr.-6 (46,2%) moterys ir 7 (53,8%) vyrai, 2gr.-34 (51,5%) moterys ir 32 vyrai(48,5%) (p=0,724); Akmenų skaičių: 1gr. vienas akmuo 2(15,4%) ir dauginiaiakmenys 11 (84,6%) pacientų, 2gr. vienas akmuo 31 (47%) ir dauginiai akmenys

35 (53%) (p=0,035); Akmenų dydis 1gr.-I 1(7,7%), II 9 (69,2%), III 3 (23,1%), 2gr.-I 2 (3%), II 33(50%), III 31 (47%) (p=0,244); Gretutinės ligos 1gr.- 6 (46,2%), 2gr.–32 (48,5%) (p=0,878); Ankstesnės urologinės operacijos: 1gr.–5 (38,5%), 2gr.-43(65,2%) (p=0,072); ASA 1gr. 1b-0, 2b-9 (69,2%), 3b-4 (30,8%), 2gr. 1b-4 (5,1%),2b–43 (65,8%), 3b-19 (28,8%) (p=0,66); Palygintas abiejų grupių gydymo metodoefektyvumas pagal rodiklius: komplikacijų dažnį 1gr.-0, 2gr.–4 (6,1%) (p=0,362);Akmenų pašalinimą 1gr. – 1 (7,7%) liko akmenų, 12 (92,3%) neliko akmenų, 2gr.-9 (13,6%) liko akmenų, 57 (86,4%) neliko akmenų (p=0,556); Operacijos trukmė1gr.-119,62±27,345 minučių, 2gr. – 91,67±35,042 minučių (p=0,004); Hospitalizacijostrukmė 1gr.- 7,15±2,641 dienų, 2gr.- 8,73±3,905 dienų (p=0,085).Išvados: 1. Pacientai, gydomi dėl inkstų akmenligės KPCNL ir PCNL, pagalKMI, lytį, amžių, akmenų dydį, gretutinių ligų buvimą, ankstesnes urologinesoperacijas bei ASA statistiškai patikimai nesiskiria. 2. KPCNL dažniau buvo gydomipacientai turintys daug akmenų. 3. KPCNL trunka ilgiau nei PCNL. 4. KPCNLmetodas nenusileidžia efektyvumu PCNL, todėl gali ir turėtų būti taikomas daugineiinkstų akmenligei gydyti.Atsinaujinusio moterų šlapimo nelaikymo chirurginio gydymo būdaiVUL‚ „Santariškių klinikos‘‘ urologijos centre bei jų rezultataiDarbo autorius(-iai): Gediminas Januška (5 k.).Darbo tikslas: Palyginti recidyvuojančio moterų šlapimo nelaikymo chirurginiogydymo rezultatus.Darbo metodika: Retrospektyviai atlikta 65 ligonių operuotų dėl atsinaujinusiošlapimo nelaikymo VUL’’Santariškių klinikos’’ urologijos centre nuo 2003m.iki 2011m. analizė. Nustatyta kokia operacija buvo pirma ir kokia antra. Pagal taiatrinkti 56 atvejai ir sudarytos 5 grupės. 1gr. VP-BURCH (28atv.), 2gr. VP-TOT(8atv.), 3gr. VP-TVT (3atv.), 4gr. BURCH-TOT (13atv.), 5gr. BURCH-TVT (4atv.).Pirmos trys grupės bei 4-5 grupės palygintos tarpusavyje pagal amžių, KMI, atliktashisterektomijas, tarpvietės plyšimus ir gimdymų sk. Taip pat po vidutiniškai4,7 metų (SD 2,7) jos apklaustos, panaudojant šlapimo nelaikymo klausimynusUDI-6 ir IIQ-7. Atsiliepė 44 ligonės. Išanalizuoti šlapimo sulaikymo rezultatai beiįvertinta kiek ligonių liko patenkintos operacijos rezultatais. Operacijos sėkmelaikėme rezultatus, kai ligonė pilnai arba dalinai sulaiko šlapimą.Rezultatai: Amžiaus vidurkis 1gr. – 57,79 m. (SD 7,661), 2gr – 67,50 m. (SD6,302), 3gr. – 67,00 m. (SD 17,69), 4gr. – 62,46 m. (SD 9,58), 5gr.- 61,75 m. (SD6,551). Vidutinis KMI 1gr. 29,938 (SD 5,756), 2gr. – 29, 525 (SD 2,649), 3gr. – 29,2(SD 0,849), 4gr. – 29,792 (SD 3,993), 5gr. – 34,925 (SD 5,8094). Vidutinis gimdymųsk. 1gr. 1,893 (SD 1,474), 2gr. 1,375 (SD 0,916), 3gr. 0,667 (SD 1,1545), 4gr.– 1,077 (SD 0,954), 5gr. 1,5 (SD 1). Tarpvietės plyšimų 1gr. vidutiniškai buvo 0,57(SD 0,504), 2gr. – 0,63 (SD 0,518), 3gr.- 0,33 (SD 0,577), 4gr. – 0,46 (SD 0,519), 5gr.– 0,75 (SD 0,5). Histerektomijų 1gr. vidutiniškai buvo 0,07 (SD 0,262), 2gr. – 0,25(SD 0,463), 3gr. – 0,33 (SD 0,577), 4gr. – 0,31 (SD 0,48), 5gr. – 0,25 (SD 0,5). Statis-199

tiškai reikšmingai skyrėsi 1gr. ir 2gr. amžius (p=0,002). Kitų parametrų skirtumasnebuvo statistiškai reikšmingas (p>0,005). Operacijos sekmė 1gr. – 73,6%, 2gr. –66,6 %, 3gr. 100%, 4gr. – 75%, 5gr. – 100% (p=0,810). Patenkintos operacija buvo1gr. – 68,4%, 2gr. – 50%, 3gr. – 100%, 4gr.- 75%, 5gr. – 100% pacienčių (p=0,162).Išvados: 1.Po vaginalinės plastikos geriausi rezultatai stebėti TVT grupėje(3gr.). 2.Po BURCH operacijos geriausi rezultatai stebėti TVT grupėje (5gr.). 3.Labiausiaioperacijos rezultatais patenkintos ligonės taip pat buvo TVT grupėse (3ir 5). 4.TVT yra efektyvi/efektyviausia procedūra gydant recidyvuojantį šlapimonelaikymą.Vaikų ir paauglių psichiatrijos beipsichoterapijos BūrelisBūrelio pirmininkas: Jovita Laurinaitytė, VU MF 6 k.Mokslinis vadovas: doc. dr. Sigita Lesinskienė, VU MF Psichiatrijosklinika200Vaikų ir suaugusiųjų požiūrio į hipoterapiją tyrimasDarbo autorius(-iai): Viktorija Šapurova (5 k.), Natalija Jegorova (5 k.).Darbo vadovas(-ai): doc. dr. Sigita Lesinskienė (VU MF Psichiatrijos klinika).Darbo tikslas: Ištirti vaikų ir suaugusiųjų požiūrį į hipoterapiją (gydomąjį jojimą).Darbo metodika: Darbui atlikti naudota autorių sudaryta 14 klausimų anoniminėanketa. Anketos buvo pateiktos dviejose atsitiktinėse Vilniaus mokyklosebei Lietuvos individualiosios psichologijos draugijos suvažiavimo dalyviams 2012metų kovo mėnesį. Išdalinta 300 anketų, užpildyta 290. Atsakymai analizuotikompiuterine programa SPSS v.20. Vidurkių variacijai nustatyti tarp vertinamųpožymių ir skirtingų grupių naudota dispersinė analizė (ANOVA), skirtumų statistiniampatikimumui įvertinti naudoti 95% pasikliautiniai intervalai.Rezultatai: Anketas užpildė 170 (58.6%) vaikų ir 120 (41.4%) suaugusiųjų.Vaikų amžius svyravo nuo 11 iki 15 metų, vidurkis 13 metų (SD±1.084); suaugusiųjųamžius – nuo 20 iki 67 metų, vidurkis 39 metai (SD±9.020). Vaikų grupėjeanketas užpildė 100 (58.8%) mergaičių ir 70 (41.2%) berniukų; suaugusiųjų– 102 (85%) moterys ir 18 (15%) vyrų. Rezultatai parodė, kad daugiau vaikų(129(75.9%)) nei suaugusiųjų (66(55%)) buvo jodinėję (p

koordinaciją (atitinkamai 88 (51.76%) ir 95 (79.17%)), gerina raumenų tonusą (68(40%) ir 71 (59.17%)) ir lavina bendravimo įgūdžius (66 (38.82%) ir 85 (70.83%)).Dažniausiai minėtos indikacijos hipoterapijai buvo autizmas (68 (40%) vaikai ir72 (60%) suaugusieji), vaikų cerebrinis paralyžius (atitinkamai 78 (45.88%) ir 45(37.5%)) ir mokymosi sutrikimai (51 (42.5%) ir 19 (11.18%)). Dauguma vaikų(68(40%)) ir suaugusių (71(59.2%)) artimiesiems rekomenduotų hipoterapiją kaippapildomą gydymo būdą. Suaugusieji (101(84.2%)) dažniau nei vaikai (82(48.2%))norėjo daugiau sužinoti apie hipoterapiją kaip gydymo būdą (p

os sutrikimas (p

Kad šiuo metu dietos laikosi, nurodė 12 (11,7%) merginų. Labai gerai ir gerai sumama sutaria 43 (91,5%) nesilaikiusios dietų merginos ir 47 (83,9%) besilaikiusios(p=0,37), su tėčiu – atitinkamai 29 (61,7%) ir 32 (57,1%), p=0,7.Išvados: 1. 52,4% apklaustųjų merginų laikėsi arba laikosi dietų, dažniausiai –vieno produkto ir maisto ribojimo dietos.2. Mažesnį KMI turinčios ir jaunesnėsmerginos rečiau laikosi dietų.3. Kad dietos tik kenkia sveikatai labiau mano niekadadietų nesilaikiusios merginos, o kad tai naudinga priemonė palaikyti gražųkūną – besilaikančios dietų.4. Besilaikančios dietų vakarienę valgo lengvesnę iranksčiau.5. Skirtumo tarp to, kaip gerai su tėvais sutaria besilaikiusios dietos ir josnesilaikiusios, nėra.Visuomenės sveikatos būrelis BūrelisBūrelio pirmininkas: Agnė Melvidaitė, VU MF 4 k.Mokslinis vadovas: doc. dr. Genė Šurkienė VU MF Visuomenės sveikatosinstitutasNaminiai gyvūnai Visagino miesto mokyklų mokinių aplinkoje irmokinių žinios apie gyvūnų įtaką vaikų savijautai bei sveikataiDarbo autorius(-iai): Irina Jurenko (4 k.).Darbo vadovas(-ai): prof. Genė Šurkienė (Vilniaus Universitetas, medicinosfakultetas, visuomenės sveikatos institutas).Darbo tikslas: Įverinti naminius gyvūnus Visagino miesto mokyklų mokiniųaplinkoje ir mokinių žinias apie gyvūnų įtaką vaikų savijautai bei sveikataiDarbo metodika: Tyrimas atliktas anoniminės anketinės apklausos metodu. Anketąsudarė 35 uždaro ir atviro tipo klausimai. Apklausta 300 5 – 9 klasių mokinių.Surinktų duomenų statistinė analizė atlikta naudojant SPSS 17 programą. Pasirinktaalfa klaidos rizika 0,05; rezultatai vertinami kaip statištiškai reikšmingi, kaip < 0,05.Rezultatai: Tyrimo duomenimis, 67% (201 iš 300 apklaustųjų) vaikų nurodė,kad turi naminį gyvūną. Mergaičių, turinčių naminį gyvūną, daugiau nei berniukų(71% ir 64% atitinkamai, nors šis skirtumas statistiškai neriekšmingas, p=0.201).Populiariausias auginamas gyvūnas – katinas. Jį augina 47% visų respondentų,turinčių gyvūną. Mergaičių auginančių katiną, daugiau nei berniukų (56% ir 44%atitinkamai p=0.103). Tuo tarpu daugiau berniukų nei mergaičių auginą šunį(65% ir 35% atitinkamai, p=0.006). Laimingais ar dažniausiai besijaučiančiais laimingaisvaikų, auginančių gyvūnus buvo 96%, o neturinčių gyvūnų – 89% (galimybiųsantykis (GS)=2. 711; 95% PI=1.035 – 7.101; p=0.036). 82% vaikų, turinčiųgyvūną, savo sveikatą vertino gerai ar labai gerai, o taip vertinančių sveikatą vaikų,neturinčių gyvūno, buvo 77% (p=0.951). Nors 71 proc. apklaustųjų nurodė, kadjiems užtenka žinių apie naminių gyvūnų įtaką sveikatai, tačiau net 49 proc. teigė,203

