VILNIAUS UNIVERSITETO MEDICINOS FAKULTETO ... - SMD

ŠN bei reikšmingo miego arterijų užakimo taip pat nerasta ( r=– 0, 002) (r=0, 007)(r=– 0, 05). Iš 16 ligonių patirtų insultų 1 ligoniui miego arterijos buvo normaliosir 1 sklerozuotos, o 14 susiaurėjusios.Išvados: Remiantis mūsų gautais duomenimis, nepriklausomai nuo amžiausbei rizikos veiksnių ekstrakranijinių kraujagyslių dvigubas skenavimas turėtų būtiatliekamas visiems pacientams, sergantiems periferinių arterijų okliuzine liga.PAGET-SCHROETTER sindromo gydymasDarbo autorius(-iai): Vilius Syminas (6 k.).Darbo vadovas(-ai): Profesorius, habilituotas mokslų daktaras Vytautas Triponis(VMKL II Angiochirurgijos skyrius), Docentė daktarė Dalia Triponienė(VMKL II Angiochirurgijos skyrius).Darbo tikslas: Pristatyti vieną iš šiuolaikinių Paget-Schroetter sindromo gydymometodą – perkateterinę paraktinės ir pažastinės venų trombolizę. Darbo uždaviniai:pateikti 2 pacientų diagnostikos kriterijus ir įvertinti gydymo rezultatus.Darbo metodika: Pristatomi dviejų dėl Paget-Schroetter sindromo VMKLreanimacijos skyriuje gydytų ligonių duomenys pagal ligos istorijas ir angiografijostyrimo rezultatus. Vienas pacientas buvo 29 m., antrasis – 41m. amž. Abiemspacientams taikyta trombolizė per kateterį ir tolesnis gydymas antikoaguliantais.Rezultatai: Abu pacientai atvyko praėjus 1 parai po simptomų atsiradimo. Simptomatikapasireiškė skausmu, rankos patinimu ir cianoze. Adsono testai abiemsbuvo neigiami. Dvigubas skenavimas ultragarsu patvirtino pažastinės – paraktinėsvenos trombozę. Abiems pacientams atlikta venografija, kuri tiksliai lokalizavotrombozės vietą. Po trombolizės vienam pacientui cianozė praėjo, patinimas išnyko,antrajam – smarkiai sumažėjo. Antrajam pacientui pakartotinėje venogramojebuvo matoma išlikusi v. subclavia stenozė. Abiems paskirtas tolesnis gydymasorfarinu ir rekomenduota MRT tyrimas, kad būtų nustatyta, ar neurovaskuliniopluošto nespaudžia peties juostos ar kaklo raumenys, nes specialūs testai neparodėesant kaklo šonkaulį ar kitą kaulinę anatominę struktūrą, galinčią spausti v.axillaris ir v. subclavia.Išvados: 1. Paraktinės – pažastinės venų trombozė buvo sėkmingai išgydytaperkateterine trombolize. 2. Nei specialūs testai paraktinės – pažastinės venossuspaudimui išaiškinti, nei ultragarso tyrimas neparodė spaudžiančių anatominiųelementų.3. Magnetinis branduolių rezonansas gali padėti nustatyti, kuri išminkštųjų anatominių struktūrų spaudžia neurovaskulinį pluoštą.4. Jei pasirodytų,kad neurovaskulinį pluoštą spaudžia kuris nors iš tipinių šiam sindromuiraumenų ar raiščių, pacientui reikėtų atlikti I šonkaulio rezekciją ir skalenotomiją.53