politikuri lideroba
politikuri lideroba
politikuri lideroba
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
366 politikis samoqalaqo ganzomileba<br />
romlis SemadgenlobaSic Sediodnen im drois yvelaze niWieri adamianebi,<br />
magaliTad, Tomas jefersoni saxelmwifo mdivnisa da aleqsandre hamiltoni<br />
finansTa ministris Tanamdebobebze. amgvari kabinetis SeqmniT igi partiulobis<br />
Tavidan acilebas cdilobda. am ori niWieri, magram msoflmxedvelobiT<br />
urTierTdapirispirebuli pirovnebis daniSvna asaxavda vaSingtonis rwmenas,<br />
rom eris yvelaze Wkviani da yvelaze sazogadoebrivad moazrovne moqalaqeebis<br />
TanamSromloba sazogadoe bisaTvis sikeTis momtani iqneboda.<br />
samwuxarod, partiuli politikis Tavidan acilebis vaSingtoniseuli<br />
keTilSobiluri mcdeloba Cavarda. jefersonsa da hamiltons Soris piradi<br />
uTanxmoeba warmoiqmna metwilad xelisuflebisa da sazogadoebrivi politikis<br />
urTierTsawinaaRmdego gagebis irgvliv, ris gamoc es ori adamiani<br />
erTmaneTis dauZinebeli mteri gaxda. 1790iani wlebis bolos jefersonma<br />
da misma mimdevrebma sakmaod sustad organizebuli respublikuri partia Camoayalibes.<br />
am partiis mTavari mizani iyo federalistebis (romelTa warmomadgenlebi<br />
iyvnen, magaliTad, jon adamsi da aleqsandre hamiltoni), Zlieri<br />
antifranguli politikisaTvis winaaRmdegobis gaweva. Tumca,1789 wels Tavad<br />
jefersonma dawera: `Tu CemTvis samoTxeSi wasvla mxolod Cems partiasTan er<br />
Tad iqneboda SesaZlebeli, saer Tod uars vityodi samoTxeze~. 27<br />
ratom ucxadebda undoblobas politikur partiebs jefersonis Taobis<br />
amdeni saxelmwifo moRvawe? jefersonis SemTxvevaSi partiebisadmi antipaTia<br />
amerikisaTvis damaxasiaTebeli individualizmidan momdinareobda,<br />
romelic dRemde arsebobs. `SemeZlo sakuTari azri mqonoda, Tavad mefiqra,<br />
Cemi religiuri, filosofiuri, <strong>politikuri</strong> an sxva romelime SexedulebaTa<br />
sistema arasodes damiqvemdebarebia aranairi partiis kredosTvis, rogori<br />
Semadgenlobisac ar unda yofiliyo igi,~ ambobda igi da askvnida, rom aseTi<br />
midrekileba Tavisuflebisa da moralis warmoudgeneli degradaciaa. 28 jefersonis<br />
Taobis sxva amerikelebs da zogierT maT inglisel kolegas sjeroda,<br />
rom <strong>politikuri</strong> partiebi zogadi an sazogadoebrivi interesebis xarjze<br />
viwro pirad intere sebs aRvivebda. am azriT politikur partiebs xSirad<br />
aRiqvamdnen, rogorc sazogadoebis doneze gavrcelebul egoizms.<br />
partiulobam es damRa mxolod TandaTanobiT dakarga. sxvadasxva <strong>politikuri</strong><br />
filosofiis ganmasaxierebeli <strong>politikuri</strong> partiebisagan sargeblis<br />
miRebis (magaliTad politikis alternativebis warmodgeniT) ideam inglisSi<br />
meCvidmete saukunis bolos daiwyo gavrceleba. mowinave amerikeli<br />
saxelwifo moxeleebis gamocdilebam saukuniT gvian amerikac analogiur<br />
daskvnamde miiyvana, rom <strong>politikuri</strong> partiebi demokratiuli procesisaTvis<br />
sasicocx lod aucilebelia.<br />
ZiriTadi miznebi<br />
<strong>politikuri</strong> partiebi, rogorc wesi, politiuri Zalauflebis mopovebis<br />
an SenarCunebisaken miiswrafvian, rac praqtikulad xelisuflebaze kontrolis<br />
mopovebas niSnavs. vinaidan konstituciur demokratiaSi marTvis uflebas<br />
arCevnebi gansazRvravs, demokratiul saxelmwifoebSi <strong>politikuri</strong> par
<strong>politikuri</strong> monawileoba<br />
367<br />
tiebis Zalisxmeva arCevnebis mogebazea koncentrirebuli. isini cdiloben<br />
mravlismomcveli konsensusis Seqmnas sakuTari partiis platformisaTvis,<br />
romelic Camoyalibebulia sxva partiis an partiebis mimzidveli alternativis<br />
gaTvaliswinebiT.<br />
rogorc wesi, warmatebuli <strong>politikuri</strong> partia qmnis uTvalavi ekonomikuri,<br />
socialuri, eTnikuri da kulturuli interesebis saerTo saqveyno<br />
konsensuss. partia unda iTvaliswinebdes mravali amomrCevlis interesebs<br />
da amavdroulad SeZlos maTi gaerTianeba damyol umravlesobad. Tu<br />
partias ara aqvs imedi umravlesobis xmebis mopovebisa, misi gavlena da<br />
sakanonmdeblo Zala, rogorc wesi, damokidebulia miRebuli xmebis saerTo<br />
raodenobasa da ganawi lebaze, romelic, Tavis mxriv, asaxavs mis warmatebas<br />
SedarebiT farTo speqtris amomrCevlis mizidvaSi.<br />
xmebis miRebis mizniT kandidatebi xSirad iZlevian dapirebas, rom amomrCevlis<br />
interesebis _ e.w. saarsebo saSualebebis mimarT iqnebian ufro<br />
metad pasuxismgeblebi da energiulebi, vidre maTi oponentebi. Tumca xandaxan<br />
kandidatebi da partiebi aqcents akeTeben ideologiur sakiTxebze an<br />
saSinao da sagareo politikis sadavo iniciativebze. am strategiebis gamoyenebiT<br />
partiebi xSirad qmnian politikur alternativebs memarcxene liberalur<br />
da memarjvene konservatiul politikas Soris. es gansakuTrebiT<br />
exeba did britaneTs da kontinenturi evropis saparlamento da kvazisaparlamento<br />
demokratiebs, sadac xSirad ramdenime partia ibrZvis xmebis<br />
mosapoveblad da TiToeuls SeuZlia gansxvavebuli saSinao da sagareo<br />
politikis alternativebi Camoayalibos. aseT sistemebSi umravlesobis<br />
partiebis <strong>politikuri</strong> platforma ufro mniSvnelovania, vidre calkeuli<br />
kandidatis piradi popularoba, vinaidan saparlamento sistemis dros partiebi<br />
cdiloben moipovon da SeinarCunon rac SeiZleba meti adgili parlamentSi.<br />
amgvarad, partia, romelic akontrolebs parlaments, mTavrobasac<br />
akontrolebs. Sedegad saparlamento sistemis dros <strong>politikuri</strong> partiebi,<br />
maTi amerikuli analogebisgan gansxvavebiT, cdiloben iyvnen ara mxo lod<br />
disciplinirebuli, ierarqiuli da centralizebuli, aramed ufro metad<br />
politikaze orientirebuli da mkafio ideologiis matarebeli.<br />
SeerTebul StatebSi, sadac sakanonmdeblo da aRmasrulebeli xelisufleba<br />
gamijnulia da kandidatebs Tanamdebobaze xSirad irCeven ufro<br />
pirovnuli, vidre <strong>politikuri</strong> Tvisebebis gamo, partiebi iSviaTad mimar<br />
Taven mkveTr politikur alternativebs. rogorc wesi, prezidentobis<br />
kandidatebidan airCeva is, vinc politikur centrTan ufro axlos aris. 29<br />
amerikuli orpartiuli sistema, misi momxreebis azriT, qmnis stabilurobas,<br />
politikurad zomier kandidats da xels uSlis mZafr ideologiasa da<br />
politikur polarizacias.<br />
kritikosebi _ gansakuTrebiT isini, vinc aRfrTovanebulia imiT, rogor<br />
funqcionireben partiebi britanul saparlamento sistemaSi an sxva<br />
mravalpartiuli sistemebSi _ amerikis saprezidento arCevnebs ubralod<br />
popularobaSi gajibrebad aRiqvamen. miuxedavad amisa, konstituciur demokratiaSi<br />
yvela partia cdilobs miaRwios konsensuss da sxvadasxva umniSvnelovanesi<br />
qmedebis Sedegad, rogoricaa kandidatebis SerCeva an wax
368 politikis samoqalaqo ganzomileba<br />
aliseba, finansuri saxsrebis mozidva, mediakampaniebis warmarTva fasiani<br />
<strong>politikuri</strong> reklamebis CaTvliT da sxv. Seqmnas alternativebi. partiis<br />
platformaSi SemoTavazebebi da politika imnairad aris formulirebuli,<br />
rom daakmayofilos mTavari interesTa jgufebi, romlebic Tavis mxriv<br />
mxars dauWeren partiis kandidatebs finansebiTa da saarCevno xmebiT.<br />
arCevnebs Soris partiebs sxva mniSvnelovani funqciebi akisriaT. britanuli<br />
stilis saparlamento sistemaSi gamarjvebuli partia an koalicia<br />
mTavrobis organizebas axdens; saprezidento sistemaSi, magaliTad, aSSs<br />
SemTxvevaSi, sadac aRmasrulebeli da sakanonmdeblo sferoebi gayofilia,<br />
<strong>politikuri</strong> partiebi xels uwyoben am ori sferos moqmedebaTa koordinirebas,<br />
gansakuTrebiT im SemTxvevaSi, Tu erTi da igive partia dominirebs<br />
orive sferoSi. ramdenadac gamarjvebuli partia umniSvnelovanes rols<br />
TamaSobs qveynis <strong>politikuri</strong> dRis wesrigis Camoyalibebisa da samTavrobo<br />
moqmedebebis fasilitaciaSi, imdenadve damarcxebuli partia kisrulobs<br />
arsebuli mTavrobis oponirebisa da kritikis umniSvnelovanes funqcias<br />
da sazogadoebas sTavazobs alternativas momaval arCevnebSi. mxolod iSviaTad<br />
SeiZleba xelisuflebaSi myofma partiam srulad daakmayofilos<br />
eleqtorati (liberalurdemokratiuli partia iaponiaSi SeiZleba gamonaklisad<br />
ganvixiloT); rodesac inflacia gaizrdeba an umuSevroba dauSvebel<br />
zRvars miaRwevs, amomrCevlebi axali liderisa da axali <strong>politikuri</strong><br />
alternativis Zebnas iwyeben.<br />
erTpartiuli sistema<br />
aqamde ganvixilavdiT konstituciur demokratiebs, sadac partiebi arCevnebis<br />
mosagebad cdiloben miaRwion saqveyno konsensuss da moqalaqeebs Ses<br />
Tavazon <strong>politikuri</strong> alternativebi. Tumca, <strong>politikuri</strong> partiebi SeiZleba<br />
Camoyalibdes iseT qveynebSic, sadac Tavisufali arCevnebi ar tardeba.<br />
avtoritarul saxelmwifoebSi partia arsebobs mxolod imisTvis, rom CaaxSos<br />
<strong>politikuri</strong> alternativebi, iseve, rogorc saxalxo konsensusi. xSirad,<br />
rogorc mmarTveli reJimis mTavari iaraRi, igi gamoiyeneba saxelmwifo<br />
Zala uflebis gansamtkiceblad da <strong>politikuri</strong> opoziciis aRsakveTad.<br />
totalitarul saxelmwifoebSi partia mraval funqcias asrulebs,<br />
maT Soris <strong>politikuri</strong> rekrutirebis, indoqtrinaciis, mobilizaciisa da<br />
zedamxedve lobis. faSistur germaniaSi, iseve rogorc komunisturi qveynebis<br />
umetesobaSi, partia mTavrobad iqca. ramdenadac viTardeboda es saxelmwifoebi,<br />
mTavrobis yvela umniSvnelovanesi funqcia nelnela srulad<br />
gadadioda an pirdapir partiis, an partiis liderebs daqvemdebarebuli<br />
biurokratiuli moxeleebis xel Si. amgvarad, partiis koncefcia, rogorc<br />
saxalxo nebis gamoxatvis saSualeba, Tavdayira dadga da partiebi centralizebuli<br />
sazogadoebrivi kontrolis meqanizmi gaxda, romelsac srulad<br />
SeeZlo individualuri TviTgamoxatvis nebismieri mcdelobis CaxSoba. rogorc<br />
zemoT aRvniSneT, amgvar garemoebebSi masobrivi monawileoba reJimis<br />
antidemokratiuli bunebis miCqmalvis gamiznuli niRabia.
<strong>politikuri</strong> monawileoba<br />
369<br />
miuxedavad imisa, rom erTpartiu li sistema ZiriTadad avtoritarul<br />
sa xelmwifoebSi arsebobs, zogierTi maT gani metnaklebad demokratiul<br />
po litikaSic gvxvdeba. magaliTad, 2000ian wlebamde meqsikis instituciurrevoluciuri<br />
partia dominirebda meqsikur politikaSi. indoeTSi damoukideblobis<br />
mopovebis Semdgom periodSi <strong>politikuri</strong> Zalaufleba TiTqmis<br />
eqskluziurad indoeTis kongress (saxelis miuxedavad, igi <strong>politikuri</strong><br />
partiaa) ekuTvnoda. rogorc ukve aRvniSneT, liberalurdemokratiuli<br />
partia domi nirebda iaponiis politikaSi 1950iani wlebis Sua periodidan.<br />
SeerTebul StatebSic ki, romelic ar aris erTpartiu li tendenciis mqone<br />
qveyana, samxreTSi samoqalaqo omis Semdeg demokratiuli partia TiTqmis<br />
erTi saukune dominirebda. meqsikis SemTxvevaSi instituciurrevoluciurma<br />
partiam dominanturi roli SeinarCuna korufciis, daSinebisa da ar<br />
Cevnebis gayalbebis kombinaciiT. indoeTSi, iaponiasa da samxreT amerikaSi<br />
es faqtorebi mcire rols asrulebda, Tumca korufcia yvela am SemTxvevaSi<br />
2000 wels visente foqsi pirveli<br />
opozicioneri kandidati iyo, ro<br />
melic daaxloebiT 70 wlis ganmavloba<br />
Si meqsikis arCeuli prezidenti gax<br />
da. foqsis istoriul gamarjvebamde<br />
instituciurrevoluciur partias<br />
monopolia hqonda prezidentobaze<br />
da mTlianad akontrolebda meq sikis<br />
xelisuflebas. foqsma daifica, rom<br />
SeebrZoleboda korufcias da safuZ<br />
vels Cauyrida Sorsmimaval ekonomi<br />
kur da po litikur reformebs.<br />
arsebobda, xolo daSineba da arCevnebis gayalbeba samxreT amerikaSi ZalaSi<br />
rCeboda1960iani wlebis samoqalaqo uflebebis moZraobis ganviTarebamde<br />
_ am regionis politikis transformaciamde.<br />
demokratiuli erTpartiuli sistemebi SedarebiT iSviaTia. aseTi partiebi<br />
gansakuTrebiT amJRavneben korufciul midrekilebebs; <strong>politikuri</strong><br />
Zala uflebis virtualuri monopolia biznesliderebs, bankirebs, fesvgadgmul<br />
bi urokratebsa da umaRles saxelmwifo moxeleebs sarfiani garigebebisken<br />
ubiZgebs. amgvarad, ar aris moulodneli, rom ukanasknel wleb<br />
Si meqsikasa da iaponiaSi korufciaSi braldebebma erTi partiis dominirebis<br />
droebiT SeCerebaSi (da ara dasrulebaSi), mniSvnelovani roli Seasrula.
370 politikis samoqalaqo ganzomileba<br />
orpartiuli sistema<br />
orpartiuli sistemis dros amomrCevelTa didi umralesoba mxars uWers<br />
erTerT ZiriTad partias. mxolod ZiriTadi partiis wevrebs aqvT Tanamdebobaze<br />
arCevis meti Sansi, xolo opoziciuri partia konstituciis mier<br />
daculia xelisuflebis mxridan zewolis an daSinebisgan. orpartiuli<br />
sistemis mniSvnelovani upiratesoba aris SedarebiT stabiluri mTavroba,<br />
vinaidan umravlesoba iziarebs ZiriTad politikur Sexedulebebs, romelic<br />
miRebulia saSualo fenaSi, aris kulturulad da eTnikurad homogenuri,<br />
rac iSviaTobaa ganviTarebad qveynebSi. garkveulwilad gangrZobadoba uzrunvelyofilia<br />
Tavad sistemis mier, vinaidan ori ZiriTadi partia awonasworebs<br />
interesTa farTo speqtrs. amave dros mudmivad arsebobs farTo<br />
masebisTvis misaRebi opoziciuri partia, romelic mzad aris xelisuflebaSi<br />
mosasvlelad.<br />
orpartiuli sistema samarTlebrivad da konstituciurad ar aris Sez<br />
Ruduli mxolod ori partiiT. mcire partiebs SeuZliaT iarsebon da arseboben<br />
kidec, Tumca SeerTebul StatebSi maTi warmateba erTob mokrZalebulia.<br />
ZiriTadad mcire partiebi fuZndeba im calkeuli <strong>politikuri</strong> figuris<br />
Zalisxmevis Sede gad, romelic gaemijneba erT an orive ZiriTad partias<br />
(magaliTad, Teodor ruzveltis [aSSis prezidenti 19011909 w. _ mTarmn.<br />
Sen.] progresuli partia 1912 wels an ros pero reformebis partia 1990ian<br />
wlebSi). germaniaSi, sadac II msoflio omis Semdeg ori ZiriTadi partia<br />
cvlis erTmaneTs xelisuflebis saTaveSi, mcirericxovani Tavisufaldemokratiuli<br />
partia Tavis masStabTan SedarebiT Zalian didi ZalauflebiT<br />
da gavleniT sargeblobda 1990iani wlebis bolomde, vidre mwvaneTa partia<br />
socialdemokratebTan `wiTelmwvane~ koaliciur mTavrobaSi umcros<br />
partniorad Sevida.<br />
mravalpartiuli sistema<br />
mravalpartiuli sistema Cndeba iq, sadac orze meti partia sakmaod<br />
Zlieria imisTvis, rom xelisuflebaSi mosvlisaTvis konkurencia gauwios<br />
erTmaneTs. aseT sistemaSi mudmivad arc erTi partia ar aris umravlesobaSi;<br />
ama Tu im arCevnebSi nebismier partias SeuZlia moipovos mandatebis<br />
didi umravlesoba, Tumca xSirad imarjveben absolutur umravlesobaze<br />
naklebi xmebiT. mravalpartiuli saparlamento sistemis dros individualuri<br />
partiebi arCevnebisas dros gaurbian kompromisebs da specifikur<br />
sakiTxebsa da programebze laparaks. axali mTavrobis formirebisaTvis mxolod<br />
xmebis daTvlis Semdeg xdeba saWiro kompromisebis daSveba. rogorc<br />
wesi, uZlieresi partia mmarTveli umravlesobis Seqmnis mizniT cdilobs<br />
Camoayalibos koaliciuri mTavroba sxva partiasTan an partiebTan erTad.<br />
koaliciis formirebis Semdeg igi marTavs momaval arCevnebamde, an koaliciis<br />
daSlamde. es procesi amerikelebisaTvis ucnaurad JRers, magram ev
<strong>politikuri</strong> monawileoba<br />
371<br />
ropelebisTvis, azielebisa da sxva saparlamento demokratiul qveynebSi<br />
mcxovrebTaTvis igi normaluria.<br />
mravalpartiuli sistemis mTavari upiratesoba aris is, rom amomrCevels<br />
farTo arCevani aqvs. misi mTavari uaryofiTi Tviseba aris arastabiluri<br />
xelisufleba _ zogierT qveyanaSi es arastabiluroba SeiZleba qronikulic<br />
ki gaxdes. procesi SeiZleba TavisTavad ganviTardes: daZabulobas moaqvs<br />
fraqciaTaSori si dapirispirebebi mTavrobaSi, politikis centrSi saerTo<br />
areulobas _ ndobis krizisi, xolo es krizisi Tavis mxriv ufro met daZabulobas<br />
iwvevs. II msoflio omis Semdeg italia am fenomenis saukeTeso<br />
magaliTad rCeba evropaSi.<br />
partiuli sistemis ganmsazRvrelebi<br />
ra gansazRvravs <strong>politikuri</strong> partiebis raodenobas ama Tu im qveyanaSi?<br />
pirvel rigSi, gadamwyveti mniSvneloba aqvs mmarTvelobis formas _ mxolod<br />
konstituciur demokratiebSi SeuZliaT politikur partiebs ibrZolon<br />
politikur sistemaze droebiTi (Semdgom arCevnebamde) kontrolis<br />
mopovebisTvis.<br />
meore, demokratiul qveynebSi saarCevno sistemis saxeobam SeiZleba gavlena<br />
iqonios partiuli sistemis tipze. mcire partiebis warmatebas xels<br />
uSlis iseTi sistema, romelic dafuZnebulia erTmandatian saarCevno ubanze,<br />
sadac nebismieri kandidati igebs erTi xmis upiratesobiT (xmaTa ubralo<br />
umravlesobiT) erTaderT arsebul mandats. patara partiebs uWirT moizidon<br />
amomrCevlebi, vinaidan maT kandidatebs mogebis Zalian mcire Sansi<br />
aqvT. amis sawinaaRmdegod, proporciuli warmomadgenlobiTi sistema, sadac<br />
ramdenime kandidati irCeva TiToeuli saarCevno ubnidan, ufro mcire<br />
partiebs mogebis gacilebiT did Sanss aZlevs. amgvarad, proporciuli warmomadgenlobiTi<br />
saarCevno sistemis SemTxvevaSi, gansxvavebiT im sistemisagan,<br />
sadac kandidati ubralo umravlesobiT igebs, mravalpartiuli <strong>politikuri</strong><br />
sistemis arseboba ufro savaraudoa.<br />
mesame, <strong>politikuri</strong> partiuli sistema, iseve, rogorc xelisuflebis ZiriTadi<br />
forma, xandaxan gansazRvrulia konstituciiT. konstituciebi gansxvavdeba<br />
erTmaneTisagan partiuli sistemebis mimarT damokidebulebiT.<br />
zogierTi, magaliTad, aSSis konstitucia, saerTod ar exeba am sakiTxs,<br />
zogi ki pirdapir an iribad asaxavs mas. rogorc ar unda iyos, yovelTvis arsebobs<br />
aSkara gamijvna partiasa da biurokratias Soris. pirveli exmareba<br />
politikisa da mTavrobis organizebas, xolo meores evaleba mTavrobis administrireba;<br />
iq, sadac am or sferos Soris gansxvaveba an Zalian mcirea, an<br />
saerTod ar arsebobs, demokratiac an Zalian mcirea, an saerTod ar arsebobs.<br />
meoTxe, tradicia gavlenas axdens qveynis marTvelobis formasa da mis<br />
par tiul sistemaze. vinaidan ganviTarebad qveyanaTa umetesobaSi avtoritaruli<br />
reJimebi arsebobs, romelTac TiTqmis ar gaaCniaT demokratiis<br />
tradicia, ar aris gasakviri, rom mesame samyaroSi Zalian xSirad gvxvdeba
372 politikis samoqalaqo ganzomileba<br />
erTpartiuli sistema. am tendenciis ori yvelaze cnobili gamonaklisia<br />
laTinuri amerikis venesuela da kolumbia. II msoflio omis Semdeg orive am<br />
qveyanaSi Zalian STambeWdavi demokratiuli tradiciebi ganviTarda. orive<br />
maTganis mTavroba Zali an stabiluri iyo; kolumbiaSi ki xangrZlivma ajanyebebmac<br />
ver SeZles sistemisTvis seriozuli zianis miyeneba (Tumca venesuelaSi<br />
sistemam Sva apopulisti ugo Cavesi, romelmac demokratia farsad<br />
aqcia _ mTAargmn. Sen.).<br />
mexuTe, sadac arsebobs Rrma socialuri, ekonomikuri, kulturuli an<br />
religiuri gansxvavebebi, rogorc wesi, <strong>politikuri</strong> cxovreba polarizebulia,<br />
gajerebulia emociiTa da ideologiiT. amgvari garemoebebi upiratesad<br />
mravalpartiul sistemebs aviTarebs da ara orpartiuls.<br />
partiebi erTmaneTisagan mniSvnelovnad gansxvavdeba gansxvavebul demokratiebSi.<br />
zogierT maTganSi Zalaufleba Zlier struqtuirebulia da<br />
mTlianad saTaveSia koncentrirebuli. magaliTad, britanuli <strong>politikuri</strong><br />
partiebi ufro disciplinirebuli da centralizirebuli arian, vidre ori<br />
mTavari partia SeerTebul StatebSi. partiis centralizacia mniSvnelovania<br />
saparlamento sistemaSi, radgan sakanonmdeblo da aRmasrulebeli xelisuflebebis<br />
Serevisas kanonmdeblebi an unda `gahyvnen partiis xazs,~ an<br />
mudmivad hqondeT xelisuflebaSi opoziciis mosvlis SiSi. centralizebul<br />
partias yvelaze kargad SeuZlia ganaxorcielos <strong>politikuri</strong> zewola<br />
partiuli disciplinis Camosayalibeblad. metic, vinaidan saparlamento<br />
sistemaSi mniSvnelovania partiis programa da ara individualuri kandidatis<br />
pirovneba, dagegmva, organizeba da finansuri kampaniebi qveynis doneze<br />
yvelaze kargad muSaobs.<br />
aseve isic gasaTvaliswinebelia, Tavad <strong>politikuri</strong> sistema centralizebulia<br />
Tu decentralizebuli. federalur sistemaSi partiebi cdiloben<br />
federaluri struqturis mTavrobis analogiiT moaxdinon sakuTari<br />
partiebis struqtuTireba. am sakiTxis praqtikuli warmoCenisTvis erT<br />
magaliTs ganvixilavT. SeerTebul StatebSi maJoritaruli sistemiT<br />
saprezidento arCevnebis dros xmaTa mTliani raodenoba mTeli qveynis<br />
masStabiT ganisazRvreba, magram iTvleba (da Sejereba xdeba) Statebis<br />
mixedviT. amgvarad, rogorc zemoT aRvniSneT, jorj buSma gaimarjva 2000<br />
wlis arCevnebSi miuxedavad imisa, rom misma oponen tma al gorma qveynis<br />
masStabiT ufro meti xma miiRo. gasamarjveblad politikurma partiebma<br />
unda gaimarjvon ara erT, aramed 50 arCevnebSi. aseT politikur garemoSi<br />
decentralizebuli struqtura mniSvnelovania. erovnul doneze Zlieri<br />
partiuli organizacia xels uwyobs senatorebis, warmomadgenlebisa da<br />
saxelmwifo da adgilobrivi Tanamdebobis pirebis arCevas. msgavsi sistema<br />
gvxvdeba sxva federalur sistemebSic.<br />
Tumca, amerikuli <strong>politikuri</strong> partiebi SedarebiT sustia. isini ar arian<br />
ufro Zlierni nawilobrivi imis gamoc, rom es ar sWirdebaT. SeerTebuli<br />
Statebi didwilad saSualo fenis sazogadoebaa, romlis wevrTa Soris<br />
politikis ZiriTad principebze konsensusi arsebobs. es niSnavs, rom arcer<br />
Ti ZiriTadi partiaa ideologiurad dogmaturi da moTxovnebSi SezRuduli;<br />
partia ufro metad gansxvavebuli jgufebisa da interesebis koaliciaa,
<strong>politikuri</strong> monawileoba<br />
373<br />
vidre TanamoazreTa monoliTuri organizmi. SeerTebul StatebSi mTavrobis<br />
saqmianobis xelmZRvanelobasa da koordinaciaSi prezidenti ufro<br />
mniSvnelovan rols asrulebs, vidre <strong>politikuri</strong> partiebi; saparlamento<br />
sistemebSi <strong>politikuri</strong> partia (an partiebis koalicia) axali mTavrobis<br />
ZiriTadi birTvia.<br />
<strong>politikuri</strong> partiebi _ Tuki isini gamoiyeneben liberalurdemokratiul<br />
konstituciur sistemas konstituciis gasanadgureblad _ SeiZleba totalitaruli<br />
moZraobis safuZvlad iqcnen (amis klasikuri magaliTia nacionalsocialisturi<br />
anu nacisturi partia germaniaSi or msoflio oms Soris).<br />
xelisuflebaSi mosvlis Semdeg totalitaruli partia ganicdis transformacias<br />
da yalibdeba mTavrobad. avtoritaruli partiebis SesaZleblobebi<br />
SedarebiT ufro viwroa. es partiebi axorcieleben mmarTvelis survilebsa<br />
da politikas, magram ara sayovelTao mobilizaciis kampaniebs, grandiozul<br />
samSeneblo proeqtebs an `revolucias zemodan,~ romelic mimarTulia<br />
sazogadoebis transformaciis an ganwmendisaken. miuxedavad imisa, rom orive<br />
tipis partia _ totalitarulic da avtoritarulic, rogoc wesi, centralizebulia<br />
da reJims eqvemdebareba, isini yovelTvis araa efeqtiani. avtoritaruli<br />
partiebi sruliadac ar aris Tavisufali mflangvelobisagan, degradaciisa<br />
da konfliqturi interesebisagan, romelic SeiZleba Segvxvdes yvela<br />
sxva biurokratiaSi.<br />
perspeqtivebi: <strong>politikuri</strong> partiebis daknineba?<br />
bevri eqsperti Tvlis, rom <strong>politikuri</strong> partiebis mniSvneloba SeerTebul<br />
StatebSi nelnela iklebs. isini saubroben sazogadoebriv gamokiTxvebze,<br />
romlebic avlenen sazogadoebaSi partiebis pativiscemis klebas:<br />
xalxis azriT, partiebs ar gaaCniaT unari, aiZulon Tanamdebobis pirebi<br />
_ pasuximgeblobiT moekidon amomrCevelTa moTxovnebs. amomrCeveli sul<br />
ufro iSviaTad aigivebs sakuTar Tavs partiasTan da saarCevno biuleteni<br />
sxvadasxva partiis kandidatiT Cveulebrivi movlenaa. politologebi ixrebian<br />
sazogadoebriv azrisaken: <strong>politikuri</strong> partiebi araefeqtiania.<br />
ram ganapiroba amgvari damokidebulebis Camoyalibeba? zogierTi mimomxilveli<br />
amtkicebs, rom bevri sponsori arCevs fuli misces pirdapir kandidats<br />
da ara partias, vinaidan unda, rom momavali Tanamdebobis piri misgan<br />
iyos `davalebuli.~ sxvebi Tvlian, rom bevri amomrCeveli ararealur imeds<br />
amyarebs partiebze an partiebi Sromasa da bizness Soris klasobrivi brZolis<br />
Sedegi iyo, ramac mniSvneloba dakarga. 30 zogierTi ki maT warumatebeli<br />
<strong>politikuri</strong> procesis nawilad ganixilavs.<br />
bolo aTwleulebis ganmavlobaSi SeerTebul StatebSi partiuli politikis<br />
idea winaaRmdegobaSi movida demokratiis idealTan. rogorc adgilobriv,<br />
aseve saxelmwifo doneze demokratebi da respublikelebi erTnairad<br />
cdilobdnen SeemcirebinaT partiuli profesionalebis gavlena kandidatis<br />
SerCevis procesze. demokratiis amerikul koncefcias ewinaaRdegeba gabo
374 politikis samoqalaqo ganzomileba<br />
lil oTaxSi partiuli xelmZRvanelis usiamovno imiji, romelic wyvets romeli<br />
uwyeba vin unda marTos. am imijma, realurma Tu warmosaxviTma, xeli<br />
Seuwyo saarCevno reformebs (Tumca arCevnebis sistemis namdvili reforma<br />
dRemde Zalze efemerulia).<br />
kandidatis wamoyenebis procesis demokratizaciis mcdeloba gansakuTrebiT<br />
popularulia. Statis doneze winaswari arCevnebi, erT dros gamonaklisi,<br />
wesad iqca. axla Statebi erTmaneTs winaswari arCevnebis ufro adre<br />
CatarebaSi ejibrebian. Tavad arCevnebi zogierTi StatisTvis sarfian saqmed<br />
iqca, vinaidan didi Semosavali da mediis yuradReba moaqvs. sxva Statebi atareben<br />
Sidapartiul daxurul sxdomebs, sadac partiis rigiTi wevrebi irCeven<br />
delegatebs, romlebic Semdgom monawileobas iReben Statis yrilobaSi,<br />
sadac, Tavis mxriv, irCeven delegatebs, romlebsac davalebuli aqvT ama Tu<br />
im konkretuli kandidatis mxardaWera partiis nacionalur yrilobaze.<br />
aseTi reformebi agrZnobinebs moqalaqeTa saSualo fenas, rom isini<br />
monawileoben partiis nominaciis procesSi da amcirebs Statisa da erovnuli<br />
partiis erTgul mxardamWerTa Zalauflebas. Tumca, rac ufro meti Stati<br />
atarebs winaswar arCevnebs, amerikis saprezidento arCevnebi miT ufro daZabuli,<br />
Zvirad Rirebuli da gaxangrZlivebulia; prezidentis nominaciisa da<br />
arCevnebis procesma SeiZleba erT welsac gastanos (masTan SedrebiT, britanuli<br />
saparlamento arCevnebi xSirad erT Tveze nakleb xans grZeldeba da<br />
gacilebiT iafi jdeba, vidre amerikuli arCevnebi.) ufro metic, finansebis<br />
mozidva udidesi mniSvnelobis faqtori gaxda ara marto prezidentobis<br />
msurvelTaTvis, aramed senatisa da palatis seriozuli kandidatebisaTvisac,<br />
rac cinikosebs safuZvels aZlevs SeniSnon, rom SeerTebul StatebSi<br />
arCevnebi mudmiv RonisZiebad iqca.<br />
es situacia unikaluria SeerTebul StatebSi. arc erTi liberaluri demokratia<br />
msoflioSi ar xarjavs imden drosa da finansebs Tanamdebobis pirebis ar<br />
Cevaze, rogorc amerika. ramdenad SueZlia amgvar demokratias pasuxismgeblobiT<br />
moekidos amomrCevelTa survilebsa da moTxovnebs, upasuxo kiTxvad rCeba.<br />
partiebi jer kidev exmarebian kandidatebs arCevaSi, magram isini axlosac<br />
ver mivlen SeerTebul StatebSi arCevnebisaTvis saWiro finansebTan. rogor<br />
ivseba es deficiti? vis mimarTaven kandidatebi finansuri mxardaWerisaTvis?<br />
rogorc vnaxavT, interesTa jgufebi iswrafvian Seavson deficiti, magram<br />
amis sanacvlod wina planze iwevs kiTxvebi, romlebic eris demokratiis idealebs<br />
exeba.<br />
interesTa jgufebi<br />
interesTa jgufebi ar cdiloben xelisuflebaSi mosvlas, ar monawileoben<br />
sajaro Tanamdebobis pirebis rekrutirebasa, wardgenasa da arCevaSi.<br />
sama gierod, ZalRones ar iSureben, raTa zegavlena moaxdinon kanonmdeblobaze,<br />
politikasa da programebze, maTi specialuri, gansakuTrebuli<br />
interesis sferoebis mixedviT (aqenad modis specialuri interesis cnebac)<br />
_ magaliTad, korporaciebis (mogebis) gadasaxadi da subsidiebi (didi
<strong>politikuri</strong> monawileoba<br />
375<br />
biz nesebi), sabanko regulaciebi, subsidiebi soflis meurneobisaTvis, federaluri<br />
daxmareba ganaTlebis sferoSi, an garemos dacva. Cveni ganxilva<br />
interesTa jgufebis sxvadasxva tipis SeswavliT daviwyoT.<br />
interesTa jgufebis tipebi<br />
interesTa jgufebis klasifikaciis yvelaze gavrcelebuli sqema ekuTvnis<br />
profesor gabriel almonds, romelic ganasxvavebda oTx ZiriTad<br />
tips. 31 pirveli da yvelaze gavrcelebulia asociaciis tipis interesTa<br />
jgufebi, ro mlebsac, rogorc wesi, aqvT saxelwodeba, erovnuli Stabbina,<br />
hyavT profesionali Ta namSromlebi, da a.S. amis magaliTia mewarmeTa<br />
erovnuli asociacia, iaraRis moyvarulTa asociacia da sxva.<br />
meorea araasociaciuri tipis interesTa jgufebi, romlebsac ara aqvT<br />
saxelwodeba da formaluri struqtura, magram gamoxataven socialur,<br />
eTnikur, kulturul an religiur intresebs da SeuZliaT saWiroebis<br />
SemTxvevaSi Seerwyan Zlier politikur Zalebs. aseTi interesTa jgufebi<br />
yvelaze xSirad gvxvdeba ganviTarebadi aziis, arabuli samyaros, laTinuri<br />
amerikisa da saha ris samxreTiT mdebare afrikis qveynebSi.<br />
mesamea instituciuri interesTa jgufebi, romlebic mTavrobis SigniT<br />
arseboben. samTavrobo departamentebsa da saagentoebs sakuTari interesi<br />
gaaCniaT sxvadasxva gadawyvetilebebisa da programebis mimarT, risTvisac<br />
isini Signidan _ xSirad sazogadoebis TvalTaxedvis miRma, lobireben. magaliTad,<br />
pentagoni urigdeba Tavdacvis sferos kontraqtorebs SeiaraRebis<br />
programebis erTobli vi ZaliT `gasatanad~; Sromis, soflis meurneobisa da<br />
ganaTlebis departamentebs xSirad sdeben brals, rom isini im interesTa<br />
jgufebis tyveebi arian, romelTa interesebi am departamentebis mier mar<br />
Tul programebs emTxveva.<br />
meoTxe, anomikuri (anomic) interesTa jgufebi spontanurad yalibdeba,<br />
rodesac bevri adamiani ewinaaRmdegeba raime politikas. am fenomenis brwyinvale<br />
magaliTia studenturi demonstraciebi 1960iani wlebis bolos da 1970iani<br />
wlebis dasawyisSi mTeli qveynis masStabiT. almondi ambobs, rom quCis<br />
areulobebi da zogierTi mkvlelobac ki amave kategoriaSi SeiZleba moeqces.<br />
interesTa jgufebis kategorizaciis kidev erTi gzaa maTi dayofa viwro<br />
da sazogadoebriv interesTa jgufebad. Common Cause (saerTo saqme) _ organizacia,<br />
romelic daaarsa jandacvis, ganaTlebis da socuzrunvelyofis<br />
yofilma mdivanma (ministrma) da romelic 300 000ze met wevrs aerTianebs,<br />
aseTi tipis interesTa jgufis magaliTia.<br />
interesTa jgufebi marto imiT ar gansxvavdebian, ra sakiTxebze muSaoben,<br />
aramed imiTac, rom isini gansxvavebul aqcentebs svamen. Zalze viwro<br />
aqcentebi yvelaze xSirad damaxasiaTebelia eTnikuri (magaliTad, amerikel<br />
italielTa fondi), religiuri (amerikel ebraelTa kongresi), profesiuli<br />
(universitetebis profesorTa amerikuli asociacia), asakobrivi niSniT<br />
gansazRvruli (pensionerTa amerikuli asociacia) da sxva mravali jgufisaTvis,<br />
romelTaTvisac romelime kategoriaSi adgilis miCneva Zalze rTu
376 politikis samoqalaqo ganzomileba<br />
lia (magaliTad, amerikel unarSezRudul veteranTa organizacia). yovel<br />
aseT SemTxvevaSi kerZo intersTa jgufebi, pirvel rigSi, cdiloben Tavis<br />
wevrTa interesebis dacvas.<br />
sazogadoebriv interesTa jgufebis interesTaA sfero ufro farToa. isini<br />
ibrZvian im sakiTxebis mosagvareblad, romlebsac, maTi azriT, mTeli sazogadoebisaTvis<br />
SeuZlia sargeblobis motana. aseTi organizaciis erTi magali<br />
Tia siera klubi, romelic lobirebs mkacr da konsercaciul garemosdacviT<br />
politikas. miuxedavad imisa, rom yvela ar eTanxmeba siera klubis miznebs,<br />
veravin daadanaSaulebs mis wevrebs viwro piradi interesebisaTvis brZolaSi;<br />
marTlac, sufTa haeri da wyali xom yvela moqalaqisTvis sasargebloa.<br />
asociaciuri tipis interesTa jgufebi Zlier gansxvavdebian kapitali<br />
Ta da TvisebebiT. ZiriTadi gansxvavebebi dakavSirebulia imasTan, ramdeni<br />
fulis Sekreba SeuZliaT maT, ramdeni da ramdenad araerTgvarovani tipis<br />
wevrebi hyavT, rogori kavSirebi aqvT kanonmdeblebTan da gadawyvetilebis<br />
mimReb pirebTan, aqvT Tu ara kvalificirebuli TanamSromlebis daqiravebis<br />
saSua leba. garda amisa, interesTa jgufebi gansxvavdebian maT<br />
mier arCeuli moqmedebis taqtikiTac, iqneba es xelisuflebis wevrebTan<br />
erTierTze lobireba, <strong>politikuri</strong> Semowirulobebi, masobrivi safosto<br />
gzavnilebi, sasamarTlo sarCelebi, demonstraciebis da gamosvlebis organizeba<br />
Tu mniSvnelovani sakiTxebis Sesaxeb kvlevebis dafinanseba.<br />
zegavlenis wyaroebi da meTodebi<br />
interesTa jgufebi, rogorc wesi, cdiloben Secvalon sajaro politika<br />
arCeul Tanamdebobis pirebs da sazogadoebriv azrze (saxelmwifo an regionul<br />
doneze) zegavlenis moxdeniT. amas isini sami ZiriTadi gziT axerxeben:<br />
(1) arCevnebSi maTi ndobiT aRWurvili pirebis gamarjvebis miRweviT; (2) cdiloben<br />
arCeul Tanamdebobis pirebTan dakavSirebas da (3) masobrivi sainformacio<br />
saSualebebiT kampaniebis gaCaRebiT. interesTa jgufebi eZeben pirdapir<br />
kavSirebs gadawyvetilebis mimRebebTan. bevri interesTa jgufi qiraobs<br />
lobists, romelic sxvadasxva gziT cdilobs kanonmdebelTa ndobisa da maTze<br />
gavlenis mopovebas. lobisti eqspertebis specifikuri codnis safuZvelze,<br />
isini gamodian sakanonmdeblo komitetebis winaSe, Suamdgomloben axlo megobrebsa<br />
Tu amomrCevlebs maTi Sexedulebebis cxovrebaSi gasatareblad. lobistebi<br />
aseve organizebas ukeTeben da sargebloben piarkampaniebiT, satelefono<br />
Tu internetkavSirebiT; saerTo sakanonmdeblo miznebis misaRwevad<br />
koordinirebas axdenen da TanamSromloben Tanamoazre lobistebTan; cdiloben<br />
gaafarToon kanon mdeblebTan urTierTobis SesaZleblobebi (magaliTad,<br />
marTaven wveulebebs an afinanseben saqvelmoqmedo RonisZiebebs). 32<br />
cxadia, zogierTi interesTa jgufi sxvebze ufro warmatebulia. gadamwyveti<br />
mniSvneloba aqvs or faqtors – finansebsa da wevrobas. organizaciebs,<br />
romlebic warmoadgenen saerTo interesis mqone moqalaqeTa ufro did da<br />
gamorCeul nawils, aSkara upiratesoba gaaCnia. es gansakuTrebiT aSkaraa,<br />
rodesac saqme exeba specifikur sakiTxebs da rodesac ar arsebobs sxva,
<strong>politikuri</strong> monawileoba<br />
pensionerTa amerikuli asociaciis wevrebi amerikel xandazmulTaTvis xelisu<br />
flebis mxardaWeris gasaZliereblad da SesanarCuneblad demonstracias awyoben,<br />
ra Ta xazi gausvan sakuTar wuxilsa da politikur Sexedulebebs.<br />
377<br />
imave sakiTxiT dainteresebuli konkurenti an dapirispirebuli interesTa<br />
jgufebi. didi raodenobis TanamoazreTa lobis saukeTeso magaliTia pensionerTa<br />
amerikuli asociciacia (daaxloebiT 33 milioni wevriT), romelic<br />
xandazmul moqalaqeTa samTavrobo daxmarebis gazrdis da SenarCunebis<br />
sakiTxSi namdvili monopolistia da masTan dapirispirebisas verc erTma<br />
organizaciam warmatebas ver miaRwia. am organizaciis wevria 50 wels gadacilebul<br />
amerikelTa 48 procenti (amomrCevelTa 20 procenti), ris gamoc<br />
igi qveyanaSi rigiT meore aramomgebiani organizaciaa romaulkaTolikuri<br />
eklesiis Semdeg. 18 registrirebuli lobistiT, 1700 daqiravebuli adamianiTa<br />
da TiTqmis 500 milioniani biujetiT es asociacia, romelic sakuTar<br />
Tavs amerikel xandazmulTa damcvelad warmoaCens, aSSis yvelaze gavleniani<br />
lobia.<br />
iaraRis moyvarulTa erovnuli asociacia gav leniani interesTa jgufis<br />
magaliTia. igi erTi viwro interesis garSemoa Seqmnili, Tumca bolo<br />
aTwleulebSi misi gavlena Semcirda. am asociaciis mxridan iaraRze nebismieri<br />
formis kontrolis dawesebaze medgari winaaRmdegoba kritikis qarcecxlSi<br />
gaexva mas Semdeg, rac aSSis sazogadoebrioba ufro da ufro met<br />
kavSirs xedavs cecxlsasrol iaraRsa da gansakuTrebuli sisastikiT Cadenil<br />
danaSaulebebs Soris. ufro warumatebeli arian axla fermerebi; maT<br />
ramdenime organizacia Seqmnes, romelTac Camoayalibes soflis meurne obis<br />
sakiTxebis Zalze daqucmacebuli lobi.<br />
interesTa jgufebis warmatebasTan dakavSirebuli faqtorebia: 1) mo
378 politikis samoqalaqo ganzomileba<br />
qalaqeTa raodenoba, romelsac warmoadgens jgufi; 2) jgufis wevrTa Sesabamis<br />
sakiTxTan (interesTan) gaigivebis (identifikaciis) xarisxi; 3) im<br />
konkurent jgufTa arseboba an ararseboba, romlebmac SeiZleba Seasuston<br />
interesTa Ajgufis mier xelisuflebaze mopovebuli gavlena. magram araferia<br />
amerikul politikaSi fulze ufro mniSvnelovani. xandaxan SeZlebul<br />
moqalaqeTa SedarebiT mcirericxovanma jgufma SeiZleba politikur procesze<br />
uzarmazari gavlena moaxdinos, magaliTad, ZviradRirebuli mediakampaniasa<br />
Tu politikur kampaniisaTvis didi Tanxebis Sewirvis wyalobiT.<br />
amas garda, aseT jgufTa wevrebs, rogorc wesi, gaaCniaT piradi kavSirebi<br />
da <strong>politikuri</strong> kontaqtebi, rac SeiZleba gadamwyveti aRmoCndes, rodesac<br />
saqme Seexeba warmomadgenlis an senatoris mier kenWisyraze dayenebul ama<br />
Tu im sakiTxis mxardaWeras.<br />
interesTa jgufebi xSirad upiratesobas moipoveben Tu kavSirebi aqvT<br />
politikur partiasTan. dasavleT evropaSi udidesi profkavSirebi axlo<br />
kavSirSia mSromelTa klasis warmomadgenel politikur partiebTan (magaliTad,<br />
did britaneTSi leiboristuli partia da profkavSirebis kongresi,<br />
romlebsac mxars uWers didi britaneTis organizebul profkavSirTa<br />
wevrebis 85 procenti). amisgan gansxvavebiT, aSSSi interesTa jgufebi politikur<br />
partiebs saerTod gverds uvlian da pirdapir im kandidatebs afinanseben,<br />
romlebsac TviTon uWeren mxars. zogierT SemTxvevaSi, interesTa<br />
jgufebi Tavs izRveven da saarCevno kampaniaSi orive dapirispirebul kandidats<br />
afinanseben.<br />
interesTa jgufis warmatebis mniSvnelovani gasaRebia pirdapiri gzavnilis<br />
(fosta, elfosta) saSualebiT moTxovnili fondebi, magram aseve mniSvnelovania<br />
dinamikuri xelmZRvanelobac. interesTa jgufebis xelmZRvanelebi<br />
(liderebi) warmarTaven da xSirad TviTonve iCenen lobistur iniciativas,<br />
cdiloben konfidencialuri Sexvedrebisas daarwmunon kanonmdeblebi<br />
da gadawyveti lebebis mimRebni, mxari dauWiron (an ar dauWiron) ama Tu im<br />
sakiTxs. interesTa jgufis warmatebuloba xSirad damokidebulia lobistis<br />
pirovnul Rirsebebsa da reputaciaze. amis gaTvaliswinebiT, interesTa<br />
jgufebi vaSingtonSi xSirad cdiloben prezidentebis yofili mrCevlebis<br />
`xelSi Cagdebas~ sakuTari interesebis damcvelebad (da amisTvis karg gasamrjelosac<br />
uxdian xolme).<br />
interesTa jgufebis bumi<br />
miuxedavad imisa, rom arsebuli savaraudo monacemebi sakmaod gansxvavdeba,<br />
eqspertebi Tanxmdebian imaze, rom interesTa jgufebisa da maT mier<br />
daqiravebul lobistTaA raodenoba aSSSi bolo sami aTwleulis ganmavlobaSi<br />
sul mcire 50 procentiT gaizarda. dRes es asociaciebi vaSingtonSi<br />
sididiT mesa mea xelisuflebisa da turizmis Semdeg. erTerTi wyaros monacemebiT,<br />
1991 wels daaxloebiT 6 000 lobisti iyo registrirebuli da<br />
daaxloebiT 80 000 adamiani muSaobda im asociaciebisTvis, romlebic kongresSi<br />
lobirebdnen. 34 vaSingtonSi lobis TiTqmis ori mesamedi biznesisa
<strong>politikuri</strong> monawileoba<br />
379<br />
da savaWro wreebidan modis. 1994 wlis erTerTi gamokvleva kidev ufro<br />
SemaSfoTebel suraTs aaSkaravebs:<br />
magaliTad aviRoT geilis kvlevaSi asociaciebis nciklopedia mocemuli<br />
jgufebis raodenoba. Tu 1956 wels maTi ricxvi 5000 iyo, dReisaTvis<br />
20 000mde gaizarda. ra Tqma unda, isini amerikis interesTa jgufebis<br />
samyaros mxolod mcire nawils warmoadgenen. mxolod garemos dacvis<br />
organizaciebi iTvlian daaxloebiT 7 000 jgufs, Tuki maT adgilobriv<br />
moxalise damsufTaveblebsac mivaTvliT; Washington Bladeis cnobar Si<br />
Setanilia 400ze meti geijgufi, maSin rodesac 1990 wels aseTi mxolod<br />
300 iyo. 1961 da 1982 wlebs Soris vaSingtonSi korporaciuli<br />
ofisebis raodenoba aTjer gaizarda. kidev ufro dramatulad imata<br />
sazogadoebrivi interesebis dasacavad Seqmnilma organizaciebma da<br />
farTo masebis sainiacitivo jgufebma. 1960ian wlebamde aseTi jgufebi<br />
TiTqmis ar arsebobda; dRes aseTi organizacia aTiaTasobiTaa da<br />
politolog ronald Saikos TqmiT, 40 milioni moqalaqisagan 4 miliard<br />
dolarze metsac agroveben. 35<br />
interesTa jgufebis momravlebis mizezia saxelmwifo daxmarebebis<br />
mniSvnelovani zrda, <strong>politikuri</strong> partiebis gavlenis Sesusteba, amerikuli<br />
sazogadoebis mzardi mravalferovneba, axali socialurekonomikuri<br />
jgufebis Camoyalibeba, ramac xeli Seuwyo mravali viwro interesis<br />
garSemo Seqmnili jgufis gaCenas. 36 amave dros, safosto da kompiuteruli<br />
teqnologiebi msgavsi organizaciebis daarsebas SedarebiT aiolebs. gana<br />
Tlebis donis amaRlebam gazarda moqalaqeTa interesi msgavsi asociaciebis<br />
mimarT, xolo SedarebiTma keTildReobam saSualeba misca maT ixadon sawevro<br />
gadasaxadebi.<br />
1970iani wlebis dasawyisSi, amerikis SeerTebul StatebSi popularuli<br />
gaxda axali tipis interesTa jgufebi, romlebic <strong>politikuri</strong> qmedebis<br />
komitetebis (PAC) saxeliTaa cnobili. 1971 wels kongresma aukrZala<br />
korpora ciebsa da SromiT kavSirebs <strong>politikuri</strong> kampaniebisaTvis fulis<br />
pirdapiri wesiT gaReba, riTac arCevnebis dros darRvevebis aRkveTas Seecada.<br />
Tumca, ka nonma, im saxiT, rogoriTac kongresSi misi damtkiceba da<br />
sasamarTloebis mi er interepretireba moxda, xeli ver SeuSala viwro interesTa<br />
jgufebs arapirdapiri gziT _ specialurad am mizniT Seqmnili<br />
komitetebis meSveobiT _ fulis xarjvaSi. 1980iani wlebis Sua periodamde<br />
politikur qmedebaTa komitetebis ricxvi mniSvnelovnad izrdeboda,<br />
rogorc es 105 sqemidan Cans. didi da gavleniani <strong>politikuri</strong> qmedebis<br />
komitetebi gaaCnia Semdeg interesTa jgufebs: amerikis medikosTa asociacias,<br />
uZravi qonebiT movaWreTa erovnul asociacias, dilerebis erovnul<br />
asociacias, fostalionTa erovnul asociacias, amerikis stomatologTa<br />
asociacias, saxelmwifo, saolqo da municipalur doneze dasaqmebulTa<br />
amerikul federacias.
380 politikis samoqalaqo ganzomileba<br />
sqema 10-5. <strong>politikuri</strong> qmedebis komitetebis raodenobis zrda, 197296ww.<br />
<strong>politikuri</strong> qmedebis komitetebis raodenoba stabiluria 1984 wlidan.<br />
wyaro:adaptirebulia Theodore L. Lowisa da Benjamin Ginsbergis wignidan American<br />
Government: Freedom and Power, me3 gamocema (New York: W.W. Norton & Company, 1994),<br />
345, da “Midyear and Year-End PAC Counts, 1990-1996,” Federal Election Commission Record,<br />
Tavi 27, nomeri 9, seqtemberi 1996, 7.<br />
<strong>politikuri</strong> qmedebis komitetebs gadamwyveti roli aqvT Sesrulebuli<br />
erovnul da saStato doneze kandidatebisa da sakiTxebis dafinansebaSi.<br />
amave dros, arCevnebis fasi _ sul ufro damokidebuli satelevizio<br />
reklamaze _ gaizarda. daian fainstaini, demokrati senatori kaliforniidan,<br />
1994 wlis arCevnebisas Svidi Tvis ganmavlobaSi yoveldRiurad 22 000<br />
dolars agrovebda; es rom biznesi yofiliyo, igi mosalodneli SemosavliT<br />
amerikis wamyvan korporaciaTa 5 procentSi moxvdeboda. 37 daujerebelia,<br />
magram fainstainze meti Tanxa daxarja misma respublikelma oponentma<br />
maikl hafingtonma, romelmac daaxloebiT 29 milioni dolari gaatana qars<br />
kampaniaSi, romelic fainstainma miugo. arCevnebis mzardi fasis kidev erTi<br />
magaliTia 1996 wlis virjiniis Statis sasenatoro arCevnebi, romelSic<br />
damarcxebulma demokratma kandidatma mark uornerma 11 milioni dolari<br />
daxarja (TiToeul amomrCevelze 3.30 dolari, maSin rodesac hafingtonma<br />
2.03 dolari daxarja). amgvarad, miuxedavad imisa, rom <strong>politikuri</strong> qmedebis<br />
komitetebis SezRudva popularuli reformistuli winadadeba gamodga,<br />
dRevandeli saaarCevno kampaniebis xangrZlivoba da maRali xarjebi, romlis<br />
gaRebis aranairi survili sazogadoebas ara aqvs, iZleva imis garantias,
<strong>politikuri</strong> monawileoba<br />
381<br />
rom politikosebi ver Seelevian <strong>politikuri</strong> qmedebis komitetebis mier<br />
gaRebul fuls.<br />
bevri damkvirvebeli gmobs amerikul politikaSi finansebis mzard gavlenas.<br />
fuli yovelTvis mniSvnelovani faqtori iyo politikaSi, magram ukanasknel<br />
aTwleulebSi igi iqca faqtorad, romlis gareSe gamarjveba ubralod<br />
warmoudgenelia. Tuki warmomadgenlobiT palataSi adgilis mopovebis sa<br />
Sualo xarji 1976 wels 73 aTasdolars Seadgenda, 1996 wlisaTvis igi 80 aTasdolaramde<br />
gaizarda; igive periodSi, senatSi adgilis mosapoveblad xarji<br />
595 000 dolaridan 3,8 milion dolaramde gaizarda. erTerTi gancxadebiT,<br />
martivad rom vTqvaT, fuli is sawvavia, romelic amoZravebs amJamindel<br />
sakampanio sistemas. interesTaA jgufebi, kandidatebi da partiebi<br />
agroveben fuls imisaTvis, rom daiqiravon konsultantebi da awarmoon<br />
ZviradRirebuli satelevizio sareklamo kampaniebi. 38<br />
Tavis mxriv, aranakleb STambeWdavi iyo interesTa jgufebis aRmasvla<br />
dasavleT evropis saparlamento demokratiebSic. 39 zogierT evropul saxelmwifoSi<br />
interesTa jgufebi mTavrobam oficialurad aRiara da maT naxevrad<br />
oficialur statussac miaRwies. magaliTad, SvedeTsa da norvegiaSi<br />
saministro, romelic administraciul qmedebas gegmavs, valdebulia<br />
SeuTanxmdes jgufebs, romlebsac es qmedeba SesaZloa Seexos da pirdapir<br />
CarTos interesTa jgufebi politikis SemuSavebis procesSi. safrangeTSi<br />
mTavrobasa da kerZo seqtors Soris konsultaciebis saxelmwifo sistema<br />
moicavs 500mde sabWos, 200 komitetsa da 300 komisias. TiToeuli aseTi<br />
samTavrobo organos wevrebi arian rogorc mTavrobis, aseve interesTa<br />
jgufebis warmomadgenlebi.<br />
amrigad, amerikis SeerTebul Statebsa da dasavleT evropaSi interesTa<br />
jgufebma aRmasvla ganicades. amerikelebi specialur (viwro) interesebs<br />
xSirad kninobiT formaSi moixsenieben. es negatiuri imiji kidev ufro gaa<br />
Zliera <strong>politikuri</strong> qmedebaTa komitetebis da didi fulis politikis ga<br />
Zlierebam. interesTa jgufebi mniSvnelovan rols asrulebs, magram raki<br />
ar arsebobs rbil fulze (fuli, romelsac aZleven politikur partiebs<br />
viTomda arasakampa nio miznebisaTvis da fuli, romelic damoukideblad ixarjeba<br />
kandidatebis an partiebis saxeliT) raime efeqtiani SezRudva, isini<br />
sul ufro xSirad xdebian im sistemuri korufciis nawili, romlis legaluri<br />
an <strong>politikuri</strong> wamalic dResdReobiT ar moipoveba.<br />
ori aTwleulis win interesTa jgufebi frTxilobdnen daA Tavis qmedebebs<br />
maRalfardovani argumentebiT niRbavdnen. dRes sul ufro gulaxdili <strong>politikuri</strong><br />
saubrebi ismis. mravali kerZo interesTaA jgufis lideri (es jgufebi warmoadgenen<br />
saSualo klasis gadamxdelebs, saxlebis mflobelebs, espanurenovan<br />
amerikelebs, xandazmulebs da sxv.) mourideblad acxadebs protests imis<br />
gamo, rom ver miiRo sajaro sikeTis kuTvnili wili. sul ufro naklebad saubroben<br />
sazogadoebriv interesze; ufro da ufro xSirad, amerikul politikas<br />
ganixilaven rogorc Sejibrs, romlis gamarjvebulebi – rogorc wesi, gavle
382 politikis samoqalaqo ganzomileba<br />
niani viwro interesebis mqone lobi _ Tanamdebobis pirebisagan jildos moelian<br />
arCevnebSi mopovebul gamarjvebaSi gaweuli daxmarebisaTvis.<br />
rTulia gamoiTvalo sazogadoebrivi suliskveTebisa da sazogadoebrivi<br />
zneobis fasi, magram udavoa, rom igi Zalze maRalia da Tavs mxolod nelnela<br />
gamoaCens. erTi ram cxadia: interTa jgufebis gavlenis zrdasTan er<br />
Tad, sazogadoebac ufro advilad egueba amerikuli <strong>politikuri</strong> cxovrebis<br />
ganmsazRvrel Zalad egoisturi interesis aRiarebas.<br />
interesTa jgufebi demokratiul qveynebSi<br />
rigiT moqalaqeebs miaCniaT xolme, rom politika pirad interesze maRla<br />
unda idges da xSirad cneba _ specialuri interesi _ maTSi antipaTias<br />
iwvevs. miuxedavad amisa, demokratia zewolis jgufebis gareSe Zneli warmosadgenia<br />
sul mcire sami mizeziT.<br />
pirveli da yvelaze mniSvnelovani isaa, rom konstituciuri mmarTveloba<br />
icavs individualur Tavisuflebebs, maT Soris gamoxatvisa da Sekrebis Tavisuflebas.<br />
amrigad, interesTa jgufebi SeiZleba CaiTvalos Tavisufali<br />
sazogadoebis mniSvnelovan nawilad da, amasTanave, mis gardauval Sedegad.<br />
rogorc jeims medisoni, damfuZnebel mamaTagan yvelaze gamoCenili politikis<br />
Teoretikosi federalistSi aRniSnavda, Tavisufleba fraqciebisaTvis<br />
(interesTa jgufebisaTvis) igivea, rac haeri cecxlisaTvis. fraqciebi<br />
SeiZleba SezRudo, magram amisaTvis unda moispos Tavisuflebac. 40<br />
interesTa jgufebi sakuTari azris gamoxatvisa da sazogadoebriv azrze gav<br />
lenis moxdenis mizniT yalibdeba. xSirad isini cnobil adamianebs iwveven saku<br />
Tari Zalisxmevis warmosaCenad. fotoze msaxiobi riCard giri protests gamox<br />
atavs tibetSi CineTs mxridan represiis winaaRmdeg.
<strong>politikuri</strong> monawileoba<br />
383<br />
meore, demokratiuli sazogadoebebi <strong>politikuri</strong> da ekonomikuri TvalsazrisiT<br />
avtoritarul sazogadoebebze ufro rTuladaa mowyobili. demokratiaSi,<br />
sadac pirovnebas aqvs SesaZlebloba gamoxatos da imoqmedos<br />
Tavisi Sexedulebebisa da interesebis mixedviT, <strong>politikuri</strong> Tavisufleba<br />
iwvevs interesTa zrdas. amis gamo, demokratiisaTvis damaxasiaTebelia<br />
<strong>politikuri</strong>, ekonomikuri da socialuri interesebis mravalferovneba.<br />
amas adasturebs cxadi magaliTi ekonomikis sferodan. dasavluri ekonomika<br />
SeiZleba davyoT `iseT sxvadasxvagvar biznesorganizaciebad, rogoricaa<br />
giganturi korporaciebi, mcire biznesi, mZime industria, momsaxurebis<br />
sferos firmebi, profkavSirebis mqone da armqone mrewveloba,<br />
soflis meurneobis firmebi, mravalerovnuli korporaciebi da nacionalizebuli<br />
an saxelmwifos mflobelobaSi arsebuli sawarmoebi _ yvela maTgans<br />
sakuTari <strong>politikuri</strong> moTxovnebi da interesebi gaaCnia~. 41<br />
mesame mizezi konstituciur demokratiebSi interesTa jgufebis warmate<br />
bisa aris is, rom mTavroba regularulad anawilebs mogebas (Semosavals).<br />
yovelwliur “sabiujeto brZolaSi” Semosavlebis ganawilebisaTvis namdvili<br />
taciaoba imarTeba. dasavlur demokratiebSi keTildReobis saxelmwifos<br />
ganviTarebasTan erTad imata interesTa jgufebmac, romlebic Semosavlebidan<br />
ufro didi wilis xelSi Casagdebad erTmaneTs ejibrebian.<br />
aSSSi axa li interesTa jgufebis gaCenas xeli Seuwyo axalgazrdebsa da<br />
xandazmulebs Soris Semosavlebis Tanabrad ganawilebisaken mimarTulma<br />
RonisZiebebma sxvadasxva an skolebSi Hot-lunch-is programebis farglebSi.<br />
da, raRa Tqma unda, msgavsi programebis ganxorcielebasa da sazogadoebisaTvis<br />
miwodebis saqmeSi Tavisi interesi aqvs saxelmwifo saagentoebsa da<br />
im monawile mxareebs (kompaniebs), romle bic programebis ganxorcielebiT<br />
arian dakavebuli.<br />
iklebs Tu ara sazogadoebrivi interesi?<br />
xSirad, rodesac moqalaqeebi ukmayofilebas gamoTqvamen gavleniani<br />
viwro interesjgufebis gamo, isini gulisxmoben im lobistebs an zewolis<br />
jgufebs, romlebic sxvaTa interesebs icaven; xolo rodesac isini Cvens interesebs<br />
icaven, Cven vamarTlebT da taSs vukravT maT. magaliTad, interes<br />
Ta jgufebs, romlebic studentebisaTvis sesxebis programebs eqomagebian,<br />
igive xalxi asxams xotbas (ganaTlebis sferos muSakebi), romlebic zogadad<br />
msgavsi jgufebis gadaWarbebul gavlenaze Civian.<br />
ra problemebs uqmnis sinamdvileSi interesTa jgufebi sazogadoebriv<br />
interess? zogierTi kritikosi amtkicebs, rom amerikis SeerTebul Statebsa<br />
da dasavleT evropaSi interesTa jgufebis momravlebam sazogadoebis<br />
yvelaze ufro daucvel segments Seuqmna gansakuTrebuli siZneleebi. Raribebs<br />
Zalze mcire gavlena aqvT interesTa jgufebis politikur arenaze,<br />
mdidrebs ki _ uaRresad didi. am TvalsazrisiT, demokratiebSi interes<br />
Ta jgufebis aRmasvlam Camoayaliba sistema, romelic sustebisa da da<br />
Cagrulebis xarjze yvelaze gavlenianTa interesebis xelisSemwyobia.
384 politikis samoqalaqo ganzomileba<br />
kritikosebi aseve SeSfoTebas gamoxataven imasTan dakavSirebiT, rom<br />
sul meti Tanamdebobis piri tovebs sajaro samsaxurs da samuSaod midis im<br />
kompaniebSi, romlebTanac maT saqmiani urTierToba hqondaT. magaliTad,<br />
pentagonis yofili Tanamdebobis pirebs xSirad Tavdacvis sferoSi arsebuli<br />
firmebi qiraoben, prezidentebis yofili mrCevlebi ki lobistebi an<br />
mediakomentatorebi xdebian, an sxva maRalanazRaurebad samsaxurebSi gadadian.<br />
1978 wels kongresma aukrZala yofil maRalCinosan moxeleebs sajaro<br />
samsaxuris datovebidan erTi wlis ganmavlobaSi yovelgvari kontaqti im<br />
saagentoebTan, romlebSic isini muSaobdnen da aseve, aukrZala yovelgvari<br />
mcdeloba im sferos politikaze gavlenis moxdenisa, romelSic maT ori wlis<br />
ganmavlobaSi gaaCndaT `oficialuri pasuxismgebloba.~<br />
arsebuli sistemis damcvelebi ki amtkiceben, rom moqalaqeTa umravlesoba<br />
saTanadodaa warmodgenili (hyavT warmomadgeneli). maTi azriT, interesTa<br />
jgufebis simravle imis dadasturebaa, rom dapirispirebuli Zalebi<br />
am jgufebs TiTqmis mudmivad akontroleben.<br />
magram, keTildReEobis saxelmwifos zrda da misi Tanmdevi xarjebi zogierTi<br />
konservatoris seriozul SeSfoTebas iwvevs, maSin rodesac politikur<br />
qmedebaTa komitetebis (PAC) gavlenis zrda erTnairad aSfoTebs<br />
liberalebsa da reformebis momxre zomierebsac. <strong>politikuri</strong> zewola (interesTa<br />
jgufebi aseve cnobili arian, rogorc `zewolis jgufebi”) zustad<br />
asaxavs sazogadoebis sxvadasxva segmentis politikur upiratesobas;<br />
problemac swored esaa. rogor SeiZleba mTavrobam imoqmedos obieqturad,<br />
rodesac eqceva sazogadoebis didi nawilis saerTo azris gamomxatveli, Zlieri<br />
interesTa jgufis zewolas qveS? meore mxriv, rodesac erTi sakiTxis<br />
damcveli interesTa jgufi romelime Zalian specifikuri wesis an kanonisaTvis<br />
ibrZvis _ romelic moqalaqeTa did nawils sul ar anaRvlebs an araviTar<br />
yuradRebas ar aqcevs _ ra SeiZleba iyos stimuli kanonmdeblebis an<br />
biurokratebisaTvis, romelic daexmareba maT, gauZlon zewolas viwro interesebis<br />
jgufebis mxridan? did qveyanaSi, sadac xelisuflebis ramodenime<br />
done arsebobs, gasakviri araa, rom bevri kanoni an politika xdeba rutinuli<br />
ganxilvis sagani. rodesac zewolis jgufebi mondomebiT lobireben<br />
raime sakiTxs, romelsac saerTod araviTari an Zalze mcire kavSiri aqvs<br />
sazogadoebriv interesTan da, aqedan gamomdinare, sazogadoeba mas faqtobrivad<br />
mxars ar uWers, mosalodnelia, rom <strong>politikuri</strong> procesi gaixrwnas<br />
(korumpirebuli gaxdes).<br />
interesTa jgufebi avtoritarul qveynebSi<br />
avtoritarul saxelmwifoebSi interesTa jgufebs arseboba uWirT,<br />
radgan zogadad, opocizia idevneba. vinaidan avtoritarul saxelmwifo<br />
Tagan bevri ekonomikuri ganviTarebis adreul etapze imyofeba, individualuri<br />
interesebi xSirad naTesaur kavSirebze dafuZnebuli jgufebis meSveobiT<br />
aris gamoxatuli (tomebi an klanebi). rogorc wesi, mniSvnelovani<br />
gavlena aqvT samxedroebs, maSinac ki, rodesac isini mmarTvelobis saTave
<strong>politikuri</strong> monawileoba<br />
385<br />
Si ar imyofebian, radgan maTi mxardaWera xelisuflebisaTvis aucilebelia<br />
Zalauflebis SesanarCuneblad. ganviTarebad qveynebSi `profkavSirebi<br />
xSirad <strong>politikuri</strong> par tiebis Semadgeneli nawili xdeba da maT daqvemdebarebaSi<br />
eqceva.~ 42 dasavleTSi, rogorc wesi, organizebuli profkavSiri<br />
<strong>politikuri</strong> partiebisagan damoukidebelia.<br />
yvelaze gavleniani lobistebi avtoritarul saxelmwifoebSi xSirad<br />
interesTa jgufebi ki ar aris, romlebic moqalaqeTa interesebs warmoadgenen,<br />
aramed biurokratiuli jgufebi da partiis Sida fraqciebi, romlebic<br />
SezRuduli sabiujeto saxsrebis centralizebuli ganawilebisas upiratesobis<br />
mopovebisaTvis ejibrebian erTmaneTs. 43 eseni, Cveulebrivi gagebiT,<br />
interesTa jgufebi ar arian, magram mainc SemoaqvaT pluralizmis elementi<br />
iseT politikur reJimebSi, romlebic opoziciis mimarT tolerantobiT ar<br />
xasiaTdeba.<br />
daskvna<br />
moqalaqeebs saSualeba aqvT sxvadasxva kanonieri gziT monawileoba miiRon<br />
politikur procesSi: pirobiTad, arCevnebSi xmis micemiT da sazogadoebrivi<br />
azris gamokiTxvebSi monawileobiT; organizaciuli TvalsazrisiT,<br />
SesaZlebelia politikur partiaSi an interesTa jgufSi gawevrianeba;<br />
profesiuli TvalsazrisiT, moqalaqes SeuZlia aseT organizaciaSi muSaobis<br />
dawyeba. <strong>politikuri</strong> monawileobis zogierTi forma araa Cveulebrivi,<br />
magaliTad, protestebSi an ekonomikur boikotSi CarTva. monawileobis<br />
arasamarTlebrivi formebi amaze ufro Sors midis _ ganzrax Cadenili<br />
araZaladobrivi qmedebebiT (samoqalaqo daumorCilebloba) dawyebuli da<br />
ukiduresad sastiki moqmedebebiT damTavrebuli (terorizmi).<br />
xelisuflebaze gavlenis mosaxdenad, moqalaqeebma konstituciur demokratiebSi<br />
individualuri Sexedulebebisa da interesebis koleqtiur<br />
mosazrebebad da interesebad gadaqceva unda SeZlon. politologebi am<br />
process interesTa agregacias uwodeben. sazogadoebrivi azri SeiZleba<br />
gamoixatos sazogadoebrivi azris gamokiTxvisas, rasac politikur procesze<br />
didi gavlena aqvs xolme. arCevnebi, miuxedavad Tandayolili Sez<br />
Rudvebisa, masobrivi Sexedulebebis sajaro politikad qcevis saukeTeso<br />
saSualebaa. arsebobs gansxvavebuli saarCevno sistemebi, magram umTavresi<br />
oria: maJoritaruli sistema (amerikis SeerTebul Statebsa da did britaneTSi)<br />
da warmomadgenlobis proporciuli sistema (warmomadgenlobiTi<br />
demokratiebis umravlesobaSi). demokratiul respublikebSi amomrCevlebi<br />
irCeven kanonmdeblebs, maRali Tanamdebobis pirebs aRmasrulebel<br />
xelisuflebaSi da zogjer mosamarTleebsac. pirdapiri demokratiis instrumentebia<br />
referendumi, iniciativa da Tanamdebobis pirebis gamowveva,<br />
rac saSualebas aZlevs moqalaqeebs pirdapir miiRon monawileoba sajaro<br />
politikis formirebaSi.
386 politikis samoqalaqo ganzomileba<br />
amerikis SeerTebul StatebSi arCevnebSi monawilobis (xmis micemis) dabali<br />
maCvenebelia da igi kidev ufro klebulobs. amomrCevlebi, rogorc wesi,<br />
ar arian gaTviTcnobierebulni.<br />
zogierTi mkvlevris azriT, masebis <strong>politikuri</strong> monawileoba ufro iluzorulia<br />
da Zalaufleba sinamdvileSi gavlenian pirTa mcirericxovani, elitaruli<br />
jgufebis xelSia moqceuli. am elitistur Teorias ar eTanxmebian<br />
pluralizmis damcvelebi. isini amtkiceben, rom demokratiul sazogadoebaSi<br />
Zalaufleba ufro gabneulia, vidre koncentrirebuli da rom <strong>politikuri</strong><br />
movlenebi Zalze rTulia saimisod, rom isini elitisturi Teoriis<br />
martiv gagebamde davakninoT.<br />
avtoritarul saxelmwifoebSi srulfasovani monawileoba iSviaTia. Tuki<br />
aseTi ram xdeba, igi emsaxureba ara moqalaqeTa monawileobis xelSewyobas,<br />
ara med mTavrobis mier kontrolis gamtkicebasa da ganxorcielebas.<br />
demokratiul qveynebSi moqalaqeebi cdiloben gavlena moaxdinon sajaro<br />
politikaze <strong>politikuri</strong> partiebisa da interesTa jgufebis meSveobiT.<br />
avtoritarul qveynebSi partiebi mTavrobis iaraRia da ara xalxis nebis<br />
gamomxatveli instrumenti. interesTa jgufebi, Tuki aseT qveynebSi isini<br />
arseboben, gacilebiT ufro SezRudul rols asruleben, vidre demokratiul<br />
qveynebSi.<br />
amerikis SeerTebul StatebSi partiebs Tavdapirvelad uyurebdnen<br />
rogorc ganxeTqilebis Semomtanebs. dRes maT sayovelTaod aRiqvamen demokratiul<br />
saxelmwifoSi ZiriTadi funqciis ganmaxorcieleblad, ramdenadac<br />
isini aRweven erovnul Tanxmobas da gvTavazoben alternativebs.<br />
gansakuTrebiT arCevnebis procesSi, isini gvexmarebian xelisuflebis CamoyalibebaSi.<br />
<strong>politikuri</strong> partiebi moqmedeben erTpartiuli, orpartiuli an<br />
mravalpartiuli sistemebis konteqstSi.<br />
partiebis siZlieresa da organizaciaze ama Tu im qveyanaSi ramdenime<br />
faqtori SeiZleba axdendes gavlenas, maT Soris, tradiciebi, konstitucia,<br />
qveynis kulturuli da ekonomikuri mravalferovneba. bolo dros <strong>politikuri</strong><br />
partiebis gavlena Semcirda.<br />
interesTa jgufebis klasifikacia SeiZleba sxvadasxvanairad moxdes: er<br />
Ti meTodiT SeiZleba kerZo interesTa jgufebis sazogadoebriv interesTa<br />
jgufebisagan gansxvaveba. am jgufebis efeqtianobas ramdenime faqtori<br />
gansazRvravs, sididis, wevrebis politikur mosazrebaTa intensiurobis,<br />
dafinansebis da liderebis CaTvliT. ukanasknel wlebSi am asociaciaTa<br />
ricxvi da Zalaufleba gaizarda. zogierTi mkvlevari SiSobs, rom isini<br />
zedmetad gavleniani gaxdnen, Tumca sxvebs miaCniaT, rom jgufebis mravalricxovnoba<br />
da mravalferovneba xels uwyobs <strong>politikuri</strong> stabilurobisa<br />
da damoukidebeli institutebis SenarCunebas.
sakvanZo sityvebi<br />
konvenciuri monawileoba<br />
arakonvenciuri monawileoba<br />
arasamarTlebrivi monawileoba<br />
samoqalaqo daumorCilebloba<br />
terorizmi<br />
sabotaJi<br />
warmomadgenlobiTi demokratia<br />
sazogadoebriv azri<br />
`Calis~ gamokiTxva<br />
SemTxveviTi SerCeva<br />
strategiuli gamokiTxva<br />
fokusjgufebi<br />
stratificirebuli SerCeva<br />
ganmeorebadi gamokiTxva<br />
ubralo umravlesoba<br />
maJoritaruli sistema<br />
gamarjvebuls yvelaferi miaqvs<br />
(winner-takes-all)<br />
proporciuli siebis sistema<br />
pirdapiri demokratia<br />
plebisciti<br />
kiTxvebi gameorebisaTvis<br />
<strong>politikuri</strong> monawileoba<br />
referendumi<br />
gawveva<br />
<strong>politikuri</strong> qmediTunarianoba<br />
gaucxoeba<br />
individualizmi<br />
<strong>politikuri</strong> apaTia<br />
mwiri informaciis racionaloba<br />
oligarqiis rkinis kanoni<br />
pluralistebi<br />
masobrivi mobilizaciis reJimi<br />
<strong>politikuri</strong> partia<br />
koaliciuri mTavroba<br />
interesTa jgufebi<br />
kerZo interesTa jgufebi<br />
sazogadoebriv interesTa jgufebi<br />
lobistebi<br />
<strong>politikuri</strong> qmedebis komiteti<br />
(PAC)<br />
`rbili fuli~ (soft money)<br />
387<br />
1. rogor SeuZliaT moqalaqeebs monawileoba miiRon politikur procesSi?<br />
2. saarCevno sistemebis ra formebi arsebobs? SeadareT maTi Zlieri da susti<br />
mxareebi.<br />
3. aris Tu ara demokratiul saxelmwifoSi apaTia moqalaqis valis srulfasovnad<br />
Sesrulebis xelisSemSleli faqtori? pasuxi daasabuTeT.<br />
4. riTi gansxvadeba demokratiis elitisturi Teoriebi pluralistuli modelisagan?<br />
5. ras amboben, rogorc wesi, demokratiul saxlmwifoSi <strong>politikuri</strong> monawileobis<br />
Sesaxeb? marTalia Tu ara es? pasuxi daasabuTeT.<br />
6. ra gansxvavebaa erT, or, da mravalpartiul sistemebs Soris?<br />
7. ramdenad aris interesTa jgufebis qmediToba damokidebuli im politikur<br />
sistemaze, romelSic isini moqmedeben?<br />
8. ratom gaizarda interesTa jgufebis gavlena <strong>politikuri</strong> partiebis gavlenis<br />
SesustebasTan erTad. aris Tu ara es ori movlena erTmaneTTan dakavSirebuli?<br />
9. ras niSnavs debuleba _ “yvela interesTa jgufi araa Tanaswori”?
388 politikis samoqalaqo ganzomileba<br />
SeniSvnebi<br />
1. M. Margaret Conway, Political Participation in the United States (Washington, D.C.:<br />
C.Q. Press, 1987), 10.<br />
2. mogvianebiT am TavSi ufro detalurad ganvixilavT SeerTebul StatebSi<br />
xmis micemis formebs.<br />
3. Conway, Political Participation, 52-53.<br />
4. iqve.<br />
5. Howard Schuman and Stanley Presser, Questions and answers in Attitude Surveys<br />
(Orlando, Fla.: Academic Press, 1981), 70-71. es kvleva TvalsaCinod aris warmodgenili<br />
James Q. Wilson-is American Government, me4 gamocema (Lexington,<br />
Mass.: Heath, 1989), 99.<br />
6. John L. Fund, “It’ll Be Close,” Wall Street Journal, 1 noemberi 1997w., A12.<br />
7. Everett Carll Ladd, “The Pollsters’ Waterloo,” Wall Street Journal, 19 noemberi 1997w.,<br />
A22.<br />
8. erTerTi kvleviT dadginda, rom wamyvani partiis platformis dapireba<br />
Ta ori mesamedi sruldeba; ix. Gerald M. Pomperisa da Susan Ledermanis<br />
Elections in America: Control and Influence in Democratic Politics, me2 gamocema<br />
(New York: Dodd, Mead, 1980), 161.<br />
9. Thomas Cronin, Direct Democracy: The Politics of Initiative, Referendum, and Recall<br />
(Cambridge, Mass.: Harvard University Press, 1989).<br />
10. iqve, 87.<br />
11. is garemoeba, rom mraval demokratiul qveyanaSi amomrCevels daregistrireba<br />
ar sWirdeba, xSirad maTi monawileobis maRali maCveneblis<br />
mizezad miiCneva. zogierT qveyanaSi (avstraliisa da belgiis CaTvliT) is<br />
moqalaqeebi, romlebic xmas ar aZleven, jarimdebian.<br />
12. Harry Holloway and John George, Public Opinion: Coalitions, Elites, and Masses,<br />
me2 gamocema (New York: St. Martin’s Press, 1986), 161.<br />
13. iqve, 162163.<br />
14. ix. Julian L. Woodward and Elmo Roper, “Political Activity of American Citizens,”<br />
American Political Science Review 44 (1950): 822-885.<br />
15. Sidney Verba and Norman Nie, Participation in America (New York: Harper &<br />
Row, 1972), 79-80.<br />
16. Alexis de Tocqueville, Democracy in America, tomi 2 (New York: Schocken Books,<br />
1961), 18.<br />
17. iqve, 153, 159.<br />
18. Robert D. Putnam, “Bowling Alone: America’s Declining Social Capital,” Journal of<br />
Democracy (ianvari 1995), 6578.<br />
19. Richard Morin, “Who’s In Control? Many Don’t Know or Care,” Washington Post,<br />
29 ianvari 1996, A6.<br />
20. iqve.<br />
21. James Q. Wilson, American Government, 100.<br />
22. Richard Niemi and Herbert Weisberg, Controversies in Voting Behavior, me3 gamocema<br />
(Washington, D.C.: C.Q. Press, 1992), 103.
<strong>politikuri</strong> monawileoba<br />
389<br />
23. Samuel Popkin, The Reasoning Voter and Persuasion in Presidential Campaigns<br />
(Chicago: University of Chicago Press, 1991), 212-216.<br />
24. C. Wright Mills, The Power Elite (New York: Oxford University Press, 1956).<br />
25. Thomas Dye and L. Harmon Ziegler, The Irony of Democracy: An Uncommon Introduction<br />
to American Government, me4 gamocema (North Scituate, Mass.: Duxbury<br />
Press, 1978), 374.<br />
26. Andrew Greeley, “Power Is Diffused throughout Society,” wignSi Taking Sides:<br />
Clashing Views on Controversial Political Isuues, red. George McKenna da Stanley<br />
Feingad (Guilford, Conn.: Dushkin, 1983), 23. ix. aseve Arnold Rose, The Power<br />
Structure: Political Process in American Society (London: Oxford University Press,<br />
1967), 483-493.<br />
27. Thomas Jeffersonisa da Francis Hopkinsonis mimowera, 13 marti 1789w. wignSi<br />
The Political Writings of Thomas Jefferson, red. Edward Dumbauld (Indianapolis:<br />
Bobbs-Merrill, 1955), 46.<br />
28. iqve.<br />
29. Teoria warmodgenilia Harry Jaffas wignSi Equality and Liberty: Theory and<br />
Practice in American Politics (New York: Oxford University Press, 1965), 3-32.<br />
30. Paul Best, Kul Rai and David Walsh, Politics in Three Worlds: An Introduction to<br />
Political Science (New York: Wiley, 1986), 271-272.<br />
31. Gabriel Almond and G. Bingham Powell, Comparative Politics: A Developmental<br />
Approach (Boston: Little, Brown, 1966), Tavi 4.<br />
32. am msjelobisaTvis unda vumadlodeT William Keefe-sa da Morris Ogul-s wignSi<br />
The American Legislation Process: Congress and the States, me-8 gamocema (Englewood<br />
Cliffs, N.J.: Prentice-Hall, 1992), 334.<br />
33. Thomas DiLorenzo, “Who Really Speaks For the Elderly?” Consumers Research 79<br />
(seqtemberi 1996): 15 da Charles Morris, The AARP: America’s Most Powerful<br />
Lobby and the Clash of Generations (New York: Times Books, 1996), 4, 10-11.<br />
34. Jeffrey Birnbaum, “Overhaul of Lobbying Laws Unlikely to Succeed Thanks to Opposition<br />
of Lobbyists Themselves,” Wall Street Journal, 30 maisi 1991, A 20.<br />
35. Jonathan Rauch, “The Hyperpluralism Trap,” New Republic, 6 ivnisi 1994. 22.<br />
36. iqve, 23.<br />
37. John Harwood, “Political Treadmill: For California Senator, Fundraising Becomes<br />
Overwhelming Burden,” Wall Street Journal, 2 marti 1994. A1. fainstiniseuli<br />
Tanxis mozidvis Zalisxmevas safuZvlad edo is faqti, rom 1992 wels man<br />
arCevnebSi mxolod orwliani vadiT gaimarjva. Harwoodis SefasebiT 1992<br />
wels brZola da 1990 wels gubernatoris arCevnebSi damarcxeba Ffainstainis<br />
daaxloebiT 30 mln dolari daujda.<br />
38. ix. “Campaign finance reform” Pew Charitable Trusts vebgverdze www.<br />
pewtrusts.com/ideas/.<br />
39. es paragrafi eyrdnoba Best, Rai and Walsh, Politics in Three Worlds, 228-229.<br />
40. Alexander Hamilton, James Madison, and John Jay, The Federalist (New York:<br />
Modern Library, uTariRo), nomeri 10, 55.<br />
41. Best, Rai and Walsh, Politics in Three Worlds, 220.<br />
42. iqve, 240.<br />
43. Gordon Skillingsa da Franklyn Griffiths-is redaqtorobiT Interest Groups in<br />
Soviet Politics (Printceton, N.J.: Princeton University Press, 1971).
390<br />
Tavi XI<br />
<strong>politikuri</strong><br />
<strong>lideroba</strong><br />
Zalauflebis<br />
mravalsaxeoba<br />
namdvili liderebi<br />
marTvis xelovnebis arsi<br />
didebis xibli<br />
lideris oTxi tipi<br />
liderobis daknineba?<br />
demagogebi<br />
politikosebi<br />
kanonmdeblebi, rogorc delegatebi<br />
kanonmdeblebi, rogorc meurveebi<br />
`politiko~ damSoSmineblebi<br />
samoqalaqo liderebi
<strong>politikuri</strong> <strong>lideroba</strong><br />
391<br />
Tanamedrove cxovrebaSi politikosebi ufro erTian jgufad aRiqmebian<br />
da stereotipebiT fasdebian, vidre gamoCenili sportsmenebi, eqimebi,<br />
biznesis liderebi an Tundac garTobis industriis moRvaweebi. miuxedavad<br />
amisa, yovelTvis, rodesac wvlili Segvaqvs politikur kampaniebSi an<br />
xmas vaZlevT arCevnebSi, upiratesobas vaniWebT erT kandidats meoresTan<br />
SedarebiT da, Sesabamisad, vaaSkaravebT im bazisur rwmenas, rom CvenTvis<br />
mniSvnelovania, romeli kandidatia arCeuli. iseve, rogorc TviTmfrinavis<br />
mgzavrebs ar SeuZliaT indiferentulebi iyvnen ekipaJis gamocdilebisa da<br />
unaris mimarT, moqalaqeebsac ar ZaluZT gulgrilni darCnen saxelmwifo<br />
liderebis xasiaTisa da gonierebis mimarT.<br />
erebis keTildReoba xSirad damokidebulia liderebis unarze, gaakeTon<br />
brZnuli arCevani da imoqmedon keTilgonivrulad. prezident jorj buSis<br />
gadawyvetileba, daesaja borotmoqmedebi 2001 wlis 11 seqtembers amerikis<br />
SeerTebul Statebze ganxorcielebuli teroristuli Tavdasxmis gamo<br />
aucilebel da Sesabamis nabijad iqna aRqmuli amerikeli xalxis umravlesobis<br />
mier. mamamisis [jorj buSi ufrosis] mier 1990 wels miRebulma gadawyvetilebam,<br />
jarebi gaegzvana quveiTSi iq SeWrili sadam huseinisTvis winaaRmdegobis<br />
gasawevad, saSualeba misca Statebs daecva navTobis sabazro fasi msoflio<br />
bazarze da amgvarad, Tavidan aeridebina navTobis mkacri deficiti (magram<br />
amave dros, erayis diqtatoris xelisuflebaSi datovebam or saxelmwifos<br />
Soris xangrZlivi daZabuloba da urTierTobis gamwvaveba gamoiwvia); prezident<br />
riCard niqsonis uotergeitis qmedebebma amerikeli eri konstituciuri<br />
krizisis zRvarze miiyvana; prezident lindon b. jonsonis gadawyvetilebiT<br />
vietnamSi 500 aTasi amerikeli jariskacis gagzavnam da omis gamwvavebam mZime<br />
Sedegebi gamoiRo rogorc amerikisTvis, aseve mTeli msofliosTvis.<br />
cxadia, <strong>lideroba</strong> politikis mniSvnelovani faqtoria. II msoflio omis<br />
Semdeg perezidentma hari trumenma [19451953] istoriuli gadawyvetilebebis<br />
mTeli seria miiRo: marSalis gegmis farglebSi evropis aRorZineba, axali<br />
samxedro aliansebis, maT Soris CrdiloeT atlantikis xelSekrulebis<br />
organizaciis (nato) Seqmna, agreTve Sekavebis mkacri politikis saSualebiT<br />
sabWoTa kavSiris sagrZnobi gafarToebisTvis winaaRmdegobis gaweva. savaraudoa,<br />
rom magaliTad, uoren hardingi [aSS prezidenti 19211923] aseT<br />
strategiebs ver SeimuSavebda.<br />
erTerTi gamoCenili mkvlevaris azriT, `politika Tavisi arsiT<br />
<strong>lideroba</strong> an nebismieri formis <strong>politikuri</strong> erTobis marTvis mcdelobaa~. 1<br />
<strong>politikuri</strong> liderobis Zala is faqtoria, romlis arsebiT gavlenas yovelTvis<br />
ganicdis yvela saxis erToba da yvela qveyana. magaliTad, wlobiT<br />
cixeSi yofnis Semdeg 1994 wlis maisSi antiaparteiduli afrikis erovnuli<br />
kongresis yofili Tavmjdomare nelson mandela arCeul iqna rasobrivad<br />
mravalferovani samxreT afrikis respublikis prezidentad. TviTnaswavlma,<br />
sayovelTao ndobiT aRWurvilma, da bevrisTvis sayvarelma samocdaTxuTmeti<br />
wlis nelson mandelam warmatebiT SeZlo Zalauflebis mSvidobianad<br />
Secvla, riTac daasrula TeTrkanianTa xangrZlivi batonobis reJimi. Sesa<br />
Zloa, sxva veravin SeZlebda am amocanisTvis Tavis garTmevas. magram mainc,<br />
revoluciuri moZraobis moTaveoba da qveynis marTva ori sxvadasxva amo
392 politikis samoqalaqo ganzomileba<br />
canaa. marTalia mandela didi lideris mravali Tvisebis mqone pirovnebaa,<br />
jer kidev adrea daskvnebis gakeTeba imis Taobaze, rogor moaxerxa man axali<br />
samxreT afrikis <strong>lideroba</strong>.<br />
am TavSi ganvixilavT oTxi tipis liderebs: namdvil liderebs, demagogebs,<br />
Cveulebriv politikosebs da samoqalaqo liderebs. amgvari dayofa<br />
umeteswilad xdeba maTi miRwevebis, Tvisebebis, meTodebisa da miznebis<br />
mixedviT. namdvili liderebi arian <strong>politikuri</strong> arqiteqtorebi, romlebic<br />
axal saxelmwifoebs qmnian, mSvidobismyofelebi, romlebic konfliqtebs<br />
agvareben da oratorebi, romlebsac erovnuli krizisis dros xalxis STagoneba<br />
SeuZliaT. isini arian warsulis damfuZneblebi, awmyos gzamkvlevebi<br />
da momavlis legendebi. demagogebi atyueben xalxs da manipulireben misi<br />
ndobiT Tavisi kerZo miznis misaRwevad. isini intriganebi, wamqezeblebi da<br />
omis gamCaReblebi arian. Cveulebrivi politikosebi ar sCadian arc did<br />
borotebas da arc did sikeTes, maTi qmedebebi koncentrirebulia arCevasa<br />
da gadarCevaze. samoqalaqo liderebs ara aqvT oficialuri sajaro Tanamdebobebi,<br />
magram aqtiurad arian Cabmulni eris politikaSi da mniSvnelovanwilad<br />
SeuZliaT misi gansazRvra.<br />
xSirad aseTi gansxvaveba Teoriulad gacilebiT iolia, vidre misi praqtikaSi<br />
gadatana. magaliTad, SeiZleba vinmes franklin delano ruzvelti<br />
[aSS prezidenti 19331945] gansakuTrebul liderad miaCndes, sxva ki mas<br />
Cveulebriv politikosad, gzasacdenil liderad, da iqneb demagogadac ki<br />
aRiqvamdes. SesaZloa sazogado cxovrebis, karieris sxvadasxva etapze esa<br />
Tu is politikosi oTxive tips Seesabamebodes, da mainc, sxva obac naTelia<br />
_ sayovelTao azria, rom adolf hitleri demagogi iyo, xolo uinston Cer<br />
Cili _ II msoflio omis yvelaze mZime dReebSi didi britaneTis gmiruli<br />
dacvis arqiteqtori.<br />
namdvili liderebi<br />
namdvili liderebi marTvis xelovnebas, saxelmwifos gonivrul gaZRolas<br />
arian naziarebi. liderobis es ideali didi xnis win Camoyalibda. platoni<br />
da aristotele ganixilavdnen mas TavianT naSromebSi. platoni aRwers<br />
sokrates, romelic monawileobs dialogSi saxelmwifo moRvawis Sesaxeb _<br />
terminiT, romliTac tradiciulad mimarTaven an moixseneben <strong>politikuri</strong><br />
niWiT dajildoebul liders. XX saukunis ganmavlobaSi termini saxelmwifo<br />
moRvawe (marTebulad Tu umarTebulod) bevri msoflio lideris mimarT<br />
gamoiyeneboda, iugoslaviis damaarsebel, ioseb broz titodan (19451980)<br />
dawyebuli, viskonsinis Statis qalaq miluokis skolis maswavlebliT, golda<br />
meieriT (19691974) damTavrebuli, romelic israelis meoTxe premierministri<br />
gaxda 1969 wels.<br />
liderebi, romlebic xangrZlivi vadiT qmnian gansxvavebul istorias,<br />
iSviaTi Tvisebebis mqone adamianebi arian, mSvidobis, harmoniisa da sazogado<br />
sikeTis ideis erTgulni da amJRavneben praqtikul sibrZnes. amasTan,<br />
krizisis dros es adamianebi ers winamZRolobas uweven gadarCenis gzaze.
<strong>politikuri</strong> <strong>lideroba</strong><br />
393<br />
am tipis liderebs Soris gansakuTrebuli adgili ukaviaT axali erebis<br />
Semqmnelebs, romelTa xedvis, sibrZnisa da STamagonebeli liderobis gareSe<br />
konkretuli eri an mTavroba saerTod ver iarsebebda. jorj vaSingtoni<br />
amerikis SeerTebuli Statebis erTerTi damfuZnebeli mamaa bevr sxva ersac<br />
hyavs damfuZnebeli mame bi, romlebsac xalxi eTayvaneba da gansakuTrebul<br />
dReebSi ixsenebs (magaliTad, erovnuli damoukideblobis dRes).<br />
marTvis xelovnebis arsi<br />
idealuri lideris tipis gansazRvra ioli ar aris. kargi liderobis unars<br />
safuZvlad udevs iseTi SeumCneveli Tvisebebi, rogoricaa intuicia,<br />
STagoneba, saRad azrovnebis unari; arsebiTia sxva Tvisebebic _ inteleqti<br />
da TavSekavebuloba. cnobili moazrovne da sagazeTo svetis avtori uolter<br />
lipmani `moralis SesavalSi~ Seecada gamoeyo es Tvisebebi ganaTlebuli<br />
liderebis ubralo liderebTan Sedarebis saSualebiT. lipmanis mixedviT,<br />
politikosebis umetesoba `muSaobs mikerZoebuli (konkretuli) interesisTvis~.<br />
amis magaliTia politikosebi, romlebic sakuTar `budeebs~ iSeneben<br />
an monurad mihyvebian partiul xazs. cnebaSi _ saxelmwifo moRvaweoba<br />
_ amis sapirispirod `moiazreba adamiani, romlis azrovneba mokamaTe partiebis<br />
konfliqtze gacilebiT maRla dgas da saSualebas aZlevs mas ganaxorcielos<br />
is qmedebebi, romlebic moicaven da iTvaliswineben interesTa<br />
farTo speqtrs xangrZliv perspeqtivaSi~. 2<br />
lipmani aRiarebda, rom wyalgamyofi Cveulebriv politikossa da namdvil<br />
liders Soris xSirad bundovania. arcTu iSviaTad WeSmarit liderebsac ki<br />
ar ZaluZT specifikuri interesis ugulebelyofa. demokratiul qveyanaSi<br />
yvela lideri xandaxan unda iqceodes ise, rogorc politikosi. miuxedavad<br />
amisa, politikosi liderad gadaiqceva, rogorc ki Seecdeba Sewyvitos mxolod<br />
Tavisi amomrCevlebis myisieri survilebis dakmayofileba. amisTvis<br />
ukeTesi gzaa daarwmuno xalxi (amomrCevlebi), rom saerTo, sazogadoebrivi<br />
interesebisken swrafva umTavresia da rom kerZo interesebi ar aris (arc<br />
unda iyos) politikis upirvelesi sazrunavi.<br />
sazogadoebrivi sikeTisaken swrafva. WeSmariti lideri motivirebulia<br />
ara myife egoizmiT an viwro jgufuri kuTvnilebiT, aramed sayovelTao<br />
sazogadoebrivi sikeTis gaazrebiT. ori ukiduresobis dapirispirebiT,<br />
`ras CaTvlis sabolood xalxi kargad, imis sapirispirod, ra surs xalxs<br />
mocemul momentSi~, lipmani askvnida, rom namdvilma liderebma Tavi unda<br />
aaridon swraf popularobas. maT uari unda Tqvan politikurad SeuZlebel<br />
dapirebebze, rac imas niSnavs, rom iyvnen patiosani da gawonasworebuli liderebi<br />
da ara mliqvneli politikosebi. aseTi gadawyvetileba liderisgan<br />
moiTxovs `simamaces, romelic Sorsaa mocemuli momentis agitaciebisgan~<br />
da aseve `codnas, romelsac safuZvlad udevs faqtebis obieqturi da Rrma<br />
codna da `civi~ miukerZoebloba~.
394 politikis samoqalaqo ganzomileba<br />
marTalia, sazogadoebrivi sikeTisTvis zrunva SeiZleba aRweril iqnes gawonasworebulobis,<br />
miukerZoeblobis, codnisa da patiosnebis farglebSi, is<br />
mainc ar iZleva cxadi ganzogadebis saSualebas. magaliTad, patiosneba siqvelea,<br />
mag ram politikur cxovrebaSi gamonaklisebic arsebobs. rodesac fsonebi<br />
maRalia, sruli patiosneba warmatebisTvis winaRobaa da eris sanukvari intresebi<br />
SeiZleba ganxorcieldes mxolod eSmakobis an sicruis saSualebiT,<br />
amitom WeSmariti lideri xandaxan patiosnebis aseT `daTmobazec~ midis.<br />
gansakuTrebuli garemoebebi politikosebisagan gansakuTrebul zomebs<br />
moiTxovs. magaliTad, abraam linkolni [aSS prezidenti 186165], rogorc<br />
samoqalaqo omamde, ise omis dros ganuxrelad akninebda monobis sakiTxs<br />
im motiviT, rom upiratesobas aniWebda Statebis kavSiris gadarCenas.<br />
linkolni xvdeboda, rom monobis sakiTxze yuradRebis gamaxvileba mis sust<br />
koaliciaSi zogi wevris gaucxoebas gamoiwvevda da am kavSirze damyarebul<br />
popularobas dakargavda, riTac avnebda rogorc kavSirs, ise monebis gaTavisuflebis<br />
sakiTxs. 3<br />
praqtikuli sibrZne. WeSmarit liderebs axasiaTebT is, rasac aristotele<br />
keTilgonierebas, anu praqtikul sibrZnes uwodebda. sazogadoebrivi sike<br />
Tis yovlismomcveli xedva usargebloa, Tu ar ici, rogor miaRwio mas. liderebi<br />
acnobiereben kavSirs dauyovnebliv qmedebasa da saboloo Sedegebs<br />
Soris da SeuZliaT gaTvalon rogorc moyvasis, ise mtris reaqcia am qmedebebze.<br />
dabolos, maT SeuZliaT erTmaneTisgan ganasxvavon xangrZlivi da<br />
efemeruli, fundamenturi da umniSvnelo, SesaZlo da miuRweveli miznebi.<br />
mokled, saxelmwifo moRvaweoba moiTxovs iSviaT codnas da rogorc problemis<br />
gamocnobis, ise misi gadaWris gzebis moZiebis unars. am TvalsazrisiT,<br />
Wkviani liderebi gvagoneben eqimebs, romelTa warmateba gamoixateba ara<br />
dolarebis odenobiT, aramed im erTobis janmrTelobiT, romelsac isini<br />
emsaxurebian.<br />
<strong>politikuri</strong> unarebi. araa sakmarisi, rom, magaliTad, prezidents gulSi<br />
hqondes CabeWdili erovnuli interesi, arsebiTia SemoTavazebuli programebis<br />
da politikis organizebuli mxardaWera. demokratiul qveyanaSi<br />
kanoni da politika (arCevnebis SemTxvevaSi Tavad liderebi) marTulTa<br />
Tanxmobas moiTxovs. Wkuisa da Tanxmobis Tanafardoba swrafad cvalebad<br />
sajaro sivrceSi lideris erTerTi ZiriTadi amocanaa.<br />
politikis yoveldRiur samyaroSi liderma aseve unda SeZlos uzarmazari<br />
biurokratiis marTva da uSualod daqvemdebarebuli kadrebis xelmZ<br />
Rvaneloba; imuSaos kanonmdeblebTan, raTa uzrunvelyos mTavrobis programebis<br />
damtkiceba da gaaerTianos sazogadoebrivi azri mTavrobis<br />
politikis mxardasaWerad. warmatebulma aRmasrulebelma unda gamoam<br />
JRavnos organizatoruli niWi, adamianTa darwmunebisa da sxva <strong>politikuri</strong><br />
qmedebebis unari.<br />
<strong>politikuri</strong> keTilgoniereba gulisxmobs, rom liderobis unari kargi<br />
da saWiro saqmisTvis gamoiyeneba. <strong>politikuri</strong> alRo maSinaa saqebi, rodesac<br />
lideris unari sazogadoebrivi sikeTiskenaa mimarTuli. Tuki es unari
<strong>politikuri</strong> <strong>lideroba</strong><br />
395<br />
imisTvis gamoiyeneba, rom liderTa warmatebuli kariera an jibis gasqeleba<br />
uzrunvelyos, maSin lideris warmateba demokratiuli sistemis marcxs niSnavs.<br />
igive SeiZleba iTqvas im SemTxvevaSic, Tu lideris miznebi mosawonia,<br />
magram maTi miRwevis gzebi _ miuRebeli. <strong>politikuri</strong> liderebi, romlebic<br />
cdiloben saWiro sazogadoebrivi reformebis gatarebisas warmoqmnili winaRobebi<br />
ngreviT, dapatimrebebiT an oponentebis likvidaciiT gadalaxon, ver<br />
iqnebian misaRebi, ragind sasargeblo iyos maT mier gatarebuli politika.<br />
gansakuTrebuli SesaZleblobebi. xangrZlivi dakvirvebis safuZvelze<br />
istorikosebi askvnian, rom diadi dro diad liderebs qmnis. imisTvis, rom<br />
gaxdes WeSmariti lideri, pirovnebam unda icxovros iseT dros, rodesac<br />
xelisuflebis qmedebebi da miRebuli gadawyvetilebebi arsebiT gansxvavebas<br />
qmnis sazogadoebis da SesaZloa, mTeli msoflios cxovrebaSic ki. aseTi<br />
lideri SesaZloa WeSmaritad zrunavdes sazogadoebriv sikeTeze, hqondes<br />
gansakuTrebuli <strong>politikuri</strong> unarCvevebi da didi praqtikuli sibrZne, magram<br />
movlenaTa ganviTarebaze mainc ver moaxdinos arsebiTi an xangrZlivi<br />
gavlena. yvelaze unarian liderebsac ki yovelTvis ara aqvT saSualeba, gamoscadon<br />
TavianTi gansakuTrebuli niWi.<br />
maS, ra qmnis politikur didebas: pirovnebebi Tu dro? aq isev gamodgeba<br />
medicinasTan analogia. sayovelTao aRiareba im eqims ki ara aqvs, romelic<br />
pacientebs yoveldRiur rCevebs aZlevs, aramed imas, romelic sicocxlisTvis<br />
saSiS daavadebebsa da travmebs umklavdeba. adamianTa msgavsad, erebic<br />
ganicdian kriziss, rac maT arsebobas uqmnis safrTxes. aseT dros zneobrivi<br />
gamxneveba da <strong>politikuri</strong> codna arsebiTia eris gadasarCenad; aseTi situacia<br />
xelsayreli saxelmwifo moRvaweobis unarisa da codnis gamosacdelad.<br />
bedis wyaloba. gamorCeuli liderobis saboloo winapiroba gamarTlebaa.<br />
arc erTi <strong>politikuri</strong> lideri araa warmatebuli Tu bedi odnav mainc ar<br />
swyalobs. SemTxveviTi manevri <strong>politikuri</strong> brZolis dros, gaazrebuli, magram<br />
arTqmuli (an dagvianebiT naTqvami) gancxadeba, da araerTi TiTqosda<br />
umniSvnelo SemTxveva da qmedeba SesaZloa wamgebiani aRmoCndes. warmateba,<br />
ra Tqma unda, ar SeiZleba mTlianad bedis wyalobas mivaweroT, magram<br />
Tu gaviTvaliswinebT im rTul garemos, romelSic liderebi moRvaweoben,<br />
gamarTleba xSirad qmnis warmatebisa da marcxis pirobas.<br />
didebis xibli<br />
<strong>politikuri</strong> liderebi xSirad Tavis Tavze iReben iseT sajaro pasuxismgeblobas,<br />
rac sakmaod Zvirad SeiZleba daujdeT. maT sakmaod didi xnis ganmavlobaSi<br />
uxdebaT ojaxis wevrebTan daSoreba, maRalanazRaurebad samsaxurze<br />
uaris Tqma da sazogadoebrivi kritikis mudmiv obieqtad qceva. TavisTavad<br />
Cndeba kiTxva: ratom uZRvnian gansakuTrebuli niWis mqone adamianebi Tavisi<br />
nayofieri cxovrebis saukeTeso wlebs politikaSi Tavis gamoCenis survils?<br />
ra ubiZgebs aseT adamianebs, iRvawon sazogadoebrivi sikeTisTvis xSirad
396 politikis samoqalaqo ganzomileba<br />
ufro aSkara da gamokveTili sakuTari interesebis xarjze?<br />
istorikos duglas aderis azriT, amerikis damfuZnebeli mamebi, upirvels<br />
yovlisa, motivirebuli iyvnen didebis ideiT. jorj vaSingtonis,<br />
jeims medisonis, aleqsander hamiltonisa da benjamin franklinisaTvis<br />
viwro kerZo interesi, rac SeiZleba pirad Zalauflebasa da simdidreSi<br />
gamoxatuliyo, ar iyo upirvelesi sazrunavi. amis ganmsazRvreli arc piradi<br />
Rirseba iyo, rac aderis gansazRvrebiT `qcevis iseTi tipia, romelic<br />
mimarTulia socialurad Tanaswori an upiratesobis mqone Tanamedroveebisagan<br />
qebadidebis miRebis survilze~. 4 damfuZnebeli mamebis mamoZravebeli<br />
Zala didebis survili iyo, risi ideac, aderis ganmartebiT, klasikuri periodidan<br />
moyolebuli Rrmad iyo gamjdari dasavlur filosofiur da literaturul<br />
tradiciaSi. iyenebs ra am interpretacias amerikis damfuZnebeli<br />
mamebis mimarT, aderi wers:<br />
ra Tqma unda, isini patriotebi iyvnen, ra Tqma unda, maT eamayebodaT<br />
Tavisi qveynis samsaxuri gasaWiris dros, magram vaSingtoni, adamsi,<br />
jefersoni da medisoni ar iyvnen sruliad mowyvetili sakuTar interesebs.<br />
didebisken ltolva, rac maT ganaTlebiT hqondaT SeTvisebuli,<br />
iyo saSualeba, riTac SeZles sakuTari egoisturi da gandidebis<br />
impulsebi sazogadoebis samsaxurSi gadaetanaT. maT naswavli hqondaT,<br />
rom kerZo interesebisagan Tavisufali keTilSobiluri sazogadoebrivi<br />
moRvaweoba saukeTeso gza iyo sakuTari saxelis ukvdavsayofi<br />
`maradi monumentebis~ asagebad da Semdgomi Taobebis mexsierebaSi<br />
sakuTari Rvawlis dasatoveblad. 5<br />
iseve, rogorc yvela <strong>politikuri</strong> lideri (SesaZloa maTi umetesobac)<br />
araa brZeni, yvela brZeni lideric rodia ganmsWvaluli didebis surviliT.<br />
zogjer martivi survili, gaakeTo kargi saqme da moipovo xalxis mxardaWera,<br />
aseve sakmarisi stimulia moRvaweobisTvis. magram, rogorc Cans, udidesi<br />
liderebi yovelTvis motivirebulni iyvnen mxolod didebis surviliT.<br />
marTlac, rogorc aleqsander hamiltonma SeniSna, didebis siyvaruli ` gonebis<br />
mmarTveli yvelaze keTilSobiluri vnebaa~, 6 ukvdavebis survili ki _<br />
Zlieri eleqsiri.<br />
lideris oTxi tipi<br />
istoriis ganmavlobaSi WeSmariti liderebi sxvadasxva dros da sxvadasxva<br />
adgilas gamoCenilan. msoflioSi cnobili oTxi lideris qvemoT motanili<br />
<strong>politikuri</strong> biografiebi cxadyofs, rom liderobis umaRles safexurs<br />
miRweuli politikosebis codnaSi, Tvisebebsa da motivebSi bevr msgavsebas<br />
Tan erTad gansxvavebac bevria.<br />
romulo betankuri (1908-1981). 1830 wels venesuela damoukidebeli saxelmwifo<br />
gaxda. am periodidan 1959 wlamde, sanam romulo betankuri gaxdeboda
<strong>politikuri</strong> <strong>lideroba</strong><br />
397<br />
qveynis arCeuli prezidenti, arc erT demokrat liders ar gauZlia prezidentis<br />
Tanamdebobaze or welze metxans. betankurma araTu SeZlo gadaelaxa<br />
TiTqmis warmoudgeneli sirTuleebi da SeenarCunebina Tanamdeboba, aramed<br />
moaxerxa Tavisi sazogadoebrivi moRvaweobis gaSlac da gamoacocxla Tavisi<br />
qveynis susti demokratia. marTalia, is Zlieri prezidentisTvis damaxasiaTebeli<br />
maneriT marTavda, magram SeZlo daecva zRvari demokratiul<br />
mmarTvelobasa da Zalauflebis avtoritarul, borotad gamoyenebas Soris.<br />
man xeli Seuwyo zomierebis, kompromisisa da tolerantobis politikis ganviTarebas.<br />
igi iTvaliswinebda xelisuflebis sxva Stoebis legitimur Zalauflebas,<br />
icavda konstitucias, pativs scemda moqalaqeTa uflebebs da<br />
calsaxad aridebda Tavs materialuri upiratesobis mosapoveblad Zalauflebis<br />
gamoyenebas (aseve sxvebs ar aZlevda amis Cadenis saSualebas). 7 prezidentobis<br />
xuTwliani vadis amowurvis Semdeg betankurma gaakeTa is, rac<br />
manamde venesuelis arc erT liders ar gaukeTebia _ rogorc misi mmarTvelobis<br />
periodSi dawerili konstitucia iTxovda, man Zalaufleba Tavis<br />
demokratiulad arCeul Semcvlels gadaabara.<br />
am mizezebis gamo romulo betankuri SeiZleba samarTlianad CaiTvalos<br />
venesuelaSi demokratiis fuZemdeblad. am TvalsazrisiT igi mniSvnelovnad<br />
gansxvavdeba XX saukunis sxva damfuZnebeli liderebisagan, rogorebic<br />
arian pol poti da fidel kastro. maT saguldagulod daafuZnes da beji<br />
Tad Seudgnen SeuzRudavi piradi <strong>politikuri</strong> Zalauflebis ganxorcielebas<br />
ise, rom ugulebelyves individTa uflebebi. ufro metic, betankurma<br />
Zalaufleba gamoiyena ara ZalauflebisTvis, aramed im sazogado sikeTis<br />
misaRwevad, risTvisac igi arsebobs. swored amis gamo mas iolad SeeZlo Zalauflebas<br />
nebayoflobiT Seleoda da sworad gaego <strong>politikuri</strong> liderobis<br />
didi gakveTili: gamorCeuli liderebi gangeb axdenen TavianTi rolis<br />
dakninebas imisTvis, rom xalxma Tavad SeZlos sakuTari Tavis marTva maSin,<br />
rodesac lideri ar eyoleba. 8<br />
betankuris <strong>politikuri</strong> kariera maSin daiwyo, rodesac is jer kidev<br />
studenti iyo da venesuelas samxedro diqtatori xuan visente gomesi (1908<br />
1935) ganagebda. 1928 wels 20 wlis betankuri studentebis lideri gaxda<br />
revoluciaSi, romelic damarcxda da igi cixeSi moxvda. cixidan gamosvlis<br />
Semdeg igi rva wlis ganmavlobaSi cxovrobda devnilobaSi kosta rikaSi da<br />
venesuelaSi diqtatoris gardacvalebis Semdeg dabrunda. 1930iani wlebidan<br />
igi gamoCenili <strong>politikuri</strong> moRvawe gaxda da saqmianobas 1959 wlamde<br />
eweoda. <strong>politikuri</strong> moRvaweobis adreul wlebSi betankuris simpaTiebi<br />
komunistebis mxres iyo, magram raRac periodis Semdeg misi Sexedulebebi<br />
ufro zomieri gaxda da demokratiuli socializmisken gadaixara. am periodSi<br />
betankuris yvelaze mniSvnelovani miRweva iyo is, rom saTave daudo<br />
SemdgomSi venesuelis wamyvan politikur partias demokratiuli qmedebis<br />
partias. Tavisi opoziciuri moRvaweobis TiTqmis mTeli periodis ganmavlobaSi<br />
betankuri da misi partia Tanmimdevrulad ibrZodnen yvela moqalaqis<br />
farTo demokratiuli monawileobisTvis, agraruli reformisaTvis,<br />
garantirebuli sayovelTao ganaTlebis uflebisaTvis, erovnuli jandacvis<br />
sistemisaTvis, da ekonomikuri diversifikaciisaTvis (venesuela mTlianad<br />
damokidebuli iyo navTobis eqsportze).
398 politikis samoqalaqo ganzomileba<br />
betankuri SeuerTda (da zogi versiiT xelmZRvanelobda kidec) samxedro<br />
reformatorTa jgufs 1945 wlis oqtombris saxelmwifo gadatrialebaSi<br />
venesuelis samxedro xelisuflebis winaaRmdeg. betankuri am procesebis<br />
Sedegad prezidenti gaxda da sagareo urTierTobebis erTerT ZiriTad<br />
mimarTulebad aqcia samxedro diqtaturebTan yovelgvar diplomatiur<br />
kavSirebze uaris Tqmis politika. amavdroulad, misi mTavroba mouwodebda<br />
regionis sxva saxelmwifoebs igive midgoma gamoeCinaT. Sida politikis<br />
TvalsazrisiT ki siaxle iyo is, rom betankurma daavaldebula didi navTobkompaniebi<br />
Semosavlebis naxevari saxelmwifosTvis gadaecaT, riTac mTavrobas<br />
saSualeba miecemoda ganexorcielebina skolebis, saavadmyofoebis,<br />
sanitaruli samsaxurebis, sazogadoebrivi wyalmomaragebis sistemisa da<br />
iafi sacxovreblebis mSeneblobis xangrZlivvadiani programebi. misi iniciativiT<br />
1947 wels daiwera axali konstitucia, manve gamoacxada arCevnebi<br />
da ganacxada, rom ar ibrZolebda prezidentobisTvis. kandidati, romelmac<br />
romulo betankuri Secvala, postze mxolod cxra Tve darCa, sanam samxedro<br />
gadatrialebam misi mTavroba ar daamxo. 1959 wlamde, sanam betankuri prezidentad<br />
ar airCies, venesuela demokratiisken ar Sebrunebula.<br />
prezidentobis xuTwliani vadis ganmavlobaSi betankurma im progresuli<br />
politikis gatareba daiwyo, romliskenac yovelTvis miiswrafvoda. konkretulad,<br />
aRsaniSnavia misi mcdeloba, moezida ucxouri investiciebi da ganeviTarebina<br />
urbanuli mSenebloba. betankurma aseve miwis reformirebis<br />
inicireba moaxdina. misi ekonomikuri da <strong>politikuri</strong> miRwevebi gamorCeuli<br />
iyo, vinaidan misi xelisuflebis saTaveSi mosvlis droisaTvis venesuela<br />
ekonomikur krizisSi iyo Cafluli, samxedroebi mis reJims mxars ar uWerdnen<br />
da rogorc memarcxene, ise memarjvene samxedro<strong>politikuri</strong> jgufebis<br />
mxridan saxelmwifo gadatrialebis mcdelobebi xels uSlida mis mmarTvelobas<br />
(betankuri mkvlelobis araerT mcde lobas gadaurCa).<br />
sabolood betankurma gaimarjva da igi Seiyvara Tavisma xalxma. ram Seitana<br />
wvlili misi, rogorc demokratiuli <strong>politikuri</strong> lideris warmatebaSi<br />
im qveyanaSi, romelsac avtoritarizmis xangrZlivi tradicia hqonda? rogorc<br />
Cans, betankurs hqonda zebunebrivi unari, gamoecno sxvebis motivebi<br />
da xasiaTi; TiTqmis uSecdomod ganesaja, rodis mdgariyo jiutad Tavis<br />
poziciaze da rodis wasuliyo daTmobaze; moesmina rCevebi, magram darCeniliyo<br />
Tavis azrze; hqonda imis Zala, rom mieRo rTuli gadawyvetilebebi;<br />
SeeZlo sakuTari Tavis kontroli da pirovnulad iyo gambedavi. man es<br />
Tvisebebi Seazava maRali donis praqtikul idealizmTan, rac imaSi gamoixateboda,<br />
rom naTla icoda, ra surda mas Tavisi qveynisTvis da erTguli<br />
iyo im Rirebulebebisa, romlebic warmarTavdnen mis qmedebebs saxelmwifo<br />
politikaSi. 9<br />
romulo betankuri venesuelisTvis iyo sasicocxlod mniSvnelovani<br />
lideri, romelmac rTul dartymebs gauZlo. erTerTi misi biografTagani,<br />
robert aleqsanderi SeniSnavs: `vercerTi misi Tanamedrove venesueleli<br />
lideri ver iqneboda warmatebuli im pirobebSi~ 10 . istorikosi jon fagi werda:<br />
`Tu moraluri avtoriteti da maRali zneobrivi principebi mniSvnelovania,<br />
maSin romulo betankuri venesuelis istoriaSi titanad gvevlineba.~ 11
<strong>politikuri</strong> <strong>lideroba</strong><br />
399<br />
gamorCeuli liderebi arsebobdnen bevrgan da sxvadasxva dros, magram isini<br />
namdvilad iSviaTad arseboben; venesuelas gaumarTla, rom erTerTi maTgani<br />
hyavda.<br />
uinston CerCili (1874-1965). sanam 1940 wlis maisSi britaneTis premieri<br />
gaxdeboda, CerCils cvalebadi sajaro kariera hqonda. igi iyo gonebamaxvili,<br />
momxiblveli, Wkviani, kamaTis moyvaruli, saqmis mimarT skrupulozuri<br />
da simamaciT gamorCeuli pirovneba. misi sazogadoebrivi moRvaweoba asaxavda<br />
<strong>politikuri</strong> Tavisuflebis mimarT ganuxrel erTgulebas. ufro metic,<br />
yovelTvis, rodesac Tavisuflebas safrTxe eqmneboda, saWiro dros saWiro<br />
adgilze Cndeboda. 1930iani wlebis wamyvan politikur figurebs Soris is<br />
TiTqmis erTaderTi iyo, romelic mudmivad miuTiTebda nacisturi germaniis<br />
safrTxeze. SeZlo ra am safrTxeebis gamocnoba gamoaSkaravebamde, Cer<br />
Cilma sakuTari Tavi im epoqis yvelaze alRoian damkvirveblad warmoaCina.<br />
uinston CerCili daibada warCinebul inglisur ojaxSi, romelic saTaves<br />
jon CerCilidan, malbros pirveli hercogidan iRebda. mamamisi inglisis<br />
parlamentisa da ministrTa kabinetis gamorCeuli wevri iyo, dedamisi ki<br />
amerikeli gaxldaT. Tavad is parlamentis wevrad airCies ocdaxuTi wlis<br />
asakSi da TiTqmis maSinve moipova enamWevri da gulwrfeli politikosis<br />
reputacia. 1911 wels igi saadmiralos pirvel lordad dainiSna da es posti<br />
pirveli msoflio omis pirvel wlamde ekava. 1915 wels CerCili aiZules gadamdgariyo<br />
TurqeTze dardanelis srutis gavliT sazRvaosaxmeleTo Setevis<br />
CaSlis gamo, romelsac igi mxars uWerda. CerCilis <strong>politikuri</strong> prestiJi<br />
warmoudgenlad daeca, Tumca SeZlo ndobis imdenad aRdgena, rom 1917 wels<br />
samxedro uzrunvelyofis ministrad dainiSna.<br />
1920ian wlebSi CerCili konservatiuli partiis warmomadgeneli iyo<br />
parlamentSi da sakmaod didi xnis ganmavlobaSi didi britaneTis xazinis<br />
kancleris sapatio Tanamdebobac ekava. miuxedavad sajaro samsaxurSi dagrovili<br />
soliduri gamocdilebisa, 1930iani wlebis politikaSi mainc <strong>politikuri</strong><br />
gandegilis saxiT Sevida _ igi gaucxovda Tavisi partiis liderebisgan.<br />
miuxedvad imisa, rom Zalaufleba konservatorebs ekuTvnodaT, igi<br />
mTavrobidan garicxes, ris gamoc parlamentSi izolirebul mdgomareobaSi<br />
aRmoCnda. ormocdaTeqvsmeti wlis asakSi CerCils Tavisi <strong>politikuri</strong> karieris<br />
udroo dasasruli eloda.<br />
magram CerCils garkveuli saxis naTelmxilvelobis unari hqonda, rac<br />
ase iSviaTia politikaSi. mas SeeZlo naTlad daenaxa movlenebi maSin, rodesac<br />
sxvebi gzaabneulebi iyvnen. xelisuflebis saTaveSi hitleris aRzevebis<br />
droidan, CerCilma daiwyo dasavluri demokratiebis gafrTxileba mosalodneli<br />
safrTxis _ germaniis swrafi SeiaraRebis Sesaxeb, miuTiTebda aseve<br />
britaneTis Tavdacvisunarianobis SedarebiT sisusteze, gansakuTrebiT sahaero<br />
Zalebis Tval sazrisiT. <strong>politikuri</strong> amindis Semqmnelma bevrma politikosma<br />
da komentatorma sasacilod aigdo CerCili da panikiori daarqva.<br />
misi biografis sityvebiT, CerCilis naTqvami rCeboda `xmad mRaRadeblisad<br />
udabnosa Sina~. 12
400 politikis samoqalaqo ganzomileba<br />
sasowarkveTilebis epoqaSi<br />
uiston CerCilis mizanda<br />
saxulobam da Tavdajere<br />
bulobam britaneli eri Sem<br />
degi sityvebiT gaaerTiana:<br />
`ar unda movdundeT da arc<br />
davmarcxdeT. Cven miznamde<br />
unda mivideT... arasdros<br />
davnebdeT~.<br />
1930iani wlebis bolos, rogorc ki CerCilis gafrTxilebebma eris<br />
gamoRviZeba daiwyo, misTvis mainc ar moiZebna adgili Tavisi partiis kabinetSi.<br />
mxolod maSin, rodesac didi britaneTi II msoflio omSi Caeba, Cer<br />
Cils sTxoves mTavrobaSi dabruneba, jer Tavis pirvandel Tanamdebobaze<br />
(saadmiraloSi), Semdeg premieris rangSi. misi STamagonebeli sityvebi da<br />
magaliTi damajerebeli iyo, vinaidan britaneTi am droisTvis marto aRmoCnda<br />
`RerZis aliansis~ [germania, italia, iaponia] pirispir, CerCilis<br />
sityvebiTY ~marto, magram kacobriobis yoveli keTilSobili gulis ZgeriT<br />
zurggamagrebulma, Cven gamoviwvieT tirani Tavisi triumfis Jams~. 13<br />
CerCils liderobis iSviaTi Tvisebebi hqonda. man kargad icoda adamianuri<br />
bunebis bneli mxareebi da amgvarad gaTvala is safrTxe, rasac hitleri<br />
civilizacias umzadebda. igi Tamamad icavda Tavis rwmenas da ar ufrTxoda<br />
sazogadoebriv azrs, Tundac sakuTari partiidan gariyvis SiSiT. misi ritorika<br />
STamagonebeli iyo erisTvis sasikvdilo safrTxisa da umowyalo dabombvebis<br />
dros. movlenebma daadastura misi mware simarTle moaxloebuli<br />
saSiSroebis, hitleris avismomaswavebeli SeiaraRebisa da TavdacvisTvis<br />
saswrafo mzadebis aucileblobis Sesaxeb. marTalia, misi gafrTxilebis<br />
(rom kidev erTi saSineli omi axlovdeboda, Tu britaneTi ar Seecdeboda mis<br />
Tavidan acilebas) mosmena is Tanamemamuleebs ar surdaT, magram CerCils es<br />
ar aSinebda, ufro imaze zrunavda, ra unda gaego mis xalxs. CerCilma aCvena<br />
liderobis Zala, samkvdrosasicocxlo mniSvnelobis sakiTxebis ganWvretis<br />
unari kritikul dros.<br />
abraam linkolni (1809-1865). CerCilma Tavisi eri sagareo safrTxeebis winaaRmdeg<br />
gaaerTiana, linkolnma ki eri sakuTari Tavisganve ixsna.<br />
linkolnis dros ZiriTadi sakiTxi monoba iyo. CerCilma SeZlo britane<br />
Tis sazogadoebrivi azris Secvla II msoflio omamde, magram linkolns ar<br />
hqonda aranairi SesaZlebloba, rom daerwmunebina samxreTelebis umravle
<strong>politikuri</strong> <strong>lideroba</strong><br />
401<br />
soba monobis gauqmebis aucileblobaSi. samxreTis ekonomikuri damokidebuleba<br />
monobaze, aseve CrdiloeTis rasobrivi stereotipebi imis winapirobas<br />
qmnida, rom monobis dauyovneblad gauqmebis momxre verc erTi <strong>politikuri</strong><br />
lideri ver imsaxurebda erTiani saxelmwifos umaRlesi xelmZRvanelis<br />
Tanamdebobaze. es iyo is konteqsti, romelSic abraam linkolnma prezidentobisTvis<br />
brZola daiw yo. 1860 wels igi prezidentad airCies.<br />
linkolnis politika emyareboda ZiriTad zneobriv principebs da Rrma<br />
praqtikul mosazrebebs. zneobrivi principi, romelsac igi gamudmebiT imeorebda<br />
1858 wels senatis arCevnebSi Tavis oponent stiven duglasTan paeqrobisas,<br />
imaSi mdgo mareobda, rom monoba principulad mcdari iyo yvelgan da<br />
gamonaklisis gareSe. monobis usamarTlo da uzneo movlenad gamocxadebiT<br />
linkolni ganzogadebul filosofias ki ar efareboda, aramed pirdapir mianiSnebda<br />
damoukideblobis deklaraciaze, romelSic weria: `yvela adamiani<br />
Tanasworia~. amgvarad, linkolnisTvis monoba amerikis <strong>politikuri</strong> wesrigis<br />
yvelaze fundamenturi principis darRveva iyo.<br />
linkolni iyenebda uCveulod praqtikul msjelobas im pirobebis Sefasebisas,<br />
romelSic monoba SesaZloa aRmofxvriliyo amerikis SeerTebul<br />
StatebSi. upirveles yovlisa, mas swamda, rom kavSiri Statebs Soris unda<br />
SenarCunebuliyo geografiuli erTobis saxiT, iseve, rogorc unda momxdariyo<br />
misi erTianobis dacva konstituciuri demokratiis farglebSi.<br />
mxolod CrdiloeTisa da samxreTis erTi, centralizebuli xelisuflebis<br />
pirobebSi iqneboda SesaZlebeli monobis dasruleba (Tumca, es gardauvali<br />
ar iyo). Sesabamisad, kavSiris SesaZlo daSla niSnavda monobis gaurkveveli<br />
vadiT gagrZelebas, yovel SemTxvevaSi, samxreTSi mainc.<br />
<strong>politikuri</strong> Tanasworobis linkolniseuli rwmena da misi mosazrebebi<br />
imis Sesaxeb, rom aseTi Tanasworoba mxolod kavSiris SenarCunebiT iqneboda<br />
SesaZlebeli, xsnis im nabijebs, romlebic samoqalaqo omis win mis mier<br />
iqna gadadgmuli an Tavidan acilebuli. marTalia, mas swamda, rom monoba<br />
zneobrivad gaumarTlebeli iyo, magram ar SemouTavazebia misi dauyovnebliv<br />
gauqmeba, radgan icoda, rom aseTi SeTavazeba samxreTs gamoyofisken<br />
ubiZgebda da am regionSi monobis SenarCunebas Seuwyobda xels. arc Crdiloeli<br />
abolicionistebisTvis [gamoyofis momxreebis _ mTargmn. Sen.] dauWeria<br />
mxari, romlebic kavSirSidan gamoyofvas eswrebodnen im mosazrebiT,<br />
rom igi monobis sakiTxs. da kidev, linkolni xvdeboda, rom aseTi politika<br />
mxolod gaamyarebda monobas, romlis aRmofxvrac mas ase surda. sabolood,<br />
igi upiripirdeboda duglasis `saxalxo suverenitetis~ formulas, romlis<br />
mixedviT yvela axal Stats damoukideblad SeeZleboda gadaewyvita, mxars<br />
uWerda monobas Tu ara. monobis sakiTxi, linkolnis rwmeniT, zedmetad fundamenturi<br />
iyo imisTvis, rom misi gadawyveta <strong>politikuri</strong> bazris kaprizebisTvis<br />
miendo.<br />
imis magivrad, rom romelime am politikas gahyoloda, linkolnma arCia<br />
monobis gavrcelebisTvis bolo moeRo da mxolod is axali Statebi mieRo<br />
kavSirSi, sadac monoba ar iyo. linkolnis azriT, es monobis sawinaaRmdego<br />
erTaderTi politika iyo, romelic SeiZleboda mieRo sazogadoebas. misi<br />
strategiis ZiriTadi elementebi moTmineba da udrekoba iyo. misi gegmis miRe
402 politikis samoqalaqo ganzomileba<br />
ba aucileblad bolos mouRebda monobas mTels kavSirSi, rogorc ki monaTmflobeluri<br />
Statebis wona da kanonmdeblobiTi Zala droTa ganmavlobaSi<br />
Semcirdeboda kavSirSi axali, monobisagan Tavisufali Statebis miRebiT.<br />
rodesac cxadi gaxda, rom linkolnis politika ver gaimarjvebda, man miiRo<br />
samoqalaqo omis albaToba, rogorc garduvaloba. da mainc, konfliqtis<br />
ganmavlobaSi Seqmnili pirobebis kvalobaze misi pozicia monobis sakiTxTan<br />
dakavSirebiT icvleboda. rogorc zemoT ukve aRiniSna, rodesac brZolebi<br />
kav SirisTvis arasaxarbielod warimarTa da omis bedi kavSirSi darCenil<br />
monaTmflobelur Statebze iyo damokidebuli, linkolnma Searbila monobis<br />
sakiTxze zewola. raki kavSiris gadarCena upirveles amocanad rCeboda,<br />
CrdiloeTs samxedro gamarjvebebi esaWiroeboda da ara gancxadebebi. mas<br />
aseve swamda, rom kavSiri ver gadarCeboda, Tuki igi `naxevrad Tavisufali<br />
da naxevrad monaTmflobeluri~ darCeboda. linkolnis mier samoqalaqo<br />
omis mxardaWeris mizezi paradoqsuli iyo _ kavSiris im saxiT gadarCena,<br />
rogorc damfuZnebel mamebs hqondaT Cafiqrebuli.<br />
rogorc samoqalaqo omamde, ise mis Semdeg, linkolnis politika mimar<br />
Tuli iyo maqsimaluri sazogadoebrivi sikeTis miRwevaze sayovelTao Tanxmobis<br />
pirobebSi. rogorc umaRlesma mTavarsardalma, man Tavisi legitimuri<br />
Zalauflebis maqsimumi gamoiyena (da, zogis azriT, gadaaWarba kidec). iseve<br />
rogorc mSvidobianobis dros kavSiris SenarCunebaze mimarTul kompromiss<br />
ar Seuryevia misi ZiriTadi mizani, aseve arc misi zneobrivi saxe ar Seryvnila<br />
omis droindeli diqtatoruli ZalauflebiT. yvela am mizezis gamo linkolni<br />
sanimuSo lideria, romlis mkacri qmedebebi da gadawyvetilebebi mxolod<br />
saSualeba iyo omis dros kavSiris gadarCenisTvis.<br />
anvar al-sadaTi (1918-1981). axlo aRmosavleTi didi xania msoflios erTerTi<br />
yvelaze arastabiluri da ZaladobiT aRsavse teritoriaa. 1993 wlis<br />
bolos israelis premierma icxak rabinma da palestinis gaTavisuflebis<br />
organizaciis liderma iasir arafatma, erTmaneTis dauZinebelma mtrebma,<br />
xeli moaweres SeTanxmebas, romlis Tanaxmadac palestinelebs SezRuduli<br />
avtonomia miecaT israelis mier okupirebul md. iordanes dasavleTis sanapirosa<br />
da Razas seqtorSi. es SeTanxmeba potenciurad mSvidobisken gadadgmuli<br />
udidesi nabiji iyo, magram ara pirveli nabiji. mSvidobis damyarebis<br />
precedentis <strong>politikuri</strong> Semoqmedi anvar alsadaTi iyo.<br />
sadaTi egviptis prezidenti 1970 wels gaxda da es posti mkvlelobamde<br />
aRsasrulamde, 1981 wlamde eWira. man egviptis xelmZRvanelis postze gamal<br />
abdel naseri Secvala, romelic arabuli samyaros da II msoflio omis Semdgomi<br />
antikoloniuri moZraobis aRiarebuli lideri iyo. naseri avtokrati<br />
mmarTveli iyo, romelic rkinis xeliT marTavda egviptes da ewinaaRmdegeboda<br />
israelis saxelmwifos arsebobas. egviptis konstituciis Tanaxmad,<br />
naseris mkvlelobis Semdeg sadaTs, rogorc qveynis viceprezidents, mTavrobisTvis<br />
droebiT, samoci dRiT unda exelmZRvanela, sanam erovnuli asamblea<br />
prezidentis Semcvlels ar airCevda. garkveuli ironiis Semcvelia<br />
is faqtori, rom egviptis sakanonmdeblo organom sadaTi naseris kursis<br />
ganuxrel mimdevrad CaTvala da prezidentis postze igi daamtkica.
<strong>politikuri</strong> <strong>lideroba</strong><br />
403<br />
ra Tqma unda, sadaTisgan sxva molodinis safuZveli arc arsebobda, vinaidan<br />
Tavisi adrindeli <strong>politikuri</strong> cxovreba man didi britaneTisgan<br />
egviptis damoukideblobis dacvas miuZRvna. II msoflio omis dros misi antibritanuli<br />
qmedebebi germanelebTan kavSirSi gamoixateboda. amis gamo<br />
sadaTma ori weli sapatimro banakSic ki gaatara. mogvianebiT, mas kidev<br />
emuqreboda 3wliani patimrobis safrTxe (19461949) britaneli Cinosanis<br />
mkvlelobis braldebiT. im nacionalisturi strategiis CarCoebSi, romelic<br />
egvipteSi arsebul antibritanul ganwyobebs efuZneboda, sadaTi da<br />
naseri Tanamoazreebi iyvnen. swored sadaTma gamoacxada sajarod egvipturi<br />
monarqiis damxoba da naseris xelmZRvanelobiT axali damoukidebeli<br />
respublikis daarseba 1952 wlis ivlisSi.<br />
am istoriis gaTvaliswinebiT warmoudgeneli iyo, rom prezidenti sadaTi<br />
naseris politikas ar gahyoloda. rogorc movlenebis ganviTarebam cxadyo,<br />
molodini ar gamarTlda. 1971 wels igi arabuli respublikebis federaciis<br />
erTerTi damaarsebeli iyo, romelSic egvipte, libia da siria erTiandeboda.<br />
es movlena arabuli samyaros gaerTianebis naseriseuli politikiT iyo<br />
motivirebuli. male aRmoCnda, rom federacia warumatebeli proeqti iyo<br />
magram ara sadaTis damsaxurebisa Tu survilis gamo.<br />
1973 wels sadaTma egvipte israelTan omSi Caaba. marTalia, egvipte omSi<br />
damarcxda, magram sadaTma yuradReba gaamaxvila misi armiis mier gadamwyveti<br />
brZolis mogebaze _ misi azriT, am gamarjvebam aRadgina egviptis<br />
erovnuli Rirseba.<br />
omis Semdeg sadaTis mebrZoli arabi nacionalistis pozicia mSvidobiani<br />
Tanaarsebobis politikis erTgulebiT Seicvala. es gardaqmna imiT dasrulda,<br />
rom sadaTma gaugonari precedenti dauSva: igi saxelmwifo vizitiT ewvia<br />
israels, sadac STambeWdavi sityva warmoTqva qneseTSi (israelis parlamenti)<br />
1977 wlis 20 noembers. Tavad sityvaze ufro mniSvnelovani da simboluri<br />
iyo misi oficialuri viziti israelSi. amiT egvipte pirveli arabuli<br />
qveyana gaxda, romelmac israeli, rogorc suverenuli saxelmwifo aRiara.<br />
sadaTis mier ase dramatulad warmarTulma molaparakebebma Semdeg wels<br />
gza gakvala kempdevidis molaparakebebisken. egviptesa da israels Soris<br />
miRweulma SeTanxmebam kempdevidSi (merilendis Stati), ramac ganapiroba<br />
israelis gasvla okupirebuli sinas naxevarkunZulidan, gaaoca ucxoeli<br />
damkvirveblebi da arabuli samyaro. sadaTs mouxda sxva arabi liderebis<br />
mwvave Setevebis mogerieba, romlebic mas palestinis saqmis RalatSi adana<br />
Saulebdnen. arabebisTvis, iseve rogorc bevri sxva gare damkvirveblisTvis,<br />
sadaTis Tamami nabijebi xangrZlivi israularabuli mSvidobisaken<br />
moulodneli iyo imdenad, ramdenadac uprecedento.<br />
ratom gadadga sadaTma es uCveulo nabiji? zogi eqsperti varaudobs,<br />
rom sadaTi acnobierebda im garemobebs, rom misi gaRaribebuli, mWidrod<br />
dasaxlebuli qveyana ver gauZlebda israelTan mudmiv oms. sxvebi fiqroben,<br />
rom israelma dazvervis informacia miawoda egviptes mis mimarT ufro da<br />
ufro mtrulad ganwyobili mezoblis _ libiis qmedebebis Sesaxeb. dabolos,<br />
gavrcelebuli azriT, sadaTi pragmatikosi politikosi iyo, romelic xvdeboda,<br />
rom israelTan samSvidobo SeTanxmebis gareSe SeuZlebeli iqneboda<br />
jer kidev 1967 wels dakarguli sinas naxevarkunZulis dabruneba.
404 politikis samoqalaqo ganzomileba<br />
miuxedavad imisa, rom aSkaraa _ yvela am faqtors albaT SeeZlo Camoeyalibebina<br />
sadaTis gaTvlebi, mainc araa cxadi samSvidobo politikis im<br />
RonisZiebebis intensiuroba da masStabebi, rac sadaTma ganaxorciela da<br />
risTvisac sakuTar Tavze uamravi piradi da <strong>politikuri</strong> pasuxismgebloba<br />
aiRo. man kargad icoda, rom Tavisi qmedebebiT arabuli samyarosa da saku<br />
Tari moqalaqeebis umetesobisgan gaucxoeba mouwevda. rogorc Cans, swored<br />
iseve, rogorc axalgazrda sadaTi Tavisufali da damoukdiebeli egviptis<br />
ideals mihyveboda (romlis xorcSesxmaSi uzarmazari wvlili swored mas<br />
miuZRoda), asakovan sadaTs aSkarad ufro keTilSobiluri zraxvebi amoZravebda.<br />
rogorc Tavad ganacxada kempdevidis SeTanxmebebis xelmowerisas:<br />
dae, aRar iyos omebi da sisxlisRvra arabebsa da ebraelebs Soris; dae,<br />
aRar iyos Cagvra da uflebebis Selaxva; dae, aRar iyos sasowarkveTa<br />
da rwmenis dakargva; dae, arc erT dedas ar mouwios Svilis dakargvis<br />
gamo glova; dae, arc erT axalgazrda kacs ar mouwios Tavisi sicocxlis<br />
uazrod dakargva konfliqtSi, romelSic ar arian gamarjvebulebi.<br />
modiT, erTad vimuSavoT, sanam ar mova dRe, rodesac xmlebs<br />
saxnavebad da isrebs namglebad gadaakeTeben. 14<br />
regionSi siZulvilis, religiuri fanatizmisa da mudmivi omianobis<br />
Sewyveta, rac aqamde, didi xnis ganmavlobaSi cxovrebis wesi iyo, ra Tqma<br />
unda, saxelmwifoebrivi Senebis diad aqtad SeiZleba CaiTvalos. SesaZloa,<br />
axlo aRmosavleTSi mSvidobis damkvidrebis mcdeloba ukvdavebaze sada<br />
Tis pirovnuli ganacxadi iyo. aravin icis, icoda Tu ara man aleqsander<br />
hamiltonis Sexedulebebi liderobis Sesaxeb, magram Tavisi qmedebebiT sadaTma<br />
gaamarTla hamiltonis dakvirveba, rom didebis siyvaruli istoriis<br />
yvelaze gamorCeuli liderebis `mmarTveli grZnobaa~.<br />
linkolnis msgavsad sadaTic erTerTma misma Tanamemamulem mokla. ucnauria,<br />
magram xSirad aseTia istoriis udides mSvidobismyofelTa bedi (XX<br />
saukunis araZaladobrivi brZolis moqadage mahaTma gandic mokles). marTalia,<br />
xangrZlivi mSvidoba axlo aRmosavleTSi ver damyarda, magram egviptesa<br />
da israels Soris mSvidobiani Tanacxovreba or aTwleulze metxans grZeldeba,<br />
rac anvar alsadaTis pirad sibrZnesa da gambedaobaze dafuZnebulma<br />
samSvidobo SeTanxmebam moitana.<br />
liderobis daknineba?<br />
SeiZleba ucnaurad mogveCvenos <strong>politikuri</strong> liderobis Sesaxeb TavSi<br />
gamorCeul liderebze esoden didi yuradRebis gamaxvileba. yvelafers rom<br />
Tavi davaneboT, amerikul politikaSi kargad cnobili gamonaTqvami amtkicebs,<br />
rom saxelmwifo moRvawe sxva aravinaa, Tu ara didi xnis win gardacvlili<br />
politikosi. im winaswarmetyvelisa ar iyos, romelic Tavis qveyanaSi<br />
dafasebuli ar iyo, WeSmarit liderebs xSirad ar afaseben Tanamedorveni.<br />
aseT mmarTvelebs, rogorc wesi, sakmarisi drois gasvlis Semdeg aRiareben,
<strong>politikuri</strong> <strong>lideroba</strong><br />
405<br />
rodesac maTi SorsmWvreteluri politikis praqtikuli Sedegebi yvelasaTvis<br />
TvalsaCino xdeba.<br />
da mainc, epoqaSi, rodesac <strong>politikuri</strong> liderebi skandalebiT arian moculni<br />
da maTi winadadebebi da politika asaxavs mxolod fokusjgufebisa<br />
da sagangebod dakveTili gamokiTxvebis Sedegebs, gamokveTili <strong>politikuri</strong><br />
<strong>lideroba</strong> TiTqos Soreul idealad rCeba. aq arsebobs uSualod TanamedroveobiT<br />
ganpirobebuli sxva mizezi, ris gamoc am tipis <strong>lideroba</strong> ase daufasebelia<br />
amerikis politikur cxovrebaSi: misi arseboba, da SesaZleblobac<br />
ki, eWvs iwvevs. radgan amerikis moqalaqe didi eWviT uyurebs nebismieri<br />
arCeuli sajaro moxelis sajaro gancxadebebs (xSir SemTxvevaSi cdilobs<br />
amoicnos Rrmad damaluli piradi interesebi da <strong>politikuri</strong> motivebi,<br />
rac marTlac zedapiris miRma imaleba), amitom fiqrobs, rom gansakuTrebuli<br />
liderebi mxolod Zveli drois Zalian Wkviani da warmatebuli politikosebi<br />
arian. aRsaniSnavia, rom Tuki 1934 wels gamocemuli socialur<br />
mecnierebaTa enciklopedia moicavda britaneli mkvlevaris mokle, magram<br />
mwvave eses <strong>politikuri</strong> liderobis Sesaxeb, ufro Tanamedrove gamocema<br />
gulgrilad moixseniebs saxelmwifo moRvaweobis nebismier aspeqts <strong>politikuri</strong><br />
azrovnebis kategoriaSi.<br />
amasTan, <strong>politikuri</strong> gonierebis ideis gadafaseba aseve asaxavs im<br />
damokidebulebas, ra mcire mniSvneloba aqvs gamorCeulobas egalitarul<br />
epoqaSi. 15 raki Tanamderove demokratiebi aTvalwunebiT uyureben yvela socialur<br />
da ekonomikur gansxvavebas, naklebad moduri xdeba imis aRiareba,<br />
rom vinme SeiZleba gamoirCeodes. es tendencia gansakuTrebiT mkveTria iq,<br />
sadac politika profesiad moiazreba.<br />
azrovnebis am CarCoebidan gamomdinareobs Tanamedroveobis swrafva<br />
gaacamtveros sanimuSo da brZnuli liderobis idea. am midgomis momxreTaTvis<br />
istoriis mamoZravebeli Zalebi gaurkveveli istoriuli determinantebi<br />
da viwro kerZo interesebia da ara Tavisufali neba. maTTvis gulubryvilobaa<br />
imis dajereba, rom zogi lideri marTla zrunavs sazogado sikeTeze.<br />
aseTi cinikuri midgoma msoflio istoriis gamorCeuli liderebis radikalurad<br />
SezRudul xedvas iZleva. aqedan gamomdinareobs, rom `Zveli istoriebi<br />
mefeebisa da mxedarTmTavrebis Sesaxeb, romlebsac Cveni winaprebi<br />
SecdomiT da sulelurad gmirebad aRiqvamdnen... Wkviani manipulatorebis<br />
didebis panTeoniT unda Seicvalos~. 16<br />
<strong>politikuri</strong> miRwevebis mimarT aseTi mzardi antipaTiis yvelaze seriozuli<br />
Sedegi isaa, rom igi politikur cxovrebas naklebad mimzidvels<br />
xdis unariani da patiosani pirovnebebisTvis, romlebsac SesaZloa, erCiaT<br />
sazogado da ara kerZo interesebis samsaxurSi gamoeCinaT Tavi. demokratiul<br />
sazogadoebas sakuTari TavisTvis zianis miyenebac SeuZlia imiT, rom<br />
sajaro moxeleebs jerovan pativs ar miagebs. is yovlismomcveli rwmena,<br />
rom yvelgan mxolod korumpirebuli da saSualo unaris mqone politikosebi<br />
arian, SeiZleba TviTrealizebadi avi winaswarmetyveleba aRmoCndes da<br />
swored aseTma pirovnebebma daikavon sajaro Tanamdebobebi.
406 politikis samoqalaqo ganzomileba<br />
demagogebi<br />
gulwrfeli da maRali zneobrivi principebis mqone, magram SecdomaSi<br />
Seyvanili nevil Cemberlenisgan [britaneli politikosi, premierministri<br />
19371940] gansxvavebiT, adolf hitleri oportunisti lideri iyo da<br />
politikosebis yvelaze saSiS tips, demagogebs ganekuTvneboda. Tavdapirveli<br />
gagebiT, Zvel saberZneTSi demagogi iyo lideri, romelic Cveulebrivi<br />
xalxis saqmisTvis iRvwoda. dReisTvis demagogs uwodeben iseTi liders,<br />
romelic <strong>politikuri</strong> Zalauflebis mopovebisTvis xalxis rwmenis eqspluatacias<br />
eweva, ayalbebs simarTles da cru dapirebebs iZleva. zogadad, demagogi<br />
iTavsebs SeuzRudav pirad ambicias, mouzomav meTodebsa da farTo saxalxo<br />
mimzidvelobas.<br />
Tuki WeSmariti liderebi ideals warmoadgenen, demagogebi ryvnian rogorc<br />
WeSmaritebis, ise liderobis arss. gamorCeuli liderebi cdiloben<br />
samarTlianobisa da sazogado sikeTis damkvidrebas, demagogebi ki aseTi<br />
RirebulebebisTvis mxolod imdenad iRvwian, ramdenadac es maT saSualebas<br />
miscems moipovon sakuTari piradi ambiciebis dasakmayofileblad saWiro<br />
uzomo Zalauf leba, rac swored sazogadoebrivi interesebis xarjze xdeba.<br />
demagogebi uwinaresad demokratiul sazogadoebaSi Cndebian, sadac<br />
xalxis mxardaWeris mopoveba aucilebelia umaRlesi Tanamdebobebis dasakaveblad.<br />
didi demokrati liderebisgan gansxvavebiT, demagogebs sazogadoeba<br />
iSviaTad Tu imaxsovrebs maTi xelisuflebidan wasvlis Semdeg. zog<br />
SemTxvevaSi isini waruSlel kvals toveben, rac maTi sidiadis ki ara, piriqiT,<br />
maTive samarcxvino saqmianobis Sedegia.<br />
amerikis politikur istoriaSi mravladaa demagogebis aRzevebisa da dacemis<br />
magaliTebi. zogi maTganis saqmianobas mxolod viwro lokaluri gavlena<br />
hqonda, zogisa ki mTel ers Seexo. yoveli maTgani sazogadoebis mexsierebaSi<br />
zizRis grZnobiTaa Semonaxuli.<br />
Teodor bilbo (1877-1947). bilbo misisipis politikaSi wamyvani figura iyo<br />
19201940ian wlebSi, rogorc Statis gubernatori da Semdeg senatori. is<br />
erTnairad sastiki iyo rogorc Savkanianebis, ise Tavisi <strong>politikuri</strong> oponentebis<br />
mimarT. misi ritorika mravalferovani da Seuracmyofeli iyo.<br />
erTerTi <strong>politikuri</strong> kampaniis dros man Tavis oponents `afTarisa da<br />
mawanwala ZaRlis najvari... saflavSi SuaRamiT naSobi, Roris gamozrdili<br />
da sulelis mier aRzrdili~ 17 uwoda. marTalia, bilbos TeTrkanianTa upiratesobisa<br />
da enis politikam bevri misisipelis guli moigo, Tumca yvelaSi<br />
erTnairi aRfrTovaneba ar gamouwvevia. misi <strong>politikuri</strong> mokavSireebic ki<br />
bilbos sakuTari interesebis gamtarebel manipulatorad aRiqvamdnen.<br />
erTerTi gadmocemis mixedviT `Statis senatma 1911 wels, bilbo<br />
sakanonmdeblo organoSi wesier da patiosan adamianebTan erTad jdomisTvis<br />
Seuferebel pirovnebad gamoacxada, misma erTerTma Tayvanismcemelma<br />
ufro mwvavedac daaxasiaTa: `patara moxerxebuli nabiWvari~ 18 . erTerTi<br />
gzeTis redaqtoris TvalSi bilbo iyo adamiani, romelic `ar iRwvoda araf
<strong>politikuri</strong> <strong>lideroba</strong><br />
407<br />
risTvis, rac amaRlebuli an konstruqciulia... arafrisTvis, rac vnebis,<br />
crurwmenisa da siZulvilisgan gvicavs... arafrisTvis, rac Rirebulia”. 19<br />
hiu longi (1893-1935). Teodor bilbo iolad gaeqca amerikel istorikosTa<br />
umetesobis yuradRebas, hiui longi ki, misisipis mezobel Stat luizianaSi<br />
moRvawe politikosi, vera. hiui longi, romelic Tavisi keijuneli [keijunebi<br />
_ frankofonuri eTnosi, romelic luizianas StatSi cxovrobs. mTargmn.<br />
Sen.] amomrCevlebisTvis, cnobili iyo rogorc kingfiSi [mefeTevzi _ es<br />
zedmetsaxeli longma TviTon dairqva. mTargmn. Sen.], gacilebiT ufro ambiciuri<br />
gaxldaT, vidre bilbo. igi mdabio warmomavlobis iyo, daasrula<br />
samwliani samarTlis kursi Tuleinis universitetSi, Caabara specialuri<br />
gamocda luizianas umaRles sasamarTloSi da ocdaerTi wlis asakSi licenzirebuli<br />
advokati gaxda. misive sityvebiT, is `sasamarTlo darbazidan imisTvis<br />
gamovida, rom TanamdebobisTvis ebrZola~. 20 sami wlis Semdeg longi<br />
Statis rkinigzis rwmunebulad airCies, 1928 wels ki luizianas gubernatoric<br />
gaxda.<br />
hiui longi gubernatorobis oTxi wlis ganmavlobaSi (19281932), aseve<br />
senatorobis drosac luizianas rkinis xeliT marTavda, sanam ar mokles1935<br />
wels. rogorc gubernatori, longi Statis <strong>politikuri</strong> cxovrebis yvela<br />
aspeqts marTavda. mcvelebiTa da <strong>politikuri</strong> manqaniT garemoculi, Statis<br />
policias da milicias (saxalxo laSqris) is amomrCevlebis dasaSineblad iyenebda,<br />
sakadro politikaSi xelmZRvanelobda patronaJisa da favoritizmis<br />
principebiT, Seqmna Statis sagamomcemlo organo, raTa xeli SeeSala<br />
damoukidebeli da mis mimarT opoziciuri presisTvis, adamianis gatacebis<br />
brZaneba gasca arCevnebis wina dRes, raTa Tavidan aecilebina garTulebebi,<br />
da saerTod, igi ufro despoti mmarTveliviT iqceoda, vidre Statis<br />
demokratiulad arCeuli gubernatoris sakadrisad. misi avtoritaruli<br />
mmarTvelobis periodSi<br />
`adamianebi SeiZleba yofiliyvnen da iyvnen kidec dapatimrebuli<br />
amoucnobi pirebis, misi saidumlo policiis wevrebis mier. maT ar<br />
hqondaT gare samyarosTan urTierTobis saSualeba, awamebdnen da<br />
SeTiTxnil braldebebiT scnobdnen damnaSaveebad. Statis umaRlesi<br />
sasamarTlos wevrTa umetesoba urcxvad misi momxre gaxda... mkvlelma,<br />
romelmac winaswarganzraxuli mkvleloba Caidina _ Tavi gauxeTqa<br />
longis oponents _ sasamarTloSi jibidan Sewyalebis winaswar xelmowerili<br />
sabuTi amoiRo~. 21<br />
am SemTxvevebisa da fufunebis mimarT swrafvis miuxedavad, longi yovelTvis<br />
cdilobda ezruna sakuTari Tavis `ubralo biWad~ warmoCenaze. misi<br />
azriT, WeSmariti borotmoqmedebi mdidari korporaciebi iyvnen, magali<br />
Tad, standard oili, romlebic ubralo adamianebs aRaribebdnen da mxolod<br />
kompaniis ramdenime moxeles amdidrebdnen.<br />
didi biznesis mier xalxis savaraudo ZarcvisTvis `xelSesaSlelad~ da<br />
1936 wlis saprezidento arCevnebisTvis farTo saxalxo mxardaWeris mobi
408 politikis samoqalaqo ganzomileba<br />
hiu longi (18931935) luizianas<br />
gaxmaurebuli gubernatori, xolo<br />
mogvianebiT SeerTebuli Statebis<br />
senatori, Statis mZlavri poli<br />
tikuri manqanis demagogiuri kon<br />
trolis magaliTia. populistis<br />
niRbiT longma Zalauflebis mop<br />
oveba amomrCevelTaTvis imedis Se<br />
TavazebiT SeZlo.<br />
lizebisaTvis longma SeimuSava utopiuri, magram popularuli programa<br />
`gaanawile simdidre~. es programa didi depresiiT dazaralebuli adamianebis<br />
grZnobebsa da gaWirvebaze iyo gaTvlili da morgebuli. longis programa<br />
gulisxmobda simdidris zRvaris gansazRvras, sazRvravda minimalur<br />
da maqsimalur Semosavals, gulisxmobda grantebis saSualebiT daxmarebis<br />
gawevas yvela fermeris ojaxisTvis, ufaso umaRles ganaTlebas, danamatebs<br />
veteranebisTvis da pensiebs asakovani adamianebisTvis, aseve hpirdeboda<br />
amomrCevels radioebis, avtomobilebisa da sakvebis subsidirebas saxelmwifo<br />
Sesyidvebis xarjze. ramdenadac ararealisturi da arapraqtikuli<br />
unda iyos es programebi, sagulisxmoa, rom adamianebs, romlebsac hiui longi<br />
mimarTavda, am TvalsazrisiT eWvi da kiTxva ar gasCeniaT. maT sWirdebodaT<br />
vinme, visi rwmenac eqnebodaT.<br />
sxva demagogebis msgavsad, longma Zalaufleba uimedoTaTvis imedis micemiT<br />
moipova. demagogebi ZiriTadad amtkiceben, rom daamarcxeben borot<br />
Zalebs, romelTa bralic aris xalxis gaWirvebul mdgomareobaSi yofna. ra<br />
Tqma unda, es Zalebi, bilbos SemTxevaSi Savkanianebi da longis SemTxevvaSi<br />
korporaciebi, sinamdvileSi ar floben iseT Zalas, rom xalxis bedi gansaz<br />
Rvron. rogorc ki warmoidgenen, rom ubralo xalxis mtrebs ebrZvian, isini<br />
Tavad ixiblebian amiT. demagogebs xSirad hqoniaT imis SesaZlebloba, rom<br />
moulodneli farTo mxardaWera da popularoba mieRoT sakuTari ukanono<br />
miznebis gansaxorcieleblad.<br />
jozef makkarti (1908-1957). 1950iani wlebis ganmavlobaSi arafriT gamor<br />
Ceulma politikosma viskonsinidan, jozef makkartim, gamoaaSkarava demoni,<br />
amerikeli xalxis udidesi mteri da Semdeg gamudmebiT cdilobda am boroti<br />
Zalis kvalis povnas sazogadoebrivi cxovrebis yvela sferoSi.