kad naminiai gyvūnai negali vaikų užkrėsti kirmėlėmis, pasiutlige, sukelti alergiją,odos ligas ir pan. Mergaičių, žinančių apie gyvūnų galimą neigiamą įtaką sveikatai,buvo daugiau nei berniukų (56% ir 44% atitinkamai, p=0.001).Išvados: 1.Dauguma vaikų turi savo naminių gyvūnų arba susiduria su svetimaisaugintiniais. Dažniausiai vaikai augina katiną arba šunį.2.Didžioji dalis vaikų,turinčių naminį gyvūną, jaučiasi sveiki ir laimingi. Tokių vaikų, neturinčiųgyvūnų, buvo mažiau. 3.Vaikų žinios apie galimą neigiamą naminių gyvūnų įtakąsveikatai nepakankamos. Mergaičių, turinčių tinkamų žinių apie galimą neigiamąįtaką sveikatai, daugiau nei berniukų.Naminiai gyvūnai Visagino miesto mokyklų mokinių aplinkoje irmokinių žinios apie gyvūnų įtaką vaikų savijautai bei sveikatai204Darbo autorius(-iai): Irina Jurenko (4 k.).Darbo vadovas(-ai): prof. Genė Šurkienė (Vilniaus Universitetas, medicinosfakultetas, visuomenės sveikatos institutas).Darbo tikslas: Įvertinti naminių gyvūnų paplitimą Visagino miesto mokyklųmokinių aplinkoje ir mokinių žinias apie gyvūnų įtaką vaikų savijautai bei sveikatai.Darbo metodika: Tyrimas atliktas anoniminės anketinės apklausos metodu.Anketą sudarė 35 uždaro ir atviro tipo klausimai. Apklausta 300 5 – 9 klasių mokinių.Surinktų duomenų statistinė analizė atlikta naudojant SPSS 17 programą.Pasirinkta alfa klaidos rizika 0,05; rezultatai vertinami kaip statištiškai reikšmingi,kai p < 0,05.Rezultatai: Tyrimo duomenimis, 67% (201 iš 300 apklaustųjų) vaikų nurodė,kad turi naminį gyvūną. Mergaičių, turinčių naminį gyvūną, daugiau nei berniukų(71% ir 64% atitinkamai, nors šis skirtumas statistiškai neriekšmingas, p=0.201).Populiariausias auginamas gyvūnas – katinas. Jį augina 47% visų respondentų,turinčių gyvūną. Mergaičių auginančių katiną, daugiau nei berniukų (56% ir 44%atitinkamai p=0.103). Tuo tarpu daugiau berniukų nei mergaičių auginą šunį(65% ir 35% atitinkamai, p=0.006).Laimingais ar dažniausiai besijaučiančiais laimingaisvaikų, auginančių gyvūnus buvo 96%, o neturinčių gyvūnų – 89% (galimybiųsantykis (GS)=2. 711; 95% PI=1.035 – 7.101; p=0.036). 82% vaikų, turinčiųgyvūną, savo sveikatą vertino gerai ar labai gerai, o taip vertinančių sveikatą vaikų,neturinčių gyvūno, buvo 77% (p=0.951).Nors 71 proc. apklaustųjų nurodė, kadjiems užtenka žinių apie naminių gyvūnų įtaką sveikatai, tačiau net 49 proc. teigė,kad naminiai gyvūnai negali vaikų užkrėsti kirmėlėmis, pasiutlige, sukelti alergiją,odos ligas ir pan. Mergaičių, žinančių apie gyvūnų galimą neigiamą įtaką sveikatai,buvo daugiau nei berniukų (56% ir 44% atitinkamai, p=0.001).Išvados: 1. Dauguma vaikų turi savo naminių gyvūnų arba susiduria su svetimaisaugintiniais. Dažniausiai vaikai augina katiną arba šunį.2. Didžioji dalisvaikų, turinčių naminį gyvūną, jaučiasi sveiki ir laimingi. Tokių vaikų, neturinčiųgyvūnų, buvo mažiau. 3. Vaikų žinios apie galimą neigiamą naminių gyvūnų įtaką

sveikatai nepakankamos. Mergaičių, turinčių tinkamų žinių apie galimą neigiamąįtaką sveikatai, daugiau nei berniukų. Nustatyta, kad vaikų aplinkoje naminiųgyvūnų paplitimas yra didelis, o vaikų žinios apie gyvūnų galimą neigiamą įtakąsveikatai yra nepakankamos, ypač jaunesnių klasių moksleivių. Todėl reikia šviestimokinius, organizuoti įvairius renginius gyvūnų įtakos sveikatai klausimais.Bedarbių ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto studentųpožiūris į maisto priedusDarbo autorius(-iai): Jonė Sadaunykaitė (3 k.).Darbo vadovas(-ai): prof. Rimantas Stukas (VU MF Visuomenės sveikatosinstitutas).Darbo tikslas: Ištirti bedarbių ir Vilniaus universiteto Medicinos fakultetostudentų požiūrį į maisto priedus.Darbo metodika: Anoniminės anketinės apklausos metodu 2012m. kovo mėnesįbuvo apklausti 105 I-VIk. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto studentaiir 122 bedarbiai, kreipęsi į Profesinio informavimo centrą Vilniaus darbo biržoje.Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 16.0 ir Microsoft Excel 2007programomis. Statistinis reikšmingumo lygmuo p

Geriamasis vanduo ir sveikata: tyrimai Varėnos rajoneDarbo autorius(-iai): Viktor Asejev (5 k.).Darbo vadovas(-ai): prof.habil.dr. Saulius Šliaupa (Vilniaus universitetas;Gamtos tyrimų centro Geologijos ir geografijos institutas), prof.habil.dr. GediminasŽukauskas (Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie SAM).Darbo tikslas: Išsiaiškinti tiriamosios vietovės vandens cheminę sudėtį ir galimąšių mikroelementų įtaką žmonių fizinėms ir psichinėms ligoms.Darbo metodika: Tirta Varėnos raj., Kapiniškių (K) ir Marcinkonių (M) gyvenvietės(kaimai) vandens sudėtis bei atlikta statistinė mirtingumo analizė. Tyrimoobjektui pasirinkti mirusių žmonių mirties liudijimo duomenys surinkti iš Varėnosraj. civilinės metrikacijos skyriaus. Duomenys buvo rinkti 1990-2009 metųlaikotarpiui ir žmonės suskirstyti pagal tai, nuo kokios ligos yra mirę. Pasirinktosšios pagrindinės ligos ir susirgimai: širdies ir kraujagyslių, infekcinės, kvėpavimotakų bei sąnarių – judėjimo ligos, vėžiniai susirgimai, tuberkuliozė, cukrinis diabetas,priklausomybės ligos (alkoholizmas, narkomanija), autotraumos, suicidaiir homicidai.Rezultatai: M per šį laikotarpį mirė 286 gyventojai, iš kurių 143(50%) vyraiir 14(50%) moterys, K atitinkamai mirė 31 gyventojas, iš kurių 16(52%) vyrų ir15(48%) moterų. M vidutinis gyventojų amžius yra 71(±16)m., K–78(±13)m.. Mnuo širdies ir kraujagyslių ligų mirė154(53,8%) asmenys, o K-16(52%), M nuovėžinių susirgimų-50(17,5%), o K–7(23%), nuo kitų susirgimų M–39(13,6%),o K–4(13%). M buvo nužudyti 5(1,7%), o K–2 (6,5%). M nusižudė 5(1,7%), oK-2(6,5%). M nuo kvėpavimo ligų mirė 8(2,8%), o K-1(3,2%). M autoįvykiuosežuvo 10(3,5%). Taip pat M nuo cukrinio diabeto mirė 4(1,4%), nuo alkoholizmo4(1,4%), nuo infekcinių ligų 3(1%), nuo tuberkuliozės 3(1%), nuo šizofrenijos1(0,3%) gyventojas. Tiriant vandens cheminę sudėtį nustatyti kai kurių mikroelementųkiekiai (mg/l): Skroblaus ištakose („Bobos darže“) Ni(5,8), Cu(0,54),Cd(0,13), Pb(0,82), K(1,2), Na(4,2); dviejuose šaltiniuose iš šlaito mikroelementųkiekis yra normos ribose, o tiriant šulinį iš slėnio centro nustatyti Cu(1,8),Zn(0,07), K(23,5) ir Na(5,6) padidėjimai.Išvados: Kapiniškėse ir Marcinkonyse mirusiųjų moterų ir vyrų procentinisskaičius vienodas. Kapiniškėse ir Marcinkonyse iki aštuntos dešimties vyrų mirtingumasdidesnis, nei moterų. Didžiąją mirusiųjų dalį sudarė žmonės sirgę širdiesir kraujagyslių ligomis bei vėžiniais susirgimais. Kapiniškėse ir Marcinkonysenuo širdies ir kraujagyslių ligų mirtingumas beveik vienodas. Kapiniškėse nuo vėžiniųsusirgimų mirčių skaičius yra nežymiai didesnis, nei Marcinkonyse. Vėžiniųsusirgimų tarpe Marcinkonyse dominuoja bronchų ir plaučių, storosios žarnos irskrandžio piktybiniai navikai, o Kapiniškėse-bronchų ir plaučių bei priešinės liaukospiktybiniai navikai. Tolimesni tyrimai: sistematizuoti mirtingumo informacijąpagal gyvenvietes turinčias skirtingas geologines sąlygas Varėnos rajone, nustatytianomalines vietoves, atlikti geologinius tyrimus.206

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto medicinos studijųprogramos ir Lietuvos karo akademijos studentų patiriamo stresopaplitimasDarbo autorius(-iai): Viktorija Rimkutė (4 k.).Darbo vadovas(-ai): prof. Genė Šurkienė (Vilniaus Universitetas, medicinosfakultetas, visuomenės sveikatos institutas).Darbo tikslas: Darbo tikslas: Įvertinti Vilniaus universiteto Medicinos fakultetomedicinos studijų programos (toliau MF) ir Lietuvos karo akademijos (toliauLKA) studentų patiriamo streso paplitimą.Darbo metodika: Darbo metodika: Tyrimas atliktas anoniminės anketinėsapklausos būdu. 2011m. gruodžio mėnesį apklausti 89 VU MF medicinos specialybėsI-IIIk. studentai ir 78 LKA I-IIIk. studentai. Statistinė duomenų analizė atliktanaudojant SSPS 16.0 ir Microsoft Office Excel 2007 programomis. Statistinisreikšmingumo lygmuo p < 0,05.Rezultatai: Rezultatai: Tyrime dalyvavusių studentų amžius svyravo nuo 18iki 27 metų, amžiaus vidurkis 20,19 metų (SN – 1,16). MF merginos sudarė 76,4%visų apklaustųjų, o LKA – 84,8% sudarė vaikinai. Tyrimo duomenimis, MF studentų,patiriančių stresą, buvo 23,6%, o LKA tokių studentų buvo tik 1,3%. Beveikpusė (48,3%) MF studentų, patiriančių stresą, nurodė, kad jį patiria dažnai, o taippat teigusių LKA studentų buvo 12,7% (p

neerozinė GERL forma. Interviu būdu surinkti demografiniai, ligos klinikiniaibei biocheminiai (cholesterolio koncentracija kraujo serume) duomenys, fiksuotipacientų antropometriniai parametrai, matuojant pilvo apimtį ir skaičiuojamasKMI. Gyvenimo kokybė buvo tiriama taikant GERL gyvenimo kokybės klausimyną.Duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 17 programą. Skaičiuotas vidurkis,standartinis nuokrypis, procentinė duomenų išraiška. Santykinei rizikai nustatytibuvo skaičiuotas šansų santykis (ŠS). Ryšys laikytas statistiškai reikšmingu, jeigupaklaidos tikimybės reikšmė p

