VILNIAUS UNIVERSITETO MEDICINOS FAKULTETO ... - SMD

IL-18 ir kreatinino pokyčių tyrimai gydant inkstų vėžįchirurginiu būduDarbo autorius(-iai): Asta Aurylaitė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): Dr. Birutė Kazbarienė (VUOI MTC Kancerogenezės irnavikų patofiziologijos laboratorija).Darbo tikslas: Ištirti chirurginio gydymo įtaką IL-18 bei kreatinino koncentracijospokyčiams inkstų vėžiu sergančių pacientų kraujo serume.Darbo metodika: Ištirti 44 pacientai (56,8% moterys, 43,2% vyrai) sergantiejiinkstų vėžiu (amžiaus vidurkis 59 m.), kuriems tyrimai atlikti dieną prieš operacijąir praėjus 1 mėn. po operacijos. IL-18 koncentracija pacientų kraujo serumenustatyta imunofermentiniu metodu (IFA, angl. ELISA), tyrimai atlikti VUOIMTC Kancerogenezės ir navikų patofiziologijos laboratorijoje. Kreatinino kiekiopokyčiai buvo vertinti retrospektyviai. Laboratoriniai parametrai analizuotipriklausomai nuo pacientų amžiaus, lyties, ligos stadijos ir naviko diferenciacijoslaipsnio. Taip pat pacientai buvo suskirstyti į dvi grupes, priklausomai nuo to,ar pooperaciniu periodu jų IL-18 koncentracija didėjo, ar mažėjo ir palyginti sukreatinino kiekio kitimais šiems tiriamiesiems. Statistinė analizė atlikta naudojantMicrosoft Excel programą.Rezultatai: Sergančiųjų inkstų vėžiu po operacijos didėjo IL-18 (prieš 255,9±17,1;po 302,3±23,9; p=0,008) ir kreatinino (97,6±2,5; 130±3; p=0,006) koncentracijos.Pacientų grupėje iki 60 m. po operacijos IL-18 (252,1±25,5; 333,1±45; p=0,01) beikreatinino (97,2±3,7; 129,8±5,5; p=0,0002) koncentracijos taip pat didėjo. Pacientųgrupėje 60 ir daugiau metų didėjo tik kreatininas (96,5±4; 126,7±4,1; p=0,0002).Pacientams sergantiems I stadijos vėžiu didėjo ir IL-18 (259,7±17,4; 300,2±21,9;p=0,04) ir kreatinino (97,6±2,7; 132,7±3; p=0,003) kiekiai. Vėlesnėse ligos stadijosetirtų parametrų skirtumų nenustatyta (dėl per mažo tiriamųjų skaičiaus).Priklausomai nuo naviko diferenciacijos laispsnio – G1 grupėje didėjo tik kreatinino(95,6±2,9; 125,9±4,9; p=0,005) lygis; G2 grupėje didėjo IL-18 (252,1±25,9;305,9±31,1; p=0,04) ir kreatinino (98,4±4,1; 132,1±3,9; p=0,007) koncentracija; G3grupėje didėjo kreatinino koncentracija (98,6±6,8; 130,6±7,5; p=0,0004). Pacientams,kuriems po operacijos mažėjo IL-18 kiekis (323,4±25,6; 271±24,2; p=0,007),kreatinino kiekis didėjo (95,5±3,7; 126,5±4,6; p=0,0005). Tiems, kuriems IL-18 kiekispo operacijos didėjo (224,3±19,8; 316,8±33,2; p=0,00002), kreatinino koncentracijospadidėjimas buvo žymesnis (98,5±3,3; 135±4,1; p=0,0006).Išvados: Tyrimo duomenys rodo, kad po operacijos patikimai didėjo IL-18 beikreatinino koncentracijos, kurių pokyčiams turėjo įtaką tiriamųjų amžius ir navikodiferenciacijos laispnis. Po operacijos mažėjant IL-18 kiekiui, kreatinino kiekisdidėjo ne taip ženkliai, palyginus su pacientų grupe, kurioje IL-18 kiekis didėjo.Gauti rezultatai rodo esant skirtingą tirtų parametrų dinamiką gydant inkstų vėžįchirurginiu būdu. Todėl reikalingi tolimesni tyrimai norint įvertinti šių pokyčiųreikšmę bei ieškant naujų prognozinių vėžio biomarkerių galinčių turėti įtaką ligoseigai bei pacientų išgyvenamumui.133