VILNIAUS UNIVERSITETO MEDICINOS FAKULTETO ... - SMD

sikinius egzemai būdingus požymius (paraudimą, pleiskanojimą, niežėjimą) turi13 (8,67 proc.) respondentų. Odos dėmių, randų naudojant elektrinius prietaisusturi 34 (22,6 proc.) atstovai. Tik 71 (47,33 proc.) respondentas mano, kad drėgnasdarbas kenkia jų odai. Kompleksinę odos priežiūrą, apimančią ir apsauginių pirštinių,ir drėkinančių-maitinančių kremų naudojimą, taiko 118 (78,67 proc.) iš visųapklausoje dalyvavusių kirpėjų, tačiau pakartotinai tas pačias pirštines naudojanet 15 (10 proc.) respondentų. Statistiškai patikimai, didelį darbo stažą (≥10m.)turintys kirpėjai nurodo patyrę daugiau nepageidaujamų reakcijų į plaukų priežiūrospriemones, nei turintys mažą (≤9m.) stažą (p=0,001).Išvados: Renkantis kirpėjo profesiją ir siekiant ateityje išvengti profesiniųodos ligų svarbu, kad pretendentai būtų supažindinti su profesiniais rizikos veiksniaisir jų prevencija. Dauguma Lietuvos kirpėjų yra mokomi apie odos ir plaukųproblemas, tačiau žinios apie rizikos veiksnius jų pačių odai yra nepakankamos.Odos apsaugos priemonės kasdieninėje praktikoje taip pat nepakankamos, arbayra taikomos netinkamai.Manikiūrą atliekančių darbuotojų odos priežiūros žiniųir įpročių tyrimasDarbo autorius(-iai): Monika Niedvaraitė (5 k.), Kristina Kiliūtė (5 k.), EglėRamelytė (3 k.), Edita Naruševičiūtė-Skripkienė.Darbo vadovas(-ai): doc. dr. Matilda Bylaitė (Vilniaus universiteto Medicinosfakulteto Infekcinių, krūtinės ligų, dermatovenerologijos ir alergologijos klinika).Darbo tikslas: Įvertinti Lietuvos manikiūrą atliekančių specialistų odos priežiūrosžinias ir įgūdžius taikomus darbe, nes manikiūrą atliekantys specialistaidirbdami drėgną darbą, kontaktuodami su cheminėmis ir klientų biologinėmismedžiagomis turi didelę riziką profesiniams odos susirgimams.Darbo metodika: 2011 m. atlikta studija 145 grožio salonuose septyniuoseatsitiktiniu būdu parinktuose Lietuvos miestuose. Pateikta originali anoniminėanketa, apimanti demografinius duomenis, klausimus apie profesinius odos ligųrizikos veiksnius, patiriamus dermatologinius simptomus, odos priežiūros įpročius.Duomenys analizuoti SPSS 17.0 ir MS Excel programomis.Rezultatai: Apklaustos 92 manikiūro specialistės iš 145 grožio salonų. Vidutinisrespondenčių amžius 34,25 m. ±8,88. Vidutinė specialybės studijų trukmė12,9 mėn. ±11,579. Vidutinis darbo stažas yra 8,78 m. ±7,46. Apie odos ir nagųproblemas studijuodamos savo specialybę buvo mokomos 89 (97,8 proc.) manikiūrospecialistės. Atopinėmis ligomis serga net 17 (18,48 proc.) respondenčių: 8(9,2 proc.) serga atopiniu dermatitu, 9 (10,2 proc.) – šienlige, 3 (3,4 proc.) – astma.Pavienių skundų dėl odos turi 49 (53,3 proc.) respondentės, tačiau visų trijų egzemospožymių (paraudimo, pleiskanojimo, niežėjimo) neturi nei viena manikiūrospecialistė. Neigiamą šalutinį nagų priežiūros priemonių poveikį nurodo patyrusios16(17,6 proc.) manikiūro specialisčių. Odos randų po nagų priežiūros instrumentųnaudojimo turi 6 (6,7 proc.) respondentės. 15 (16,7 proc.) respondenčių231