12.07.2015 Views

VILNIAUS UNIVERSITETO MEDICINOS FAKULTETO ... - SMD

VILNIAUS UNIVERSITETO MEDICINOS FAKULTETO ... - SMD

VILNIAUS UNIVERSITETO MEDICINOS FAKULTETO ... - SMD

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

9-15 testinių klausimų atsakymų variantams priskirti ranginiai balai, įvertinantysrespondento požiūrį į seksualines mažumas: 1 – palankus požiūris, 2 – neutraluspožiūris, 3 – šiek tiek homofobiškas požiūris,4 – labai homofobiškas požiūris.Surinktų balų suma atspindi respondento požiūrį į homoseksualus (kuo didesnė,tuo žmogus labiau homofobiškas).Minimalus įmanomas balų skaičius – 7, maksimalus– 28.Rezultatų vidurkis – 13.0329Dispersija – 12.749Moda – 11.00Mediana– 12.0000Standartnis nuokrypis – 3.57Asimetrijos koeficientas – 0.731 (teigiamaasimetrija; < 2 – tai leidžia atlikti tolymesnę statistinę duomenų analizę). Buvo ištirta:1. Balų vidurkio priklausomybė nuo:lyties,amžiaus,išsilavinimo,specialybės(P=0,95) 2. Respondentų požiūris į homoseksualias šeimas ir požiūrio į homoseksualiasšeimas priklausomybė nuo amžiaus (P=0,95) 3. Kaip respondentų bendravimassu seksualinėmis mažumomis apsprendžia jų homofobiškumą (P=0,95) 4.Respondentų nuomonė apie homofobijos aktualumą Lietuvoje 5. Ar bendraujantrespondentams yra svarbi žmonių seksualinė orientacijaIšvados: – Vyrai yra labiau linkę į homofobiją negu moterys.- Kuo respondentaiyra jaunesnio amžiaus, tuo jų pažiūros – mažiau homofobiškos ir jie palankiaužiūri į homoseksualių šeimų kūrimą. – Respondentai, turintys aukštąjį išsilavinimą,yra mažiau homofobiški, nei įgiję profesinį. – Respondentai, nebendravę suseksualinėmis mažumomis, yra labiau linkę į homofobiją.- Atsižvelgiant į respondentųbalų vidurkį, darome išvadą: mūsų visuomenė neturi tvirtos pozicijos seksualiniųmažumų klausimu, žmonės renkasi neutralius atsakymus, nepasakančiusar jie palaiko, ar smerkia homoseksualus. Dabar Lietuvos miestų visuomenė stovikryžkelėje ir bet kokios informacijos ar nuomonės, tolerantiškos arba priešiškos,skleidimas gali nulemti, kokį kelią pasirinksime.Lietuvių požiūris į psichinę sveikatąDarbo autorius(-iai): Sandra Vaitkevičiūtė (5 k.).Darbo vadovas(-ai): doc. Eugenijus Laurinaitis (VU MF Psichiatrijos klinika).Darbo tikslas: Išsiaiškinti lietuvių požiūrio į psichinę sveikatą priklausomybęnuo demografinių duomenų.Darbo metodika: 2012m. sausį vykdyta internetinė apklausa. Anoniminėjeanketoje pateikta 14 klausimų. Statistinė analizė atlikta SPSS programa. Skirtumaslaikytas statistiškai patikimu, jei p≤0,05.Rezultatai: Gautos 353 anketos, į galutinę analizę įtrauktos 341, iš jų54,3% moterų ir 45,7% vyrų. Pablogėjus psichinei sveikatai, pagalbos kreiptųsi...1)visada: 67 (28,4%) 18-28m. amžiaus respondentai, 25(36,2%) 29-39m. ir16(32,0%)>39m.; 69(37,3%) moterys ir 35(22,4%) vyrai; 2) tik esant ryškiemssimptomams: atitinkamai 122(55%)/33(47,8%)/25(50,0%); 95(51,4%)/85(54,5%);3) nežino: 32(14,4%)/9(13,0%)/3(6,0%); 17(9,2%)/27(17,3%); 4) niekada:5(2,3%)/2(2,9%)/6(12%) ir 4(2,2%)/9(5,8%); 5) į draugus: 37(16,7%)18-28m.,5(7,2%) 29-39m., 3(6,0%)>39m.; (14,7%) vienišų žmonių, (16,4%) nesusituokusiųir (7,3%) susituokusių; 6) į vaistininką: atitinkamai 4(1,8%)/1(1,4%)/2(4,0%) ir175

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!