Rezultatai: Įvertintas tiriamųjų mitybos režimas: 319 (90,6%) asmenų maitinasi3 ar daugiau kartų per parą. Iš jų 134 (38,0%) maitinasi 3 kartus, 109 (31,0%)– 4 kartus, 76 (21,6%) – 5 kartus ar dažniau. 2 kartus ar mažiau maitinasi 33(9,4%) tiriamieji, iš jų 22 (6,3%) vyrai, 11 (3,1%) moterų. Rekomenduojama valgyti3 ir daugiau kartų per parą. 290 (82,4%) respondentų teigia, kad maitinasinereguliariai. 253 (71,9%) tiriamieji kasdien valgo gyvulinės kilmės maistą, 286(81,3%) kasdien valgo augalinės kilmės maistą. Mažiau nei 800 g vaisių ir daržoviųper dieną suvalgo 221 (62,8%) tiriamasis. Cukrų vartoja 254 (72,2%), maistą sūdo240 (68,2%) tiriamųjų. Maisto papildus vartoja 149 (42,3%) tiriamieji. 305 (86,6%)asmenys paros kalorijų neskaičiuoja. 216 (61,4%) apklaustųjų kasdien mankštinasi.Rekomenduojamą minimalų kiekį vandens (3 ir daugiau stiklinių) per dienąišgeria 166(88,3%) vyrų ir 142(86,6%) moterų.Išvados: 1. Daugelio apklaustųjų mityba neatitinka sveikos mitybos rekomendacijų.2. Daugma apklaustųjų maitinasi pakankamai dažnai (3 ar daugiaukartų per parą), tačiau nereguliariai. 3. Per mažai valgoma daržovių ir vaisių, taibandoma kompensuoti maisto papildais. 4. Daugiau nei pusė apklaustųjų kasdienmankštinasi. 5. Daugelis apklaustųjų per dieną išgeria pakankamą kiekį vandens.Populiarios spaudos įtaka Vilniaus universiteto studentų mitybaiDarbo autorius(-iai): Samanta Grubytė (4 k.).Darbo vadovas(-ai): prof. Rimantas Stukas (VU MF Visuomenės sveikatosinstitutas).Darbo tikslas: Įvertinti populiarioje spaudoje pateikiamios informacijos apiemitybą įtaką Vilniaus universiteto studentų mitybai.Darbo metodika: Populiarios spaudos informacija apie mitybą vertinta taikantaprašomosios statistikos metodus. Įvertinti keturių skirtingų žurnalų penkeriųmetų (viso 240 žurnalų) straipsniai apie mitybą. Siekiant įvertinti populiariosspaudos įtaką studentų mitybai, atlikta anoniminė anketinė apklausa. Anketą sudarė18 uždaro ir atviro tipo klausimų. Apklausta 300 2 – 3 kurso Vilniaus universitetostudentų, studijuojančių Gamtos mokslų, Medicinos, Matematikos irinformatikos fakultetuose. Surinktų duomenų analizė atlikta naudojant programąSPSS 17. Pasirinktaalfa klaidos rizika 0,05; rezultatai vertinami kaip statištiškaireikšmingi, kai p < 0,05.Rezultatai: Spaudoje vyrauja dietų aprašymai (39,3 proc.). Skirtingi maistoproduktai aprašomi netolygiai – daugiausia aprašomi vaisiai ir daržovės (44,7proc.) bei saldumynai (21,3 proc). Tik 4,6 proc. straipsnių remiasi moksline informacija.Tyrimoduomenimis tik 21,3 proc. respondentų savo mitybą vertina kaipgerą. Merginos savo mitybą vertina geriau (24,5 proc. ir 14,6 proc. atitinkamai,p

pavyzdžiais.Vaikinai du kartus labiau domisi maisto papildais (40,6 proc. ir 16,3proc. atitinkamai, p

tojai. Suteikiamas savarankiškumo laipsnis (87,2 proc.) yra materialiai skatinami(96,1 proc.).Išvados: Išvados1. Reabilitacijos komandos narių pasitenkinimas darbo sąlygomisyra vidutiniškai geras (83,2%). Remiantis tyrimo rezultatais nustatyti svarbiausipasitenkinimo darbu veiksniai: santykiai su bendradarbiais (72,3 proc.), iržinių panaudojimo galimybės darbe (81,8 proc.).2. Nustatyta, kad socioekonominiųveiksnių įtaka darbo našumui siejosi su skatinamosios premijos – 4,51 (95proc. PI 3,11-4,21) bei vadovo pasitikėjimu (3,71 (95 proc. PI 3,89 – 4,71). 3. Reabilitacijoskomandos narių etinio klimato įtaka darbui vidutiniškai teigiamai koreliuojasu darbo salygų vertinimu (r=0,45, p

9,31).Vertinant nepasitenkinimą pagal demografinius rodikliusreikšmingųskirtumųnenustatyta.Apie 60 proc. respondentų pasitiki specialistu, mergaitės pasitikilabiau (X2=7,563; lls=2; p=0,023. rk =-0,051; p=0,025). Daugiau kaip trečdalisapklaustųjų nurodė, kad jiems svarbi visuomenės sveikatos priežiūros specialistolytis. 86,6 proc. pageidautų, kad specialiste dirbtų moteris (GS=7,987 [4,309;14,804]; p

daranti įtaką gyvenamosios aplinkos oro kokybei, buvo daugiau (21,3%, p=0.043).41,5% Linkuvos gimnazijos ir 32,7% Pakruojo „Atžalyno“ gimnazijos moksleiviųdėl to, kad ji toli nuo mokyklos. Veiksnių, dėl kurių apklaustieji teigiamai vertinogyvenamąją aplinką, struktūroje pirmoje vietoje buvo gausi gyvenamosios vietosžaluma. Ją daugiau akcentavo Linkuvos gimnazijos moksleivių nei Pakruojo „Atžalyno“gimnaijos moksleivių (86,7% ir 78% atitinkamai, p=0,018).Išvados: Didelis, neigiamai vertinančių gyvenamąją aplinką, Linkuvos ir Pakruojo„Atžalyno“ gimnazijos moksleivių skaičius, gali būti siejamas su UAB „Saerimner“kiaulių komplekso neigiama įtaka gyvenamosios aplinkos orui.Virusinių hepatitų A, B, ir C serologinių žymenų paplitimasneatlygintinų kraujo donorų populiacijoje 2010-2011 m.Darbo autorius(-iai): Jolanta Valentienė (0 k.).Darbo vadovas(-ai): prof. Kęstutis Žagminas (VU MF Visuomenės sveikatosinstitutas).Darbo tikslas: Įvertinti HAV, HBV, HCV infekcijos seruminių žymenų paplitimąneatlygintinų kraujo donorų, kraują duodančių pirmą kartą, populiacijoje.Darbo metodika: Gavus Bioetikos komiteto leidimą, buvo apklausiami pirmąkartą duodantys kraują VŠĮ Nacionaliniame kraujo centre. Nacionaliniame kraujocentre ir jo organizuojamų išvykų kraujo paėmimo vietose atlikta anoniminėkraujo donorų apklausa, siekiant įvertinti galimus hepatitų rizikos veiksnius. Apklausaatlikta nuo 2010 lapkričio mėn. iki 2011 balandžio mėn. Imunofermentiniumetodu buvo nustatomi: bendri antikūnai prieš hepatito A ir C virusus (anti-HAVir anti-HCV), antikūnai prieš hepatito B viruso šerdinį antigeną (anti-HBcor), hepatitoB viruso paviršiaus antigeną (HBsAg). Nukleino rūgščių apmlifikacijos testastaikytas HBV DNR ir HCV RNR nustatymui.Rezultatai: Tyrime dalyvavo 200 kraujo donorų, iš jų 4 donorai nenurodė arkraują duodą pirmą kartą, 5 kraują davė pakartotinai, 3 – praeityje buvo įkalinimoįstaigose ). Analizei atrinkti 188 pirmą kartą neatlygintinai kraują duodantys donorai.Tiriamųjų amžius svyravo nuo 20 metų iki 52 (Vid.=22,3; Md=20,0), vyraisudarė 47,9 % (n=90), moterys – 52,1 % (n=98), 92,0 proc. tiriamųjų buvo miestogyventojai, 8 proc. – kaimo. HBsAg paplitimas sudarė 0,53 proc. (95 % pasikliautinisintervalas (PI) 0,09 – 2,95); anti-HBcor -2,5 proc. (95% PI 0,96-6,18); anti-HBs-55,8 proc. (95 % PI 48,16-63,23); anti-HCV-1,6 proc. (95 % PI 0,55 – 4,59),anti-HAV- 14,77 proc. (95 % PI 9,96 – 21,35). Nevakcinuotų nuo hepatito A tiramųjųgrupėje anti-HAV paplitimas sudarė 10,4 proc. (95 % PI 6,50 – 16,21).Išvados: Neatlygintinai duodančių kraują donorų populiacijoje HBV ir HCVinfekcijos paplitimas yra santykinai mažas, todėl siekiant užtikrinti kraujo ir jokomponentų recipientų saugumą turi būti skatinama neatlygintina donorystė.Ekstrapoliavus HBsAg ir anti – HCV paplitimo rezultatus, galima teigti, kad Lietuvojesuaugusių gyventojų grupėje yra nemažiau kaip 14 000 HBV ir 42 000 HCVnešiotojų. Anti-HAV paplitimas rodo, kad šiuo metu gyventojų populiacijoje213

HAV cirkuliacija yra neintensyvi, o suaugusių gyventojų kolektyvinis imunitetasyra žemo lygio. Padėka: Dėkojame VŠĮ Nacionalinio kraujo centro direktoriui dr.V. Kalibatui už suteiktą galimybę atlikti šį tyrimą.Utenos miesto ir rajono mokyklų 5-12 klasių mokinių asmenshigienos įgūdžiaiDarbo autorius(-iai): Kotryna Kirkaitė (4 k.).Darbo vadovas(-ai): prof. Genė Šurkienė (Vilniaus Universitetas, medicinosfakultetas, visuomenės sveikatos institutas).Darbo tikslas: Įvertinti Utenos miesto ir rajono mokyklų 5-12 klasių mokiniųasmens higienos įgūdžius.Darbo metodika: Tyrimas atliktas anoniminės anketinės apklausos metodu2011 metų lapkričio – gruodžio mėnesiais. Apklausta 500 Utenos miesto ir rajonomokyklų 5-12 klasių mokinių. Iš jų buvo 282 mergaitės (60,3 %) ir 192 berniukai(39,7 %). 5-8 klasių mokinių buvo 201 (41,5 %), o 9-12 klasių – 283 (58,5 %).Dauguma respondentų gyveno mieste – 358 (74 %), o kaime – 126 (26 %). Statistinėduomenų analizė atlikta SPSS 17.0 programa. α klaidos rizika 0,05. Rezultataivertinami kaip statistiškai reikšmingi, kai p≤0,05.Rezultatai: Tyrimo duomenimis, dauguma mokinių (65,9 %) visą kūną prausiakiekvieną dieną. Mergaičių, kurios visą kūną prausia kiekvieną dieną, daugiau(41,4 %) nei berniukų (24,5 %, p=0,002). 9-12 klasių mokinių, kurie visą kūnąprausia kasdien daugiau (41,9 %) nei 5-8 klasių (25,4 %, p

Vilniaus universiteto medicinos studentų ir gydytojų rezidentųžinios ir nuomonė apie klaidą medicinojeDarbo autorius(-iai): Sandra Kutkaitė (2 k.).Darbo tikslas: Ištirti bei įvertinti medicinos studentų ir gydytojų rezidentųžinias bei nuomonę apie klaidą medicinoje.Darbo metodika: 2011 m. rugsėjo – gruodžio mėnesiais atlikta medicinosstudentų ir gydytojų rezidentų, dirbančių, VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėjeligoninėje ir VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikoje,anketinė apklausa taikant patogiosios atrankos metodą. Klausimyno Cronbachalfa – 0,72. Statistinei analizei buvo tinkamos 250 anketų, naudoti SPSS 19 versijosir EpiData 3.1 versijos programiniai paketai. Statistinio reikšmingumo lygmuop≤0,05. Nepriklausomų imčių vidurkiui palyginti taikytas Stjudent‘o testas.Rezultatai: Tyrimo imtį sudarė 165 medicinos studentai (66,0 %) ir 85 rezidentai(34,0 %). Studentų amžiaus vidurkis 23,3±0,9 metai, rezidentų – 28,0±2,2 metai.Dauguma respondentų (38,2 % studentų ir 43,5 % rezidentų) savo bendrąsias žiniasapie klaidą medicinoje vertino patenkinamai (t(248)=-0,72; p=0,47). Daugiau studentų(63,0 %) nei rezidentų (41,2 %) labai blogai įvertino savo žinias apie kitų šaliųpatirtį registruojant klaidas ir mokymąsi iš klaidų (t(248)=-4,12; p

