VILNIAUS UNIVERSITETO MEDICINOS FAKULTETO ... - SMD

Rezultatai: I grupės moterų amžiaus vidurkis 31,52±4,33 metai, min=19,max=44, antros atitinkamai – 30,59±5,31 metai, min=18, max=42. I grupės 58,4proc. moterų turėjo aukštąjį išsilavinimą, 9,1 proc. – aukštesnįjį, 7,1 proc. – profesinį,25,3 proc. – vidurinį ar mažesnį, antroje grupėje atitinkamai 49,2 proc., 3,2proc., 11,1 proc., ir 36,5 proc., (p=0,09). I grupės nėštumo laikas buvo 38,62±1,83sav., antros grupės – 38,29±2,65 sav., (p=0,064). Prieš laiką gimdė 5,7 proc. I grupėsmoterų, 14,3 proc. – II grupės. Praeityje natūraliai yra gimdžiusios 3,4 proc.moterų, kurioms gimdymas užbaigtas CP operacija, ir 19,1 proc., kurios gimdėnatūraliai, (p=0,05). Indikacijos CP operacijai buvo: būklė po CP operacijos irįtariamas gimdos pooperacinio rando nepilnavertiškumas – 19,6 proc., būklė poCP operacijos esant nepasiruošusiems gimdymo takams – 19,6 proc., buvusios dviir daugiau CP operacijų – 16,6 proc., būklė po CP operacijos ir įtariamas stambusvaisius – 7,4 proc., sėdmenų pirmeiga – 7,1 proc., kitos – 29,7 proc. Dauginiai rizikosveiksniai – nepalanki akušerinė anamnezė, nėščiųjų ligos nustatyti 55,7 proc. Igrupės gimdyvių, 38,1 proc. II grupės, (p=0,027). Gimdos rando išplonėjimas aprašytas26 (44 proc.) moterims iš 58, kurioms kartotinės CP operacijos indikacijabuvo įtariamas gimdos pooperacinio rando nepilnavertiškumas. Vaisiaus svorisbuvo įvertintas 39,2 proc. moterų. Stambius vaisius pagimdė 14,5 proc. I grupėsmoterų, 15,9 proc. II grupės, (p>0,05).Išvados: Dažniausios indikacijos kartotinei CP operacijai buvo būklė po CPoperacijos ir įtariamas gimdos rando nepilnavertiškumas bei būklė po CP operacijosesant nepasiruošusiems gimdymo takams. Gimdos rando nepilnavertiškumaspo kartotinės operacijos yra nepakankamai pagrįstas. Mažoka dėmesiokreipta į vaisiaus svorį prieš gimdymą. Moterys, kurios po CP operacijos gimdėnatūraliai, praeityje yra dažniau gimdžiusios pačios.Paauglių mėnesinių ciklo sutrikimų įtaka gimdos dydžiuiDarbo autorius(-iai): Karolina Venclavičiūtė (5 k.).Darbo vadovas(-ai): dr. Žana Bumbulienė (VUL Santariškių klinikos).Darbo tikslas: Įvertinti ar gimdos dydis disfunkcinio juvenilinio kraujavimo(DJK) bei funkcinės hipotaliaminės amenorėjos (FHA) metu skiriasi nuo reguliarųmėnesinių ciklą turinčių paauglių.Darbo metodika: VUL Santariškių klinikose atliktas 2009-2012 m. retrospektyvinis134 ligos istorijų tyrimas. Tirtos 92 pacientės: 46 (50%) su DJK ir 46 (50%)su FHA. Kontrolinę grupę sudarė 42 reguliarų mėnesinių ciklą turinčios paauglės.Vertinti rodikliai: amžius, ginekologinis amžius, KMI, gimdos ilgis, gimdos tūris,endometro storis. Gonadotropinų (LH,FSH,PRL) koncentracija kraujyje vertintakontrolinėje grupėje ir pacientėms su FHA. Duomenys apdoroti MS Excel. Skirtumaslaikytas statistiškai patikimas, kai p