VILNIAUS UNIVERSITETO MEDICINOS FAKULTETO ... - SMD

More documents

Recommendations

Info

kad naminiai gyvūnai negali vaikų užkrėsti kirmėlėmis, pasiutlige, sukelti alergiją,odos ligas ir pan. Mergaičių, žinančių apie gyvūnų galimą neigiamą įtaką sveikatai,buvo daugiau nei berniukų (56% ir 44% atitinkamai, p=0.001).Išvados: 1.Dauguma vaikų turi savo naminių gyvūnų arba susiduria su svetimaisaugintiniais. Dažniausiai vaikai augina katiną arba šunį.2.Didžioji dalis vaikų,turinčių naminį gyvūną, jaučiasi sveiki ir laimingi. Tokių vaikų, neturinčiųgyvūnų, buvo mažiau. 3.Vaikų žinios apie galimą neigiamą naminių gyvūnų įtakąsveikatai nepakankamos. Mergaičių, turinčių tinkamų žinių apie galimą neigiamąįtaką sveikatai, daugiau nei berniukų.Naminiai gyvūnai Visagino miesto mokyklų mokinių aplinkoje irmokinių žinios apie gyvūnų įtaką vaikų savijautai bei sveikatai204Darbo autorius(-iai): Irina Jurenko (4 k.).Darbo vadovas(-ai): prof. Genė Šurkienė (Vilniaus Universitetas, medicinosfakultetas, visuomenės sveikatos institutas).Darbo tikslas: Įvertinti naminių gyvūnų paplitimą Visagino miesto mokyklųmokinių aplinkoje ir mokinių žinias apie gyvūnų įtaką vaikų savijautai bei sveikatai.Darbo metodika: Tyrimas atliktas anoniminės anketinės apklausos metodu.Anketą sudarė 35 uždaro ir atviro tipo klausimai. Apklausta 300 5 – 9 klasių mokinių.Surinktų duomenų statistinė analizė atlikta naudojant SPSS 17 programą.Pasirinkta alfa klaidos rizika 0,05; rezultatai vertinami kaip statištiškai reikšmingi,kai p < 0,05.Rezultatai: Tyrimo duomenimis, 67% (201 iš 300 apklaustųjų) vaikų nurodė,kad turi naminį gyvūną. Mergaičių, turinčių naminį gyvūną, daugiau nei berniukų(71% ir 64% atitinkamai, nors šis skirtumas statistiškai neriekšmingas, p=0.201).Populiariausias auginamas gyvūnas – katinas. Jį augina 47% visų respondentų,turinčių gyvūną. Mergaičių auginančių katiną, daugiau nei berniukų (56% ir 44%atitinkamai p=0.103). Tuo tarpu daugiau berniukų nei mergaičių auginą šunį(65% ir 35% atitinkamai, p=0.006).Laimingais ar dažniausiai besijaučiančiais laimingaisvaikų, auginančių gyvūnus buvo 96%, o neturinčių gyvūnų – 89% (galimybiųsantykis (GS)=2. 711; 95% PI=1.035 – 7.101; p=0.036). 82% vaikų, turinčiųgyvūną, savo sveikatą vertino gerai ar labai gerai, o taip vertinančių sveikatą vaikų,neturinčių gyvūno, buvo 77% (p=0.951).Nors 71 proc. apklaustųjų nurodė, kadjiems užtenka žinių apie naminių gyvūnų įtaką sveikatai, tačiau net 49 proc. teigė,kad naminiai gyvūnai negali vaikų užkrėsti kirmėlėmis, pasiutlige, sukelti alergiją,odos ligas ir pan. Mergaičių, žinančių apie gyvūnų galimą neigiamą įtaką sveikatai,buvo daugiau nei berniukų (56% ir 44% atitinkamai, p=0.001).Išvados: 1. Dauguma vaikų turi savo naminių gyvūnų arba susiduria su svetimaisaugintiniais. Dažniausiai vaikai augina katiną arba šunį.2. Didžioji dalisvaikų, turinčių naminį gyvūną, jaučiasi sveiki ir laimingi. Tokių vaikų, neturinčiųgyvūnų, buvo mažiau. 3. Vaikų žinios apie galimą neigiamą naminių gyvūnų įtaką