Kampilobakteriozės epidemiologiniai dėsningumaiVilniaus mieste 2001 – 2010 metaisDarbo autorius(-iai): Monika Roberta Korčinska (4 k.).Darbo vadovas(-ai): Giedrė Aleksienė (VSC Užkrečiamųjų ligų profilaktikosir kontrolės skyrius), prof. Kęstutis Žagminas (VU MF Visuomenės sveikatos institutas).Darbo tikslas: Apibūdinti kampilobakteriozės infekcijos epidemiologiniusdėsningumus 2001-2010 m. laikotarpyje Vilniaus mieste.Darbo metodika: Atlikta 2001-2010 metų laikotarpio aprašomoji epidemiologinėanalizė. Duomenų šaltiniai buvo statistinės ataskaitos formos Nr. 4 (mėnesinė,metinė), Nr.50- sveikata metinė, pranešimai apie nustatytą per maistąir vandenį plintančią užkrečiamąją ligą ir ligą, kuria užsikrečiama per aplinką.Statistinei analizei panaudotos Microsoft Office Excel 2007 ir WinPepi (2012m.,11.18 versija) programos.Rezultatai: Ūmių žarnyno infekcijų grupėje kampilobakteriozės lyginamasissvoris 2001-2010 m. laikotarpyje sudarė 4-5 proc. Etiologinėje struktūroje svyravoCampylobacter jejuni (61%). Campylobacter coli sudarė 6%, Campylobacterlari – 1% ir netipuotos kampilobakterijos – 32%. Hospitalizacijos apimtys sudarė60% – 66%. Sergamumas kampilobakterioze 2001-2010 m. laikotarpyje svyravonuo 2.56 (2001m.) iki 5,47 (2010m.). Šiame laikotarpyje nustatyta statistiškaireikšminga sergamumo didėjimo tendencija (Mantel tendencijos testas, p

tinkamos 109 anketos. Duomenų analizei naudojama programa SPSS Statistics16.0. Skirtumas tarp duomenų laikomas statistiškai reikšmingu, kai p ≤0,05.Rezultatai: Tyrimo metu kraujo donorais tapo 88 vyrai (80,7%) ir 21 moteris(19,3%). Donorai dažniausiai buvo dviejų amžiaus grupių: 17 – 24 metų amžiausgrupėje – 65 asmenys (59.6%) ir 25 – 34 metų amžiaus grupėje – 27 (24,8%) asmenys.Vyravo dvi donorų grupės: 54 moksleiviai ar studentai (49,5%) ir 35 dirbantys,pasamdyti darbuotojai (32,1%). Davę kraujo ar jo komponentų 1-3 kartus teigė 50apklaustųjų (45,9%), 4-9 kartus – 29 apklaustieji (26,6%). Kraujo ar jo komponentųneatlygintinai (be finansinio atlygio) nors kartą davė 36 žmonės (33,0%), visadaduoda neatlygintinai – 28 žmonės (25,7%), nedavė neatlygintinai – 27 žmonės(24,8%). Svarbiausią veiksnį, kodėl žmonės netampa donorais, 64 donorai (58,7%)nurodė paplitusius mitus ir baimes apie donorystę, visuomenės neinformuotumąnurodė 61 (56%), nepilietiškumą – 57 (52,3%) donorai. 56 donorai (51,4%) mano,kad dabartinis donorystės atsiskaitymo modelis yra tinkamiausias jos plėtotei, 24donorai (22%) teigė, kad donorystė turėtų būti neatlygintina, bet norėtų didesnėsvalstybės paramos pvz. pensijų priedų. 78 asmenys (71,6%) pensijų priedus nurodėkaip svarbiausią neatlygintinos kraujo donorystės plėtros veiksnį.Išvados: 1. Tyrimo metu, vyrų donorų buvo 4 kartus daugiau nei moterų. Studentaiar moksleiviai ir jaunesni dirbantys, pasamdyti žmonės dažniau tapdavokraujo donorais. 2. Donorai dažniausiai davė kraujo nuo 1 iki 3 kartų. 3. Nors kartąneatlygintinai kraujo ar jo komponentų davė trečdalis apklaustųjų, visada tiekneatlygintinai, tiek atlygintinai duoda kas ketvirtas žmogus. 4. Donorų nuomone,mitai apie donorystę yra svarbiausias veiksnys, stabdantis donorystės plėtrą. 5.Daugiau nei pusė donorų manė, kad dabartinis donorystės modelis yra tinkamiausiasjos plėtrai, neatlygintinos donorystės plėtrą labiausiai skatintų pensijųpriedai.Visuomenės sveikatos I-IV kurso studentų fizinioaktyvumo įvertinimasDarbo autorius(-iai): Saulius Adomaitis (4 k.).Darbo vadovas(-ai): Prof. dr. Rimantas Stukas (VU MF Visuomenės sveikatosinstitutas).Darbo tikslas: Įvertinti VU MF Visuomenės sveikatos I-IV kurso studentųfizinį aktyvumą.Darbo metodika: Tyrimas atliktas 2012 metų kovo mėnesį, taikant anoniminėsapklausos metodą. Apklausta 120 Visuomenės sveikatos I-IV kurso studentų.Duomenų analizei kaip tinkamos pripažintos 116 anketų. Duomenų analizė atliktataikant SPSS Statistics 16.0.Rezultatai: Vertinant KMI nustatyta, kad 21 (18,1%) studento svoris yra nepakankamas,86 (74,1%) svoris normalus, o 9 (7,8%) studentai turi nežymų ansvorį.Įvertintas tiriamųjų fizinis aktyvumas. Mankštos nedaro 53 (45,7%), mankštądaro 63 (54,3%) studentai, iš kurių 58,7% mankštinasi 2-3 kartus per savaitę.217

Pagrindinės nesimankštinimo priežastys – noro bei motyvacijos stoka (22,4%) irlaiko trūkumas (21,6%). 46,6% studentų savo paskutinio mėnesio fizinį aktyvumąapibūdino kaip mažą, o 32,8 % nurodė, jog buvo visiškai neaktyvūs. 50% studentų,nurodžiusių didelį fizinį aktyvumą, buvo pirmakursiai, 42,1% nurodžiusių, jogyra neaktyvūs – trečiakursiai. Sporto klubuose lankosi 30 (25,9%), nesilanko 86(74,1%) studentai. Sporto klubus lanko 52,6% visų vaikinų ir 20,6% visų merginų.Dažniausiai studentai per dieną išgeria 4-5 (27,6% ir 16,4%) stiklines vandens.Maisto papildus kasdien vartoja 25 (21,6%), kartais 40 (34,5%), o visai nevartoja20 (17,2%) studentų. 45% nevartojančiųjų norodė, jog gauna pakankamai maistiniųmedžiagų su maistu.Išvados: Didžioji dalis Visuomenės sveikatos studentų yra normalaus kūnosvorio (KMI tarp 18,5 ir 24,99). Dauguma mankštinasi, tačiau jų fizinis aktyvumasnepakankamas. Aktyviausi yra pirmo, o pasyviausi – trečio kurso studentai. Sportoklubus renkasi ketvirtadalis studentų, daugiau vaikinai, nei merginos. Maistopapildus vartoja daugiau kaip pusė apklaustųjų. Nevartojantys maisto papildųmano, kad reikiamą maistinių medžiagų kiekį gauna su maistu. Dauguma studentųper parą išgeria nepakankamą kiekį vandens.Kai kurių mikroklimato rodiklių (drėgnio, temperatūros) bei CO 2koncentracijos Medicinos fakulteto Didžiosios auditorijos aplinkosore matavimų analizė218Darbo autorius(-iai): Lina Abaravičiūtė (4 k.).Darbo vadovas(-ai): prof. Genė Šurkienė (Vilniaus Universitetas, medicinosfakultetas, visuomenės sveikatos institutas), prof. Algis Abaravičius (Fiziologijos,biochemijos, mikrobiologijos ir laboratorinės medicinos katedra).Darbo tikslas: Įvertinti kai kuriuos mikroklimato rodiklius (drėgnį, temperatūrąbei CO2 koncentraciją) Medicinos fakulteto Didžiosios auditorijos aplinkosore.Darbo metodika: 8 dienas iš eilės (visą parą, kas 5 minutes) automatizuotuprietaisu tyrėme VU MF Didžiosios auditorijos oro CO 2koncentraciją ir drėgnį beiaplinkos temperatūrą. Matavimai buvo atliekami auditorijos balkone, 50 cm aukštyjenuo balkono grindų, 50 cm atstumu nuo sienos bei durų. Vertinome aplinkosoro kokybės rodiklių priklausomybę nuo auditorijos vėdinimo ir studentų skaičiaus.Rezultatai: Siekiant parodyti, kad CO 2kiekis, drėgnis, temperatūra auditorijojetiesiogiai priklauso nuo laiko (praėjusio nuo paskaitos pradžios), buvo sudarytosporinės regresijos kiekvienai paskaitai. Iš regresijų nustatyta, kad kiekvienojepaskaitoje tirtų parametrų kitimo greitis (priklausomai nuo laiko) yra nevienodas(nevėdintos auditorijos atveju skyrėsi dalyvaujančių paskaitoje studentų skaičius).Vertinome vėdinimo įtaką minėtiems parametrams tomis dienomis, kai auditorijosužimtumas buvo didžiausias (t.y. pirmadienį ir antradienį). CO 2koncentracijosdinaminis svertinis vidurkis, drėgnis, temperatūra sudarė, atitinkamai, 3163±700 ppm, 54,0±2,6 proc., 22,6±0,5 °C, kuomet patalpa buvo nevėdinta. Išvė-

dinus patalpą, šie rodikliai sudarė, atitinkamai, 2414±982 ppm, 50,3±4,3 proc.,22,1±0,5 °C. Visais atvejais vidurkių skirtumai buvo statistiškai reikšmingi (T testas,p

kaireikšmingai dažniau vertino kaip lengvesnį, Δxb=0;PI{-0,3; 0,3}.Kaip lengvąar jokio pažeidimo A situacijoje įvertino 46,4% lietuvių, statistiškai reikšmingaidaugiau neišveicarų (32%) (Δxa=-14,4;PI{-28,5;-0,3}). Kaip lengvą ar jokio pažeidimoB situacijoje įvertino 64,2%lietuvių, t.y. tiek pat, kiek šveicarų (64%)(Δxa=-0,2;PI{-14,1;13,7}). Tarp gydytojų, kurie kalba su savo šeimaapie pacientus(16,4%,n=11) ir kurie nekalba, situacijos B vertinimo balas nesiskyrė (p=0,928).Gydytojai,kurie mano, kad informacija, kurią jie atskleidžia kalbėdami apie savopacientus, leidžia nustatyti pacientoasmenybę (29,7%,n=19), pažeidimą vertinostatistiškai reikšmingai aukštesniais balais (p=0,008).Išvados: Lietuvių konfidencialumo pažeidimų identifikavimo įgūdžiai situacijojeA statistiškai patikimaiprastesni nei šveicarų. Gydytojai, kurie mano, kad jųatskleidžiama informacija leidžia identifikuotipacientus, situaciją B vertino statistiškaipatikimai aukštesniais balais, tačiau šie nepriklausė nuo to, argydytojas patslinkęs kalbėti apie savo pacientus.Konfidencialumo pažeidimas ar kolegiškumas?Darbo autorius(-iai): Dovilė Jonuškaitė (5 k.).Darbo vadovas(-ai): doc.Eugenijus Gefenas (VU MF, Medicinos istorijos iretikos skyrius).Darbo tikslas: Remiantis problemine situacija įvertinti gydytojų įgūdžius atpažintipaciento sveikatos paslapties pažeidimus bendraujant su kolegomis; nustatytiveiksnius, lemiančius šiuos įgūdžius; palyginti šveicarų ir lietuvių gydytojųįgūdžių skirtumus.Darbo metodika: Atliktas anketinis skerspjūvio tyrimas: gydytojams buvopateikta į lietuvių kalbą išversta anketa, kuria leidimą naudotis suteikė anketoskūrėjai. Išdalinta 250 anketų, grįžtamumas 34,4%(n=86). Darbe aptariama vienasituacija, atsižvelgiant į Lietuvos teisinį kontekstą. Gydytojams buvo pateikta tokiainformacija:„Pacientė praneša savo ginekologei, kad ji nepatenkinta pastarosiospriežiūra, ir pasako, pas kurią iš jos kolegių ji nori pereiti. Ginekologė paskambinaminėtai kolegei ir praneša jai, kad pacientė serga aktyviu hepatitu C.“Respondentųbuvo paprašyta įvertinti konfidencialumo pažeidimo lygį balais nuo 0 iki 3, kai 0–jokio pažeidimo, 1–nereikšmingas, 2—vidutinis, reikia bausti įspėjimu, 3–rimtas,baudžiamoji atsakomybė. Teisiniu požiūriu įvertinimo „aukso standartas“ buvo 3balai. Papildomai paklausta, ar respondentas kalbasi apie ligonius su kolegomis,tiesiogiai nedalyvaujančiais gydymo procese. Įvertinimų vidurkių skirtumai tarplietuvių ir šveicarų lyginti taikant 95% vidurkio pasikliautinuosius intervalus, tarplietuvių gydytojų grupių lyginti taikant Mann-WhitneyU testą, konfidencialumopažeidimo identifikavimo dažnis tarp grupių lygintas naudojant Chi kvadrato testą,reikšmingu laikyti skirtumai, kai p

