VILNIAUS UNIVERSITETO MEDICINOS FAKULTETO ... - SMD

Krono liga sergančių pacientų anketinė apklausa. Anketą sudarė sociodemografiniųduomenų anketa (lytis, amžius, gyvenamoji vieta, šeimyninė padėtis, išsilavinimas,darbinė veikla, ligos trukmė, taikomas gydymas), „Poreikių vertinimoklausimynas“ (23 kl.) ir „Jungtinės Karalystės gyvenimo kokybės sergantiesiemsuždegiminėmis žarnų ligomis anketa“ (UK IBDQ, 32 kl.) Kiekvienas UK IBDQklausimas buvo vertinamas naudojant 4 balų skalę, o bendras balų skaičius 32reiškė labai blogą gyvenimo kokybę, 128 – labai gerą gyvenimo kokybę. Statistinėanalizė atlikta naudojant SPSS 17.0 ir MS Excel 2010. Skirtumai laikyti statistiškaireikšmingais, kai p≤0,05.Rezultatai: Apklausta 19 moterų (55,9%) ir 15 vyrų (44,1%), kurių amžiausvidurkis buvo 39± 10,33 m. Dauguma pacientų buvo miestiečiai (85,3%; n=29),gyvenantys santuokoje (70,6%; n=24), turintys aukštąjį išsilavinimą (52,9%;n=18), dirbantys (79,4%; n=27). Vidutinis ligos stažas 5,94±4,95m.(min 1, max24 metai). Dažniausi pacientų išsakyti poreikiai buvo (p≤0,05): informacija apiesveikatos būklę ateityje (85,29%;n=29), aiškus informacijos pateikimas, teisingasgydymo parinkimas, informacija apie lengvatas (po 79,41%; n=27), poreikis jaustisreikalingu savo šeimai bei jausti šeimos palaikymą ir meilę (po 76,47%; n=26).Vidutinė gyvenimo kokybės klausimyno (UK IBDQ) surinktų balų suma buvo96±21,75 (min 43, max 126 balai). Statistiškai patikimų skirtumų tarp gyvenimokokybės ir lyties, amžiaus bei ligos stažo nebuvo (p>0,05). Labiausiai pacientųgyvenimo kokybę veikė nuovargis (85,3%;n=29), pilvo pūtimas (76,47%; n=26),skausmas pilve (73,53%;n=25), neišsimiegojimas (70,59%; n=24), viduriavimasir poreikis skubiai pasinaudoti tualetu (po 67,75%; n=23). Svarbiausios pacientųemocinės problemos buvo susierzinimas ir nekantrumas (85,29%;n=29), prislėgtanuotaika ir nusiminimas bei nerimas dėl ligos (po 76,47%,n=26). Tarp socialiniųproblemų vyravo nejaukumas dėl žarnyno problemų bendraujant su žmonėmis(64,71%; n=22) ir trukdžiai užsiimti įprastine veikla (61,76; n=21).Išvados: 1.Labiausiai pacientų gyvenimo kokybę neigiamai veikė emocijų irnuotaikos sutrikimai (susierzinimas, prislėgta nuotaika, nusiminimas, nerimas)bei sisteminiai simptomai (nuovargis, neišsimiegojimas). 2.Žarnyno funkcijossutrikimai (viduriavimas, poreikis skubiai pasinaudoti tualetu, pilvo pūtimas irskausmas) ir socialinės problemos pacientų gyvenimo kokybei turėjo mažesnęįtaką. 3.Ryšio tarp pacientų lyties, amžiaus, ligos trukmės ir pacientų gyvenimokokybės nebuvo. 4.Labiausiai pacientams reikėjo artimųjų palaikymo iri informacijosapie sveikatos būklę bei tinkamo gydymo.VU MF studentų mitybos ypatumaiDarbo autorius(-iai): Julija Serafin (6 k.).Darbo vadovas(-ai): Dr. Edita Gavelienė (Vilniaus universiteto Medicinosfakulteto Gastroenterologijos, nefrourologijos ir chirurgijos klinika), prof. habil.dr. Algimantas Irnius (VU MF Gastroenterologijos, nefrourologijos ir chirurgijosklinika).60