<strong>politikuri</strong> <strong>lideroba</strong><br />
409<br />
respublikelma senatorma makkartim sayovelTao yuradReba imiT miipyro,<br />
rom saxelmwifo departamentSi mokalaTebuli komunistebis Sokis<br />
momgvreli `mxileba~ moaxdina. daaxloebiT oTxi wlis ganmavlobaSi is<br />
Ralatis braldebiT adanaSaulebda sajaro moxeleebis farTo speqtrs,<br />
kolejis profesorebsa da holivudis varskvlavebs. iyenebda ra Tavis mdgomareobas,<br />
sagamoZiebo komitetis xelmZRvanelobas senatSi, makkarti aSantaJebda,<br />
aSinebda da Rirsebas ulaxavda uamrav adamians mTavrobaSi da mis<br />
gareT. raki misi braldebebi SiSis atmosferos qmnida, saxelmwifoSi misi<br />
Zalauflebac izrdeboda da vinc mas winaaRmdegobas uwevda, amas sakuTari<br />
mdgomareobis riskis fasad akeTebda.<br />
1954 wels makkartim jorj marSali (yofili saxelmwifo da Tavdacvis mdivani)<br />
ucxoeTis jaSuSuri qselis moqmedebis Sesaxeb informaciis damalvaSi<br />
daadanaSaula. es braldebebi general jorj marSalis, prezident duait eizenhaueris<br />
Semdeg SesaZloa amerikaSi yvelaze pativsacemi sajaro piris winaaRmdeg<br />
wayenebul sxva insinuaciebTan erTad, gardatexis wertilad iqca.<br />
makkartim Zalian Sors Setopa. ironiulia, rom misi upasuxismgeblo braldebebi<br />
da mouxeSavi meTodebi senatis gamoZiebis sagani gaxda. am sakiTxze senat<br />
Si gamarTuli mosmenebi gadaicemoda radioTi da Suqdeboda televiziiT, es<br />
Tema yvela mniSvnelovani gazeTis pirvel gverdebze ibeWdeboda. sabolood,<br />
makkarti iseve swrafad mieca daviwyebas, rogor swrafadac SemoiWra qveynis<br />
yuradRebis cent rSi.<br />
politikosebi<br />
demokratiul saxelmwifoTa moqalaqeebi xSirad damamcireblad moixsenieben<br />
politikosebs ise, rom ar iTvaliswineben rogorebi arian isini<br />
sinamdvileSi. politikosebi arian adamianebi, romelTa upirvelesi (magram<br />
ara erTaderTi) mizani arCeviTi Tanamdebobis mopoveba da SenarCunebaa; isini<br />
TavianT amomrCevlebs warmoadgenen, akeTeben imas, rasac saWirod an sworad<br />
Tvlian (an akeTeben imas, rac iolad gauvaT) da swored amisTvis sWirdebaT<br />
<strong>politikuri</strong> Zalaufleba. politikosebs mniSvneloba aqvT imdenad,<br />
ramdenadac maTi arseboba mxolod demokratiul qveynebSia SesaZlebeli.<br />
politikosebs iseve, rogorc nebismieri Tanamdebobis mqone pirTa umetesobas,<br />
arc diadi xedvebi aqvT, arc gansakuTrebuli unarebi. dRidan dRemde<br />
isini TavianTi SesaZlebloebis maqsimums akeTeben im SezRudvebis piorbeb<br />
Si, romlebSic maT moqmedeba uwevT. yovelTvis, rodesac maT kargi saqmis<br />
gakeTeba surT, sirTules qmnis moraluri da eTikuri sakiTxebis calsaxad<br />
dacva. ufro met sirTules ki is qmnis, rom Tavze <strong>politikuri</strong> riskis aReba<br />
uwevT. zogadad isini korumpirebulni ar arian, magram xSirad korufciisadmi<br />
midrekilebas amJRavneben. isini adamianebis umetes nawilze arc uke<br />
Tesebi arian da arc uaresebi _ isini Cveulebrivebi arian.<br />
problema maSin warmoiSoba, rodesac moqalaqeebs gansakuTrebuli<br />
lideris moTxovnileba uCndebaT. demokratiebSi politikosebs urTerTsawinaaRmdego<br />
molodinebs Soris lavireba uwevT. maTgan moelian imas, rom
410 politikis samoqalaqo ganzomileba<br />
iseTive Cveulebrivebi iyvnen, rogorc rigiTi moqalaqeebi; amavdroulad,<br />
maTgan TavianTi movaleobebisa da qveynisadmi uCveulo Tavdadebis gamom<br />
JRavnebas moiTxoven.<br />
demokratiul sazogadoebaSi savaraudo lideri maradiuli kiTxvis winaSe<br />
dgas: imoqmedos, rogorc Tavisi amomrCevlebis delegatma da aRasrulos<br />
maTi survilebi, Tu imoqmedos, rogorc ndobiT aRWurvilma pirma<br />
da damoukideblad imsjelos xalxis saxeliT. Tavad <strong>politikuri</strong> sistema<br />
moiTxovs arCeuli warmomadgenlebisgan, iyvnen gulisxmierni, Tuki maT<br />
surT kvlavac airCion. magram WeSmariti liderebi ar mihyvebian masas, isini<br />
mas win miuZRvian da swored amaSia politikosobis dilema.<br />
kanonmdeblebi, rogorc delegatebi<br />
iseT did qveyanaSi, rogoric SeerTebuli Statebia, rom araferi vTqvaT<br />
indoeTze, SeuZlebelia calke aRebulma individma Tavad uzrunvelyos sakuTari<br />
interesebis warmodgena da dacva. saxelmwifo sakanonmdeblo organo<br />
am sasicocxlod mniSvnelovani funqciis ganxorcielebis ZiriTadi<br />
meqanizmia, radgan isaa xelisuflebis Stoebs Soris yvelaze warmomadgenlobiTi<br />
instituti. warmomadgenlobis delegaciuri Teoriis mixedviT<br />
sakanonmdeblo organo~warmomadgenlobiTia maSin, rodesac mTliani <strong>politikuri</strong><br />
organizmis yvela elements Sesabamisi proporciiT moicavs. es Cveni<br />
anareklia, Cveni mikrokosmosi~. 22<br />
warmomadgenlobiTi demokratiis am modelSi arCeuli warmomadgenlebi<br />
valdebulni arian imoqmedon rogorc darigebulma delegatebma. am<br />
Teoriis mixedviT warmomadgeneli sazogadoebrivi azris matarebelia,<br />
aqedan gamomdinare, amomrCevlebi qiraoben mas, rogorc garkveuli saxis<br />
rwmunebuls sakanonmdeblo organoSi. am TvalsazrisiT sazogadoebasTan<br />
kavSirisTvis, sa zogadoebrivi azris gamokiTxvebisa da fokusjgufebis<br />
saSualebiT, SesaZlebeli xdeba mocemuli momentisTvis sazogadoebrivad<br />
mniSvnelovani sakiTxebis SerCeva. arCeuli warmomadgenlisaTvis, romelmac<br />
Tavi gamoiCina rogorc yvelaze gulisxmierma da pasuxismgeblobis grZnobis<br />
mqone delegatma, jildos saxiT xelaxla arCevis SesaZlebloba arsebobs<br />
(Tumca, SeerTebul StatebSi ukve arCeuli Tanamdebobis pirebs ganuzomeli<br />
upiratesoba aqvT).<br />
delegaciuri Teoriis safuZveli xalxis saRi azri da wesierebis rwmenaa.<br />
am Teoriis erTerTi gamoCenili mqadagebeli, imis gaTvaliswinebiT, rom<br />
`arsebobs SedarebiTi Tanasworoba warmomadgenlebisa da amomrCevlebis<br />
SesaZleblobebsa da Wkuas Soris~, amtkicebda, rom `TavkerZuli da gaumar<br />
Tlebeli iqneboda warmomadgenlebis mier xalxis azris da survilebis<br />
gauTvaliswinebloba~ da rom <strong>politikuri</strong> sakiTxebi xSirad `ufro iracionalur<br />
da pirad mosazrebebze da ara saxalxo ganxilvasa da Tanxmobaze dafuZnebul<br />
xedvebs moicavs... aucilebelia warmomadgenlebma rCeva hkiTxon<br />
xalxs da gaiTvaliswinon maTi arCevani~. 23<br />
es midgoma, misi mqadageblebis azriT, aseve xels uSlis korufcias. kanonmde
<strong>politikuri</strong> <strong>lideroba</strong><br />
411<br />
blebi, Yromlebic amomrCevlebis azris gaTvaliswinebiT moqmedeben, SezRudulni<br />
arian da maT saqmianobaSi ukanono garigebebisTvis mcire sivrce rCeba.<br />
kanonmdeblebi, rogorc meurveebi<br />
warmomadgenlobis delegaciuri Teoriis kritikosebi amboben, rom am<br />
midgomis Tanaxmad, arCeuli pirebi pasiurebi arian, vinaidan isini moqmedeben<br />
rogorc xalxis azris mimdevrebi da ara rogorc liderebi. am Teoriis<br />
gamorCeuli kritikosi iyo edmund berki (17291797), XVIII saukunis cnobili<br />
ingliseli moazrovne da kanonmdebeli.<br />
berki amtkicebda, rom kanonmdeblebma fiqrisa da moqmedebis garkveuli<br />
xarisxis Tavisufleba unda daitovon. ufro konkretulad, berki am mosazrebas<br />
imiT amtkicebda, rom arCeul warmomadgenels sWirdeba yofiT sakiTxebze<br />
mowuwune da TavSeukavebeli (SesaZloa iracionaluri) eleqtoratis<br />
garkveuli problemebisagan izolireba. is amtkicebda, rom politikosma,<br />
rogorc kanonmdebelma, unda moisminos misi amomrCevlis mosazrebebi, magram<br />
yvela problemas Tanabari mniSvneloba ar unda mianiWos: kompetentur<br />
kanonmdebels unda hqondes unari, rom erTmaneTisgan ganasaxvavos adamianuri<br />
bunebis naklovanebidan gamomdinare saCivari Tu sawuxari (romlis<br />
dakmayofileba ver moxerxdeba) im problemebisgan, romlebic `mocemuli<br />
momentis konkretuli satkivaris simptomebs moicavs~. 24 am TvalsazrisiT,<br />
xalxis ganwyoba Rirebuli barometria imisTvis, rom konkretuli sakiTxis<br />
aqtualuroba gansazRvro.<br />
politikur warmomadgenlobasa da sazogadoebriv azrs Soris am urTierTqmedebis<br />
gaTvaliswinebiT sainteresoa, ra adgils uCens berki kanonmdebels.<br />
pirdapir rom vTqvaT, mas swamda, rom mmarTveloba bunebrivi<br />
aristokratiis xvedria, romelic gamorCeuli da saukeTeso pirebisgan<br />
Sedgeba da arCeuli mmarTvelebi unda moqmedebdnen ise, rogorc TavianTi<br />
amomrCevlebis meurveebi. sxva sityvebiT rom vTqvaT, kanonmdeblebi unda<br />
moqmedebdnen sazogadoebrivi sikeTis sakuTari gagebis safuZvelze da ara<br />
rogorc amomrCevlebis marionetebi. rogorc Tavad berkma aRniSna amomrCevlebisadmi<br />
Tavis cnobil mimarTvaSi: `Tqveni warmomadgeneli Tqven winaSe<br />
valdebulia aramarto Tavisi saqmianobiT, aramed Tavisi azrovnebiT;<br />
da is gRalatobT, Tuki Tqven samsaxurs Tqven mosazrebebze dabla daayenebs<br />
da maT Seswiravs msxverplad~. 25<br />
berkiseuli warmomadgenlobis meurveobiTi Teoria mmarTvelobis<br />
miseul farTo filosofiaSia mocemuli. misi azriT, kargi mmarTveloba<br />
unda moicavdes ara marto keTil nebas, aramed `siqvelesa da gonebasac~.<br />
warmomadgenlobiTi mmarTveloba qmediTi iyos, is unda emyarebodes swor<br />
qcevas da frTxil gansjas imisaTvis, rom aRmoaCinos da ganaxorcielos WeSmariti<br />
sazogadoebrivi sikeTe. berkma parlamenti ganmarta, rogorc `erTi<br />
interesis mqone erTi qveynis saTaTbiro asamblea, sadac lokaluri miznebi<br />
da lokaluri xedvebi ki ar unda uZRodes msjelobas, aramed sajaro sikeTe,<br />
romelic erTi da ganuyofeli saerTo gonidan gamomdinareobs~. 26
412 politikis samoqalaqo ganzomileba<br />
berks swamda, rom kanonmdeblebsa da Cveulebriv amomrCevlebs Soris<br />
didi gansxvavebaa. misi azriT, Zlier respublikaSi warmomadgenlebi ufro<br />
gonierebi da ukeT informirebulni unda iyvnen, vidre amomrCevlebi da, Sesabamisad,<br />
unda hqondeT imis unari, rom frTxili ganxilvis Semdeg qveynis winaSe<br />
mdgari <strong>politikuri</strong> problemebi gadawyviton. sabolood igi amtkicebda,<br />
rom qveynis, rogorc mTlianis keTildReoba (erovnuli Tu sazogadoebrivi<br />
interesi) misi Semadgeneli nawilebis (lokaluri an raime konkretuli jgufis)<br />
keTildReobasa da interesebze ufro maRla unda idges. amis gaTvaliswinebiT<br />
berki xazs usvamda kanonmdeblis, rogorc lideris mniSvnelobas<br />
da mas ufro maRla ayenebda, vidre kanonmdebels, rogorc amomrCevlis azris<br />
gamomxatvelsa da sazogadoebrivi ganwyobis mimdevars.<br />
`politiko~<br />
zogierTi amerikeli politologi termin politikos iyenebs im politikosebis<br />
dasaxasiaTeblad, romlebic warmatebiT axerxeben kanonmdeblis,<br />
rogorc delegatisa da meurvis funqciebis SeTavsebas. Sesabamisad, `politikoebi~<br />
arian is politikosebi, romlebic amomrCevlebis zedapiruli interesebiT<br />
mowonebuli `sayvelpuro~ kanonebis damtkicebisTvis ibrZvian<br />
da ar dgamen damoukidebel nabijebs im sakiTxebis gadasawyvetad, romlebic<br />
pirdapir ar exeba maTi amomrCevlebis moTxovnebs. magaliTad, kanzasis<br />
meoTxe sakanonmdeblo regioni cnobilia rogorc amerikis saaviacio<br />
centri (boingis korporaciis samxedro biznesis Tavmoyris adgili), amitom<br />
gasakviri araa, rom aqauri warmomadgeneli kongresSi amomrCevelTa<br />
interesebs erovnuli usafrTxoebis sakiTxebze konservatiulad ganwyobilTa<br />
xmebis mopovebiT asaxavs. 27 `politikoebi~ zogadad TavianTi olqis<br />
an Statis specifikuri ekonomikuri interesebisTvis ibrZvian, poziciebi,<br />
romlebsac isini ikaveben, xSirad konkretul sakiTxebzea orientirebuli.<br />
ase rom, gasakviri araa vixiloT, Tu rogor ewinaaRmdegebian iaraRze kontrolis<br />
Sesaxeb kanonmdeblobas sasoflosameurneo saqmianobis mimdevari<br />
Statebis liberali senatorebi, riTac xazs usvamen TavianTi amomrCevlebis<br />
poziciebis erTgulebas.<br />
arkanzaselma senatorma uiliam fulbraitma (19051995) meore msoflio<br />
omis dasrulebisTanave sityva warmoTqva Cikagos universitetSi, romelSic<br />
man demokratiuli liderobisadmi `politikos~ midgoma gamoxata:<br />
saSualo statistikuri kanonmdebeli Tavisi karieris dasawyisSive aRmoaCens,<br />
rom arsebobs amomrCevelTa garkveuli interesebi an stereotipebi,<br />
romlebTanac araseriozuli damokidebuleba sakmaod saSiSia.<br />
am stereotipebis nawili SeiZleba ar iyos eris keTildReobisTvis<br />
fundamenturi mniSvnelobisa, am SemTxvevaSi kanonmdebeli SeiZleba<br />
ar eTanxmebodes, magram waaxalisos es stereotipebi. ufro saSiSia<br />
SemTxveva, rodesac stereotipi qveynis keTildReobis fundamentur<br />
politikas exeba. am SemTxvevaSi kargi kanonmdeblis kvalifikacia ima
<strong>politikuri</strong> <strong>lideroba</strong><br />
Si gamoixateba, Tu ramdenad Seswevs unari ganasxvavos fundamenturi<br />
saWiroeba zedapirulisgan da moaxerxos am ukanasknelis gamijvna. imis<br />
sailustraciod, rasac vgulisxmob, modiT, moviyvanoT izolacionizmis<br />
da suladobrivi gadasaxadis [gadasaxadi, romelic Tanabrad ekisreba<br />
gadasaxadis yvela gadamxdels Semosavlebisa da mdgomareobis<br />
miuxedavad] magaliTi. miuxedavad imisa, raoden damajereblebic unda<br />
iyvnen Cemi kolegebi da erovnuli media suladobrivi gadasaxadis<br />
borotebis Sesaxeb saubrisas, me ver vxedav mis fundamentur mniSvnelobas<br />
da vemxrobi Cemi Statis xalxis azrs. SesaZloa, mravalTaTvis<br />
samwuxaro pirobebi simboluri mogveCvenos, magram veWvob rom am kanonis<br />
gauqmebam romelime Cveni ZiriTadi problema gadawyvitos. meore<br />
mxriv, miuxedavad imisa, raoden Seupovradac unda ewinaaRmdegebodnen<br />
Cemi amomrCevlebi gaerTianebuli erebis Zlieri organizaciis Seqmnas<br />
da masSi monawileobas, me ver davuWer maT mxars manam, sanam ar<br />
davrwmundebi mis ganuxorcieleblobaSi. 28<br />
413<br />
fulbraitis kariera senatSi (19451975) SesaZloa `politikos~ moqmedebis<br />
magaliTad gamodges. xSirad igi iseTi kanonebis winaaRmdeg aZlevda<br />
xmas, gansakuTrebiT samoqalaqo uflebebis sferoSi, romelTa mimarT, Sesa<br />
Zloa piradi simpaTiac ki hqonda. is xvdeboda, rom Zalauflebis Sesanar<br />
Cuneblad winaaRmdegoba ar unda gaewia Tavisi arkanzaseli amomrCevlebis<br />
umravlesobis rasistuli stereotipebisTvis maSin, rodesac Tavad mas sruliad<br />
sawinaaRmdego Sexedulebebi hqonda. fulbraiti xSirad Tavs imar<br />
Tlebda imiT, rom samoqalaqo uflebis zogi sakiTxi fundamenturi mniSvnelobis<br />
ar iyo.<br />
rasobriv sakiTxze sakuTari Statis umravlesobis azris mimarT pativiscemam<br />
fulbraits farTo asparezi misca sagareo politikaSi, romlis mimarT<br />
arkanzasel amomrCevlebs naklebi interesi hqondaT. is senatis sagareo<br />
urTierTobaTa komitetis Tavmjdomare gaxda da miuxedavad imisa, rom ukiduresad<br />
konservatiul Stats warmoadgenda, aRiareba moipova, rogorc<br />
sagareo politikaSi liberalizmis principebis gamJRerebelma.<br />
damSoSmineblebi<br />
politikosebi, romlebsac ZaluZT `saqmis keTeba~ pativiscemas da aRiarebas<br />
imaxureben . igulisxmeba, rom isini cud saqmes ar akeTebn. damSoSmineblebi<br />
Cveulebrivi politikosebis saintereso qvejgufia: is, rac maTi<br />
warmodgeniT SeiZleba iyos sazogado sikeTe da is, rac realurad aris kargi<br />
qveynisTvis, xSirad ori urTierTsawinaaRmdego ram aRmoCndeba. ase rom,<br />
Tavad Tu gaimarjvebs, SeiZleba qveyanam waagos.<br />
SesaZloa damTmobis saukeTeso (an yvelaze cudi) magaliTi iyos nevil<br />
Cemberleni, romelic didi britaneTis premierministri iyo 19371940<br />
wlebSi. retrospeqtivas Tu gadavxedavT, meore msoflio omamde germania<br />
daCqarebul gadaiaraRebas awarmoebda, magram Cemberlens patiosnad swamda,
414 politikis samoqalaqo ganzomileba<br />
rom omi da SeiaraReba fuWi da zedapiruli saqmianoba iyo. mas imisic swamda,<br />
rom molaparakebebi da daTmobebi yovelgvari politikis, maT Soris saerTa<br />
Soriso politikis safuZveli unda gamxdariyo. 1938 wlis oqtomberSi Cemberleni<br />
TemTa palataSi amtkicebda, rom `Cven winaSe ganiaraRebis sakiTxis<br />
mimarT axali SesaZleblobebi iSleba da me mwams, isini iseTive imedis momcemni<br />
arian dRes, rogorc winaT~. is agreTve ambobda:<br />
aseT amocanebs zurgs umagrebs imis rwmena, rom qveynebs Soris mtroba<br />
etapobrivad daiZleva. TandaTanobiT, manam, sanam erebi ar igrZnoben,<br />
rom maT uSiSrad SeuZliaT dauSvan iaraRi... me visurvebdi, rom am<br />
Tanamdebobaze Cems xelT arsebuli dro... maT mier dasaxul miznebsa da<br />
miRweul Sedegebs Soris didi ufskrulia xolme. da mTeli Cemi energia<br />
mimeZRvna am amocanisTvis. 29<br />
miuxedavad Cemberlenis rwmenisa, bevri britaneli axalgazrda brZolis<br />
velze daeca hitleris ukompromiso militarizmis wyalobiT. saerTa<br />
Soriso politikis uprecedentod civiluri Cemberleniseuli analizi, romelic<br />
safuZvlad edo veluri diqtatoris moTvinierebis mcdelobas, ar<br />
iyo moklebuli principul xedvas Tu gulwrfelobas, magram is ubralod<br />
mcdari iyo.<br />
samoqalaqo liderebi<br />
vaclav haveli. 1960iani wlebis Sua xanebSi ocdacxra wlis vaclav haveli<br />
(daibada1936 wels) ukve cnobili iyo msoflioSi Tavisi satiruli, absurdistuli<br />
piesebiT _ `wveuleba baRSi~ (1964) da `memorandumi~ (1965). 1968<br />
wlis zafxulSi havelma da CexeTis kulturis ocdaaTma sxva moRvawem xeli<br />
moaweres gancxadebas, romliTac isini komunistebis mier kontrolirebul<br />
CexoslovakiaSi kanongareSed gamocxadebuli socialdemokratiuli partiis<br />
aRdgenas iTxovdnen. CexoslovakiaSi 1963 wels dawyebuli liberalizaciis<br />
frTxili, magram mzardi tendencia 1968 wlis agvistoSi sabWoTa armiis<br />
SeWriT dasrulda, riTac qveyana mkacr sabWoTa kontrols daubrunda.<br />
am konfliqtis periodSi havelma gadamwyveti roli Seasrula CexeTis<br />
Tavisufali radios CamoyalibebaSi igi am iatakqveSa radios yoveldRiur<br />
translacias iyenebda dasavleli inteleqtualebisaTvis xmis misawvdenad<br />
_ daxmarebodnen CexeTs. Semdegi ori aTwleulis ganmavlobaSi haveli Cexoslovakiis<br />
yvelaze cnobili dramaturgi gaxda. misi piesebi praRis mmarTveli<br />
komunistebis mwvave satiras Seicavda. magram havelis mzardi popularobis<br />
safuZveli mxolod misi piesebi rodi iyo. is Cexoslovakiis gamoCenili<br />
disidenti da adamianis uflebebisTvis mebrZoli lideri gaxda. haveli iyo<br />
Tanaavtori 1977 wels dawerili samocdameCvidmete manifestisa, romelSic<br />
igi Cexoslovakiis komunistur mTavrobas helsinkis 1975 wlis SeTanxmebebisa<br />
da, Sesabamisad, qveyanaSi adamianis uflebebis darRvevaSi amxelda. <strong>politikuri</strong><br />
winaaRmdegobis am faqtebis gamo haveli daapatimres da iseTi sasje
<strong>politikuri</strong> <strong>lideroba</strong><br />
415<br />
li dauweses, romelic mZime fizikuri samuSaos Sesrulebas iTvaliswinebda;<br />
Tumca, misi gaCumeba mainc ver SeZles.<br />
1989 wlis dekemberSi, saxalxo protestis Sedegad, Cexoslovakiis komunisturi<br />
mTavroba daeca da haveli saxalxo konsensusis Sedegad arCeuli<br />
prezidenti gaxda. Zalauflebisken aseT aRmasvlaSi yvelaze metad aRsaniSnavi<br />
is gaxldaT, rom jer kidev 1989 wlis dasawyisSi haveli cixeSi imyofeboda,<br />
magram isic gasaTvaliswinebelia, rom CexoslovakiaSi arc erT sazogado<br />
moRvawes ar hqonda iseTi moraluri avtoriteti, rogoric ocdaaTi wlis<br />
ganmavlobaSi samoqalaqo moRvaweobis Sedegad moipova havelma. haveli<br />
Tanamdebobaze sami weli darCa, sanam Cexoslovakia or eTnikur saxelmwifod<br />
_ CexeTad da slovakeTad ar gaiyo. qveynis <strong>politikuri</strong> ganviTarebis<br />
am etapze igi Tanamdebobidan gadadga.<br />
magram havelma gaagrZela sazogadoebrivi moRvaweoba. 1993 wlis 26 ianvars,<br />
gadadgomidan sul raRac eqvsi Tvis Semdeg, CexeTis parlamentma igi respublikis<br />
prezidentad xuTwliani vadiT airCia. miuxedavad Tavisi gamorCeuli<br />
poziciisa, haveli yovelTvis ar TamaSobda wamyvan rols qveynis marTvaSi,<br />
Tumca, igi eris mniSvnelovan figured rCeboda. marTalia, Cexebis umetesoba<br />
undoblad da gulgrilad uyurebda Tavis politikosebs, magram havels pativs<br />
scemdnen, rogorc adamians, romelic ara marto werda da qadagebda `simar<br />
TliT cxovrebas~, aramed Tavisi piradi magaliTiT auCvenebda igives.<br />
martin luTer kingi umcrosi (1929-1968). igi gamoCenili samoqalaqo lideri<br />
iyo. 1957 wels martin luTer kingi axlad aRmocenebuli samxreTis qristian<br />
liderTa konferenciis prezidenti gaxda da am droidan misi mniSvnelovneba<br />
swrafad izrdeboda. is uZRveboda mjdomare aqciebs, msvlelobebs, demonstraciebs,<br />
romlebic rasobrivi segregaciisa da diskriminaciis winaaRmdeg<br />
iyo mimarTuli rogorc SromiTi, ise sacxovrebelze uflebebis sferoSi.<br />
kingis mimdevrebi araZaladobrivi daumorCileblobis aqtebiT xSirad Riad<br />
arRvevdnen im kanonebs, romlebic iTvaliswinebdnen afroamerikelebis segregacias<br />
sasadiloebSi, transportSi da a. S. kanonis darRvevis Semdeg isini<br />
nebayoflobiT iRebdnen sasjels.<br />
kings ganzraxuli hqonda Seewuxebina kanonmdeblebis, mosamarTleebisa<br />
da Sesabamisad, amerikeli xalxis sindisi. rogorc is 1963 wels birminhemis<br />
cixidan (kingi wavida birminhemSi, alabamaSi, raTa eTava boikotis mowyoba<br />
sazogado adgilebis desegregaciis moTxovniT; man moawyo arasanqcirebuli<br />
msvleloba, ris gamoc dapatimrebul iqna) Tavis cnobil werilSi aRniSnavda:<br />
me vacxadeb, rom adamiani, romelic arRvevs kanons, romelsac misi<br />
sindisi usamarTlod miiCnevs da nebayoflobiT iRebs sasjels, rCeba<br />
cixeSi da amiT sazogadoebas kanonis usamarTlobaze miuTiTebs, sinamdvileSi<br />
gamoxatavs udides pativiscemas kanonis mimarT. 30<br />
kingi imedovnebda: `Cven unda davinaxoT araZaladobrivi krazanebis<br />
saWiroebis aucilebloba, unda SevqmnaT daZabuloba sazogadoebaSi, romelic
416 politikis samoqalaqo ganzomileba<br />
saSualebas miscems adamians stereotipebis da rasizmis bneli jurRmulebidan,<br />
urTierTgagebisa da Zmobis brwyinvale simaRleebze gamoaRwios~. 31<br />
kingis da samoqalaqo uflebebisTvis mebrZoli sxva afroamerikeli liderebis<br />
_ roi uilkinsis, malkolm iqsis, uitni iangis, jes jeqsonis da<br />
vernon jordanis gavlena udidesi iyo. maTi xSirad ukiduresad urTierTsawinaaRmdego<br />
qmedebebi safuZvlad daedo 1964 wels miRebul samoqalaqo<br />
uflebebis aqts, romelmac gaauqma rasobrivi diskriminacia dasaqmebasa da<br />
sazogadoebrivi TavSeyris adgilebSi. mogvianebiT miRebul iqna samoqlaqo<br />
uflebebis damcveli sxva kanonebic. 1964 wels kings Tavisi saqmianobisTvis<br />
nobelis premia mieniWa mSvi dobis dargSi. oTxi wlis Semdeg, ocdacxrameti<br />
wlis asakSi, kingi mokles.<br />
roza parksi (1913-2005). roza parksma simamacis erTi gamovlinebiT eris<br />
sindisi gamoaRviZa. montgomeriSi, alabamas StatSi, 1955 wlis 1 dekembers<br />
samsaxuridan gamosuli roza parksi avtobusSi avida da Tavisufal adgilze<br />
dajda. cota xanSi fexze mdgomma TeTrkanianma mamakacma adgilis gaTavisufleba<br />
mosTxova (montgomeris satransporto momsaxurebis regulaciaTa<br />
Tanaxmad, Tu TeTrkanians ar SeeZlo sxva TeTrkanianis paralelurad adgilis<br />
povna, misTvis oTx Savkanians unda daeTmo dasajdomi adgili, vinaidan<br />
Savkanians ufleba ar hqonda TeTrkanianis mjdariyo), 32 razec roza parksma<br />
uari Tqva:<br />
vfiqrobdi, rom erTaderTi gza meCvenebina maTTvis, ras vgrZnobdi,<br />
rodesac usamarTlod meqceodnen, iyo is, rac gavakeTe _ winaaRmdegoba<br />
gavuwie kanons. amaze winaswar ar mifiqria, es TavisTavad moxda<br />
da Semdeg ubralod gadavwyvite, rom ar avdgebodi. daRlili viyavi da<br />
Tavs kargad ar vgrZnobdi, magram amas Semdeg bevri sxva dRe mohyva,<br />
rodesac Tavs kargad ar vgrZnobdi. 33<br />
avtobusis mZRolma roza parksi daakava, ris Semdegac igi daapatimres.<br />
bevri istorikosi amerikis samoqalaqo uflebebisTvis moZraobis aTvlis<br />
wertilad miiCnevs montgomeriSi roza parksis dapatimrebas, rasac montgomeris<br />
avtobusebis saxeliT cnobili saxalxo aqcia mohyva. misi daumor<br />
Cileblobis erT simbolur qmedebas dRes aRviqvamT <strong>politikuri</strong> gmirobis<br />
aqtad, romelmac yuradReba miapyro rasobriv usamarTlobas da gamoiwvia<br />
movlenebis mTeli jaWvi, ris Sedegadac qveyana samudamod Seicvala.<br />
pati uoterlingi. sentjozefeli (minesotas Stati) oTxi Svilis deda pati<br />
uoterlingi yvelafers gaiRebda, <strong>politikuri</strong> aqtivisti rom ar gamxdariyo.<br />
1989 wlis 11 oqtombers niRbianma mamakacma misi TerTmeti wlis vaJi jeikobi<br />
gaitaca. patis amis Semdeg Tavisi Svili aRar unaxavs. Tavdapirvelad erTaderTi<br />
ram, risi gakeTebac mas SeeZlo, Svilis Zieba da glova iyo. mogvianebiT<br />
man jeikob uoterlingis fondi Camoayaliba, romlis erTerTi mizani gatacebisa<br />
da sqesobrivi Zaladobisgan bavSvebis damcveli kanonmdeblobis lobireba<br />
iyo Statisa da federalur sakanonmdeblo organoebSi. 1991 wels man
<strong>politikuri</strong> <strong>lideroba</strong><br />
417<br />
warmatebiT gaitana kanoni, romlis Tanaxmadac sqesobriv ZaladobaSAi mxilebuli<br />
pirebi valdebulni iyvnen gaevloT registracia mudmiv sacxovrebel<br />
adgilebSi Statis meTvalyureobis qveS. 1996 wels nawilobriv pati uoterlingis<br />
ZalisxmeviT minesotas kongresma miiRo sazogadoebis informirebis<br />
programa, romlis mixedviTac Statis xelisufleba valdebuli iyo Seefasebina<br />
sqesobrivi ZaladobisTvis sasjelmoxdilTa uvnebloba sazogadoebisTvis<br />
da im SemTxvevaSi, Tu konkretuli piri miCneuli iqnebda sazogadoebrivad sa<br />
SiSad, Seetyobinebina amis Sesaxeb sazogadoebisTvis. gamocdileba uCvenebs,<br />
rom aseTi moZaladeebi Znelad gadian reabilitacias da Cadenili danaSaulis<br />
mimarT Semdgomi recidivebis maRali done axasiaTebT.<br />
1994 wels pati uoterlingma SeZlo daerwmunebina kongresi, mieRo kanoni<br />
(jeikob uoterlingis aqti) romelic axalisebs Statebs miiRon kanonmdebloba,<br />
romlis Tanaxmad cixidan gamosuli moZaladeebi valdebulni arian<br />
daregistrirdnen samarTaldamcav organoebSi, da romelic saSualebas<br />
aZlevs am organoebs informacia (saxelebis, misamarTebis, fotoebis CaTvliT)<br />
gaavrcelon am pirebis Sesaxeb. 34<br />
pati uoterlingis saqmianobas bevri mSobeli adidebs, magram bevri samoqalaqo<br />
uflebis damcveli miiCnevs, rom es kanonebi im damnaSaveebis piradi<br />
cxovrebis uflebasa da Tavisuflebebs arRvevs, romlebmac Cadenili danaSaulisTvis<br />
sasjeli ukve moixades. 35 miuxedavad amisa, pati uoterlingi<br />
samoqalaqo lideris kargi magaliTia, romelmac miuxedavad eniT gamouTqmeli<br />
borotebisa da autaneli tkivilisa, Seabija politikaSi da cvlilebebsac<br />
miaRwia.<br />
daskvna<br />
<strong>politikuri</strong> liderebi, romlebic samTavrobo Tanamdebobebze arian, SeiZleba<br />
davajgufoT namdvil liderebad, demagogebad an Cveulebriv politikosebad.<br />
samoqalaqo liderebs ara aqvT aranairi Tanamdeboba, magram Sei<br />
Zleba seriozuli <strong>politikuri</strong> gavlena hqondeT.<br />
namdvili liderebi, romlebic SedarebiT iSviaTni arian, sazogadoebriv<br />
sikeTeze zrunaven, gamoirCevian lideris TvisebebiT, praqtikuli WkuiT<br />
eqstraordinarul situaciaSi, rodesac eris keTildReoba dgas dRis wesrigSi.<br />
istoriulad isini motivirebulni iyvnen, rogorc minimum, didebis<br />
surviliT. saxelmwifo moRvaweobis am gagebis mimarT Tanamedroveobis<br />
gulgriloba zog damkvirvebels aiZulebs am tipis moRvaweoba momakvdav xelovnebad<br />
aRiaros.<br />
warmomadgenlobiT demokratiebSi yvelaze metni Cveulebrivi politikosebi<br />
arian. yvela arCeul politikoss uwevs arCevanis gakeTeba _ pozitiuri<br />
lideris roli itvirTos Tu ubralod Tavisi amomrCevlebis azri<br />
warmoaCinos. demokratiuli warmomadgenlobis delegaciuri Teoriis<br />
mixedviT politikosebi unda iqceodnen, rogorc Tavisi eleqtoratis survilebis<br />
gamtareblebi. meurveobiTi Teoria, piriqiT, aqcents akeTebs poli
418 politikis samoqalaqo ganzomileba<br />
tikaSi damoukidebeli moqmedebis aucileblobaze. politikosebs, romlebic<br />
cdiloben am ori midgomis gaerTianebas, `politikoebs~ veZaxiT. zogi<br />
Cveulebrivi politikosi SeiZleba damSoSmineblad SevafasoT. isini xSirad<br />
SesaZloa keTilSobiluri ganzraxvebiTac xelmZRvaneloben, magram arakompetenturobis<br />
Tu gulubryvilobis gamo maTi gadawyvetilebebi SeiZleba<br />
katastrofis safuZveli gaxdes. politikaSi ufro avbediTebi demagogebi<br />
arian. isini aerTianeben usazRvro pirad ambicias, mouxeSav meTodebs da qarizmatulobis<br />
moTxovnilebas. demagogebi Warbad arian demokratiul qveynebSi,<br />
sadac maTi dacema xSirad iseve moulodnelia xolme, rogorc maTi<br />
aRzeveba.<br />
samoqalaqo liderebi aCveneben Tavdadebas saqmisadmi, pirad SesaZleblobebs<br />
da garkveuli saxis magnetizms, agreTve samTavrobo politikis<br />
mimarT winaaRmdegobas. isini STaagoneben adamianebs an izidaven mimdevrebs<br />
msoflios masStabiT, avlenen moralur Zalauflebas, romelic maTi saqmianobidan<br />
gamomdinareobs.<br />
sakvanZo sityvebi<br />
demagogebi<br />
Cveulebrivi politikosebi<br />
samoqalaqo liderebi<br />
saxelmwifo moRvawe<br />
warmomadgenlobis delegaciuri<br />
kiTxvebi gameorebisaTvis<br />
Teoria<br />
warmomadgenlobis meurveobiTi<br />
Teoria<br />
`politiko~<br />
1. ra jgufebad SeiZleba davyoT politikosebi? ra gansxvavebaa sxvadasxva<br />
katego riebs Soris?<br />
2. ratom aris <strong>politikuri</strong> liderebis kvleva saerTod <strong>politikuri</strong> kvlevebis<br />
mniSvnelovani aspeqti?<br />
3. ratom arian namdvili liderebi ase iSviaTni?<br />
4. aRwereT warmomadgenlobis ori urTierTsawinaaRmdego Teoria. romeli<br />
maTgania TqvenTvis misaRebi da ratom?<br />
5. ra aris demagogi? daasaxeleT romelime demagogi. ra amoZravebT demagogebs?<br />
aqvs Tu ara demokratias raime bunebrivi dacviTi meqanizmi demagogiisgan?<br />
Tu asea, ra aris es meqanizmi?<br />
6. ra aris sanimuSo liderobis arsi? daasaxeleT oTxi sanimuSo lideri da<br />
detalurad axseniT, ra xdis TiToeul maTgans sanimuSod.
SeniSvnebi<br />
<strong>politikuri</strong> <strong>lideroba</strong><br />
419<br />
1. Robert C. Tucker, Politics as Leadership (Columbia: University of Missouri Press,<br />
1995), iii.<br />
2. Walter Lippmann, A Preface to Morals (Boston: Beacon Press, 1960), 280. momdevno<br />
citirebebi aris 279283 gverdebidan.<br />
3. ix. Harry Jaffa, “The Emancipation Proclamation”, wignSi 100 Years of Emancipation,<br />
red. Robert Goldwin (Skokie, III.: Rand McNally, 1964), 1-24.<br />
4. Douglas Adair, “Fame and the Founding Fathers” wignSi Fame and the Founding<br />
Fathers: Essays by Douglas Adair (New York: Norton 1974), 10.<br />
5. iqve, 8<br />
6. Alexander Hamilton, John jay, and James Madison, The Federalist (New York: Modern<br />
Library, n.d.), 470.<br />
7. Robert J. Alexander, Romulo Betancourt and the Transformation of Venezuela (New<br />
Brunswick, NJ.: Transaction Books, 1982), 435.<br />
8. Aaron Wildavsky, The Nursing Father: Moses as a Political Leader (Tuscaloosa:<br />
University of Alabama Press, 1984).<br />
9. Alexander, Romulo Betancourt, 436.<br />
10. iqve.<br />
11. John Edwin Fagg, Latin America: A General History, me2 gamocema (New York:<br />
McMillan, 1969), 627.<br />
12. Martin Gilbert, Churchill (Garden City, N.Y.: Doubleday, 1980), 100-126.<br />
13. iqve, 127.<br />
14. U.S. Department of State, Selected Documents, 1979 wlis aprili.<br />
15. Alexis de Toqueville, Democracy in America, vol. 2 (NY, Schoken Books, 1961), 102-<br />
106.<br />
16. Morton Frisch and Richard Stevens, “Introduction” wignSi American Political<br />
Thought: The Philosophic Dimension of American Statemanship, red. Morton<br />
Frisch da Richard Stevens (Dubuque, Iowa: Kendall/Hunt, 1976), 5<br />
17. citirebulia Roman J. Zorn, “Theodore G. Bilbo: Shibboleths for Statemanship”,<br />
reprinted in A Treasury of Southern Folklore: Stories, Ballads, Traditions, and Folkways<br />
of the People of South, red. B.A. Brotkin (New York: Crown, 1949), 304.<br />
18. James W. Silver, Mississippi: The Closed Society (Orlando, Fla.: Harcourt, 1964),<br />
19.<br />
19. iqve.<br />
20. Hodding Carter, “Huey Long: American Dictator”, wignSi The Aspirin Age: 1919-<br />
1949, red. Isabel Leighton (New York: Simon & Schuster 1949), 347<br />
21. iqve. 361.<br />
22. Joseph Tussman, citirebulia Marie Collins Swaley, “A Quantitative View”,<br />
krebulSi Representation, red. Hannah Pitkin (New York: Atherton Press, 1969),<br />
83.<br />
23. Hannah Pitkin, “The Concept of Representation”, krebulSi Representation, red.<br />
Pitkin, 21.<br />
24. citirebulia Harvey Mansfield, Jr., Statesmanship and Party Government: A
420 politikis samoqalaqo ganzomileba<br />
Study of Burke and Bolingbroke (Chicago: University of Chicago Press, 1965), 23.<br />
25. Edmund Burke, “The English Constitutional System”, wignSi Representation, red.<br />
Pitkin, 175.<br />
26. iqve.<br />
27. 1964 wels amerikis SeerTebuli Statebis konstituciis ocdameoTxe Sesworebis<br />
miRebamde, arsebobda suladobrivi saarCevno gadasaxadi federalur<br />
da Statebis arCevnebSi monawileobisTvis. konstituciis ocdameo<br />
Txe Sesworebam akrZala am gadasaxadis moqmedeba federaluri donis<br />
arCevnebSi. 1966 wels aSS umaRlesma sasamarTlom es gadasaxadi Statebis<br />
arCevnebis SemTxvevaSic antikonstituciurad scno da gaauqma.<br />
28. citirebulia Malcolm Jewell and Samuel Patterson, The Legislative Process in<br />
the Unites States (NY. Random House, 1966), 32.<br />
29. Martin Gilbert, Churchill: A Life (NY.: Henry Holt 1996), 993.<br />
30. Martin Luther King, Jr., “Letter from Birmingham City Jail” wignSi Civil Disobedience:<br />
Theory and Practice (NY.: Pegasus, 1969), 78-79.<br />
31. iqve. 75.<br />
32. David J. Garrow, Bearing the Cross: Martin Luther King Jr. and the Southern Christian<br />
Leadership Conference, 1955-1968 (NY.: Random House, 1988), 11.<br />
33. iqve. 12.<br />
34. sakanonmdeblo cvlileba, romelic Txovda Statebs miewodebinaT sazogadoebisTvis<br />
in formacia moZaladeebis Sesaxeb, romlebmac danaSauli sqesobriv<br />
niadagze Caidines, cnobilia rogorc meganis kanoni. megan kanka<br />
Svidi wlis gogona iyo niu jersidan, romelic 1994 wels mezobelma<br />
gaaupatiura da mokla. meganis mSoblebma, iseve rogorc pati uoterlingma,<br />
intensiuri kampana awarmoes imisTvis, rom Statisa da federalur<br />
sakanonmdeblo orga noebs mieRoT kanonmdebloba sqesobrivi Zaladobis<br />
winaaRmdeg.<br />
35. magaliTisaTvis ix. Caroline Louise Lewis, “The Jakob Wetterling Crimes Against<br />
Children and Sexually Violent Offender Registration Act: An Unconstitutional<br />
Deprivation of the Right to Privacy and Substantive Due Process”, Harvard Civil<br />
Rights - Civil Liberties Law Review 31 (1996): 89-119. am argumentebis miuxedavad<br />
sasamarTloebma mxari dauWires am kanonebs.
Tavi XII<br />
ra aris<br />
sajaro<br />
sikeTe?<br />
ideologiebi da<br />
izmebi<br />
politikis miznebi da saSualebebi<br />
ideologiebi da sajaro interesi<br />
antisamTavrobo ideologiebi<br />
memarjvene ideologiebi memarcx<br />
ene ideologiebi<br />
izmebi da amerikuli politika<br />
iarliyebi amerikul politikaSi<br />
saerTo Temebi konservatorebi:<br />
ekonomikuri uflebebis primati<br />
liberalebi: samoqalaqo uf lebebis<br />
primati arsebiTi gansxvavebebi<br />
konservatorebi, liberalebi da sa<br />
jaro po litika.<br />
421
422 politikis samoqalaqo ganzomileba<br />
luis qerolis cnobili nawarmoebis, `alisa saocrebaTa qveyanaSi,~ erTerT<br />
epizodSi alisa ikargeba da xvdeba CeSirul katas. `Tu SegiZliaT, miTxariT,<br />
aqedan saiT unda wavide?~ _ ekiTxeba alisa mas. `es imazea damokidebuli,<br />
sad gsurs misvla~, pasuxobs kata. `CemTvis sulerTia~, eubneba alisa.<br />
`maSin isic sulerTia, saiT waxval~, _ miugebs kata.<br />
tyeSi dakarguli alisas msgavsad, qveynebsa da maT xelisuflebs xSirad<br />
warmodgena ara aqvT imaze, saiT surT wasvla da romel gzaze dadgoma ur<br />
CevniaT. <strong>politikuri</strong> mmarTveloba SeiZleba iyos arasrulyofili, magram<br />
rogorc alisasa da katis saubari gviCvenebs, politikisa da <strong>politikuri</strong><br />
kursis gonivrulad gaazreba xdeba mxolod mkafiod gansazRvruli miznebis<br />
aRsrulebiT. qveynebma, individebis msgavsad, ar ician romel kurss misdion,<br />
Tu ar gaaCniaT winaswar gansazRvruli mizani da saboloo daniSnulebis<br />
punqti.<br />
politikis miznebi da saSualebebi<br />
politikaSi miznebi da saSualebebi erTmaneTisgan ganuyofelia. xSirad,<br />
roca kamaToben imis Sesaxeb, ra saxis <strong>politikuri</strong> kursia sasurveli, TiTqmis<br />
yovelTvis gamodian daSvebidan, rom misi Sedegi unda eTanxmebodes sajaro<br />
sikeTes an unda Sediodes sajaro interesebSi da garkveuli saerTo<br />
sargebeli moutanos mogebas politikur erTobas, rogorc erT mTels. rogorc<br />
wesi, demokratiul politikur meqanizmebSi debatebi imarTeba saSualebebTan<br />
da ara miznebTan dakavSirebiT. magaliTad, politikosebs Soris<br />
SeiZleba arsebobdes azrTa sxvadasxvaoba imis Sesaxeb, xels Seuwyobs Tu ara<br />
qveynis ayvavebas ama Tu im periodSi gadasaxadebis Semcireba (dazogvisa da<br />
investirebis waxalisebiT, saxelmwifo biujetis dabalansebiT, inflaciis<br />
maCvenebelTa SemcirebiTa da a.S.). magram, rogorc vTqviT, am saxis kamaTi,<br />
ZiriTadad, gzebsa da saSualebebs exeba da ara miznebs. isini, SeiZleba, ver<br />
Tanxmdebodnen saukeTeso monetarul Tu fiskalur strategiebze, magram<br />
orive mxare erTsulovania imis mtkicebisas, rom mTavrobam yuradReba unda<br />
gaamaxvilos ekonomikur siZlieresa da stabilurobaze.<br />
zog qveyanaSi mTavrobis miznebsa da saqmianobas cota aqvs saerTo sajaro<br />
interesebTan da isini mimarTulia Zalauflebisadmi piradi ltolvisaken.<br />
1 bevr demokratiul qveyanaSi sajaro sikeTe, ZiriTadad, asocirebulia<br />
iseT faseulobebTan, rogoricaa usafrTxoeba, ayvaveba, Tanasworoba, Tavisufleba<br />
da samarTlianoba (ix. Tavi XIII). es miznebi <strong>politikuri</strong> `tivtivebia~,<br />
romelTa daxmarebiTac saxelmwifos gemi kurss mihyveba. kamaTi imis<br />
Sesaxeb, ra gziT unda wavides gemi, mocemuli <strong>politikuri</strong> dinebisa da zurgis<br />
qaris gaTvaliswinebiT, ZiriTadi sakiTxia sajaro politikaSi. sasurvel<br />
daniSnulebis punqtTan miaxloeba mTavrobis mTavari gamocdaa.
ideologiebi da sajaro interesi<br />
ra aris sajaro sikeTe?<br />
423<br />
adamianebs xSirad bundovani warmodgena aqvT sajaro politikisa da imis<br />
Sesaxeb, rogor muSaobs mTavroba an ras akeTebs ama Tu im momentSi, 2 magram<br />
isini, ZiriTadad, konservatiuli an liberaluri Sexedulebebisken ixrebian.<br />
roca adamianebi Sewyveten aqeTiqeT `gadaxras~ da miemxrobian myar,<br />
Sekrul politikur ideebs, am dros isini ideologias irCeven. ideologia<br />
filtris msgavsia, romelsac `namdvili momxreebi~ iyeneben movlenaTa interpretirebisaTvis,<br />
adamianTa qcevis asaxsnelad da <strong>politikuri</strong> qmedebis<br />
gasamarTleblad. ideologia sxvadasxvagvaria, kacobriobisa da socialuri<br />
organizaciis yovlismomcveli TeoriebiT (mag. marqsiszmiT) dawyebuli,<br />
ideaTa aramyari kavSirebiT (liberalizmi) damTavrebuli, romlebic icvleba<br />
droTa ganmavlobaSi.<br />
politikur diskusiaSi ideologiaTa iarliyis gamoyeneba semantikuri<br />
komfortia, romelic sxvadasxva saxis <strong>politikuri</strong> orientaciis ufro advilad<br />
da lakonurad ganxilvis saSualebas iZleva. magaliTad, amerikeli<br />
konservatori, rogorc wesi, Zlieri Tavdacvis, federaluri mTavrobis mier<br />
miRebuli socialuri keTildReobis programebis SezRudvis, biznesisa da<br />
industriul saqmianobaSi mTavrobis Carevis Semcirebaderegulaciisa da<br />
msgavsi tipis programebis momxrea. amis sapirispirod, amerikeli liberali<br />
mxars uWers samTavrobo daxmarebis programebs, samxedro danaxarjebis Semcirebasa<br />
da mTavrobis mier iseTi sakiTxebis mogvarebas, rogoricaa sakvebi<br />
da narkobiznesi, jandacva, transporti da energetika.<br />
amerikelTa umravlesoba arc doqtrinuli liberalia da arc doqtrinuli<br />
konservatori. metic, saerTod Zalian cota amerikeli SeiZleba CaiTvalos<br />
romelime ideologiis mimdevrad. amisaTvis adamiani Zalian mkacrad<br />
da jiutad unda mihyvebodes ideologias an `partiis kurss~. individebs,<br />
romlebic midrekilni arian damoukidebeli azrovnebisaken an politikurad<br />
apaTiurebi arian (amerikelTa umravlesoba), cxadia, am gansazRvrebas<br />
ver mivusadagebT.<br />
am TavSi ideologia dayofilia sam jgufad: antisamTavrobo ideologia,<br />
memarjvene ideologia da memarcxene ideologia. terminebi memarjvene da<br />
memarcxene warmoiSva evropuli saparlamento tradiciis mixedviT, gane<br />
TavsebinaT socialuri da <strong>politikuri</strong> cvlilebis momxre partiebi marcxena<br />
mxares, xolo cvlilebis mowinaaRmdegeni (an mmarTvelobis wina formis aRdgenis<br />
mxardamWeri partiebi) _ marjvniv. cxadia, yvela <strong>politikuri</strong> Tvalsazrisi<br />
srulad ver Tavsdeba am or kategoriaSi. es gansakuTrebiT exeba<br />
eqstremistul ideologiebs.<br />
antisamTavrobo ideologiebi<br />
adamianebi, romlebic ewinaaRmdegebian mmarTvelobis nebismier formas,<br />
rac ar unda SezRuduli iyos igi, anarqizmis momxreebi arian. anarqizmis<br />
ideologiis Camoyalibebas xSirad miaweren rus revolucioners mixeil
424 politikis samoqalaqo ganzomileba<br />
bakunins (18141876ww.), romelic, erToboda ganadgurebis siamovnebiT da<br />
sazogadoebis uRaribes fenebsa da kriminalebs Zaladobrivi ajanyebebisken<br />
mouwodebda. anarqi zmi axlos dgas nihilizmTan, romlis mixedviTac arsebuli<br />
<strong>politikuri</strong> da socialuri instituciebis sruli ganadgureba TavisTavad<br />
aris sasurveli mizani. am eqstremalurad uaryofiT ideologias<br />
SedarebiT naklebi gavlena hqonda revoluciamdeli ruseTis (da albaT, espaneTis)<br />
sazRvrebs gareT, Tumca zogi amJamindeli teroristuli dajgufeba<br />
aSkarad anarqistuli da nihilisturia.<br />
organizacia `islamis eris~ lideris _ luis faraxanis winaaRmdegobriv Sexed<br />
ulebebSi SeerTebuli Statebis mTavrobisa da misi politikis SeniRbuli kritikaa<br />
asaxuli.<br />
libertarianelebi naklebad mtrulad arian ganwyobilni formaluri<br />
mTavrobis ideisadmi, Tumca, maT miaCniaT, rom mTavrobis uflebamisileba<br />
maqsimalurad unda SeizRudos (amis gamo maT xSirad minimalistebsac eZaxian).<br />
libertarianeloba xazs usvams pirovnuli Tavisuflebis udides mniSvnelobas.<br />
misi mimdevrebi, rogorc wesi, ewinaaRmdegebian damoukidebeli<br />
ekonomikuri ganviTarebis da Tavisufali arCevanis SemzRudvel sajaro<br />
politikas _ xandazmulTaTvis socialuri usafrTxoebis da saSemosavlo<br />
garantiebis CaTvliT. libertarianelebi daJinebiT amtkiceben, rom bazris<br />
uCinar xels ukeT SeuZlia moagvaros socialuri da ekonomikuri Zalebis<br />
urTierToba, vidre mTavrobas; kerZo sakuTrebis uflebam ki unda moicvas<br />
mravali ekonomikuri da moraluri arCevani. magaliTad, libertarianelebi<br />
icaven moqalaqis uflebas, dabeWdos da gaavrcelos pornografiuli masa
a aris sajaro sikeTe?<br />
425<br />
la, rac ar unda binZuri da miuRebeli SeiZleba iyos is umravlesobisaTvis<br />
(maT Soris TviT libertarianelebisaTvis). isini ewinaaRmdegebian jarSi<br />
savaldebulo gawvevasac, radgan fiqroben, rom es piradi arCevanis sakiTxi<br />
unda iyos.<br />
memarjvene ideologiebi<br />
anarqizmsa da libertarianelobas upirispirdeba ideologia, romelic<br />
xazs usvams centraluri xelisuflebisa da <strong>politikuri</strong> wesrigis uzenaes<br />
mniSvnelobas. SeiZleba ucnaurad mogveCvenos, magram monarqia xelisuflebis<br />
yvelaze gavrcelebuli forma iyo msoflioSi sul raRac erTi saukunis<br />
win. mefeebi Tu imperatorebi, xanebi Tu sulTnebi, Seixebi Tu Sahebi<br />
_ monarqebi mbrZaneb lobdnen yvela droSi, yvela adgilas. maT momxreebs,<br />
vinc SeinarCuna gvirgvini revoluciuri gamowvevebisa da demokratiuli<br />
reformebis sayovelTao moTxovnaTa miuxedavad, ewodebaT roialistebi,<br />
anu monarqistebi. monarqias, ufro sworad, brZeni mefis mmarTvelobas<br />
aristotele mmarTvelobis saukeTeso formad miiCnevda (Tumca, is aseve<br />
aRniSnavda, rom brZeni mefeebi, tiranebisgan gansxvavebiT, Zalian iSviaTad<br />
gvxvdebodnen). mniSvnelovania gvaxsovdes, rom monarqebi dResac marTaven<br />
ramdenime mniSvnelovan qveyanas _ magaliTad, iordanias, monakos, saudis<br />
arabeTs. navTobiT mdidari sparseTis yuris qveynebi monarqiaTa mxolod<br />
mcire CamonaTvalia.<br />
faSizmi. monarqia, rogorc memarjvene frTis eqstremaluri ideologia,<br />
meoce saukuneSi daTrguna faSizmma. es aris ideologia, sadac xazgasmulia<br />
erTi rasis upiratesoba da aseve, xelisuflebisadmi sruli morCileba.<br />
faSizmma didi gavlena moipova evropasa da samxreT amerikaSi 192040ian<br />
wlebSi. upiratesad, cxadia, Seiswavleba `RerZi saxelmwifoebi~ (italia,<br />
germania, iaponia) meore msoflio omis dros. Tumca, arsebobs faSizmis sxva<br />
adgilebic _ magaliTad, espaneTSi, ungreTsa da argentinaSi.<br />
Tavisi elituri xasiaTis miuxedavad, faSizmi sargeblobda udidesi<br />
masobrivi mxardaWeriT, ZiriTadad, Tavisi ultranacionalisturi elferis<br />
gamo. eris koncefciis (hitleris SemTxvevaSi, rasis) xazgasmasTan erTad,<br />
faSizmi eyrdnoboda ideologiur fesvebs, maT Sorisaa romantizmi, qsenofobia,<br />
populizmi da, rac ar unda gasakviri iyos, socializmis ierarqiuli,<br />
araegalitaruli da viwro formebi (germanuli nacizmi, praqtikaSi ganxorcielebuli<br />
memarjvene frTis ideologia, ganxilulia V TavSi).<br />
memarjvene frTis eqstremaluri ideologiebis erTerTi ganmasxvavebeli<br />
Strixia crurwmenebsa da siZulvilze dayrdnoba. 3 es ideologia did<br />
mxardaWeras maSin povebs xolme, roca uamravi adamiani, rasistuli an eTnikuri<br />
umravlesoba, ganicdis individualur an koleqtiur ekonomikur<br />
siduxWires. aseT situaciaSi adamianebi, gansakuTrebiT, Tu ara aqvT formaluri<br />
ganaTleba da akliaT <strong>politikuri</strong> garCevis unari, midrekilni arian<br />
daujeron maTi savalalo mdgomareobis demagogiur axsnas. mZime mdgomare
426 politikis samoqalaqo ganzomileba<br />
obis mizezad gamoiZebneba `gantevebis vacebi~ _ rasobrivi, eTnikuri an religiuri<br />
umciresoba, opoziciuri <strong>politikuri</strong> partia, ucxo qveyana da a.S.<br />
evropaSi qsenofobiis zrdam da antiemigrantulma ganwyobilebebma<br />
1990ian wlebSi demonstraciebi da Zaladobis aqtebi gamoiwvia, gansakuTrebiT<br />
safrangeTsa da germaniaSi (ultramemarjvene, onacionalisturi<br />
erovnuli fronti da erovnuldemokratiuli partiebi drodadro sakmao<br />
Zalas ikrebdnen ZalauflebisTvis brZolaSi). aSSSi amerikuli nacisturi<br />
partiisa da kukluqsklanis gavlena izrdeba, roca garkveuli jgufebi<br />
aqtiurad gamodian TeTri rasis aRmatebulobis ideiT. es ideologia mosazrebebiT<br />
kvebavs mraval eqstremistul politikur Sexedulebas, romlebic<br />
exeba imigrantebs (isini kategoriulad ewinaaRmdegebian qveyanaSi<br />
ucxoelTa SeSvebas), samoqalaqo uflebebs (afroamerikelebi, ebraelebi da<br />
sxva umciresobani, rogorc wesi, dabal safexurze ganixilebian da ar imsaxureben<br />
TeTrebis Tanabar konstituciur garantiebs), sagareo politikas<br />
(amerikisaTvis safrTxis SemqmnelT unda gaumklavdnen maqsimaluri ZaliT).<br />
es jgufebi militarizirebulebi arian da Zaladobas qadageben. imis miuxedavad,<br />
rom kukluqsklani (misi simbolo iyo aalebuli jvrebi. dajgufebis<br />
wevrebi imosebodnen TeTri zewrebiT) Semcirda TiTqmis 10000 wevramde, afroamerikelebisadmi<br />
misi Zaladobisa da fanatikuri siZulvilis xangrZlivma<br />
istoriam aqcia is iseT dajgufebad, romlis saqmianobasac mTavroba dResac<br />
guldasmiT akvirdeba.<br />
religiuri memarjveneebi (axali memarjveneebi). religiur memarjveneTa<br />
moZraoba, mniSvnelovani <strong>politikuri</strong> Zala, warmoiSva 1980ian wlebSi. konservatori<br />
respublikelis, ronald reiganis prezidentad arCevam daaCqara<br />
aSSSi axali memarjvene <strong>politikuri</strong> koaliciis Seqmna. tradiciul faseulobaTa<br />
aRsadgenad is iyenebda masobrivi Setyobinebis Tanamedrove politikur<br />
meqanizmebs, eqstensiuri <strong>politikuri</strong> kapitalis mobilizebas da<br />
masmedias (gansakuTrebiT televizias). moZraobis faseulobebSi Sedioda<br />
abortis akrZalva, sajaro skolebSi locvebis ganaxleba, kampania pornografiis<br />
winaaRmdeg, amerikuli cxovrebis safuZvlad ojaxis aRiareba da<br />
komunistebis winaaRmdeg brZola yvela frontze.<br />
es koalicia aerTianebda uamrav fundamentalistsa Tu evangelist<br />
protestants, romelTac axal religiur memarjveneebs da qristianmemarjveneebsac<br />
uwodeben, radgan isini politikas centraluri religiuri faseulobebis<br />
nayofad miiCnevdnen. axali memarjveneebi yvelaze metad asocirdebodnen<br />
me20 saukunis 80iani wlebis satelevizio evangelist jeri<br />
falvelTan da misi moraluri umravlesobis moZraobasTan. <strong>politikuri</strong><br />
damkvirveblebi ver Tanxmdebodnen axali memarjveneebis mimdevarTa raodenobaze<br />
da imis Sesaxeb, iyo Tu ara es moZraoba amerikuli politikis<br />
ZiriTadi mimdinareoba. kritikosebma axal memarjveneebs miakres saSiSisa<br />
da eqstremistis iarliyebi. ufro simpaTiiT ganwyobili damkvirveblebi,<br />
Tavis mxriv, ambobdnen, rom ar arsebobda kanoni, romelic krZalavda politikisa<br />
da moralis an politikisa da religiis sinTezs.<br />
memarjveneebma warumatebloba iwvnies, rodesac, 1988 wels, evangelisti
a aris sajaro sikeTe?<br />
427<br />
ministri pet robertsoni ver gaxda respublikuri partiis prezidentobis<br />
kandidati da 1992 wels, rodesac mecnier pet biukenenis kampaniam sruli<br />
fiasko ganicada. robertsonmac da biukenenmac sajaro aRiareba sakabelo<br />
televiziis wyalobiT moipoves. robertsoni qristianul satelevizio Toq<br />
Sous The 700 Club-s uZRveboda, xolo biukeneni monawileobda programaSi<br />
Crossfire, romelic sajaro saqmianobas Seexeboda. imis miuxedavad, rom axali<br />
memarjveneebidan da qristiankonservatorebidan yvela ar uWerda maT mxars,<br />
biukeneni da robertsoni centraluri konservatiuli faseulobebis<br />
momxreni iyvnen. axali memarjveneebi da maTi qristiani mxardamWerebi kvlavac<br />
cdiloben respublikur partiaSi gavlenis mopovebas. qveynis masStabiT<br />
xuTidan erTi respublikeli amomrCeveli SeiZleba CaiTvalos qristiankonservatorad.<br />
qristianuli koaliciis kidev erTi konservatiuli jgufis fesvebi ormocdaaTianelTa<br />
(protestantizmis mimarTuleba) eklesiidan momdinareobs<br />
(pet robertsonis RvTis asambleaTa eklesia ormocdaaTianeluria. jeri<br />
falvelis moraluri umravlesobis wevrebi ZiriTadad morwmune evangelistebi<br />
arian). milioniani qristianuli koalicia amzadebs da farTod<br />
avrcelebs kandidatTa Sefasebis baraTebs, riTac afasebs <strong>politikuri</strong> kandidatebis<br />
pozicias umniSvnelovanes sakiTxebTan dakavSirebiT. misi wevrebi<br />
cdiloben, rom moxvdnen saSualo ganaTlebis sistemaSi, raTa am gziT<br />
gaavrcelon patriotizmi (multikulturalizmis sapirispirod), agreTve<br />
moaxerxon ganaTlebis sferos safuZvlebTan dabruneba, seqsualuri gana<br />
Tlebis gakveTilebis Catarebisas zomierebis farglebis SenarCuneba (an<br />
amgvari gakveTilebis gauqmeba) da skolebSi marTlwesrigis aRdgena.<br />
qristianul koalicias mainc hqonda garkveuli warmateba, magram organizaciis<br />
mcdeloba daikavos sajaro Tanamdebobi wamoWris or kiTxvas:<br />
pirveli, rogor SeiZleba gavigoT maTi saqmianoba _ rogorc politikurad<br />
aqtiuri moqalaqeebis legitimuri da Sesaqebi mcdeloba, monawileoba miiRon<br />
sajaro saqmeebSi, Tu rogorc saxelmwifosa da eklesias Soris arsebuli<br />
gamijvnis SemaSfoTebeli Semcireba? meore, qristianuli koalicia<br />
interesTa jgufia Tu <strong>politikuri</strong> partia?<br />
kapitalizmi. dRes yvelaze gavleniani da Zlieri ideologia dasavleTSi<br />
kapitalizmia. komunizmis marcxi, romelic uaryofda kerZo sakuTrebas,<br />
mogebis stimuls da ebrZoda socialuri uTanasworobas triumfi iyo Tavisufali<br />
mewarmeobisa da sabazro ekonomikis yvela momxrisaTvis. `civi omi~<br />
iyo ideologiuri dapirispireba aSSsa da sabWoTa kavSirs Soris am sakiTx<br />
Tan dakavSirebiT.<br />
kapitalizmi aSSsa da dasavleT evropaSi aris konservatorebis wamyvani<br />
ideologia. es aris filosofiuri safuZveli iseTi Zlevamosili organizaciebisaTvis<br />
(da lobisTvisac), rogoricaa aSSs savaWro palata da mewarmeTa<br />
erovnuli asociacia. aseve, multinacionaluri korporaciebisaTvis,<br />
magaliTad, jeneral motorsi, maikrosofti, makdonaldsi da sxv.<br />
ra aris kapitalizmi? es aris rogorc adam smitis `xalxTa simdidreSi~<br />
mig nebul principebze dafuZnebuli ekonomikuri Teoria, ise ideologia,
428 politikis samoqalaqo ganzomileba<br />
romelic mxars uWers individualizmis Rirsebas, mZime da bejiT Sromas, damoukideblobasa<br />
da pirad iniciativas. is ewinaaRmdegeba mTavrobis Carevas<br />
(Teoriulad) da mTavrobis regulacias (praqtikaSi). is miesalmeba prezident<br />
kalvin kulijis (192329 mier gamoTqmul mosazrebas: `amerikis biznesi<br />
(saqme) biznesia~.<br />
rogorc ideologia, kapitalizmi ewinaaRmdegeba `socialur keTildReobasa~<br />
da `mTavrobis mier gaweul daxmarebas~. kalvinistebis 4 msgavsad,<br />
konservatorebs sjeraT, rom qoneba warmatebis niSania da jildoa RirseulTaTvis.<br />
mdidari adamianebi imsaxureben simdidres, siRaribe ki Tavad<br />
Raribebis bralia, romlebic zarmacebi, umoqmedoebi da upasuxismgebloebi<br />
arian. siRaribis daZleva qvelmoqmedebisa da eklesiis saqmea. konservatorebs,<br />
aseve, sjeraT (an Tavs aCveneben, rom sjeraT) `CamoJRenTvis<br />
Teoriisa~: Tu sazogadoebis yvelaze iniciativian da moxerxebul wevrebs<br />
miecemaT saSualeba, naxon mogeba da gadasaxadebis amkrefTaTvis qonebis<br />
gadacemis magivrad, moaxerxeben mis reinvestirebas, maSin ekonomika gaizrdeba,<br />
dabali fenebis cxovreba gaumjobesdeba da yvelani ukeT iqnebian.<br />
marTalia, sajarod amas konservatorebi naklebad acxadeben, magram bevri<br />
maTgani marTlac ase fiqrobs.<br />
memarcxene ideologiebi<br />
memarcxene ideologebi qadageben adamianebis koleqtiurad<br />
Tanacxovrebis ideas, romlis Sesabamisadac isini Tavisufalni iqnebodnen<br />
damamcirebeli da mikerZoebuli socialuri dayofisagan. ekonomikis<br />
sferoSi es ideologia fesvgadgmulia koleqtivizmis ideaSi. mis mixedviT,<br />
sajaro keTidReobas yvelaze ukeT emsaxureba saerTo sakuTreba da <strong>politikuri</strong><br />
erTobis produqciiTa da distribuciiT administrireba. amrigad,<br />
koleqtivizmi fundamenturad ewinaaRmdegeba kapitalizms. es ukanaskneli<br />
emxroba mosazrebas, rom warmoebis saSualebaTa pirad sakuTrebaSi floba<br />
da gankargva saukeTeso gzaa sazogadoebis, rogorc erTi mTelis, gamdidrebisaTvis.<br />
Tanamedrove epoqaSi koleqtivizmis principebi yvelaze xSirad<br />
gamoixateba socializmis formiT. socializmi SeiZleba ganimartos,<br />
rogorc `ideologia, romelic uaryofs individualizms, kerZo sakuTrebas<br />
da pirad mogebas. amis magivrad is emxroba sistemas, damyarebuls ekonomikur<br />
koleqtivizmze, warmoebis saSualebaTa da saqonlis distribuciis<br />
saxelisuflebo, sazogado da industriuljgufur mflobelobasa da socialur<br />
pasuxismgeblobaze.~ 5<br />
Tanamedrove socializmis mamad frangi revolucioneri fransuanuel<br />
babefi (17601797) iTvleba, romelic emxroboda ekonomikur Tanasworobasa<br />
da miwis saerTo mflobelobas. babefis ideebi gaiziares da ganaaxles<br />
e.w. utopistma socialistebma, maT Soris sensimonma (17601825)da Carlz<br />
furiem (17721837). lui blani (18111882) emxroboda ufro gonivrul socializms,<br />
rac gulisxmobda muSebis mier kontrolirebadi sabWoebisa da<br />
sawarmoebis Seqmnas. blanki aqtiuri iyo 1848 wlis muSaTa amboxebisas. am
a aris sajaro sikeTe?<br />
429<br />
mRelvarebidan warmoiSva Teoria da meTodebi, romelTac emxroboda meoce<br />
saukunis memarcxene ideologiebi, revoluciuri komunizmiT dawyebuli,<br />
demokratiuli socializmiT damTavrebuli.<br />
revoluciuri komunizmi. memarcxene eqstremistuli ideologiis, revoluciuri<br />
komunizmis anu marqsizmis ideebi warmoiSva karl marqsis (1818<br />
1883ww.) da misi Tanamoazris, fridrix engelsis (18201895 ww.) naSromebidan.<br />
marqsi CamoSorda utopist socialistebs, radgan amtkicebda, rom koleqtiuri<br />
idealis miRweva SesaZlebeli iyo mxolod Ria klasobrivi konfliqtis<br />
meSveobiT da rom istoriis mecnieruli `kanonebi~ winaswar gansazRvravda<br />
am konfliqtis Sedegs. proletariatis mier ganxorcielebuli revoluciis<br />
garduvalobasa da aucileblobaze xazgasma ganasxvavebs marqsizms anu komunizms<br />
socializmis sxva formebisagan.<br />
marqsi da engelsi `komunistur manifests~ (1848) Tamami gancxadebiT iwyeben:<br />
`mTeli istoria aris istoria klasobrivi brZolisa~ _ es gancxadeba<br />
emyareba or mosazrebas: (1) adamianis nebismieri qmedebis ukan dgas ekonomikuri<br />
an materialuri Zalebi da (2) istoriaSi cvlileba da progresi warmoiSoba<br />
ekonomikuri Zalebis mudmiv SejaxebaTa, konfliqtis an, germaneli<br />
filosofosis hegelis (17701831ww.) termins Tu gamoviyenebT, `dialeqtikuri<br />
procesis~ safuZvelze. marqsi Tvlida, rom yvela sazogadoebam ganvi<br />
Tarebis erTi da igive istoriuli safexurebi gaiara. TiToeuli am safexurTagani<br />
dominanturi ekonomikuri struqturaa (Tezisi), romelic Seicavs<br />
axali da konfliqturi struqturis (antiTezisis) elementebs. Tezissa da<br />
antiTeziss Soris gardauvali Sejaxebis Sedegad Cndeba sinTezi anu axali<br />
ekonomikuri epoqa. marqsis azriT, is, rasac Cven axla industriul revolucias<br />
vuwodebT, iyo istoriis kapitalisturi safexuri. man daamarcxa<br />
feodaluri epoqa, roca burJuaziam (qalaqelma xelosnebma da vaWrebma)<br />
feodal miwaTmflobelebs xelidan gamoglija <strong>politikuri</strong> da ekonomikuri<br />
Zalaufleba. dialeqtikuri materializmis kanonma, rogorc marqsma uwoda<br />
istoriis Taviseul xedvas, kapitalizmis aRzeveba gardauvali gaxada. zustad<br />
amave kanonis mixedviT, aseve gaurdauvalia konfliqti kapitalistebsa<br />
da proletariats Soris. es konfliqti, marqsis azriT, dasruldeba muSaTa<br />
klasis gamarjvebiT da stabiluri, uklaso sazogadoebis gamocxadebiT (uklaso<br />
sazogadoebis utopiuri idea aRwerilia II TavSi).<br />
marqsistuli Teoriis Tanaxmad, Tanamedrove industriuli kapitalizmis<br />
mTavari Strixia sazogadoebis dayofa or antagonistur klasad: kapitalistebad<br />
_ isini floben warmoebis saSualebebs da proletarebad, romlebic<br />
iZulebulni arian saaTobiT imuSaon saarsebo minimumisTvis. gansxvaveba am<br />
gasamrjelosa da muSaTa Sromis Sedagad miRebuli produqtis fass Soris<br />
aris Warbi Rirebuleba (metismetad didi mogeba), romelsac kapitalistebi<br />
ijibaven. kapitalistebi sistematurad axdenen proletarTa eqsploatacias<br />
da amiT gaucnobiereblad proletarul revolucias uyrian safuZvels.<br />
marqsi da misi Tanamoazreebi miiCneven, rom es revolucia Semdegnairad<br />
ganviTardeba: e.w. kapitalisturi dagrovebis kanonis Tanaxmad, kapitalistebi<br />
unda gafarTovdnen TavianTi konkurentebis xarjze an Tavad
430 politikis samoqalaqo ganzomileba<br />
gandevnil iqnen bazridan. sanam kapitalistebi agrZeleben gafarToebas,<br />
isini Tavidan iSoreben sustebs da xelSi igdeben bazris sul ufro mzard<br />
wils. sabolood, yvelaze sastik SejibrSi warmatebuli monawileebi gandevnian<br />
danarCenebs. amrigad, isini Sedian monopoliuri kapitalizmis epoqaSi,<br />
romelic dauyovnebliv iwvevs mTeli kapitalisturi sistemis daSlas.<br />
ratom unda iqnas kapitalizmi daTrgunuli am safexurze, roca Cans, rom<br />
kapitalisturma monopoliam xelT igdo upirobo Zalaufleba? _ imitom,<br />
rom zustad im dros, roca mdidrebi mdidrdebodnen, Raribebi Raribdebodnen.<br />
adamianuri Sroma manqanam Secvala. konkurenciis procesSi izrdeboda<br />
umuSevroba, mcirdeboda msyidvelobiTi unari da saSinao bazari. saqmiani<br />
aqtiurobis vardnis es Tandayolili tendencia da Tavis mxriv, depresiac,<br />
iwvevs ufro met umuSevrobas, dabal gasamrjelos da a.S. uTvalavi adamiani<br />
xdeba `Warbi muSa~ _ umuSevari, ufulo da uimedo. amas pauperizaciis<br />
(gaRatakebis) kanoni ewodeba da es gardauvalia. orTodoqsi marqsistebisaTvis<br />
`kapitalizmis krizisi~ da mis Sedegad dawyebuli proletaruli<br />
revoluciac gardauvali movlenebia. radganac kapitalistebi ar daTmoben<br />
TavianT Zalauflebas, privilegiebs an qonebas ubrZolvelad, kapitalizmis<br />
damxoba mxolod sisxliani revoluciis gziTaa SesaZlebeli.<br />
rwmena, rom Zaladobrivi masobrivi qmedeba aucilebelia radikaluri<br />
cvlilebebis gansaxorcieleblad, umTavresi iyo marqsis mimdevris, leninis<br />
(18701924ww.) TeoriebSi. am ukanasknelma daaarsa ruseTis komunisturi<br />
partia da saTaveSi Caudga ruseTis 1917 wlis revolucias. marqsistleninistebi,<br />
rogorc maT zogjer uwodeben, fiqrobdnen, rom saparlamento<br />
demokratia da `burJuaziuli legaluroba~ mxolod kapitalisturi eqsploataciis<br />
realobis SesaniRbad Seqmnili superstruqturebia (zednaSenia).<br />
revolucioneri komunistebi ar interesdebodnen im warmomadgenlobiTi<br />
institutebiT, romlebic Warbobda aSSsa da dasavleT evropaSi.<br />
sabWoTa kavSirsa da aRmosavleT evropaSi komunizmis dacemasTan erTad,<br />
marqsizmma dakarga Tavisi avtoriteti. Tumca, es doqtrina inarCunebs momxibvlelobas<br />
CagrulTa klasSi, garkveulwilad, Tavisi `jvarosnuli sulisa~<br />
da gaTavisuflebis dapirebis gamo. bevr aspeqtSi revoluciuri marqsizmi<br />
waagavs militaristulfundamentalistur religias, Tanamedrove islamisa<br />
da adreuli Sua saukuneebis qristianobis msgavsad. britanelma filosofosma<br />
bernar raselma Semdegnairad gamosaxa paralelebi qristianobasa da<br />
marqsizms Soris: 6<br />
marqsizmis fsiqologiis kuTxiT gasagebad Semdegi leqsikoni unda<br />
gamoviyenoT:<br />
ieRova (RmerTi) = dialeqtikuri materializmi<br />
mesia = marqsi<br />
rCeulni = proletariati<br />
eklesia = komunituri partia<br />
meored mosvla = revolucia<br />
jojoxeTi = kapitalistebis sasjeli<br />
maradiuli samoTxe = komunisturi Tanamegobroba
a aris sajaro sikeTe?<br />
431<br />
raselis azriT, marcxniv ganlagebuli terminebi emociur Sinaarss<br />
aZlevs marjvniv ganlagebuls. es analogia gvexmareba gavigoT marqsizmis<br />
didi emociuri zemoqmedeba.<br />
komunizmi da demokratia. aSSSi komunisturi partia Zlieri arasdros yofila<br />
da Zalian cota amerikeli Tu gamotydeba, rom simpaTiiTaa ganwyobili<br />
komunisturi ideologiis mimarT. Tumca, msoflios bevr sxva qveyanaSi komunisturi<br />
partia bolo dromde yvaoda. yofil sabWoTa kavSirSi, aRmosavleT<br />
evropaSi, CineTSi, CrdiloeT koreaSi, vietnamSi, kubasa da mesame msoflios<br />
zog qveyanaSi komunisturi partia dominirebda marqsizmis (upiratesad,<br />
marqsizmleninizmis) droSis qveS.<br />
mesame msoflios qveynebSi meore msoflio omis Semdeg komunistebi an<br />
marqsistebi saTaveSi edgnen `erovnulganmaTavisuflebel moZraobebs~,<br />
romlebic miznad isaxavda arsebul mTavrobaTa damxobas. bevr sxva qveyanaSi,<br />
gansakuTrebiT dasavleT evropaSi, arammarTvelma komunisturma partiebma<br />
miaRwies demokratiul respeqtabelurobas. safrangeTSi, italiasa<br />
da espaneTSi komunisturi partia kanonierad iyo aRiarebuli da monawileobda<br />
erovnul arCevnebSi da zogjer koaliciur mTavrobaTa formireba<br />
Sic. umeteswilad, es partiebi <strong>politikuri</strong> wesebis mixedviT TamaSobdnen da<br />
moipovebdnen sazogadoebriv ndobas, Tumca isini verasdros axerxebdnen<br />
xmaTa umravlesobis dagrovebas, rac saWiro iyo Zalauflebis xelSi<br />
asaRebad. 1970ian wlebSi italiasa da espaneTSi komunisturi partia saTaveSi<br />
Caudga evrokomunizmis saxeliT cnobil moZraobas. evrokomunistebi<br />
uars ambobdnen marqsizmleninizmis bevr uZveles dogmaze, maT Soris Zaladobrivi<br />
revoluciis wamowyebaze, proletariatis diqtatis rw menasa da<br />
demokratiuli centralizmisadmi dogmatur erTgulebaze, rac upirobo<br />
morCilebas moiTxovs partiuli kursisadmi da krZalavs urCobas.<br />
marTalia, evropuli komunisturi partiebis gavlena SedarebiT Semcirda,<br />
magram ar gamqrala. mas Semdeg, rac safrangeTis komunisturma partiam<br />
moipova STambeWdavi saarCevno gamarjveba 1997 wlis maisSi, sami komunisti<br />
dainiSna samTavrobo postebze. [bolo wlebSi komunisturi partiebis mniSvneloba<br />
Semcirda da isini an gaqrnen, an socialistur partiebs SeuerTdne<br />
_ mTargm. Sen.]<br />
demokratiuli socializmi. revoluciuri komunizmisgan gansxvavebiT, demokratiuli<br />
socializmi _ socialisturi ideologiis meore mniSvnelovani<br />
ganStoeba, koleqtivistur miznebs misdevs (da amrigad, uaryofs kapitalizms),<br />
magram erTgulia demokratiuli saSualebebisa. orTodoqsuli marqsizmisgan<br />
gansxvavebiT, demokratsocialistebs sjeraT gradualizmisa _<br />
reformisa da ara revoluciis.<br />
demokratiuli socialistebi, igive socialdemokratebi, mTavrobis<br />
rolis zrdisa da bazris rolis SezRudvis momxreni arian. socialistur<br />
partiaTa umravlesoba mxars uWers ekonomikis ZiriTadi nawilebis _ transportis,<br />
komunikaciebis, komunaluri momsaxurebis, sabanko sistemis da<br />
finansebis, dazRvevisa da mrewvelobis iseTi dargebis, rogoricaa manqa
432 politikis samoqalaqo ganzomileba<br />
naTmSenebloba, Savi da feradi metalurgia, samTomopovebiTi dargebi da<br />
energetika _ nacionalizacias. isini, aseve, momxreebi arian Tanamedrove<br />
`keTildReobis saxelmwifosi~, sadac mTavrobas didi pasuxismgebloba akisria<br />
jandacvis, ganaTlebisa da mosaxleobis keTildReobis sakiTxebSi.<br />
`keTildReobis saxelmwifos~ mizani aris siRaribisa da uTanasworobis<br />
daZleva Semosavlebis farTomasStabiani gadanawilebis gziT. mas xSirad<br />
aRweren rogorc `akvnidan saflavamde~ sistemas. aseT saxelmwifos axasiaTebs<br />
ufaso umaRlesi ganaTleba, ufaso (an didad subsidirebuli) samedicino<br />
momsaxureba, xelgaSlili sajaro daxmarebebi (fuladi daxmareba<br />
mravalSvilian ojaxebs, sapensio gegmebi, sxvadasxva saxis ufaso an subsidirebuli<br />
momsaxureba). am programebisa da momsaxurebis dasafinanseblad<br />
socialistebi mxars uWeren maRal gadasaxadebs, maT Soris, mkveTrad mzard<br />
saSemosavlo da myar memkvidreobiT gadasaxadebs, raTa amoivsos ufskruli<br />
mdidrebsa da Raribebs Soris. socialisturi ideologia moiTxovs amgvar<br />
politikas, radgan is socialur samarTlianobas ekonomikur Tanasworobas<br />
Tan aigivebs.<br />
meore msoflio omis Semdeg demokratiul socializms udidesi gavlena<br />
hqonda dasavleT evropaSi (da ramdenime ganviTarebad qveyanaSi). bevr evropul<br />
qveyanaSi arsebobs warmatebuli socialdemokratiuli partia. germaniaSi,<br />
magaliTad, centralur memarcxene partias formalurad ewodeba<br />
socialdemokratiuli. `keTildReobis saxelmwifos~ klasikur magaliTs<br />
warmoadgenen didi britaneTi da skandinaviis qveynebi. aRsaniSnavia, rom<br />
1981 wels safrangeTis prezidenti gaxda socialisti fransua miterani da<br />
amis Semdeg erovnul arCevnebSi misma partiam moipova sakmarisi xmebi imisaTvis,<br />
rom Seedgina pirveli memarcxene mTavroba mexuTe respublikis istoriaSi<br />
(romelic 1958 wlidan arsebobs). da mainc, ramdenime gamonaklisis garda,<br />
rogoricaa dania da SvedeTi, socialdemokratebis <strong>politikuri</strong> gavlena<br />
Semcirda 1990ian wlebSi. <strong>politikuri</strong> partiebi, romlebic mxars uWerdnen<br />
socialistur principebs, an kargavdnen gavlenas, an ufro `umegobrdebodnen~<br />
Tavisufal bazarsa da ekonomikuri konkurenciis ideebs. britaneTis<br />
leiboristuli partia, romelic 1997 wels movida mTavrobaSi `zomieri~<br />
politikosis, toni bleris meTaurobiT, TvalsaCino magaliTia ukanasknel<br />
wlebSi evropis socialdemokratiuli partiis poziciis Serbilebisa.<br />
demokratiul socializms, rogorc organizebul politikur Zalas, mcire<br />
gavlena hqonda meore msoflio omis Semdgom aSSis politikaze, miuxedavad<br />
imisa, rom 1930ian wlebSi prezidentobis kandidatis norman tomasis<br />
propaganda socialisturi xasiaTisa iyo da amomrCevelTa didi mxardaWera<br />
da yuradReba moipova. rogorc pirvel msoflio omamde, ise mis Semdeg, socialistebma<br />
miiRes 900 aTasi xma arCevnebze. 1912 da 1920 wlis arCevnebma<br />
aSSSi socializmis mimarT didi interesi aCvena. raSi iyo saqme?<br />
amerikelebi, rogorc wesi, individualistebi arian da eWviT uyureben<br />
`did saxelmwifos~; xolo meore msoflio omis Semdeg isini socializms saer<br />
Tod komunizmTan aigivebdnen da amitom uaryofdnen mas. amis miuxedavad,<br />
bevri sajaro programa, romlebic axla sayovelTaodaa aRiarebuli, waagavs<br />
im programebs, romlebsac ukve didi xania mxars uWeren demokrati sociali
a aris sajaro sikeTe?<br />
433<br />
stebi. magaliTebis saxiT SegviZlia moviyvanoT socialuri usafrTxoeba,<br />
jandacva, mravalSvilian ojaxTa daxmareba, umuSevrobis kompensacia da<br />
sacxovrebliT uzrunvelyofis saxelmwifo programebi.<br />
radikaluri egalitarianizmi. radikaluri egalitarianizmi ar aris pirdapiri<br />
ideologia im gagebiT, rom is ar umadlis Tavis arsebobas erTi individis<br />
naSromebs da ar Sedgeba erTiori yovlismomcveli principisgan. is<br />
arc universaluradaa aRiarebuli. Tumca, yvelafris miuxedavad, radikaluri<br />
egalitarianizmi aris cxadi da mkafiod gansazRvruli pozicia sajaro<br />
keTidlReobisadmi. igi sruliad Tanaswori msoflios momxrea. mis mimdevarTa<br />
azriT, sazogadoebaSi miRebuli yvelaze farTod gavrcelebuli da<br />
yoveldRiuri gansxvavebebi (vin aris warmatebuli, ras vswavlobT da vkiTxulobT<br />
da a.S.) Tavdapirvelad warmoiSva mikerZoebis/midrekilebis an eTnocentrizmis<br />
safuZvelze. radikaluri egalitarianistebi miiCneven, rom<br />
eTnikuri umciresobebi, qalebi, homoseqsualebi, fizikurad Tu gonebrivad<br />
unarSezRuduli adamianebi da yvelani, vinc umravlesobis farglebs gareT<br />
xvdebian, ganicdian diskriminacias. amitomac sazogadoebam yvelaferi unda<br />
gaakeTos maTi winwawevis, warmatebisa da Tanasworobis uzrunvelsayofad. es<br />
jgufebi didi xnis manZilze idevnebodnen (privilegirebuli TeTrkaniani mamakacebis<br />
sasargeblod), amitomac isini unda gaxdnen kvlevebis obieqtebica<br />
da wyaroebic da maTTvis da maT Sesaxeb dawerili namuSevrebi unda Sediodes<br />
yoveli kolejis saswavlo gegmaSi. da bolos, maTi azriT, es jgufebi ar aris<br />
kargad Seswavlili sistemuri diskrimaniciisa da dasavluri civilizaciis<br />
endemuri midrekilebebis gamo.<br />
amerikuli saganmanaTleblo sistemis, sazogadebisa da civilizaciis radikaluri<br />
egalitarianistuli analizi Zalian sakamaToa. konservatori kritikosebi<br />
ewinaaRmdegebian amerikuli sazogadoebisa da dasavluri civilizaciis<br />
radikaluregalitarianistul daxasiaTebas da brazdebian, rodesac<br />
maTi kritika uaryofilia rogorc rasistuli, genderulad diskriminaciuli,<br />
homofobiuri (homoseqsualTa zizRi) an sxva mizeziT. konservatori kritikosebi<br />
acxadeben, rom radikali egalitarianistebi qmnian emociurad daZabul<br />
klimats, sadac mxo lod `politikurad koreqtul~ azrs scemen pativs.<br />
1990ian wlebSi <strong>politikuri</strong> koreqtulobis polemika Tavs daatyda amerikul<br />
kolejebs. xSirad es gamoixateboda debatebSi radikaluregaliterianistuli<br />
msoflmxedvelobis saWiroebis Sesaxeb.<br />
izmebi da amerikuli politika<br />
amerikuli politika, arsebiTad, aris mZafri konkurencia liberalebsa<br />
da konservatorebs Soris. ramdenadac es ori mimarTuleba xSirad dabneulobas<br />
iwvevs da radganac Znelia amerikuli politikis umTavresi sakiTxebis<br />
gageba liberalizmkonservatizmisgan gancalkevebiT, sajaro sikeTesTan<br />
erTad unda ganvixiloT es ori amerikuli mimdinareoba.
434 politikis samoqalaqo ganzomileba<br />
iarliyebi amerikul politikaSi<br />
Tanamedrove amerikul liberalizmsa da konservatizms dasavluri <strong>politikuri</strong><br />
azris 300wliani liberaluri tradicia udevs safuZvlad. yvelaze<br />
fundamenturi principi am tradiciisa iyo is, rom mTavroba unda icavdes<br />
adamianis individualur uflebebs. amerikuli liberalizmi xazs usvams<br />
socialur, politikur da ekonomikur Tanasworobas yvela samoqalaqo<br />
uflebis dacvisa da gafarToebis saxeliT. amisgan gansxvavebiT, amerikuli<br />
konservatizmi momxrea iseTi politikisa, romelic win wamoswevs ayvavebasa<br />
da Tanabar Sansebs individualuri sakuTrebisa da ekonomikuri uflebebis<br />
dacvis saxeliT. amrigad, rogorc liberalebi, ise konservatorebi emxrobian<br />
indvidualuri uflebebis dacvas, ubralod, isini gansxvavdebian imis<br />
mixedviT, romeli miaCniaT am uflebaTagan ufro mniSvnelovnad.<br />
ramdenime faqtori aZnelebs imis zustad gansazRvras, ras gulisxmobs<br />
liberalizmi da konservatizmi amerikuli politikis aspeqtSi. ra aris es<br />
faqtorebi?<br />
upirveles yovlisa, aSSSi ideologiis roli mkacrad SezRudulia<br />
<strong>politikuri</strong> kulturiT, sadac yoveldRiuri politika moicavs konkretul<br />
interesTa dapirispirebas da ara Seurigebeli ideebisa da principebis<br />
konfliqts. rogorc wesi, arCeuli moxeleebis dRis wesrigi gamosaxavs<br />
adgilobriv ekonomikur interesebs, amomrCevlis socialuri da ekonomikuri<br />
ganwyobebis cvlilebas, upirispirdeba garkveul problemas. amrigad,<br />
miuxedavad imisa, rom amerikul politikaSi arian doqtrinuli liberalebi<br />
da konservatorebi, praqtikaSi amerikeli politikosebi ufro pragmatulni<br />
arian, vidre dogmaturebi.<br />
liberalebi da konservatorebi kamaTisas iSviaTad eqcevian erTsa da<br />
imave mxares. magaliTad, zogadad, konservatorebi emxrobian kanonebs pornografiis<br />
winaaRmdeg, maSin, roca liberalebi ewinaaRmdegebian aseT Sez<br />
Rudvebs (metic, xandaxan xumrobiT amboben, rom liberalebi yiduloben<br />
im wignebs, romelTa akrZalvac undaT konservatorebs, im dros, roca konservatorebi<br />
qmnian cenzuris komitetebs da iq jgufurad kiTxuloben am<br />
wignebs). amis miuxedavad, e.w. minimalisti konservatorebi anu libertarianelebi<br />
ewinaaRmdegebian yvela saxis SezRudvas nebismieri saxis sakiTxavi<br />
masalis gayidvaze, demonstrirebaze, distribuciasa da flobaze. am dros,<br />
qalTa uflebebis damcveli zogi liberali, radikalic ki, uerTdeba konservatorebs<br />
amgvari wignebis akrZalvis moTxovnaSi, im motiviT, rom pornografia<br />
eqpluatacias uwevs da reputacias ulaxavs mdedrobiTi sqesis<br />
yvela warmomadgenels gaukuRmarTebuli mamakacebis siamovnebisaTvis.<br />
zogi sakiTxi, romelic liberalebsa da konservatorebs yofda or<br />
dapiris pirebul banakad erT dros, sxva dros SeiZleba saerTod Seusabamo<br />
gaxdes. konservatorebi icavdnen aristokratiis Zalauflebasa da privilegiebs,<br />
magram yvela saxis maRali warmomavlobis tituli gauqmda or saukuneze<br />
meti xnis win. evropaSi, sadac memkvidreobiTi titulebi adre gasaRebi<br />
iyo qonebisa da Zala uf lebisaTvis, maTi yofili upiratesobis Sexseneba<br />
dRes warsulisken anomaliur mibrunebad gveCveneba. imis miuxedavad, rom
a aris sajaro sikeTe?<br />
435<br />
konservatorebi liberalebze metad midrekilni arian mdidarTa interesebis<br />
dacvisadmi, verc erTi seriozuli <strong>politikuri</strong> figura ver gabedavs<br />
gamoTqvas azri aristokratiis upiratesobis aRdgenis Sesaxeb.<br />
saerTo Temebi<br />
erT dros cnebebi _ liberalizmi da konservatizmi, SeiZleba logikurad<br />
Tanmimdevrul da zustad gansazRvrul alternativebs gamoxatavda. Tumca,<br />
Tanamedrove amerikul politikur cxovrebaSi isini araa calkeuli da myarad<br />
Camoyalibebuli ideologiebi, rogoric, magaliTad, komunizmi an faSizmi.<br />
aSSSi rogorc liberalizmi, ise konservatizmi ganviTarda <strong>politikuri</strong><br />
principebis fundamenturi wyebidan da maT variaciebs warmoadgens. 7 es <strong>politikuri</strong><br />
kredo bevrs unda umadlodes jon lokis politikur Sromebs. rogorc<br />
damoukideblobis deklaraciaSia Sejamebuli, yvela adamiani ibadeba Tanasworad;<br />
uzrunvelyofilia maTi arsebiTi uflebebi, maT Soris sicocxlis,<br />
Tavisuflebisa da bednierebisken swrafvis uflebebi (lokis `sakuTrebis<br />
uflebis~ jefersoniseuli variacia); mTavroba arsebobs am uflebis dasacavad<br />
da legitimuri xdeba marTulTa Tanxmobis safuZvelze. deklaracia<br />
aseve acxadebs, rom rodesac mTavrobas aviwydeba misi xelisuflebaSi mosvlis<br />
mizani da mizezebi, xalxs aqvs ufleba Secvalos an gaauqmos is.<br />
damoukideblobis deklaraciaSi zogadadaa Camoyalibebuli is principebi,<br />
romlebzec Tavis dasawyisSi visaubreT. Tavisufleba xazgasmiTaa<br />
naxsenebi, iseve rogorc individis ufleba sicocxlesa da usafrTxoebaze.<br />
ayvaveba gulixmobs mTavrobis movaleobas, daicvas adamianis ufleba, iltvodes<br />
bednierebisaken (bolos da bolos, bednierebisken swrafva ar gamoricxavs<br />
simdidrisken swrafvas komerciul sazogadoebaSi). Tanasworoba miCneulia<br />
adamianis fundamentur mdgomareobad da amerikel xalxs, sxvasTan<br />
erTad, garantirebuli aqvs Tanabari Tavisufleba.<br />
da bolos, miCneulia, rom mTavroba, romelic adekvaturad ar icavs da<br />
pativs ar scems adamianis sicocxlis, Tavisuflebisa da bednierebisken<br />
swrafvis uflebas, ar imsaxurebs keTil saxels. amgvari saxis mTavroba,<br />
deklaraciis mixedviT, arRvevs samarTlianobis principebs da SeiZleba<br />
misi Secvla an gauqmeba. aSSis konstituciaSi, romelsac aqvs sayovelTaod<br />
aRiarebuli mizani _ `gamoacxados samarTlianoba, uzrunvelyos mSvidoba<br />
qveynis SigniT, saerTo usafrTxoeba, Tavisuflebis dacva da sazogadoebis<br />
keTildReobas Seuwyos xeli~, mTavrobis es ZiriTadi amocanebi kidev ufro<br />
cxadad aris aRwerili.<br />
konservatorebi: ekonomikuri uflebebis primati<br />
aSSSi konservatorebi ZiriTadad xazs usvamen ekonomikasa da ekonomikur<br />
uflebebs. am saxis winadadebebiT pirvelad wardgnen XVIIXVIII saukunis<br />
<strong>politikuri</strong> filosofosebi da ekonomistebi.
436 politikis samoqalaqo ganzomileba<br />
jon loki (1632-1704). imis miuxedavad, rom jon loki, upirvelesad, miCneulia<br />
politikis filosofosad, man didi wvlili Seitana komerciuli<br />
respublikis ideis CamoyalibebaSi. es aris ekonomikuri koncefcia, romelic<br />
gansazRvravs Tanamedrove konservatizmis birTvs. lokma naTlad ganacxada,<br />
rom individebs aqvT sakuTrebis ufleba _ gansakuTrebiT Tavisi<br />
ZalisxmeviT mopovebul sakuTrebaze _ da mTavrobis erTerTi yvelaze<br />
mniSvnelovani mizani kerZo sakuTrebis dacvaa. man aseve gonivruli axsna<br />
mouZebna sakuTrebis uflebebs, legalur fulad valebsa da saxelSekrulebo<br />
valdebulebebs, rac komerciuli saxelmwifos safuZvelia. amasTan er<br />
Tad, sixarbis instinqts inteleqtur diskursSi axladmopovebuli respeqtabeloba<br />
mianiWa.<br />
bevri Zveli filosofosi, aristoteledan Toma aqvinelamde (12241274),<br />
gaurboda amqveyniuri mflobelobiT zedmetad dainteresebas. amisgan gansxvavebiT,<br />
loks warmodgenili hqonda sazogadoeba, sadac individebi mudmivad<br />
iRvwian TavianTi xvedris gasaumjobeseblad, sadac warmoebisa da<br />
gamogonebis suli yvavis da fuli aris gacvlis universaluri saSualeba.<br />
misi azriT, qonebis dagrovebis Semdgom, reinvestirebuli da gafarToebuli<br />
sazogadoeba ayvavdeba da ayvavebuli sazogadoeba iqneba bednieri.<br />
baron de monteskie (1689-1755). maSin, roca lokma ganaviTara komerciuli<br />
respublikis zogadi Teoria, frangma politikis filosofosma baron de<br />
monteskiem Tavis cnobil naSrom `kanonTa gonSi~ (1748) gansazRvra biznessa<br />
da komerciasTan dakavSirebuli sakiTxebis dadebiTi mxareebi. monteskies<br />
azriT, qveynebs, romlebic eqstensiur vaWrobas awarmoeben sxva saxelmwifoebTan,<br />
sur vili eqnebaT mSvidobisa, radgan omi xels uSlis saerTaSoriso<br />
vaWrobas. man, aseve, daaskvna, rom komercia xels uwyobs ufro samarTlebrivi<br />
<strong>politikuri</strong> wesrigis Camoyalibebas, individualuri TviTgaumjobesebisaTvis<br />
axali gzebis gaxsniT. sxva sityvebiT rom vTqvaT, siRaribeSi dabadebulsac<br />
SeuZlia gaxdes mdidari dauRalavi SromiTa da JiniT. amasTan,<br />
komerciaze gakeTebuli aqcenti ganawyobda sazogadoebas religiuri fanatizmis<br />
winaaRmdeg. miwier keTildReobaze zrunva da `jounsebTan Sejibri~<br />
(amerikuli gamoTqma _ mezoblebTan Sejibreba materialur sakuTrebaSi)<br />
daikavebda religiuri dapirispirebis gamomwvevi fanatikuri aRmafrenis<br />
adgils. komerciuli wesrigis saukeTeso mxa rea misi dadebiTi gavlena individualur<br />
moralurobaze. monteskies sjeroda, rom komerciuli demokratia<br />
warmoSobda burJuaziul Rirseul Tvisebebs, maT Soris `yairaTianobas,<br />
ekonomiurobas, Sromas, SorsmWvretelobas, wesrigs.~ 8<br />
adam smiti (1723-1790). mas Semdeg, rac lokma Camoayaliba komerciuli saxelmwifos<br />
<strong>politikuri</strong> safuZvlebi da monteskiem CamoTvala amgvari saxelmwifos<br />
dadebiTi mxareebi, Sotlandielma ekonomistma adam smitma axsna misi<br />
moqmedebis principebi. smiTi darwmunebuli iyo, rom rogorc individualuri<br />
bedniereba, ise socialuri harmonia mWidrod iyo dakavSirebuli saqonlisa<br />
da momsaxurebis warmoebis gzebTan. man Tavis cnobil naSromSi `xalxTa<br />
simdidris bunebisa da mizezebis kvleva~ (Inquiry into the Nature and Causes of the
a aris sajaro sikeTe?<br />
437<br />
Wealth of Nations; 1776) (romelmac Semdeg didi gavlena moipova) sqemis saxiT<br />
Camoayaliba, rogor SeuZlia komerciul sazogadoebas efeqtianad iarsebos<br />
centraluri mTavrobis mier ekonomikuri sferos regulirebisa da dagegmvis<br />
gareSe. es naSromi yvela sxva wignze metad iqca Tanamedrove kapitalizmis<br />
logikur dasabuTebad.<br />
lokis msgavsad, smitic aRiarebda adamianTa saqmianobaSi kerZo interesis<br />
umniSvnelovanes rols. ekonomikur bazarze kerZo interesi ara marto<br />
ganawyobs individs muSaobisTvis, aramed karnaxobs mas iseTi saqmianobis ar<br />
Cevas, romelic miesadageba mis specifikur socialur saWiroebas:<br />
Cven rom sadils mivirTmevT, es ar aris yasabis, xabazis an ludis mxarSvelis<br />
keTilganwyobis Sedegi, es sakuTari dainteresebis Sedegia.<br />
Cven Cvens interesebis dakmayofilebas unda vumadlodeT ara maT humanurobas,<br />
aramed maT sakuTari Tavis siyvaruls. da Cven maT vesaubrebiT<br />
ara Cveni saWirobidan, aramed maTi upiratesobidan gamomdinare. 9<br />
smitis cnobili Teoriaa bazris `uCinari xeli~, romelic gamoxatulia<br />
moTxovna-miwodebis kanoniT. misi azriT, es kanoni gansazRvravs sabazro<br />
fass. sadac produqtis raodenoba didia da moTxovna _ mcire, saqonlis<br />
sabazro fasi ecema im dromde, sanam yvelaze efeqtiani mwarmoeblebi<br />
ar darCebian bazarze. sapirispirod, roca produqtis raodenoba mcirea da<br />
moTxovna _ didi, saqonlis sabazro fasi matulobs. sabolood, Rirebuleba<br />
daiwevs, roca konkurencia gaizrdeba. am gziT bazari avtomaturad amyarebs<br />
miwodebamoTxovnis wonasworobas.<br />
smits sjeroda, rom gamorCeniT daintereseba da sabazro Zalebi erTmaneTs<br />
Seewyobodnen, raTa SeenarCunebinaT ekonomikuri Sejibri da konkurencia. es,<br />
Tavis mxriv, ar miscemda fasebs saSualebas Zalian gascdenoda produqciis<br />
realur Rirebulebas (Tu es ase moxdeboda, mwarmoeblebs daTrgunavdnen<br />
konkurentebi). am TvalsazrisiT, sakuTari interesebis dakmayofileba da<br />
sabazro mdgomareoba xels uwyobs fasebis TviTregulacias: maRali fasebi<br />
qmnis maRali konkurenciis iniciativas, dabali fasi iwvevs moTxovnis gazrdas<br />
da Sesabamisad, amas Sedegad produqciis gazrda mohyveba.<br />
da bolos, smitis Tavisufali mewarmeobis Teoriis mixedviT, individebi<br />
nebayoflobiT irCeven konkretulad im profesiasa da saqmianobas, romlebic<br />
sazogadoebaSi yvelaze faseulad iTvleba, radgan fuladi gasamrjelo<br />
am SemTxvevaSi Zalian didi sacduria, maSinac ki, roca TviT saqmianoba ar<br />
aris Zalian momxibvleli. 10 es koncefciebi erTad gansazRvravs e.w. Tavisufali<br />
(laissez-faire (mieciT saSualeba xalxs, gaakeTos, rac unda) kapitalizms.<br />
es aris idea, romlis Tanaxmadac mTavrobis Carevisgan Tavisufali bazari<br />
ekonomikis saukeTeso regulatoria.<br />
Tanamedrove konservatizmi. lokis, monteskiesa da smiTis namuSevrebze<br />
dayrdnobiT Tanamedrove konservatorebi did mniSvnelobas aniWeben adamianTa<br />
uflebas, iltvodnen bednierebisaken rogorc individebi (da ara rogorc<br />
koleqtivis wevrebi). isini gansakuTrebul yuradRebas amaxvileben
438 politikis samoqalaqo ganzomileba<br />
adamianis uflebaze moipovos, daagrovos da gankargos sakuTreba. aseve,<br />
icaven biznesisa da korporaciuli industriis interesebs. amiT eTanxmebian<br />
smiTis mosazrebas, rom individualuri keTildReobis mopoveba aucileblad<br />
gamoiwvevs saerTo ayvavebasa da keTildReobas. da bolos, konservatorebi<br />
akritikeben bazris moqmedebaSi saxelmwifos Carevas (iseve rogorc<br />
socialuri keTildReobis programebs) da biznesis saqmeebSi biurokratiul<br />
`cxviris Cayofas~ (magaliTad, federalur moTxovnebs minimaluri garemosdacviTi<br />
standartebis Sesaxeb).<br />
konservatorebi irwmunebian, rom individualizms konkretuli sajaro<br />
sikeTeebi moaqvs, maT Soris, nergavs SromiT eTikas, wesrigisa da stabilurobis<br />
survils da jansaR TviTSekavebas mTavrobis mxridan. es sajaro<br />
(sazogadoebrivi) sikeTeebi yvelaze metad im politikur sistemaSi Seiqmneba,<br />
sadac yvelaze kargi pirobebia individis warmatebisaTvis. SeiZleba monteskieseuli<br />
`yairaTianoba, ekonomiuroba, zomiereba, Sroma, SorsmWvreteloba,<br />
simSvide, wesrigi da kanoni~ araa umaRlesi idealebi, magram<br />
konservatorebisaTvis yvelaferi es normaluri da stabiluri <strong>politikuri</strong><br />
sistemis garantiebia.<br />
liberalebi: samoqalaqo uflebebis primati<br />
konservatorebis msgavsad, liberalebic miiCneven, rom individebs miniWebuli<br />
aqvT garkveuli uflebebi. magram, maTgan gansxvavebiT, uflebebi, romlebic<br />
liberalebs yvelaze mniSvnelovnad miaCniaT, aris samoqalaqo uflebebi.<br />
amrigad, isini gaafTrebiT icaven im individebsa da jgufebs, romelTa<br />
uflebebic irRveva da diskriminacias ganicdian (mag. rasobrivi umciresobani,<br />
qalebi da Raribebi). liberalebi eTanxmebian xelisuflebis mcdelobasa<br />
da qmedebebs, miaRwion Tanabar uflebebs. amavdroulad, isini zogadad ewinaaRmdegebian<br />
mTavrobis mier gamoxatvis Tavisuflebis SezRudvas; agreTve,<br />
erTobis standartebisa da tradiciebis SenarCunebis mizniT `moralis dakanonebis~<br />
mcdelobebs.<br />
pirovnul Tavisuflebaze yuradRebis aseTi gamaxvileba fundamentur<br />
rwme nas aZlevs individualurobis Rirsebas. TiToeuli adamianis unikalurobisa<br />
Tu Rirsebis dacva da pativiscema sazogadoebaSi mTavrobis umniSvnelovanesi<br />
mizani unda iyos. individualizmis dasacavi argumentebi<br />
mkafiod aris Camo yalibebuli jon stiuart milis naSromSi `Tavisuflebis<br />
Sesaxeb~ (1859):<br />
mas, vinc uflebas aZlevs samyaros an samyaros misTvis gankuTvnil<br />
nawils, mis magivrad dagegmos misi cxovreba, ar sWirdeba sxva aranairi<br />
niWi, garda maimunisebri adamianisa. is, vinc Tavis cxovrebas Tavad gegmavs,<br />
iyenebs yvela Tavis niWs. mas sWir deba dakvirveba, raTa dainaxos;<br />
logikuri azrovneba da gansjis unari, raTa pirdapir ganWvritos;<br />
saqmianoba, raTa moagrovos masala gadawyvetilebis misaRebad; gansxvavebis<br />
unari, raTa gadawyvitos da roca gadawyvets, simyare da TviT
a aris sajaro sikeTe?<br />
kontroli, raTa misdios saguldagulod miRebul gadawyvetilebebs.<br />
am Tvisebebs is saWiroebs da iyenebs zustad, proporciulad, rogorc<br />
Tavisi qmedebis nawils, romelsac gansazRvravs sakuTari azrovnebisa<br />
da grZnobebis mixedviT. SesaZlebelia isic, rom is daadges karg gzas<br />
da Tavi aaridos zians yovelive amis gamoyenebis gareSec. magram am<br />
SemTxvevaSi ra iqneboda SedarebiTi Rirebuleba misi, rogorc adamianisa?<br />
didi mniSvnelobisaa ara marto is, ras akeTebs adamiani, aramed<br />
is manerac, romliTac is rames akeTebs. adamianis namuSevarTa Soris,<br />
romlis gaumjobesebasa da galamazebaSia CarTuli misi cxovreba, upirvelesi<br />
mniSvnelobisa Tavad adamiania. . . . adamianis buneba ar aris<br />
manqana, rom nimuSis mixedviT aago da daniSno misTvis gamowerili samuSaos<br />
zustad Sesasruleblad. adamianis buneba SegviZlia ufro xes<br />
SevadaroT, romelsac zrda da ganviTareba sWirdeba Sinagani Zalebis<br />
tendenciebis mixedviT, rac mas cocxal arsebad aqcevs. 11<br />
439<br />
mili agreTve aRniSnavs, rom individualurobas mudmivi safrTxe emuqreba<br />
sazogadoebrivi azris damxuTveli erTgvarovnebis mxridan. swored am<br />
mizeziT, liberalebis azriT, individebi saWiroeben dacvas umravlesobis<br />
mmarTvelobaze damyarebuli xelisuflebisgan. isini miiCneven, rom<br />
demokratiuli sazogadoeba xSirad erTmaneTSi urevs azris raodenobasa<br />
da xarisxs da xSirad utolebs ricxobriv aRmatebulebas politikur WeSmaritebas.<br />
am procesSi sxvagvarad moazrovneebs xSirad sxva TvaliT uyureben<br />
da zogjer devnian kidec.<br />
milisa da misi inteleqtualuri memkvidreebis TvalSi individualizmi<br />
kargia sazogadoebisaTvis da individebisaTvis, radgan swored adamianis<br />
kreatiulobis, dinamizmisa da gamomgoneblobis gamo viTardeba sazogadoeba.<br />
liberalebi miiCneven, rom Tu individebs miecemaT saSualeba, srulyofilad<br />
ganaviTaron niWi da gaavrcelon TavianTi ideebi, mTavroba<br />
SeZlebs simbiozuri urTierTobebis aSenebas, sadac individic da sazogadoebac<br />
gaizrdeba da ganviTardeba.<br />
arsebiTi gansxvavebebi<br />
amerikel liberalebsa da konservatorebs Soris gansxvavebis safuZveli<br />
dapirispirebuli mosazrebebia adamianis bunebis Sesaxeb. liberalebs<br />
sjeraT adamianebis sikeTisa da kargi bunebisa. marTalia, isini ar uaryofen,<br />
rom zogi adamiani sazogadoebisaTvis miuReblad iqceva, magram aseT adamianebs<br />
garemos msxverplad miiCneven. magaliTad, Tanamedrove amerikelTa<br />
umravlesoba miiCnevs, rom danaSaulis Sesamcireblad sazogadoebam unda<br />
Seamsubuqos siRaribis, sasowarkveTis mdgomareoba da rasizmi, romelic<br />
asazrdoebs antisazogadoebriv qmedebas. sxva sityvebiT, adamianebi Tanasworni<br />
arian Rirsebis mixedviT da imsaxureben aseT mopyrobas mTavrobisa<br />
da Tanamoqaleqeebis mxridan.<br />
konservatorebi adamianis bunebas ufro muq ferebSi xedaven. maT miaC
440 politikis samoqalaqo ganzomileba<br />
niaT, rom adamianebi dabadebidanve egoistebi da xSirad daumorCileblebi<br />
arian. individebi cdiloben TavianTi Tavi sxvebze maRla daayenon, isini gansxvavdebian<br />
motivaciiT, SesaZleblobebiT, moraluri RirebulebebiTa da<br />
iRbliT. konservatorebi amboben, rom am gansxvavebaTa Semcireba arc erT<br />
mTavrobas ar xelewifeba. sabolood, TavianTi liberali oponentebisgan<br />
gansxvavebiT, maT naklebi `Tavis tkivili~ aqvT araTanabari sazogadoebrivi<br />
mdgomareobisa da gansxvavebuli qonebrivi SesaZleblobebis gamo. amasTan,<br />
isini ar miaweren adamianis antisazogadoebriv qmedebas garemo faqtorebs.<br />
piriqiT, fiqroben, rom sazogadoebaSi yovelTvis iarsebeben `dampali vaSlebi~<br />
(amerikuli gamoTqma _ cudi gavlenis mqone adamiani. mTargmn. Sen.).<br />
kidev erTi faqtori, rac konservatorebsa da liberalebs ganasxvavebs,<br />
isaa, rom es ukanasknelni Tavs istoriulad mimdinare procesis nawilad<br />
miiCneven, romlis farglebSic adamianis mdgomareoba gaumjobesda da TandaTan<br />
ufro umjobesdeba. sxva sityvebiT, liberalebi istorias progresuli<br />
TvalsazrisiT uyureben. maT sjeraT, rom Cveulebrivi adamiani dRes<br />
ukeTes mdgomareobaSia, vidre ramdenime Taobis an ramdenime saukunis win.<br />
maTi azriT, momavlis socialuri mowyoba, rogorc sakuTar qveyanaSi, ise<br />
sazRvargareT, ise iqneba konstruirebuli, rom yvela adamians saukeTeso<br />
misces. aqedan gamomdinare, liberalebi optimisturad uyureben momavalSi<br />
sazogadoebisa da mTeli msoflios gakeTilSobilebis mcdelobas.<br />
konservatorebi, maTgan gansxvavebiT, awmyos sirTuleebis daZlevisas<br />
warsuls gzamkvlevad iyeneben. isini eWvqveS ayeneben mosazrebas, rom cvlileba<br />
SeiZleba gautoldes progress. maTTvis <strong>politikuri</strong> erToba faqizi<br />
organizmia, romelic gaerTianebulia saerTo faseulobebiTa da SexedulebebiT.<br />
Cveuleba da tradiciebi, aRiarebuli sazogadoebrivi institutebi<br />
(magaliTad, ojaxi, eklesia, mTavroba) da Rrmad fesvgadgmuli socialuri<br />
xatebi konservatorebisaTvis erTaderTi myari safuZvelia stabiluri<br />
sazogadoebrivi wesrigis dasamyareb lad. TviT sazogadoebis msgavsad<br />
tradiciebic arasdros unda Seicvalos swrafad da erTi xelis mosmiT. konservatorTa<br />
umravlesoba savsebiT eTanxmeba edmund berkis mosazrebas _<br />
rodesac cvlileba saWiro ar aris, arc unda SevcvaloT.<br />
konservatorebi, liberalebi da sajaro politika<br />
konservatorTa da liberalTa gansxvavebuli mosazrebebi cvlilebebis,<br />
adamianis bunebisa da sazogadoebis Sesaxeb, gvexmareba am or jgufs Soris<br />
arsebuli daZabulobis axsnaSi. am daZabulobas zogi damkvirvebeli `kulturaTa<br />
omsac~ uwodebda. 12 zemoaRniSnul programebs (iseTi socialuri<br />
instituciebis mizani, Semadgenloba da mniSvneloba, rogoricaa ojaxi, ganaTleba,<br />
xelovneba, kanoni da politika) moralur sakiTxebSi uTanxmoeba<br />
udevs safuZvlad. konservatorebis aqcenti tradiciebsa da orTodoqsulobaze,<br />
kulminacias aRwevs rwmenaSi, rom keTili da boroti transcendentur<br />
filosofiasa da religiaSi Caqsovili universaluri faseulobebia. maTgan<br />
gansxvavebiT, liberalTa mravalferovnebisa da tolerantobisadmi erT
a aris sajaro sikeTe?<br />
441<br />
guleba gamoxatulia rwmenaSi, rom moraluri da <strong>politikuri</strong> gadawyvetilebebi<br />
piradi sakiTxebia. magaliTad, liberalTa umravlesoba ewinaaRmdegeba<br />
skolebSi locvas, moiTxovs farTo legalur da socialur uflebebs homoseqsualebisaTvis,<br />
aseve, miiCneven, rom qalebs aqvT abortis gakeTebis<br />
ufleba. amisagan gansxvavebiT, konservatorebi, rogorc wesi, fiqroben, rom<br />
skolebSi locvis akrZalva, homoseqsualTa uflebebis aRiareba da abortis<br />
nebarTva, moralurad arasworia. liberalebis azriT ki, individualuri ar<br />
Cevanis uaryofiT irRveva is, rac moralurad sworia. 13<br />
liberalebi da konservatorebi, aseve, gansxvavdebian adamianuri bunebisa<br />
da uflebebis sakiTxebis mimarT TavianTi damokidebulebiTac. sakuTrebis<br />
uflebisadmi erTguleba imis rwmenasTan erTad, rom warmateba da ayvaveba<br />
adamianis bednierebis arsia, konservatorebs dauregulirebeli komerciisa<br />
da industriis momxreebad aqcevs. amave mizeziT, isini ewinaaRmdegebian socialur<br />
prog ramebs, romlebic moicavs erovnuli Semosavlis msxvilmasStabian<br />
gadanawilebas, did an mzard gadasaxadebs, janmrTelobis dazRvevis<br />
saxelmwifo programebsa da sxv. amgvari damokidebulebis gamo Tanamedrove<br />
konservatorebi `mcire mTavrobis~ momxreebi arian. xolo iq, sadac saxelmwifo<br />
programebi aucilebeli an gardauvalia, konservatorebis azriT, adgilobrivi<br />
xelisuf leba ufro axlosaa xalxTan da amitom ufro sandoa, vidre<br />
federaluri xelisufleba. meore mxriv, adamianis bunebis Sesaxeb, cota<br />
ar iyos uaryofiTi Sexeduleba konservatorebs liberalebze ufro mkacrad<br />
ganawyobs piradi usafrTxoebisa da sazogadoebrivi wesrigis (amitom isini<br />
momxreni arian kriminalebis mimarT ufro sastiki sadamsjelo RonisZiebebis<br />
gatarebisa), aseve erovnuli usafrTxoebis sakiTxebis mimarT. da bolos,<br />
konservatorebs sjeraT, rom ekonomikuri TanasworobiT zedmetad<br />
dainteresebas SeuZlia Ziri gamouTxaros sistemas, romelmac, maTi azriT,<br />
aSS esoden warmatebul qveynad aqcia. magaliTad, saxelmwifo mcdeloba miaRwios<br />
ekonomikur Tanasworobas iseTi meqanizmebis saSualebiT, rogoricaa<br />
makompensirebeli programa, axSobs individualur iniciativas da amcirebs<br />
kavSirs pirad damsaxurebasa da fulad jildos Soris.<br />
vinaidan liberalebi samyaros karg da keTil adgilad da adamianis<br />
bunebas _ Tandayolilad keTilad miiCneven, isini ufro midrekilni arian<br />
dainaxon TanamSromlobis, cxovrebisa da mankierebaTa gamosworebis<br />
SesaZleblobebi iq, sadac konservatorebi gamowvevebsa da safrTxeebs xedaven.<br />
amrigad, sagareo saqmeebSi liberalebi Tavdacvaze naklebi xarjebis<br />
gawevis momxreni arian, konservatorebi ki eTanxmebian Zvel gamonaTqvams:<br />
`geSinodes RmerTisa da Seinaxe Seni Tofis wamali mSralad.~ saSinao saqmeebTan<br />
dakavSirebiT liberalebi fiqroben, rom sazogadoeba, rogorc erTi<br />
mTliani organizmi, mogebulia xelisuflebis absoluturi CareviT, raTa<br />
uzrunvelyos daCagruli an uiRblo adamianebi saxelmwifo sacxovrebliT,<br />
saxelmwifo dasaqmebiT, janmrTelobis universaluri dazRveviTa da a.S.<br />
maTi azriT, rogoric ar unda iyos sazogadoebis keTildReobis done mTlianad,<br />
Semosavlis gadanawilebis didi uTanasworoba unda gamoswordes saxelmwifo<br />
politikis saSualebiT. yvela adamiani Tanaswori ibadeba, amitom<br />
aravin unda itanjebodes siRaribiT gamowveuli damcirebiT maSin, roca
442 politikis samoqalaqo ganzomileba<br />
zogi fufunebaSi cxovrobs. nebismieri amerikelis diskriminaciis Tavidan<br />
acileba SesaZlebeli gaxdeba Zlieri sakompensacio programebiTa da xelisuflebis<br />
CareviT. metic, maT sjeraT, rom danaSaulis Camdennic msxverplni<br />
arian (ekonomikuri da socialuri usamarTlobisa) da miaCniaT, rom Raribebi<br />
ufro xSirad exvevian kriminalur danaSaulSi. liberalebi moiTxoven<br />
braldebulTa uflebebis maqsimalur dacvas. da bolos, amerikeli liberalisaTvis<br />
individualizmis dacvis saukeTeso saSualeba iqneba aekrZalos xelisuflebas<br />
konstituciiT miniWebuli sityvis, aRmsareblobis, Sekrebebis,<br />
gaerTianebebis da pirovnebis TavisuflebaSi nebismieri saxiT Careva.<br />
daskvna<br />
saxelmwifo garkveuli socialuri an ekonomikuri miznebis miRwevas<br />
sajaro sikeTis miseuli gansazRvrebis mixedviT cdilobs. am miznebis sisruleSi<br />
moyvana damokidebulia saxelmwifos ideologiaze _ sajaro sike<br />
Tis Sesaxeb SexedulebaTa organizebul nakrebze.<br />
ideologiebi SeiZleba Semdegnairad klasificirdes: antisaxelmwifoebrivi<br />
(anarqizmi, libertarianizmi), memarjvene (monarqizmi, faSizmi), an<br />
memarcxene (revoluciuri komunizmi, demokratiuli socializmi, radikaluri<br />
egalitaria nizmi). aSSSi dominirebs ori sxva ideologiuri tendencia:<br />
liberalizmi da konservatizmi. gasakviria, magram saocrad Znelia am ori<br />
Tvalsazrisis gansxvaveba. upirveles yovlisa imitom, rom aSSSi liberalizmi<br />
da konservatizmi iziarebs mraval fundamentur mosazrebas da faseulobas.<br />
Tumca, ra Tqma unda, maT Soris garkveuli gansxvavebebic arsebobs.<br />
konservatorebi xazs usvamen ekonomikur uflebebs, liberalebi aqcents<br />
samoqalaqo uflebebze akeTeben. liberalebs sjeraT adamianis keTili<br />
bunebisa, konservatorebi adamianis bunebis mimarT naklebad keTilganwyobili<br />
arian. liberalebi momavals optimisturad uyureben da sjeraT, rom<br />
is uzrunvelyofs ukeTes cxovrebas yvelasaTvis. konservatorebi, awmyos<br />
problemebTan gasamklaveblad, gzamkvlevad warsuls miiCneven. es gansxvavebebi<br />
gamoxatulia gansxvavebul sajaro politikur miznebSi, romlebsac<br />
TiToeuli es jgufi misdevs.<br />
sakvanZo sityvebi<br />
(sazogado) sikeTe<br />
ideologia<br />
anarqizmi<br />
nihilizmi<br />
libertarianeloba<br />
monarqistebifaSizmi<br />
kapitalizmi<br />
Tavisufali mewarmeoba<br />
Tavisufali sabazro ekonomika<br />
koleqtivizmi<br />
socializmi<br />
utopisti socialistebi
evoluciuri komunizmi<br />
proletariati<br />
burJuazia<br />
dialeqtikuri materializmi<br />
kapitalisturi dagrovebis kanoni<br />
pauperizaciis kanoni<br />
evrokomunizmi<br />
demokratiuli socializmi<br />
gradualizmi<br />
kiTxvebi gameorebisaTvis<br />
ra aris sajaro sikeTe?<br />
443<br />
keTildReobis saxelmwifo<br />
liberaluri tradicia<br />
amerikuli liberalizmi<br />
amerikuli konservatizmi<br />
liberalizmi<br />
konservatizmi<br />
moTxovnamiwodebis kanoni<br />
Tavisufali (laissez-faire) kapitalizmi<br />
1. ra miznebidan gamomdinare SeiZleba gansazRvros konstituciuri saxelmwifos<br />
xelisuflebam sajaro sikeTe?<br />
2. ratom SeiZleba iTqvas, rom xelisuflebis warmatebuli moqmedeba<br />
damokidebulia mis mier sajaro sikeTis realizaciis SesaZleb lobaze?<br />
3. ra aris ideologia? aris Tu ara es mecnieruli termini, romelic advilad<br />
gamoiyeneba politikis analizisas? ratom?<br />
4. riT hgavs revoluciuri komunizmi demokratiul socializms? romel<br />
politikur sakiTxebze Tanxmdeba es ori mimdinareoba? romlebze ver<br />
Tanxmdeba?<br />
5. rogor SegviZlia ganvasxvavoT erTmaneTisgan liberalizmi da konservatizmi<br />
aSSSi?<br />
SeniSvnebi:<br />
1. Aristotle, The Politics, red da mTargm. Ernest Braker (New York: Oxford Univer-<br />
sity Press, 1962), 1279a, 112.<br />
2. es msjeloba efuZneba Andrew Haywoodis, Political Ideologies: An Introduc-<br />
tion (New York: St. Martin’s Press, 1992), 6-8. heivudis (da Cveni) msjeloba ki,<br />
Tavis mxriv, emyareba gansazRvrebas, romelic SemogvTavaza May Salinger<br />
ma, wignSi Politics and Ideology (London: Allen & Unwin, 1976)<br />
3. The Anti-Defamation League ob B’nai B’rith, Hate Groups in America: A Record of<br />
Bigotry and Violence (New York, n.d.), 11.<br />
4. kalvinistebi arian protestantebi, romlebic mihyvebian kalvinis (1509<br />
1564) swavlebas. mtkice kalvinistebs sjeraT `bedisweris~, romlis Tanax<br />
madac zogi adamiani rCeulia RvTis mier xsnisaTvis, xolo zogi _ samu<br />
damodaa dawyevlili.<br />
5. Jack C. Plano and Roy Olton, The International Relations Dictionary (Santa Barbara,<br />
Calif.: ABS, 1982), 81.
444 politikis samoqalaqo ganzomileba<br />
6. Bertrand Russell, A History of Western Philosofhy. (New York: Simon & Schuster,<br />
1965), 364.<br />
7. Martin Diamond, Winston Fisk, and Herbert Garfinkel, The Democratic Republic:<br />
An Introduction to American Government (Skokie, III.: Rand McNally, 1971), 4-5.<br />
8. Baron de Montesquieu, The Spirit of Laws, mTargm. Thomas Nugent (New York:<br />
Hafner Press, 1949), bk. 5, chap. 6, 46.<br />
9. Adam Smith, An Inquiry into the Nature and Causes of the Wealth of Nations (New<br />
York: Modern Library, 1965), 14.<br />
10. rogorc aRniSnulia Robert Heilbroneris mier naSromSi The Wordly Philosophers:<br />
The Lives, Times and Ideas of Great Economic Thinkers (New York: Modern<br />
Library, 1965), 14.<br />
11. John Stuart Mill, On Liberty (Lake Bluff, Ill.: Regnery/Gateway, 1955), 85.<br />
12. James Devison Hunter, Culture Wars: The Struggle to Define America (New York:<br />
Basic Books, 1991). Cveni msjeloba ZiriTadad mihyveba, magram zustad ar<br />
imeorebs hanterisas.<br />
13. iqve. rogorc hanteri aRniSnavs, es ar aris dapirispireba religiurobasa<br />
da arareligiurobas Soris. ufro xSirad azrTa sxvadasxvaoba Tavs iCens<br />
religiurebs Soris.
Tavisuflebis uzrunvelyofa<br />
Tavi XIII<br />
sajaro<br />
politikis<br />
problemebi<br />
principebi,<br />
prioritetebi da<br />
praqtikebi<br />
usafrTxoebis uzrunvelyofa<br />
gare mtrebisgan dacva Sida mtre<br />
bisgan dacva socialuri dacva sa<br />
kuTar qmedebaTagan dacva<br />
keTildReobis uzrunvelyofa<br />
sabiujeto deficiti da saxelmwifo<br />
vali saganmanaTleblo krizisi Semo<br />
savlebis ganawileba<br />
Tanasworobis uzrunvelyofa<br />
rasobrivi diskriminacia pozitiuri<br />
qmedebebi Tu Sebrunebuli diskriminacia<br />
vis sWirdeba dacva?<br />
Tavisuflebis Rirebuleba Tavisufleba da pirveli sakonstitucio<br />
Sesworeba Ppiradi cxovrebis xelSeuxebloba<br />
samarTlianobis uzrunvelyofa<br />
danaSauli da sasjeli marTlmsajuleba, rogorc marTebuli proce<br />
dura samarTlebrivi dacvis sazRvrebi<br />
mizanTa konfliqti<br />
445
446 politikis samoqalaqo ganzomileba<br />
XII TavSi gamovyaviT xuTi mTavari Rirebuleba: usafrTxoeba, keTildReoba,<br />
Tanasworoba, Tavisufleba da samarTlianoba. es Rirebulebebi<br />
imavdroulad sajaro politikis ZiriTad miznebs warmoadgenen, Tumca<br />
TiToeulis ganxorcielebisaTvis konkretuli strategiis gansazRvra sakmaod<br />
Znelia. ganviTarebul qveynebSi debatebi mudmivad cvalebadi sajaro<br />
politikis problemebze politikis ZiriTadi arsia.<br />
radganac sajaro politikis sakiTxebis yovlismomcveli SedarebiTi<br />
anali zi am saxelmZRvanelos maStabebs cildeba, ZiriTad aqcents SeerTebul<br />
Stateb ze gavakeTebT. Bbevri sakiTxi Tu problema, romelic qvemoT<br />
iqneba ganxiluli sxva demokratiuli sistemebisTvisacaa damaxasiaTebeli.<br />
Aaseve, TandaTanobiT momivixilavT am problemebis gadawyvetis alternatiul<br />
gzebsac.<br />
usafrTxoebis uzrunvelyofa<br />
Cveulebisamebr, nebismieri damoukidebeli saxelmwifos upirvelesi mizani<br />
Tavisi moqalaqeebis usafrTxoebis uzrunvelyofaa. tiraniebis garda,<br />
romelic eWvsa da SiSs TavianT moqalaqeebSi Segnebulad Tesavs, nebismieri<br />
xelisufleba pirovnebis usafrTxoebas ganixilavs, rogorc saxelmwifos<br />
arsebobis umTavres faqtors da aseve aucilebel winapirobas sasicocxlo<br />
mniSvnelobis sxva miznebis misaRwevad. gavleniani <strong>politikuri</strong> filosofosi<br />
Tomas hobsi (15881679) gansakuTrebul mniSvnelobas aniWebda usafrTxoebas<br />
da mosalodneli safrTxeebisagan dacvas, rogorc xelisuflebis arsebobis<br />
gamamarTlebel umTavres mizezs. Aam TvalsazrisiT hobsi marto ar yofila,<br />
TviT aristotelec politikis sxva umTavres miznebs Soris yvelaze<br />
maRla sicocxlis xelyofisagan dacvas ayenebda. 1<br />
gareSe mtrebisgan dacva<br />
termins erovnuli usafrTxoeba _ meore msoflio omis Semdgom amerikul<br />
politikaSi yvelaze xSirad iyenebdnen. SeerTebuli Statebis dacva<br />
gareSe Tu Sinauri mtrebisgan umTavres saxelmwifo prioritetad iqca,<br />
rac Tavdacvis dafinansebis zrdasa da 1980iani wlebSi sabiujeto deficitis<br />
gaRrmavebaSi gamoixata, Tumca civi omis epoqis dasrulebasTan er<br />
Tad gaCnda kiTxva: Seicva la Tu ara msoflio ise Zireulad, rom amerikam<br />
Tavis prioritetebs seriozulad gadaxedos da samxedro mzadyofnac mniSvnelovnad<br />
Seamciros?<br />
1945 wlidan 1980iani wlebis bolomde erovnul usafrTxoebaze debatebis<br />
mTavari Tema sabWoTa safrTxe iyo. isini, vinc sabWoTa kavSirs Zlevamosil,<br />
mag ram mSvidobis mosurne subieqtad ganixilavdnen, SeiaraRebaze<br />
didi danaxarjebis mizanSewonilobas eWvqveS ayenebdnen da or supersaxelmwifos<br />
Soris TanamSromlobis (upirveles yovlisa, ganiaraRebis daCqarebis)<br />
sakiTxis wina planze wamo wevas cdilobdnen. sxvebi, vinc sabWoTa
sajaro politikis problemebi<br />
447<br />
kavSirs saSiS eqspansiur Zalad miiCnevdnen, romelic msoflio batonobas<br />
eswrafvoda, TavgamodebiT uWerdnen mxars Tavdacvis biujetis zrdasa da<br />
axali sabrZolo teqnologiebis ganviTarebis programebs. Aamerikis erovnuli<br />
usafrTxoebis mTvari sadavo sakiTxi yovelTvis iyo azrTa sxvadasxvaoba<br />
sabWoTa liderebis motivebsa da sabWoTa sistemis xasiaTze.<br />
1990iani wlebis dasawyisSi, sabWoTa kavSiris daSlis Semdeg, sul<br />
ufro rTuli xdeboda amerikel gadasaxadis gadamxdelTaTvis Tavdacvaze<br />
gamoyofi li didi danaxarjebis aucileblobis dasabuTeba. Tumca, skeptikosebi<br />
miiCnevdnen, rom msoflio erTi xelis mosmiT ver gaxdeboda<br />
usafrTxo mxolod imitom, rom amerikelebis umetesoba Tavs sul ufro<br />
usafrTxod grZnobda. Aamerikis interesebi yovelTvis idga ekonomikuri Tu<br />
strategiuli safrTxis winaSe (magaliTad, erayis mier quveiTis dapyroba<br />
1990 wels), xolo mudmivi regionuli Tu adgilobrivi konfliqtebi, masobrivi<br />
ganadgurebis iaraRis (balistikuri raketebi, atomuri, qimiuri da biologiuri<br />
iaraRi) raodenobis zrdasTan erTad, horizontze axali safrTxeebis<br />
gamoCenaze mianiSnebda.<br />
wliuri xarjebi (mlrd aSS dolari)<br />
reiganis<br />
prezidentoba<br />
buSis<br />
prezidentoba<br />
klintonis<br />
prezidentoba<br />
buSis (umcrosi)<br />
rezidentoba<br />
sqema 13-1 samxedro xarjebis zrda.1990ian wlebSi moqmedi samxedro Zalebi meore<br />
msoflio omis Semdgom periodTan SedarebiT (1950) kidev ufro Semcirda. samxedro<br />
xarjebi 1990ian wlebSi arsebiTad Semcirda, magram ukanasknel wlebSi isev civi<br />
omis wlebis dones gautolda.<br />
wyaro: Defense Department. ibeWdeba Sioux Falls Argus Leaderdan, 18 maisi 1997w. 11C.