skirtumas ΔM=-0,11;PI{-0,4;0,1}. 52%(n=39) lietuvių neįžvelgė konfidencialumopažeidimo(0 balų), palyginimui: 58,7% šveicarų, ΔM=6,7;PI{-7,4;20,8}. Kaiplengvą konfidencialumo pažeidimą vertino 25,3%(n=19) lietuvių, 23%(n=29)šveicarų, ΔM=-2,3;PI{-14,5;9,9}. Kaip vidutinį pažeidimą vertino 12%(n=9) lietuvių,11,1%(n=14) šveicarų, ΔM=-0,9;PI{-10;8,2}. Kaip sunkų pažeidimą vertino10,7%(n=8) lietuvių, 7,1%(n=9) šveicarų gydytojų, ΔM=-2,8;PI{-11,9;4,7}.12,8%(n=11) respondentų aptariamosios situacijos balais neįvertino.Situacijosįvertinimų vidurkis bei neatpažintų konfidencialumo pažeidimų skaičius nepriklausėnuo to, ar gydytojas kalbasi su kolegomis apie pacientus, universiteto baigimodatos, baigto universiteto, amžiaus, išklausyto medicinos etikos kurso, darboprivačioje praktikoje, specialybės (p>0,05). Moterys gydytojos statistiškai reikšmingaigriežčiau vertino nusižengimą (aukštesnis įvertinimo vidurkis; p=0,029).Gydytojai, manantys, kad iš pokalbiuose minimos informacijos galima nustatytipaciento tapatybę, dažniau įžvelgia konfidencialumo pažeidimą, t.y. statistiškaipatikimai rečiau situaciją vertino 0 balų(p=0,022).Išvados: Lietuvių konfidencialumo pažeidimų identifikavimo įgūdžiai situacijose,kai informacija dalijamasi su kolegomis, yra prasti, jie nesiskyrė nuo šveicarųgydytojų. Moterys griežčiau vertino kofidencialumo pažeidimą. Gydytojai, kuriemanė, kad iš jų pokalbiuose minimos informacijos galima nustatyti paciento tapatybę,dažniau įžvelgė konfidencialumo pažeidimą.Lėtinio C hepatito, esant pirmo genotipo infekcijai, antivirusiniogydymo efektyvumo įvertinimas, skiriant pegiliuoto interferono irribavirino derinį pirmą kartą gydomiems ligoniams.Darbo autorius(-iai): Rūta Vaškelytė (6 k.), Evelina Balčiūnaitė (3 k.).Darbo vadovas(-ai): doc. Ligita Jančorienė (Infekcinių, krūtinės ligų, dermatovenerologijosir alergologijos klinika), prof. Kęstutis Žagminas (VU MF Visuomenėssveikatos institutas).Darbo tikslas: Įvertinti antivirusinio gydymo efektyvumą, ir galimus prognostiniusatsako į gydymą kriterijus pirmą kartą gydant 1 HCV genotipo infekcijąpegiliuoto interferono ir ribavirino deriniu.Darbo metodika: Retrospektyvine analize išnagrinėti 38 ligonių, sergančiųjųlėtiniu C hepatitu (LCH), užsikrėtusiųjų 1HCV genotipo infekcija, 2010-2012 m.pirmą kartą gydytų antivirusiniais vaistais, medicininiai dokumentai: Infekciniųligų ir tuberkuliozės ligoninės VšĮ VU ligoninės SK filialo Konsultacijų ir imnoprofilaktikosskyriaus ambulatorinės ligos istorijos. Tyrime dalyvavo pacientai,kuriems patvirtinta 1HCV genotipo LCH diagnozė, pirmą kartą paskirtas antivirusinisgydymas.Ligoniai suskirstyti į grupes su maža (iki 600000TV/ml) ir didelepradine viremija; po 4, 12, 24 ir 48 gydymo savaičių vertinta viremijos dinamika.Vertinti pradiniai klinikiniai duomenys, galimai įtakojantys atsaką į gydymą.Duomenysanalizuoti SPSS programine įranga.Rezultatai: Tiriamųjų grupė: 16(42,1%)moterų, 22(57,9%)vyrai, pradinė vi-221

emija nuo 2310TV/ml iki 14000000TV/ml, maža pradinė viremija 15(39,5%),didelė 23(60,5%) tiriamųjų. AVA pasiekė 33(86,8%) pacientai, 5(14,2%) gydymasnutrauktas. 29(76,3%) iš 33 ligonių, pasiekusių AVA, po 24 savaičių gydymo HCVRNR neaptiktas, 4(10,5%) ligoniams gydymas nutrauktas. 27(71.1%) ligoniai baigėpilną gydymą. Tarp ligonių, kurie gavo pilną gydymo kursą ir tų, kuriems gydymasnutrauktas,statistiškai patikimo skirtumo vertinant pradinius klinikiniusduomenis, nenustatyta. 4(26,7%) ligoniai su maža pradine viremija pasiekė GVA,jie gydyti 24 savaites; 14(93,3%) pasiekė AVA, 1(6,7%) gydymas nutrauktas. Po 24gydymo savaičių, aptikus HCV RNR, 2(13,3%) ligoniams gydymas nutrauktas,8(53,3%) tęstas 48 savaites. Ligonių, pasiekusių GVA, pradinė viremija statistiškaipatikimai mažesnė, lyginant su ligoniais, kurie GVA nepasiekė: 70918TV/mlir 418309TV/ml, (p

lų krūvį ir sumažinančiu sąveiką su kitomis biomolekulėmis. KT stabilumas buvotiriamas šiuose tirpaluose: distiliuotame vandenyje, 0,9% NaCl, 11% heparino ir0,9% NaCl, žiurkės kraujo plazmos tirpale (su 20% heparino) ir kraujo serumotirpale. KT FL spektrai buvo matuoti Varian Cary Eclipse spektrofotometru. Buvovertinami KT FL juostos intensyvumo, formos ir puspločio pokyčiai laike.Rezultatai: CdSe/ZnS-PEG KT distiliuotame vandenyje ir 0,9% NaCl tirpale FLjuostos intensyvumas sumažėjo ~10% per 24 val., juostos pusplotis ir smailės padėtisnepakito. Tai rodo, kad KT optinės savybės ženkliai nekinta ir šiose terpėse KT yrastabilūs. Tuo tarpu KT FL intensyvumas heparino tirpale ženkliai sumažėjo – 80%per 24 val. Mažėjimas buvo netiesinis: FL intensyvumas labiausiai kito pirmosiomisvalandomis, vėliau sulėtėjo. Kraujo serumo ir kraujo plazmos tirpaluose KT FL juostospokyčiai panašūs kaip kontroliniuose tirpaluose: FL intensyvumas po 1 parostolygiai sumažėjo ~20%; FL juostos poslinkio ir puspločio kitimų nebuvo stebėta.Išvados: CdSe/ZnS-PEG KT spektroskopiniai tyirmai parodė, kad KT yra stabilūskontroliniuose tirpaluose: distiliuotame vandenyje bei 0,9% NaCl tirpale. Tuo tarpuheparino tirpale KT FL intensyvumas ženkliai mažėja ir KT tirpalas nėra stabiluslaike. Kraujo serumo ir kraujo plazmos (su 20% heparino) tirpaluose KT FLsavybės išlieka stabilios. Tai rodo, kad kraujo plazmos komponentai neutralizuojaheparino poveikį. Šiame darbe tirti KT išlaiko savo fotoliuminescencines savybeskraujyje ir yra tinkami naudoti fluorescenciniame vaizdinime in vivo.Vaikų chirurgijos būrelisBūrelio pirmininkas: Vytis Kazlauskas yra 6 kursisMokslinis vadovas: doc.dr. Kęstutis TrainavičiusVaikų lėtinio kalkuliozinio cholecistito gydymo rezultataiDarbo autorius(-iai): Agnė Juozaitytė (5 k.), Olga Baslyk (6 k.).Darbo vadovas(-ai): Doc. dr. Kęstutis Trainavičius (Vaikų ligoninė, VšĮVULSK filialas, Vaikų chirurgijos centras).Darbo tikslas: Išanalizuoti vaikų lėtinio kalkuliozinio cholecistito gydymorezultatus.Darbo metodika: Atlikta retrospektyvinė 54 vaikų, gydytų 2007-2011 m.m.Vaikų ligoninėje VšĮ VULSK filiale vaikų chirurgijos skyriuje dėl lėtinio kalkulioziniocholecistito ligos duomenų analizė. Vertintas operacijos būdas, medikamentinisgydymas, operacijos trukmė, intraoperacinės ir pooperacinės komplikacijos,hospitalizacijos trukmė. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant MS Excel2007.Rezultatai: Vaikų ligoninės VšĮ VULSK filialo vaikų chirurgijos skyriuje 2007-2011 m.m. buvo gydyti 54 vaikai: 39 mergaitės (72,22%) ir 15 berniukų (27,78%).Amžiaus vidurkis 14,83±2,53 (nuo 5 m. iki 18 m.). 50 vaikų (52,59%) buvo atliktalaparoskopinė cholecistektomija, 4-iems (7,41%) – laparotomija, dviems iš223

jų laparoskopinė cholecistektomija konvertuota į atvirąją. Be to, vienam vaikuiatlikta choledochotomija, ir dviems – bendrojo tulžies latako plovimas. Skubostvarka operuoti 9 (16,36%), planine – 45 ( 83,64% ) ligoniai. Vidutinė operacijostrukmė 114,53±37,56 min (nuo 50 min. iki 190 min.). Vidutinė hospitalizacijostrukmė buvo 7,24±6,14 d. (nuo 2 d. iki 31 d.), skubos tvarka – 14,89±8,89 d.,planine tvarka – 5,71±4,09 d. Intraoperacinės komplikacijos nustatytos 7 vaikams(12,96%): šešiems – tulžies pūslės perforacija (dviems iš jų – akmenų iškritimas įpilvo ertmę), vienam – kraujavimas iš ligamentum hepatoduodenale. Po operacijosvienam vaikui (1,85%) supūliavo bambos žaizda.Išvados: Dažniausiai (92,59%) vaikams atliekama laparoskopinė cholecistektomija.Intraoperacinės (12,96%) ir pooperacinės (1,85%) komplikacijos yra retos.Didėjant klinikinei patirčiai trumpėja operacijos laikas.Vaikų lėtinio kalkuliozinio cholecistito ypatumaiDarbo autorius(-iai): Olga Baslyk (6 k.), Agnė Juozaitytė (5 k.).Darbo vadovas(-ai): Doc. dr. Kęstutis Trainavičius (Vaikų ligoninė, VšĮVULSK filialas, Vaikų chirurgijos centras).Darbo tikslas: Išanalizuoti vaikų lėtinio kalkuliozinio cholecistito ypatumus.Darbo metodika: Atlikta retrospektyvinė vaikų, gydytų 2007-2011 m. VUVLvaikų chirurgijos skyriuje dėl lėtinio kalkuliozinio cholecistito, ligos duomenųanalizė. Išnagrinėtos 54 ligos istorijos. Vertinta pacientų lytis, amžius, svoris, klinikiniaisimptomai, ultragarsinio tyrimo duomenys, gretutinės ligos. Duomenysanalizuoti MS Excel 2003 programa.Rezultatai: 2007 – 2011 m. VUVL vaikų chirurgijos skyriuje dėl lėtinio kalkulioziniocholecistito buvo gydyti 54 ligoniai: 39 mergaitės (72,22%) ir 15 berniukų(27,78%). Vidutiniškai per metus operuota 11 vaikų. Amžiaus vidurkis 14,83±2,53( nuo 5 iki 17 m.), dažniausiai sirgo 17 m. vaikai. Dažniausias ligos simptomasbuvo pilvo skausmas – pasireiškė 54 (100%) vaikams, rečiau – pykinimas ir vėmimas– 10 (18,51%) ir gelta – 5 (9,25%), labai retai – karščiavimas – 1 (1,85%).Visiems vaikams tiriant echoskopu buvo rasti tulžies pūslės akmenys. Vienam vaikuirastas akmuo bendrajame tulžies latake. Gretutinėmis ligomis sirgo 23 (43%)ligoniai: GERL – 10 (18,51%); duodenogastrinis refliuksas – 10 (18,51%); gastritas– 15 (27,78%). Nutukę buvo 40% vaikų.Išvados: Lėtiniu kalkulioziniu cholecistitu dažniau serga mergaitės neguberniukai, santykis 2,6 : 1. Dažniau serga vyresnio mokyklinio amžiaus vaikai (daugiausia apie 17m.). Dažniausias ligos simptomas yra pilvo skausmas. Galimasetiologinis faktorius – nutukimas.224