sveikatai nepakankamos. Mergaičių, turinčių tinkamų žinių apie galimą neigiamąįtaką sveikatai, daugiau nei berniukų. Nustatyta, kad vaikų aplinkoje naminiųgyvūnų paplitimas yra didelis, o vaikų žinios apie gyvūnų galimą neigiamą įtakąsveikatai yra nepakankamos, ypač jaunesnių klasių moksleivių. Todėl reikia šviestimokinius, organizuoti įvairius renginius gyvūnų įtakos sveikatai klausimais.Bedarbių ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto studentųpožiūris į maisto priedusDarbo autorius(-iai): Jonė Sadaunykaitė (3 k.).Darbo vadovas(-ai): prof. Rimantas Stukas (VU MF Visuomenės sveikatosinstitutas).Darbo tikslas: Ištirti bedarbių ir Vilniaus universiteto Medicinos fakultetostudentų požiūrį į maisto priedus.Darbo metodika: Anoniminės anketinės apklausos metodu 2012m. kovo mėnesįbuvo apklausti 105 I-VIk. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto studentaiir 122 bedarbiai, kreipęsi į Profesinio informavimo centrą Vilniaus darbo biržoje.Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 16.0 ir Microsoft Excel 2007programomis. Statistinis reikšmingumo lygmuo p
Page 1 and 2:
VILNIAUS UNIVERSITETOMEDICINOS FAKU
Page 3 and 4:
VU MF 2011-2012 STUDIJŲ METAISDrau
Page 5 and 6:
Mieli Kolegos,Vėl pavasaris, ir St
Page 8 and 9:
Neinvazyviai ir invazyviai nustatyt
Page 10 and 11:
Pėdos anatominių ypatumų ir kūn
Page 12 and 13:
Pediatrijos būrelis ..............
Page 14 and 15:
Perilunarinių riešo išnirimų ch
Page 17 and 18:
Abdominalinės chirurgijos BŪRELIS
Page 19 and 20:
Darbo tikslas: Įvertinti nutukusi
Page 21 and 22:
tirtų VULSK Radiologijos ir brandu
Page 23 and 24:
Rezultatai: 16 (41,03%) pacientų b
Page 25 and 26:
tmą, buvo trumpesnis po laparoskop
Page 27 and 28:
gijos klinika).Darbo tikslas: Palyg
Page 29 and 30:
atliktas Vilniaus miesto klinikinė
Page 31 and 32:
su FHA KMI vidurkis statistiškai p
Page 33 and 34:
Pasirinktas statistinio reikšmingu
Page 35 and 36:
nuo audinių hidracijos būklės. N
Page 37 and 38:
Darbo metodika: Prospektyvinis tyri
Page 39 and 40:
Delirium Screening Checklist) delyr
Page 41 and 42:
prietaisu (Masimo Corp., Irvine, US
Page 43 and 44:
atlikta naudojant SAS programinę
Page 45 and 46:
Kraujotakos pokyčiai palaikant ski
Page 47 and 48:
Vaistų nuo skausmo vartojimas skau
Page 49 and 50:
Mirtingumo rizikos įvertinimas atl
Page 51 and 52:
nė transliuminalinė koronarų ang
Page 53 and 54:
ŠN bei reikšmingo miego arterijų
Page 55 and 56:
Antiseptikų veiksmingumo palyginim
Page 57 and 58:
Endokrinologijos būrelisBūrelio p
Page 59 and 60:
kimas (anamnestiniai duomenys), ry
Page 61 and 62:
Darbo tikslas: Įvertinti VU MF stu
Page 63 and 64:
Opiniu kolitu sergančiųjų gyveni
Page 65 and 66:
Rezultatai: Iš 28134 FGDS aprašų
Page 67 and 68:
masės indeksas (KMI), kintamųjų
Page 69 and 70:
joms vaistą. Po 12 mėn. vaistą t
Page 71 and 72:
nesius po slankstelių lūžio, ta
Page 73 and 74:
sijęs su koronarografiniais radini
Page 75 and 76:
Veiksniai lemiantys atipinę miokar
Page 77 and 78:
Antrinių prieširdžių pertvaros
Page 79 and 80:
Veiksniai, lemiantys pacientų mirt
Page 81 and 82:
skalę depresija dažniau serga vyr
Page 83 and 84:
TPV 41,07%, NPV 94,95%.Išvados: Nu
Page 85 and 86:
patikimas didžiausias išgyvenumas
Page 87 and 88:
Laboratorinės diagnostikos būreli
Page 89 and 90:
Morfologijos būrelisBūrelio pirmi
Page 91 and 92:
nys. Didžiausia abiejų lyčių va
Page 93 and 94:
Rezultatai: Nustatyti žymūs epoch
Page 95 and 96:
naujagimio ūgio ir mamos gimimo ū
Page 97 and 98:
ir apatinių galūnių ilgųjų kau
Page 99 and 100:
kirstymą pagal tris skirtingus met
Page 101 and 102:
Nefrologijos būrelisBūrelio pirmi
Page 103 and 104:
koronarinė širdies liga. Vizualia
Page 105 and 106:
tyvius antikūnus bei donoro-recipi
Page 107 and 108:
Rezultatai: Imtį sudarė 79 (53%)
Page 109 and 110:
%. Kuriem dalinė - po vienerių, d