448 politikis samoqalaqo ganzomileba<br />
1990ian wlebSi meore msoflio omis maStabebis konfrontaciis safrTxe<br />
TiTqos nelnela gaqra. Lliberalebi da konservatorebi, mzardi sabiujeto<br />
deficitisa da axali <strong>politikuri</strong> garemoebebis fonze, bolosdabolos<br />
SeTanxmdnen da mxari dauWires SeiraRebuli Zalebisa da SeiaraRebis<br />
prog ramebis Semcirebas (Tumca, isini yovelTvis ver Tanxmdebodnen am Semcirebis<br />
moculobasa da masStabebze). samxedro <strong>politikuri</strong> cvlilebebi<br />
Tavdacvis biujetebzec aisaxa (ix. sqema 131). 1986 welTan SedarebiT, rodesac<br />
civi omis epoqam piks miaRwia, pentagonma Tavisi TanamSromlebis (moqmedi,<br />
sarezervo da samoqalaqo) ricxvi 20 %iT Seamcira. 20 %iani Semcireba<br />
Seexo profesiul jarsac (moqmed samxedreobsac) (4,4 mlndan 3,5 mlnmde).<br />
2001 wlis 11 seqtembers ganxorcielebuli teroristuli aqtis Semdeg<br />
qveynis ganwyoba erT dReSi Seicvala. miRebuli dartymisa da gancdili zaralis<br />
gamo pentagoni isev erovnuli <strong>politikuri</strong> arenis wina xazze aRmoCnda.<br />
kongresi da mTeli qveyana isev civi omis droindel rutinas daubrunda da<br />
mzad iyo, yvelaferi gaeRo, raTa amerika kvlav usafrTxo demokratiul<br />
qveynad qceuliyo, romelic SigniT teroristebisagan da gareT im mtrebisaganac<br />
iqneboda daculi, romlebic teroristebs mfarveloben. Ddasrulda<br />
1990iani wlebis eiforia, warsuls Cabarda xelSeuxeblobis iluzia, gaqra<br />
SegrZneba imisa, rom amerika `gansakuTrebulia~ da katastrofebi mxolod<br />
sxvagan SeiZleba xdebodes.<br />
Sida mtrebisagan dacva<br />
11 seqtemberma gansakuTrebiT win wamoswia xelisuflebis mier Tavis moqalaqeTa<br />
sicocxlisa da sakuTrebis dacvis sakiTxi Sida mtrebisgan _ saku<br />
Tarive moqalaqeebisagan, jaSuSebisa da mtrulad ganwyobili ucxoelebisgan.<br />
dReisaTvis erovnuli usafrTxoebis es `axleburi~ xedva yvelaze ufro<br />
prioritetulia; mas gacilebiT didi yuradReba eTmoba, vidre Tavis droze<br />
Zvel midgomas (da met winaaRmdegobasac warmoSobs). debatebma am sakiTxze<br />
naTeli gaxada, ramdenad rTulia zRvaris gavleba terorizmsa da dana<br />
SaulTan brZolas Soris. cxadia, rom teroristuli aqtebi _ uadanaSaulo<br />
adamianebis mimarT Cadenili yvela sxva saxis Zaladobis aqtebis msgavsad<br />
_ danaSaulebriv qmedebebs ganekuTvneba. magram, terorizmi <strong>politikuri</strong><br />
miznebiT aris motivirebuli da mas xSirad `sa xelmwifo sponsorebi~ hyavs<br />
sazRvargareT (maT Soris iyvnen avRaneTi, erayi, irani, CrdiloeTi korea). imsaxureben<br />
Tu ara amis gamo teroristebi `Cveulebrivi~ damnaSaveebisgan gansxavebul<br />
mopyrobas? unda sargeb lobdnen Tu ara isini imave konstituciuri<br />
garantiebiT, riTac mkvlelobaSi Tu ZaladobaSi braldebulebi? ra xdeba ma<br />
Sin, Tuki teroristuli aqtis Camdeni sakuTari moqalaqea? terorizmi ufro<br />
dawvrilebiT Semdeg TavSi iqneba ganxiluli, amitom amjerad mxolod mZime<br />
danaSaulis mimoxilviT SemovifarglebiT da tero ri zms SevexebiT imdenad,<br />
ramdendac es danaSaulsa da sasjelze saubrisas iqneba saWiro.<br />
dRemde ar arsebobs konsensusi imaze, ra iwvevs danaSauls, ra unda gaakeTos<br />
sazogadoebam misi Tavidan asacileblad da unda isjebodes Tu ara
sajaro politikis problemebi<br />
449<br />
yvela qmedeba, romelic danaSaulebrivad aris miCneuli (magaliTad, marixuanas<br />
moxmareba da Senaxva). miuxedavad imisa, rom bolo xanebSi odnav Semcirda,<br />
danaSaulis ricxvma SeerTebul StatebSi ukanaskneli 50 wlis ganmavlobaSi<br />
kritikul zRvars miaRwia. ratom?<br />
zogierTi eqspertis azriT, danaSauli, upirveles yovlisa, socialuri<br />
fenomenia, adamianuri (pirovnuli) imedgacruebisa da gaucxoebis Sedegia,<br />
romelic siRaribiTa da ugulebelyofiT, rasobrivi diskriminaciiT,<br />
araTanabari ekonomikuri SesaZleblobebiTaa ganpirobebuli. sxva riTi Sei<br />
Zleba aixsnas is faqti, rom danaSaulis maCvenebeli yvelaze maRalia qalaqis<br />
Rarib ubnebSi, sadac yvelaze dabali Semosavali da cxovrebis yvelaze<br />
uaresi pirobebia. am TvalsazrisiT, danaSauli xelisuflebis uyuradRebobisa<br />
da sazogadoebis gulgrilobis Sedegia. zogierTi eqsperti ki sruliad<br />
gansxvavebul socialur fenomenze miuTiTebs danaSaulis zrdis mizezebis<br />
asaxsnelad. isini aqcents tradiciuli amerikuli ojaxis nelnela gaqrobasa<br />
da riskis zRvarze myofi bavSvebis raodenobis zrdaze akeTeben. aseve xazs<br />
usvamen Temisa da mezoblebis mniSvnelobis dakninebas da maTgan gamowveul<br />
izolaciasa da individualizmze miuTiTeben, romelic amJamad amerikul<br />
cxovrebaSi aris gabatonebuli. rodesac socialuri kavSirebi (da masTan dakavSirebuli<br />
emociebi, rogoricaa sircxvili) Sesustebulia, igive emarTeba<br />
im SezRudvebs, romlebic sazogadoebrivad arasasurvel Tu ukanono qmedebebs<br />
blokaven. da bolos, eqspertebi popkulturasac adanaSauleben, romelic<br />
masmediis saSualebiT vrceldeba. Tanamedrove amerikuli kultura,<br />
garda imisa, rom Zaladobas asxams xotbas (popularuli musikiT dawyebuli<br />
satelevizio sareklamo rgolebiT damTavrebuli), mudmivad eweva im Rirebulebebis<br />
popularizacias, romlebic danaSaules aqezebs (sasurvelis advilad<br />
miRweva da TviTgamoxatvis SeuzRudavoba). 2<br />
isini, vinc siRaribesa da Semosavlis araTanabar ganawilebas miiCneven<br />
danaSaulis mTavar gamomwvev mizezad, mxars uWeren saxelmwifo programebs,<br />
romlebic maTi aRmofxvrisken iqneba mimarTuli. xolo isini, vinc ojaxisa<br />
da kulturis degradaciaze saubroben, Tvlian, rom xelisuflebas bevri<br />
arafris gakeTeba ZaluZs danaSaulis Sesamcireblad, garda imisa, rom damnaSaveTaTvis<br />
Seqmnas `dauyovneblivi da gardauvali~ sasjelis garantiebi.<br />
kidev erTi midgoma danaSaulis Semcirebis TvalsazrisiT aris e.w. umsxverplo<br />
danaSaulTa dekriminalizacia. aseTi midgoma gamarTlebulia aramxolod<br />
praqtikuli _ policiis, sagamoZiebo Tu sapatimro xarjebisa da<br />
drois dazogva, aramed filosofiuri mosazrebebiTac. iseT gansxvavebul<br />
qmedebebs, rogoricaa prostitucia Tu maTxovroba, saerTo is aqvT, rom<br />
TiToeuli individis mier Tu individTa Soris damoukideblad aris Cadenili<br />
da amiT sazogadoebis sxva wevrebs ziani ar adgebaT.<br />
debatebi danaSaulis dekriminalizaciaze, upirveles yovlisa, narkotikebis<br />
legalizacias Seexeba. yvelaferi marixuanaze saubriT daiwyo<br />
da am bolo xanebSi kokainsac Seexo. dekriminalizaciis momxreebi miiCneven,<br />
rom narkomaniis arasasurveli socialuri aspeqtebi ZiriTadad imiTaa ganpirobebuli,<br />
rom xelisuflebis mier kanongareSed gamocxadebuli Zviri siamovnebis<br />
dasakmayofileblad narkomanebi iZulebulni arian xSirad Caidi
450 politikis samoqalaqo ganzomileba<br />
non Zarcva da yaCaRoba. narkotikebis legalizeba ki masze fasis davardnas<br />
da narkomaniasTan dakavSirebuli danaSaulis Semcirebas gamoiwvevs (Tumca,<br />
im mogebasTan erTad, romelsac organizebuli damnaSaveebi iReben).<br />
danaSaulisadmi damokidebulebis cvlileba<br />
ratom eguebian amerikelebi danaSaulis aseT maRal maCvenebels? am kiTxvaze<br />
saintereso (da winaaRmdegobrivi) pasuxi SemogvTavaza niuiorkelma senatorma,<br />
specialobiT sociologma daniel patrik moinihanma (19272007) Tavis<br />
cnobil statiaSi `deviaciuri qcevis gadafaseba~. 3 moinahani amtkicebda, rom<br />
raki amerikelebi danaSaulis swrafi zrdis pirispir aRmoCndnen, misi mniSvneloba<br />
ugulebelyves imis axleburi SefasebiT (anu gadafasebiT), ra SeiZleba<br />
CaiTvalos normad. ramdenime wlis win danaSaulis aseTi maRali maCvenebeli<br />
mZime socialur paTologiad miiCneoda, Tumca, dRes aRiqmeba sazogadoebis<br />
normalur mdgomareobad, romlis gamosworebac TiTqmis SeuZlebelia.<br />
moinihans gamaognebeli magaliTic mohyavs. 1929 wlis 14 Tebervals<br />
oTxma gangsterma maTi Svidi moqiSpe gangsteri wminda valentinis dRes cecxlsasroli<br />
iaraRiT amoxoca. moinahani yuradRebas imaze amaxvilebs, rom<br />
am ambavma mTeli eri SokSi Caagdo, Tavad movlena legendad iqca da wminda<br />
valentis dRis xocvaJletis saxeliT msoflio enciklopedia Sic ki Sevida.<br />
Ggarda amisa, igi konstituciur cvlilebas daedo safuZvlad da bolo<br />
mouRo `mSral kanons~ (es ukanaskneli jgufuri Zaladobisa da danaSaulis<br />
gamomwvev mizezad aris miCneuli).<br />
moinihani aRniSnavda, rom dReisaTvis narkotikebis vaWrobasTan erTad<br />
Zaladobis es saxeoba isev dabrunda, Tumca warsulTan SedarebiT `daujerebeli<br />
masStabebiT~. amerikelebisaTvis misaRebi gaxda Zaladoba, romelic<br />
erT dros maT aranormalur da miuRebel saqcielad miaCndaT. `samwuxarod,<br />
losanjelesi wminda valentinis xocvaJletis mowme ukve yovelkvireulad<br />
xdeba~, _ acxadebda moinihani statiis bolos.<br />
narkotikebis legalizaciis oponentebi am moTxovnas ewinaaRmdegebian.<br />
is ini aRiareben, rom legalizaciis Sedegad Semcirdeba zarali, romelsac<br />
sazo gadoebas narkotikebis momxmareblebi ayeneben, magram amavdroulad<br />
gaizrdeba am ukanasknelTa ricxvi da sazogadoeba amjerad imiT dazaraldeba,<br />
rom umaqnis da degradaciis gzaze mdgar moqalaqeebs miiRebs. naTelia,<br />
rom narkotikebis legalizaciis sawinaaRmdego argumentebi igivea, rac<br />
umsxverplo danaSaulis legalizaciis mowinaaRmdegeTa _ sazogadoebas<br />
erTnairad Zviri ujdeba rogorc narkomani moqalaqeebi, aseve meZavebiTa da<br />
mawanwalebiT dasaxlebuli ubnebi, romlebic TavianTi arsebobiT gareSemo<br />
myofTa usafrTxoebasa da stabilu robas safrTxes uqmnian.<br />
narkotikebisa da prostituciis legalizeba SeerTebul StatebSi savaraudod<br />
uaxloes xanebSi ar ganxorcieldeba, Tumca holandiaSi, gansakuTrebiT
sajaro politikis problemebi<br />
451<br />
mis dedaqal amsterdamSi stumrobisas nebismier amerikels aucileblad<br />
gauCndeba kiTxva _ gaamarTlebda Tu ara holandiuri modeli aSSSi? amsterdamSi<br />
narkotikebis moxmareba da prostitucia mxolod garkveul ubnebSia<br />
daSvebuli da policiis meTvalyureobisa da kontrolisgan Tavisufalia.<br />
meZavebi mudmiv samedicino Semowmebas gadian, xolo narkotikebiT movaWreebis<br />
winaaRmdeg sakmaod mkacri kanonebi moqmedebs. dReisaTvis amdterdami<br />
erTerTi yvelaze mimzidveli qalaqia dasavleT evropaSi.<br />
danaSaulis winaaRmdeg mimarTuli sajaro politikis kidev erTi mniSvnelovani<br />
probelema iaraRis kontrolia. konservatorebis umravlesobas<br />
miaCnda, rom iaraRis gayidvisa da Senaxvis SezRudviT mZime danaSaulis<br />
ricxvi ar Semcirdeboda, Tumca es mosazreba mxardaWeriT aRar sargeblobs.<br />
1993 wels kongresma miiRo e,w. breidis kanoni [ewoda jeims bredis gamo,<br />
romelic 1981w. ronald reiganze Tavdasxmis dros daiRupa _ mTargmn. Sen.],<br />
romelic xuTdRian sacdel vadas awesebda pistoletis SeZenaze, 1994 wlidan<br />
ki es SezRudva sxva saxis cecxlsasrol iaraRzec gavrcelda.<br />
iaraRis kontrolsa da antiterorizms Soris urTierTkavSiri 2001 w. 11 seqtembris<br />
Semdgom garemoSi bevr saintereso sakiTxs warmoSobs. mosalodnelia,<br />
rom amerikis mosaxleobis gazrdili SeSfoTeba usafrTxoebis sakiTxebiT da<br />
xelisuflebis mcdeloba ar dauSvas Semdgomi teroristuli aqtebi, kidev<br />
ufro gaamkacrebs iaraRis flobaze SezRudvebs. Tumca, imavdroulad aRmoCndebian<br />
iseTebi, romlebic am mosazrebas SeewinaaRmdegebian im motiviT,<br />
rom moqalaqis konstituciuri ufleba ataros iaraRi, axla ise mniSvnelovania,<br />
rogorc arasdros, rodesac isini ucxo mtrebis samizne gaxdnen.<br />
socialuri dacva<br />
Tanamedrove xelisufalTa erTerT mTavari mizani socialuri usafrTxo<br />
ebaa. farTo gagebiT socialuri usafrTxoeba moicavs iseT problemebs<br />
rogoricaa, siRaribe, SimSili, avadmyofoba, xandazmuloba, aseve stiqiuri<br />
ubedurebebi _ wyaldidoba, qariSxali, xanZari da sxva. ra roli ekisreba<br />
xelisuflebas Tavisi moqalaqeebis sicocxlisa da janmrTelobis am maradiuli<br />
safrTxeebisgan dacvaSi? sasursaTo talonebi, subsidiebi fermerebisTvis,<br />
pensiebi, Semweobebi janmrTelobaze da umuSevrobaze, daxmareba<br />
studentebisaTvis _ es yvelaferi moqalaqeebisaTvis finansur uzrunvelyofas<br />
isaxavs mizanad saWiro drosa da adgilze.<br />
federaluri xelisuflebis valdebulebaTa moculoba 1990iani wlebidan<br />
intensiuri ganxilvis sagani gaxda. socialuri uzrunvelyofis sistemis kritikosebi<br />
amtkiceben, rom daxmarebis auracxeli programebiT xelisufleba<br />
sinamdvileSi xalxs im saqcielisken ubiZgebs, romelsac igi ebrZvis (radgan<br />
amiT umuSevrobas waaxalisebs). 1996 wels, socuzrunvelyofis sistemis reformis<br />
Sedegad, Statebs meti uflebamosileba mieniWaT (da meti moqnilobac)<br />
socialuri dacvis programebis ganxorcielebis sferoSi, xolo Semweobebi<br />
mniSvnelovnad SeezRudaT im pirebs, romelTac muSaoba ar surT.<br />
yvelaze ufro mwvave sabiujeto problemaa socialuri usafrT xoebis
452 politikis samoqalaqo ganzomileba<br />
fondis gadaxdisunarianoba, romelic xandazmul moqalaqeebs pensiiTa da<br />
samedicino momsaxurebiT uzrunvelyofs. socialuri usafrTxoebis fondidan<br />
asakovan amerikelebs yovelTviurad ericxebaT Tanxa, xolo samedicino<br />
momsaxurebis fondi maT eqimisa da saavadmyofos xarjebs ufaravs. bolo<br />
wlebSi orive fondi mniSvnelovnad gaizarda. radganac amerikelebi valdebulni<br />
arian socialuri usafrTxoebis fondSi ixadon garkveuli Tanxa<br />
sanam sapensio asaki mouwevT (Cveulebriv 65 weli), Semweobebs samarTlianad<br />
ewodeba kuTvnili daxmareba (saxelisuflebo danaxarjebi, romelsac<br />
amerikelebi sruliad marTlzomierad miiCneven, yvelaze ufro ZviradRirebul<br />
socialuri usafrTxoebisa da samedicino momsaxurebis xarjebTan er<br />
Tad). aRniSnuli Semweobebi politikurad mgrZnobiare fenomenia, radganac<br />
sakmaod msxvili interesTa jgufebi (rogoricaa, magaliTad, gadamdgar<br />
pirTa amerikuli asociacia) da amomrCevelTa didi nawili (gansakuTrebiT<br />
asakovani moqalaqeebi) mzad arian `dasajon~ is politikosebi, romlebic am<br />
programebis Semcirebas dauWeren mxars.<br />
samedicino momsaxurebisa da socialuri usafrTxoebis fondebs saerTo<br />
problema aqvT: xarjebi bevrad ufro swrafad izrdeba, vidre samomavlod<br />
dagegmili Semosavlebi. problema nawilobriv isic aris, rom amerikelebi<br />
didxans cocxloben, rac programebis fass kidev ufro zrdis. bevrad ufro<br />
problemuria (sajaro politikis TvalsazrisiT) demografiuli ganviTarebis<br />
tendenciebi, gansakuTrebiT sapensio asaks miRweuli ~beibi bumerebis~<br />
(meore msoflio omis Semdgom wlebSi dabadebuli adamianebi) didi raodenoba,<br />
romlebzec Tanxa daixarjeba aRniSnuli programebidan. magaliTad, 1965<br />
wels, rodesac samedicino momsaxurebis fondi Seiqmna, aRniSnuli fondis<br />
TiTo beneficiarze Tanxas saSualod 5,5 adamiani ixdida. 2040 wlisaTvis es<br />
Sefardeba 2.2dan 1.0mde Semcirdeba. samedicino uzrunvelyofis fonds seriozul<br />
dartymas ayenebs jandacvis swrafad mzardi xarjebi. 1980dan 1990iani<br />
wlebis Sua xanebamde am programis xarjebi wliurad 11 %iT gaizarda,<br />
ramac is yvelaze swrafad mzard federalur programad aqcia (sqema 132).<br />
garda amisa, socialuri usafrTxoebis fonds, sul cota, kidev erTi<br />
problema aqvs, romelze saubarsac politikosebi Tavs arideben. wlebis ganmavlobaSi<br />
xelisufleba am fondidan Tanxas iyenebda saSemosavlo danaklisis<br />
(sabiujeto deficitis) Sesavsebad. rodesac xelisufleba ver axerxebs<br />
saxelmwifo biujetis dabalansebas, man Tanxa an kerZo seqtoridan unda isesxos<br />
(upirveles yovlisa, fasiani qaRaldebis gayidviT), an sajaro danazogebidan<br />
aiRos am SemTxvevaSi socialuri usafrTxoebis fonds mimarTos.<br />
aRniSnuli fondidan Tanxebis mudmivi xarjviT (flangviT), federaluri<br />
xelisuflebis vali 2001 wels 5.8 trilion dolars gautolda, romelzec<br />
saprocento ganakveTi 360 miliards Seadgenda. SedarebisTvis, NASA-s biujeti<br />
14 mlrd iyo, maSin rodesac ganaTlebaze 32 mlrd, xolo gzebze 41 mlrd<br />
gamoiyo. demografiuli zrdis tendenciebi bevr ganviTarebul qveyanaSi<br />
sapensio fonds problemas uqmnis, samTavrobo qmedebebma da saeWvo (zogjer<br />
yalbma) aRricxvis SemTxvevebma es problema aSSSi kidev ufro gaamwvava.<br />
amasobaSi, molodini izrdeba. amerikelebi, romlebic wlebis ganmavloba
sajaro politikis problemebi<br />
453<br />
Si solidur Tanxas debdnen am sistemaSi samarTlianad elian (da moiTxoven)<br />
sruli pensiis miRebas, rodesac samuSaos Tavs daanebeben.<br />
sqema 13-2 samedicino momsaxurebis programis mzardi xarji<br />
37 mln amerikelze meti iRebs samedicino momsaxurebis dafinansebas. es yvelaze<br />
mzardi da amave dros rigiT meore ZviradRirebuli (biujetis daaxloebiT 12%<br />
xmardeba) federaluri programaa. masze ZviradRirebulia socialuri dazRvevis<br />
programa.<br />
wyaro: Steve Langdonis “With Compaign Dist Settling, Medicare Chances Brighter,” Congressional<br />
Quarterly (18 ianvari 1997w.): 179; Robert Pearis “Experts Say Cost of Medical<br />
Insurance Is Underestimated,” New York Times, 30 noemberi 2000w., A1; Social Security Administration,<br />
“Status of the Social Security and Medicare Programs,” www.ssa.gov/OACT/<br />
TRSUM/tsumary.html, 21 maisi, 2002w.<br />
iseTi socialuri programebis maRali fasi, rogoricaa Medicare (samedicino<br />
momsaxureba) da Medicaid (samedicino daxmareba) kidev erTxel gvaxsenebs,<br />
ramdenad didia industriul qveynebSi daavadebaTa mkurnalobis xarjebi.<br />
Tumca, damatebiT safrTxes janmrTelobasa da sazogadoebis usafrTxoebas<br />
adamianebi Tavadac uqmnian. amdenad, xelisufleba axal medikamentebs cdis,<br />
sanam maT bazar ze gaitans da awesebs standartebs mosaxleobis transportirebisas<br />
safrT xis maqsimalurad Sesamcireblad. calke unda aRiniSnos<br />
xelisuflebis mcdeloba, daicvas garemo adamianebis damangreveli qmedebebisa<br />
da dabinZurebisagan, ar daarRvios haeris dabinZurebisagan dacvis<br />
savaldebulo standartebi, Seasrulos dadgenilebebi garemoze zemoq
454 politikis samoqalaqo ganzomileba<br />
medebis Sesaxeb, daicvas narCenebis gadamuSavebis gamkacrebuli moTxovnebi,<br />
konservaciis gziT ki gadaarCinos veluri bunebis gadaSenebis piras myofi<br />
saxeobebi _ es yvelaferi garemos dacvas isaxavs miznad. garemos dacvis<br />
tendenciebi, rogoricaa mJava wvimebis Semcireba da mdinareTa dabinZurebis<br />
SezRudva, scildeba erTi saxelmwifos sazRvrebs da saerTaSoriso SeTanxmebebis<br />
sagani xdeba (magaliTad, CrdiloeT amerikis Tavisufali vaWrobis<br />
SeTanxmeba, romelsac xels aweren SeerTebuli Statebi, kanada da meqsika).<br />
ukanasknel wlebSi mniSvnelovnad gaizarda garemosdacviTi programebis<br />
mimarT sazogadoebis mxardaWera, miuxedavad imisa, rom SeerTebul<br />
StatebSi mwvaneTa partiam arCevnebSi warmatebas ver miaRwia sxva ganvi<br />
Tarebuli qveynebisgan gansxvavebiT (germania, safrangeTi). kritikosebi<br />
xSirad ukmayofilebas gamoTqvamen da acxadeben, rom xelisuflebis amgvari<br />
mcdeloba industriul ganviTarebasa da ekonomikur zrdas aferxebs, risi<br />
fasic (usargeblo dabrkolebebisa da biurokratiuli rutinis TvalsazrisiT)<br />
Zalian maRalia.<br />
sakuTar qmedebaTagan dacva<br />
xelisufleba moqalaqeebs sakuTari TavisaTvis safrTxis miyenebisaganac<br />
icavs. magaliTad, zogierT StatSi moqmedebs kanoni, romelic motomrbolelebs<br />
avaldebulebs ataron usafrTxoebis Cafxuti an janmrTelobisaTvis<br />
saSiSi preparatebis gayidvas krZalavs. adamianebis cxovrebaSi<br />
xelisuflebis Careva moralis sakiTxebs moicavs. konstituciis meTvramete<br />
Sesworeba, romelmac mSra li kanoni daawesa, erovnuli kanonmdeblobis mier<br />
Tavisi moqalaqeebis rogorc fizikuri, aseve moraluri zianisgan dacvis<br />
yvelaze ufro TvalsaCino magaliTia. aseT magaliTebs ganekuTvneba adgilobrivi,<br />
Statisa da federaluri kanonebi pornografiis gavrcelebisa da<br />
prostituciis akrZalvis Sesaxeb.<br />
moralisturi kanonebis damcvelebi acxadeben, rom arc erT sazogadoebas<br />
ar SeuZlia ugulebelyos moqalaqeTa moraluri Taviseburebebi, gansakuTrebiT<br />
maSin, rodesac qcevis garkveuli normebis xelyofas arasasurveli<br />
sazogadoebrivi Sedegebi aqvs. oponentebi ki pasuxoben, rom amgvari sakanonmdeblo<br />
aqtebiT xelisufleba zRudavs pirovnul Tavisuflebas. isini aseve<br />
aRniSnaven, rom adamianebi akrZalul qmedebebs nebayoflobiT Cadian da<br />
TiToeuli pirovneba Tavad unda wyvetdes, misTvis ra aris ukeTesi.<br />
keTildReobis uzrunvelyofa<br />
SeerTebul Statebs xSirad axasiaTeben, rogorc komerciul qveyanas,<br />
sadac moqalaqeebi mudmivad finansuri usafrTxoebis ZiebaSi arian, xolo<br />
momxmarebeli mefea. saukunenaxevris win aleqsis de tokvili aRniSnavda, rom<br />
amerikelebi mudmivad aJitirebul mdgomareobaSi imyofebian, rac pirovnuli<br />
fufunebis dauRalavi ZiebiTaa ganpirobebuli. es mdgomareoba ameri
sajaro politikis problemebi<br />
455<br />
kuli sazogadoebisaTvis yvelaze damaxasiaTebeli Tvisebaa. damfuZnebeli<br />
mamebi swored muyaiTi moqalaqeebisgan Semdgar sazogadoebaze fiqrobdnen,<br />
romelic sakuTar Tavze damokidebulebis samewarmeo principebze, aRmasvlisa<br />
da mogebis miRebis motivze iqneboda dafuZnebuli. 4<br />
`komerciuli respublikis~ SeqmniT, damfuZnebelma mamebma sruliad Segnebulad<br />
daiwyes <strong>politikuri</strong> eqsperimentis ganxorcieleba, romlisTvisac<br />
filosofosebi da ekonomistebi (maT Soris jon loki da monteskie) 100 welze<br />
metxans ibrZodnen. maTi azriT, <strong>politikuri</strong> wesrigi, romelic komerciuli<br />
saqmianobisa da vaWrobis zrdas uwyobda xels, yvelaze kargad uzrunvelyofda<br />
Zlieri erovnuli ekonomikis Seqmnas. aseT sazogadoebaSi, sadac<br />
warmateba mxo lod Sromasa da bunebriv SesaZlenlobebze iyo damyarebuli,<br />
vidre warmomavlobaze, moqalaqeebs saSuleba miecemodaT, rom SeeZinaT simdidre<br />
im raodenobiT, rogorc surdaT an sWirdebodaT.<br />
mecxramete saukuneSi, adam smitis Tavisufali bazris filosofiam, bizneskorporaciebis<br />
gaCenam da teqnologiurma ganviTarebam komerciuli<br />
saxelmwifo kapitalistur saxelmwifod gadaaqcia. gansazRvrebis Tanaxmad,<br />
kapitalizmi gulisxmobs kerZo (Cveulebisamebr, araregulirebad sakuTrebas)<br />
warmoebas da saqonlisa da momsaxurebis ganawilebas. meoce saukunis<br />
dasawyisSi federalurma xelisuflebam SeimuSava normebi monopoliebisgan,<br />
biznesis borotad gamoyenebisa da ekonomikuri usamarTlobis sxva Sem<br />
Txvevebisgan dasacavad. sajaro politikis es mimarTuleba gansakuTrebiT<br />
gaZlierda 1930iani wlebis didi depresiis pirobebSi, rodesac franklin<br />
ruzveltis iniciativiT, daiwyo programebis ganxorcieleba, romelic<br />
rigiTi moqalaqeebis ekonomikuri usafrTxoebis gamyarebisken iyo mimar<br />
Tuli. 1960ian da 1970ian wlebSi samedicino momsaxurebis, profesiuli<br />
momzadebisa da dasaqmebis programebi, gazrdili SeRavaTebi socialur<br />
usafrTxoebaze da sasursaTo talonebi uzrunvelyofda umuSevrobis kompensaciasa<br />
da socialur keTildReobas.<br />
1980iani wlebisaTvis federaluri xelisuflebis Careva ekonomikaSi iseTi<br />
aSkara gaxda, rom ekonomistebma saubari daiwyes Sereul ekonomikaze,<br />
romelic moicavda rogorc kerZo mewarmeobis, aseve socializmis niSnebs.<br />
xelisuflebis `Carevis~ xarisxiT aSS bevrad CamorCeboda sxva dasavlur demokratiul<br />
qveynebs, Tumca axlomxedveli politikosebi, romlebic xalxiT<br />
manipulirebdnen, amis SemCnevas ver axerxebdnen.<br />
amerikis yofilma prezidentma ronald reiganma da aTwleulis Semdeg,<br />
nit gingriCma da sxva respublikelebma kongresSi gamoTqves azri, rom xelisufleba<br />
sakmaod Sors wavida pirovnuli ekonomikuri keTildReobisa da<br />
usafrTxoebis uzrunvelyofis saqmeSi (ar unda dagvaviwydes, rom reiganis<br />
prezidentobis periodSi federaluri biujetis deficiti mniSvnelovnad<br />
gaizarda). klintonis pirvel saprezidento vadaSi konservatorebma kongresSi<br />
SeZles garkveuli jgufebis interesebis dasacavad gaerTianebuliyvnen<br />
(maT Soris amerikuli samedicino sazogadoeba, farmacevtuli<br />
kompaniebi da maRalanazRaurebadi saavadmyofoebis administratorebic<br />
iyvnen) da xeli SeeSalaT jandacvis erTiani erovnuli sistemis SeqmnisaTvis,<br />
romelic yvela moqalaqes daicavda. dReisaTvis SeerTebul StatebSi 40
456 politikis samoqalaqo ganzomileba<br />
milionze met amerikels (maT Soris umetesoba bavSvia) ar aqvs janmrTelobis<br />
dazRveva da Tavs licenzirebul eqimTan stumrobis uflebas ver miscems,<br />
rom araferi vTqvaT saavadmyofoSi erTi dReRamis gatarebaze.<br />
sabiujeto deficiti da saxelmwifo vali<br />
wliuri federaluri danaxarjebi aSSSi gansacvifreblad didi _ 1.7<br />
trilionia. rodesac xelisufleba xarjavs imaze mets, vidre agrovebs weliwadSi,<br />
Cndeba biujetis deficiti, deficitis akumulireba ki erovnul<br />
vals warmoSobs. ekonomistebi Tanxmdebian, rom es vali, Tavisi zrdis tendenciiTa<br />
da maStabebiT seriozul grZelvadian gavlenas moaxdens qveynis<br />
ekonomikur janmr Telobasa da usafrTxoebaze. ekonomistebi aseve acxadeben,<br />
rom erTian erovnul produqtTan valis Sefardeba erTi mesamedi (30<br />
procenti) TavisTavad gansakuTrebuli gangaSis safuZvels ar iZleva. sagangaSo,<br />
ekonomistTa azriT, valis zrdis tempebia.<br />
dakarguli dividendebi: erovnuli vali. biujetis deficiti radikalu rad<br />
gaizarda 19801990 wlebSi. 1981 wels, rodesac prezidenti ronald reigani<br />
gaxda, vali 1 trilionze naklebi iyo. 1988 wels reiganis saprezidento vadis<br />
dasasruls man 2.5 trilions gadaaWarba, 1997 wels ki 6 trilions miuaxlovda<br />
(am doneze rCeba dRemde). erovnuli valis aseT zrdas seriozuli<br />
garTulebebi SeiZleba mohyves. xelisuflebas mis dasafarad uzarmazari<br />
sesxis aReba da Sesabamisi procentis gadaxda uwevs. 1990iani wlebis bolos<br />
federalu ri gadasaxadebis saxiT gadaxdili yoveli dolaridan 15 centi<br />
saSinao valis dasafarad wavida (sxvagvarad rom vTqvaT, moqalaqeebi mTavrobisTvis<br />
gadaxdili erTi dolaris sanacvlod 85 centze naklebi Rirebulebis<br />
saqonelsa da momsaxurebas iReben).<br />
19922000 wlebSi prezidentma bil klintonma da respublikelebis mier<br />
kontrolirebadma kongresma swrafad mzardi erovnuli valis problemis<br />
mogvareba scades da Sedegad biujetis deficiti 1990ani wlebis bolosTvis<br />
mniSvnelovnad Semcirda. aseve mniSvnelovnad daeca deficitis moculoba<br />
mTlian Sida produqtTan mimarTebaSi. ekonomikuri zrdis pirobebSi,<br />
1997 wlis gazafxulze biujetis grZelvadian dagegmvaze SeTanxmdnen, rasac<br />
2001 wlisaTvis biujeti unda daebalansebina. amasobaSi, sagadasaxado<br />
Semosavlebma mosalodnelze swrafi mateba daiwyo, rac savaraudod bevrad<br />
ufro daaCqarebda biujetis dabalansebas da gadaWarbebiT Sesrulebasac<br />
ki. amgvarad, problemam, romelic ramdenime wlis win sruliad mougvarebeli<br />
Canda, droebiT mainc, ukana planze gadainacvla.<br />
es yvelaferi ucbad Seicvala 11 seqtembris Semdeg, rodesac kongresma<br />
maxari dauWira niuiork sitis rekonstruqciisTvis uzarmazari Tanxis<br />
gamoyofas, aseve dazaralebuli aviaxazebis krizisidan gamosayvanad da<br />
qveynis SigniT da gareT saerTaSoriso terorizmis winaaRmdeg sabrZolvelad.<br />
biujetis gadaWarbebiT Sesrulebis SesaZlebloba gaqra (Tuki aseTi<br />
ram odesme arsebobda).
sajaro politikis problemebi<br />
457<br />
Tavdasxmam msoflio savaWro centrze uaryofiTad imoqmeda uol<br />
stritzec (romelic manhetenze ramdenime kvartalis moSorebiT mdebareobs),<br />
vinaidan birJaze aqciebis fasi mkveTrad daeca. seriozuli dartyma<br />
miadga ekonomikis mraval seqtors (magaliTad, aviaxazebsa da turizms)<br />
da tragediis Semdgom ramdenime kviris ganmavlobaSi mniSvnelovnad daeca<br />
momxmarebelTa ndoba. bevri sawarmo gakotrebis piras mivida, xolos sxvebma<br />
TanamSromlebi daiTxoves. federalurma sarezervo bankma mniSvnelovnad<br />
Seamcira saprocento ganakveTebi (sanam ukanasknel oTxwleulSi yvelaze<br />
dabal maCvenebels ar miaRwies) im mizniT, rom ekonomikuri vardna SeeCerebina.<br />
sagadasaxado tvirTi: msubuqi Tu Sesabamisi? amerikelebs miaCniaT, rom gadasaxadebi<br />
Zalian maRalia, Tumca ganviTarebul qveynebs Soris aSSSi yvelaze<br />
dabali sagadasaxado ganakveTebia. dasavleTis demokratiuli qveynebis<br />
umetesobaSi mTliani Sida produqtis 4050% saxelmwifos ekuTvnis; italia<br />
Si, did britaneTSi, germaniasa da kanadaSi es maCvenebeli 45%s, xolo safrangeTSi<br />
50%s utoldeba. SeerTebul StatebSi ki, gadasaxadebi mTliani Sida<br />
produqtis mxolod 30 procents Seadgens, xolo saSemosavlo gadasaxadebi<br />
mniSvnelovnad Semcirda bolo wlebSi. 1999 wels saSualo amerikuli ojaxis<br />
Semosavlis 9 procenti federalur, Statis da adgilobriv gadasaxadebSi<br />
midioda. 1999 wels gadasaxadebis gadamxdelTa erTi mesamedi saSemosavlo<br />
gadasaxads ar ixdida. oTxi pirisgan Semdgari ojaxi, romlis saSualo wliuri<br />
Semosavali 55 000 dolari iyo, 8 procentze naklebs ixdida, rac 1965 wlis<br />
Semdeg yvelaze dabali ganakveTi iyo.TviT yvelaze maRalSemosavliani (700<br />
000 dolarze meti weliwadSi) mosaxleobis erTi procentic mxolod 22,2 procents<br />
ixdida. 5<br />
am SedarebiT dabal gadasaxadebs <strong>politikuri</strong>, kulturuli da ideologiuri<br />
mizezebi aqvs. amerikelebi zogadad ukmayofilebas sami ramis gamo<br />
ver malaven. esaa maRali gadasaxadebi da `didi mTavroba~, `socialuri uzrunvelyofa~,<br />
rac janmrTelobis dazRvevis saxelmwifo sistemis ararsebobaSi<br />
gamoixateba (rac TiTqmis yvela postindustriul qveyanaSi gvxvdeba),<br />
da sawarmoTa saxelmwifo mflobeloba (komunaluri sistemis, rkinigzis,<br />
aviaxazebisa da portebis CaTvliT).<br />
prezidentma franklin delano ruzveltma erTxel Tqva, rom federaluri<br />
sagadasaxado kodeqsi `SesaZloa ucxo enazec yofiliyo dawerili~.<br />
marTlac, is rom sxva qveyanaSi daeweraT, bevrad ufro azriani da gasagebi<br />
iqneboda. federa luri sagadasaxado kodeqsis Tavbrudamxvevi muxlebi<br />
romelTa gageba an interpretireba SeuZlebelia gadamxdelis Ramis<br />
koSmari da sabuRaltro kompaniebis axdenili ocnebaa. gadasaxadebis<br />
gamartivebis mcdelobam marcxi ganicada. 1986 wels SeerTebuli Statebis<br />
kongresma miiRo kanoni, romliTac Sida Semosavlebis samsaxurs sagadasaxado<br />
sistemis gamosworeba daevala. ramdenime wlis Semdeg ojaxis saSualo<br />
Semosavlisa da danaxarjebis hipoTeturi CamonaTvali 50 eqsperts daegzavna,<br />
raTa maT ojaxis sagadasaxado valdebulebebis es miTiuri sazRvrebi<br />
daedginaT. Sedegad warmodgenil iqna gadasaxadebis 50 sxva dasxva `zRvruli<br />
odenoba~, romelic 12 500dan 36 000 dolaramde meryeobda. 6
458 politikis samoqalaqo ganzomileba<br />
SeerTebuli Statebis sagadasaxado sistema araCveulebrivad aris morgebuli<br />
mdidar da Zlier saSualo klasze. dabali saSemosavlo gadasaxadebis<br />
gamo, SeerTebuli Statebi Tavis umdidres moqalaqeebs industriul qveynebs<br />
Soris yvelaze dabal sagadasaxado ganakveTs akisrebs. amave dros, radganac<br />
gadasaxadebi moxmarebaze (gayidvebze) aseve dabalia, isini gacilebiT nakleb<br />
tvirTad awveba gadamxdelebs, vidre maT miaCniaT. gadasaxadebis gamo<br />
wuwuni Zveli amerikuli Cveulebaa. amerikis damoukideblobas win uZRoda<br />
gadasaxadebTan dakavSirebuli saprotesto aqcia `bostonuri Cais sma~ da<br />
amerikuli revoluciis mowodeba: ~araviTari gadasaxadebi warmomadgenlobis<br />
gareSe~.<br />
gadasaxadebi moxmarebaze mdidrebs mZime tvirTad ar awveba, radganac<br />
TavianTi Semosavlis sakmaod mcire wils xarjaven saWmelze, tansacmelze,<br />
transportsa da sxva ZiriTadi moxmarebis nivTebze. brunvis maRali gadasaxadebi<br />
mZimed tvirTad saSualo fenas swored imave mizeziT awveba:<br />
isini TavianTi Semosavlis bevrad ufro did nawils xarjaven sasicocxlod<br />
aucilebel nivTebze. SedarebisaTvis sxva qveynebis magaliTebi ganvixiloT.<br />
evropul qveynebSi farTod aris danergili damatebiTi Rirebulebis<br />
gadasaxadi (dRg) _ brunvis gadasaxadis erTerTi saxeoba, romlis dafiqsirebac<br />
(Sefasebac) produqciis warmoebisa da Sesyidvis yvela etapze xdeba<br />
_ amgvarad, gadasaxadebis mTliani ~nakrebi~ ukve mza produqciis saboloo<br />
fasze aisaxeba da misi tvirTi momxmarebels awveba. sagadasaxado ganakveTebi<br />
evropis sxvadasxva qveyanaSi mkveTrad gansxvavdeba erTmaneTisgan yvelaze<br />
dabali 19%s, xolo yvelaze maRali 25%s Seadgens. aSSSi ki piriqiT, gayidvis<br />
gadasaxadi iSviaTad aRemateba 6%s, xolo minesotaSi sasursaTo maRaziebi<br />
am gadasaxads arc ki ixdian (es ar exeba sadils restoranSi).<br />
SeerTebul StatebSi federaluri Semosavlebis 58 procenti individualuri<br />
da korporaciuli saSemosavlo gadasaxadebisgan Sedgeba, Tumca sagadasaxado<br />
tvirTi moqalaqeebs bevrad ufro mZimed awveba, vidre korporaciebs.<br />
korporaculi gadasaxadi federaluri Semosavlebis mxolod 10%s Seadgens,<br />
igi radikalurad Semcirda 19501960 wlebis Semdeg (25%s Seadgenda). Tumca,<br />
amavdroulad, socialuri usafrTxoebis gadasaxadi (sul 34%) federaluri<br />
Semosavlebis yvelaze swrafad mzardi wyaroa da 200001Si (aseve, wina wleb<br />
Sic) biujetis gadaWarbebiT Sesrulebis mTavari piroba gaxda.<br />
saganmanaTleblo krizisi<br />
amerikelebi ganaTlebas misi praqtikuli sargeblianobidan gamomdinare<br />
afaseben _ ras utoldeba dolarebsa da centebSi saSualo skolis diplomi<br />
an kolejis xarisxi. 7 moswavleebi saSualo skolis maRal klasebsa da kolejSi<br />
swavlas maRalanazRaurebadi samsaxuris Sovnis imediT agrZeleben.<br />
ganaTlebas seriozuli ekonomikuri da socialuri datvirTvac aqvs mTeli<br />
qveynisaTvis. kargad momzadebuli da unariani samuSao Zala aucilebelia,<br />
Tu amerikas surs, rom konkurentunariani iyos globalur bazrebze.
sajaro politikis problemebi<br />
459<br />
Zalian xSirad saubroben imaze, rom amerikuli ganaTleba krizisSia. am<br />
krizisis niSnebi ukve ramdenime welia saxezea. skolebSi iaraRi, narkotikebi<br />
da bandebi studentebsa da maswavleblebs safrTxes erTnairad uqmnian.<br />
kolejSi misaRebi gamocdebis Sedegebis gauareseba, auracxeli kroskulturuli<br />
Sedarebebi, romelic adasturebs, rom amerikel moswavleTa qulebi<br />
maTematikis testebSi evropel da aziel studentebTan SedarebiT dabalia,<br />
werakiTxvis elementaruli unarCvevebis Semfasebeli testebis Zalze dabali<br />
maCvenebeli _ es yvelaferi xSirad mohyavT amerikuli dawyebiTi da sa<br />
Sualo ganaTlebis marcxis magaliTebad (ix. sqema133). ganaTlebis erovnuli<br />
Sefasebis monacemebis (1990) mixedviT, ~didi nawili _ Cveni dawyebiTi, sabazo<br />
da saSualo skolebis moswavleTa TiTqmis naxevarze meti inglisurSi,<br />
maTematikaSi, sabunebismetyvelo mecnierebebSi, istoriasa da geografiaSi<br />
ZiriTadi sakiTxebis codnas ver avlens~, miuxedavad sajaro skolebis kargi<br />
dafinansebisa. 8 metic, amerikuli biznesi yovelwliurad 30dan 35 miliard<br />
dolaramde xarjavs studentTa im unarCvevebSi gadasamzadeblad, rac maT<br />
skolaSi unda SeeZinaT. codnis Sefasebis inflacia ganaTlebis yvela safexurze<br />
yovlismomcvel da damangrevel movlenadaa aRiarebuli. maswavleblebi<br />
mos wavleebs sul ufro da ufro anebivreben da maTgan sul ufro da ufro<br />
cotas elian. ra unda gakeTdes standartebis aseTi gauaresebis fonze?<br />
sqema 13-3 moswavleTa codnis Sedareba<br />
amerikel moswavleTa qulebi saerTaSoriso SedarebebSi Sua adgilzea. bolodroindeli<br />
gamokvlevis mixedviT merveklasel amerikelTa qulebi maTematikaSi saSualoze<br />
odnav dabalia (41 qveynis moswavleTa maCveneblebis Sedarebisas 28e adgilze), xolo<br />
sabunebismetyvelo mecnierebebSi saSualoze maRali (imave 41 qveynis Sedarebisas me<br />
17 adgilze). SeniSvna: SecdomaTa zRvari + 10 qulaa TiToeuli qveynisaTvis.<br />
wyaro: IEA Third Internationl Mathematics and Science Study (TIMSS, 1994-95).
460 politikis samoqalaqo ganzomileba<br />
ganaTlebis sistemis zogierTi reformatori mxars uWers skolebSi<br />
erovnuli Sefasebebis Catarebas, rac sust da Zlier skolebs gamoavlens da<br />
situaciis gamosworebis katalizatoris rols Seasrulebs. sxvebi aqcents<br />
moswavleebisa da maswavleblebisaTvis Tavisufali arCevanis SesaZleblobaze<br />
akeTeben, im motiviT, rom konkurencia ganaTlebis sferoSi swavlebisa<br />
da swavlis procesis gaumjobesebas Seuwyobs xels. konservatorTa nawili,<br />
mxars uWers vauCerul sistemas, romlis faglebSic saxelmwifo mxolod<br />
nawilobriv aanazRaurebs im kerZo da samrevlo skolebSi swavlas, romlebic<br />
akreditaciis pirobebs akmayofilebs. 9 1993 wels kaliforniaSi gamarTul<br />
referendumze amomrCevlebma vauCerul dafinansebas mxari ar dauWires.<br />
Tumca, vauCerebis prog ramaze aqtiuri saubari 2000 wels kvlav ganaxlda,<br />
rodesac saprezidento arCevnebSi respublikelebma gaimarjves. radganac<br />
reformatorTa umravlesoba miiCnevs, rom kerZo skolebi ukeTesad muSaoben<br />
(gansakuTrebiT romauli kaTolikuri skolebi), isini darwmunebulni arian,<br />
rom mZafri konkurencia aiZulebs sajaro skolebs an gaaumjobeson xarisxi,<br />
an daixuron.<br />
amasobaSi saganmanaTleblo eqsperimenti win miiwevs. baltimorsa da<br />
mineapolisSi kerZo komerciuli korporaciebi sajaro skolebs afinanseben,<br />
xolo niuiorkis StatSi saxelmwifo exmareba kerZo skolebs. sxvadasxva<br />
saxis kerZo skolebi iqmneba mTeli qveynis masStabiT, Zlierdeba saojaxo<br />
skolebis arsebobis tendenciac.<br />
sajaro skolis administratorebi da maswavleblebi zogadad fundamentur<br />
reformebs ewinaaRmdegebian. isini SiSoben, rom vauCeruli sistema<br />
sajaro skolebs yvelaze naklebad sasurveli studentebis sarbielad<br />
gadaaqcevs. isini aseve eWvs gamoTqvamen imis Taobaze, SeuZlia Tu ara standartul<br />
testebs zustad Seafasos moswavleTa codna. bolos, isini imasac<br />
aRniSnaven, rom yvelaze ufro mwvave problemebi, romlebsac sajaro<br />
skolebi awydebian, iseTi seriozuli socialuri problemebis gamoZaxilia,<br />
rogoricaa danaSauli, ojaxebis ngreva, narkotikebis gamoyeneba da gana<br />
Tlebis mimarT interesis dakargva; am problemebis mogvareba ki skolebs ar<br />
ZaluZs. erTaderTi sakiTxi, razec yvela Tanxmdeba isaa, rom ganaTlebuli<br />
moqalaqeebi ekonomikuri warmatebis aucilebeli pirobaa, rogorc individualurad,<br />
aseve koleqtiurad.<br />
Semosavlebis ganawileba<br />
keTildReoba damokidebulia aramarto sazogadoebaSi dagrovil simdidreze,<br />
aramed mis ganawilebazec. Semosavlis ganawileba warmoSobs aramxolod<br />
ekonomikur, aramed zneobis sakiTxebsac. momxmareblebma sakmarisi<br />
fuli unda gamoimuSavon imisTvis, rom warmoebuli produqciisa da momsaxurebis<br />
xarjebis dafarva SeZlon. Tu amas ver SeZleben da verc produqciisa<br />
da momsaxurebis eqsporti ver moxdeba, ekonomika nelnela vardnisken wava.<br />
moraluri TvalsazrisiT, aSkara ekonomikuri uTanasworobis gamarTleba<br />
Znelia sazogadoebaSi, romlis devizic xangrZlivi drois ganmavlobaSi iyo:<br />
`patiosnad imuSaveb, patiosnad gadagixdian.~
sajaro politikis problemebi<br />
461<br />
sul ufro mzardia gansxvaveba sazogadoebis umdidresi da uRaribesi<br />
wevrebis Semosavals Soris. magaliTad, 1994 wels aSSis mosaxleobis umdidresi<br />
mexuTedis Semosavali 13,5jer aRemateboda misi uRaribesi mexuTedis<br />
Semosavals (ix. sqema 134). metic, 2000 wels SeerTebul StatebSi<br />
siRaribis maCvenebeli 11,3%s Seadgenda, xolo rasobriv WrilSi es maCvenebeli<br />
ase gamoiyureba: 9,4% TeTrkanianebi, 22,1% Savkanianebi, 21,2% laTinoamerikelebi<br />
da 10,8% _ aziuri warmoSobis amerikelebi. 10<br />
SemaSfoTebelia tendenciebi, romlebic 1980 wels gaxda aSkara da 1990ian<br />
wlebSic gagrZelda. rogorc erTerTi eqsperti aRniSnavda, 1980ian<br />
wlebSi `Zlier, ganaTlebul, daojaxebul da uzrunvelyofil adamianTa raodenoba<br />
saSualo erovnul maCvenebelze maRali iyo~ maSin, roca `qalebis,<br />
axalgazrdebis, Savkanianebis da laTinoamerikelebis araproporciulad<br />
didi nawili am epoqis danakargad iqca.~ gansakuTrebiT mZime mdgomareobaSi<br />
aRmoCndnen qalaqis ubnebis mcxovrebni _ `skolis gareT darCenili moswavleebi,<br />
martoxela dedebi, diasaxlisebi, umuSevari axalgazrda Savkaniani<br />
mamakacebi da yvela rasis usaxlkaroni~, romelTa mzardi ricxvi `kiTxvebs<br />
badebda eris momavalze~. 11<br />
konservatorebi ekonomikuri uTanasworobis sakiTxs gansxvavebulad<br />
uyureben. imis magivrad, rom Semosavlebs Soris mkafio gansxvavebze gaake<br />
Ton aqcenti, isini xazs usvamen, rom aSSs yovelTvis hyavda Zlieri saSualo<br />
klasi da wamgebiani iqneba sazogadoebis sxvadasxva fenebis gaTanabreba<br />
sqema 13-4 saojaxo Semosavlebis uTanasworoba, 2000<br />
wyaro: U.S. Department of Commerce, Bureau of the Census, Current Population Survey, 2000-<br />
2001, 12 maisi, 2002w. www.census.gov/hhes/www/img/incpov00/fig12.jpg
462 politikis samoqalaqo ganzomileba<br />
sakanonmdeblo gziT (aq igulisxmeba programebi, romelTa mizania Semosavlebis<br />
Tanabrad gadanawileba). politika, romelic maTTvisaa Seqmnili,<br />
vinc bevrs muSaobs, ekonomikur riskze midis, fuls gonivrulad abandebs<br />
da xalxisaTvis saWiro produqciasa da momsaxurebas uzrunvelyofs, bevrad<br />
ufro nayofieria.<br />
konservatorebi imasac aRniSnaven, rom Semosavlis ganawilebis maCveneblebSi<br />
asaxuli ar aris samTavrobo transferebi, romelTa mizania sazogadoebis<br />
yvelaze ufro daucveli fenis daxmareba (kompensaciebi umuSevar<br />
TaTvis, talonebi produqtebze, SeRavaTebi mravalSvilian ojaxebze da<br />
a.S.). detaluri monitoringis pirobebSi aseTi programebi, garkveulwilad<br />
SezRuduli raodenobiT, exmareba Raribebs ise, rom sazogadoebis dasaqmebul<br />
moqalaqeTa did umravlesobas ar ukargavs motivacias kvlavac iSromon<br />
da qveynis uwyveti keTildReoba uzrunvelyon.<br />
Tumca, yvela kiTxvaze pasuxi arc liberalebs aqvT da arc konservatorebs.<br />
magaliTad, riT SeiZleba daexmaros sazogadoeba 16 wlis martoxela<br />
dedas, romelmac axlaxan miatova skola, raTa igi aramxolod gadarCes,<br />
aramed warmatebis Sansic hqondes cxovrebaSi?<br />
Tanasworobis uzrunvelyofa<br />
Tanasworoba amerikuli <strong>politikuri</strong> cxovrebis amosavali principia. Tavisuflebis<br />
deklaraciis Tezisi `yvela adamiani Tanaswori ibadeba~ niSnavs,<br />
rom `sicocxle, Tavisufleba da bednierebisken swrafva~ yvela amerikelis<br />
Tandayolili uflebaa da ara privilegirebuli umciresobisa. Tavisuflebis<br />
deklaraciis miRebamde erTi saukuniT adre ingliseli politikis<br />
filosofosi jon loki amtkicebda, rom `sicocxle, Tavisufleba da sakuTreba~<br />
yvela adamianis bunebrivi uflebaa. amdenad, Tanasworuflebianobis<br />
ideas _ maTi realurad xorcSesxmisagan gansxvavebiT _ Rrma fesvebi<br />
aqvs anglosaqsur politikur tradiciaSi.<br />
rasobrivi diskriminacia<br />
sqesobrivi da rasobrivi diskriminaciis TvalsazrisiT amerikuli gamocdileba<br />
bevrad Camouvardeba Tansaworuflebianobis princips. afroamerikelebis<br />
diskriminacia SeerTebuli Statebis <strong>politikuri</strong> cxovrebis udavo faqtad<br />
rCeba. monobis dakanonebam 1860ian wlebamde amerikuli idealebi dacinvis<br />
sagnad aqcia. samoqalaqo omis zRurblze, dred skotis samarcxvinod cnobil<br />
SemTxvevaSi, uzenaesma sasamarTlom daadgina, rom Savkanianebi, ganurCevlad<br />
imisa, monebi iyvnen Tu Tavisufalni, moqalaqeebad ar CaiTvlebodnen. mTavari<br />
mosamarT le rojer teni amtkicebda, rom Savkanianebi imdenad `uRirsni~<br />
iyvnen, rom maT `ar gaaCndaT uflebebi, romelTa dacvac TeTrkanianebs<br />
moeTxovebodaT~.<br />
samoqalaqo omis Sedegad monobas bolo moeRo, magram es kanonis winaSe<br />
Tanasworobas ar niSnavda. mdgomareoba verc konstituciis meToTxmete
sajaro politikis problemebi<br />
463<br />
Sesworebam Secvala, romelic sxva sakiTxebTan erTad iZleoda imis garantias,<br />
rom arcerT pirovnebas ar SeiZleba uari eTqvas `kanonisgan erTnairad<br />
dacvaze~. samwuxarod, swored uzenaesi sasamarTlo, konstituciis dacvis<br />
garanti, yvelaze metad ugulebelyofda am Sesworebis ZiriTad arss.<br />
gamorCeuli samarTlebrivi precedentebi: samoqalaqo uflebebis saqmis<br />
ganxilvis Sedegad (1883 wels), sasamarTlom daaskvna, rom kongresis<br />
mier miRebuli aqtebi, romlebic sazogadoebrivi TavSeyris adgilebSi (restornebSi,<br />
skverebSi da a.S.) rasobriv diskriminacias krZalavda, arakonstituciuri<br />
iyo. 12 meToTxmete Sesworebis is muxli, romelic Tanabar dacvas<br />
gulisxmobda, mosamarTlis daskvniT, miznad isaxavda diskriminaciis<br />
akrZalvas mxolod sa xelmwifos da ara kerZo pirebis mxridan. calkeuli<br />
individebis mier Cadenil diskriminaciul aqtebs sajaro xelisuflebasTan<br />
oficialuri kavSiri ar hqonda, sxva sityvebiT rom vTqvaT, federaluri xelisuflebis<br />
kompetenciis sferos scildeboda da Sesabamisad, federaluri<br />
sasamarTloebisasac. magaliTad, Tu restornebis mesakuTre uars etyoda<br />
Savkanian moqalaqeebs momsaxurebaze, am SemTxvevaSi is kerZo piris uflebebiT<br />
isargeblebda da kongresis aranairi gadawyvetileba am SemTxvevaSi<br />
konstituciuri ar iqneboda.<br />
cameti wlis Semdeg, plesi fergiusonis winaaRmdeg saqmis (1896) ganxilvisas,<br />
sasamarTlo kidev ufro Sors wavida. 13 Statis im kanonebis gadaxedvisas,<br />
romlebic akanonebda matareblis vagonebSi rasobriv segregacias, sasamarTlom<br />
kanonierad cno doqtrina _ `gancalkevebuli, magram Tanaswori~.<br />
homer plesim (sasamarTlos CanaweriT `Svidi mervedi TeTri da erTi<br />
mervedi afrikuli sisxliT~) matarebelSi TeTrebis seqciaSi arsebuli savarZliT<br />
isargebla da mas mosTxoves `feradkanianTa seqciaSi~ gadasuliyo.<br />
TiTqmis erTxmad sasamarTlom uaryo plesis sarCeli imis Taobaze, rom kanoni<br />
segregeciis Sesaxeb arRvevda kanonis winaSe misi Tanasworobis uflebas.<br />
maTi mtkicebiT, kanoni Tavisi arsiT neitraluri iyo. igi orive rasis warmomadgenlebs<br />
Tanabar pirobebSi ayenebda. sasamarTlo imdenad Sors wavida,<br />
rom daaskvna _ Tu `ori rasis dakanonebuli gancalkeveba feradkanian moqalaqeebs<br />
damamcirebel damRas asvams~, es `aqtSi ki ar aris Cadebuli, aramed<br />
aseT datvirTvas feradkaniani rasis warmoamdgenlebi Tavad aZleven mas.~<br />
samoqalaqo uflebebisa da plesi fergiusonis winaaRmdeg saqmeebis ganxilvisas<br />
mxolod mosamarTle jon m. harlani ar daeTanxma sasamarTlos gadawyvetilebas.<br />
orive SemTxvevaSi, misi azriT sasamarTlos gadawyvetileba ewinaaRmdegeboda<br />
meToTxmete Sesworebas, romelmac `saxelisuflebo sistema<br />
rasobriobis damRisgan gaaTavisufla~. mas sjeroda, rom arc erT xelisuflebas,<br />
arc erT doneze gaaCnda konstituciuri ufleba, mieRo kanonebi,<br />
romlebic rasobriv diskriminaciaze iqneboda dafuZnebuli. misi azriT,<br />
konstitucias rasobrivi mikerZoeba axasiaTebda. harlanis gansxvavebul<br />
mosazrebebs 58 weli dasWirda, sanam kanonis saxes miiRebda.<br />
samoqalaqo uflbebisa da plesi fergiusonis winaaRmdeg saqmeebis ganxilvisas<br />
sasamarTlom, garda imisa, rom aSkara rasobrivi segregaciis sanqcionireba<br />
moaxdina samxreTSi, aseve Seuwyo xeli iseTi socialuri sistemis
464 politikis samoqalaqo ganzomileba<br />
samarTlebriv CarCoebSi moqcevas, sadac Savkanianebi diskriminaciis, uxeSad<br />
mopyrobisa da mkvle lobis msxverplnic ki xdebodnen.<br />
rasobrivi Tanasworoba: bolos da bolos Tavisufali? samarTlebrivad<br />
uzrunvelyofili Tu nakarnaxevi rasobrivi segregacia wesad iyo qceuli<br />
samxreTSi (da CrdiloeTis umetes nawilSic) meoce saukuneSi. Tumca, 1940iani<br />
wlebis bolo xanebidan uzenaesma sasamarTlom Zveli samarTlebrivi<br />
formulebis interpretaciisas gezi nelnela rasobrivi Tanasworobis<br />
dacvaze aiRo. magaliTad, Seli krameris winaaRmdeg (1948) saqmeSi aRniSnuli<br />
iyo, rom kerZo kontraqtebSi Cadebuli diskriminaciuli zomebis samar<br />
Tlebrivi mxardaWera ar iyo konstituciuri. 14 sasamarTlom daaskvna, rom<br />
msgavsi xelSekrulebebis legalurad gamocxadeba `saxelmwifos mxridan<br />
diskriminaciul qmedebas~ utoldeboda, rac meToTxmete SesworebiT iyo<br />
akrZaluli. miuxedavad imisa, rom am normis dauyovnebliv akrZalvaze sasamarTlom<br />
uari Tqva, man moiTxova, rom gancalkevebuli sajaro dawesebulebebi<br />
WeSmaritad Tanaswori yofiliyo. amgvarad, sviti peinteris winaaRmdeg<br />
saqmis ganxilvisas sasamarTlom daavaldebula texasis universitetis<br />
samarTlis skola mieRo Savkaniani studentebic, radganac Stats ar SeeZlo<br />
SavkanianebisaTvis imave donisa da reputaciis calke skola Seeqmna. 15<br />
brauni topekas saganmanaTleblo sabWos winaaRmdeg cnobili saqmis ganxilvisas<br />
(1954) sasamarTlom erTxel da samudamod uaryo gancalkevebuli,<br />
mag ram Tanaswori (segregaciis) doqtrina. 16 sasamarTlom segregirebuli<br />
skolebi arakonstituciurad gamoacxada, `radganac aseTi tipis saswavlo<br />
dawesebulebebi TavianTi arsiT uTanasworoa.~<br />
braunis saqmeze gamotanilma ganaCenma sityva `Tanasworobis~ mniSvnelobaze<br />
gacxovelebuli debatebi gamoiwvia aSSSi. miuxedavad Tavdapirveli<br />
protestis simZafrisa, erovnuli konsensusi mxolod etapobrivad iqna<br />
miRweuli. aTi wlis Semdeg kongresma miiRo 1964 wlis samoqalaqo uflebebis<br />
aqti, 17 fede raluri kanonebis pirveli seria, romelic miznad rasobrivi<br />
Tanasworobis uzrunvelyofas isaxavda. is faqti, rom 1964 wlis aqti<br />
akanonebda Tanaswori mopyrobisa da momsaxurebis princips dawesebulebeb<br />
Si, romelic arakanonierad iqna gamocxadebuli samoqalaqo uflebebis saqmis<br />
ganxilvisas, axal etapze gadasvlaze miuTiTebda.1960iani wlebis bolos,<br />
intensiuri samoqalaqo moZraobisa da samoqalaqo omidan moyolebuli<br />
yvelaze Zlieri mRelvarebis Semdeg mTavroba sabolood mzad iyo yvela moqalaqisaTvis<br />
Tanasworuflebianobis principi samarTlebrivad ganemtkicebina.<br />
politikurma orTabrZolam rasob rivi Tanasworobisa da TeTrkanianTa<br />
upiratesobis sakiTxebze, dasabami mis ca rTul da gacxovelebul debatebs<br />
Tanasworobis uzrunvelyofis saSualebebze.<br />
saskolo avtobusebis saqme. pasuxi kiTxvaze, ramdenad SeuZlia da valdebulia<br />
xelisufleba uzrunvelyos Tanabari uflebebi, kargad gamoCnda<br />
19701980ian wlebSi saskolo avtobusebis saqmis magaliTze, romelic Sedegad<br />
mohyva `brauni saganmanaTleblo sabWos winaaRmdeg~ bundovan saqmes. am<br />
SemTxvevaSi, sasamarTlom daaskvna, rom saganmanaTleblo dawesebulebebSi
sajaro politikis problemebi<br />
465<br />
segregacia arakonstituciuri iyo. sasamarTlom aRiara, rom Savkaniani<br />
bavSvebi integrirebul skolebSi ukeT iswavlidnen, Tumca sasamarTlos<br />
gadawyvetileba imasac gulisxmobda, rom mxolod sakanonmdeblo da de<br />
iure cvlilebebi sakmarisi ar iyo am miznis gansaxorcieleblad. de faqto<br />
segregacia isev problemad rCeboda, _ rac siRaribis socialurekonomikuri<br />
gavlenis Sedegi iyo _ igulisxmeba afroamerikuli mosaxleobis koncentracia<br />
Zvel ubnebSi.<br />
magram, rogor unda ganxorcielebuliyo mosaxleobis gadanawilebis arsebuli<br />
sqemis cvlileba integrirebuli skolebis Seqmnis mizniT? yvelaze realuri<br />
SesaZlebloba moswavleTa integraciisa, am ubnebidan maTi transportirebis<br />
uzrunvelyofa iyo. moswavleTa transportireba, garda imisa, rom<br />
maTi integraciis yvelaze sando saSualeba iyo, `Tanaswori SesaZleblobis~<br />
uzrunvelyofisaTvis qveynis mkafio da udavo mzadyofnazec miuTiTebda.<br />
saskolo avtobusebis SemoRebam _ rac garkveul SemTxvevebSi federaluri<br />
saolqo sasamarTloebis mier iyo dadgenili da araerTxel ganxiluli federaluri<br />
mosamarTleebis mier, qveynis yovel teritoriul erTeuls miawvdina<br />
xma imis Sesaxeb, rom amieridan rasobrivad erTgvarovani skolebi `kanonebis<br />
Tanabari dacvis Sesaxeb~ konstituciur tests veRar Caabarebdnen.<br />
kritikosebi saskolo avtobusebis SemoRebas sxvadasxva mizeziT ewinaaRmdegebodnen.<br />
maT Soris iyvnen is mSoblebic, romlebsac umciresobebis<br />
mimarT ampartavnuli damokidebuleba hqondaT, magram kidev ufro Zlieri<br />
iyo winaaRmdegoba im mSoblebis mxridan, romlebic Tvlidnen, rom axlomdebare<br />
skola saukeTeso iyo bavSvebisaTvis, miuxedavad imisa, sad cxovrobdnen<br />
isini. sxvebi acxadebdnen, rom skola ar unda gadaqceuliyo `socialur<br />
laboratoriad~. skolis administracias eSinoda, rom mSoblebis<br />
interesi da monawileoba saskolo procesSi saxlsa da skolas Soris manZilis<br />
zrdis proporiulad Semcirdeboda.<br />
sabolood, saskolo avtobusebiT gamowveuli ukmayofileba sajaro<br />
skolebis mimarT `ndobis kriziss~ daemTxva. 18 dabali sagamocdo Sefasebebi,<br />
saskolo disciplinasa da narkotikebTan dakavSirebuli problemebi, dabali<br />
akademiuri standartebi da skolis dafinansebasTan dakavSirebuli mosalodneli<br />
siZneleebi naTlad miuTiTebda, rom sajaro skolebSi yvelaferi<br />
rigze ver iyo.<br />
iyo Tu ara saskolo avtobusebis idea kargi? diax da ara! man aiZula adgilobrivi<br />
xelisufleba da skolis sabWoebi, gareubnebis skolebSi saswavlo<br />
garemo da pirobebi gaeumjobesebina. man aseve daanaxa skeptikosebs, rom xelisufleba<br />
seriozulad apirebda ganaTlebis Tanabari xelmisawvdomobis<br />
uzrunvelyofas. meore mxriv, saskolo avtobusebis SemoRebas garkveul Sem<br />
TxvevebSi qalaqis erTi nawilidan meoreSi umciresobebis gadanawileba mohyva.<br />
adgilobrivi xelisuflebis warmomadgenlebi cdilobdnen, rom saskolo<br />
avtobusebiT moswavleebi SavkanianebiT dasaxlebuli ubnebidan TeTrkanianTa<br />
ubnebSi gadaeyvanaT, Tumca uzenaesma sasamarTlom gaauqma msgavsi<br />
gadawyvetilebebi, garda im SemTxvevebisa, rodesac calkeul ubnebSi xelisuflebis<br />
mier Tavsmoxveuli diskriminaciidan Tavis daRwevis yvelaze saTanado<br />
saSualeba swored saskolo avtobusebis gamoyeneba iyo. 19
466 politikis samoqalaqo ganzomileba<br />
pozitiuri qmedebebi Tu Sebrunebuli diskriminacia<br />
saskolo avtobusebis SemTxveva 1970 wels pozitiuri (sakompensacio)<br />
qmedebebis (upiratesi uflebebis miniWeba) Taobaze debatebma daCrdila. am<br />
SemTxvevaSi saqme exeboda samTavrobo programebsa da aqtebs, romlebis umciresobebs<br />
samsaxurSi ayvanisa da dawinaurebis, kolejebsa da profesiul<br />
saswavleblebSi miRebis dros da sxva analogiur SemTxvevebSi garkveul upiratesobas<br />
aniWebda. maTi mizani warsulsa da awmyoSi umciresobis winaaRmdeg<br />
ganxorcielebuli diskriminaciis Sedegebis gamosworeba iyo. saskolo<br />
avtobusebis msgavsad, es programebi Tanasworobis saxeliT Seiqmna. Tumca<br />
bevr adamians uCndeboda SekiTxva, iyo Tu ara es programebi marTlac samar<br />
Tliani? isini, vinc sakompensacio diskriminacias ewinaaRmdegebodnen mas<br />
piruku diskriminaciad afasebdnen.<br />
Tu konstituciiT daSvebulia umciresobebisTvis garkveuli upiratesobebis<br />
miniWeba, icavs Tu ara igi umravlesobas piruku diskriminaciisagan?<br />
am kiTxvas pasuxi nawilobriv 1978 wels gaeca, rodesac sasamarTlom<br />
ganaCeni gamoitana TeTrkaniani studentis alan bakis sarCeliT aRZrul<br />
saqmeze, romelic devisSi, kaliforniis universitetis samedicino skolaSi<br />
mowyobas amaod cdilobda. 20 baki amtkicebda, rom samedicino skolis specialuri<br />
misaRebi programa (programa gulisxmobda umciresobis warmomadgeneli<br />
studentebis Caricxvas maTTvis gamoyofil adgilebze, miuxedavad<br />
imisa, rom zogierTs bakze gacilebiT dabali saSualo Sefaseba da standartuli<br />
testis qula hqonda), mas usamarTlod arTmevda swavlis Sanss mxolod<br />
da mxolod misi rasobrivi kuTvnilebis gamo. sasamarTlom ganaCeni<br />
maleve gamoitana (romelic sakmaod gaugebari iyo), igi eTanxmeboda baks,<br />
rom analogiuri kvotebi, romelic upiratesi uflebis miniWebis magaliTia,<br />
arakonstituciuri iyo da skolas bakis dauyonebliv miReba mosTxova. sasamarTlos<br />
gadawyvetilebaSi aseve miTiTebuli iyo, rom upiratesoba umciresobebs<br />
mxolod garkveuli garemoebebis dadgomisas unda eniWebodeT.<br />
uzenaesma sasamarTlom bakis saqmeze miRebuli gadawyvetileba Tavis Semdgom<br />
aqtebSi gaamyara. 21<br />
TumcaRa, uzenaesma sasamarTlom mxari dauWira samsaxurSi miRebis prog ra<br />
mebs, romlebic farTod efuZneboda upiratesi uflebis miniWebis princips<br />
(ZalaSi datova sqemebi, romlebic umciresobas samsaxuridan daTxovnisgan<br />
dacvis upirates uflebas aniWebda). 22 aseve mxari dauWira upiratesi uflebebis<br />
miniWebis doqtrinas qalebis samsaxurSi miRebisas, kerZod, upiratesoba<br />
mieniWebodaT maTze ufro maRali kvalifikaciis mamakacebTan SedarebiT<br />
dasaqmebulTa Soris genderuli balansis uzrunvelsayofad. 23<br />
meore mxriv, bolo xanebSi sasamarTlom umciresobaTa kuTvnil biz nesze<br />
upiratesoba SezRuda, riTac Secvala (an sulac gaauqma) Tavisi Zveli gadawyvetilebebi.<br />
24 amdenad, gaurkvevelia sasamarTlos damokidebuleba, sad<br />
mTavrdeba sakompensacio diskriminacia da sad iwyeba piruku diskriminacia.<br />
mxolod ori ganzogadebuli daskvnis gakeTebaa SesaZlebeli. pirveli,<br />
konstitucia kongress gacilebiT did Tavisuflebas aniWebs, vidre Statsa<br />
da adgilobriv xelisuflebas warsuli diskriminaciis Sedegebis aRmosafx
sajaro politikis problemebi<br />
467<br />
vrelad. meore, rasobrivi diskriminaciis winaaRmdeg mimarTuli upiratesi<br />
uflebebis miniWebis programebi Statebisa da adgilobriv doneze bevrad<br />
ufro didi mxa r daWeriT sargebloben, rodesac saxezea umciresobis diskriminaciis<br />
konkretuli (da ara sazogado) SemTxvevebi. 25<br />
msgavsi programebi winaaRmdegobrivia da xSirad xdeba sasamarTlo ganxilvis<br />
sagani. am procesebma 1996 wlis noemberSi gansakuTrebiT dramatuli<br />
xasiaTi miiRo, rodesac amomrCevlebma mxari dauWires kaliforniis samoqalaqo<br />
uflebaTa iniciativas, romelic Statis xelisuflebas ukrZalavda diskriminacias<br />
an upiratesobebis miniWebas rasis, sqesis, kanis feris, eTnikuri<br />
kuTvnilebis an warmomavlobis safuZvelze. amomrCevelTa mcdeloba, Sez<br />
Ruduliyo sakompensacio diskriminaciis programebi, dauyovnebliv iqna gasaCivrebuli<br />
sasamarTloSi, ramac maTi ganxorcieleba ramdenime TviT SeaCera.<br />
upirates uflebaTa miniWebis programebis mxardamWerebi amtkiceben,<br />
rom miniWebuli privilegiebi gamarTlebulia (aucilebelic ki), radganac<br />
umciresobaTa mTeli Taobebi ganicdidnen diskriminacias. metic, maTi azriT,<br />
afroamerikelebi da sxva umciresobebi naklebad iyvnen warmodgenili<br />
sxvadasxva profesiebSi. maSin, roca Savkanianebi mTeli mosaxleobis 12 procents<br />
Seadgenen, advokatebis, mosamarTleebis, eqimebis, inJinrebis, universitetebis<br />
da kolejebis profesorTa mxolod 4 procents warmoadgenen.<br />
xolo upiratesi uflebebis miniWebiT gamoswordeba mdgomareoba, romelic<br />
istoriuli usamarTlobiT (gansakuTrebiT monobiTa da rasobrivi segregaciiT)<br />
ganpirobebuli socialuri garemoebebiTaa gamowveuli.<br />
upiratesi uflebebis miniWebis oponentebi aqcents ufro im moqalaqeebze<br />
akeTeben, vinc am programis ganxorcielebiT zaraldeba, nacvlad im<br />
jgufebisa, visac es programebi exmareba. arsebuli TvalTaxedviT, instituciuri<br />
diskriminaciis nebismieri forma usamarTlod da daumsaxureblad<br />
sjis adamianebs. samarTlianoba moiTxovs, rom gadawyvetilebebi saswavlebelsa<br />
da samsaxurSi miRebis Sesaxeb saTanado kriteriumebis Sesabamisad<br />
Tanasworobis principze dayrdnobiT iqnes miRebuli. oponentebi imasac<br />
acxadeben, rom sazogadoeba isjeba, rodesac yvelaze konkurentunarian moqalaqeebs<br />
gzas uRobaven warmatebis ken. am mosazrebis Tanaxmad, WeSmariti<br />
samarTlianoba sulac ar gulisxmobs sazogadoebas, sadac sxvadasva profesiaSi<br />
yvela rasa proporciulad iqneba warmodgenili; is mxolod Tanabar<br />
SesaZleblobebs moiTxovs. rogorc mosamarTle harlanma Tqva, Tanasworobis<br />
misaRwevad saWiroa, konstitucia ~ferebs ar arCevdes.~<br />
vis sWirdeba dacva?<br />
afroamerikelebis garda, arseboben Tu ara sxva jgufebi, romlebic upiratesi<br />
uflebebiT unda sargeblobdnen? gamxdaran Tu ara adgilobrivi<br />
amerikelebi diskriminaciis msxverpli? ra mdgomareobaSi arian laTinoamerikelebi?<br />
aziuri warmoSobis amerikelebic dazaraldnen, magram miuxedavad<br />
amisa, isini mravlad arian warmodgenili iseT dargebSi, rogoricaa
468 politikis samoqalaqo ganzomileba<br />
maTematika da sainformacio teqnologiebi. nuTu aseTi warmatebis SemTxvevebi<br />
upiratesi uflebebis miniWebis ideas azrs ukargavs?<br />
sqesobrivi diskriminaciis problemas bevrad ufro mwvave sakiTxebis<br />
wamoweva mohyva. 1970ianidan 1980ian wlebamde mimdinare debatebi sabediswero<br />
`Tanabari uflebebis Sesaxeb Sesworebas Seexeboda~, romelic uzrunvelyofda,<br />
rom `Tanabari mopyrobis kanonieri ufleba ar SeiZleboda uaryofili<br />
an SezRuduli yofiliyo SeerTebuli Statebis federaluri an Statebis<br />
xelisuflebis mier sqesobrivi gansxvavebis safuZvelze~. saWiroeben Tu<br />
ara qalebi dacvas, rogorc istoriulad daCagruli umciresoba? sWirdebaT<br />
Tu ara maT upiratesobis miniWeba warsuli diskriminaciis Sedegebis<br />
aRmosafxvrelad? Tu asea, Sedegad ras miviRebT? magaliTad, federaluri<br />
kanonis Tanaxmad, samxedro samsaxurisaTvis mxolod mamakacebi unda daregistrirdnen<br />
26 nuTu es kanoni sqesTa Soris mxolod fizikur gansxvavebas<br />
iTvaliswinebs? ayenebs Tu ara is mamakacebs upirates mdgomareobaSi, raki<br />
miiCnevs maT qalebze fizikurad da emociurad aRmatebul arsebebad (qalebi<br />
susti, arakoordinirebuli, arastabiluri da panikisadmi midrekilni arian),<br />
romelTac ar SeswevT unari samxedro samsaxuri gaiaron? Tu piriqiT, qalebs<br />
upirates mdgomareobaSi ayenebs arasasurveli valdebulebisagan gaTavisuflebiT?<br />
msgavs winaaRmdegobas sxvadasxva normatiul aqtebSic vawydebiT;<br />
maT Sorisaa kanonmdebloba arasrulwlovanTa gaupatiurebis Sesaxeb, romelic<br />
mamakacebs ukrZalavs arasrulwlovan gogonebTan sqesobriv kavSirs,<br />
qalebs ki igives ar ukrZalavs arasrulwlovan vaJeEbTaAn. 27<br />
Raribi da umweo mosaxleoba kidev erTi jgufia, romelic bevris azriT<br />
upirates mopyrobas imsaxurebs. ra aris siRaribe _ roca adamianebi SimSilis<br />
piras imyofebian, Tu roca cxovrebis Sesabamisi pirobebi ara aqvT? rogori<br />
unda iyos cxovrebis Sesabamisi pirobebi? zogierTi eqsperti Raribs uwodebs<br />
sazogadoebis garkveul procentul nawils, romlebic saerTo saSemosavlo<br />
Skalis yvelaze dabal niSnulze imyofebian. Tumca, es arafers gveubneba imaze,<br />
rogor cxovroben aseTi adamianebi sinamdvileSi _ dasavleTis mdidar<br />
qveynebSi yvelaze dabalSemosavliani 20 procenti gacilebiT ukeT cxovrobs,<br />
vidre mesame msoflios qveynebis mosaxleobis didi umravlesoba.<br />
socuzrunvelyofis sistemis oponentebi ki amtkiceben, rom Raribebi<br />
siduxWireSi TavianTi mavne Cvevebisa da mosazrebebis gamo cxovroben da maT<br />
Secvlas arc ki cdiloben, xolo xelisuflebas amgvari pirovnuli marcxis<br />
Sedegebis gamosworeba naklebad ZaluZs. sxvebi amtkiceben, rom Raribebi<br />
gulgrili sazogadoebisa da ulmobeli konkurentuli ekonomikuri sistemis<br />
msxverplni arian. xelisufleba valdebulia Tavisi Zala ekonomikuri da<br />
socialuri Tanasworobis xarisxis gasaZliereblad gamoiyenos.<br />
bolos, ganvixiloT kidev erTi sakiTxi _ iyvnen Tu ara sxva jgufebi _<br />
magaliTad, homoseqsualebi warsulSi diskriminaciis obieqtebi da unda<br />
iyvnen Tu ara isini kanoniT daculni diskriminaciisagan samsaxurSi an saganmanaTleblo<br />
dawesebulebaSi miRebisa Tu socialuri SeRavaTebis miniWebisas.<br />
1992 wels koloradoSi amomrCevlebma xma misces saqsualuri umciresobebisaTvis<br />
samarTlebrivi dacvisa da calkeuli upiratesobebis akrZalvas.<br />
referendumis Sedegebi gauqmda 1996 wels, rodesac uzenaesma sasamarTlom
sajaro politikis problemebi<br />
469<br />
daaskvna, rom aRniSnuli zomebi diskriminaciuli da arakonstituciuri<br />
iyo. 28 es SemTxveva, sxva analogiur SemTxvevebTan erTad, Semdeg kiTxvas<br />
badebs: romeli samarTlebrivi normebi icavs uklebliv yvela amerikels?<br />
Tavisuflebis uzrunvelyofa<br />
Tanasworobis msgavsad, Tavisuflebac Tanamedrove <strong>politikuri</strong> cxovrebis<br />
umTavresi mizania. gamonaTqvamebi, romlebic Tavisuflebis politikur<br />
Rirebulebas ganadidebs, Tan gasdevs amerikis respublikis istorias. `an<br />
Tavisuf leba an sikvdili,~ patrik henris es sityvebi erovnul mowodebad<br />
iqca.<br />
Tavisuflebis Rirebuleba<br />
<strong>politikuri</strong> Tavisufleba dasavleTSi didxans gulisxmobda xelisuflebis<br />
gan dawesebuli SezRudvisgan gaTavisuflebas. amdenad, Tavisufleba<br />
mniSvnelovani <strong>politikuri</strong> kapitalia oTxi ZiriTadi mizezis gamo:<br />
1. sicocxle azrs kargavs, Tu individs misi Tavad gankargva ar SeuZlia.<br />
radganac arCevanis amgvari Tavisufleba gamorCeuli adamianuri<br />
Tvisebaa, igi niSnavs SesaZleblobas, moiqce ise, rogorc mxolod<br />
adamianebi iqcevian. aseve adamianuri Rirseba Tavisuflebis gareSe<br />
warmoudgenelia, radganac mozrdil moqalaqeTa umetesobas unari<br />
Seswevs sakuTar qmedebebze pasuxismgebloba aiRos, Tvisuflebis<br />
ararseboba individs TviTrealizaciis saSualebas arTmevs da mis ganviTrebas<br />
aferxebs. sxva sityvebiT rom vTqvaT, Tavisuflebis SezRudvas<br />
zrdasruli adamianebi bavSvis doneze dahyavs.<br />
2. Tavisufleba emyareba rwmenas, rom individebma ukeT ician, ra surT<br />
an sWirdebaT bednierebisaTvis. am Tvalsazrisis Tanaxmad, misi ganxorcieleba<br />
mxolod maSin aris SesaZlebeli, rodesac individi Tavad<br />
wyvets, rogor gamoiyenos Tavisi dro da fuli.<br />
3. Tavisufleba aucilebelia ideebis Sinaarsiani gacvlisaTvis, iseve,<br />
rogorc sazogadoebrivi progresis misaRwevad. mxolod Tavisufal<br />
sazogadoebaSi aris SesaZlebeli ideebis gamoxatva, siaxleTa Seqmna<br />
da maTi sazogadoebis sasikeTod gamoyeneba. gamoxatvis Tavisufleba<br />
aseve xelisuflebis patiosnebis uzrunvelyofis umTavresi pirobaa.<br />
4. Tavisuflebis SezRudvas xSirad Zalauflebis borotad gamoyenebamde<br />
mivyavarT. Tu xelisuflebas xels aravin uSlis, miitanos ieriSi erTi<br />
adamianis Tavisuflebaze, sxva danarCenebis Tavisuflebac safrTxis<br />
winaSe dadgeba. magaliTad, yvela vTanxmdebiT, rom garkveuli tipis<br />
qceva, rogoricaa regularuli dabana _ uaRresad sasurvelia. am<br />
uflebis Tavisuflad ganxorcielebisas SesaZloa maincdamainc sasurvel<br />
Sedegamde ver mivideT (magaliTad, ras ityviT moqalaqis konstituciur<br />
uflebaze, ar daicvas higienis normebi). magram Tu poli
470 politikis samoqalaqo ganzomileba<br />
cias SeeZleba transportSi Cems gverdiT mjdomi adamiani imis gamo<br />
daajarimos, rom mas Sxapi ar miuRia, ra SeuSlis mas xels, damiWiros<br />
Tu Tmas saTanadod ar davivarcxni an wvers ar gaviparsav?<br />
Tavisufleba da pirveli sakonstitucio Sesworeba<br />
SeerTebul StatebSi, samarTlebrivi sakiTxebis ganxilvisas, romelic pi rovnebis<br />
Tavisuflebas exeba, pirvel Sesworebas moiSvelieben. masSi aRniSnulia:<br />
kongresma ar SeiZleba miiRos kanoni, romelic mxars dauWers romelime<br />
religias an SezRudavs mis Tavisufal ganxorcielebas, sityvis<br />
an presis Tavisuflebas, adamianTa mSvidobiani Sekrebis da xelisuflebisgan<br />
miyenebuli zaralis anazRaurebis moTxovnis uflebas.<br />
amgvarad, pirveli Sesworeba icavs samoqalaqo Tavisuflebis 4 ZiriTad<br />
aspeqts: sityvis Tavisuflebas, presis Tavisuflebas, religiis Tavisuflebas,<br />
mSvidobiani Sekrebis Tavisuflebas. radganac Sesworebis ena lakonuri<br />
da zogadia, pirveli sami ufleba xSirad saWiroebs interpretacias sazogadoebis<br />
mxridan.<br />
sityvis Tavisufleba. xelisuflebis warmomadgenlebi Tanxmdebian, rom<br />
pirveli Sesworebis umTavresi mizani <strong>politikuri</strong> gamosvlebis Tavisuflebis<br />
uzrunvelyofa iyo. respublikis pirobebSi, <strong>politikuri</strong> sistemis<br />
efeqtiani funqcionirebis umTavresi piroba politikur oponentebs Soris<br />
Ria debatebia.sityvis Tavisufleba TiTqmis arasodes gamxdara sadavo, sityvis<br />
Sinaarsi ki _ araerTxel.<br />
Tumca, sityvis Tavisufleba SesaZloa gaxdes cxare ganxilvis sagani, rodesac<br />
individebi, romlebic am TavisuflebiT sargebloben, arapopularulni<br />
arian an <strong>politikuri</strong> sistemis xelSeuxeblobasa da kanonierebas eWvqveS<br />
ayeneben. eqstremistebi xSirad Zlieri vnebaTaRelvis provocirebas axdenen.<br />
magaliTad, nacistTa gamosvlebi Cveulebisamebr mZafr reaqcias iwvevda<br />
ebraelTa Soris. vietnamis omis sawyis etapze axalgazrda protestantebi<br />
xSirad iyvnen aRqmulni arapatriot da araloialur pirebad. ramdenime wlis<br />
Semdeg, rodesac vietnamis omis mimarT damokidebuleba radikalurad Seicvala,<br />
SeerTebuli Statebis poziciis damcvelebs stveniTa da yviriliT xvdebodnen<br />
universitetebis kampusebSi gamosvlisas. pirveli Sesworeba yvela<br />
moqalaqes icavs Tavisi <strong>politikuri</strong> Sexedulebebis gamoTqmisas, mniSvneloba<br />
ara aqvs, ramdenad miuRebeli an arapopularulia es Sexedulebebi. Tumca, arsebobs<br />
mxolod mcire SezRudvebi (gamosvla ar SeiZleba Seicavdes mowodebas<br />
ukanono qmedebebisken, ar unda axdendes areulobis provocirebas, ar ayenebdes<br />
vinmes pirovnul Seuracxyofas da a.S.).<br />
ra Tqma unda, dacva, romelsac sityvis Tavisuflebis muxli gulisxmobs,<br />
mxolod <strong>politikuri</strong> xasiaTis gamosvliT ar Semoifargleba. uzenaesma sasamarTlom<br />
`sityvis~ sakmaod farTo interpretireba moaxdina da is `gamox
sajaro politikis problemebi<br />
471<br />
atvis~ sinonimadac miiCnia. mxatvruli gamoxatva, simboluri Jestebi da<br />
reklama aseve is sferoa, romelic, sasamarTlos azriT, pirveli SesworebiTaa<br />
daculi.<br />
Tuki dadgindeba, rom qmedeba simbolurad sityvis Tavisuflebas gamoxatavs,<br />
mis Sinaarss an Setyobinebas mniSvneloba ara aqvs. magaliTad, aalebuli<br />
droSa sityvis Tavisuflebis dacvis simboluri formaa. 29 rac Seexeba<br />
realur SemTxvevebs, sityvis Tavisuflebis simboluri gamoxatvis konteqsti<br />
konstituciis TvalsazrisiT yovelTvis ufro mniSvnelovania, vidre<br />
misi Sinaarsi. kukluksklanis aalebuli jvari SesaZloa calke kamaTis<br />
sferoa, Tumca simboluri gamoxatvis konstituciiT daculi formaa. 30 sul<br />
sxva sakiTxia viRacis gazonSi aalebuli jvari. 31<br />
presis Tavisufleba. presis Tavisufleba uzrunvelyofs axali ambebisa da<br />
informaciis xelmisawvdomobas xalxisaTvis anu icavs gamomcemlebs yovelgvari<br />
oficialuri cenzurisagan. sxva sityvebiT rom vTqvaT, gazeTebsa da<br />
sxva periodul gamocemebs ufleba aqvT dabeWdon yvelaferi, rac surT,<br />
maT Soris, kritika da braldebebi xelisuflebis mimarT. igive vrceldeba<br />
eleqtronul mediaze. mravalferovani da SeuzRudavi media, sjerodaT damfuZneblebs,<br />
gadamwyvetia TviTmmarTvelobisaTvis, radganac demokratiis<br />
pirobebSi, TiToeuli moqalaqe iRebs gadawyvetilebas (saarCveno kabinSi)<br />
da xalxis mier arCeul Tanamdebobis pirebsac sWirdebaT vinme (an rame), rom<br />
patiosneba SeinarCunon.<br />
uzenaesma sasamarTlomac daaskvna, rom konstituciis Tanaxmad, presas<br />
ar SeuZlia winaswari SezRudvebis dauwesdes. es ki niSnavs, rom garda omisa<br />
an sagangebo mdgomareobis gamocxadebis sxva SemTxvevebisa, xelisuflebas<br />
ar SeuZ lia gazeTs an sxva gamocemas raime saxis masalis beWdva aukrZalos _<br />
maT Soris dokumentebisa, romlebsac xelisuflebam saidumlo grifi misca<br />
an informaciisa, romlis gamoqveynebac sasamarTlo procesamde dauSvebelia<br />
da mogvianebiT mosamarTlem SesaZloa zianis momtanadac miiCnios. 32<br />
religiis Tavisufleba. saxelmwifos mier religiis mxardaWeris akrZalviT,<br />
pirveli Sesworeba xelisuflebisgan moiTxovs daicvas neitraliteti<br />
religiur sakiTxebSi _ arc Seuwyos xeli da arc Seafarxos romelime religiis<br />
arseboba. es moTxovna avsebs im punqts, romelic moqalaqeebs religiis<br />
Tavisuf lebis garantias aZlevs. orive punqti erTad uzrunvelyofs, rom<br />
moqalaqeebma SeZlon gonivrul farglebSi maTTvis sasurvel religias emsaxuron<br />
maTTvis sasurveli formiT.<br />
rodesac religiuri msaxureba safrTxes uqmnis sazogadoebas, xelisuflebas<br />
misi akrZalva SeuZlia. magaliTad, arc erTi sasamarTlo ar dauWers<br />
mxars ritualur mkvlelobas im mizeziT, rom religiis Tavisufleba konstituciiTaa<br />
daculi. arc iseTi religiuri aqtebia konstituciiT daculi,<br />
romlebic raime aSkara safrTxes uqmnian sazogadoebas (magaliTad, poligamia).<br />
33 Tumca, sasamarTlo garkveul religiur Tavisuflebas mainc ani<br />
Webs moqalaqeebs, magaliTad, religiuri marwamsis safuZvelze uari Tqvan<br />
samxedro momzadebaze, aziel bavSvebs aTavisuflebs ganaTlebis miRebis
472 politikis samoqalaqo ganzomileba<br />
aucileblobisgan, aRiarebs ieRovas mowmeTa uflebas, ar moiyaron muxli<br />
droSis winaSe (maTi rwmenis Tanaxmad aseTi saqcieli kerpTayvanismcemlobad<br />
aris miCneuli).<br />
bevrad ufro winaaRmdegobrivia saskolo locvis sakiTxi. Tavis mravalricxovan<br />
gadawyvetilebebSi uzenaesi sasamarTlo miuTiTebs, rom locva,<br />
Tundac arc erT religiur mimdinareobas ar gamoxatavdes da bibliis kiTxva<br />
sajaro skolebSi, ewinaaRmdegeba pirveli Sesworebis punqts religiis<br />
Sesaxeb. 34 aseve, sasuliero pirebs ara aqvT ufleba, gamosaSveb ceremoniaze<br />
locva warmoTqvan. 35 uzenaesi sasamarTlo ufro Sorsac wavida da aukrZala<br />
maswavleblebs gamoacxadon `siCumis dro~, romelic Semdeg locvisaTvis<br />
iqneba gamoyenebuli. 36 imis gaTvaliswinebiT, rom sajaro skolebis, maswavleblebisa<br />
da saskolo sabWoebis funqcionirebas saxelmwifo uzrunvelyofs<br />
da moswavleebi sajaro skolebSi saxelmwifo savaldebulo ganaTlebis Sesaxeb<br />
kanonis safuZvelze xvdebian, sasamarTlom daaskvna, rom sajaro skolebSi<br />
saskolo locvis daSvebiT saxelmwifo arakonstituciurad axorcielebs<br />
religiis mxardaWeras.<br />
kritikosebi miiCneven, rom sasamarTlos es gadawyvetilebebi unda Seicvalos.<br />
saskolo locva, maTi azriT, religiuri tradiciebis SenarCunebas<br />
uw yobs xels, romelic qveyanas kidev ufro ganadidebs da axalgazrdebis<br />
moralur dacemas SeaCerebs. sasamarTlos gadawyvetilebis momxreebi TavianTi<br />
poziciis gasamarTleblad acxadeben, rom yoveldRiuri locva da<br />
bibliis kiTxva skolaSi im moswavleTa uflebebs zRudavs, romlebic umciresobas<br />
warmoadgenen an arc erT religiur aRmsareblobas ar aRiareben.<br />
religiis Tavisuflebis uzrunvel yofis yvelaze saimedo gza rwmenis<br />
sakiTxebSi saxelmwifos Carevis minimumamde dayvanaa.<br />
religiis Sesaxeb punqts xSirad moiSvelieben sajaro debatebis dros,<br />
romelic saxelmwifos mxridan im mSoblebis daxmarebas exeba, romelTa<br />
Svilebic kerZo, gansakuTrebiT sasuliero da religiur skolebSi swavloben.<br />
am SemTxvevaSi yvelaze Zlieri argumenti is aris, rom mSoblebs ar<br />
Cevanis Tavisufleba hqondeT, raTa gadawyviton, romel skolaSi waiyvanon<br />
Svilebi. yvela mSobeli, yvela moqalaqe ixdis gadasaxadebs, saidanac sajaro<br />
skolebi finansdeba, Tumca zogjer maT urCevniaT TavianTi Svilebi kerZo an<br />
religiur skolaSi gaagzavnon religiuri, socialuri an saganmanaTleblo<br />
mosazrebebiT. maT kerZo skolaSi swavlebis gadasaxadic unda gadaixadon,<br />
amitom eqspertebi svamen kiTxvas: unda daexmaros Tu ara xelisufleba mSoblebs,<br />
romlebsac Svilebi msgavs skolebSi SehyavT maTTvis sagadasaxado Se<br />
RavaTebis Tu sxva finansuri daxmarebis gawevis gziT. rogorc adre aRvniSneT,<br />
swored am mizniT, bolo wlebis ganmavlobaSi kongresSi vauCeruli<br />
dafinansebis sxvadasxva sqema iqna SemuSavebuli.<br />
piradi cxovrebis xelSeuxebloba<br />
pirveli Sesworeba adamianis ramdenime Tavisuflebas icavs. Tumca, arsebobs<br />
adamianis sxva uflebebi, romlebic SesworebiT pirdapir ar aris daculi<br />
(arc uflebaTa bilis romelime muxliT).
sajaro politikis problemebi<br />
473<br />
am uflebaTa Soris umTavresia e.w. piradi cxovrebis xelSeuxebloba anu<br />
arCevanis Tavisufleba, romelic zogadad gulisxmobs zrdasruli moqalaqeebis<br />
uflebas, pirad cxovrebasTan dakavSirebuli sakiTxebi damoukideblad,<br />
saxelmwifos Carevis gareSe gadawyviton. piradi cxovrebis xelSeuxeblobis<br />
sakiTxTan dakavSirebiT uzenaesi sasamarTlos gadawyvetilebebSi<br />
aRniSnulia, rom qalebs aqvT abortis fundamenturi, Tumca ara SeuzRudavi<br />
ufleba. Tavdapirvelad, uzenaesi sasamarTlo gansakuTrebiT zrunavda,<br />
rom am uflebis Seuferxebeli ganxorcieleba uzrunveleyo. Tumca, mogvianebiT<br />
sasamarTlo (ufro konservatiuli Sexedulebebis mqone) naklebi<br />
enTuziazmiT uWerda mxars am uflebis ganxorcielebas, raki Tvlida, rom<br />
abortis ufleba ar avaldebulebs sajaro fondebs xelmokle qalebs abortis<br />
xarjebi daufaros. aseve, sasamarTlos gadawyvetilebiT, xelisufleba<br />
ar iyo valdebuli msgavs SemTxvevebSi saxelmwifo seqtorSi dasaqmebuli<br />
eqimebisaTvis an damxmare personalisTvis xelfasi gadaexada. 37<br />
uzenaesi sasamarTlos Tavdapirvel gadawyvetilebebze, romelic abortis<br />
uflebas exeboda, protesti sicocxlis uflebis damcveli jgufebisgan<br />
modioda; isini acxadebdnen, rom adamianis sicocxle CasaxvasTan erTad<br />
iwyeba da amitomac abortis daSveba mkvlelobis legalizaciis tolfasia.<br />
adamianis embrions, maTi azriT, konstituciuri uflebebi aqvs, maT Soris<br />
sicocxlis ufleba, romelic iSviaTi SemTxvevebis garda (rodesac bavSvis<br />
dabadebam SeiZleba safrTxe Seuqmnas dedis sicocxles), gadawonis dedis<br />
piradi cxovrebis xelSeuxeblobis uflebas. sicocxlis uflebis mxardam<br />
Weri moZraoba Tavis pozicias saprotesto aqciebiTa da xSirad, klinikebis<br />
blokirebiT gamoxatavda. protestis aseT formebze 1994 wels samarTlebrivi<br />
SezRudvebi dawesda. kongresma miiRo kanoni, romelic qalebs saSualebas<br />
aZlevda, abortis mizniT yovelgvari dabrkolebis gareSe miemarTaT Sesabamisi<br />
klinikebisaTvis, xolo saprotesto aqciebis monawileebs maTTvis<br />
am uflebis ganxorcielebaSi xelis SeSla aukrZala. imave wels uzenaesma sasamarTlom<br />
daaskvna, rom Tu klinikebs abortis mowinaaRmdege aqtivistebis<br />
mier blokirebis Sedegad ekonomikuri ziani miadgeboda, aqciis organizatorebs<br />
sisxlis samarTlebrivi pasuxismgebloba daekisrebodaT `reketior<br />
Ta da danaSaulebrivi gaerTianebebis Sesaxeb~ (RICO) kanonis safuZvelze. 38<br />
Tumca, rogorc sasamarTlom 1997 wels daadgina, aRniSnuli SezRudvebis<br />
dawesebis Semdeg, abortiis winaaRmdeg mimarTuli aqciebis monawileTa sityvisa<br />
da gamoxatvis uflebac konstituciur dacvas saWiroebda. 39<br />
uzenaesi sasamarTlos ramdenime mosamarTlem mxari dauWira Tavisufali<br />
arCevanis uflebas da SemogvTavaza piradi cxovrebis xelSeuxeblobis axali<br />
koncefcia, romelic dafuZnebulia pirovnebis uflebaze _ `Tavad gansaz<br />
Rvros, raSi mdgomareobs misi arsebobisa da daniSnulebis, samyaros idea<br />
da adamianis cxovrebis saidumlo~. 40 aRniSnuli terminebi gansakuTrebiT<br />
mniSvnelovani aRmoCnda maTTvis, vinc acxadebda, rom arsebobs sikvdilis<br />
ufleba da pacientebs, romlebic ukurnebeli seniT arian daavadebulni an<br />
autanel tkivils ganicdian, unda gaaCndeT kanonieri ufleba sicocxle<br />
daasrulon eqimebis daxmarebiT. Tumca, 1997 wels, uzenaesma sasamarTlom<br />
erTxmad ganacxada uari ecno sikvdilis konstituciuri ufleba. 41
474 politikis samoqalaqo ganzomileba<br />
samarTlianobis uzrunvelyofa<br />
winamdebare TavSi samarTlianoba ganxiluli iqneba viwro gagebiT, rogorc<br />
sajaro politikis erTerTi umniSvnelovanesi mizani, romelic sasamarTloebisa<br />
da marTlmsajulebis sistemis funqcionirebis Sedegad<br />
miiRweva. am mosazrebis Tanaxmad, samarTliani sazogadoeba isaa, sadac samoqalaqo<br />
da sisxlis samarTlis kanonebi samarTlianobis princips emsaxureba<br />
da sasjeli danaSaulis Sesabamisia.<br />
danaSauli da sasjeli<br />
arc erT sazogadoebas ar SeuZlia Tavis Tavs misces ufleba, dausjeli<br />
datovos sazogadoebisaTvis saSiSi an kriminaluri saqcieli. im adamianebis<br />
dasjiT, romlebic wesebs arRveven, sazogadoeba mkafiod miuTiTebs, rom<br />
aseTi saqciels ar Seegueba. sasjelis simkacre ki imaze metyvelebs, ramdenad<br />
arasasurvelia esa Tu is saqcieli. antisazogadoebrivi qmedebisaTvis<br />
gansazRvruli sasjeli oTx mizans emsaxureba. pirveli _ sazogadoeba<br />
metadaa daculi, Tu damnaSave cixeSi imyofeba; meore _ erTi damnaSavis<br />
dasjam SesaZloa sxvebs imave danaSaulis Cadena gadaafiqrebinos (danaSaulis<br />
prevencia); mesame _ sasjeli kriminalebis gamosworebis umTavresi<br />
winapirobaa, rac maT sabolood saSualebas aZlevs normalur da nayofier<br />
cxovrebas daubrundnen (damnaSavis reabilitacia); bolos, meoTxe _ sasjeli<br />
erTgvari kompensaciaa udanaSaulo msxverplisaTvis, romelic imsaxurebs,<br />
ganicados kmayofileba dasjili damnaSavis xilviT (retribucia _<br />
sanacvlos migeba).<br />
marTlmsajuleba, rogorc marTebuli procedura<br />
arsebobs Zveli samarTlebrivi kliSe, romlis Tanaxmadac samarTlianobis<br />
90 procenti marTebuli proceduris damsaxurebaa. proceduris dacvis<br />
meqanizmebi icavs udanaSaulo adamians daumsaxurebeli braldebisagan,<br />
xolo braldebuls _ daumsaxurebeli ganaCenisagan. aRniSnuli meqanizmebi,<br />
romlebic marTebuli samarTlis procesis (due process of law) saxeliTaa<br />
cnobili, detaluradaa aRwerili konstituciis uflebaTa bilSi, kerZod<br />
konstituciis meoTxe, mexu Te da meeqvse SesworebebSi. konstituciis Tanaxmad,<br />
moqalaqes aqvT kanonieri ufleba, daculi iyos (1) ukanono Cxrekisa da<br />
dakavebisgan; (2) aravis ar SeiZleba orjer miesajos sasjeli erTi da imave<br />
danaSaulisaTvis; (3) aravin aris valdebuli, misces Cveneba sakuTari Tavis<br />
winaaRmdeg; (4) yvelas aqvs ufleba, moiTxovos dauyovnebeli, sajaro<br />
da miukerZoebeli sasamarTlo procesi; (5) hqondes informacia mis mimarT<br />
wayenebuli bralis Sesaxeb; (6) daupirispirdes mowmeebs, romlebic mis sawinaaRmdego<br />
Cvenebas aZleven; (7) moiTxovos Tavisi mowmeebis dakiTxva; (8)<br />
hyavdes advokati.<br />
ra Tqma unda, TiToeuli es konstituciuri ufleba SeiZleba gaxdes sasamarTlos<br />
interpretaciis sagani. erTad isini amerikis sasamarTlo siste
sajaro politikis problemebi<br />
475<br />
mis safuZvels qmnis. ai, rogoria samarTlebrivi procedura erTerTi moqalaqis<br />
TvaliT:<br />
rodesac adamiani sasamarTloSi mihyavT da mas sazogadoebis winaSe<br />
seriozuli danaSaulis Cadena edeba bralad, mTliani saxelmwifo<br />
manqana moZraobaSi modis, raTa igi marTlmsajulebis winaSe warsdges.<br />
saxelmwifo bralmdebels an prokurors xelT mTeli armia hyavs,<br />
romlebic srul mzadyofnaSi arian, raTa danaSaulTan dakavSirebiT<br />
yovelgvari informacia moipovon. maT saxelmwifo imaSi uxdis anaz<br />
Raurebas, rom uamravi mowme dakiTxon, nivTmtkicebebi Seiswavlon da<br />
iseTi saqme Seqmnan, romelic braldebulis danaSauls daamtkicebs. am<br />
ukanasknels ki xelT gacilebiT naklebi resursi aqvs. mopasuxes Zalian<br />
umarTlebs, Tu mas sakmarisi Semosavali aqvs advokatis xarjebis<br />
dasafarad. cota Tu SeZlebs kerZo deteqtivis daqiravebas, romelic<br />
mTel Tavis dros, unarsa da resursebs mxolod iqiT mimarTavs, rom<br />
nivT mtkicebebi moiZios da dacvis strategia aagos. arc erT individs<br />
ar ZaluZs saTanadod pasuxi gasces Tanamedrove saxelmwifos, roca es<br />
ukanaskneli mTeli ZaliT erTveba saqmeSi mas Semdeg, rac pirs kanondarRvevaSi<br />
wauyeneben brals. 42<br />
amdenad, proceduruli garantiebi aucilebelia, raTa mopasuxe daculi<br />
iyos marTlmsajulebis Secdomebisgan.<br />
samarTlebrvi dacvis sazRvrebi<br />
zemoT moyvanili dacvis meqanizmebis miuxedavad, sisxlis samarTlebrivi<br />
marTlmsajulebis sistema yovelTvis samarTliani ar aris. xelmokle<br />
moqalaqeebi yovelTvis gacilebiT dabali donis samarTlebriv daxmarebas<br />
iReben. istoriulad, yvelaze didi usamarTlobani religiuri uTanasworobis<br />
Sedegi iyo. aseTi SemTxvevebis sixSiriT gamoirCeoda samxreTi, sadac<br />
sasjelis dakisreba da misi simkacre umTavresad rasobriv safuZvelze xdeboda.<br />
Savkanian mamakacebs, romelTac bralad TeTrkanian qalebze Zaladoba<br />
edeboda (ZiriTadad usamarTlod), Cveulebisamebr, sikvdiliT sjidnen an<br />
mTel cxovrebas cixeSi amyofebdnen, TeTrkaniani mamakacebs ki Savkaniani<br />
qalebis mimarT Cadenili imave danaSulisTvis pasuxs aravin sTxovda.<br />
aseTi aSkara usamarTlobis SemTxvevaSi, samarTlebrivi procedura sruliad<br />
araefeqtiania. Tumca, sistemaSi aseTi xarvezebis aRmoCena gacilebiT<br />
advilia, vidre maTi aRmofxvra. saTanado samarTlebrivi proceduriT gaTvaliswinebuli<br />
TiTqmis yvela garantia garkveul winaaRmdegobas warmoSobs.<br />
maga liTad, konstituciaSi garkveviT weria, rom mopasuxe pirs aqvs ufleba,<br />
hyavdes advokati. erTi SexedviT yvelaferi naTelia.<br />
magram Tu braldebuls advokatis daqiravebis saSuleba ara aqvs? valdebulia<br />
Tu ara saxelmwifo, rom mZime danaSulSi braldebuli umweo moqalaqe<br />
advokatiT uzrunvelyos? Tu adamians mxolod msubuqi gadacdoma<br />
aqvs Cadenili? ras ityviT sasamarTlos gadawyvetilebis gasaCivrebaze?
476 politikis samoqalaqo ganzomileba<br />
unda uzrunvelyos Tu ara saxelmwifom dacviT msjavrdadebuli adamiani,<br />
romelsac sasamarTlos gadawyvetilebis gasaCivreba surs? da Tu unda uzrunvelyos,<br />
mxolod erTjeradad, Tu imdenjer, ramdenjerac amas msjavrdebuli<br />
moiTxovs? 43<br />
braldebulis proceduruli dacvis sakiTxebi, rogorc Sinaarsobrivad,<br />
aseve praqtikuli ganxorcielebis TvalsazrisiT, rTuli da winaaRmdegobrivia.<br />
TiTqmis yvela Tanxmdeba imaze, rom dacvis meqanizmebi aucilebelia,<br />
raTa samarTlis ganxorcieleba uzrunvelyofili iyos. magram aseve, bevrs<br />
saubroben imazec, da sakmaod warmatebiTac, rom es uflebebi farTod iqnes<br />
gamoyenebuli, raTa eWvmitanilTaTvis dacva xelmisawvdomi iyos. Tumca,<br />
samarTlebrivi dacvis am meqanizmebisaTvis garkveuli SezRudvebic arsebobs.<br />
maTi gamoyeneba ise farTod rom moxdes, rogorc es Teoriuladaa<br />
SesaZlebeli, maTi fuladi Rirebuleba warmoudgenlad gaizrdeba an saer<br />
Tod SeuZlebeli gaxdeba vinmes dadanaSauleba, an sasamarTlo procesi ise<br />
gaiweleba, rom marTlmsajulebis gan xorcieleba Seferxdeba da sulac,<br />
SeuZlebeli gaxdeba. amdenad, proceduruli dacvis meqanizmebi unda ganisazRvros<br />
eWvmitanilis uflebebis SejerebiT xelisuflebis valdebulebasTan,<br />
dasajos isini, vinc kanons marTlac arRvevs.<br />
omis pirobebSi konstituciuri garantiebi da saTanado samarTlebrivi<br />
procedura izRudeba im saxiT, rogoriTac is sxva garemoebebSi miuRebeli<br />
iqneboda. magaliTad, samoqalaqo omis dros prezidentma abraam linkolnma<br />
e.w. `habeas korpusis~ (Habeas Corpus) moqmedeba SeaCera. am mizeziT, garkveuli<br />
periodis ganmavlobaSi uzenaesi sasamarTlos Tavmjdomare rojer teni dapirispirebuli<br />
aRmoCnda SeerTebuli Statebis samxedro ZalebTan, magram<br />
iZulebuli gaxda poziciebi daeTmo, rodesac cxadi gaxda, rom umaRlesi<br />
mTavarsardali generlebis mxares iyo.<br />
davubrundeT 2001 wlis movlenebs. 11 seqtembris Sokismomgvreli movlenebis<br />
Semdeg, prezidentma jorj buSma, romelsac zurgs xalxis warmoudgenlad<br />
maRali mxardaWera umagrebda (daaxloebiT 9 1Tan SefardebiT),<br />
TxovniT mimarTa kongress, mieRo axali vrceli antiteroristuli kanoni<br />
(`patriotis aqtis~ saxelwodebiT cnobili), romelic iusticiis departaments<br />
gamoZiebis, dakiTxvis, Cxrekis, dapatimrebis, dakavebisa da Tvalyuris<br />
devnebis (satelefono mosmenebisa da eleqtronuli fostis monitoringis) uprecedento<br />
uflebas aniWebda mxolod da mxolod im pirobiT, rom es qmedebebi<br />
terorizmis winaaRmdeg sabrZolvelad iqneboda mimarTuli. 175gverdianma<br />
kanonproeqtma daCqarebuli wesiT gaiara warmomadgenelTa palata, romlis<br />
umravlesobasac respublikelebi Seadgendnen, mcire cvlilebebi ganicada<br />
demokratebis mier kontolirebad senatSi, sadac mxolod erTma misca xma<br />
mis winaaRmdeg (senatori rasel fingoldi viskonsinis Statidan). patriotis<br />
aqtis masStabebi, misi miRebis tempebi da masTan dakavSirebuli sainformacio<br />
kampania mkafiod miuTiTebs, rom sazogadoeba Tanaxmaa (moiTxovs kidec), rom<br />
krizisis pirobebSi Tavisufleba SeizRudos da kanonmdeblebma `samefos gasaRebi~<br />
ufro popularul umaRles mTavarsardals gadascen. aRsaniSnavia isic,<br />
rom evropis saparlamento demokratiis mqone qveynebSi umravlesoba policiasa<br />
da usafrTxoebis samsaxurs Cveulebriv pirobebSi gacilebiT nakleb<br />
dabrkolebebs uqmnis, vidre es aSSSi iqneboda misaRebi (ix. CanarTi).
sajaro politikis problemebi<br />
terorizmi da samoqalaqo uflebebi: sadao balansi<br />
sxva qveynebis gamocdileba<br />
477<br />
maSin, rodesac kongresi eZebs gzas, rogor miaRwios balanss<br />
usafrTxoebasa da Tavisuflebas Soris, gonivruli iqneba mimoxilva imisa,<br />
rogor iqcevian sxva qveynebi. geografiulad rac ufro vSordebiT anglosaqsur<br />
models, usafrTxoebis zomebi kidev ufro mkacrdeba.<br />
problemebma, romelic did britaneTs CrdiloeT irlandiaSi Seeqmna,<br />
mis xelisuflebas dapatimrebisa da dakavebis farTo uflebebi misca, Tumca<br />
amas qveyanaSi samoqalaqo uflebebis arsebobis Zveli tradicia da yovelgvari<br />
piradobis mowmobis mimarT uaryofiTi damokidebuleba abalansebs.<br />
germania gansakuTrebiT mkacria <strong>politikuri</strong> eqstremistebis mimarT, misi<br />
nacisturi warsulisa da 1970ian wlebSi memarcxene frTis teroristebTan<br />
brZolis gamo, Tumca, igi tolerantobas amJRavnebs sxvadasxva religiuri<br />
gaerTianebebis mimarT, rogorebicaa islamisti fundamentalistebi (magram<br />
ara saintologebis mimarT). germanelebi valdebulni arian ataron piradobis<br />
mowmobebi, Tumca, maTi kanonmdeblobiT saxelmwifo dawesebulebebs piradi<br />
informaciis gacema mkacrad aqvT akrZaluli.<br />
safrangeTSi, espaneTsa da italiaSi xelisuflebas bevrad meti<br />
uflebamosileba aqvs. Tu ver waradgineT piradobis mowmoba quCaSi Semowmebisas,<br />
SesaZloa adgilobrivi policiis ganyofilebaSi aRmoCndeT, miT<br />
umetes, Tu ucxoels hgavxarT. Cveulebrivi damnaSaveebis devnis drosac<br />
ki mosamarTleebs policiasTan erTad sakmaod farTo _ satelefono<br />
mosmenebis, Cxrekis, sabanko angariSebis Semowmebisa da ganaCenis gamotanamde<br />
eWvmitanilTa cixeSi Casmis _ uflebebi aqvs, maT Soris, safrangeTSi<br />
oTx wlamde vadiTac ki. frangi Jurnalistebi, romlebic terorizmsa<br />
da korufciis sakiTxebze muSaoben, policias araerTxel daukavebia. espaneTis<br />
saidumlo samsaxuri ki politokosebisa da TviT mefis satelefono<br />
mosmenebsac ki axorcielebs.<br />
iaponiaSi es balansi mniSvnelovnadaa darRveuli samoqalaqo uflebebis<br />
sazianod _ policias dakavebisa da dakiTxvis farTo uflebebi aqvs.<br />
SesaZloa, swored amitomaa, rom sasamarTlos braldebulTa mxolod 1%isTvis<br />
gamoaqvs gamamarTlebeli ganaCeni. adamianebi valdebulni arian adgilobriv<br />
saxelmwifo organoebSi daregistrirdnen (romlebic ukanasknel<br />
wlebamde qveyanaSi myofi yvela ucxoelisgan TiTis anabeWdebs iRebdnen).<br />
1995 wlis aum sinrikios religiuri seqtis mier tokios metroSi cremlsadeni<br />
gazis gaSvebis Semdeg xelisuflebas gaezarda qonebis CamorTmevis ufleba.<br />
amerikis msgavsad, sxva qveynebis xelisuflebasac meti Zalufleba<br />
surs. britaneTma adamianis uflebaTa aqts gadaxeda. germania savaraudod<br />
religiur jgufebs specialur statuss gauuqmebs da piradi xelSeuxeblobis<br />
Sesaxeb kanonsac Searbilebs. espaneTi da safrangeTi, savaraudod,<br />
am TvalsazrisiT ufro Sors wavlen. cvlilebebi naklebad Seexeba iaponias:<br />
am qveyanaSi Sida usafrTxoebis isedac umkacresi wesebi moqmedebs.<br />
wyaro: adaptirebulia The Economist, October 20, 2001, 31.
478 politikis samoqalaqo ganzomileba<br />
mtkicebulebis uaryofis wesi. marTebuli samarTlebrivi proceduris<br />
arc erTi punqti ar aRZravs samarTlianobis sakiTxs ise mkafiod, rogorc<br />
e.w. mtkicebulebis uaryofis wesi (dauSvebeli mtkicebuleba). aRniSnuli<br />
wesis arsi imaSi mdgomareobs, rom ukanono gziT mopovebuli arc erTi mtkicebuleba<br />
ar SeiZleba wared ginos sasamarTlos. uzenaesma sasamarTlom,<br />
aRniSnuli wesis ZalaSi SesvlasTan dakavSirebiT ganacxada, rom konstituciis<br />
meoTxe Sesworebis Sesabamisad, ukanono dakavebisa da Cxrekis akrZalva<br />
azrs dakargavda, Tu policielebs ar ecodinebodaT, rom maT mier aralegaluri<br />
qmedebiTa da konstituciis darRveviT mopovebuli mtkicebulebebi<br />
sasamarTloSi gamoyenebuli ver iqneboda. 44 mtkicebulebis uaryofis wesi,<br />
sasamarTlos azriT, policiis mier Zalauflebis Segnebulad borotad gamoyenebis<br />
Tavidan acilebis utyuari saSualebaa.<br />
aRniSnuli wesis mowinaaRmdegeebi (maT Soris uzenaesi sasamarTlos<br />
mosamarTleebic) TavinTi argumentebis warmodgenisas acxadeben, rom is<br />
seriozul problemebs Seuqmnis policiis oficrebs, romlebic valdebulni<br />
arian, rom Cxreka da dakaveba sasamarTlos mier dadgenili rTuli miTiTebebis<br />
mixedviT ganaxorcielon. 45 mxolod iSviaT SemTxvevebSia SesaZlebeli<br />
saxelmZRvanelos principiT Cxreka an dakaveba; umeteswilad, policiis<br />
oficrebs SemTxvevis ad gilebze spontanuri gadawyvetilebebis miReba uwevT.<br />
policiis oficrebi, romlebic sazogadoebis usafrTxoebas icaven,<br />
xSirad TavianT sicocxles safrTxeSi agdeben; mosamarTleebisa da nafici<br />
msajulebisagan gansxvavebiT, isini sakuTar Tavs mSvid da usafrTxo garemoSi<br />
auCqareblad gadawyvetilebis miRebis uflebas ver miscemen.<br />
dauSvebeli mtkicebulebis Sesaxeb debatebs safuZvlad udevs azrTa<br />
mniSvnelovani sxvadasxvaoba. aRniSnuli wesis momxreebi samarTaldamcav<br />
oficrebs moWarbebuli energiis mqone pirovnebebad miiCneven, xolo mowinaaRmdegeebi<br />
maT bundovani da damabneveli kanonebis msxverplad Tvlian.<br />
garda amisa, am wesis momxreebi mas samarTlianobis utyuar garantad miiCneven,<br />
xolo mowinaaRmdegeebi _ marTlmsajulebis Semaferxebel garemoebad.<br />
uzenaesi sasamarTlo Seecada or sawinaaRmdego mosazrebas Soris<br />
erTgvari balansisaTvis mieRwia da dasaSvebad miiCnia araswori gziT mopovebuli<br />
mtkicebulebebi im SemTxvevaSi, rodesac Secdoma policiis mier<br />
uneblied iyo daSvebuli da maT marTlac surdaT samarTlebrivi proceduris<br />
dacva. 46 aseTi gamonaklisebi braldebulis uflebebsa da sazogadoebis<br />
usafrTxoebas Soris balansis miR wevas isaxavs miznad.<br />
sasamarTlo da sasjelaRsrulebis administrirebis diskretuli<br />
uf lebebi. bolo dromde, samarTlis gabatonebuli Teoriis Tanaxmad,<br />
bralmdeb lebs (romelTa funqciaa bralis wayeneba, saproceso SeTanxmebis<br />
gaformeba, bralis uaryofa), mosamarTleebsa (romelTac saeWvo saqmeze<br />
ganaCenis gamotana SeuZliaT) da sapyrobileTa sameTvalyureo sabWoebs<br />
(romlebic iReben gadawyvetilebas, ra dro unda gaataros realurad braldebulma<br />
cixeSi) farTo diskretuli uflebamosileba unda gaaCndeT. sasamarTlo<br />
da administraciuli diskrecia am sferoSi, upirveles yovlisa,<br />
imiT aris gamarTlebuli, rom xSirad erTsa da imave danaSaulSi eWvmitanil
sajaro politikis problemebi<br />
479<br />
da braldebul pirebs gansxvavebuli warsuli, motivacia da danaSaulisadmi<br />
damokidebuleba, aseve reabilitaciis gansxvavebuli perspeqtiva aqvT<br />
da a. S. diskreciuli Zalauflebis safuZvelze sasamarTlos magistratebs<br />
da sxva oficialur pirebs amgvar garemoebaTa gaTvaliswineba SeuZliaT,<br />
rodesac saqme saxdelis dawesebaze an sasjelis simkacreze midgeba. amgvari<br />
diskrecia kidev ufro mniSvnelovani xdeba maSin, rodesac danaSaulis<br />
ricxvi izrdeba, xolo cixis saknebis raodenoba igive rCeba; aseT pirobeb<br />
Si mosamarTleebi ar Cqaroben, rom damnaSaveebi, Tu, ra Tqma unda, gansakuTrebiT<br />
mZime danaSaulSi ar arian braldebulni, gaistumron gadavsebul<br />
cixeebSi, sadac personalis naklebobaa.<br />
sasamarTlo sistemis es aspeqti xSirad gamxdara kritikis sagani im<br />
mizeziT, rom igi SesaZloa borotad iqnes gamoyenebuli. kritikosebis azriT,<br />
bralmdeblebi gadawyvetilebas maTi <strong>politikuri</strong> Sexedulebebisa da<br />
piradi nebasurvilis mixedviT miiReben, mosamarTleebi ganaCens samarTlis<br />
maTTvis sasurveli Teoriebis safuZvelze gamoitanen, xolo sameTvalyureo<br />
sabWos wevrebs Wkviani damnaSaveebi advilad gaacureben. sasamarTlo<br />
sistemis msgavsi xarvezebi, maTi azriT, sasjels zemoqmedebisa da iZulebis<br />
efeqts ukargavs. ufro metic, acxadeben rom am SemTxvevaSi danaSaulSi<br />
braldebulTa sasjeli umeteswilad iseT garemomebebzea damokidebuli,<br />
romelic cota uCveuloa samarTlebrivi sistemisaTvis, magaliTad, romeli<br />
mosamarTle romel saqmes ganixilavs. msgavsi argumentebis Zalam zogier<br />
Ti Stati aiZula iseTi samarTlebrivi reformebi gaetarebina, rogoricaa<br />
saeWvo saqmeebze iseTi ganaCenis gamotanis SezRudva an akrZalva, romelic<br />
zustad araa gansazRvruli.<br />
sikvdiliT dasja. sajaro debatebi sikvdiliT dasjis mizanSewonilobis<br />
Taobaze ori sxvadasxva mimarTulebiT mimdinareobs. praqtikuli TvalsazrisiT,<br />
eqspertebi bevrs kamaToben imaze, axdens Tu ara sasjelis umaRlesi<br />
forma mkvlelobaTa prevencias. TiToeuli mxaris mier warmodgenili<br />
magaliTebi imdenad fragmentulia da interpretaciebi imdenad mravalferovani,<br />
rom raime calsaxa pasuxi ar arsebobs. meore mxriv, bevrad ufro<br />
cxared kamaToben imaze, moralurad ramdenad gamarTlebulia sikvdiliT<br />
dasja.<br />
sainteresoa, rom orive mxare adamianis sicocxlis xelSeuxeblobaze<br />
saub robs. sikvdiliT dasjis mimxreebi acxadeben, rom marTlmsajulebas sasikvdilo<br />
ganaCeni imitomac gamoaqvs, rom igi adamianis sicocxles umaRles<br />
mniSvnelobas aniWebs _ sazogadoeba moralurad valdebulia, rom udana<br />
Saulo adamianebis mkvlelobas umkacresi pasuxi gasces.<br />
mizanTa konfliqti<br />
amerikelTa umetesobas politikis Sesaxeb mkafiod Camoyalibebuli azri<br />
ar gaaCnia, mxolod da mxolod imitom, rom Zalian rTulia imis gansazRvra,<br />
rogor unda iqnes miRweuli sajaro sikeTeebi. sakmaod rTulia am TavSi ganx
480 politikis samoqalaqo ganzomileba<br />
iluli sajaro politikis xuTi ZiriTadi miznis usafrTxoebis, keTildReobis,<br />
Tanasworobis, Tavisuflebisa da samarTlianobis bolomde gaazreba.<br />
rogorc zemoT davinaxeT, TiToeuli miznis ganxilvisas winaaRmdegobriv<br />
da kompleqsur sakiTxebs vawydebiT da sajaro politikis miznebis miRwevis<br />
gzebi yovelTvis naTlad gansazRvruli ar aris.<br />
xSirad, Tavad es miznebi ewinaaRmdegeba erTmaneTs. magaliTad, saxelmwifo<br />
iRvwis Tavisuflebis uzrunvelsayofad, magram, omis pirobebSi,<br />
erovnuli usafrTxoebis saxeliT Tavadve uzRudavs Tavis moqalaqeebs am<br />
Tavisuflebas komendantis saaTis, Semosavlebis Semcirebis, muSakTa mobilobis<br />
SezRudvis, saprotesto aqciebis akrZalvis da sxva analogiuri qmedebebis<br />
ganxorcielebis gziT. buSis administraciis inicirebuli da kongresis<br />
mier daCqarebuli wesiT miRebuli antiteroristuli kanoni, romelic<br />
11 seqtembers msoflio savaWro organizaciasa da pentagonze Tavdasxmis<br />
Sedegi iyo, yvelaze TvalsaCino magaliTia imisa, rogori konkurencia Sei<br />
Zleba arsebobdes samoqalaqo Tavisuflebisa da erovnuli usafrTxoebis<br />
principebs Soris krizisis dros. zogjer, mosamarTle zRudavs presis Tavisuflebas,<br />
raTa gaxmaurebeli saqmis ganxilvisas eWvmitanilis uflebebi<br />
daicvas. samTavrobo normatiulma aqtebma, romlebic Tanasworobis uzrunvelyofas<br />
isaxavs miznad, SesaZloa, damqiravebeli daavaldebulos, rom Tavis<br />
TanamSromlebs minimaluri xelfasi gadauxados an usafrTxoebis mkacri<br />
standarti dauwesos, riTac materialuri keTildReobis miRwevas gaarTulebs.<br />
rodesac sazogadoeba xuTi mTavar Rirebulebas (Tavisuf leba, Tanasaworoba,<br />
usafrTxoeba, materialuri keTildReoba da samarTlianoba) aRiarebs,<br />
igi maT Soris optimaluri balansis miRwevaze unda zrunavdes da ar<br />
dauSvas romelime maTganis upiratesoba danarCenebze.<br />
rogor unda SevafasoT, ramdenad warmatebulia xelisufleba sajaro<br />
politikis aRniSnuli xuTi miznis miRwevis TvalsazrisiT? aleqsis de<br />
tokvilma Tavis naSromSi ~demokratia amerikaSi~ gonivrulad daaskvna,<br />
rom rac ufro Tanasworuflebiani arian adamianebi, miT ufro TvalSi sacemi<br />
xdeba am Tanasworobidan mcireodeni gadaxvevac ki. sxva sityvebiT rom<br />
vTqvaT, rac ufro uaxlovdeba <strong>politikuri</strong> sistema Tanasworobis sanukvar<br />
mizans, miT ufro aSkaraa misi marcxi, rodesac is am mizans srulad ver aRwevs.<br />
igive SeiZleba iTqvas sajaro politikis sxva miznebzec. radganac interesTa<br />
da moTxovnaTa konfliqti TiToeuli miznis srul ganxorcielebas<br />
uSlis xels, demokratiis pirobebSi yovelTvis arsebobs safrTxe, rom moqalaqeebi<br />
da liderebi axlomxedvelobiT daavaddebian an, krizisis pirobebSi,<br />
omis isteria an fsevdopatriotizmi SeipyrobT. patriotizmSi cudi<br />
araferia, Tu is ar gvikargavs realobis SegrZnebas an ar arRvevs balanss<br />
usafrTxoebasa da Tavisuflebas Soris, risic patriotizmis gamovlinebis<br />
oponentebs 2001 wels eSinodaT.<br />
zomiereba, rasac Zveli berZnebi oqros Sualeds uwodebdnen, demokratiul<br />
qveynebSi <strong>politikuri</strong> stabilurobis gasaRebia. zomiereba moqalaqeebs<br />
Seusabamo <strong>politikuri</strong> molodinisgan icavs. is aseve aRkveTs mcdelobas,<br />
rom erTi mizani meore aranakleb mniSvnelovan mizanze uaris Tqmis xarjze<br />
iqnes miRweuli. im adamianebis fanatizmma, romlebic erTjerad da miuRw
sajaro politikis problemebi<br />
481<br />
evel miznebs emsaxurebian, SesaZloa gaamZafros diskusia sajaro politikis<br />
sakiTxebze. mZafrma yvirilma maTi mSvidi xma CaaxSos, visac sjera, rom<br />
moTminebisa da zomierebis gareSe, demokratia ver SeZlebs im balansis miRwevas,<br />
romelic swori mmarT velobis ZiriTadi arsia.<br />
daskvna<br />
sajaro politikis sakiTxebi moicavs demokratiuli xelisuflebis xuT<br />
universalur mizans: usafrTxoebas, keTildReobas, Tanasworobas, Tavisuflebasa<br />
da samarTlianobas. maT Soris yvelaze fundamenturia usafrTxoeba,<br />
radganac mis gareSe sxva Rirebulebebis dacva an SenarCuneba SeuZlebeli<br />
iqneboda. usafrTxoeba gulisxmobs dacvas mtrulad ganwyobili moqalaqeebisagan<br />
da garkveul SemTxvevaSi _ moqalaqeebis dacvas sakuTari Tavisganac<br />
ki.<br />
SeerTebul StatebSi, materialuri keTildReobis cneba istoriulad dakavSirebulia<br />
Tavisufal samewarmeo principze dafuZnebul ekonomikasTan,<br />
romelic komerciuli respublikis ideas emyareba. 21e saukuneSi xelisufleba<br />
Tavisi moqalaqeebis materialuri mdgomareobis gaumjobesebas socialuri<br />
uzrunvelyofisa da sxva programebis ganxorcielebiT cdilobs.<br />
am programebma cxare debatebi gamoiwvia xelisuflebis ekonomikur procesebSi<br />
monawileobis sakiTxebze, gansakuTrebiT mas Semdeg, rac sabiujeto<br />
deficiti gamwvavda. saganmanaTleblo sisitemis xarvezebi ki safrTxes uqmnis<br />
saerTaSoriso ekonomikaSi amerikis konkurentunarianobas. Semosavlis<br />
ganawileba amerikaSi saerTo saxelmwifo debatebis kidev erTi Tema gaxda.<br />
TanasworobisaTvis brZola SeerTebul StatebSi aRiniSna mcdelobiT,<br />
bolo moReboda rasobriv diskriminacias. uzenaes sasamarTloSi ori<br />
gaxmaure buli saqmis ganxilvam samoqalaqo omis Semdgom periodSi, xeli<br />
Seuwyo kanonebisa da sazogadoebrivi azris SenarCunebas, romelic rasobrivi<br />
uTanasworobis arsebul stereotips pasuxobda. mogvianebiT ki saqmem<br />
_ brauni saganmanaTleb lo sabWos winaaRmdeg (1954) _ safuZveli Cauyara<br />
moZraobas samoqalaqo uflebebisaTvis, rac sakanonmdeblo, sasamarTlo da<br />
administraciuli zomebis gatarebaSi gamoixata da rasobrivi Tanasworobis<br />
erTxel da samudamod damkvidrebas isaxavda miznad. samoqalaqo uflebebis<br />
saqmes axali winaaRmdegoba mohyva moswavleebis saskolo avtobusebiT<br />
savaldebulo uzrunvelyofisa da upiratesi uflebebis miniWebis sakiTxebze.<br />
Tanasworobis sakiTxi sajaro politikis TvalsazrisiT aseve moicavs<br />
qalTa, sxvadasxva eTnikuri jgufebisa da umweoTa uflebebs.<br />
Tavisuflebis uzrunvelyofa amerikuli sazogadoebis umTavresi Rirebulebaa.<br />
individualur uflebebs Soris, romlebic pirdapir aris daculi<br />
konstituciis pirveli SesworebiT, aris sityvis, presis, religiis Tavisufleba.<br />
piradi cxovrebis xelSeuxebloba, arCevanis Tavisufleba pirovnebis<br />
Tavisuflebis aseve umniSvnelovanesi aspeqtebia SeerTebul StatebSi.<br />
samarTlianobis uzrunvelyofa, viwro gagebiT, SeiZleba ganisazRvros,<br />
rogorc sajaro xelisuflebis mizani da marTlmsajulebis sistemis
482 politikis samoqalaqo ganzomileba<br />
Tanabari da efeqtiani funqcionireba. samarTlianobis tests sasamarTloebi<br />
imis mixedviT abareben, ramdenad miukerZoeblad asruleben kanons.<br />
sisxlissamarTlebrivi marTlmsajulebis sistema yvela sazogadoebaSi<br />
uzrunvelyofs antisazogadoebrivi da danaSaulebrivi saqcielis dasjas.<br />
SeerTebul StatebSi es sistema marTebuli procesis da samarTliani proceduris<br />
principebis erTgulia. marTebuli procesiT gaTvaliswinebuli<br />
meqanizmebi, romlebic konstituciaSia mocemuli da sasamarTloebis mieraa<br />
interpretirebuli, Tanamedrove sazogadoebas garkveul problemebs uqmnis.<br />
winaaRmdegobrivi norma mtkicebulebis uaryofis Sesaxeb, miznad isaxavs<br />
balansis miRwevas danaSaulSi eWvmitanilisa da sazogadoebis wevrebis<br />
uflebebs Soris. amave mizans emsaxureba sasamarTlo diskreciisa da umaRlesi<br />
sasjelis sakiTxebi.<br />
konfliqti aRniSnul xuT mizans Soris xSirad aferxebs TiToeuli maTganis<br />
srulyofilad ganxorcielebas. swored amitom, sajaro politikaSi<br />
TiToeuli miznis mniSvnelobis Sefasebisas, moqalaqeebma zomiereba da saRi<br />
azri unda SeinarCunon.<br />
sakvanZo sityvebi<br />
erovnuli usafrTxoeba<br />
erovnuli bredis kanoni<br />
Sereuli ekonomika<br />
biujetis deficiti<br />
erovnuli vali<br />
pozitiuri qmedebebi<br />
piruku diskriminacia<br />
kiTxvebi gameorebisaTvis<br />
winaswari SezRudva<br />
angariSworeba (retribucia)<br />
marTebuli samarTlebrivi procesi<br />
(due process of law)<br />
mticebulebis uaryofis wesi (dauSvebeli<br />
mtkicebuleba)<br />
1. romelia <strong>politikuri</strong> Temebi, romelic usafrTxoebis sakiTxebs Seicavs?<br />
2. ra saxis ekonomikuri problemebi aqvs dRes aSSs?<br />
3. SeadareT Tanasworobis ideali da realoba aSSs istoriaSi?<br />
4. ratomaa Tavisufleba Rirebuli? rogoraa igi daculi aSSSi?<br />
5. ra sakiTxebi dgas amerikis sasamarTlo sistemis dRis wesrigSi? ratomaa<br />
es sakiTxebi mniSvnelovani?<br />
6. ra kavSirSia erTmaneTTan sajaro sikeTe da zomiereba?<br />
SeniSvnebi:<br />
1. Aristotle, The Politics, red da mTargm. Ernest Braker (New York: Oxford University<br />
Press, 1962), 1252b, 5.
sajaro politikis problemebi<br />
483<br />
2. Daniel Patrick Moynihan, “Defining Deviance Down,” American Scholar 62 (zam<br />
Tari, 1993), 1.<br />
3. James Q. Wilson, Thinking About Crime (New York: Basic Books, 1983), 234-240.<br />
4. Martin Diamond, piradi mimowera.<br />
5. ix. Glenn Kessler-is “The Lightened Federal Tax Load,” Washington Post National<br />
Weekly Edition, 3 aprili 2000, 18.<br />
6. “Don’t Feel Alone If Tax Confusing: 50 Experts Differ over Family Return,” Lincoln<br />
Star (AP Report), 18 Tebervali 1989, 2.<br />
7. rogorc tokvilma SeniSna; ix. Alexis de Tocqueville, Democracy in America,<br />
red da mTargm. J. P. Mayer (Garden City, N.Y.: Doubleday, 1966), 302, 459-468.<br />
8. Tumca skolebs Soris didi Seusabamobaa. ix. Jonathan Kozol-is Savage Inequalities:<br />
Children in America’s Schools (New York: Crown, 1991).<br />
9. ra Tqma unda, aseTi problemebi Cndeba pirveli Sesworebis muxlSic debuleba<br />
saxelmwifo religiis akrZalvis Sesaxeb.<br />
10. “Poverty in the U.S.: 2000,” U.S. Census Bureau seqtemberi 2001, 2.<br />
11. Kevin Phillips, The Politics of Rich and Poor (New York: Random House, 1990),<br />
2002.<br />
12. Civil Rights Cases, 109 U.S. 3 (1883).<br />
13. Plessy v. Ferguson, 163 U.S. 537 (1896).<br />
14. Shelley v. Kraemer, 334 U.S. 1 (1948).<br />
15. Sweatt v. Painter, 339 U.S. 629 (1950).<br />
16. Brown v. Board of Education of Topeka, 347 U.S. 483 (1954).<br />
17. mas mxari dauWires, rogorc kongresis kanonier uflebas, daareguliros<br />
vaWroba ucxour qveynebsa da amerikis SeerTebul Statebs Soris; ix. Heart<br />
of Atlanta Motel v. United States, 379 U.S. 241 (1964), da Katzenbach v. McClung,<br />
379 U.S. 294 (1964).<br />
18. ix. Peter Schottenis “The Establishment Clause and Excessive Governmental - Religious<br />
Entanglement: The Constitutional Status of Aid to Non-Public and Secondary<br />
Schools,” Wake Forest Law Review 15 (1979): 240-244.<br />
19. Milliken v. Bradley, 418 U.S. 717 (1974).<br />
20. Regents of the University of California v. Bakke, 438 U.S. 265 (1978).<br />
21. arsebiTad, uzenaesi sasamarTlo bakis saqmeze Sors wavida da mxari dauWira<br />
federaluri sasamarTlos gadawyvetilebas imis Taobaze, rom rasa ar<br />
SeiZleba iyos saswavlebelSi (iuridiul fakultetze) miRebis faqtori.<br />
22. Wygant v. Jackson Board of Education, 476 U.S. 267 (1986).<br />
23. Johnson v. Transportation Agency, Santa Clara County, 480 U.S. 616 (1979).<br />
24. Adarand Construction, Inc. v. Pena, 515 U.S. 200 (1995).<br />
25. ix. magaliTad, United States v. Paradise, 480 U.S. 149 (1987); City of Richmond v.<br />
J. A. Croson Co., 488 U.S. 469 (1989); da Metro Broadcasting, Inc. v. Federal Communications<br />
Commission, 497 U.S. 547 (1990).<br />
26. Rostker v. Goldberg, 453 U.S. 57 (1981).<br />
27. Michael M. v. Superior Court, 450 U.S. 464 (1981).<br />
28. Romer v. Evans, 116 S. Ct. 1620 (1996).<br />
29. Texas v. Johnson, 491 U.S. 397 (1989).<br />
30. Brandenberg v. Ohio, 395 U.S. 444 (1969).
484 politikis samoqalaqo ganzomileba<br />
31. es sakiTxi gadawyda R.A.V. v. St. Paul, 505 U.S. 112 (1992). Tvrameti wlis<br />
TeTrkanianma biWma san polSi, minesota mezoblad mcxovrebi SavkanianTa<br />
erTaderTi ojaxis ezoSi jvari dawva. nacvlad imisa, rom is sxvisi simSvidis<br />
darRvevisa da sxvisi sakuTrebisaTvis zianis miyenebis gamo daepatimrebinaT,<br />
is adgilobrivi sasamarTlos dadgenilebiT gaasamarTles,<br />
romlis mixedviTad arakanonierad iTvleboda `kerZo Tu sazogadoebriv<br />
sakuTrebaSi arsebul miwaze simbolos, sagnis an naxatis moTavseba, maT<br />
Soris, aalebuli jvris an nacisturi svastikis, romelic SesaZloa brazis,<br />
gangaSis an Seuracxyofis safuZveli gamxdariyo sxva rasis, kanis<br />
feris, msoflmxedvelobis, religiisa Tu sqesis adamianebisaTvis~. 1992<br />
wels uzenaes sasamarTloze gadawyda, rom es dadgenileba aseTi saxiT ar<br />
Rvevda `pirvel damatebas~.<br />
32. ix. New York Times, Co. v. United States, 403 U.S. 713 (1971); da Nabraska Press<br />
Association v. Stuart, 427 U.S. 539 (1976).<br />
33. Reynolds v. United States, 98 U.S. 145 (1879).<br />
34. umniSvnelovanesia Abington School District v. Schempp, 374 U.S. 203 (1963) da<br />
Engle v. Vitale, 370 U.S. 421 (1963).<br />
35. Lee v. Wiesman, 505 U.S. 577 (1992).<br />
36. Wallace v. Jaffree, 472 U.S. 38 (1985).<br />
37. Tavdapirveli saqme, romelic icavda qalTa uflebebs abortis Taobaze<br />
aris Roe v. Wade, 410 U.S. 113 (1973). sxva mniSvnelovan saqmeTa Sorisaa Haris<br />
Harris v. McRae, 448 U.S. 297 (1980); Webster v. Reproductive Health Services, 492<br />
U.S. 490 (1989) da Rust v. Sullivan, 500 U.S. 173 (1991). ix. aseve Planned Parenthood<br />
of Southeast Pennsylvania v. Casey , 505 U.S. 833 (1992).<br />
38. Schenck v. Pro Choice Network of Western New York, 117 S. Ct. 855 (1997).<br />
39. N.O.W. v. Scheidler, 510 U.S. 249 (1994).<br />
40. Planned Parenthood of Southeast Pennsylvania v. Casey 505 U.S. at 851 (1992).<br />
41. Washington v. Glucksberg, 117 S. Ct. 82258 (1997).<br />
42. Burton Leiser, Liberty Justice, and Morals: Contemporary Value Conflicts (New<br />
York: Macmillan, 1973), 192.<br />
43. uzenaesi sasamarTlos pasuxis mixedviT, saxelmwifom unda uzrunvelyos<br />
sabWos efeqtiani daxmareba saapelacio sasamarTlos saSualebiT. ix.<br />
Douglas v. California, 372 U.S. 353 (1963), da Ross v. Moffitt, 417 U.S. 600 (1974).<br />
44. Mapp v. Ohio, 367 U.S. 643 (1961).<br />
45. ix. magaliTad, Chief Justice Burger’s dissent in Bivens v. Six Unknown Agents of<br />
the Federal Bureau of Narcotics, 403 U.S. 897 (1970).<br />
46. United States v. Leon, 468 U.S. 897 (1984).<br />
47. ix. magaliTad, “The Battle in Congress,” The Economist, 20 oqtomberi 2001, 31,<br />
34.
nawili IV<br />
politika<br />
Zaladobis<br />
gziT<br />
Tavi XIV revolucia:<br />
samarTlianobis<br />
saxeliT<br />
Tavi XV terorizmi:<br />
sustis iaraRi<br />
Tavi XVI omi:<br />
politika sxva saSualebebiT<br />
485
486
Tavi XIV<br />
revolucia<br />
samarTlianobis<br />
saxeliT<br />
revoluciis kvlavdabruneba<br />
Tanamedrove revoluciebi:<br />
ori tradicia<br />
amerikuli revolucia frangu<br />
li revolucia ori revoluciis<br />
Sedareba<br />
revoluciis sasurveloba:<br />
berki, peini da loki<br />
berkis pozicia peinis kritika<br />
lokiseuli perspeqtiva<br />
revoluciis mizezebi<br />
tradiciuli axsna revoluciis<br />
socialuri fsiqologia revoluciis<br />
Tanamedrove Teoriebi<br />
487
488 politika Zaladobis gziT<br />
cota sityva Tu gamoiyeneba ise xSirad, rogorc sityvebi revolucia da<br />
revoluciuri. televizorSi Zalian xSirad aris reklamebi axali `revoluciuri~<br />
saparsi sacxis, saojaxo teqnikisa an avtomobilebis Sesaxeb, romlebic<br />
`revolucias axdenen~. magram, kerZod ra gamoarCevs revolucias an<br />
revoluciur mTavrobas? Tavisi arsiT, sityva revoluciuri did cvlilebas<br />
aRniSnavs. amrigad, WeSmaritad revoluciuri saparsi sacxi, saojaxo<br />
teqnika an avtomobili unda iyos fundamenturad axali da ukeTesi produqcia,<br />
vidre aqamde arsebuli saparsi sacxi, saojaxo teqnika an avtomobilebi.<br />
sityva revolucia xSirad ixmareba Semdegi mniSvnelobiT: magaliTad, e. w.<br />
samrewvelo revolucias niSnavs Zireul cvlilebas warmoebis stilSi, romelic<br />
cvlis erovnul ekonomikasa da sazogadoebis struqturas.<br />
politikur konteqstSi, revolucia aris fenomeni, romelsac moaqvs<br />
fundamenturi cvlileba arsebul xelisuflebasa da sazogadoebaSi. Cveulebriv,<br />
mas Tan sdevs Zaladoba da kulturuli Zvrebi. Tumca, yvelanairi<br />
<strong>politikuri</strong> cvli leba ar aris revolucia. Tu saxelmwifo gadatrialebis<br />
Sedegad xelis uf lebaSi modis liderTa jgufi, romelTa politika imeorebs<br />
maTi winamorbede b is politikas da es cvlileba qveyanasa an sazogadoebaze<br />
naklebad aisaxeba, maSin SeiZleba iTqvas, rom revolucia ar momxdara da mis<br />
Sedegad Seqmnil mTavrobas ar SeiZleba vuwodoT revoluciuri.<br />
revoluciis kvlavdabruneba<br />
kacobriobis istoriaSi revoluciebi gansakuTrebiT mosaxleobis swrafi<br />
matebisa da swrafi ekonomikuri cvlilebebis dros xdeboda. 1 Zv. w. aR. VII da VI<br />
saukuneebSi mniSvnelovani cvlilebebi aRiniSneboda berZnul qalaqsaxelmwifoebSi,<br />
Zv. w. aR. pirvel saukuneSi _ romSi, islamur samyaroSi _ ax. w. aR.<br />
VIII saukuneSi da evropaSi, gansakuTrebiT 15001650 da 17501850 wlebSi.<br />
meoce saukuneSi revolucia ufro xSirad xdeboda, vidre adre. garkveuli<br />
TvalsazrisiT, revolucia erovnuli Zaladobis talRis nawilia,<br />
romelmac sakuTari kvali daaCnia meoce saukunes. cnobilma harvardelma<br />
sociologma pitirim sorokinma 1930ian wlebSi Caatara `Sida areulobis~<br />
STam beWdavi kvleva 11 politikur sazogadoebaSi. mxolod dasavleT evropaSi<br />
man SeZlo aranakleb 1622 aseTi areulobis identificireba pirveli<br />
msoflio omis Semdgom periodSi, romelTagan sruli 70 procenti `moicavda<br />
mniSvnelovani masStabis Zaladobasa da sisxlis Rvras.~ 2 ufro metic, man<br />
aRmoaCina, rom yovel Seswavlil qveyanaSi yovel xuT SedarebiT mSvidobian<br />
weliwadze modioda `mniSvnelovani socialuri areulobis~ erTi weliwadi.<br />
sabo lood, sorokinma daaskvna, rom XX saukune iyo yvelaze sisxliani da mSfoTvare<br />
saukune istoriaSi. aRsaniSnavia, rom man es daskvna gaakeTa meore<br />
msoflio omamde.<br />
Semdgomma movlenebma gaamyara sorokinis daskvna. magaliTad, 1945dan<br />
1962 wlamde periodSi, 100dan daaxloebiT 40 ganviTarebadi qveyana gaxda<br />
sul mcire erTi samxedro gadatrialebis mowme mainc, xolo 1943 da 1962 wlebs<br />
Soris laTinuri amerikis faqtobrivad yvela, aziis qveynebis or mesamedSi da
evolucia<br />
489<br />
afrikis damoukideblobamopovebuli qveynebis naxevarSi aRiniSna arsebuli<br />
mTavrobis damxobis mcdeloba. 3 niu iork Taimsma aRniSna, rom 1946 da 1959<br />
wlebSi dafiqsirda `Sida omis~, maT Soris `samoqalaqo omis, partizanuli<br />
omis, lokaluri ajanyebebis, farTod gavrcelebuli SfoTis, organizebuli<br />
da savaraudod araorganizebuli terorizmis, areulobisa da saxelmwifo<br />
gadatrialebebis~ 1200 SemTxveva. 4 axlandel droSi revoluciebi, ajanyebebi<br />
da samoqalaqo areulobebi ar Semcirebula. Tu organizebuli da araorganizebuli<br />
Zaladoba yovelTvis iyo <strong>politikuri</strong> cxovrebis ganuyofeli nawili,<br />
meoce saukuneSi is ukeT organizebulic da ufro xSiric gaxda.<br />
Tumca, yvela revolucia ar aris Zaladobrivi. magaliTad, aRmosavleT<br />
evropaSi, 1989 wels qveynebi erTi meores miyolebiT gamovidnen sabWoTa<br />
kavSiris kontrolidan da maTi umetesoba Sebrunda sabazro ekonomikisa<br />
da saparlamento demokratiisaken. mcire SemTxvevebis, magaliTad rumineTis,<br />
garda, es revoluciebi yvela qveyanaSi moxda minimaluri ZaladobiT<br />
da sisxlisRvriT. CexoslovakiaSi mas xaverdovani revoluciac ki uwodes,<br />
radganac komunisturi diqtaturidan konstituciur xelisuflebaze gadasvla<br />
rbilad ganxorcielda. damoukidebeli baltiispireTis qveynebSi _<br />
estoneTSi, latviasa da litvaSi _ aseve sanimuSod ganxorcielda mSvidobiani<br />
masobrivi revolucia. TiToeul am SemTxvevaSi, <strong>politikuri</strong> transformaciis<br />
procesi didi SfoTis, sakuTrebis ganadgurebisa da adamianTa msxverplis<br />
gareSe warimarTa.<br />
Tanamedrove revoluciebi: ori tradicia<br />
Tanamedrove revoluciis ideas _ rwmenas imisa, rom `ers SeTanxmebuli<br />
<strong>politikuri</strong> brZolis saSualebiT SeuZlia Zireulad Secvalos <strong>politikuri</strong><br />
wesrigi, romelic marTavda mis cxovrebas da masTan erTad sazogadoebis<br />
socialur da ekonomikur struqturas~ _ SesaZloa Tvali gavadevnoT meTvramete<br />
saukunis bolodan. 5 miuxedavad imisa, rom revolucias zogadad xangrZlivi<br />
istoria aqvs da saTaves iRebs monaTa ajanyebebidan antikur xanaSi,<br />
Tanamedrove revoluciis gamorCeuli niSania idea, rom dabali klasebis<br />
mrisxaneba ara ubralod gaanadgurebs Tavsmoxveul sazogadoebriv wesrigs,<br />
aramed `Seqmnis axal da gansxavebul wesrigs, romelSic Cagvris tradiciuli<br />
formebi aRar iarsebebs.~ 6 am mizezis gamo, xSirad aRiareben, rom Tanamedrove<br />
revolucias, rogorc wesi, `axasiaTebs emociebis mier warmarTuli<br />
utopiuri ideebi _ molodini imisa, rom sazogadoeba win miiwevs rogorc<br />
Rirebulebebisa da struqturebis Rrma cvlilebebis, aseve piradi qcevebis<br />
cvlilebebisaken.~ 7<br />
Tanamedrove revolucia da misi Tanmxlebi survili, Camoyalibdes axali,<br />
samarTliani sazogadoebrivi wesrigi, Cveulebriv, saTaves iRebs 1789<br />
wlis safrangeTis revoluciidan. amerikuli revolucia, dawyebuli 1776<br />
wels, gvTavazobs Tanamedrove revoluciis alternatiul, Tumca naklebad<br />
gavrcelebul models. amerikulma da frangulma revoluciebma, romlebic<br />
Tanamedrove epoqis umniSvnelovanesi <strong>politikuri</strong> movlenebia, gavlena
490 politika Zaladobis gziT<br />
moaxdines momavali Taobebis bedze. orive revolucia ibrZoda Rrmad mniSvnelovani<br />
<strong>politikuri</strong> cvlilebebisaTvis, romlebsac warmarTavda axali<br />
tipis <strong>politikuri</strong> wesrigis xedva.<br />
Tumca, es ori revolucia erTmaneTisgan dramatulad gansxvavdeboda<br />
bevr aspeqtSi. rogorc erTi SorsmWvreteli mkvlevari amtkicebs:<br />
`WeSmaritad udavoa, rom samyaro, rodesac is Tvals adevnebs<br />
1776 wlis da Semdgom movlenebs, midrekilia dainaxos amerikuli<br />
revolucia safrangeTis revoluciad, romelsac warmateba ar<br />
hqonia. imavdroulad, damfuZnebeli mamebi fiqrobdnen, rom maT<br />
hqondaT sababi, SeefasebinaT safrangeTis revolucia amerikis<br />
revoluciad, romelic damarcxda. WeSmaritad, am ori revoluciis<br />
gansxvavebuli Sefasebebi damokidebulia calkeuli pirovnebebis<br />
politikur filosofiaze Tanamedrove msoflioSi: arsebobs<br />
politikis ori konfliqturi koncefcia adamianebis mdgomareobasTan<br />
mimarTebaSi, romelic simbolizebulia am ori revoluciiT.<br />
udavoa, rom safrangeTis revolucia, sakvanZo mniSvnelobiT,<br />
ufro `Tanamedrovea~ am ori revoluciis Soris. sxva sakiTxia, es<br />
kargia, Tu cudi.~ 8<br />
amerikis revolucia<br />
udavoa, rom damfuZnebeli mamebi amerikis damoukideblobisaTvis mefe<br />
jorj III winaaRmdeg warmoebul oms legitimur revoluciad ganixilavdnen.<br />
daiwyes ra brZola inglisis winaaRmdeg 1770ian wlebSi, amerikeli kolonistebi<br />
gaxdnen Tanamedrove msoflioSi pirveli warmatebuli antikoloniuri<br />
revoluciis wamomwyebni. kolonistTa urTierTobis gawyveta did britaneTTan<br />
droTa ganmavlobaSi sruli da Seuqcevadi gaxda. am mizezis gamo,<br />
marTebuli iqneba vTqvaT, rom amerikis revoluciurma omma Seqna modeli<br />
imisa, rac SemdgomSi cnobili gaxda rogorc erovnulganmaTavisuflebeli<br />
omebi. Tumca, amerikis revolucia mniSvnelovnad gansxvavdeboda XX saukunis<br />
TiTqmis yvela revoluciuri ajanyebis gan.<br />
istoriuli mniSvneloba. amerikis revoluciis istoriuli mniSvnelobis<br />
gasagebad, pirvel rigSi unda gavecnoT misi liderebis politikur Sexedulebebs.<br />
aRsaniSnavia, rom TavisuflebisaTvis mebrZoli amerikeli aRiqvamda<br />
revoluciur oms, rogorc gansakuTrebul, unikalur gamocdilebas.<br />
erTi specialistis mixedviT:<br />
`dasawyisidanve, atlantikis dasavleT sanapiroze mis [revoluciis]<br />
monawi leebs swamdaT, rom es iyo metad SesaniSnavi movlena, ara<br />
mxolod imitom, rom es iyo maTi revolucia, aramed imitom, rom maT<br />
miaCndaT, rom mas mosdevda axali faza kacobriobis politikur<br />
ganviTarebaSi da amdenad universaluri mniSvneloba hqonda.~ 9
evolucia<br />
491<br />
Tanamedrove politikur traqtatebTan erTad, damfuZnebeli mamebi kargad<br />
icnobdnen msoflio istorias da didi <strong>politikuri</strong> filosofosebis, maT<br />
Soris monteskies, lokis, rusos, iumisa da volteris Sromebs. 10 icnobdnen<br />
ra klasikur politikur azrs, maT ar hqondaT midrekileba, gadaWarbebiT<br />
SeefasebinaT politikisadmi axal an eqsperimentul midgomaTa Rirebuleba.<br />
1776 wlis revoluciis monawileebs swamdaT, rom gancalkevebas, romelsac<br />
isini moiTxovdnen, hqonda universaluri mniSvneloba da damoukideblobis<br />
deklaraciaSi daculi Tavisuflebis ena iyo am mniSvnelobis maradiuli<br />
gamoxatuleba. sxva sityvebiT, damfuZneblebi moiazrebdnen mWidro kavSirs<br />
maT naTqvam sityvebs (`WeSmaritebebs~) da qmedebebs Soris. 11 amrigad, rom<br />
gavigoT, ra iyo WeSmaritad revoluciuri amerikis revoluciaSi, aucilebelia<br />
pirvel rigSi fokusireba movaxdinoT imaze, ras werdnen amerikeli revolucionerebi<br />
xelisuflebaze, xolo Semdeg davakvirdeT maT moqmedebebs.<br />
gamarTleba. amerikis revoluciuri kredos yvelaze aSkara gamoxatuleba<br />
SeiZleba vipovoT damoukideblobis deklaraciaSi. didi britaneTisgan<br />
gamoyofis Sesaxeb gancxadebasTan erTad, deklaracia mis mizezebsac asaxelebda.<br />
deklaracia amtkicebda, rom britanulma xelisuflebam savalalod daar<br />
Rvia kargi mmarTvelobis principebi. mihyveboda ra jon lokis gzas, Tomas<br />
jefersoni (mTavari avtori) amtkicebda, rom es principebi ori saxis iyo:<br />
xelisuf leba unda moqmedebdes umravlesobis nebis Sesabamisad (deklaraciis<br />
zusti eniT rom vTqvaT, aseTi xelisufleba unda dafuZnebuli iyos<br />
`marTulTa Tanxmobaze~) da unda icavdes individis `sicocxlis, Tavisuflebisa<br />
da bednierebisaken swrafvis~ xelSeuxebel uflebebs. es principebi,<br />
jefersonis azriT, iyo is kriteriumebi, romliTac unda Sefasebuliyo<br />
yvela epoqisa da qveynis mTavrobis legitimurobis xarisxi. sxva sityvebiT,<br />
kargi (anu legitimuri) xelisuflebis Zalaufleba gamomdinareobs mar<br />
TulTa Tanxmobidan da aseTi xelisufleba moqmedebs TiToeuli moqalaqis<br />
xelSeuxebeli uflebebis dasacavad.<br />
ganixilavda ra adamianis uflebebs kargi xelisuflebis filosofiur<br />
safuZvlad, damoukideblobis deklaracia mniSvnelovnad ganudga warsul<br />
gamocdilebas da mis Tanamedrove praqtikas. uwin, xelisuflebebi arsebobdnen,<br />
raTa uzrunveleyoT wesrigi, SeeqmnaT imperiebi, daesajaT urwmunoebi<br />
da ZaliT SeenarCunebinaT morCileba. axla, pirvelad istoriaSi,<br />
<strong>politikuri</strong> reJimi sakuTar Tavs Riad uZRvnida adamianebis uflebebis da<br />
Tavisuflebebis dacvis principebis samsaxurs.<br />
deklaraciis principebidan gamomdinareobda, rom xelisuflebam, romelic<br />
nacvlad dacvisa, Tanmimdevrulad laxavda am uflebebs, dakarga mar<br />
Tvis ufleba. kolonistebma deklaraciaSi Seitanes es daskvna, kolonistebma<br />
ganagrZes brZola damoukideblobisaTvis.<br />
miuxedavad imisa, rom Tavidan maT surdaT mxolod britaneTis qveSevrdomTa<br />
Tanabari statusi, damoukideblobis deklaracis Seqmnis Semdeg isini<br />
araferze iyvnen Tanaxma, garda sruli TviTmmarTvelobisa. maT surdaT
492 politika Zaladobis gziT<br />
SeeqmnaT ara ubralod nebismieri saxis xelisufleba, aramed swored iseTi<br />
xelisufleba, romelic SesabamisobaSi iqneboda deklaraciis principebTan.<br />
maT swamdaT, rom es WeSmaritebebi gamosadegi iyo cameti koloniis farglebs<br />
gareTac. jefersonma ganmarta mis mier Seqmnili dokumentis maradiuli<br />
sityvebis universaluri mniSvneloba:<br />
`dae es iyos, da me mjera rom iqneba (zogierTisTvis ufro adre,<br />
zogisTvis ufro gvian, magram sabolood yvelasTvis) niSani,<br />
raTa adamianebi aRdgnen da gawyviton jaWvi, romelTa qveSac cru<br />
berebiseulma umecrebam da crurwmenebma daarwmuna isini, rom<br />
SeekraT xelfexi, da gaacnobieron TviTmmarTvelobis madli da<br />
usafrTxoeba.~ 12<br />
socialuri da <strong>politikuri</strong> cvlilebebi. jefersonis grZnobebi gadmocemuli<br />
iyo misi an nebismieri sxva drois saukeTeso revoluciuri ritorikis<br />
msgavsad. kerZod, igi uxmobda moqalaqeebs, ebrZolaT da Seswirvodnen diad<br />
mizans. Tumca, mainc Secdoma iqneboda gangvexila amerikis revolucia mxolod<br />
im brZolis konteqstSi, romelic mas mohyva. im dros, rodesac mimdinareobda<br />
gaafTrebuli istoriuli brZolebi, xdeboda diadi socialuri, ekonomikuri<br />
da religiuri cvlilebebi. SemzRudveli memkvidreobiTi kanonebi,<br />
rogoricaa ufrosi vaJis ufleba memkvidreobaze (maiorati) gauqmda; britanuli<br />
didi sakuTrebebi gadanawilda ufro mcire holdingebze; miwaze<br />
dasaxlebis samefo SezRudvebi gauqmda; gadaidga mniSvnelovani nabijebi religiuri<br />
Tanasworobisa da saxelmwifosa da eklesiis gancalkevebis dasacavad;<br />
Zvelma ojaxebma dakarges Zalaufleba; maT adgilebs `ikavebdnen axali<br />
liderebi axalgazrdebidan, ubralo xalxidan da saSualo klasebidan~. 13<br />
aseve moxda mniSvnelovani <strong>politikuri</strong> cvlilebebi, ramdenadac<br />
TiToeulma koloniam Seqmna Tavisi konstitucia. omis qarcecxlSi Seqmnilma<br />
am konstituciebma SeinarCuna adre arsebuli adgilobrivi TviTmmarTvelobis<br />
sistemebi (gansakuTrebiT aRmasrulebeli xelisuflebis<br />
kuTxiT). amavdroulad, isini icavdnen individualur Tavisuflebebs. am<br />
dokumentebSi Sesuli cnebebi da principebi SemdgomSi aisaxa konfederaciis<br />
muxlebSi da sabolood, SeerTebuli Statebis konstituciaSi. kanonis<br />
uzenaesobis, anu kanonierebisa da proceduruli koreq tulobis uzenaesobis<br />
mniSvneloba, ar SeiZleba gadafasebul iqnes.<br />
man, rasac SesaZloa vuwodoT konstituciuri procesi, Tavis kulminacias<br />
mi aRwia xalxis mier arCeuli mTavrobis anu umravlesobis mTavrobis<br />
SeqmniT, im dros, rodesac evropis xalxebi umeteswilad kvlav aristokratiuli<br />
an monarqiuli batonobis qveS iyvnen. ufro metic, kolonistebis<br />
myari zrunva konstituciurobaze gadamwyveti iyo im SeTqmulebebisa da<br />
intrigebis Tavidan aridebisas, romelTac SeeZloT gaeTiSaT axali eri mraval<br />
moqiSpe politikur erTeulad.<br />
zomieri revolucia. amerikis revoluciur brZolebSi gamoCenili zomiereba<br />
retrospeqtivaSi marTlac aRsaniSnia (imdenad, rom zogierTi politologi
evolucia<br />
493<br />
arc ki axdens mis klasificirebas revoluciad). am konfliqts axasiaTebda<br />
`sxva revoluciebTan SedarebiT Zaladobis iSviaTi simcire~. 14<br />
ufro gviandel revoluciur konfliqtebTan SedarebiT (rogoricaa safrangeTisa<br />
da ruseTis revoluciebi da espaneTis samoqalaqo omi), samoqalaqo<br />
dapirispireba ajanyebulebsa da loialurad ganwyobilebs Soris didi<br />
ar iyo. arc amerikuli revoluciis liderebi yofilan rodisme represirebulni<br />
an sikvdiliT dasjilni, rasac ver ascda Semdgomi revoluciebis bevri<br />
wamomwyebi. `mTavarsardali (vaSingtoni) gaxda respublikis pirveli prezidenti<br />
da datova posti sakuTari nebiT; revoluciuri manifestis avtori<br />
(jefersoni) iyo misi pirveli saxelmwifo mdivani.~ 15<br />
ram ganapiroba am revoluciis unikaluroba mowesrigebulobis mxriv?<br />
yvelaze mniSvnelovani isaa, rom koloniaTa liderebma revoluciis Sesaxeb<br />
lokiseuli midgoma Seuxames realistur, miRwevad politikur miznebs.<br />
lokiseul midgomaSi, romelsac mogvianebiT mivubrundebiT, vgulisxmobT,<br />
rom mcireodeni gamonaklisis garda, damfuZneblebs revolucia miaCndaT<br />
gardauval borotebad. is iyo gardauvali, radganac maT ar icodnen didi<br />
britaneTisgan damoukideblobis mopovebis araviTari sxva gza, magram is<br />
mainc iyo boroteba, ramdenadac iwvevda tanjvas, sisxlisRvrasa da gaukacrielebas.<br />
amerikuli revolucia rCeba unikalurad swored imitom, rom mas<br />
saTaveSi ar edgnen fanatikosebi, romlebic aRiarebdnen xist ideologias,<br />
an isini, vinc fiqrobda, rom yvela gza gamarTlebulia maTi <strong>politikuri</strong><br />
miznebis misaRwevad. amis sapirispirod, misi liderebi iyvnen SorsmWvreteli<br />
pirovnebebi, romlebic mudmivad ekiTxebodnen sakuTar Tavs (da erTmaneTs),<br />
ramdenad marTebuli iyo is, rasac isini akeTebdnen. miuxedavad imisa,<br />
rom revoluciis liderTa mxridan enTuziazmis nakleboba ar yofila, `es<br />
enTuziazmi gawonasworebuli iyo eWviT, TviTkritikiT, zrunviTa da skepticizmiT~.<br />
16 mokled, amerikuli revoluciis sikeTe TavisTavad ar mosula.<br />
es gawonasworebuli revoluciuri Rirebulebebi emsaxureboda gonivrul<br />
da naTel miznebs. arsebiTad is, rac koloniaTa liderebs surdaT revoluciisgan,<br />
iyo inglisisgan gancalkeveba da mmarTvelobis iseTi sistemis<br />
Camoyalibeba, romelic dafuZnebuli iqneboda Tanxmobasa da adamianis<br />
uflebaTa da Tavisuf lebaTa pativiscemaze. mniSvnelovania is, rom es <strong>politikuri</strong><br />
xedva adamianTa SesaZleblobebis farglebSi jdeboda. revoluciuri<br />
omi TavisTavad Sors idga auxdeneli ocnebisgan, rac sabolood sakmaod<br />
naTlad daadastura amerikulma gamarjvebam. revoluciuri konfliqtis<br />
ganviTarebasTan erTad, TviTmmarTvelobisa da moqalaqeTa uflebebis<br />
erTmaneTTan mWidrod dakavSirebuli principebi koloniebSi viTardeboda<br />
rogorc Statebis, aseve qalaqebis doneze. momdevno periodis revolucionerebisgan<br />
gansxvavebiT, koloniaTa liderebi ar cdilobdnen dauyovnebliv<br />
daefuZnebinaT raime radikalurad axali da gansxvavebuli. raki acnobierebdnen<br />
safrTxeebs, romlebsac Seicavda don kixoturi da utopiuri<br />
idealizmi, maT icodnen, rom `auxdeneli ocnebebisken <strong>politikuri</strong> swrafva<br />
iwvevs terors da tiranias SeuZleblis miRwevis ganwirul mcdelobaSi.~ 17<br />
amerikul revolucias ar axasiaTebda amgvari terori da tirania, radganac,<br />
erTerTi specialistis sityvebiT, is iyo `gonivruli molodinebis revolu
494 politika Zaladobis gziT<br />
cia~. 18 sifxizle, zomiereba da sifrTxile iyo am revoluciis niSani da SemdgomSi<br />
konstituciis mier kurTxeuli `kargad mowyobili kavSiris~ mTavari<br />
maxasiaTebeli.<br />
safrangeTis revolucia<br />
safrangeTis revolucia sakmaod gansxvavebuli iyo. wlebis ganmavlobaSi<br />
safrangeTi ganicdida mzard politikur arastabilurobas da xalxis ukmayofilebas.<br />
aristokratia eswrafoda SeenarCunebinaT mkveTri klasobrivi<br />
gansxvavebebi, romlebic axasiaTebda frangul sazogadoebas da amitom mudmivad<br />
uSlida xels ekonomikuri da sazogadoebrivi reformebis mcdelobebs.<br />
ufro metic, mTavroba amJRavnebda aSkara uunarobas, gamklaveboda<br />
cvalebad garemoebebs. TviT unarian da ganaTlebul monarqsac ki, da aseTi<br />
ar iyo lui XVI (17741792), gauWirdeboda gamklaveboda daqsaqsuli da Znelad<br />
koordinirebadi saxelmwifo institutebis winaaRmdegobas. amas garda,<br />
1780ian wlebSi mTavrobis winaSe gadasaxadebis gazrdis sirTuleebi idga,<br />
rac gamowveuli iyo wina omis Sedegad warmoqmnili valebiT. amasTanave, xelisuflebisaTvis<br />
Seuferebel dros xdeboda ekonomikuri cvlilebebic.<br />
miuxedavad imisa, rom ekonomika viTardeboda, Sedegi Zalze araTanabrad iyo<br />
gadanawilebuli. gansakuTrebiT mZime iyo qalaqeli Raribebisa da glexebis<br />
mdgomareoba, romelTagan mravali pirveladi moxmarebis nivTebis ukmarisobas<br />
ufro xedavda, vidre mdgradi ekonomikuri zrdis perspeqtivas.<br />
1789 wlisTvis uTanxmoebis morevi ganxeTqilebis zRvad iqca. reformatorebi<br />
saSualo da maRali klasebisgan moiTxovdnen rogorc politikur,<br />
aseve ekonomikur cvlilebebs. yvelaze ufro zomieri moTxovnebi Seicavda<br />
klasobrivi privilegiebis SezRudvas da sagadasaxado sistemis reformas.<br />
zogierT li ders surda ufro radikaluri cvlilebebi, maT Soris saxalxo<br />
suverenitetze dafuZnebuli <strong>politikuri</strong> wesrigis Seqmna.<br />
yvela es moTxovna wamoayenes 1789 wlis maisis generaluri Statebis<br />
_ axladarCeuli giganturi parlamentis Sexvedraze, romelic saarCevno<br />
xmis mqone mamakacTa mier iyo arCeuli da iyofoda sam wodebad: sasuliero<br />
pirebad, aristokratiad da ubralo xalxad. mniSvnelovani debatebis Semdeg<br />
(rac kargi dasawyisia areulobisaTvis), delegatebis umravlesobam,<br />
romelTac saTaveSi edga raodenobrivad meti mesame wodebis warmomadgeneli<br />
(ubralo xalxi), Camoaya liba erovnuli kreba. garda uflebisa, daewesebina<br />
an gaeuqmebina nebismieri gadasaxadi, am organos wevrebi iTxovdnen<br />
aristokratiuli privilegiebis gauqmebas.<br />
es qmedebebi pirdapir utevda monarqias. lui XVIm amas misgan mosalodneli<br />
araadekvaturobiT upasuxa _ gamoiyena Zala, riTac ganarisxa saku<br />
Tari oponentebi. rodesac man ubrZana sakuTar Zalebs, aekrZalaT Sekrebebi<br />
erovnuli krebisTvis, delegatebma maleve SeakeTes axlomdebare CogburTis<br />
darbazi da gadawyvites iq Sekrebiliyvnen sistematurad, sanam ar miaRwevdnen<br />
konstituciis miRebas. mefe erTgvarad orWofobda da ramdenime dRis<br />
Semdeg daTmobebze wavida saadasaxado reformis sferoSi, magram uari Tqva
evolucia<br />
495<br />
gaeuqmebina aristokratiis privilegiebi. imavdroulad, man ganalaga Seiara<br />
Rebuli Zalebi strategiul poziciebze. Tumca, arc erTi es RonisZieba adekvaturi<br />
ar aRmoCnda da arc ZaliT damuqreba gamodga Tanmimdevruli. amas<br />
maleve mohyva Zaladobis sporaduli afeTqebebi, romelTa Soris iyo bastiliis<br />
SturmiT aReba da rodesac mefis winaaRmdeg mimarTuli Zaladobrivi<br />
qmedebebi safrangeTis <strong>politikuri</strong> cxovrebis mniSvnelovan wesad iqca, lui<br />
XVI iZulebuli gaxda daTanxmeboda konstituciis miRebis moTxovnebs.<br />
axali konstitucia. or weliwadSi, romelic 1791 wlis konstituciis miRebas<br />
dasWirda, qveyanas egalitarulma sulma gadauara. gauqmda aristokratiuli<br />
privilegiebi da eklesiis miwebis konfiskacia moxda. fundamenturi<br />
mniSvnelobis politikurma dokumentma _ adamianis uflebaTa delaraciam,<br />
ganadida lozungi, romelmac ganasaxiera im drois egalitaluri suliskveTeba:<br />
`Tavisufleba, Tanasworoba, Zmoba~. axalma konstituciam daafuZna<br />
konstituciuri monarqia. lui XVIs aRar SeeZlo RvTiur uflebebs<br />
dayrdnoboda da avtokra tulad emarTa. miuxedavad imisa, rom konstitucia<br />
mefes SeiaraRebuli Zalebis mTavarsardlad aRiarebda da akisrebda pasuxismgeblobas<br />
sagareo sakiTxebSi, aRmasrulebeli xelisuflebis funqciaTa<br />
umetesobis Sesrulebas igi avalebda erovnul krebas, romelsac biujetis<br />
marTvis, aseve omis gamocxadebis ufleba hqonda. Seiqmna axali arCeviTi administracia<br />
da ganxorcielda saarCevno uflebebis liberalizacia.<br />
amrigad, safrangeTSi saocrad mokle periodSi miRweul iqna <strong>politikuri</strong><br />
da sazogadoebrivi cxovrebis STambeWdavi demokratizacia. mefis Zalauflebas,<br />
romelic aqamde TiTqmis SeuzRudavi iyo, Ziri gamoeTxara da<br />
ganxorcielda radikaluri sazogadoebrivi reformebi.<br />
<strong>politikuri</strong> arastabiluroba. konstituciis mier 1791 wels dafuZnebuli<br />
konstituciuri monarqiis arseboba erT weliwadze nakleb dros gagrZelda.<br />
am drois ganmavlobaSi qveyana nelnela iSleboda efeqtiani <strong>politikuri</strong><br />
lideris ararsebobis pirobebSi. bunebrivia, mefes sZulda Tavsmoxveuli<br />
axali mTavroba (erTxel lui XVIm scada qveynidan gaqceva, raTa SeerTeboda<br />
axali mTavrobis oponentebs, magram daiWires da parizSi daabrunes).<br />
konstitucia ukrZalavda damfuZnebeli yrilobis yofil wevrebs axal<br />
sakanonmdeblo organoSi moRvaweobas, rac niSnavda imas, rom gamocdili<br />
kanonmdeblebi <strong>politikuri</strong> procesisagan ganze rCebodnen. damatebiTi<br />
problemebi warmoiSva, rodesac axladarCeulma adgilobrivma administraciam<br />
ver SeZlo efeqtianad moqmedeba da reformis Sedegad Zalauflebadakargulma<br />
Zalebma, gansakuTrebiT kaTolikurma eklesiam da aristokratiam,<br />
daiwyes axali reJimis winaaRmdeg brZola. avstriasTan da prusiasTan omma<br />
gaamwvava arsebuli siZneleebi da arc navaraudevi ekonomikuri gaumjobeseba<br />
Canda. parizSi gamudmebiT trialebda Worebi mefisaTvis absoluturi<br />
Zalauflebis moaxloebul dabrunebaze, rac asazrdoebda kontrrevoluciis<br />
farTod gavrcelebul SiSs. es ki Zirs uTxrida reformebis motanil<br />
politikur optimizms.
