VILNIAUS UNIVERSITETO MEDICINOS FAKULTETO ... - SMD

vyrai. Amžiaus ribos: 12-56 m., vidurkis 24,5 m. (± 8,24). Azartinių lošimų paplitimas:40 (43,5 proc.) apklaustųjų nedalyvauja jokiuose azartiniuose lošimuose, 26(28,3 proc.) dalyvauja loterijose, 17 (18,5 proc.) – statymuose lažybų bendrovėse,12 (13 proc.) – kazino, 23 (25 proc.) – lošimuose kortomis iš pinigų, 21 (22,8proc.) – lošimuose internetu. Kaip dažniausias priežastis dėl kurios lošia, respondentaiįvardina tai, kad lošimai yra smagu (73 proc.), kaip būdą gauti pinigų (52proc.). Daugiau vyrų (27,3 proc.) nei moterų (5,4 proc.) dalyvauja statymuose lažybųbendrovėse (p=0,044). Statymuose dažniausiai dalyvauja 26-35m. asmenys(33 proc.), vyresnių nei 35m. ir jaunesnių nei 18m. tik 5 proc. Vyrai (33 proc.) dažniaužaidžia ir pokerį nei moterys (14 proc.), (p=0,026). Taip pat pokerį dažniaužaidžia didžiųjų miestų gyventojai (29,6 proc.), negu mažųjų miestų (9,5 proc.),(p=0,072). Kazino dažniau lankosi bakalauro laipsnį turintys žmonės (21,2 proc.)negu tik vidurinį išsilavinimą turintys (7,7 proc.), (p=0,054). Iš šeimų, kuriosenėra lošiančių, net 65 proc. nedalyvauja jokiuose azartiniuose lošimuose. Nustatyta5 (5,4 proc.) patologiniai lošėjai (pagal patologinio lošimo klausimyną).Išvados: 1. Azartiniuose lošimuose dažniau dalyvauja vyrai nei moterys. 2. Didžiuosiuosemiestuose labiau paplitę lošimai kortomis iš pinigų negu mažuosiuosemiestuose. 3. Azartiniai lošimai labiau paplitę jaunimo tarpe, o 35m. ir vyresniųžmonių tarpe jie retesni. 4. Įvairių straipsnių duomenimis patologinių lošėjų yraapie 2-3 proc. populiacijos. Ir šie skaičiai didėja. Atlikto tyrimo duomenimis būtentgautas kiek didesnis procentas (5,4 proc.) 5. Taigi galima teigti, kad azartiniailošimai dažnesni vyriškos lyties, didžiųjų miestų gyventojams, jaunesnio amžiausžmonėms. Retai lošia magistro laipsnį turintys žmonės.Remiantis įvariais straipsniais,dalyvavimas azartiniuose lošimuose taip pat siejasi su alkoholio vartojimu,sukrečiančiais gyvenimo įvykiais, depresija. Galimi platesni tyrimai šia tema.Homofobijos tyrimas Lietuvos miestų gyventojų tarpe.Darbo autorius(-iai): Giūla Mackina (3 k.), Beatričė Margytė (3 k.), JurgitaIvanauskaitė (3 k.).Darbo vadovas(-ai): doc. dr. Eugenijus Laurinaitis (VU MF Psichiatrijos klinika).Darbo tikslas: Ištirti ir įvertinti Lietuvos miestų visuomenės požiūrį į seksualinesmažumas. Hipotezės: – vyrų tarpe homofobija labiau paplitusi – jaunesnioamžiaus žmonių grupėse homofobija yra mažiau paplitusi, jieteigiamai vertinahomoseksualių šeimų kūrimą – kuo žmogus labiau išsilavinęs, tuo jis yra mažiaulinkęs į homofobiją – žmogus, bendravęs su netradicinės orientacijos žmonėmis,jis yra mažiau linkęs į homofobiją.Darbo metodika: Tyrimo tipas – anketinė apklausa (internetinė, popierinė)Tyrimo vieta – Lietuvos miestai Tiriamųjų grupė, patekusi į tyrimą – 712Pateko įgalutinę analizę – 544Atrankos kriterijai: respondentas heteroseksualas, atsakęs įvisus jam užduotus klausimus.Rezultatai: Statistinė duomenų analizė atlikta su SPSS 19.0 ir Excel.Anketos174