Nevaisingumo rodikliai skirtingo amžiaus berniukųnenusileidusių sėklidžių biopsijoseDarbo autorius(-iai): Otilija Kutanovaitė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): Vytautas Bilius (Vaikų ligoninė, Všį. VUSK filialas).Darbo tikslas: Palyginti skirtingo amžiaus berniukų operuotų dėl kriptorchizmonevaisingumo riziką.Darbo metodika: 2010-2011 metais Vilniaus universiteto vaikų ligoninėsurologijos skyriuje atliktas prospektyvinis tyrimas. 24 pacientams, kuriems diagnozuotaskriptorchizmas, orchidopeksijos metu atliktos nenusileidusios sėklidėsbiopsijos. Biopsinė medžiaga fiksuota 2% glutaraldehidu, nudažyta toluidino mėlynuojuir ištirta šviesiniu mikroskopu vaizdą padidinus 400 kartų. 1 µm storiopreparatuose ištiriant 50 tubulių buvo skaičiuojamos Ad spermatogonijos. Ligoniaipagal amžių suskirstyti į grupes: I grupė iki 2 metų, II grupė 2-5 metų, III –grupė 5 ir daugiau metų.Rezultatai: I grupėje buvo 9 berniukai, II – 7 berniukai, III – 8 berniukai.I grupės amžiaus vidurkis 1,7±0,2 metai, II grupės – 2,8±0,5, III grupės– 10,3±2,1. 19 iš 24 pacientų diagnozuotas vienpusis kriptorchizmas, 5 – abipusis.11 (45,8%) pacientų nenusileidusių sėklidžių biopsijose nustatytas normalus0,09-0,86 Ad spermatogonijų per tubulę (Ad/T) skaičius. Ad spermatogonijųvisai nerasta 13 (54,2%) pacientų sėklidžių biopsijose. Iš šių 13 berniukų3 priklausė I grupei, 4 – II grupei ir 6 – III grupei. Pacientų, kuriems sėklidžiųbiopsijose nerasta Ad spermatogonijų, tubulių tankis taip pat buvo sumažėjęs.Išvados: Geriausi histologijos rezultatai rasti I grupėje. Šie berniukai turi mažiausiąnevaisingumo riziką. Daugumos berniukų iš III grupės sėklidžių biopsijoseAd spermatogonijų nenustatyta – jie patenka į didžiausios nevaisingumo rizikosgrupę. Ankstyvas pacientų nevaisingumo rizikos įvertinimas ir gydymas LHRHagonistais iki 3 metų gali sumažinti nevaisingumo riziką.Vaikų peritonito sukėlėjų paplitimas ir jautrumas antibiotikams2006 – 2011 m.Darbo autorius(-iai): Jovita Laurinaitytė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): Doc. dr. Kęstutis Trainavičius (Vaikų ligoninė, VšĮVULSK filialas, Vaikų chirurgijos centras).Darbo tikslas: Nustatyti dažniausius vaikų, gydytų Vaikų ligoninėje VULSKfiliale, peritonito sukėlėjus, įvertinti jų jautrumą antibiotikams ir jautrumo kitimą2006 – 2011 m.Darbo metodika: Retrospektyviai išnagrinėti 365 vaikų, gydytų Vaikų ligoninėjeVULSK filiale dėl peritonito 2006 m. balandžio mėn. – 2011 metais pūlių pasėliųsu antibiotikogramomis duomenys. Į galutinę analizę pateko 257 ligos istorijos(atmetimo kriterijai: neatliktas pūlių pasėlis arba bakterijos neaugo). Pagal tai,kuriais metais buvo gydyti, pacientai buvo suskirstyti į 6 grupes. Buvo analizuota225

vaikų peritonito sukėlėjų augimas pasėliuose bei jautrumas antibiotikams, jautrumokitimas. Duomenys apdoroti SPSS 17.0 programa. Kiekybiniams kriterijamslyginti buvo taikomas T-testas, kokybiniams – chi-kvadratas. Duomenys laikytipatikimais, kai p0,05). 2006 m. cefalotinui jautriE.coli buvo 24 (80%) pasėliuose, 2011 m. – 14 (56%), skirtumas statistiškai patikimas(p=0,01). Peptostreptococcus genties sukėlėjų atsparumas antibiotikams nustatytastoks: metronidazoliui atsparu 36 (90%), penicilinui 24 (52,2%), klindamicinui22 (52,4,6%), cefotetanui 17 (42,5%). Statistiškai reikšmingo skirtumo tarpgrupių negauta (p>0,05). Labiausiai Peptostreptococcus jautrus chloramfenikoliui,imipenemui, piperacilinui su tazobaktamu, tikarcilinui su klavulano rūgštimi.Bacteroides nustatytas atsparumas amoksicilinui – 56 (76,8%), penicilinui jautrūstik 7 (8,3%), cefoksitinui 32 (38,1%), cefotetanui 18 (23,7%), klindamicinui 21(25,6%), metronidazoliui 27 (35,5%), tikarcilinui 27 (37%). Didelis jautrumas nustatytastik imipenemui ir piperacilinui su tazobaktamu. Metonidazoliui iš visobuvo jautrūs tik 58 (27,3%) sukėlėjų, penicilinui 75 (28,3%).Išvados: Dažniausiai vaikų peritonitą sukelia E.coli, Bacteroides fragilis ir Peptostreptococcusprevotii. E. coli jautri daugumai tirtų antibiotikų, tačiau jautrumascefalotinui sumažėjo. Peptostreptococcus labiausiai atsparus ir visais metaisatsparumas išlieka vienodas metronidazoliui, penicilinui ir klindamicinui. Bacteroidesnustatytas atsparumas daugumai tirtų antibiotikų, didžiausias penicilinui.Labiausiai visi sukėlėjai atsparūs metronidazoliui ir penicilinui.Chirurginės komplikacijos po vaikų inkstų transplantacijųDarbo autorius(-iai): Vytis Kazlauskas (5 k.).Darbo vadovas(-ai): Vytautas Bilius (Vaikų ligoninė, Všį. VUSK filialas).Darbo tikslas: Įvertinti chirurgines komplikacijas bei jų dažnį po vaikų inkstųtransplantacijų.Darbo metodika: Atlikta retrospektyvinė apžvalga. Atrinkti 39 vaikai, kuriems1996 – 2011 metais buvo atlikta inkstų transplantacija, ir kurie buvo gydytibei sekti bent 3 mėnesius po inkstų transplantacijos VUL SK. Buvo nagrinėjamosligos istorijos ir ieškoma pooperacinių chirurginių komplikacijų. Duomenų analizeinaudota Microsoft Excel 2010 programa.Rezultatai: Pacientų amžius 11±3,62 metų, 23 (59%) berniukai ir 16 (41%)mergaičių. Iš viso atliktos 42 transplantacijos (1 mergaitei – 2 pakartotinės transplantacijosir vienam berniukui – 1 pakartotinė transplantacija). 2 (5%) atvejais226

stebėtas pooperacinės žaizdos supūliavimas, gydyta konservatyviai (antibiotikais,žaidos perrišimais); 6 (15%) atvejais stebėtos hidronefrozės, iš jų 3 gydytoskonservatyviai, 3 vidiniu stentavimu; inksto arterijos anastomozės stenozė buvostebėta 4 (10%) pacientams: 2 palikti stebėjimui, esant pakankamai postenozineikraujotakai, 1 pacientui buvo atliktas inksto arterijos stentavimas ir 1 pacientuiatlikta transplantektomija (bandytas inksto arterijos anastomozės su išorine kluboarterija performavimas, tačiau nesėkmingai); 3 (8%) atvejais stebėta inksto arterijostrombozė, 1 atveju inksto arterijos ir išorinės klubo venos trombozė. Visaisatvejais, esant trombozei buvo atlikta transplantektomija. 1 atveju buvo aprašytasintraoperacinis inksto arterijos ir išorinės klubo arterijos anastomozės nesandarumas.Anastomozė sėkmingai performuota tos pačios operacijos metu.Išvados: Dažniausia pooperacinė chirurginė komplikacija buvo įvairaus laipsniotransplantato hidronefrozė. Pavojingiausia komplikacija buvo inksto arterijostrombozė, visais atvejais teko pašalinti transplantatą.Ambulatorinė pigmentinių darinių siaskopijos reikšmėDarbo autorius(-iai): Justinas Besusparis (6 k.), Aistėja Šelmytė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): Gyd. Arūnas Strumila (Vaikų ligoninė Viešosios ĮstaigosVilniaus Universiteto Ligoninės Santariškių Klinikų Filialas).Darbo tikslas: Išanalizuoti siaskopijos, kaip vaikų pigmentinių darinių skryningometodo, reikšmę.Darbo metodika: Atlikta retrospektyvinė 1321 ligonio, konsultuoto dėl pigmentiniųdarinių, siaskopo kompiuterinių įrašų ir biopsinės medžiagos histologiniotyrimo išrašų analizė trijų metų laikotarpyje (2009-2012 sausio mėn.). Įgalutinį tyrimą pateko 136 pacientai, kurie buvo operuoti dėl siaskopijos metuįtarto displastinio apgamo. Buvo išskirtos penkios diagnozių grupės: displastinisnevus, įgimtas nevus, nevocitinis nevus, mėlynasis nevus ir nevus sebaceus. Statistinėduomenų analizė atlikta naudojant MS Excel ir SPSS 17.0.Rezultatai: Ištirti 76(55,9%) berniukai ir 60(44,1%) mergaičių. Amžiaus vidurkis11,6±4,6 metai. Diagnozių pasiskirstymas pagal histologinio tyrimo rezultatus:displastinis nevus 61(44,9%), įgimtas nevus 22(16,2%), nevocitinis nevus51(37,5%), mėlynasis nevus 1(0,7%), nevus sebaceous 1(0.7%). Dažniausia histologiniotyrimo metu patvirtinta diagnozė – displastinis nevus ( ANOVA, p

Dermatovenerologijos būrelisBūrelio pirmininkas: Monika Niedvaraitė, VU MF 5 k.Mokslinis vadovas: Doc. dr. Matilda Bylaitė, VU MF Infekcinių, krūtinės ligų,dermatovenerologijos ir alergologijos klinikaMoterų urogenitalinės sistemos Ureaplasma urealyticum irMycoplasma hominis jautrumas antibiotikamsDarbo autorius(-iai): Ona Lapteva (5 k.), Jurgina Keršytė (5 k.).Darbo vadovas(-ai): Doc. dr. Matilda Bylaitė (VU MF Infekcinių, krūtinėsligų, dermatovenerologijos ir alergologijos klinika), Gyd. Ingrida Buckutė Butkevičiūtė(VU MF Infekcinių, krūtinės ligų, dermatovenerologijos ir alergologijosklinika, VUL SK Dermatovenerologijos centras).Darbo tikslas: Įvertinti 2010 metais VUL SK Dermatovenerologijos centre tirtomsmoterims iš urogenitalinės sistemos nustatytų Ureaplasma urealyticum ir/arMycoplasma hominis jautrumą antibiotikams.Darbo metodika: Retrospektyvaus tyrimo metu išnagrinėta 1058 moterų atvejai,2010 metais tirti DVC dėl lytiškai plintančių infekcijų. Iš 122 U.urealyticum irM.hominis pasėlių 61 (50 proc) buvo teigiamas ir įtrauktas į tyrimą. Ureaplazmųir mikoplazmų jautrumas vertintas šiems antibiotikams: eritromicinui, klaritromicinui,azitromicinui, klindamicinui, doksiciklinui, tetraciklinui, pefloksacinui,ofloksacinui ir minociklinui.Rezultatai: Iš 61 tirto pasėlio tik U.urealyticum augo 53 pasėliuose (86,9 proc),U.urealyticum ir M.hominis buvo 7 pasėliuose (11,5 proc), tik M.hominis – 1 pasėlyje(1,6 proc). Iš 53 pasėlių, kur augo tik U.urealyticum, eritromicinui jautru 47pasėliuose (88,7 proc), klaritromicinui – 26 (49,1 proc), azitromicinui – 49 (92,5proc), klindamicinui – 43 (81,1 proc), doksiciklinui – 47 (88,7 proc), tetraciklinui– 44 (83 proc), pefloksacinui – 44 (83 proc), ofloksacinui – 22 (41,5 proc),minociklinui – 46 (86,8 proc). Iš 7 U.urealyticum ir M.hominis pasėlių didžiausiasatsparumas azitromicinui (6 pasėliuose iš 7, arba 85,7 proc), klaritromicinui (6 iš7, arba 85,7 proc) ir eritromicinui (5 iš 7, arba 71,4 proc). Pasėlyje užaugusi vienaM.hominis atspari tetraciklinui, kitiems antibiotikams – mažai jautri.Išvados: Kultyvavimo pasėlyje būdu iš moterų urogenitalinės sistemos dažniausiainustatoma U.urealyticum monoinfekcija, jai gydyti veiksmingiausias antibiotikasyra azitromicinas, antro pasirinkimo – eritromicinas arba doksiciklinas,mažiausiai veiksmingi ofloksacinas ir klaritromicinas. Jei kartu yra ir M.hominisinfekcija, geriau skirti klindamiciną, doksicikliną arba tetracikliną.Metinė moterų lytiškai plintančių infekcijų analizė228Darbo autorius(-iai): Ona Lapteva (5 k.), Jurgina Keršytė (5 k.).Darbo vadovas(-ai): Doc. dr. Matilda Bylaitė (VU MF Infekcinių, krūtinėsligų, dermatovenerologijos ir alergologijos klinika), Gyd. Ingrida Buckutė Butke-