496 politika Zaladobis gziT<br />
radikalizmis zrda. 1790iani wlebis qaosur politikur da socialur realobaSi<br />
movlenebi swrafad viTardeboda. 1793 wlis ivnisSi lui XVIs brali<br />
dasdes saxelmwifo RalatSi, Camoagdes taxtidan da Tavi mohkveTes. saxelmwifos<br />
marTvis sadaveebi xelSi aiRo <strong>politikuri</strong> radikalebis gundma,<br />
romelic miznad isaxavda safrangeTis sazogadoebis Secvlas da amisTvis ar<br />
erideboda Zaladobis gamoyenebas. axali lideris, maqsimilian robespieris<br />
(17581794) umTavresi prioriteti iyo moego omi avstriisa da prusiis winaaRmdeg.<br />
am miznis misaRwevad aucilebeli iyo rogorc samxedro valdebuleba<br />
da mkacri disciplina brZolis velze, aseve erovnuli erTianoba<br />
qveynis SigniT. gare safrTxis arsebobis pirobebSi yvelanairi <strong>politikuri</strong><br />
opozicia miiCneoda moRalated. amgvari viTareba samwuxaro iyo, Tumca ara<br />
moulodneli, radgan, dResac ki, <strong>politikuri</strong> represiebi gavrcelebuli<br />
fenomenia omianobis dros. magram robes pieri ar kmayofildeboda mxolod<br />
erovnuli erTianobis uzrunvelyofiT. amas garda, mas surda Seeqmna saTnoebis<br />
reJimi _ Tavidan `aeSenebina~ franguli sazogadoeba, ase vTqvaT,<br />
Tavidan gamoeZerwa moralurad srulyofili frangi moqalaqeebi. erTerTi<br />
mkvlevaris SexedulebiT:<br />
robespiers surda safrangeTi, romelSic ar iqnebodnen arc<br />
mdidrebi, arc Raribebi, adamianebi ar iTamaSebdnen azartul<br />
TamaSebs, ar daTvrebodnen, ar uRalatebdnen, ar moiparavdnen da<br />
ar moklavdnen, mokled, sadac ar iqneboda arc mcire da arc didi<br />
manki erebebi, safrangeTi, romelsac marTavdnen xalxis arCeuli<br />
znemaRali da ganaTlebuli adamianebi, romlebic sruliad Tavisufalni<br />
iqnebodnen sixarbis an Zalauflebis siyvarulisgan da<br />
brZnulad datovebdnen Tanamdebobas droTa ganmavlobaSi, raTa<br />
gza gaexsnaT maTi memkvidreebisaTvis, mSvidobiani safrangeTi,<br />
rogorc SigniT, aseve mTel msofliosTan mimarTebaSi. 19<br />
robespieris grandiozuli, magram utopiuri idealizmi ar yofila mxolod<br />
gacxadeba imisa, ra unda yofiliyo, aramed igi manifesti iyo, romelic<br />
realobad unda qceuliyo mTeli gznebiTa da sisruliT. `axali moqalaqis~<br />
Sesaqmnelad momarTuli robespieri Tavad ver ganasaxierebda pirovnuli Tavisuflebis<br />
an bednierebisaken swrafvis mizans ise, rogorc amas amerikeli<br />
revolucionerebi akeTebdnen. an rogor SeiZleboda absolutur sikeTed da<br />
borotebad dayofil msoflioSi yofiliyo adgili pirovnuli arCevanisTvis?<br />
robespieri midrekili iyo ara Tavisufali qveynis Seqmnisaken, aramed<br />
`Tavisuflebis despotizmis~ damkvidrebisaken. Tumca, saTnoebis institucionalizacia<br />
safrangeTis revoluciis mxolod erTi aspeqti iyo Raribebisadmi<br />
TanagrZnobasTan erTad. survilebisgan gaTavisufleba da mudmivi<br />
siuxvis dapireba robespieris revoluciis mniSvnelovan miznad iqca. igi<br />
wamowyebul iqna CagrulTa saxeliT mCagvrelTa sixarbisa da siZunwis winaaRmdeg.<br />
20 robespiers swamda, rom mxolod amgvari politikis saSualebiT<br />
iyo SesaZlebeli saTno da dakmayofilebuli moqalaqeobis uzrunvelyofa.
evolucia<br />
497<br />
axali dRis wesrigi. saTnoebisaTvis xelSesawyobad da siRaribis umokles<br />
droSi aRmosafxvrelad robespieri franguli cxovrebis myiseul Secvlas<br />
gegmavda. saxelmwifo institutebi, samarTlebrivi mowyoba, socialuri<br />
realoba _ yvelaferi unda Secvliliyo. axali kalendaric ki iqna SemoRebuli,<br />
rogorc istoriis axali epoqis simbolo. cvlilebis suli totaluri<br />
iyo, umTavresi mizani _ samoTxe miwaze. erTma mkvlevarma SeniSna, rom warmmarTveli<br />
suliskveTeba iyo `Sekruli, enTuziazmiT savse, Tavisuflad motivtive<br />
mesianizmi... romelic arafriT kmayofildeboda, garda adamianebis<br />
cxovrebis pirobebis radikaluri transformaciisa~. 21<br />
Tumca, mesianizmis problema isaa, rom mxolod RmerTs (an RmerTis mociquls)<br />
SeuZlia Seasrulos diadi dapirebebi. robespiers ar gaaCnda amgvari<br />
RvTa ebrivi SesaZleblobebi. igi da misi TamaberZolebi maleve darwmundnen,<br />
rom axali wesrigis SemoReba da misi SenarCuneba sxvadasxva iyo. imedgacruebisa<br />
da usasrulo molodinebis feTqebadsaSiS narevs <strong>politikuri</strong> disputebi<br />
mohyva.axali mmarTvelebis opoziciam farTod daiwyo zrda.<br />
teroris mefoba. robespieris pasuxi mzard opoziciasa da gadaulaxav<br />
siZneleebze, romlebic yoveldRiur marTvaSi iCenda Tavs, iyo saTnoebis<br />
reJimis ganmtkiceba masobrivi represiebiT, romelic teroris mefobis saxeliT<br />
gaxda cnobili. sayovelTao gaxda, gansakuTrebiT parizSi, sikvdiliT<br />
dasja gi liotinis gamoyenebiT, razec brZanebas sazogadoebrivi usafrTxoebis<br />
komiteti gascemda. xelisuflebis Zaladoba, Tavdapirvelad reJimis aqtiuri<br />
oponentebis winaaRmdeg mimarTuli, maleve inerciiT gagrZelda. is<br />
Seexo im adamianebsac, vinc iziarebda robespieris xedvas, magram ar eTanxmeboda<br />
mis meTodebs. mogvianebiT giliotinis msxverplni gaxdnen isinic, vinc<br />
mxolod eWvmitanilni iyvnen uTanxmoebaSi. xelisuflebaSi myofT Rrma undobloba<br />
dauflebodaT maSin, roca gadarCenilebs sakuTari usafrTxoebis<br />
sakiTxi aRelvebdaT. sabolood, koleqtiurma SiSma robespieri damxobamde<br />
da sikvdiliT dasjamde miiyvana. misi erTwliani mmarTelobis ganmavlobaSi<br />
sikvdiliT 40 aTasamde adamiani dasajes _ gasaocari raodenoba meTvramete<br />
saukunisTvis.<br />
revoluciis Sedegebi. safrangeTis revoluciis Sedegebis Sefaseba advili<br />
ar aris. man aSkarad ver miaRwia miznebs. robespieris damxobis Semdeg xelisufleba<br />
miiRo korufciulma da arakompetenturma mTavrobam, romelic<br />
cnobilia direqtoriis saxeliT. 1799 wels reJimma gza dauTmo napoleon<br />
bonapartis diqtaturas (18041815), romelmac SeZlo wesrigisa da stabilurobis<br />
aRdgena. napoleonis mmarTvelobisas, safrangeTma scada daemor<br />
Cilebina mTeli evropa ambiciuri omebis seriis Sedegad, romlebmac sabolood<br />
qveyana damarcxebamde da napoleonis damxobamde miiyvana.<br />
amrigad, safrangeTis arc erT revolucias saxalxo mTavroba ar mohyolia.<br />
sabolood, napoleonis damxobis Sedegad, monarqia aRdga. Tumca, mravali<br />
RirsSesaniSnavi da grZelvadiani cvlileba ganxorcielda. magaliTad,<br />
1815 wels aRdgenili monarqiis Semdeg mefis Zalaufleba ufro SezRuduli<br />
iyo, vidre revoluciamde. ufro metic, revoluciuri epoqidan gamomdin
498 politika Zaladobis gziT<br />
are, mniSvnelovani sazogadoebrivi da <strong>politikuri</strong> reformebi SenarCunda<br />
da xelisufleba axla ufro centralizebuli da efeqtiani iyo. am cvlilebebis<br />
miuxedavad, aRdgenili monarqia mkveTr kontrastSi modioda axali<br />
sazogadoebis egalitarul xedvasTan, rac ase STaagonebda robespiers da<br />
mis mimdevrebs.<br />
ori revoluciis Sedareba<br />
Tu amerikuli revolucia SeiZleba daxasiaTdes, rogorc zomieri miznebis<br />
mqone, franguli revolucia SeiZleba aRvweroT, rogorc usazRvro molodinebis<br />
revolucia. dasawyisSi frang revolucionerebs wminda guliT sjerodaT,<br />
rom yvelaferi SesaZlebeli iyo. eqstremistebis miznebi utopiuri iyo.<br />
dasaxuli ukiduresi miznebis realizaciisaTvis, isini iZulebulni iyvnen miemarTaT<br />
ukiduresi saSualebebisaTvis teroris CaTvliT. daujerebelia, rom<br />
im drois amerikis yvelaze cnobili radikali Tomas peini revoluciis dros<br />
safrangeTis cixeSi aRmoCnda imitom, rom misi politika ar iyo sakmarisad<br />
radikaluri. camet koloniaSi revolucionerTa umetesoba politikurad<br />
zomieri iyo. safrangeTSi zomierebi an sikvdiliT dasajes an daapatimres.<br />
amerikis revoluciam Tavisi ufro zomieri miznebiT SeZlo Seeqmna Tanamedrove<br />
epoqis respublikuri mTavrobis pirveli warmatebuli magaliTi.<br />
safrangeTs aseTi warmateba ar hqonia. amis miuxedavad, meoce saukunis mravali<br />
revoluciuri moZraoba gacilebiT ufro metad STagonebuli iyo safrangeTis<br />
da ara amerikis magaliTiT. 22<br />
gasagebia, ratomac STaagona safrangeTis revoluciam revolucionerTa<br />
warmosaxva mTeli msoflios masStabiT, radgan mas surda aRmoefxvra siRaribe<br />
da TanaugrZno CagrulebisaTvis. magram konkretuli da mdgradi Sedegebis<br />
misaRwevad <strong>politikuri</strong> miznebi realisturi unda iyos, sxvagvarad, auxdeneli<br />
ocnebebi SesaZloa, gardauval koSmarad iqces.<br />
revoluciis sasurveloba: berki, peini da loki<br />
ra ufro mosalodnelia, rom revolucia mraval rames gaaumjobesebs<br />
adamianebis cxovrebaSi Tu piriqiT? 200 wlis win britanel konservator edmund<br />
berksa da amerikel revolucioner Tomas peins am sakiTxze diskusia<br />
hqondaT. debatebis umetesi nawili safrangeTis revoluciis adreul fazas<br />
daemTxva. diskusiis sakvanZo Temas warmoadgenda sakiTxi, Sedioda Tu ara<br />
revolucia frangi xalxis interesebSi, romlis saxeliTac igi wamowyebuli<br />
iqna, ufro zogadad rom vTqvaT, revoluciebi sazogadoebisTvis sasikeToa<br />
Tu saziano.<br />
berkis pozicia<br />
safrangeTis revoluciam STaagona edmund berki (17291797) daewera<br />
revo luciaTa erTerTi yvelaze cnobili kritika, romelic odesme dawer
evolucia<br />
499<br />
ila inglisur enaze _ gaazrebani safrangeTis revoluciaze (1790). berks<br />
ar sjeroda, rom safrangeTis revolucia Rrmad fesvgadgmuli ekonomikuri<br />
da sazogado ebrivi Zalebis Sedegi iyo. misi azriT, WeSmariti revolucionerebi<br />
iyvnen filosofosebi, romlebmac Camoayalibes racionalizmis<br />
damangreveli doqtrina da mecniereba RmerTad aRiares. igi ambobda, imis<br />
mtkicebiT, rom mTavroba calkeuli martivi miznebis misaRwevad arsebobs<br />
(magaliTad, icavs pirovnebis uflebebs), revolucionerebma Seqmnes araswori<br />
warmodgenebi. maTgan yvelaze mniSvnelovani iyo Sexeduleba, rom radikalur<br />
cvlilebebs yovelTvis gaumjobeseba moaqvs. amgvari azrovneba<br />
anadgurebda or rames, rasac berki <strong>politikuri</strong> sazogadoebis safuZvlad<br />
miiCnevda _ religias da tradicias.<br />
berki amtkicebda, rom safrangeTis revoluciis safuZvelSi ido safrTxis<br />
Semcveli <strong>politikuri</strong> ganzogadebebi. politikis metismetad gamartivebuli<br />
warmodgeniT da miuRweveli molodinebiT, romlebic ar Seesabameboda<br />
safrangeTis istoriasa da tradiciebs, aseve, gamartivebuli cnebebiT,<br />
rogoricaa `Tavisufleba, Tanasworoba, Zmoba~, safrangeTis revolucia<br />
emuqreboda sazogadoebriv wesrigs, romelzec, upirveles yovlisa, dafuZnebuli<br />
iyo yvela sxva <strong>politikuri</strong> faseuloba da saTnoeba. swored kargi<br />
wesrigi, berkis azriT, ganapirobebda yvelafer danarCens.<br />
swavleba kargi mmarTvelobis Sesaxeb, anu rogor warvmarToT, Sevinar<br />
CunoT igi an movaxdinoT misi reformireba, SeuZlebelia filosofiuri<br />
gansjis gziT. xelisuflebas igi `eqsperimentul mecnierebad~ ganixilavda,<br />
romlis praqtikosebsac sWirdebodaT sibrZne da SorsmWvreteloba, romelic<br />
gamocdilebas moaqvs, xolo gamocdileba, Tavisi bunebidan gamomdinare,<br />
SeuZlebelia erT dReRameSi gaCndes; igi grovdeba, izrdeba, iwvrTneba<br />
da amasTanave, Taobidan Taobas gadaecema. berkis xedva Seicavda warsulis<br />
Tayvaniscemas, iseve rogorc asakisa da miRwevebisadmi pativiscemas. misi<br />
azriT, sazogadoeba awewili qsovili iyo xeliT naqargi institutebisa,<br />
romelTac Sinagani logika aqvs da Cvevebis, tradiciebisa da SeTanxmebebis<br />
ZaliT grZeldeba.<br />
xelisuflebisa da adamianuri SesaZleblobebisa da SezRudulobis amgva r <br />
m a gonivrulma xedvam berki miiyvana pragmatizmisa da sifrTxilis mniSvnelobis<br />
xaz gasmamde. igi ambobda, rom sifrTxile `saTnoebaTagan upirvelesia~.<br />
rac Seexeba pragmatizms, igi miiCnevda, rom kacobriobis da sazogadoebis<br />
sirTulidan gamomdinare, veranairi martivi, yvelafris momcveli <strong>politikuri</strong><br />
formula ver moitanda imgvar Rrma cvlilebebs, rogorsac frangi Teoretikosebi<br />
hpirdebodnen xalxs.<br />
sabolood, berki akritikebda maT ukidures mouTmenlobas, vinc ganadidebda<br />
revolucias. gamodioda ra TandaTanobiTi da gaazrebuli reformis<br />
mxareze, igi iZleoda gafrTxilebas, rom Tu <strong>politikuri</strong> cvlilebebi<br />
ar moxdeboda nela da windaxedulad, mosaxleobis udidesi masa uares mdgomareobaSi<br />
aRmoCndeboda, vidre uwin: `saWiroa dro, raTa moxdes azrTa<br />
gamTlianeba, romelsac TavisTavad ZaluZs warmoSos yvela is sikeTe, rasac<br />
miznad visaxavT. Cveni moTmineba ufro mets miaRwevs, vidre Cveni Zala.~ 23<br />
revolucia iZleva ufro met dapirebas, vidre es nebismier politikur
500 politika Zaladobis gziT<br />
wesrigs SeuZlia da zrdis dauyovneblivi utopiuri garRvevebis ararealistur<br />
politikur molodins. amiT revolucias SeuZlia daabrmavos masebi netari<br />
(mag ram miuRweveli) momavlis xedviTa da waarTvas warsulis sibrZnis<br />
xedvis unari. erTi sityviT, gonivruli politika SesaZlebelia miviCnioT<br />
`SesaZleblis xelovnebad~, revoluciis mrude sarkeSi ki igi SeuZleblis<br />
mecnierebad iqceva.<br />
peinis kritika<br />
Tomas peinma (17371809) scada uareyo revoluciis berkiseuli xedva 1792<br />
wlis TebervalSi daweril naSromSi adamianTa uflebebi. es ornawiliani<br />
naSromi piradad berks pasuxobda. gansazRvravda ra saxalxo revoluciis<br />
legitimurobas, peini xazs usvamda mraval usamarTlobas, romlebic Caidina<br />
britanulma monarqiam amerikeli kolonistebis mimarT. peinisTvis tirania<br />
da monarqia erTi da igive iyo. monarqistebi, acxadebda igi, zeoben umecrebaze<br />
da principulad mcdarni arian: 24<br />
yvelanairi memkvidreobiTi xelisufleba Tavisi bunebiT tiraniaa.<br />
samemkvidreo gvirgvins, taxts an nebismier sxva ucnaurobas, rac<br />
SesaZlebelia vuwodoT amgvar rames, ar gaaCnia raime sxva axsna<br />
garda imisa, rom kacobrioba samemkvidreo qonebaa. miiRo memkvidreobiT<br />
Zalaufleba, es igivea, rac miiRo memkvidreobiT xalxi,<br />
TiTqos igi iyos naxiri an jogi. 25<br />
sxva adgilas igi wers:<br />
rodesac xelisuflebis monarqiuli da memkvidruli sistemebis<br />
pirobebSi gasacodavebul adamianebs vakvirdebiT, romlebic<br />
sakuTari saxlidan ama Tu im Zalam gamodevna da gadasaxadebma<br />
mterze metad mouRo bolo, aSkara xdeba am sistemaTa siave da<br />
xelisuflebis principebsa da mowyobaSi saerTo revoluciis<br />
aucileb loba. 26<br />
am ganzogadebis mxardasaWerad, peins mohyavda mefis usamarTlobisa<br />
da korufciis mravali magaliTi. mas sjeroda, rom yvelaze didi usamarTloba<br />
iyo xalxisaTvis sakuTari xelisuflebis arCevis uflebaze uaris<br />
Tqma. mas miaCnda, rom xalxi ar unda iyos SezRuduli sakuTari winaprebis<br />
gadawyvetilebebiT. `yoveli epoqa da Taoba unda iyos Tavisufali sakuTar<br />
qmedebebSi, yvela SemTxvevaSi, rogorc epoqebi da Taobebi, romlebic win<br />
uswrebdnen mas... mmarTvelTa pativmoyvareoba da SesaZleblobebi saflavis<br />
miRma aris yvelaze sasacilo da qedmaRluri yvela tiraniaSi.~ 27<br />
peini aRiqvamda safrangeTis revolucias, rogorc xazgasmiT samarTlians.<br />
igi amtkicebda, rom monarqiis damxobis mcdelobaSi frangi xalxi ubralod<br />
axorcielebda fundamentur uflebas (romelic gamomdinareobda maTi Tana
evolucia<br />
501<br />
bari, bunebiTi uflebidan, yofiliyvnen Tavisufalni). peins TiTqmis religiuri<br />
rwmena hqonda xalxis bunebiT siqvelesa da sibrZneze. am rwmenam miiyvana<br />
igi daskvnamde, rom rodesac safrangeTis revolucias SevadarebdiT sxva<br />
qveynebis revolucias, cxadi gaxdeboda, rom `principebi da ara pirovnebebi<br />
iyvnen revoluciis samizneSi amoRebuli ganadgurebis obieqtebi.~ 28<br />
lokiseuli perspeqtiva<br />
berks sZulda saxalxo revolucia, peini ki adidebda mas. 29 daaxloebiT erTi<br />
saukuniT adre jon lokma (16321704) daikava garkveulad Sualeduri pozicia<br />
am or ukiduresobas Soris xelisuflebisadmi miZRvnil meore traqtatSi.<br />
lokma daiwyo msjeloba im wanamZRvrebiT, rom anarqiuli bunebiTi mdgomareobidan<br />
TavdasaRwevad adamianebi Tanaxma iyvnen hyolodaT xelisufleba. lokis<br />
azriT, SemdgomSi Tanxmoba iqmneboda rogorc samoqalaqo sazogadoebis,<br />
aseve formaluri xelisuflebis safuZvelze, sadac es ukanaskneli arsebobda<br />
pirvel rigSi imisaTvis, raTa daecva adamianis sicocxlisaTvis aucileblad<br />
miCneuli uflebebi. Semdeg igi svamda kiTxvas: ra moxdeba, Tu xelisufleba,<br />
misi Sinagani azris sapirispirod, daemuqreba sicocxles, Tavisuflebas da<br />
moqalaqeTa sakuTrebas? amgvar SemTxvevaSi, xelisufleba axorcielebda `Zalas<br />
uflebis gareSe~ da adamianebs gaaCndaT ufleba, winaaRmdegoba gaewiaT<br />
da daecvaT sakuTari Tavi. lokis sityvebiT:<br />
xelisuflebis mizani kacobriobis sikeTea, da ra aris saukeTeso<br />
kacobriobisaTvis _ adamianebi yovelTvis daucvelni iyvnen tiraniis<br />
SeuzRudavi nebisagan, Tu is, rom mmarTvelebi valdebulni<br />
unda iyvnen Seeguon oponirebas maSin, roca isini uzomod iyeneben<br />
sakuTar Zalauflebas da mimarTaven mas sakuTari xalxis sakuTrebis<br />
gasanadgureblad da ara mis SesanarCuneblad? 30<br />
loki ar adidebda revolucias. igi irwmuneboda, rom saxalxo amboxi ar<br />
SeiZleba daiwyos impulsurad. adamianebi unda Seeguon individebis Secdomebs<br />
da araswori mmarTvelobis calkeul SemTxvevebs, amtkicebda igi. magram<br />
isini ar unda Seeguon `Cagvris, gaurkvevlobisa da sicruis xangrZliv<br />
serias~. 31 loki imasac ki varaudobda, rom ajanyebis miseuli doqtrina revoluciebis<br />
Semakaveblad imuSavebda: igi miuTiTebda, rom xelisuflebis<br />
mier xalxis ajanyebis uflebis codna mas represiuli qmedebebis wamowyebamde<br />
ormagad dakvirvebul gansjas aiZulebs. sabolood, mCagvreli mTavrobis<br />
winaaRmdeg xalxis ajanyebis uflebis gacnobiereba imaze ufro mets<br />
niSnavs, vidre gacnobiereba imisa, rom sakmarisad damTrgunvel pirobebSi<br />
xalxi ajanydeba. amitom, gaacnobierebs xelisufleba amgvar uflebas Tu<br />
ara, araarsebiTia:<br />
Tu adamianTa umravlesoba sakuTari sindisidan gamomdinare darwmunebulia,<br />
rom kanonebi, da masTan erTad maTi sakuTreba, Tavisu
502 politika Zaladobis gziT<br />
fleba da sicocxle, SesaZlebelia, maTi religiac ki, safrTxeSia,<br />
ar SemiZlia vTqva Tu rogor SeZleben isini Seakavon maT mimarT<br />
gamoyenebuli ukanono Zalaufleba. es uxerxuloba yovel xelisuflebas<br />
Seexeba. 32<br />
revoluciis uflebis deklaraciiT lokma ubralod gamoxata is, rasac<br />
<strong>politikuri</strong> cxovrebis faqtad miiCnevda. Tumca, es ar amcirebs lokis<br />
Teoriis mniSvnelobas. ajanyebis miseuli doqtrina meCvidmete saukunis bolosTvis<br />
Tavad iyo revoluciuri. inglisSic ki, sadac ori saukuniT adre<br />
Tavi mohkveTes Carlz I, kvlav sakamaTo iyo sakiTxi, hqondaT Tu ara dinastiur<br />
mmarTvelebs mbrZaneblobis RvTiuri ufleba. sxva evropuli erisaxelmwifoebis<br />
umravlesobaSi monarqebis RvTiuri uflebis sakiTxi ueWvelad<br />
miaCndaT. araa gasakviri, rom mefeebi arafers ise umniSvnelod ar Tvlidnen,<br />
rogorc xalxis nebas, radganac swamdaT, rom maTi Zalaufleba RvTisgan<br />
momdinareobda.<br />
revoluciis lokiseulma Teoriam daaCqara RvTiuri uflebis doqtrinis<br />
dasamareba. loki amtkicebda, rom revolucia aucilebeli xdeboda, rodesac<br />
xelisufleba moqmedebda misi arsebobis mizezis sapirispirod. uzrunvelyofs<br />
ki revolucia karg xelisuflebas? cxadia, ara _ man SesaZloa migviyvanos<br />
anarqiamde an kidev ufro met tiraniamde. qmnis revolucia ukeTesi<br />
mmarTvelobis SesaZleblobas? ueWvelad. loki acxadebda, rom xalxs xSirad<br />
mxolod revo luciis saSualebiT SeuZlia Secvalos tirania da moipovos axali<br />
da ukeTesi xelisuflebis Seqmnis SesaZlebloba, romelic daicavs maTi<br />
sicocxlis, Tavisuflebisa da sakuTrebis uflebebs.<br />
amrigad, loks ar ekuTvnis revoluciasa da politikur gamococxlebas<br />
Soris kavSiris Sesaxeb utopiuri mtkicebebi. miseuli xedviT, revolucia<br />
SesaZ loa gamomdinareobdes ukeTesi xelisuflebis survilidan, magram ar<br />
iZleva aseTi bednieri Sedegis garantias. axali xelisufleba sruliad axalia<br />
mxolod im gagebiT, rom is cvlis winas. rogorc adre aristotele, lokic<br />
aRiarebda xelisuflebis formebis sasruli raodenobis arsebobas. amrigad,<br />
revolucia ar SeiZleba ganvixiloT rogorc mmarTvelobis axali formebis<br />
Zieba, aramed unda gavigoT sityvasityviT _ revoluciad (gadasxvaferebad)<br />
_ mmarTvelobis erTi arsebuli formidan sxva formaze gadasvlad. 33<br />
aseTi gansazRvrebiT revolucia naklebad hgavs romantikul movlenas.<br />
lokis azriT, revolucia gulisxmobda mmarTvelobis erTi arasrulyofili<br />
formis meore, SesaZloa kidev ufro naklebad srulyofili formiT Canacvlebas,<br />
uciloblad, masStabur cvlilebebs farTo sazogadoebaSi da Seicavda<br />
<strong>politikuri</strong> Zalisa da Zaladobis gamoyenebas TiTqmis yovel SemTxveva<br />
Si. revoluciis amgvari midrekileba ryevebisadmi niSnavda, rom es procesi<br />
safrTxes Seicavda maSinac ki, rodesac mizani aSkarad sasurveli iyo. revoluciis<br />
lokiseuli fxizeli xedva ar SeiZleba gadafasdes. rogorc erTerTi<br />
wamyvani Tanamedrove mecnieri aRniSnavs: `revoluciebis Sedegebi<br />
terori da Zaladobrivi da agresiuli reJimebis Camoyalibebaa~. 34
evoluciis mizezebi<br />
revolucia<br />
503<br />
loki miiCnevda, rom revolucia gardauvali da misaRebia, rodesac moqalaqeebs<br />
ubralod aRar ZaluZT gaZleba. magram, kerZod, rodis dgeba is<br />
momenti, roca maT `aRar SeuZliaT gaZleba~? ra aiZulebT moqalaqeebs, ganudgnen<br />
fesvgadgmul politikur Cvevebs da mxari dauWiron revolucias?<br />
tradiciuli axsna<br />
bevri mkvlevarisTvis, rogorc istoriuli gamocdileba, aseve saRi<br />
azri cxadyofs, rom xelisuflebis mier Cadenili usamarTloba xels uwyobs<br />
iseTi garemos warmoqmnas, romelSic SesaZlebelia revoluciis aRmoceneba.<br />
revoluciis saTaveebis es tradiciuli axsna dasabams iRebs aristotelesTan,<br />
romelmac qristes Sobamde meoTxe saukuneSi SeniSna, rom<br />
ajanyebisadmi mowodeba SesaZloa aRmocendes umniSvnelo movlenisagan.<br />
miuxedavad amisa, igi, Cveulebriv, patara sakiTxebs mainc ar exeba. sxva<br />
sityvebiT rom vTqvaT, naperwkali, romelic anTebs revolucias, ar unda<br />
agverios ajanyebis safuZvelSi mdebare realur mizezebSi. aristotele<br />
acxadebda, rom umetes SemTxvevebSi, revolucias iwvevs uTanasworo<br />
samarTliT marTva. yvela saxis <strong>politikuri</strong> wesrigis pirobebSi pativisa<br />
da simdidrisaken swrafvam SesaZloa xalxSi warmoSvas Sexeduleba, rom<br />
erTerTi an orive es sikeTe ar aris samarTlianad gadanawilebuli. amrigad,<br />
revolucia SesaZlebelia ganviTardes daZabulobidan, romelic<br />
arsebobs mravalricxovan Raribebsa (demokratebs), romelTac surT<br />
Tanasworoba da mcirericxovan mdidrebs (oligarqebs) Soris, romelTac<br />
surT sakuTari Zalauflebisa da simdidris SenarCuneba.<br />
politikur cxovrebaSi mdidrebsa da Raribebs Soris arsebuli daZabulobis<br />
Taobaze aristoteles mosazrebebma saTave daudo am Temis<br />
ganxilvas dasavlur politikur azrSi, romlis mniSvneloba garkveuli<br />
periodis Semdeg gaizarda. magaliTad, jeims medisonma federalistSi<br />
ganacxada, rom `ganxe T qilebis yvelaze gavrcelebuli da mdgradi wyaro<br />
aris simdidris sxvadasxvagvari da araTanabari gadanawileba~ da Camoayaliba<br />
iseTi xelisuflebis Teoria, romlis pirobebSic <strong>politikuri</strong> ganxeTqilebis<br />
amgvari wyaro unda Semcirebuliyo.<br />
naxevari saukunis Semdeg, karl marqsma revoluciis umTavres mizezad<br />
qonebrivi uTanasworoba gamoacxada. misi azriT, revolucia klasTa Soris<br />
brZolis sinonimia da mudmivad gamomdinareobs gabatonebuli usamarTlobidan.<br />
mdidar kapitalistebsa da gaRatakebul mSromelebs Soris ekonomikuri<br />
ufskrulias zrdasTan erTad, revoluciis albaTobac izrdeba.<br />
revoluciis socialuri fsiqologia<br />
ra aiZulebs rigiT pirovnebas, ugulebelyos sazogadoebis Zlieri gavlena,<br />
romelic mas konformizmisken ubiZgebs da monawiloba miiRos revo
504 politika Zaladobis gziT<br />
luciur moZraobaSi? marqsi Tvlida, rom siRaribiT da socialuri gaucxoebiT<br />
gamowveuli sasowarkveTa aris revoluciuri moqmedebis ZiriTadi<br />
fsiqologiuri berketi. misi amgvari axsna amJamad farTodaa gaziarebuli.<br />
ramdenime wliT adre marqsma es pozicia komunistur manifestSi (1848) Camoayaliba.<br />
Tumca, aleqsis de tokvili gvTavazobs alternatiul mosazrebas.<br />
ikvlevda ra safrangeTis revolucias, man SeamCnia, rom `xalxis ukmayofilebam<br />
yvelaze maRal dones safrangeTis im nawilSi miaRwia, sadac<br />
yvelaze metad SeiniSneboda gaumjobeseba, ekonomikuri da socialuri sasikeTo<br />
Zvrebi, <strong>politikuri</strong> zegavlenis Semcireba, magram iq mainc arsebobda<br />
didi ukmayofileba~. 35<br />
tokvili askvnida, rom ekonomikur gaumjobesebas revoluciamde mivyavarT,<br />
radganac, rodesac adamianebi dainaxaven garkveuli gaumjobesebebis<br />
Se s aZleblobas, maT gardauvalad metis survili gauCndebaT, aRar moisurveben<br />
cudi pirobebisa da gaRizianebis atanas da mxolod realuri, myisieri<br />
gaumjobeseba daakmayofilebT. amgvarad Cndeba revoluciis ganzraxva,<br />
amtkicebda igi.<br />
marqsis da tokvilis poziciebi erTmaneTTan SeuTavsebeli Cans, magram<br />
1962 wels jeims s. devisma dawera aRiarebuli statia, romelSic igi gamoTqvamda<br />
varauds, rom `orive ideas aqvs ganmartebiTi da SesaZlebelia, winaswarmetyveluri<br />
Rirebuleba, Tu isini Sepirispirebuli da ganlagebuli<br />
iqnebian saTanado droiTi rigis mixedviT~. 36 devisi am provokaciul daskvnamde<br />
1842 wlis doris ajanyebis, ruseTis 1917 wlis revoluciis da egviptis<br />
1952 wlis revoluciis guldasmiT Seswavlis Sedegad mivida. am movlenebSi<br />
revoluciuri ganviTarebis msgavsi sqemis gamovleniT, man daaskvna, rom<br />
revolucia ufro maSin aris mosalodneli, rodesac pirobebi umjobesdeba<br />
xangrZlivi periodis ganmavlobaSi da Semdgom mosdevs uecari gauareseba.<br />
devisis Tezisis ganxilvisas, ori sxva mecnieri Tanmimdevrulad amtkicebda,<br />
rom adreuli ekonomikuri zrdis da Semdgomi ekonomikuri daqveiTebis tempebi<br />
gansakuTrebiT mniSvnelovani faqtorebia am kuTxiT. rac ufro metia<br />
erT sulze mTliani erovnuli produqtis zrdis maCvenebeli revoluciuri<br />
Zvrebis wina periodSi da `rac ufro mkveTria ukan daxeva uSualod revolucis<br />
win, miT ufro xangrZlivi da Zaladobrivia revolucia~, acxadebdnen<br />
isini. 37 sxva sityvebiT, revolucia ara imdenad saSineli tanjvis, aramed<br />
gamanadgurebeli imedgacruebis Sedegia. saSineli ukmayofileba, romelsac<br />
saqonlis SeZenisa da Rirseuli cxovrebisaTvis kanonieri uflebis mopovebis<br />
uunaroba kidev ufro amZafrebs, adamianebs ajanyebisaken ubiZgebs. 38<br />
revoluciis Tanamedrove Teoriebi<br />
imis aRniSvna, rom revoluciebi gamomdinareobs usamarTlobidan an<br />
usamarTlobis aRqmidan, asaxavs revoluciis filosofiur aRqmas. amgvari<br />
Sexe duleba xazs usvams usamarTlobis mniSvnelobas, rogorc moqmedebis<br />
mizezs anu ideas, romlis mixedviT xelisuflebis ukeTuri an usamarTlo<br />
qmedeba ganixileba revoluciis principul mizezad. magram, kerZod romel
evolucia<br />
505<br />
politikur, ekonomikur da socialur pirobebs mivyavarT revoluciur<br />
aRtkinebamde? Tanamedrove sociologebi xSirad farTomasStabian kvlevebze<br />
dayrdnobiT cdiloben axsnan revoluciuri procesi ufro zusti terminebiT,<br />
vidre amas Zveli <strong>politikuri</strong> filosofosebi akeTebdnen. 39<br />
revoluciis axsna. sakvanZo sakiTxi, romelic dgas Tanamedrove sociologTa<br />
winaSe, Semdegnairad JRers: ganzogadebis ra doneze SeiZleba avxsnaT<br />
msoflios sxvadasxva kuTxeSi momxdar revoluciebs Soris mravali<br />
gansxvaveba, aseve ganvmartoT revoluciis Sinagani bunebac. zogierTi damkvirvebeli<br />
xazs usvams, rom Tanamedrove revolucia (am SemTxevaSi igulisxmeba<br />
1970 da 1990 wlebs Soris momxdari revoluciebi) gansxvavdeba rogorc<br />
pirveli revoluciebisgan, romlebmac STanTqa monarqiebi da imperiebi, aseve<br />
meoce saukunis dasawyisis komunisturi revoluciebisgan ruseTsa da CineT<br />
Si. 19701990 wlebSi revoluciebi umeteswilad xdeboda: 1) mcire, urbanizebul<br />
erebSi (gansakuTrebiT mesame sam yaroSi); 2) sazrdoobda ideologiebiT,<br />
dasavluri koloniuri batonobisadmi dapirispirebiT da eTnikuri da religiuri<br />
sarCuliT; 3) ganpirobebuli (an SezRuduli) iyo, zogadad, civi omiT,<br />
kerZod ki zesaxelmwifoebiT da saerTaSoriso intervenciiT. 40 marTalia, es<br />
niSnebi naTels hfens 19701990 wlebSi momxdari revoluciebis mniSvnelovan<br />
faqtebs, isini ar ewinaaRmdegebian revoluciis Sinaarsobriv ganzogadebas. 41<br />
ufro metic, 1990 wlis Semdeg, msoflio dramatulad Seicvala civi omis<br />
dasrulebis Sedegad. magaliTad, im qveynebSi, romlebic yofili sabWoTa<br />
kavSiris nawili iyvnen, revolucia mniSvnelovnad gansxvavebul politikur<br />
garemoSi moxda, vidre aTi wlis win. antirusulma ganwyobam Caanacvla antidasavluri<br />
ideologiebi da SeerTebul Statebsa da sabWoTa kavSirs Soris<br />
Zalauflebis masStaburi konfliqti dasrulda. amgvari seriozuli <strong>politikuri</strong><br />
cvlilebebis miuxedavad, Tanamedrove sociologebis Sromebi Seicavs<br />
mniSvnelovan aRmoCenebs revoluciis zogadi bunebis Sesaxeb.<br />
politologebis, ted gurisa da jek gladstonis azriT, revolucia yvelaze<br />
ukeT gamoixateba, rogorc droSi gawelili interaqtiuli procesi. 42 <strong>politikuri</strong><br />
krizisis Sedegad xelisuflebis manqana etapobrivad iwyebs rRvevas,<br />
iwyeba gavleniani moqalaqeebisa da xelisuflebis urTierTgaucxoeba.<br />
xelisuflebis liderebs sul ufro metad aRiqvamen Seufereblebad: maT<br />
ar SeuZLliaT efeqtiani Zalauflebis ganxorcieleba, ekonomikis stabilizacia,<br />
ar gaaCniaT Zala, daamyaron Sida wesrigi, arian sustni da gaubedavni<br />
gare safrT xeebis winaSe. amgvarad, arsebuli mTavroba aRiqmeba aralegitimurad<br />
TiTqmis yvelas (maT Soris elitis) mier da kargavs marTvis uflebas.<br />
43 sworad am mizezebis gamo, warmatebuli revolucionerebi, rogorc<br />
wesi, pouloben mdidari (SesaZloa aristokratiulic) patronebis mxar da<br />
Weras da aseve SeuZliaT mravali ukmayofilo adamianis mobilizeba. revoluciis,<br />
rogorc interaqtiuli procesis es axsna revoluciis tradiciul<br />
TeoriasTan Tavsebadia. is gvexmareba avxsnaT, rogor udevs usamarTloba<br />
an usamarTlobis aRqma safuZvlad revolucias. Tanamedrove samecniero<br />
samyaro detalurad xsnis am process. igi Seiswavlis krizisis tipebs, romelic<br />
revoluciis wina periodSi dgas saxelmwifoTa winaSe, faqtorebs,
506 politika Zaladobis gziT<br />
romlebsac mivyavarT xelisuflebisadmi ndobis mniSvnelovan dakargvamde<br />
da ganwiruli xelisuflebebis xSirad umweo reagirebamde.<br />
winarevoluciuri problemebi. winarevoluciuri qveynebi, rogorc wesi,<br />
saxifaTo sirTuleebis winaSe dganan. seriozuli ekonomikuri sirTuleebi,<br />
magaliTad, ekonomikuri stagnacia da daknineba, uzomo vali da Sida omebTan<br />
dakavSirebuli maRali danaxarjebi SesaZloa gansakuTrebiT gamomfitveli<br />
iyos. ekonomikuri SeRweva, erTi an meti sxva qveynis gavlena qveynis ekonomikaze,<br />
aseve SesaZloa iqces revoluciur faqtorad. ucxouri kapitalis<br />
Sedinebam naklebad ganviTarebul qveyanaSi SeiZleba ubiZgos xelisuflebis<br />
iseTi axali politikis gatarebisken, romelic moklevadian perspeqtivaSi<br />
safrxes uqmnis mis arsebobas (magaliTad, SesaZlebelia qveyanam xeli Seuwyos<br />
marcvleulis eqsportisaTvis warmoebas qveynisSida moxmarebis sanacvlod,<br />
raTa mrewvelobisa da ekonomikuri zrdisaTvis aucilebeli ucxouri<br />
valuta daagrovos).<br />
ar aris gamoricxuli, rom demografiulma faqtorebma gaamwvavos ekonomikuri<br />
mdgomareoba. mosaxleobis swrafma matebam, rac mesame samyaros<br />
qveynebSi aRiniSneba, SesaZloa Seanelos an ukanac daxios ekonomikuri<br />
zrda da xeli Se uwyos ekonomikur arastabilurobas. eTnikurma, rasobrivma<br />
an religiurma daZabulobebma SeiZleba gazardos arastabiluroba, gansakuTrebiT<br />
maSin, rodesac erTi jgufi swrafi tempiT viTardeba. ufro<br />
metic, swrafma urbanizaciam SesaZ loa Seqmnas araerTi seriozuli problema<br />
muSaTa klasiT dasaxlebul gareubnebSi. magaliTad, rodesac umiwo an<br />
mciremiwiani glexebi iZulebuli xdebian soflis tradiciuli garemodan<br />
qalaqis ucnob garemoSi gadavidnen samuSaos saZebnad, maT xvdebaT iseTi<br />
problemebi, rogoricaa socialuri rRveva, arasworad dagegmili urbanizacia,<br />
araadekvaturi sacxovrebeli pirobebi, antisanitaria da samedicino<br />
da saganmanaTleblo servisebis nakleboba. rogorc wesi, amasTan erTad<br />
izrdeba kriminali, gansakuTrebiT maSin, rodesac maRalia gaucxoebuli axalgazrda<br />
mamakacebis procentuli maCvenebeli. 44<br />
aseve revoluciis riskis winaSe dgas xelisufleba, romelsac ar SeuZlia<br />
daicvas sakuTari moqalaqeebi ucxo qveynebisgan. is xelisufleba ki, romelic<br />
agebs oms, kidev ufro didi riskis winaSe SeiZleba aRmoCndes. am qveynebSi,<br />
romlebic rogorc wesi, mkacr ekonomikur regress ganicdian, wagebulma<br />
omma SesaZloa radikaluri cvlilebebis xelSemwyobi garemo Seqmnas. 45<br />
garda amisa, areuloba mezobeli qveynebis sust xelisuflebasac SeiZleba<br />
gadaedos da gavlena moaxdinos masze.<br />
xelisuflebis reaqcia. dagrovili ekonomikuri, demografiuli da <strong>politikuri</strong><br />
problemebi winarevoluciur qveynebSi xSirad moqalaqeTa ukmayofilebas<br />
iwvevs, romelic xelisuflebas sapasuxo moqmedebisken ubiZgebs.<br />
zogjer amas win eRobeba Zlieri Sida interesebi. magaliTad, rodesac oficialur<br />
Tanamdebobis pirebs Soris arian mdidari miwaTmflobelebi, maTi<br />
interesebi xSirad aferxebs reformebs, romlebic mimarTulia seriozuli<br />
da potenciurad revoluciuri Sida krizisis Semcirebisaken. 46 sxva SemTx
evolucia<br />
507<br />
vevaSi, xelisuflebis moqmedebas aferxebs farTod gavrcelebuli Sida<br />
korufcia. ra saxis problemac ar unda hqondes xelisuflebas, veravin<br />
moiTmens mis srul uunarobas. Tu xelis uflebis reaqcia usamarTlo an mdgomareobisadmi<br />
Seuferebelia, an xelisuf leba saerTod ver axerxebs reagirebas,<br />
igi dgas riskis winaSe, dakargos mxardamWerebis ndoba da savaraudoa,<br />
iqces revoluciuri moqmedebis obieqtad.<br />
gasakviria, magram xelisufleba, romelic akeTeben cotas an arafers,<br />
dgas damxobis iseTive riskis winaSe, rogorc xelisufleba, romelic moqmedebs<br />
gadamwyvetad da represiuladac ki. safrangeTis revoluciis kvlevaSi<br />
aleqsis de tokvilma aRniSna, rom mosaxleobam monarqiis winaaRmdeg<br />
xelaxla swored maSin aiRo xelSi iaraRi, rodesac daiwyo reJimis Serbileba.<br />
tokvili askvnida: `zogadad rom vTqvaT, yvelaze saSiSi momenti cudi xelisuflebisTvis<br />
aris is, rodesac igi cdilobs misi mmarTvelobis maneris<br />
Secvlas~. 47 tokvils sjeroda, rom am paradoqss (iseve, rogorc mis varauds,<br />
rom pirvel rigSi reforma da ara represia iwvevs revolucias) safuZvlad<br />
udevs fsiqologiuri faqti:<br />
aqamde moTminebiT uZlebdnen imas, rac umowyalo Canda, mag ram wyena<br />
autaneli xdeba maSin, rogorc ki adamianebs gonebaSi gauelvebs<br />
misi moSorebis SesaZlebloba... Tavad is faqti, rom zogierTi<br />
tkivili SesaZlebelia ganikurnos, yuradRebas amaxvilebs sxva<br />
tkivilze da is ufro metad autaneli Cans; adamianebi SesaZloa<br />
itanjebodnen ufro naklebad, magram isini axla ufro mgrZnobiareni<br />
arian. 48<br />
sabolood, tiranebs ar SeuZliaT sakuTar Tavs reformebis ufleba miscen,<br />
radgan maTi amgvari qmedeba niSnavs warsulis usamarTlobebis aRiarebas da<br />
aucileblad gamoiwvevs `mosaxleobaSi dagrovili boRmis gacocxlebas. 49<br />
Tanamedrove kvlevebi garkveulad adasturebs tokvilis dakvirvebas.<br />
revoluciebSi SeiaraRebuli Zalebis rolis Sesaxeb kvlevaSi, erTerTi<br />
mkvlevari amtkicebs, rom revolucia verasdros iqneba warmatebuli, sanam<br />
SeiaraRebuli Zalebi xelisuflebisadmi loialurad iqnebian ganwyobilni<br />
da SesaZlebelia maTi efeqtianad dasaqmeba. 50 rodesac Sida usafrTxoebis<br />
zomebi metismetad dagvianebuli da metismetad gauazrebelia an ganwiruli<br />
xelisuflebis ukanaskneli imedia, arsebobs didi Sansi, rom represiis axali<br />
aqtebi mxolod gaauaresebs situacias. naTelia isic, rom xelisufleba, romelic<br />
Tavs ikavebda fizikuri Zalis sistematuri gamoyenebisagan, revoluciur<br />
situaciaSi damxobis ufro meti riskis winaSe dgas.<br />
warmatebuli revolucia. revolucia rom moxdes, unda arsebobdnen qarizmatuli<br />
liderebi, romelTac SeuZliaT Tvali gausworon reJimis damxobis<br />
mcdelobasTan dakavSirebul sasikvdilo risks. 51 imavdroulad, revoluciur<br />
liderebs sWirdebaT im adamianTa mxardaWera, romelTac ukaviaT<br />
maRalisazogadoebrivi mdgomareoba da aqvT Sesabamisi unarebi. elitaze<br />
zegavlenis moxdenisaTvis Sesabamisi momenti dgeba maSin, rodesac xelisu
508 politika Zaladobis gziT<br />
fleba awyeninebs, emuqreba an Zirs uTxris mas garkveuli gziT. winarevoluciur<br />
xelisuflebas did safrTxes uqmnis elitis gaucxoeba SeiaraRebul<br />
ZalebSi. 52 Tu generlebi (da sxva maRali rangis oficrebi) Sewyveten xelisuflebis<br />
mxardaWeras (an mis winaaRmdeg Seb rundebian), es TiTqmis yovelTvis<br />
fataluria xelisuflebisaTvis.<br />
revoluciuri cvlilebebi xSirad zevidan warimarTeba. Tumca, yvela<br />
revoluciuri cvlileba damokidebulia axali xelisuflebis warmatebaze,<br />
rogor moipovebs an SeinarCunebs masobriv mxardaWeras, rac, Tavis<br />
mxriv, xSirad damokidebulia moqalaqeTa wina reJimisadmi uTanxmoebis<br />
doneze. mosaxleobis ukmayofilebis mizezebi SeiZleba moicavdes `farTod<br />
gavrcelebul ukmayofilebas ekonomikuri pirobebiT, gansakuTrebiT qalaqis<br />
mosaxleobas Soris; imedgacruebas politikaSi realuri monawileobis<br />
SesaZleblobebis ararsebobiT, gansakuTrebiT studentebsa da saSualo<br />
klass Soris; gavrcelebul ukmayofilebas ucxouri investiciebisa da oficialur<br />
pirebis korumpirebulobis gamo; da soflis mtrul ganwyobas urbanuli<br />
reJimis mtaceblurobisa da represiuli politikis gamo~. 53 sworia<br />
igi Tu araswori, es aris usamarTlobis aRqma xalxis mier, romelic kvebavs<br />
Tanamedrove epoqis yvelanairi revoluciis xanZars.<br />
da bolos, revolucia naklebsavaraudoa, Tu yvela an zemoT ganxiluli<br />
faqtorebis umetesoba, erTdroulad ar arsebobs. amgvarad, qveyana,<br />
romelsac mwvave ekonomikuri da socialuri problemebi aqvs, savaraudod<br />
ar mieqaneba revoluciisaken, Tu aseve ar gaCnda sxva winarevoluciuri<br />
elementebic, rogoricaa revoluciur liderTa arseboba, elitisa da moqalaqeTa<br />
Zlieri mxardaWera radikaluri qmedebisadmi da mosaxleobis rwmenis<br />
dakargva arsebuli xelisuflebis marTvis unarSi. swored am faqtor<br />
Ta Tanxvedris Sedegad xdeba revolucia.<br />
masobrivi moZraobebis safrTxeebi. espanelma filosofosma xose ortega<br />
i gasetma (18831955) 1930 wels gamoaqveyna cnobili wigni masebis amboxi. am<br />
droisTvis faSistebs ukve xelSi CaegdoT Zalaufleba italiaSi, germaniaSi<br />
hitleris ZalauflebaSi mosvlas ramdenime weli aklda da stalini sabWoTa<br />
ruseTSi sakuTari Zalauflebis konsolidirebas axdenda. 54 gaseti SeZrwunebiT<br />
werda `Zalauflebis ganxorcielebaSi masebis CarTvis~ Sesaxeb da amtkicebda,<br />
rom `masebs, maTive ganmartebidan gamomdinare, arc SeuZliaT da<br />
arc unda marTavdnen sakuTar cxovrebas, da miT umetes, ar unda marTavdnen<br />
sazogadoebas zogadad, rac niSnavs imas, rom evropa sinamdvileSi itanjeba<br />
udidesi saerTo krizisisgan, romelic azianebs xalxebs, saxelmwifoebs da<br />
civilizaciebs~. 55<br />
meoce saukune istoriaSi ramdenime yvelaze sisxliani masobrivi moZraobis<br />
mowme gaxda. ortega i gasetis sityvebi gansakuTrebiT moswrebulia Tanamedrove<br />
revoluciaTa damRupveli Sedegebis Suqze:<br />
rogorc SeerTebul StatebSi amboben: `iyo gansxvavebuli niSnavs<br />
iyo uxamsi~. masa amsxvrevs yvelafers, rac misgan gansxvavebuli,<br />
SesaniSnavi, individualuri, daxvewili da rCeulia. nebismieri,
daskvna<br />
revolucia<br />
romelic ar hgavs yvelas, vinc ar fiqrobs ise, rogorc yvela, dgas<br />
ganadgurebis safrTxis winaSe. 56<br />
509<br />
politikur terminologiaSi revolucia niSnavs saxelmwifos mmarTvelobis<br />
formebis mniSvnelovan cvlilebebs. Tanamedrove epoqaSi amgvari<br />
cvlilebebi sul ufro xSirad xdeba msoflios mraval regionSi.<br />
arsebobs revoluciis ori ZiriTadi tradicia: amerikuli da franguli.<br />
amerikuli revolucia ufro SezRuduli iyo vidre franguli da isaxavda<br />
ufro zomier miznebs. frangi revoluciuri liderebi, ufro pragmatuli<br />
amerikeli kolegebisgan gansxvavebiT, miznad isaxavdnen qveynis sazogadoebrivi,<br />
<strong>politikuri</strong> da moraluri suraTis radikalur da srulmasStabian cvlilebebs.<br />
meTvramete saukunis dasasrulidan mZafri kamaTi imarTeboda im sakiTxis<br />
Sesaxeb, iyo Tu ara revolucia sasurveli. mas Semdeg, rac edmund berkma<br />
gamokveTa revoluciasTan dakavSirebuli mravali safrTxe, Tomas peinma<br />
xazi gausva mis mraval dadebiT mxares. SedarebiT adre, jon lokma daikava<br />
ufro zomieri pozicia; igi amtkicebda, rom revolucia gardauvali da<br />
gamarTlebulia, rodesac igi mimarTulia mCagvreli xelisuflebis winaaRmdeg.<br />
revoluciis zusti mizezebis gamorCeva rTulia. aristoteles miaCnda,<br />
rom usamarTloba aris saxalxo janyis saTave. magram ra ubiZgebs rigiT<br />
moqalaqes monawileoba miiRos revoluciaSi? karl marqsi Tvlida, rom<br />
degradirebad ekonomikur da socialur pirobebs mivyavarT revoluciaSi<br />
monawileobisaken. aleqsis de tokvili amtkicebda, rom brali unda davdoT<br />
gaumjobesebis gzaze mdgar pirobebs, radganac isini cvlian socialuri realobis<br />
pirovnul imedebs. Tanamedrove xedva Camoayaliba jeims s. devisma,<br />
romelic axdens marqsis da tokvilis poziciebis kombinirebas imis mtkicebiT,<br />
rom revoluciam mosalodnelia ifeTqos maSin, rodesac Zlieri ekonomikuri<br />
an socialuri ukusvla mohyveba zrdadi molodinis da zomieri<br />
gaumjobesebis periods. revoluciis mizezebis ufro axali kvlevebi xazs<br />
usvams, rom igi mimdinare procesia da asaxavs legitimurobis kriziss.<br />
rTuli ekonomikuri, <strong>politikuri</strong> an socialuri problemebis pirobebSi,<br />
xelisufleba moqmedebs Seufereblad an usamarTlod. amiT igi kargavs<br />
sazogadoebaSi elitis ndobas da iwyeba masebis mobilizeba, rodesac<br />
revoluciis liderebi gegmaven arsebuli xelisuflebis damxobasa da axali<br />
<strong>politikuri</strong> wesrigis damyarebas. sabolood, yvela masobriv moZraobaze<br />
damyarebuli revolucia damarcxda, magram aRsaniSnavia, rom am process<br />
mravali udanaSaulo adamiani Seewira.
510 politika Zaladobis gziT<br />
sakvanZo sityvebi<br />
revolucia<br />
safrangeTis revolucia<br />
amerikis revolucia<br />
revoluciuri omi<br />
generaluri Statebi<br />
bastilia<br />
kiTxvebi gameorebisaTvis<br />
adamianis uflebaTa deklaracia<br />
teroris mefoba<br />
revoluciis ufleba<br />
ekonomiuri SeRweva<br />
1. ras niSnavs revolucia? wina periodebTan SedarebiT gaxda Tu ara revolucia<br />
ufro metad an naklebad gavrcelebuli meoce saukuneSi?<br />
2. ra mniSvnelovani msgavseba iyo amerikul da frangul revoluciebs Soris?<br />
ra mniSvnelovani gansxvaveba iyo maT Soris?<br />
3. revoluciis sasurvelobis Sesaxeb kamaTSi ra poziciebi ekavaT Eedmund<br />
berksa da Tomas peins? ra iyo berkis ZiriTadi argumenti? riTi pasuxobda<br />
peini?<br />
4. raSi mdgomareobda jon lokis pozicia revoluciis mimarT? ratom icavda<br />
igi moqalaqeTa uflebas, daemxoT sakuTari xelisufleba? ra mosazrebiT<br />
ikavebs loki adgils peinis da berks Soris?<br />
5. aristoteles SexedulebiT, ra aris revoluciis principuli mizezi? rogor<br />
ganaviTara Tanamedrove socialurma mecnierebam aristoteles filosofiuri<br />
Sexedulebebi revoluciaze?<br />
6. mohfina Tu ara Suqi Tanamedrove kvlevebma revoluciis mizezebs? Tu ki,<br />
aqvT maT wina kvlevebTan saerTo elementebi, Tu ewinaaRmdegebian maT?<br />
7. ra Teoriebi Camoyalibda imis asaxsnelad, rogor da ratom xdebian individebi<br />
imdenad imedgacruebulni, rom SeuerTdnen revolucias?<br />
SeniSvnebi:<br />
1. Jack A. Goldstone, `Revolutions in World History’, wignSi: Theoretical,<br />
Comparative, and Historical Studies, me2 gamoc., red. Jack A. Goldstone (San<br />
Diego: Harcourt, 1993), 320.<br />
2. citirebulia Thomas Greene, Comparative Revolutionary Movements<br />
(Englewood Cliffs, N.J.: Prentice-Hall, 1989), 5.<br />
3. iqve, 5.<br />
4. iqve. 6.<br />
5. Ted Robert Gurr da Jack Goldstone, ‘Comparisons and Policy Implications’, wignSi:<br />
Revolutions of the Late Twentieth Century, red. J. Goldstone, T. R. Gurr, and F.<br />
Moshiri (Boulder, Colo.: Westview Press, 1991), 324. Tanamedrove da tradiciul<br />
revoluciebs Soris sxvaoba lingvisturadac aisaxeba sityvebiT
evolucia<br />
511<br />
`revolucia~ da `ajanyeba~. es gansxvaveba literaturaSi calsaxad<br />
jerac ar keTdeba da amitom am TavSi mas ar SevxebivarT.<br />
6. Barrington Moore, Jr., Reflections on the causes of Human Misery and upon Certain Proposals<br />
to Eliminate Them (Boston: BeAacon Press, 1972), 170.<br />
7. James Dougherty da Robert Pfaltzgraff, Jr., Contending Theories of International Relations,<br />
me3 gamoc. (New York: Harper & Row, 1990), 321. sxva naSromebTan erTad<br />
avtorebi imowmeben Hannah Arendtis samecniero naSromebs.<br />
8. Irving Kristol, ‘The American Revolution as a Successuful Revolution’, wignSi Readings in<br />
American Democracy, red. Paul Peterson (Dubuque, Iowa: Kendall Hunt, 1979), 52-53.<br />
9. Cecilia Kenyon, ‘Republicanism and Radicalism in the American Revolution: An Old-<br />
fashioned Interpretation’, wignSi The Reinpretation of the American Revolution, 1763-1789,<br />
red. J. Greene (New York: Harper & Row, 1968), 291.<br />
10. magaliTisaTvis ix. Bernard Bailyn, ‘Political Experience and Enlightenment in<br />
Eighteenth-Century America’, wignSi The Reinpretation of the American Revolution, red.<br />
Greene, 282-283.<br />
11. Martin Diamond, ‘The Revolution of Sober Expectations’, wignSi Readings in American<br />
Democracy, red. Peterson, 66.<br />
12. Jefferson-isa da Roger C. Weightman-is mimowera, June 24, 1826, wignSi The Political<br />
Writings of Thomas Jefferson: Representative Samples, red. Edward Dumbauld<br />
(Indianapolis: Bobbs-Merrill, 1965), 9.<br />
13. Benjamin Wright, Consensus and Continuity, 1776-1787 (New York: Norton, 1967), 3.<br />
Wright-i eyrdnoba J. Franklin Jamesonis naSroms.<br />
14. iqve, 1.<br />
15. iqve.<br />
16. Kristol, ‘The American Revolution’, 53.<br />
17. Diamond, ‘The Revolution of Sober Expectations’, 73.<br />
18. iqve, 65.<br />
19. Crane Brinton, The Anatomy of Revolution (New York: Random House, 1966), 122-123.<br />
20. Hannah Arendt, On Revolution (New York: Penguin, 1976), 60.<br />
21. Kristol, ‘The American Revolution’, 6.<br />
22. iqve, 61.<br />
23. Edmund Burke, Reflections on the Revolution in France (Indianapolis: Library of Liberal<br />
Arts, 1955), 197.<br />
24. Thomas Paine, ‘The Rights of Man’, wignSi Thomas Paine: Representative Selections, red.<br />
H. Clark (New York: Hill & Wang, 1967), 159.<br />
25. iqve, 184185.<br />
26. iqve, 162.<br />
27. iqve, 61.<br />
28. iqve, 70.<br />
29. Tumca, amisda miuxedavad, berki garkveulwilad amerikis momxre<br />
iyo revoluciur omSi, arwmunebda ra sakuTar ers ecnoT amerikis<br />
ukmayofileba kanonierad.<br />
30. John Locke, ‘An Essay Concerning the True Original Extent and End of Civil Government’,<br />
wignSi Two Treatises on Government (New York: New American Library, 1963), 466.<br />
31. iqve, 463.
512 politika Zaladobis gziT<br />
32. iqve, 452453.<br />
33. ix. Joseph Cropsey-s Political Philosophy and the Issues of Politics (Chicago: University of<br />
Chicago Press, 1977), 157-162.<br />
34. Jack Goldstone, ‘An Analytical Framework’, wignSi Revolutions of the Late Twentieth<br />
Century, red. J. Goldstone, T. R. Gurr, and F. Moshiri (Boulder, Colo.: Westview Press,<br />
1991), 50.<br />
35. Alexis de Tocqueville, The Old Regime and the French Revolution (Garden City, N.Y.:<br />
Doubleday, 1955), 176.<br />
36. James C. Davies, ‘Toward a Theory of Revolution’, American Sociological Review (February<br />
1962): 6.<br />
37. Raymond Tanter and Manus Midlarsky, ‘A Theory of Revolution’, Journal of Conflict<br />
Resolution 11 (1967): 272, cxrili 6.<br />
38. Ted Gurr, Why Men Rebel (Princeton, N.J.: Princeton University Press, 1970), 3-21.<br />
39. rogorc Jack A. Goldstone-ma aRniSna wignSi ‘Theories of Revolution: The Third<br />
Revolution’, World Politics (April 1980): 425-453.<br />
40. bolo ori winadadeba warmoadgens J. Goldstone-is, T. R. Gurr-isa da F. Moshiri-s<br />
varauds wignSi Revolutions of the Late Twentieth Century (Boulder, Colo.: Westview<br />
Press, 1991). es sami maxasiaTebeli gansazRvrulia Goldstone-is wignSi An Analytical<br />
Framework, 325.<br />
41. rogorc Goldstone-i aRiarebs 1970 wlidan dawyebuli mis mier revoluciaTa<br />
Seswavla Seesabameba revoluciis miseul zogad gagebas. ix. Goldstone, An Analytical<br />
Framework, 37-38.<br />
42. es msjeloba ZiriTadad eyrdnoba Gurr-isa da Goldstone-is Comparisons and Policy<br />
Implications, 324-352.<br />
43. Barry Schult da Robert Slater, ‘A Framework for Analysis’, wignSi Revolution and Political<br />
Change in the Third World, red. B. Schutz da R. Slater (Boulder, Colo.: Lynne Rienner,<br />
1990), 7-9. ix. aseve Gurr-isa da Goldstone-is Comparisons and Policy Implications, 331.<br />
44. 1975 wels wignis Thinking about Crime gamoqveynebidan James Q. Wilsoni Tavis<br />
naSromebSi amerikaSi danaSaulebaTa Sesaxeb xazs usvamda imas, rom axalgazrda<br />
mamakacebis socializacia didi sirTulea kanonmorCil sazogadoebaSi; amJamad,<br />
literaturaSi arsebobs mosazrebebi imis Taobaze, rom am demografiul faqtsac<br />
aqvs gavlena revoluciaze. Seadare Gurr-isa da Goldstone-is Comparisons and Policy<br />
Implications, 335 (romlebmac xazi gausves asaks da ara sqess) da James Q. Wilson-is<br />
Thinking about Crime (New York: Basic Books, 1975).<br />
45. Walter Lacqueur, ‘Revolution’ wignSi International Encyclopedia of the Social Sciences<br />
(New York: Macmillan/Free Press, 1968), 501. ix. aseve, Robert Hunteris Revolution:<br />
Why? How? When? (New York: Harper & Row, 1940), 126.<br />
46. Theda Skocpol, States and Social Revolutions: A Comparative Analysis of France, Russia,<br />
and China (Cambridge: Cambridge University Press, 1979), 249.<br />
47. Tocqueville, The Old Regime, 176.<br />
48. iqve.<br />
49. iqve, 187.<br />
50. D. E. H. Russell, Rebellion, Revolution and Armed Forces: A Comparative Study of Fifteen<br />
Countries with Special Emphasis on Cuba and South Africa (Orlando, Fla.: Academic Press,<br />
1974).
evolucia<br />
513<br />
51. totalitaruli revoluciisaTvis gansakuTrebiT mniSvnelovania qarizmatuli<br />
lideri. ix. me3 Tavi.<br />
52. Gurr da Goldstone, Comparisons and Policy Implications, 353-354.<br />
53. iqve, 334.<br />
54. Jose Ortega y Gasset, The Revolt of the Masses (New York: Norton, 1993). pirvelad<br />
daibeWda 1930 wels.<br />
55. citirebulia vebgverdidan The History Guide, www.history-guide.org/europe/gasset.<br />
html, 2002 wlis 13 maisi.<br />
56. iqve.
514<br />
Tavi XV<br />
terorizmi<br />
sustis iaraRi<br />
ra aris terorizmi?<br />
terorizmis warmoSoba ter<br />
orizmis logika teroristuli<br />
taqtika teroristuli aqti da<br />
omi teroristuli jgufebis<br />
maxasiaTeblebi terorizmi<br />
alJirSi: Tanamedrove magaliTi.<br />
vin aris teroristi?<br />
teroristebis klasifikacia:<br />
kriminalebi, partizanebi Tu rev<br />
olucionerebi? teroristis<br />
identificireba<br />
terorizmi da sazogadoeba<br />
axalgazrda rekrutebi teror<br />
izmis fsiqologia terorizmi<br />
da masmedia<br />
terorizmis winaaRmdeg brZola<br />
Sida kanonmdebloba qveynebs So<br />
ris TanamSromloba unilater<br />
aluri zomebi terorizmis winaaR<br />
mdeg ra SeuZlia pirovnebas<br />
SesaZlebelia ki terorizmis Sekaveba?
terorizmi<br />
515<br />
1993 wlis TebervalSi, qalaq niuiorkSi mdebare msoflio savaWro centris<br />
Senobis miwisqveSa avtosadgomze afeTqda 1200futiani bombi, romelic<br />
naqiraveb, yviTel feris satvirTo manqanaSi iyo damontaJebuli. afeTqebam<br />
msoflioSi simaRliT meore Senobis sardafSi myisierad warmoSva 200 futi<br />
radiusis krateri. daSavda aTasze meti adamiani, Tumca aRsaniSnavia, rom<br />
msxverplis ricxvi didi ar iyo, daiRupa mxolod Svidi. msoflioSi erTerTi<br />
yvelaze cnobili Senobis da aSSes ekonomikuri siZlieris simbolos winaaRmdeg<br />
mimarTulma teroristulma aqtma amerikelebs Soki mihgvara. rva wlis<br />
Semdeg, 2001 wlis 11 seqtembers, msoflio savaWro centrze axali teroristuli<br />
Tavdasxma ganxorcielda. amjerad Senobebs komerciuli reisis ori,<br />
advilad aalebadi sawvaviT datvirTuli TviTmfrinavi Seejaxa. caTambjenebi<br />
mcire xnis ganmavlobaSi iwvoda, Semdeg ki saocari siZlieriT Camoingra,<br />
ramac manhetenis centris didi nawili gaanadgura, SenobebSi myofi aTasobiT<br />
adamiani imsxverpla, quCebi aTasobiT tona cecxlmodebuli nangreviT<br />
aavso da kvamlis, mtvrisa da ferflis uzarmazari Rrubeli warmoqmna, romelic<br />
ramdenime dRis ganmavlobaSi iyo Camowolili qalaqis Tavze.<br />
1993 wels mravalma amerikelma dasva kiTxva: msoflio savaWro centrze<br />
ganxorcielebuli Tavdasxma erTaderTi iyo Tu momavalSic ganmeordeboda?<br />
male am kiTxvaze pasuxi cxadi gaxda: amerikelebis winaaRmdeg mimarTuli<br />
teroristuli Tavdasxmebi gaxSirda, rac uamravi adamianis sicocxles<br />
uqmnida safrTxes (ix. cxrili 151).<br />
graund z _ nangrevebis grova iq, sadac 2001 wlis 11 seqtemb ramde amayad idga<br />
msoflio savaWro centris caTambjenebi.
516 politika Zaladobis gziT<br />
cxrili 15.1<br />
terorizmis samizne: amerikelebi<br />
aprili, 1983 TviTqmkvlelma aifeTqa Tavi libanSi, bei<br />
ruTSi, SeerTebuli Statebis saelCoSi. dai<br />
Rupa 63 adamiani.<br />
Ooqtomberi, 1983 beiruTSi amerikuli samxedro yazarmebis da<br />
bombvam 229 adamiani imsxverpla.<br />
Ddekemberi, 1988 niuiorkSi, msoflio savaWro centris<br />
Senobis miwisqveSa avtosadgomSi afeTqda<br />
avtomanqana. daiRupa 7 adamiani,<br />
daSavda 1042.<br />
Tebervali, 1993 federalurma gamomZieblebma droulad<br />
gadaarCines SeerTebuli Statebi da<br />
mdinare huZonis ori gvirabi muslimi<br />
eqstremistebis mier dagegmili teroristuli<br />
aqtisgan.<br />
ivnisi, 1993 manilaSi, filipinebi, policiam daakava<br />
islamis mimdevari teroristuli<br />
dajgufebis wevrebi. isini cdidnen<br />
bombebs, romlebiTac Semdeg apirebdnen<br />
SeerTebuli Statebis sareiso TviTmfrinavebze<br />
Tavdasxmas wynar okeaneze gadafrenis<br />
dros. am SeTqmulebis lideri,<br />
ramzi ahmed iusefi mogvianebiT pakistanSi<br />
daakaves. mas bralad edeba msoflio<br />
savaWro centrze Tavdasxmis dagegmvaSi<br />
monawileobac.<br />
aAprili, 1995 oklahomas StatSi oklahoma sitiSi afeTqebulma<br />
satvirTo manqanam gaanadgura<br />
federaluri Senoba. daiRupa 168<br />
adamiani, daSavda 600ze meti. damnaSaved<br />
cnes amerikis ori moqalaqe.<br />
noemberi, 1995 saudis arabeTSi, qalaq riadSi mdebare<br />
amerikul samxedro sawvrTnel banak<br />
Tan afeTqda manqana. daiRupa 5 amerikeli,<br />
daSavda 30.<br />
aAprili, 1996 gamoZiebis federalurma biurom<br />
daakava Teodor j. kaZinski da brali<br />
dasdo dajgufeba `unabomberis~ mier<br />
18 wlis ganmavlobaSi Cadenili teroristuli<br />
aqtebis dagegmvaSi (kaZinski damna<br />
Saved cnes).
terorizmi<br />
ivnisi, 1996 saudis arabeTSi, dharanSi, sacxovrebel<br />
kompleqsTan afeTqda danaRmuli satvir<br />
To manqana. daiRupa 19 amerikeli, daSavda<br />
280.<br />
1 ivlisi, 1996 arizonas StatSi, qalaq feniqsSi, federaluri<br />
samsaxuris TanamSromlebma<br />
daakaves `vaiper miliciis~ dajgufebis 12<br />
wevri, romlebsac bralad mTavrobis<br />
Senobebis afeTqebis dagegmva edebodaT.<br />
17 ivlisi, 1996 TviTmfrinavi niuiorkidan afrenis Sem<br />
deg maleve afeTqda da Camovarda, ramac<br />
230ve mgzavri imsxverpla. afeTqebis<br />
mizezi dRemde ucnobia.<br />
27 ivlisi, 1996 jorjiis StatSi, atlantaSi, zafxulis<br />
olimpiuri TamaSebis dros, koncertze<br />
afeTqda bombi. daiRupa erTi adamiani,<br />
daSavda 111.<br />
Aagvisto, 1998 keniasa da tanzaniaSi afeTqeba moxda<br />
SeerTebuli Statebis saelCoebTan.<br />
daiRupa 224 adamiani, romelTa umravleso<br />
ba ubralo kenieli iyo.<br />
Ooqtomberi, 2000 iemenSi, qalaq adenSi, SeerTebuli Statebis<br />
bazaze, danaRmuli katarRis afeTqebis<br />
Sedegad daiRupa 17 adamiani.<br />
11 seqtemberi, 2001 SeerTebuli Statebis aRmosavleT sanapiros<br />
aeroportebidan gaitaces 4 TviTmfrinavi:<br />
ori msoflio savaWro centris<br />
caTambjenebs Seejaxa da aTasobiT adamiani<br />
imsxverpla, mesame pentagonis teritoriaze<br />
Camovarda, meoTxe ki _ pensil<br />
vaniis StatSi, erTerT yanaSi.<br />
517<br />
wyaro: `uol strit jornali~, 29 ivnisi, 1996, Agv. 14; `ekonomisti~, 15 seqtem<br />
beri 2001, gv. 18.<br />
rogorc vxedavT, SeerTebuli Statebis winaaRmdeg mravali teroristuli<br />
Tavdasxmas moxda, Tumca ukanaskneli aTwleulebis manZilze msoflios<br />
zogierT sxva kuTxeSi terorizmis problema kidev ufro mwvaved dgas. terorizmma<br />
didi gasaqani hpova mraval ganviTarebad qveyanaSi, gansakuTrebiT<br />
aziisa da afrikis kontinentebze (magaliTad, alJirSi, sadac mTavrobas<br />
yoveldRiurad uxdeba TavdasxmebTan gamklaveba, da israelSi, sadac TviTmkvlelebis<br />
mier mowyobili afeTqebebi moqalaqeebs mudmiv safrTxes uqmnis).<br />
sparseTis yuris qveynebis mdgomareobac msgavsia. SeiZleba iTqvas, rom<br />
CrdiloeT afrikidan sparseTis yuremde mdebare yvela muslimuri qveyana<br />
terorizmis xSiri msxverplia.
518 politika Zaladobis gziT<br />
dRes msoflioSi terorizmisgan daculi ar aris arc erTi qveyana.<br />
ukanaskneli wlebis manZilze teroristuli aqtebi xSiria mraval samxreTamerikul<br />
qveyanaSi (gansakuTrebiT peruSi, kolumbiasa da meqsikaSi). terorizmisgan<br />
dazRveuli arc dasavleT evropis yvelaze ganviTarebuli industriis<br />
mqone qveynebia. amis erTerT naTeli magaliTia didi britaneTi,<br />
sadac irlandiuri respublikuri armiis (IRA) ultranacionalistebi 1960iani<br />
wlebidan warmarTaven teroristul kampanias CrdiloeT irlandiaze<br />
(igive olsterze) britanuli kontrolis winaaRmdeg.<br />
terorizmis problema imdenad aqtualuria, rom misi Sedegebis ignorireba<br />
SeuZlebelia. amaze metyvelebs mravali arc ise gaxmaurebuli da maleve<br />
miviwyebuli SemTxveva. magaliTad, 1994 wlis gazafxulze germaniis<br />
policiam aRmoaCina da aRkveTa birTvuli masalebis gayidvis oTxi mcdeloba,<br />
ris Sedegadac SeiZleboda atomuri bombi damzadebuliyo. 1994 wlis<br />
agvistoSi aviakompania lufthanzas moskovimiunxenis reisze 350 grami<br />
birTvuli sawvavi aRmoaCines. ori dRis Semdeg daakaves germaniis moqalaqe,<br />
romelmac policiis informatorss sufTa plutoniumi miyida. 1 aseve did sa<br />
SiSroebas qmnis biologiuri da qimiuri masalebis gadaxedvis faqtebi Sav<br />
bazarze gayidvis mizniT. SeiZleba iTqvas, rom te r o ristebis mier masobrivi<br />
ganadgurebis iaraRis gamoyenebis mcdeloba mxolod novelebsa da filmeb<br />
Si aRar gvxvdeba. 2001 wlis 11 seqtembers amerikelebma dainaxes, rom aseTi<br />
ram axla ukve savsebiT realur safrTxed iqca.<br />
ra aris terorizmi?<br />
miuxedavad misi aqtualurobisa, terorizmi bundovan cnebad rCeba. zogierTi<br />
ganmarteba xazs usvams terorizmis Zalismier meTodebs politikaze<br />
gavlenis mosaxdenad. vebsteris leqsikonis mixedviT, terorizmi aris `Zalis<br />
an muqaris gamoyeneba daSinebis, gavlenis moxdenis mizniT. igi xSirad<br />
gamoiye neba rogorc <strong>politikuri</strong> iaraRi.~ sxva wyaro terorizms ganmartavs,<br />
rogorc `udanaSaulo moqalaqeebze ganzrax Tavdasxmas <strong>politikuri</strong><br />
miznebiT.~ 2 tero rizmis ganmartebebi mravalricxovania, Tumca maTi umetesoba<br />
ramdenime faqtors iTvaliswinebs, rogoricaa Zaladoba, survili<br />
imisa, rom momxdari faqti gaxmaurdes, <strong>politikuri</strong> motivi da mosaxleobis<br />
gamiznuli daSineba. 3 rogorc am TavSi mogvianebiT vnaxavT, terorizmis Cveneuli<br />
ganmarteba mis strategiasa da meTodebsac moicavs.<br />
terorizmis ramdenime forma arsebobs. 4 zogi mecnieri teroristul moqmedebebs<br />
imis mixedviT axarisxebs, (1) aris Tu ara igi romelime mTavrobis<br />
mier dafinansebuli an ganxorcielebuli an (2) ramden qveyanas moicavs<br />
igi (ix. cxrili 152). anu, saxelmwifo terorizmi arsebobs maSin, roca xelisufleba<br />
misive qveynis moqalaqeebze axorcielebs teroristul aqtebs,<br />
rogorc es hitleris drois germaniaSi xdeboda. saerTaSoriso terorizms<br />
uwodeben movlenas, roca romelime qveynis xelisufleba Seifarebs saerTa<br />
Soriso teroristebs (rogorc avRaneTis Talibebis mTavroba moiqca osama<br />
bin ladenTan da organizacia al qaidasTan mimarTebaSi), afinansebs saer
terorizmi<br />
519<br />
TaSoriso teroristul operaciebs an raime sxva gziT uWers mxars saerTa<br />
Soriso terorizms (anu terorizms, romelic mis sazRvrebs gareT xorcieldeba).<br />
civi omis dros SeerTebuli Statebi xSirad adanaSaulebda sabWoTa<br />
kavSirs msoflios sxvadasxva mxareebSi arsebuli antiamerikuli teroristuli<br />
dajgufebebis dafinansebasa da iaraRiT daxmarebaSi. sabWoTa kavSiri<br />
am braldebas pasuxobda, rom SeerTebuli Statebis mTavrobac mimarTavda<br />
msgavs meTodebs, roca es amerikis interesebSi Sedioda. irani, erayi, libia,<br />
sudani, siria, CrdiloeTi korea da kuba bolo ramdenime welia, SeerTebuli<br />
Statebis winaaRmdeg ganxorcielebuli saerTaSoriso terorizmis eWvmitanilTa<br />
siaSi iricxeba [dReisaTvis am siaSi Sedian: kuba, irani, sudani, siria<br />
_ mTargmn. Sen.]. am siaSi, rasakvirvelia, avRaneTic iyo 2001 wlamde, roca<br />
Talibebis reJimi daemxo.<br />
terorizmi: xuTi ganmarteba<br />
terorizmis ganmarteba Znelia. teroristuli aqtebi did emocias iwvevs<br />
rogorc mis msxverplSi (adamianebSi, vinc fizikurad daSavda an fsiqologiuri<br />
travma miiRo), aseve mis uSualo momwyobSic. SeerTebuli Statebis<br />
mTavrobac ki ver Tanxmdeba erTian ganmartebaze. gamo naTqvami _ `is, vinc<br />
erTi adamianisTvis teroristia, sxvisTvis TavisuflebisTvis mebrZolia,~<br />
dResac aqtualuria. gTavazobT terorizmis ramdenime ganmartebas.<br />
terorizmi aris Zaladobis an muqaris gamoyeneba <strong>politikuri</strong> cvlilebis<br />
ga mowvevis mizniT.<br />
_ braian jenkinsi<br />
terorizmi aris udanaSaulo mosaxleobis mimarT Zaladobis ukanono<br />
gamoyeneba <strong>politikuri</strong> miznebis misaRwevad.<br />
_ uolter lakeri<br />
terorizmi aris udanaSaulo adamianebis mizanmimarTuli da sistematuri<br />
mkvleloba, Cagvra da muqara, risi sa SualebiTac xdeba mosaxleobis<br />
da Sineba mTavrobaze gavlenis moxdenisa da <strong>politikuri</strong> an<br />
taqtikuri upiratesobis mopovebis mizniT.<br />
_ jeims m. polani<br />
terorizmi aris <strong>politikuri</strong> an socialuri miznebiT Zaladobis an<br />
muqaris ukanono gamo yeneba adamianebisa Tu maTi sakuTrebis mimarT.<br />
igi, Cveulebriv, gamoiyeneba romelime qveynis xelisuflebis, individebis<br />
an jgufis dasaSineblad da Sesaviwroveblad an maTi qcevis,<br />
politikis Secvlis mizniT.<br />
_ aSSs viceprezidentis operatiuli<br />
samsaxuri, 1986<br />
terorizmi aris adamianebis an maTi sakuTrebis mimarT ganxorciele
520 politika Zaladobis gziT<br />
buli Zaladobrivi aqti xelisuflebis, mSvidobiani mosaxleobis an<br />
misi romelime nawilis dasaSineblad an Sesaviwroveblad, raime <strong>politikuri</strong><br />
an socialuri miznebis misa Rwevad.<br />
_ gamoZiebis federaluri biuros ganmarteba<br />
wyaro: adaptirebulia veb gverdidan www.terrorism.com 2002 wlis 18 maisi.<br />
cxrili 15.2<br />
terorizmis klasifikacia<br />
tipi kontroldeba da imarTeba exeba Tu ara<br />
romelime mTavrobis mier? erTze met qveyanas?<br />
saxelmwifo terorizmi ki ara<br />
saerTaSoriso terorizmi ki ki<br />
saSinao terorizmi ara ara<br />
transnacionaluri terorizmi ara ki<br />
wyaroebi: adaptirebulia Charles W. Kegley, Jr., ed., International Terrorism: Characteris-<br />
tics, Causes, Controls (New York: St. Martin’s Press, 1990), 5; and Edward Mickolus, ‘Trends in<br />
International Terrorism, in International Terrorism in the Contemporary World, ed. Marius H.<br />
Livingston et al. (Westport, Conn.: Greenwood Press, 1978), 45.<br />
saSinao terorizmi erTi qveynis farglebSi xorcieldeba teroristebis<br />
mier, romlebsac mTavrobasTan araviTari kavSiri ar aqvT. Cveulebriv, sa<br />
Sinao terorizmis mizani mosaxleobaSi SiSisa da uTanxmoebis gamowveva da<br />
arsebuli <strong>politikuri</strong> institutebis diskreditaciaa. inglisis, espaneTisa<br />
da dasavleTis bevri sxva qveynisgan gansxvavebiT, SeerTebul StatebSi aseTi<br />
terorizmi sakmaod iSviaTi iyo 1995 wlamde, roca oklahoma sitis federaluri<br />
ofisis Senoba aafeTqes, xolo 1996 wlis zafxulSi atlantaSi olimpiuri<br />
TamaSebis dros bombi afeTqda. transnacionaluri terorizmi maSin<br />
Cndeba, roca sxvadasxva qveynis teroristuli dajgufebebi, romlebsac<br />
arc erTi mTavroba ar afinansebs, erTmaneTTan iwyeben TanamSromlobas, an<br />
aseTi dajgufebebis teroristuli operaciebi erTi saxelmwifo sazRvrebs<br />
scildeba.<br />
Tanamedrove terorizmis globalurma xasiaTma terorizmis saSinao da<br />
saerTaSoriso formebs Soris arsebuli zRvari kidev ufro bundovani gaxada.<br />
5 SegviZlia, klasifikaciis sxva meTodi vcadoT da teroristuli aqtebi,<br />
romlebic ar aris romelime mTavrobis mier dafinansebuli an ganxorcielebuli,<br />
antisaxelmwifoebriv terorizmSi gavaerTianoT. es ukanaskneli,
terorizmi<br />
521<br />
Tavis mxriv, SeiZleba or saxeobad davyoT: dajgufebebi, romlebic sakuTar<br />
samSobloze <strong>politikuri</strong> kontrolis dabrunebas cdiloben, rogorc baskebi<br />
espaneTSi, irlandieli kaTolikeebi CrdiloeT irlandiaSi, Tamilebi Srilankaze,<br />
siqhebi indoeTSi da CeCnebi ruseTSi. isini nacionalistur-separatistul<br />
terorizms axorcieleben. am tipis terorizmi, rogorc wesi,<br />
romelime erTi qveynis sazRvrebs ar scildeba, Tumca xSirad xdeba ise,<br />
rom teroristebi sxva radikaluri dajgufebebisgan, ucxoeli kerZo donorebisgan<br />
an sxva qveynebis mTavrobisganac ki iReben fuls, iaraRsa da sxva<br />
saxis daxmarebas. xolo is dajgufebebi, romlebic sazogadoebis destabilizacias<br />
raime abstraqtuli rwmenis safuZvelze cdiloben, ideologiur<br />
terorizms axorcieleben. ideologia SeiZleba marqsizmis an islamis romelime<br />
ganStoebas warmoadgendes, 6 an STagonebad faSizmi an anarqizmi edos.<br />
magaliTad SegviZlia moviyvanoT `wiTeli armiis fraqcia~ germaniaSi, `wiTeli<br />
brigadebi~ italiaSi, `naTeli biliki~ peruSi, `islamuri jihadi~ egvipteSi,<br />
osama bin ladenis `al qaida~ da aseve, ramdenime ukiduresi memarjvene<br />
dajgufeba SeerTebul StatebSi. xSirad, aseT dajgufebebsac aqvT saerTa<br />
Soriso kavSirebi.<br />
zogjer terorizmi SeiZleba erTdroulad nacionalisturseparatistulic<br />
iyos da ideologiuric. amis magaliTia hamasi (islamuri winaaRmdegobis<br />
moZraoba), romelic daupirispirda mSvidobian molaparakebebs israelsa<br />
da palestinis gaTavisuflebis organizacias Soris israelis mier<br />
okupirebuli _ md. iordanes dasavleT napirisa da Razas seqtoris Sesaxeb.<br />
hamasi nacionalistursepara tistuli moZraobaa, romelic israelis ganadgurebasa<br />
da mis adgilas radikaluri islamuri qveynis Seqmnas cdilobs.<br />
magram misi motivacia amavdroulad ideologiuricaa, kerZod ki igi islamuri<br />
fundamentalizmis erTerT ganStoebas eyrdnoba, romelic momxreebs<br />
mouwodebs eqstremizmisa da jihadisken (wminda omisaken). hamasis magaliTi<br />
naTlad gviCvenebs, rom terorizmis ganmarteba SedarebiT ufro advilia,<br />
vidre misi klasifikacia, radgan zogi teroristi erTdroulad ramdenime<br />
kategorias miekuTvneba.<br />
terorizmis warmoSoba<br />
terorizmsa da religiur fundamentalizms Soris kavSiri namdvilad arsebobs<br />
_ islamuri eqstremizmi amis naTeli magaliTia. Tumca, bevri teroristi<br />
religiuri ar aris. teroristuli aqtebis realur ganxorcielebamdec<br />
religiuri fundamentalistebis Zalian mcire nawili midis. amasTan, aRsaniSnavia<br />
isic, rom terorizmis warmoSoba SegviZlia religias davukavSiroT,<br />
ufro konkretulad ki sam saidumloebiT mocul religiur seqtas. 7<br />
Tugebi erTerTi induisturi seqtis warmomadgenlebi iyvnen. religiuri<br />
mosazrebis safuZvelze saukuneebis manZilze maT aTasobiT adamiani<br />
Seiwires. es seqta sabolood mecxramete saukuneSi daiSala. zelotebi,<br />
ebraelTa eqstremistuli dajgufebis wevrebi, Zv.w. 6673 wlebSi sxva religiis<br />
warmomadgenlebs xocavdnen da kerpTayvanismcemeli romis winaaRmdeg
522 politika Zaladobis gziT<br />
ajanyebis dawyebas cdilobdnen. meTerTmete saukunis dasawyisSi asasinebma,<br />
Siituri muslimuri seqtis warmomadgenlebma, islamis `ganwmendis~<br />
mizniT, sxva religiebis uamravi warmomadgenlis sicocxle Seiwires. gvian<br />
Sua saukuneebSi da Semdeg, reformaciis periodSi, warmoiSva mravali sisxlismRvreli<br />
qristianuli seqtac. 8<br />
Tanamedrove revoluciuri terorizmi xSirad naklebad ukavSirdeba<br />
religiur motivs, razec metyvelebs safrangeTis revoluciis liderebisa<br />
da mecxramete saukunis rusi anarqistebis naSromebi da moRvaweoba. 9<br />
zogi eqsperti mimCnevs, rom Tanamedrove terorizms safuZveli 1960iani<br />
wlebis bolos Caeyara; zogi misi Casaxvis wlad konkretulad 1968 welsac<br />
ki asaxelebs. 1960iani wlebis bolos moxda rasistuli dapirispirebebi<br />
SeerTebul StatebSi, konfliqtis eskalacia vietnamSi da arabeTsa da israels<br />
Soris eqvsdRiani omi (1967 weli). dRevandeli terorizmi nawilobriv<br />
ganapiroba 1968 wels momxdarma SeEmdegma movlenebma:<br />
samma palestinelma teroristma israelis samgzavro TviTmfrinavi gaitaca<br />
da mis ekipaJs alJirSi Cafrena aiZula. es sahaero mekobreobis erTerTi<br />
pirveli SemTxveva iyo.<br />
dasavleT germaniaSi baadermainhofis bandis wevrebma pirveli teroristuli<br />
aqti ganaxorcieles _ frankfurtSi dawves maRazia.<br />
iasir arafati, israelis winaaRmdeg SeiaraRebuli brZolis mxardamWeri,<br />
palestinis gaTavisuflebis organizaciis lideri gaxda.<br />
martin luTer kingis mkvlelobam SeerTebul StatebSi ganapiroba iseTi<br />
Sida teroristuli dajgufebebis warmoqmna, rogorebicaa `Savi panterebi~<br />
da `uezermeni~ [`amindis mTqmeli~ _ saxeli momdinareobs bob dilanis<br />
erTerTi simReridan _ mTargmn. Sen.]. 10<br />
amas garda, terorizmisTvis xelsayrel garemos Seqmnas sul cota samma istoriulma<br />
faqtorma Seuwyo xeli. pirvel rigSi, SeiZleba iTqvas, rom atomur<br />
epoqaSi samxedro dapirispirebebisa da konfliqtebis globaluri saSiSroeba<br />
uzomod gaizarda (Cveulebrivi konfliqti an omi, vTqvaT, pakistansa da<br />
indoeTs Soris, dRes SeiZleba, msoflio omad gadaiqces). amitom qveynebi,<br />
romelTa interesebic garkveul teroristul dajgufebaTa miznebs emTxveva,<br />
zogjer am dajgufebebs moraluri, finansuri an samxedro mxardaWeriT uzrunvelyofen.<br />
amgvarad, terorizmi garkveulwilad qveynebs Soris SeiaraRebuli<br />
konfliqtis damxmare saSualebad iqca. terorizmis xelSemwyob meore<br />
istoriul faqtorad davasaxelebT evropuli kolonializmis dasrulebas,<br />
ramac mraval axladSeqmnil qveyanas mosagvareblad dautova uamravi teritoriuli,<br />
nacionaluri da religiuri konfliqti. Sedegad, am qveynebSi da<br />
maT Soris gaCaRda teroristuli qmedebebiT gajerebuli omebis seria. adamianis<br />
uflebebisa da sicocxlis mimarT demokratiuli sazogadoebebis gansakuTrebuli<br />
pativiscema mesame faqtorad SeiZleba CaiTvalos, radgan aman<br />
gamoiwvia is, rom teroristulma SemTxvevebma masmediisTvis prioritetuli<br />
mniSvneloba SeiZina. amitom, 1960iani wlebidan aseTi incindentebi farTodaa<br />
gaxmaurebuli, rac teroristebisTvis xelsayreli reklamaa.
terorizmi<br />
523<br />
sqema 15-1. saerTaSoriso teroristuli aqtebi 1981dan 2000 wlis CaTvliT.<br />
wyaro: aSS saxelmwifo departamenti, kontrterorizmis koordinaciis ofisi,<br />
`globaluri terorizmis maxasiaTeblebi~, www.state.gov/s/ct/rls/pgtrpt/2000/2452.<br />
htm, 2002 wlis 14 maisi.<br />
terorizmi da kontrterorizmi, anu terorizmis winaaRmdeg brZola<br />
masStabur industriad XX saukunis 70ian wlebSi iqca. arsebobs monacemebi,<br />
romelTa mixedviT teroristuli incidentebis ricxvi 19711985 wlebs<br />
Soris aTjer gaizarda. 11 teroristuli aqtebis raodenoba 1980ian wlebSi<br />
da mis Semdegac sakmaod didia (sqema. 151). Tumca, sxvadasxva monacemSi es<br />
raodenoba ganxsvavebulia, rasac, sxva mizezebTan erTad, terorizmis gansxvavebuli<br />
ganmartebebi ganapirobebs. `risks interneiSenalis~ monacemebiT,<br />
magaliTad, 1985 wels momxdari teroristuli SemTxvevebis raodenoba<br />
3000s aWarbebs, SeerTebuli Statebis mTavrobis maCvenebeli ki oTxjer dabalia.<br />
12<br />
asea Tu ise, terorizmi gasuli saukunis 60iani wlebis Semdeg Zlier ganviTarda<br />
da dRemde realur safrTxes warmoadgens. 2001 wels SeerTebuli<br />
StatebisTvis is upirveles safrTxed iqca. manamde ki terorizmi bevrad aqtualur<br />
problema iyo dasavleT evropis, samxreT amerikisa da aziis qveynebisTvis<br />
(sqema 152). (sakvirvelia, magram 1990iani wlebis bolos terorizmi<br />
axlo aRmosavleTSi bevrad iSviaTi movlena iyo, vidre msoflios sxva<br />
regionebSi, CrdiloeT amerikis garda).<br />
terorizmis logika<br />
xSirad teroristuli aqtebis mizani SiSis da gaurkvevlobis atmosferos<br />
Seqmnaa, ris Sedegadac mosaxleobas moqmedi mTavrobis mimarT ndoba ek
524 politika Zaladobis gziT<br />
argeba da mas mxars aRar uWers. teroristebi Zaladobas fsiqologiur iara<br />
Rad iyeneben.<br />
teroristebi kategoriulad ewinaaRmdegebian status kvos: isini cvlilebebis<br />
an qaosis, rogorc TviTmizanis an rogorc sasurveli cvlilebis<br />
winapirobis miRwevas cdiloben. teroristebi arsebul viTarebas dauSveblad<br />
miiCneven da dakarguli aqvT imedi, rom maTTvis sasurveli cvlilebebi<br />
protestis gamo x a tvis mSvidobiani meTodebis an <strong>politikuri</strong> qmedebebis<br />
Sedegad moxdeba. xSirad teroristebis mizani imdenad revoluciis moxdena<br />
ar aris, ramdenadac mTavrobis mxridan represiuli qmedebebis provocire<br />
sqema 15-2. saerTaSoriso teroristuli aqtebis saerTo raodenoba regionebis<br />
mixedviT, 19952000<br />
wyaro: aSS saxelmwifo departamenti, kontrterorizmis koordinaciis ofisi,<br />
`globaluri terorizmis maxasiaTeblebi~, www.state.gov/s/ct/rls/pgtrpt/2000/2452.<br />
htm, 2002 wlis 14 maisi.<br />
saerTaSoriso teroristuli aqtebis saerTo<br />
raodenoba regionebis mixedviT, 19952000
terorizmi<br />
525<br />
ba, ris Sedegadac mTavroba susti da ususuri Cans. amgvarad, maTi azriT,<br />
safuZveli eyreba momaval revolucias.<br />
terorizmi xSirad ara yvelaze usamarTlo, aramed yvelaze susti xelisuflebis<br />
mqone qveynebSi gvxvdeba. terorizmis erTerTi eqsperti aRniSnavs:<br />
`Cvens droSi terorizmisgan yvelaze daculi sazogadoebebi swored isinia,<br />
sadac politikaSi Cartulobis done dabalia da usamarTlobis done _ maRali~.<br />
13 SegviZ lia davamatoT, rom teroristuli Tavdasxmebis yvelaze xSiri<br />
obieqtebi is sazogadoebebia, romlebSic politikaSi monawileobis done<br />
maRalia, usamarTlobisa ki _ dabali. SeerTebuli Statebi da gaerTianebuli<br />
samefo samxedro da ekonomikuri standartebiT sustebi namdvilad ar<br />
arian, magram terorizmi orive am qveynisTvis aqtualuri problemaa.<br />
teroristuli taqtika<br />
terorizms xSirad uwodeben sustebis iaraRs ZlierTa winaaRmdeg. teroristuli<br />
aqtebis ganxorcieleba im individebisTvis da patara dajgufebebisTvisaa<br />
damaxasiaTebeli, romlebic resursebis naklebobas ganicdian.<br />
maTi samizneebi, rogorc wesi, daucvelia. terorizms didi fuli ar sWirdeba,<br />
is SeiZleba iseT qmedebebs efuZnebodes, romlebic Cveulebriv dana<br />
SaulTan asocirdeba (magaliTad, SeiaraRebul ZarcvasTan).<br />
teroristTa iaraRi xSirad iaffasiani da TviTnakeTia (magaliTad, patara<br />
zomis cecxlsasroli iaraRi da dinamiti), magram, rogorc viciT, isini<br />
zogjer Zalian masStaburi da daxvewilicaa (magaliTad, samgzavro TviTmfrinavebi,<br />
romlebsac samiznis gasanadgureblad iyeneben an cimbiruli<br />
wylulis (jilexis) sasikvdilo virusi). teroristuli meTodebi ukve sakmaod<br />
nacnobi gaxda. rkinigzis xalxmraval sadgurebze bombis damontaJeba,<br />
mdidari biznesmenebis gataceba da samgzavro TviTmfrinavebis afeTqeba<br />
sakvirvel an Tundac uCveulo movlenebad ukve aRar migvaCnia.<br />
teraqtebis obieqti, Cveulebriv, mSvidobiani mosaxleobaa, magram<br />
zogjer maTi samizne msoflio liderebic xdebian. teroristul dajgufebebs<br />
bralad edebaT mravali adamianis mkvleloba. maT Sorisaa italiis yofili<br />
premierministri aldo moro (1978), dedofal elisabedis biZaSvili,<br />
erl mauntbateni (1979), egviptis prezidenti anvar sadaTi (1981), indoeTis<br />
premierministri indira gandi (1984) da misi Svili, yofili premierministri<br />
rajiv gandi (1991). teroristebma aseve scades romis papis ioane pavle IIis<br />
(1981), britaneTis yofili premierministris, margaret tetCerisa (1984)<br />
da misi Semcvlelis, jon meijoris (1991) mokvla. SesaZloa (Tumca dazustebuli<br />
ar aris), 11 seqtembris teraqtis erTerTi obieqti TeTri saxlic yofiliyo.<br />
Tu asea, teroristebs, albaT, SeerTebuli Statebis prezidentis<br />
mokvlis imedic hqondaT.<br />
urTierTdamokidebuleba teroristul meTodebsa da maT obieqtebs Soris<br />
kargad Cans brazilieli teroristis, karlos marigelas civ da saSiS<br />
nawarmoeb Si `saxelmZRvanelo urbanuli partizanuli omebisaTvis~, romelic<br />
48 gverdSi aswavlis moyvarul teroristebsa da revolucionerebs
526 politika Zaladobis gziT<br />
xidebis afeTqebis, gatacebisa da bankebis gaZarcvis saSualebiT fulis Sovnasa<br />
da mtrebis `fizikur likvidacias~. wignSi uamravi `rCevaa~, magaliTad,<br />
manqanis, TviTmfrinavisa da gemis marTvis swavla; meqanikuri da radiogadamcemi<br />
mowyobilobebis teqnikis daufleba; fizikuri formis SenarCuneba;<br />
fotografiisa da qimiis Seswavla; `kaligrafiis srulyofili codnis~ SeZena;<br />
farmakologiis, pirveladi daxmarebisa an medicinis Seswavla. wigni aseve<br />
xazs usvams, rom saWiroa pirvelma daartya da amasTan, sworad daumizno.<br />
ZiriTadaT, teroristebi <strong>politikuri</strong> aqtivobis yvela sxva formasTan<br />
SedarebiT upiratesobas Zaladobas aniWeben. metic, iseTi revolucionerebi,<br />
rogoric marigelaa, Zaladobas miiCneven ara aucilebel sisastiked,<br />
aramed gaTavisuflebisa da Semoqmedebis pozitiur formad. 14 marigelas<br />
azriT, terorizmi maSin aris warmatebuli, roca strategia da taqtika er<br />
Tiandeba:<br />
`mTavrobas represiis gaZlierebis garda sxva alternativa ar gaaCnia.<br />
policiis patrulireba, saxlebis gaCxreka, udanaSaulo adamianebis<br />
dapatimreba qalaqSi cxovrebas autanels xdis. mTavroba warmoCndeba,<br />
rogorc usamarTlo, problemis gadaWris unaris armqone... <strong>politikuri</strong><br />
situacia samxedro situaciad gardaiqmneba, roca Zalovanebi sul<br />
ufro xSirad uSveben Secdomebs da iyeneben Zaladobas... pacifistebi<br />
da memarjvene oportunistebi... erTiandebian, da jalaTebs arCevnebs<br />
sTxoven.~ 15<br />
urbanuli (saqalaqo) partizanuli omebis momxreebi uaryofen egreT<br />
wodebul `politikur gamosavals~ da ufro metad emxrobian agresiasa da<br />
Zaladobas, mimarTaven sabotaJs, terorizms, eqspropriacias, Tavdasxmebs,<br />
gatacebebsa da mkvlelobebs, amZafreben problemebs, romelsac mTavroba<br />
unda gaumklavdes. 16<br />
urbanuli partizanuli jgufi, saxelad `tupamarosi,~ 19631972 wlebSi<br />
urugvais aterorebda mTavrobis gadagdebis mizniT. `tupamarosi~ marigelas<br />
revoluciuri principebis xorcSesxma iyo da STagonebis wyarod iqca<br />
mTeli msoflios teroristebisa da eqtremistebistebisTvis. aRsaniSnavia,<br />
rom `tupamarosis~ safrTxes urugvaiSi mxolod mas Semdeg moeRo bolo,<br />
rac misi wevrebis umravlesoba mTavrobis masStaburi operaciis Sedegad<br />
daixoca. dRes urugvai mSvidobiani, demokratiuli qveyanaa.<br />
teroristuli aqtebi da omi<br />
al qaidas moqmedebas, roca misma mebrZolebma 2001 wlis 11 seqtembers<br />
gaitaces oTxi komerciuli TviTmfrinavi, sami maTgani warmatebiT Seajaxes<br />
xalxiT savse Senobebs _ mxolod gadataniTi mniSvnelobiT Tu vuwodebT<br />
saomar moqmedebas. isini am dros teroristul aqts axorcielebdnen. rodesac<br />
1941 wlis 7 dekembers iaponelma kamikaZe pilotebma saomari TviTmfrinavebi<br />
perl harborTan amerikul samxedro gemebs Seajaxes, es, upirveles
terorizmi<br />
527<br />
yovlisa, saomari moq medeba iyo da mxolod SemTxveviT _ teroristuli<br />
aqti, Tu saerTod SeiZleba mas teroristuli aqti ewodos. iaponelTa moulodneli<br />
Tavdasxma zustad iqna Sesrulebuli: erTi xelis mosmiT maT Ca<br />
Zires aSSis wynari okeanis flotis saomar gemTa didi nawili. omis JargoniT,<br />
es Tavdasxma winmswrebi dartymis klasikuri magaliTia. rac ar unda<br />
saSineli da veraguli yofiliyo amerikelTaTvis im dros es operacia, is Zalian<br />
warmatebuli iyo, rogorc strategiuli movlena (cxadia, mTliani omis<br />
perspeqtivaSi, is gansxvavebul aspeqts iZens: man moaxerxa amerikeli xalxis<br />
gamowveva ise, rogorc sxva veraferi SeZlebda amas da mwvane Suqi aunTo<br />
prezident ruzvelts, raTa daesva sakiTxi kongresSi iaponiisa da germaniisaTvis<br />
omis gamocxadebis Taobaze).<br />
am or movlenas _ 11 seqtembris Tavdasxmebsa da perl harbors _ xSirad<br />
erTmaneTs adareben, magram isini, cxadia, gansxvavebul kategoriebs ganekuTvnebian.<br />
perl harbori iyo Sedegi im gadawyvetilebisa, romelic miiRes<br />
aSSsTan im dros diplomatiuri urTierTobebis mqone saxelmwifoTa mTavrobebma<br />
da umaRlesma samxedro pirebma: amas, yovelgvar eWvs gareSe, Sei<br />
Zleba saomari moqmedeba vuwodoT. metic, dartyma mimarTuli iyo samxedro<br />
samizneebze _ iaponel pilotebs SeeZloT samoqalaqo samizneebisaTvisac<br />
daertyaT havais kunZulebze, magram isini ase ar moqceulan. da bolos, es<br />
Tavdasxmebi ar ganxorcielebula imisaTvis, rom destabilizacia gamoewvia<br />
da daemxo aSSis an nebismieri sxva qveynis xelisufleba. misi mizani iyo gaenadgurebina<br />
aSSis sazRvao Zalebi wynar okeaneSi da amiT Tavidan aecilebina<br />
amerikis SeerTebuli Statebis Careva iaponiis gegmebSi aziis imperialisturi<br />
gadanawilebis Taobaze.<br />
11 seqtembris Tavdasxma am sam arguments mwvaved upirispirdeba. is ar<br />
iyo SemuSavebuli da ganxorcielebuli saxelmwifos mier (Tumca, avRaneTma<br />
TavSesafari misca al qaidas qselis wamyvan liderebsa da mis bevr mebrZols).<br />
teraqti, ZiriTadad, mimarTuli iyo samoqalaqo pirebis winaaRmdeg. es Tavdasxma<br />
miznad isaxavda aSSis sisustis gamoaSkaravebas, misi mTavrobis Sercxvenas,<br />
amerikis ekonomikuri ZalisTvis Ziris gamoTxrasa da pentagonis<br />
imijis dakninebas rogorc sakuTar qveyanaSi, ise sazRvargareT. amasTan, es<br />
Tavdasxmebi ganxorcielda osama bin ladenis radikaluri islamizmis mxardasaWerad,<br />
raTa maT sabolood daemxoT e.w. `moRalate~ mTavrobebi arabul<br />
samyaroSi (maT Soris bin ladenis samSobloSi _ saudis arabeTSi).<br />
teroristuli jgufebis maxasiaTeblebi<br />
msoflioSi 600ze meti teroristuli dajgufeba arsebobs. 17 rogorc<br />
wesi, isini mcirericxovanni da mWidrod Sekrulni arian, maTi ricxvi 100ze<br />
met wevrs iSviaTad scildeba da ZiriTadad ramdenime aTeulze naklebs<br />
iTvlis. yvelaze cnobil teroristul dajgufebTagan bevri axlo aRmosavleTSi<br />
gvxvdeba da dakavSirebulia islamur fundamentalizmTan (abu nidalis<br />
organizacia, al qaida, islamuri jihadi, hezbola (RvTis partia) da<br />
hamasi). radganac es dajgufebebi eTnikurad da politikurad homogenuria
528 politika Zaladobis gziT<br />
_ zogjer misi wevrebi erTmaneTis axlo megobrebi da naTesavebic ki arian<br />
_ uaRresad Znelia am teroristul qselebSi SeRweva da maTi kontroli.<br />
xSirad amisaTvis dazvervis saukeTeso samsaxurebi erTad muSaoben.<br />
2001 wlis dekemberSi, bin ladenis videoCanaweris gavrcelebis Semdeg,<br />
msofliom Seityo, rom al qaida moqmedebs ,,icode, rac saWiroas~ principiT,<br />
mkacrad icavs da anawevrebs informacias organizaciis SigniT ierarqiebs<br />
Sorisac ki. es Zalian waagavs oficialuri sadazvervo samsaxurebis<br />
praqtikas. kontrdazvervasTan amgvari msgavseba arsebiTi mniSvnelobisaa<br />
teroristuli jgufebisa da qselebis warmatebisa da gadarCenisaTvis, gansakuTrebiT<br />
im pirobebSi, rodesac aSSSi, evropaSi, arabul samyarosa da<br />
danarCen msoflioSi usafrTxoebis zomebi uaRresad gamkacrebulia.<br />
saudeli mdidari osama bin ladeni aSSze ganxorcielebuli teroristuli<br />
Setevebis sulisCamdgmeli iyo. es Tavdasxma msoflio savaWro<br />
centris ganadgurebiT dasrulda.<br />
amis gaTvaliswinebiTac teroristuli dajgufebebis arsebobis xangrZlivoba<br />
xuTidan aT wlamde meryeobs. maTi liderebic ver inarCuneben<br />
Zalauflebas ramdenime welze met xans (Tumca, aqac arsebobs gamonaklisebi.<br />
abu nidali, burusiT moculi figura, 1980ian wlebSi samogzauro gemis<br />
`aCile lauros~ gatacebisa da romisa da venis aeroportebze Tavdasxmebis<br />
iniciatori [abu nidali gaurkvevel viTarebaSi daiRupa 2002 wels, baRdadSi<br />
_ mTargmn. Sen.]. Aaseve, osama bin ladeni, al qaidas damfuZnebeli da pirveli<br />
figura). teroristuli jgufebi iSviaTad moqmedeben mudmivi adgilsamyofelidan.<br />
teroristebi SedarebiT mcire wvrTnas gadian, ar iyeneben rTul
terorizmi<br />
529<br />
iaraRs, aqvT xelsawyoebi, rogorsac Ceulebrivi qurdebi floben, zogierTi<br />
maTganis Sovna SeiZleba nebismier sabiTumo teqnikis maRaziaSi. cxadia, es<br />
daxasiaTeba ar miesadageba 11 seqtembris Tavdasxmebis organizatorebs.<br />
terorizmi alJirSi: Tanamedrove magaliTi<br />
1990ian wlebis alJirSi Zneli iyo xazis gavleba islamur fundamentalizmsa<br />
da terorizms Soris an revoluciasa da samoqalaqo oms Soris.<br />
alJiri yvelaze cxadad warmogvidgens im tendenciebs, romlebic arabul samyaroSi<br />
aRiniSneba, magaliTad egviptesa da saudis arabeTSi, sadac terorizmi<br />
iqca eqstremistuli dajgufebebis erTgvar taqtikad (isini iRvwodnen<br />
regionSi samoqalaqo xelisuflebebis dasamxobad).<br />
xangrZlivi revoluciuri brZolis Semdeg, 1962 wels, alJirma safrange<br />
Tisgan damoukidebloba moipova. amis Semdeg qveyanas daaxloebiT 30 weli<br />
umetesad promarqsistuli samxedro pirebi marTavdnen, ris gamoc muslimuri<br />
fundamentalizmis ukmayofileba saxifaTod gaizarda. am mRelvarebisgan<br />
warmoiSva <strong>politikuri</strong> organizacia islamis gadarCenis fronti. mogvianebiT,<br />
1991 wels, rodesac alJirSi pirveli mravalpartiuli arCevnebi<br />
Catarda, frontma pirvelsave turSi miaRwia warmatebas. Tumca, 1992 wels<br />
samxedroebma gaauqmes arCevnebis Sedegebi da daniSnes axali prezidenti. am<br />
cinikurma aqtma frontis radikalizacia gamoiwvia da iatakqveSa organizaciis<br />
Seqmnisken ubiZga. metic, man daanawevra SeiaraRebuli islamisturi<br />
moZraoba da pirveloba yvelaze eqstremalur jihadur elementebs _ totaluri<br />
terorizmis momxreebs dauTmo. 1992 wlis bolos warmoiSva Seiara<br />
Rebuli islamisturi dajgufeba rogorc mkvlelTa, sisxlismRvrelTa organizacia<br />
_ naklebad Zaladobrivi da ukompromiso gadarCenis frontis<br />
alternativa.<br />
policiaze, usafrTxoebis Zalebsa da samTavrobo pirebze islamisturi<br />
dajgufebebis pirvel TavdasxmebTan erTad, alJirSi teroristuli koSmari<br />
daiwyo. sul male teroristebma mizanSi sxva dajgufebebic amoiRes.<br />
199394 wlebSi aTobiT Tavdasxma ganxorcielda opoziciur dajgufebebze,<br />
ucxoelebze, inteligenciaze, Jurnalistebsa da ubralo moqalaqeebze.<br />
1995dan 1998 wlamde teroristul aqtTa mxolod 25% iyo mimarTuli<br />
usafrTxoebis ZalTa da xelisuflebis warmomadgenelTa winaaRmdeg, danar<br />
Ceni 75% ki _ moqalaqeebze (ix. cxrili 153). skolebi da skolis personali<br />
Tavdamsxmelebis `sayvarel~ samizneTa Soris iyvnen.<br />
roca strategia Seicvala da teroristebis samizneSi moqalaqeebi moeqcnen,<br />
Seic vala ajanyebulTa taqtikac. 1996 wels ufro meti iyo afeTqeba,<br />
vidre mkvleloba, sisxlismRvreli Setakebebi samarTaldamcavebTan da<br />
organizebuli SeiaraRebuli Tavdasxmebi (ix. cxrili 154). adre, ZiriTadad,<br />
samTavrobo Senobebsa da policiis ganyofilebebs afeTqebdnen. 1990iani<br />
wlebis Sua ricxvebidan gaxSirda bazrebis, kinoTeatrebis, restornebisa<br />
da skolebis afeTqebebi.<br />
alJiris islamuri moZraobis Sesaxeb axlo aRmosavleTis qveynebis xelisuflebaTa<br />
cnobebis Tanaxmad:
530 politika Zaladobis gziT<br />
Zaladobam sisastikis ukidures dones miaRwia masobriv sasaklaoTa<br />
seriebSi, romelic dawyo 1996 wlis bolos. 1996 wlis noembridan 1999<br />
wlis ivlisamde sul mcire 67 masobrivi mkvleloba moxda. maTi umetesoba<br />
1997 wels aRiniSna (41 Setakeba). am SetakebebSi monawi leobdnen<br />
avtomatebiT, yumbarebiT, danebiTa da najaxebiT SeiaraRebuli samxedro<br />
aqtivistebi. isini Tavs esxmodnen soflebs RamiT, raTa amoexocaT<br />
macxovreblebi. xSirad maT Cexavdnen da yels Radidnen. daucveli<br />
iyo sakontrologamSvebi punqtebi, samxedro aqtivistebi gegmavdnen<br />
specialuri samizneebis, magaliTad, saxelmwifo moxeleebis an maRali<br />
samxedro Cinis mqone pirebis likvidacias. 18<br />
cxrili 15.3<br />
alJireli islamisti aqtivistebis samizneebi 1992-dan 1998 wlamde*<br />
weli policia<br />
1992<br />
1993<br />
1994<br />
1995<br />
1996<br />
1997<br />
1998<br />
sul<br />
da<br />
samarTal-<br />
damcavebi<br />
28<br />
43<br />
25<br />
31<br />
18<br />
19<br />
7<br />
171<br />
samTav-<br />
robo<br />
pirebi<br />
1<br />
26<br />
18<br />
17<br />
8<br />
5<br />
0<br />
75<br />
opozi ci-<br />
uri <br />
dajgu-<br />
febebi<br />
0<br />
1<br />
12<br />
11<br />
3<br />
3<br />
0<br />
30<br />
ucxoe-<br />
lebi<br />
inteli-<br />
gencia<br />
da Jurna-<br />
listebi<br />
moqala-<br />
qeebi<br />
* dadgenilia TiToeul kategoriaSi calkeuli Tavdasxmebis ricxvTa da ara msxverplTa<br />
mTliani raodenobis mixedviT.<br />
wyaroebi: monacemebi Segrovilia Middle East Journal da Middle East Internationalis<br />
qronologiis seqciebidan. aq mocemulia mxolod iseTi SemTxvevebi, romlebSic dadgenilia<br />
movlenis TariRi da adgilmdebareoba. bevri incidenti ar aris Setanili<br />
am cxrilSi, radgan isini ar uzrunvelyofen sakmaris informacias misi sandoobis<br />
dasamtkiceblad. imis miuxedavad, rom es procedura saTanadod ver afasebs alJirSi<br />
Zaladorbriv incidentebs, is sakmaod sandod asaxavs Zaladobis tendenciebs.<br />
alJiris mTavroba yovelive amas upirispirdeboda Zalismieri politikiT<br />
_ teroristTa adgilze likvidaciiT. mogvianebiT man dado <strong>politikuri</strong><br />
reformis piroba. 1996 wlis noemberSi umravlesobam aRiara mTavrobis mier<br />
mxadaWerili sakonstitucio cvlilebebi, romlebic xalxSic popularobiT<br />
sargeblobda. cvlilebebs alJirs SezRuduli demokratiisaken mihyavda.<br />
mTavrobam SeZlo Seemcirebina islamisturi radikaluri dajgufebebi, Sein<br />
2<br />
10<br />
19<br />
10<br />
3<br />
0<br />
0<br />
44<br />
2<br />
7<br />
15<br />
27<br />
6<br />
0<br />
0<br />
57<br />
5<br />
1<br />
14<br />
37<br />
49<br />
98<br />
60<br />
264<br />
sul<br />
38<br />
88<br />
103<br />
133<br />
87<br />
125<br />
67<br />
641
terorizmi<br />
531<br />
arCuna Zalaufleba aRmasrulebel xelisuflebaSi da akrZala religiaze<br />
dafuZnebuli yvela saxis <strong>politikuri</strong> partia (amrigad, 1997 wlis ivlisis<br />
arCevnebis dros islamis gadarCenis frontsa da mis msgavs dajgufebebs<br />
ufleba ar hqondaT TavianTi kandidaturebi wamoeyenebinaT, SeeZloT mxolod<br />
mosaxleobisaTvis arCevnebis boikotisken mowodeba).<br />
frontma uaryo da gaakritika axali konstitucia da ganagrZo brZola<br />
reJimis winaaRmdeg 1997 wlis seqtembramde, rodesac misma SeiaraRebulma<br />
frTam, islamis gadarCenis armiam, cecxlis Sewyveta gamoacxada. magram<br />
yvelaze sisxlian masobriv mkvlelobebSi ara gadarCenis armiis, aramed islamuri<br />
dajgufebis TavzexelaRebul banditTa da fanatikosTa jgufebi<br />
monawileobdnen. mTavrobis wevrebs surdaT teroristTa moZebna da likvidacia<br />
da ara maTTan molaparakeba. arci isini iyvnen kompromisis momxre.<br />
cxrili 15.4<br />
alJireli islamistebis meTodebi 1992-98 wlebis ajanyebis dros*<br />
weli mSvidobiani<br />
1992<br />
1993<br />
1994<br />
1995<br />
1996<br />
1997<br />
1998<br />
sul<br />
demosnt-<br />
racia<br />
5<br />
0<br />
0<br />
0<br />
0<br />
0<br />
0<br />
5<br />
Zaladobrivi<br />
Setakeba<br />
15<br />
19<br />
16<br />
8<br />
9<br />
10<br />
11<br />
88<br />
afeTqeba<br />
da<br />
sabotaJi<br />
mkvleloba da<br />
SeiaraRebuli<br />
Setakeba<br />
* monacemebi Segrovilia imave gziT, rogorc 153 cxrilis monacemebi<br />
1999 wlis saprezidento arCevnebma yinuli gaalRo. mTavrobam gaaTavisufla<br />
ramdenime politpatimari da mxari dauWira samoqalaqo Serigebis/<br />
mSvidobis aRdgenis kanons. amiT, amnistia vrceldeboda ajanyebulebze,<br />
romlebsac ar miuRiaT monawileoba sisatikeSi, vandalur aqtebSi. gadar<br />
Cenis armiamac isargebla amnistiiT da 1999 wels daiwyo Tavisi samxedro<br />
aqtivistebis demobilizacia saxelmwifos zedamxedvelobis qveS. aTasobiT<br />
aqtivistma isargebla reJimis mier miniWebuli amnistiiT. 2000 wlis dasawyisidan<br />
islamisturi dajgufebis aqtivistebmac daiwyes cecxlis Sewyvetis gamocxadeba.<br />
amis miuxedavad, alJirSi masobrivi Jletis kidev ramdenime faqti<br />
10<br />
4<br />
10<br />
43<br />
42<br />
34<br />
22<br />
165<br />
14<br />
62<br />
73<br />
68<br />
25<br />
63<br />
46<br />
351<br />
sul<br />
44<br />
85<br />
99<br />
119<br />
76<br />
107<br />
79<br />
609
532 politika Zaladobis gziT<br />
dafiqsirda, Tumca ufro iSviaTad, vidre sisxlian _19941998 wlebSi.<br />
mTeli am drois ganmavlobaSi alJiri itanjeboda seriozuli ekonomikuri<br />
da socialuri problemebiT. gazisa da navTobis didi maragis miuxedavad,<br />
alJirSi adamianebi ukidures siRaribeSi cxovroben. umuSevroba 25%s<br />
aRwevs. 1997 wels mosaxleobis naxevarze meti 20 welze axalgazrda iyo (es<br />
mniSvnelovania imdenad, ramdenadac umuSevroba yvelaze mtkivneulad axalgazrdobas<br />
awveba tvirTad. amas SeuZlia nawilobriv axsnas, ratom aris<br />
amdeni teroristi da revolucioneri axalgazrda). Mmetic, saxezea mougvarebeli<br />
eTnikuri dayofa. gansakuTrebiT aRsaniSnavia berberebi, romlebic<br />
umciresobas warmoadgenen da Tavs gaucxoe bulad da daCagrulad grZnoben.<br />
es grZnoba ufro intensiuri gaxda, mas mere, rac alJirma arabuli<br />
oficialur enad gamoacxada, riTac gaaRiziana berberulad da frangulad<br />
molaparakeni. am problemebis ignorireba grZeldeba, radgan reJimi yuradRebas<br />
amaxvilebs mxolod militaristi islamistebisgan Seqmnil safrTxeze,<br />
romlebic cdiloben alJiri Teokratiul saxelmwifod gardaqmnan.<br />
vin arian teroristebi?<br />
normalur qveynebSi wynarad mcxovrebi adamianebisaTvis Znelia 1990ian<br />
wlebSi alJirSi ganviTarebul saSinelebaTa gageba. vin arian am teroristuli<br />
aqtebis ganmaxorcieleblebi? saidan modian isini? riT gansxvavdebian<br />
tero ristebi Cveulebrivi kriminalebisgan, partizanebisa an revolucionerebisgan?<br />
ra aiZulebs adamianebs, mimarTon terors?<br />
teroristebis klasifikacia: kriminalebi,<br />
partizanebi Tu revolucionerebi?<br />
ra aris terorizmisaTvis damaxasiaTebeli? terorizmi da fanatizmi<br />
erTmaneTTan mWidrodaa asocirebuli. magram rogor SeiZleba am saxis fanatizmis<br />
gageba? aSSis sagareo politika terorizms epyroba, rogorc<br />
politikur fenomens, teroristebs ki <strong>politikuri</strong> saqmianobisaTvis Ziris<br />
gamomTxrel adamia nebad Tvlis. es midgoma xazs usvams mTlianad terorizmis<br />
aralegalurobas da mxars uWers masTan brZolas swrafi dasjiTa da Sesaferisi<br />
sifrTxiliT. am midgomis kritikosebi (maT Soris evropisa da natos<br />
wevri ramdenime qveyana) te rorizms, upirveles yovlisa, sazogadoebriv<br />
problemad miiCneven. imis miuxedavad, rom es qveynebi ar arian teroristTa<br />
dasjis winaaRmdegni (da amas Tavadac akeTeben), isini, rogorc wesi, TanaugrZnoben<br />
socialur fenebs da eTnikur erTobebs, romelTa warmomadgenlobasac<br />
iCemeben teroristebi. maTi azriT, tero rizmi gaqreba mxolod maSin,<br />
roca usamarTlobis, sasowarkveTisa da uimedobis mizezebi aRmoifxvreba.<br />
aSS da israeli filosofiuri wyalgamyofis erT mxares arian, evropa<br />
_ meore mxares. arabuli samyaro gayofilia: islamuri fundamentalizmi<br />
anaTemaa egviptisaTvis, alJirisa da iordaniisaTvis, magram aRiarebulia
terorizmi<br />
533<br />
sudanSi. saudis arabeTis mdgomareoba ambivalenturia, is ufrTxis islamur<br />
fundamentalizms da amavdroulad amayobs Tavisi roliT, rogorc islamis<br />
dabadebis adgili da rwmenis damcveli. iqac ki, sadac xelisufleba aviwroebs<br />
islamistur dajgufebebs, bevri adamiani saidumlod keTilganwyobilia<br />
maT mimarT. palestinaSi keTilganwyoba iseTi dajgufebebis mimarT,<br />
rogoricaa hamasi da hezbola, didia da faqtobrivad, aSkarac. bevri arabi<br />
aRiarebs, rom mTels arabul sam yaroSi adamianebi aRtacebulni arian osama<br />
bin ladeniT. marTlac, monacemebis Tanaxmad, bevr qveyanaSi osama yvelaze<br />
gavrcelebuli saxelia Cvil vaJebSi.<br />
dasavleTi Tanxmdeba imaze, rom teroristebi kriminalebi arian, Tumca<br />
araviTar SemTxvevaSi _ Cveulebrivi kriminalebi. mkvleloba, motaceba,<br />
bankebis gaqurdva da TviTmfrinavebis gataceba sazizRari danaSaulia, imis<br />
miuxedavad, vin da ratom ganaxorcielebs mas. es teroristuli aqtebia, Tu<br />
maTi motivi <strong>politikuri</strong>a. roca seriuli mkvlelebi TavianT `saqmeze~ midian,<br />
udanaSaulo adamianebi iRupebian da mTeli sazogadoeba daSinebulia.<br />
magram am mkvlelobebis mizani ar aris erTobaTa daSineba da cxadia, arc<br />
<strong>politikuri</strong> miznebis miRweva. isini, upirveles yovlisa, mkvlelebi arian<br />
da mxolod SemTxveviT _ `teroristebi~. drodadro teroristebi TanamSromloben<br />
kriminalebTan an kriminalebi iyeneben maT taqtikas, magram aseTi<br />
SemTxvevebi SedarebiT iSviaTia da, rogorc wesi, narkoteroristebis saxelTanaa<br />
dakavSirebuli. SeiaraRebuli ajanyebebi iseT qveynebSi, rogoricaa<br />
kolumbia da peru, asocirebulia Zalauflebis mqone narkobaronebTan.<br />
orive maTgani cdilobs Ziri gamouTxaros legitimur politikur xelisuflebas<br />
da daamarcxos (an gadaibiros) mTavrobis SeiaraRebuli Zalebi.<br />
Tu teroristebi ar arian Cveulebrivi kriminalebi, maSin isini arc Cveulebrivi<br />
partizanebi an `TavisuflebisaTvis mebrZolebi~ arian, rogorc<br />
xSirad Tavad irwmunebian xolme. partizanebi Seadgenen revoluciuri<br />
moZraobis an partiis SeiaraRebul frTas. maos wiTeli armia, albaT, amis<br />
yvelaze cnobili magaliTia. partizanuli Zalebi iTreven mTavrobas SeiaraRebul<br />
brZolaSi. aravis SeuZlia imis mtkiceba, rom partizanebs arasdros<br />
CaudeniaT sisastike moqalaqeebis mimarT (an is, rom uniformiani<br />
jariskacebi amas arasdros akeTeben), magram yvelaze mwvave Zaladoba mimar<br />
Tulia saxelisuflebo da usafrTxoebis Zalebisken. amisgan gansxvavebiT,<br />
teroristebi, pirvel rigSi, mizanSi iReben moqalaqeebsa da aramebrZolebs.<br />
es strategia dafuZnebulia SiSisa da eWvis daTesvaze, raTa adamianebma ar<br />
iTanamSromlon policiasTan da samxedroebTan da daarwmunon isini, rom xelisuflebas<br />
maTi dacva ar SeuZlia.<br />
yvela teroristi revolucioneria, Tumca, ara Cveulebrivi gagebiT. cxadia,<br />
meoce saukunis bevri revolucineri mimarTavda terors, Zalauflebis<br />
xelSi Cagdebamdec da mis Semdegac. magram Cveulebrivi revolucionerebi koncentrirebulni<br />
arian xelisuflebis damxobaze da ara mcdelobaze, xelovnurad<br />
(masobrivi teroris saSualebiT) gamoiwvion <strong>politikuri</strong> da socialuri<br />
krizisi. miznebis misaRwevad revolucionerebi cdiloben Seqmnan ajanyebul<br />
Ta partia, SeaRwion mTavrobaSi, policiasa da SeiaraRebul ZalebSi; profkavSirebis<br />
meSveobiT gaswion agitacia da propaganda axalgazrdaTa STagonebi
534 politika Zaladobis gziT<br />
sTvis amboxebebis, ajanyebebisa da quCis demonastraciTa wamosawyebad.<br />
amrigad, revolucionerTa xelSi terorizmi aris taqtika da ara strategia.<br />
teroristTa xelSi terori rogorc taqtika, ise strategiaa. xSirad teroristebi<br />
frangi emil anris azrs iziareben. rodesac es adamiani kafeSi bombis<br />
SegdebisaTvis gaasamrTles 1894 wels, man Tqva: `udanaSaulo aravinaa~.<br />
teroristis identificireba<br />
erTi mosazrebis Tanaxmad, terorizms urbanuli siRaribe asazrdoebs.<br />
amrigad, Tanamedrove terorizmis Sesaxeb nebismierma Teoriam unda gaiTvaliswinos<br />
misi socialuri konteqsti, maT Soris urbanuli problemebi,<br />
ojaxuri struqturis rRveva, axalgazrdaTa umuSevroba da gadaWedil,<br />
swrafi tempis da xSirad usaxur qalaqSi gaucxoebis faqtori. aseve, ra Tqma<br />
unda, gasaTva liswinebelia dasavluri Careva _ jer kolonializmi da axla<br />
globalizacia. adamianebi, romelTac ar SeuZliaT SeewinaaRmdegon amas da<br />
Seeguon am stress, sxvadasxvagvarad reagireben. zogi danaSauls sCadis, sxvebi<br />
_ alkoholisa da narkotikebis miRebas iwyeben, mcire nawili teroristi<br />
xdeba. Tumca, yvela teroristi ar modis urbanuli garemodan da arc<br />
siRaribe awuxebs. zogi teroristi izrdeba urbanuli siRaribis centrSi,<br />
sxvebi ki ubralod, mis winaaRmdeg ibrZvian. magaliTad, osama bin ladeni<br />
daibada saudis arabeTis Zalze SeZlebul ojaxSi. metic, bevri teroristi<br />
ganaTlebuli da privilegirebuli warmoSobisaa. isini, ubralod, akvirdebian<br />
sastik usamarTlobas, romelic Tavad ar ganucdiaT. te roristTa umravlesoba<br />
mamrobiTi sqesis, martoxela da axalgazrdaa. 19<br />
terorizmi da sazogadoeba<br />
msoflios sxvadasxva adgilas mraval adamians protestis WeSmariti,<br />
samarTliani da Rrma gancda aqvs. Tu es protesti aRar iarsebebs, SesaZloa<br />
terorizmic gaqres. 20 magram aseve, arseboben sazogadoebebi, sadac individebsa<br />
da jgufebebs usamarTlod eqcevian, Tumca, amis miuxedavad, iq terorizmi<br />
ar gaCenila. ratom? dafiqrdiT amaze: totalitarul da (xSirad<br />
aseve)avtoritarul saxelmwifoebs ara aqvT terorizmis problema. 21<br />
xSirad terorizmisaken midrekili ufro susti saxelmwifoebia _ anu<br />
maT arastabiluri <strong>politikuri</strong> struqturebi (mTavroba, biurokratia, Tavdacvisa<br />
da usafrTxoebis Zalebi, partiuli sistema da a.S) da danawevrebuli<br />
<strong>politikuri</strong> kultura aqvT. sustma saxelmwifom SeiZleba miiRos arapopularuli<br />
da aralegitimuri avtoritaruli saxelmwifos forma an susti<br />
da ganukiTxavi demokratiis saxe. 22 Tuki yvela saxis susti xelisufleba<br />
garkveulwilad dakavSirebulia terorizmis SemTxvevebTan, isic unda aRiniSnos,<br />
rom demokratiuli qveynebi Tavisi bunebiT metad mgrZnobiareni<br />
(mowyvladebi) arian terorizmis mimarT da maTTvis miuRebelia mkacri kontrteroristuli<br />
programebi (ix. sqema 153). modiT, vnaxoT ratom.
axalgazrda rekrutebi<br />
terorizmi<br />
535<br />
Siiti TviTmkvleli qali, romelic 1985 wels Tavisi danaRmuli manqaniT<br />
israelis armiis patruls Seejaxa samxreT libanSi, Teqvsmeti wlis iyo. iordaneli,<br />
romelmac 1984 wels romSi arabTa gaerTianebuli saemiroebis diplomatis<br />
mokvla scada, 22 wlisa iyo. samgzavro gemis `aCile lauros~ oTxi<br />
gamtaceblidan ufrosi 23, xolo umcrosi _ 19 wlisa iyo. gamokvlevebis<br />
Sedegebis Tanaxmad, teroristebis saSualo asaki 22,5 welia.<br />
2<br />
regionis mixedviT movlenis tipis<br />
mixedviT<br />
4<br />
6<br />
7<br />
9<br />
172<br />
1<br />
2<br />
3<br />
4<br />
11<br />
Tavdasxmis samiznes<br />
mixedviT<br />
axlo aRmosavleTi 2 dabombva 1 mTavroba 2<br />
evrazia 4 cecxlis wakideba 2 diplomatebi 3<br />
afrika 6 sxva 3 samxedroebi 8<br />
das. evropa 7 SeiaraRebuli Seteva 4 sxvebi 17<br />
azia 9 gataceba 11 biznesi 178<br />
laT. amerika 172 danaRmva 179<br />
2<br />
3<br />
8<br />
17<br />
179 178<br />
sqema 15-3. antiamerikuli teroristuli Tavdasxmebi, 2000<br />
wyaroebi: aSS saxelmwifo departamenti, kontrterorizmis sakoordinato ofisi,<br />
Pattern of Global Terrorism, 2000. Online at www.state.gov/s/ct/rls/pgtrpt/2000/2461.<br />
html, 14 maisi, 2002.<br />
CrdiloeT irlandiaSi daapatimres Tormeti da ToTxmeti wlis teroristebi.<br />
arabul da iranul dajgufebebSi ahyavT ToTxmetiTxuTmeti wlis<br />
bavSvebi xSirad Zalze saxifaTo misiebisaTvisac. 23 germanelma fsiqologma,<br />
romelic gaesaubra `wiTeli armiis fraqciis~ dajgufebis dakavebul wevrebs,<br />
`gardatexis asakis krizisis~ elementebi aRmoaCina [irlandiis respublikuri<br />
armiis ganayofi _ mTargmn. Sen.] irlandiis droebiTi respublikis<br />
armiis eqsperti akvirdeboda `teroristul tradiciebs~ zog qveynebSi,<br />
sadac `ojaxebi STaunergaven Svilebs, rom [terorizmi] aris maTi uflebebisaTvis<br />
brZolis gza.~ 24<br />
erik hoferi Tavis naSromSi mimoixilavs zogierTi axalgazrdis fanatizmisadmi<br />
midrekilebas. is aTavsebs aseT axalgazrdebs e.w. `Seufereblebis~ kategoriaSi,<br />
romelsac Semdeg yofs droebiTad da mudmivad. hoferi wers:
536 politika Zaladobis gziT<br />
am kategoriaSi mozardebi, umuSevari kolejdamTavrebulebi, veteranebi,<br />
axali imigrantebi da misTanani Sedian. isini ukmayofiloni da<br />
aRelvebulebi arian SiSiT, rom maTi saukeTeso wlebi gaileva manam,<br />
sanam mizans miaRweven. 25<br />
amavdroulad, hoferi mainc fiqrobda: miuxedavad imisa, rom isini `advilad<br />
eqcevian gavlenis qveS, maTi bolomde gadabireba yovelTvis mainc<br />
ver xer xdeba~.<br />
terorizmis fsiqologia<br />
terorizmis fsiqologiis erTi eqspertis azriT, `mizezis mqone teroristebi~<br />
sazogadoebisaTvis yvelaze saxifaToni arian. 26 vin arian es meamboxeebi?<br />
vin axdens maT motivirebas? araa gasakviri, rom teroristul<br />
dajgufebaTa wevrebis yvelaze xSirad damaxasiaTebeli Strixebi asocirebulia<br />
mozardobasTan. es Strixebia: 27<br />
• zedmeti gamartiveba. teroristebi xedaven kompleqsur sa kiTxebs<br />
SavTeTr ferebSi. maT ar ainteresebT debatebi da xSirad cxovroben<br />
`fantaziis omis~ principiT, hgoniaT, rom adamianebi maT mizans mxars<br />
uWeren.<br />
• imedgacrueba. teroristebi fiqroben, rom cxovreba usamarTloa,<br />
mets imsaxureben, sazogadoebam ki moatyua isini. maT ar surT daelodon<br />
an iRvawon ukeTesisaTvis da miaCniaT, rom raRacis misaRebad<br />
morideba ar aris saWiro.<br />
• riskis gawevaze orientacia. bevri teroristi mowyenilobis gamo saTavgadasavlo<br />
situaciebs eZebs xolme.<br />
• TviTkmayofileba. teroristebi amJRavneben Tavdajerebulobas, dogmatizmsa<br />
da Seuwynareblobas sawinaaRmdego mosazrebebis mimarT.<br />
• utopizmi. teroristebs aqvT erTi rwmena _ samoTxe dedamiwaze, axlos,<br />
horizonts miRmaa da erTaderTi, rac mas eRobeba, aris arsebuli<br />
binZuri da mCagvreli wesrigi.<br />
• sazogadoebrivi izolacia. erTi eqspertis mixedviT, teroristebi Zalian<br />
martosulebi arian. zogierTisaTvis teroristuli qseli Sei<br />
Zleba erTaderTi `ojaxi~ iyos.<br />
• TviTrealizaciis saWiroeba. teroristebs aerTianebs saWiroeba _ Tavi<br />
mniSvnelovnad igrZnon, survili _ Tavisi anabeWdi datovon gazeTebis<br />
pirvel furcelze.<br />
• sisxlis gemo. Sepyrobil teroristebTan interviuebSi, nacnobebisa da<br />
naTesavebis CvenebebSi, TviTmxilvelTa da yofil mZevalTa gancxadebebSi<br />
xazgasmulia kidev erTi SemaSfoTebeli maxasiaTebeli: zogi<br />
teroristi saerTod ar ganicdis sindisis qenjnas.<br />
teroristebi xSirad zedmetad amartiveben realobas. magaliTad, maT
terorizmi<br />
537<br />
SeiZleba dainaxon msxverpli, rogorc mxolod obieqti _ es Cveva aRmoCenilia<br />
nacist mcvelebs Soris sakoncentracio banakebSi. 28 msgavsi mosazreba<br />
aqvs pol r. makhius, jons hopkinsis universitetis samedicino skolis gamo<br />
Cenil fsiqiatrs. igi Tvlis, rom teroristebs aqvT `cxoveluri Jini~ erTgvari<br />
`idea fiqsi~. es idea aris `kulturis an sazogadoebis gaziarebuli<br />
azri, magram is pacientSi aRviZebs dominantur qcevebs, rom emsaxuros am<br />
ideas.~ 29 erTi saxis klinikuri aSliloba, romelsac es idea iwvevs, aris nervuli<br />
anoreqsia. doqtor makhius azriT, adolf hitleri (antisemiti), kari<br />
neiSeni (alkoholisagan TavSekaveba) da jon brauni (abolicionizmi, monebis<br />
gaTavisufleba) sami istoriuli figuraa, romelTac msgavsi idea fiqsebi<br />
hqondaT. ufro Tanamedrove magaliTebia unabomberi da jek kevorkiani<br />
(evTanazia). [am adamianebs miaCndaT, rom isini emsaxurebian ideas, romlisTvisac<br />
mizani yvela saSualebas amarTlebda mTargmn. Sen.]<br />
maT, vinc ideebisTvis gadaWarbebuli mniSvnelobis miniWebasTan dakavSirebiT<br />
pirovnul aSlilobas ganicdian, xSirad fanatikosebs uwodeben.<br />
hoferis mimoxilvebi fanatikosTa Sesaxeb amaves amtkicebs: fanatizmi<br />
(usazRvro, brma Tavdadeba), iqneba is <strong>politikuri</strong> Tu religiuri, hoferis<br />
SexedulebiT, TiTqmis yovelTvis dafuZnebulia siZulvilze. misi TvalsazrisiT,<br />
fanatizmi siZulvils miznis samsaxurSi ayenebs. Tavis mxriv ki<br />
siZulvili, siyvarulisgan gansxvavebiT, gamaerTianebeli Zalaa erTnairad<br />
moazrovne fanatikosebisaTvis. amrigad, siZulvili gansazRvravs maTi arsebobis<br />
azrs.<br />
sayuradReboa fanatikuri gonebrivi mdgomareobis hoferiseuli da xasiaTeba:<br />
fanatikosi mudam xifaTiani da arasrulfasovania. mas ar SeuZlia<br />
Tavdajerebuli iyos mxolod sakuTar Sinagan Zalebze da resursebze,<br />
sakuTar uaryofil `me~ze dayrdnobiT. amitom is mTeli vnebiTa<br />
da TavdadebiT epotineba nebismieri saxis mxardaWeras, razec ki xeli<br />
miuwvdeba. misi dauokebeli erTguleba misi brma Tavdadebisa da religiurobis<br />
arsia. is amas yvela saxis Zalisa da Rirsebis wyarod aRiqvams.<br />
Tumca, misi mizanmimarTuli Tavdadeba sococxleze moWidebis<br />
saSualebaa misTvis, is advilad aRiqvams Tavs im miznis damcvelad da<br />
mxardamWerad, romelsac Tavad eWideba. is mzad aris sakuTari sicocxle<br />
gaswiros, raTa sakuTar Tavsac da sxvebsac aCvenos, rom swored<br />
es aris misi roli. is sakuTar sicocxles sakuTari mniSvnelovnebis<br />
dasamtkiceblad swiravs. 30<br />
ar aris aucilebeli, rom fanatikosebi keTilSobiluri miznebiT iyvnen<br />
motivirebulni. isini eWidebian mizans ara imitom, rom is samarTliani an wmindaa,<br />
aramed imitom, rom usazRvrod sWirdebaT raime xelCasaWidi. swored<br />
raime ideis erTgulebis es dauokebeli saWiroeba aqcevs mizans TviTmiznad.<br />
aqedan ki mcire nabiji rCeba jihadamde an teroristul kampaniamde. 31<br />
imis miuxedavad, rom ar aris aucilebeli terorizmi socialuri uTanasworobisa<br />
da usamarTlobis anarekli iyos, xSirad mainc asea xolme. magaliTad,
538 politika Zaladobis gziT<br />
alJiris SemTxvevaSi, romelsac saerTaSoriso amnistiam (Amnesty International _<br />
adamianis uflebaTa damcveli saerTaSoris organizacia) 1990iani wlebis bolos<br />
axlo aRmosavleTSi yvelaze Zaladobrivi qveyana uwoda, terorizmi iyo<br />
sapasuxo reaqcia samxedroebis mier 1992 wlis arCevnebis Sedegebis ukanono<br />
gauqmebaze. magram mainc, roca saqme saqmeze midgeba, did gamocanad rCeba, rogor<br />
SeuZlia adamians Caidinos iseTi barbarosuli aqtebi, Tundac idealizmisa<br />
da religiurobis suliskveTebiT, romlebic arRvevs moralurobis yvelaze<br />
elementarul standartebsac ki.<br />
terorizmi da media<br />
teroristebi saxelis moxveWisken iswrafvian, cdiloben yuradRebis mipyrobas.<br />
ratom? imitom, rom mediaSi gaSuqeba, gansakuTrebiT ki dramatuli<br />
kadrebi, romlebsac televizia uCvenebs, msoflios yuradRebas miipyrobs,<br />
sazogadoebas gaacnobs teroristebisaTvis mniSvnelovan ideasa da mizans.<br />
es aramarto politikuradaa momgebiani, aramed amiT ucnobi da uintereso<br />
indivi debi Tavs mniSvnelovnad miiCneven. metic, CNNsa da msoflios sxva<br />
wamyvan arx eb ze `praim taimi~ (saukeTeso saeTero dro televiziaSi) eTmoba<br />
teroristebisa da terorizmis problemis gaSuqebas. cxadia, yvelaze SemaZrwunebel,<br />
sensaciur teroristul aqtebs gansakuTrebuli yuradReba eqceva<br />
mediaSi. eWvgareSia, rom msoflio savaWro centris fataluri afeTqeba<br />
istoriaSi yvelaze farTod da vrclad gaSuqebuli teroristuli aqtia.<br />
politikis bevri analitikosi, romelic Jurnalistikis sferos farglebs<br />
gareT moRvaweobs, terorizmis aseT mzard aRzevebas nawilobriv medias,<br />
kerZod ki televizias abralebs. cud axal ambavSi meti sensaciaa da,<br />
Sesabamisad, nilsenis maRal reitings (anu Tavis mxriv maRal sareklamo<br />
Semosavals) iZleva [Nielson rating _ mediaauditoriis kvlevis sistema, SemuSavebuli<br />
nilsen media riserCis mier _ mTargmn. Sen.]. am TvalsazrisiT,<br />
terorizmi televiziisTvisaa `zedgamoWrili~.<br />
sabazro ekonomikis pirobebSi mediisaTvis mxolod siaxlis Setyobineba<br />
ar aris sakmarisi. axali ambebis industriam unda gayidos informacia,<br />
mayurebelTa wili _ axali ambebis bazari, romelic irCevs satelevizio<br />
siaxleebs, gansazRvravs imas, ramdens gadauxdian kompaniebi TavianT<br />
sareklamo prodiuserebs. amrigad, axal ambebis prodiuserebs ar undaT xelidan<br />
gauSvan kargi istoria, maSinac ki, Tu es teroristTa sasargeblod<br />
gadadgmuli nabiji iqneba.<br />
mediis dasacavad SegviZlia vTqvaT: SeuZlia vinmes amtkicos, rom udanaSaulo<br />
adamianebiT savse TviTmfrinavis gataceba ar aris gasaSuqeblad<br />
mniSvnelovani? media xom, bolos da bolos, pasuxismgebelia, miawodos adamianebs<br />
informacia da sad aris garantia, rom maSinac, Tu erTi telekompania<br />
gadawyvets ar gaaSuqos garkveuli teroristuli incidenti an mxolod mcire<br />
yuradReba miaqcios mas, sxvebic igives gaakeTeben? sabolood, saidumlo<br />
molaparakeba da cenzura erTaderTi `gamosavalia~, magram am SemTxvevaSi<br />
gamojanmrTelebis saSualeba daavadebaze uaresia. roca demokratiuli sax
terorizmi<br />
539<br />
elmwifoebi ebmebian konstituciurad saeWvo saqmianobaSi teroristuli<br />
aqtebis sapasuxod, terorizmis ganmaxorcieleblebi imarjveben politikurad<br />
da moralurad. protestsa da demonstracias, romlebic SeiZleba cenzuram,<br />
satelefono saubrebis mosmenam da sxva msgavsma zomebma gamoiwvios,<br />
SeiZleba zogjer sazogadoebis destabilizacia mohyves.<br />
mediis TviTSekaveba mxolod mimzidveli gamosavalia. realurad Tu vimsjelebT,<br />
axali ambebis industria ar Seamcirebs terorizmis Sesaxeb informaciis<br />
miwodebas, sanam sazogadoebrivi azri ar ganewyoba am gamoSvebebis<br />
winaaRmdeg. rogorc momxmareblebi, xSirad viRebT imas, rasac viTxovT da<br />
am TvalsazrisiT vimsaxurebT imas, rasac viRebT.<br />
terorizmis winaaRmdeg brZola<br />
kiTxva, romelsac demokratiuli saxelmwifoebi awydebian, mdgomareobs<br />
ara imaSi, rogor SeiZleba terorizmis Sekaveba, aramed rogor SeiZleba misi<br />
Sesusteba ZiriTad TavisuflebaTa SezRudvis gareSe. es kiTxva awuxebda aSSsa<br />
da mis evropel mokavSireebs gviani 1960iani wlebidan. sabWoTa kavSiris daSlasTan<br />
da rusuli mafiis aRzevebasTan erTad, birTvuli terorizmis safrTxe<br />
SesamCnevad gaizarda. amiT xazi gaesva qmediTi xelisuflebebis saWiroebas<br />
msoflo terorizmTan dapirispirebisa da misi damarcxebis mizniT. 32<br />
Sida kanonmdebloba<br />
avtoritarul da totalitarul saxelmwifoebSi teroristebs swrafad<br />
da sastikad uswordebian. demokratiuli saxelmwifoebi mihyvebian kanons<br />
yovelTvis, roca es SesaZlebelia. bolo aTwleulebis ganmavlobaSi bevrma<br />
demokratiulma qveyanam miiRo axali kanoni an Secvala Zveli, raTa ufro<br />
efeqtianad gamklaveboda teroristebsa da terorizms.<br />
amerikeli demokratebis erTerTi midgomaa axali kanonmdeblobis miReba.<br />
magaliTad, aSSSi sahaero mekobreoba (TviTmfrinavebis gataceba) federalur<br />
danaSauladaa aRiarebuli iseve, rogorc nebismieri Zaladobrivi<br />
aqtis Cadena TviTmfrinavis mgzavris mimarT aSSis farglebSi da nebismieri<br />
amerikeli mgzavris mimarT sazRvargareT. savaWro centris da oklahoma sitis<br />
afeTqebis Semdeg, 1996 wlis aprilSi kongresma miiRo antiteroristuli<br />
da efeqtiani sasikvdilo ganaCenis aqti (Antiterorism and Effective Death Penalty<br />
Act) . am aqtma aRWurva federaluri aRmasrulebeli organoebi meti finansebiTa<br />
da axali meqanizmebiT terorizmTan sabrZolvelad, SeboWa imigracia<br />
da gaamartiva terorizmSi eWvmitanil ucxoelTa deportaciis procedura.<br />
2001 wels, seqtembris im sabediswero dRes, msoflio savaWro centrze<br />
meore dartymam gamoamJRavna yvela adre miRebuli kontrteroristuli zomis<br />
sruli araadekvaturoba aSSSi. prezidentma jorj buSma swrafad Seqmna<br />
qveynis usafrTxoebis axali ofisi kontrterorizmis sferoSi momuSave yvela<br />
federaluri departamentisa da saagentos saqmianobis koordinaciisaT
540 politika Zaladobis gziT<br />
vis. prezidentma aseve gamosca orazrovani direqtiva terorizmSi eWvmitanilTaTvis<br />
samxedro tribunalis Seqmnis Taobaze:<br />
ganxiluli iyo SesaZlebloba sasamarTlo procesebis warmoebisa gemebze<br />
zRvaSi an aSS iseT samxedro nagebobebze, rogoricaa baza guantanamos<br />
yureSi, kuba. es procesebi unda yofiliyo swrafi da uaRresad<br />
gasaidumloebuli. . . .[da] informaciis gacema SeiZleba SezRuduli<br />
yofiliyo mSral faqtebamde, rogoricaa mopasuxis saxeli da ganaCeni.<br />
saoqmo Canawerebi SeiZleba sajaro sazogadoebisgan dafruli yofiliyo<br />
wlobiT, saukuneebis ganmavlobaSic ki. 33<br />
yvelaze didi cvlilebebi, romlebic exeba mTavrobis uflebamosilebas<br />
aSSSi legalurad myof ucxolebze, 11 seqtembris Semdeg kongresis mier<br />
miRebul kanonSi aisaxa. am kanonis sruli saxelia: amerikis gaerTianeba da<br />
gaZliereba Sesaferisi meqanizmebis Seqmnis saSualebiT, raTa SeaCeron da ar<br />
dauSvan 2001 wlis msgavsi teroristuli aqti (Uniting and Strengthening America<br />
by Providing Appropriate Tools Required to Intercept and Obstruct Terrorism Act of 2001). aSS<br />
Si mas patriotis aqtis saxeliT icnoben. masSi ganxilulia cneba, vin unda<br />
moiazrebodes terorizmSi eWvmitanilad da aRWurvavs generalur prokurors<br />
uflebamosilebiT, daakavos arabebi da muslimebi, iseve rogorc sxva<br />
ucxoelebi. es kanoni aZlevs mTavrobas uflebas, aukrZalos aSSSi Sesvla<br />
nebismier ucxoels, romelic sajarod amarTlebs terorizms an miekuTvneba<br />
romelime teroristul dajgufebas. kanoni afarToebs aseve `teroristuli<br />
saqmianobis~ gansazRvrebasac, masSi axla ukve nagulisxmebia nebismieri<br />
ucxoeli, romelic iyenebs `saSiS xelsawyos~ an agrovebs fuls teroristuli<br />
dajgufebisaTvis gacnobierebulad Tu gaucnobiereblad. da bolos,<br />
kanoni saSualebas aZlevs xelisuflebas, daakavos nebismieri ucxoeli, romelic<br />
generalur prokurors saxi faTod miaCnia.<br />
prezidentis brZanebebidan gamomdinare, antiteroristuli zomebi da<br />
axali kanoni federalur xelisuflebas, mSvidobis SenarCunebis mizniT,<br />
moqalaqeebis Tvalyuris devnebis uflebas da dakavebis saSualebas aZlevs<br />
amerikis SeerTebuli Statebis sazRvrebSi. gamokiTxvebma daadgina, rom<br />
amerikelTa didi umravlesoba am zomebs Sesaferisad miiCnevda da ar<br />
fiqrobda, rom isini riskis qveS ayenebda samoqalaqo uflebebs. mainc arsebobda<br />
umciresoba, rogorc memarcxene, ise memarjvene mxridan, romelic<br />
kategoriulad ar eTanxmeboda am zomebs. isini gamoxatavdnen SiSsa da SeSfoTebas<br />
imis mimarT, rac individualuri Tavisuflebebisa da konstituciuri<br />
garantiebis eroziad miaCndaT (gansakuTrebiT, uflebebis Sesaxeb sakonstitucio<br />
Sesworebis I, IV, V da VI muxlebTan mimarTebaSi).<br />
terorizmTan brZolis kidev erTi, axali midgoma dakanonda _ teroristuli<br />
organizaciebis wevrobis ukanonod gamocxadeba. gaerTianebul<br />
samefoSi teroristuli dajgufebebi ukanonoa, maT Sorisaa irlandiis respublikuri<br />
armia (IRA) da irlandiis erovnulganmaTavisuflebeli armia.<br />
saberZneTSic miiRes kanonebi, romlebic krZalavs teroristul dajgufebebs<br />
da maT wevrobas danaSaulad Tvlis. amasTan, safrangeTma, britaneTma
terorizmi<br />
541<br />
da SvedeTma SezRudes vizebis gacema ucxoeli nacionalistebis mier Cadenili<br />
teroristuli aqtebis Tavidan acilebis mizniT. italiasa da SvedeTSi<br />
kanoniT policiisaTvis ufro ioli gaxda telefonebis mosmena da safosto<br />
gzavnilebis gaxsna `werilibombebis~ aRmosaCenad. yovelTvis, roca demokratebi<br />
aseT zomebs mimarTavs, is gardauvlad wamoWris samoqalaqo TavisuflebaTa<br />
sakiTxebs.<br />
TanamSromloba qveynebs Soris<br />
saerTaSoriso Zalisxmeva terorizmis winaaRmdeg brZolaSi, romelsac<br />
gaerTianebuli erebis organizacia axorcielebda, aseve araefeqtiani aRmoCnda.<br />
igive SeiZleba iTqvas amerikul saxelmwifoTa organizaciisa (1971<br />
wels) da evrosabWos (1977 wels) mier ganxorcielebul regionul midgomebze.<br />
34 amisgan gansxvavebiT, zogierTi ormxrivi molaparakeba mokavSire qveynebs<br />
an msgavsi interesebis mqone moqiSpe qveynebs Soris ufro warmatebuli<br />
gamodga terorizmTan brZolaSi. magaliTad, 1973 wlis molaparakebam aSSsa<br />
da kubas Soris bolo mouRo amerikuli TviTmfrinavebis gatacebas havanaSi.<br />
kidev erTi magaliTia 1986 wlis molaparakeba aSSsa da did britaneTs Soris,<br />
romlis mixedviTac maT gaafarToves eqstradiciis xelSekruleba da<br />
gamoricxes <strong>politikuri</strong> motiviT Cadenili seriozuli Zaladobrivi dana<br />
Saulis CamdenTa Sewyaleba. 11 seqtembris teraqtebis Semdeg aSSm moipova<br />
bevri qveynis, maT Soris pakistanisa da ruseTis mTavrobebis mxardaWera da<br />
aqtiuri TanamSromloba msoflio masStabiT antiteroristuli kampaniis<br />
warmoebaSi. amas gansakuTrebiT uWerdnen mxars natos wevri qveynebi, maTgan<br />
yvelaze aRsaniSnavia didi britaneTi imdroindeli premierministr toni<br />
bleris meTaurobiT.<br />
didi yuradReba daeTmo sadazvervo samsaxurebis TanamSromlobas da informaciis<br />
gacvlas, magram aman mxolod mcire warmateba moitana terorizm<br />
Tan brZolaSi. interpoli policiis saerTaSoriso saagentoa, romlis Stabbina<br />
safrangeTSia. aseve, dasavleT evropaSi arsebobs organizacia, romelic<br />
drodadro axvedrebs erTmaneTs wevri qveynebis sagareo saqmeTa ministrebsa<br />
da policiis uwyebaTa meTaurebs terorizmis Sesaxeb informaciis gasacvlelad<br />
da gamoZiebis koordinirebisaTvis. am organizaciebma erTgvarad<br />
gaaioles teroristTa Sepyroba da zogjer xelic SeuSales teroristuli<br />
aqtebis ganxorcielebas. magaliTad, gamoZiebis federaluri biurosa da<br />
centraluri sadazvevrvo saagentos maRali rangis warmomadgenlebma iTanamSromles<br />
ruseTTan saerTaSoriso teroristul dajgufebebsa da birTvuli<br />
iaraRis SesaZ lo kontrabandistebs Soris kavSiris gamosavlenad.<br />
saerTaSoriso TanamSromlobas SeuZlia miaRwios swraf warmatebas, roca<br />
misi mizani konkretul teroristul problemebTan brZolaa da mokavSire<br />
qveynebs Soris arsebobs urTierTgageba da koordinacia. misi dadebiTi Tu<br />
uaryofiTi mxareebi gamovlinda 1986 wlis aprilSi, roca prezidentma ronald<br />
reiganma gasca libiaze saraketo Setevis brZaneba. es qveyana saerTa<br />
Soriso terorizmis Ria mxardamWerad miiCneoda. Tavdapirvelad britaneTi
542 politika Zaladobis gziT<br />
momxre iyo aSSis mier dartymis ganxorcielebisa. frangebs SeeSindaT teroristTa<br />
SuriZiebisa da uari uTxres britaneTis bazebidan afrenil aSSis<br />
samxedro TviTmfrinavebs gadaekveTaT safrangeTis sahaero sivrce.<br />
aSSis sadamsjelo sahaero dartyma warmatebuli gamodga da male gaCnda<br />
mravalmxrivi konsensusis niSnebic. 1986 wlis aprilSi evropis Tanamegobrobam<br />
xma misca libiaze ekonomikuri sanqciebis dawesebas da 1986 wlis zafxulSi<br />
libiis moqalaqeebi gaaZeves britaneTidan, safrangeTidan, dasavleT<br />
germaniidan, italiidan, espaneTidan, daniidan, belgiidan, niderlandebidan<br />
da luqsemburgidan. mogvianebiT, loqerbis [Sotlandia] Tavze samgzavro<br />
TviTmfrinavebis afeTqebaSi dadanaSaulebuli libielebi daapatimres.<br />
isini haagis saerTaSoriso sasamarTlos winaSe 2000 wels warsdgnen. imis<br />
miuxedavad, rom es loqerbis tragediidan didi xnis Semdeg moxda, cxadi<br />
gaxda, rom mTavrobaTSoris TanamSromlobas SeuZlia teroristebis dasjas<br />
Seuwyos xeli.<br />
unilateraluri zomebi<br />
zogi kontrteroristuli strategia elementaruli Cans, Tumca mxolod<br />
erTi SexedviT. magaliTad, bevr aeroportSi gamZafrda usafrTxoebis zomebi<br />
1985 wlis teroristuli sisxliani sasaklaoebis Semdeg, magram aSSSi es<br />
saTanadod ar gakeTda 11 seqtembris teraqtamde. erT dResac, oTxi komerciuli<br />
TviTmfrinavi TiTqmis erTdroulad gaitaces aRmosavleT sanapiros<br />
sami sxvadasxva aeroportidan da, rogorc Cans, gamtaceblebma moaxeres<br />
TviTmfrinavebSi iaraRis Setanac.<br />
bevr xelisuflebas sjera, rom Sekaveba da angariSworeba terorizmTan<br />
brZo lis erTaderTi efeqtiani saSualebaa. am TvalsazrisiT, terorizmis<br />
winaaRmdeg brZola moiTxovs sul mcire teroristebTan molaparakebaze<br />
uaris Tqmas, gansakuTrebiT roca saqmeSi CarTuli arian mZevlebi an samoqalaqo<br />
samizneebze tavdasxma ar wydeba. sxvagvarad moqceva marcxisaTvis<br />
ganwiruli da borotebis dajildoebis tolfasi iqneboda, rac momavalSic<br />
waaxalisebda msgavs Tavdasxmebs.<br />
perus `ganaTebuli gza~ terorizmis winaaRmdeg<br />
warmatebisaken<br />
Sendero Luminoso _ `ganaTebuli gza~ 1980 wels perus demokratiul qveynad<br />
gadaqcevasTan erTad gaCnda. Tavdapirvelad, agrarul safuZvelze<br />
Seqmnilma teroristulma organizaciam saarCevno yuTebi dawva da gasafrTxileblad<br />
mkvdari ZaRlebis dakidebiT gaiTqva saxeli, mogvianebiT<br />
ki yuradReba masobriv Zaladobas miapyro. Zaladoba zogjer regionul<br />
omSi gadaizrdeboda xolme sazogadoebrivi TavSeyris adgilebis dabombvis,<br />
adgilobrivi xelisuflebis warmomadgenelTa da ubralo moqalaqeTa<br />
mkvlelobebis CaTvliT. 1992 wlisaTvis 5 aTas wevriani Zlieri organiza
terorizmi<br />
543<br />
ciis kiserze daaxloebiT 23 aTasi mkvleloba da 20 mlrd dolaris zarali<br />
iyo. organizaciis lideri qarizmatuli abimal guzmani saSualo klasis<br />
warmomadgeneli da yofili filosofiis maswavlebeli iyo. misi xelmZRvanelobiT<br />
`ganaTebuli gza~ mxars uWers da maoisturis msgavs ideologias.<br />
jgufis gamorCeuli niSani iyo yvela sxva samTavrobo Tu arasamTavrobo,<br />
samoqalaqo, reformistuli Tu radikaluri organizaciis mimarT mtroba.<br />
mis mtrebs Soris iyo ufro mcirericxovani, naklebad Zaladobrivi memarcxene<br />
teroristuli organizacia revoluciuri moZraoba tupak amaru,<br />
romelsac XX saukunis 80iani wlebis mijnasa da 90iani wlebis dasawyisSi<br />
Zalze momgebian narkotikebis operaciebze kontrolis brZola mougo. tupak<br />
amaru gauCinarda <strong>politikuri</strong> scenidan, magram 1996 wlis dekemberSi<br />
kvlav gamoCnda, roca diplomatiuri miRebis dros misma partizanebma alya<br />
Semoartyes iaponiis elCis adgilsamyofels da mZevlad aiyvanes (bevri maTgani<br />
oTxi TviT) mravali maRalCinosani (isini gaaTavisufles mas Semdeg,<br />
rac uSiSroebis Zalebma teroristebis adgilsamyofeli SturmiT aiRes da<br />
partizanebi mokles).<br />
XX saukunis 80ian wlebSi guzmansa da `ganaTebul gzas~ perus ramdenime<br />
susti demokratiuli xelisufleba daupirispirda. verc erTma ver SeZlo<br />
hiperinflaciis, maRali umuSevrobis, uzarmazari sagareo valis, farTod<br />
gavrcelebuli siRaribis, narkobaronebisa da xelisuflebis korufciis<br />
(terorizmze rom araferi vTqvaT) daTrgunva. 1992 wlis 5 aprils peruSi<br />
movlenebi radikalurad Seicvala. gadawyvita ra mkacri da mtkice moqmedebebis<br />
kursis aReba, prezidentma alberto fuximorim sruli Zalaufleba<br />
aiRo xelSi. man SeaCera konstituciis moqmedeba, daSala arCeuli kongresi<br />
da mniSvnelovnad SeaCera sasamarTlos muSaoba. fuximoris akritikebdnen<br />
samxedro moqmedebebis gamo. miuxedavad amisa, eqvsi Tvis Semdeg guzmani<br />
cixeSi ijda. metic, 1993 wels politikur mkvlelobaTa raodenoba 50%iT<br />
Semcirda da kleba momdevno welsac gagrZelda. warmatebuli iyo fuximoris<br />
ekonomikuri politikac: 7%ianma zrdis tempma perus laTinuri amerikaSi<br />
Zlieri ekonomikis saxeli moutana. mniSvnelovnad Semcirda inflaciis<br />
done. [2000 wels fuximori avtoritarizmis da adamianis uflebebis Selaxvis<br />
braldebiT gadaayenes _ mTargmn. Sen.]<br />
guzmanis daWeris Semdeg `ganaTebul gzas~ daSlis safrTxe emuqreboda,<br />
radgan misi aTasobiT wevri dapatimrebuli iyo. mogvianebiT, organizacia<br />
kvlav aRdga. miuxedavad imisa, rom `ganaTebuli gzis~ wevrebis raodenoba<br />
sagrZnoblad Semcirda, xolo ideologia bundovani gaxda, organizacia<br />
arsebobas ganagrZobda oskar ramires durandis (guzmanis Zveli megobris)<br />
xelmZRvanelobiT. is kvlav axorcielebda misTvis Cveul Zaladobis aqtebs,<br />
Tumca ukve Semcirebuli masStabiT. organizacia kvlav Cafluli iyo narkotikebis<br />
aralegalur vaWrobaSi.<br />
rogori Canda momavali? perus ukiduresi ekonomikuri vardnis garda, savaraudoa,<br />
rom `ganaTebuli gza~ an teroristul organizaciad darCeba, an<br />
sazogadoebisaTvis sxvagvar safrTxed transformirdeba _ magaliTad, specializdeba<br />
organizebul danaSaulze (transformacia, romelic ukve ganicada<br />
ramdenime teroristulma dajgufebam kolumbiasa da braziliaSi).
