VILNIAUS UNIVERSITETO MEDICINOS FAKULTETO ... - SMD

RTI-5RT rezultatais (ρ=0,507; p=0,019). Kognityvinių testų rezultatai koreliuojasu kai kurių vartojamų vaistų dozėmis – pvz. SRM su lamotridžino doze (ρ=-0,336;p=0,03). Taip pat dauguma kognityvinių testų rezultatų statistiškai patikimai koreliuojasu nerimo ir depresijos (pagal HADS) lygiu (pvz.: Rey-Osterrieth įvertissu nerimu (r=-0,474, p=0,002, β=-0,813)), amžiumi, išsilavinimu (pvz.: PRM sumokymosi trukme (r=0,398, p=0,005, β=0,403)), galiausiai – fiziologinėmis funkcijomis– būdravimo, alkio trukme, laiku nuo paskutinio tonizuojančių gėrimųvartojimo (pvz.: SSP su laiku nuo paskutinio valgymo (ρ=-0,318, p=0,028)). Sąsajosbus detaliau nagrinėjamos pristatymo metu.Išvados: Kontrolinė grupė geriau nei sergantys epilepsija atlieka daugumą užduočių,o epilepsija su generalizuotais priepuoliais sergantys ligoniai yra statistiškaipatikimai greitesni nei patiriantys židininius priepuolius. Įvairių kognityviniųtestų rezultatai priklauso nuo ligos, gyvenimo ir fiziologinių veiksnių.Miego kokybė sergant Parkinsono ligaDarbo autorius(-iai): Eglė Audronytė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): dr. Rūta Kaladytė Lokominienė (VU MF Neurologijos irneurochirurgijos klinika).Darbo tikslas: Įvertinti ir palyginti miego kokybę sveikų asmenų ir sergančiųjųParkinsono liga (PL) tarpe.Darbo metodika: Prospektyvinis tyrimas atliktas VULSK Neurologijos centre(nervų ligų skyriuje ir konsultacijų poliklinikoje). Ištirta 40 PL sergančių pacientųir 20 pagal amžių ir lytį atitinkančių kontrolinių asmenų. Visiems tiriamiesiemsįvertinta miego kokybė naudojant PL miego skalę (PDSS). Taip pat įvertintas mieguistumasdieną naudojantis Epworth’o mieguistumo skale (ESS), depresija ir nerimasnaudojantis ligoninės nerimo ir depresijos skale (HADS), kognityvinė būklėnaudojantis protinės būklės mini tyrimu (MMSE), gyvenimo kokybė naudojantPQL-39 klausimyną. Pacientams įvertinti PL simptomai naudojant Unifikuotą PLvertinimo skalę (UPLVS) ir ligos stadija pagal Hoehn-Yahr. Duomenys apdorotinaudojantis Microsoft Excel ir SPSS 17.0 programomis. Statistinei duomenų analizeitaikyti Student‘o t testas, chi kvadrato testas, Pearson‘o ir Spearman‘o koreliacijoskoeficientai.Rezultatai: PDSS resultatai reikšmingai skyrėsi tarp tiriamosios ir kontrolinėsgrupės asmenų (atitinkamai 124,8±12,2 ir 103,98±28,25; p=0,003). Labiausiai tiriamojiir kontrolinė grupės skyrėsi pagal naktinių motorinių simptomų sunkumą(29,19±9,09 ir 35,15±3,67; p=0,007), nikturijos dažnį (12,78±5,03 ir 15,7±3,01;p=0,022) ir naktinį neramumą (13,86±5,24 ir 16,7±3,2; p=0,032).PDSS rezultataitarp sergančiųjų PL buvo patikimai susiję su ligos stadija (Spearman’o r=-0,364;p=0,023), tačiau ne su ligos trukme (p>0,05). PDSS balai reikšmingai koreliavo suPQL-39 klausimyno rezultatais (Pearson’o r=-0,594; p