Page 111 and 112:
high flow (n=4, 66,7%), low flow (n
Page 113 and 114:
daugiausiai EB įvyksta pirmadienia
Page 115 and 116:
miego trukme (r=0,412; p=0,014), di
Page 117 and 118:
kad: IS neturi įtakos nėštumui 6
Page 119 and 120:
mingas spalvos pokytis stebimas fiz
Page 121 and 122:
Įvairių specialybių gydytojų pa
Page 123 and 124:
fiziologiniame tirpale. Dantys atsi
Page 125 and 126:
tikimumas nustatytas pagal stjudent
Page 127 and 128:
jei p>0,01 - nulinės hipotezės at
Page 129 and 130:
Trimačių (3D) filmų įtaka regė
Page 131 and 132:
Onkologijos BūrelisBūrelio pirmin
Page 133 and 134:
IL-18 ir kreatinino pokyčių tyrim
Page 135 and 136:
trukmėje ir recidyvų skaičiuje l
Page 137 and 138:
pe mBNI 18±12,38b. (min.4, max.35)
Page 139 and 140:
4kHz(p=0,013)). Klausos apsaugą da
Page 141 and 142:
=0,86, bcl6 r=0,777. Koreliacija ta
Page 143 and 144:
atų gamyboje. Tyrimo metu panaudot
Page 145 and 146:
Pediatrijos būrelisBūrelio pirmin
Page 147 and 148:
2001m. Nuo 2009 m. stebėtas gana s
Page 149 and 150:
tadienį, šeštadienį ir sekmadie
Page 151 and 152:
sumažėjęs ir 24 vaikams MTL padi
Page 153 and 154: „stambaus sudėjimo“(vidurkis-2
Page 155 and 156: jog berniukų ir mergaičių lipid
Page 157 and 158: eaktyviais artritais, nors nepatiks
Page 159 and 160: mas-66,66%. Liga diagnozuojama remi
Page 161 and 162: Vaikų hipertrofinės kardiomiopati
Page 163 and 164: Visuomenės žinios ir požiūris
Page 165 and 166: Dažniausi infekcijų sukėlėjai v
Page 167 and 168: kito nepriklausantys simptomai. 6.
Page 169 and 170: koreliacija tarp Patirto streso kla
Page 171 and 172: Darbo tikslas: 1. Įvertinti gimdyv
Page 173 and 174: Darbo metodika: 2011 m. 10-12 mėne
Page 175 and 176: 9-15 testinių klausimų atsakymų
Page 177 and 178: tai - Vilniaus kolegijų studentai
Page 179 and 180: nį nuoseklumą,rasta,kad Cronbach
Page 181 and 182: Darbo metodika: Retrospektyviai iš
Page 183 and 184: Darbo metodika: 2012 m. kovo mėnes
Page 185 and 186: Asmenų, atliekančių jėgos treni
Page 187 and 188: padidėja. 25 (62,5%) manė, kad la
Page 189 and 190: mankštą, stebi mokytojas. 86 (87,
Page 191 and 192: Ankilozuojančio spondilito papliti
Page 193 and 194: stipriai supurčius ( purtyto vaiko
Page 195 and 196: versitetinė ligonine).Darbo tiksla
Page 197 and 198: II gr.(p0,05). Rankos jėgataip pat
Page 199 and 200: 35 (53%) (p=0,035); Akmenų dydis 1
Page 201 and 202: koordinaciją (atitinkamai 88 (51.7
Page 203: Kad šiuo metu dietos laikosi, nuro
Page 207 and 208: Vilniaus universiteto Medicinos fak
Page 209 and 210: Rezultatai: Įvertintas tiriamųjų
Page 211 and 212: tojai. Suteikiamas savarankiškumo
Page 213 and 214: daranti įtaką gyvenamosios aplink
Page 215 and 216: Vilniaus universiteto medicinos stu
Page 217 and 218: tinkamos 109 anketos. Duomenų anal
Page 219 and 220: dinus patalpą, šie rodikliai suda
Page 221 and 222: skirtumas ΔM=-0,11;PI{-0,4;0,1}. 5
Page 223 and 224: lų krūvį ir sumažinančiu sąve
Page 225 and 226: Nevaisingumo rodikliai skirtingo am
Page 227 and 228: stebėtas pooperacinės žaizdos su
Page 229 and 230: vičiūtė (VU MF Infekcinių, krū
Page 231 and 232: sikinius egzemai būdingus požymiu
Page 233 and 234: kas yra SPF faktorius; dėl odos pa
Page 235 and 236: Gretutinių ligų paplitimas tarp s
Page 237 and 238: 2,8% de novo pokyčių atvejų, pav
show all

VILNIAUS UNIVERSITETO MEDICINOS FAKULTETO ... - SMD

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?