544 politika Zaladobis gziT<br />
kontrterorizmma imuSava iq, sadac mTavrobebma gamoamJRavnes neba da<br />
SesaZlebloba, mieRoT mtkice da prevenciuli (profilaqtikuri) samxedro<br />
kontrzomebi. 1976 wels israelis komandosebis mamacurma reidma ugandis<br />
entebes aeroportSi daamtkica, rom teroristebi ar arian daumarcxeblebi<br />
maSinac ki, roca maT mZevlebi hyavT. igive gaakeTes komandosebma 1996<br />
wlis dekemberSi, roca tupak amarus revoluciur moZraobas limaSi (peru)<br />
mZevlad hyavda ayvanili adamianebi iaponiis saelCoSi. mZevalTa daxsnis<br />
operaciebSi warmatebisaTvis saWiroa kargad gawvrTnili, swrafad moqmed<br />
komandosTa erTeulebi, rogoricaa, magaliTad, germaniis GCG-9, romelmac<br />
gaaTavisufla lufthanzas gatacebul TviTmfrinavSi myofi mZevlebi mogadiSuSi,<br />
somaliSi 1977 wels. aRsaniSnavia aseve britanelTa SAS (Special Air<br />
Service) da aSSs Delta Force. adgilobrivi policiis samsaxurebi ar arian teroristebTan<br />
gasamklavebad saTanadod aRWurvili da gawvrTnili:<br />
roca SASTan erTad muSaob iseT arealSi, rogoricaa qalaqi armaSi<br />
[CrdiloeT irlandia], sul male acnobiereb, rom omis monawile xar<br />
da ara sapolicio operaciisa. Ramidan Ramemde irlandiis respublikuri<br />
armiis aqtivistTa danayofebi [mtris zurgSi aRweven] usafrTxo<br />
samxreTisaken da [gadaadgildebian] Tavisuflad iseTi adgilebisaken,<br />
romlebic TavianTTvis usafrTxo gaxades mkvlelobiT, wamebiT, motacebebiTa<br />
da sxva danaSaulebebiT. isini rTul iaraRs iyeneben, [maT<br />
Soris], msxvilkalibrian tyviamfrqvevebs, saraketo danadgarebs, fugasur<br />
naRmebsa da mravalnair asafeTqebel nivTierebebs. audiomeTvalyureobis<br />
meSveobiT Sen usmen maT Sexvedrebs, sadac gaicema sabotaJis<br />
mowyobis brZanebebi, romlebmac moqalaqeebi unda Seiwiros.<br />
samoqalaqo sapolicio procedurebs ar SeuZlia gaumklavdes am saxis<br />
safrTxes. Tu Sen daadgen jgufis adgilsamyofels, savaWro centrze<br />
organizebuli Tavdasxmis procesSi, sadac rZis bidonebi savsea asafeTqeblebiTa<br />
da lursmnebiT, masTan gasamklaveblad sabrZolo patruls<br />
agzavni da ar iZaxeb adgilobriv policiels. 35<br />
kontrterorizmi italiaSi: istoriuli warmatebuli SemTxveva<br />
XX saukunis 70ian wlebis dasavleTSi italia teroris masStabebiT<br />
gamoirCeoda. ukiduresi memarcxene wiTeli brigadebi kapitalizmisa da xelisuflebis<br />
`simboloebs~ _ asobiT mosamarTles, mewarmes da politikoss<br />
itacebdnen da klavdnen. 1969dan 1983 wlamde teroristuli Zaladobis 14<br />
aTasze meti aqti aRiricxa, 409 adamiani mokles, xolo 1366 daWres.<br />
1978 wels wiTelma brigadebma yofili premierministri da italiis<br />
erTerTi wamyvani politikosi aldo moro gaitaces. igi mokles, roca xelisuflebam<br />
uari Tqva moros gamtaceblebTan molaparakebaze. sabolood<br />
teroristebi damarcxdnen. aRSfoTebuli sazogadoeba mkacr kontrteror
terorizmi<br />
545<br />
istul brZolas iTxovda, ris Sedegadac wiTeli brigadebis wevrTa raodenoba<br />
mkveTrad Semcirda.<br />
rogor SeZlo es italiam? Tavdapirvelad policiam wiTeli brigadis<br />
teroristul dajgufebebSi SeaRwia da misi asobiT wevri daapatimra. Semdeg,<br />
sasjelis Semsubuqeba SesTavazes im monanie teroristebs, romlebic<br />
aqtivistebisa da sxva teroristebis adgilsamyofelis Sesaxeb informacias<br />
gadascemdnen. Semdeg, policiam Tavisi Zalebi iseT SezRudul da SedarebiT<br />
advilad samarTav teroristuli samizneebze mimarTa, rogoricaa<br />
aeroportebi, portebi da sazRvrebi. sabolood, axalma kanonebma policias<br />
uflebamosileba gauzarda satelefono saubrebisa da sxva resursebis<br />
ufro efeqtianad gamoyenebis mizniT.<br />
TanagrZnobis gareSe darCenili italiis teroristebi izolaciaSi moeqcnen<br />
da dRes qveynis stabilurobisaTvis umniSvnelo safrTxes warmoadgenen.<br />
Tumca, iseTi specialuri kontrteroristuli danayofebis arseboba,<br />
rogoric britaneTis SASia, ar aris sakmarisi. xelisuflebas unda surdes<br />
maTi gamoyeneba. rogorc erTi eqsperti aRniSnavs, kontrteroristuli<br />
politikis mTavari mizania `aCvenos arsebuli sistemis Seucdomloba~. 36<br />
warumatebloba, rogoric iyo 1980 wlis aSS mcdeloba, gaeTavisuflebina<br />
tyveebi iranidan, 1985 wels egviptis mcdeloba, daekavebina maltaSi gatacebuli<br />
TviTmfrinavi, xandaxan gardauvalia xolme da zogjer tragikuli<br />
SedegebiT mTavrdeba, magram kidev ufro tragikuli SeiZleba aRmoCndes<br />
Sedegebi maSin, Tu gadawyvetilebebi ar iqneba droulad miRebuli.<br />
sxva nabijebi, romelTa gadadgmac mTavrobas SeuZlia, moicavs SeiaraRebisa<br />
da feTqebadi nivTierebebis kontrols da albaT, yvelaze mniSvnelovani<br />
(marTalia, yvelaze Zneli) aris kargi Sida sadazvervo Zalebis<br />
ganviTareba. mxo lod teroristTa samalavebis, gadaadgilebisa da gegmebis<br />
Sesaxeb informaciis mopovebiTaa SesaZlebeli maTi Tavdasxmebis Tavidan<br />
acileba. teroristTa samizneebis dacva maSin iqneba SesaZlebeli, Tu winaswar<br />
gvecodineba rodis da sad apireben teroristebi dartymis miyenebas.<br />
cxadia, demokratiuli sazogadoeba da is konstituciuri normebi, romlebSic<br />
policia da sagamoZiebo samsaxurebi moqmedeben, dabrkolebaa nebismieri<br />
xelisuflebisaTvis, romelic terorizmis safrTxis winaSe aRmoCndeba.<br />
moqalaqeebi ar arian miCveulni megobrebis, ojaxis wevrebis, mezoblebisa<br />
da TanamSromlebis TvalTvals. aseve, sadazvervo informaciis mogrovebas<br />
ramdenime saagento axorcielebs, nawilobrv imitom, rom ar moxdes erTerTi<br />
maTganisTvis zedmeti Zalauflebis miniWeba. aSSSi, magaliTad, dazverva<br />
da kontrdazverva erTmaneTisgan mkacrad gamijnulia, centraluri<br />
sadazvervo saagento CIA pasuxismgebelia ucxoeTSi dazvervaze da ekrZaleba<br />
aSSis moqalaqeebis an dajgufebaTa winaaRmdeg Sida SpionaJis operaciebSi<br />
monawileobis miReba _ kontrdazverva gamoZiebis federaciuli<br />
biuro funqciaa. am biurokratiuli ufskrulis Semcirebis saWiroebam ganapiroba<br />
11 seqtembris teraqtis Semdeg prezident buSis gadawyvetileba,<br />
Seeqmna qveynis usafrTxoebis axali samsaxuri.
546 politika Zaladobis gziT<br />
ra SeuZlia pirovnebas?<br />
moqalaqeebma da firmebma Tavadac mimarTes usafrTxoebis zomebs sakuTari<br />
Tavis dasacavad. 37 iseve, rogorc bevri mTavroba aZlierebda Tavis<br />
saelCoebisa da sxva sazRvargareTuli dawesebulebebis dacvas 19801990ian<br />
wlebSi, kerZo kompaniebic yovelwliurad milionobiT dolars xarjaven<br />
dacvis momsaxurebisaTvis aSSSi da sxvagan. 38 dacvis saWiroeba gansakuTrebiT<br />
gamoikveTa 2001 wlis 11 seqtembris Semdeg. bevr moqalaqes ara<br />
aqvs imis saSualeba, rom piradi dacva daiqiraos. magram sazogadoebis sifrTxiles<br />
SeuZlia teroristebisaTvis saqmis sakmaod garTuleba. magali<br />
Tad, israelSi, sadac terorizmis mudmivi safrTxea, oficialuri informaciiT<br />
sazogadoebrivi TavSeyris adgilebSi moTavsebuli naRmebis 80%is<br />
gauvnebelyofa xerxdeba, radgan saeWvo obieqtebs adamianebi cnoben da<br />
maT Sesaxeb droulad acnobeben saWiro instanciebs. 39 aSSSi usafrTxoebis<br />
eqspertTa umravlesoba Tanxmdeba, rom momavalSi terorizmisaTvis winaaRmdegobis<br />
gaweva didwilad iqneba damokidebuli rogorc moqalaqeebis, ise<br />
xelisuflebis sifxizleze. aseve, komerciuli TviTmfrinavebis pilotebi<br />
Tanxmdebian, rom Tu TviTmfrinavis gataceba Sewydeba, es moxdeba mgzavrTa<br />
mzadyofnis gamo, gauswordnen teroristebs da ara imitom, rom aviaci is<br />
usafrTxoebis inspeqtorebi arian bortze.<br />
SesaZlebelia ki terorizmis Sekaveba?<br />
Tanamedrove terorizmi seriozuli problemaa da rogorc Cans, misi<br />
aRmofxvra mokle xanSi ver moxerxdeba. safrTxe, piriqiT, ufro izrdeba:<br />
birTvuli terorizmi, rogorc adre aRvniSneT, ukve realuria.<br />
cxadia, rom ar arsebobs erTi da sruliad efeqtiani gamosavali terorizmis<br />
problemidan. Tumca, rogorc vnaxeT, arsebobs teroristTa xelsayreli<br />
pirobebis SezRudvis an Semcirebis gzebi, agreTve dasjis, an ubralod,<br />
terorizmis aRmofxvris meTodebi sawyis etapze, sanam is dramatul zRvars<br />
miaRwevdes (rogorc es moxda italiaSi da ekvadorSi 1970ian da 1980ian<br />
wlebSi da alJirSi 1990ian wlebSi).<br />
warmatebis miuxedavad, mainc arsebobs mniSvnelovani problema: erTma<br />
teroristmac ki SeiZleba uzarmazari ziani miayenos sazogadoebas. am arasrulyofil<br />
samyaroSi SeuZlebelia terorizmis srulad aRmofxvra, magram<br />
moTminebiT, uryeobiT, gambedaobiTa da sifrTxiliT SeiZleba misi SeCereba<br />
da Tavisuflebis dacva _ es aris uaxlesi warsulidan miRebuli erTerTi<br />
gakveTili.<br />
daskvna<br />
terorizmi SeiZleba gavigoT rogorc status kvos Secvlaze mimarTuli<br />
<strong>politikuri</strong> Zalisxmeva, romelic xorcieldeba moqalaqeTa dasaSineblad
terorizmi<br />
547<br />
Zaladobis gamoyenebiT. igi Tanamedrove samyaroSi yoveldRiuri movlenad<br />
iqca. misi uZvelesi fesvebi religiur konfliqtSia. Tanamedrove terorizmi<br />
1960iani wlebidan iRebs saTaves.<br />
teroristebi iRvwian qaosisa da dabneulobis klimatis SeqmnisaTvis, im<br />
rwmeniT, rom <strong>politikuri</strong> arastabiluroba daaCqarebs xelisuflebis dacemas.<br />
isini qmnian mWidrod dakavSirebul, homogenur, mcire dajgufebebs.<br />
teroristebs SeuZliaT didi safrTxis winaSe daayenon <strong>politikuri</strong> da ekonomikuri<br />
problemebis mqone qveynebi. amis magaliTia muslimuri fundamentalizmi<br />
alJirSi.<br />
imis miuxedavad, rom teroristebi arRveven kanons, isini ar arian damnaSaveebi<br />
am sityvis Cveulebrivi gagebiT. isini arc partizanebi da Cveulebrivi<br />
revolucionerebi arian. yvela teroristi revolucioneria, magram<br />
yvela revolucioneri ar aris teroristi. teroristi iseTi saxis revolucioneria,<br />
romelic ar iRvwis <strong>politikuri</strong> Zalauflebis xelSi Casagdebad,<br />
misi upirvelesi mizania protesti gamoTqvas da SeebrZolos arsebuli<br />
<strong>politikuri</strong> wesrigiT gamowveul usamarTlobas Zaladobrivi aqtebis saSualebiT.<br />
teroristebi, rogorc wesi, axalgazrdebi, martoxela mamakacebi<br />
arian. maT aseve saerTo aqvT bevri fsiqologiuri maxasiaTebeli, maT Soris<br />
fanatizmi da siZulvili.<br />
sust, avtoritarul mTavrobas da demokratias teroristebi did safrTxes<br />
uqmnian. demokratia da terorizmi erTmaneTis umowyalo mtrebi arian.<br />
demokratia damokidebulia qveynis mosaxleobis kompromisis survilze da<br />
sxva adamianebis mosazrebis pativiscemaze, teroristebi ki borotmoqmedebi<br />
arian, romlebic nebismier qmedebaze midian miznis misaRwevad. metic, Tavisi<br />
bunebiT demokratiuli qveynebi teroristuli TavdasxmebisaTvis Riaa.<br />
problema, romlis winaSec demokratiuli qveynebi aRmoCndebian xolme<br />
terorizmTan brZolaSi, garTulebulia imiT, rom erTdroulad SenarCunebul<br />
unda iqnes individualuri Tavisufleba da daculi iyos erovnuli<br />
usafrTxo eba. demokratiuli qveynebis mier miRebulma unirateralurma Tu<br />
TanamSromlobiTma zomebma dagvanaxa, rom SesaZlebelia terorizmis Sekaveba<br />
magram ara misi srulad aRmofxvra.<br />
sakvanZo sityvebi<br />
terorizmi<br />
saxelmwifo terorizmi<br />
saerTaSoriso terorizmi<br />
saSinao terorizmi<br />
transnacionaluri<br />
terorizmi<br />
antisaxelmwifoebrivi terorizmi<br />
nacionalisturseparatistuli<br />
terorizmi<br />
ideologiuri terorizmi<br />
kontrterorizmi
548 politika Zaladobis gziT<br />
kiTxvebi gameorebisaTvis<br />
1. riT gansxvavdeba terorizmi Cveulebrivi danaSaulisgan? partizanuli<br />
omisgan?<br />
2. rogoria teroristebis tipuri taqtika da rogor aris dakavSirebuli<br />
erTmaneTTan maTi miznebi da saSualebebi?<br />
3. ra fsiqologiuri fesvebi aqvs terorizms da ra aris tipuri teroristis<br />
damaxasiaTebeli niSnebi?<br />
4. ratom aris demokratia daucveli terorizmisgan? SeafaseT terorizmis<br />
safrTxe demokratiuli qveynebis mimarT.<br />
5. ra dabrkolebebi xvdeba kontrteroristul politikas?<br />
6. ra nabiji gadadga konstituciurma demokratiam terorizmisgan Tavis dasacavad?<br />
kidev risi [Tu saerTod ramis] gakeTeba SeiZleba?<br />
SeniSvnebi:<br />
1. Cindy Coombs. Terrorism in the Twenty-First Century (Upper Saddle River, NJ:<br />
Prentice-Hall, 1997), 1-2.<br />
2. `Nihilism and Terror~, New Republic, September 29, 1986, 11.<br />
3. aseve ix. Martha Crenshaw, `The Causes of Terrorism,~ wignSi International Terrorism:<br />
Characteristics, Causes, Controls, red. Charles W. Kegley, Jr. (New York:<br />
St. Martin’s Press, 1990), 113.<br />
4. ori klasifikaciis sqema aris TanamimdevrobiT ganxiluli. isini ar<br />
amowuraven literaturaSi mocemul informacias. Tavdapirveli diskusia<br />
aq mihyveba keglis, romelic eyrdnoba edvard miqolusis `Trends in<br />
International Terrorism,~ in International Terrorism in the Contemporary World,<br />
red. Marius H. Livingston da sxvebi (Westport, Conn: Greenwood Press, 1978);<br />
ix. Charles W. Kegley, Jr., `Characteristics, Causes, and Controls of International<br />
Terrorism: An Introduction,~ wignSi International Terrorism, red. Kegley, 5.<br />
5. iqve.<br />
6. gansxvaveba religiasa da ideologias Soris sruliad qreba, roca momxreebi<br />
Riad misdeven politikur miznebs da religias TavianTi saSualebebis<br />
gasamarTleblad iyeneben. magaliTad, islamisti eqstremistebi xSirad<br />
mouwodeben xalxs jihadisken (wminda omisken) israelis winaaRmdeg da<br />
`jvarosnuli omebisaken~ (Tu bin ladenis epiTets gamoviyenebT), magram<br />
yvela muslimma icis, rom yurani (islamis wminda wigni) mkacrad krZalavs<br />
udanaSaulo adamianisaTvis sicocxlis warTmevas da aranair gamonakliss<br />
ar uSvebs. islami terorizms kidev ufro metad krZalavs, vidre qristianoba.<br />
7. ufro srulyofili ganxilvisaTvis ix. Devid Rapoport, `Religion and Terror:<br />
Thugs, Assassins and Zealots,~ wignSi International Terrorism, ed. Kegley, 146-157.<br />
aseve ix. Leonard Weinberg and Paul Davis, Introduction to Political Terrorism<br />
(New York: McGraw-Hill, 1989), 19-23
terorizmi<br />
549<br />
8. Weinberg and Devis, Political Terrorism, 22<br />
9. Compare Repoport, `Religion and Terror,~ 146, da iqve., 24-26<br />
10. Rushworth M. Kidder, `Unmasking Terrorism,~ Christian Science Monitor, May 13,<br />
1986, 19.<br />
11. iqve, 20.<br />
12. iqve, ix. aseve sqema 151 am TavSi.<br />
13. Walter Laqueur, Terrorism (Boston: Little, Brown, 1977), 220.<br />
14. Paul Johnson, `The Seven Deadly Sins of Terrorism,~ wignSi International Terrorism,<br />
red. Kegley, 65.<br />
15. Carlos Marighella, Mini-Manual for Urban Guerillas, mTargmn. Gene Hanrahan<br />
(Chapel Hill, N.C.: Documentary Publications, 1984). (Tavdapirvelad gamoqveynda<br />
espanurad 1970 wels).<br />
16. Claire Marighella, The Terror Network: The Secret War of International Terrorism<br />
(New York: Holt, 1981), 21-22.<br />
17. statistika eyrdnoba David E. Long, The Anatomy of Terrorism (New York: Free<br />
Press, 1990), 165.<br />
18. Mohhamad M. Hafez, Middle East Journal 4 (Semodgoma 2000): 584585.<br />
19. Long, The Anatomy of Terrorism, 17.<br />
20. Walter Laqueur, `The Futility of Terrorism,~ wignSi International Terrorism, red.<br />
Kegley, 69. avtori aRniSnavs am Sexedulebas, magram ar emxroba mas.<br />
21. rogorc adre aRvniSneT. ix. magaliTad, Henry Dietz, `Revolutionary Organization<br />
in the Counterside: Peru,~ wignSi Revolution and Political Change in the<br />
Third World, red. Barry Schutz and Robert Slater (Boulder, Colo.: Lynne Reinner,<br />
1990), 135.<br />
22. Laqueur, `Faculty of Terrorism,~ 70; and Walter Laqueur, `Reflections on the Eradication<br />
of Terrorism,~ wignSi International Terrorism, red. Kegley, 207.<br />
23. Coombs, Terrorism in the Twenty-First Century, 68.<br />
24. Rushworth M. Kidder, `Unmasking Terrorism,~ Christian Science Monitor, May 15,<br />
1986, 18.<br />
25. Eric Hoffer, The True Believer (New York: Harper & Row, 1951), 49.<br />
26. ix. Frederick J. Hacker, Crusaders, Criminals, Crazies: Terror and Terrorism in Our<br />
Time<br />
(New York: Norton, 1977).<br />
27. Kidder, `Unmasking Terrorism,~ May 15, 1986, 19.<br />
28. sindisis qenjnis naklebobis Sesaxeb ix. Long, Anatomy of Terrorism, 19.<br />
29. Paul McHugh, The Weekly Standard, December 10, 2001.<br />
30. Hoffer, True Believer, 80.<br />
31. iqve, 81.<br />
32. am ganxilvis didi wili dafuZnebulia Weinberg-isa da Devis-s naSromze Political<br />
Terrorism, Tavi 8, 151-188.<br />
33. Mattew Purdy, `Bush’s New Rules to Fight Terror Transform the Legal Landscape,~<br />
New York Times (online edition), December 16, 2001.<br />
34. Weinberg and Devis, Political Terrorism, 168-170.<br />
35. Gayle Rivers, The Specialist: Revelations of a Counterterrorist (New York: Charter<br />
Books, 1985), 40.
550 politika Zaladobis gziT<br />
36. Richard Clutterburck, Protest and the Urban Guerilla (New York: Abelard-Shuman,<br />
1974), 287.<br />
37. ix. generally Brian Jenkins, red., Terrorism and Personal Protection (Boston: Butter-worth,<br />
1985)<br />
38. Kidder, `Unmasking Terrorism,~ May 21, 1986, 16.<br />
39. iqve, 17.
Tavi XVI<br />
omi<br />
politika sxva<br />
saSualebebiT<br />
omis mizezebi<br />
adamianis buneba sazogadoeba<br />
garemo<br />
omis Teoriebi: kritika politikis<br />
miRma<br />
totaluri omi: omi, romelSic<br />
yvela<br />
ibrZvis<br />
SemTxveviTi omi: omi, romelic<br />
aravis surs<br />
birTvuli omi: omi, romelsac<br />
veravin igebs<br />
aris Tu ara omi odesme moralurad<br />
gamarTlebuli?<br />
samarTliani omis doqtrina<br />
samarTliani omis doqtrinis Se<br />
faseba niurnbergis procesi<br />
551
552 politika Zaladobis gziT<br />
omi saerTaSoriso politikis umTavresi problemaa. prusieli samxedro<br />
Teoretikosi karl fon klauzevici (17801831) ambobs, rom `omi politikis<br />
gagrZelebaa, oRond sxva saSualebebiT~. mTavroba yovelTvis acnobierebs,<br />
rom diplomatia SeiZleba uZluri aRmoCndes da Sesabamisad, nebismier dros<br />
gaCaRdes omi mezobel saxelmwifosTan an saxelmwifos SigniT moqiSpe eTnikur<br />
an religiur jgufebs Soris. cxadia, nebismieri donis politikis<br />
yvelaze didi marcxi gamoixateba mis uunarobaSi, Tavidan aicilos sxvadasxva<br />
formis SeiaraRebuli konfliqti.<br />
Cveulebriv, rodesac omze saubroben, gulisxmoben saxelmwifoTaSoris<br />
oms _ oms, romelSic ori an meti erisaxelmwifoa CarTuli. samoqalaqo omi<br />
erTi saxelmwifos teritoriaze mimdinareobs. Tanamedrove samyaroSi am tipis<br />
omebi ufro xSiria, vidre damoukidebel saxelwifoebs Soris. partizanuli<br />
omi aris brZolis erTerTi nairsaxeoba, romelsac ZiriTadad msubuqad<br />
SeiaraRebuli moZravi SenaerTebi awarmoeben soflebSi (xSirad mebrZolebs<br />
adgilobrivi mosaxleoba sakvebiT da TavSesafriT exmareba). partizanebi,<br />
rogorc wesi, gamiznul Zaladobas mimarTaven armiis, policiisa da xelisuflebis<br />
winaaRmdeg, rac miznad isaxavs xelisuflebis Sesustebas an damxobas.<br />
omis meoTxe kategoria _ mcire intensivobis konfliqtebi, iwyeba maSin,<br />
rodesac erTi saxelmwifo afinansebs metoqe saxelmwifoSi Zaladobis periodul<br />
an xangrZliv gamovlinebas (magaliTad, daqiravebuli jariskacebis<br />
gagzavniT an partizanebis daxmarebiT).<br />
Tu gavixsenebT daRupulTa ricxvs, ganadgurebul qonebas, daxarjul<br />
Tanxebs, cxadi gaxdeba, rom omi adamianis yvelaze damangreveli da fuWi<br />
qmedebaa. mxolod meoce saukuneSi omma 35 milioni adamiani _ maT Soris 25<br />
mln samoqalaqo piri imsxverpla (es Sefaseba 1990 wels gakeTda, roca saukunis<br />
dasasrulamde kidev aTi weli iyo darCenili). 1 generalma uiliam Sermanma<br />
sakuTar Tavze gamoscada omis saSinelebebi (igi, rogorc meTauri, TavgamodebiT<br />
ibrZoda omebSi). amerikis samoqalaqo omis damTavrebdan 15 wlis Semdeg<br />
warmoTqmul sityvaSi man Tqva: `bevri patara biWi fiqrobs, rom omi didebuli<br />
ram aris, magram, biWebo, damijereT _ es namdvili jojoxeTia~!<br />
saubedurod, yvelas ar esmis omis saSinelebebi ise, rogorc general<br />
Sermans esmoda. istoriis mravali saxelganTqmuli (an saxelgatexili)<br />
pirovneba omis didebam `Seqmna~. sxvebma ki, vinc sisxlisRvras ar Seurigda,<br />
mainc aRiara omis perversuli momxibvleloba. Cvens welTaRricxvamde merve<br />
saukuneSi berZenma poetma homerosma aRniSna, rom kaci Zilis, siyvarulisa<br />
da cekvasimRerisgan ufro iRleba, vidre omisgan. homerosis Semoqmedeba<br />
miZRvnilia simamacisa da Tavganwirvisadmi, romelsac omi moiTxovs. ber<br />
Zeni filosofosi aristotele, romelic homerosze 500 wliT adre cxovrobda,<br />
simamaces adamianis upirveles Rirsebad miiCnevda. aristoteles azriT,<br />
brZolaSi gamoCenili simamace akeTilSobilebda adamians, radganac es<br />
iyo moralurad swori nabiji sikvdilis SiSis sapasuxod, rac, Tavis mxriv,<br />
safrTxes uqmnis politikur sazogadoebas.<br />
aqcenti omis sargeblianobaze ar axasiaTebs mxolod Zvel berZnebs an antikur<br />
mwerlebs. albaT, ise aravis mouxdenia omis racionalizacia, rogorc<br />
es germanelma filosofosma hegelma SeZlo (17701831). igi amtkicebda: `Tu
omi<br />
553<br />
saxelmwifoebi ver aRweven urTierTSeTanxmebas da ver xerxdeba maTi survilebis<br />
harmonizacia, maSin omi erTaderTi gamosavalia~. am winadadebaSi<br />
araferi ar aris Sokis momgvreli, Tumca, igi sakmaod pesimisturad JRers.<br />
hegeli ufro Sorsac midis da amtkicebs, rom omi, faqtobrivad, erTaderTi<br />
gamosavalia, radgan `gaWianurebuli da, miT ufro, mudmivi mSvidoba erebs<br />
ryvnis~. mSvidobis dros, hegelis azriT, sazogadoeba dundeba da nawevrdeba.<br />
`omi aZlierebs saxelmwifoebs. aseve maTTvis, vinc monawileobs samoqalaqo<br />
daumorCileblobaSi, sazRvrebs gareT brZolaa saWiro, raTa qveynis<br />
SigniT mSvidoba damyardes.~ 2<br />
ramdeni omi xdeba weliwadSi?<br />
SeiZleba gvegonos, rom es ioli gamosaTvlelia, magram sinamdvileSi<br />
ase araa. maga liTisTvis ganvixiloT 1996 weli. centralurma sadazvervo<br />
saagentom ocdarva SeiaraRebuli konfliqti daiTvala mTeli msoflios<br />
masStabiT. imave wels, Tavdacvis informaciis centrma gamoavlina ocdaSvidi<br />
mimdinare da aTi Camcxrali SeiaraRebuli konfliqti, xolo Tavdacvis<br />
erovnuli sabWos fondis monacemebiT es ricxvi gacilebiT didi _ samocdaoTxi<br />
iyo. romeli wyaroa sarwmuno?<br />
es gansxvaveba ramdenime faqtoriT aixsneba. maT Soris, upirvelesia sajaro<br />
politikis mkvlevari organizaciebis <strong>politikuri</strong> orientacia. Tavdacvis<br />
erovnuli sabWos fondi konservatiuli asociaciaa, romelic mxars<br />
uWers Tavdacvis xaziT biujetis zrdas. amitom, gasakviri araa, rom am organizaciisTvis<br />
garemomcveli samyaro gacilebiT saSiSia, xolo mimdinare<br />
SeiaraRebuli konfliqtebis ricxvi _ ufro didi, vidre liberalurad<br />
ganwyobili Tavdacvis informaciis centrisTvis, romelic xandaxan ukmayofilebas<br />
gamoTqvams Tavdacvaze daxarjul TanxebTan dakavSirebiT. isic ar<br />
aris gasakviri, rom Tavdacvis erovnuli sabWos fondi konfliqtebs ufro<br />
did mniSvnelobas aniWebs, vidre Tavdacvis informaciis centri. erovnuli<br />
sabWo konfliqtebad miiCnevs ara mxolod SeiaraRebul dapirispirebas, aramed<br />
narkotikebTan da organizebul danaSaulTan dakavSirebul incidentebsac.<br />
amgvari gansxvavebebi rom ar arsebobdes, omebis daTvla mainc gaWirdeboda.<br />
omis gansazRvra daRupulTa ricxvis mixedviT imTaviTve SeuZlebelia,<br />
radganac omSi monawile arc erTi mxare ar axmaurebs sarwmuno informacias,<br />
xolo miukerZoebeli damkvirveblebisTvis Sesabamisi informaciis<br />
xelmisawvdomoba an SezRudulia, an saerTod SeuZlebelia. erovnuli saz<br />
Rvrebis mixedviT omisa da brZolebis gansazRvra aseve warumatebelia.<br />
magaliTad, Tavdacvis erovnuli sabWo bosniisa da serbeTis konfliqtebs<br />
erTmaneTisgan damoukideblad ganixilavs, xolo centraluri sadazvervo<br />
saagento maT balkaneTis konfliqtad moixseniebs.<br />
hegeli ambobda, rom `msoflios istoria aris msoflios sasamarT
554 politika Zaladobis gziT<br />
lo~. sxva sityvebiT rom vTqvaT, hegelisaTvis saimedoobis an gamZleobis<br />
yvelaze didi gamocda aris ara raRac abstraqtuli moraluri standarte bi,<br />
aramed konkretuli warmateba. da radganac msoflio politikaSi warmateba<br />
ZalauflebiT da sididiT izomeba, gamodis, rom Zala da ufleba sinonimebi<br />
yofila.<br />
germanelma filosofosma fridrix nicSem (18441900) meti radikalizmi<br />
SesZina am ideas. nicSe zogadad uaryofda pirobiT zneobriobas, xolo qristianul<br />
eTikasa da humanurobas gansakuTrebiT ver itanda da sisusted miiCnevda.<br />
nicSe eTayvaneboda Zalauflebis agresiul gamovlinebas rogorc<br />
adamianebSi, aseve qveynebSi. igi xotbas asxamda nebisyofas da omis, erTi<br />
SexedviT usiamovno, magram sasikeTo gavlenas erebsa da civilizaciebze. 3<br />
daaxloebiT erTi saukunis Semdeg es Tema uCveulo ZaliT gacocxldeba<br />
omis mexotbe diqtator adolf hitlerisa da misi aranakleb agresiuli<br />
mokavSiris, benito musolinis mier, romlebic, hegelis da nicSes msgavsad,<br />
abuCad igdebdnen pacifizms. italiuri faSizmis mamis _ musolinis mixedviT,<br />
`omi adamianis energiis mobilizacias axdens da ganadidebs imaT, visac<br />
Zala Seswevs, mas Tvali gausworos~. 4<br />
idealur samyaroSi omi ar iqneboda, magram igi yovelTvis iyo da aris.<br />
omis safrTxe imis imedTan erTad arsebobs, rom erT mSvenier dRes omi aRar<br />
iqneba. saukuneebis ganmavlobaSi bevri moazrovnepolitikosi (rom araferi<br />
vTqvaT utopist meocnebeebze) imeorebda, rom goni, an RmerTi, an istoria<br />
msoflios gaaTavisuflebda omis agoniisgan. magram es optimistebic ki<br />
TiTqmis verasdros Tanxmebodnen iseT sakiTxze, rogoricaa omis gamomwvevi<br />
mizezebi. rasakvirvelia, Tu gvinda, rom aRar iyos omi, upirveles yovlisa,<br />
misi gamomwvevi mizezebi unda aRmovfxvraT.<br />
omis mizezebi<br />
ratom maincdamainc omi? am kiTxvaze martivi pasuxi ar arsebobs, sxvadasxva<br />
omis SemTxvevaSi, pasuxic sxvadasxvaa. igi damokidebulia mraval<br />
faqtorze, upirveles yovlisa ki _ droze.<br />
cxadia, oms sxvadasxva epoqaSi gansxvavebuli faqtori iwvevda. magali<br />
Tad, meTormete saukunis evropaSi an axlo aRmosavleTSi mcxovrebi nebismieri<br />
miukerZoebeli mkvlevari am periodis gansakuTrebulad xSir da sastik<br />
omebs aucileblad religiur aRtkinebas miawerda. paradoqsulia, rom<br />
gansakuTrebuli sisastikiT gamorCeuli jvarosnuli omebi, romlebic me<br />
TerTmete saukunis dasasruls daiwyo da TiTqmis 200 wels mimdinareobda,<br />
im rwmeniT iyo gamsWva luli, rom `RmerTi CvenTanaa~.<br />
religiam Zalze mcire roli Seasrula meoce saukunis ZiriTadi omebis<br />
gaCaRebaSi (Tumca man xeli Seuwyo ufro regionul da adgilobriv omebs).<br />
magaliTad, religiuri fanatizmi araviTar SemTxvevaSi ar yofila pirveli<br />
msoflio omis safuZveli. bevri damkvirvebeli am omis dawyebis mizezad nacionalizms<br />
miiCnevs, romlis Sesaxebac meTormete saukuneSi araferi iyo<br />
cnobili. mkvlevarTa meore nawili omis dawyebas evropul qveynebs Soris
omi<br />
555<br />
SeiaraRebaSi Sejibrs ukavSirebs da amtkicebs, rom samxedro momzadebis<br />
tempma evropa sabolood omamde miiyvana. mkvlevarTa mesame jgufi imperializms<br />
adanaSaulebs: mecxramete saukunis meore naxevarSi koloniebis<br />
dasapatroneblad dawyebuli brZola omSi gadaizarda maSin, rodesac daupatronebeli<br />
aRar darCa arc erTi kolonia aziasa da afrikaSi.<br />
religias arc meore msoflio omis dawyebaSi uTamaSia mTavari roli. misi<br />
umTavresi da gadamwyveti mizezi iyo ideologia (nacionaluri socializmi<br />
germaniaSi, faSizmi _ italiaSi, xolo komunizmi _ sabWoTa kavSirSi). da<br />
mainc, umTavresi `izmi~, romelic germaniis, italiis da iaponiis agresiuli<br />
politikis ukan idga, iyo ultranacionalizmi an, rogorc saerTaSoriso<br />
politikis gamoCenili mkvlevari hans j. morgenTau uwodebda, nacionalisturi<br />
universali zmi. koreis (19501953) da vietnamis (19631975) omebs geo<strong>politikuri</strong><br />
anu saxe l mwifoebrivi da ideologiuri mizezebi daedo safuZvlad.<br />
bevri mecnieri miiCnevs, rom swored pragmatizmisa da idealizmis am<br />
nazavma ganapiroba orive omis aradamakmayofilebeli (amerikelebis TvalsazrisiT)<br />
Sedegebi.<br />
zedapirulad ise Cans, TiTqos orive msoflio omis gamomwvevi mizezebi<br />
radikalurad gansxvavdeboda im mizezebisgan, romlebmac ganapiroba jvarosnuli<br />
omebis dawyeba. magram, miuxedavad savaraudo (an uSualo) mizezebisa<br />
(rogoricaa religiuri fanatizmi, nacionalizmi da ase Semdeg), nebismieri<br />
omi aris erTi da imave Zveli `daavadebis~ gamovlineba, miuxedavad<br />
imisa, rom am `senis~ simptomebi da simwvave droTa ganmavlobaSi Seicvala.<br />
filosofosebi da Teologebi, romlebic imedovnebdnen, omis fenomenis<br />
SeswavliT moeZebnaT axsna mSvidobisaTvis, 2000 welia cdiloben ipovon<br />
omis gamomwvevi ZiriTadi mizezebi. istoriis yvelaze damangreveli _ meore<br />
msoflio omis Semdeg, mecnierebi maTematikuri da statistikuri modelebis<br />
gamoyenebiT cdiloben problemis arsSi Cawvdomas. am tipis raodenobrivi<br />
kvleva aris mcdeloba, gamoiyenos sabunebismetyvelo mecnierebis meTodologiuri<br />
Jini da sizuste. am midgomis erTerTi yvelaze Tavgamodebuli damcveli<br />
jon vaske ambobs:<br />
samyaros filosofiuri analizi, maSinac ki, rodesac is ekuTvnis iseT<br />
did moazrovnes, rogoricaa aristotele, ar iZleva mTlian codnas.<br />
Cveni Semecnebis areali gafarTovda mxolod mecnieruli meTodis<br />
ganviTarebis Sedegad. mxolod kontrolirebuli dakvirvebis, samxilebis<br />
Segrovebis, frTxili induqciisa da im rwmenis meSveobiT, rom<br />
hipoTeza yovelTvis unda gamoicados miRebamde, SesaZlebeli gaxda<br />
progresis miRweva. ara aqvs mniSvneloba, dadgeba Tu ara eWvqveS privilegirebuli<br />
Teoriebi, es procesi aucilebelia, sanam omisa da mSvidobis<br />
Sesaxeb utyuar cnobas moivipovebT. 5<br />
ra nayofi gamoiRo omis Seswavlisadmi mecnierulma midgomam am dromde?<br />
vakses mixedviT, man `daxvewa fiqrebi omze da dasva seriozuli kiTxvebi misi<br />
gagebis Sesaxeb arsebul axsnebTan dakavSirebiT~. 6<br />
politologebis erTi nawili ase darwmunebuli ar aris. 7 magaliTad, jeims
556 politika Zaladobis gziT<br />
doerti da robert palcgrafi askvian, rom `miuxedavad omis Sesaxeb statistikuri<br />
swavlebis (rogorc induqciuri, aseve deduqciuri) gavrcelebisa,<br />
verc erTi maTgani ver xsnis bolomde yvelaze saWirboroto problemas...<br />
ramdenime aTwleulis ganmavlobaSi isini mxolod sqolioebSi Segvxvdeba da<br />
klasikur Sromad aravin CaTvlis~. 8 greg qeSmens am debatebSi neitraluri<br />
pozicia ukavia:<br />
miuxedavad imisa, rom ar arsebobs romelime konkretuli Teoria,<br />
romelic axlos mainc mividoda universalur RirebulebasTan, socialur<br />
mecnierul kvlevas fuWad ar Cauvlia. zogi Teoria moklebulia<br />
faqtobriv safuZvels da maT mxolod miTologiis statusi aqvT<br />
miniWebuli. magram Teoriebis nawilis sandooba msoflio istoriis<br />
faqtebma daadastura. marTalia, gasuli oTxi aTwleulis ganmavloba<br />
Si socialuri mecnierebis Catarebuli kvleva ver dasrulda omis<br />
Sesaxeb erTiani Teoriis SeqmniT, magram Catarebulma kvlevebma mainc<br />
gazarda omis mizezebis Sesaxeb Cveni codna. 9<br />
omis gamomwvevi mizezebis gamokvlevas im sami alternatiuli Teoriis<br />
ganxilviT daviwyebT, romlebic dasavleTis yvelaze TvalsaCino <strong>politikuri</strong><br />
moazrovneebis naSromebSi gvxvdeba. erTerTi interpretacia aqcents<br />
adamianis bunebaze akeTebs, meore xazs usvams sazogadoebas (mTavrobis<br />
CaTvliT), mesame yuradRebas amaxvilebs saerTaSoriso garemoSi arsebul<br />
problemebze (magaliTad, sakvebis, wylis, miwis, bunebrivi resursebisa da<br />
a.S. naklebobas), rogorc socialuri da saerTaSoriso konfliqtis gagebis<br />
ZiriTad saSualebaze. 10 am sami interpretaciis detaluri analizis Semdeg<br />
ganvixilavT Tanamedrove kvlevebis ramdenime Sedegs, raTa davadasturoT<br />
an uarvyoT es interpretaciebi.<br />
adamianis buneba<br />
isini, vinc oms adamianis bunebis mankier mxared miiCneven, sxvadasxva axsnas<br />
gvTavazoben `cudad moqcevis~ zogadsakacobrio tendenciis Sesaxeb. am mxriv,<br />
qristianobam umniSvnelovanesi kvali daatyo dasavleTis politikur azrovnebas.Zvel<br />
aRTqmaze dayrdnobiT, adreuli periodis qristiani moazrovneebi<br />
mi iCnevd nen, rom mTeli kacobrioba daRdasmulia pirvelyofili codvis anu<br />
adamisa da evas mier saRvTo kanonis darRvevis gamo edemis baRSi. `dabadebaSi~<br />
moTxro bili dacemis ambavi exeba moralur uZlurebasa da adamianis<br />
codviT gamoxatul sisustes. yvela gagebiT, es aris universaluri mniSvnelobis<br />
mqone universaluri ambavi, naWuWSi moqceuli msoflios istoria.<br />
cnobili Teologis, netari avgustines (354430) SexedulebiT, omi aris<br />
safasuri, rasac vixdiT Cveni codvili bunebis gamo. sxva filosofosebic<br />
amJRavneben msgavs pesimizms ise, rom ar asaxeleben pirvelyofil codvas,<br />
rogorc yvela ubedurebis mizezs. berZeni filosofosi platoni omis gamomwvevad<br />
msoflio batonobisadmi adamianis daucxromel swrafvas asaxelebs.
omi<br />
557<br />
XVI saukunis italielma moazrovnem, nikolo makiavelim kidev ufro pirquS<br />
ferebSi aRwera adamianis bunebisa da politikis urTierTobis pesimisturi<br />
suraTi. `mTavarSi~ makiaveli werda, rom <strong>politikuri</strong> warmateba da moraluri<br />
simarTle xSirad erTmaneTTan ukuproporciul damokidebulebaSia:<br />
rac ufro binZur politikur meTods mimarTavs mTavari sakuTari miznebis<br />
dasakmayofileblad, miT ufro mdidrdeba da warmatebuli xdeba igi.<br />
Tu mklevarTa erTi nawili religias, xolo meore nawili filosofias iyenebs<br />
adamianis agresiuli qmedebebis asaxsnelad, mkvlevarTa mesame nawili<br />
fsiqologias iSveliebs. zigmund froids (18561939), fsiqoanalizis fuZemdebels,<br />
miaCnda, rom adamianebi ibadebian `sikvdilis surviliT~ _ TviTganadgurebis<br />
Tandayolili tendenciiT, romlis mimarTulebis Secvlasac<br />
isini mogvianebiT umeteswilad axerxeben. rogorc froidi miiCnevda, konfliqtis<br />
pirobebSi adamianebi am gamanadgurebel tendencias erTmaneTis<br />
sawinaaRmdegod mimarTaven. aqedan gamomdinare, oms fsiqoTerapiuli funqcia<br />
aqvs: es aris TviTdamangreveli impulsis gamodevna. Tumca, am Teoriis<br />
kritikosebi miiCneven, rom es mosazreba mxolod sanaxevrodaa swori _ is jariskacebi,<br />
romlebic sCadian mkvlelobas, Tavad ar iReben gadawyvetilebas<br />
omis dawyebis Taobaze, xolo isini, vinc amis Sesaxeb iReben gadawyvetilebas<br />
(da vinc axerxebs mSvidad jdomasa da safrTxis Tavidan acilebas), Tavad ar<br />
ibrZvis. jariskacebis umetesoba Tavis movaleobas asrulebs da garda amisa,<br />
ibrZvian, radgan Tavad msxverplad qceva ar surT da ara imitom, rom isini<br />
bunebiT moZaladeebad arian dabadebuli.<br />
fsiqologTa erTi nawili miiCnevs, rom agresia adamianis Tandayolili<br />
Tviseba da bunebrivi reaqciaa imedgacruebaze, zogjer ki adamianebi am<br />
JRavneben `teritoriebze mbrZaneblobis~ imave tips, romliTac xasiaTdebian<br />
cxovelTa SedarebiT dabalganviTarebuli saxeobebi. `teritoriis~<br />
Teoriis mixedviT, farul agresias Rrmad aqvs fesvebi gadgmuli adamianis<br />
bunebaSi da erTi piris an jgufis kuTvnili teritoriisadmi muqara stimuls<br />
aZlevs agresiul qmedebas.<br />
mklevarTa sxva nawili miiCnevs, rom omis umTavresi mizezi devs ara adamianis<br />
sulSi, aramed mis gonebaSi. adamianebi arc uzneoebi arian da arc SeSlilebi,<br />
isini ufro gonebaClungebi arian, imdenad briyvebi, rom ver xvdebian omis amaoebas.<br />
erTi gamoCenili pacifisti pirvel da meore msoflio omebs Soris werda:<br />
dabrkolebas Cvens gzaze qmnis ara moraluri, aramed inteleqtualuri<br />
sfero. es imitom ki ar xdeba, rom adamianebi winaswar arian ganwyobilni<br />
da amitom ver swvdebian samyaros socialur WeSmaritebas,<br />
aramed maT, Tumca modiT, viyoT gulaxdilebi da vTqvaT `Cven~ _ konservatiuli<br />
temperamenti da SezRuduli goniereba gvaqvs~. 11<br />
Tomas hobsi (15881679) omis gansxvavebul, magram aseve aranakleb usiamovno<br />
axsnas gvTavazobs. is miiCnevs, rom adamianebi bunebiTi mdgomareobiT<br />
sastikebi da ugunurebi arian (hobsi inglisSi puritanuli revoluciis<br />
dros cxovrobda da mas zaravda imaze fiqri, rom erT mSvenier dRes<br />
dabrundeboda qaosi da `yvela gaaCaRebda oms yvelas winaaRmdeg~). magram
558 politika Zaladobis gziT<br />
yvelafris miuxedavad, hobsi realisti iyo da cdilobda Caswvdomoda adamianis<br />
bunebas iseTs, rogoric aris da ara iseTs, rogoric unda iyos. erTaderTi<br />
saSualeba adamianis WeSmariti bunebis gasagebad aris codna imisa,<br />
rogor moiqcevian isini civilizebuli sazogadoebis gareSe, bunebiT pirobebSi.<br />
dResac mniSvnelovania mis mier gakeTebuli daskvnebi.<br />
hobsi omis Sesaxeb. hobsis Tanaxmad, bunebiT mdgomareobaSi adamia nebs<br />
marTavs TviTgadarCenis ZiriTadi instinqti. maT yvelaze ufro sikvdilis<br />
eSiniaT da gansakuTrebiT ufrTxian uecar, moulodnel aRsasruls. Tumca,<br />
sikvdilis SiSi maT ki ar adunebT, aramed piriqiT, agresiulobasa da Zaladobas<br />
hmatebs, rac am pirobebSi normad iTvleba:<br />
amgvarad, adamianis bunebaSi devs davis sami mizezi. pirveli aris<br />
konkurencia, meore _ gansxvaveba da mesame _ dideba. pirveli adamians<br />
moxveWisken ubiZgebs, meore _ usafrTxoebisken, xolo mesame _<br />
reputaciis mopovebisken. pirveli warmoSobs Zaladobas, radgan adamianebs<br />
surT ibatonon sxva adamianebze, maT colebze, bavSvebze, daepatronon<br />
maT saqonels; meore adamianebs aiZulebs, daicvan sakuTari<br />
monapovari, xolo mesame iwvevs Rimils gasxvavebuli azrisa da sxvebis<br />
Sefasebebis mimarT.<br />
aqedan gamomdinare, naTelia, rom maSin, roca adamianebi Tavisuflad<br />
cxovroben da ar emorCilebian erT saerTo Zalas, cxovroben iseT pirobebSi,<br />
romlebsac SeiZleba omi vuwodoT da es aris yvelas omi yvelas<br />
winaaRmdeg. 12<br />
amdenad, hobsisTvis, bunebiTi mdgomareoba omis mdgomareobasTan igivdeba.<br />
hobsma igive logika gamoiyena Tanamedrove saerTaSoriso politikis<br />
asaxsnelad, romelic gamudmebuli saomari mdgomareobiT xasiaTdeboda.<br />
misi azriT, swored ise, rogorc bunebiT pirobebSi adamianebs marTavs<br />
ZiriTadi survilebi da instinqtebi, aseve, amave instinqtebis mqone liderebi<br />
marTaven saxelmwifo ebs. da swored ise, rogorc bunebas ar hyavs mTavroba,<br />
raTa daicvas adamianebi erTmaneTisgan, aseve, saerTaSoriso sistemas<br />
ar hyavs xelisufleba, raTa daicvas saxelmwifoebi erTmaneTisgan.<br />
hobsis azriT, arsebobs davis sami saxe, romlebic Seesabameba adamianis<br />
bunebis sam nakls. esenia: agresiuli omebi, romlebsac safuZvlad udevs<br />
konkurenciis instinqti; TavdacviTi omebi, romlebic gamowveulia SiSiT<br />
da mesame, agonistikuri omebi _ gamowveuli siamayiT da pativmoyvareobiT.<br />
am kompaqturi TeoriiT, hobsi Seecada aexsna ara mxolod is, rogor moiqceodnen<br />
sazogadoebis da mTavrobis macivilizebeli gavlenisgan Tavisufali<br />
adamianebi (romlebic kisers gamoRadravdnen erTmaneTs, rom ara xelisuflebis<br />
mier SemoRebuli kanoni da wesrigi), aramed isic, ratom iwyeben<br />
saxelmwifoebi oms erTmaneTis winaaRmdeg iseT sakiTxebTan dakavSirebiT,<br />
romlebic gare damkvirveblisaTvis yovelad uazroa.<br />
hobsis memkvidreoba: hans morgenTau, hobsis msgavsad, TavgamodebiT amtkicebda,<br />
rom adamianebi mankierebi arian. morgenTaus azriT, `adamianuri
omi<br />
559<br />
buneba, romelSic politikis kanons Tavisi adgili aqvs, ar Secvlila im<br />
droidan moyolebuli, rodesac Cineli, indoeli da berZeni filosofosebi<br />
cdilobdnen aRmoeCinaT es kanonebi~ da `politika, sazogadoebis msgavsad,<br />
imarTeba obieqtur kanonTa wyebiT, romlebsac safuZveli adamianis bunebaSi<br />
udevs.~ 13 am kanonTa moqmedebis gageba SesaZlebelia `im interesebis meSveobiT,<br />
romlebic Zalauflebis~ saxeliTaa cnobili. am gziT politikis konceptualizacia<br />
niSnavs, rom adamianebi motivirebulebi arian TviTdainteresebiT,<br />
romelic maT ZalauflebisTvis mudmivi brZolisaTvis ganawyobs. morgenTaum<br />
gansakuTrebiT naTlad gamoxata sakuTari azri, rodesac ganacxada, rom<br />
`saerTaSoriso politika, yvela politikis msgavsad, aris brZola ZalauflebisTvis~.<br />
rac ar unda iyos saerTaSoriso politikis saboloo mizani,<br />
uSualo mizani mainc Zalauflebaa. `iseve, rogorc misma winamorbedma hobsma,<br />
morgenTaumac uaryo mcdari (idealisturi) mosazreba, romelic amtkicebs,<br />
rom `adamianuri sawyisi keTilia, xolo adamianis buneba _ iolad drekadi<br />
da Tvinieri~. nacvlad amisa, igi mxars uWers realistur mosazrebas, rom `samyaro,<br />
romelic arasrulyofilia raciona luri mosazrebidan gamomdinare,<br />
aris im Zalebis moqmedebis Sedegi, romelic adamianis sawyisSia~. 14<br />
morgenTaus da mis naSromebze dafuZnebuli <strong>politikuri</strong> Teoriis realisturi<br />
skolis mixedviT, adamianis buneba da gandidebis instinqti<br />
erTaderTi Tu ara, erTerTi wamyvani mizezia, romelic konkurenciasa da<br />
konfliqts iwvevs. amgvari analizi kacobriobas Zalian usiamovno kuTxiT<br />
warmoaCens. magram, miuxedavad yvelafrisa, es mosazreba aris erTaderTi<br />
sarwmuno axsna imisa, Tu ratom xdeba omebi.<br />
sazogadoeba<br />
yvela <strong>politikuri</strong> moazrovne omis mizezad adamianis fsiqikas an bunebas<br />
ar miiCnevs. mecnierTa garkveuli nawili omis gaCaRebaSi, zogadad, Tanamedrove<br />
sazogadoebas adanaSaulebs, romelic saxelmwifos saxiT aris<br />
formirebuli (eqskluziuri <strong>politikuri</strong> an `wevrobis~ principze agebuli<br />
asociaciebi), xolo meore nawili _ <strong>politikuri</strong> saxelmwifoebis im konkretul<br />
kategorias, romlebic safrTxes uqmnian mSvidobas. am TavSi ganvixilavT<br />
<strong>politikuri</strong> Teoriebisadmi sxvadasxva midgomas da agreTve im liderebs,<br />
romlebic sazogadoebas an sa xelmwifos (sazogadoebis <strong>politikuri</strong><br />
CarCo) adanaSauleben omebis gaCaRebaSi.<br />
ruso: damnaSavea qoneba. `adamiani Tavisufal qmnilebadaa dabadebuli, magram<br />
mas mTeli cxovreba borkilebi adevs~, _ erisaxelmwifoebze mitanili<br />
am ieriSiT daiwyo frangma filosofosma JanJak rusom (17121778) klasikad<br />
qceuli naSromi `sazogadoebrivi xelSekruleba~ (1762), romelSic pirdapir<br />
gaakritika hobsis mosazreba adamianis muxTal da moZalade bunebasTan dakavSirebiT.<br />
rusom dasawyisSive ganacxada, rom adamianebi `suleli, magram<br />
mSvidobiani~ arsebebi arian, romlebsac SeuZliaT TanaugrZnon daCagrulebs<br />
(daakvirdiT, ramdenad ewinaaRmdegeba es gansazRvreba `suleli, ma
560 politika Zaladobis gziT<br />
gram moZalade~ adamiane bis Sesaxeb Tezas, romelic am TavSive ganvixileT).<br />
am kuTxidan Tu SevxedavT, hobsma ubralod Sescoda, rodesac iseTi Tandayolili<br />
Tvisebebi, rogoricaa ambicia, SiSi da siamaye, miawera bunebiT mdgomareobaSi<br />
myof adamianebs. rusos sjeroda, rom es aris socialuri adamianisa<br />
da ara pirvelyofili adamianis Tviseba. raoden paradoqsulic unda<br />
iyos, antisocialur saqciels socialuri safuZvlebi aqvs; es aris adamianis<br />
mankierebis utyuari niSani. am SemTxvevaSi damnaSavea sazogadoeba da ara<br />
adamianis buneba. ruso sakmaod mkveTrad gamoTqvams sakuTar mosazrebas am<br />
sakiTxTan dakavSirebiT: `cxadia, rom sazogadoebas unda mieweros mkvlelobebi,<br />
mowamvlis faqtebi, Saragzis yaCaRobebi da amgvar danaSaulebaTa<br />
dasjac ki~. 15<br />
rusos swamda, rom sazogadoeba aris yvelanairi problemis mizezi, omis<br />
CaTvliT. is gansakuTrebiT adanaSaulebda kerZo sakuTrebis instituts,<br />
meTvramete saukunis evropis ZiriTad sazrunavs, im ubedurebebisaTvis,<br />
romlebmac mTeli kacobrioba moicva mas Semdeg, rac adamianebma civilizaciis<br />
yalb siamovnebaze gacvales pirvelyofili umankoeba. sakuTreba ganarCevs<br />
adamianebs imiT, rom qmnis usargeblo uTanasworobas janmrTelobis,<br />
statusisa da Zalauflebis mxriv erTi saxelmwifos moqalaqeebsa da TandaTanobiT<br />
_ saxelmwifoebs Soris:<br />
pirveli adamiani, romelmac SemoRoba miwis nakveTi, gonebaSi Caibe<br />
Wda, rom `es misia~ da ipova adamianebi, romlebic imdenad sulelebi<br />
aRmoCndnen, rom es daijeres, iyo samoqalaqo sazogadoebis WeSmariti<br />
fuZemdebeli. ramden danaSauls, oms, mkvlelobasa da saSinelebas<br />
ascdeboda kacobrioba, vinmes rom daeyvira: nu usmenT am matyuaras,<br />
inanebT, Tu daiviwyebT, rom nayofi yvelasia, xolo miwa _ saerTo. 16<br />
rusom Camoayaliba postulati, rom kerZo sakuTrebis Seqmnam safuZveli<br />
Cauyara pirvel politikur sazogadoebas, xolo politikurma sazogadoebam,<br />
Tavis mxriv, damatebiTi, erisaxelmwifoebis Seqmnas. da gamomdinare iqidan,<br />
rom TiToeuli erisaxelmwifo meoris pirispir rCeboda, warmoiSva didi<br />
daZabuloba, romelic Semdgom `erTa Soris omebSi, brZolebSi, mkvelobebSi<br />
gadaizarda, ramac SeZra buneba da Searyia goneba~. 17 rogorc ruso ambobs,<br />
`adamianuri rasis dayofam sxvadasxva sazogadoebebad~ gamoiwvia is, rom<br />
adamianebi yvelaze Rirseul saqcielad TanamoZmis mkvlelobas miiCnevdnen.<br />
TandaTanobiT saqme iqamde mivida, rom adamianebi umiznod<br />
xocavdnen erTmaneTs. brZolis erTi dRis ganmavlobaSi ufro meti<br />
mkvleloba xdeboda da erTi qalaqis dapyrobas ufro meti saSineleba<br />
mosdevda, vidre es bunebiT mdgomareobaSi mTeli saukunis ganav lobaSi.<br />
18<br />
rusos mosazrebam imis Sesaxeb, rom yvela borotebis saTave kerZo sakuTrebaa,<br />
Rrma kvali daaCnia Tanamedrove inteleqtualur istorias. im<br />
politikur moazrovneebs Sorisac ki, romlebic uaryofen rusos Sexedule
omi<br />
561<br />
bas erisaxelmwifoebis mankierebis Sesaxeb, mravlad arian isinic, romlebic<br />
aRiareben mis zogad Teorias: `adamiani kargia, magram adamianebi erTad<br />
_ cudebi~. am Temaze ramdenime variacia warmoiSva meoce saukuneSi. rogorc<br />
davinaxavT, TiToeuli Zireulad gansxvavdeba meorisgan, magram yvela maTgani<br />
iziarebs mosazrebas, rom is fataluri manki, romelsac omamde mivyavarT,<br />
unda veZeboT sazogadoebaSi da ara adamianis bunebaSi.<br />
damnaSavea nacionalizmi: bevri Tanamedrove moazrovne amtkicebs, rom<br />
omi imTaviTve arsebobs calkeul sazogadoebebSi damoukidebeli mTavrobebiT.<br />
am potenciuri separatistuli tendenciis ZiriTadi gamoxatulebaa<br />
nacionalizmi (romelsac xSirad jingoizmis an Sovinizmis saxeliTac moixsenieben,<br />
gasakuTrebiT mis radikalur gamovlinebebs). nacionalizmi, Cveulebriv,<br />
gulisxmobs konkretuli qveynis moqalaqeebis mier patriotul<br />
grZnobas samSoblos mimarT. erTerTi cnobili avtori ambobs:<br />
yvela ers Tavisi vardisferi sarke aqvs. amgvari sarkis gansakuTrebuli<br />
Tvisebaa gamosaxulebis momxibvlelad warmoCena: is aSorebs<br />
naoWebs da xasiaTi da mSveneba pirdapir brwyinavs! TiToeuli eri sakuTar<br />
Tavs miiCnevs yvelaze marTlad... TiToeuli eri darwmunebulia<br />
(aq sagulisxmoa temperamenti da midrekileba), rom is `RvTis rCeuli~<br />
eria da `RviTsgan kurTxeul miwaze~ cxovrobs. 19<br />
gasakviri ar aris, rom nacionalizms kerpTTayvanismcemlobas uwodeben.<br />
miuxedavad imisa, rom is erTi sazogadoebis wevrebs Soris aZlierebs kavSirs,<br />
erTobasa da TviTSewirvas, Tavad sazogadoebebs Soris, pirdapir Tu iribad,<br />
militarizmis, qsenofobiisa da ormxrivi undoblobis safuZveli xdeba.<br />
SesaZlebelia nacionalizmiT manipulireba ise, rom man mxari dauWiros<br />
agresiul politikas, xolo omi, Tavis mxriv, SeiZleba gamoyenebul iqnes<br />
nacionalizmis gasaZliereblad. urTierTkavSiri nacionalizmsa da oms Soris<br />
imdenad meryevi da cvalebadia, rom bevri internacionalisti (Teoretikosebis<br />
is nawili, romlebic mxars uWeren qveynebs Soris mSvidobasa da<br />
TanamSromlobas xelisuflebaTa aqtiuri TanamSromlobis gziT msoflio<br />
organizaciismagvar struqturaSi) nacionalizms msoflios xalxebs Soris<br />
mSvidobis miRwevis mTavar dabrkolebad miiCnevs.<br />
imdenad, ramdenadac nacionalizmi xelovnuri gatacebaa, anu ufro socialurad<br />
aris ganpirobebuli, vidre Tandayolilia, omebis gaCaRebaSi<br />
damnaSavea <strong>politikuri</strong> sazogadoeba. amgvarma msjelobam misca stimuli<br />
idealistTa erT, meocnebe nawils da maT ukiduresad (kritikosebis azriT<br />
`briyvul~) martiv formulas miagnes: movspoT erisaxelmwifoebi, maTTan<br />
erTad _ nacionalizmi, nacionalizmTan erTad ki omebic moispoba. meore<br />
nawili ufro praqtikul gamosavals xedavs _ erisaxelmwifoebis gauqmebis<br />
nacvlad, saWiroa maTi `koreqtireba~.<br />
vilsoni da kanti: damnaSavea tirania. bevri eqsperti Tanamedrove konfliqtebis<br />
umTavres wyarod nacionalizms miiCnevs, xolo meore nawili<br />
meoce saukunis ori damangreveli omis gaCaRebaSi despotizms adanaSaulebs.
562 politika Zaladobis gziT<br />
prezidenti vudrou vilsoni iyo pirveli, romelmac win wamoswia es cneba<br />
da faqtobrivad Seecada, am fundamentur pricnipebze samyaros axali modeli<br />
aego. pirveli msoflio omis Semdeg vilsoni Seecada gaexangrZlivebina<br />
mSvidoba msoflioSi qartiis meSveobiT, romelic ToTxmeti principisgan<br />
Sedgeboda. igi imedovnebda, rom am principebis dacva SesaZlebels gaxdida<br />
msoflios mSvidobiani gziT marTvas. mis mier SemoTavazebuli msoflios axali<br />
sistemis qvakuTxedia erovnuli TviTgamorkvevis ufleba anu adamianebis<br />
ufleba, airCion sasurveli mTavroba. vilsonis azriT TviTgamorkvevis<br />
ufleba gaxdeboda demokratiis safuZveli, romelic, bunebrivia, mSvidobis<br />
damkvidrebis ukeTesi saSualebaa, vidre diqtatura.<br />
magram ratom unda gauCndeT demokratiul saxlemwifoebs omis survili<br />
diqtatorul saxelmwifoebze naklebad? meTvramete saukunis germanelma<br />
filosofosma emanuil kantma (17241804) pirvelma axsna es movlena,<br />
ramac didi gavlena iqonia vilsonze (rogorc erTerTma kompetenturma<br />
pirma aRniSna, `vilsonma patiosnad gadmoitana kantis maradiuli mSvidobis<br />
ideebi Tavis ToTxmet principSi~ 20 ). kantis naSromis mixedviT imisaTvis,<br />
raTa saxelmwifoebma SeinarCunon siZliere, saWiroa ganaviTaron ganaTleba,<br />
komercia da samoqalaqo Tavisufleba. ganaTlebas, kantis azriT,<br />
moaqvs saerTo ganmanaTlebloba, xolo komercia saSualebas aZlevs qveyanas<br />
moipovos ekonomikuri damoukidebloba, xolo es ori faqtori safuZvels<br />
uyris mSvidobas. rac yvelaze mTavaria, farTo <strong>politikuri</strong> Tavisuflebis<br />
pirobebSi, moqalaqeebi ufro kompetenturebi gaxdebian sazogadoebriv<br />
sakiTxebSi. radganac Tavisufleba yvelaze ufro respublikur wyobaSi miiRweva,<br />
amgvari xelisufleba bunebiT ufro mSvidobismoyvarea. mizezi martivia:<br />
respublikaSi, monarqiisa da aristokratiuli saxelmwifoebisagan<br />
gansxvavebiT, gadawyvetilebas omis warmoebis Taobaze iReben is adamiane bi,<br />
romlebmac Tavadac unda ibrZolon. rogorc kanti ambobs:<br />
respublikis konstitucia axalisebs mSvidobismoyvare saqciels Semdegi<br />
mizeziT: Tu omis dawyebisTvis saWiroa im adamianebis Tanxmoba,<br />
romlebmac sakuTar Tavze unda gamoscadon omis mTeli saSineleba,<br />
Zalian Zneli dasajerebelia, rom isini xalisiT daTanxmdebian am<br />
binZur TamaSSi monawileobaze. amgvari saxelmwifoebisagan gansxvavebiT<br />
qveynebi, romelTa mTavari sagani ar aris moqalaqe, Zalze iolad<br />
iwyeben oms, rogorc gasarTobs da amisTvis maT seriozuli mizezi ar<br />
sWir debaT. 21<br />
kantma iwinaswarmetyvela msoflio sistemis ufro mSvidobiani modelis<br />
damkvidrebis myari, Tumca SeumCneveli, evoluciuri procesi, rodesac<br />
mTavrobebi gaiTvaliswineben adamianTa umravlesobis azrs. kanti fiqrobda,<br />
rom omi TandaTanobiT istoriis kuTvnileba gaxdeboda.<br />
kantis mier aRmoCenili kavSiri respublikanizmsa da mSvidobas Soris<br />
vilsonis <strong>politikuri</strong> kredo gaxda. orive, kanti da vilsoni, miiCnevda, rom<br />
eri saxelmwifoebis Seqmna aris msoflioSi omebis Tavidan acilebis erTaderTi<br />
gza. ufro konkretulad rom vTqvaT, orive miiswrafvoda demokratiis,
omi<br />
amerikis prezidenti vudro vilsoni, romelsac didi pativiT Sexvdnen did<br />
britaneTSi pirveli msoflio omis dasrulebis Semdeg, imedovnebda, rom<br />
msoflios `demokratiisTvis usafrTxo adgilad~ aqcevda, magram misi erovnuli<br />
TviTgamorkvevis Teoria warumatebeli aRmoCnda da ver SeZlo erebs Soris<br />
omis SeCereba.<br />
563<br />
ganaTlebisa da Tavisufali vaWrobis globaluri gavrcelebisken mSvidobis<br />
miRwevisa da SenarCunebis mizniT. vilsoni gansakuTrebiT did mniSnvnelobas<br />
aniWebda rigiTi moqalaqis zneobasa da saR azrs. igi darwmunda, rom<br />
erovnuli TviTgamorkvevis ideali aris kacobriobis <strong>politikuri</strong> xsnis Tavi<br />
da Tavi. mas agreTve sjeroda, rom msoflios xalxebi liberalur demokratiasa<br />
da mSvidobas arCevdnen, alternatiuli mTavrobis arCevis saSualeba<br />
rom hqonodaT. da bolos, vilsoni fiqrobda, rom Tu demokratiuli institutebi<br />
iarsebebda yvela qveyanaSi maSin, rogorc calkeuli qveynis, aseve,<br />
zogadad, msoflio sazogadoebrivi azris zneobrivi Zala xels SeuSlida<br />
SeiaraRebul agresias.<br />
lenini: damnaSavea kapitalizmi. im adamianebs Soris, romlebic ar eTanxmebodnen<br />
ideas, rom mSvidoba emyareboda ufro meti demokratiuli saxelmwifos<br />
Seqmnasa da diqtaturis aRmofxvras, gaxldaT vilsonis aranakleb<br />
cnobili Tanamedrove, rusuli revoluciis sulisCamdgmeli da yofili<br />
sabWoTa kavSiris pirveli mmarTveli v.i. lenini (18701924). lenini gaaf<br />
TrebiT ewinaaRmdegeboda im burJuaziuli demokratiis ideas, romelsac<br />
TavgamodebiT icavda vilsoni. miuxedavad imisa, rom orive maTgani iwonebda<br />
erovnuli TviTgamorkvevis ideas, maTi interpretaciebi am cnebis Sesaxeb<br />
gansxvavdeboda erTmaneTisgan. vilsoni amtkicebda, rom nebismieri eri ar<br />
Cevda demokratias, Tuki arCevanis SesaZlebloba eqneboda demokratiasa da<br />
sxva romelime sistemas Soris. misgan gansxvavebiT, lenini amtkicebda, rom
564 politika Zaladobis gziT<br />
kapitalizmsa da komunizms Soris arCevanis SemTxvevaSi, is aucileblad<br />
komunizmis sasargeblod gadawydeboda. leninisaTvis politikis primati<br />
cxadi iyo. leninis, rogorc karl marqsis mimdevaris, azriT, omi mxolod da<br />
mxolod kapitalistebis interesebs emsaxureboda.<br />
Tavis mniSvnelovan naSromSi `imperializmi: kapitalizmis umaRlesi<br />
safe xuri~, leninma kidev ufro gaaRrmava marqsis mosazreba imis Sesaxeb,<br />
rom dasavluri imperializmi anu gviandeli mecxramete saukunis qiSpi<br />
koloniebisaTvis, ud avod miuTiTebda kapitalizmis gadaSenebaze. leninis<br />
azriT, imperializmi i y o im daundobeli brZolebis logikuri gagrZeleba,<br />
rac axasiaTebs monopoliur kapitalizms. misive mosazrebiT, kapitalistebi<br />
yovelTvis Seecdebodnen ucxo qveynebis bazrebis dapyrobas, rac maT sa<br />
Sualebas miscemda, ganexorcielebinaT sarfiani investiciebi an gaeyidaT<br />
saqoneli. amgvarad, monopolisti kapitalistebi sakuTari finansuri Zalauflebisa<br />
da misi Tanmdevi <strong>politikuri</strong> gavlenis meSveobiT cdilobdnen<br />
omSi CaeTriaT sazogadoeba sakuTari finansuri sar geblis gazrdis mizniT.<br />
leninis sityvebiT rom vTqvaT:<br />
rodesac afrikaSi evropuli koloniebi teritoriis mxolod erT<br />
meaTeds moicavda (rogorc es 1976 wels iyo), koloniurma politikam,<br />
Tu SeiZleba ase iTqvas, ganviTareba teritoriebis `Tavisufali<br />
mitacebis~ meTodiT SeZlo, magram rodesac afrikis cxra meaTedi mitacebul<br />
iqna (daaxloebiT 1900 wlisTvis) da moxda mTeli msoflios<br />
danawileba, amas mohyva koloniuri monopoliis periodi, ramac, Tavis<br />
mxriv, gamoiwvia gansakuTrebiT mwvave brZola msoflios ganawilebis<br />
an gadanawilebisaTvis. 22<br />
SeiZleba davaskvnaT, rom leninis azriT, omi sarfiani saqmea kapitalistebisTvis<br />
da amitom cdiloben isini omis xelSewyoba sakuTar saqmed aqcion.<br />
omis gamomwvevi mizezebis leniniseuli analizi Zalze Sors dgas vilsonis<br />
Teoriisagan imis Sesaxeb, rom tiranias aucileblad mivyavarT saer<br />
TaSoriso konfliqtebamde. da mainc, es ori mosazreba erTmaneTs ZiriTad<br />
sakiTxSi emTxveva: orive, vilsonic da leninic amtkicebdnen, rom erisaxelmwifoebi,<br />
ufro sworad konkretuli defeqtis mqone erisaxelmwifoebi,<br />
iwveven omebs. es ori lideri erTmaneTis Tanamedroveebi da amavdroulad<br />
metoqeebic iyvnen. isini ideologiuri wyalgamyofis sapirispiro mxares<br />
idgnen, magram, rusos msgavsad, orive fiqrobda, rom sazogadoebis mankierebis<br />
aRmofxvris SemTxvevaSi, msoflioSi samudamo mSvidoba daisadgurebda.<br />
es manki vilsonisTvis mTavrobis konkretuli tipi iyo, xolo leninisTvis<br />
_ ekonomikis tipi. orive SemTxvevaSi gadamwyveti sakiTxia cvlileba:<br />
Secvale agresiuli erisaxelmwifoebi da adamianebi simSvidesa da harmoniaSi<br />
icxovreben.<br />
garemo<br />
TeoretikosTa erTi nawili miiCnevs, rom omebi gamowveulia deficitiTa
omi<br />
565<br />
da daucvelobiT, rac dakavSirebulia iseT `bunebriv mtaceblebTan~, rogoricaa<br />
sicive, SimSili, daavadebebi, qariSxlebi da a.S. es mosazreba filosofos<br />
jon lokis (16321704) ideebs emTxveva.<br />
lokis Sexeduleba. traqtatSi samoqalaqo mTavrobis Sesaxeb (1690) loki<br />
amtkicebda, rom omebi aris bunebis kanonebis gamoZaxili da ara adamianis<br />
bunebisa an sazogadoebis defeqtebisa. martivad rom vTqvaT, garemo pirobebi,<br />
romelsac adamiani ver akontrolebs, xSirad ayenebs adamians sikvdilsicocxlis<br />
sakiTxis pirispir da amitom, konfliqtebic gardauvalia. misi<br />
winamorbedi hobsis msgavsad, lokic ar xuWavda Tvals adamianis bunebis mankierebebze.<br />
adamianis bunebis Seswavlam loki im azramde miiyvana, rasac hobsic<br />
emxroboda _ anu TviTgadarCena adamianis ZiriTadi instinqtia. TumcaRa, am<br />
sakiTxze am ori moazrovnis msjeloba erTmaneTs ar emTxveva. erTerTi kompetenturi<br />
piris sit yvebiT:<br />
lokis mier danaxuli bunebiTi mdgomareoba ar aris iseTi sastiki, rogoric<br />
es hobs warmoedgina. Tu Zalis gamoyeneba uflebis gareSe Cveulebrivi<br />
movlenaa lokiseul bunebiT mdgomareobaSi, es imitom ar xdeba,<br />
rom adamianebis umetesoba borotmoqmedi, veluri an sisxlismsmelia;<br />
hobsisgan gansxvavebiT loki ar fiqrobs, rom TiToeuli adamiani erTmaneTis<br />
potenciuri mkvlelia. sicocxlisaTvis ZiriTadi safrTxe<br />
bunebiT mdgomareobaSi aris ara mkvlelis tendenciebi adamianebSi, aramed<br />
is siRatake da gaWirveba, rac axasiaTebs am mdgomareobas. 23<br />
loks swamda, rom siRatake da gaWirveba gardauvalia bunebiT<br />
mdgo mareo ba Si, radgan, misi azriT, didi Zalixmevaa saWiro yoveldRiuri<br />
sarCos mosapoveb lad. am pirobebSi ki, Cveni qoneba unda davicvaT im mezoblebisgan,<br />
romlebic iswrafvian misi dapatronebisken da im adamianebisgan,<br />
romlebsac SiaT da Raribebi arian. amgvarad, loki problemas ufro mwir<br />
resursebSi (sakvebi, miwa da a.S) xedavda, vidre Sinagan bunebriv xasiaTze.<br />
lokis Sexedulebebi adamianebze, sazogadoebasa da bunebaze mWidrod aris<br />
dakavSirebuli omisa da mSvidobis sakiTxebTan. Tu omis warmoSobis mizezebi<br />
unda veZeboT adamianebSi, rogorc es hobs sjeroda, maSin misi aRmofxvris<br />
erTaderTi saSualebaa Sinagani meobis Secvla. xolo, Tu problema unda ve<br />
ZeboT sazogadoebaSi, rogorc ruso da lenini Tvlidnen, maSin gamosavali<br />
mdgomareobs sazogadoebis (an saxelmwifos) imgvarad gadawyobaSi, rom aRmoifxvras<br />
agresiuli qcevis gamomwvevi faqtorebi. magram, Tu problemaa ara<br />
adamiani an sazogadoeba, aramed bunebaa, maSin erTaderT gamosavlad bunebis<br />
gardaqmnaRa rCeba.<br />
sainteresoa is faqti, rom bunebis transformacia iyo zustad is gza,<br />
romelsac loki Sida sazogadoebaSi konfliqtis aRmofxvris instrumentad<br />
miiCnevda. misi azriT, samoqalaqo xelisuflebam unda izrunos iseTi<br />
pirobebis damkvidrebaze, romlebic xels Seuwyobs ekonomikur ganviTarebas.<br />
ekonomikuri ganviTarebis meSveobiT mniSvnelovnad Sesustdeba<br />
socia luri daZabulobis ZiriTadi mizezi _ adamianis mdgomareobis bune
566 politika Zaladobis gziT<br />
brivi `gaWirveba~. amave dros, Tu bunebis cvalebadobas Caenacvleba organizebuli<br />
sazogadoebis oficialuri wesebi, mniSvnelovnad Semcirdeba imis<br />
saWiroeba, rom adamianebma mudmivad akontrolon erTmaneTi. amgvarad, adamianebi<br />
SeZlebdnen sabolood daetovebinaT bunebiTi mdgomareoba, mTeli<br />
Tavisi anarqiiTa da safrTxeebiT.<br />
bunebiTi mdgomareobidan gamosvlis Semdeg, adamianebma aRmoaCines, rom<br />
bedis ironiiT Seabijes sxva _ saerTaSoriso politikis sastik samyaroSi.<br />
miuxedavad imisa, rom loks ar mourgia politikis Sesaxeb sakuTari Teoria<br />
saerTaSoriso urTierTobebisaTvis, misi msjeloba srulad miesadageba am<br />
sakiTxs. mTavrobis `gamogonebamde~ adamianebi cxovrobdnen Sida anarqiaSi.<br />
amgvaradve, efeqtiani msoflio xelisuflebis ararsebobis pirobebSi<br />
saxelmwifoebi arseboben saerTaSoriso anarqiaSi. am gagebiT, erisaxelmwifoebs<br />
Soris arsebuli damokidebuleba mcirediT gansxvavdeba im damokidebulebisagan,<br />
romelic arsebobda adamianebs Soris samoqalaqo sazogadoebis<br />
Camoyalibebamde. saerTaSoriso bunebiTi mdgomareoba, iseve, rogorc<br />
Tavdapirveli bunebrivi mdgomaroba, mudmivad imyofeba potenciur saomar<br />
viTarebaSi. aqedan gamomdinare, TiToeuli erisaxelmwifo sakuTari Tavis<br />
gadarCenis mizniT moqmedebs mtrul garemoSi, swored ise, rogorc TiToeuli<br />
adamiani moiqceoda bunebiT mdgomareobaSi.<br />
omis yvelaze ufro gavrcelebuli da Zvirfasi nadavli teritoriaa da<br />
istoriidan gamomdinare, swored axali teritoriebisa da miwebis, lokis<br />
mixedviT qonebis, dapatronebis gamo xdeba omebis umetesi nawili. gaixseneT,<br />
mecxramete saukunis bolos evropis saxelmwifoebis brZolas axali<br />
koloniebisaTvis lenini axali bazrebis, iafi muSaxelisa da nedleulis<br />
dapatronebis survils miawerda. mniSvnelovania leninis mosazreba imis<br />
Sesaxeb, rom kapitalis (fuli da qoneba) dagrovebisadmi midrekileba,<br />
romelsac lokic aRwerda, pirdapir ukavSirdeba imperializmis fenomens,<br />
rac, rogorc man iwinaswarmetyvela, msoflios omamde miiyvanda. lenini<br />
Tundac aWarbebdes kapitalizmis winaaRmdeg sakuTari mosazrebis gamoTqmisas,<br />
erTi ram cxadia: teritoriuloba yovelTvis ukavSirdeboda da kvlavac<br />
daukavSirdeba oms.<br />
loki im dros moRvaweobda, rodesac jer kidev mravlad iyo evropelebis<br />
mier daupatronebeli da auTvisebeli teritoria. igi aRniSnavda, rom adamianebi<br />
harmoniulad icxovobdnen, Tu romelime maTgani ar moindomebda sxvebis<br />
daCagvras. am faqtebs mivyavarT im azramde, rom mosaxleobis zrdas<br />
Tan erTad gaizarda moTxovna resursebze, xolo, siRatakis zRvris sakiTxi<br />
ufro da ufro mniSvnelovani xdeba. loki amtkicebs, rom preistoriul adamians<br />
safrTxe eqmneboda bunebrivi resursebis amowurviT. warmoidgineT,<br />
ramdenad gaZlierda es safrTxe droTa ganmavlobaSi.<br />
bunebrivi resursebis simwire: malTusis koSmari. bevrma Tanamedrove avtorma<br />
ganavrco lokis mier wamoweuli bunebrivi resursebis simwiris Tema. am<br />
Temas Tomas malTusic (17661834) Seexo Tavis cnobil naSromSi _ `gamocdileba<br />
xalxTmosaxleobis kanonis Sesaxeb~ (1780). riCard folkma (1972), magali<br />
Tad, gansazRvra `planetaruli safrTxis oTxi ganzomileba~: `omis sistema~,
omi<br />
567<br />
`mosaxleobis zrda~, `mwiri resursebi~ da `garemos gadatvirTva~. 24 safrTxis<br />
es oTxi ganzomileba, folkis mixedviT, erTi problemis erTmaneTTan dakav<br />
Sirebuli aspeqtebia da aqedan gamomdinare, erTad unda ganvixiloT.<br />
saerTaSoriso konfliqtis mizezebTan dakavSirebiT folkis mosazrebebi<br />
Seesabameba politikis lokiseul gagebas:<br />
...saerTaSoriso sazogadoeba, rasakvirvelia, aris omis sistemis<br />
ukiduresi magaliTi. konfliqtebi erTmaneTTanaa dakavSirebuli.<br />
sasicocxlo interesebi mudmivad riskis qveSaa. Zalauflebisa da<br />
resursebis uTanasworoba ubiZgebs saxelmwifoebs daepatronon mezobeli<br />
saxelmwifoebis kuTvnilebas. 25<br />
swored ise, rogorc adamianebi arian daucveli sxvebis Zaladobisgan<br />
bunebiT mdgomareobaSi, mtacebeli erisaxelmwifoebi safrTxes uqmnian<br />
sxva ersaxelmwifoebs. amitom, istoriis ganmavlobaSi, rogorc folki<br />
amtkicebs, is garemoebebi, romlebic ar emorCilebian konkretuli erisaxelmwifoebis<br />
kontrols, aiZulebs maT, ganixilon sakuTari usafrTxoeba<br />
mezobeli saxelmwifoebis saWiroebebis pirdapirpropociulad. aqedan<br />
gamomdinare, miuxedavad im uprecendento ngrevisa, rac pirvel da meore<br />
msoflio omebs mohyva, `mravali nabiji gadaidga, da xSirad warmatebiTac,<br />
omis barbarosobis xarisxis Sesamcireblad, magram faqtobrivad araferi<br />
gakeTebula omis warmomSobi faqtorebis aRmosafxvrelad~. 26 konkretulad<br />
romel faqtorebzea laparaki? profesori folki amtkicebs, rom sakvebisa<br />
da wylis maragis xelmisawvdomoba pirdapir kav SirSia uZveles omebTan, rac<br />
kvlavac aqtualur sakiTxad rCeba Tanamedrove omebTan mimarTebaSi:<br />
dRevandeli, masobrivi SimSilis viTarebaSi unda gaviTvaliswinoT<br />
uZvelesi kavSiri, rac arsebobs omebsa da sakvebis maragis kontrols<br />
Soris, iseve, rogorc saukuneobrivi gamocdileba, romelic gulisxmobs<br />
samxedro ZaliT privilegirebuli <strong>politikuri</strong> da ekonomikuri<br />
mdgomareobis dacvas. 27<br />
sakvebisa da wylis maragze ufro mniSvnelovani, folkis azriT, aris<br />
mosaxleobis demografiuli afeTqebis kontrolis aucilebloba. bevr Sem<br />
TxvevaSi mosaxleobis zrda planetaruli mniSvnelobisaa. gasagebia, rom<br />
msoflioSi arc erTi saxelmwifo, miuxedavad imisa, ramdenad Zlevamosilia<br />
igi, ar grZnobs Tavs bolomde daculad Cveni drois amgvari problemebisagan.<br />
1973 wlis navTobis krizisi kidev erTxel gvaxsenebs, rom yvelaze mdidari<br />
da Zlevamosili qveynebic ki SeiZleba daucvelebi gaxdnen. SezRudulia<br />
da araproporciulad ganawilebuli ara mxolod navTobi, aramed iseTi<br />
nedleulic, rogoricaa alumini, spilenZi da TuTia. amave dros, msoflios<br />
yvelaze Raribi qveynebi yvelaze mniSvnelovani nedleulis _ sakvebis _<br />
deficits ganicdian.
568 politika Zaladobis gziT<br />
omis Teoriebi: kritika<br />
winamdebare TavSi ganxiluli sami ZiriTadi mosazreba omis ZiriTadi<br />
mizezebis Sesaxeb eyrdnoba dasavleTis <strong>politikuri</strong> filosofiis fundamentur<br />
principebs _ adamianis, sazogadoebisa da bunebis triadas. samive<br />
Teoria garkveulwilad gamarTlebulia. erTad aRebuli, es Teoriebi xsnis<br />
omis warmoSobis ZiriTad mizezebs. calke an erTad aRebuli es Teoriebi ki<br />
xsnis, ratom daiwyo konkretuli omebi. maSinac ki, rodesac omi izolirebulad<br />
mimdinareobs, omis gamomwvevi mizezebi kompleqsuria da Znelia maTi<br />
gamoyeneba sxva SemTxvevebis asaxsnelad. magaliTad, rodesac, savaraudod,<br />
egoisturi da Zaladobisaken midrekili adamianuri buneba aris is faqtori,<br />
romelic ubiZgebs saxelmwifoTa liderebs awarmoon omi, yvela lideri<br />
ar aris egoisti an moZalade. ufro metic, yvela lideri erTnairad rodi<br />
eqvemdebareba sakuTari xalxis politikur da sakanonmdeblo SezRudvebs,<br />
an oponentebis samxedro SesaZleblobebs. aseve, isini erTnairad ar aRiqvamen<br />
saSiSroebebsa da riskebs. rac Seexeba erisaxelmwifoebs, Cans, rom,<br />
sxvadasxva maxasiaTeblebi maT omisken an piriqiT, mSvidobisken midrekil<br />
saxelmwifoebad aqcevs. magram ar aris gansazRvruli, konkretulad romeli<br />
maxasiaTeblebi aris dakavSirebuli omis warmoebis tendenciasTan. da bolos,<br />
maSin, rodesac sakvebisa da sxva resursebis simcire zog saxelmwifos<br />
konfliqtisaken ubiZgebs, es faqtori xSirad iwvevs sapirispiro reaqcias:<br />
daxmarebisa da TanamSromlobis Zlieri survilis saxiT.<br />
ar arsebobs erTi konkretuli ganmarteba, romelic adekvaturad xsnis<br />
yvela omis gamomwvev mizezebs. problemis gamartiveba ufro abrkolebs pasuxis<br />
moZiebis process. idealizmi da sxvadasxva religiuri mrwamsi imeds<br />
aZlevs omisgan gadaqancul msoflios, magram es imedi mainc uadgiloa.<br />
politikis miRma<br />
mizanSewonilia vivaraudoT, rom Tu yvela Tanasworia, is saxelmwifoebi,<br />
romlebic amJRavneben nacionalizms, ufro midrekilebi arian omebisaken,<br />
vidre politikurad apaTiuri saxlmwifoebi, magram yvela iSviaTad aris<br />
Tanaswori. rasakvirvelia, erovnul saxelmwiofebriobasTan dakavSirebuli<br />
axsna `uZluria omis SemTxvevebis axsnaSi~. 28<br />
magram ra vuyoT vilsoniseul mosazrebas imis Sesaxeb, rom demokratiuli<br />
qveynebi bunebiT mSvidobianebi arian, xolo tirania Tanamedrove samyaroSi<br />
omis gaCaRebis uTavresi mizezia? mravali wlis ganmavlobaSi bevrma<br />
moazrovnem gausva xazi damokidebulebas diqtatorul da omismosurne an<br />
agresul qmedebas Soris. magaliTad, aristotele fiqrobda, rom `tiranebi<br />
omis Semoqmedni arian~. isini sakuTar xalxs omisken ubiZgebdnen im ganzraxviT,<br />
rom `TavianTi daqvemdebarebulebi mudam dakavebulebi yofiliyvnen da<br />
yovelTvis dasWirvebodaT lideri.~ 29 zogi Tanamedrove avtori, rogoricaa<br />
hana arendti, amtkicebda, rom totalitaruli xelisufleba imTaviTve<br />
agresiulia. 30 meoce saukunis ori mniSvnelovani konfliqti (meore msoflio
omi<br />
569<br />
omi da koreis omi) wamoiwyes totalitarma diqtatorebma. aseve, stalinma<br />
1930ian wlebSi, hitlerma _ 1940ian wlebSi, maom 1950iani wlebis dasawyisSi<br />
da pol potma 19751979 wlebSi, gaaCaRes omi sakuTar qveynebSi sisxlis<br />
Rvrisa da masobrivi mkvlelobebis saxiT. saxelmwifo qmedebis ukiduresad<br />
sisxliani es epizodebi adasturebs im faqts, rom totalitari mmarTvelebi<br />
midrekilni arian Zaladobisaken.<br />
arsebobs sxva mosazrebebi, romlebic erTmaneTTan akavSirebs diqtatur<br />
a s a da organizebul Zaladobas. diqtatorebi srulad akontroleben<br />
SeiaraReb ul Zalebs, policiasa da propagandis saSualebebs. xSirad isini<br />
omis gmirebi arian, romlebmac samxedro gamarjvebebiT gaikafes gza Zalauflebisken.<br />
es warma tebuli jariskacebi, romlebmac xelSi Caigdes marTvis<br />
sadaveebi, iSviaTad amboben uars Zalis gamoyenebaze. amgvari mmarTvelebisTvis<br />
omi saerTo saxalxo gadaxvevaa yveldRiuri cxovrebis rutinisgan da<br />
xSirad sxva maxres mimarTavs dagubebul Sida mtrobas, romelic, sxva Sem<br />
TxvevaSi, diqtatorisken iqneboda mimarTuli. oms SeuZlia xeli Seuwyos<br />
sazogadoebis gamTlianebas, disidentebze mitanil ieriSs da bolos, is Sei<br />
Zleba diqtatorma gamoiyenos stagnaciis mdgomareobaSi myofi ekonomikis<br />
gasajansaReblad an `miZinebuli~ moqalaqeobis gamosacocx leblad.<br />
ramdenad misaRebic unda iyos es Sexedulebebi, isini mainc ar amtkiceben<br />
sabolood, rom oms yovelTvis despotizmi an araproporciuloba iwvevs.<br />
erTerTi problema isaa, rom amgvari analizis yvela SemTxvevaze morgeba<br />
martivi ar aris. gavixsenoT Tundac vietnamis omis magaliTi. kenedis, jonsonisa<br />
da niqsonis administraciebi omis gaCaRebis mizezad komunistebis<br />
agresias asaxelebdnen. Tumca, samxreTaRmosavleT aziaSi aSSis sagareo<br />
politikiT ukmayofiloebi brals SeerTebuli Statebis provokaciul an<br />
gauTvlel qmedebebs xdebodnen. amgvarad, gamomdinare iqidan, romeli faqtori<br />
migvaCnia ufro myarad, vietnamis omi SeiZleba ganvixiloT rogorc<br />
imis magaliTi, rom diqtatura ufro midrekilia omisken, vidre demokratiuli<br />
reJimi an kidev demokratiul qveynebs diqtatorulze aranaklebad<br />
SeuZliaT mimarTon militarizms.<br />
saerTod, warmomadgenlobiTma demokratiulma qveynebmac ver miaRwies<br />
TvalsaCino warmatebas, Tavidan aecilebinaT omi. magaliTad, me20 saukune<br />
Si, indoeTma, msoflios udidesma demokratiulma qveyanam, ramdenime sisxlismRvreli<br />
omi gadaitana pakistanis winaaRmdeg. arc SeerTebuli Statebis<br />
xelisufleba mdgara ganze: misma samxedroebma 1991 wels erayis winaaRmdeg<br />
saomari moqmedebebi wamoiwyes. demokratiuli saxelmwifoebi yovelTvis ar<br />
yofilan aramosurne monawileebi omSi. SeerTebuli Statebi arc ki cdila<br />
Tavidan aeridebina espanuramerikuli omi 1898 wels. garda amisa, Znelia<br />
Tvali davxuWoT 1914 wlis meqsikis revoluciaSi amerikis Carevis faqtze,<br />
rodesac (arc meti, arc naklebi) swored prezident vilsonis brZanebiT<br />
amerikelma sazRvao qveiTebma alya Semoartyes navsadgur verakuzs, xolo<br />
Semdeg sadamsjelo razmi gaemgzav ra meqsikaSi panCo vilas [meqsikis revoluciis<br />
(19101917) erTerTi lideri _ mTargmn. Sen.] Zalebis winaaRmdeg.<br />
garda amisa, saxelmwifoTa Soris konfliqtebis raodenobrivi analizi<br />
ar adasturebs daskvnas imis Taobaze, rom viTomcda demokratiuli qveynebi
570 politika Zaladobis gziT<br />
omisken naklebad midrekilni arian, vidre avtoritaruli an totalitaruli<br />
saxelmwifoebi. 31 faqtobrivad, demokratiuli saxelmwifoebi iseTive<br />
sixSiriT ebmebian saomar moqmedebebSi, rogorc sxva tipis saxelmwifoebi.<br />
zogi mtkicebuleba xels uwyobs im mosazrebas, rom demokratiuli qveynebi<br />
SeiZleba ufro iSviaTad iwyeben oms, magram ufro xSirad uerTdebian maT. 32<br />
Tumca, erTi mxriv, kantvilsoniseuli omis prodasavluri da antidiqtatoruli<br />
mosazrebebi marTalia: demokratiuli saxelmwifoebi Zalian iSviaTad<br />
(an arasodes) eomebian erTmaneTs (ix. cxrili 161). 33 WeSmaritad demokratiul<br />
qveynebs Soris ukve saukunenaxevaria ar yofila omi. 34<br />
aRiareba imisa, rom demokratiuli qveynebi ufro xSirad eomebian sxva<br />
arademokratiul saxelmwifoebs da ara erTimeores, aris demokratiuli<br />
mSvidobis paradoqsi. erTerTi, mravalmxrivi axsnis Tanaxmad:<br />
demokratiul qveynebSi omis molodini da masTan dakavSirebuli sa<br />
SiSroebebi umetes SemTxvevaSi Semcirebulia am qveynebis saerTo<br />
<strong>politikuri</strong> kulturiT, ormxrivi identobiTa da simpaTiiT, zogadad,<br />
adamianebsa da elitarul wreebs Soris arsebuli mWidro kavSirebiT,<br />
am qveynebis interesTa jgufebis unariT, romelic maT saSualebas<br />
aZlevs, Camoayalibon transnacionaluri koaliciebi, ufro xSiri komunikaciebiTa<br />
da ufro pozitiuri ormxrivi aRqmiT. 35<br />
urTierTTanmxvedri saxelmwifoebrivi aRqmis sakiTxi SeiZleba gansakuTrebiT<br />
mniSvnelovani iyos. gaiTvaliswineT, rom demokratiul qveynebSi<br />
mTavrobis Zalaufleba ufro danawevrebuli da SezRudulia, <strong>politikuri</strong><br />
liderebi ufro midrekilebi arian kompromisisken, rodesac saqme konfrontacias<br />
exeba da konstituciur demokratiul qveynebSi pativs scemen<br />
TiToeuli moqalaqis uflebas. yvela es faqtori xels uwyobs <strong>politikuri</strong><br />
davis mSvidobiani gziT mogvarebas demokratiul qveynebSi. demokratiuli<br />
qveynebi ar uqmnian safrTxes erTmaneTs, rac mWidrod ukavSirdeba saerTo<br />
faseulobebisa da interesebis aRqmas. es mniSvnelovnad amcirebs imis alba<br />
Tobas, rom sxvadasxva saxis <strong>politikuri</strong> Zala monawileobdes iseT krizisSi,<br />
romelic oms gamoiwvevs.<br />
aqedan gamomdinare, rodesac demokratiuli saxelmwifoebi ebmebian<br />
omSi, isini arademokratiuli saxelmwifoebis winaaRmdeg ibrZvian, rac imas<br />
niSnavs, rom <strong>politikuri</strong> gansxvavebis (an daSorebis) xarisxi mTavrobebs<br />
Soris, iseve, rogorc ekonomikuri da kulturuli gansxvavebebi, SesaZloa<br />
mniSvnelovani iyos. 36 amgvari monacemebi amyarebdnen vudro vilsonis daskvnas<br />
imis Sesaxeb, rom diqtatoruli reJimi demokratiuli wyobis dauZinebeli<br />
mteria, agreTve, mxars uWers leninis mosazrebas kapitalisturi da komunisturi<br />
reJimebis SeuTavseb lobis Sesaxeb. laTinuri amerikis qveynebis<br />
politikis Sesaxeb Catarebulma erTerTma kvlevam cxadyo, rom `rac ufro<br />
msgavsia ori qveynis ekonomikuri ganviTareba, <strong>politikuri</strong> orientacia,<br />
kultura da sarwmunoeba, ufro Sewyobilia maT mier micemuli xmebi gaero<br />
Si kenWisyrebSi~ da naklebsavaraudoa maT Soris konfliqtis gaCaReba. imave<br />
logikiT, `rac ufro gansxvavebulia ori qveyana ekonomikuri ganviTarebisa
omi<br />
571<br />
da sididis TvalsazrisiT, miT ufro didia maT Soris konfliqtis arsebobis<br />
albaToba.~ 37<br />
cxrili 16.1<br />
omebi, 1816-1991<br />
omis tipebi raodenoba*<br />
demokratiebi demokratiebis winaaRmdeg 0<br />
demokratiebi arademokratiebis winaaRmdeg 155<br />
arademokratiebi arademokratiebis winaaRmdeg 198<br />
sul 353<br />
* ganisazRvreba im samxedro qmedebaTa safuZvelze, romlis drosac aranakleb 1000<br />
adamiani daiRupa.<br />
wyaro: Haiku Institut of Peace Research, (October 20, 1991) Tavi 18, 473.<br />
ekonomikis miRma<br />
Tu politika mxolod nawilobriv da bundovnad xsnis konfliqtis arss,<br />
leninis Teoria imis Sesaxeb, rom omi gamowveulia ekonomikuri faqtorebiT,<br />
kerZod ki kapitalizmiT, kidev ufro bundovania. mniSvnelovania erTi<br />
faqti: omi win uswrebda rogorc kapitalizms, aseve imperializms, rac imaze<br />
miuTiTebs, rom kapitalizmi ar aris omis gamomwvevi erTaderTi mizezi. 38<br />
ufro metic, ar arsebobs istoriuli mtkicebuleba, romelic mxars uWers<br />
leninis mosazrebas imis Sesaxeb, rom kapitalisturi saxelmwifoebi gansakuTrebiT<br />
midrekilni arian omisa da konfliqtisaken. miuxedavad imisa, rom<br />
zogi omis dakavSireba SesaZlebelia saxelmwifos ekonomikur interesebTan,<br />
es axsna yvela SemTxvevaSi ar gamodgeba 39 . garda amisa, damokidebuleba<br />
kapitalizmsa da imperializms Soris bolomde naTlad gansazRvruli araa.<br />
kapitalisturi qveynebis nawili misdevs imperialistur praqtikas da omSic<br />
miuRia monawileoba, magram arsebobs gamo naklisebi, magaliTad, SvedeTi da<br />
Sveicaria. leninis ekonomikuri Teoria Znelad Tu xsnis amgvar gansxvavebas<br />
an imas, ratom amJRavnebs socialisturi qveynebis nawili midrekilebas SeiaraRebuli<br />
agresiisadmi. rogorc erTerTi mkvlevari ambobs:<br />
sabWoTa kavSirma daipyro baltiispireTis qveynebi (1939), fineTi<br />
(1939), ungreTi (1956), Cexoslovakia (1968) da avRaneTi (1979), CineTma<br />
Seteva miitana tibetze (1956), indoeTsa (1962) da vietnamze (1979);<br />
vietnamma Seutia kambojas (1975), sabWoTa kavSiri da CineTi erTmaneTs<br />
daupirispirdnen ogadenis irgvliv (1977). 19451967 wlebSi momxdari<br />
69 saerTaSoriso konfliqtidan, socialisturma qveynebma monawileoba<br />
miiRes TxuTmet maTganSi, rac daaxloebiT 25 procents Seadgens.
572 politika Zaladobis gziT<br />
unda gavixsenoT isic, rom msoflios qveynebis mxolod 15 procents<br />
hqonda socialisturi ekonomika. 40<br />
yvelaferi zemoTqmuli ar niSnavs, rom ekonomikuri sistemebi ar aris dakavSirebuli<br />
omebTan. magaliTad, sparseTis yuris omi, romelSic monawileobda<br />
koalicia aSSis meTaurobiT, gamowveuli iyo ekonomikuri motivebiT,<br />
kerZod, arabeTis uSvelebeli sanavTobe sabadoebisa da axlo aRmosavle<br />
Tis, aziisa da CrdiloeT amerikis evropasTan damakavSirebeli sasicocxlo<br />
arxebis sadam huseinis kontrolisgan dasacavad. magram mxolod ekonomikuri<br />
motivebi araa sakmarisi omis gasaCaReblad. imis dasadastureblad,<br />
rom ekonomikuri sistemis erTi konkretuli tipi, qveynis ekonomikuri ganviTarebis<br />
romelime faza an zogadad ekonomika gadamwyvet rols TamaSobs<br />
omis gaCaRebaSi, argumentebi Zalian mwiria. rodesac akademiuri kvlevebi<br />
ekonomikas erTerT mizezad miiCnevs, isini ZiriTadad mxolod omebisa da<br />
ekonomikis urTierTkavSiris statistikas eyrdnoba, romelic, rogorc yvela<br />
mecnierisTvis cnobilia, ar adasturebs mizezSedegobriobas.<br />
meore msoflio omidan moyolebuli, omebi ganviTarebadi qveynebis teritoriebze<br />
xdeba. xom ar migvaniSnebs es imaze, rom ekonomikurad naklebad<br />
ganviTarebuli qveynebi ufro midrekilni arian omisken? ara yovelTvis,<br />
radgan xSir SemTxvevaSi es omebi provocirebulia ganviTarebuli mrewvelobis<br />
mqone qveynebis mier. meore msoflio omis Semdeg mimdinare konfliqtebi<br />
suecSi, alJirSi, kongoSi, vietnamSi, avRaneTSi, foklendis kunZulebsa da<br />
eraySi, amis magaliTia. miuxedavad imisa, rom ver davadasturebT myar urTierTkavSirs<br />
ekonomikis ganviTarebasa da SeiaraRebuli konfliqtebis six<br />
Sires Soris, arsebobs damamtkicebeli samxilebi, rom ekonomikurad ganvi<br />
Tarebuli qveynebi ufro midrekilebi arian omisaken, vidre ekonomikurad<br />
naklebad ganviTarebuli qveynebi. 41<br />
zedmeti gamartivebis safrTxe<br />
omis Sesaxeb mravali martivi Teoria arsebobs. magaliTad, zogi raodenobrivi<br />
Teoretikosi SesaSuri sizustiT gvTavazobs modelebs, romlebsac,<br />
maTi azriT, mivyavarT omis gamomwvev samxedro aliansamde, muqaramde,<br />
krizisebis seriebamde da a.S. 42 garda amisa, amgvarma kvlevebma aCvena, rom<br />
<strong>politikuri</strong> liderebis mier gadadgmuli iseTi nabijebi, rogoricaa aliansis<br />
Seqmna omis safrTxis Sesamcireblad, xSir SemTxvevaSi xels uwyobs omis<br />
dawyebis albaTobis zrdas. 43 Tumca, dRemde verc erTma kvlevam ver SeZlo<br />
daedasturebina, rom am modelebSi aRwerili moqmedebebi aris omis uSualo<br />
mizezebi. TiToeuli es fenomeni SesaZlebelia dakavSirebuli iyos mis<br />
ukan myof meore fenomenTan. ufro metic, TviT yvelaze `tipuri~ modelic<br />
TavisTavad SezRudulia, radgan mxolod im konfliqtebs exeba, romlebic<br />
daaxloebiT Tanabari Zalis mqone mTavar saxelmwifoebs Soris xdeba. 44<br />
omis Teoretikosebis umetesoba didi xania amtkicebs, rom patara saxelmwifoebTan<br />
SedarebiT, Zlevamosili saxelmwifoebi ufro midrekilni arian
omi<br />
573<br />
omisken. 45 es albaToba amtkicebs, rom saxelmwifoebi, romlebsac aqvT saku<br />
Tari gamarjvebis rwmena, ufro ixrebian omebisken. 46 Tumca, romelime saxelmwifos<br />
Zlierebis gansazRvra rTuli saqmea, politikurma liderebma SesaZloa<br />
gaangariSebaSi Secdoma dauSvan da gadaWarbebiT Seafason sakuTari<br />
qveynis siZ liere an piriqiT, saTanadod ver Seafason mowinaaRmdege (amis<br />
TvalsaCino magaliTia vietnamis omi). 47 is qveynebi, romlebic ganicdian Sida<br />
Zaladobas, ufro midrekilni arian omisken Semdegi mizezebis gamo: omma,<br />
SesaZlebelia, gaaerTianos eri an Sida konfliqtebma iol samizned aqcios<br />
qveyana. 48 is qveynebi, romlebsac `riskis moyvaruli~ liderebi xelmZRvaneloben,<br />
ufro xSirad ebmebian omSi.<br />
kidev erTi Sesabamisi faqtoria saerTo sazRvrebi, gansakuTrebiT maSin,<br />
rodesac saerTo sazRvari didia an es xdeba istoriuli mtrebis SemTxveva<br />
Si. 49 garemo faqtorebic udides rols TamaSobs, radgan qveynebi, romlebic<br />
gamoirCevian mosaxleobis zrdis tendenciiT, saWiro resursebis ukmarisobiTa<br />
da maRali teqnologiebiT, savaraudod ufro xSirad axorcieleben<br />
eqspansiur sagareo politikas, maSin, rodesac mcirericxovani, magram teqnologiurad<br />
ganviTarebuli qveynebi iSviaTad ebmebian omSi da Tu es saxelmwifoebi<br />
mainc monawileoben omSi, isini ufro msxverpli arian, vidre<br />
agresori. 50 daskvnis saxiT rom vTqvaT, didi, Zlevamosili qveyana swrafi<br />
tempiT mzardi mosaxleobiTa da maRal doneze ganviTarebuli teqnologiiT,<br />
romelic esazRvreba istoriul mters da romelsac marTavs riskis<br />
moyvaruli lideri, iqneboda agresiuli omis pirveli kandidati, gansakuTrebiT<br />
maSin, Tu es qveyana imyofeba samoqalaqo mRelvarebis an Seiara<br />
Rebuli ajanyebis pirobebSi.<br />
am TavSi ganxiluli faqtorebis didi nawili, adamianis bunebiT da mwiri<br />
resursebiT dawyebuli da omisaTvis damaxasiaTebeli niSnebiT damTavrebuli<br />
(rogoricaa mosaxleobis raodenoba, ekonomikuri ganviTareba da saz<br />
Rvrebis problemebi), Znelia an sulac SeuZlebeli, Seicvalos. amerikeli<br />
komikosi uil rojeri ambobda, rom msoflioSi mSvidoba mxolod im SemTxvevaSi<br />
iqneboda SesaZlebeli, Tu qveynebi, adamianebis msgavsad, moZraobas<br />
SeZlebdnen; magram qveynebs ar SeuZliaT moZraoba (Tumca mosaxleobas Seu<br />
Zlia _ is migrirebs _ gadaadgildeba).<br />
mcdar warmodgenas imis Sesaxeb, rom SesaZlebelia konfliqtebis aRmofxvra<br />
an maTi dayvana mxolod erT faqtoramde, SeuZlia realurad gazardos<br />
omis albaToba. rogorc 19191939 wlebis evropis istoria adasturebs,<br />
mxolod saerTaSoriso sistemis gadawyobaze koncentrireba da<br />
adamianis bunebis rolis uaryofam waaqeza umowyalo adamianebi omisken da<br />
gzas gauxsna egoist da ambiciur liderebs. 51 amerikel, frang da britanel<br />
liderebs 1930ian wlebSi realurad rom SeefasebinaT ultranacionalistebis<br />
ideologia an hitleris jojoxeTuri zraxvebi, SesaZlebeli iqneboda<br />
meore msoflio omis Tavidan acileba.<br />
omTan dakavSirebuli kompleqsuri mizezebisa da faqtorebis axsnam<br />
SesaZlebelia xeli Seuwyos konfliqtebis marTvis saerTaSoriso sistemis<br />
mokrZalebul gaumjobesebas mSvidobis dasadgurebis Sesaxeb iluziebis<br />
gaqarwylebis meSveobiT. amgvar mniSvnelovan sakiTxebSi martivi gadaw
574 politika Zaladobis gziT<br />
yvetilebis miRebam, SesaZloa, ufro gaauaresos mdgomaroeba, vidre gadawyetilebis<br />
saerTod ar miRebam, radgan adamianebi, romlebic yvelaze ufro<br />
cdilobdnen gaemartivebinaT omis sakiTxebi, istoriisaTvis cnobili arian<br />
omis dawyebaSi yvelaze didi wvlilis SetaniT.<br />
totaluri omi: omi, romelSic yvela ibrZvis<br />
totaluri omi sruliad axali fenomenia. is ramdenime arsebiTi niSniT<br />
gansxvavdeba Soreuli warsulis SezRuduli omebisgan. pirvel rigSi, is<br />
ar aris SezRuduli droSi, rac imas niSnavs, rom omSi monawile saxelmwifo<br />
an saxelmwifoebi cdiloben moipovon sruli gamarjveba mowinaaRmdegeze.<br />
maT ver aCerebs veraferi, garda upirobo kapitulaciisa. meore, totalur<br />
omSi yvela saSualeba gamoiyeneba. totalur omSi monawile saxelmwifoebi<br />
iyeneben ganviTarebul teqnologiebs SeiaraRebis moqmedebis manZilis, sizustisa<br />
da ganadgurebis potencialis gazrdis mizniT. mesame, totaluri<br />
omi arc monawileebiTa SezRuduli. masSi SeiZleba sazogadoebis yvela fena<br />
iyos Cabmulebi.<br />
napoleonis omebi totaluri omis prototipad iTvleba, radgan es aris<br />
amgvari tipis omis pirveli SemTxveva. napoleonma sayovelTao hegemoniis<br />
mopo vebis mizniT wamoiwyo es omi. igi ar cnobda araviTar limits drois an<br />
saSualebebis mxriv. napoleons surda gabatonebuliyo mTels evropaze da<br />
hqonda yvela saSualeba, rac saWiro iyo erTiani, centralizebuli saxelmwifos<br />
SeqmnisaTvis im dros (cxadia, napoleonis epoqaSi ar arsebobda masobrivi<br />
ganadgurebis iaraRi, aramed iyo konvenciuri iaraRi da armia. napoleonis<br />
swored amgvarma jarma miwasTan gaaswora moskovi, kremlis CaTvliT,<br />
ruseTis damarcxebis Semdeg). rac yvelaze mniSvnelovania, napoleonma SemoiRo<br />
armiaSi masobrivi gawvevis idea, rac imas niSnavs, rom man gaaerTiana<br />
uamravi axalgazrda kaci msoflios pirvel saxalxo armiaSi. am dromde jari<br />
Sedgeboda mxolod da mxolod profesionali da daqiravebuli jariskacebisgan.<br />
napoleonma aseve warmatebiT gamoiyena nacionalizmis idea, propaganda<br />
da patriotuli simbolika mTeli sazogadoebis saomari mobilizaciisTvis.<br />
yvela es inovacia avismomaswavebeli niSani iyo: meoce saukunis pirveli<br />
naxevris ori totaluri omi SeiZleba CaiTvalos rogorc erTi movlena, romelic,<br />
mcire SesvenebiT or ukiduresad mZime spazms Soris, TiTqmis erTi<br />
saukunis win dawyebuli procesebis saSinel kulminaciad iqca.<br />
meore msoflio omis Semdeg totaluri omis cneba kidev ufro saSineli<br />
gaxda, rac sabrZolo SesaZleblobebis ganviTarebasa da mecnierul da teqnologiur<br />
aRmoCenebs ukavSirdeba. birTvuli epoqis dadgomam mTlianad<br />
Secvala omis strategia da taqtika, aseve samxedro Zalebis moqmedebis<br />
logika da brZolis veli. omis axali saxis msgavsad, es transformaciac totaluri<br />
iyo.
SemTxveviTi omi: omi, romelic aravis surs<br />
omi<br />
575<br />
Cven mogvwons, roca vfiqrobT, rom Cvenma liderebma yovelTvis kargad<br />
ician, rasac akeTeben, gansakuTrebiT maSin, roca saqme omisa da mSvidobis<br />
sakiTxebs exeba. magram gauTvaliswinebeli SemTxvevebic xdeba. ra moxdeboda<br />
pakistaneli iaraRiT movaWreni indoeTis gavliT rom cdiliyvnen<br />
cimbiris wylulis gamomwvevi tvirTis gatanas da anTraqsis sasikvdilo<br />
sporebi indoeTis dedaqalaqis, niudelis centrSi maSin gavrcelebuliyo,<br />
rodesac qaSmireli taqsis mZRoli SuqniSnis wiTel Suqze gaivlida da satvirTo<br />
manqanas daejaxeboda gadatvirTul gzajvaredinze? da ra iqneboda,<br />
es yvelaferi pakistanTan krizisis dros rom momxdariyo? xom SesaZlebelia<br />
indoeTs efiqra, rom pakistani globalur oms iwyebda? pakistans araferi<br />
esaqmeboda am ambavTan, magram indoeTs SeiZleba jer sapasuxo dartyma mieyenebina<br />
da Semdeg daesva kiTxvebi (lodini metismetad sarisko iqneboda<br />
amgvar SemTxvevaSi). am scenariT, sayo velTao birTvuli omi SeiZleboda yofiliyo<br />
SemTxveviTobis da araswori aRqmis da ara romelime mxaris racionaluri<br />
gadawyevetilebisa da arCevanis Sedegi.<br />
mcdari aRqmis gamo omebs iwvevs Seqmnili situaciis araswori interpretireba<br />
da yvelaze gavrcelebuli tipia im omebisa, romlebic aravis surs.<br />
SemTxveviTi omebi amgvari omebis erTerTi variantia. gzavnilis araswori<br />
Targmani, Setyobineba, romelic daniSnulebis adgilamde ver mivida,<br />
yu radRebis miRma darCenili an arasworad interpretirebuli diplomatiuri<br />
signali kosmosuri epoqis iaraRebis sistemis SemoRebamde karga xniT<br />
adre aCqarebda ganuzraxvel omebs. teqnologiur epoqaSi, sadac dominirebs<br />
birTvuli iaraRi da balistikuri raketebi, SemTxveviT gamowveuli omebis<br />
saSiSroeba da riski mniSvnelovnad gaizarda. omis eskalacia SesaZlebelia<br />
iyos limitirebuli (da lokalizebuli) konfliqti or saxelmwifos Soris,<br />
rodesac arc erTi mxare Tavdapirvelad ar apirebda mis xelT arsebuli<br />
yvelaze gamanadgurebeli iaraRis gamoyenebas. magram msxverplis ricxvis<br />
zrdasa da brZolis velze situaciis cvlilebasTan erTad, erTerTi mxare<br />
(savaraudod is, romelic agebs) brZolis bedis sakuTar mxares Semobrunebis<br />
mizniT gamoiyenebs ufro Zlier iaraRs da mowinaaRmdegesac sxva araferi<br />
darCeba, garda imisa, rom imave siZlieris iaraRiT daupirispirdes. im Sem<br />
TxvevaSi, Tu orive mxare flobs birTvul iaraRs, amgvari situaciis dinamikam<br />
SesaZlebelia birTvul omamde miiyvanos saqme. aqedan gamomdinare, is,<br />
rac daiwyo tradiciuli omiT, SeiZleba nabijnabij mivides sayovelTao<br />
samkvdrosasicocxlo brZolamde.<br />
kaTalitikur omebsac SeuZlia Zaladobis warmoSoba da ganadgureba<br />
nebismieri saxelmwifos ganzraxvisgan damoukideblad. istoriulad,<br />
amgvari omebi yvelaze metad aliansebis molaparakebaTa safuZvelze iwyeba:<br />
Tu aliansis erT wevrze ganxorcielda Seteva, mokavSireebi ebmebian mis<br />
dacvaSi da amgarad, omi kidev ufro farTo masStabiani xdeba. omi SeiZleba<br />
daiwyos, rogorc lokaluri konfliqti or ganviTarebad qveyanas Soris,<br />
romlebsac Zlieri mokavSireebi hyavs. adgilobrivi omi yovelTvis SeiZleba<br />
gadaizardos regionul da globalur omSic ki (rogorc es moxda orive<br />
msoflio omis SemTxvevaSi).
576 politika Zaladobis gziT<br />
SesaZlebelia, agreTve, sxva jojoxeTuri scenaric. magaliTad, fsiqikurad<br />
SeSlilma adamianma SeiZleba ramenairad moaxerxos birTvuli omis sa<br />
SiSroebis gamowveva. gulisxmobs Tu ara yvela es scenari sabotaJs, araswor<br />
aRq mas, SemTxveviTobas, eskalacias Tu fatalur movlenebs, gviCvenebs, rogor<br />
SeiZleba daiwyos omi winaswarganzraxuli agresiis gareSe.<br />
birTvuli omi: omi, romelsac veravin igebs<br />
masobrivi ganadgurebis iaraRi mxolod erTxel gamoiyenes. SeerTebulma<br />
Statebma ori atomuri bombi Camoagdo iaponiis qalaqebSi _ hirosimasa<br />
da nagasakiSi, raTa daesrulebina meore msoflio omi. prezidenti<br />
trumeni daeloda iaponiis umaRlesi mTavarsardlis mier danebebis Sesaxeb<br />
gancxadebas, mas Semdeg, rac pirvelma bombma miwasTan gaaswora hirosima.<br />
sami dRis Semdeg man meore bombis Camogdebis brZaneba gasca. amjerad am<br />
gadawyevetilebam gaamarTla, iaponia danebda. es iyo omSi atomuri iaraRis<br />
gamoyenebis pirveli da ukanaskneli SemTxveva. didi Secdoma iqneba am momgebiani<br />
strategiis xelaxali gamoyeneba. mizezi martivia: rodesac amerikis<br />
prezidentma es gadawyvetileba miiRo 1945 wels, msoflioSi sul orad ori<br />
atomuri bombi arsebobda da isic amerikelebis arsenalSi. prezident trumens<br />
ar gauriskavs, radgan mis gadawyvetilebas ar mohyveboda masirebuli<br />
sapasuxo dartyma iaponiis an sxva qveynis mxridan. im droisTvis SeerTebul<br />
Statebs hqonda (marTalia, mcirexniani) birTvuli monopolia.<br />
sabWoTa kavSirma swrafad ganaviTara birTvuli iaraRis programa da<br />
ukve 1950iani wlebis bolosTvis masobrivi ganadgurebis iaraRis mTeli<br />
arsenali hqonda, kontinentTaSorisi balistikuri raketebis CaTvliT. moskovma<br />
faqtobrivad daamarcxa SeerTebuli Statebi kosmosSi, rodesac 1957<br />
wels gauSva pirveli sateliti vostoki, romelic dedamiwas uvlida gars.<br />
1960ian wlebSi SeerTebulma Statebma ara mxolod dakarga birTvuli monopolia,<br />
aramed yvelaze Zlevamosili qveynis reputaciac. omis muqarisa<br />
da konfrontaciis epoqas (birTvuli iaraRis muqariT mowinaaRmdegeebis<br />
daSineba) mohyva ueWveli urTierT ganadgurebis an urTierT Sekavebis<br />
epoqa anu situacia, romelSic orive zesaxelmwifos aqvs unari, win aRudges<br />
pirvel dartymas da miayenos meore sapasuxo dartyma mowinaaRmdeges, rac<br />
gamoiwvevs agresorisTvis miuRebel zarals.<br />
TiToeuli zesaxelmwifo ZalRones ar iSurebda birTvul SejibrSi<br />
gamarjvebulis poziciis mopovebisa da SenarCunebiaTvis. 1970iani wlebis<br />
dasawyi sisTvis, orive supersaxelmwifos uSvelebeli SesaZlebloba hqonda<br />
masobrivi ganadgurebis iaraRiT gamanadgurebeli dartyma mieyenebina<br />
metoqisTvis. kidev ufro SemaSfoTebeli is iyo, rom orive mxarem aago birTvuli<br />
wyalqveSa navebi, romlebic moZravi platformis funqcias asrulebda<br />
birTvuli raketebis gaSvebisTvis. orive mxares undoda am Sejibris mogeba,<br />
arc erT maTgans ar surda damarcxeba, magram orive maTganma icoda, rom am<br />
omSi gamarjvebuli ar iqneboda, Tu isini ver SeinarCunebdnen urTierTSekavebis<br />
mdgomareobas. kubis birTvuli krizisis dros (1963) es balansi TiTq
omi<br />
577<br />
mis dairRva. es iyo gamosafxizlebeli gangaSi. orma dauZienebelma mterma<br />
saswrafod daamyara kavSiri _ axla ukve yvelasTvis cnobili cxeli xazi<br />
_ pirdapiri sakomunikacio gza TeTr saxlsa da kremls Soris katastrofis<br />
Tavidan acilebis mizniT.<br />
aris Tu ara omi odesme moralurad gamarTlebuli?<br />
jerjerobiT omi ganvixileT mxolod da mxolod agresorebis TvalTaxedviT.<br />
magram ra SeiZleba iTqvas msxverplis Sesaxeb? Zalian cota eqsperti<br />
Tu SeewinaaRmdegeba im mosazrebas, rom qveynebs aqvT ufleba, win aRudgnen<br />
SeiaraRebul agresias. rodesac dgeba qveynis yofnaaryofnis sakiTxi, Tavdacva<br />
moralurad gamarTlebulia. amitom, miuxedavad benjamin franklinis<br />
mtkicebisa, rom `ar arsebobs kargi omi da cudi mSvidoba~, zogi omi SeiZleba<br />
aucileb lad da saWirod CavTvaloT. konkretulad romeli omebi miekuTvneba<br />
am kategorias? vin unda gansazRvros da ramdenad darwmunebulebi<br />
SegviZlia viyoT gansazRv risas?<br />
samarTliani omis doqtrina<br />
samarTliani omis angariSgasawevi doqtrinis mixedviT arsebobs garemoebebi,<br />
romelTa fonze omi SeiZleba iyos `kargi~ ara `sasiamovnos~ an `bunebrivad<br />
sasurvelis~ mniSvnelobiT, aramed qveynis keTildReobisa da samar<br />
Tlianobis dacvis principidan gamomdinare. es koncefcia Tavdapirvelad<br />
win wamoswies adreuli periodis qristianma Teologebma, kerZod ki netari<br />
avgustinem, xolo Sua saukuneebis filosofosebma kidev ufro daxvewes igi.<br />
Tanamedrove epoqaSi, hugo grociusma (15831645) [holandieli filosofosi,<br />
iTvleba saerTaSoriso samarTlis damfuZneblad _ mTargmn. Sen.] da bunebi<br />
Ti samarTlis sxva Teoretikosebma moaxdines misi xelaxali formulireba.<br />
is mecnierebi, romlebisTvisac misaRebia samarTliani omis cneba, erTsulovnad<br />
Tanxmdebian imis Taobaze, rom TavdacviTi omebi gamarTlebulia.<br />
Tu romelime qveyana gaxda moulodneli Tavdasxmis msxverpli, sapasuxo<br />
Seteva moZaladeze mizanSewonilia. zogma Teoretikosma kidev ufro gaafarTova<br />
es doqtrina da ufleba misca mesame mxaresaxelmwifoebs CaerTon<br />
agresiis uZluri msxverplebis dacvaSi. 1991 wlis sparseTis yuris omi,<br />
romelsac win uswrebda erayis mier quveiTis dapyroba, amgvari SemTxvevis<br />
naTeli maga liTia.<br />
Tanamedrove Teoretikosebi samarTliani omis doqtrinas mxolod TavdacviT<br />
omebs ukavSireben, magram adreuli avtorebi yovelTvis ver axdendnen<br />
amgvar gansxvavebas. netari avgustines, magaliTad, ezizReboda omi<br />
mTeli Tavisi ubedurebebiT, magram saWirod Tvlida agresiul omebsac ki<br />
iseTi garemoebebisas, rodesac `saxelmwifo uZluria gadaixados kompensacia<br />
im zianis gamo, romelic misma moqalaqeebma gamoiwvies an daabrunos is,<br />
rac mitacebul iqna.~ 52 adreuli epoqis sxva qristiani Teologebi, maT Soris
578 politika Zaladobis gziT<br />
wminda ambrosi (340397), amtkiceben, rom erebi araTu uflebamosilni, aramed<br />
valdebulnic ki arian, maRali principebis dasacavad gaaCaRon agresiuli<br />
omebi. `kacs aqvs moraluri movaleoba, gamoiyenos Zala, aRudges win<br />
borotebas da SeaCeros igi~, _ werda wminda ambrosi. 53 ambrosi acnobierebda<br />
SezRudvebsac agresiuli omis SemTxvevaSi da ambobda, rom omisTvis saWiroa<br />
samarTliani mizezi.<br />
samarTliani omis doqtrina gacxadebulia xuT konkretul postulatSi.<br />
pirveli, omi unda iyos yvelaze bolo saSualeba legitimuri xelisuflebisTvis<br />
da mis garda aRar unda arsebobdes romelime politikurad efeqtiani<br />
alternativa; meore, konfliqtis mizezi unda iyos samarTliani. igi unda<br />
daiwyos mxolod im mizniT, rom SeaCeros agresia da gamoasworos usamarTloba;<br />
mesame, omi ar SeiZleba iyos fuWi. yovelTvis unda iyos imis albaToba,<br />
rom qvyanas, romelic iwyebs oms, aqvs warmatebis Sansi; meoTxe, saWiroa<br />
iyos proporciuloba rogorc drosTan, aseve saSualebebTan mimarTebaSi,<br />
sxva sityvebiT rom vTqvaT, omis mizezma unda gaamarTlos daxarjuli fulisa<br />
da daRupulTa raodenoba, xolo omSi gamoyenebuli saSualebebi unda<br />
amarTlebdes omis dawyebis mizezs; dabolos, mexuTe, samarTliani omi maqsimalurad<br />
unda amcirebdes samoqalaqo pirebisadmi miyenebul zaralsa da<br />
sikvdilianobas. Tu daculia zemoT CamoTvlili yvela piroba, omi SeiZleba<br />
gamarTlebulad CaiTvalos.<br />
samarTliani omis doqtrinas safuZvlad udevs samarTlianobis is cneba,<br />
romelic scildeba uSualo saxelmwifo interesebs. gansxvavebiT martivi<br />
nacionalizmisa, rac gamoixateba iseTi lozungebiT, rogoricaa `avia Tu<br />
kargi, mainc Cemi qveyanaa~, samarTliani omis koncefcia Seicavs im moraluri<br />
pasuxismgeblobis Sefasebis standarts, romelic scildeba viwro saxelmwifo<br />
interesebs. adreuli periodis qristiani Teologebi samarTlianobis<br />
cnebas afuZnebdnen qristianul Teologiur doqtrinasa da sulier moZ<br />
Rvrebebze. samarTliani omis Tanamedrove doqtrinebi efuZneba bunebiTi<br />
kanonzomierebis filosofias, romlis mixedviT arsebobs adamianis keTildReobasTan<br />
dakavSirebuli martivi WeSmaritebebi, aseTi WeSmaritebebi na<br />
Telia yvela saRad moazrovne adamianisTvis da erTobliobaSi qmnis `yvelasaTvis<br />
samarTlianis~ ideals.<br />
samarTliani omis doqtrinis Sefaseba<br />
im kritikuli SeniSvnebidan, romelic axlavs samarTliani omis doqtrinas<br />
Tqvens yuradRebas sam ZiriTad maTganze gavamaxvilebT: doqtrina aris<br />
mora luri relativizmi, eTnocentrulad mikerZoebulia da politikurad<br />
ararealuri.<br />
moraluri relativizmi. kritikosTa nawils miaCnia, rom samarTliani omis<br />
koncefcia efuZneba Zalze subieqtur da, aqedan gamomdinare, daudasturebel<br />
faseulobaTa gansjas, rac moraluri relativizmis saxeliTaa cnobili.<br />
gamomdinare iqidan, rom mosazrebebi gansxvavdeba imis Sesaxeb, vin aris dam
omi<br />
579<br />
naSave konkretuli omis dawyebaSi, moraluri pasuxismgeblobis dakisrebis<br />
nebismieri mcdeloba xSirad asaxavs ara dazustebul realur faqtebs, aramed<br />
damkvirvebelTa mosazrebebs. moraluri relativizmis amgvari tipis Tavidan<br />
acilebis erTaderTi saSualeba mxolod omamdeli da omis Semdgomi situaciis<br />
zedmiwevniT aRweraa, rac mxolod sarwmuno faqtebs daeyrdnoba.<br />
eTnocentruloba da nacionalisturi mikerZoeba. msgavsad amisa, dadgenilia,<br />
rom samarTliani omis dasavleli Teoretikosebi exebian mxolod<br />
sakuTar kulturas da cdiloben yuradReba ar miaqcion im omebis gamamar<br />
Tlebel faqtebs, romlebic sxva kulturis mqone erebma daiwyes. amas Sei<br />
Zleba eTnocentrizmi ewodos. magaliTad, jihadis (`brZola~ an `saRvTo<br />
omi~) islamuri koncefcia cdunebis, borotebis an `moRalateTa~ winaaRmdeg,<br />
aris agresuli omis moraluri safuZveli, romelsac iSviaTad aRiareben<br />
samarTliani omis doqtrinis dasavleli damcvelebi.<br />
<strong>politikuri</strong> miamitoba. samarTliani omis doqtrinis oponentebis garkveuli<br />
nawili ayenebs praqtikuli winaaRmdegobis sakiTxs. maTi mtkicebiT,<br />
im SemTxvevaSic ki, Tu SesaZlebeli iqneba SeTanxmeba samarTliani an<br />
usamarTlo omebis mtkice, miukerZoebeli da sayovelTaod misaRebi gansaz<br />
Rvrebis Sesaxeb, mainc Zneli iqneba miRebuli doqtrinis marTebulad gamoyeneba.<br />
iseve, rogorc adamianebi ver iqnebian sakuTari Tavis obieqturi<br />
mosamarTleebi, saxelmwifoebi ver gamoiCenen miukerZoeblobasa da obieqturobas<br />
im sakiTxebTan dakav SirebiT, romlebSic sakuTari interesebi aqvT.<br />
kritikosebi amtkiceben, rom miukerZoebeli msajulis gareSe, samarTliani<br />
omis doqtrina rCeba im butaforiad, romelsac agresori qveynebi iyeneben<br />
sakuTari keTildReobisken mimarTuli qmedebisa da samxedro Carevebis<br />
gasamarTleblad.<br />
samarTliani omis doqtrinis mxardamWerebi ki Tvlian, rom moraluri<br />
gansja omis Sesaxeb didi xania iTvleba rogorc bunebrivad, aseve saWirod:<br />
bunebrivad im gagebiT, rom `im droidan dawyebuli, rac kacebi da qalebi<br />
omze laparakoben, yovelTvis exebian `sworsa~ da `araswors~ 54 da saWiro<br />
imitom, rom amis gareSe yvela omi obieqturad (an saqebrad) CaiTvleba.<br />
rogorc cnobilia, ar arsebobs mecnierulad dadasturebuli mtkicebuleba,<br />
rom agresiuli omi uaresia, vidre prevenciuli, magram aseTi mtkicebuleba<br />
arc aris saWiro, radgan viciT, rom civsisxliani mkvleloba moralurad<br />
ufro gaumarTlebelia, vidre mkvleloba Tavdacvis mizniT. am gansxvavebas<br />
mxars uWers ara mxolod sisxlis samarTali, aramed saRi azric.<br />
xSirad amboben, rom samarTliani omis doqtrina im adamianebis sasargeblod<br />
muSaobs, romlebic mxars uWeren mas. es mosazreba simarTlis marcvals<br />
Seicavs. TavisTavad, samarTliani omis doqtrina ar Seicavs sayovelTaod<br />
misaReb stan darts, romelic saWiroa erisaxelmwifos qcevis SesazRudad.<br />
saxelmwifoTa liderebi xSirad monawileoben zneobriv saubrebSi da amave<br />
dros uzneod iqcevian. samarTliani omis doqtrinis SenarCuneba Rirs ara<br />
qcevis gasakontroleblad, aramed Sefasebis meTodis saxiT.
