12.07.2015 Views

VILNIAUS UNIVERSITETO MEDICINOS FAKULTETO ... - SMD

VILNIAUS UNIVERSITETO MEDICINOS FAKULTETO ... - SMD

VILNIAUS UNIVERSITETO MEDICINOS FAKULTETO ... - SMD

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

Pagrindinės nesimankštinimo priežastys – noro bei motyvacijos stoka (22,4%) irlaiko trūkumas (21,6%). 46,6% studentų savo paskutinio mėnesio fizinį aktyvumąapibūdino kaip mažą, o 32,8 % nurodė, jog buvo visiškai neaktyvūs. 50% studentų,nurodžiusių didelį fizinį aktyvumą, buvo pirmakursiai, 42,1% nurodžiusių, jogyra neaktyvūs – trečiakursiai. Sporto klubuose lankosi 30 (25,9%), nesilanko 86(74,1%) studentai. Sporto klubus lanko 52,6% visų vaikinų ir 20,6% visų merginų.Dažniausiai studentai per dieną išgeria 4-5 (27,6% ir 16,4%) stiklines vandens.Maisto papildus kasdien vartoja 25 (21,6%), kartais 40 (34,5%), o visai nevartoja20 (17,2%) studentų. 45% nevartojančiųjų norodė, jog gauna pakankamai maistiniųmedžiagų su maistu.Išvados: Didžioji dalis Visuomenės sveikatos studentų yra normalaus kūnosvorio (KMI tarp 18,5 ir 24,99). Dauguma mankštinasi, tačiau jų fizinis aktyvumasnepakankamas. Aktyviausi yra pirmo, o pasyviausi – trečio kurso studentai. Sportoklubus renkasi ketvirtadalis studentų, daugiau vaikinai, nei merginos. Maistopapildus vartoja daugiau kaip pusė apklaustųjų. Nevartojantys maisto papildųmano, kad reikiamą maistinių medžiagų kiekį gauna su maistu. Dauguma studentųper parą išgeria nepakankamą kiekį vandens.Kai kurių mikroklimato rodiklių (drėgnio, temperatūros) bei CO 2koncentracijos Medicinos fakulteto Didžiosios auditorijos aplinkosore matavimų analizė218Darbo autorius(-iai): Lina Abaravičiūtė (4 k.).Darbo vadovas(-ai): prof. Genė Šurkienė (Vilniaus Universitetas, medicinosfakultetas, visuomenės sveikatos institutas), prof. Algis Abaravičius (Fiziologijos,biochemijos, mikrobiologijos ir laboratorinės medicinos katedra).Darbo tikslas: Įvertinti kai kuriuos mikroklimato rodiklius (drėgnį, temperatūrąbei CO2 koncentraciją) Medicinos fakulteto Didžiosios auditorijos aplinkosore.Darbo metodika: 8 dienas iš eilės (visą parą, kas 5 minutes) automatizuotuprietaisu tyrėme VU MF Didžiosios auditorijos oro CO 2koncentraciją ir drėgnį beiaplinkos temperatūrą. Matavimai buvo atliekami auditorijos balkone, 50 cm aukštyjenuo balkono grindų, 50 cm atstumu nuo sienos bei durų. Vertinome aplinkosoro kokybės rodiklių priklausomybę nuo auditorijos vėdinimo ir studentų skaičiaus.Rezultatai: Siekiant parodyti, kad CO 2kiekis, drėgnis, temperatūra auditorijojetiesiogiai priklauso nuo laiko (praėjusio nuo paskaitos pradžios), buvo sudarytosporinės regresijos kiekvienai paskaitai. Iš regresijų nustatyta, kad kiekvienojepaskaitoje tirtų parametrų kitimo greitis (priklausomai nuo laiko) yra nevienodas(nevėdintos auditorijos atveju skyrėsi dalyvaujančių paskaitoje studentų skaičius).Vertinome vėdinimo įtaką minėtiems parametrams tomis dienomis, kai auditorijosužimtumas buvo didžiausias (t.y. pirmadienį ir antradienį). CO 2koncentracijosdinaminis svertinis vidurkis, drėgnis, temperatūra sudarė, atitinkamai, 3163±700 ppm, 54,0±2,6 proc., 22,6±0,5 °C, kuomet patalpa buvo nevėdinta. Išvė-

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!