vičiūtė (VU MF Infekcinių, krūtinės ligų, dermatovenerologijos ir alergologijosklinika, VUL SK Dermatovenerologijos centras).Darbo tikslas: Išanalizuoti 2010 m. moterų atvejus, tirtus VUL SK Dermatovenerologijoscentre dėl lytiškai plintančių infekcijų (LPI).Darbo metodika: Retrospektyvaus tyrimo metu išnagrinėta 1058 moterųatvejai, 2010 m. tirti DVC dėl LPI. Buvo surinkti ir išanalizuoti duomenys apiepacienčių amžių, gyvenamąją vietą, atvykimo priežastį, skundus ir nustatytas LPI.Rezultatai: Iš 1058 atvejų 858 atvejų (81,1 proc) moterys buvo iš Vilniaus apskrities.Tirtų moterų amžiaus vidurkis 35,38, Mo(moda)=28. 178 (17,7 proc iš1008) kreipėsi dėl skundų, 643 (63,8 proc) – su siuntimu, 237 (18,5proc) – dėl kitųpriežasčių. 336 moterų (52,3 proc iš 643) siuntė reumatologas, 157 (24,4 proc) –ginekologas. Apklausos metu 754 atvejais (71,3 proc) buvo nurodyti skundai, iškurių dažniausi: artralgijos 337 atvejais (44,7 proc), pagausėjusios išskyros 225atvejais (29,8 proc), niežulys 98 atvejais (13 proc), dizurija 80 atvejų (10,6 proc)ir pilvo skausmas 80 atvejų (10,6 proc). Ureaplazmos rastos 314 atvejų (42,7 prociš 735 tirtų atvejų), Mycoplasma hominis augo 8 pasėliuose (6,6 proc iš 122),M.genitalium aptikta 7 atvejais (1,1 proc iš 623), Candida – 128 (14 proc iš 912),trichomonos – 5 (38,5 proc iš 13). Chlamydia trachomatis DNR tyrimas teigiamas20 atvejų (3 proc iš 657), dažniausiai 19-25 m.a. grupėje (p=0,006). 129 pasėliuoseiš makšties išskyrų (86,6 proc iš 149) augo bakterijos, dažniausiai: Staphylococcuscoagulase (-) 60 atvejų (46,5 proc), Enterococcus faecalis 43 (33,3 proc), Streptococcusβ haemolyticus B gr. 25 (19,4 proc), Escherichia coli 24 (18,6 proc). Varginantartralgijoms ureaplazmozė nustatyta 119 moterų (38,3 proc iš 311), iš jųureaplazmų DNR tyrimas teigiamas 108 atvejais (37,8 proc iš 286), U.urealyticumpasėlyje užaugo 14 (46,7 proc iš 30). Lyginant su C.trachomatis ir M.genitaliumesant artralgijoms dažniau nustatomos ureaplazmos (p=0,000). Iš 1058 atvejų 610moterų (57,7 proc) diagnozuotos LPI, iš jų gydymas skirtas 418 moterų (68,52proc iš 610).Išvados: 2010 m. į Dermatovenerologijos centrą dėl LPI dažniausiai kreipėsimoterys iš Vilniaus apskrities, dažniausiai siųstos reumatologų dėl sąnarių skausmų,kurioms ureaplazmos buvo nustatomos žymiai dažniau nei chlamidijos armikoplazmos.Candida genties mielių atsparumas priešgrybeliniams preparatamsDarbo autorius(-iai): Aistė Milaknytė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): asist. Ingrida Balčiūnienė (Vilniaus universiteto Medicinosfakulteto Infekcinių, krūtinės ligų, dermatovenerologijos ir alergologijosklinika), doc. dr. Matilda Bylaitė (Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Infekcinių,krūtinės ligų, dermatovenerologijos ir alergologijos klinika).Darbo tikslas: Įvertinti Candida genties atsparumą priešgrybeliniams preparatams2011 metais.Darbo metodika: Atlikta retrospektyvinė 2011 metų VUL SK Dermatologijos229

centro medicininės dokumentacijos analizė. Įtraukimo kriterijai: diagnozuotasnagų grybelis, padarytas mikrobiologinis pasėlis ir išaugusios Candida gentiesmielės. Vertintas mielių atsparumas priešgrybeliniams preparatams. Statistinėduomenų analizė atlikta SPSSv.17.0, skirtumai laikomi statistiškai patikimais, kaip < 0,05.Rezultatai: Detaliai analizei atrinkti 156 pacientai, iš jų 108 moterys (69,2proc.) ir 48 vyrai (30,8 proc.). Pacientų amžius 50,79±17,18 metų. 102 atvejais(65,4 proc.) nagų grybelio lokalizacija – kojų nagai, 54 atvejais (34,6 proc.) – rankųnagai. 62 pasėliuose (39,7 proc) išaugo C.krusei, 58 (37,2 proc.) – C.saprophyticus,30 (19,2 proc.) – C.albicans, 5 (3,2 proc.) – C.tropicalis ir 1 (0,6 proc.) – C.glabrata.C.krusei atspariausia flukonazoliui (atsparu 52, mažai jautru 6 atvejais) ir itrakonazoliui(atsparu 40, mažai jautru 18 atvejais), jautriausia – ketokonazoliui, amfotericinuiB ir nistatinui (visiems vaistams jautri 97 proc. atvejų) Atsparumasitrakonazoliui nustatytas 77 atvejais (49,4 proc), mažai jautrus – 60 atvejų (38,5proc.), flukonazoliui – atsparus 84 (53,8 proc.), mažai jautrus 35 (22,4 proc.) atvejais.Ketokonazoliui, klotrimazoliui, amfotericinui B, nistatinui jautrių mielių nustatytadaugiau negu 96 proc. visų atvejų. Abiems, itrakonazoliui ir flukonazoliui,atsparių ar mažai jautrių mielių išaugo 104 atvejais (67,9 proc.), koreliacija tarp jųyra stipri (r=0,6, p < 0,05).Išvados: Candida mielės, išaugusios tiriant nagų grybelį, buvo atspariausiositrakonazoliui ir flukonazoliui, koreliacija tarp atsparumo jiems buvo stipri.Kirpėjų odos priežiūros žinių ir įpročių tyrimasDarbo autorius(-iai): Edita Naruševičiūtė-Skripkienė, Monika Niedvaraitė (5k.), Kristina Kiliūtė (5 k.), Eglė Ramelytė (3 k.).Darbo vadovas(-ai): doc. dr. Matilda Bylaitė (Vilniaus universiteto Medicinosfakulteto Infekcinių, krūtinės ligų, dermatovenerologijos ir alergologijos klinika).Darbo tikslas: Įvertinti Lietuvos kirpėjų odos priežiūros žinias ir kasdieninėjepraktikoje taikomus odos priežiūros įgūdžius, nes kirpėjos dėl jų darbo pobūdžiopriklauso didelės rizikos profesinių odos ligų išsivystymo grupei.Darbo metodika: 2011 m. atlikta anketinė apklausa 145 grožio salonuoseseptyniuose atsitiktiniu būdu parinktuose Lietuvos miestuose. Pateikta originalianoniminė anketa iš 36 klausimų, apimanti demografinius duomenis, klausimusapie profesinius odos ligų rizikos veiksnius, patiriamus dermatologinius simptomus,odos priežiūros įpročius. Duomenys analizuoti SPSS 17.0 ir MS Excel 2007programomis.Rezultatai: Apklausta 150 kirpėjų iš 145 grožio salonų. Daugumą sudarė moterys– 139 (92,6 proc.). Vidutinis darbo stažas 12 metų±9,1585. Vidutinė studijųtrukmė 20,6 mėn. ±13,7438. Apie odos ir plaukų problemas studijuodami savospecialybę mokėsi 142 (94,67 proc.) kirpėjai. Atopinėmis ligomis serga 21 (14proc.) respondentas: 6 (4 proc.) atopiniu dermatitu, 15 (10 proc.) alerginiu rinitu,4 (2,66 proc.) – astma.Skundų dėl odos turi net 100 (66,6 proc.) respondentų. Kla-230

sikinius egzemai būdingus požymius (paraudimą, pleiskanojimą, niežėjimą) turi13 (8,67 proc.) respondentų. Odos dėmių, randų naudojant elektrinius prietaisusturi 34 (22,6 proc.) atstovai. Tik 71 (47,33 proc.) respondentas mano, kad drėgnasdarbas kenkia jų odai. Kompleksinę odos priežiūrą, apimančią ir apsauginių pirštinių,ir drėkinančių-maitinančių kremų naudojimą, taiko 118 (78,67 proc.) iš visųapklausoje dalyvavusių kirpėjų, tačiau pakartotinai tas pačias pirštines naudojanet 15 (10 proc.) respondentų. Statistiškai patikimai, didelį darbo stažą (≥10m.)turintys kirpėjai nurodo patyrę daugiau nepageidaujamų reakcijų į plaukų priežiūrospriemones, nei turintys mažą (≤9m.) stažą (p=0,001).Išvados: Renkantis kirpėjo profesiją ir siekiant ateityje išvengti profesiniųodos ligų svarbu, kad pretendentai būtų supažindinti su profesiniais rizikos veiksniaisir jų prevencija. Dauguma Lietuvos kirpėjų yra mokomi apie odos ir plaukųproblemas, tačiau žinios apie rizikos veiksnius jų pačių odai yra nepakankamos.Odos apsaugos priemonės kasdieninėje praktikoje taip pat nepakankamos, arbayra taikomos netinkamai.Manikiūrą atliekančių darbuotojų odos priežiūros žiniųir įpročių tyrimasDarbo autorius(-iai): Monika Niedvaraitė (5 k.), Kristina Kiliūtė (5 k.), EglėRamelytė (3 k.), Edita Naruševičiūtė-Skripkienė.Darbo vadovas(-ai): doc. dr. Matilda Bylaitė (Vilniaus universiteto Medicinosfakulteto Infekcinių, krūtinės ligų, dermatovenerologijos ir alergologijos klinika).Darbo tikslas: Įvertinti Lietuvos manikiūrą atliekančių specialistų odos priežiūrosžinias ir įgūdžius taikomus darbe, nes manikiūrą atliekantys specialistaidirbdami drėgną darbą, kontaktuodami su cheminėmis ir klientų biologinėmismedžiagomis turi didelę riziką profesiniams odos susirgimams.Darbo metodika: 2011 m. atlikta studija 145 grožio salonuose septyniuoseatsitiktiniu būdu parinktuose Lietuvos miestuose. Pateikta originali anoniminėanketa, apimanti demografinius duomenis, klausimus apie profesinius odos ligųrizikos veiksnius, patiriamus dermatologinius simptomus, odos priežiūros įpročius.Duomenys analizuoti SPSS 17.0 ir MS Excel programomis.Rezultatai: Apklaustos 92 manikiūro specialistės iš 145 grožio salonų. Vidutinisrespondenčių amžius 34,25 m. ±8,88. Vidutinė specialybės studijų trukmė12,9 mėn. ±11,579. Vidutinis darbo stažas yra 8,78 m. ±7,46. Apie odos ir nagųproblemas studijuodamos savo specialybę buvo mokomos 89 (97,8 proc.) manikiūrospecialistės. Atopinėmis ligomis serga net 17 (18,48 proc.) respondenčių: 8(9,2 proc.) serga atopiniu dermatitu, 9 (10,2 proc.) – šienlige, 3 (3,4 proc.) – astma.Pavienių skundų dėl odos turi 49 (53,3 proc.) respondentės, tačiau visų trijų egzemospožymių (paraudimo, pleiskanojimo, niežėjimo) neturi nei viena manikiūrospecialistė. Neigiamą šalutinį nagų priežiūros priemonių poveikį nurodo patyrusios16(17,6 proc.) manikiūro specialisčių. Odos randų po nagų priežiūros instrumentųnaudojimo turi 6 (6,7 proc.) respondentės. 15 (16,7 proc.) respondenčių231