580 politika Zaladobis gziT<br />
niurnbergis procesi<br />
meore msoflio omis dasrulebis Semdeg moxda istoriisaTvis cnobili<br />
pirveli SemTxveva, rodesac germaniaSi, qalaq niurnbergSi nacist liderebs<br />
brali wauyenes. maT brali dasdes, pirveli, mSvidobis winaaRmdeg moqmedebaSi,<br />
radgan omis dawyebiT daarRvies saerTaSoriso xelSekrulebebi da Se<br />
Tanxmebebi; meore, saomari wesebis darRvevaSi, rogoricaa tyveebis mimarT<br />
gamoCenili sisastike, qalaqebis mTliani ganadgureba, dapyrobil qveynebSi<br />
samoqalaqo pirebis mimarT gamoCenili sastiki mopyroba. mesame, kacobriobis<br />
winaaRmdeg Cadenil danaSaulSi, rac agreTve gulisxmobda mSvidobiani<br />
mosaxleobis masobriv xocvaJletas.<br />
miuxedavad imisa, rom nacistebma ver SeZles ebraeli xalxis ganadgureba,<br />
isini Zalian axlos iyvnen dasaxul mizanTan. evropeli ebraelebis masobrivi<br />
Jletis gamo nacisti liderebis dasjis gadawyvetileba efuZneboda<br />
damsa xurebuli ganaCenis gamotanis survils. germanelTa moqmedeba ver<br />
gamarTldeboda omis faqtiT (omic, rasakvirvelia, hitlerma daiwyo). ufro<br />
metic, germaneli nacistebis mier Cadenil sisastikes analogi ar aqvs Tanamedrove<br />
samyaroSi.<br />
kacobriobis winaaRmdeg Cadenil danaSaulebaTa koncefcia myarad uWers<br />
mxars samarTliani omis doqtrinas. nacistebis mier im moraluri principebis<br />
ugulebelyofa, rom saWiroa udanaSaulo adamianebis wamebisa da<br />
sikvdilisgan dacva, imdenad aSkara iyo da maTi darRveva imdenad TvalSisacemi,<br />
rom umciresi eWvis gareSec ki, nacistebis mier Cadenil qmedebebs<br />
aranairi moraluri gamarTleba ar hqonda. marTalia, omis dros Cadenili<br />
danaSaulebebis moraluroba/amoralurobis sakiTxi SeiZleba problemuri<br />
iyos. Tumca, holokostis SemTxvevaze es ar vrceldeba. samarTliani omis<br />
doqtrinaSi miTiTebuli gansazRvrebis Sesabamisad, es aris udavod kriminaluri<br />
saqcieli.<br />
miuxedavad imisa, rom niurnbergis procesi gamarTlebuli iyo, zogadad,<br />
amgvari procesebis gamarTvis tendencia seriozul SeSfoTebas iwvevs. ioli<br />
ar aris mSvidobis winaaRmdeg mebrZolis iarliyis mikvra konkretul da xSirad<br />
uprecedento SemTxvevebSi. sikvdilis banakebma daarRvies kanonis, samarTlis,<br />
Rirsebis yvela standarti, magram ra vuyoT mokavSireTa mier drezdenis<br />
dabombvis faqts? an germaneli mSvidobiani moqalaqeebis winaaRmdeg Cadenil<br />
qmedebebs, romlebzec, rbilad rom vTqvaT, Tvals xuWavda sabWoTa armia?<br />
an hirosimasa da nagasakis mcxovrebTa sasowarkveTas? omSi zneobasTan da<br />
moralTan dakavSirebuli kiTxvebi xSirad bundovani da upasuxoa.<br />
arsebobs genocidisa da eTnikuri wmendis ufro axali magaliTebi politikurad<br />
motivirebuli masobrivi mkvlelobebis CaTvliT, romlis msgavsic<br />
bosniaSi, ruandaSi, sieraleonesa da sxva qveynebSi moxda 1990ian wlebSi.<br />
unda wardgnen Tu ara teroristebi marTlmsajulebis winaSe, rTuli iuridiuli<br />
da zneobrivi sakiTxia, romlis ganxilvasac aq ar vapirebT. vTqvaT, rom<br />
prezidentma buSma 11 teraqti saomar moqmedebad Seafasa. am teraqtma fexqveS<br />
gaTela uzenaesi zneobrivi da religiuri principebi, kerZod is, rom<br />
arasodes aqvs gamarTleba udanaSaulo adamianebis Jletas. wardgebian Tu
omi<br />
581<br />
ara al qaidas liderebi an Semsruleblebi odesme marTlmsajulebis winaSe,<br />
damokidebulia imaze, rodis, sad da rogor daakaveben maT (Tu, rasakvirvelia,<br />
moxerxda zogi maTganis cocxlad ayvana), agreTve imaze, moiyvans Tu<br />
ara sisruleSi aSSs xelisufleba sakuTar dapirebas, gaasamarTlos isini<br />
samxedro tribunalma da ara saerTaSoriso sasamarTlom.<br />
daskvna<br />
omis Tavidan acileba yovelTvis ar aris saxelmwifo politikis mizani.<br />
magaliTad, italiis faSisti lideri, benito musolini, yovelTvis xotbas<br />
asxamda oms.<br />
dRemde bevri mcdeloba iyo omis dawyebis mizezebis gamosavlenad. Sedegad,<br />
masTan dakavSirebuli Teoriebi SeiZleba sam kategoriad daiyos: mecnierTa<br />
nawili mizezs adamianis bunebaSi xedavs, meore nawili sazogadoebas<br />
adanaSaulebs, xolo mesames sjera, rom yvelaferSi damnaSavea dedabuneba<br />
(Seubralebe li garemo). Tomas hobsi fiqrobda, rom omi aris adamianis uku<br />
RmarTobis produqti. JanJak rusos miaCnda, rom adamiani zogadad kargia,<br />
magram sazogadoeba xdis mas mankiers; jon lokis azriT, adamianis agresia<br />
bunebrivi resursebis simciriT aris gamowveuli (adamianis kontrolis gareT<br />
arsebuli obieqturi garemoebebiT). bunebrivi resursebis simwire ukav<br />
Sirdeba bunebrivi Zalebisa da faqtorebis mravalferovnebas, SimSilis, daavadebebis,<br />
qariSxlebis, gvalvebisa da a.S. CaTvliT.<br />
erT faqtorze dafuZnebuli Teoriebi ver xsnis omis gamomwvev mizezebs.<br />
oms ganapirobebs sxvadasxva _ socialuri, <strong>politikuri</strong>, ekonomikuri da<br />
fsiqologiuri _ faqtori.<br />
daZabulobis pirobebSi, omi SeiZleba daiwyos ise, rom es ewinaaRmdegebodes<br />
yvela mxaris survils. aseTi arasasurveli omebi xSirad iwyeba araswori<br />
interpretaciis, gaugebrobis, SemTxveviTobis, eskalaciis an kaTalitikuri<br />
reaqciebis Sedegad. daugegmavi omis dawyebis albaToba kidev<br />
erTxel cxadyofs im potenciur safrTxes, rac dakavSirebulia zneobrivi<br />
pasuxismgeblobis dakisrebasTan. xSirad, rodesac omi iwyeba, garkveuli ar<br />
aris, vin an ram gamoiwvia misi dawyeba.<br />
saxelmwifo politikis instrumentad omis gamoyeneba saerTaSoriso<br />
samarTlisa da zneobrivi normebis darRvevaa, Tumca, ara yvela omis Sem<br />
TxvevaSi. samarTliani omis doqtrina amtkicebs, rom Tavdacva da universaluri<br />
principebis dacva aris brZolis legitimuri safuZveli, magram am<br />
doqtrinas xSirad akritikeben zneobrivi relativizmis, kulturuli eTnocentrizmis<br />
da <strong>politikuri</strong> realizmis naklebobis motiviT.<br />
niurnbergis procesze moxda agresiuli omis dros Cadenili danaSaulebebis<br />
gamo bralis wayeneba. saerTaSoriso samarTlis specialistebma Camoayalibes<br />
saomar danaSaulebaTa axali kategoria _ danaSaulebani kacobriobis<br />
winaaRmdeg. miuxedavad imisa, rom niurnbergis procesi gamarTlebuli
582 politika Zaladobis gziT<br />
iyo, saWiroa amgvar procedurebs maqsimaluri sifrTxiliT movekidoT momavalSi.<br />
sakvanZo sityvebi<br />
saxelmwifoTaSorisi omi<br />
samoqalaqo omi<br />
partizanuli omi<br />
mcire intensivobis konfliqtebi<br />
SeiaraRebaSi Sejibri<br />
imperializmi<br />
ultranacionalizmi<br />
bunebiTi mdgomareoba<br />
internacionalistebi<br />
erovnuli TviTgamorkveva<br />
demokratiuli mSvidobis paradoqsi<br />
SezRuduli omi<br />
upirobo kapitulacia<br />
omi mcdari aRqmis gamo<br />
SemTxveviTi omi<br />
omis eskalacia<br />
kiTxvebi gameorebisaTvis<br />
kaTalitikuri omi<br />
nacionalisturseparatmasirebuli<br />
sapasuxo dartyma<br />
birTvuli monopolia<br />
urTierT ganadgureba<br />
urTierT Sekaveba<br />
pirveli dartyma<br />
sapasxuxo dadrtyma<br />
masobrivi ganadgurebis iaraRi<br />
cxeli xazi<br />
samarTliani omi<br />
moraluri relativizmi<br />
eTnocentruizmi<br />
danaSauli mSvidobis winaaRmdeg<br />
saomari danaSauli<br />
danaSauli kacobriobis winaaRmdeg<br />
1. ramden ZiriTad kategoriad iyofa ganmartebebi omis uSualo mizezebis<br />
Sesaxeb?<br />
2. Tomas hobsis mixedviT, ra aris yvla omis gamomwvevi ZiriTadi mizezi? ra<br />
argumentebiT cdilobs hobsi sakuTari Tezisis dacvas?<br />
3. ra aris, rusos azriT, omis ZiriTadi mizezi? riT gansxvavdeba misi mosazreba<br />
hobsis mosazrebisgan? ra argumentebs iSveliebs ruso sakuTari mosazrebis<br />
dasacavad?<br />
4. im mecnierTa Soris, romlebic omis gamomwvev mTavar mizezad sazogadoebas<br />
miiCneven, arsebobs azrTa sxvadasxvaoba imis Sesaxeb, sazogadoebis<br />
konkretulad romeli aspeqti ganapirobebs erisaxelmwifoebis omisken<br />
midrekilebas. daasaxeleT teqstSi warmodgenili oTxi alternatiuli<br />
Teoria.<br />
5. rogor xsnida jon loki omis fenomens? riT gansxvavdeba es mosazreba<br />
hobsis mosazrebebisgan? romeli argumentebiT amyarebs is sakuTar mosazrebas?
omi<br />
583<br />
6. omis gamomwvevi mizezebis Sesaxeb romeli axsna migaCniaT yvelaze sarwmunod?<br />
pasuxi daasabuTeT.<br />
7. ratom aris Zneli ubralod daigmos damnaSave mxare an mxareebi, rodesac<br />
omi iwyeba?<br />
8. saomari xelovnebis daxvewis epoqaSi, sul ufro da ufro SesaZlebeli<br />
xdeba omis dawyeba winaswar ganuzraxvelad. ra SemTxvevaSi SeiZleba es<br />
moxdes?<br />
9. aris Tu ara yvela omi gaumarTlebeli zneobrivi kuTxiT? pasuxi daasabu<br />
TeT.<br />
10. aris Tu ara samarTliani omis doqtrinis mxardamWeri da sawinaaRmdego<br />
argumentebi dabalansebuli? pasuxi daasabuTeT.<br />
11. ra uZRoda win niurnbergis sasamarTlo process? ra aris kacobriobis winaaRmdeg<br />
Cadenili danaSaulebebi? rogor Seesabameba samarTliani omis<br />
doqtrina am konteqsts?<br />
12. mizanSewonili da SesaZlebelia Tu ara niurnbergis tipis procesebis<br />
gamarTva yoveli omis Semdeg?<br />
SeniSvnebi:<br />
1. Paul Seabury da Angelo M. Codevilla, War: Ends and Means (New York: Basic<br />
Books, 1990), 6.<br />
2. G. W. F. Hegel, Philosophy of Rights, Targm. T. M. Knox, wignSi Great Books of the<br />
Western World, tomi 46, red.: R. Hutchins (Chicago: Encyclopaedia Britannica,<br />
1952), 149.<br />
3. Friedrich Nietzsche, Human, All Too Human, Targm. Marion Farber (Lincoln: University<br />
of Nebraska Press, 1984), 230-321), aforizmi #477.<br />
4. Benito Mussolini, “The Doctrine of Fascism”, Targm. M. Oakeshott, wignSi Great<br />
Political Thinkers, red. William Ebenstein (New York: Holt, 1965), 621.<br />
5. John Vasquez, “Introduction: Studying War Scientifically”, wignSi The Scientific<br />
Study of Peace and War: A Text Reader, red. John Vasquez da Marie Henehan<br />
(New York: Lexington, 1992), xix.<br />
6. iqve, xxii.<br />
7. Tu omis Tvisobriv analizTan dakavSirebuli statistikuri meTodologiis<br />
gacnoba gsurT, waikiTxeT Stuart Bremerisa da sxvaTa avtorobiT<br />
(adaptirebuli Marie Henehanis mier) ‘The Scientific Study of War: A Learning<br />
Package”, iqve, 373437.<br />
8. James Dougherty da Robert Pfaltzgraff, Jr., Contending Theories of International<br />
Relations: A Comprehensive Study, me3 gamocema (New York: HarperCollins,<br />
1990), 356.<br />
9. Greg Cashman, What Causes War? An Introduction to Theories of International<br />
Conflict (New York: Lexington, 1993), 279.<br />
10. es ganxilva aseve moicavs im klasifikaciebis variacias, romelic warmod
584 politika Zaladobis gziT<br />
genilia Kenneth N. Waltzis naSromSi Man, the State, and War: A Theoretical<br />
Analysis (New York: Columbia Univesity Press, 1965). vaRiarebT, rom valSi<br />
varT am naSromis winaSe.<br />
11. citata motanilia Sir Norman Angellis naSromidan Neutrality and Collective<br />
Security, romelic, Tavis mxriv, gamoiyena Edward Hallett Carrma wignSi The<br />
Twenty Years’ Crisis, 1919-1939 (New York: Harper & Row, 1964). 39.<br />
12. Thomas Hobbes, The Leviathan (London: Everyman’s Library, 1956). 64.<br />
13. Hans J. Morgenthau, Politics among Nations: The Struggle for Power and Peace,<br />
me5 gamoc. (New York: McGrow-Hill, 1992), 3-4.<br />
14. iqve, 29.<br />
15. Jean-Jacques Rousseau, FFirst and Second Discourses, Targm. Roger da Judith Masters,<br />
red. Roger Masters (New York: St. Martin’s Press, 1964), 197. citata aRebulia<br />
rusos `meore saubris~ SeniSvnebidan.<br />
16. iqve, 195196.<br />
17. iqve, `meore saubari~,141142.<br />
18. iqve, 161.<br />
19. Frederick Hartmann, The Relations of Nations (New-York: Macmillan, 1978), 32.<br />
20. William Galston, Kant and the Problem of History (Chicago: University of Chicago<br />
Press, 1975), 26-27.<br />
21. Immanuel Kant, “Eternal Peace”, wignSi Immanuel Kant’s Moral and Political Writings,<br />
red. Carl Friedrich (New York: Modern Library, 1949), 458.<br />
22. V. I. Lenin, Imperialism: The Highest Stage of Capitalism (New York: International<br />
Publishers, 1939), 124.<br />
23. Robert Goldwin, “John Locke”, wignSi History of Political Philosophy, red. L.<br />
Strauss da J. Cropsey (Skokie, III.: Rand McNally, 1963), 442.<br />
24. Richard Falk, This Endangered Planet: Prospects and Proposals for Human Survival<br />
(New York: Vintage Books, 1972), 106-107.<br />
25. iqve, 105.<br />
26. iqve, 113.<br />
27. iqve, 155.<br />
28. Cashman, What Causes War? 157.<br />
29. Aristotle, The Politics, mTargm. da red. Ernest Barker (New York: Oxford University<br />
Press, 1962), 1313b, 245.<br />
30. Hannah Arendt, Totalitarianism (New York: Harcourt, 1951), 113-114.<br />
31. William Dixon, “Democracy and the Peaceful Settlement of International Conflict”,<br />
American Political Science Review 88 (March 1994): 14.<br />
32. demokratiuli qveynebis tendenciaze ix. Stuart Bremer-is, ”Are Democracies<br />
Less Likely to Join Wars?” (naSromi warmodgenili iyo Amercian Political Science<br />
Association-is yovelwliur Sexvedraze, Chicago, September 3-6, 1992).<br />
33. ufro vrclad ix. Brice Russett-is Grasping the Democratic Peace (Princeton, N.J.,<br />
Princeton University Press, 1993).<br />
34. rogorc miTiTebulia Cashmanis naSromSi What Causes War?, 129.<br />
35. iqve.<br />
36. iqve, 137139.<br />
37. Rudolph Rummel, “Some Empirical Findings”, World Politics 21 (1969): 238-239.
omi<br />
585<br />
38. msjeloba SerCeviT mohyveba Cashmanis What Causes War?, 132-134.<br />
39.M Morgenthau, Politics among Nations, 51-57.<br />
40. iqve, 133.<br />
41. Michael Haas, “Scietal Approaches to the Study of War”, wignSi The War System,<br />
red. Richard Falk da Samuel Kim (Boulder, Colo.: Westview, 1980), 355-356, 365.<br />
42. ix. John Vasquez, “The Steps to War”, wignSi The Scientific Study of Peace and<br />
War: A Text Reader, red. John Vasquez da Marie Henehan (New York: Lexington,<br />
1992), 343-370.<br />
43. Jack Lavy, “Alliance Formation and War Behavior: An Analysis of the Great Powers,<br />
495-1975, wignSi The Scientific Study of Peace and War: A Text Reader, red.<br />
John Vasquez da Marie Henehan (New York: Lexington, 1992), 3-36.<br />
44. Vasquez, “The Steps to War”, 370.<br />
45. Cashman, What Causes War? 137.<br />
46. iqve.<br />
47. Dougherty da Pfaltzgraff, Contending Theories, 354-355.<br />
48. iqve, 145152; Tumca, rogorc qeSmeni aRniSnavs, mxilebuleba calsaxa ar<br />
aris.<br />
49. iqve, 142145, amave naSromSia mocemulia kvlevebis Sejameba. ix., aseve Paul<br />
Diehlis “Arms Races to War: Testing Some Empirical Linkages”, Sociological<br />
Quarterly 26 (Semodgoma 1985): 331349; da misive “Continuity and Military Escalation<br />
in Major Power Rivalries, 1816-1980”, Journal of Politics 47 (noemberi 1985):<br />
12031211.<br />
50. Nazli Chourci da Robert North, “Lateral Pressure in International Relations: Concept<br />
and Theory”, wignSi Handbook of War Studies, red. Manus Midlarsky (Boston:<br />
Unwin Hyman, 1989), 310-311.<br />
51. Waltz, Man, the State, and War, 233.<br />
52. citirebulia Lee McDonaldis naSromSi Western Political Theory: From Its Origins<br />
to the Present (Orlando, Fla.: Harcourt, 1968), 127.<br />
53. citirebulia Dougherty da Pfaltzgraff, naSromSi Contending Theories of International<br />
Relations, 151, n. 24.<br />
54. Michael Walzer, Just and Unjust Wars (New York: Basic Books, 1968), 1.
586
nawili V<br />
politika<br />
mTaAvrobis<br />
gareSe<br />
Tavi XVII<br />
saeraSoriso<br />
urTierTobebi:<br />
brZola Zlierebisvis<br />
Tavi XVIII<br />
saeTaSoriso<br />
organizacia(ebi):<br />
brZola wesrigisTvis<br />
587
588
Tavi XVII<br />
saerTaSori so<br />
urTierTobebi<br />
brZola<br />
ZlierebisTvis<br />
iyavi realisti: makiaveli da morgen-<br />
Tau<br />
klasikuri evropuli sistema<br />
sistemuri winapirobebi evropuli<br />
konsensusis marcxi<br />
Tanamedrove globaluri sistema<br />
evrocentrizmis dasasruli bipolarobis<br />
dasawyisi ideologiis primati<br />
birTvuli omis safrTxe<br />
urTierT Sekaveba<br />
amerikis sagareo politika: guSin da<br />
dRes ra aris erovnuli interesi? E<br />
erovnuli interesis dacva<br />
didi debatebi: realizmi da idealizmi<br />
bumerangis efeqti axali sagareo<br />
politikis ZiebaSi idealizmi, rogorc<br />
egoizmi: zneobis Zala axali<br />
samyaro, Zveli Cvevebi axali tendenciebi,<br />
Zveli problemebi ra<br />
xdeba civi omis Semdeg? globaluri<br />
ekonomika regionalizmis aRzeveba<br />
eTnikuri Zaladobis wyevla<br />
aRsasrulis axleburad: `mdumare<br />
gazafxulis~ Tavidan acileba aRsasruli<br />
Zveleburad: birTvuli iaraRis<br />
gavrcelebis Tavidan acileba sainformacio<br />
teqnologiebis revolucia<br />
apokalifsuri xedvebi: civilizacia-<br />
Ta Sejaxeba da anarqia?<br />
589
590 politika mTavrobis gareSe<br />
Cvens welTaRricxvamde 416 wels aTenelebma gemebi da jari spartis<br />
neitraluri koloniis, milosis kunZulis dasapyrobad gagzavnes, romelsac<br />
ar surda omis monawile gamxdariyo. 1 aTenelebi, romlebic molaparakebebs<br />
Zalis poziciidan awarmoebdnen, milosis mkvidrTagan upirobo kapitulacias<br />
moiTxovdnen da eubnebodnen, rom `samarTlianobis sakiTxi mxolod<br />
Tanabar Zalebs Soris arsebul urTierTobebSi dgeba, maSin roca Zlierni<br />
akeTeben imas, risi Zalac SeswevT da sustni urigdebian imas, rasac unda Seurigdnen.~<br />
miloselebma kiTxvis dasmiT gasces pasuxi, `ratom SeiZleba iyos<br />
CvenTvis kargi Tqveni mmarTvelobis qveS yofna?~ `imitom~ upasuxes aTenelebma,<br />
rom `Tqven geqnebaT arCevanis gakeTebis upiratesoba damorCilebasa<br />
da sakuTari Tavis ubedurebaSi Cagdebas Soris da Sesabamisad, raki ar gaganadgurebT,<br />
Cvenc moge buli davrCebiT~. miloselebi cdilobdnen daerwmunebinaT<br />
aTenelebi, rom am or saxel mwifos Soris mSvidobiani urTier<br />
Tobebi orive mxaris interesebSi Sed ioda. Tumca, aTenelebi am logikas ar<br />
iziarebdnen. samarTlianobis sakiTxis uxeSi ugulebelyofiT, isini Tvlidnen,<br />
rom Tu miloss miscemdnen damoukideblobis SenarCunebis saSualebas,<br />
maSin miloselebi da sxvebic amas AaTenis sisusted miiCnevdnen. `Cveni imperiis<br />
gafarToebiT~, ganagrZobdnen aTenelebi `movipovebT usafrTxoebas.<br />
faqti, rom xarT kunZulovani da SedarebiT susti saxelmwifo, adasturebs,<br />
rom ver SeaferxebT zRvis mbrZaneblebs.~ ase rom, milosis saxelmwifo Zalis<br />
politikis gaTvlebs Seewira.<br />
aTenelebis Seurigeblobas miloselebi gabedulad da mtkiced dauxvdnen.<br />
miloselebi kvlav imeorebdnen, rom, miuxedavad yvelafrisa, maT mainc<br />
neitralurad darCena surdaT. aTenelebma ganagrZes kunZulis alyaSi moqceva,<br />
miloselebma sapasuxo winaaRmdegoba gauwies. spartelebi movidnen,<br />
magram ver darCnen. Semdeg ubedurebis zarmac Camohkra:<br />
aTenidan demeasis vaJis, filokrates meTaurobiT damatebiTi Zalebi<br />
gaigzavna da alya ufro gaZlierda. Sida gamcemlobis gamo miloselebi<br />
Cabardnen aTenelebs, romlebmac yvela mamakaci daxoces,<br />
qalebi da bavSvebi monebad gayides, Semdeg ki daaxloebiT xuTasamde<br />
kolonisti daasaxles am teritoriaze.<br />
es ambavi iseve ikiTxeba, rogorc erTerTi sazareli epizodi hari poteris<br />
cxovrebidan, swored is, rodesac eSmakeuli voldemori ukan iseTi<br />
gaZlierebuli brundeba, rogoric arasodes yofila. hogvartisagan gansxvavebiT<br />
milosi realurad arsebuli adgili iyo da Sesabamisad moTxrobaSi<br />
gadmocemuli tragedia realurad moxda. am yvelafris safuZveli peloponesis<br />
omi (Zv. welTaRricxvis 431404) iyo. Cven ki miloselebis sazareli bedisweris<br />
Sesaxeb viciT imis gamo, rom berZenma istorikosma Tukididem aRwera<br />
es ambavi.<br />
iyavi realisti: makiaveli da morgenTau<br />
italiuri renesansis epoqis udidesi <strong>politikuri</strong> moazrovne nikolo makiaveli<br />
(14691527) werda, rom Wkviani mmarTveli yovelTvis mosagebad unda
saerTaSoriso urTierTobebi<br />
591<br />
TamaSobdes. misive sityvebiT, `Cveni cxovrebis wesi Zalze Sorsaa imisagan,<br />
rogorc unda vcxovrobdeT. vinc sworad cxovrebas Seecdeba, gadarCenis<br />
nacvlad safrTxeSi igdebs Tavs~. 2 brZeni mmarTveli _ agrZelebda makiaveli<br />
_ acnobierebs, ra unda gakeTdes misi gavlenis sferos SesanarCuneblad<br />
da gasafarToeblad da ar aZlevs moralur eWvebs misi azrovnebis daCrdilvis<br />
uflebas. magaliTad, mmarTvelma mxolod maSin unda daicvas micemuli<br />
piroba, roca es mis interesebSia:<br />
keTilgonieri mmarTveli ar unda iyos sakuTari aRTqmis erTguli,<br />
Tuki SeiZleba, rom es erTguleba saziano aRmoCndes misTvis da ukve<br />
aRar arsebobs mizezebi, ramac es aRTqma daadebina. . . yvela kaci kargi<br />
da keTili rom iyos, aseTi qceva ukeTuri iqneboda, magram raki isini<br />
borotni arian da gamudmebiT arRveven imas, rac aRgiTqves, Sen ratom<br />
Ra unda uerTgulo sakuTar aRTqmas maT mimarT? 3<br />
makiavelis mosazreba da miloselTa bedic im faqtis mkafio ilustrirebaa,<br />
rom zneoba naklebad mniSvnelovania saxelmwifoebs Soris urTierTobebSi, vidre<br />
saxelmwifos SigniT. manam, sanam saerTaSoriso politika bunebiTi mdgomareobis<br />
msgavsia, saxelmwifoebs Soris daZabuloba SenarCundeba da erTaderTi<br />
pasuxgasacemi SekiTxva iqneba, vin gadarCeba da vin ganadgurdeba.<br />
makiavelis inteleqturi pirdapiroba da politikisadmi ulmoblad realisturi<br />
midgoma, SesaZloa, yvelaze warmatebuli <strong>politikuri</strong> filosofiis<br />
safuZvelia Tanamedrove msoflioSi. es im gagebiT, rom man gauZlo drois<br />
gamocdas, is kvlavac axdens gavlenas da moyolebuli makiavelis droidan,<br />
misi marTebulobis damadasturebeli faqtebi mravlad dagrovda. Teoria,<br />
rom sa xelmwifoebi moqmedeben sakuTari interesebisa da ara idealebis Sesabamisad,<br />
cnobilia, rogorc <strong>politikuri</strong> realizmi. amJamad is yvelaze<br />
metad hans morgenTaus (19041980) nawerebTan asocirdeba. makiavelis msgavsad,<br />
<strong>politikuri</strong> realistebi nakleb yuradRebas aqceven, rogor unda<br />
iqceodnen qveynebi da akvirdebian, realurad rogor iqcevian isini da cdiloben<br />
gaarkvion ratom iqcevian ase. TviTgadarCena saxelmwifo politikis<br />
umTavresi amocanaa, xolo gadarCenis uzrunvelyofis saukeTeso gza _ saxelmwifos<br />
Zlierebis zrdaa. saerTaSoriso politikaSi, amtkicebs morgen<br />
Tau, rac ar unda iyos saboloo mizani, uSualo mizani yovelTvis Zlirebaa.<br />
ase rom, interesi gansazRvrulia rogorc Zliereba. morgenTausaTvis es ori<br />
koncefcia erTiania _ nebismieri saxelmwifos umTavresi interesi, pirvel<br />
rigSi, Zlierebis miRwevaa, Semdeg ki sxva miznebisa, rogoricaa prestiJi da<br />
a.S., da isic mxolod im SemTxvevaSi, Tu isini zrdis sa xelmwifos Zlierebas.<br />
<strong>politikuri</strong> realistebi amtkiceben, rom warmateba saerTaSoriso politikaSi,<br />
maSinac ki, roca konfrontacia ar aris, sabolood mainc Zlierebazea<br />
damokidebuli. morgenTaus Tanaxmad, `Zala, Zliereba SeiZleba gulisxmobdes<br />
yvelafers, rac awesebs da inarCunebs erTi adamianis kontrols<br />
meoreze~. 4 Zalis yvelaze mniSvnelovani aspeqti saerTaSoriso politikaSi<br />
samxedro Zlierebaa. Sesabamisad, <strong>politikuri</strong> realistebi civi gonebiT ganixilaven<br />
iseT Temebs, rogoricaa erovnuli usafrTxoebis sakiTxebi (meti
592 politika mTavrobis gareSe<br />
yovelTvis ukeTesia, vidre naklebi), birTvuli iaraRis kontroli da saer<br />
TaSoriso organizaciebSi mona wileoba (SezRuduli sargeblobiTa da momavlis<br />
imedis gareSe).<br />
Tumca, <strong>politikuri</strong> da samxedro Zliereba sinonimuri araa. sxva faqtorebic,<br />
maT Soris geo<strong>politikuri</strong>, ekonomikuri da socialuri Eqmnian saxelmwifos<br />
Zlierebas. TviT <strong>politikuri</strong> lideris pirovnuli qarizma da kompetenciac<br />
an saxelmwifo institutebis efeqtianoba aZlevs mas upiratesobas konkurentul<br />
da saSiS msoflioSi. morgenTaus Tanaxmad, aramaterialuri faqtorebis,<br />
rogoricaa qarizma, ugulebelyofa `tolfasia prestiJis ugulebelyofisa,<br />
rogorc saerTaSoriso politikaSi damoukidebeli elementisa~. 5<br />
saxelmwifos mTavari interesebis optimizacia da gawonasworeba politikur<br />
sibrZnes saWiroebs. morgenTau wers: `realizmi sibrZnes ganixilavs,<br />
rogorc <strong>politikuri</strong> qmedebis Sedegebis winaswar gazomvas, rac uzenaesi<br />
Rirsebaa politikaSi~. 6 sworad interpretirebisa da gamoyenebis SemTxveva<br />
Si amgvari sibrZne sworad warmarTavs saxelmwifos saqmeebs. erovnuli interesebis<br />
realistur Sefasebaze dafuZnebuli sagareo politika aramarto<br />
riskian Tavgadasavlebs, aramed aseve dampyroblur sibrmavesac airidebs,<br />
rac anadgurebs erebsa da civilizaciebs moraluri principebis, idealebis<br />
Tu RmerTis saxeliTac ki~. 7 rogorc morgenTau aRniSnavda, erovnuli interesis<br />
koncefcia moralistebis daSvebuli Secdomebis sapirispiroa.<br />
cxadia, erovnuli interesi gansxvavdeba qveynidan qveynamde, icvleba wlidan<br />
wlamde, aseTi interesi SeiZleba iyos mudmivi an droebiTi, pirvelxarisxovani<br />
an meorexarisxovani, zogadi an specifikuri.<br />
<strong>politikuri</strong> realistisaTvis warmatebuli saxelmwifo moRvawe isaa, vinc<br />
flobs erovnuli interesebisa da amocanebis erovnul SesaZleblobebTan<br />
dabalansebis xelovnebas. sibrZne moiTxovs, rom saxelmwifo moRvawem,<br />
msgavsad myidvelisa supermarketSi, ganasxvavos erTmaneTisagan is, rac<br />
aucilebelia da rac, ubralod, sasurvelia. saxelmwifos marTvis codna gulisxmobs<br />
eris molodinebisa da survilebis saxelmwifos SesaZleblobebTan<br />
SesabamisobSi moyvanasa da sasicocxlo da meorexarisxovani interesebis<br />
zustad garCevas. <strong>politikuri</strong> realizmi sagareo politikaSi gansakuTrebul<br />
mniSvnelobas moqnilobas, obieqturobasa da sentimentalizmis naklebobas<br />
aniWebs. <strong>politikuri</strong> realisti ityvis, rom saerTaSoriso politikaSi<br />
arseboben ara mudmivi mokavSireebi, aramed mxolod mudmivi interesebi.<br />
morgenTaus azriT, saxelmwifo moRvaweebs sxva principebiT saqmianoba ar<br />
epatiebaT, ara aqvs mniSvneloba, ramdenad amoraluri SeiZleba iyos aseTi<br />
saqcieli Cveulebrivi adamianuri urTierTobebis poziciidan.<br />
saerTaSoriso politikis riskian samyaroSi zneobas aqvs sxva saxe _<br />
Cveni Sida cxovrebis zneobisagan gansxvavebuli, rogorc piraduli, aseve<br />
<strong>politikuri</strong>. radganac sxva saxelmwifoebic moqmedeben interesebisa da<br />
ara idealebis Sesabamisad, sakuTarma saxelmwifomac aseve unda imoqmedos.<br />
nebismieri saxelmwifo sxvis xarjze sargeblis miRebas cdilobs _ koleqtiuri<br />
saqcielis amgvari forma advilad SesamCnevi da universaluria. aqedan<br />
gamomdinare, morgenTau amtkicebda, rom <strong>politikuri</strong> realizmi ara mar
saerTaSoriso urTierTobebi<br />
593<br />
to xsnis, ratom iqcevian saxelmwifoebi ise, rogorc iqcevian, aramed, aseve<br />
SeuZlia gaakeTos prognozi, rogor moiqcevian isini.<br />
klasikuri evropuli sistema<br />
makiaveli da morgenTau, orive evropis istoriis xmauriani epoqis<br />
produqtebi iyvnen, Tumca sxvadasxva dros. makiavelize zegavlena iqonia im<br />
mZafrma metoqeobam, intrigebma da konfliqtma, rac axasiaTebda XVXVI saukuneebis<br />
italiur qalaqsaxelmwifoebs Soris arsebul urTierTobebs. igi<br />
cxovrobda im dros, rodesac Tanamedrove erisaxelmwifo jer kidev Camoyalibebis<br />
procesSi iyo. klasikuri evropuli sistemis dabadeba makiavelis<br />
gardacvalebidan erTi saukunis Semdeg moxda. morgenTau daibada germaniaSi<br />
I msoflio omamde. am omis erTerTi Sedegi iyo evropuli sistemis ngreva,<br />
romelsac monawile saxelmwifoebs Soris wonasworobis SenarCuneba<br />
surda. koleqtiuri gawonasworobis es aqti interesze iyo dafuZnebuli,<br />
is kavSirSi iyo `interesis~ imgvar definiciasTan, romelic sistemis yvela<br />
aqtoris gadarCenas gulisxmobda. evropis cnobili ZalTa wonasworobis<br />
sistema TiTqmis sami saukunis ganmavlobaSi funqcionirebda (ix. sqema 171).<br />
is 1648 wels vestfaliis zavis dadebiT daiwyo da dasrulda I msoflio omis<br />
dawyebasTan erTad. napoleonis safrangeTis mokle periodis garda, 266<br />
wlis manZilze, verc erTma saxelmwifom kontinentze hegemoniis damyareba<br />
ver SeZlo, rac TavisTavad aRsaniSnavi miRweva iyo nebismieri epoqisaTvis.<br />
(A) (B) (C)<br />
sqema 17-1. ZalTa wonasworobis regulireba<br />
wonasworoba (A) irRveva axali monawilis damatebiT (B); wonasworoba kvlav aRdgeba<br />
(C) ama Tu im saxelmwifos gadasvliT erTi aliansidan meoreSi.<br />
wyaro: Edward V. Gulick, Europe’s Classical Ballance of Power (New York: Norton, 1967).<br />
sistemuri winapirobebi<br />
saerTaSoriso sistema funqcionirebda efeqtianad, radgan erTi saxelmwifo,<br />
romelic wonasworobis damcvelis saxeliT iyo cnobili, krizisisa<br />
da konfliqtis viTarebaSi sakuTar samxedro Tu politikur SesaZleblobebs<br />
ufro susti aliansis mxareze gadaisroda xolme. didi britaneTi amgvarad<br />
iqceoda, radganac amis saSualebas geografiuli mdebareoba da samxedro<br />
(gansakuTrebiT sazRvao) SesaZleblobebi aZlevda. kontinentis siaxloves
594 politika mTavrobis gareSe<br />
mdebare kunZulovan saxelmwifos, britaneTs SeeZlo SedarebiT mSvidad<br />
edevnebina Tvali metoqeobisa da konfliqtebisaTvis la manSis srutis<br />
gadaRma. istoriulad, britaneTis mTavari sazrunavi is sakiTxi iyo, vin mar<br />
Tavda e.w. dablobs (dRevandeli belgiisa da holandiis teritoria), zustad<br />
srutis gaswvriv, romlis sigane yvelaze viwro wertilSi mxolod 22 milia.<br />
zogadad, britaneTi miudgomel cixesimagres warmoadgenda, radganac verc<br />
erTma saxelmwifom ver SeZlo misi dapyroba. da bolos, britaneTis sazRvao<br />
upiratesobam da ekonomikurma Zlierebam igi Zli eri mokavSire da sazareli<br />
mteri gaxada, Tumca saxmeleTo jaris simcirem mis mier evraziis kontinentze<br />
dominirebis safrTxe gamoricxa.<br />
meore mniSvnelovani faqtori, romelic gansazRvravda tradiciul evropul<br />
sistemas, iyo ZiriTadi zneobrivi konsensusi _ yvela saxelmwifo erTsa<br />
da imave civilizacias miekuTvneboda. istorikosebma eduard gibonma da arnold<br />
toinbim, iseve rogorc filosofosebma emerix de vatelma da Jan Jak<br />
rusom, aRniSnes is uzarmazari mniSvneloba, rac im kulturul da religiur<br />
tradiciebs hqonda, romelic gavrcelda evropul sazogadoebaSi da gadalaxa<br />
saxelmwifo sazRvrebi ZalTa balansis sistemis ayvavebis pirobebSic ki. 8<br />
am araordinalur pirobebSi, `saerTaSoriso politika gaxda aristokratiuli<br />
garToba, sporti mmarTvelebisaTvis, rodesac yvela TamaSis erTian<br />
wesebs aRiarebs da yvela msgavsi SezRuduli miznebisaTvis ibrZvis~. 9 Sez<br />
Ruduli miznebi niSnavs, rom maSinac ki, rodesac omi gaCaRdeboda, metoqeebi<br />
ar cdilobdnen erTmaneTis ganadgurebas. umetes SemTxvevaSi, evropis<br />
mmarTvelebi, XVIII saukunis ganmanaTleblobis, racionalizmis ideebiT<br />
Sepyrobilni, mmarTvelobisas pragmatul midgomas irCevdnen da nebismieri<br />
saxis fanatizms absurdulad da saxifaTod miiCnevdnen. aramarto miznebi,<br />
aramed samxedro da ekonomikuri Se saZ leblobebic SezRuduli iyo: mxolod<br />
ramdenime qveyanas Tu SeeZlo qveynis simdidre maRali riskis Semcvel TavgadasavlebSi<br />
gaeflanga, amasTan, Tanamed rove teqnologiis ararsebobis gamo<br />
samxedro moqmedebebic SezRuduli iyo.<br />
am panevropuli kulturis kidev erTi SemTxveviTi aspeqti ideologiis<br />
ararseboba gaxldaT. mokavSireTa Secvla garemopirobebis SecvlasTan er<br />
Tad xdeboda. struqturul sixistes SeeZlo Seeferxebina gawonasworebis<br />
procesi da ufro SesaZlebeli gaexada totaluri omi.<br />
evropuli konsensusis marcxi<br />
ram ganapiroba SedarebiT stabiluri saerTaSoriso wesrigis rRveva, romelic<br />
250 welze meti xnis manZilze arsebobda? pirveli, XIX saukuneSi napoleonis<br />
mier evropis dapyrobis TiTqmis warmatebulma mcdelobam Seeqmna<br />
pirveli saxalxo armia Tanamedrove istoriaSi da im periodSi nacionalizmis<br />
zrdis Sesaxeb gvauwya. miuxedavad imisa, rom safrangeTis hegemoniis mcdeloba<br />
sabolood uSedegod damTavrda, is iyo mravali movlenis mauwyebeli da<br />
man miznis erTi garSemo gaerTianebuli eris Zlierebis demonstrireba moaxdina.<br />
TviTon miznis arsi dafuZnebuli iyo adamianTa Tanasworobis feTqebad
saerTaSoriso urTierTobebi<br />
595<br />
ideaze, romelic gvian XVIII saukunis safrangeTisa da amerikis revoluciebis<br />
Sedegad warmoiSva. napoleonis omebsa da I msoflio oms Soris iseTma ideebma,<br />
rogorc iyo erTa TviTgamorkveva da universaluri uflebebi, politikis<br />
Sesaxeb fundamenturi Sexedulebebi Secvala da amiT safuZveli gamoacala<br />
Zvel aristokratiul wesrigs.<br />
XIX saukuneSi industriulma revoluciam ekonomikur da teqnologiur<br />
sferoebSi samxedro moqmedebebis arsi Secvala. magaliTad, prusiam gamoiyena<br />
rkinigza samxedro Zalebis gadasayvanad avstriisa (1866) da safrange<br />
Tis (1870) winaaRmdeg. omSi axali saSualebebiT, magaliTad, samxedro daniSnulebis<br />
Sida wvis Zravebis, moZravi savele artileriisa da ukve I msoflio<br />
omisaTvis, sabrZolo TviTmfrinavebis gamoyenebac aRar iyo ucxo.<br />
bolo faqtori, ramac safuZveli gamoacala evropul sistemas, samxedro<br />
aliansebis simtkice iyo. XIX saukunis dasasrulisaTvis, koaliciebi fiqsirebuli<br />
da kargad gamokveTili xdeboda maSin, roca saxelmwifoebi TandaTanobiT<br />
axdendnen samxedro Zalis akumulirebas. mSvidobianobis Jams uprecedento<br />
danaxarjebma samxedro kvlevebisa da ganviTarebisaTvis, SedarebiT<br />
didi, mudmivi armiebis Seqmnam da samxedro Sejibrma kidev ufro gaamwvava<br />
evropis dayofa or dapirispirebul aliansad. amgvarma viTarebam ganapiroba<br />
I msoflio omis dawyeba, ramac ZalTa wonasworobis klasikuri sistemis dasasrulis<br />
dasawyisi gvamcno.<br />
Tanamedrove globaluri sistema<br />
II msoflio omma ganapiroba axali konfiguraciis warmoqmna, romelic<br />
dResac ganagrZobs msoflio politikis gansazRvras. evropuli sistema ori<br />
supersaxelmwifos mier dominirebulma globalurma sistemam Secvala. am<br />
axal bipolarul sistemaSi orive mxarem uzarmazari saxsrebi totaluri<br />
omis sawarmoeblad saWiro resursebis Seqmnisaken mimarTa da TiToeuli mxare<br />
erTmaneTs ideologiur mtrad aRiqvamda. civi omi amerikis SeerTebul<br />
Statebsa da sabWoTa kavSirs Soris 1945 wlidan daiwyo, TiTqmis naxevar saukunes<br />
gagrZelda da 1991 wels sabWoTa kavSiris daSliT dasrulda. Sesabamisad,<br />
mizanSewonilia ganvixiloT msoflio politikis struqturuli maxasiaTeblebi<br />
amerikisa da sabWoTa kavSiris metoqeobis magaliTze, manam,<br />
sanam gadavalT Tanamedrove globalu ri sistemis ganxilvaze.<br />
evrocentrizmis dasasruli<br />
erTerTi yvelaze aSkara cvlileba saerTaSoriso politikaSi II msoflio<br />
omis dasrulebis Semdeg evropis saxelmwifoebis gavlenis Semcireba iyo,<br />
romlebic XVII saukunidan saerTaSoriso ZalTa wonasworobis brunvis centrs<br />
warmoadgendnen. realurad, evropas Crdili pirvelad ori araevropuli<br />
Zalis _ amerikis SeerTebuli Statebisa da iaponiis gaZlierebam miayena,<br />
risi winapirobebic ukve gvian XIX saukuneSi ikveTeboda. II msoflio omis Sem
596 politika mTavrobis gareSe<br />
deg naTeli gaxda, rom iseTi tradiciulad Zlieri saxelmwifoebi, rogoric<br />
iyo didi britaneTi, safrangeTi da germania, meorexarisxovani saxelmwifoebi<br />
gaxdnen. britaneTi iZulebuli gaxda, uari eTqva msoflio masStabis imperiaze,<br />
safrangeTi sakuTari ekonomikis, sazogadoebisa da xelisuflebis<br />
rekonstruqciiT iyo dakavebuli, germania damarcxebuli da danawevrebuli<br />
iyo zonebad, ris Sedegadac ori axali saxelmwifo _ germaniis federaciuli<br />
respublika (dasavleTi germania) da germaniis demokratiul respublika<br />
(aRmosavleTi germania) warmoiSva. sabWoTa kavSiri, romelmac omis Sedegad<br />
uzarmazari danakargebi ganicada, arnaxulad gaZlierda.<br />
II msoflio omis Semdeg britaneTis, safrangeTis, belgiisa da holandiis<br />
koloniebi maleve daiSala.A am yofil koloniur teritoriebze axali saxelmwifoebi<br />
aRmocendnen, romlebmac or industriul bloks mimarTEes samxedro<br />
da ekonomikuri daxmarebisaTvis.Aase rom, mesame samyaro bipolaruli<br />
Zalebis metoqeobis arenad gadaiqca. am brZolis brendi civi omi iyo.<br />
bipolarobis dasawyisi<br />
miuxedavad imisa, rom evropulidan globalur saerTaSoriso sistemaze<br />
gadasvla II msoflio omamde daiwyo, omma es procesi mniSvnelovnad daaCqara<br />
_ nawilobriv msoflio politikis mTavari aqtorebis, evropis saxelmwifoebis<br />
mTavari scenidan CamoSorebiT. yofili didi saxelmwifoebis<br />
adgilze, romelTa raodenoba omis dawyebisas Svids Seadgenda, ori supersaxelmwifo<br />
gamoCnda _ amerikis SeerTebuli Statebi da sabWoTa kavSiri.<br />
amerikis SeerTebulma Statebma evropis dasavleT nawilze proteqtoratis<br />
msgavsi ram Seqmna, xolo sabWoTa kavSirma `satelituri~ imperia _ evropis<br />
aRmosavleT nawilSi.<br />
amerikis SeerTebuli Statebi, romelmac pirvelma Seqmna da gamoiyena<br />
birTvuli iaraRi, II msoflio omis Semdeg mcire periodis ganmavlobaSi<br />
birTvul monopolias flobda. sabWoTa kavSirma, dasavleli eqspertebis<br />
Tu politikosebis gasaocrad, warmatebiT gamoscada birTvuli iaraRi 1949<br />
wels da amiT moaxdina imis demonstrireba, rom masac hqonda ufleba supersaxelmwifo<br />
yofiliyo.<br />
1950ian wlebSi samxedro Zlierebisa da ekonomikuri resursebis TvalsazrisiT,<br />
amerikis SeerTebulma Statebma da sabWoTa kavSirma yvela danarCeni<br />
saxelmwifo daCrdiles. Tumca, maT Soris arsebulma ideologiurma<br />
ufskrulma maT Soris nebismieri saxis TanamSromloba Seaferxa.<br />
ideologiis primati<br />
saerTaSoriso scenaze ori supersaxelmwifos dominireba maT bunebriv<br />
metoqeebad ayalibebda; radganac erTi iyo kapitalisturi da demokratiuli,<br />
xolo meore komunisturi da diqtatoruli, metoqeobam gansakuTrebiT<br />
saSiSi da mZafri xasiaTi miiRo. II msoflio omis dasasrulisaTvis alian
saerTaSoriso urTierTobebi<br />
597<br />
sis wevrTa undobloba mniSvnelovnad gaizarda sabWoTa diqtatoris ioseb<br />
stalinis mimarT, rac ganpirobebuli iyo sabWoTa armiis mier germanelebisagan<br />
gaTavisuflebuli aRmosavleT evropis dapyrobiTa da stalinis mcdelobiT,<br />
aeZulebina dasavleTis saxelmwifoebi, uari eTqvaT dasavleT berlinze.<br />
amerikis SerTebuli Statebisa da misi mokavSireebisaTis aranakleb<br />
SemaSfoTebeli sabWoTa kavSiris mier 1949 wels sakuTari atomuri iaraRis<br />
gamocda gaxda.<br />
amasTan, sabWoTa kavSirma amerikis sagareo <strong>politikuri</strong> qmedebebi, maT Soris<br />
didi raodenobis sesxis micemaze uaris Tqma da marSalis gegmis wamowyeba,<br />
aRiqva, rogorc dasturi, rom `amerikuli imperializmi~ `msoflio<br />
socialisturi sistemis~ dangrevas isaxavda miznad. stalinis mTavarma<br />
ideologma andrei Jdanovma 1947 wels komunisturi partiis yrilobaze ganacxada,<br />
rom msoflio or banakad iyo gayofili. am ori banakis doqtrinas<br />
oreuli hyavda dasavleTSi `msoflio komunisturi SeTqmulebis~ saxiT, romelic<br />
emyareboda mosazrebas, rom saidumlo komunisturi proeqtis mizans<br />
yvela demokratiuli sazogadoebis damxoba warmoadgenda. retrospeqtiulad,<br />
amgvari rwmena SesaZloa gadaWarbebulic ki iyos, Tumca orive mxares<br />
arsebulma eqstremalurma ritorikam, romelic savse iyo ideologiuri dapirispirebebiT,<br />
amgvar intepretacias damajerebloba Semata.<br />
amerikis Sekavebis politika dasavleT evropaSi gavleniani samxedro<br />
aliansis _ CrdiloeT atlantikis xelSekrulebis organizaciis (nato)<br />
SeqmniT gaaqtiurda. sabWoTa kavSirma sakuTari samxedro aliansis _ varSavis<br />
xelSekrulebis organizaciis SeqmniT upasuxa (Cveulebriv varSavis<br />
xelSekrulebis saxelwodebiTaa cnobili), romelic moskovsa da aRmosavleT<br />
evropas akavSirebda erTmaneTTan. or bloks Soris arsebuli konfrontaciuli<br />
atmosfero kompromisisa da SeTanxmebisaTvis mcire SesaZleblobas<br />
tovebda. civi omi wamoiwyo orma gansakuTrebiT Zlierma saxlemwifom,<br />
romelTa miznebi, interesebi da Rirebulebebi urTierTSeuTavsebeli<br />
Canda. ukeTes SemTxvevaSi, TiToeuli cdilobda SewinaaRmdegeboda meoris<br />
ambiciebs, uares SemTxvevaSi ki, orive erTmaneTis ganadgurebas isaxavda<br />
miznad. am TvalsazrisiT, omis Semdgomi sistema mkveTrad gansxvavdeboda<br />
im tradiciuli evropuli sistemisagan, romelic man Caanacvla: omisa<br />
da diplomatiis mizani ukve mxolod teritoriebisa da samflobeloebis<br />
gansazRvra aRar iyo.<br />
birTvuli omis safrTxe<br />
rodesac evropuli ZalTa wonaswroba dairRva, saxelmwifoebma omis<br />
warmoebis saSualebebis SezRudvis mizniT konkretuli wesebi daadgines.<br />
XX saukunis orma tqnologiurma garRvevam didad gazarda samxedro Zalis<br />
destruqciuli potenciali. pirvelad Seiqmna sahaero Tavdasxmis, xolo Semdeg<br />
_ gadazidvis sistemebi, romelTa SesaZleblobebi omis warmoebis Sesaxeb<br />
erTi saukuniT adre arsebul warmodgenebs Zireulad cvlida. meore,<br />
birTvuli fizikis miRwevebma ganapiroba atomuri da wyalbadis bombebis Se
598 politika mTavrobis gareSe<br />
qmna, romelTac mTeli qalaqebis ganadgureba SeeZlo. am samecniero da teqnologiuri<br />
miRwevebis Sedegad, amerikisa da sabWoTa kavSiris arsenali saxmeleTo<br />
da sazRvao raketebiT gaivso. am or saxelmwifos hqonda uzarmazari<br />
SesaZleblobebi: orive mxares gaaCnda sakmarisi raodenobis birTvuli iara<br />
Ri, rom gaenadgurebinaT erTmaneTi. aseT viTarebaSi farTomasStabiani omi<br />
TviTmkvlelobis tolfasi gaxda.A Seqmnili viTarebis aRqmam, rogorc Semdeg<br />
vnaxavT, mniSvnelovani da gadamwyveti roli iTamaSa usafrTxoebis axali<br />
sqemis warmoqmnaSi. igi miznad isaxavda kacobriobis gadarCenas msoflioSi,<br />
romelic ganadgurebis realuri safrTxis winaSe idga.<br />
urTierT Sekaveba<br />
II msoflio omis Semdgomi ZalTa wonasworobis sistema Sekavebis princips<br />
efuZneboda. birTvuli iaraRis uprecedento gamanadgurebelma efeqtma ganapiroba<br />
Sekavebis principis arseboba, rac konfliqtis prevencias niSnavda,<br />
ramdenadac iseTi saxelmwifoebis erovnuli Tavdacva, rogorc aSS da<br />
sabWiTa kavSiri iyo, moiTxovda agresorisaTvis yovelgvari SezRudvis gareSe<br />
epasuxaT. Sekaveba amoqmedda ara rogorc abstraqtuli idea, aramed rogorc<br />
istoriuli aucileb loba. amerikis SeerTebulma Statebma birTvuli<br />
monopolia II msoflio omis Semdeg male ve dakarga, Tumca 1970iani wlebis<br />
Sua periodamde mainc upirates poziciaSi imyofeboda. 1957 wels sabWoTa<br />
kavSirma pirveli sateliti (Tanamgzavri) gauSva orbitaze. sabWoTa kavSiris<br />
mier ganxorcielebulma kosmosurma gasrolam daanaxa mTels msoflios,<br />
rom igi ukve Sori radiusis raketebis Seq mnis teqnologiasac flobda, anu<br />
sabWoTa kavSirs SeeZlo gaesrola iaraRi sakuTari teritoriidan, romelic<br />
pirdapir amerikuli samizneebisaken iqneboda mimarTuli.<br />
1960iani wlebis bolos, amerikisaTvis uZlevelobis era dasrulda:<br />
sabWoTa kavSirma Seqmna saxmeleTo saraketo sistema, romlis sawinaaRmdegod<br />
adekvaturi Tavdacvis sistema ar arsebobda. axla ukve orive mxare aRmoCnda<br />
birTvuli ufskrulis winaSe. Sekaveba gaxda axali lozungi samxedro<br />
strategiis Sesaxeb debatebSi da II msoflio omis Semdgomi ZalTa wonasworobis<br />
Semadgeneli nawili. Sekavebis Teoriis Tanaxmad, saxelmwifoebi qmnian<br />
birTvul iaraRs ara misi gamoyenebis, aramed sxva saxelmwifoebis mier maTi<br />
gamoyenebis Sekavebis mizniT. aqedan gamomdinare, am saxis iaraRis Sesaqmnelad<br />
saWiro xarjebi mniSvnelovnad gansxvavdeba skolebis, biblioTekebisa<br />
da skverebis mSeneblobasTan dakavSirebuli proeqtebis finansebisagan. am<br />
yvelafris floba moxmarebis gareSe seriozuli Sida <strong>politikuri</strong> marcxi<br />
iqneboda. amis sapirispirod, birTvuli iaraRis odesme gamoyeneba gamoiwvevda<br />
bevrad ufro seriozul sagareo politikur marcxs, romelsac See<br />
Zlo safrTxeSi Caegdo TviT kacobriobis arseboba.<br />
ase rom, Sekaveba fundamenturad fsiqologiuri fenomenia. rogorc ase<br />
Ti, is sakuTar TavSi maRali riskis mqone pokeris TamaSis elementebs Seicavs.<br />
pokeris msgavsad, Sekaveba moicavs garkveul realobaze dafuZnebul<br />
interesTa Sejibrs, radganac gadarCenas safrTxe emuqreba, moTamaSeebma
saerTaSoriso urTierTobebi<br />
599<br />
minimumamde unda Seamciron riski. blefi am procesis nawilia. amrigad, Tu A<br />
qveyana warmatebiT iyenebs samxedro Zalas, raTa B qveyanas sasurvel sagareo<br />
politikur mizanze Buari aTqmevinos, B qveynis prestiJi ilaxeba, xolo A<br />
qveyana fsiqologiur upiratesobas zeimobs. birTvuli Sekaveba efuZneba<br />
ara marto realur Zlierebas, aramed udidesi saSiSroebis pirobebSi orive<br />
mxaris motivebsa da aRqmas.<br />
ramdenime sakvanZo mosazreba udevs safuZvlad birTvuli Sekavebis<br />
Teo r i as. pirveli, saxelmwifoebi potenciur agresorebTan urTierTobaSi<br />
acxadeben naTlad gamokveTil mzaobas Tavdasxmis SemTxvevaSi gamoiyenon<br />
birTvuli iaraRi. meore, miuxedavad ormxrivi undoblobisa, orive mxareze<br />
gadawyvetilebis mimRebni racionalurni arian, Sesabamisad arcerTi mxare<br />
ar wamoiwyebs birTvul moqmedebebs, garda im SemTxvevisa, roca igi sakuTar<br />
Tavs sapirispiro dartymisagan icavs. mesame, TiToeul mxares aqvs meore<br />
dartymis (ukugebis) ganxorcielebis SesaZlebloba, rac gulisxmobs, rom<br />
saxelmwifos birTvuli SesaZleblobebi gauZlebs pirveli dartymis upiratesobas<br />
da SeZlebs sapasuxo dartymis gan xorcielebas, romelic Tavdamsxmels<br />
Sesabamis zians miayenebs.<br />
imisaTvis rom uzrunveleyo misi birTvuli Zalebis sicocxlisunarianoba,<br />
amerikis SeerTebulma Statebma II msoflio omis Semdeg gancalkevebuli<br />
gadazidvis sistemebi Seqmna.E es e.w. sameuli (triada) Sedgeboda saxmeleTo<br />
kontinentTa Sorisi balistikuri raketebis (ICBM), wyalqveSa navidan gasaSvebi<br />
balistikuri raketebisa (SLBM) da strategiuli aviaciisgan (SAC).<br />
sabWoTa kavSirsac hqonda msgavsi sameulisagan Semdgari Sekavebis sistema.<br />
igi ZiriTadad efuZneboda saxmeleTo saraketo sistemebs, romelic ssrks<br />
ufro didi raodenobiT hqonda, vidre amerikis SeerTebul Statebs. amasTan,<br />
amerikis sazRvao Sekavebis sistema bevrad ufro Zlieri iyo, vidre sabWoTa<br />
kavSirisa.<br />
Sekavebasa da samxedro SeiraRebaSi upiratesoba II msoflio omis Semdeg<br />
xan erT mxares hqonda xan meores. ramdenime faqtori ganapirobebda Seiara<br />
Rebis mimarTulebasa da tempebs. TiToeul saxelmwifos hqonda specifikuri<br />
miznebi da prioritetebi, rac garkveul SezRudvebs awesebda samxedro xarjebze.<br />
meore, TiToeuli supersaxelmwifo eWvis TvaliT uyurebda erTmaneTis<br />
qmedebebs. ase magaliTad, sabWoTa kavSiris mier 1970ian wlebSi gamalebuli<br />
SeiaraRebis wamowyebam aiZula amerika, TviTonac igive gaekeTebina.<br />
am mcdelobebis erTerTi Sedegi iyo is, rom stabiluri wonasworobis miRweva<br />
ver xerxdeboda im pirobebSi, rodesac erT saxelmwifos, eqspansiuri<br />
sagareo politikiT, hqonda aSkara upiratesoba birTvuli iaraRis raodenobasa<br />
da ZlierebaSi. dabolos, Tavisi uaryofiTi gavlena teqnologiamac<br />
iqonia. erTi mxriv, radganac teqnologiebis codna ar SeiZleba ar gavrceldes,<br />
orive saxelmwifo zedmetad frTxilobda ganiaraRebis sakiTxTan<br />
mimarTebaSi, meore mxriv, SesaZlebloba imisa, rom erT saxelmwifos SeiZleba<br />
mieRwia teqnologiuri garRvevisaTvis, sakmaod mniSvnelovani winapiroba<br />
iyo maRali donis sam xedro kvlevebisa da ganviTarebis gagrZelebisaTvis.<br />
birTvulma Sekavebam ramdenime aTwleulis ganmavlobaSi imuSava, Tumca<br />
igi savse iyo daZabulobiTa da safrTxeebiT. miuxedavad imisa, rom orive su
600 politika mTavrobis gareSe<br />
persaxelmwifo mudmivad arwmunebda danarCen msoflios, rom maT birTvuli<br />
iaraRi mxolod TavdacviTi miznebisaTvis sWirdebodaT, TviTon birTvuli<br />
iaraRis arsenalebis arsebobis faqti xSirad amwvavebda SiSsa da undoblobas.<br />
amerikis sagareo politika: guSin da dREes<br />
miznebsa da saSualebebs Soris gansxvaveba sakvanZoa saerTaSoriso politikisa<br />
da aseve sagareo politikis formulirebisaTvis. sagareo politikur<br />
mizanSi Cven vgulisxmobT im amocanebis erTobliobas, rac ganapirobebs saxelmwifoTa<br />
qmedebebs, sagareo politikis saSualebebSi ki im strategiebs,<br />
romelsac saxelmwifoebi mimarTaven sakuTari amocanebis realizebis<br />
mizniT. miznebi (amocanebi) Tavisi arsiT aris farTo, mtkiced dafuZnebuli<br />
da rTulad (nela) cvalebadi. strategiebi ki SeiZleba iyos pragmatuli<br />
da taqtikuri, mTlianad nakarnaxevi im miznebiT, romelic saxelmwifoebs<br />
aqvT. strategia SeiZleba icvlebodes droTa ganmavlobaSi da iyos globaluri,<br />
an regionuli. nebismieri saxelmwifos msgavsad, amerikis SeerTebulma<br />
Statebma or ZiriTad mimarTulebas Soris arCevani unda gaakeTos. man, albaT<br />
ufro metad, vidre nebismierma sxva saxelmwifom msoflioSi, sagareo<br />
<strong>politikuri</strong> miznebisa da erovnuli interesebis Secvala moaxdina XX saukunis<br />
Sua periodSi.<br />
ra aris erovnuli interesi?<br />
saerTaSoriso politikaSi ori mniSvnelovani da xSirad gameorebadi<br />
strategia aris cnobili _ TavdacviTi anu status kvos strategia da TavdasxmiTi<br />
_ eqspansionisturi strategia (eqspansionizmi). saxelmwifoTa<br />
umetesi nawili ambobs, rom isini mimarTaven pirvels, im SemTxvevaSic ki,<br />
roca realurad meore strategias atareben. es TvalTmaqcoba garkveulwilad<br />
winaswar ganzraxulia da sakuTari Tavis motyuebaa. yvelafers rom<br />
Tavi davaneboT, es xom adamianis bunebaSia, movaxdinoT sakuTari qmedebebis<br />
racionalurad warmosaxva, rodesac maT gamarTlebas ver vaxerxebT.<br />
damkvirveblisaTvis SesaZloa gamoCndes, rom xandaxan TavdacviT, statuskvos<br />
momxre saxelmwifosa da agresiul saxelmwifos qmedebebs Soris<br />
arsebiTi gansxvaveba ar aris, Tumca motivacia da miznebi maT sakmaod gansxvavebuli<br />
aqvT. saxelmwifoebi, romlebic cdiloben gafarToebas da arsebuli<br />
Zalauflebrivi urTierTobebis Secvlas, amas xSirad swored im saxelmwifoebis<br />
xarjze akeTeben, visac arsebuli urTierTobebis SenarCuneba<br />
surs. rogorc wesi, eqspansionisti saxelmwifoebi ukmayofiloni arian arsebuli<br />
statuskvoTi. am mizeziT, isini cdiloben moaxdinon omis provocireba,<br />
wamoiwyon gamalebuli SeiaraReba, xeli Seuwyon revoluciis wamowyebas,<br />
da zogadad, eswrafvian saerTaSoriso sistemis destabilizacias. aseTi<br />
qmedebebi warmoSobs sakmaod did zneobriv wnexs am saxelmwifoebze, Tumca<br />
TiToeuli SemTxvevis mainc individualurad ganxilva unda moxdes.
saerTaSoriso urTierTobebi<br />
601<br />
gansxvaveba agresorsa da TavdacviT saxelmwifos Soris sakmaod naTelia<br />
Teoriulad, Tumca praqtikulad sakmaod bundovania. ase rom, Tu mowinaaRmdege<br />
saxelmwifo ar erTveba SeiaraRebis SejibrSi, status kvo saxelmwifo<br />
mzadaa darCes arsebuli samxedro momzadebis doneze, magram Tu ukmayofilo<br />
metoqe saxelmwifo mis xelT arsebul samxedro arsenals kidev zrdis, maSin<br />
unda vivaraudoT, rom Tundac yvelaze kmayofili status kvo saxelmwifoc<br />
ki iZulebuli gaxdeba igive gaakeTos, oRond, ra Tqma unda, gansxvavebuli motivaciiT.<br />
pirvel SemTxvevaSi motivacia eqspansiaa, meore SemTxvevaSi _ sakuTari<br />
Tavis dacva.<br />
bediswera<br />
amerikis SeerTebuli Statebi yovelTvis acxadebda pretenzias, rom igi<br />
axorcielebda statuskvos politikas, im SemTxvevaSic ki, roca is far<br />
Tovdeboda. istoria imisa, rogor gaizarda amerikis SeerTebuli Statebi<br />
13 Statidan da gadaiWima mTels kontinentze okeanidan okenamde, nebismierma<br />
skolis moswavlem icis. Tumca, maswavleblebi iSviaTad warmoaCenen amas<br />
amerikuli imperializmis an eqspansionizmis istoriad, garda im SemTxvevisa,<br />
roca moswavleebi da maswavleblebi aborigeni amerikelebi arian. Eespanelebsa<br />
da meqsikelebs am sakiTxis gamo davis sruli safuZveli aqvT, aseve<br />
xalxs, vinc cxovrobs texasSi, kaliforniasa an floridaSi (sxva StatebTan<br />
erTad). TviT rusebic ki SeiZleba SeewinaRmdegon (isini dasaxldnen alaskaze<br />
manam, sanam amerikis SeerTebuli Statebi Seiqmneboda) amgvar xedvas.<br />
eqspansionistebi aSSis kongresSi amas `bedisweras~ uwodebdnen, magram, rogorc<br />
Seqspirma Tqva, vardi, Tundac sxva saxeliT, mainc vardia.<br />
zogierTi saxelmwifo uyuradRebod tovebs am tipis saerTaSoriso<br />
sistemaSi warmoqmnil safrTxeebs da cdilobs Tavi daaRwios saerTaSoriso<br />
Zalis politikis TamaSebs. es saxelmwifoebi mimarTaven neitralitetis an<br />
miumxroblobis politikas. neitraluroba gulisxmobs nebismier situaciaSi<br />
ganze yofnas, maSin roca miumxrobloba zogadad aravis mxareze yofna,<br />
Tumca ara yvela SemTxvevaSi neitralurad darCenaa.<br />
statuskvo strategiebi arsiT konservatiulia. saxelmwifoebi, romlebic<br />
mimarTaven amgvar strategiebs, miznad arsebuli wonasworobis Senar<br />
Cunebas isaxaven, isini eTayvanebian stabilurobas, saxelmwifoebs Soris<br />
mSvidobian urTierTobas da yvelaferTan erTad, legitimurobas. statuskvo<br />
saxelmwifoebi zogadad cdiloben mimarTon iseT instrumentebs,<br />
rogoricaa saerTaSoriso samarTali, mravalmxrivi SeTanxmebebi da globaluri<br />
mniSvnelobis organoebi (magaliTad, erTa liga da gaerTianebuli<br />
erebis organizacia), raTa msoflioSi SenarCunebul iqnes Zalauflebis<br />
danawilebis arsebuli forma da prestiJi. Cveulebriv, isini uars amboben<br />
revoluciis gziT mosuli xelisuflebis aRiarebaze, radgan miaCniaT, rom
602 politika mTavrobis gareSe<br />
maT Zalaufleba xelSi arakanonieri gziT Caigdes, an safrTxes uqmnian regionuli<br />
an globaluri wonasworobis stabiluro bas, anda im motiviT, rom<br />
Zaladobisa da ukanonobis saerTaSoriso aRiareba safuZvels aclis samar<br />
Tlisa da wesrigis principebs mTels msoflioSi. amerikis sagareo politika<br />
II msoflio omis Semdeg am politikis yvelaze naTeli ilustraciaa _ amerikis<br />
SeerTebuli Statebi CineTis xelisuflebis aRiarebaze TiTqmis mTeli<br />
ori aTwleulis ganmavlobaSi ambobda uars, komunistebis mier 1949 wels<br />
Zala uflebis xelSi Cagdebis gamo.<br />
da mainc, ramdenime saxelmwifo Tanmimdevrulad misdevs statuskvos<br />
strategias TiTqmis yvela frontze. xandaxan <strong>politikuri</strong> mdgomareoba<br />
romelime konkretul saxelmwifoSi meryeobs eqspansionizmsa da statuskvo<br />
strategiebs Soris. amerikis SeerTebuli Statebis diplomatiuri istoria<br />
am tendenciis ilustrirebis naTeli magaliTia. marTalia, sxvadasxva<br />
dros igi atarebda kontinenturi da kontinents miRma eqspansiis politikas,<br />
amerikis SeerTebuli Statebi misi arsebobis umetes nawilSi regionuli<br />
da saerTaSoriso statuskvos SenarCunebis princips eyrdnoboda. amgvari<br />
politikis ori magaliTia monros doqtrina da II msoflio omis Semdgomi<br />
mcdeloba, Seekavebina sabWoTa agresia. orive maTgani wignis momdevno<br />
nawilSia ganxiluli.<br />
erovnuli interesis dacva<br />
saxelmwifos grZelvadian miznebsa da moklevadian politikur qmedebebs<br />
Soris sakmaod mniSvnelovani gansxvavebaa. zRvari miznebsa da yoveldRiur<br />
politikas Soris ramdenime mniSvnelovan sakiTxs warmoSobs. pirveli, miuxedavad<br />
imisa, Tu romel strategias irCevs saxelmwifo _ eqspansionisturs<br />
Tu statuskvos, is erTdroulad SesaZloa iyenebdes sxvadasxva meTods<br />
gansxvavebul problemebTan mimarTebaSi. magaliTad, saxelmwifo SeiZleba<br />
cdilobdes statuskvos SenarCunebas sazavo xelSekrulebis xelmoweriT<br />
erT saxelmwifosTan da amavdroulad mimarTavdes eqspansiur politikas<br />
meoresTan mimarTebaSi: magaliTad, 1939 wlis agvistoSi faSisturma germaniam<br />
_ eqspansionisturma saxelmwifom, xeli moawera Tavdausxmelobis<br />
paqts sabWoTa kavSirTan, rac man aRmosavleT evropis dasapyrobad gamoiyena.<br />
saxelmwifom SesaZloa airCios eqspansionizmis strategia, roca mas<br />
sjera, rom pirveli dartymis ganxorcieleba da potenciuri mtris teritoriis<br />
dakaveba aucilebelia misi TviTgadarCenisaTvis. es magaliTebi sxva<br />
sakiTxebzec migviTiTebs, kerZod imaze, rom Zalis gamoyenebis strategiebi<br />
aris moqnili, isini icvleba pirobebis Secvlis Tanmimdevrulad da SeiZleba<br />
gardaiqmnas, roca saxelmwifos mmarTveli elita amas saWirod miiCnevs.<br />
amerikis SeerTebulma Statebma araerTxel ganaxorciela laTinuri amerikis<br />
saxelmwifoebis dapyroba an samxedro intervencia, xolo mizezad yovelTvis<br />
an statuskvos SenarCuneba an Cagruli xalxis tiraniisagan gaTavisufleba<br />
saxeldeboda.
saerTaSoriso urTierTobebi<br />
603<br />
monros doqtrina: status kvos dacva. 1823 wlis 2 dekembers prezidentma<br />
jeims mon rom kongresisadmi yovelwliur mimarTvaSi gamoacxada monros<br />
doqtrina. am mimarTvaSi man Tqva, rom amerikis SeerTebuli Statebi pativs<br />
scemda arsebul politikur konfiguracias msoflios dasavleTY naxevarsferoSi.<br />
`evropuli saxelmwifoebis ukve arsebuli koloniebis saqmeebSi<br />
Cven ar CavreulvarT da arc CavereviT~ ganacxada monrom. magram<br />
im qveynebis mimarT, romlebmac gamoacxades damoukidebloba da inar<br />
Cuneben mas . . . ver SeveguebiT nebismieri evropuli saxelmwifos mier<br />
Seviwroebis an kontrolis nebismier formas da amas aRviqvamT, rogorc<br />
amerikis SeerTebuli Statebis mimarT aramegobruli damokidebulebis<br />
gamomJRavnebas. 10<br />
am deklaraciiT amerikis SeerTebulma Statebma faqtobrivad ganacxada,<br />
rom am droidan vaSingtoni nebismieri sagareo aqtoris mxridan wonasworobis<br />
darRvevis nebismier mcdelobas SeewinaRmdegeboda. amiT, monros doqtrinam<br />
daumtkica amerikis SeerTebul Statebs ufleba, SeenarCunebina upiratesi<br />
pozicia msoflios TiTqmis naxevarSi _ im naxevarsferoSi, romelsac igi sakuTari<br />
saxelmwifo interesebis mniSvnelovan nawilad Tvlida.<br />
istoria, konfliqti da sagareo politika:<br />
axlo aRmosavleTis magaliTi<br />
saerTaSoriso urTierTobebSi sagareo <strong>politikuri</strong> miznebis kompleqsurobisa<br />
da orazrovnebis ilustrirebisaTvis, israelsa da arabul samyaros<br />
Soris xangrZlivi konfliqtis gaxsenebac ki sakmarisia.<br />
II msoflio omis Semdeg ebraelma nacionalistebma, igive sionistebma,<br />
britanelebisa da arabebis winaaRmdeg palestinaSi sakuTari saxelmwifos<br />
Seqmnis moTxovniT omi wamoiwyes. TavianTi qmedebebis gasamarTleblad maT<br />
mohqondaT istoriuli, bibliuri da samarTlebrivi argumentebi da amtkicebdnen,<br />
rom holokostis (meore msoflio omis periodSi germaniis nacisturi<br />
xelisuflebisa da misi mokavSireebis mier ebraelebis winaaRmdeg ganxorcielebuli<br />
masobrivi genocidi _ mTargm. Sen.) Semdeg ebraelebs usafrTxod<br />
mxolod sakuTar samSobloSi SeiZleboda ecxovraT. oms, romelic maT<br />
wamoiwyes, bevri udanaSaulo adamiani emsxverpla. pa lestinelma arabma<br />
devnilebma ebraelebi imperialistebad miiCnies. arabma nacionalistebma es<br />
sababad gamoiyenes da sionizmisa da axlad Seqmnili ebrauli saxelmwifos<br />
winaaRmdeg saRvTo omi gamoacxades. regionSi arsebulma arabulma qveynebma<br />
uaryves israelis suvereniteti, rac maincdamainc moulodneli ar yofila.<br />
Semdeg radikalma palestinurma dajgufebebma teroristuli aqtebis<br />
ganxorcieleba daiwyes israelis moqalaqeebisa da ramdenime arabuli qveynis,<br />
gansakuTrebiT egviptis winaaRmdeg. 1956 wels egviptem suecis arxi CamoarTva<br />
safrangeTsa da did britaneTs, romlebic aqtiurad uWerdnen mxars
604 politika mTavrobis gareSe<br />
israels egviptis winaaRmdeg omSi, swored im sakiTxze, Tu vin gaakontrolebda<br />
arxs. am epizodma kidev ufro gaaZliera arabTa rwmena, rom sionizmi da<br />
dasavluri imperializmi arabul samyaroze gabatonebas isaxavda miznad.<br />
mtrobis gaRvivebis aTwleulis Semdeg, meore omi daiwyo. 1967 wels israelma,<br />
romelic pasuxobda egviptidan wamosul safrTxesa da aseve eyrdnoboda<br />
dazvervis samsaxurebis mier mowodebul informacias, rom egvipte<br />
emzadeboda TavdasxmisaTvis, winmswrebi samxedro moqmedebebi ganaxorciela<br />
egviptis winaaRmdeg, rac eqvsdRiani omis saxeliT gaxda cnobili. daaxloebiT<br />
erTkviriani samxedro Setakebebis Sedegad israelma daikava arabTa<br />
teritoriebis mniSvnelovani nawili, maT Soris, sinais naxevarkunZuli da<br />
Razas olqi egvipteSi, golanis simaRleebi siriasa da mdinare iordanes<br />
dasavleT sanapiro iordaniaSi. ierusalimi, manam danawevrebuli qalaqi,<br />
mTlianad israelis kontrolos qveS aRmoCnda. am damarcxebiT damcirebulma<br />
egviptem da siriam momdevno brZolebisaTvis daiwyes mzadeba. 1973 wels<br />
israelis teritoriebze TavdasxmiT maT 1967 wlis Semdeg Seqmnili status<br />
kvos gadasinjva scades. israeli am SemTxvevaSic Tanabar Zalebs flobda,<br />
Tumca, amjerad, warmatebas ver miaRwia. ame rikis SeerTebulma Statebma mediatoris<br />
funqcia ikisra. egviptelebma 1979 wels israelTan sazavo xelSekrulebis<br />
(kempdevidis SeTanxmeba) dadebiT daibrunes sinais naxevarkun<br />
Zuli, magram sxva arabulma saxelmwifoebma egvipte sionizmsa da dasavlur<br />
imperializmTan garigebaSi daadanaSaules.<br />
konfliqti palestinelebsa da ebraelebs Soris 1980ian wlebSi isev<br />
gamwvav da, rodesac israelma daipyro libanis nawili 1982 wels, im mizniT,<br />
rom sapasuxo qmedebebi ganexorcielebina palestinis gamaTavisuflebeli<br />
organizaciisa da sxva dajgufebaTa Tavdasxmebze. mogvianebiT palestinelebma<br />
wamoiwyes pirveli intifada (ajanyeba) israelis mier md. iordanes<br />
dasavleT sanapirosa da Razas olqis dakavebis gamo. 1990–ian wlebSi droebiTi<br />
simSvide aRiniSna da pirveli nabijebi gadaidga palestinis saxelmwifos<br />
Seqmnisaken. ebraelebsa da palestinel arabebs Soris mSvidoba dairRva<br />
2000 wels, rodesac palestinis gamaTavisuflebelma organizaciam uaryo<br />
konfliqtis mogvarebis Taobaze israelis gegma, romelic, marTalia, bevrad<br />
ufro guluxvi iyo, vidre israelis mier adre gakeTebuli nebismieri daTmoba,<br />
mainc ver daakmayofila palestinis gamaTavisuflebeli organizaciis<br />
lideri iasir arafati. daiwyo meore intifada, bevrad ufro sastiki, vidre<br />
pirveli. sainteresoa, rom orive mxare mudmivad cdilobda sakuTari qmedebebis<br />
gamarTlebas, oRond, ra Tqma unda, sxva dasxva argumentebiT. arabebi<br />
acxadebdnen, rom isini icavdnen palestinelTa TviTgamorkvevis uflebas,<br />
xolo ebraelebi apelirebdnen holokostsa da israelis uflebaze, hqonoda<br />
suverenuli saxelmwifo.<br />
Sekaveba: status-kvos gafarToeba. amerikis statuskvos politikis<br />
meore mniSvnelovani magaliTia Sekaveba, romelic 1940iani wlebis bolos<br />
daiwyo da 1991 wlamde, kerZod ki sabWoTa kavSiris daSlamde grZeldeboda.<br />
II msoflio omma mniSvnelovnad Secvala ZalTa wonasworoba evropaSi
saerTaSoriso urTierTobebi<br />
605<br />
da amerikis SeerTebuli Statebi pirvelad aRmoCnda pirvelxarisxovani<br />
msoflio lideris rolSi, Tumca, mas metoqec gamouCnda. sabWoTa kavSiri,<br />
ioseb stalinis liderobiT, axal sastik safrTxes uqmnida amerikis SeerTebuli<br />
Statebis usafrTxoebas. im droisaTvis ise Canda, TiTqos asruleba<br />
ewera aleqsis de tokvilis saukunovan winaswarmetyvelebas, rom amerikis<br />
SeerTebuli Statebi da ruseTi, TiToeuli `gangebis mier iyvnen xeldadebulni,<br />
rom ebatonaT msoflios naxevarze~. 11<br />
amerikuli politikis Semoqmedebma moulodnelad gadawyvites, rom<br />
aRqmuli sabWoTa safrTxisaTvis Sekavebis politikiT epasuxaT, romlis<br />
ZiriTadi safuZvlebi 1947 wlis ivlisSi prestiJul Jurnal Foreign Affairs –Si<br />
dabeWdil statiaSi iyo asaxuli. ucnobi avtori batoni X (Mr. X) im periodSi<br />
saxelmwifo departamentis politikis dagegmvis Stabis gavleniani direqtori<br />
da mogvianebiT amerikis elCi sabWoTa kavSirSi, jorj qenani gamodga.<br />
qenani werda:<br />
naTelia amerikis SerTebuli Statebis nebismieri politikis mTavari<br />
elementi sabWoTa kavSiris mimarT unda iyos grZelvadiani, momTmeni,<br />
magram [saWiroa] myari da fxizeli Sekaveba ruseTis eqspansiuri tendenciebis<br />
mimarT . . . sabWouri zewola dasavleTis samyaros Tavisufal<br />
institutebze SeiZleba Sekavdes sapirispiro Zalis sxvadasxva<br />
geografiul da politikur wertilebSi gamoyenebiT. 12<br />
qenanma iwinaswarmetyvela, rom Tu Sekavebis politika Tanmimdevrulad<br />
iqneboda gamoyenebuli aTwleulis manZilze, maSin sabWoTa gamowveva mniSvnelovnad<br />
Semcirdeboda. man aseve gamoTqva varaudi, rom Sekavebis gamar<br />
Tlebis SemTxvevaSi totalitaruli sabWoTa saxelmwifo sakuTari Sida<br />
<strong>politikuri</strong> zewolis msxverpli gaxdeboda.<br />
Sekavebis es axali doqtrina sxva araferi iyo, Tu ara aprobirebuli statuskvos<br />
politika evropasTan mimarTebaSi. misi SesamCnevi siaxle im statuskvos<br />
iniciativebis specifikur misadagebaSi gamoixateboda, romelic<br />
evropaSi II msoflio omis Semdeg Seiqmna.<br />
Sekavebis pirveli mTavari gamocda moxda 1947 wels, rodesac saberZneTi<br />
lamis komunisturi amboxebis msxverpli gaxda. mas Semdeg, rac didma britaneTma,<br />
romelic aRmosavleT xmelTaSuazRvispireTSi tradiciulad statuskvos<br />
garantoris rols TamaSobda, ganacxada, rom mas aRar SeeZlo daxmareboda<br />
saberZneTis legitimur mTavrobas, maSin aSS Sevida saberZneTSi.<br />
hari trumenma kongresisadmi gagzavnil daJinebul mimarTvaSi moiTxova<br />
daxmareba gaewiaT TurqeTisa da saberZneTis mTavrobebisaTvis. trumenma<br />
Sekavebis principebis xelaxali formulireba moaxdina, rac Semdeg trumenis<br />
doqtrinis saxeliT gaxda cnobili: `me mjera, rom amerikis SeerTebuli<br />
Statebis politika Tavisufali xalxebis mxardaWera unda iyos, im<br />
xalxebisa, romlebic ewinaRmdegebian dapyrobis mcdelobas, rogorc mcire<br />
SeiaraRebuli jgufis, aseve gare Zalis mxridan.~ 13 mas Semdeg, rac kongresma<br />
daamtkica prezidentis moTxovna, Sekaveba amerikis SeerTebuli Statebis<br />
oficialuri politika gaxda.
606 politika mTavrobis gareSe<br />
1948 wels CexoslovakiaSi komunisturi mTavrobis mier Zalauflebis mopovebas<br />
amerikis SeerTebuli Statebi `evropis aRdgenis programiT~, e.w.<br />
MmarSalis gegmiT gamoexmaura. programiT gaTvaliswinebuli16,5 miliardi<br />
amerikuli dolari omisagan dangreuli evropis qveynebis ekonimikis rekonstruciisaTvis<br />
iyo gamiznuli. es programa Sedgenili iqna evropis ara mato<br />
ekonomikuri, aramed sulieri da <strong>politikuri</strong> aRdgenisaTvis. im droisaTvis<br />
SiSobdnen, rom komunizmi SeiZleboda mosuliyo `ukana karidan~ anu safrangeTisa<br />
da italiis gavlenian komunistur partiebs SesaZloa esagreblaT<br />
mosaxleobis saerTo demoralizaciiT da moskovis faruli mxardaWeris<br />
gamoyenebiT moepovebinaT Zalaufleba parizsa da romSi, iseve, rogorc es<br />
praRaSi moxda. ase rom, marSalis gegma aSSis mier II msoflio omis Semdeg<br />
statuskvos SenarCunebis mniSvnelovani Semadgeneli nawili iyo.<br />
1949 wels amerikis SeerTebulma Statebma daarRvia is tradicia, romelic<br />
saTaves jer kidev misi Seqmnidan iRebda. man mSvidobian dros mxari<br />
dauWira samxedro alianss _ nato (CrdiloeT atlantikis xelSekrule bis<br />
organizacia), romelic dasavleT evropis TiTqmis yvela saxelmwifos, aSSsa<br />
da kanadas moicavda. nato iyo Sekavebis strategiis ekonomikuridan samxedro<br />
sferoze gadatanis logikuri mcdeloba.<br />
1949 wels komunistebis mier CineTis kontinentur nawilze Zalauflebis<br />
mopovebam, amerikis SeerTebul StatebSi mRelvarebis axali talRa warmoSva.<br />
1950 wels, roca koreaSi samxedro Setakebebi daiwyo CrdiloeTis komunistur<br />
reJimsa da samxreTis arakomunisturs Soris, amerikis SeeTebulma<br />
Statebma gadawyvita iseve energiulad aemoqmedebina Sekavebis politika<br />
aziur perimetrze, rogorc amas igi evropaSi akeTebda. miuxedavad imisa,<br />
rom formalurad omi gaerTianebuli erebis organizaciis egidiT mimdinareobda,<br />
koreis omi, rea lurad, aSSis wamowyebuli iyo misi erovnuli interesebis<br />
gansaxorcieleblad, rac mdgomareobda statuskvos SenarCunebaSi,<br />
oRond amjerad aziaSi.<br />
1960ian wlebSi politikam, romelic pirvel rigSi evropasa da Semdeg<br />
aziaSi komunizmis gavrcelebis SeCerebas isaxavda miznad, mesame samyaros<br />
saxelmwifoebSi antikomunisturi intervenciis forma miiRo. samxedro aR<br />
Wurviloba, ekonomikuri daxmareba, diplomatiuri mxardaWera da amerikis<br />
birTvuli qolga mimarTuli iyo yvela im saxelmwifosaken, romelic miiCneoda,<br />
rom komunisturi amboxebis an saxelmwifo gadatrialebis safrTxis<br />
winaSe idga. samxedro intervencia iTvleboda Sesabamis sapasuxo politikad<br />
konkretuli pirobebis SemTxvevaSi. samxedro Sekavebis am strategiam umaRles<br />
mwvervals 19641972 wlebSi, samxreT koreaSi asiaTasobiT amerikeli<br />
jariskacis gagzavnis Semdeg miaRwia, rac miznad isaxavda daxmarebodnen<br />
saxelmwifos komunisturi meamboxeebisa da CrdiloeT vietnamis Zalebis<br />
winaaRmdeg brZolaSi. vietnamis omis Semdeg amerikis SeerTebuli Statebi<br />
naklebad eyrdnoboda farTomasStabiani samxedro intevenciis strategias<br />
saerTaSoriso statuskvos SesanarCuneblad, Tumca amerikis sagareo politikis<br />
safuZvlebi mainc ucvleli darCa.<br />
adreul 1990ian wlebSi, amerikis SeerTebuli Statebis Sekavebis politikam<br />
misi mTavari mizani dakarga. sabWoTa kavSiris gadawyvetilebam da
saerTaSoriso urTierTobebi<br />
607<br />
moukidebloba mieca aRmosavleT evropis yofili sateliti saxelmwifoebisaTvis,<br />
aseve 1991 wels erayis winaaRmdeg amerikis mier marTuli koaliciis<br />
mxardaWeram da sabWoTa saxelmwifos dezintegraciam imave wels, daadastura,<br />
rom amerikis Sekavebis politikam mizans miaRwia. 1991 wlis bolos<br />
sabWoTa kavSiris daSlam sabolood gamoavlina, rom sabWoTa safrTxe veRar<br />
Seasrulebda amerikis sagareo politikis qvakuTxedis funqcias. es ki amerikis<br />
Sekavebis politikas moZvelebulsa da dromoWmuls xdida.<br />
didi debatebi: realizmi da idealizmi<br />
arsebobs tendencia, rom <strong>politikuri</strong> realizmi erovnuli interesebis<br />
agresiuli ganxorcielebis sinonimad iqces, ara savaldebulod eqspansionistebi,<br />
aramed, magaliTad, intervenciuli.P <strong>politikuri</strong> realistebi<br />
iSviaTad Tu arian zomierni krizisul situaciebSi. magaliTad, 2001 wlis<br />
11 seqtembers amerikis SeerTebul Statebze ganxorcielebuli teroristuli<br />
aqtebis Semdeg, prezidentma jorj buSma da misma konservatiulma<br />
respublikurma administraciam yvelas mouwodes agresiuli qmedebebisaken<br />
damnaSaveebisa da nebismieri im sa xelmwifos winaaRmdeg, vinc saerTa<br />
Soriso teroristebs mfarvelobda. amerikis mier gamoyenebuli meTodebi<br />
iyo Zalismieri _ dabombva da specialuri sabrZolo danayofebis gadasma<br />
im mizniT, rom (1) daemxoT Talibanis mTavroba, (2) moeklaT an daekavebinaT<br />
osama bin ladeni da gaeneitralebinaT al qaidas teroristuli qseli.<br />
sinamdvileSi, Zalismieri meTodebi yovelTvis eqspansionistur strategias<br />
rodi gamoxatavs. amerika ar cdilobda avRaneTis koloniad gadaqcevas.<br />
sakmaod ucnauria, rom statuskvos momxreebi (gansakuTrebiT konservatorebi)<br />
Zaladobas pirdapir ukavSireben agresias, xolo agresias _ eqspansionizms.<br />
amasTan, swored statuskvos damcvelebi (kvlav, gansakuTrebiT<br />
konservatorebi) mimarTaven Zaladobas an afinanseben amboxebebs, rogorc<br />
revoluciuri moZraobebis damarcxebisaken mimarTuli strategiis nawils.<br />
amgvari strategiis momxreebi pretenzias gamoTqvamen, rom idealistebi<br />
arian, magram msoflios danarCeni nawili, mcire gamonaklisis garda, gare<br />
Zalis mxridan samxedro intervenciis nebismier mcdelobas mainc imperializmad<br />
afasebs. magaliTad, reiganis administracia (19801988 ww) xels<br />
uwyobda sxvadasxva antikomunistur meamboxe ebs msoflioSi 1980ian wleb<br />
Si, maT Soris jgufebs centralur amerikaSi (kontras nikaraguaSi) aziaSi<br />
(mujahidebs avRaneTSi) da afrikaSi (unitas partizanebs angolaSi). prezidenti<br />
reigani veravis gaabriyvebda imiT, rom igi am meamboxe Zalebs, romlebic<br />
mas marTla moswonda, `TavisuflebisaTvis mebrZolebs~ uwodebda.<br />
es magaliTebi sagareo politikis analizSi moraluri obieqturobis mniSvnelobis<br />
(magram sirTulis) ilustrirebas axdens. Zalisa da simdidris arsebuli<br />
balansis Secvlaze mimarTuli strategia aucileblad imperializmis<br />
an idealizmis niSani rodia; ufro xSirad, is aCvenebs, rom realizmma, avad<br />
Tu kargad, gavlena moaxdina politikis Semqmnelebze, rom maT TavianTi<br />
qmedebebisaTvis garkveuli mimarTuleba miecaT.
608 politika mTavrobis gareSe<br />
imis gasagebad, ra aris eqspansionizmi, unda gavigoT isic, ras ar wamoadgens<br />
igi. magaliTad, yvela is saxelmwifo, ro melsac aqvs Tundac teritoriuli<br />
pretenziebi sxva saxelmwifosTan mimarTebaSi an Zalisa da simdidris<br />
globa luri gadanawilebis Secvla surs, ar aris agresiuli da eqspansionisturi.<br />
sasazRvro dava TavisTavad ar gulisxmobs, rom modave saxelmwifos<br />
imperiuli zraxvebi aqvs. arc bevri ganviTarebadi saxelmwifos `axali saer<br />
TaSoriso ekonomikuri wesrigis~ damyarebis moTxovna gulisxmobs amas (rac<br />
globaluri simdidris xelaxla gadanawilebis moTxovnaSi gamoixateba).<br />
statuskvos Secvla amgvari gziT nak lebad agresiulia, radganac miznebi<br />
da meTodebi SezRuduli da zomieria da isini pirwmindad <strong>politikuri</strong> da<br />
diplomatiuria (zewola an darwmuneba) da ara samxedro an ekonomikuri<br />
(daSineba da iZuleba).<br />
civi omis dros <strong>politikuri</strong> realizmi umniSvnelovanesi Teoria iyo<br />
saerTaSoriso urTierTobebis aRsawerad. Zalis eqspansiis an Zalis Senar<br />
Cunebisa da regionuli sabrZolo strategiebi kargad gaazrebuli da kritikulad<br />
Seswavlili gaxldaT im pirobebSi, rodesac amerikis SeerTebuli<br />
Statebi da sabWoTa kavSiri mimarTavdnen gadarCenisa da Zalauflebis mopovebis<br />
strategiebs, razedac sxva saxelmwifoebic xSirad reagirebdnen. im<br />
periodSi, sakuTar interess gamodevnebul qveynebs Soris ZaluflebisaTvis<br />
brZolis realisturi Sexeduleba bevri (Tumca ara yvela) politologisaTvis<br />
saxelmwifoTa qmedebebis srulyofil axsnas uzrunvelyofda. Tumca,<br />
sabWoTa kavSiris daSlisa da civi omis damTavrebis Semdeg, debatebi <strong>politikuri</strong><br />
realizmisa da erovnuli interesis cnebis relevanturobis Taobaze<br />
ufro mwvave gaxda.<br />
bumerangis efeqti<br />
`bumerangis efeqtis~ koncefcia civi omis dasrulebis Semdeg akademiur<br />
wreebSi amerikis sagareo politikis Sesaxeb debatebis umTavresi Tema<br />
iyo (Tumca debatebi sazogadoebis didi nawilisaTvis umetesad SeumCneveli<br />
darCa). am terminis popularizacia moaxdina Calmers jonsonma, aziis<br />
sakiTxebis eqspertma, romelmac amave saxelwodebis bestseleri dawera. 14<br />
centraluri sadazvervo saagentos analitikosebma realurad es koncefcia<br />
TavisTvis gamoigones, Tumca igi Semdeg saerTaSoriso urTierTobebis specialobis<br />
mkvlevarebma gamoiyenes. jonsonis azriT:<br />
es termini gulisxmobs [warsulis] im <strong>politikuri</strong> qmedebebis arasasurvel<br />
Sedegebs, romelic amerikuli sazogadoebisaTvis [dRemde]<br />
metwilad gasaidumloebuli iyo. is, rasac yoveldRiuri presa aqveynebs<br />
_ `teroristTa~ saSineli qmedebebi, `urCi saxelmwifoebi~ an<br />
`iaraRis ukanono movaWreebi~, xSir SemTxvevaSi adrindeli qmedebebis<br />
gamoZaxilia. 15<br />
magaliTebad jonsons moaqvs 1988 wels saaviacio kompania pan amerikanis<br />
reisi 103is afeTqeba lokerbis Tavze, SotlandiaSi, romelic misi mtkice
saerTaSoriso urTierTobebi<br />
609<br />
biT, `iyo samagieros gadaxda reiganis administraciis mier libiaze ganxorcielebuli<br />
sahaero TavdasxmisaTvis, romlis drosac prezident muamar<br />
kadafis geri daiRupa~. 16 is aseve ambobs, rom narkotikebiT vaWroba amerikaSi<br />
warsulSi Statebis mier laTinur amerikaSi diqtatorebisa da antikomunisturi<br />
moZraobis xelSewyobis Sedegia da teroristuli aqtebi amerikis<br />
samizneebze amis ukugamoZaxilia. igi axdens pentagonis teqnologiis departamentis<br />
xelmZRvanelisaTvis 1997 wels gagzavnili moxsenebis citirebas,<br />
rom istoriuli monacemebi aCvenebs urTierTkavSirs amerikis SeerTebuli<br />
Statebis mier saerTaSoriso situaciebSi Carevasa da amerikis winaaRmdeg<br />
teroristuli Tavdasxmebis raodenobis zrdas Soris.~ 17<br />
suraTi, romelsac jonsoni aRwers, sakmaod SemaSfoTebelia:<br />
warsulis gamoZaxilis yvelaze pirdapiri da naTeli forma xSirad<br />
maSin iCens Tavs, rodesac msxverpli pasuxobs amerikis saidumlo<br />
Tavdasxmebs, an amerikis mier dafinansebul teroristul kampanias,<br />
an centraluri sadazvervo saagentos mier dagegmil ucxo qveynis<br />
<strong>politikuri</strong> lideris damxobas. dRes mTels msoflioSi ukve sakmarisi<br />
safuZvelia Seqmnili momavali bumerangis efeqtebisaTvis. 18<br />
1999 wels gamoTqmuli es mosazreba winaswarmetyveluri Canda gansakuTrebiT<br />
im dReebSi, rodesac teroristebma msoflio savaWro centrsa da<br />
pentagonze Tavdasxmebi ganaxorcieles gatacebuli samgzavro TviTmfrinavebis<br />
gamoyenebiT. jonsonma 19901991 wlebis sparseTis yuris omisa da mis<br />
Semdeg periodze, gansakuTrebiT ki im xangrZliv gaWirvebazec dawera, rac<br />
erayma gamoiara amerikis mier ekonomikuri blokadis dawesebis Semdeg. jonsoni<br />
werda, rom `blokadam daavadebebis, cudi kvebisa da araadekvaturi samedicino<br />
momsaxurebis gamo daaxloebiT naxevari milioni erayeli moqalaqis<br />
daRupva gamo iwvia.~ osama bin ladenma da alqaidam 2001 wlis 11 seqtembris<br />
teraqtebi Semde gi argumentebiT `gaamarTles~: (1) amerikis SeerTebulma<br />
Statebma saudis arabeTSi amerikeli jariskacebis ganTavsebiT maTi qveynis<br />
wminda miwawyali wabilwa, (2) amerikis SeerTebulma Statebma xeli Seuwyo<br />
israels palestinelTa uflebebis darRvevaSi da (3) amerikam wamoiwyo ekonomikuri<br />
omi erayis moqalaqeebis winaaRmedg.<br />
prezidentma bil klintonma bin ladeni amerikis or saelCoze Tavdasxma<br />
Si daadanaSaula 1998 wels, nairobiSi (keniis dedaqalaqi) da dar es salamSi<br />
(tanzaniis dedaqalaqi). sapasuxod man xarTumSi (sudanis dedaqalaqi) farmacevtuli<br />
qarxana da avRaneTSi al qaidas sawvrTneli bazebi dabomba. verc<br />
erTi am sahaero dartymis Sedegad ver moxerxda mTavari miznis miRweva,<br />
magram sudanze Tavdasxmam sakmaod didi dabneuloba gamoiwvia, rodesac<br />
gairkva, rom farmacevtuli qarxana ar awarmoebda masobrivi ganadgurebis<br />
birTvul iaraRs, rogorc es amerikis SeerTebul Statebs miaCnda. Tumca,<br />
mTavrobis warmomadgenlebma ganagrZes am Tavdasxmebis gamarT leba<br />
terorizmis `Sekavebis~ motiviT, im SemTxvevaSic ki Tu msxverplni aranair<br />
kavSirSi ar iyvnen zianTan, romelic aSSs miadga. msoflioSi am
610 politika mTavrobis gareSe<br />
gziT inergeba momavali `bumerangis efeqtebi~. xelisuflebis warmomadgenlebi<br />
ugulebelyofen im faqts, rom saelCoebis dabombvaSi dadanaSaulebuli<br />
bin ladeni amerikis SeerTebuli Statebis yofili prote<br />
Jea. rodesac amerika organizebas uwevda avRanel meamboxeebs sabWoTa<br />
kavSiris winaaRmdeg 1980ian wlebSi, man (bin ladenma) mniSvnelovani<br />
roli iTamaSa sabWoTa kavSiris avRaneTidan gandevnaSi da mxolod 1991<br />
wels Semoutrialda amerikas, radganac man sparseTis yuris omisa da<br />
misi dasrulebis Semdeg mSobliur saudis arabeTSi amerikis jaris gan<br />
Tavseba sakuTari religiuri rwmenis SebRalvad miiCnia. 19<br />
jonsonis analizi da braldeba gansakuTrebiT damajereblad 2001 wlis<br />
11 seqtembris teroristuli aqtebis fonzec Cans. jonsoni bevri msgavsi magaliTis<br />
analizs axdens, romelic misi SefasebiT, sruliad sakmarisia imisaTvis,<br />
rom gamoiwvio momavali `bumerangis efeqti~ amerikis urTierTobebSi<br />
iaponiasTan (okinava [ganlagebulia samxedro baza _ mTargmn. Sen.]), samxreT<br />
koreasTan (1980 wlis kvanjus Jleta [samxreT koreaSi ajanyeba, romelic<br />
samxedro Zalis gamoyenebiT CaaxSves _ mTargmn. Sen.), CineTTan, indonezias<br />
Tan da sxvebTan. miuxedavad imisa, rom jonsonis kritikis zogierTi adgili<br />
sakmaod mkveTria da wignSi bevri simarTlea naTqvami, misi Sexedulebebi<br />
sakamaToa da xSirad ar aris gaziarebuli akademiuri wrisa da samTavrobo<br />
eqspertebis mier. marTlac, 2001 wlis 11 seqtembris teroristuli aqtebis<br />
periodSi bevri amerikeli eWvis TvaliT uyurebda amerikis SeerTebuli<br />
Statebis sagareo politikis nebismier kritikas da bevri politologic am<br />
Sexedulebas eTanxmeboda.<br />
axali sagareo politikis ZiebaSi<br />
saerTaSoriso urTierToebebis zogierTi Teoretikosi kvlav daJinebiT<br />
amtkicebda, rom civi omis Semdgom periodSi bevri araferi Secvlila. isini<br />
agrZeleben erovnuli interesebis cnebis tradiciul misadagebas msoflio<br />
politikasTan. Tumca, Secvlilma garemoebebma (sabWoTa kavSiris daSlam)<br />
amerikis SeerTebul Statebs metwilad izolacionisturi anu qveynis Sida<br />
procesebze orientirebuli sagareo politikis gatarebisaken ubiZga. civi<br />
omis Semdgomi realistebis Tanaxmad, amerikis SeerTebul Statebs aRar<br />
hqonda imis fufuneba, rom msoflio policielis roli eTamaSa da arc misi<br />
usafrTxoeba Tu keTildReoba saWiroebda amas. nacvlad amisa, amerikis<br />
SeerTebulma Statebma, `unda ganamtkicos sakuTari usafrTxoeba da keTildReoba<br />
ara utopiur miznebze dayrdnobiT da ara mTeli msoflios keTildReobaze<br />
zrunviT, aramed . . . bolomde misi erovnuli interesebis gaTvaliswinebiT.<br />
20<br />
neoizolacionistebi anarqiul saerTaSoriso sistemas obieqtur mocemulobad<br />
miiCneven da amitom rCevebs msoflios Secvlis mcdelobis sawinaaRmdegod<br />
iZlevian. nacvlad amisa, isini amboben, rom amerikis SeerTebulma<br />
Statebma minimumamde unda Seamciros sagareo konfliqtebSi misi
saerTaSoriso urTierTobebi<br />
611<br />
monawileoba. saerTaSoriso ganxeTqilebebi da konfliqtebi saerTaSoriso<br />
sistemis damaxa siaTebeli nawilia, romlis wevrebic erTmaneTisagan<br />
sagrZnoblad gansxvavde bian zomiT, bunebrivi resursebiT, ekonomikuri<br />
ganviTarebiT, istoriuli gamocdilebiTa da a.S.<br />
Sida politikaze orientirtebuli erovnuli interesebis koncefcia<br />
gamoricxavs im tipis saerTaSoriso ekonomikur iniciativebs, romelic<br />
amerikas pirdapir ar asargeblebs. amavdroulad, is kiTxvis niSnis qveS ayenebs<br />
amerikis rols arsebul aliansebSi (gansakuTrebiT natoSi) da saer<br />
TaSoriso organizaciebSi (magaliTad, gaeroSi) da sxva mravalerovnul institutebSi<br />
(rogoricaa msoflio banki da msoflio savaWro organizacia).<br />
da bolos, aman Se iZleba msoflio mesaWis (anu efeqtiani xelmZRvanelobis)<br />
gareSe datovos.<br />
politologebi maqs singeri da aaron vildavski sxva kuTxiT uyureben<br />
civi omis Semdgom saerTaSoriso politikas. isini amtkiceben, rom miuxedavad<br />
`axali msoflio wesrigis~ Taobaze saubrebisa, bevri Tanamedrove kritikosi<br />
ver axerxebs gaacnobieros is realuri msoflio, romelic civi omis<br />
Semdeg Camoyalibda. 21 gansxvavebiT im meocnebeTagan, romlebic acxadeben<br />
erTi <strong>politikuri</strong> msoflios arsebobis Sesaxeb, da civi omis realistebisagan,<br />
vinc axdens sami <strong>politikuri</strong> samyaros identificirebas, vildavski da<br />
singeri amtkiceben, rom arsebobs ori amgvari msoflio _ erTi, romelic<br />
Sedgeba ganviTarebuli demokratiuli saxelmwifoebisagan da meore, romelic<br />
Sedgeba gaRatakebuli, arademokratiuli saxelmwifoebisagan. ufro<br />
metic, isini warmatebul demokratiul qveynebs, rac daaxloebiT msoflio<br />
mosaxleobis 15 procents moicavs, `mSvidobis zonebs~ uwodeben, xolo<br />
ganuviTarebel diqtatorul saxelmwifoebs `konfliqtis zonebs.~ ori<br />
zona Tu ori msoflio danaxulia, rogorc erTmaneTisagan gansxvavebuli<br />
da gancalkevebuli. singeri da vildavski midian im daskvnamde, rom Zalauflebrivi<br />
dapirispirebebi da konfliqtebi kvlav normaa konfliqtur zonaSi.<br />
amasTan erTad, mSvidobianma konkurenciam da ekonomikurma TanamSromlobam<br />
Caanacvla omi mSvidobis zonaSi.<br />
am analizis <strong>politikuri</strong> datvirTva bevris mTqmelia. magaliTad, Tu<br />
amgva ri gansxvavebuli da gancalkevebuli zonebi arsebobs, maSin saxelmwifoebs<br />
mSvidobis zonaSi SeuZliaT ganze gadgnen im Zaladobisa da sisxlis<br />
Rvrisagan, rac konfliqtis zonaSi xdeba. aqedan gamomdinare, samxedro intervencia<br />
regionul konfliqtebSi didi sifrTxiliT unda ganxorcieldes.<br />
singerisa da vildavskis Tanaxmad:<br />
Cveni saerTo mizani stabiluri demokratiuli qveynebis ricxvis zrda<br />
unda iyos, anu mSvidobis zona unda gafarTovdes rac SeiZleba male.<br />
vvaraudobT, rom amerikis SeerTebulma Statebma es politika xuTi<br />
mimarTulebiT unda warmarTos: pirveli, mkafiod unda gavmijnoT<br />
Cveni politika demokratiul da arademokratiul qveynebTan mimarTebaSi;<br />
meore, savaWro barierebis SemcirebiT; mesame, ekonomikuri daxmarebis<br />
gaweviTa da rekomendaciebiT; meoTxe, magaliTis micemiTa da<br />
sabazro ekonomikis xelSewyobiT; sxva demokratiul qveynebTan dau
612 politika mTavrobis gareSe<br />
Ralavi muSaobiT mSvidobis SenarCunebisa da saerTaSoriso wesrigis<br />
gaumjobesebis mizniT, im SemTxvevaSic ki, Tu samxedro intervencia<br />
gaxdeba aucilebeli. magram ar unda gavataroT iZulebis politika avtoritarul<br />
reJimebze demokratiis Tavsmoxvevis mizniT. 22<br />
amgvari analizi optimisturia imdenad, ramdenadac igi gviCvenebs `magali<br />
Tis micemisa da Cveni bazrebis gaxsnilobis SesaZleblobebs,~ rogorc yvelaze<br />
efeqtian gzas, zemoqmedeba movaxdinoT avtoritarul saxelmwifoebze. ma<br />
Sasadame, miuxedavad imisa, rom es Sexeduleba avtoritarul saxelmwifoTa<br />
Soris urTierTobebs tradiciuli realisturi TvalTaxedviT ganixilavs,<br />
igi politikas demokratiul saxelmwifoebs Soris sxvagvarad afasebs.<br />
idealizmi, rogorc piradi interesi: zneobis Zala<br />
<strong>politikuri</strong> realizmi, misi aqcentirebiT Zalaze, egoizmsa da erovnul<br />
interesze, sakamod gavleniani gamodga. jer kidev civi omis damTavrebamde<br />
<strong>politikuri</strong> realizmis indiferentuloba zneobis sakiTxebis mimarT far<br />
Tod iyo gakritikebuli. rogorc zeviT vnaxeT, <strong>politikuri</strong> realizmi naklebad<br />
iyenebs zneobis ideas, nacvlad amisa, igi keTilganwyobilia iseTi<br />
cnebebis mimarT, rogoricaa faqtebi, interesi da Zala. miiCneven ra moralurobis<br />
amgvar uaryofas aRmaSfoTeblad, zogierTi politologi mxars<br />
saerTaSoriso politikis alternatiul Sefasebas uWers, rasac idealizms<br />
uwodeben, romelic Rirebulebebs, idealebsa da zneobriv principebs miiCnevs<br />
mTavar komponentad saxelmwifoTa qmedebebis asaxsnelad, gasagebad<br />
da Sesacvleladac ki. idealebiT daintereseba ara marto gvexmareba, avxsnaT,<br />
ratom iqcevian saxelmwifoebi, ise rogorc iqcevian, aramed aseve<br />
aZlevs mimarTulebas saxelmwifoebs, rogor unda moiqcnen. idealistebi<br />
xSirad miiCneven, rom saxelmwifoebs, msgavsad adamianebisa, surT mSvidoba<br />
da keTildReoba, magram rodesac <strong>politikuri</strong> liderebi SecdomaSi Sedian<br />
iracionaluri Zalebis, magaliTad, ideologiisa da mxurvale nacionalizmis<br />
zemoqmedebis Sedegad, sanacvlod omebsa da saerTaSoriso daZabulobebs<br />
vRebulobT. imisaTvis, rom Semcirdes msoflio daZabuloba, rom<br />
aRdges racionaluroba da sabolood Seewyos xeli mSvidobis ganmtkicebas,<br />
idealis tebi gansakuTrebul mniSvnelobas saerTaSoriso samarTals da iseT<br />
globa lur organizaciebs aniWeben, rogoric gaerTianebuli erebis organizaciaa.<br />
idealistebi realistebs xSirad cinikosebad aRiqvamen, sapasuxod realistebi<br />
idealistebs gulubryviloebs uwodeben. vin aris marTali? albaT<br />
oriveni. TviT realizmis arqiteqtori, hans morgenTau, ar uaryofs, rom<br />
zneob rivi faqtorebi garkveul rols TamaSobs saerTaSoriso urTierTobebSi.<br />
zneobis sakiTxis gauTvaliswineblad realistisaTvis Tu nebismieri<br />
sxva Teoriuli skolis warmomadgenlisaTvis, Zalian rTulia erisaxelmwifoTa<br />
calkeuli qmedebebis gageba. singeri da vildavski aRniSnaven realizmis<br />
siRrmiseul gavlenas sabWouramerikuli metoqeobis zenitisas:
saerTaSoriso urTierTobebi<br />
613<br />
`praqtikulad yvelas sjeroda, rom Tu saxelmwifo bevrad ufro Zlieri<br />
iyo, vidre misi mezoblebi, igi sakuTar Zlierebas maT dasapyrobad an gasakontroleblad<br />
gamoiyenebda.~ 23 mag ram, ra Tqma unda, es arasdros momxdara,<br />
arc civi omis dros da arc mis Semdeg, rodesac amerikis SeerTebuli Statebi<br />
sayovelTaod iyo aRiarebuli, rogorc msoflios erTaderTi supersaxelmwifo.<br />
ase rom, SesaZloa TviT Sekavebac ki zneobrivi principebis gavleniT<br />
iseve avxsnaT, rogorc Zalis politikis urTi erTqmedebiT.<br />
zogierTi saxelmwifo lideri sagareo politikis formulirebisas aSkar<br />
ad zneobriv principebs aniWebs upiratesobas, vidre sxvebi. magaliTad,<br />
amerik is SeerTebul StatebSi prezidenti vudro vilsoni gansakuTrebul<br />
mniSvnelobas erTa TviTgamorkvevis principsa da koleqtiur usafrTxoebas<br />
aniWebda, xolo prezidenti jimi karteri aqtiurad uwyobda xels adamianTa<br />
uflebebis globalur gavrcelebas; orive prezidenti garkveul zneobriv<br />
principebs iziarebda. saxelmwifoebi xandaxan altruistulad iqcevian,<br />
magaliTad, im devnil TaTvis TavSesafris micemiT, vinc politikur devnas,<br />
ekonomikur katastrofas, Tu samoqalaqo oms gamoeqca. or msoflio oms Soris<br />
periodSi britaneTis liderebma scades versalis sazavo xelSekrulebis<br />
Sedegad germaniaze dakisrebuli mkacri pirobebis Semsubuqeba. amgvari<br />
midgoma Sefasda `keTilSobilur idead, romelic fesvgadgmuli aris qristianobaSi,<br />
mamacobasa da saerTo gonierebaSi.~ 24<br />
amerikis SeerTebuli Statebis samxedro moqmedebebi somaliSi 19921994<br />
wlebSi masobrivi SimSilobis aRmofxvris mizniT ganxorcielda. am intervencias,<br />
romelsac bevri amerikeli jariskacis sicocxle Seewira da aranairi<br />
ekonomikuri Tu samxedro upiratesoba ar moutania amerikisaTvis, mxolod<br />
erovnuli interesis safuZvelze ver avxsniT. 25 ufro metic, am intervenciam<br />
islamisti eqstremistebis (osama bin ladenis CaTvliT) gaucxoebis garda<br />
sxva araferi gamoiwvia da maTi SefasebiT, es amerikis SeerTebuli Statebis<br />
kidev erTi morigi intervencia iyo islamuri sazogadoebis Sida saqmeebSi.<br />
umetes SemTxvevaSi, saxelmwifos sagareo politika moicavs rogorc<br />
idealebs, aseve sakuTar interesebsac. magaliTad, marSalis gegma nebismier<br />
SemTxvevaSi didsulovani iyo. ufro metic, TviT uinston CerCili, romelic<br />
Tavis naTqvam nebismier sityvas kargad zomavda, mas `istoriaSi yvelaze uangaro<br />
qmedebas~ uwodebda. 26 magram marSalis gegma aseve miesadageboda amerikis<br />
SeerTebuli Statebis II msoflio omis Semdgom status kvos strategiul<br />
politikas da miznad isaxavda stabiluri dasavleTevropuli sazogadoebis<br />
Seqmnas, romelic SeZlebda win aRdgomoda samxedro agresiasa da Signidan<br />
gadatrialebas. msgavsad, germaniam didi daxmareba gauwia ruseTs 199192<br />
wlebSi, nawilobriv humanitaruli motivebiT da nawilobriv imis SiSiT,<br />
rom dasustebul ruseTSi mimdinare procesebi gamoiwvevda dasavleT evropis<br />
destabilizacias, es ki, Tavis mxriv, gamoiwvevda didi raodenobiT<br />
devnilebis gadaadgilebas germaniis mimarTulebiT.<br />
marTalia, rom saxelmwifoebi yvelaze ufro TanamgrZnobni maSin arian,<br />
roca maT garkveuli fsoni aqvT dadebuli, magram bevri saxelmwifo xvdeba, rom<br />
SesaZloa kargi sagareo politika kargi saqmeebic iyos da maRali idealebis<br />
mxardaWeramac Seuwyos xeli saxelmwifos interesebis gatarebas. keTilSo
614 politika mTavrobis gareSe<br />
bilebas xSirad keTili neba mosdevs da keTil nebas `gacvliTi Rirebuleba~<br />
aqvs saerTaSoriso politikaSi (iseve, rogorc nebismier politikaSi).<br />
saxelmwifoebs xandaxan konkretuli erovnuli interesebi dauTmiaT<br />
moraluri principebis gamo. II msoflio omis dros swored dania iyo am mosazrebis<br />
naTeli ilustrireba. miuxedavad imisa, rom igi okupirebuli qveyana<br />
iyo, faSisturma mTavrobam mas sakmaod farTo <strong>politikuri</strong> damoukidebloba<br />
mianiWa. ebrauli warmoSobis moqalaqeebisa da sxva devnilebis dacvis<br />
motiviT, daniis mTavrobam da mosaxleobam Riad ganacxada uari germanelTa<br />
im brZanebebis Sesrulebaze, romelic miznad ebraelTa danarCeni mosaxleobisagan<br />
izolacias isaxavda da Sesabamisad, amgvari qmedebiT sakuTari Tavi<br />
Caigdo safrTxeSi. aseTi uCveulo zneobrivi gambedaobis Sedegad, danielebma<br />
`eqstraordinaluri dabrkoleba Seuqmnes germanul gamanadgurebel manqanas:<br />
es iyo daniis xelisufalTa mier TanamSromlobaze uaris Tqma da adgilobrivi<br />
mosaxleobis erTsulovneba ebraelebis gadasarCenad.~ 27 danielTa<br />
qmedebebis Sedegebi da TviT amgvari qmedebebic sakmaod iSviaTi iyo. Tumca,<br />
`patara daniam, zedmetad sustma imisaTvis, rom Tavdacvaze Zalaze dayrdnobiT<br />
ezruna, sagareo politika humanitarul motivebze mimarTa. . . da SEedegad<br />
hitleris dapyroba gadaitana.~ 28<br />
aRiareba imisa, rom orives, zneobasac da Zalasac SeuZlia garkveuli<br />
rolis Sesruleba saerTaSoriso urTierTobebSi, amtkicebs, rom erovnuli<br />
interesebis farTo gageba orive komponents unda moicavdes. ufro metic,<br />
iseTi zneobrivi principebis msoflios masStabiT gavrceleba, rogoricaa<br />
Tavisufleba, demokratia da adamianTa uflebebi, warmodgenilia, rogorc<br />
demokratiul sa xelmwifoTa erovnuli interesebis Semadgeneli umniSvnelovanesi<br />
komponenti. es idea dafuZnebulia varaudze, rom sagareo<br />
politika, romelic indiferentulia zneobis mimarT, ar SeiZleba moralurad<br />
gamarTlebuli iyos; aseve igi eyrdnoba utilitarul Sexedulebas,<br />
rom demokratiuli saxelmwifoebisagan Semdgari msoflio, romelic pativs<br />
scems Tavisuflebasa da adamianis uflebebs, ufro usafrTxoc iqneba. demokratiuli<br />
saxelmwifos erovnuli interesebi xSirad idealizmisa da realizmis<br />
elementebs erTdroulad Seicavs. es mniSvnelovan WeSmaritebaze<br />
miuTiTebs: Zala samarTlianobis gareSe ubralo sargeblianobas, maSin,<br />
roca zneoba Zalis gareSe mxolod kargi ganzraxvaa. 29<br />
axali samyaro, Zveli Gvevebi<br />
politikur realizmis Teoriis mixedviT, erovnuli interesis cnebis mTavari<br />
daSveba ambobs, rom suverenuli qveynebi Tavad cdiloben, gansazRvron<br />
sakuTari interesebi. zogierTi Tanamedrove kritikosi miiCnevs, rom mxolod<br />
sakuTar Tavze orientirebuli erovnuli interesis cneba moZvelebulia. isini<br />
amtkiceben, rom `axali diplomatiis, institutebisa da maregulirebeli<br />
saerTaSoriso reJimebis arsebobaa saWiro imisaTvis, rom saxelmwifoebma<br />
Tavi gaarTvan msoflioSi saxelmwifoTa Soris gazrdil `urTierTdamokidebulebas,~<br />
radganac ` erovnuli suverenitetis Cveneuli, sayovelTaod miRebuli<br />
Tanxvedra saxelmwifo sazRvrebTan, ukve dromoWmulia.~ 30
saerTaSoriso urTierTobebi<br />
615<br />
aSkarad gamokveTili ekologiuri gamowvevebi (rogoricaa globaluri<br />
daTboba, mJavuri wvimebi, haeris dabinZureba), iseve, rogorc araganaxlebadi<br />
bunebrivi resursebis swrafi amowurva, Warbmosaxleoba da msoflio siRaribe<br />
globaluria Tavisi mniSvnelobiT da Sesabamisad globaluri midgomebis<br />
SemuSavebas saWiroebs. `ifiqre lokalurad, imoqmede globalurad~, aseTia<br />
Tanamedroveobis devizi. misi arsia is, rom saxelmwifoebs aqvT garkveuli<br />
moraluri valdebuleba, rom mxolod viwro, egoisturi interesebis farglebSi<br />
ar imoqmedon. gadarCenis interesebidan gamomdinare, adrindelma<br />
msoflio wesrigma gza axal msoflio wesrigs unda dauTmos, romelSic globaluri<br />
interesebi Caanacvlebs erovnul interesebs. ase rom, sul ufro da<br />
ufro mzardi urTierTdamokidebulebis msoflioSi, nebismieri saxelmwifosaTvis<br />
sakuTari keTildReobisa da usafrTxoebis ganmtkicebis saukeTeso<br />
gza ara SigniT, aramed gareT yureba, saerTaSoriso TanamSromlobisaTvis<br />
karis gaReba da nebismieri saxis nacionalisturi tendenciebis (iseTis,<br />
rogoricaa gadametebuli patriotizmi, proteqcionizmi da izolacionizmi)<br />
uaryofaa axali globaluri TviTSegnebis damkvidrebisaTvis.<br />
amgvari midgoma adamianebis azrovnebisa da qmedebebis mkafio cvlilebas<br />
moiTxovs. is aseve saWiroebs sakuTari interesis bevrad ufro farTo<br />
da gaTviTcnobierebul definicias, vidre es iyo saerTaSoriso politikis<br />
praqtikaSi warsulSi. zogierTi axal msoflio wesrigsa da globalur Tanamegobrobas<br />
kargad SeniRbul idealizmad aRiqvams. Tumca, am midgomis<br />
momxreebi uaryofen braldebas da amtkiceben, rom politika, romelsac isini<br />
mxars uWeren, Rrmad devs adamianis interesSi da globaluri usafrTxoeba,<br />
albaT, TviTgadarCenac ki, msoflio politikis xedvis radikalur gadafasebazea<br />
damokidebuli. dRevandel msoflioSi, askvnian isini, guSindeli<br />
realizmi araTu dromoWmuli, aramed saSiSicaa.<br />
axali tendenciebi, Zveli problemebi<br />
sabWoTa kavSiris daSlam II msoflio omis Semdgomi ZalTa wonasworobis<br />
sistemis dasasrulis Sesaxeb gvamcno. saxelmwifoebs moulodnelad erTmaneTTan<br />
urTierTobaTa xelaxla gansazRvra mouxdaT. aqedan gamomdinare,<br />
xSirad amtkiceben, rom axali msoflio wesrigi aRmocenebis procesSia. am<br />
axali msoflio politikis dinamikis gageba arsebiTia Tanamedrove saerTa<br />
Soriso politikis nebismieri Tanmimdevruli xedvisaTvis.<br />
saerTaSoriso politika dRes ar asaxavs ZalTa wonasworobis mkafio<br />
konfiguracias, sadac monawileebi dausrulebeli miznebiT, konfliqturi<br />
interesebiTa da daaxloebiT Tanabari SesaZleblobebiT urTierTqmedeben<br />
stabilurobisa da mSvidobis SesanarCuneblad, ise, rogorc es xdeboda evropaSi<br />
16481914 wlebSi. aRmocenebadi saerTaSoriso wesrigisaTvis urTierTsapirispiro<br />
tendenciebia damaxasiaTebeli, magaliTad, evropuli integraciisaken<br />
mimarTuli moZraoba, romelic scdeba tradiciul saxelmwifo<br />
sazRvrebs, religiuri da eTnikuri partikularizmis Tanadrouli zrda<br />
ukve arsebuli saxelmwifoebis SigniT, ramac gamoiwvia sami mravaleTnikuri
616 politika mTavrobis gareSe<br />
saxelmwifos _ sabWoTa kavSiris, iugoslaviisa da Cexoslovakis daSla<br />
evropaSi. saerTaSoriso urTierTobebis dRevandeli mdgomareoba ufro<br />
droebiTi da gardamavalia da garkveuli drois Semdeg ufro stabilur xasiaTs<br />
miiRebs. 31<br />
ra xdeba civi omis Semdeg?<br />
Cven vcxovrobT gauwonasworebel (daubalansebel) msoflioSi. sabWoTa<br />
imperiis daSlam da adreul 1990ian wlebSi erayis winaaRmdeg omSi amerikis<br />
SeerTebuli Statebis samxedro Zlierebis demonstrirebam aSkara gaxada,<br />
rom amerika msoflioSi erTaderTi supersaxelmwifoa. es daskvna kidev<br />
ufro ganamtkica amerikis stabilur ekonomikasa da yofil sabWoTa ekonomikas<br />
Soris arsebulma aSkara gansxvavebam, aseve amerikis Sida stabilurobisa<br />
da sabWoTa kavSiris sxvadasxva regionSi warmoqmnili arastabilurobis Sedarebam<br />
da dasavluri aliansis SenarCunebam mas Semdegac ki, rac varSavis<br />
xelSekrulebis organizaciam arseboba Sewyvita.<br />
miuxedavad imisa, rom supersaxelmwifos universaluri definicia ar arsebobs,<br />
analitikosTa umetesi nawili amtkicebs, rom supersaxelmwifo sam<br />
kriteriums unda akmayofilebdes: pirveli, mas unda hqondes sruli Zliereba<br />
anu ara mxolod samxedro Zliereba, aramed ekonomkuri, <strong>politikuri</strong>,<br />
diplomatiuri da TviT zneobrivic ki; meore, hqondes globaluri xedva,<br />
rac msoflios yvela regionSi sakuTari Zlierebis ganxorcielebis SesaZleblobas<br />
gulisxmobs; mesame, hqondes saerTaSoriso arenaze liderobis damtkicebis<br />
survili. am kriteriumebis mixedviT, mxolod amerikis SeerTebuli<br />
Statebi aris supersaxelmwifo. iaponia da germania ekonomikurad Zlieri<br />
qveynebi arian. britaneTsa da saf rangeTs aqvs TvalsaCino diplomatiuri<br />
Zliereba da mniSvnelovani samxedro SesaZleblobebi, Tumca ar miiCnevian<br />
ekonomikurad Zlier saxelmwifoebad. ruseTis federacias aqvs uzarmazari<br />
strategiuli birTvuli SesaZleblobebi da garkveuli diplomatiuri<br />
Zliereba, Tumca am etapze sakuTari Sida ekonomikuri problemebiT aris<br />
dakavebuli. CineTs, regionul Zalas, aklia globaluri SesaZleblobebi da<br />
ganviTarebuli mrewveloba.<br />
unipolaruli msoflios erTi Tanamdevi efeqti globaluri daZabulobis<br />
Semcirebaa (rasac ver vityviT regionuli konfliqtebis SemTxvevaSi).<br />
birTvuli Cixi, romelic civ oms gansazRvravda, ukve aRar aris msoflio<br />
politikis mamoZravebeli Zala. Cacxra ideologiuri konfliqti (kapitalizmi<br />
da demokratia, socializmisa da komunizmis winaaRmdeg)MDEG, romelic II<br />
msoflio omis Semdgom msoflios gansazRvravda. es `deideologizacia~<br />
ar gulisxmobs, rom Tanamedrove msoflio bolomde gaTavisuflda gansxvavebuli<br />
interesebisa da Rirebulebebisagan. es mxolod imas niSnavs, rom<br />
xedva, romelze dayrdnobiTac amerikelebi afasebdnen msoflio politikas<br />
TiTqmis oTxi aTwleulis manZilze, gadasinjvas saWiroebs. realizmi iseve<br />
saWiroa erovnuli TviTgadarCenisaTvis, rogorc adre, magram zustad ra<br />
aris realisturi sagareo politika Tanamedrove msoflios Secvlili gare
saerTaSoriso urTierTobebi<br />
617<br />
moebebis pirobebSi, naklebad aSkara da cxadia.<br />
unipolaruli msoflios kidev erTi Sedegi aris is, rom msoflios erTaderTi<br />
supersaxelmwifo _ amerikis SeerTebuli Statebi sagareo faqtorebis<br />
gavlenis Sedegad naklebadaa SezRuduli. Tumca, arc erTi saxelmwifo ar<br />
aris bolomde srulad Tavisufali sakuTar qmedebebSi (gansakuTrebiT<br />
imis gamo, rom bevri saxelmwifo flobs birTvul iaraRs). bevri SezRudva,<br />
romelsac dRes amerikis SeerTebuli Statebi ganicdis, TviTon amerikam<br />
daiwesa. es SeiZleba iyos ekonomikuri, <strong>politikuri</strong> da moraluric ki.<br />
globaluri ekonomika<br />
msoflios yvelaze gavlenian saxelmwifoebs Soris <strong>politikuri</strong> konfliqtebis<br />
Semcirebis pararelurad izrdeba saerTaSoriso ekonomikis mniSvneloba.<br />
msoflios saxelmwifoebis dedaqalaqebSi gavrcelebuli sityvaa<br />
globalizacia. bunebrivia, rom omisa da mSvidobis problematikis Semcirebis<br />
Sedegad, saxelmwifoebi da maTi liderebi biznessa da keTildReobis<br />
uzrun v e l yofis sakiTxebs miubrundnen. eWvgareSea, rom dRes saxelmwifoebi<br />
ekonomikurad bevrad ufro urTierTdamokidebulni arian, vidre odesme<br />
kacobriobis istoriaSi, Tumca ras niSnavs es yvelaferi? mokled rom vTqvaT,<br />
ekonomikuri urTierTdamokidebuleba, erTi mxriv, ekonomikuri Tanam<br />
Sromlobis, xolo, meore mxriv, ekonomikuri konkurenciis zrdas iwvevs.<br />
msoflio ekonomikis es transformacia umeteswilad didi mravalerovnuli<br />
korporaciebisa da axali sainformacio teqnologiebis arsebobiTaa<br />
ganpirobebuli, romelsac saxelmwifo sazRvrebi ver abrkolebs. garda<br />
amisa, zogierTi problema, magaliTad, regionuli da garemosdacviTi problemebi,<br />
SeiaraRebis kontrolis SezRuduli formebi, saerTaSoriso valis<br />
sakiTxebi da ekonomikuri politikis Sejereba krizisebis dros, ubralod<br />
saerTaSoriso TanamSromlobas saWiroebs. magaliTad, msoflio mniSvnelobis<br />
mqone ekonomikur sakiTxebs pasuxi gaeca 199798 wlebSi, rodesac bevrma<br />
aziurma saxelmwifom moulodneli mkveTri ekonomikuri vardna ganicada.<br />
globaluri ekonomikuri safrTxeebis sapasuxod, SemuSavebul iqna daxmarebis<br />
programa, romelmac pirdapiri sargebeli moutana bevr saxelmwifos,<br />
maT Soris samxreT koreasa da indonezias. am programas xelmZRvanelobda saer-<br />
TaSoriso savaluto fondi _ organizacia, romelSic mravali saxelmwifo<br />
Sedis da miznad msoflioSi ekonomikuri stabilurobis ganmtkicebas isaxavs.<br />
saerTaSoriso savaluto fondma koordinacia gauwia didi ekonomikuri sesxebis<br />
gacemas da moiTxova, rom saxelmwifoebs, romelsac is exmareboda, sesxi<br />
mniSvnelovani ekonomikuri reformebis gatarebisTvis gamoeyenebina.<br />
amgvari TanamSromlobiTi mcdelobebis fonzec ki, ekonomikuri<br />
konkurencia saxelmwifoebs Soris mainc izrdeba. xSirad, mTavrobebi cdiloben<br />
asargeb lon sakuTari moqalaqeebi Sida sawarmoebis an soflis meurneobis<br />
subsidirebiT, importul saqonelze tarifis dawesebiT, an sxva saxis<br />
savaWro barierebis SeqmniT. amgvari proteqcionistuli qmedebebi xels uSlis<br />
Tavisufal saerTaSoriso vaWrobas da SesaZloa, saerTaSoriso daZabu
618 politika mTavrobis gareSe<br />
lobac gamoiwvios TviT mokavSireebs Sorisac ki. aseTi daZabulobis naTeli<br />
magaliTi amerikasa da iaponias Soris arsebuli savaWro molaparakebebia.<br />
amerikuli da iaponuri urTierTobebi moulodnelad garTulda iaponiis<br />
xelisuflebis proteqcionistuli politikis gamo. savaWro molaparakebebi<br />
amerikis SeerTebul Statebsa da mis evropul mokavSireebs Soris 199394<br />
wlebSi daiZaba soflis meurneobisaTvis samTavrobo subsidiebis gacemis<br />
gamo. es magaliTebi kidev erTxel Segvaxsenebs, rom udidesi mniSvnelobis<br />
mqone saerTaSoriso vaWrobisa da ekonomikis samyaroSi konkurencia, iseve,<br />
rogorc TanamSromloba, kvlavac arsebobs.<br />
regionalizmis aRzeveba<br />
msoflios umdidresi saxelmwifoebi geografiul ekonomikur gaerTianebebs<br />
ayalibeben. xSirad es gaerTianebebi scdeba saxelmwifoTa viwro ekonomikur<br />
interesebs da did finansur jildos hpirdeba maT. gansakuTrebiT aRsaniSnavia<br />
dasavleT evropis saxelmwifoebs Soris arsebuli TanamSromloba<br />
ekonomikisa da vaWrobis sferoebSi. ase rom, evropis kavSirs aqvs erTiani ekonomika<br />
erTiani valutiT da mis sazRvrebSi WeSmaritad Tavisufali vaWrobiT.<br />
evropul saxelmwifoebs Soris arsebuli es ekonomikuri TanamSromloba<br />
evoluciuri xasiaTisaa da wlebis manZilze viTardeba ekonomikuri (erTiani<br />
bazari) da samxedro (nato) TanamSromlobis safuZvelze. yvelaze ufro STambeWdavi<br />
is faqti iyo, rom am TanamSromlobiTi urTierTobebis Sedegad<br />
safrangeTsa da germanias Soris arsebuli saukuneobrivi metoqeoba da undobloba<br />
daZleul iqna. amasobaSi, 1994 wels amerikis SeerTebulma Statebma,<br />
meqsikam da kanadamG gaaformes CrdiloeT amerikis Tavisufali vaWrobis<br />
xelSekruleba (NAFTA). mogvianebiT, imave wels, gaCnda idea, rom NAFTA-Si<br />
Cilec CaerToT. 1994 wlis dekemberSi, dasavleT naxevarsferos 34 saxelmwifos<br />
warmomadgenlebma xeli moaweres SeTanxmebas Tavisufali savaWro zonis<br />
Taobaze (SeTanxmebas oficialurad amerikis Tavisufali zona ewoda),<br />
romelic gadaWimuli iqneboda kanadidan argentinis teritoriis CaTvliT.<br />
amgvar ekonomikur gegmas unda moecva bazari daaxloebiT 850 milioni momxmarebliT,<br />
romelic 13 miliardi amerikuli dolaris Rirebulebis saqonelsa<br />
da momsaxurebas moixmarda [es iniciativebi jerjerobiT ganuxorcielebeli<br />
rCeba _ mTargmn. Sen.]. da bolos, iaponiam ganamtkica kavSirebi<br />
wynari okeanis auzis sxva saxelmwifoebTan da ikveTeba niSnebi, rom `1990ian<br />
wlebSi iaponias da aziis axlad industrirebul saxelmwifoebs (samxreTi<br />
korea, singapuri, honkongi da taivani) ZaluZT axali Zlieri blokis Seqmna,<br />
romelic mis wevr saxelmwifoebs vaWrobiT, investiciebiTa da daxmarebebiT<br />
daakavSirebs erTmaneTTan.~ 32 es potenciuri regionuli bloki yvelaze<br />
nak lebad gamokveTilia am sam alianss Soris da amavdroulad, aRmocenebadi<br />
ekonomikuri manqana CineTis saxiT, sakmaod arTulebs mis realizacias.<br />
ra aRmocendeba ekonomikuri Zlierebis amgvari `samTaviani~ koncentraciisagan?<br />
ra Tqma unda, TanamSromloba am ekonomikur blokebs SigniT gaizrdeba.<br />
TanamSromloba aseve urTierTdamokidebulebas niSnavs, kargad an
saerTaSoriso urTierTobebi<br />
619<br />
cudad, rogorc es amerikis SeerTebulma Statebma aRmoaCina adreul 1950ian<br />
wlebSi, rodesac meqsikis pesos gaufasurebam safrTxe amerikis finansur<br />
bazrebsac Seuqmna. ufro metic, am TanamSromlobidan gamomdinare, bevri<br />
momavali <strong>politikuri</strong> integraciis imgvar formebs winaswarmetyvelebs, romelic<br />
saxelmwifo sazRvrebs gadafaravs.<br />
ufro rTuli kiTxva, romelic ismis, Semdegia: rogor moaxerxebs Tanaarsebobas<br />
es sami geoekonomikuri bloki? konkurencia maT Soris<br />
gardauvalia. Tumca, amave dros, ekonomikuri TanamSromlobis potencialic<br />
didia. bolos, savaraudoa, rom samive blokis saxelmwifoebi regionul<br />
savaWro asociaciebSi wevrobiT isargebleben da advili mosalodnelia, rom<br />
maTsa da bevr ganviTarebad saxelmwifos Soris ekonomikur zRvars gazrdian.<br />
aseT SemTxvevaSi, regionuli jgufebis arseboba SesaZloa ufro damabrkolebeli,<br />
vidre xelisSemwyobi faqtori gaxdes globaluri ekonomikis<br />
aRmocenebisaTvis.<br />
eTnikuri Zaladobis wyevla<br />
maSin, roca mWidro regionulma ekonomikurma TanamSromlobam SesaZloa<br />
xeli Seuwyos iseT saxis <strong>politikuri</strong> organizaciebis aRmocenebas, romelic<br />
scdeba egoisturi erisaxelmwifoebis farglebs, eTnikuri daZabulobebi<br />
msoflios sxvadasxva nawilSi TviT erisaxelmwifos arsebobas uqmnis<br />
safrTxes. miuxedavad imisa, rom es sakiTxi VIII TavSia ganxiluli, ramdenime<br />
im mniSvnelovan moments unda SevexoT, romelic aRmocenebad saerTaSoriso<br />
wesrigTan aris kavSirSi.<br />
ori ukanaskneli aTwleulis manZilze msoflioSi eTnikuri konfliqtebis<br />
raodenoba sagrZnoblad gaizarda. uTanxmoebebi sxvadasxva eTnikur, religiur<br />
da rasobriv jgufebs Soris erisaxelmwifoebis SigniT da amgvar<br />
jgufebsa da mTavrobebs Soris, miuTiTebs mniSvnelovan faqtze: intensiuri<br />
eTnikuri dapirispirebebi msoflios mxolod erTi romelime regioniT ki ar<br />
Semoifargleba, aramed TiTqmis yvelgan arsebobs.<br />
eTnikuri SuRlis magaliTebi TiTqmis SeuzRudavia. yvelaze cnobil<br />
dapirispirebul eTnikur [da religiur red. Sen.] jgufebs waroadgenen<br />
siqhebi da muslimebi indoeTSi, frangulad mosaubre kvebekelebi kanadaSi,<br />
qurTebi eraysa da TurqeTSi, Tamilebi SrilankaSi da timorelebi indoneziaSi.<br />
intensiuri eTnikuri daZabuloba dapirispirebul xalxebs Soris<br />
TiTqmis yovelTvis asocirdeba qveynis SigniT politikur brZolasa da ZaladobasTan.<br />
eTnikur da Zabulobebs xSirad gamouwvevia amboxi, samoqalaqo<br />
omi, teroristuli aqti da drogamoSvebiT, qveynebis dezintegraciac ki.<br />
erTi konkretuli problema, romelic asocirdeba eTnikur brZolasTan,<br />
dakavSirebulia devnilebTan da sxva iZulebiT gadaadgilebul adamianebTan.<br />
1994 wlis zafxulSi samoqalaqo omma ruandaSi gamoiwvia 200 aTasidan 500<br />
aTasamde adamianis sikvdili, daaxloebiT 3 milionma devnilma (qveynis mosaxleobis<br />
40 procenti) scada mezobel zairSi gadasvla (axla zairs kongos<br />
demokratiuli respublika hqvia). saerTaSoriso daxmarebis saagentoebisa
620 politika mTavrobis gareSe<br />
da zairis mTavrobis winaSe masobrivi SimSilobisa da epidemiuri daavadebebis<br />
problema dadga. omma bosniaSi aseve milionobiT devnili, oboli da<br />
TavSesafris maZiebeli warmoSva 1990iani wlebis Sua periodSi.<br />
TviT mosaxleobis sayovelTao aRweris rutinuli samTavrobo valdebuleba,<br />
romelsac amerikis SeerTebuli Statebis konstitucia yovel<br />
aT weliwadSi savaldebulod miiCnevs, SeiZleba safrTxis Semcveli iyos<br />
msoflios sxva regionebSi. eraySi, libanSi, keniasa da pakistanSi, sxva qveynebis<br />
msgavsad, eTnikurma uTanxmoebebma daabrkola aRweris Catareba, radgan<br />
`sakanonmdeblo adgilebis, Semosavlebis da sxva sazogadoebrivi saqonlis<br />
gadanawileba sxvadasxva eTnikur jgufebs Soris damokidebulia imaze, ra<br />
Sedegebs aCvenebs aRwera.~ 33 aRweris Catarebam TviT omic ki gamoiwvia:<br />
CrdiloaRmosavleT indoeTSi mdebare asamis StatSi, aRweris Sedegebma,<br />
romlis Tanaxmadac umniSvnelo cvlileba iyo dafiqsirebuli<br />
bengalelebsa da asamelebs Soris arsebul proporciaSi, 1970ian<br />
wlebSi gza gaukafa Zaladobriv reaqcias saarCevno siebSi bengaluri<br />
saxelebis zrdis faqtis gamo. amis Sedegad aTasobiT adamiani daiRupa.<br />
aRwera SesaZloa sikvdilsicocxlis sakiTxi gaxdes eTnikurad dayofil<br />
sazogadoebaSi. 34<br />
bolos, mniSvnelovania imis gacnobiereba, rom eTnikuri konfliqtebi<br />
ufro kompleqsuri xasiaTisaa, vidre es erTi SexedviT Cans. bevr saxelmwifoSi,<br />
rogoricaa araerTi axlad damoukideblobamopovebuli saxelmwifo<br />
yofili sabWoTa kavSiridan, sxvadasxva xalxia warmodgenili, romlebic<br />
gansxvavebul eTnikur jgufebs miekuTvnebian da umetesoba erTmaneTisagan<br />
damoukideblobis survils gamoTqvams da moTxovnasac ayenebs. TviT kanada<br />
Sic ki, bevri frangulad mosaubre kvebekeli, romelTa raodenoba kanadis<br />
27 milioniani mosaxleobis meoTxeds Seadgens, damoukideblobis moTxovnas<br />
mxars sakuTari enisa da kulturis SenarCunebis motiviT uWers. kvebek<br />
Si mcxovreb daaxloebiT 800 aTasi indiels msgavsi moTxovnis argumentad<br />
sakuTari 10000 wliani istoria mohyavs. kvebekelma eskimosebma (inuitebma)<br />
ganacxades, rom isini Seecdebian Seqmnan TavianTi damoukidebeli saxelmwifo<br />
kvebekisave farglebSi im SemTxvevaSi Tu es ukanaskneli moipovebs damoukideblobas.<br />
amgvari moTxovnebi aqcents akeTebs im faqtze, rom gazrdili<br />
eTnikuri grZnobebi, rac politikis, ekonomikis, enis, diskriminaciisa da<br />
kulturis sakiTxebze paeqrobaSi gamoixateba, SesaZloa, gadamwyveti mamoZravebeli<br />
Zala iyos dRevandel msoflioSi, rac xSirad <strong>politikuri</strong> erTobis<br />
mis yvelaze mcire nawilebad fragmentacias iwvevs.<br />
aRsasruli axaleburad:<br />
`mdumare gazafxulis~ * Tavidan acileba<br />
amerikis SeerTebul Statebsa da TiTqmis mTels msoflioSi garemosdacviTi<br />
sakiTxebis umetesi nawili uyuradRebod rCeboda 1960ian wle
saerTaSoriso urTierTobebi<br />
621<br />
bamde. mas Semdeg daintereseba garemosdacviTi sakiTxebiT didad gaizarda,<br />
iseve, rogorc gaizarda garemosdacviTi jgufebis raodenoba da maTi Sesa<br />
Zlebloba msoflios masStabiT gavlena moexdinaT mTavrobebze globaluri<br />
ekologiuri sakiTxebis mosagvareblad. es e.w. mwvane partiebi TiTqmis yvela<br />
wamyvan industriul sa xelmwifoSi arsebobs, garda amerikis SeerTebuli<br />
Statebisa. SeiZleba iTqvas, rom am qveyanaSi ufro garemosdacviTi interes<br />
Ta jgufebi ayvavda. iseT kargad cnobil da finansurad Zlier jgufebs, rogoricaa<br />
sieras klubi, audubonis sazogadoeba, gadaarCineT delfinebi da<br />
erovnuli bunebis federacia, sakmaod didi <strong>politikuri</strong> gavlena aqvs. ufro<br />
metic, kvleviTi institutebi monitorings uweven garemos mdgomareobas<br />
da moiTxoven imgvari sajaro <strong>politikuri</strong> qmedebebis gatarebas, romelic<br />
ekologiur faqtorebs gaiTvaliswinebs.<br />
arcTu ise gasaocaria, rom gasulma aTwleulebma aseTi gazrdili daintereseba<br />
gamoiwvia garemosdacviTi sakiTxebiT _ mJavurma wvimebma, globalurma<br />
daTbobam, wylis resursebis dakonservebis saWiroebam, tyeebisa da<br />
Tevzis mrewvelobis problemebma iseTi amowurvadi bunebrivi resursebis<br />
gamoyenebam, rogoricaa navTobi, gazi da sxva mineralebi, ubiZga saxelmwifoTa<br />
meTaurebs eTanamSromlaT garemosdacviTi SeTanxmebebis dasadebad.<br />
miuxedavad im faqtisa, rom amgvari SeTanxmebebis umetesi nawilis gavlena<br />
sakmaod SezRudulia, varaudoben, rom momavalSi maTi raodenoba da mniSvneloba<br />
TandaTan ufro gaizrdeba.<br />
aRsasruli Zveleburad:<br />
birTvuli iaraRis gavrcelebis Tavidan acileba<br />
ganadgurebis uzarmazari masStabiT gamowvevis SesaZleblobis gamo, atomuri,<br />
biologiuri da qimiuri iaraRi _ zogjer maT ABC iaraRs (inglisuri<br />
Atomic, Biological and Chemical Weaponsis _ atomuri, biologiuri da qimiuri<br />
iaraRi. mTargmn. SeniSvna) uwodeben _ TavisTavad gansxvavebul kategoriad<br />
klasificirdeba. (atomuri iaraRi aseve birTvuli iaraRis saxelwodebiT<br />
aris cnobili; _ es ori saxelwodeba urTierTSemcvlelia). garda imisa, rom<br />
am iaraRs SeuZlia gamoiwvios sicocxlis ganadgureba, infrastruqturis<br />
dazianeba da farTomasStabiani ekologiuri dabinZureba, maTi gamoyenebis<br />
Sedegad aseve moxdeba genetikuri mutaciebi, rasac didi gavlena eqneba momaval<br />
Taobebze. realurad, maT mier gamowveuli efeqtebis prognozireba an<br />
gakontroleba sakmaod rTulia. sa xelmwifoebs, romlebsac aqvs es iaraRi,<br />
surT, rom sxva saxelmwifoebs ar hqon des igi. erayi da CrdiloeTi korea is<br />
ori saxelmwifoa, romelmac scada masobrivi ganadgurebis iaraRis Seqmna, rasac<br />
amerikis SeerTebuli Statebi da misi mokavSireebi mtkiced upirispirdebodnen<br />
[Tavisi birTvuli programa aqvs irans _ red. Sen.].<br />
marTalia, arsebobs ABC iaraRis gauvrceleblobis SeTanxmebebi (ix. VIII<br />
Tavi), magram bevri is saxelmwifoc ki, romelsac ukve aqvs masobrivi ganadgurebis<br />
iaraRi, uars acxadebs am SeTanxmebebis xelmoweraze. logikuria,<br />
rom saxelmwifoebrivi arastabiluroba da regionuli konfliqtebi ufro
622 politika mTavrobis gareSe<br />
saSiSi gaxda masobrivi ganadgurebis iaraRis sistemebis gavrcelebis alba<br />
Tobis gamo. cxeli wertilebi, magaliTad, CrdiloeT korea aziaSi, safrT xes<br />
uqmnis msoflio stabilurobas. rogorc 171 cxrili gviCvenebs, birTvuli<br />
iaraRis mqone saxelmwifoTa raodenoba jer kidev sakmaod mcirea, Tumca,<br />
Tu 1960ian wlebSi birTvuli iaraRis mflobelTa raodenoba xuTs Seadgenda,<br />
dRes es ricxvi cxramde gaizarda.<br />
cxrili 17.1<br />
birTvuli iaraRis gavrceleba<br />
aqvs<br />
birTvuli<br />
iaraRi<br />
savarudod,<br />
aqvs<br />
birTvuli<br />
iaraRi<br />
piroba dado,<br />
rom ar<br />
Seqmnis<br />
birTvul<br />
iaraRs<br />
uari Tqva<br />
birTvul<br />
iaraRze<br />
CineTi israeli alJiri belorusia irani<br />
safrangeTi<br />
didi<br />
britaneTi<br />
argentina yazaxeTi eErayi*<br />
brazilia ukraina lLibia*<br />
miCneulia,<br />
rom cdilobs<br />
birTvuli<br />
ira Ris<br />
mopo vebas<br />
indoeTi germania CrdiloeT<br />
korea<br />
pakistani iaponia siria<br />
ruseTi samxreTi<br />
afrika<br />
SeerTebuli<br />
Statebi<br />
* aSSs libiasTan daaxloebisa da eraySi intervenciis Semdeg es qveynebi aRar iTvle<br />
bian birTvu li ambiciebis mqoned. red. Sen.)<br />
aranakleb aRmaSfoTebelia is faqti, rom zogierT ganviTarebad saxelmwifos,<br />
romelsac aqvs Rirebuli bunebrivi resursebi magaliTad, navTobiT<br />
mdidari libia, irani da erayi _ miiCneva, rom surs (an surdaT) birTvuli<br />
iaraRis Seqmna. ufro metic, es faqtebi kidev erTxel miuTiTebs birTvuli<br />
iaraRis gavrcelebis safrTxeebis realurobaze. dResdReobiT, birTvuli<br />
iaraRis dasamzadebeli teqnologia farTodaa cnobili da mis dasamzadeblad<br />
saWiro aucilebeli nivTierebebi (magaliTad, gamdidrebuli urani)<br />
gacilebiT advilad moipoveba. erTerTi Sefasebis Tanaxmad, 2000 wlisaTvis<br />
daaxloebiT 40 saxelmwifos unda hqonoda birTvuli iaraRis sawarmoeblad<br />
saWiro saSualebebi. 35 am iaraRis <strong>politikuri</strong>, samxedro da simboluri<br />
mniSvnelobidan gamomdinare, miamitobaa velodoT, rom qveynebi (gansa
saerTaSoriso urTierTobebi<br />
623<br />
kuTrebiT, agresiuli miznebis mqone qveynebi), romelTac ar gaaCniaT aseTi<br />
iaraRi, ar Seecdebian mis Seqmnas.<br />
rac ufro meti iqneba im saxelmwifo Tu arasaxelmwifo aqtorebis (magaliTad,<br />
teroristebis) raodenoba, visac eqneba birTvuli, biologiuri Tu<br />
qimiuri iaraRi, miT ufro didia albaToba, rom es iaraRi gamiznulad Tu<br />
umiznod iqneba gamoyenebuli. gavrcelebis uamravi forma arsebobs. magali<br />
Tad, sabWoTa kavSiris Semdeg birTvuli iaraRi memkvidreobiT ergo ramdenime<br />
yofil sabWoTa respublikas. Zlieri diplomatiuri zewolis Sedegad<br />
yazaxeTsa da ukrainaSi [aseve belorusSi _ mTargmn. Sen.] arsebuli kontinentTaSorisi<br />
raketebi ruseTs gadasces.<br />
kidev erTi koSmaruli scenari realobad iqca 2001 wlis 11 seqtembris<br />
Semdeg, roca teroristebma antraqsiT (cimbiruli wylulis virusi) ramdenime<br />
Tavdasxma ganaxorcieles. kidev ufro did safrTxes Seicavda SesaZlebloba,<br />
rom teroristul qselebs gamoeyenebinaT atomuri iaraRi dasaxlebul<br />
adgilebSi radiaciis gasavrceleblad an antraqsze ufro Zlieri<br />
baqteriuli iaraRi.<br />
sainformacio teqnologiebis revolucia<br />
axal saerTaSoriso wesrigSi zogierTi procesi miuTiTebs SezRudul,<br />
mag ram mniSvnelovan tendenciaze, romelic gardaqmnis Tanamedrove ersaxelmwifoebs<br />
(magaliTad, globaluri ekonomikisa da TanamSromlobiTi<br />
organizaciebis zrda, rogoricaa vTqvaT evropis kavSiri). aseve, zogierTi<br />
procesi erisaxelmwifos dezintegraciaze mianiSnebs (magaliTad, eTnikuri<br />
daZabulobebi). Tana medrove realobis kuriozuli faqti is gaxlavT,<br />
rom es orive urTierTsapirispiro tendencia erTdroulad aRiniSneba.<br />
sainteresoa, rogor jdeba sainformacio teqnologiebis revolucia<br />
am modelSi? eWvgareSea, rom sainformacio revolucia realurad mimdinareobs.<br />
globaluri komunikaciebis SesaZleblobebi gasaocrad gaizarda<br />
ukanaskneli aTwleulebis ganmavlobaSi. muris kanonis Tanaxmad (gordon<br />
muri, intelis Tana damfuZnebeli) gamoTvliTi simZlavre erT dolarze yovel<br />
18 TveSi ormagdeba: dRes 2000 dolariani nouTbuqi bevrad ufro Zlieria,<br />
vidre 10 miliondolariani kompiuteri 1970ian wlebSi. amas emateba isic,<br />
rom 1970ian wlebSi mxolod daaxloebiT 50000 kompiuteri iyo msoflioSi;<br />
dRes maTi raodenoba daaxloebiT 140 milionamde gaizarda. roca transatlantikur<br />
satelefono xazs erTdroulad mxolod 138 satelefono saubris<br />
gadacema SeeZlo, dRes es ricxvi 1,5 mili ons Seadgens. internets msoflios<br />
masStabiT daaxloebiT 50 milionamde momxmarebeli hyavs da maTi raodenoba<br />
kvlav izrdeba.<br />
sainformacio revoluciis yvelaze ufro mniSvnelovani <strong>politikuri</strong><br />
efeqti xelisuflebis mier sakuTar moqalaqeebze kontrolis dawesebis<br />
SesaZleb lobis Sesustebaa. moqalaqeebs msoflios masStabiT ukve xeli miuwvdebaT<br />
informaciis damoukidebel wyaroebze. yvelaferi, dawyebuli mTavrobis<br />
kritikiT da damTavrebuli pornografiiT an kriminalteroristis
624 politika mTavrobis gareSe<br />
piradi vebgverdiT `Seqmeni Seni sakuTari birTvuli iaraRi~, xelmisawvdomia<br />
nebismieri qveynisaTvis, rogorc wesi, xelisuflebis Zalisxmevis gareSe.<br />
sainformacio revolucia TviT im tradiciul kulturebsa da civilizaciebs<br />
uqmnis safrTxes, romlebic ar iziareben dasavlur Rirebulebebs.<br />
ra Tqma unda, sainformacio revolucias mniSvnelovani <strong>politikuri</strong><br />
Sedegebic aqvs, romelTagan zogierTi dRes mxolod nawilobriv SeiZleba<br />
davinaxoT. magaliTad, zogadad miCneuli iyo, rom teqnologia tiran<br />
mmarTvelebs sakuTari Zalauflebis gaxangrZlivebis kuTxiT SeeZloT<br />
gamoeyenebinaT (gavixsenoT jorj oruelis mier mis klasikur novelaSi<br />
1984 teleekranebisa da sxva teqno logiebis aRwera, romelsac totalitari<br />
mmarTvelebi iyenebdnen), magram sapirispiroc SesaZloa simarTle iyos:<br />
sainformacio revolucia garkveulwilad xels uwyobs msoflioSi Tavisuflebas<br />
imiT, rom igi urTulebs arademokratiul liderebs sakuTari moqalaqeebis<br />
kontrols. ufro metic, Tu teqnologia xels uwyobs Tavisufali<br />
mTavrobebis raodenobis zrdas da demokratiuli qveynebi erTmaneTTan<br />
omisagan Tavs ikaveben, SeiZleba Tu ara vivaraudoT, rom teqnologiurma<br />
revoluciam ufro mSvidobiani msoflios Seqmnas unda Seuwyos xeli?<br />
apokalipsuri xedvebi: civilizaciaTa<br />
Sejaxeba da anarqia?<br />
axali, aRmocenebadi saerTaSoriso wesrigi marTlac rom gadaizardos<br />
ufro mSvidobian epoqaSi, igi mSvidobas bolomde mainc ver uzrunvelyofs.<br />
kacobriobis istoriaze Tvalis gadavlebac ki Segvaxsenebs, rom konfliqtis<br />
arseboba saukuneebs iTvlis. ase rom, dRevandel civi omis Semdgom epoqaSi,<br />
mecnierebi daoben ara imaze, iqneba Tu ara momavalSi konfliqtebi, aramed<br />
imaze, riTi iqneba igi gansxvavebuli warsulSi arsebuli konfliqtebisagan.<br />
semuel hantingtoni momavali konfliqtis erTerT yvelaze damaintrigebel<br />
da amaRelvebel xedvas gvTavazobs. is amtkicebs, rom civi omis ideologiur<br />
dapiris pirebebs `civilizaciaTa Sejaxeba~ Secvlis:<br />
konfliqtebis fundamenturi wyaro am axal msoflioSi ukve arc ideologia<br />
da arc ekonomika ar iqneba. kacobriobis gamyofi umniSvnelovanesi<br />
sazRvrebi da konfliqtis upiratesi wyaroebi kulturiT ganisaz<br />
Rvreba. erisaxelmwifo mTavar moqmed pirad darCeba saerTaSoriso<br />
asparezze, magram globaluri politikis yvelaze mniSvnelovani konfliqtebi<br />
gaiSleba erebsa da jgufebs Soris, romlebic sxvadasxva<br />
civilizacias ekuTvnian. civilizaciaTa Sejaxeba msoflio politikis<br />
dominirebadi faqtori gaxdeba. momavalSi, civilizaciaTa gamyofi<br />
sazRvari iqneba axali frontis xazi. 36<br />
hantingtonis ganmartebiT civilizacia aris `adamianTa umaRlesi kulturuli<br />
dajgufeba da maTi kulturuli identobis umaRlesi done, romelic<br />
adamianebs sxva cocxali arsebebisagan ganasxvavebs~. 37 amas garda, didi Tu
saerTaSoriso urTierTobebi<br />
625<br />
patara, bevrisa Tu mxolod erTis momcveli civilizacia, ori ZiriTadi<br />
TaviseburebiT xasiaTdeba. pirvelSi Sedis obieqtur faqtorebi, rogoricaa<br />
ena, istoria, Cveulebebi, institutebi da, rac yvelaze mniSvnelovania,<br />
religia. 38 ideebi miekuTvneba meore mniSvnelovan Taviseburebas. ase rom,<br />
maSin, roca ideebi individualizmis, liberalizmis, konstitucionalizmis,<br />
adamianis uflebebis, Tanasworobis, Tavisuflebis, kanonis uzenaesobis, demokratiis,<br />
Tavisufali sabazro ekonomikisa da eklesiis saxelmwifosagan<br />
damoukideblobis Taobaze dasavluri kulturis fundamenturi aspeqtebia,<br />
hantingtoni Tvlis, rom `es Rirebulebebi mcired Tu aisaxeba islamur, konfuciur,<br />
iaponur, induistur, budistur an marTlmadideblur kultureb<br />
Si.~ 39 hantingtons miaCnia, rom momavali konfliqtebi mWidrod iqneba dakav<br />
Sirebuli kulturul identobebTan da adamianebis survilTan, ibrZolon da<br />
mokvdnen im tradiciebisa da Rirebulebebis dacvisaTvis, romelTac safrTxes<br />
amerikanizacia, vesternizacia da globa lizacia uqmnis (rac ganviTarebad<br />
samyaroSi bevri adamianis gonebaSi erTma neTisagan ganuyofeli cnebebia).<br />
rogorc zeviT aRvniSneT, civi omis Semdgomi msoflios ganmsazRvrel<br />
Taviseburebas eTnikuri daZabulobebi da konfliqtebi Seadgens. hantingtonma<br />
Tanamedrove eTnikuri konfliqtebis buneba da geografia Seiswavla.<br />
magaliTad, maT Soris, dapirispireba qristianobaze dafuZnebul dasavlur<br />
evropasa da islamur civilizaciaze dafuZnebul arabul axlo aRmosavleTsa<br />
da CrdiloeT afrikas Soris. aq eTnikurma daZabulobam Zaladobrivi forma<br />
miiRo, magaliTad, dasavleTis saxelmwifoebis mier wamowyebuli samxedro intervenciebi<br />
(rogoric iyo sparseTis yuris omi 1991 wels) da teroriristebis<br />
antidasavluri aqtebi islamur da arabul saxelmwifoebSi (gansakuTrebiT,<br />
iranSi, eraySi, libiaSi, egviptesa da siriaSi). kulturaTa da civilizaciaTa<br />
Sejaxebis sxva magaliTebi arsebobs balkaneTSi, sadac marTlmadidebeli<br />
qristianebi da muslimebi mtroben erTmaneTs, iseve, rogorc Zveli ruseTis<br />
imperiis periferiebSi. dapirispire b am erTmaneTis winaaRmdeg ganawyo osebi<br />
da inguSebi ruseTSi, somxebi da azerba ijanelebi _ kavkasiaSi.<br />
hantingtonis xedviT, civilizaciaTa Sejaxeba moicavs ara mxolod msoflios<br />
regionebs Soris konfliqtebs, aramed aseve kulturul konfliqtebs<br />
im arealSi, sadac ori civilizacia Tanaarsebobs. magaliTad, aziaSi Cinuri<br />
da iaponuri civilizaciebi upirispirdeba erTmaneTs, iseve, rogorc<br />
Cinelebi da tibetelebi (budistebi), Cinelebi da indoelebi (indusebi) da<br />
Cinelebi da muslimebi (centralur da samxreT aziaSi). indoeTis subkontinentze,<br />
induisturi umravlesoba indoeTSi ebrZvis sakuTar mravalricxovan<br />
muslimur umciresobas, iseve, rogorc mezobel pakistans.<br />
evropaSi kulturuli dayofa dasavlur, anu im saxelmwifoebs, romlebic<br />
iziareben kaTolikur, aRorZinebis, reformaciis, ganmanaTleblobisa<br />
da industriuli revoluciis ideebs da aRmosavleTis saxelmwifoebs Soris,<br />
romlebic ZiriTadad slavuri da marTlmadidebluria da dasavleTis<br />
umTavresi religiuri da inteleqtualuri miRwevebisagan ganze rCebian,<br />
Caenacvla did dapirispirebas rkinis fardis Camoxsnis Semdeg. dRes mas<br />
`xaverdis fardas~ uwodeben. Dda bolos, dasavleTi naxevarsfero ori gansxvavebuli<br />
kulturuli memkvidreobis samSobloa. CrdiloeTi amerika
626 politika mTavrobis gareSe<br />
(amerikis SeerTebuli Statebi da kanada) anglofonuria da mkveTrad ganicdis<br />
britanuli da CrdiloeTevropuli kulturis, maT Soris protestantizmis,<br />
gavlenas. meqsika, centraluri da samxreTi amerika ZiriTadad<br />
espanurenovani da kaTolikuria da adgilobrivi da iberiuli kulturebis<br />
sinTezs warmoadgens.<br />
hantingtoni aqcents akeTebs, rom naTesavi qveynis sindromi, romlis<br />
Sesabamisadac sxvadasxva qveynis adamianebi da liderebi kulturulad arian<br />
erTmaneTTan dakavSirebulni, Tanamedrove saerTaSoriso urTierTobebSi<br />
aSkarad iCens Tavs. magaliTad, 1991 wels sparseTis yuris omSi, arabi<br />
elitac da mosaxleobac erays farglebs gareT dasavleTis sawinaaRmdegod<br />
ganewyo. arabTa mxardaWera sxva arabulislamuri qveynis mimarT, romelsac<br />
Tundac iseTi sastiki diqtatori marTavda, rogoric sadam huseini iyo, na<br />
Tesauri sindromis gamomJRavnebis mxolod erTi magaliTia. sxva magaliTebia<br />
Turqebis mier azerbaijanis (muslimuri) mxardaWera somxeTis winaaRmdeg<br />
(qristianuli) an dasavleTis mier marTlmadidebeli serbebis dasja,<br />
aseve bosnieli muslimebis winaaRmdeg ganxorcielebuli sisastike.<br />
ufro metic, hantingtoni axdens `gaxleCili qveynebis~ identificirebas,<br />
romlebic sxvadasxva civilizaciasa da kulturas mikuTvnebuli xalxebisagan<br />
Sedgeba da dezintegraciis pirveli kandidatebi arian. amis naTeli magaliTebia<br />
sabWoTa kavSiri, iugoslavia da meqsika. konfliqtebi gaxleCil<br />
qveynebSi advilad SeiZleba gadaizardos sxvadasxva civilizacias mikuTvnebul<br />
saxelmwifoebs an jgufebs Soris omSi.<br />
yvelaze ufro avismomaswavebeli elementi hantingtonis civilizaciaTa<br />
Sejaxebis TeoriaSi aris globaluri konfliqtis SesaZlebloba dasavlur<br />
da aradasavlur civilizaciebs Soris (hantingtonis sityvebiT `dasavleTi<br />
_ danarCenis winaaRmdeg~). arabul saxelmwifoebsa da CineTs Soris <strong>politikuri</strong><br />
kavSirebis ganviTareba islamurkonfuciuri aliansis Seqmnas moaswavebs.<br />
osama bin ladenis al qaidas moZraobis warmoSoba antidasavluri, antiiudeurqristianuli<br />
ganwyobebiT amagrebs hantingtonis mTavar Teziss,<br />
miuxedavad imisa, rom mas (hantingtons) ar uwinaswarmetyvelebia, ra formas<br />
miiRebda civilizaciaTa Sejaxeba axal saukuneSi. TviT faqti, rom osama bin<br />
ladenma formalurad gamoacxada jihadi `dampyroblebis~ winaaRmdeg da muslimebis<br />
movaleobad aqcia `amerikelebis ganadgureba yvelgan ~ 40 miuTiTebs,<br />
rom amerikelebis mier marTuli kampania saerTaSoriso terorizmis winaaRmdeg<br />
bevrad ufro metia, vidre ubralod konfrontacia urC arasaxelmwifoebriv<br />
aqtorsa da msoflios yvelaze Zlier saxelmwifos Soris. ras niSnavs es<br />
zustad, jer kidev dasadgenia. dagmoben ki arabuli qveynebi ara mxolod bin<br />
ladens, aramed terorizmsac? SeZlebs amerikis SeerTebuli Statebi, gamonaxos<br />
gza arabTa interesebis dasakmayofileblad (gansakuTrebiT palestinelTa<br />
miswrafebebis) ise, rom aman israelTan misi gansakuTrebuli urTierTobebis<br />
gawyveta ar gamoiwvios?<br />
hantingtonis Tezisi gamoCenisTanave farTod iqna ganxiluli da azrTa<br />
didi sxva dasxvaoba gamoiwvia. rogorc yvela idea msoflioSi, isic maleve<br />
mieca daviwyebas, yovel SemTxvevaSi 2001 wlis 11 seqtembramde mainc. 11 seqtembris<br />
teroristuli aqtebiT gamowveulma Sokma da SiSma ganapiroba, rom
saerTaSoriso urTierTobebi<br />
627<br />
amerikelebs eZebnaT pasuxebi iseT kiTxvaze, rogoricaa: ratom vZulvarT<br />
maT ase Zalian? pasuxis Ziebam kvlav gamoiwvia daintereseba am Temaze<br />
dawerili naSromebiT, maT Soris hantingtonis, Calmers jonsonisa da Jurnalist<br />
robert kaplanis naSromebiT, romelmac 1994 wels _ im wels, rodesac<br />
pirvelad daibomba msoflio savaWro centri, Jurnal Atlantic Monthly-Si<br />
dabeWda statia `momavali anarqia~. 41<br />
kaplani amtkicebs, rom `msoflio rukis danawevreba da gadakeTeba mxolod<br />
axla iwyeba.~ erisaxelmwifo im formiT, ra formiTac igi CvenTvis<br />
aris cnobili, ukve moZvelebulia da misi Canacvleba moxdeba ara ufro<br />
didi regionuli dajgufebebiT an msoflio saxelmwifoTi (ise, rogorc amas<br />
idealistebi sulelurad winaswarmetyvelebdnen II msoflio omis Semdeg)<br />
aramed, kaplanis SexedulebiT, <strong>politikuri</strong> qarborbalebis uformo ZaliT,<br />
romelic isazrdoebs uzarmazari da sakmaod arastabiluri urbanuli koncentraciiT,<br />
rogoric aris momavlis gadatvirTuli, qaosuri, kriminaluri<br />
qalaqebi. suraTi, romelsac kap lani gvixatavs, SemaSfoTebelia:<br />
warmoidgineT hologramis msgavsi kartografia sam ganzomilebaSi.<br />
am hologramaSi iqneba jgufebisa da sxva erTeulebis urTeirTgadamkveTi<br />
dakiduli Sreebi, qalaqisaxelmwifoebisa da sxva erebis organzomilebiani<br />
feradi niSnulebis zemoT, romelic aRniSnavs narkokartelebis,<br />
mafiebis da usafrTxoebis kerZo saagentoTa Zalauflebas.<br />
sazRvrebis magivrad iqneba Zalauflebis moZravi centrebi, Sua saukuneebis<br />
msgavsad. am SreTagan bevri iqneba moZravi. swor adgilze<br />
fiqsirebuli da uxeSad gavlebuli xazebis magivrad iqneba buferuli<br />
erTeulebis cvalebadi naxazi, qurTuli da azerbaijanuli buferuli<br />
erTeulebis msgavsad TurqeTsa da irans Soris. am proteanul<br />
kartografiul hologramas aseve unda davumatoT sxva faqtorebic,<br />
rogoricaa, mosaxleobis migracia, daavadebebis gavrceleba. ase, rom<br />
amgvari msoflios ruka arasodes iqneba statikuri. es momavali ruka,<br />
savaraudod bolo rukac ki, qaosis mutaciis anarekli iqneba. 42<br />
dasavleTi afrika amgvari ulmobeli momavlis magaliTia, sadac sazRvrebi<br />
realurad qreba, sazogadoeba xdeba eTnikuri konfliqtis wyaro, policia<br />
da <strong>politikuri</strong> Zalaufleba TandaTanobiT qreba am suraTidan, kriminalebi,<br />
yaCaRebi da korumpirebuli saxelmwifo moxeleebi akontroleben vaWrobas,<br />
Zaladoba gaxSirebulia, avadmyofoba isea modebuli qalaqgareT, rogorc<br />
mkvleli, romelsac gadawyvetili aqvs, daxocos yvela cocxlad darCenili.<br />
ra formas miiRebs momavali konfliqtebi, iqneba es erisaxelmwifoebis<br />
dezintegracia Tu civilizaciaTa globaluri masStabis Sejaxeba, jerac<br />
gaurkveveli rCeba. Tumca, eWvgareSea, rom omis Rrublebi gaagrZelebs<br />
politikis saTamaSo moednebis wyvdiadSi moqcevas yvela doneze _ lokalurze,<br />
regionulze da saerTaSorisoze. isic eWvgareSea, rom lokaluri konfliqtebi<br />
zogierTi saxelmwifos arsebobasa da xelisuflebis stabilurobas<br />
safrTxes Seuqmnis da isic, rom erT qveyanaSi Seqmnili arastabilurobis<br />
mezobel saxel mwifoebSi gadadinebac moxdeba. konfliqtis SeCerebisa da<br />
omis Semcirebis warmateba nawilobriv damokidebuli iqneba amave miznebi
628 politika mTavrobis gareSe<br />
saTvis II msoflio omis Semdeg Seqmnili saerTaSoriso institutebis efeqtianobaze.<br />
es institutebi, maT Soris, gaerTianebuli erebis organizacia,<br />
Cveni yuradRebis centrSi am wignis daskvniT TavSi moeqceva.<br />
anarqia afrikaSi<br />
sieraleonesa Tu dasavleT afrikis danarCen nawilSi tirania ucxo xili<br />
namdvilad ar aris. is ukve gazrdili ukanonobis Semadgeneli nawilia, rac,<br />
sakuTari mniSvnelobiT, bevrad ufro seriozulia, vidre nebismieri saxis<br />
saxelmwifo gadatrialeba, amboxeba Tu demokratiis damkvidrebis epizoduri<br />
eqsperimentebi. danaSauli iyo is Tema, razedac Cems megobars, maRali<br />
Tanamdebobis afrikel saxelmwifo moxeles (romlis sicocxles safrTxe<br />
daemuqreba, Tu davasaxeleb), namdvilad surda saubari. danaSaulis Tema<br />
aqcevs dasavleT afrikas Cemi mosazrebebis amosaval wertilad imis Taobaze,<br />
Tu rogori <strong>politikuri</strong> xasiaTi eqneba Cvens planetas XXI saukuneSi.<br />
dasavleT afrikis qalaqebi, gansakuTrebiT RamiT, yvelaze saSiSi adgilebia<br />
dRevandel msoflioSi: Cabnelebuli quCebi; policias xSirad ara aqvs<br />
sawvavi satransporto saSualebebisaTvis; SeiaraRebuli Ramis qurdebi da<br />
manqanebis mZarcvelebi mravlad arian. ` mTavroba sieraleoneSi daRamebis<br />
Semdeg yovelgvari gavlenis gareSe rCeba,~ ambobs erTerTi ucxoeli. 2000<br />
wlis seqtemberSi, rodesac dedaqalaqSi, friTaunSi viyavi, kalaSnikovis avtomatiT<br />
SeiaraRebuli 8 piri SeiWra erTi amerikelis sacxovrebel saxlSi.<br />
maT is SeboWes da gaZarcves. daiviwyeT maiami: usafrTxoebis adekvaturi<br />
zomebis ararsebobis gamo aSSs transportis mdivnis gadawyvetilebiT<br />
Sewyda pirdapiri frenebi amerikasa da muhamed murtalas saxelobis aeroports<br />
Soris, romelic mezo bel nigeriul qalaq lagosSi mdebareobs. es<br />
erTerTia, im arcTu mravalricxovan SemTxvevas Soris, rodesac amerikis<br />
SeerTebuli Statebis mTavrobam ucxo qveynis aeroports danaSaulebrivi<br />
kavSirebis gamo embargo daado. abijanSi, spilos Zvlis sanapiros dedaqalaqSi,<br />
restornebSi Sens manqanasa da Sesasvlels Soris, TxuTmetiode<br />
nabijis moSorebiT moZraoben SeiaraRebuli dacvis samsaxuris warmomadgenlebi<br />
da geqmneba Semzaravi warmodgena imis Sesaxeb, Tu rogori SeiZleba<br />
iyos amerikis qalaqebi momavalSi. italieli elCi daiRupa maSin, roca<br />
mZarcvelebi Tavs daesxnen abijanis erTerT restorans. nigerieli elCis<br />
ojaxis wevrebi Tavis sacxovrebelSive SeboWes da gaZarcves. universitetis<br />
studentebma spilos Zvlis sanapiroSi daiWires yaCaRebi, romlebic maT<br />
sacxovreblebs Zarcvavdnen, yelze yulfi moabes da dawves. yvelafers spilos<br />
Zvlis sanapiros erTerTi policieli uyurebda, magram SiSiT Carevas<br />
ver bedavda. roca abijanis avtobusis sadgurze mivdiodi, axalgazrda adamianebis<br />
jgufi mousvenari TvalebiT uyurebda Cems taqss, xels urtyamdnen<br />
manqanis minebs da moiTxovdnen qiras Cemi bargis waRebisaTvis, miuxedavad<br />
imisa, rom mxolod erTi patara xelCanTa mqonda. dasavleT afrikuli eqvsi<br />
qveynis sxvadasxva qalaqSi yvelgan vxedavdi axalgazrda adamianebis aseT
saerTaSoriso urTierTobebi<br />
629<br />
save brboebs. isini hgavdnen gaTavisuflebul molekulebs Zalian arastabilur<br />
sazogadoebriv garemoSi, romelic aalebis piras iyo misuli. `rogorc<br />
xedav, afrikis soflebSi bunebriv movlenad aris miCneuli, ikvebo nebismier<br />
magidaze da Tavi Seafaro nebismier qoxs,M magram qalaqebSi amgvari Temuri<br />
pirobebi ukve aRar arsebobs _ Ramis gasaTevad unda gadaixado da saWmelad<br />
unda migiwvion. rodesac axalgazrda adamianebi aRmoaCenen, rom naTesavebi<br />
veRar Seifareben, isini gamouval mdgomareobaSi aRmoCndebian, uerTdebian<br />
sxva emigrantebs da TandaTanobiT kriminalur saqmianobaSic erTvebian~, _<br />
miTxra Cemma megobarma ministrma.<br />
`arabuli CrdiloeT afrikis gaRaribebul nawilebSi,~ _ gaagrZela man,<br />
_ `naklebi danaSaulia, imitom, rom islami uzrunvelyofs socialur simtkices:<br />
ganaTlebisa da indoq trinaciis gziT. aq, dasavleT afrikaSi, zedapirulad<br />
islamic da qristianobacaa warmodgenili. dasavluri religia<br />
ZirgamoTxrilia animisturi rwmenebiT, romelic SeuTavsebelia moralur<br />
sazogadoebasTan, radganac is dafuZnebulia iracionalur sulis Zalauflebaze.<br />
aq suli gamoyenebulia, raTa nebaze miuSvan erTi pirovnebis SurisZieba<br />
meoris sawinaaRmdegod an erTi jgufisa meoris winaaRmdeg.~ liberiis<br />
samoqalaqo omis dros Cadenili bevri Zaladoba jujus sulis rwmenas<br />
ukavSirdeboda. BBCim Tavis Jurnal Focus on Africa-Si aRwera, rom sieraleones<br />
samoqalaqo omSi amboxebulebs `win miuZRoda axalgazrda sruliad<br />
SiSveli qali ukusvliT, romelic gzas sarkeSi xedavda. siSiSvle mas armiis<br />
poziciebis gadakveTas uadvilebda da iq marxavda Tavis silamazes... raTa<br />
ajanyebulTa warmatebis Sansi gaezarda.~<br />
nawyveti Robert D. Kaplan-is wignidan The Coming Anarchy, New York: Vintage Books,<br />
2001, 4-6.<br />
daskvna<br />
centraluri xelisuflebis ararsebobis gamo saerTaSoriso politikis<br />
moq medeba mniSvnelovnad gansxvavdeba saxelmwifo Tu Sida politikasagan.<br />
qalaq melosis bediswera saerTaSoriso arenaze samxedro Zlierebis upiratesi<br />
mniSvnelobis ilustrirebas axdens. ZalauflebisaTvis brZola saer<br />
TaSoriso sistemis bunebis Semadgeneli nawilia. yoveli suverenuli saxelmwifo<br />
status kvos Secvlis msurvel sxva saxelmwifosTan konkurenciis<br />
pirobebSi sakuTari erovnuli interesebis dacvas cdilobs. erovnuli interesis<br />
koncefcia orazrovania, Tumca, moicavs yvelafers, rasac saxelmwifo<br />
liderebi sakuTari qveynis grZelvadiani usafrTxoebisa Tu keTildReobis<br />
xelSemwyobad miiCneven.<br />
saerTaSoriso politikis mkvlevarebma unda ganasxvavon erTmaneTisagan<br />
sagareo <strong>politikuri</strong> miznebi da am miznebis miRwevis saSualebebi. saxelmwifoebi<br />
sxvadasxva saSualebebs irCeven, Tumca, es arCevani yovelTvis
630 politika mTavrobis gareSe<br />
erTi umTavresi mizniT _ saxelmwifoebis Zlierebis zrdis surviliTaa<br />
ganpirobebuli. zogierTi saxelmwifo kmayofilia Zalis arsebuli gadanawilebiT<br />
da mxolod arsebuli status kvos SenarCunebas cdilobs, sxvebi<br />
ukmayofiloni arian da Sesabamisad, misi Secvlisaken iswrafvian. yvela saxelmwifo,<br />
romelsac surs konkurentunariani iyos saerTaSoriso arenaze,<br />
mudmivadaa CarTuli sakuTari Zlierebis gazrdis procesSi. mxolod ramdenime<br />
saxelmwifo Tu axerxebs, Tavi aaridos Zlierebis SenarCunebasa da<br />
Zlierebis gazrdas Soris arCevanis gakeTebas; isini, zogadad, Zalis politikis<br />
uaryofas cdiloben.<br />
monros doqtrina miznad isaxavda gaexangrZlivebina regionuli status<br />
kvo dasavleT naxevarsferoSi; aseve, sabWoTa kavSiridan momavali safrTxis<br />
Sekaveba SesaZlebeli iyo globaluri status kvos strategiiT, romelic<br />
amerikis SeerTebulma Statebma SeimuSava II msoflio omis Semdeg. civi omis<br />
Semdeg periodSi, zogierTma politologma <strong>politikuri</strong> realizmis Teoriaze<br />
daydnobiT daiwyo mtkiceba, rom amerikis SeerTebul Statebs unda<br />
miemarTa izolacionizmis strategiisaTvis. sxvebis azriT ki saerTaSoriso<br />
<strong>politikuri</strong> sistemis mTavari maxasiaTeblebi mniSvnelovani meqanizmi<br />
iyo Tanamedrove saerTaSoriso politikis gasagebad da amerikis sagareo<br />
politikis gansasazRvrad. marTalia, <strong>politikuri</strong> realizmi warsulSi<br />
saerTaSoriso politikis axsnas gvTavazobda, dRes mas akritikeben zneobis<br />
sakiTxis mimarT misi indiferentuli damokidebulebisa da erovnuli<br />
interesis koncefciaze aqcentirebis gamo, globaluri problemebis arsebobis<br />
fonze.<br />
tradiciuli ZalTa wonasworobis sistema, romelic formalurad 1648<br />
wli dan arsebobda, SezRuduli iyo masStabiT. evropuli sistemis erTi upiratesoba<br />
is iyo, rom misi yvela wevri iziarebda saerTo Rirebulebebsa da<br />
rwmenebs. didi britaneTi moqmedebda, rogorc wonasworobis damcveli. evropuli<br />
sistema mu Saobda, radgan miznebi da saSualebebi SezRuduli, xolo<br />
aliansebi moqnili iyo. XIX saukunis ganmavlobaSi am pirobebis Secvlam Zal<br />
Ta wonasworobis sistemis daSlas daudo saTave.<br />
II msoflio omis Semdeg, Zveli evropuli multipolaruli sistemis adgilze<br />
bipolaruli sistema Camoyalibda. geografiulad ufro farTe, vidre<br />
misi winamorbedi, am bipolaruli sistemis mTavari maxasiaTebeli iyo sastiki<br />
dapirispireba or supersaxelmwifos _ amerikis SeerTebul Statebsa da<br />
sabWoTa kavSirs Soris. siRrmiseuli ideologiuri gansxvavebebi da birTvuli<br />
holokostis safrTxe am metoqeobis Tavisebureba iyo. 1960iani wlebis<br />
bolosTvis, strategiuli Cixis viTarebam, romelic efuZneboda urTierT<br />
Sekavebas, am or titans Soris omi iracionaluri gaxada.<br />
sabWoTa kavSiris daSlasa da civi omis damTavrebasTan erTad, axali<br />
saerTaSoriso wesrigi iwyebs aRmocenebas. sayuradReboa, rom es ZalTa<br />
wonasworobis sistema ki ar aris, aramed igi sxvadasxva saxis tendenciebs<br />
amJRavnebs. ufro metic, sakmarisi safuZvelia imisaTvis, raTa virwmunoT,<br />
rom es sistema droebiTi da gardamavali iqneba.<br />
aRmocenebadi saerTaSoriso wesrigi unipolarulia, romlis saTaveSi<br />
amerikis SeerTebuli Statebia. TanamSromloba da konkurencia ekonomikuri
saerTaSoriso urTierTobebi<br />
631<br />
sakiTxebis garSemo gaizarda. ufro metic, ekonomikuri Zliereba koncentrirebuli<br />
xdeba sam regionSi: dasavleT evropaSi, amerikasa da iaponiaSi.<br />
damafiqrebelia msoflio masStabiT eTnikuri konfliqtebis raodenobis<br />
zrda. gaumjobesebuli saerTaSoriso TanamSromlobis Sedegad globaluri<br />
garemosdacviTi problemebi ufro met yuradRebas iqcevs. Tumca, ganviTarebad<br />
qveynebSi masobrivi ganadgurebis iaraRis gavrceleba msoflio stabilurobas<br />
sakmaod did safrTxes uqmnis. da bolos, miuxedavad imisa, rom<br />
momavali konfliqtebis wyaro ucnobia, erTi gavleniani mecnieris mtkicebiT,<br />
is kulturuli gansxvavebulobidan amoizrdeba da mas civilizaciaTa<br />
Sejaxebis forma eqneba.<br />
sakvanZo sityvebi<br />
<strong>politikuri</strong> realizmi<br />
ZalTa wonasworobis sistema<br />
wonasworobis damcveli<br />
bipolaruli sistema<br />
marSalis gegma<br />
CrdiloeT atlantikis xelSekrulebis<br />
organizacia (nato)<br />
varSavis xelSekruleba<br />
erovnuli interesi<br />
status kvos strategia<br />
kiTxvebi gameorebisaTvis<br />
eqspansionizmi<br />
neitraliteti<br />
miumxrobloba<br />
monros doqtrina<br />
Sekaveba<br />
trumenis doqtrina<br />
idealizmi<br />
globalizacia<br />
saerTaSoriso savaluto fondi<br />
naTesavi qveynis sindromi<br />
1. ras gveubneba aTenelTa da meloselTa dapirispirebis Tukidideseuli<br />
aRwera saerTaSoriso politikis bunebis Taobaze?<br />
2. ra moiazreba politikisadmi makiavelistur damokidebulebaSi? ra saxis<br />
msoflmxedvelobas gulisxmobs amgvari midgoma?<br />
3. ras gulisxmobs cneba `erovnuli interesi~? rogor iyeneben <strong>politikuri</strong><br />
realistebi am termins?<br />
4. romeli ori ZiriTadi sagareo <strong>politikuri</strong> strategia aris xelmisawvdomi<br />
saxelmwifoebisaTvis?<br />
5. ra igulisxmeba ZalTa wonasworobaSi? rogor muSaobda tradiciuli evropuli<br />
ZalTa wonasworobis sistema? ra iyo misi mTavari maxasiaTeblebi?<br />
ratom SeZlo man metnaklebad warmatebulad funqcionireba 260 wlis ganmavlobaSi?<br />
6. ram gamoiwvia klasikuri evropuli ZalTa wonasworobis sistemis rRveva?
632 politika mTavrobis gareSe<br />
7. riTi gansxvavdeboda II msoflio omis Semdgomi saerTaSoriso sistema misi<br />
winamorbedebisagan?<br />
8. aris Tu ara dRes ZalTa wonasworoba?<br />
9. ra qmnis mSvidobis mTavar safrTxes dRevandel msoflioSi?<br />
SeniSvnebi<br />
1. citirebebi am diskusiidan ekuTvnis Tukidides ‘The Melian Conference,’ in<br />
Readings in World Politics, me2 gamoc., red., Robert Goldwin and Tony Pearce<br />
(new York: Oxford University Press, 1970),472-478.<br />
2. Niccolo Machiaveli, The Prince, in The Prince and Discourses (New York: Modern<br />
Library, 1952), 56.<br />
3. iqve, 64<br />
4. Hans J. Morgenthau, Politics Among Nations: The Struggle for Power and Peace,<br />
me5 gamoc., (New York: McGraw-Hill, 1992), 11.<br />
5. iqve, 2223.<br />
6. iqve, 11.<br />
7. iqve, 11.<br />
8. iqve, 221223.<br />
9. iqve, 27.<br />
10. citirebulia, Alexander De Conde, A History of American Foreign Policy:<br />
Growth to World Power, tomi 1, me3 gamoc., (New York: Scribner’s, 1978), 130.<br />
11. Alexis De Tocqueville, Democracy in America, tomi 1 (New York: Schocken Books,<br />
1961), 522.<br />
12. George F. Kennan, ``Sources of Soviet Conduct,`` in Caging the Bear: Containment<br />
and the Cold War, red. Charles Gati (Indianapolis: Bobbs-Merrill, 1974), 18.<br />
13. Congressional Record, 80 Cong., 1st sess. (March 1947), 1981.<br />
14. ix. Chalmers Johnson, Blowback: The Costs and Consequences of American Empire<br />
(New York: Holt, 2000).<br />
15. iqve, 8.<br />
16. iqve.<br />
17. iqve, 9.<br />
18. iqve.<br />
19. iqve, 11.<br />
20. magaliTisaTvis ix. Alan Tonelson, ``What is the National Interest?`` in America’s<br />
National Interest in a Post Cold War World, red. Alvin Z. Rubinstein (New York:<br />
McGraw-Hill, 1994), 56. aseve, Barbara Conry, U.S. ``Global Leadership``: A Euphemism<br />
for World Policeman, Policy Analysis No. 267 (CATO Institute, February 8,<br />
1997).<br />
21 Max Singer and Aaron Wildavsky, The Real World Order: Zones of Peace/Zones of<br />
Turmoil (Chatham House, 1996), 5-6.<br />
22. iqve, 199.<br />
23. iqve, 5.<br />
24. Martin Gilbert, The Roots of Appeasement (New York: New American Library,<br />
1996).
saerTaSoriso urTierTobebi<br />
633<br />
25. miuxedavad ramdenime eqspertis gancxadebisa, rom prezident klintonma<br />
amgvari politikis gatarebiT ganimtkica <strong>politikuri</strong> kavSirebi afroamerikel<br />
kongresmenebTan, mainc unda davuSvaT, rom es mis mTavar mizans<br />
ar warmoadgenda. altruizmis saintereso SemTxveva moxda 19201921<br />
wlebSi, rodesac sazareli SimSili sufevda sabWoTa kavSiris teritoriaze.<br />
miuxedavad sabWoTa xelisuflebis mier antikapitalisturi revoluciebis<br />
aqtiuri mxardaWerisa, amerikis mTavrobam daxmarebis organizacia<br />
(huveris komisia) Seqmna. am organizaciis xelmZRvanelobiT milionobiT<br />
dolaris Rirebulebis sakvebi iqna gagzavnili da milionobiT adamiani gadarCa<br />
volgis regionSi. im periodis oficialurma sabWoTa gazeTma aRniSna<br />
kidevac, rom `yvela kapitalistur saxelmwifos Soris, mxolod amerikis<br />
SeerTebulma Statebma aRmogviCina drouli da realuri daxmareba.~<br />
cit. Adam Ulam, Expansion and Coexistence: Soviet Foreign Policy, 1917-1973,<br />
me2 gamoc., (New York: Praeger, 1974) 148.<br />
26. cit. Marvin Jones, The Fifteen Weeks ( New York: Harbinger, 1955 ), 256.<br />
27. Raul Hilberg, The destruction of the European Jews (New York: Harper&Row,<br />
1961), 358-359.<br />
28. Arnold Wolfers, Discord and Collaboration: Essays on International Politics (Baltimore:<br />
Johns Hopkins University Press, 1965), 93.<br />
29. mosazreba, rom idealizmsa da realizms Soris gansxvaveba igivea, rac gansxvaveba<br />
principsa da gonivrulobas Soris naTan tarkovs ekuTvnis. Nathan<br />
Tarcov, Principle and Prudence in Foreign Policy: The Founders Perspective,<br />
The Puiblic Interest 76 (Summer 1984) 45-60.<br />
30. Jessica Tuchman Mathews, ``The Environment and International Security,`` in<br />
World Security: Challenges for a New Century, me2 gamoc., red. Michael Klare<br />
and Daniel Thomas (New York: St. Martin Press, 1994), 286.<br />
31. gansakuTrebiT gamosadegia Charles Krauthammer, ``The Lonely Superpower,``<br />
New Republic, July 29, 1991. 23-27. Cveni msjeloba ramdenime mniSvnelovan<br />
aspeqtSi Krauthammerisas emTxveva.<br />
32. Joan Edelman Spero, The Politics of International Economic Relations, me4 gamoc.,<br />
(New York:St. Martin’s Press, 1990), 229.<br />
33. Donald Horowitz, ‘Ethical and National Conflict’, in World Security Challenges for<br />
a New Century, red. Klare and Thomas, 175.<br />
34. iqve, 176.<br />
35. Charles Kegley, Jr., and Eugene Wittkopf, World Poitics: Trend and Transformation,<br />
me6 gamoc., (New York: St. Martin’s Press, 1997), 395-396.<br />
36. Samuel Huntington, ‘The Clash of Civilizations?’ Foreign Affairs 72 (Summer 1993):<br />
22-43; and Samuel Huntington, ‘If Not Civilizations, What? Paradigms of the Post-<br />
Cold War Era’, Foreign Affairs 72 (December 1993): 24-39; amis Semdeg, hantingtonma<br />
am sakiTxis Sesaxeb sakuTari TvalTaxedva gamoaqveyna wignSi The Clash<br />
of Civilizations and the Remaking of World Order (New York: Simon & Schuster,<br />
1996).<br />
37. Huntington, ‘Clash of Civilizations’, 24.<br />
38. iqve, 25, 26.<br />
39. iqve, 40.
634 politika mTavrobis gareSe<br />
40. Judith Miller, ‘A Child of Privilege Who Champions Terror’, New York Times, September<br />
14, 2001, veb-gverdi.<br />
41. Robert D. Kaplan, The Coming Anarchy (New York: Vintage Books, 2001). es bestseleri<br />
arsebiTad gamoqveynebul naSromTa krebulia.<br />
42. iqve, 5051.
Tavi XVIII<br />
saerTaSoiso<br />
orgnizaciebi<br />
brZola<br />
wesrgisTvis<br />
arasaxelmwifo aqtorebi mso flio<br />
asparezze<br />
multinacionaluri korporaciebi<br />
saerTaSoriso arasamTavrobo da<br />
samTavrobo oranizaciebi<br />
gaerTianebuli erebis organizacia<br />
(gaero)<br />
istoriuli foni: erTa liga<br />
gaeros daarseba gaero civi<br />
omis dros gaero civi omis Sem<br />
deg didi sa erTaSoriso organizaciebis<br />
problemebi<br />
saerTaSoriso samarTali<br />
sargeblianoba Sesruleba da<br />
iZuleba saerTaSoriso samarTa<br />
li Tanamedrove epoqaSi saerTa<br />
Soriso samarTlis SezRuduloba<br />
saerTaSoriso samarTlis Se faseba<br />
mudmivi swrafva mSvidobisaken<br />
635
636 politika mTavrobis gareSe<br />
Tu gsurs mSvidoba, emzade omisaTvis _ uxsovari droidan es gamonaTqvami<br />
politikur realistTa kredo iyo. istoria gvaswavlis, rom konfliqti<br />
adamianuri realobis nawilia da omis Tavidan acileba an mere SeCereba,<br />
saukeTeso SemTxvevaSi, sifxizliTa da samxedro mzadyofnis politiki<br />
Taa SesaZlebeli. Tumca am Sexedulebas yovelTvis hyavda oponentebi. Cven<br />
vcxovrobT samyaroSi, sadac<br />
sawvavis fasi amerikis benzogasamarT sadgurebze ucxo qveynebis<br />
dedaqalaqebSi dgindeba... amerikeli momxmareblisaTvis feradi televizorebis<br />
xelmisawvdomobas gansazRvravs ara mxolod Sida bazris<br />
Zalebi, aramed SeTanxmebebi, erTi mxriv, vaSingtonsa da meore mxriv,<br />
tokios, taipeisa da seuls Soris... kremlSi miRebuli gadawyvetilebebi<br />
gavlenas axdens amerikul gadasaxadebze da aseve imaze, Tu raSi<br />
daixarjeba amoRebuli Tanxebi... miwodeba gansazRvravs keTildReobas<br />
yvelgan, xolo iq, sadac yvelaferi erTmaneTTanaa dakavSirebuli,<br />
saWiroa axleburi azrovneba da axali konceptualuri midgomebi. 1<br />
saxelmwifoTa erovnuli meurneobebi sul ufro erwymis msoflio ekonomikas.<br />
amgvar ganviTarebas bevri winaswarmetyvelebda da miesalmeboda<br />
didi xniT adre, vidre es realobad iqceoda. egreT wodebuli funqcionalistebi<br />
amtkicebdnen, rom efeqtiani saerTaSoriso organizaciebi xels<br />
Seuwyobda TanamSromlobas msoflio masStabiT da es TanamSromloba, Tavis<br />
mxriv, warmoSobda saerTo ekonomikur interesebs, xels Seuwyobda saerTa<br />
Soriso urTierTgagebas da Seamcirebda msoflio daZabulobasa da saomar<br />
moqmedebebs. azrovnebis am skolam, romelsac funqcionalizmi ewodeba,<br />
meore msoflio omis Semdeg akademiuri sazogadoebis didi yuradReba miiqcia.<br />
mis momxreebs swamdaT, rom erovnul sazRvrebs gacilebuli mSvidobis,<br />
vaWrobisa da TanamSromlobis upiratesobebi sazogadoebas sabolood viwro<br />
erovnuli interesebis uaryofamde miiyvanda.<br />
is, rasac guSin funqcionalizmi ewodeboda, dRes urTierTdamokidebulebis<br />
saxeliTaa cnobili. es termini aRniSnavs erebs Soris arsebuli axlo<br />
kavSirebis rTul qsels, romelic, zogierTis TqmiT, TviT saerTaSoriso<br />
wesrigis safuZvels cvlis. kerZod, msoflio ekonomikis mudmivma ganviTarebam<br />
da zrdam gamoiwvia zeerovnuli (supranacionaluri) struqturebis<br />
warmoqmna, romlis mizania uzrunvelyos Sesabamisi regulaciebi da moixsnas<br />
xelovnuri dabrkolebebi (rogoricaa tarifebi da savaWro kvotebi).<br />
regionuli savaWro kavSirebis zrda da ekonomikuri integraciisken svla<br />
naTlad aisaxa evrokavSiris 1992 wlis gadawyvetilebaSi, Seeqmna erTiani<br />
ekonomikuri zona. iseTi zeerovnuli struqturebis warmoqmna, rogoricaa<br />
amerikis erTiani bazari karibis zRvis auzSi, merkosuri _ samxreT amerikis<br />
samxreTSi, aziisa da wynari okeanis auzis ekonomikuri TanamSromlobis forumi<br />
da samxreT aziis regionuli TanamSromlobis asociacia (SAARS), asaxavs<br />
regionuli integraciis mimarT im did interess, romelic evropis farglebs<br />
gareTac arsebobs. am ganviTarebis saboloo Sedegi, savaraudod, iqneba<br />
gazrdili TanamSromloba da erTa Soris arsebuli samxedro konfliqtebis
saerTaSoriso organizaciebi<br />
637<br />
ekonomikuri konkurenciiT Canacvleba. sabolood, racionaluri interesi<br />
ubiZgebs yvela saxelmwifos aRiaros, rom Tavisufali vaWroba da investiciebi<br />
sargeblis momtania yvela erisaTvis.<br />
gamoiwvia Tu ara amgvari ekonomikuri gaerTianebebis zrdam keTildReobis<br />
garda mSvidobis sakiTxis win wamowevac? da namdvilad Seuwyo Tu ara<br />
xeli aseT TanamSromlobas globaluri da regionuli organizaciebis, maT<br />
Soris, ramdenime universaluri organizaciis (rogoricaa gaero) Seqmnam an<br />
saerTaSoriso samarTlis normebis SemuSavebam da cxovrebaSi gatarebam?<br />
am kiTxvebze pasuxis gasacemad jer msoflioSi arsebuli sxvadasxva saxis<br />
zeerovnuli struqturis ganxilvaa saWiro.<br />
arasaxelmwifo aqtorebi msoflio asparezze<br />
saerTaSoriso TanamSromlobas, saxelmwifoebis garda, xels uwyoben<br />
arasaxelmwifo subieqtebic. aseT organizaciebs, Cveulebriv, arasaxelmwifo<br />
aqtorebs uwodeben. multinacionaluri korporaciebi, arasamTavrobo<br />
organizaciebi da saerTaSoriso arasamTavrobo organizaciebi arasaxelmwifo<br />
institutebis sami ZiriTadi samarTlebrivi formaa, romlebic<br />
mniSvnelovan rols asrulebs msoflio politikaSi.<br />
multinacionaluri korporaciebi<br />
kompaniebs, `ucxouri filialebiT, romlebsac firmis produqcia da marketingi<br />
qveynis farglebs gareT gaaqvT,~ Cveulebriv, multinacionalur<br />
(mravalerovnul) korporaciebs (MNC) uwodeben. `Tanamedrove multinacionaluri<br />
korporacia aris Svi lobil kompaniaTa globaluri qseli.~ 2 Zlier,<br />
aSSSi dafuZnebul multinacionalur korporaciaTa magaliTs warmoadgens<br />
jeneral motorsi, maikrosofti, eqsoni, kokakola, makdonaldsi da<br />
inteli. gasaocari iyo meore msoflio omis bolodan multinacionalur korporaciaTa<br />
aRmavloba. 1990iani wlebSi amgvar korporaciebSi dasaqmebuli<br />
iyo 73 milioni adamiani, rac msoflios anazRaurebadi arasasoflosameurneo<br />
samuSao adgilebis 10% da samrewvelo qveynebSi dasaqmebulTa daaxloebiT<br />
20%s Seadgenda. pirdapiri Tu arapirdapiri gziT dasaqmebulTa<br />
ricxvi, sul mcire, 150 milioni adamiani iyo, rac mTlianad anazRaurebadi,<br />
arasasoflosameurneo samuSao adgilebis 20%s Seadgenda. 3 amasTan,<br />
1990ian wlebSi msoflios 350 umsxvilesi multinacionaluri korporacia<br />
msoflio saqonelbrunvis TiTqmis 40%s moicavda. amJamad, zogi umdidresi<br />
mravalerovnuli kompaniis wliuri gayidvebi bevri suverenuli qveynis<br />
mTlian Sida produqts aWarbebs. 4 msoflio masStabiT korporaciebis gayidvebi<br />
yovelwliurad mraval trilion dolars Seadgens. 5 ukve gasagebi xdeba,<br />
ratom miaCnia zogierTs, rom axali msoflio wesrigi fundamenturad gansxvavdeba<br />
winamorbedisagan:
638 politika mTavrobis gareSe<br />
axla Zalis balansze fiqris dro ar aris. iseTma zesaxelmwifomac ki,<br />
rogoricaa SeerTebuli Statebi, sakuTar Tavze gamoscada, rom mcdeloba,<br />
Seaferxo vaWrobisa da investirebis nakadi iseT qveynebSi, rogoricaa<br />
irani da kuba, ara marto araefeqtiani, aramed finansurad<br />
wamgebianicaa. multinacionaluri korporaciebi, romelTac erT dros<br />
qonebas arTmevdnen an angariSebs uyadaRebdnen, ukrZalavdnen vaWrobas<br />
mtrul qveynebTan da uaxlesi maRali teqnologiebisa da deficituri<br />
saqonlis Tavisufal yidvagayidvas, axla Tavad gansazRvraven<br />
sagareo politikas. 6<br />
gaumjobesebulma teqnologiam da ekonomikuri mdgomareobis cvlam<br />
xeli Seuwyo multinacionaluri korporaciebis zrdas. Tanamedrove kompiuterebma,<br />
komunikaciebma da satransporto teqnologiebma Seqmnes korporatiuli<br />
gafarToebis, integraciisa da pirovnuli mobilobis saSualeba.<br />
globaluri ekonomikis zrdam xeli Seuwyo am process (1950 wlidan moyolebuli<br />
msoflio vaWroba 10jer da metad gaizarda), sul ufro metma korporaciam<br />
gaxsna filiali sazRvargareT, raTa moepovebina upiratesoba axali<br />
bazrebisa da muSaxelis Semcirebuli Rirebulebis kuTxiT. 7<br />
CrdiloeT amerikis, dasavleT evropisa da (bolo dromde) iaponiis<br />
ZiriTadi bankebi warmoadgendnen fuladi saxsrebis ZiriTad wyaros multinacionaluri<br />
korporaciebis msoflio gafarToebisaTvis. Tavad es giganturi<br />
bankebic mravalerovnulia da trilionobiT dolaris aqciebs floben.<br />
1990iani wlebis dasawyisSi (iaponiis ekonomikis daRmasvlamde da safinanso<br />
sistemis TiTqmis srul ganadgurebamde) udidesi multinacionaluri<br />
bankebis naxevarze meti iaponuri iyo, danarCenebi ki umetesad SeerTebul<br />
Statebsa da dasavleT evropaSia ganlagebuli. msoflio bankTan da saer<br />
TaSoriso savaluto fondTan erTad, romlebic gaeros specializebuli<br />
saagentoebia, multinacionaluri bankebi gadamwyvet rols asruleben investirebisa<br />
da ekonomikuri zrdis xelSewyobaSi.<br />
arastabilur wlebSi komerciuli bankebic cdilobdnen msoflios finansuri<br />
sistemis dabalansebas. 197374 wlebis zamTarSi, rodesac navTobis<br />
fasi gaoTxmagda da 197980 wlebSi kvlav orjer da metad gaizarda, erovnul<br />
simdidreebs Soris uceb didi uTanasworoba gaCnda, gansakuTrebiT ganviTarebad<br />
qveynebSi. am wlebSi saerTaSoriso sabanko sistema uzrunvelyofda<br />
stabilurobas navTobiT mdidari qveynebidan amoRebuli fulis gasesxebiT<br />
im qveynebze, romlebic naRdi fulis naklebobas ganicdidnen an navTobze<br />
maRali fasebis gamo xeli ar miuwvdebodaT kvebis produqtebze.<br />
multinacionaluri korporaciebi momavalSic iarsebebs. zogierTi<br />
miesalmeba maT arsebobas da amtkicebs, rom isini zrdian msoflio konkurencias,<br />
aumjobeseben ekonomikur efeqtianobas da xels uwyoben teqnologiur<br />
ganviTarebas. da mainc, multinacionaluri korporaciebis warmoqmnam SeSfoTeba<br />
gamoiwvia mraval qveyanaSi. kritikosebi amtkiceben, rom aseTi korporaciebi<br />
Zalze xSirad orientirebulni arian mogebaze da yuradRebas<br />
ar aqceven im zians, rasac am procesSi maspinZel qveynebs ayeneben da isini<br />
ukanonod erevian maspinZeli qveynebis Sida saqmeebSi (magaliTad, CileSi
saerTaSoriso organizaciebi<br />
639<br />
1970ian wlebSi). am mxriv, vinaidan isini erTi romelime saxelmwifos samar<br />
Tlebrivi kontrolis farglebs gareT moqmedeben, seriozul problemas<br />
uqmnian tradiciuli teritoriuli saxelmwifos suverenitetsa da saerTa<br />
Soriso sistemis erTianobas.<br />
rogori safuZvlianic ar unda iyos es kritika, udavoa, rom multinacionaluri<br />
korporaciebi koleqtiurad Tu individualurad mZlavri<br />
Zalaa Tanamedrove msoflio politikaSi. erTi cnobili politikosis<br />
sityvebiT: mravalerovnuli firmebi, romlebic koordinirebas<br />
uweven warmoebas globaluri masStabiT da sakuTar nawarms mTels<br />
msoflioSi anawileben, globaluri urTierTdamokidebulebis Zalze<br />
STambeWdavi manifestaciaa. isini kiTxvis niSnis qveS ayeneben msoflio<br />
politikis models, romelic erovnuli TviTkmarobis ideas efuZneba<br />
da sazRvrebs miRma urTierTobebs gamonaklis SemTxvevad ganixilavs.…<br />
erTerTi mosazrebis Tanaxmad, isini XIX saukunis industriuli revoluciis<br />
saerTaSoriso ekvivalentia; meore mosazrebis Tanaxmad ki, SesaZloa<br />
isini momavalSi msoflio ekonomikis safuZvlad iqces. 8<br />
saerTaSoriso arasamTavrobo da samTavrobo organizaciebi<br />
arsebobs saerTaSoriso organizaciebis ori ZiriTadi tipi: organizacias,<br />
romelic Sedgeba kerZo pirebisa da maTi gaerTianebebisagan, ewodeba saer-<br />
TaSoriso arasamTavrobo organizacia (INGO), xolo saerTaSoriso organizacias,<br />
romlis wevrebsac mTavrobebi warmoadgenen, saerTaSoriso sam-<br />
Tavrobo (sa xelmwifoTaSorisi) organizacia (IGO) ewodeba. orive maTgani<br />
sxvadasxva saxis gaerTianebas moicavs (ix. cxrili 181 da 182). am TavSi yuradRebas<br />
gavamaxvilebT saerTaSoriso samTavrobo organizaciebze, radgan<br />
isini ufro pirdapiri gziT axdenen gavlenas msoflio politikasa da saer<br />
TaSoriso mSvidobis gzebis Ziebaze.<br />
Tanamedrove epoqis pirveli TvalsaCino samTavrobo saerTaSoriso organizacia<br />
iyo saRvTo kavSiri. igi 1815 wels Seiqmna ruseTis, avstriisa da<br />
prusiis mier evropaSi revoluciuri demokratiuli moZraobis CasaxSobad.<br />
saerTod, samTavrobo saerTaSoriso organizaciebi mniSvnelovani gaxda<br />
or msoflio oms Soris periodSi (19191939 wlebSi). istoriaSi pirveli<br />
universaluri saerTaSoriso samTavrobo organizacia iyo erTa liga da<br />
masTan dakavSirebuli institutebi. 1940 wlisaTvis ukve 80ze meti saerTa<br />
Soriso samTavrobo organizacia da 500mde saerTaSoriso arasamTavrobo<br />
organizacia iyo; meore msoflio omis Semdgom periodSi orive tipis organizaciaTa<br />
ricxvi gamudmebiT izrdeboda (ix. cxrili 181).<br />
brZola, Riaa yvelasaTvis. meore mxriv, afrikis erTobis organizaciis<br />
wevroba SezRudulia regionuli CarCoebiT, magram emsaxureba ramdenime<br />
saerTo mizans ekonomikuri, socialuri da <strong>politikuri</strong> xaziT. gaero<br />
msoflios gamorCeul saerTaSoriso organizaciad iTvleba im mizezebis<br />
gamo, romlebic momdevno TavSia axsnili.
640 politika mTavrobis gareSe<br />
cxrili 18.1<br />
zogierTi tipuri saerTaSoriso arasamTavrobo organizacia (INGO)<br />
afroaziel xalxTa solidarobis organizacia<br />
saerTaSoriso amnistia<br />
arab iuristTa kavSiri<br />
evropel mauwyebelTa kavSiri<br />
aziel qalTa asociaciebis federacia<br />
sahaero transportis saerTaSoriso federacia<br />
qalTa saerTaSoriso aliansi<br />
saerTaSoriso savaWro palata<br />
wiTeli jvris saerTaSoriso komiteti<br />
akordionistTa saerTaSoriso konfederacia<br />
arabul profkavSirTa saerTaSoriso konfederacia<br />
Tavisufal profkavSirTa saerTaSoriso konfederacia<br />
koridis mowinaaRmdegeTa saerTaSoriso sabWo<br />
samecniero kavSirTa saerTaSoriso sabWo<br />
kriminaluro policiis saerTaSoriso organizacia<br />
aviakompaniebis pilotTa asociaciebis saerTaSoriso federacia<br />
xelburTis saerTaSoriso federacia<br />
saerTaSoriso olimpiuri komiteti<br />
<strong>politikuri</strong> mecnierebis saerTaSoriso asociacia<br />
venerul daavadebebTan da treponematozTan brZolis saerTaSoriso<br />
kavSiri<br />
adgilobriv TviTmmarTvelobaTA saerTaSoriso kavSiri<br />
laTinoamerikel gemTmflobelTa asociacia<br />
sareklamo saagentoTa skandinaviuri asociacia<br />
rotari saerTaSoriso fondi<br />
xsnis armia<br />
gadavarCinoT bavSvebi<br />
eklesiaTa msoflio kavSiri<br />
ebrael JurnalistTa msoflio federacia<br />
ostat mkeravTa msoflio federacia<br />
gaerTianebuli erebis asociaciaTa msoflio federacia<br />
zeerovnul, transnacionalur da saerTaSoriso struqturaTa mravalferovneba<br />
qmnis imas, rasac erTi avtori `urTierT damokidebulebis qsels~<br />
uwodebs. 10 Cven saerTaSoriso samTavrobo organizaciaTa or gansakuTrebiT<br />
mniSvnelovan tips mimovixilavT: ekonomikur TanamSromlobas (kerZod,<br />
evro kavSirs) da samxedro aliansebs (kerZod, natos, romelic amJamad cvlilebebs<br />
ganicdis civi omis dasrulebis gamo).
cxrili 18.2<br />
saerTaSoriso organizaciebi<br />
zogierTi tipuri saerTaSoriso samTavrobo organizacia (IGO)<br />
641<br />
afrikis ganviTarebis fondi<br />
afrikis miwis Txilis sabWo<br />
arabuli safosto kavSiri<br />
aziis ganviTarebis banki<br />
aziisa da wynari okeanis auzis qveynebis ekonomikuri sabWo<br />
samxreTaRmosavleT aziis saxelmwifoTa asociacia<br />
centraluri amerikis erTiani bazari<br />
evropis uSiSroebisa da TanamSromlobis organizacia<br />
sayovelTao ekonomikuri daxmarebis sabWo<br />
evropis ekonomikuri Tanamegobroba<br />
evropis kosmosuri saagento<br />
sursaTisa da soflis meurneobis organizacia<br />
yureTa TanamSromlobis sabWo<br />
tropikuli Tinusis interamerikuli komisia<br />
ganviTarebisa da rekonstruqciis saerTaSoriso banki<br />
samoqalaqo aviaciis saerTaSoriso organizacia<br />
yavis saerTaSoriso organizacia<br />
Sromis saerTaSoriso organizacia<br />
zeiTunis zeTis saerTaSoriso sabWo<br />
wiTeli kaliebis (akaciis) kontrolis saerTaSoriso organizacia<br />
centraluri da<br />
samxreT afrikisaTvis<br />
telekomunikaciebis satelitis saerTaSoriso organizacia<br />
veSapTWeris saerTaSoriso komisia<br />
laTinuri amerikis Tavisufali savaWro asociacia<br />
CrdiloeT atlantikis xelSekrulebis organizacia (NATO)<br />
afrikis erTobis organizacia<br />
amerikis saxelmwifoTa organizacia<br />
navTobis eqsportior qveyanaTa organizacia (OPEC)<br />
bananis eqsportior qveyanaTa kavSiri<br />
gaeros saganmanaTleblo, samecniero da kulturis organizacia<br />
(UNESCO)<br />
gaerTianebuli erebis organizacia (gaero)<br />
universaluri (sayovelTao) safosto kavSiri<br />
jandacvis msoflio organizacia<br />
ekonomikuri TanamSromloba. meore msoflio omis Sem dgomi periodis<br />
yvelaze mniSvnelovani saerTSoriso xelSekrulebebis did nawils Seadgens<br />
savaWro SeTanxmebebi. maTi did umravlesoba mxolod ormxrivi iyo (moicav
642 politika mTavrobis gareSe<br />
da mxolod or qveyanas). arsebobs mravalmxrivi ekonomikuri SeTanxmebebis<br />
sul mcire, 5 gamorCeuli forma, maT Soris:<br />
• preferenciuli (upiratesobis) savaWro SeTanxmebebi. amgvari SeTanxmebebiT<br />
ramdenime saxelmwifo Tanxmdeba mianiWos erTmaneTs eqskluziuri<br />
savaWro uflebebi, sabaJo tarifebis urTierTSemcirebis CaTvliT. erTerTi<br />
TvalsaCino magaliTia britaneTis Tanamegobroba, romelic didi<br />
britaneTisa da misi yofili mravali koloniisagan Sedgeba.<br />
• aradiskriminaciuli savaWro organizaciebi. misi ideaa, xeli Seuwyos<br />
ufro mWidro savaWro urTierTobebis damyarebas globaluri an regionuli<br />
masStabiT. amgvari SeTanxmebis yvelaze mniSvnelovani Tanamedrove<br />
magaliTia msoflio savaWro organizacia (WTO), romelsac adre erqva<br />
sayovelTao SeTanxmeba vaWrobasa da tarifze (GATT); kidev erTi aseTi organizaciaa<br />
evropis Tavisufali vaWrobis asocoacia (EFTA), romlis moculoba<br />
da gavlena evrokavSiris Seqmnis Semdeg Semcirda (ix. CanarTi `evrokavSiri:<br />
Camoyalibebis istoria~).<br />
• Tavisufali savaWro zonebi. aseTi SeTanxmebebi scildeba<br />
preferenciul sistemebs imiT, rom masSi srulad aris aRmofxvrili<br />
savaWro barierebi wevr qveynebs Soris. wevr saxelmwifoTa<br />
mTavrobebi Tmoben savaWro politikis gansazRvris suverenul<br />
uflebas sxva wevr qveynebTan mimarTebaSi, Tumca inarCuneben srul<br />
Tavisuflebas, gansazRvron sakuTari saxelmwifo savaWro politika<br />
arawevr qveynebTan. amis TvalsaCino magaliTia CrdiloeT amerikis<br />
Tavisufali vaWrobis SeTanxmeba (NAFTA), romelic warmatebiT<br />
Sedga 1993 wels aSSs, kanadasa da meqsikas Soris da momdevno wlebSi<br />
igegmeba misi gafarToeba centralur da samxreT amerikaSic.<br />
• sabaJo kavSiri. aseTi ekonomikuri TanamSromloba Tavisufal<br />
savaWro zonebze erTi safexuriT maRla dgas da efuZneba rogorc<br />
Tavisufal vaWrobas wevr saxelmwifoTa Soris, ise erTian sagareo<br />
tarifs arawevr qveynebTan nebismieri saxis vaWrobaze. magaliTad,<br />
merkosuris savaWro SeTanxmeba, romelic moicavs 4 sruluflebian<br />
wevrs (argentina, paragvai, brazilia da urugvai) da or asocirebul<br />
wevrs (Cile da bolivia), xels uwyobs Tavisufal vaWrobas wevr<br />
qveynebs Soris, Tumca 14%ian saerTo gare tarifs awesebs warmoebis<br />
saSualebebze.<br />
• ekonomikuri kavSirebi. aseTi SeTanxmebebi uzrunvelyofs erTa Soris<br />
ekonomikuri integraciis mniSvnelovan dones, aseve gulisxmobs<br />
su ve renitetis nawilobriv daTmobas. aseTi zesaxelmwifoebrivi<br />
organizaciis yvelaze TvalsaCino magaliTia evrokavSiri (EU),<br />
romelsac CanarTSi ufro dawvrilebiT ganvixilavT.<br />
samxedro aliansebi. samxedro alianss iSviaTad ganixilaven saerTaSori so<br />
samTavrobo organizaciad, Tumca, faqtobrivad, isini warmoadgenen mTavrobaTSorisi<br />
urTierTobis pirvel formas, romelic Tanamedrove saxelmwifo<br />
sistemaSi warmoiqmna. me17 saukuneSi am sistemis Camoyalibebidan
saerTaSoriso organizaciebi<br />
643<br />
dawyebuli, aseTi aliansebi saerTaSoriso politikis ZiriTadi atributia.<br />
samxedro aliansis mizani potenciur Tu ukve arsebul mterTan brZola an<br />
misi Sekavebaa. gasakviria araa, rom aliansi, Tavis mxriv, sxva alianss warmoqmnis.<br />
ase rom, samxedro aliansi xSirad SeiraRebaSi Sejibris nawilia,<br />
rasac, Cveulebriv, omebi mohyveboda. am faqtma zogierTi politologi da<br />
msoflio lideri im daskvnamde miiyvana, rom samxedro aliansi iyo saerTa<br />
Soriso TanamSromlobis iseTi forma, romelic, raoden paradoqsulic unda<br />
iyos, winaaRmdegobaSi modioda msoflio mSvidobasa da wesrigTan. magali<br />
Tad, prezident vudro vilsons miaCnda, rom pirveli msoflio omis erTerT<br />
mTavari mizezi samxedro aliansebi iyo; rogorc Semdeg vnaxavT, man scada<br />
daearsebina `Ria garigebis~ principze dafuZnebuli axali saerTaSoriso<br />
organizacia (erTa liga). mas swamda, rom aseTi aliansi aRmofxvrida samxedro<br />
aliansebis saWiroebas (romlebic saukuneebis manZilze saidumlod<br />
iqmneboda da zogjer bolomde saidumlod rCeboda).<br />
aliansebi ar gamqrala. meore msoflio omis Sedeg SeerTebuli Statebi<br />
Seecada, sabWoTa kavSiris mxridan dasavleT evropisadmi momdinare safrTxe<br />
CrdiloeT atlantikis xelSekrulebis organizaciis (nato) SeqmniT aecilebina.<br />
SeerTebuli StatebisaTvis es iyo mSvidobianobis perodSi miRebuli<br />
pirveli samxedro kavSiri, mas Semdeg, rac jorj vaSingtonma Tavis cnobil<br />
`gamosamSvidobebel mimarTvaSi~ axalgazrda amerikeli eri gaafrTxila,<br />
arasodes Cabmuliyo `SemboWvel aliansSi~. sabWoTa kavSirma natos 1955<br />
wels varSavis xelSekrulebis organizaciis (aseve cnobilia, rogorc varSavis<br />
xelSekruleba) SeqmniT upasuxa.<br />
varSavis xelSekruleba daiSala 1989 wels, rodesac aRmosavleT evropa<br />
Si komunisturi reJimi daemxo (sabWoTa kavSiris daSlamde ori wliT adre).<br />
ase rom, natom Seasrula Tavisi Tavdapirveli misia, magram imis magier, rom<br />
daSliliyo, SeerTebuli StatebiT saTaveSi axali mizezi moZebna arsebobis<br />
gasagrZeleblad da axali tipis aliansad iqca. vinaidan misi yuradReba aRar<br />
iyo mimarTuli mtris damarcxebisaken, nato Seecada evropaSi axali roli<br />
Seesrulebina rogorc mSvidobismyofels. natos axladCamoyalibebuli misiis<br />
pirveli gamocda iyo bosniis omi [aseve omi kosovoSi. dRes natos mTavar<br />
gamowvevad avRaneTSi mimdinare samSvidobo operacia miiCneva. red. Sen.].<br />
nato amJamadac gafarToebis procesSia. misi 26 wevridan oris garda (aSS da<br />
kanada) yvela evropuli saxelmwifoa. 2004 wels natos sruluflebian wevr<br />
Ta ricxvi 26mde gaizarda [2009 wlidan wevrTa ricxvi 28mde gaizarda _<br />
red. Sen.]. natos gafarToebas xels uwyobs 2 mizezi: erTi is, rom natos arsebobis<br />
samxedro mizani <strong>politikuri</strong>T Seicvala, meore ki is, rom aRmosavleT<br />
evropis qveynebisTvis wevrobaze uaris Tqma iqneboda civi omis dasrulebis<br />
Semdeg aRmosavleT da dasavleT evropis dayofis gagrZeleba.<br />
natos axali roli, iyos evropis `policieli~, azrTa sxvadasxvaobas<br />
iwvevs. zogierTi kritikosi eWvqveS ayenebs misi arsebobis saWiroebas civi<br />
omis dasrulebis Semdgom. amas garda, rusi nacionalistebi amtkiceben,<br />
rom aliansSi moskovis yofili aRmosavleT evropeli mokavSireebis miReba,<br />
aris agresiuli politika, romlis mizania ruseTis federaciis izolacia<br />
evropisgan da evropis xelaxali gadanawileba ruseTis sazianod. natos ga
644 politika mTavrobis gareSe<br />
farToebis mowinaaRmdegeebi SeerTebul StatebSi amtkiceben, rom es kvlav<br />
gamoiwvevs evropis dayofas da ufro gaamwvavebs urTierTobas SeerTebul<br />
Statebsa da ruseTs Soris, rac, Tavis mxriv, safrTxes Seuqmnis evropis stabilurobas.<br />
evrokavSiri: Gamoyalibeba istoria<br />
evrokavSirs adre evropis Tanamegobroba ewodeboda. misi istoria<br />
iwyeba 1952 wels, roca safrangeTma, dasavleT germaniam, italiam, belgiam,<br />
luqsemburgma da niderlandebma daaarses evropis qvanaxSirisa da foladis<br />
gaerTaineba (ECSC). 1957 eqvsma saxelmwifom dado ori xelSekruleba romSi<br />
(romis xelSekrulebebi), ramac samarTlebrivi safuZveli Cauyara evropis<br />
ekonomikur Tanamegobrobas (EEC) da evropis atomuri energiis Tanamegobrobas<br />
(Euratom). 1987 wels xeli moaweres erTian evropul aqts, romelmac<br />
gaaerTiana aqamde arsebuli samarTlebrivi dokumentebi. mniSvnelovani iyo<br />
1992 wels maastrixtis SeTanxmeba, ris Semdegac evropis gaerTianebas evrokavSiri<br />
ewoda.<br />
dReisaTvis evrokavSiri uzrunvelyofs xalxis, saqonlis, kapitalisa<br />
da momsaxurebis Tavisufal gadaadgilebas wevr qveynebs Soris. 2002 wlidan<br />
mimoqcevaSia erTiani valuta evro. evrokavSirma Seqmna zesaxelmwifoebrivi<br />
funqciis mqone institutebi: evropuli sabWo, ministrTa sabWo, evrokomisia,<br />
evroparlamenti, sasamarTlo da a.S.<br />
evropis Tanamegobroba eqvsma qveyanam daafuZna. dRes evrokavSiris<br />
wevria 27 qveyana: dania, irlandia, didi britaneTi (1973), saberZneTi (1981),<br />
portugalia, espaneTi (1986), avstria, fineTi (1995), SvedeTi (1995), polone<br />
Ti, ungreTi, CexeTi, slovakeTi, slovenia, litva, latvia, estoneTi, kviprosi,<br />
malta (2004), bulgareTi, rumineTi (2007).<br />
azrTa aseTi sxvadasxvaobis miuxedavad, nato kvlavac gaagrZelebs arsebobas.<br />
Tumca, kiTxvebi kvlav rCeba. gaamarTlebs Tu ara nato, rogorc<br />
samSvidobo aliansi? ra Sedegebs miaRwevs igi sabolood? da rac yvelaze<br />
mniSvnelovania, namdvilad Seuwyobs Tu ara igi xels evropaSi mSvidobisa da<br />
wesrigis damyarebas?<br />
gaerTianebuli erebis organizacia (gaero)<br />
gaerTianebuli erebis organizacia aris istoriaSi yvelaze ambiciuri<br />
mcde loba, Seiqmnas universaluri saerTaSoriso organizacia, romelsac<br />
Seswevs Zala,A Seqmnas CarCoebi msoflio mSvidobisaTvis da Tundac samxedro<br />
zegavlenis gziT uzrunvelyos samarTlianobis dacva mTels msoflioSi.<br />
meore msoflio omis Semdeg gaeros Seqmna ar iyo pirveli aseTi mcdeloba.
istoriuli foni: erTa liga<br />
saerTaSoriso organizaciebi<br />
645<br />
gaeros arsis gasagebad saWiroa misi ganxilva istoriul konteqstSi.<br />
mecxramete saukunidan moyolebuli ramdenime saerTaSoriso samSvidobo<br />
gaerTianeba daarsda da Cveulebriv, es damangreveli omebis Semdgom xdeboda.<br />
saRvTo kavSiri, romelic 1815 wels, napoleonis omebis Semdeg Seiqmna,<br />
iyo evropis uZlieres saxelmwifoTa mcdeloba, Sexvedrebisa da konferenciebis<br />
gziT gaekontrolebinaT saerTaSoriso situacia. ufro daxvewili<br />
organizacia iyo erTa liga, romelic pirveli msoflio omis Semdeg, 1919<br />
wels Camoyalibda.<br />
1919 wels, rodesac erTa ligis SeTanxmeba oficialurad gaformda,<br />
mis daarsebas vilsonianelebi ise miesalmnen, rogorc msoflio istoriaSi<br />
axali epoqis dawyebas. erTa ligis meqanizmebi iyo asamblea, sabWo da mudmivi<br />
samdivno. asamblea iyo saTaTbiro organo, romelic Sedgeboda wevri<br />
qveynebis warmomadgenlebisagan. TiToeul wevrs hqonda Tanabari Zalis xma.<br />
raime gadawyvetilebis misaRebad saWiro iyo erTsulovani mxardaWeris mopoveba,<br />
rac imas niSnavda, rom yvela saxelmwifo, raoden patarac unda yofiliyo<br />
igi, sargeblobda vetos uflebiT TiTqmis nebismier gadawyvetilebaze.<br />
ufro mcire sabWo oTxi mudmivi da oTxi aramudmivi wevrisagan Sedgeboda.<br />
sabWos movaleobaSi Sedioda safrTxis arsebobis gamoZieba da moxseneba<br />
asambleisaTvis, agreTve rekomendaciis micema saTanado zomebis misaRebad.<br />
am orive organos saqmianobas koordinacias uwevda mudmivi samdivno, erTa<br />
ligis administraciuli erTeuli.<br />
sxva miznebTan erTad, erTa ligis upirvelesi ambiciuri mizani iyo saer<br />
TaSoriso mSvidobis SenarCuneba da amave dros, agresori qveynebisaTvis samagieros<br />
gadaxda _ mSvidoba da sasjeli, es iyo `erTi medlis ori mxare~.<br />
omi (rogorc danaSauli) aRar iyo racionaluri, radgan Tavdasxma erT romelime<br />
wevrze niSnavda Tavdasxmas yvela maTganze. am kuTxiT ligam moaxdina<br />
prezident vudro vilsonis survilis institutionalizacia, Caenacvlebina<br />
ZalTa tradiciuli balansi `qveyanaTa erTiani, yovlismomcveli, Zlieri<br />
gundiT, romelic gaxdeboda msoflioSi mSvidobis garanti~. 11 mTavari<br />
iyo iseTi STambeWdavi koleqtiuri usafrTxoebis sistemis Seqmna, rom arc<br />
erT saxelmwifos, visac arsebuli mdgomareobis darRveva moundeboda, ar<br />
hqonoda raime Sansi mis winaaRmdeg. nebismier saxelmwifos, romelic saer<br />
TaSoriso mSvidobas daarRvevda, daupiris pirdeboda kanonmorCili qveynebis<br />
gaerTianebuli samxedro Zalebi. erTa ligis damaarsebelTa azriT,<br />
aseTi Zalis mxolod arsebobac ki SeaCerebda potenciur agresorebs, isini<br />
ver gabedavdnen mis gamocdas.<br />
prezident vlsonis mxardaWeris miuxedavad, SeerTebuli Statebi Tavidanve<br />
ganze gadga (radgan senatSi myofi respublikelebi am xelSekrulebis<br />
damtkicebas ewinaaRmdegebodnen). es nabiji erTa ligis momavali warumateblobebisa<br />
da saboloo daSlis momaswavebeli iyo. 1930iani wlebis dasawyisSi<br />
Tavi iCina mwvave metoqeobam da erovnuli interesebis konfliqtma.<br />
Tu kargad davakvirdebiT, mivxvdebiT, rom erTa liga marcxisaTvis iyo<br />
ganwiruli. pirvel rigSi, igi msoflio organizaciad miiCneoda, magram ar
646 politika mTavrobis gareSe<br />
yofila sayovelTaod aRiarebuli (rogorc SeerTebuli Statebi, ise axalwarmoqmnili<br />
sabWoTa kavSiri ligis gareT rCebodnen, Tumca, sruliad<br />
sxvadasxva mizezis gamo). meore, mas hqonda proceduruli xarvezebi: nebismieri<br />
samxedro Tu sapolicio qmedebisaTvis saWiro iyo erTsulovani<br />
mxardaWera, rac faqtobrivad garantia iyo imisaTvis, rom krizisis SemTxvevaSi<br />
liga paralizebuli iqneboda, radgan yvelas, didsa Tu mcire saxelmwifos,<br />
vetos ufleba hqonda. mesame, koleqtiuri usafrTxoebis zomebs<br />
qartiis mixedviT ganapirobebda agresia, Tumca, qartia ar ganmartavda, ra<br />
iTvleboda agresiad. wevri qveynebi mis gansazRvraze verc abstraqtulad<br />
SeTanxmdnen da verc Semdgom, krizisul situaciebSi, rodesac hitlerma<br />
germaniis rainis olqis remilitarizacia moaxdina, italia eTiopiaSi Sei<br />
Wra, germania daemuqra (da sabolood SeiWra kidec) poloneTsa da Cexoslovakias,<br />
xolo iaponiam aziis dapyroba daiwyo.<br />
da bolos, erTa ligis warmateba yvelaze metad damokidebuli iyo<br />
SeerTebul Statebze, radgan pirveli msoflio omis Semdeg ZalTa balansma<br />
dasavleT evropidan ufro globaluri saxelmwifos xelSi gadainacvla.<br />
am omma SeerTebuli Statebi win wamowia msoflio asarezze da ramdenime<br />
weliwadSi daimsxvra miTi evrocentruli msoflios Sesaxeb. aqedan gamomdinare,<br />
ZalTa gadanawileba ukve moicavda msoflios yvela saxelmwifosa<br />
da regions da manamde arsebuli udidesi saxelmwifoebi an saerTod gaqrnen<br />
(avstriaungreTis imperia da mefis ruseTi), an daiCrdilnen iseTi saxelmwifoebis<br />
gverdiT, rogorebicaa SeerTebuli Statebi, sabWoTa kavSiri, iaponia<br />
da (sabolood) CineTi.<br />
gaeros organizaciis daarseba<br />
uzarmazarma ngrevam, gamaognebeli raodenobis msxverplma da meore<br />
msoflio omis saSinelma axalma iaraRma kvlav wamoWra Zlieri saerTaSoriso<br />
organizaciis daarsebis gziT msoflio mSvidobis uzrunvelyofis aucilebloba.<br />
gaeros damaarseblebi acnobierebdnen, rom organizaciis warmatebisaTvis<br />
is erTa ligaze maRla unda mdgariyo. rogorc ukve aRvniSneT, erTa<br />
ligas sul mcire, ori fataluri nakli hqonda: pirveli, misi yvela wevri<br />
Tanabari uflebebiT sargeblobda saxelmwifoTa gansxvavebuli Zlierebis<br />
miuxedavad. asambleaSi yvela wevr saxelmwifos erTi vetos ufleba hqonda;<br />
meore, sabWoSic ki, sadac Zlieri saxelmwifoebi mudmivi wevrebi iyvnen, aramudmiv<br />
wevrebsac hqondaT vetos ufleba. amis Sedegad, sust saxelmwifoebs<br />
zedmeti gavlena gaaCndaT, xolo Zlierebs piriqiT _ mcire.L ligis kidev<br />
erTi didi sisuste misi arasruloba gaxldaT. SesaZloa, ligis samSvidobo<br />
miznebi msoflio masStabis iyo, magram misi wevroba SezRuduli iyo. ramdenime<br />
Zlieri saxelmwifos aryofna, gansakuTrebiT SeerTebuli Statebisa,<br />
niSnavda, rom ligis mandati mxolod Teoriulad iyo sayovelTao, praqtikulad<br />
ki _ SezRuduli.<br />
1945 wels gaeros damaarseblebi miznad isaxavdnen erTa ligis koleqtiuri<br />
usafrTxoebis sistemis xarvezebis gamosworebas. didi Zalisxmeva
saerTaSoriso organizaciebi<br />
647<br />
daWirda imas, rom arc erTi potenciuri wevri ar darCeniliyo axali organizaciis<br />
miRma (ix. cxrili 182). generaluri asamblea Camoyalibda saTaTbiro<br />
organod, sadac yvela wevr qveyanas Tanabari warmomadgeneli hyavs da<br />
xmis ufleba aqvs. gaeros qartiis Tanaxmad Seiqmna uSiSroebis sabWo, romlis<br />
`ZiriTadi pasuxismgeblobaa saerTaSoriso mSvidobisa da usafrTxoebis<br />
SenarCunebaa~. qartia azustebs, rom es organo Sedgeba xuTi mudmivi wevrisa<br />
(aSS, sabWoTa kavSiri [romelic ukve ruseTma Secvala], gaerTianebuli<br />
samefo, safrangeTi da CineTi) da aTi aramudmivi wevrisagan. erTa ligisagan<br />
gansxvavebiT, mxolod, egreT wodebul did xuTeuls mieca vetos ufleba<br />
zogierT mniSvnelovan sakiTxze, magaliTad, rogoricaa generaluri mdivnis<br />
arCeva da aseve mSvidobis uzrunvelyofis zomebi. am gziT, gaeros qartia<br />
Seecada gamoesworebina legaluri Tanasworobis anomalia <strong>politikuri</strong><br />
uTanasworobis pirobebSi. gaeroSi TiToeul wevr qveyanas ekisreba pasuxismgeblobebi,<br />
romlebic Seesabameba TiToeuli maTganis SesaZ leblobebs.<br />
gaeros qartiis me7 TavSi _ `qmedebani mSvidobisadmi muqaris, mSvidobis<br />
darrvevisa da agresiis aqciebis mimarT~ _ aRwerilia, Tu rogor unda<br />
moxdes am movaleobebis ganxorcieleba. 39e muxlSi dazustebulia, rom<br />
uSiSroebis sabWo wyvets, arsebobs Tu ara muqara da dairRva Tu ara mSvidoba<br />
an ganxorcielda agresiis aqti. amis Sesabamisad igi gascems rekomendaciebs<br />
an wyvets, ra zomebi unda iqnes miRebuli me41 da 42e muxlebis Sesabamisad<br />
saerTaSoriso mSvidobis SesanarCuneblad an aRsadgenad. Sesabamis<br />
muxlebSi gawerilia, rogor unda aRasrulos uSiSroebis sabWom sakuTari<br />
movaleobebi. 41e muxli exeba ekonomikur sanqciebs `ekonomikuri urTier<br />
Tobebis, sarkinigzo, sazRvao, sahaero, safosto, satelegrafo, radio da<br />
komunikaciis sxva saSualebebis nawilobrivi an sruli Sewyvetis CaTvliT.~<br />
42e muxli aregulirebs iseT situaciebs, sadac ekonomikuri sanqciebi arasakmarisia;<br />
aseT SemTxvevebSi uSiSroebis sabWom, SesaZloa, ganaxorcielos<br />
sahaero, sazRvao an saxmeleTo operaciebi, romlebic aucilebelia saerTa<br />
Soriso mSvidobis SesanarCuneblad an aRsadgenad. SesaZloa, es gulisxmobdes<br />
manevrebs, blokadas an sxva operaciebs wevri qveynebis sahaero, sazRvao<br />
an saxmeleTo Zalebis mier. me7 Tavis danarCeni muxlebi eTmoba koleqtiuri<br />
usafrTxoebis sistemis samxedro komponentebis mowyobas, samxedrosaStato<br />
komitetis daarsebis CaTvliT (muxli 47).<br />
am muxlebiT gansazRvrulma saerTaSoriso samSvidobo meqanizmebma<br />
bevrad gadaaWarba erTa ligis Sesabamis meqanizmebs. ufro metic, rogorc<br />
gaeros egreT wodebuli specializebuli organizaciebis daarsebam<br />
cxadyo, gaero gascda mSvidobisa da usafrTxoebis dacvis funqciebs. am<br />
organizaciebis wyalobiT, gaero did rols asrulebs mTels msoflioSi<br />
sxvadasxva saxis katastrofebTan brZolis, ltolvilTa gansaxlebis, sursaTisa<br />
da soflis meurneobis sferoSi teqnikuri daxmarebis, jandacvasTan<br />
dakavSirebuli problemebis mogvarebisa da mravali sxva TvalsazrisiT. igi<br />
aseve xels uwyobs cxovrebis donis amaRlebas iseTi samsaxurebis saSualebiT,<br />
rogoricaa ekonomikuri da socialuri sabWo (ECOSOC) da gaeros bavSvTa<br />
fondi (UNICEF). da bolos, msoflio bankis (WB), saerTaSoriso savaluto<br />
fondisa (IMF) da gaeros vaWrobisa da ganviTarebis konferenciis (UNCTAD)
648 politika mTavrobis gareSe<br />
saSualebiT gaero exmareba ekonomiurad gaWirvebul saxelmwifoebs. specializebuli<br />
organizaciebis simravle cxadyofs, rom gaeros mizani Tavidanve<br />
ara mxolod msoflio omis Tavidan acileba, aramed msoflioSi keTildReobis<br />
xelSewyobac iyo.<br />
Tumca, gaeros qartia namdvilad ar iyo gamiznuli, rogorc msoflio<br />
mTavrobis modeli. qartiis meore abzacis meSvide muxlSi naTlad aris naTqvami,<br />
rom `nebismieri qveynis saSinao iurisdiqcia~ gaeros kompetencias<br />
scildeba. garda amisa, meore muxlSi calsaxad aris naTqvami, rom gaero<br />
`efuZneba mis wevrTa suverenuli Tanasworobis princips.~<br />
amis miuxedavad, gaeros wevrTa Tanasworobas zRudavs qartiis sxva muxlebi,<br />
romlebic organizaciis SigniT met Zalauflebas aniWebs yvelaze Zlier<br />
saxelmwifoebs. aseTi muxlebis miRebis ZiriTadi mizezi iyo Zlieri saxelmwifoebis<br />
mizidva gaeroSi. magram arsebobda kidev erTi, ufro sapatio<br />
mizezi: gaeros Seqmnis Tavdapirvel momxreTa nawili am axal saerTaSoriso<br />
organizacias ganixilavda ara mxolod rogorc suverenul saxelmwifoTa<br />
asociacias, aramed rogorc msoflio mTavrobis winamorbeds. Tuki es<br />
odesme realobad iqceoda, Zlier saxelmwifoebs sust qveynebTan SedarebiT<br />
didi roli daekisrebodaT. ase rom, qartiaSi arsebuli winaaRmdegobebi im<br />
idealizmisa da realizmis anareklia, romelic gaeros Seqmnisas arsebobda;<br />
xolo im idealistTaTvis, romlebic `erTiani msoflios~ Seqmnaze ocnebobdnen,<br />
es gaxldaT garkveuli daTmoba warsulisadmi, rac, maTi azriT,<br />
aucilebeli iyo momavlisaTvis gzis gasakvalad.<br />
gaero civi omis dros<br />
samwuxarod, gaerom Tavi ver aarida zogierT im problemas, romelmac<br />
Tavis droze erTa liga daasamara. calkeuli saxelmwifoebi, ubralod, mzad<br />
ar iyvnen im doziT SeetanaT wvlili gaeroSi, rasac misi normaluri funqcionireba<br />
moiTxovda. maT arc sakuTari suverenitetis daTmoba surdaT.<br />
erTi mxriv, qartia ramdenime sakiTxSi avaldebulebs wevr qveynebs, imoqmedon<br />
kanonis uzenaesobis dacviT da uSiSroebis sabWos aniWebs uflebas,<br />
winaaRmdeg SemTxvevaSi dasajos isini. meore mxriv, qartiaSi aris ramdenime<br />
punqti, romelic mis wevrebs saSualebas aZlevs gverdi auaron sakuTari<br />
movaleobebis Sesruleba. magaliTad, 51e muxlSi naTqvamia, rom `arsebul<br />
qartiaSi veraferi SezRudavs saxelmwifoTa udavo uflebas individualuri<br />
da koleqtiuri Tavdacvis Sesaxeb~. vinaidan `Tavdacva~ Zalis gamoyenebis<br />
legaluri gamarTlebaa da calkeul saxelmwifoebs ufleba aqvT Tavdacvis<br />
motiviT, faqtobrivad, gaamarTlon yvelanairi qmedeba sakuTari saxelmwifo<br />
interesebidan gamomdinare, aseTi debuleba agresias mwvane Suqs<br />
aZlevs. dilema saxezea: iseTi punqtebis gareSe, rogoricaa 51e muxli, qveynebi<br />
gaeros qartias ar miiRebdnen; aseTi muxlebiT ki misi misiis Sesruleba<br />
eWvqveS dgeba.<br />
kidev erTi problema, romelic gaeros bolo dromde sdevda Tan, iyo mudmivi<br />
daZabuloba SeerTebul Statebsa da sabWoTa kavSirs Soris, rac civi
sqema 18-2 gaerTianebuli erebis sistema<br />
sqema 18-2 gaerTianebuli erebis sistema<br />
saerTaSoriso organizaciebi<br />
649<br />
gaerTianebulma gaerTianebulma erebma erebma, msoflios msoflios umniSvnelovanesma umniSvnelovanesma saerTaSoriso saerTaSoriso samTavrobo samTavrobo organizaciam organizaciam, mraval Svilobil, mraval SedarebiT<br />
mcire Svilobil, samTavrobo SedarebiT organizacias mcire Cauyara samTavrobo safuZveli. organizacias Cauyara safuZveli.<br />
wyaro: wyaro: adaptirebulia The World The Factbook World 1996, Factbook Central 1996, Intelligence Central Agency, Intelligence 1997, da ‘Current Agency, Peacekeeping 1997, da ‘Current Operations’, Peacekeeping<br />
UN Department of<br />
Public Operations’, Information, UN 1997. Department of Public Information, 1997.<br />
mTavari komiteti<br />
mudmivmoqmedi da<br />
saproceduro komiteti<br />
sxva daqvemdebarebuli<br />
organoebi<br />
IAEA _ atomuri energiis<br />
saerTaSoriso saagento<br />
sameurveo sabWo<br />
saerTaSoriso<br />
sasamarTlo<br />
UN<br />
gaeros specialuri<br />
fondi<br />
UNCTAD<br />
vaWrobisa da<br />
ganviTarebis<br />
gaeros konferencia<br />
UNDP<br />
gaeros ganviTarebis<br />
programa<br />
UNEP<br />
gaeros garemos dacvis<br />
programa<br />
UNFPA<br />
gaeros mosaxleobis<br />
fondi<br />
UNHCR<br />
gaeros ltolvilTa<br />
umaRlesi komisari<br />
UNICEF<br />
gaeros bavSvTa fondi<br />
UNITAR<br />
gaeros kvlevisa<br />
da treiningis<br />
instituti<br />
UNRISD<br />
gaeros socialuri<br />
ganviTarebis kvleviTi<br />
instituti<br />
UNU<br />
gaeros universiteti<br />
WFP<br />
msoflio<br />
sasursaTo programa<br />
UNRWA<br />
palestinel<br />
ltolvilTa daxmarebis<br />
da samuSaoTa organizebis<br />
gaeros axlo<br />
aRmosavleTis saagento<br />
generaluri asamblea<br />
regionuli<br />
komisiebi<br />
funqciuri<br />
komisiebi<br />
mudmivmoqmedi<br />
komiteti<br />
saeqsperto<br />
organoebi<br />
ekonomikuri da<br />
socialuri sabWo<br />
gaeros ZiriTadi organoebi<br />
• gaeros sxva organoebi<br />
specializebuli saagentoebi da sxva<br />
avtonomiuri organizaciebi sistemis SigniT<br />
UNSCOM _ gaeros<br />
specialuri komisia<br />
gaeros sakompensacio<br />
komisia<br />
gaeros eray-iranis<br />
sazRvris damdgeni komisia<br />
uSiSroebis sabWo<br />
samdivno<br />
FAO<br />
gaeros sursaTisa da soflis<br />
meurneobis organizacia<br />
ICAO<br />
samoqalaqo aviaciis<br />
saerTaSoriso organizacia<br />
IBRD<br />
rekonstruqciisa da ganviTarebis<br />
saerTaSoriso banki<br />
IDA<br />
ganviTarebis<br />
saerTaSoriso asociacia<br />
IFC<br />
saerTaSoriso safinanso<br />
korporacia<br />
IFAD<br />
soflis meurneobis<br />
ganviTarebis<br />
saerTaSoriso fondi<br />
ILO<br />
Sromis saerTaSoriso<br />
organizacia<br />
IMF<br />
saerTaSoriso savaluto fondi<br />
IMO<br />
saerTaSoriso<br />
sazRvao organizacia<br />
ITU<br />
telekomunikaciebis<br />
saerTaSoriso gaerTianeba<br />
UNESCO<br />
gaeros ganaTlebis,<br />
mecnierebisa da<br />
kulturis organizacia<br />
UNIDO<br />
gaeros samrewvelo<br />
ganviTarebis organizacia<br />
UPU<br />
sayovelTao safosto<br />
kavSiri<br />
WHO<br />
jandacvis msoflio organiz.<br />
WIPO<br />
inteleqturi<br />
sakuTrebis dacvis msoflio<br />
organizacia<br />
WMO<br />
msoflio meteorologiuri<br />
organizacia<br />
WTO<br />
msoflio savaWro organiz.<br />
samxedro Stabis komiteti<br />
MINURSO<br />
gaeros misia dasavleT saharaSi<br />
referendumisaTvis<br />
(1991 w. seqtembridan _ dRemde)<br />
MONUC<br />
gaeros misia kongos demokratiul<br />
respublikaSi (1999 w. dekemberi)<br />
UNDOF _ gaeros teritoriuli dayofis<br />
sadamkvirveblo Zalebi (golanis maRlobi)<br />
(1974 w. ivnisidan - dRemde)<br />
UNFICYP<br />
gaeros samSvidobo Zalebi kviprosSi<br />
(1974 w. martidan _ dRemde)<br />
UNIFIL<br />
gaeros droebiTi Zalebi libanSi<br />
(1978 w. martidan _ dRemde)<br />
UNIKOM<br />
gaeros erayisa da quveiTis<br />
sadamkvirveblo misia<br />
(1991 w. seqtembridan - dRemde)<br />
UNMIBH<br />
gaeros misia bosniasa da hercegovinaSi<br />
(1995 w. dekembridan _ dRemde)<br />
UNIMOGIP<br />
gaeros samxedro sadamkvrveblo jgufi<br />
indoeTsa da pakistanSi<br />
(1949 w. ianvridan - dRemde)<br />
UNMOP<br />
gaeros damkvirvebelTa<br />
misia prevlakaSi (xorvatia)<br />
(1996 w. ianvridan _ dRemde)<br />
UNMIK<br />
gaeros droebiTi administraciuli misia<br />
kosovoSi (1999 w. ivnisidan _ dRemde)<br />
UNOMIG<br />
gaeros sadamkvirveblo misia saqarTveloSi<br />
(1993 w. agvistodan _ dRemde)<br />
UNMEE<br />
gaeros misia eTiopiasa da eritreaSi<br />
(2000 w. ivlisidan _ dRemde)<br />
UNAMSIL<br />
gaeros misia siera leoneSi<br />
(1999 w. oqtombridan _ dRemde)<br />
UNMISET<br />
gaeros daxmarebis misia aRmosavleT<br />
timorSi (2002 w. maisidan _ dRemde)<br />
UNTSO<br />
gaeros zavis sameTvalyureo organizacia<br />
(axlo aRmosavleTi)<br />
(1948 w. ivnisidan _ dRemde)
650 politika mTavrobis gareSe<br />
omis periodSi gaeros muSaobas aferxebda. vinaidan asambleaSi umravlesoba<br />
xan erT xan meore saxelmwifos ekuTvnoda, gaeros ganzraxvaTa umetesoba<br />
CixSi eqceoda. umetes SemTxvevaSi ver xerxdeboda im konsensusis miRweva,<br />
rac saWiro iyo uSiSroebis sabWoSi koleqtiuri usafrTxoebis Sesaxeb gadawyvetilebis<br />
mi saRebad. Tu sabWoTa kavSiri ar gamoiyenebda vetos uflebas<br />
raime sadavo gadawyvetilebaze, maSin amas SeerTebuli Statebi akeTebda.<br />
amis miuxedavad, konfliqtis marTvaSi gaeros SezRuduli funqciebi<br />
yo velTvis uSedego ar iyo. sxvadasxva dros gaerom didi wvlili Seitana<br />
mSvidobis damyarebaSi specialuri Suamavlebis, zavebze zedamxedvelobis<br />
gaweviT, na xevrad gasamxedroebuli Zalebis gagzavniT msoflios mraval<br />
kuTxeSi, kviprosis, axlo aRmosavleTisa da kongos CaTvliT. marTalia, es<br />
mcdelobebi yovelTvis SezRuduli iyo masStabebisa da warmatebis TvalsazrisiT,<br />
igi mainc Zalze mniSvnelovani aRmoCnda.<br />
gaero civi omis Semdeg<br />
1980iani wlebis Sua da bolo periodi uprecedento iyo gaeros uSiSroebis<br />
sabWos xuTi mudmivi wevris, gansakuTrebiT ki SeerTebuli Statebisa da<br />
sabWoTa kavSiris TanamSromlobis TvalsazrisiT. am mxriv katalizatoris<br />
roli Seasrula sabWoTa kavSiris axalma Semrigeblurma sagareo politikam<br />
mixeil gorbaCovis iniciativiT. 1991 wels, sabWoTa kavSiris daSlis Semdeg,<br />
SeerTe buli Statebi konkurentis gareSe darCa gaeroSi. pirvelad misi arsebobis<br />
istoriaSi, gaerosaTvis damaxasiaTebeli gaxda erTsulovneba miznis<br />
misaRwevad da ara mwvave konfliqti mis or uZlieres wevrs Soris. amas ori<br />
mniSvnelovani Sedegi mohyva: pirveli, gaeros midgoma saerTaSoriso mSvidobis<br />
dacvis mimarT ufro mkacri gaxda da zogjer mSvidobis dacvis farglebsac<br />
ki scildeboda (ix. cxrili 183). 12 meore, man gasca sanqcia koleqtiuri<br />
samxedro moqmedebis Sesaxeb erayis winaaRmdeg, rodesac es ukanaskneli<br />
quveiTSi SeiWra.<br />
samSvidobo misiebis gaZliereba. is faqti, rom axali aTaswleulis dasawyisSi<br />
gaeros samSvidobo Zalebi mTels msoflioSi iyo ganlagebuli,<br />
miuTiTebda gaeros rolis zrdaze civi omis Semdeg saerTaSoriso asparezze.<br />
88 qveynis sul mcire 47 aTasi mSvidobismyofeli msaxurobda gaeros 15<br />
misiaSi. civi omis dasrulebis Semdeg ufro meti samSvidobo misia ganxorcielda,<br />
vidre mTeli civi omis epoqaSi (romelic daaxloebiT ramdenime<br />
aTwleuls gagrZelda). mTlianad, 19482001 wlebSi sul ormocdaToTxmeti<br />
samSvidobo misia Sesrulda.<br />
gaeros bolodroindeli samSvidobo qmedebebi moicavda mravali saxis misias,<br />
romelTagan bevri am organizaciisaTvis uprecedento iyo. Tavis mxriv,<br />
es qmedebebi masStabebiTac gansxvavdeboda. mxolod ormocdaaTi damkvirvebeli<br />
uwyobda xels sabWoTa kavSiris gamosvlas avRaneTidan 1988 wels. 1989<br />
wels ki gaeros 109 qveynis samxedro personali dasWirda namibiaSi mSvidobisa<br />
da qveynis damoukideblobis uzrunvelsayofad. gaeros mSvidobismyofelebs
DOMREP _ generaluri<br />
mdivnis warmomadgenlis<br />
misia dominikis<br />
respublikaSi (1965 w. maisi<br />
_ 1966 w. oqtomberi)<br />
UNMIH _ gaeros misia<br />
haitiSi (1983 w.seqtemberi _<br />
1996 w.ivnisi)<br />
UNSMIH _ gaeros<br />
mxardamWeri misia haitiSi<br />
(1996 w. ivlisi _ 1997 w.<br />
ivlisi)<br />
UNTMIH _ gaeros<br />
gardamavali misia haitiSi<br />
(1997 w. agvisto _ 1997 w.<br />
noemberi)<br />
MIPONUH _ gaeros<br />
samoqalaqo policiis misia<br />
haitiSi (1997 w. dekemberi _<br />
2000 w. marti)<br />
MINGUA _ gaeros<br />
adamianis uflebaTa<br />
kontrolis misia<br />
gvatemalaSi (1997 w.<br />
ianvridan - dRemde)<br />
ONUCA _ gaeros<br />
sadamkvirveblo jgufi<br />
centralur amerikaSi<br />
(1989 w. noemberi _ 1992<br />
w. ianvari)<br />
ONUSAL _ gaeros<br />
sadamkvirveblo misia<br />
el-salvadorSi (1991<br />
w. ivlisi _ 1995 w.<br />
aprili)<br />
UNAMSIL _ gaeros<br />
misia siera-leoneSi<br />
(1999 w. oqtomberi _<br />
dRemde)<br />
UNOMSIL _ gaeros<br />
sadamkvirveblo misia<br />
siera-leoneSi (1998<br />
w. ivlisi _ 1999 w.<br />
oqtomberi)<br />
MINURSO _ gaeros<br />
misia referendumisaTvis<br />
dasavleT saharaSi (1991 w.<br />
seqtembridan - dRemde)<br />
UNOMIL _ gaeros<br />
sadamkvirveblo misia<br />
liberiaSi (1997 w.<br />
seqtembridan _ dRemde)<br />
* 2009 wels Sewyvita arseboba<br />
UNMIK _ gaeros droebiTi<br />
misia kosovoSi (1999 w. ivnisidan<br />
_ dRemde)<br />
UNIPROFOR _ gaeros<br />
TavdacviTi Zalebi (1995 w.<br />
marti _ 1996 w. ianvari) (yof.<br />
iugoslavia)<br />
UNCRO _ gaeros ndobis<br />
aRdgenis operacia xorvatiaSi<br />
(1995 w. marti _ 1996 w. ianvari)<br />
UNPSG _ gaeros samoqalaqo<br />
policiis damxmare jgufi (1998<br />
w. ianvari _ 1998 w. oqtomberi)<br />
(yof. iugoslavia)<br />
UNPREDEP _ gaeros<br />
prevenciuli Zalebi (1995 w.<br />
marti - 1999 w. Tebervali) (yof.<br />
iugoslavia)<br />
UNTAES _ gaeros gardamavali<br />
administracia aRmosavleT<br />
sloveniis, baranjis, da<br />
dasavleT sirmiumisaTvis (1996<br />
w. ianvari - 1998 w. ianvari)<br />
UNMOP _ gaeros damkvirvebelTa<br />
misia prevlakaSi (1996 w.<br />
ianvridan - dRemde)<br />
UNMIBH _ gaeros misia<br />
bosniasa da hercegovinaSi (1995<br />
w. dekembridan - dRemde)<br />
UNEF I _ gaeros<br />
pirveli sagangebo<br />
Zalebi (1956 w. noemberi<br />
_ 1967 w. ivnisi) (axlo<br />
aRmosavleTi)<br />
UNEF II _ gaeros<br />
meore sagangebo Zalebi<br />
(1973 w. oqtomberi _<br />
1979 w. ivlisi) (axlo<br />
aRmosavleTi)<br />
UNAVEM I _ gaeros angolis<br />
kontrolis misia I (1989 w.<br />
ianvari _ 1991 w. ivnisi)<br />
UNAVEM II _ gaeros angolis<br />
kontrolis misia II (1991 w.<br />
ivnisi _ 1995 w. Tebervali)<br />
UNAVEM III _ gaeros<br />
angolis kontrolis misia<br />
III (1997 w. ivnisi _ 1999 w.<br />
Tebervali)<br />
MONUA _ gaeros<br />
sadamkvirveblo misia<br />
angolaSi (1997 w. ivnisi _<br />
1999 w. Tebervali)<br />
UNTAG _ gaeros<br />
gardamavali periodis<br />
damxmare jgufi (1989 w.<br />
aprili _ 1990 w. marti)<br />
(namibia)<br />
saerTaSoriso organizaciebi<br />
UNTSO _ gaeros<br />
zavis sameTvalyureo<br />
organizacia (1948 w.<br />
ivnisidan _ dRemde) (axlo<br />
aRmosavleTi)<br />
UNIFIL _ gaeros droebiTi<br />
Zalebi libanSi (1978 w.<br />
martidan _ dRemde)<br />
651<br />
sqema 18-3 gaeros dasrulebuli da<br />
mimdinare samSvidobo operaciebi [2002<br />
wlis mdgomareobiT]<br />
wyaro: United Nations, ‘Peacekeeping,’<br />
www.un.org/peace, accessed May 22,<br />
2002. ibeWdeba gaerTianebuli erebis<br />
nebarTviT.<br />
UNOGIL _ gaeros UNIMOG _<br />
UNIKOM _<br />
UNIMOGIP _<br />
damkvirvebelTa gaeros iran- gaeros erayisa gaeros samxedro<br />
jgufi libanSi erayis samxedro da quveTis<br />
sadamkvirveblo<br />
(1958 w. ivnisi _ sadamkvirvebli sadamkvirveblo jgufi indoeTsa<br />
1958 w. dekemberi) jgufi (1988 w. misia (1991 w. da pakistanSi (1949<br />
agvisto _ 1991 w. seqtembridan _ w. ianvridan _<br />
UNDOF _ gaeros<br />
daSoriSorebis<br />
Tebervali)<br />
dRemde)<br />
dRemde)<br />
sadamkvirveblo UNMOT<br />
UNIPOM _<br />
UNGOMAP _<br />
Zalebi (1974<br />
_ gaeros<br />
gaeros indoeTi-<br />
gaeros saSuamavlo<br />
w. ivnisidan _<br />
damkvirvebelTa pakistanis<br />
misia avRaneTsa da<br />
dRemde) (axlo<br />
misia tajikeTSi sadamkvirveblo<br />
pakistanSi (1998 w.<br />
aRmosavleTi)<br />
(1994 w. dekemberi misia (1965 w.<br />
aprili _ 1990 w.<br />
_ 2000 w. maisi) seqtemberi _ 1966<br />
w. marti)<br />
marti)<br />
UNOMIG _ gaeros<br />
sadamkvirveblo<br />
misia saqarTveloSi<br />
(1993 w. agvistodan<br />
UNASOG _ gaeros aouzus<br />
_ dRemde)<br />
UNFICYP _ gaeros<br />
zolis sadamkvirveblo jgufi<br />
(1994 w. maisi _ 1994 w. ivnisi)<br />
(afrika)<br />
samSvidobo Zalebi<br />
kviprosze (1964 w.<br />
martidan _ dRemde)<br />
UNSF _ gaeros uSiSroebis<br />
Zalebi dasavleT axal<br />
gvineaSi (dasavleT irsanSi)<br />
(1962 w. oqtomberi _ 1963 w.<br />
aprili)<br />
UNOSOM I _ gaeros<br />
operacia somaliSi I (1992 w.<br />
aprili _ 1993 w. marti)<br />
UNOSOM II _ gaeros<br />
operacia somaliSi II (1993 w.<br />
marti _ 1995 w. marti)<br />
MONUC _ gaeros<br />
organizaciis misia<br />
kongos demokratiul<br />
respublikaSi (1999 w.<br />
dekembridan _ dRemde)<br />
ONUC _ gaeros<br />
operacia kongoSi (1960<br />
w. ivlisi - 1964 w. ivlisi)<br />
MINURCA _ gaeros<br />
misia centraluri<br />
afrikis respublikaSi<br />
(1998 w. aprili _ 2000 w.<br />
Tebervali)<br />
ONUMOZ _ gaeros<br />
operacia mozambikSi (1992<br />
w. dekemberi _ 1994 w.<br />
dekemberi)<br />
UNYOM _ gaeros iemenis<br />
sadamkvirveblo misia<br />
(1963 w. ivlisi _ 1964 w.<br />
seqtemberi)<br />
UNMISET _ gaeros daxmarebis<br />
misia aRmosavleT timor-<br />
Si (2002 w. maisidan _ dRemde)<br />
UNTAET _ gaeros gardamavali<br />
periodis administ racia<br />
aRmosavleT timorSi (1999 w.<br />
oqtomberi _ 2002 w. maisi)<br />
UNAMIC _ gaeros winsvlis<br />
misia kambojaSi (1991 w.<br />
oqtomberi _ 1992 w. marti)<br />
UNTAC _ gaeros gardamavali<br />
xelisufleba<br />
kambojaSi (1992 w. marti _<br />
1993 w. seqtemberi)<br />
UNMEE _ gaeros misia eTiopiasa<br />
da eritreaSi (2000 w. ivlisidan<br />
_ dRemde)<br />
UNOMUR _ gaeros<br />
sadamkvirveblo misia ugandasa<br />
da ruandaSi (1993 w. ivnisi _ 1996<br />
w. marti)<br />
UNAMIR _ gaeros daxmarebis<br />
misia ruandaSi (1993 w. oqtomberi<br />
_ 1996 w. marti)
652 politika mTavrobis gareSe<br />
aseve mouwiaT iseTi sakiTxebis gadaWra, rogoricaa arCevnebisaTvis saTanado<br />
pirobebis Seqmna, diskriminaciuli kanonmdeblobis gauqmeba, patimarTa<br />
gaTavisufleba da samSoblodan gandevnilTa dabruneba.<br />
gaeros jariskacebi zogjer gadamwyvet rols asrulebdnen mSvidobis<br />
SenarCunebaSi mTel msoflioSi. am suraTze naCvenebia, rogor gahyavs<br />
gaeros jariskacs xorvati qali samSvidoboze snaiperis cecxlis safrTxis<br />
pirobebSi.<br />
1991 wlidan gaeros 400mde mSvidobismyofelma ikisra axali rolis Sesruleba<br />
elsalvadorSi: samoqalaqo omis dasasruls maT Tvalyuri unda<br />
edevnebinaT da daefiqsirebinaT samoqalaqo uflebaTa darRvevis faqtebi<br />
da gaewiaT rekomendaciebi maTi saboloo aRmofxvrisaTvis. aseve, 1991 wlis<br />
oqtombridan gaeros mSvidobismyofelebs daevalaT kambojaSi samSvidobo<br />
SeTanxmebis Sesrulebis monitoringi oTx mxares Soris, romlebic manamde<br />
omSi iyvnen CarTulebi. SeTanxmeba moicavda sxvadasxva SeiaraRebuli Zalebis<br />
ganiaraRebas, 350 aTasi ltolvilis samSobloSi dabrunebas (repatriacias)<br />
da arCevnebis Catarebis uzrunvelyofas. erTi eqspertis TqmiT, aman<br />
gaeros daakisra `faqtobrivi pasuxismgebloba, emarTa qveyana 18Tvian gardamaval<br />
periodSi~. 13 1993 wels 40 aTasi mSvidobismyofeli gaigzavna yofil<br />
iugoslaviaSi molaparakebebis xelSesawyobad, ramac qveyana sabolood 1995<br />
wlis noemberSi SeerTebuli Statebis mier lobirebul samSvidobo SeTanxmebamde<br />
miiyvana. am Zalebma, natos samxedro mxar daWerasa da gaeros mier<br />
dawesebul sanqciebTan erTad, aiZula serbi diqtatori, slobodan miloSeviCi,<br />
keTilsindisierad ewarmoebina molaparakebebi. mogvianebiT, rodesac<br />
arCevnebSi damarcxebis Semdeg miloSeviCs saxelmwifo sadaveebi waarTves<br />
(da saxalxo mRelvarebis Semdeg, rodesac man scada arCevnebis Sedegebis
saerTaSoriso organizaciebi<br />
653<br />
gauqmeba), gaerom didi roli Seasrula yofili diqtatori prezidentisa da<br />
samxedro danaSaulSi braldebuli sxva pirebis gasamarTlebis saqmeSi.<br />
civi omis Semdeg gaeros samSvidobo misia ufro xSiri da ambiciuri gaxda,<br />
vidre odesme yofila. mxolod erTi wlis manZilze (1999 wlis ivnisi2000<br />
wlis ivlisi) gaerom ganaxorciela samSvidobo misia kosovoSi (iugoslavia),<br />
sieraleoneSi (dasavleTi afrika), aRmosavleT timorSi (indoneziis yofili<br />
nawili), kongosa (centraluri afrika) da afrikis koncxze (eTiopia<br />
da eritrea). magram es wamowyebebi, risks Seicavs da warmateba garantirebuli<br />
ar aris. magaliTad, 1992 wels gaerom mSvidobismyofelebi gagzavna<br />
somaliSi, raTa xeli Seewyo SimSilis zRvarze myof mosaxleobaSi sursaTis<br />
usafrTxo darigebisaTvis, mag ram maT Tavs daesxnen amboxebulebi, romlebic<br />
gaeros dasavleTis (kerZod ki SeerTebuli Statebis) marionetad moiazrebdnen.<br />
gaeros mSvidobismyofelebi, Cveulebriv, cdiloben Tavi aaridon<br />
Zalis gamoyenebas da msxverpls, Tumca es yovelTvis araa SesaZlebeli, gansakuTrebiT,<br />
Tu gaviTvaliswinebT, ra cxel wertilebSi uwevT maT moqmedeba.<br />
1948 wlidan dRemde gaeros samSvidobo Zalebma didi danaklisi ganicada<br />
daRupuli 1600 adamianis CaTvliT. samSvidobo misia libansa (244 msxverpli)<br />
da kviprosSi (170 msxverpli) gansakuTrebiT sarisko iyo. am oridan arc erT<br />
SemTxvevaSi konfliqti ar dasrulebula (meomari mxareebisaTvis misaRebi<br />
gadawyvetileba ar moiZebna) da amitom gaeros samSvidobo Zalebi iq isev<br />
imyofebian. 1990ian wlebSi ganxorcielebuli 10 samSvidobo operaciidan<br />
umetesoba 15 adamianze naklebi msxverpliT dasrulda, rasac ver vityviT<br />
sieraleoneze _ aq misiis 46 wevri daiRupa.<br />
gaeros mSvidobismyofelebi yovelTvis verc saWiro <strong>politikuri</strong> cvlilebebis<br />
gatarebas axerxeben. kambojaSi mSvidobianoba gaeros jarebis<br />
gasvlis Semdeg didxans ar gagrZelebula: 1997 wlis ivnisSi saxelmwifo<br />
gadatrialebis Sedegad gaeros ambiciurma mcdelobam, xeli Seewyo qveyanaSi<br />
demokratiis ganviTarebisaTvis, marcxi ganicada. yofil iugoslaviaSi<br />
gaeros mSvidobismyofelTa mcdelobam, mieRwiaT cecxlis SewyvetisaTvis,<br />
Sedegi mxolod mas Semdeg gamoiRo, rac natos jarebma sahaero da saxmeleTo<br />
mxardaWera aRmouCina samSvidobo operacias. sabolood, serbeTis armia damarcxda<br />
da prezidenti milo SeviCi iZulebuli gaxda, molaparakebebi daewyo.<br />
erTerTi daskvna, rac gaerom bosniisa da kosovos omebidan gaakeTa, aris is,<br />
rom samSvidobo misia regionul konfliqtebs ver SeaCerebs wevr qveyanaTa<br />
samxedro daxmarebisa da regionuli samxedro aliansis (magaliTad, natos)<br />
mxardaWeris gareSe. faqtobrivad, iugoslaviasa da sxvagan miRebuli gamocdileba<br />
mtkice argumentia axali regionuli samxedro jgufebis SeqmnisaTvis,<br />
romlebic imoqmedeben rogorc gaeros samarTaldamcavi organoebi.<br />
gaeros samSvidobo misia zog regionSi mudmiv realobad iqca konfliqtis<br />
saboloo mowesrigebis gareSe (qaSmiri, kviprosi, libani da zemoT dasaxelebuli<br />
magaliTebi). aseTi misiebi gaeros biujetis xarjebis zrdis mudmivi<br />
mizezi gaxda. 1990iani wlebis Sua xanebSi gaeros samSvidobo misiebze<br />
weliwadSi 3.2 miliardi aSS dolari ixarjeboda da am Tanxis erTi mesamedi<br />
deficituri iyo. 2001 wlis ivlisidan 2002 wlis ivnisamde gegmis mixedviT<br />
gawerili iyo 33,5 miliardi aSS dolaris xarji. mTlianobaSi, 1948 wlidan
654 politika mTavrobis gareSe<br />
2001 wlamde samSvidobo operaciebis saerTo danaxarjma daaxloebiT 23 miliardi<br />
aSS dolari Seadgina.<br />
amasTan, saWiroa am cifrebis dinamikaSi ganxilva, rasac gaeros mowinaaRmdegeebi<br />
iSviaTad akeTeben. SedarebisTvis, SeerTebuli Statebis Tavdacvis<br />
biujeti mxolod 2001 wels 300 miliardi aSS dolari iyo [2009 wels<br />
aSSs Tavdacvis xarjebi 700 mlrd aSS dolars aWarbebs mTargmn. Sen]. pentagonisTvis<br />
imave priodSi gamoyofili iyo 48 miliardi aSS dolari axali<br />
vertmfrenebis, 67 miliardi aSS dolari TviTmfrinavebis (F22) SesaZenad<br />
da 223 miliardi aSS dolari axali erToblivi sabrZolo qvedanayofebis<br />
Sesaqmnelad (JSF). am cifrebTan SedarebiT yvela samSvidobo misiis saerTo<br />
xarji Zalian cotaa. rac unda mokrZalebuli iyos am misiebis warmateba,<br />
mainc warmoudgenelia ukeTesi kapitaldabandeba msoflios gadasaxadebis<br />
gadamxdelTaTvis.<br />
gaero da amerikis sazogadoebrivi azri<br />
sazogadoeba gaeros undoblobas ucxadebs. bevrisaTvis gaugebaria,<br />
sinamdvileSi ra funqciebs asrulebs igi. paradoqsia, magram gaeros imijis<br />
problema yovelTvis gansakuTrebulad mwvaved idga SeerTebul StatebSi,<br />
qveyanaSi, sadac mdebareobs gaeros Stabbina da romelmac yvelaze didi<br />
roli Seasrula mis CamoyalibebaSi. sazogadoebis undobloba gaeros mimarT<br />
metwilad arainformirebulobiTaa gamowveuli. gaeros miCneva Camoyalibebis<br />
procesSi myof msoflio mTavrobad, igivea, rac zRapris dajereba.<br />
gaero, msoflio organizaciidan, romlis Tavdapirveli mizani omis Tavidan<br />
acileba iyo, gadaiqca organizaciad ufro nakleb ambiciuri mizniT,<br />
rogoricaa mSvidobis xelSewyoba (magaliTad, droebiTi zavis (cecxlis Sewyvetis)<br />
monitoringi, samSvidobo procesze dakvirveba da naxevrad gasamxedroebuli<br />
Zalebis ganlageba). is aseve Zalian mosaxerxebeli adgilia wevri<br />
qveynebisaTvis dialogisa da umTavres globalur sakiTxebze molaparakebebisTvis.<br />
gaero aseve arapirdapir uwyobs xels mSvidobis SenarCunebas,<br />
roca ekonomikur da teqnikur daxmarebas uwevs uRaribes qveynebs.<br />
arc is Seesabameba simarTles, rom gaero mxolod da mxolod SeerTebuli<br />
Statebis nebis Semsrulebelia. piriqiT, iyo SemTxvevebi, rodesac zogierTma<br />
wevrma qveyanam, maT Soris SeerTebulma Statebmac, uari Tqves sawevros gadaxdaze,<br />
rodesac ukmayofilo darCnen ama Tu im gadawyvetilebiT (1998 wlis<br />
martSi SeerTebul Statebs 1.3 miliardi dolari davalianeba hqonda gaeros<br />
mimarT). mTlianobaSi, gaerosadmi sxvadasxva qveynis davalianebam 2.5 miliardi<br />
aSS dolari Seadgina, rac TiTqmis orjer metia mis wliur biujetze.<br />
amerikis sazogadoebis nawili miiCnevs, rom amerikam sakuTar Tavze didi<br />
tvirTi aiRo. Tumca, aRsaniSnavia, rom gaeros daaxloebiT 1300 mSvidobismyofelidan,<br />
romlebic 1945 wlidan sxvadasxva misiisas daiRupnen, mxolod<br />
3 procenti iyo amerikeli. kidev erTi, naklebad cnobili faqtia gaeros<br />
mniSvnelovani ekonomikuri wvlili SeerTebuli Statebis ekonomikaSi. niu
saerTaSoriso organizaciebi<br />
655<br />
iorkis yofili meris, rudolf julianis gancxadebiT, gaeros wyalobiT niu<br />
iork siTis ekonomika 1990iani wlebis bolos yovelwliurad 3.2 miliardi<br />
aSS dolaris mogebas naxulobda; niuiorkSi gaeros Stabbinis arsebobam<br />
30600 samuSao adgili Seqmna, rac 1.2 miliardi dolaris wliur gamomuSavebas<br />
niSnavs.<br />
koleqtiuri samxedro moqmedeba. 1990 wlis agvistoSi, rodesac erayi<br />
quveiTSi SeiWra, gaerom samxedro operaciiT upasuxa. amgvari koleqtiuri<br />
saomari moqmedeba koleqtiuri usafrTxoebis mizniT, romelsac aSS xelmZ<br />
Rvanelobda, vudro vilsonis auxdeneli ocneba iyo. misi xedviT erTa ligas<br />
samxedro Zala msoflioSi mSvidobisa da samarTlianobis dasacavad unda<br />
gamoeyenebina. gaeros moqmedeba eraySi analogiuri iyo 1950 wels CrdiloeT<br />
koreis winaaRmdeg Zalis gamoyeneba. maSinac, koalicias aSS meTaurobda.<br />
amgvarma moqmedebam maSinac problemebi warmoSva. sabWoTa kavSiri ar monawileobda<br />
am operaciaSi. moskovi kategoriulad ewinaaRmdegeboda amerikis<br />
mier gaeros gamoyenebas Tavisi sateliti (damokidebuli) saxelmwifos,<br />
samxreT koreis dasacavad. marTalia, samxedro misia gaeros droSis qveS mimdinareobda,<br />
es, egreT wodebuli koreis konfliqti, sinamdvileSi iyo omi,<br />
romelsac SeerTebuli Statebi awarmoebda jer CrdiloeT koreis da Semdeg<br />
CineTis winaaRmdeg. samSvidobo operaciis meTauri, generali duglas makarturi<br />
angariSvaldebuli iyo aSSs prezidentis da ara gaeros g eneraluri<br />
mdivnis mimarT.<br />
kidev oTxi aTwleuli gavida, vidre gaero isev CaerTveboda saerTaSoriso<br />
koaliciaSi agresoris winaaRmdeg. civi omis dros yvela aseTi mcdeloba<br />
uSedegod sruldeboda, radgan TiToeuli zesaxelmwifo vetos uflebas<br />
iyenebda meoris mier SemoTavazebuli Zalismieri gamoyenebis SesazRudad.<br />
199091 wlebSi, rodesac SeerTebulma Statebma (britaneTis mxardaWeriT)<br />
eraySi wamoiwyo samxedro operacia `udabnos qariSxali~, gaeros uSiSroebis<br />
sabWoSi Seikribnen msoflios wamyvani saxelmwifoebi, raTa gadaewyvitaT,<br />
rogor epasuxaT erayis agresiisaTvis. es iyo pirveli didi gamocda<br />
gaerosaTvis civi omisSemdgom periodSi. SeerTebulma Statebma moipova<br />
uSiSroebis sabWos mxardaWera erayis winaaRmdeg rezoluciis misaRebad,<br />
mkacri ekonomikuri sanqciebis dasaweseblad da sabolood miiRo Tanxmoba<br />
Zalis gamoyenebaze quveiTidan erayis armiis gansadevnad.<br />
erayis winaaRmdeg omi amerikis moqmedebis Sedegi iyo. gaeros sakuTari<br />
Zalebi eraySi ar gaugzavnia. generaluri mdivani ver akontrolebda verc<br />
koaliciuri Zalebis ganlagebas da verc maT moqmedebas. iq ar imyofeboda<br />
gaeros generaluri Stabi da Sesabamisad ver xelmZRvanelobda koaliciis<br />
wevrTa (ZiriTadad SeerTebuli Statebisa da britaneTis) mier ganxorcielebul<br />
sam xedro Tu diplomatiur operaciebs. igi arc operaciis dafinansebaSi<br />
monawileobda. saomar moqmedebebs umTavresad amerikis mokavSireebi:<br />
iaponia, germania, quveiTi da saudis arabeTi afinansebda. amitom, ar Sei<br />
Zleba erayis winaaRmdeg oms gaeros operacia vuwodoT. igi arc koleqtiur<br />
qmedebad SieZleba CaiTvalos. ufro zustad rom vTqvaT, es iyo SeerTebuli
656 politika mTavrobis gareSe<br />
Statebis mier Seqmnili da gaeros mier sanqcirebuli farTomasStabiani koalicia.<br />
[sparseTis yuris meore omis dros, aSSm erayis winaaRmdeg samxedro<br />
operacia uSiSroebis sabWos sanqciis gareSe daiwyo red. Sen.]<br />
didi saerTaSoriso organizaciebis problemebi<br />
warmatebebis miuxedavad, gaerom ver gaamarTla mis SemqmnelTa yvela<br />
imedi. misi damaarseblebi Seecadnen gadaeWraT is proceduruli problemebi,<br />
romlis winaSec idga erTa liga, magaliTad, gadawyvetilebis misaRebad<br />
saWiro konsensusi, romelic ligas xSirad xels uSlida adekvaturi zomebis<br />
miRebaSi. amis miuxedavad, gaeroc araerTxel aRmoCnda imave problemebis<br />
winaSe. proceduruli problemebi xSirad <strong>politikuri</strong> azrTa sxvadasxvaobis<br />
Sedegia.<br />
universalurobis problema. pirvel rigSi, saWiroa yvela, metnaklebad mniSvnelovani<br />
sididisa da gavlenis mqone qveynis darwmuneba, raTa SeuerTdnen<br />
did saerTaSoriso organizaciebs da darCnen mis nawilad. winaaRmdeg SemTxvevaSi,<br />
adre Tu gvian, krizisul situaciaSi gamomJRavndeba aseTi organizaciis<br />
araadekvaturoba da igi daiSleba. erTa ligis magaliTiT TvalsaCino<br />
gaxda, rom saWiroa aseT organizacias SeuerTdes yvela Zlieri saxelmwifo<br />
anu yvela, visac Seswevs Zala, daarRvios sayovelTao mSvidoba. gaeros SemTxvevaSi<br />
amis TvalsaCino magaliTia CineTis saxalxo respublikas, romelic ori<br />
aTwleulis ganmavlobaSi gaeros miRma rCeboda. dRes gaero universalur<br />
organizaciaa 192 wevri qveyniT, im juja saxelmwifoebis CaTvliT, romlebic<br />
rukaze wertilebad Canan.<br />
uTanasworobis problema. patara saxelmwifoebi did saxelmwifoebTan<br />
Tanasworobas moiTxoven saerTaSoriso organizaciebSi. sxvagvari<br />
damokidebu leba Seuracxmyofeli iqneba da SesaZloa sxva saxelmwifos<br />
suverenuli qveynis Sida saqmeebSi Carevis saSualeba misces. imave principiT,<br />
Zlieri saxelmwifoebi moiTxoven, rom maTi upiratesoba gamoCndes<br />
specialur procedurul sakiTxebSi, rogoricaa vetos ufleba, romliTac<br />
gaeros uSiSroebis sabWos mudmivi wevrebi sargebloben. sxva SemTxvevaSi,<br />
isini amas sakuTari mniSvnelobis damcirebad miiCneven. ufro metic, vinaidan<br />
wevr saxelmwifoTa SefardebiTi Zala droTa ganmavlobaSi icvleba,<br />
Tavdapirveli formula, romelic aseT sakiTxebs agvarebs, droda d r o<br />
gadaxedvas saWiroebs. zogierT qveyanas, romelsac adre didi Zala hqonda,<br />
un da CamoerTvas uwindeli uflebebi, raTa adgili gaTavisufldes aRmavlobis<br />
fazaSi myofi saxelmwifoebisaTvis. es bevrad metia, vidre ubralod<br />
`teqnikuri~ problema. verc erTi saerTaSoriso organizacia ver SeinarCunebs<br />
sicocxlis unarianobas, Tuki ar gadaWris uTanasworobis problemas da<br />
amave dros ar iq ne ba imdenad moqnili, rom Seicvalos mdgomareobis cvlilebasTan<br />
erTad.
saerTaSoriso organizaciebi<br />
657<br />
kompetenciis problema. xSirad saerTaSoriso organizaciebs Zala ar SeswevT,<br />
gadadgan esa Tu is nabiji, radgan mas esa Tu is saxelmwifo ewinaaRmdegeba.<br />
arada, calkeul aseT saxelmwifoebs vetos ufleba SeiZleba arc hqondeT.<br />
magaliTad, Tuki ganviTarebadi qveynebi gaerTiandebian, maT SeuZliaT<br />
dablokon generaluri asambleis funqcionireba, SesaZloa uSiSroebis sab<br />
Wos romelime mudmivi wevri daiyolion, veto daados ama Tu im sakiTxs (an,<br />
Teoriulad, maT SeuZliaT umravlesobis mopovebiT dablokon esa Tu is<br />
sakiTxi uSiSroebis sabWoSi). Sedegad, saerTaSoriso organizaciebs akliaT<br />
im saxis Zalaufleba sxvadasxva sakiTxis gadasaWrelad, rac sabolood<br />
calkeuli mTavrobis kompetenciaSi Sedis. erTaderTi, risi gakeTebac<br />
maT SeuZliaT, aris sayovelTao interesis sferoSi arsebuli konkretuli<br />
sakiTxebis gadaWra (magaliTad, samSvidobo operaciebi).<br />
erTianobis problema. warsulSi yvelaze warmatebuli saerTaSoriso organizaciebi<br />
iyo aliansebi, romlebic saerTo mtris winaaRmdeg iqmneboda.<br />
amis magaliTia saRvTo kavSiri, romelic safrangeTis aRorZinebis SiSiT<br />
Seiqmna. kidev erTi magaliTia Tanamedrove arabuli liga: rom ara saerTo<br />
mtris (israelis) winaaRmdeg gaerTianebis aucilebloba, arabuli qveynebi,<br />
albaT, am bolo aTwleulebis manZilze sisxlismRvrel brZolaSi CaerTvebodnen<br />
erTmaneTTan. aseve, rom ara komunisturi eqspansiis safrTxe, 1940iani<br />
wlebis bolosa da 1950iani wlebis dasawyisSi, CrdiloeT atlantikis<br />
xelSekrulebis organizacia arasodes daarsdeboda. gaerom erTianobis<br />
piks 199091 wlebSi miaRwia, rodesac mas msoflios saxelmwifoTa umetesoba<br />
SeuerTda saerTo metoqis _ erayis winaaRmdeg sabrZolvelad. Tumca, rogorc<br />
ki realuri safrTxe qreba, aliansic sustdeba.<br />
suverenitetis problema. suvereniteti, anu saxelmwifos uzenaesoba teritoriul<br />
farglebs SigniT, safuZvlad udevs oTxive zemoxsene bul problemas.<br />
qveyanas suvereniteti an aqvs, an ara, an Tavad wyvets sakuTar Sida saqmeebs,<br />
an ara. rogorc mecxramete saukunis amerikelma politikosma jon<br />
kalhunma erTxel aRniSna, qveyana iseve ar SeiZleba nawilobriv suverenuli<br />
iyos, rogorc qali nawilobriv fexmZime. ase rom, efeqtiani msoflio mTavrobis<br />
Seq mna mxolod im SemTxvevaSia SesaZlebeli, Tu arsebuli mTavrobebi<br />
daTanxmdebian daTmon suvereniteti ufro zemdgomi xelisuflebis sasargeblod.<br />
am perspeqtivas ki saxelmwifoTa (da politikosTa) umetesoba<br />
Zalze sariskod miiCnevs SiSiT, crurwmenebiTa da undoblobiT gamsWvaluli<br />
msoflios pirobebSi.<br />
saerTaSoriso samarTali<br />
mSvidobisa da harmoniulobis ganviTareba SesaZlebelia mxolod dRevandeli<br />
erisaxelmwifoebis sistemis pirobebSi. am konteqstSi saerTaSoriso<br />
samarTals SeuZlia gaaZlieros saerTaSoriso organizaciebi, raTa maT<br />
ufro mSvidobiani da usafrTxo msoflios ganviTarebas Seuwyon xeli.
658 politika mTavrobis gareSe<br />
350 wlis ganmavlobaSi saerTaSoriso sistema regulirdeba saerTaSoriso<br />
samarTliT. es ukanaskneli gansazRvravs saxelmwifoTa uflebebsa da<br />
movaleobebs erTmaneTis mimarT. `TamaSis wesebi~, romlebic suverenulma<br />
saxelmwifoebma aRiares, ZiriTadad xelSekrulebebiT gamoixateba. saerTa<br />
Soriso samarTlis sxva, aseve farTod aRiarebuli wyaroebia Cveuleba da<br />
konvencia; samarTlianobasa da moralze dafuZnebuli zogadi principebi;<br />
agreTve, sasamarTlo gadawyvetilebebi da avtoritetuli iuristebis swavlebani.<br />
saerTaSoriso samarTlis yvelaze cnobil kodifikaciad rCeba hugo grociusis<br />
(omisa da mSvidobis Sesaxeb naSromi), romelic gamoqveynda 1625 wels,<br />
ocdasami wliT adre, sanam 1648 wels vestfaliis zaviT erisaxelmwifoTa<br />
sistemis dabadeba oficialurad gamocxaddeboda. SemTxveviTi ar aris, rom<br />
Tanamedrove saerTaSoriso sistemis warmoSoba daemTxva TamaSis wesebis<br />
Camoyalibebas, romliTac saerTaSoriso urTierTobebis mowesrigeba xdeba.<br />
vestfaliis zavis Semdeg, saerTaSoriso samarTali yoveldRiuri msoflio<br />
politikis ganuyofeli nawili gaxda.<br />
sargeblianoba<br />
erTi wuTiT warmoidgineT uamravi praqtikuli SekiTxva, romlebzec sarwmuno<br />
pasuxis gacema SeuZlebelia saerTaSoriso normebisa da konvenciebis<br />
gareSe. rogor SeiZleba ganisazRvros sazRvrebi xmeleTsa da zRvaze? davuSvaT,<br />
or saxelmwifos Soris sazRvarze mdinarea, vin gadawyvetda: (1) sad<br />
unda gaevlo sazRvars: mdinaris napirebs Soris, mis kalapotze, Tu mdinaris<br />
zustad centrSi; (2) mdinare unda yofiliyo Tu ara naosnobisTvis Ria erTi<br />
saxelmwifosaTvis, orive saxelmwifosaTvis, Tu arc erTisaTvis; (3) aqvT Tu<br />
ara mdinaris saTaveSi mdebare saxelmwifoebs dambebis, hidroeleqtrosadgurebisa<br />
da rezervuarebis aSenebis ufleba mdinareebze, romlebic dinebis<br />
boloSi sxva saxelmwifoebis teritoriazec miedineba? am saxis kiTxvebi<br />
Tavs iCendnen saerTaSoriso urTierTobis bevr sxva SemTxvevasa da sferoSi.<br />
ras SeuZlia ama Tu im ucxo qveyanaSi akreditebuli diplomatiuri warmomadgenlebis<br />
usafrTxoebis garantireba? rogor mowesrigdeba moZraoba Ria<br />
zRvaSi? vin wyvets, unda hqondes Tu ara neitralur saxelmwifos ufleba,<br />
gaagrZelos normaluri savaWro urTierToba omSi CarTul orive dapirispirebul<br />
mxaresTan? esaa ramdenime im arsebiTi mniSvnelobis sakiTxTagan,<br />
romelTa gadawyvetac uaRresad rTuli iqneboda saerTaSoriso samarTlis<br />
arsebobis gareSe.<br />
Sesruleba da iZuleba<br />
gasaocaria, magram saerTaSoriso samarTals adgenen da axorcieleben is<br />
saxelmwifoebi, romelTa SesazRudadac iqmneba igi. rogorc erTi avtori<br />
aRniSnavs:
saerTaSoriso organizaciebi<br />
Tavisi arsebobis oTxasi wlis manZilze, saerTaSoriso samarTalis<br />
zedmiwevniT akvirdebodnen. roca misi erTerTi kanoni irRveoda,<br />
amas yovelTvis ar mohyveboda saTanado reagireba. xolo roca sadamsjelo<br />
qmedebas mimarTavdnen, is ar iyo yovelTvis efeqtiani. da mainc,<br />
ar iqneba swori uarvyoT saerTaSoriso samarTlis, rogorc savaldebulo<br />
wesebis sistemis arseboba. 14<br />
659<br />
saerTaSoriso samarTlis ganxorcieleba yovelTvis did siZneleebs ukav<br />
Sirdeboda. damnaSaves saxelmwifo sjis kanonis ZaliT, magram saerTaSoriso<br />
sferoSi arc erTi saxelmwifo ar aris mmarTveli (cxadia, arc gaero).<br />
cxadia isic, rom SeuZlebelia saxelmwifoTa dapatimreba, gasamarTleba da<br />
cixeSi Casma. Tumca, maTi dasja mainc SesaZlebelia. mTavrobaTa funqciuri<br />
ekvivalenti saerTaSoriso sistemaSi ZalTa balansia. sxva sityvebiT, `kanondamrRvevebad<br />
miCneuli~ saxelmwifoebi, sxva saxelmwifoebisgan diplomatiuri<br />
SezRudvebis, ekonomikuri embargos an blokadis msxverplni xdebian.<br />
eqstremalur situaciaSi SesaZlebelia maT sazRvrebSi SeWra da dapyroba.<br />
aseve, ar aris marTali mosazreba, rom saerTaSoriso samarTals aranairi<br />
Zala ar aqvs da did erisaxelmwifoebs arasdros mouwevT daemorCilon mis<br />
diqtats. sinamdvileSi saerTaSoriso da saxelmwifos samarTals Soris gansxvaveba<br />
intensivobazea damokidebuli: im dros, roca rigiTi moqalaqeebi,<br />
rog orc wesi, umal elian sasjels kanonis darRvevisas, mTavrobebs ufro<br />
xSirad Se uZliaT daarRvion kanoni da darCnen dausjelni. amis gaTvaliswinebiT,<br />
<strong>politikuri</strong> zewola saerTaSoriso samarTlis moTxovnaTa Sesasruleblad<br />
realuri da azriania. amis Tanamedrove magaliTi iyo serbeTis<br />
xelisuflebis mier iZulebis gziT miRebuli gadawyvetileba eqsprezident<br />
miloSeviCis gaeros tribunalisaTvis gadacemis Sesaxeb.<br />
sapasuxo <strong>politikuri</strong> reaqciis SiSi ar aris imis erTaderTi mizezi, rom<br />
mTavrobaTa umravlesoba umeteswilad mihyveba saerTaSoriso TamaSis wesebs.<br />
rogorc ukve vnaxeT, yvela qveyanas SeuZlia saerTaSoriso wesebisa<br />
da regulaciebis unificirebuli sistemidan sargeblis miReba. am wesebis<br />
gareSe saerTaSoriso vaWroba, mogzauroba da turizmi Zalian garTuldeboda,<br />
xolo saerTaSoriso finansuri transaqciebi, ucxouri investiciebi,<br />
teqnologiuri transferi, safosto da telekomunikaciebi lamis SeuZlebeli<br />
iqneboda. diplomatiuri imunitetis saguldagulod damuSavebuli da<br />
farTod aRiarebuli wesebis gareSe Zalian cota mTavroba gagzavnida Tavis<br />
warmomadgenels ucxo qveynis dedaqalaqSi. arsebul garemoebebSi saeWvoa,<br />
SeuZlia Tu ara nebis mier mTavrobas, qedmaRlurad Sexedos saerTaSoriso<br />
samarTals. diplomatiuri izolaciis, ekonomikuri ngrevisa da samxedro<br />
SurisZiebis safrTxis winaSe mTavrobebi, rogorc wesi, xelSkrulebebs, konvenciebsa<br />
da zogad wesebs mxolod yvelaze eqstremalur, gamonaklis situaciebSi<br />
arRveven.<br />
saerTaSoriso samarTlis SemTxvevaSic Zala yvela saxis politikis<br />
safuZvlad rCeba. uzrunvelmyofi Zalis gareSe kanoni farsia. saerTaSoriso<br />
scenaze policiis rols saerTaSoriso aqtorebi individualurad an
660 politika mTavrobis gareSe<br />
koleqtiurad TamaSoben. amrigad, ZalTa balansi `aucilebeli mdgomareobaa<br />
TviT saerTaSoriso samarTlis arsebobisaTvis.~ 15<br />
saerTaSoriso samarTali Tanamedrove epoqaSi<br />
meore msoflio omamde saerTaSoriso samarTlis yvelaze mniSvnelovani<br />
nawili gaxldaT Jenevisa da haagis konvenciebi, riTac Camoayalibes omis wesebi.<br />
1945 wlidan saerTaSoriso samarTali gansakuTrebiT ganviTarda ramdenime<br />
mniSvnelovan sferoSi, maT Soris, SeiaraRebis kontrolis sakiTxebSi.<br />
samomavlod, mosalodnelia, rom saerTaSoriso samarTali dainteresdeba<br />
ekologiuri problemebiT.<br />
Jenevisa da haagis konvenciebi. mecxramete saukunis Sua xanebamde omis<br />
wesebi gansazRvruli ar iyo. 1856 wels ramdenime Zlierma saxelmwifom mxari<br />
dauWira mravalmxriv saerTaSoriso konferenciaTa seriebs, romelic dagvirgvinda<br />
parizis deklaraciiT, romelic zRudavda oms zRvaSi, ukanonod<br />
acxadebda mekobreobasa da akanonebda sazRvao blokadis formebs. ufro<br />
mniSvnelovani iyo 1864 wlis Jenevis konvencia (gadaxedil iqna 1906 wels),<br />
romelic exeboda brZolis velze daWrilTa mopyrobas. kidev ufro didi mniSvnelobis<br />
iyo 1899 wlis haagis konvencia, romelmac gaamaxvila yuradReba<br />
saxmeleTo omis wesebze. 1907 wels haagis meore konferenciaze gadaixeda 1899<br />
wlis normebi meomar da neitralur saxelmwifoTa uflebebisa da movaleobebis<br />
SEesaxeb. aseve, wamoWril iqna sakiTxebi axali saxis iaraRis gamoyenebis<br />
Sesaxeb, rogoricaa e. w. `centrdakarguli~ tyviebi [tyvia, romelic mizanSi<br />
moxvedris Semdeg iSleba da mniSvnelovan zians ayenebs msxverpls, amJamaDd<br />
akrZalulia mTargmn. Sen.] momwamvleli gazi da gaziT savse naRmebi.<br />
SeiaraRebaze kontrolis Sesaxeb SeTanxmebebi. arc erTi sakiTxi ar Canda<br />
imdenad mniSvnelovani, rogorc SeiaraRebaze ormxrivi kontrolis Sesaxeb<br />
molaparakebebi aSSsa da sabWoTa kavSirs Soris civi omis dros (ix. cxrili<br />
183). imis miuxedavad, rom es molaparakebebi mravalricxovani da sapirispiro<br />
iyo, maT birTvul Sekavebaze gavlena mainc moaxdines.<br />
sabWoTa kavSiris daSlam, gaumjobesebulma urTierTobam aSSsa da ruseTs<br />
Soris, ubiZga aSSsa da ruseTs SeiaraRebis SezRudvis sakiTxebze molaparakeba<br />
gaemarTaT. yvelaze mniSvnelovania 1993 wlis strategiuli SeiaraRebis<br />
Semcirebis xelSekruleba II (START II), romlis safuZvelzec birTvuli qobinebis<br />
raodenoba, pirveli msgavsi xelSekrulebis mixedviT Semcirebul<br />
donesTan SedarebiT, kidev 60 procentiT Semcirda. metic, START IIma akrZala<br />
mravalqobiniani saxmeleTo raketebi da Seamcira wyalqveSa gemebis atomuri<br />
qobinebic. aSSsa da ruseTs imedi hqondaT, rom `SeZlebdnen gamanadgurebeli<br />
omis safrTxis Semcirebas iseTi saxis birTvuli iaraRis akrZalviT,<br />
romelsac orive zesaxelmwifo gamoiyenebda prevenciuli dartymisas.~ 16<br />
bolo ormoci wlis ganmavlobaSi SeiaraRebis kontrolis mizniT miRebuli<br />
xelSekrulebebi mravalmxrivi gaxda da mas miuerTda msoflios bevri<br />
qveyana. molaparakebaTagan gansakuTrebiT aRsaniSnavia:
saerTaSoriso organizaciebi<br />
661<br />
• 1959 wlis antarqtidis SeTanxmebam akrZala yvela saxis samxedro saqmianoba<br />
antarqtidis kontinentze da yovel xelmomwer mxares misca sahaero<br />
meTval yureobis ufleba. aseve, akrZala birTvuli mrewvelobis narCenebiT<br />
garemos dabinZureba da waaxalisa TanamSromloba samecniero gamokvlevebisas.<br />
• 1967 wlis kosmosis SeTanxmebam akrZala kosmosSi birTvuli iaraRis,<br />
mTvaresa da planetebze samxedro bazebis ganlageba da akrZala kosmosur<br />
sivrceze romelime saxelmwifos pretenziebi.<br />
• 1968 wlis birTvuli iaraRis gauvrceleblobis SeTanxmebam SezRuda<br />
xelmomweri qveynebi birTvuli iaraRisa da masalebis gacemasa da miRebaSi.<br />
im dros, roca qveyanaTa umravlesobam xeli moawera am molaparakebas, ramdenime<br />
xelmomweri ar emorCileboda am wess. irans, erays, libias, pakistansa<br />
da indoeTs xeli ar mouweriaT am SeTanxmebaze.<br />
• 1971 wlis zRvis fskeris SeTanxmebam akrZala birTvuli iaraRis gamocda<br />
wyalqveS TiToeuli qveynis 12miliani sasazRvro radiusis gareT.<br />
• 1972 wlis biologiur iaraRis konvenciam savaldebulo gaxada biologiuri<br />
rezervebis ganadgureba da ukanonod gamoacxada am saxis iaraRis<br />
Senaxva da warmoeba.<br />
• 1993 wlis qimiuri iaraRis konvencia miznad isaxavs aTi wlis ganmavlobaSi<br />
qimiuri iaraRis ganadgurebas. aSSis senatma SeTanxmebis ratifikacia<br />
1997 wels moaxdina.<br />
amgvari SeTanxmebebis molodini usasrulo araa. mTavrobebi, rogorc wesi,<br />
xels ar aweren xelSekrulebebs, romlebic arasasurvel valdebulebebs uwesebs<br />
mas. magaliTad, aSSm gamoacxada, rom mas isedac ar ganuzraxavs qimiuri<br />
iaraRis ganviTareba (erovnuli usafrTxoebis uzrunvelsayofad ar eyrdnoboda<br />
am saxis iaraRs) im dros, roca man xeli moawera qimiuri iaraRis konvencias.<br />
iq, sadac qcevis wesebis Sesaxeb molaparake ba qveynebisagan moiTxovs<br />
maTTvis mniSvnelovan sakiTxebze uaris Tqmas, saer TaSoriso samarTali ar<br />
aris sakmarisad efeqturi.<br />
saerTaSoriso samarTali da garemos dacva. mosalodnelia, rom momavalSi<br />
saerTaSoriso samarTlis is nawili, romelic garemosa da ekologias<br />
Seexeba, sagrZnoblad gaizrdeba da gafarTovdeba. zog mecniers miaCnia,<br />
rom iaraRis SezRudvis molaparakebebis gamocdileba safuZvlad daedeba<br />
transnaciona luri ekologiuri molaparakebebis axal epoqas.<br />
ramdenime gamonaklisis garda, rogoricaa monrealis protokoli, romelic<br />
krZalavs ozonis garsisaTvis saSiS nivTierebaTa gamoyenebas (ix. CanarTi<br />
`saerTaSoriso samarTali da garemo: monrealis protokoli~), saerTa<br />
Soriso ekologiur molaparakebaTa raodenoba da farglebi SezRudulia.<br />
SeiaraRebis msgavsad, ekologiuri sakiTxebic, rogorc wesi, erovnuli suverenitetis<br />
sferoSi eqceva. Tumca resursebis amowurva, gadaSenebis zRvarze<br />
myofi saxeobebi da adamianis mier gamowveuli cvlilebebi biosferoSi<br />
is sakiTxebia, romlebic, birTvuli omis SesaZleblobis msgavsad, yvela<br />
qveyanaze axdens gavlenas.
662 politika mTavrobis gareSe<br />
cxrili 18.3<br />
SeiaraRebis kontrolis Sesaxeb ZiriTadi ormxrivi SeTanxmebebi<br />
SeerTebul Statebsa dayofil sabWoTa kavSirs/ruseTs Soris<br />
TariRi SeTanxmeba ZiriTadi miznebi<br />
1963<br />
1971<br />
1971<br />
1972<br />
1972<br />
1972<br />
1972<br />
1973<br />
1974<br />
1974<br />
1976<br />
1977<br />
1979<br />
1987<br />
cxeli xazis Sesaxeb<br />
cxeli xazis modernizaciis Sesaxeb<br />
birTvuli avariebis Sesaxeb<br />
antibalistikuri raketebis Sesaxeb<br />
(SALT 1)<br />
SALT 1is droebiTi xelSekruleba Tav<br />
dasxmis strategiuli iaraRis Sesaxeb<br />
droebiTi SeTanxmebis protokoli<br />
Ria zRvis Sesaxeb<br />
birTvuli omis Tavidan acilebis<br />
Sesaxeb<br />
birTvuli iaraRis miwisqveSa gamoc<br />
dilebis SezRudvis Seesaxeb<br />
antibalistikuri raketebis Sesaxeb<br />
SeTanxmebis protokoli<br />
birTvuli iaraRis miwisqveSa gamocdis<br />
SezRudvis Sesaxeb samSvidobo miznebiT<br />
konvencia samxedro an nebismieri sxva<br />
mtruli miznebiT garemos Semcvleli te<br />
qnikis gamoyenebis akrZalvis Sesaxeb<br />
Salt II (araratificirebuli)<br />
birTvuli riskis Semcirebis centrebis<br />
Sesaxeb<br />
amyarebs mTavrobebs Soris pirdapir radio da satele<br />
grafo sakomunikacio sistemas, romelic gamoiyeneba<br />
krizisis periodebSi.<br />
safuZvels uyris cxeli xazis satelituri sakomunika<br />
cio sistemis amoqmedebas.<br />
qmnis birTvuli iaraRis SemTxveviTi an arasanqcire<br />
buli afeTqebis Sesaxeb Setyobinebis process; qmnis<br />
SemTxveviTobis Tavidan acilebis garantiebs.<br />
zRudavs antibalistikuri raketebisagan dacvis sis<br />
temebis gafarToebas erT teritoriaze da krZalavs<br />
kosmosuri raketsawinaaRmdego dacvis sistemebis Se<br />
qmnas.<br />
xuTwliani periodiT yinavs supersaxelmwifoTa xelT<br />
arsebuli balistikuri raketis gamSvebis mowyobilo<br />
bebis mTlian raodenobas.<br />
ganmartavs da aZlierebs strategiul iaraRze Tavda<br />
pirvel SezRudvas.<br />
ayalibebs okeaniaze krizisis gamomwvevi incidentebis<br />
Tavidan acilebis procedu rebs.<br />
supersaxelmwifoTagan moiTxovs konsultaciebs<br />
birTvuli omis safrTxis gaCenis SemTxvevaSi.<br />
zRudavs 150 kilotonaze meti wonis birTvuli iaraRis<br />
araregalur gamocdas.<br />
amcirebs antibalistikuri raketebis da saSveb raode<br />
nobas erT teriroriaze.<br />
afarToebs 1974 wlis SeTanxmebiT gansazRvrul<br />
akrZalvas birTvuli iaraRis miwisqveSa gamocdis Tao<br />
baze; moiTxovs damkvirveblebis daswrebas 150 kilo<br />
tonaze meti wonis iaraRis gamocdisas.<br />
krZalavs iaraRs, romelic planetis eko logiis modi<br />
ficirebis safrTxes qmnis.<br />
awesebs strategiuli matareblebis, MIRVed raketebis,<br />
grZeldistanciuri bombdamSenis, frTiani raketebis,<br />
kontinentTaSorisi balistikuri raketebis da sxva iara<br />
Ris zRvars; zRudavs iaraRis gamocdas.<br />
orive qveynis dedaqalaqSi qmnis birTvul kri zisis<br />
marTvis berketebs.
saerTaSoriso organizaciebi<br />
TariRi SeTanxmeba ZiriTadi miznebi<br />
1987<br />
1990<br />
1990<br />
1991<br />
1992<br />
1992<br />
1992<br />
1993<br />
1995<br />
1997<br />
1997<br />
1997<br />
saSualo radiusis birTvuli<br />
Zalebis SeTanxmeba<br />
qimiuri iaraRis ganadgurebis<br />
Sesaxeb<br />
molaparakebebi birTvuli gamoc<br />
dis Sesaxeb<br />
START (SeTanxmeba strategiuli<br />
iaraRis Semcirebis Sesaxeb)<br />
START I protokoli<br />
Ria cis SeTanxmeba<br />
erToblivi safrTxis Semcirebis<br />
Sesaxeb<br />
START II<br />
Zalze gamdidrebuli uranis<br />
Sesaxeb<br />
birTvuli sawvavis Semcirebis<br />
Sesaxeb<br />
konversiis Sesaxeb<br />
START III<br />
663<br />
anadgurebs SeerTebul Statebisa da ssrks saxmeleTo, sa<br />
Sualo da mokle radiusis birTvul iaraRs evropaSi da rTavs<br />
adgilze inspeqtirebis uflebas<br />
bolos uRebs qimiuri iaraRis warmoebas; anaxevrebs qimiuri<br />
iaraRis inventaris raodenobas 1999 wlisaTvis, xolo 2002<br />
wlis bolosaTvis 5 aTas metrul tonamde amcirebs.<br />
axali protokoli aumjobesebs verifikaciis procedurebs.<br />
30%iT amcirebs strategiuli birTvuli iaraRis arsenals.<br />
ruseTis, belorusiis, ukrainisa da yazaxeTisagan moiTxovs<br />
strategiuli iaraRis Semcirebas yofili ssrks mier START<br />
iT SeTanxmebuli pirobebis mixedviT.<br />
nebas rTavs SeuiaraRebel TviTmfrinavebs dakvirvebis<br />
mizniT ifrinon SeerTebuli Statebis, ruseTisa da maTi mo<br />
kavSireebis Tavze.<br />
uzrunvelyofs ruseTs mravalgvari mowyobilobebiTa da<br />
daxmarebiT strategiuli matareblebis sistemis usafrTxo<br />
ganadgurebis, bir T vuli sabrZolo muxtis transpor<br />
tirebis, bi rT vuli iaraRis radiaqtiuli narCenebis damarx<br />
visas fizikuri dacvis, sabrZolo muxtis balansirebis da<br />
qimiuri da biologiuri iaraRis ganadgurebisa da mowyobi<br />
lobaTa demontaJisaTvis.<br />
2003 wlisaTvis amcirebs SeerTebul Statebsa da ruseTSi<br />
strategiuli birTvuli qobinebis raodenobas 3000dan<br />
3500mde; krZalavs mravaljeradi gamoyenebis saxmeleTo<br />
sistemebs.<br />
amcirebs birTvuli sabrZolo daSlis Sedegad miRebuli<br />
birTvuli sawvavis diversiisa da moparvis risks samTavrobo<br />
Sesyidvebisa da samoqalaqo daniSnulebis reaqtorSi sawva<br />
vad gamoyenebis gziT.<br />
krZalavs birTvuli sawvavis warmoebas birTvuli iaraRis an<br />
sxva birTvuli afeTqebis mowyobilobebisaTvis.<br />
avaldebulebs SeerTebul Statebs xeli Seuwyos ruseTSi<br />
plutonis mwarmoebeli darCenili sami reaqtoris gadakeTe<br />
bas ise, rom veRar awarmoos iaraRis klasis plutoni; pro<br />
eqtis dasruleba 2000 wlis bolosaTvis iyo navaraudevi,<br />
magram savaraudoa, rom 2002 wlisTvis dasruldeba.<br />
1998 wels moskovis samitze ganaxlebuli xelSekruleba, rom<br />
SeerTebuli Statebi da ruseTi aRar ganadgebs 20002500ze<br />
met strategiul birTvul sabrZolo qobins kontinentTa<br />
Soris balistikur raketebze, wya l qveSa navis balistikur<br />
raketebze da strategiul bombdamSenebze 2007 wlis 31<br />
dekembrisaTvis, START IIis xelSekrulebis ratifikaciis<br />
molodinSi.