nežino ar drėgnas darbas kenkia jų odai, tačiau net 54 (57,8 proc.) mano, kad drėgnasdarbas jų odai nekenkia. Kompleksinę odos priežiūrą (apsauginių pirštiniųir drėkinančių-maitinančių kremų naudojimą) taiko 64 (69,6 proc.) specialistės, opakartotinai tas pačias pirštines naudoja tik 1 (1,3 proc.) respondentė.Išvados: Manikiūrą atliekančių specialisčių žinios apie profesinius rizikosveiksnius jų odai yra nepakankamos, nors adekvačią odos priežiūrą bei apsaugądarbo metu taiko beveik 2/3 visų respondenčių. Nemažas atopinių ligų paplitimastarp manikiūro specialisčių rodo, kad jos galimai nebuvo tinkamai informuotosapie su profesija susijusius rizikos veiksnius ir jų prevenciją.Hemodializuojamų ir transplantuotų inkstų ligomis sergančiųjųpacientų navikinių odos pakitimų analizė232Darbo autorius(-iai): Skaistė Sendžikaitė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): Doc. dr. Matilda Bylaitė (VU MF Infekcinių, krūtinėsligų, dermatovenerologijos ir alergologijos klinika), gyd. Inga Kisielienė (VULSKDermatovenerologijos centras), gyd. Indrė Šutaitė (VULSK Dermatovenerologijoscentras).Darbo tikslas: Įvertinti hemodializuojamų ir transplantuotų inkstų ligomissergančių pacientų odos būklę apžiūros būdu, naudojant dermatoskopą. Apžvelgti,kaip objektyvių odos pažeidimų atsiradimas susijęs su tiriamųjų požiūriu į UVspindulius bei odos apsaugos priemonių naudojimu.Darbo metodika: Apžiūra, dermatoskopavimas bei anketinis tyrimas vykdytasLNLA „Gyvastis“ nariams. Navikiniai odos pakitimai vertinti kliniškai irdermatoskopo pagalba: atipiniai apgamai, BCC, SCC, aktininės keratozės, seborėjinėskeratozės, soliarinė lentigo, melanoma. Apklausai taikyta originali 13 klausimųanketa, duomenys apdoroti SPSS 17.0 programa. Odos pakitimų, vertintųdermatoskopu, skirtingose pacientų grupėse palyginimui naudotas Chi-kvadratotestas. Tais atvejais, kai apskaičiuotos dažnių lentelės netenkino Chi-kvadratotesto minimalių patikimumo reikalavimų, panaudotas tikslusis Fišerio kriterijus.Statistinis reikšmingumo lygmuo α= 0,05.Rezultatai: Į galutinę analizę pateko 33 žmonės nuo 35 iki 68 metų (vidurkis50, SN= 9,94 m.). Tyrime dalyvavo 18 (54,55 proc.) moterų, 15 (45,45 proc.) vyrų,iš jų po inksto transplantacijos 23 (69,70 proc.) ir 11 (33,33 proc.) dializuojamų.Kaitinimąsi saulėje propaguoja 17 tirtųjų (51,51 proc.). Tik 13 (39,39 proc.) visuometdėvi kepurę saulėtą dieną. Apžiūrint ir dermatoskopuojant įtarėme šiasodos ligas: atipinius apgamus 6 (18,18 proc.), BCC 4 (12,12 proc.), SCC 1 (3,03proc.), aktinines keratozes 4 (12,12 proc.), seborėjines keratozes 6 (18,18 proc.),soliarines lentigo 5 (15,15 proc.) tiriamiesiems, melanoma neįtarta. Vyrams odosnavikų aptikta daugiau: bent vieną naviką aptikome 17 (51,52 proc., iš jų 64,71proc. vyrai, p=0,049

kas yra SPF faktorius; dėl odos pažeidimų į gydytoją kreipiasi 11 (33,33 proc., išjų net 81,82 proc. moterų, p=0,036

Išvados: Į DVC dėl AD kreipiasi daug asmenų, o į EM atvyksta maža jų dalis.Alergiškiems pacientams AD paūmėjimai dažnesni. Vyresni pacientai dažniau pastebišalutinių poveikių nuo emolientų. Pacientams trūksta žinių apie egzeminėsodos priežiūrą. EM projektas turi teigiamos įtakos jų odos būklei.Moterų makšties kandidozės nustatymas mikroskopiškai irkultyvavimo pasėlyje būduDarbo autorius(-iai): Ona Lapteva (5 k.), Jurgina Keršytė (5 k.).Darbo vadovas(-ai): Gyd. Ingrida Buckutė Butkevičiūtė (VU MF Infekcinių,krūtinės ligų, dermatovenerologijos ir alergologijos klinika, VUL SK Dermatovenerologijoscentras).Darbo tikslas: Nustatyti makšties kandidozės atvejų skaičių ir palyginti mikroskopinęmakšties kandidozės diagnostiką su Candida augimu pasėlyje. NustatytiCandida jautrumą priešgrybeliniams vaistams.Darbo metodika: Retrospektyviai išnagrinėta 1058 moterų kreipimosi į dermatovenerologijoscentrą dėl lytiškai plintančių infekcijų 2010 m. atvejai. Į tyrimąįtrauktos moterys, kurių makšties išskyros tirtos mikroskopiškai ir/arba kultyvavimopasėlyje būdu. Vertintas Candida jautrumas nistatinui, flukonazoliui, itrakonazoliui,klotrimazoliui, mikonazoliui, ekonazoliui.Rezultatai: Iš 1058 atvejų makšties išskyros tirtos tik mikroskopiškai 761(71,93 proc.) atvejų, iš jų grybas aptiktas 76 (9,99 proc.), dažniausiai 25-35 m.a.moterims (p=0,002). Candida pasėlių atlikta 151 (14,27 proc). Grybo nustatymasmikroskopiškai ir Candida pasėlis kartu atlikti 140 (13,23 proc. iš 1058) atvejų,iš jų grybas mikroskopiškai rastas 40 (28,57 proc. iš 140): sporos 5 (3,57 proc. iš140), pseudomicelis 2 (1,43 proc. iš 140), sporos ir pseudomicelis 33 (23,57 proc.iš 140). Iš šių 140 atvejų 8 (5,71 proc.) Candida pasėlyje išaugo, tačiau grybas mikroskopiškainenustatytas; 94 (67,14 proc. iš 140) Candida pasėlyje neišaugo, omikroskopiškai grybas rastas 2 (1,43 proc. iš 140) atvejais; 38 (27,14 proc. iš 140)išaugo Candida pasėlyje ir nustatytas grybas mikroskopiškai. Radus grybą mikroskopiškaidažniausiai ir pasėlyje išaugo Candida (p=0,000; ψ=0,837). Candidaišaugo 50 (33,11 proc. iš 151) pasėliuose: Candida albicans – 2 (4 proc. iš 50), Candida48 (96 proc. iš 50). Iš visų surinktų duomenų 44 atvejais įvertintas Candidajautrumas priešgrybeliniams vaistams: nistatinui jautru 40 (97,6 proc. 95 proc.SE±0,024), flukonazoliui – 41 (93,2 proc. 95 proc. SE±0,038), itrakonazoliui – 5(83 proc. 95 proc. SE±0,15) atvejų. Klotrimazoliui, mikonazoliui, ekonazoliui jautrumasnustatytas 43 (100 proc. iš 43) atvejais.Išvados: Iš tirtų moterų grybas dažniausiai nustatytas 25 – 35 metų amžiausmoterims, kurioms dominavo neidentifikuotos Candida rūšys. Radus grybą mikroskopiškai,labai tikėtina, kad pasėlyje išaugs Candida. Candida jautriausia klotrimazoliui,mikonazoliui, ekonazoliui.234

Gretutinių ligų paplitimas tarp sergančiųjų psoriaze gydytųstacionare VilniujeDarbo autorius(-iai): Martyna Plataunaitė (6 k.), Audronė Milčiūtė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): asist. Ingrida Balčiūnienė (Vilniaus universiteto Medicinosfakulteto Infekcinių, krūtinės ligų, dermatovenerologijos ir alergologijosklinika), doc. dr. Matilda Bylaitė (VU MF Infekcinių, krūtinės ligų, dermatovenerologijosir alergologijos klinika).Darbo tikslas: 1. Nustatyti žvynelinės formų paplitimą tarp sergančių psoriazeir gydytų VUL SK Dermatovenerologijos centro dermatologijos skyriuje. 2.Įvertinti psoriazinės onichodistrofijos paplitimą tarp atskirų psoriazės formų. 3.Nustatyti gretutinių ligų paplitimą tarp sergančių psoriaze ir gydytų VUL SK Dermatovenerologijoscentro dermatologijos skyriuje. 4. Įvertinti, kurios gretutinėsligos išsivysto dažniausiai susirgus psoriaze.Darbo metodika: Retrospektyviai išanalizuotos 289 pacientų, hospitalizuotųVUL SK Dermatovenerologijos centro dermatologijos skyriuje, ligos istorijos.Analizuoti pacientų klinikiniai duomenys: pagrindinė diagnozė, psoriazės trukmė,PASI, KMI, lydinčios ligos. Skaičiavimai atlikti naudojantis SPSS 17, taikantt-testą kiekybiniams duomenims ir testą kokybiniams duomenims vertinti.Statistiškai patikimi duomenys laikytini, kuomet p

torius susirgti PAH, KŠL. Reikalingas tolimesnis prospektyvinis tyrimas su sveikųasmenų grupe.Genetikos būrelisBūrelio pirmininkas: Andrius Žučenka, VU MF 3 k.Mokslinis vadovas: Prof. Vaidutis Kučinskas VU MF Žmogaus ir medicininės genetikoskatedra; Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Medicininėsgenetikos centrasKartotinių sekų skaičiaus įvairovės pokyčiai: «karštieji taškai»intelektinės negalios patogenezėje236Darbo autorius(-iai): Renata Vasiliauskaitė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): j. m. d. Eglė Preikšaitienė (VU MF Žmogaus ir medicininėsgenetikos katedra), prof. habil. dr. Vaidutis Kučinskas (VU MF Žmogaus irmedicininės genetikos katedra; Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikųMedicininės genetikos centras).Darbo tikslas: 1. Atlikti pacientų su intelektine negalia DNR kartotinių sekųskaičiaus įvairovės (KSSĮ) pokyčių charakteristikų analizę, lyginant su kontrolinegrupe, siekiant aptikti genominio nestabilumo požymius intelektinės negalios patogenezėje.2. Nustatyti probandų KSSĮ pokyčių kilmę ir įvertinti de novo pokyčiųypatumus.Darbo metodika: Atliktas retrospektyvinis tyrimas – išanalizuota 67 probandųbei jų tėvų (kontrolinė grupė) molekulinio kariotipavimo duomenys. Asmenims,konsultuotiems Medicininės genetikos centre dėl intelektinės negalios,atliktas aukštos skiriamosios gebos molekulinis kariotipavimas vektorinės lyginamosiosgenomo hibridizacijos metodu (vLGH) 400K mikrolustų sistema (AgilentTechnologies, Santa Clara, CA, USA). Palygintas probandų ir tėvų DNR KSSĮpokyčių dažnis, dydis, pobūdis, lokalizacija chromosomoje, genų kiekis pokytyje.Probandų chromosominiai persitvarkymai suskirstyti į grupes: de novo, paveldėtas,mažiau nei 100% persidengiantis su vieno iš tėvų pokyčiu. Duomenys analizuotiMs Excel, SPSS 17.0 programomis.Rezultatai: Palyginus asmenų su intelektine negalia ir kontrolinės grupėsasmenų KSSĮ pokyčius pagal skaičių, dydį, pobūdį, lokalizaciją chromosomoje,genų skaičių pokytyje, statistiškai reikšmingo skirtumo tarp grupių nenustatyta.Įvertinta probandų KSSĮ pokyčių kilmė: 4 768 (9,9%) – de novo pokyčiai, 32 796(68,0%) – paveldėti iš tėvų, 10 656 (22,1%) – iš dalies persidengiantys su vienoiš tėvų pokyčių. De novo pokyčių grupėje delecijos pasitaikė dažniau (53,8% –delecijų, 46,2% – duplikacijų) lyginant su paveldėtų KSSĮ pokyčių grupe (43,6%delecijų, 56,4% duplikacijų) (p=0,001). De novo pokyčių subtelomerinė lokalizacijanustatyta 19,0% atvejų, paveldėtų pokyčių grupėje subtelomeriniai pakitimaipasitaikė rečiau (11,1%) (p=0,042). Daugiau nei 10 genų KSSĮ pokytyje aptikta

2,8% de novo pokyčių atvejų, paveldėtų KSSĮ pokyčių grupėje didesnis nei 10genų skaičius pokytyje nustatytas 1,0% KSSĮ pakitimų (p=0,001). 15,2% de novopokyčių – didesni nei 100 000 bazių porų, paveldėtų KSSĮ pokyčių grupėje – tik4,9% persitvarkymų (p=0,001).Išvados: 1. Palyginus asmenų su intelektine negalia ir kontrolinės grupės KSSĮpokyčių ypatumus, genominio nestabilumo įtaka intelektinės negalios patogenezėjenenustatyta. 2. De novo pokyčiai reikšmingai skiriasi nuo paveldėtų ir iš daliespersidengiančių KSSĮ pokyčių pagal visas analizuotas charakteristikas ir pasižymididesniu patogeniniu potencialu. Tai rodo, kad de novo KSSĮ galbūt yra „karštiejitaškai“ intelektinės negalios patogenezėje. Tikslinga tolesnė de novo KSSĮ pokyčiųsusidarymo mechanizmų analizė, kuri, tikėtina, padėtų atskleisti intelektinės negaliosetiologijos ypatumus.237

Leidinio viršeliui papuošti naudotosnuotrauko iš VU MF patalpų.Teksto fone matosi dailininko VincentoSmakausko darbų motyvai.Spausdino UAB „Draugų studija“S. Moniuškos g. 21, Vilnius