664 politika mTavrobis gareSe<br />
saerTaSoriso samarTali da garemo: monrealis protokoli<br />
monrealis protokoli, formalurad cnobili, rogorc protokoli<br />
nivTierebebze, romlebic cveTen ozonis safars, aRiarebulia yvelaze mniSvnelovan<br />
ekologiur SeTanxmebad istoriaSi da saerTaSoriso samarTlis<br />
axali epoqis momaswavebel modelad. kibos gamomwvevi ultraiisferi radiaciisgan<br />
planetis damcavi ozonis sferos eroziam SeaSfoTa msoflio<br />
sazogadoeba. 1986 wels ocdasamma saxelmwifom SeimuSava 1999 wlisaTvis<br />
florofluorokarbonebis (cnobilia CFC saxeliT da farTod gamoiyeneba<br />
avtomobilebis kondicionerebSi) 50 procentiT Semcirebis gegma. 1990 wels<br />
londonSi ganaxlda molaparakeba, romlis mixedviTac 2000 wlisaTvis CFC<br />
srulad unda aRmofxvriliyo. ori wlis Semdeg kopenhagenSi 80ze meti<br />
qveynis warmomadgenlebi SeTanxmdnen, es vada 1996 wlamde gadmoewiaT da<br />
aekrZalaT ramdenime saziano nivTiereba. 1992 wels aSSm erTpirovnulad<br />
gamoacxada Tanxmoba monrealis protokolis modifikaciaze.<br />
monrealis protokolis modifikaciis uprecedento masStabebma daamSvida<br />
garemos cvilebiT SeSinebuli bevri adamiani. da mainc, molaparakebis<br />
Sedegebis ganxorcieleba rTuli aRmoCnda. Zalian neli tempebiT mimdinareobda<br />
ganviTarebadi qveynebisa saerTaSoriso subsidireba, raTa maT SeeZinaT<br />
iseTi teqnologiebi, romelic ar daazianebda ozons. xelSekrulebis<br />
kritika sxvadasxva mxridan gaismoda. zogs xelSekruleba usargeblod miaCnda,<br />
sxvebs sjerodaT, rom is Zalian cotas cvlida.<br />
da mainc, arsebobda faqtobrivi mtkicebulebebi, rom es mniSvnelovani<br />
saerTaSoriso SeTanxmeba SeiZleba efeqtianad moqmedebdes. 1997 wels<br />
gamoqveynebuli holandiuri kvlevisas erTmaneTs Seadares sam mosalodnel<br />
scenari: pirveli, ar arsebobda araviTari SezRudvebi ozonis fenis<br />
gamanadgurebel qimiur nivTierebebze; meore, xorcieldeboda monrealis 1987<br />
wlis protokolis SeTanxmebebi da mesame, xorcieldeboda ufro mkacri kopenhagenis<br />
SeTanxmebebi. Sedegebi STambeWdavi aRmoCnda. `Tu SeadarebT imas,<br />
ra SeiZleba momxdariyo sxva SemTxvevaSi, dainaxavT saocar warmatebas.~<br />
globaluri daTbobis Sesaxeb molaparakeba (ganxiluli msoflio liderebis<br />
mier kiotoSi, iaponia, 1997 wlis dekemberSi) kargi magaliTia imisa,<br />
raoden Znelia saerTaSoriso ekologiuri samarTlis Camoyalibeba. bevri<br />
mecnieri, maT Soris geofizikosebi da meteorologebi, winaswarmetyveleben<br />
dedamiwaze globalur daTbobas momaval saukuneSi. msoflio masStabis<br />
globaluri daTbobis efeqti SeiZleba damRupveli iyos, uaryofiTad imoqmedos<br />
msoflio klimatze, gamofitos niadagi da gamoiwvios zRvis donis<br />
mateba, rac daemuqreba bevr sanapiro qveyanas.<br />
globaluri daTbobis umTavresi mizezia naxSirorJangi, romelic warmoiqmneba<br />
navTobis, naxSirisa da sxvaTa Sida wvis ZravaSi wvis Sedegad. magram<br />
aSSSi arsebobs <strong>politikuri</strong> opozicia nebismier molaparakebaze, romelic
saerTaSoriso organizaciebi<br />
665<br />
xels SeuSlida, SeaCerebda an SezRudavda sawvavis moxmarebas. profkavSirebs<br />
afiqrebs samuSao adgilebis dakargva. mrewvelobis umsxvilesi dargebis<br />
warmomadgenlebi damatebiTi samarTlebrivi SeRavaTebis dawesebas iTxoven.<br />
skeptikosebi kiTxvis niSnis qveS ayeneben kompiuteruli modelirebis gziT<br />
miRebul Sedegebs da eeWvebaT, rom globaluri daTboba saerTod moxdeba.<br />
fiqroben, rom SesaZlebelia misi Sedegebis advilad gadatana.<br />
am sakiTxze msoflioSi mravali gansxvavebuli mosazreba arsebobs. evropis<br />
qveynebi ekologiuri standartebis momxreni arian, rac mxardaWeras<br />
ver poulobs aSS kongresSi. karibis zRvisa da wynari okeanis samxreTiT<br />
mdebare qveynebis mcire raodenoba sakuTar Tavs globaluri daTbobisas<br />
yvelaze maRali riskis qveS miiCnevs (magaliTad, zRvis donis mxolod ori<br />
futiT matebasac ki SeuZlia safrTxeSi Caagdos maTi sanapiro biznesi da<br />
daabinZuros wyali). es qveynebi kidev ufro mkacr standartebs lobireben,<br />
vidre evropa. am dros, ganviTarebadma qveynebma, maT Soris CineTma, indoeTma<br />
da braziliam, uari Tqves nebismieri saxis molaparakebaze. navTobmompovebeli<br />
qveynebi, rogoricaa saudis arabeTi, nebismieri saxis momaval<br />
molaparakebas miiCneven ekonomikurad sazianod da agrZeleben maT kategoriul<br />
oponirebas.<br />
erTerTi pirveli umniSvnelovanesi sagareo <strong>politikuri</strong> gadawyvetileba,<br />
romelic jorj buSma miiRo, iyo is, rom xels ar moawerda kiotos xelSekrulebas.<br />
am gadawyvetilebam farTo kritika daimsaxura sazRvargareT, qveynis<br />
SigniT ki sapirispiro reaqcia gamoiwvia. globaluri daTbobis Sesaxeb<br />
xelSekrulebis gaurkveveli Sinaarsi kidev erTi mxarea, raSic is Seiara<br />
Rebis SezRudvis xelSekrulebebs waagavs: maTze mosalaparakeblad mravali<br />
welia saWiro, kidev ufro meti _ maT gansaxorcieleblad da es procesi<br />
yovelTvis politikosebisa da politikis gavlenis qveS aris.<br />
saerTaSoriso samarTlis SezRuduloba<br />
xelSekrulebebi, romelTa mizania omis ukanonod cnoba (magaliTad 1928<br />
wlis briankelogis paqti, romlis ratifikaciac sabolood samocdaoTxma<br />
qve ya nam moaxdina) da molaparakebebi, romlebic mSvidobisa da saerTaSoriso<br />
ur TierTgagebis ganviTarebisaTvis imarTeba (magaliTad gaeros qartia),<br />
iSviaTad uZleben drois gamocdas an saxelmwifoTa ambiciebs. mezobeli<br />
qveynebis mier xelmowerili yvelaze Tavmdabali `megobrobis~ paqtebic<br />
ki saukuneTa ganmavlobaSi irRveoda.<br />
Tanamedrove saerTaSoriso sistemas aklia sami praqtikuli winapiroba<br />
msoflio samarTlebrivi normebis misaRebad. pirveli, dResdReobiT ar arsebobs<br />
saerTaSoriso sakanonmdeblo organo, generaluri asambleis garda,<br />
romlis Zalauflebac umniSvneloa. meore, arc erT saerTaSoriso aRmasrulebel<br />
organos ar aqvs ufleba, inicireba moaxdinos da ganaxorcielos<br />
saerTaSoriso samarTali (simbolurad, gaeros generalur mdivans akisria<br />
es movaleoba, mag ram, am SemTxvevaSic, am organos brZanebebs ar aqvs realuri<br />
Zala). mesame, ar arsebobs saSualeba, aiZulo suverenuli mTavrobebi,
666 politika mTavrobis gareSe<br />
uTanxmoebebi gansaxilvelad warudginon saerTaSoriso sasamarTlos an<br />
daemorCilon mis verdiqts.<br />
gadawyvetilebebis ganxorcieleba aris im erisaxelmwifoebis prerogativa,<br />
romlebic xSirad am gadawyvetilebebs naxevrad an saerTod ar axorcieleben.<br />
manam, sanam saerTaSoriso samarTals aklia ganWvretadoba da Tanmimdevruloba,<br />
kanonis uzenaesobisTvis damaxasiaTebeli, is mTavrobebis<br />
mxolod darwmunebas Tu SeZlebs, magram ara iZulebisas.<br />
saerTaSoriso sasamarTlo. saerTaSoriso samarTlis moqmedebis araefeqtianoba<br />
naTlad Cans saerTaSoriso sasamarTlos muSaobaSi. saerTaSo riso<br />
sasamarTlo gaurkveveli institutia, romelic ikribeba haagaSi (holandiis<br />
Zvel dedaqalaqSi). igi gaeros qartiaSi Camoyalibebuli eqvsi umTavresi<br />
organodan erTerTia. saerTaSoriso sasamarTlo aris sruliad kanonierad<br />
dafuZnebuli sasamarTlo organo mosamarTleebiT, proceduruli kanonebi<br />
Ta da tribunaliT, magram yvelaze mniSvnelovania is, rom mas aklia cxadad<br />
dadgenili iurisdiqcia.<br />
saerTaSoriso sasamarTlo erTerTia dasavleTis samyaros im sasamarTlo<br />
Tagan, romelsac gansaxilveli saqme iSviaTad aqvs. samuSaos nakleboba warmo<br />
Sobilia ara saerTaSoriso uTanxmoebaTa ararsebobiT, aramed uTanxmoebaTa<br />
mimarTebaSi sasamarTlos gaurkveveli iurisdiqciiT. monawile saxelmwifoebma<br />
unda imoqmedon saerTaSoriso sasamarTlos 36e muxlis mixedviT, romelic<br />
ambobs:<br />
mocemuli wesdebis xelmomwer qveynebs nebismier dros SeuZliaT gamoacxadon,<br />
rom im qveyanasTan mimarTebaSi, romelic aseve aRiarebs<br />
am valdebulebas, isinic aRiareben savaldebulod sasamarTlos<br />
iurisdiqcias yvela samarTlebriv uTanxmoebaSi, romelic exeba: (1)<br />
xelSekrulebis interpretacias, (2) nebismier kiTxvas saerTaSoriso<br />
samarTalTan dakavSirebiT, (3) nebismieri faqtis arsebobas, romelic<br />
dadasturebis SemTxvevaSi arRvevs saerTaSoriso movaleobas.<br />
sxva sityvebiT, mTavrobebi kanoniT movaleni arian daemorCilon sasamarTlos<br />
gadawyvetilebas mxolod im SemTxvevaSi, Tu maT micemuli aqvT<br />
Tanxmoba sasamarTlos mier saqmis ganxilvaze. maT SeuZliaT winaswar gaakeTon<br />
deklaracia sasamarTlos gadawyvetilebis miRebis Sesaxeb, rogorc<br />
maT 36e muxli mouwodebs an daemorCilon mas garkveuli pirobebis gaTvaliswinebiT.<br />
saerTaSoriso sasamarTlos arsebobis pirveli oci wlis ganmavlobaSi<br />
42ma mTavrobam gamoTqva survili, damorCileboda sasamarTlos savaldebulo<br />
iurisdiqcias. es kanonze dafuZnebuli msoflio wesrigis mimarTulebiT<br />
win gadadgmul nabijad iyo aRqmuli. Tumca, saerTaSoriso saqmeebSi, iseve,<br />
rogorc zogadad cxovrebaSi, yvelaferi ise araa, rogorc Cans. am mxriv<br />
sainteresoa amerikis damokidebuleba 36e muxlis mimarT. aSSsgan, moelodnen,<br />
rom is ufro medgrad ibrZolebda saerTaSoriso samarTlis pativiscemaze<br />
dafuZnebuli stabiluri da mowesrigebuli samyarosaTvis, magram
saerTaSoriso organizaciebi<br />
667<br />
aSSs 1946 wlis 14 agvistos deklaracia, rom amerika Tanxmobas acxadebda<br />
saerTaSoriso sasamarTlos savaldebulo iurisdiqciaze, sinamdvileSi<br />
diplomatiuri xriki iyo. is acxadebda:<br />
deklaracia ar gamoiyeneba, roca saqme exeba: a) uTanxmoebebs, romlTa<br />
gadaWrasac mxareebi andoben sxva tribunals ukve arsebuli molaparakebebis<br />
safuZvelze an romelTa gadaWrac SesaZlebelia momavalSi; b)<br />
im uTanxmoebebs, romlebic exeba arsebiTad aSSis saSinao iurisdiqciaSi<br />
arsebul sakiTxebs, radgan mas Tavad amerika gadawyvets; g) uTanxmoebebs,<br />
romlebic Tavs iCens mravalmxrivi xelSekrulebebidan garda<br />
im SemTxvevebisa, Tu (1) SeTanxmebis yvela monawile mxare, romlebzec<br />
gavlenas axdens gadawyvetileba, aris saerTaSoriso sasamarTloSi<br />
ganxilvis mxare an (2) aSSi eTanxmeba iurisdiqcias.<br />
es niSnavs, rom aSS daTanxmdeba sasamarTlos savaldebulo iurisdiqcias<br />
mxolod misTvis sasurvel SemTxvevaSi da ara avtomaturad. aSSis Tanxmoba<br />
savaldebulo iurisdiqciaze ar iyo unikaluri. Tanamedrove samyaros arc<br />
erTi mTavroba ar daTanxmebula upirobod damorCileboda saerTaSoriso<br />
sasamarTlos.<br />
amerikis SeerTebuli Statebi da saerTaSoriso sasamarTlo. vinmem SeiZleba<br />
ifiqros, rom Tu aSS an sxva romelime saxelmwifo itvirTavda <strong>lideroba</strong>s<br />
saerTaSoriso sasamarTlosTan gonieri urTierTobis damyarebis saqme<br />
Si, SesaZ loa, sxva qveynebic mihyolodnen maT kvals. ram unda SeuSalos xeli<br />
aSSs da, vTqvaT, did britaneTs, raTa maT dadon piroba, rom momavalSi maT<br />
Sor is uTanxmoebaTa gadawyvetas msoflio sasamarTlos andobdnen? yovel<br />
SemT xvevaSi, garegnulad mainc arafers SeeZlo daebrkolebina qveynebs Soris<br />
aseTi xelSekrulebis dadeba. Tumca, es SesaZlebelic rom yofiliyo,<br />
ratom iqneboda saWiro? erTi saukunis ganmavlobaSi aSSsa da britaneTs<br />
Zalian mcire uTanxmoeba Tu hqoniaT, romelic xangrZliv molaparakebas<br />
saWiroebda; nebismieri uTanxmoeba momavalSic mcire da umniSvnelo iqneba,<br />
axlo mokavSireebSi iSviaTia azrTa sxvadasxvaoba, romelsac sasamarTlo<br />
garCeva dasWirdeba. cxadia, savaldebulo iurisdiqciis efeqtianoba ver<br />
gaizomeba, roca or mTavrobas esoden megobrul urTierToba aqvs erTmaneT<br />
Tan. nebismieri uTanxmoeba, romlis gamosworebac SeuZlebelia Cveulebrivi<br />
diplomatiis gziT, isedac gadaecema gasarCevad saerTaSoriso tribunals.<br />
saerTaSoriso sasamarTlos sargebloanoba gamoicada 1980ian wlebSi,<br />
nikaraguis yofil marqsistul reJimsa da reiganis administracias Soris<br />
warmoSobili dapirispirebisas. 1985 wels aRiZra saqme saerTaSoriso sasamarTloSi<br />
aSSis winaaRmdeg. is daadanaSaules sazRvris danaRmvasa da<br />
ajanyebulTa mxardaWeraSi. saxelmwifo departamentma gamoacxada, rom aSSis<br />
mTavroba process boikots ucxadebda da uars ambobda nikaraguis mTavrobasTan<br />
molaparakebebze. prezidentma reiganma es qmedeba imiT gaamarTla,<br />
rom nikaragua sasamarTlos <strong>politikuri</strong> da propagandistuli miznebisaTvis<br />
iyenebda. 1986 wlis ivnisSi sasamarTlom aSSis gamamtyunebeli ganaCeni
668 politika mTavrobis gareSe<br />
gamoitana. nikaraguis iniciativiT gaeros usafrTxoebis sabWom kenWi uyara<br />
sasamarTlos gadawyvetilebis mxardaWeris sakiTxs. kenWisyra aSSis sawinaaRmdegod<br />
dasrulda: 11 xma 1is winaaRmdeg (didma britaneTma, safrangeTma<br />
da tailandma Tavi Seikaves, aSSm vetos ufleba gamoiyena). samwuxarod,<br />
rogorc es winaaRmdegobebiT savse saqme gviCvenebs, savaldebulo iuirisdiqciasTan<br />
dakavSirebuli problema, iseve, rogorc zogadad saerTaSoriso<br />
samarTali, yvelaze naklebefeqtiani iq, sadac yvelaze metad saWiroa.<br />
1998 wlis TebervalSi saerTaSoriso sasamarTlom mniSvnelovan saqmeSi<br />
kidev erTxel gamoitana ganaCeni aSSis winaaRmdeg. amjerad saqme exeboda<br />
uTanxmoebas, romelmac Tavi iCina 1988 wels loqerbi (Sotlandia) Tavze `pan<br />
amerikis~ aviaxazebis 103e reisis TviTmfrinavis teroristul afeTqebas<br />
Tan dakavSirebiT. am dros 259 adamiani daiRupa (plus 11 adamiani miwaze). aSS<br />
da didi britaneTi intensiurad ibrZodnen libiisaTvis gaeros sanqciebis<br />
dasaweseblad, mas mere, rac libiis mTavrobam uari Tqva teroristul aqtSi<br />
eWvmitanili ori libieli nacionalistis eqstradiciaze. sanqciebi dawesda<br />
1992 wels da agrZelebda moqmedebas. libiis mTavrobam saqme gansaxilvelad<br />
saerTaSoriso sasamarTlos warudgina, magram aSS irwmuneboda, rom<br />
sasamarTlos ar hqonda am saqmeSi iurisdiqcia. es proceduruli sakiTxi<br />
mosamarTleebma sabolood gadawyvites 1998 wels.<br />
am saqmeSi <strong>politikuri</strong> da samarTlebrivi manevrireba erTadroulad mimdinareobda.<br />
aSS zewolas axdenda libiaze, raTa mas gadaeca eWvmitanilebi<br />
haagisaTvis, oRond ara saerTaSoriso sasamarTlos, aramed Sotlandiuri<br />
sasamrTlos iurisdiqciaSi. 1998 wlis bolos libia daTanxmda aSSis SeTavazebas<br />
da 1999 wels gadasca eWvmitanilebi gaeros. sajaro sasamarTlo procesi<br />
gaimarTa 2000 wels, xolo 2001 wlis ianvarSi erTerTi libieli (libiis<br />
dazvervis yofili agenti), romelsac brali edeboda loqerbis masobriv<br />
mkvlelobebSi, damnaSaved cnes Sotlandielma mosamarTleebma da 20 wliani<br />
patimroba miusajes. meore eWvmitanili gaamarTles da libiaSi dabrunebis<br />
ufleba misces.<br />
am ganaCeniT saqme ar daxurula da arc aSS daTanxmebula libiisaTvis<br />
gaeros sanqciebis Sewyvetas. Tumca, am SemTxveviT Semzadda niadagi libiisa<br />
da dasavleTis (kerZod, aSSis) xelaxali daaxloebisaTvis.<br />
saerTaSoriso samarTlis Sefaseba<br />
suverenuli saxelmwifoebi saerTaSoriso samarTlis uyoymanod aRiarebaze<br />
maRla saxelmwifo interesebs ayeneben. ra Tqma unda, am TvalsazrisiT<br />
erebi gansxvavdebian _ zogi saerTaSoriso samarTlis wesebs iSviaTad ar<br />
Rvevs, sxvebs, SeiZleba, saerTod ar anaRvlebdeT es wesebi da maT mxolod<br />
mizanSewonilobis, mogebis TvalsazrisiT emorCilebodnen. nebismier SemTxvevaSi,<br />
faqti, rom qveynebi arian samarTlis ZaliT SeboWilni, niSnavs, rom<br />
saerTaSoriso samarTals isini daemorCilebian mxolod maSin, roca amgvari<br />
qceva qveynis interesebSi Sedis. sxva sityvebiT, saerTaSoriso samarTlis mor<br />
Cileba da pativiscema, sabolood, saxelmwifo intereszea damokidebuli.
saerTaSoriso organizaciebi<br />
669<br />
aris Tu ara aqedan gamomdinare, samarTlis principebi, umniSvnelo saer<br />
TaSoriso politikaSi? saqme ase calsaxad araa; saerTaSoriso samarTals<br />
didi mniSvneloba aqvs mTavrobebisa da mmarTvelebis qmedebaTa gagebisa<br />
da SefasebisaTvis. xandaxan SesaZlebelia mTavrobaTa dasja (magaliTad,<br />
sanqciebis gziT, rogorc erayis, iranis, CrdiloeT koreisa da bevri sxva<br />
damoukidebeli saxelmwifos SemTxvevaSi). mmarTvelebi aseve SesaZlebelia<br />
daisajon, magaliTad, yofili iugoslaviis prezidenti slobodan miloSeviCi<br />
saerTaSoriso tribunalis winaSe warsdga 2002 wels.<br />
saerTaSoriso <strong>politikuri</strong> cxovrebis pirveli principia erovnuli<br />
TviTgadarCena. saerTaSoriso samarTali warmatebulia maSin, roca is emsaxureba<br />
gansakuTrebiT Zlevamosili saxelmwifoebis erovnul interesebs.<br />
aseT dros saerTaSoriso samarTlis meqanizmi (rogorc wesi, saerTaSoriso<br />
sasamarTlo) iwyebs moqmedebas. Tumca, wamyvan Zalebs mainc urCevniaT gamosavlis<br />
miRwevis tradiciuli da samxedro saSualebebi (sadac Sedegs ufro<br />
kargad akontroleben), vidre sasamarTlo saSualebebi (sadac Sedegze kontrols<br />
gadascemen im mosamarTleebs, romelTa erTguleba garantirebuli<br />
araa). albaT, movida imis dro, rom saerTaSoriso samarTlis roli da saer<br />
TaSoriso sasamarTlos prestiJi gaizardos.<br />
mudmivi swrafva mSvidobisken<br />
2001 wels gaerom da misma generalurma mdivanma kofi ananma miiRes nobelis<br />
mSvidobis premia, radgan isini iRvwodnen mSvidobiani msoflios Sesaqmnelad.<br />
es iyo msoflio istoriaSi yvelaze warmatebuli saerTaSoriso<br />
organizaciis aRiareba. SesaZlebelia, gaeros amgvari sityvebiT daxasiaTeba<br />
bevris mTqmelia Tavad samyaroze (da msoflios istoriaze). sinamdvileSi,<br />
gaeros miRwevebi iyo mcire, magram arc sul mTlad umniSvnelo.<br />
1945 wlis Semdeg SedarebiT stabiluri wesrigs ZalTa balansis politika<br />
da birTvuli Sekaveba amyarebda, xolo civi omis dasasrulma warmoSva<br />
ara mxolod wesrigis damyarebis axali gzebi, aramed axali safrTxeebi da<br />
arastabilurobis wyaroebic. jer kidev ucnobia, SeZlebs Tu ara qaosis<br />
mudmivi Zalebis dabalansebas axali saerTaSoriso organizaciebis gaCena<br />
da Zvelebis ganviTareba.<br />
saerTaSoriso samarTali da saerTaSoriso organizaciebi ver Secvlis<br />
diplomatiasa da oms (an mis safrTxes), rogorc saSualebebs, romelTa meSveobiTac<br />
erisaxelmwiofoebi agvareben uTanxmoebaTa umravlesobas. ar<br />
unda velodeT, rom saerTaSoriso samarTlis pativiscema an xelSekrulebaTa<br />
xelSeuxebloba moimatebs imdenad, rom Zala aRar iyos omis SeCerebis<br />
an SezRudvis mTavari saSualeba.<br />
saerTaSoriso organizaciebs SeuZliaT dagvexmaron konfliqtebis mar<br />
Tvis uzarmazari davalebis SesrulebaSi, Tumca, isini ver gadaWrian yvela<br />
konfliqts yvelgan. mowesrigebuli msoflio naklebad iqneboda ganwyobili<br />
omisaTvis. SesaZloa, is yvela gagebiT ukeTesi samyaro yofiliyo. asec rom<br />
iyos, logikuri Secdoma iqneboda imis Tqma, rom vinaidan omi wesrigis ararse
670 politika mTavrobis gareSe<br />
bobaa, amitom wesrigis arseboba avtomaturad niSnavs omis ararsebobas.<br />
faqtobrivad, ar arsebobs swrafi warmateba. arc erT calkeul faqts an<br />
movlenas, misi mniSvnelobis miuxedavad, ar SeuZlia gaxdes iseTi msoflios<br />
winapiroba, sadac aRar iqneba omi. ideologiuri mtrobis dasruleba<br />
msoflios umsxviles da uZlieres saxelmwifoebs Soris mniSvnelovani win<br />
gadadgmuli nabijia ufro usafrTxo da janmrTeli msofliosaken. magram<br />
es, samwuxarod, ar aris maradiuli mSvidobis garantia.<br />
amrigad, Zieba grZeldeba. imis miuxedavad, rom mSvidoba rCeba miuRweveli,<br />
omis Tavidan acilebis saWiroeba, gansakuTrebiT umsxvilesi omebisa<br />
masob rivi ganadgurebis iaraRis gamoyenebiT, imdenad aucilebelia, rom<br />
adamianebi gamudmebiT eZeben konfliqtebis mogvarebis gzebs. aris Tu ara<br />
konfliqtis marTva sakmarisi? unda vecadoT Tu ara konfliqtis srul aRmofxvras?<br />
naTqvamia, rom politika aris SesaZleblobebis xelovneba. Tumca,<br />
konfliqtebTan ufro warmatebiT gamklavebis gzebis monaxva dRes msoflios<br />
Zalian sWirdeba.<br />
daskvna<br />
ra wvlili miuZRvis saerTaSoriso organizaciebsa da saerTaSoriso<br />
samarTals mSvidobiani samyaros SenebaSi? vaWrobaze, mogzaurobasa da yvela<br />
saxis mimosvlaze saxelmwifo barierebis Semcireba aisaxa Tanamedrove<br />
msoflioSi arasamTavrobo aqtorebis zrdaSi, maT Sorisaa multinacionaluri<br />
korporaciebi, saerTaSoriso samTavrobo organizaciebi da saer<br />
TaSoriso arasamTavrobo organizaciebi. mravalerovnulma ekonomikurma<br />
SeTanxmebebma da samxedro kavSirebma aseve gaaZlieres regionuli da saer<br />
TaSoriso urTierTdamokidebuleba.<br />
miuxedavad amisa, saerTaSoriso organizaciebisa da saerTaSoriso Se<br />
Tanxmebebis es STambeWdavi qseli Tavisufali ar aris saxelmwifo SuRlisagan.<br />
mravalmxrivma saerTaSoriso organizaciebma daamtkices TavianTi<br />
dadebiTi roli saerTaSoriso arenaze xangrZlivi mSvidobisa da stabilurobis<br />
uzrunvelyofaSi. meoce saukuneSi erTa liga daiSala dapirispirebuli<br />
erovnuli interesebis gamo. civi omis ganmavlobaSi gaero mraval<br />
dabrkolebas gadaawyda, Tumca warmatebasac miaRwia, rogorc mSvidobis<br />
SenarCunebis institutma. muSaoba mSvi dobis SenarCunebis sferoSi gaizarda<br />
civi omisSemdgom samyaroSi. am periodSi Sedga gaeros egidiT koleqtiuri<br />
samxedro aqcia erayis winaaRmdeg.<br />
saerTaSoriso samarTali aregulirebs da aiolebs urTierTobebs damoukidebel<br />
saxelmwifoebs Soris, romelTa urTierToba sxva mxriv Sei<br />
Zleba qaosuri iyos. rogorc gaeros, saerTaSoriso samarTalsac, zogadad,<br />
araTanmimdevruli istoria aqvs. saerTaSorso samarTlis Tanamedrove magaliTebia<br />
Jenevisa da haagis konvenciebi, romlebmac gansazRvres omis wesebi<br />
da daadgines SeiaraRebis SemzRudveli mravalmxrivi xelSekrulebebi.<br />
saerTaSoriso ekologiuri molaparakebebi saerTaSoriso samarTlis sul<br />
ufro metad mniSvnelovani nawili xdeba. saerTaSoriso samarTlis SezRud
saerTaSoriso organizaciebi<br />
671<br />
vebi aSkara xdeba im siZneleebis ganxilvisas, romlebsac saerTaSoriso sasamarTlo<br />
awydeba. gaerosa da saerTaSoriso samarTlis sisustes ganapirobebs<br />
is, rom maT ar SeswevT unari gadawonon erovnuli interesebi.<br />
sakvanZo sityvebi<br />
funqcionalizm funqcionalistebi<br />
urTierTdamokidebuleba<br />
arasaxelmwifo aqtorebi<br />
multinacionaluri korporaciea<br />
saerTaSoriso arasamTavrobo organizaciebi<br />
(INGO)<br />
saerTaSoriso samTavrobo organizaciebi<br />
(IGO)<br />
britaneTis Tanamegobroba<br />
msoflio savaWro organizacia (WTO)<br />
CrdiloeT amerikis Tavisufali<br />
vaWrobis SeTanxmeba (NAFTA)<br />
evrokavSiri (EU)<br />
erTa liga<br />
koleqtiuri usafrTxoeba<br />
saSinao iurisdiqcia<br />
saerTaSoriso samarTali<br />
kiTxvebi gameorebisaTvis<br />
Jenevis konvencia<br />
haagis konvencia<br />
strategiuli SeiaraRebis<br />
Semcirebis xelSekruleba II<br />
(START II)<br />
antarqtidis SeTanxmeba<br />
kosmosis SeTanxmeba<br />
birTvuli iaraRis gauvrceleblobis<br />
SeTanxmeba<br />
zRvis fskeris SeTanxmeba<br />
konvencia biologiuri iara<br />
Ris Se saxeb<br />
konvencia qimiuri iaraRis<br />
Sesaxeb<br />
saerTaSoriso sasamarTlo<br />
savaldebulo iurisdiqcia<br />
1. gansazRvreT arasamTavrobo faqtorebi saerTaSoriso politikaSi. ra<br />
gavlena aqvs mas saerTaSoriso sistemaze?<br />
2. ram ganapiroba gaeros daarseba? riT gansxvavdeba igi erTa ligisagan?<br />
3. ras akeTebs gaeros uSiSroebis sabWo da rogor iRebs is gadawyvetilebebs?<br />
4. sad gamoiyenes gaeros samSvidobo operaciebi yvelaze metad 1990ian wlebamde?<br />
rogor Seicvala saerTaSoriso mSvidobis SenarCunebis konteqsti<br />
civi omis dasrulebis Semdeg? CamoTvaleT adgilmdebareoba sami an oTxi<br />
yvelaze ambiciuri samSvidobo misiisa bolo wlebSi.<br />
5. asrulebs Tu ara saerTaSoriso samarTali pozitiur rols Tanamedrove<br />
saerTaSoriso urTierTobebSi? pasuxi daasabuTeT.<br />
6. ra SezRudvebi aqvs saerTaSoriso samarTals?<br />
7. ramdenad efeqtianad funqcionirebs saerTaSoriso sasamarTlo?<br />
8. risi gakeTeba aris SesaZlebeli msoflio politikaSi saerTaSoriso<br />
samarTlis rolis gazrdisaTvis?<br />
9. aniWebs Tu ara msoflio politikis tendenciebi upiratesobas saerTa<br />
Soriso sasamarTlos? ufro farTo rols aniWebs mas, Tu ufro mcires?
672 politika mTavrobis gareSe<br />
SeniSvnebi:<br />
1. Charles W. Kegley, Jr., and Eugene Wittkopf, American Foreign Policy: Pattern and<br />
Process, me-2 gamoc., (New York: St. Martin’s Press, 1987), 149-150.<br />
2. pirveli citata aris Joan Edelman Speros naSromSi The Politics of Economic<br />
Relations, me-4 gamoc., (New York: St. Martin’s Press, 1991), 104. meore ki Bruce<br />
Kogutis Foreign Policy (Spring 1998): 7; online at www.findarticles.com/cf_dls/<br />
m1181/n110/20492572/.<br />
3. rogorc gaeros World Investment Report-Si aris naTqvami. reziumesaTvis ix.<br />
Francis Williams, `Global Business: A Fact of Life _ UNCTAD’s World Investment<br />
Report Assesses the Role of Multinationals,’ Financial Times, August 31, 1994, 4.<br />
4. Lester Brown, et al., Vital Signs: The Trends That Are Shaping Our Future (New<br />
York: Norton, 1993), 74.<br />
5. Charles W. Kegley, Jr., and Eugene Wittkoph, World Politics: Trend and Transformation,<br />
me-6 gamoc., (New York: St. Martin’s Press, 1997), 129.<br />
6. Kogut, Foreign Policy, 1; online reprint at findarticles.com<br />
7. Joan Edelman Spero, The Politics of Economic Relations, 112-113.<br />
8. George Modelski, ed., Transnational Corporations and World Order (New York:<br />
Freeman, 1979),3.<br />
9. Kegley and Wittkopf axdenen IGO-ebis klasifikacias wevrobis moculobisa<br />
da miznebis raodenobis mixedviT. aq mocemulia maTze miTiTeba. ix. Kegley<br />
and Wittkopf, World Politics, 144-148.<br />
10. Harold K. Jacobson, Networks of Interdependence: International Organization and<br />
the Global Political System (New York: Knopf, 1979).<br />
11. citirebuli Inis L. Claude, Jr., Power and International Relations-Si (New York:<br />
Random House, 1962), 97.<br />
12. Margaret Karns, `Maintaining International Peace and Security: UN Peacekeeping<br />
and Peacemaking,’ in World Security: Challenges for a New Century, me-4 gamoc.,<br />
red. Michael Klare da Daniel Thomas (New York: St. Martin’s Press, 1994), 199.<br />
Cveni msjeloba gaeros rolis Sesaxeb civi omis Semdeg eTanxmeba karnesas<br />
da Cven valSi varT misi naSromis winaSe.<br />
13. Karns, Maintaining International Peace, 206.<br />
14. Hans J. Morgenthau, Politics among Nations: The Struggle for Power and Peace,<br />
me-5 gamoc., (New York, Knopf, 1978), 281.<br />
15. Lassa Francis Oppenheim, International Law: A Treatise, nawili 1, me-2 gamoc.,<br />
(London: Longman, 1912), 281.<br />
16. Kegley, Jr., and Wittkopf, World Politics, 472.<br />
17. es citata gadmotanilia Associated Pressdan, Semdegi statiis mixedviT<br />
Henry Slapper, Guus J. M. Velders, John S. Daniel, Frank R. de Gruijl, and Jan C.<br />
van der Leun, `Estimates of Ozone Deplation and Skin Cancer Incidence to Examine<br />
the Vienna Convention Achievements,’ Nature 384 (November 1996): 256-258.
sityvari:<br />
saerTaSoriso organizaciebi<br />
673<br />
adamianis buneba – adamianTa saerTo niSnebi, romlebic gansazRvravs maT<br />
reaqciebs garemosa da sxva adamianebis mimarT.<br />
adamianis uflebaTa deklaracia – 1789 wlis agvistoSi safrangeTis erovnuli<br />
asambleis mier miRebuli es mokle manifesti Seiqmna rogorc<br />
preambula mogvianebiT dasaweri liberalurdemokratiuli<br />
konstituciisa; man suverenuli Zalaufleba ers mianiWa,<br />
magram SezRuda igi sicocxlis, sakuTrebis da usafrTxoebis<br />
individualuri uflebebiT.<br />
administraciuli decentralizacia – marTvis kompetenciebis gadacema<br />
centraluri xelisuflebisgan adgilobrivi biurokratiisTvis.<br />
avtokratia – erTi mmarTvelis SeuzRudavi <strong>politikuri</strong> Zalaufleba.<br />
avtoritarizmi – am terminiT xasiaTdeba saxelmwifoebi, sadac mTeli<br />
legitimuri Zalaufleba koncentrirebulia erTi<br />
pirovnebis (diqtatoris) an mcire jgufis (oligarqiis)<br />
xelSi, individualuri uflebebi saxelmwifos nebasurvils<br />
eqvemdebareba, xolo <strong>politikuri</strong> Zalauflebis<br />
SesanarCuneblad yvela SesaZlo saSualeba gamoiyeneba.<br />
avtoriteti – xelisuflebis unari, sazogadoebis wevrTa morCileba<br />
daimsaxuros.<br />
aziuri gripi – termini, romliTac aRniSnaven 1997 wlis areulobas aziis<br />
safondo birjebze, finansur institutebsa da ekonomikebSi.<br />
amerikis revolucia (177583) – am epoqalurma movlenam, romelsac agreTve<br />
`damoukideblobisTvis oms~ an `revoluciur oms~ uwodeben,<br />
bolo mouRo amerikis camet koloniaze didi britaneTis<br />
batonobas da 178789 wlebSi amerikis SeerTebuli Statebis<br />
Seqmnas daudo safuZveli; mas Cveulebriv 1776 wels<br />
damoukideblobis deklaraciis miRebiT aTariReben.<br />
amerikuli konservatizmi – <strong>politikuri</strong> midgoma aSSSi, romelic sxva<br />
RirebulebebTan SedarebiT upiratesobas ekonomikur<br />
keTildReobas, usafrTxoebas da tradicias aniWebs.<br />
amerikuli liberalizmi – <strong>politikuri</strong> midgoma aSSSi, romelic sxva<br />
RirebulebebTan SedarebiT upiratesobas individualizms,<br />
Tanasworobas da samoqalaqo uflebebs aniWebs.<br />
anarqizmi – doqtrina, romelic principulad ewinaaRmdegeba nebismieri saxis<br />
xelisuflebis arsebobas da xSirad ukanono da Zaladobrivi<br />
meTodebiT ebrZvis mas.<br />
angariSsworeba (retribution) – damnaSaveTa dasja imis safuZelze, rom maT<br />
boroteba Caidines da tanjvas imsaxureben.<br />
antarqtidis SeTanxmeba – saerTaSoriso xelSekruleba, romelic karZalavs<br />
yovelgvar samxedro saqmianobas antarqtidis kontinentze<br />
da uSvebs iq nebismieri qveynis mier ganxorcielebul
674<br />
RonisZiebaTa inspeqtirebas. is agreTve auqmebs nebismieri<br />
qveynis teritoriul pretenziebs antarqtidis mimarT da<br />
xelmomwer mxareebs avaldebulebs mSvidobian TanamSromlobas<br />
kvlevebis sferoSi.<br />
antisaxelmwifoebrivi terorizmi – terorizmi, mimarTuli xelisuflebis da<br />
saxelmwifo institutebis winaaRmdeg.<br />
arakonvenciuri monawileoba – <strong>politikuri</strong> aqtivobis formebi, romlebic<br />
kanons ar ewinaaRmdegeba, magram moqalaqeTa umravlesobis<br />
mxridan gakicxvas imsaxurebs.<br />
arasamarTlebrivi monawileoba – <strong>politikuri</strong> saqmianoba, romelic<br />
winaaRmdegobaSi modis saxelmwifos kanonebTan.<br />
arasaxelmwifo aqtorebi – erisaxelmwifoebisgan gansxavebuli moqmedi pirebi,<br />
rogoricaa multinacionaluri korporaciebi, arasamTavrobo<br />
organizaciebi, saerTaSoriso arasamTavrobo organizaciebi,<br />
romlebic garkveul rols TamaSoben saerTaSoriso<br />
politikaSi.<br />
araZaladobrivi winaaRmdegoba – konfrontaciisa da protestis araZaladobrivi<br />
forma; mas xandaxan `samoqalaqo daumorCileblobasac~<br />
uwodeben.<br />
asi yvavilis kampania – mokle periodi CineTis istoriaSi (1956 w.), rodesac<br />
mao Zedunma gasaqani misca gamoxatvis Tavisuflebasa da<br />
individualizms. es politika Seicvala reJimis mimarT<br />
gaxSirebuli kritikis pasuxad.<br />
askriptiuli sazogadoeba – sazogadoeba, romelSic individs statusi da<br />
mdgomareoba ganesazRvreba misi religiiT, sqesiT, asakiT an<br />
sxva msgavsi niSniT.<br />
axali industriuli qveynebi – qveynebi, romlebmac bolo aTwleulebSi miaRwies<br />
ekonomikis ayvavebas, industriis saeqsporto dargebis<br />
ganviTarebas da saSualo klasis swraf zrdas: magaliTad,<br />
samxreT korea, taivani, singapuri, tailandi.<br />
balfuris deklaracia – ase ewoda britaneTis sagareo saqmeTa ministris<br />
pativsacemad, romelmac 1947 wels gamoacxada, rom `britaneTi<br />
mxars uWers palestinaSi ebraeli xalxisTvis erovnuli saxlis<br />
dafuZnebas~ da ikisra valdebuleba, rom `xels Seuwyobs am<br />
miznis miRwevas im pirobiT, rom araferi unda gakeTdes iseTi,<br />
rac Selaxavs palestinis arsebuli araebrauli Temebis<br />
samoqalaqo da religiur uflebebs an romelime sxva qveyanaSi<br />
mcxovreb ebraelTa uflebebs da politikur statuss~.<br />
bastilia – safrangeTis revoluciis dros (1789) es iyo parizis avadsaxsenebeli<br />
samefo sapyrobile; 1789 wlis 14 ivliss bastiliaze xalxis<br />
ieriSma da tusaRTa gaTavisuflebam mZime dartyma miayena<br />
monarqias da safrangeTis istoriaSi mTeli epoqis aRsasrulis<br />
simbolod iqca. mogvianebiT revolucionerebi giliotiniT<br />
gauswordnen TviT burbonTa samefo dinastias, kerZod mefe<br />
lui XVIs da mis eqstravagantul meuRles, dedofal maria<br />
antuanetas.
675<br />
bikameralizmi – ix. orpalatiani sistema.<br />
bipolaruli sistema – ix. orpolusiani sistema.<br />
birTvuli iaraRis gauvrceleblobis SeTanxmeba – 1968 wels Seqmnili<br />
saerTaSoriso xelSekruleba, romlis mizania Seaferxos<br />
birTvuli iaraRis armqone erebis mier aseTi iaraRis mopoveba.<br />
mas ar SeuerTdnen safrangeTi, CineTi da sxva qveynebi,<br />
romlebic aqtiurad cdilobdnen birTvuli iaraRis xelSi<br />
Cagdebas.<br />
birTvuli monopolia – mas adgili aqvs, roca dapirispirebaSi myofi ori<br />
qveynidan erTs birTvuli iaraRis gamoyenebis realuri<br />
SesaZlebloba aqvs; meore msoflio omis Semdeg SeerTebuli<br />
Statebi daaxloebiT aTi wlis manZlze inarCunebdnen birTvul<br />
monopolias.<br />
biujetis deficiti – centraluri xelisuflebis mier wlis ganmavlobaSi<br />
imaze metis daxarjva, vidre is Semosavlebis saxiT iRebs.<br />
wlebis ganmavlobaSi es deficiti saxelmwifo valad iqceva<br />
da mniSvnelovani xangrZlivvadiani gavlena aqvT qveynis<br />
ekonomikis sijansaResa da keTildReobaze (ix. agreTve<br />
erovnuli vali).<br />
bihevioralistebi – am mimdinareobis momxreebi politikis Seswavlisas qcevas<br />
ZiriTadad faqtebze dayrdnobiT afaseben.<br />
bihevioristuli fsiqologia – fsiqologiis skola, romlis Tanaxmadac<br />
adamianTa da cxovelTa qcevas garemodan an sxva adamianebisgan<br />
miRebuli stimulebi (gamRizianeblebi) gansazRvravs;<br />
Sesabamisad, SesaZlebelia adamianTa da cxovelTa qceviT<br />
manipulireba, Tu sasurvel qcevas pozitiur stimulebs<br />
SevuTanadebT, xolo arasasurvels – negatiurs.<br />
bihevioraluri inJineria – waxalisebisa da sasjelis kargad daprogramebuli<br />
gamoyeneba individsa Tu cxovelSi qcevis sasurveli wesebis<br />
dasamkvidreblad.<br />
breidis kanoni – prezident ronal reiganis pirveli presmdivnis jeims<br />
breidis saxeliT cnobili kanoni (ZalaSi Sevida 1994 wels),<br />
romelic iaraRis yidvisas xuTdRian mosacdel vadas awesebs;<br />
misi mizania, dro misces samarTaldacvis organoebs, gaarkvion,<br />
myidveli nasamarTlevi xom ar aris. (breidi mZimed daiWra<br />
1981 wels prezident reiganze ganxorcielebuli Tavdasxmis<br />
dros).<br />
britaneTis Tanamegobroba – TvalsaCino magaliTi preferenciuli savaWro<br />
SeTanxmebisa, rodesac ramdenime saxelmwifo Tanxmdeba,<br />
erTmaneTs eqskluziuri savaWro upiratesobebi mianiWos.<br />
moicavs did britaneTs da misi yofili koloniebis<br />
umravlesobas.<br />
britaneTis raji – britaneTis koloniuri mmarTveloba aziis subkontinentze<br />
me18 saukunidan 1947 wlamde, rodesac indoeTma da pakistanma<br />
damoukidebloba moipoves.
676<br />
bundesrati – zeda palata germanul federalur sistemaSi. mis wevrebs,<br />
romelTac uSualod niSnaven qveynis miwebi (Länder), ZiriTadad<br />
araformaluri gavlena aqvT sakanonmdeblo procesze.<br />
bundestagi – qveda palata germanul federalur sistemaSi, romelsac wamyvani<br />
roli aqvs qveynis sakanonmdeblo saqmianobaSi.<br />
bunebiTi mdgomareoba – adamianTa cxovrebis wesi manamde, sanam Seiqmneboda<br />
qcevis socialuri kodeqsebi da normaluri adamianuri qcevis<br />
kontrolis koleqtiuri teqnikebi.<br />
burJuazia – marqsistul ideologiaSi, kapitalistTa klasi.<br />
`gamarjvebuls yvelaferi miaqvs~ (winner-takes-all) – saarCevno sistema,<br />
romelSic imarjvebs kandidati, vinc yvelaze met xmas iRebs.<br />
gamoCenili liderebi – individebi, visac gansakuTrebuli <strong>politikuri</strong> sibrZnisa<br />
da unarebis meSveobiT Tavisi qveynebi gansakuTrebuli<br />
gansacdelidan gamoyavs.<br />
ganviTarebadi qveynebi – qveynebi, sadac ar aris uzrunvelyofili <strong>politikuri</strong><br />
Zalauflebis gadacemis meqanizmebi, saxelmwifos mxridan<br />
servisebi da piradi usafrTxoeba.<br />
ganmeorebadi gamokiTxvebi (tracking polls)– amomrCevelTa erTsa da imave<br />
SerCevasTan ramdenjerme Catarebuli gamokiTxvebi, romelTa<br />
mizania droSi cvalebadi ganwyobebis dinamikis Seswavla.<br />
gancalkevebuli kunZulebi – ojaxi, eklesia Tu sxva socialuri organizacia,<br />
romlis SigniTac SeiZleba SenarCundes Sida winaaRmdegoba<br />
gabatonebuli totalitaruli reJimis winaaRmdeg.<br />
garantirebuli urTierTgandgureba – CixSi Sesuli dapirispireba birTvuli<br />
SeiaraRebis sferoSi, rodesac orive mowinaaRmdege<br />
saxelmwifom icis, rom Tu erTerTi oms wamoiwyebs, Tavdasxmis<br />
obieqts gancdili moulodneli birTvuli Setevis miuxedavad<br />
mainc darCeba sapasuxo, `meore dartymis~ sakmarisi unari, rom<br />
agresors miuReblad mZime ziani miayenos. civi omis dros amas<br />
eyrdnoboda or zesaxelmwifos Soris stabiluri strategiuli<br />
urTierToba.<br />
gaorebuli aRmasrulebeli xelisufleba (dual executive)– saparlamento<br />
sistemebSi miRebuli funqciebis ganawileba or pirovnebas –<br />
saxelmwifos meTaursa da umaRles aRmasrulebel Tanamdebobis<br />
pirs Soris. ukanasknelis rols premierministri asrulebs,<br />
xolo saxelmwifos ceremoniul meTaurad romelime sxva<br />
arCeuli piri (prezidenti) an monarqi gvevlineba.<br />
gaucxoeba – ubralo moqalaqeebis ganwyoba, rom <strong>politikuri</strong> monawileobis<br />
normalur formebs Sedegi ar moaqvs an rom maT ar eZlevaT<br />
politikur procesebSi qmediTi monawileobis SesaZlebloba.<br />
gayofili aRmasrulebeli xelisufleba (divided executive)– viTareba<br />
safrangeTis xelisuflebaSi, rodesac prezidenti da premierministri<br />
xSirad sxvadasxva partiebsa Tu politikur<br />
msoflmxedvelobebs warmoadgenen.<br />
gawveva – pirdapiri kenWisyra arCeuli Tanamdebobis piris gadasayeneblad.
677<br />
genderuli gansvla – es termini gamoiyeneba SeerTebul StatebSi qalebisa<br />
da mamakacebis saarCevno qcevebs Soris gansxvavebaTa<br />
dasaxasiaTeblad. gansxvaveba yvelaze TvalsaCinoa<br />
im politikur problemebTan mimarTebaSi, romlebic<br />
xelisuflebis mier Zalis gamoyenebis marTebulobas exeba.<br />
generaluri Statebi (Estates-General) – safrangeTis sakanonmdeblo organo<br />
1789 wlamde, romelSic warmodgenili iyo sami wodeba –<br />
samRvdeloeba, Tavadaznauroba da ubralo xalxi.<br />
gestapo – nacistur germaniaSi ase erqva saidumlo saxelmwifo policias –<br />
hitleris instruments, romelsac is ebraelTa da politikur<br />
oponentTa masobrivi teroris gasatareblad iyenebda.<br />
glastnosti – sityvasityvtiT niSnavs `Riaobas~; es termini aRniSnavs sabWoTa<br />
kavSirSi mixeil gorbaCovis mier cenzuris Sekvecas da<br />
<strong>politikuri</strong> debatebisa da gansxvavebuli azrisTvis asparezis<br />
Seqmnas.<br />
glastnostis pirveladobis modeli – ganviTarebis Teoria, romlis Tanaxmadac<br />
liberaluri <strong>politikuri</strong> reformebi win unda uswrebdes<br />
ekonomikur reformebs.<br />
globalizacia – procesi, ris Sedegadac teqnologiurad yvelaze ganviTarebuli<br />
demokratiebis Rirebulebebi, ganwyobebi, damokidebulebebi<br />
da produqtebi mTel msoflioSi vrceldeba<br />
masmediisa da vaWrobis meSveobiT.<br />
gomindani – CineTis nacionalisturi partia Can kaiSis liderobiT. 1949 wels<br />
daamarcxa mao Zedunma.<br />
gradualizmi – rwmena, rom mniSvnelovani sazogadoebrivi cvlilebebi unda<br />
ganxorcieldes TandaTanobiT, reformebis gziT, da ara<br />
erTbaSad, revoluciuri wesiT.<br />
gulagis arqipelagi – metaforuli saxeli, riTac cnobilia yofil sabWoTa<br />
kavSirSi ioseb stalinis mier Seqmnili da saidumlo policiis<br />
mier marTuli monuri Sromis banakebi, sadac gansxvavebulad<br />
moazrovne da politikurad arasasurvel pirebs agzavnidnen.<br />
damoukidebel saxelmwifoTa Tanamegobroba (dsT) – sabWoTa kavSiris daSlis<br />
Semdeg Semqnili axlad suverenuli qveynebis susti federacia.<br />
masSi Sevida TiTqmis yvela respublika, manamde ssrk nawili<br />
rom iyo.<br />
danaSauli kacobriobis winaaRmdeg – danaSaulis kategoria, romelic pirve <br />
lad niurgbergSi nacisti samxedro damnaSaveebis gasamarTlebi<br />
sas gamoiyenes; mieyeneba milionobiT udanaSaulo moqala <br />
qis ganurCevlad ganadgurebis SemTxvevebs.<br />
danaSauli mSvidobis winaaRmdeg – samxedro damnaSaveTa niurbergis<br />
sasamarTloze gamoyenebuli kategoria, romelic mieyeneba<br />
saerTaSoriso mSvidobis darRvevas gaumarTlebeli, agresiuli<br />
omiT.<br />
daqvemdebarebis Teoria – mis mixedviT ganviTarebadi qveynebi Raribi da<br />
mdidar erebze damokidebuli rCebian didi xnis manZilze
678<br />
kolonializmis formaluri dasrulebis Semdeg, radgan<br />
industriuli erebi (dasavleTi) yvela Rones (politikurs,<br />
ekonomikurs, samxedrosa da kulturuls) xmaroben nakleb<br />
ganviTarebuli da Warbi iafi muSa xelis mqone qveynebis<br />
mxridan konkurenciis aRsakveTad. amiT narCundeba msoflio<br />
ekonomikuri sistema, sadac dabalia fasebi nedleulsa da<br />
soflis meurneobis produqtebze.<br />
devolucia – aSS federalizmis konteqstSi es aris Statebisa da adgilobrivi<br />
xelisuflebisTvis meti uflebebis miniWeba, raTa maT<br />
vaSingtonis Carevis gareSe SemoiRon kanonebi, gaataron<br />
politika da miiRon gadawyvetilebebi.<br />
deitonis SeTanxmebebi – 1995 wels parizSi (safrangeTi) xelmowerili<br />
samSvidobo SeTanxmeba bosniis omis dasrulebis Taobaze; man<br />
qveynis teritoriis 49 procenti serbebs gadasca, xolo 51<br />
procenti – muslimebsa da xorvatebs, saraevos dedaqalaqis<br />
statusi SeunarCuna da Seqmna centraluri xelisufleba<br />
koleqtiuri saprezidento mmarTvelobiTa da parlamentiT.<br />
demagogi – adamiani, romelic saxelmwifo Tanamdebobis mopovebas cdilobs<br />
popularuli SiSebisa da crurwmenebis manipulirebiT, Semdeg<br />
ki Tanamdebobas piradi gamorCenisTvis iyenebs.<br />
`demokratizacia~ – mixeil gorbaCovis SemoRebuli politika yofil sabWoTa<br />
kavSirSi demokratiul reformaTa wasaxaliseblad, rac<br />
agreTve gulisxmobda met konkurencias komunisturi partiis<br />
SigniT.<br />
demokratiis kedeli – kedeli pekinis centrSi, romelzec 1978 wlidan dauSves<br />
reJimis sajaro kritika.<br />
demokratiis korelatebi – pirobebi da garemoebebi, romlebic erSi demokratiis<br />
Seqmnasa da SenarCunebasTan pozitiur korelaciaSi myofad<br />
miiCneva.<br />
demokratiuli mSvidobis paradoqsi – demokratiuli saxelmwifoebi<br />
xSirad arian samxedro TavlsazrisiT Zlieri, eomebian sxva<br />
saxelmwifoebs, axdenen samxedro intervencias, xandaxan<br />
agresiis aqtebs Cadian, magram erTmaneTs ar eomebian.<br />
demokratiuli socializmi – mmarTvelobis forma, romelic emyareba saerTosaxalxo<br />
arCevnebs, ekonomikis ZiriTad seqtorebze saxelmwifo<br />
sakuTrebasa da kontrols da moqalaqeTa keTildReobaze<br />
mimarTul farTo socialur programebs jandacvisa da<br />
ganaTlebis sferoSi.<br />
diadi proletaruli kulturuli revolucia – 1966 wels dawyebuli qaoturi<br />
periodi, rodesac mao Zedunis miTiTebiT CineTis axalgazrdebi<br />
(`wiTeli gvardia~) Tavs esxmodnen biurokratiul da samxedro<br />
Tanamdebobis pirebs kapitalisturi da materialisturi<br />
tendenciebis aRmofxvris sababiT. eWvmitanil Tanamdebobis<br />
pirebs iZulebiT agzavnidnen SromiT koloniebSi<br />
`gamosasworeblad~.
679<br />
dialeqtikuri materializmi – karl marqsis Teoria istoriuli progresis<br />
Sesaxeb, romlis Tanaxmadac ekonomikuri klasebi erTmaneTTan<br />
brZoliT safuZvels uqmnian ekonomikur sistemaTa<br />
ganviTarebad Tanmimdevrobas, romelic sabolood uklaso<br />
sazogadoebis SeqmniT dasruldeba.<br />
didi naxtomi – CineTis ekonomikuri struqturis gardaqmnisa da modernizaciis<br />
mcdeloba mao Zedunis mier 1950iani wlebis bolos da 1960iani<br />
wlebis dasawyisSi; am dros mTeli mosaxleoba mobilizebuli<br />
iyo TviTkmar komunebad, romelTa SigniT yovelgvari<br />
saqmianoba jgufuri wesiT mimdinareobda.<br />
distopia – sazogadoeba, romlis Semqmnelebs srulyofili <strong>politikuri</strong><br />
wesrigis Camoyalibeba swaddaT, magram aRmoaCines, rom<br />
Zalauflebis SenarCuneba mxolod ZaladobiT da komunikaciis<br />
saSualebebze uxeSi monopoliiT SeeZloT.<br />
disciplinebuli partiebi – saparlamento demokratiebSi es niSnavs imas, rom<br />
kanonmdeblebi rogorc wesi erTiani partiuli jgufebis saxiT<br />
aZleven xmas partiuli platformis mxadasaWerad.<br />
doqtor bonebis saqme – precedenti inglisis sasamarTloSi (1610 w.), rodesac<br />
iuristma edvard qouqma Camoyaliba principi, riTac kanonis<br />
uzenaesobasTan winaaRmdegobaSi mosuli sakanonmdeblo<br />
aqtebi Zaladakargulad cxaddeba.<br />
duma – sruli oficialuri saxelia `saxelmwifo duma~ an `saTaTbiro~; ase qvia<br />
ruseTis erovnuli sakananmdeblo organos – federaluri<br />
sakrebulos qveda palatas. is 1993 wlis konstituciiT aRdga<br />
mas Semdeg, rac 1917 wels gaauqmes. masSi Sedis 450 deputati,<br />
romelTagan naxevars saerToerovnuli partiuli siebiT<br />
irCeven, meore naxevars ki – erTmandatiani olqebidan.<br />
evgenika – saxeobaTa memkvidreobiTi Tvisebebis kontrolze mimarTuli<br />
moZRvreba; Cveulebriv, is mimarTavs SerCeviT Sejvarebas<br />
saxeobis gaumjobesebis mizniT.<br />
evrokavSiri – evropeli erebis ekonomikuri asociacia; adre cnobili iyo<br />
rogorc saerTo bazari an evropis ekonomikuri gaerTianeba.<br />
evrokomunizmi – tradiciuli sabWoTa komunisturi Teoriis saxecvlileba<br />
dasavleT evropaSi, romelmac uari Tqva Zaladobriv<br />
revoluciasa da diqtaturaze da arsebuli saxelisuflebo<br />
struqturebis arCevnebis gziT gakontrolebas mianiWa<br />
upiratesoba.<br />
eTnikuri wmenda – bosniaSi gavrcelebuli praqtika, rodesac muslimanebs<br />
ZaladobiT aZevebdnen qalaqebidan da soflebidan.<br />
eTnocentrizmi – erebis uunaroba, metnaklebad obieqturad Seafason sakuTari<br />
qmedeba nacionalizmis ideologiis gamo.<br />
ekonomikuri SeRweva – gavlena, romelsac erTi an ramdenime qveyana<br />
axorcielebs winarevoluciur periodSi myofi qveynis<br />
ekonomikur cxovrebaze.<br />
erTguli (loialuri) opozicia – inglisSi Camoyalibebuli rwmena, rom
680<br />
ZalauflebaSi armyof partias ekisreba pasuxismgebloba,<br />
alternatuli <strong>politikuri</strong> strategiebi da programebi<br />
Camoayalibos. aseT partias xandaxan `erTgul (loialur)<br />
opozicias~ uwodeben.<br />
erToba – ix. Temi.<br />
eri (nacia) – Tumca es termini xSirad saxelmwifos da qveynis sinonimad<br />
ixmareba, is aRniSnavs gamorCeuli enisa da kulturis mqone<br />
specifikur xalxs an did erTnikur jgufs. magaliTad,<br />
frangebi, holandielebi, Cinelebi da iaponelebi qmnian<br />
rogorc ers, aseve saxelmwifos (swored aqedan warmodgeba<br />
termini `erisaxelmwifo~). magram yvela ers ara aqvs imis<br />
iRbali, rom sakuTari saxelmwifo hqondes – amis Tanamedrove<br />
magliTebia qurTebi (cxovroben TurqeTSi, iransa da eraySi),<br />
palestinelebi (dasavleT sanapiro da Raza, libani, iordania),<br />
puStunebi (avRaneTi), uigurebi da tibetelebi (CineTi).<br />
erisaxelmwifo – geografiulad gansazRvruli erToba, romelsac erTi<br />
xelisufleba aqvs.<br />
eris mSenebloba – procesi, ris Sedegadac mocemuli teritoriis<br />
macxovreblebma, maTi eTnikuri, religiuri Tu lingvisturi<br />
maxasiTeblebis miuxedavad, Tavi unda gaaigivon Sesabamisi<br />
erisaxelmwifos simboloebTan da institutebTan.<br />
erovnuli asamblea – safrangeTis orpalatiani sakanonmdeblo organos qveda<br />
da politikurad wamyvani palata, romelic yvela kanons iRebs.<br />
erovnuli TviTgamorkveva – eris ufleba, sakuTari xelisufleba Tavad<br />
airCios.<br />
erovnuli vali – yovelwliuri sabiujeto deficitebis TandaTanobiTi<br />
akumulacia, rac iqmneba imis Sedegad, rom mTavroba xarjavs<br />
mets, vidre Semosavali aqvs. es aiZulebs xelisuflebas, fuli<br />
isesxos xarjebis gasastumreblad, ris Sedegadac msxvili<br />
Tanxebis gadaxda uxdeba sabanko procentis dasafarad, rac<br />
TiToeuli wlis saxelmwifo biujets akldeba.<br />
erovnuli interesi – politikis mizani, mimarTuli eris gavlenisa da prestiJis<br />
SenarCunebasa Tu gazrdaze.<br />
erovnuli usafrTxoeba – qveynis dacva sagareo Tu saSinao mtrisgan.<br />
eqspansionizmi – qveynis strategia, mimarTuli misi teritoriis an gavlenis<br />
gasafarToeblad.<br />
vaimaris respublika – ase erqva germaniaSi pirveli msoflio omis Semdeg,<br />
1919 wels q. vaimarSi gamarTuli sakonstitucio konvenciis<br />
gadawyvetilebiT dafuZnebul konstituciur demokratias. mas<br />
<strong>politikuri</strong> da ekonomikuri arastabilobis periodSi mouwia<br />
arseboba da 1933 wels hitleris xelisuflebaSi mosvliT<br />
dasrulda.<br />
`varskvlavTa palata~ (Star Chamber) – istoriulad ase uwodebdnen sasamarTlos<br />
inglisSi, romlis iurisdiqciac gafarTovda saimisod, rom<br />
mefes SeuzRudvelad SeZleboda daesaja nebismieri qve<br />
Semrdomi misi brZanebis SeusruleblobisTvis.
681<br />
varSavis xelSekruleba – 1955 wels sabWoTa kavSirisa da misi satelitebis mier<br />
Seqmnili samxedro bloki, riTac Seiqmna erTiani samxedro<br />
sardloba da sabWoTa kavSirs mieca SesaZlebloba, sateliti<br />
saxelmwifoebis teritoriaze didi samxedro kontingenti<br />
hqonoda am qveynebis gare agresiisgan dacvis gamocxadebuli<br />
mizniT.<br />
vaWrobis pirobebi – saerTaSoriso ekonomikaSi ase qvia qveynis mier<br />
msoflio bazarze SeZenili produqtebis (saqonlis, nawarmis,<br />
momsaxurebis) fass mis mier gayiduli produqtebis fasTan<br />
mimarTebaSi. sxvadasxva saxis saqonlisa da momsaxurebis<br />
fasebis struqtura saerTaSoriso bazarze ar aris<br />
xelsayreli sasoflosameurneo produqciisa da nedleulis<br />
mwarmoeblebisaTvis, radgan samrewvelo nawarmi maTTan<br />
SedarebiT Cveulebiv ufro Zviria.<br />
zRvis fskeris SeTanxmeba – saerTaSoriso SeTanxmeba, romelic krZalavs<br />
birTvuli iaraRis ganTavsebas zRvis fskerze 29miliani<br />
teritoriuli sazRvris miRma.<br />
Tavisufali (laisser-faire) kapitalizmi – ekomomikuri wyoba, damyarebuli im<br />
ideaze, rom centralizebuli saxelmwifos regulirebisagan<br />
Tavisufali bazari ekonomikuri sistemis saukeTeso<br />
regulatoria.<br />
Tavisufali mewarmeoba – sxva saxeli kerZo mewarmeobisTvis, romelsac<br />
saxelmwifo zedmetad ar aferxebs Tavisi regulaciebiT<br />
da SezRudvebiT; misi sawinaaRmdegoa saxelmwifos mier<br />
kontrolirebadi ekonomika an biznesebisa da mrewvelobis<br />
saxelmwifo sakuTreba.<br />
Tavisufali sabazro ekonomika – decentralizebuli ekonomika, romelSic<br />
fasebi, xelfasebi da sabanko procenti, iseve rogorc<br />
warmoebuli saqonlisa da momsaxurebis erTobliobas<br />
miwodebisa da moTxovnis Zalebi gansazRvravs da ara<br />
saxelmwifo.<br />
Tanaarseboba – ix. kohabitacia.<br />
TanatolTa jgufi – asakiTa da sxva maxasiaTeblebiT msgavs adamianTa jgufi.<br />
Temi – individTa nebismieri asociacia, romelic emyareba geografiul,<br />
eTikur, religiur Tu eTnikur niSnebze dafuZnebul saerTo<br />
identobas.<br />
Teokratia – xelisufleba, romelic eyrdnoba religias da romelSic<br />
samRvdeloeba dominirebs.<br />
idealizmi – <strong>politikuri</strong> filosofia, romelic saxelmwifoTa qcevis gasagebad<br />
da, SesaZloa, Sesacvlelad sakvanZo mniSvnelobas aniWebs<br />
Rirebulebebs, idealebsa da moralur principebs.<br />
ideologia – myari, winaswar gansazRvruli warmodgenebis erToblioba<br />
sazogado sikeTis miRwevis saukeTeso gzebze, gaziarebuli<br />
politikosebisa Tu moqalaqeebis mier.<br />
ideologiuri terorizmi – teroris forma, Cveulebriv marqsistuli mi
682<br />
marTulebisa, romelic miznad isaxavs saxelmwifos damxobas.<br />
imperializmi – teritoriuli gafarToebis (imperiis mSeneblobis) politika,<br />
xSirad samxedro dapyrobis gziT. warmoiSoba sityvidan<br />
`imperia~.<br />
individualizmi – aleqsis de tokvilis mixedviT, ase qvia adamianis grZnobebis<br />
sakuTar Tavze problemebze mimarTvas, mTliani sazogadoebis<br />
zogadi wuxilebisgan Tavis gamoyofas. jon stuart milis<br />
mixedviT, es adamianis is Tvisebaa, rac mas cxovelebisagan<br />
ganasxvavebs da mis gansakuTrebulobasa da Rirsebas<br />
gansazRvravs.<br />
instituciuri revoluciuri partia – meqsikis dominanturi <strong>politikuri</strong> partia<br />
1929 wlidan bolo periodamde; mas arCevnebi ar waugia 2000<br />
wlamde, rodesac erovnuli qmedebis partiis warmomadgenelma<br />
vinsente foqsma saprezidento arCevnebi moigo.<br />
interesTa jgufi – adamianTa erToblioba, romelic cdilobs, gavlena<br />
moaxdinos politikasa da kanonmdeblobaze specialur<br />
interesTa gansazRvrul sferoSi, risTvisac iyenebs lobirebas,<br />
partiebisTvis finansur Sewirulobebs da sxva xerxebs.<br />
internacionalistebi – Teoretikosebi, romlebic upiratesobas aniWeben<br />
erebs Soris mSvidobas da TanamSromlobas da saamisod mxars<br />
uWeren yvela mTavrobis monawileobas raime saxis msoflio<br />
organizaciaSi.<br />
intifada – arabulad `ajanyebas~ niSnavs; ase daerqva palestinelTa ajanyebas<br />
dasavleTi sanapirosa da Razas seqtoris israelis mier<br />
okupaciis winaaRmdeg 19871993 da 200102 wlebSi. meore<br />
intifada Zaladobis gansakuTrebuli eskalaciiT aRiniSna<br />
– eqstremistuli palestinuri dajgufebebi xSirad iyenebdnen<br />
afeTqebebs kamikaZe (TviTmkvleli) terorostebis mier,<br />
israeli ki okupirebuli teritoriebis dasaSoSmineblad<br />
uaRresad mkacr meTodebs mimarTavda.<br />
kaTalitikuri omi – konfliqti, romelic lokaluri da SezRuduli Sejaxebis<br />
saxiT iwyeba, magram farTo omSi gadaizrdeba mas Semdeg,<br />
rac samxedro aliansebis gaaqtiurebis Sedegad masSi sxva<br />
monawileebi CaerTvebian.<br />
kapitalisturi dagrovebis kanoni – karl marqsis mixedviT, es aris Seuvali<br />
kanoni, risi ZaliTac yvelaze Zlieri da xarbi kapitalistebi<br />
TandaTanobiT moicileben ufro sust konkurentebs da<br />
gazrdian bazarze kontrols.<br />
kanoni ex post facto – kanoni, romelic ukana ricxviT axdens Cadenis momentSi<br />
kanonierad miCneuli qmedebis kriminalizacias.<br />
kanonis uzenaesoba – am koncefciis Tanaxmad, xelisuflebis da misi<br />
Tanamdebobis pirebis Zalaufleba da diskrecia SezRuduli<br />
unda iyos uzenaesi neitraluri wesebis erTobliobiT,<br />
romlebic xels uSlis mTavrobis mxridan TviTnebur da<br />
usamarTlo moqmedebas.
683<br />
kapitalizmi – kerZo mewarmoebaze damyarebuli da mogebis motiviT warmar Tuli<br />
sabazro ekonomikis sistema; is komunizmis sapirispiroa<br />
da mkveTrad gansxvavdeba yofil sabWoTa kavSirSi arsebuli<br />
centralurad dagegmili ekonomikis sistemisagan.<br />
keTildReobis saxelmwifo – saxelmwifo, romlis xelisuflebis upirvelesi<br />
sazrunavia Tavisi moqalaqeebis socialuri uzrunvelyofa<br />
da romelic am mizans aRwevs specifikuri sajaro politikiT,<br />
rogoricaa janmrTelobis dazRveva, minimaluri xelfasi da<br />
subsidiebi binebis asaSeneblad.<br />
kempdevidis SeTanxmeba – 1979 wlis SeTanmxmeba, riTac israelma sinas<br />
naxevarkunZuli daubruna egiptes da sanacvlod egiptesgan<br />
misi arsebobis uflebis aRiareba miiRo; yofilma mtrebma<br />
sruli diplomatiuri urTierToba daamyares da erTmaneTTan<br />
mSvidobis SenarCunebis valdebuleba aiRes.<br />
kerZo interesTa jgufebi – maTi wevrebis pirad interesTa dasakmayofileblad<br />
Seqmnili jgufebi.<br />
koaliciuri mTavroba – <strong>politikuri</strong> situacia mravalpartiul saparlamento<br />
sistemebSi, romlis drosac arc erT partias ara aqvs<br />
umravlesoba da yvelaze Zlieri partia droebiT kavSirs<br />
amyarebs ufro mcire partiebTan sakanonmdeblo organoSi<br />
umravlesobis mosapoveblad.<br />
koleqtivizacia – miwisa da warmoebis yvela sxva saSualebis saxelmwifo<br />
sakuTrebaSi gadasvla.<br />
koleqtivizmi – rwmena, rom saerTo keTildReobisTvis ukeTesia, <strong>politikuri</strong><br />
erTeulis SigniT arsebuli warmoebis da ganawilebis<br />
saSualebebi saerTo (da ara individualur) sakuTrebaSi iyos.<br />
koleqtiuri usafrTxoeba – saerTaSoriso urTierTobebSi am mizniT<br />
ideba SeTanxmeba ramdenime qveyanas Soris erTiani Zlieri<br />
gaerTianebis Seqmnaze, romelic daupirispirdeba nebismier<br />
qveyanas, romelic agresiis aqts Caidens. raki verc erTi<br />
calke aRebuli eri ver ajobebs koleqtiur Zalas, agresia<br />
warumatebeli aRmoCndeba.<br />
kolonializmi – politika, romelic ganuviTarebeli regionebis da susti<br />
qveynebis ekonomikur da politikur saqmeebze gabatonebas<br />
cdilobs. mas `imperializmsac~ uwodeben.<br />
komunizmis pirveli stadia – marqsistul TeoriaSi ase uwodeben kapitalizmis<br />
damxobis momdevno periods, romlis drosac proletariati<br />
amyarebs mSromelTa diqtaturas kontrrevoluciis Tavidan<br />
asacileblad da socialisturi ekonomikuri sistemis<br />
dasamyareblad.<br />
komunizmis meore stadia – marqsistul TeoriaSi ase uwodeben utopiur<br />
uklaso sazogadoebas, romelSic adamianebi maqsimalur<br />
TviTgamoxatvas aRweven, sazogadoeba TanamSromlobis da<br />
harmoniis mdgomareobaSia, xolo omi sruliad gamoricxulia.<br />
konvencia biologiuri iaraRis Sesaxeb – 1972 wlis saerTaSoriso xelSekrule
684<br />
ba iaraRis kontrolis sferoSi, romelmac monawile qveynebi<br />
daavaldebula, gaenadgurebinaT biologiuri iaraRis<br />
arsebuli maragebi da ukanonod gamoacxada aseTi iaraRis<br />
warmoeba da Senaxva.<br />
konvencia qimiuri iaraRis Sesaxeb – 1993 wlis saerTaSoriso xelSekruleba<br />
iaraRis kontrolis sferoSi, romlis ZaliTac qimiuri<br />
iaraRi aTi wlis vadaSi unda moispos. is moiTxovs qimiuri<br />
iaraRis maragebis ganadgurebas da, aseTi iaraRis warmoebis<br />
Sewyvetis mizniT, im kompaniebis monitorings, romelTa<br />
produqcia SeiZleba gamoyenebul iqnas nervuli agentebis<br />
dasamzadeblad.<br />
konvenciuri monawileoba – CarTva <strong>politikuri</strong> aqtivobis yvelaze<br />
gavrcelebul da martiv formebSi, rogoricaa xmis micema,<br />
mediaSi <strong>politikuri</strong> sakiTxebis midevneba da politikur<br />
mitingebze misvla.<br />
konservatizmi – <strong>politikuri</strong> filosofia, romelic sxva RirebulebebTan<br />
SedarebiT upiratesobas aniWebs keTildReobas, usafrTxoebas<br />
da tradicias.<br />
konstitucia – xelisuflebis mowyobisa da moqmedebis ZiriTadi wesebis<br />
gansazRvra.<br />
konstitucionalizmi – ix. kanonis uzenaesoba.<br />
konstituciuri demokratia – umravlesobis nebis principze agebuli<br />
SezRuduli mmarTvelobis sistema, romelSic <strong>politikuri</strong><br />
Zalaufleba daqsaqsulia mraval dajgufebasa da interesTa<br />
jgufs Soris, xolo saxelisuflebo moqmedebebi da institutebi<br />
konstituciiT gansazRvrul wesebs unda Seesabamos.<br />
kontrterorizmi – terorizmTan sabrZolvelad gamoyenebuli meTodebi.<br />
kohabitacia (Tanaarseboba) – safrangeTSi ase uwodeben gayofili<br />
aRmasrulebeli xelisuflebis iZulebiT Tanaarsebobas.<br />
kosmosis SeTanxmeba – SeerTebul Statebsa da yofil sabWoTa kavSirs So ris<br />
dadebuli saerTaSoriso xelSekruleba, romelmac akrZala<br />
kosmosSi iaraRis Setana, kosmosze erovnuli suverenitetis<br />
gavrceleba, da waaxalisa TanamSromloba da informaciis<br />
gacvla kosmosuri kvlevebis sferoSi.<br />
kulakebi – SeZlebuli miwaTmflobelebis klasi ruseTis sazogadoebaSi,<br />
romelic ioseb stalinma gaanadgura, radgan isini<br />
ewinaaRmdegebodnen saxelmwifo kontrolis qveS myofi didi<br />
koleqtiuri meurneobebis Seqmnis miseul programas.<br />
legitimuri xelisufleba – mTavrobis samarTlebrivi da moraluri ufleba,<br />
marTos garkveuli mosaxleoba da konkretuli teritoria.<br />
legitimuroba – <strong>politikuri</strong> Zalauflebis aRsruleba adamianTa erTobis<br />
SigniT mis wevrTa mier wesebis nebayoflobiTi dacvis<br />
safuZvelze.<br />
liberalizacia – yofil sabWoTa kavSirSi ase uwodebdnen represiuli saSinao<br />
politikis Serbilebas. sabWoTa istoriisTvis damaxasiaTe beli<br />
iyo liberalizaciisa da represiis monacvleoba.
685<br />
liberalizmi – <strong>politikuri</strong> filosofia, romelic yvela sxva RirebulebasTan<br />
SedarebiT upiratesobas aniWebs individualizms, Tanaswo robas<br />
da samoqalaqo uflebebs.<br />
liberaluri ganaTleba – ganaTleba, romelic xazs usvams kritikuli<br />
azrovnebis unarTa ganviTarebas literaturis, filosofiis,<br />
istoriisa da mecnierebis Seswavlis gziT.<br />
liberaluri tradicia – 300wliani tradicia dasavlur politikur<br />
azrovnebaSi, romlis azriTac xelisuflebis mizani individualur<br />
uflebaTa win wamoweva da dacvaa. amerikuli<br />
liberalizmisa da amerikuli konservatizmis damcvelTa<br />
Soris didi xania mimdinareobs dava imis Taobaze, romel<br />
individualur uflebebs unda mieniWos upiratesoba.<br />
libertarianeloba – moZRvreba, damyarebuli rwmenaze, rom xelisufleba<br />
aucilebeli borotebaa, romelic rac SeiZleba naklebad unda<br />
Caerios individualur Tavisuflebasa da pirad cxovreba <br />
Si. uwodeben agreTve `minimalizms~.<br />
loialuri opozicia – ix. erTguli opozicia.<br />
lobistebi – adamianebi, romlebic cdiloben, gavlena moaxdinon xelisuf lebis<br />
politikaze raime specialuri interesis sasargeblod.<br />
lok sabha – indoeTis federaluri parlamentis pirdapiri xmis micemiT<br />
arCeuli qveda palata. indoeTSi, iseve rogorc gaerTianebul<br />
samefoSi da sxva sapalamento sistemebSi, mTavrobebi iqmneba<br />
qveda palatis umravlesobaSi myofi partiis (an partiaTa<br />
koaliciis) mier saerToerovnuli arCevnebis Semdeg.<br />
magna karta (magana carta, TavisuflebaTa didi qartia) – 1215 wels mefe jonis<br />
mier misi baronebis mimarT gakeTebuli <strong>politikuri</strong> daTmobebi,<br />
ramac inglisSi kanonis uzenaesobas Cauyara safuZveli.<br />
maJoritaruli sistema (first past the post) – gaerTianebul samefosa da SeerTebul<br />
StatebSi gamoyenebuli saarCevno sistema, romliTac<br />
sakanonmdeblo organos kandidatebi erTmandatian olqebSi<br />
iyrian kenWs da imarjvebs is, vinc sxvaze met xmas daagrovebs.<br />
zogierT sxva qveyanaSi – magaliTad, safrangeTSi – Tu verc<br />
erTma kandidatma xmebis gansazRvrul procentze meti ver<br />
moagrova, or yvelaze Zlier kandidats Soris kenWisyris meore<br />
turi cxaddeba. es wesi xels aZlevs farTo da myari socialuri<br />
bazis mqone partiebs da orpartiuli sistemis Camoyalibebas<br />
uqmnis safuZvels. kritikosebis azriT, is arademokratiulia,<br />
radgan gadaulaxav winaaRmdegobebs uqmnis patara an axal<br />
partiebs da amomrCevels dilemis winaSe ayenebs: an xma misces<br />
mxolod <strong>politikuri</strong> speqtris centrTan axlos mdgom, wamyvani<br />
partiis kandidatebs, an gaflangos Tavisi xma gamarjvebis<br />
Sansis armqone kandidatis mxardaWeriT.<br />
marTebuli samarTlebrivi procesi – samarTliani iuridiuli procedurebis<br />
garantia; aSS konstituciaSi mas me5 da me15 Sesworebebi<br />
adgens.
686<br />
marqsistebi – karl marqsis (18181883) <strong>politikuri</strong> filosofiis mimdevrebi,<br />
romlis mixedviTac momavali ekuTvnoda industriul Cagrul<br />
klass (`proletariats~) da rom saboloo jamSi `uklaso<br />
sazogadoeba~ Secvlida sakuTrebis mixedviT klasebad dayofil<br />
sazogadoebas; civi omis (194791) dros am termins SecdomiT<br />
miuyenebdnen yvelas, vinc sabWoTa kavSiris Tu CineTis<br />
saxalxo respublikis ideologias emxroboda dasavleTis<br />
winaaRmdeg.<br />
marSalis gegma – meore msoflio omis Semdeg dasavleT evropisadmi masiuri<br />
ekonomikuri daxmarebis programa. mas safuZvlad edo SiSi,<br />
rom omiT gaCanagebul qveynebs komunisturi revoluciebis<br />
safrTxe Seeqmneboda.<br />
masirebuli sapasuxo dartyma – samxedrostretegiuli doqtrina, romelic<br />
birTvuli kontrdartymis realistur muqaras eyrdnoboda.<br />
mas SeerTebuli Statebi 1950ian wlebSi, amerikuli birTvuli<br />
monopoliis mokle periodSi iyenebda. am doqtrinis Tanaxmad,<br />
Tu sabWoTa kavSiri SeerTebul Statebs an mis romelime<br />
mokavSires konvenciuri iaraRis gamoyenebiT daesxmeboda<br />
Tavs, SeerTebuli Statebi birTvuli dartymiT upasuxebda.<br />
masmedia – masobrivi informaciis saSualebebi, rogoricaa televizia, ra dio,<br />
filmebi, wignebi, JurnalgazeTebi.<br />
masobrivi mobilizaciis reJimebi – totalitaruli saxelmwifoebi maTi<br />
evoluciis yvelaze aqtiur etapze, roca isini xels uwyobdnen<br />
moqalaqeTa monawileobas mitingebsa da politikur SekrebebSi.<br />
masobrivi moZraoba – lideris da/an ideologiis erTgul mimdevarTa nebismieri<br />
didi jgufi, romelic mzadaa moZraobis gulisTvis nebismieri<br />
msxverpli gaiRos.<br />
meiZis restavracia – iaponiis feodaluri xanis dasasruli 1868 wels, rodesac<br />
gavlenian individTa mcire jgufma taxtze dasva simboluri<br />
Zalauflebis mqone imperatori, wamoiwyo ekonomikuri<br />
modernizaciis programa da Tanamedrove saxelmwufo<br />
biurokratia Camoayaliba.<br />
meore dartyma – simetriuli sapasuxo dartyma birTvuli Tavdasxmis winaaRmdeg;<br />
paradoqsia, magram `meore dartymis unari~ arsebiTad amcirebs<br />
imis albaTobas, rom birTvuli dapirispireba realur<br />
birTvul omSi gadaizrdeba.<br />
meore samyaro – komunisturi saxelmwifoebi.<br />
mesame samyaro – ase uwodeben aziis, afrikis da laTinuri amerikis ganviTarebad<br />
qveynebs, romelTa umravlesoba adre evropis kolonia iyo.<br />
es qveynebi rogorc wesi Raribi da mWidrod dasaxlebulia.<br />
mzardi molodinebis revolucia – ganviTarebis gziT miRweuli revolucia,<br />
romelsac mesame samyaros qveynebma unda ganicadon pirveli<br />
da meore samyaroebis warmatebaTa mibaZviT.<br />
mTavroba – pirovnebebi da institutebi, romlebic qmnian da amkvidreben<br />
wesebsa da kanonebs adamianTa ufro didi erTobebisTvis.
687<br />
ministrTa koleqtiuri pasuxismgebloba – britanul sistemaSi es principi<br />
kabinetis ministrebs mTavrobis yvela qmedebaze da<br />
gadawyvetilebaze saerTo pasuxismgeblobas akisrebs; ministrebi<br />
Riad da sajarod ar upirispirdebian oficialur<br />
politikas an premierministris nabijebs, Tumca daxurul<br />
Sexvedrebze SeuZliaT idavon da gansxvavebuli azri gamoTqvan<br />
sxvadasxva sakiTxze (da ueWvelad asec iqcevian).<br />
miumxrobloba – civi omis periodisTvis damaxasiaTebeli politika, rodesac<br />
mravali ganviTarebadi qveyana (maSin maT `mesame samyaros~<br />
qveynebs uwodebdnen) arCevda, ar mimxroboda arc SeerTebul<br />
Statebsa da mis mokavSireebs (`dasavleTs~) da arc sabWoTa<br />
kavSirsa da mis mokavSireebs (`aRmosavleTs~). miumxrobloba<br />
imiT gansxvavdeba neitralitetisgan, rom is ar gamoricxavs<br />
lokalur konfliqtebSi qveynis Carevas an agresiul<br />
moqmedebas, da rom meore msoflio omamde is ar qceula<br />
mniSvnelovan cnebad saerTaSoriso urTierTobebSi.<br />
miuRebeli zarali – omis dros ase uwodeben ngrevis dones, romelic<br />
potenci ur agresors sxva qveyanaze Tavdasxmis cTunebas<br />
gauqrobs. swored am mizniT aviTareben birTvuli strategiis<br />
doqtrinaSi meore dartymis unars: man unda Seakavos winaswari<br />
an prevenciuli birTvuli Seteva (`pirveli dartyma~).<br />
mogolebi – muslimi dampyroblebi, romlebmac dinastiuri imperia Seqmnes aziis<br />
subkontinentze; maTi yvelaze gamoCenili mmarTvelebi iyvnen<br />
baburi (14831530), akbari (15561605), Sah iahani (16281658)<br />
da aurangzebi (16581707). Sah iahani tajmaxalis arqiteqtoric<br />
iyo.<br />
mozaikuri sazogadoeba – socialurkulturuli mravalferovnebis gansakuTrebiT<br />
maRali doniT gamorCeuli sazogadoeba (aseTi<br />
ram gavrcelebulia afrikis da laTinuri amerikis erebSi). am<br />
niSans SeuZlia, qveynis ganviTareba Seaferxos.<br />
moTxovnamiwodebis kanoni – kapitalisturi anu sabazro ekonomikis<br />
safuZvlad myofi es principi adgens, rom ekonomikis saukeTeso<br />
regulatoria bazris `uxilavi xeli~, anu Tavisufali da<br />
SeuzRudavi ekonomikuri aqtivobis savaraudod racionaluri<br />
Sedegi. kerZod, es Sedegi moaqvs sakuTari egoisturi<br />
interesebis mqone Tavisufali individebis (mwarmoeblebis,<br />
momxmareblebis, mewarmeebis, mSromelebis) racionaluri gadawyvetilebebis<br />
safuZvelze aRmocenebul kanonzomierebebs<br />
warmoebis, ganawilebis, dabandebis da moxmarebis sferoSi.<br />
monarqistebi – mxardamWerebi sistemisa, romelSic <strong>politikuri</strong> Zalaufle ba<br />
ekuTvnis erT pirovnebas (magaliTad, mefes), romelic piradi<br />
gadawyvetilebebis safuZvelze marTavs.<br />
monawileoba – aqtiuri CarTuloba politikur saqmeebSi, rac SeiZleba<br />
gulisxmobdes moqmedebis saxeTa farTo speqtrs – xmis
688<br />
micemiTa da masobrivi protestiT dawyebuli da SeiaraRebuli<br />
ajanyebiTa da terorizmiT damTavrebuli.<br />
monros doqtrina – aSS prezidentis jeims monros mier formulirebuli<br />
status qvoze mimarTuli politika, romlis Tanaxmadac<br />
SeerTebuli Statebi unda SeewinaaRmdegos gare Zalebis<br />
nebismier mcdelobas, Secvalon ZalTa balansi dasavleT<br />
naxevarsferoSi.<br />
moraluri relativizmi – azri, rom yvela moraluri msjeloba arsebiTad<br />
subieqturia da mxolod maTi gamomTqmeli pirovnebisTvis aqvs<br />
Zala. am koncefciis Tanaxmad, ar arsebobs romelime mosaz<br />
re ba moralis sakiTxze, romelic ramiT jobia nebismier sxvas.<br />
moqalaqeoba – ufleba da movaleoba, konstruqciuli monawileoba miiRo<br />
TviTmmarTvelobis mimdinare funqciobaSi.<br />
mravalerovani saxelmwifoebi – suverenuli saxelmwifoebi, romelTa kontrolirebad<br />
teritoriaze cxovrobs ori an meti (xandaxan<br />
gacilebiT meti) eTnolingvisturi jgufi (an eri); sagulisxmo<br />
magaliTebia indoeTi, nigeria, ruseTi, CineTi, yofili<br />
iugoslavia.<br />
mravaljeradi ganadgurebis unari (overkill) – imaze gacilebiT ufro didi<br />
birTvuli arsenalis floba, vidre saWiroa mtris sruli<br />
ganadgurebisTvis.<br />
msoflio savaWro organizacia (WTO) – aradiskriminaciuli savaWro organizacia,<br />
risi mizanicaa globalur Tu regionul doneze<br />
daubrkolebeli savaWro urTierTobebis mxardaWera. adre mas<br />
erqva sayovelTao xelSekruleba vaWrobasa da tarifebze.<br />
msoflio sasamarTlo – aseve cnobilia rogorc `saerTaSoriso sasamarTlo~<br />
(International Court of Justice) – gaeros ZiriTadi sasamarTlo<br />
organo; sasamarTlo ganixilavs nebismier saqmes, riTac masSi<br />
Sedian misi iurisdiqciis nebayoflobiT maRiarebeli mxareebi.<br />
mtkicebulebis uaryofis wesi (dauSvebeli mtkicebuleba) – samarTlebriv<br />
procedurebSi ase qvia wess, romlis ZaliTac konstituciuri<br />
moTxovnebis darRveviT mopovebuli mtkicebuleba ver gamoiyeneba<br />
sasamarTloSi braldebulis winaaRmdeg.<br />
multinacionaluri korporaca – kompania, romlis saqmianobis mniSvnelovani<br />
nawili sxvadasxva qveyanaSia ganawilebuli.<br />
mcire intensivobis konfliqti – aseTi ram xdeba, roca erTi saxelmwifo<br />
afinansebs, asponsorebs da exmareba Zaladobis sporadul da<br />
xangrZliv gamoyenebas metoqe qveyanaSi.<br />
mwvane revolucia – soflis meurneobis produqtiulobis dramatuli zrda<br />
Tanamedrove sairigacio sistemebisa da qimiuri sasuqebis<br />
Setanis Sedegad, damaxasiaTebeli Tanamedrove indoeTis,<br />
meqsikis, taivanisa da filipinebisTvis.<br />
mwiri informaciis racionaloba – idea, rom moqalaqeebs SeuZliaT, azriani<br />
arCevani gaakeTon (magaliTad, gonivrulad miscen xma)<br />
miuxedavad imisa, rom isini arasakmarisad erkvevian sajaro
689<br />
politikaSi, kandidatebis avkargianobaSi da mimdinare<br />
problemebSi.<br />
naTesavi qveynis sindromi – viTareba, romlis drosac erTmaneTTan<br />
kulturulad dakavSirebuli qveynebi da liderebi msgavs<br />
poziciebs icaven.<br />
nato (CrdiloeT atlantikis xelSekrulebis organizacia) – 1949 wels<br />
daarsebuli samxedro kavSiri, romelSic Crdilo amerikisa da<br />
evropis saxelmwifoTa umravlesoba Sedis. misi Tavdapirve li<br />
mizani iyo evropaSi sabWoTa kavSiris agresiis aRkveTa.<br />
nacia – ix. eri.<br />
nacionalisturseparatistuli terorizmi – terorizmis forma, romelsac<br />
sakuTari saxelmwifoebriobis maZiebeli jgufebi misdeven.<br />
maTi saqmianoba Cveulebriv mocemul erovnul sazRvrebSia<br />
moqceuli.<br />
neitraliteti – politika, romelic upirobo prioritetad miiCnevs omSi Caubmelobas.<br />
saamisod qveyana mezoblebis mimarT raime muqaras<br />
erideba, mxolod TavdacviT samxedro resursebs inarCunebs<br />
da arasodes emxroba konfliqtis romelime mxares. fineTi,<br />
SvedeTi da Sveicaria neitralitetis politikis warmate biT<br />
ganxorcielebis magaliTebia.<br />
nihilizmi – msoflmxedveloba, ris Tanaxmadac yvela arsebuli socialuri da<br />
<strong>politikuri</strong> institutis ganadgureba TavisTavad sasurve li<br />
mizania.<br />
nomenklatura – yofili sabWoTa komunisturi partiis sistema, riTac<br />
is akontrolebda yvela mniSvnelovan administraciul<br />
Tanamdebobas da amiT uzunvelyofda mimdinare ga daw yvetilebebis<br />
mimRebTa mxardaWeras da erTgulebas.<br />
oligarqia – avtoritaruli mmarTvelobis forma, romlis drosac gavlenian<br />
individTa mcire jgufi srulad akontrolebs Zalauflebas.<br />
oligarqiis rkinis kanoni – elitisturi Teoria, romlis Tanaxmadac nebismie<br />
ri didi organizaciis (mag., <strong>politikuri</strong> partiis, profesiu<br />
li kavSiris) marTvis saWiroebebs TavisTavad mivyavarT<br />
mdgomareobamde, roca informaciisa da komunikaciis<br />
misawvdomoba da maTze kontroli biurokratTa mcire jgufiTaa<br />
SemozRuduli. amis gamo es jgufi organizaciis farglebSi<br />
Zalauflebis yvela berkets eufleba.<br />
omi mcdari aRqmis gamo – saomari konfliqti imis gamo, rom or qveyanas<br />
arasworad esmis erTmaneTis namdvili ganzraxvebi.<br />
omis eskalacia – saomar konfliqtSi ase qvia gadasvlas SedarebiT ufro<br />
lokaluri da SezRuduli Setakebebidan srulmasStabian omze.<br />
Cveulebriv es xdeba, roca mocemul momentSi wagebuli mxare<br />
brZolaSi gardatexis Sesatanad Tavisi samxedro Zalis mkveTr<br />
gazrdas gadawyvets, da es tendencia grZeldeba, sanam orive<br />
mxare omSi Tavisi sruli potencialiT ar Caebmeba.<br />
orpalatiani sistema (bikameralizmi) – sakanonmdeblo xelisuflebis dayofa<br />
or palatad.
690<br />
orpolusiani (bipolaruli) sistema – ZalTa balansis tradiciuli evropuli<br />
sistemis gardaqmna or mtrul banakad, romelTac SeerTebuli<br />
Statebi da yofili sabWoTa kavSiri edgnen saTaveSi. TiToeuli<br />
flobda gadamwyvet samxedro da ekonomikur upiratesobas<br />
da mkveTrad upirispirdeboda metoqis politikasa da<br />
ideologias.<br />
palestina – libanis da siriis samxreTiT da iordaniis dasavleTiT mdebare<br />
teritoria, romelsac bibliur dros iudeasa da samarias<br />
uwodebdnen. dRes am teritoriis udides nawilze arsebobs<br />
israelis erisaxelmwifo, romelic 1947 wels Seiqmna SeerTebuli<br />
Statebisa da didi britaneTis mxadaWeriT.<br />
palestineli arabebi – palestinis yofili teritoriis (misi udidesi nawili<br />
dRes israelia) arabi macxovreblebi. sxva arabTa umravlesobis<br />
msgavsad, palestineli arabebic muslimanebi arian. milionobiT<br />
palestinels iZulebiT gadasaxleba mouxda meore<br />
msoflio omis Semdeg, roca ebraelma emigrantebma, ZiriTadad<br />
evropidan, istoriuli samSoblos aRdgenis ocneba aisrules.<br />
aman saTave daudo xangrZliv dapirispirebas palestinel<br />
arabTa da israels Soris.<br />
partizanuli omi – mcire mobilur erTeulebad moqnilad organizebuli<br />
samxedro dajgufebebis taqtika, romlebic terorisa da<br />
sabotaJis aqtebs axorcieleben, Semdeg ki samoqalaqo mosaxleobaSi<br />
iTqvifebian.<br />
partiis yriloba – sabWoTa sistemis umaRlesi <strong>politikuri</strong> organo, romelic<br />
xuT weliwadSi erTxel ikribeboda. formalurad is partiis<br />
wevrebs wamoadgenda, sinamdvileSi ki mmarTveli elitis mier<br />
gatarebuli politikis legitimacias emsaxureboda.<br />
partiuloba – Tagvanwirvis, enTuziazmisa da upirobo erTgulebis suliskveTeba,<br />
rac komunisturi partiis wevrebs mo eT xo ve boda.<br />
pauperizaciis kanoni – am debulebiT karl marqss surda imis Tqma, rom raki<br />
kapitalizms axasiaTebs Tandayolili midrekileba krizisebisa<br />
da umuSevrobis zrdisken, muSebi garduvalad gadadian Warbi<br />
muSaxelis kategoriaSi.<br />
patronklienteluri urTierToba – <strong>politikuri</strong> monawileobis forma,<br />
ufro metad gavrcelebuli ganviTarebad qveynebSi, rodesac,<br />
ierarqiuli sistemis farglebSi, gavleniani pirebi garkveuli<br />
sikeTeebis sanacvlod moipoveben xmebs, finansur saxsrebs da<br />
imtkiceben <strong>politikuri</strong> Zalauflebis bazas.<br />
perestroika – am terminiT aRniSnavdnen mixeil gorbaCovis sxvadasxva<br />
mcdelobas, gardaeqmna sabWoTa ekonomika misi socialisturi<br />
xasiaTis sruli uaryofis gareSe.<br />
perestroikis pirveladobis modeli – erovnuli ganviTarebis Teoria,<br />
romlis Tanaxmadac liberaluri sabazro reformebi win unda<br />
uswrebdes politikur reformebs.<br />
pirdapiri demokratia – mmarTvelobis forma, romlis drosac gadawyvetile be
691<br />
bi uSualod moqalaqeebisa da ara maTi warmomadgenlebis mi er<br />
miiReba.<br />
pirveli dartyma – moulodneli an winmswrebi Tavdasxma birTvuli iaraRis<br />
gamoyenebiT.<br />
pirveli samyaro – industriuli demokratiebi.<br />
piruku diskriminacia – masze saubroven maSin, rodesac pozitiuri qmedebebi,<br />
romelTa mizania istoriulad Cagrul jgufebs daexmaron<br />
samsaxuris, sacxovreblis da ganaTlebis mopovebaSi, umravlesobisTvis<br />
Semaferxebel faqtorebad iqceva. es umciresobebis<br />
da genderuli diskriminaciis msxverplTaTvis<br />
upiratesobis miniWebis gauTvaliswinebeli Sedegia.<br />
plebisciti – kenWisyra, romelic qveyanaSi tardeba sajaro politikis<br />
konkretul problemaze.<br />
pluralistebi – am Tvalsazrisis momxreebi Tvlian, rom raki nebismier did<br />
demokratiaSi <strong>politikuri</strong> procesi decentralizebuli da<br />
instituciurad danawevrebulia, <strong>politikuri</strong> Zalauflebis<br />
struqturebis kontroli SeuZliaT mxolod specialur<br />
interesTa SemozRudul sivrceSi Seqmnil, erTi sakiTxis<br />
garSemo gaerTianebul koaliciebs.<br />
propaganda – masmediis gamoyeneba mosaxleobaSi sasurveli Sexedulebebis<br />
Casanergad da xalxis azrebisa da qmedebis sasurveli<br />
mimarTulebiT warsamarTad.<br />
proporciuli warmomadgenloba – <strong>politikuri</strong> struqtura, ris pirobebSic<br />
sakanonmdeblo organos mandatebi partiebs Soris nawildeba<br />
amomrCevelTa miRebuli xmebis wilis Sesabamisad.<br />
proletariati – marqsistul TeoriaSi, muSaTa klasi.<br />
pozitiuri qmedebebi – socialurad an ekonomikurad uares mdgomareobaSi<br />
myofi jgufebis wevrebisTvis upiratesobis miniWeba warsuli<br />
diskriminaciis gamo dakarguli SesaZleblobebis<br />
sakompensaciod.<br />
politbiuro – patara jgufi, romelic yofil sabWoTa kavSirSi umaRlesi<br />
gadawyvetilebis mimRebi organo iyo. misi wevrebi xSirad<br />
imavdroulad komunisturi partiis centraluri komitetis<br />
mdivnebi an wamyvani dargebis ministrebi iyvnen.<br />
politika – procesi, ris Sedegadac sazogadoeba irCevs da gadawyvetilebebis<br />
misaRebad saWiro ZalauflebiT aRWurvavs Tavis mmarTve lebs,<br />
moqmedebs saerTo miznebis misaRwevad da agvarebs konf liqtebs<br />
Tavis SigniT.<br />
politikis axali gageba – meTvramete saukunis doqtrina, ris Tanaxmadac<br />
<strong>politikuri</strong> sistema SeiZleba ise moewyos, rom Seiqmnas<br />
kompetenturi mTavroba, magram Tavidan iyos acilebuli Zalauflebis<br />
zedmeti centralizaciidan gamomdinare tira nia.<br />
`politiko~ – aSSSi ase uwodeben kanonmdebels, romelic maTTvis<br />
gansakuTrebiT mniSvnelovan sakiTxebSi amorCevelTa nebas<br />
misdevs, magram sakuTar mosazrebebs eyrdnoba im sferoebSi,
692<br />
rac nakleb aRelvebs amomrCevlebs an sasicocxlo mniSvneloba<br />
aqvs eris keTidReobisTvis.<br />
<strong>politikuri</strong> apaTia – <strong>politikuri</strong> monawileobis mimarT interesis arqona.<br />
<strong>politikuri</strong> ganviTareba – xelisuflebis unari, efeqturad gamoiyenos<br />
Zalaufleba, wesrigi da sazogadoebrivi samsaxurebis muSaoba<br />
uzrunvelyos, amasTan Tavidan aicilos cvlilebebi liderTa<br />
Soris.<br />
<strong>politikuri</strong> partia – individTa nebismieri jgufi, romelic erTmaneTs<br />
eTanxmeba sajaro politikis zogierT an yvela sakiTxze<br />
da organizdeba im mizniT, rom Tavisi wevrebis meSveobiT<br />
xelisuflebis kontrols miaRwios.<br />
<strong>politikuri</strong> realizmi – filosofia, romlis Tanaxmadac yvela politikur<br />
urTierTobaSi sakvanZo faqtori Zalauflebaa, amitom<br />
saWiroa misi pragmatuli da gamozomili gamoyeneba erovnuli<br />
interesebis dasakmayofileblad. ganxorcielebuli<br />
politika fasdeba rogorc kargi an cudi imis mixedviT, Tu<br />
ramdenad sasikeToa is erovnuli interesebisTvis da ara misi<br />
moralurobis xarisxiT.<br />
<strong>politikuri</strong> socializacia – procesi, riTac sazogadoebis wevrebi iTviseben<br />
maTi garemos Zireul Rirebulebebs da emzadebian samoqalaqo<br />
movaleobaTa Sesasruleblad.<br />
<strong>politikuri</strong> qmedebis komitetebi – konkretuli kandidatebis mxardasaWerad<br />
an sawinaaRmdegod warmarTuli kampaniebisTvis saxsrebis<br />
mosazidad Seqmnili jgufebi aSSSi.<br />
<strong>politikuri</strong> qmedunarianoba – politikur saqmianobaSi qmediTi monawileobis<br />
unari, romelsac Cveulebriv safuZvlad udevs ganaTleba,<br />
socialuri statusi da sakuTari Tavis rwmena.<br />
<strong>politikuri</strong> SeRweva – ekonomikuri ganviTarebis xelSewyoba gzebis da<br />
xidebis mSeneblobiT, satelefono xazebis gayvaniT, raTa<br />
saboloo jamSi ufro integrirebuli erovnuli ekonomika<br />
Camoyalibdes.<br />
policiuri Zalaufleba – saxelmwifoTa unari, SeinarCunon Sida mSvidoba<br />
da wesrigi, uzrunvelyon ganaTleba da zogadad dacvan<br />
adamianebis janmrTeloba, usafrTxoeba da keTildReoba.<br />
prefeqti – safrangeTSi ase qviaT mniSvnelovani saxelisuflebo organoebis<br />
xelmZRvanelebs.<br />
proletariati – muSaTa klasis sinonimia marqsistul TeoriaSi.<br />
proletariatis diqtatura – marqsistul TeoriaSi es aris muSaTa revoluciis<br />
uSualod momdevno stadia, romlis drosac saxelmwifos<br />
komunisturi partia akontrolebs da mas kapitalisturi<br />
reaqciisa Tu kontrrevoluciisgan icavs; proletariatis<br />
diqtaturas wminda komunizmisa da uklaso sazogadoebisken<br />
mivyavarT.<br />
proporciuli siebis sistema – proporciuli waromadgenlobis meTodi, romlis<br />
drosac partiebi qmnian sakuTari kandidatebis ranJirebul
693<br />
sias da mis mixedviT SeyavT isini sakanonmdeblo organoSi.<br />
Jenevis konvencia – saerTaSoriso samarTlis korpusi, romelic adgens omis<br />
dros daWrilTa, tyveTa da omis zonaSi moxvedril samoqalaqo<br />
pirTa mimarT mopyrobis wesebs.<br />
rajia sabha – indoeTis federaluri parlamentis zeda palata – Statebis<br />
arapirdapir arCeuli sabWo.<br />
`rbili fuli~ (soft money) (aSSSi) iseTi Sewirulobebi <strong>politikuri</strong> partiebis<br />
erovnuli komitetebisadmi, rodesac partia ar aris<br />
angariSvaldebuli federaluri saarCevno komisiis mimarT im<br />
pirobiT, rom fuli konkretuli kandidatis saWiroebisTvis<br />
ar iqneba gamoyenebuli; erovnuli komitetebi ase miRebul<br />
Tanxebs gadascemen partiul organizaciebs Statebis doneze,<br />
romelTac Cveulebriv angariSvaldebulebis nakleb mkacri<br />
wesebi aqvT. kritikosebi `rbil fuls~ uwodeben uzarmazar<br />
xvrels kanonmdeblobaSi partiebis dafinansebis Sesaxeb da mas<br />
legalizebul korufcias uTanabreben.<br />
revolucia – sazogadoebis <strong>politikuri</strong> da socialuri institutebis<br />
Zirfesviani Secvla, rasac xSirad Tan axlavs Zaladoba,<br />
kulturuli dapirispireba da samoqalaqo omi.<br />
revoluciis ufleba – jon lokis Teoria, romlis Tanaxmadac, Tu xelisufleba<br />
Tavisi moqmedebiT sicocxlis, Tavisuflebis da sakuTrebis<br />
Zireul uflebebs laxavs, moqalaqeebs ufleba aqvT, ajanydnen<br />
da Secvalon is axliT, romelic marTebulad Seasrulebs Tavis<br />
amocanebs.<br />
revoluciuri komunizmi – ideologia, romlis Tanaxmadac kapitalisturi<br />
sistema muSaTa klasis Zaladobrivma ajanyebam unda daamxos<br />
da sajaro sakuTrebiTa da saxelisuflebo kontrolze<br />
damyarebuli ekonomikuri sistemiT Secvalos.<br />
revoluciuri omi – amerikis omi damoukideblebisTvis (197583); ix. amerikis<br />
revolucia.<br />
rektifikacia – maoistur CineTSi ase erqva yvela `kapitalisturad~ miCneuli<br />
Tvisebis – mag., materializmisa da individualizmis,<br />
aRmofxvras.<br />
respublika – mmarTvelobis forma, romlis drosac suverenitetis<br />
matarebelia mocemuli qveynis xalxi da ara misi mmarTvelebi.<br />
respublikebis udidesi umravlesoba dRes demokratiuli<br />
anu warmomadgenlobiTia, rac niSnavs, rom suverenul<br />
Zalauflebas axorcieleben moqalaqeTa mier arCeuli da maT<br />
winaSe pasuxismgebeli warmomadgenlebi.<br />
referendumi – xmis micema, riTac moqalaqeebs SeuZliaT pirdapir gaauqmon<br />
sakanonmdeblo xelisuflebis mier miRebuli gadawyvetileba.<br />
saapelacio sasamarTlo – sasamarTlo, romelic ganixilavs saCivrebs saolqo<br />
sasamarTlos mier miRebul gadawyvetilebebze.<br />
sabotaJi – xelisuflebisTvis Ziris gamoTxris mcdeloba, xSirad gare Zalebis<br />
daxmarebiT.
694<br />
saerTaSoriso arasamTavrobo organizaciebi – saerTaSoriso organizaciebi,<br />
romelTa wevrebic kerZo pirebi da jgufebi arian.<br />
saerTaSoriso savaluto fondi – gaeros mier Seqmnili saerTaSoriso<br />
organizacia, romelSic mravali qveynis mTavroba Sedis. misi<br />
mizania xeli Seuwyos globalur TanamSromlobas savaluto<br />
sferoSi, saerTaSoriso vaWrobasa da ekonomikur stabilobas.<br />
is aseve exmareba sagadasaxado balansis gaTanabrebas wevri<br />
qveynebisTvis sakuTari fondidan sesxebis gacemiT.<br />
saerTaSoriso samarTali – CveulebaTa, xelSekrulebaTa da sazogadod<br />
miRebul wesTa erToblioba, romlebic gansazRvravs erebis<br />
uflebebsa da movaleobebs erTmaneTTan urTierTobaSi.<br />
saerTaSoriso samTavrobo organizaciebi – saerTaSoriso organizaciebi,<br />
romelTa wevrebic mTavrobebi arian.<br />
saerTaSoriso terorizmi – terorizmis forma, romelSic erTi qveyana sxva<br />
qveynis xelisuflebas upirispirdeba. xandaxan `saxelmwifos<br />
dasponsorebul terorizmsac~ uwodeben.<br />
savaldebulo iurisdiqcia – samarTlebrivi valdebuleba, daemorCilo<br />
sasamarTlos gadawyvetilebas. msoflio sasamarTlos<br />
arsebobis pirveli oci wlis manZilze ormocdaori qveynis<br />
xelisuflebam ganacxada mzaoba, eRiarebina misi savaldebulo<br />
iurisdiqcia.<br />
sazogado sikeTe – <strong>politikuri</strong> erTobis wevrTa mier gaziarebuli Sexedulebebi<br />
imis Taobaze, Tu ra miznebis miRwevas unda emsaxurebodes<br />
xelisufleba: magaliTad, man unda uzrunvelyos usafrTxoebis,<br />
keTildReobis, Tanasworobis, Tavisuflebis, samarTliano<br />
bis maqsimaluri done yvela moqalaqisTvis.<br />
sazogadoebriv interesTa jgufebi – jgufebi, romlebic mxars uWeren<br />
RonisZiebebs, romlebic maTi azriT mTel sazogadoebas<br />
waadgeba.<br />
sazogadoebrivi azri – moqalaqeTa Sexedulebebi, romlebic gavlenas axdenen<br />
saxelisuflebo Tanamdebobis pirTa gadawyvetilebebze da<br />
qcevaze.<br />
sazogadoebrivi azris gamokiTxva – moqalaqeTa gamokiTxva maTi Sexedulebebis<br />
gasagebad.<br />
saliamis taqtika – am meTodebiT v. i. lenini TiSavda Tavis oponentebs mcire<br />
jgufebad, romlTac erTmaneTs upirispirebda da iolad<br />
amarcxebda.<br />
samarTliani omi – TavdacviTi omi, an omi, romelic erTaderTi saSualebaa<br />
qveynis mier dasaxuli marTebuli miznis misaRwevad.<br />
samarTlianoba – sazogadoebis SigniT sikeTeebisa da movaleobebis ganawileba<br />
damsaxurebis mixedviT.<br />
samoqalaqo ganaTleba – potenciur moqalaqeebSi im Zireuli Rirebulebebisa<br />
da Sexedulebebis STanergva, romlebic safuZvlad udevs<br />
mocemul wesrigs.<br />
samoqalaqo daumorCilebloba – kanonis araZaladobrivi da Ria darRveva,
695<br />
risi mizanicaa iuridiuli, <strong>politikuri</strong> Tu socialuri<br />
usamarTlobis warmoCena.<br />
samoqalaqo liderebi – individebi, romlebic seriozul gavlenas axdenen<br />
xelisuflebaze raime oficialuri Tanamdebobis daukaveblad.<br />
samoqalaqo omi – omi eris geografiul Tu politikur nawilebs Soris.<br />
saomari danaSauli – omis dros Cadenili danaSauli, romelic serozulad<br />
arRvevs omis zogadad aRiarebuli wesebs.<br />
saparlamento sistema – demokratiuli mmarTvelobis sistema, romlis drosac<br />
xelisufleba koncentrirebulia sakanonmdeblo organoSi,<br />
romelic irCevs premierministrs da kabinetis wevrebs. maT<br />
imden xans SeuZliaT Tanamdebobaze yofna, ramden xansac<br />
parlamentSi umravlesobis mxardaWera eqnebaT.<br />
saparlamento suvereniteti – did britaneTSi ase uwodeben dauwerel<br />
konstituciur princips, risi ZaliTac britaneTis parlamenti<br />
uzenaesi sakanonmdeblo organoa; parlamentis mier miRebuli<br />
kanonebi ar eqvemdebareba samarTlebriv gadasinjvas da arc<br />
samefo taxts SeuZlia maTi gauqmeba.<br />
saprezidento sistema – mmarTvelobis demokratiuli forma, romelSic<br />
umaRlesi aRmasrulebeli Tanamdebobis piri saerTosaxalxo<br />
xmis micemiT airCeva fiqsirebuli vadiT, xolo misi<br />
uflebamosileba mkafiodaa gamijnuli xelisuflebis sxva<br />
Stoebisgan.<br />
sasamarTlo gadasinjva – sasamarTlos ufleba, xelisuflebis aqtebi<br />
arakonstituciurad, maSasadame Zaladakargulad gamoacxados.<br />
safrangeTis revolucia (1789) – man safrangeTSi burbonebis dinastia daam xo<br />
Tavisuflebis, Tanasworobisa da Zmobis (liberté, egalité, fraternité)<br />
saxeliT, konservatuli, aristokratuli da roialisturi<br />
institutebiT marTul evropaSi liberalizmis virusi<br />
Seitana da napoleon bonapartis mmarTveloba moamzada; man<br />
safrangeTis pirvel respublikasa da napoleonis omebs Cauyara<br />
safuZveli.<br />
saSinao iurisdiqcia – arsebiTad suverenuli saxelmwifos ganmgeblobas<br />
mikuTvnebuli saqmeebi.<br />
saSinao terorizmi – terorizmis forma, romelsac axorcieleben adamianebi<br />
qveynis SigniT romelime mTavrobasTan kavSiris gareSe.<br />
saxelmwifo – damoukidebeli politikuradministraciuli erTeuli,<br />
romelsac gaaCnia mocemuli mosaxleobis loialoba, axorcielebs<br />
monopolias Zalis legitimur gamoyenebaze da<br />
akontrolebs teritorias, razec misi moqalaqeebi Tu qve<br />
Semrdomebi cxovroben.<br />
saxelmwifoTaSorisi omebi – omebi suverenul saxelmwifoebs Soris.<br />
saxelSelaxulTa bili (bill of attander) – saparlamento aqti, romelic pirovnebas<br />
damnaSaved cnobs da sasjels ufardebs sasamarTlo procesis<br />
gareSe.
696<br />
saxelmwifo gadatrialeba (coup d’état) – saxelmwifo Zalauflebis xelSi Cagde<br />
bis mcdeloba alternatuli jgufis (xSirad samxedroe bis)<br />
mier, visac ZiriTad saxelisuflebo institutebze kontrolis<br />
mopoveba surs mmarTvelobis formis an sazogadoebis<br />
Zirfesviani Secvlis gareSe.<br />
saxelmwifo moRvawe – xelisuflebaSi myofi politikosi, visac gaaCnia<br />
gamorCeuli <strong>politikuri</strong> unarebi da praqtikuli sibrZne,<br />
sazogado sikeTeze zrunavs da adamianebisTvis mniSvnelovan<br />
pozitiur Sedegebsac aRwevs.<br />
saxelmwifos armqone erebi – xalxebi an erebi, romlebic sxvadasxva<br />
saxelmwifoSi an farTo teritoriaze cxovroben da ar gaaCniaT<br />
sakuTari avtonomiuri, damoukidebeli Tu suverenuli<br />
mmarTvelobiTi struqtura; aseTi xalxebis magaliTebia<br />
qurTebi, palestinelebi, tibetelebi (ix. eri).<br />
saxelmwifos marTvis xelovneba – saxelmwifos saqmeTa unariani gaZRola.<br />
saxelmwifos mSenebloba – iseTi <strong>politikuri</strong> institutebis Seqmna, romel<br />
Tac xelewifeba qveynis SigniT saxelisuflebo funqciebis<br />
ganxorcieleba da resursebis ganawileba.<br />
saxelmwifo terorizmi – Zaladobrivi meTodebi, rasac saxelmwifos<br />
usafrTxoebis samsaxurebi iyeneben sakuTari xalxis dasaSineblad<br />
da dasaSoSmineblad.<br />
sajaro sikeTe – ix. sazogado sikeTe<br />
sionizmi – moZraoba, romlis Tavdapirveli mizani iyo ebraelTa erovnuli<br />
saxelmwifos – israelis aRdgena, dRes ki mis mxardasaWerad<br />
iRwvis.<br />
socializmi – es ideologia koleqtiur da saxelmwifo sakuTrebas upiratesobas<br />
aniWebs individualur da kerZo sakuTrebasTan SedarebiT.<br />
status kvos strategia – saxelmwifos amgvari politika miznad isaxavs,<br />
SeinarCunos ZalTa arsebuli balansi koleqtiuri us afrTxoebis<br />
meqanizmebis, diplomatiisa da molaparakebebis<br />
gamoyenebiT, aseve eswrafvis mis legitimacias saerTaSoriso<br />
samarTlisa da saerTaSoriso organizaciebisAmeSveobiT.A<br />
strategiuli gamokiTxva – sazogadoebrivi azris gamokiTxvis am tips iyeneben<br />
imis gasarkvevad, Tu ra poziciebi unda daikavos kandidatma da<br />
ra saxis <strong>politikuri</strong> reklama Seuqmnis mas pozitiur imijs.<br />
strategiuli SeiaraRebis Semcirebis xelSekruleba II (START II) – SeerTebul<br />
Statebsa da yofil sabWoTa kavSirs Soris dadebuli xel<br />
Sekruleba strategiuli birTvuli SeiaraRebis SezRu dvaze.<br />
stratificirebuli SerCeva – sazogadoebrivi azris gamokiTxvis am nairsaxeobaSi<br />
respondentebi SeirCevian asakis, Semosavlis, socialurekonomikuri<br />
statusis da msgavsi niSnebis mixedviT im<br />
angariSiT, rom SerCeva mTlianad sazogadoebis struqturas<br />
Seesabamebodes; gansxvavdeba SemTxveviTi SerCevisagan.<br />
suvereniteti – mTavrobis unari, realurad ganaxorcielos uzenaesi<br />
Zalaufleba saxelmwifoSi.
697<br />
terorizmi – <strong>politikuri</strong> aqtivoba, romelic Tavisi miznebis misaRwevad<br />
eyrdoba Zaladobas an Zaladobis muqaras.<br />
teroris mefoba – adamianTa masobrivi dasja safrangeTis revoluciis dros<br />
maqsimilian robespierisa da misive sajaro usafrTxoebis<br />
komitetis brZanebiT. ase uswordebodnen adamianebs, visi<br />
Sexedulebebic revolucionerTa utopiuri idealebisgan<br />
gansxvavdeboda.<br />
tiananmenis moednis Jleta – 1989 wels mosamsaxureebma da studentebma<br />
pekinSi, tiananmenis moedanze, gamarTes mitingi demokratiuli<br />
Tavisuflebisa da mmarTvelobis sistemis reformis<br />
moTxovnebiT. jarma Zaladobrivad CaaxSo saprotesto aqcia,<br />
ris Sedegadac daixoca 1500 da daSavda aTi aTasamde adamiani.<br />
totalitarizmi – <strong>politikuri</strong> sistema, romelSic sazogadoebrivi cxovrebis<br />
yvela sferos, ekonomikasa da xelisuflebas mkacrad akontrolebs<br />
mmarTveli elita.<br />
tradicionalistebi – Teoretikosebi, romelTa mier politikis Seswavla fundamentur<br />
da `maradiul~ problemebSi CaRrmavebas em ya re ba.<br />
tradiciuli sazogadoebebi – aseTi sazogadoebebi warsulze arian orientirebulni<br />
da winaaRmdegobas uweven cvlilebebs. ma Ti<br />
gavrcelebuli niSnebia siRaribe, ekonomikis ZiriTadad agraruli<br />
xasiaTi, werakiTxvis dabali done da maRali Sobadoba.<br />
transnacionaluri terorizmi – aseT ramesTan gvaqvs saqme, roca sxvadasx va<br />
qveyanaSi moqmedi teroristuli jgufebi erTmaneTTan TanamSromloben<br />
an mocemuli teroristuli jgufis saqmianoba<br />
saxelmwifo sazRvrebs kveTs.<br />
trumenis doqtrina – aSS prezidentis hari trumenis dapireba, rom misi qveyana<br />
daexmareba yvela Tavisufal qveyanas, romelsac SeiaraRebuli<br />
umciresobis mier ganxorcielebuli revolucia an gare<br />
agresia daemuqreba.<br />
tutelaJi – yvela adgilobrivad miRebul gadawyvetilebaze centralizebu<br />
li biurokratiuli kontrolis sistema, romelic gamoiyeneba<br />
mmarTvelobis unitarul sistemebSi (magaliTad,<br />
safrangeTSi).<br />
ubralo umravlesoba – amomrCevelTa yvelaze didi nawili.<br />
uzenaesi sasamarTlo (aSSSi) – umaRlesi donis federaluri sasamarTlo,<br />
romelic wyvets samarTlis interpretaciasTan Tu sakonstitucio<br />
principebTan dakavSirebul gansakuTrebiT rTul<br />
sakiTxebs.<br />
ultranacionalizmi – ukiduresi nacionalizmi, romelsac xSirad faSizms<br />
adareben; agresiuli memarjvene orientacia, romelsac Cveulebriv<br />
axasiaTebs militarizmi, rasizmi da qsenofobia.<br />
umravlesobis mmarTveloba – principi, romlis Tanaxmadac upiratesoba eniWeba<br />
kandidats an programas, romelic miiRebs amomrCevelTa<br />
xmebis naxevars plus erT xmas mainc.
698<br />
umravlesobis tirania – <strong>politikuri</strong> situacia, romelSic dominanturi jgufi<br />
xelisuflebis kontrols iyenebs umciresobis jgufebis<br />
dasaCagrad.<br />
undoblobis votumi – saparlamento demokratiebSi ase hqvia kenWisyras<br />
parlamentSi, romelic mTavrobam aucileblad unda moigos,<br />
raTa xelisuflebaSi darCes.<br />
unitaruli sistema – sistema, sadac adgilobrivi xelisuflebisaTvis ufleba<br />
Ta delegireba centraluri mTavrobis nebazea damokidebuli.<br />
upirobo kapitulacia – arCevani, romelsac meomari mxare damarcxebis piras<br />
misul mowinaaRmdeges aZlevs: an dauyonebliv danebdi (riTac<br />
gamarjvebulis keTil nebaze mTlianad damokidebuli darCebi),<br />
an bolomde ganadgurdi.<br />
urTierTdamokidebuleba – <strong>politikuri</strong> moZRvreba, romlis Tanaxmadac arc<br />
erT ers ar SeuZlia sruli izolacia sxva erebis <strong>politikuri</strong>,<br />
ekonomikuri da kulturuli qmedebebisgan, da rom amis gamo<br />
iqmneba erovnul interesebze maRla mdgomi saerTaSoriso<br />
organizaciebis mzardi qseli.<br />
urTierTSekaveba – am Teoriis Tanaxmad agresiuli omebi Tavidan SeiZleba<br />
aviciloT, Tu Tavdasxmis potenciur obieqts sakmarisi<br />
samxedro Zala eqneba saimisod, rom nebismieri SesaZlo<br />
agresori saTanadod dasajos.<br />
utopia – srulyofili <strong>politikuri</strong> da socialuri sistemis warmosaxva.<br />
utopisti socialistebi – adamianebi, visac swamda, rom SesaZlebelia qonebis<br />
warmatebuli erToblivi marTva, riTac gadaiWreba yvelaze<br />
mniSvnelovani <strong>politikuri</strong> problemebi.<br />
uflebaTa peticia – inglisis parlamentis mier 1628 wels gamocemuli aqti,<br />
romelmac daawesa marTebuli samarTlebrivi procesi da<br />
SezRuda mefis mier gadasaxadebis dawesebis ufleba.<br />
ujredebi – mcire, mWidrod dakavSirebuli qveda donis organizaciuli<br />
erTeulebi v. i. leninis bolSevikur partiaSi.<br />
faSizmi – totalitaruli <strong>politikuri</strong> sistema, romelsac saTaveSi udgas<br />
popularuli qarizmatuli <strong>politikuri</strong> lideri da romelSic<br />
erTaderTi <strong>politikuri</strong> partiisa da kargad marTuli Zaladobis<br />
meSveobiT sruli <strong>politikuri</strong> da socialuri kontroli<br />
xorcieldeba. faSizmi imiT gansxvavdeba komunizmisgan, rom<br />
Tumca ekonomikur struqturas saxelmwifo akontrolebs, is<br />
kerZo mesakuTreTa xelSia.<br />
federalizmi – SezRuduli mmarTvelobis sistema, romelic emyareba Za lauflebis<br />
ganawilebas centralur xelisuflebasa da ufro<br />
mcire regionul erTeulebs Soris.<br />
federaluri asamblea – ruseTis erovnuli sakanonmdeblo organo, orpalatiani<br />
parlamenti, Seqmnili 1993 wlis konstituciiT. masSi Sedis<br />
qveda (saxelmwifo duma) da zeda (federaciis sabWo) palatebi.<br />
federaluri erTeuli (`Stati~, `miwa~ – da a. S.) – ZiriTadi politikuradministraciuli<br />
erTeuli federalur sistemaSi. is
699<br />
suverenuli ar aris da Cveulebriv damokidebulia centralur<br />
xelisuflebaze iseT sakiTxebSi, rogoricaa resursebis<br />
(sagadasaxado transferebis da grantebis) gamoyofa, Tavdacva<br />
(samxedro usafrTxoeba da sagangebo situaciebSi daxmareba),<br />
agreTve sxva federalur erTeulebTan da ucxo qveynebTan<br />
ekonomikuri urTierToba.<br />
federaciis sabWo – ruseTis erovnuli sakanonmdeblo organos, federaluri<br />
asambleis zeda palata, Seqmnili 1993 wlis konstituciiT.<br />
masSi Sedis 89 teritoriu li erTeulidan arCeuli 178<br />
warmomadgneli (TiTo erTeulidan orori).<br />
filosofosi mefeebi – brZeni filosofosebi, romlebic platonis<br />
`saxelmwifoSi~ aRweril idealur qalaqSi mmarTvelebad<br />
gvevlinebian.<br />
fokusjgufebi – adamianTa mcire jgufebi, romlebic komunikaciebis eqspertis<br />
xelmZRvanelobiT ganixilaven konkretul sakiTxebs.<br />
funqcionalizmi/funqcionalistebi – am <strong>politikuri</strong> moZRvrebis Tanaxmad,<br />
ekonomikuri da socialuri funqciebis TandaTanobiTi gadacema<br />
saerTaSoriso TanamSromlobiTi organizaciebisTvis<br />
(rogoricaa gaeros specializebuli saagentoebi – magaliTad,<br />
iunesko), sabolood saerTaSoriso doneze gadaanacvlebs<br />
realur Zalauflebas da aq moaxdens <strong>politikuri</strong> qmedebis<br />
integracias.<br />
qarizmatuli lideri – <strong>politikuri</strong> lideri, romlis legitimuroba mosaxleo<br />
bis mxridan Tayvaniscemas emyareba. aseTi Tayvaniscemis safuZveli<br />
SeiZleba iyos warsuli sagmiro saqmeebi (realuri an<br />
warmosaxviTi), pirovnuli oratoruli niWi Tu politiku ri<br />
nawerebi.<br />
qaSmiri – indoeTsa da pakistans Soris sadavo teritoria. qaSmiris udides<br />
nawilze kontrols induisturi umravlesobis mqone indoeTi<br />
axorcielebs, magram TviT am provinciis mosaxleobis<br />
umravlesoba muslimania, anu pakistanis oficialur religias<br />
misdevs. 1947 wels, damoukideblobis mopovebis Semdeg, indoeTma<br />
da pakistanma samjer iomes qaSmiris gamo, 20002001<br />
wlebSi ki daZabulobam kvlav imata. indoeTsac da pakistansac<br />
arsenalSi birTvuli iaraRi aqvs.<br />
qveyana – rogorc <strong>politikuri</strong> termini, is daaxloebiT Seesabameba saxelmwifos<br />
da SeiZleba `eris~ da `erisaxelmwifos~ sinonimad iyos gamoyenebuli.<br />
sityva `qveyana~ SeiZleba gamoyenebul iqnas mis<br />
mimarT siyvarulis gamosaxatavadac (magaliTad, patriotul<br />
leqsebsa da simRerebSi), radgan `saxelmwifosgan~ gansxvavebiT<br />
mas emociuri elferic aqvs.<br />
qneseTi – israelis erTpalatiani parlamenti.<br />
SezRuduli omi – totaluri omis (magaliTad, totaluri birTvuli omis)<br />
sapirispiro cneba.<br />
SezRuduli xelisufleba – koncefcia, romlis Tanaxmadac xelisufleba ver
700<br />
gadadgams nabijs, rac ginda bevrma adamianma moisurvos es,<br />
romelic winaaRmdegobaSi Seva konstituciur principebTan<br />
– magaliTad, samarTalTan.<br />
SeiaraRebaSi Sejibri – moqipSe saxelmwifoebis mier urTirTsawinaaRmdegod<br />
mimarTuli iaraRis momarageba; es procesi xels uwyobs<br />
SeiaraRebis sistemebis dargSi kvlevis da teqnologiebis<br />
ganviTarebas, zogi eqspertis azriT ki omis mizezic SeiZleba<br />
gaxdes.<br />
Sekaveba – SeerTebuli Statebis politika meore msoflio omis Semdgeg, rome<br />
lic globaluri statuskvos SenarCunebaze iyo mimarTuli.<br />
termini ukavSirdeba SeerTebuli Statebis mcdelobas,<br />
Seekavebina sabWoTa kavSiri, raTa mas ver SeZleboda Semdgom<br />
gaefarTovebina Tavisi kontrolis sfero ise, rogorc es<br />
aRmosavleT evropaSi gaakeTa. am politikidan amoizarda nato,<br />
marSalis gegma, koreisa da vietnamis omebi.<br />
Sekaveba da gawonasworeba – sakonstitucio saSualebebi, romlebic saSualebas<br />
aZlevs saxelisuflebo Stoebs, win aRudgnen Zalauflebis<br />
ukanono gadametebas sxva Stoebis mier.<br />
SekiTxvebis saaTi – did britaneTSi ase hqvia yoveli kviris orSabaTidan<br />
xuTSabaTamde sagangebod gamoyofil dros, rodesac misi<br />
udidebulesobis loialuri opozicia (xelisuflebaSi armyofi<br />
partia) axdens mTavrobis (xelisuflebaSi myofi partiis)<br />
qmedebaTa da gadawyvetilebaTa kritikas da gamokvlevas;<br />
yoveli kviris ganmavlobaSi premierministri orjer aris<br />
movale, upasuxos mwvave SekiTxvebs opoziciis mxridan.<br />
SemTxveviTi omi – birTvuli Seteva winaswari ganzraxvis gareSe Secdomis an<br />
araswori gaTvlis gamo (Tanamedrove epoqaSi).<br />
SemTxveviTi SerCeva – gamokiTxvis meTodi, rodesac adamianebi (respondentebi)<br />
SemTxveviTi wesiT SeirCevian mosaxleobis saerTo masidan (ix.<br />
agreTve stratificirebuli SerCeva).<br />
Sereuli ekonomika – ekonomikuri sistema, romelic axamebs rogorc<br />
saxelmwifo, ise kerZo mflobelobaSi myof sawarmoebs.<br />
Sereuli reJimi – saxelmwifo, romelSic Zalauflebis sxvadasxa Sto sxvadasxva<br />
socialur klass wamoadgens.<br />
Stati – ix. `federaluri erTeuli~<br />
`Calis gamokiTxvebi~ – aramecnieruli kvlevebi; sazogadoebrivi azris martivi,<br />
iafi gamokiTxvebi, romlebic xSirad manipulaciis da<br />
borotad gamoyenebis sagnad iqceva.<br />
Cveulebrivi politikosebi – individebi, visi prioritetic arCevnebis<br />
(xelaxla) mogebaa.<br />
CrdiloeT amerikis Tavisufali vaWrobis SeTanxmeba (NAFTA) – 1994 wels<br />
SeerTebuli Statebis, meqsikisa da kanadis mier dadebuli<br />
xelSekruleba, riTac sami eri SeTanxmda erTmaneTTan vaWroba<br />
Tavisufal reJimSi an Semcirebuli tarifebiT ewarmoebina.<br />
CrdiloeT atlantikis xelSekrulebis organizacia – ix. nato.
701<br />
centraluri komiteti – jgufi, romelic marTavda sabWoTa komunistur<br />
partias mis yrilobaTa Soris. mis wevrebs partiis liderebi<br />
arCevdnen.<br />
civi omi – daZabulobis maRali done SeerTebul Statebsa da sabWoTa<br />
kavSirs Soris, romlis drosac gavlenis gasaZliereblad<br />
mxareebi iyenebdnen diplomatiur manevrebs, urTierTmtrul<br />
propagandas, ekonomikur sanqciebsa da samxedro Zlierebis<br />
zrdas.<br />
cxeli xazi – vaSingtonsa da moskovs Soris komunikaciis daculi pirdapiri xazi,<br />
romelic 1963 wels, civi omis pikSi Seiqmna gaufrTxileblobiT<br />
gamowveuli birTvuli katastrofis Tavidan asacileblad.<br />
Zalaufleba – adamianTa da institutTa qcevaze gavlenis moxdenis an<br />
misi kontrolis unari rogorc darwmunebis, ise iZulebis<br />
meSveobiT.<br />
Zalauflebis danawileba – xelisuflebis organizeba erTmaneTisgan<br />
gamoyofili sakanonmdeblo, aRmasrulebeli da sasamarTlo<br />
funqciebis mixedviT; TiToeul Stos angariSvaldebulebis<br />
damoukidebeli wesi, agreTve gansxvavebuli kompetencia da<br />
movaleobebi aqvs.<br />
ZalauflebaTa Serwyma (fusion of powers) – yovelgvari mmarTvelobiTi<br />
Zalauflebis Serwyma sakanonmdeblo organoSi, rac sa parlamento<br />
sistemisTvisaa damaxasiaTebeli.<br />
ZalTa wonasworobis (balansis) sistema – saerTaSoriso urTierTobebis<br />
klasikuri Teoriis ZiriTadi principi, romlis Tanaxmadac<br />
daaxloebiT Tanabari Zalis mqone qveynebi cdiloben arsebuli<br />
viTarebis SenarCunebas imiT, rom saSualebas ar aZleven<br />
nebismier saxelmwifos, sxvebze upiratesoba moipovos.<br />
ZalTa balansis sistemaSi monawile erebi aliansebs qmnian da<br />
SezRudul omebSi ibrZvian, xolo erTi qveyana wonasworobis<br />
damcvelis rols TamaSobs imiT, rom rigrigobiT uWers mxars<br />
moqiSpe blokebs ZalTa balansis SesanarCuneblad.<br />
ZiriTadi kanoni – 1949 wlis dasavleT germaniis konstitucia.<br />
WeSmariti morwmune – adamiani, romelic Tavidan bolomde erTgulia<br />
revoluciuri moZraobisa da fanatizmis niSnebs avlens ideis<br />
mxardaWerasa da misTvis TavganwirvaSi.<br />
warmomadgenlobiTi demokratia – samoqalaqo monawileobis forma, risi<br />
meSveobiTac moqalaqeebi irCeven Tavis warmomadgenlebs<br />
xelisuflebaSi.<br />
warmomadgenlobis delegaciuri Teoria – mosazreba, romlis Tanaxmadac<br />
arCeuli Tanamdebobis pirebi Tavisi saarCevno olqis<br />
Sexedulebebs unda asaxavdnen.<br />
warmomadgenlobis meurveobiTi Teoria – mosazreba, romlis Tanaxmadac<br />
arCeuli Tanamdebobis pirebi unda iqceodnen rogorc<br />
liderebi, romlebic Tavisi amomrCevlebis interesebSi<br />
kompetentur arCevans akeTeben.
702<br />
wmenda – ZalauflebisTvis brZolaSi yvela metoqis Tavidan mocileba<br />
masobrivi dapatimrebebis, cixeSi Casmis, qveynidan gaZevebis<br />
da mkvlelobebis gziT. xSirad mimarTulia yofili<br />
Tanamzraxvelebis da maTi momxreebis winaaRmdeg, romelTac<br />
sakmarisi gavlena aqvT (realurad an xelisuflebis azriT),<br />
raTa safrTxe Seuqmnan gabatonebul elitas.<br />
wonasworobis damcveli – qveyana ZalTa wonasworobis sistemaSi, romelic<br />
konfliqtebis dros arbitris funqcias asrulebs da<br />
morigeobiT emxroba sxvadasxva mxares <strong>politikuri</strong> balansis<br />
SesanarCuneblad.<br />
xunta – mmarTveli oligarqia, Cveulebriv samxedro oficrebisgan Semdgari.<br />
haagis konvencia – farTod gaziarebuli wesebis erToblioba, romelic<br />
gansazRvravs rogorc meomari, ise neitraluri mxareebis<br />
qmedebebs saxmeleTo omebis dros, maT mier axali iaraRis<br />
gamoyenebas da sxva uflebebsa da movaleobebs.<br />
habeas korpusi (habeas corpus act) – 1679 wels inglisis parlamentis mier<br />
miRebuli aqti, romelmac gaaZliera inglisis moqalaqeTa<br />
ufleba, daculi yofiliyvnen kanonis mier.
indeqsi<br />
`adamianis uflebebi~<br />
(peini), 500<br />
`aCile lauros~ gataceba<br />
528, 535<br />
`gaazrebani safrange<br />
Tis revoluciaze~<br />
(berki), 499<br />
`gamocdileba xalxTmosaxleobis<br />
kanonis<br />
Sesaxeb~ (malTusi),<br />
566<br />
`demokratia amerikaSi~<br />
(de tokvili), 70, 357,<br />
454, 480<br />
`demokratizacia~, 228,<br />
230, 678<br />
`imperializmi: kapitalizmis<br />
umaRlesi<br />
safexuri~ (lenini),<br />
564<br />
`kanonTa goni~ (monteskie),<br />
436<br />
`kapitali~ (marqsi), 56,<br />
145<br />
`komunisturi manifesti~<br />
(marqsi da engelsi),<br />
429, 504<br />
`mamaci axali samyaro~<br />
(haqsli), 62<br />
`masebis amboxi~ (gaseti),<br />
508<br />
`mTavari~ (makiaveli), 107<br />
`moralis Sesavali~ (lipmani),<br />
394<br />
`politika~ (aristotele),<br />
106<br />
`politiko~, 412413, 691<br />
`sadnobi qvabi~ 23<br />
`sazogadoebrvi xelSekruleba~<br />
(ruso), 559<br />
`saxelmZRvanelo urbanuli<br />
partizanuli<br />
omebisaTvis~ (marigela),<br />
525<br />
`utopia~ (mori), 48<br />
`SekiTxvebis saaTi~, 210,<br />
700<br />
`xalxTa simdidris<br />
bunebisa da mizezebis<br />
kvleva~ (smiTi), 436<br />
`xedva ukan~ (belami), 49<br />
`xelisuflebisadmi<br />
miZRvnili meore<br />
traqtati~ (loki), 501<br />
abaCa, sani 98, 105<br />
aborti, 473<br />
adamianis uflebaTa<br />
deklaracia, 495, 673<br />
adamianis Rirseba, 68<br />
adamianuri buneba<br />
gansazRvreba, 673<br />
omi, 556<br />
utopiebi da, 60<br />
adamsi, jon 366, 396<br />
aderi, duglas 396<br />
administraciuli decentralizacia<br />
81, 673<br />
avgustine, 556, 577<br />
avstralia<br />
amomrCevelTa raodenoba,<br />
354<br />
aRiareba, 78<br />
mosaxleobis ruka,<br />
290291<br />
pirdapiri demokratia,<br />
350353<br />
pirveli samyaros<br />
gansazRvreba, 268<br />
SedarebiTi politika,<br />
36<br />
CrdiloeTisa da<br />
samxreTis konfliqti,<br />
269<br />
avstria<br />
amomrCevelTa raodenoba,<br />
354<br />
evrokavSiri, 644<br />
erisaxelmwifoebi, 23<br />
saerTaSoriso samTavrobo<br />
organizaciebi,<br />
639<br />
saparlamento demokratia,<br />
170<br />
avtobusebis saqme, 464<br />
avtoritarizmi, 97, 115<br />
avtokratia, 98, 673<br />
Tanamedrove fenomeni,<br />
106107<br />
interesTa jgufebi,<br />
384385<br />
legitimuroba, 108<br />
109, 684<br />
naklovanebebi, 98101<br />
703<br />
nigeria da, 103106<br />
niSnebi, 102103,<br />
oligarqia, 98, 689<br />
<strong>politikuri</strong> monawileoba,<br />
364365<br />
politika, 103<br />
popularoba, 110<br />
sazogadoebrivi<br />
interesis ugulebelyofa,<br />
111113<br />
saxelmwifo gadatrialeba<br />
102 , 696<br />
tiranuli, 108<br />
qarizmatuli lideri,<br />
109, 700<br />
Rirsebebi, 97, 98<br />
xunta, 97<br />
avtoriteti, 2425, 673<br />
avRaneTi, 268, 304 ix.<br />
aseve al qaida; osama<br />
bin ladeni<br />
ganviTareba, 268, 287<br />
gaerTianebuli erebis<br />
mier mSvidobis uzrunvelyofa,<br />
650<br />
Talibebis mmarTveloba,<br />
121, 300, 518<br />
omi, 572<br />
terorizmi, 448, 518<br />
SeerTebuli Statebis<br />
sagareo politika da,<br />
607<br />
azerbaijani<br />
komunizmidan tranzicia,<br />
246<br />
ruka, 225<br />
ruseTis intervencia,<br />
239<br />
azia, ix. aseve specifikuri<br />
qveynebi<br />
avtoritaruli saxelmwifoebi,<br />
115<br />
aziuri gripi, 259, 679<br />
araasociaciuri interesTa<br />
jgufebi, 375<br />
axlad industriuli<br />
qveynebi, 258<br />
ganviTarebadi qveynebi,<br />
269, 280281, 289,<br />
292<br />
daqvemdebarebis Teoria,<br />
33
704 indeqsi<br />
ekonomikuri tranzicia,<br />
285, 258, 264<br />
kolonializmi, 271273<br />
meore samyaros gansaz<br />
Rvreba, 269<br />
mosaxleobis ruka,<br />
290291<br />
<strong>politikuri</strong> ekonomiis<br />
perspeqtiva, 32<br />
terorizmi, 524<br />
Zalaufleba, 25<br />
aziawynari zRvis auzis<br />
TanamSromlobis forumi,<br />
636<br />
aixmani, adolfi, 4041<br />
alasadi hafezi, 9899<br />
albaneTi da komunizmis<br />
kraxi, 223<br />
aleqsandre robert umcrosi,<br />
398<br />
alisas Tavgadasavali<br />
saocrebaTa qveyanaSi<br />
(keroli), 422<br />
almondi, gabrieli, 375<br />
alJiri<br />
birTvuli iarRis<br />
gavrceleba, 622<br />
kolonializmi, 272<br />
omi, 571<br />
terorizmi, 529, 532,<br />
534, 538<br />
al qaida, 120, 300, 518,<br />
526, 528, 581, 607, 609,<br />
626<br />
ambrosi, 578<br />
amerikuli konservatizmi,<br />
434, 673<br />
amerikis mmarTveloba,<br />
Seswavla 35<br />
amerikul saxelmwifoTa<br />
organizacia, 541<br />
amerikuli liberalizmi,<br />
434, 673<br />
amerikuli revolucia,<br />
68, 86, 489, 490, 673<br />
gamarTleba, 491<br />
evropis konsensusi<br />
da, 594<br />
istoriuli mniSvneloba,<br />
490<br />
peines Sexeduleba<br />
sasurvelobis Sesaxeb,<br />
500<br />
revoluciuri omi, 490,<br />
693<br />
safrangeTis revoluciasTan<br />
Sedareba, 493,<br />
498<br />
socialuri da <strong>politikuri</strong><br />
cvlilebebi,<br />
492<br />
Serbileba, 492<br />
amin, idi, 98<br />
anani, kofi, 699<br />
anarqizmi, 423, 673<br />
angola<br />
ganviTareba, 270, 273,<br />
176, 287<br />
kolonializmi, 273<br />
UNITA, 607<br />
anomikuri interesTa<br />
jgufebi, 375<br />
anri, emili, 534<br />
antarqtidis SeTanxmeba,<br />
661, 673<br />
antisamTavrobo ideologia,<br />
423<br />
antisaxelmwifoebrivi<br />
terorizmi, 520, 674<br />
apaTia, <strong>politikuri</strong>, 358,<br />
692<br />
aparatCikebi, 228<br />
aqvineli, Tomas, 436<br />
araasociaciuri interes<br />
Ta jgufi, 375<br />
arabeTis gaerTianebuli<br />
saamiroebi<br />
avtoritaruli saxelmwifoebi,<br />
97<br />
ganviTareba, 270<br />
arakonvenciuri monawileoba,<br />
337, 674<br />
aralegaluri monawileoba,<br />
338<br />
arasaxelmwifo aqtorebi,<br />
637644, 674<br />
arafati, iasir, 402, 604<br />
araZaladobrivi winaaRmdegoba,<br />
272, 674<br />
arCevnebi, 336, 345347,<br />
350358 ix. aseve xmis<br />
micema<br />
arendti, hana, 40, 131, 568<br />
argentina<br />
avtoritaruli saxelmwifo,<br />
115<br />
ganviTareba, 280, 281<br />
<strong>politikuri</strong> tranzicia,<br />
261<br />
sabaJo kavSiri, 642<br />
folklendis omi, 163,<br />
262, 572<br />
faSizmi, 425<br />
aristotele, 27, 35, 75,<br />
86, 106, 108, 161, 312,<br />
425, 436, 503, 552<br />
asi yvavilis kampania, 146,<br />
674<br />
askriptiuli sazogadoeba,<br />
286, 674<br />
asociaciis tipis interesTa<br />
jgufi, 375<br />
aum sinrikios seqtis mier<br />
cremlsadeni gaziT<br />
Tavdasxma, 477<br />
afrika, ix. aseve specifikuri<br />
qveynebi<br />
avtoritaruli saxelmwifoebi,<br />
114<br />
afrikis erTobis organizacia,<br />
639<br />
ganviTarebadi qveynebi,<br />
268, 289<br />
damokidebulebis<br />
Teoria, 33<br />
kolonializmi, 272273<br />
mosaxleobis gegma,<br />
290, 291<br />
terorizmi, 524<br />
civilizaciaTa Sejaxeba,<br />
626<br />
afrikis erTobis organizacia,<br />
639<br />
afroamerikelebi, 78, 415<br />
aRmosavleT evropa<br />
avtoritaruli saxelmwifoebi,<br />
97, 112<br />
ganviTarebadi qveynebi,<br />
280281<br />
germanuli investiciebi<br />
da, 192<br />
evrokavSiri da, 644<br />
varSavis xelSekruleba,<br />
597, 616, 643, 681<br />
komunizmis kraxi, 26,<br />
119, 223, 243247, 431,<br />
489<br />
meore samyaros gansaz<br />
Rvreba, 269<br />
saparlamento demokratia,<br />
170<br />
civi omi, ix. civi omi<br />
aRmosavleT germania,<br />
184, 191, 224, 233<br />
aRmosavleT pakistani, ix.<br />
bangladeSi
aRmosavleT timori<br />
da gaerTianebuli<br />
erebis mier mSvidobis<br />
uzrunvelyofa, 653<br />
aRmasrulebeli xelisufleba<br />
germania, 187<br />
didi britaneTi, 166<br />
167, 213<br />
safrangeTi, 173175,<br />
179<br />
SeerTebuli Statebi,<br />
212213<br />
axali atlantida (bekoni),<br />
ix. bekonis `axali<br />
atlantida~<br />
axali industriuli qveynebi<br />
(NICs)<br />
azia, 258<br />
axali kursi, 79<br />
gansazRvreba, 674<br />
SedarebiTi politika,<br />
37<br />
axali zelandia<br />
pirveli samyaros<br />
gansazRvreba, 268<br />
CrdiloeTisa da<br />
samxreTis konfliqti,<br />
269<br />
axali federalizmi, 79<br />
axlo aRmosavleTi, ix.<br />
aseve sparseTis yure;<br />
specifikuri qveynebi<br />
avtoritaruli saxelmwifoebi,<br />
97, 115<br />
gaerTianebuli erebis<br />
mier mSvidobis uzrunvelyofa,<br />
650<br />
ganviTarebadi qveynebi,<br />
271<br />
saxelmwifos armqone<br />
erebi, 24<br />
civilizaciaTa Sejaxeba,<br />
625<br />
Zalaufleba, 25<br />
ajanyebisken waqezeba, 339<br />
babangida, ibrahimi, 105<br />
babefi, fransuanoel,<br />
428<br />
bakis saqmeze miRebuli<br />
gadawyvetileba, 466<br />
bakunini, mixeili, 424<br />
baladuri, eduardi, 179<br />
baltiispireTis qveynebi.<br />
ix. gansakuTrebuli<br />
qveynebi<br />
balfuris deklaracia,<br />
206, 674<br />
bangladeSi, 271, 274, 287<br />
barbadosi, 270<br />
bare, siad, 294<br />
baristerebi, 214<br />
bastilia, 495, 674<br />
baxreini<br />
avtoritaruli saxelmwifoebi,<br />
97<br />
ganviTareba 270<br />
bediswera, 601<br />
bekonis `axali atlantida~,<br />
48, 53<br />
gza utopiisaken, 59<br />
samomvalo gegma, 55<br />
stabiluroba da mecniereba,<br />
5354<br />
utopiiT STagoneba, 59<br />
utopiis praqtikuloba,<br />
60<br />
belami, eduardi, 49<br />
belgia<br />
amomrCevelTa raodenoba,<br />
354<br />
evrokavSiri, 644<br />
erisaxelmwifoebi, 23<br />
kolonializmi, 272273<br />
proporciuli warmomadgenloba,<br />
348, 349<br />
saparlamento demokratia,<br />
170<br />
terorizmi, 541<br />
belorusia<br />
birTvuli iaraRis<br />
gavrceleba, 622<br />
birTvuli iaraRi, 235<br />
komunizmidan tranzicia,<br />
246<br />
ruka, 225<br />
benini, 280<br />
betankuri, romulo,<br />
396398<br />
bilbo, Teodori, 406<br />
Bill of attainder, 74, 696<br />
biologiuri iaraRis<br />
konvencia, 661<br />
bipolaruli sistema,<br />
595599, 675<br />
birTvuli iaraRis<br />
gavrceleba, 621623<br />
birTvuli iaraRis<br />
gauvrceleblobis<br />
SeTanxmeba 661, 675<br />
birTvuli monopolia,<br />
576, 675<br />
birTvuli omi, 597600<br />
indeqsi<br />
705<br />
bismarki, oto von, 183<br />
biujetis deficiti, 456<br />
458, 675<br />
biukeneni, pati, 427<br />
bihevioralistebi, 2931,<br />
675<br />
bihevioralisturi in<br />
Jineria, 675<br />
bihevioralisturi<br />
fsiqologia, 675<br />
blani, lui, 428<br />
blekstouni, 214<br />
bleri, toni, 163, 167, 169,<br />
432, 541<br />
bokasa I, 98<br />
bolivia<br />
avtoritaruli saxelmwifoebi,<br />
114<br />
ganviTareba, 282<br />
sabaJo kavSiri, 642<br />
bonaparte, napoleoni,<br />
110, 497, 574, 593 594<br />
bosnia<br />
gaero da, 298, 653<br />
omi, 580<br />
civilizaciaTa Sejaxeba,<br />
626<br />
boSebi, 39<br />
bocvana, 281<br />
brazilia<br />
avtoritaruli saxelmwifoebi,<br />
114<br />
birTvuli iarRis<br />
gavrceleba, 622<br />
ganviTareba, 270, 280<br />
globaluri daTboba<br />
da, 665<br />
daqvemdebarebis Teoria,<br />
33<br />
<strong>politikuri</strong> ekonomikis<br />
perspeqtiva, 33<br />
<strong>politikuri</strong> tranzicia,<br />
261262<br />
sakonstitucio demokratia,<br />
68<br />
sabaJo kavSiri, 642<br />
terorizmi, 543<br />
umravlesobis mmarTveloba,<br />
92<br />
federalizmi, 79<br />
CrdiloeTisa da<br />
samxreTis konfliqti,<br />
269<br />
Zalauflebis danawileba,<br />
91<br />
xmis micema, 336
706 indeqsi<br />
brauni topekis ganaTlebis<br />
sabWos<br />
winaaRmdeg, 464<br />
brauni, joni, 537<br />
braxeri, karl ditrixi,<br />
142<br />
breidis kanoni, 451, 675<br />
britaneTis Tanamegobroba,<br />
642, 675<br />
britaneTis raji, 205, 675<br />
brJezinski, zbignive, 138<br />
bulgareTi<br />
evrokavSiri da, 644<br />
komunizmidan tranzicia,<br />
246<br />
komunizmis kraxi, 184,<br />
223, 233<br />
bumerangis efeqti 608<br />
610<br />
bundesrati, 188, 676<br />
bundestagi, 188, 349, 676<br />
bunebrivi resusrsebis<br />
simwire, 566567<br />
burke, edmundi, 411, 498<br />
499, 509<br />
burkina faso, 271<br />
burJuazia, 429, 676<br />
burundi<br />
ganviTareba, 271<br />
kolonializmi, 273<br />
buSi, jorj h. v., 294<br />
buSi, jorji v., 217, 354,<br />
372, 391, 476, 539, 580,<br />
607, 665<br />
gaboni, 280, 281<br />
gadasaxdi, 457458<br />
germania, 185<br />
didi britaneTi, 180<br />
gaeros bavSvTa fondi<br />
(UNICEFF), 294, 647<br />
gaeros vaWrobisa da ganviTarebiskonferencia<br />
(UNICTAD), 647<br />
gaerTianebuli erebi,<br />
639, 644, 669<br />
bosnia, 298<br />
daarseba, 646648<br />
erTa liga, 645646<br />
erTianoba, 657<br />
idealizmi, 612<br />
israeli, 207<br />
istoria, 645646<br />
kamboja, 224<br />
koleqtiuri<br />
usafrTxoeba, 645, 683<br />
kompetencia, 657<br />
kosovo, 298<br />
mSvidoba, 669670<br />
neoizolacionistebi,<br />
610<br />
saSinao iurisdiqcia,<br />
648, 695<br />
samxedro moqmedeba,<br />
655658<br />
samSvidobo misiebi,<br />
650654<br />
suvereniteti, 657, 696<br />
terorizmi, 541<br />
uTanasworoba, 656<br />
universaluroba, 656<br />
civi omi, 648<br />
civi omis Semdgomi<br />
periodi, 650654<br />
gaerTianebuli samefo.<br />
ix. didi britaneTi<br />
gambia, 281<br />
gamokiTxvebi, 340345<br />
ganaTleba<br />
samoqalaqo ganaTleba,<br />
320, 695<br />
gandi, indira, 206, 284,<br />
525<br />
gandi, mahaTma, 272, 339,<br />
404<br />
gandi, rajiv, 284, 525<br />
ganviTarebadi qveynebi,<br />
268, 304 ix. aseve<br />
specifikuri qveynebi<br />
askriptiuli sazogadoeba,<br />
286, 674<br />
klasifikacia, 268269<br />
kolonializmis memkvidreoba,<br />
271273<br />
ganviTarebis Teoria,<br />
301302<br />
ganviTarebis motivebi,<br />
281282<br />
ganviTarebis sazogadoebrivi<br />
barierebi,<br />
282283<br />
ganviTarebis<br />
fsiqologiuri barierebi,<br />
285286<br />
gansazRvreba, 676<br />
glastnostis pirveladobis<br />
modeli, 279,<br />
677<br />
demokratia da, 276281<br />
demokratiis korelatebi,<br />
276277, 678<br />
daqvemdebarebis Teoria,<br />
677<br />
ekonomikuri ganvi<br />
Tarebis winaRobebi,<br />
287292<br />
ekonomikuri korelatebi,<br />
277<br />
eris mSenebloba, 274,<br />
680<br />
istoriuli anu garemoebiTi<br />
korelatebi,<br />
278<br />
marcxi ganviTarebaSi,<br />
292293<br />
meore samyaro, 269, 686<br />
mepi erT sul mosaxleze,<br />
288<br />
mesame samyaro, 269, 686<br />
mzardi molodinebis<br />
revolucia, 282, 686<br />
mozaikuri sazogadoebebi,<br />
285, 687<br />
monawileoba, 274<br />
mosaxleobis ruka,<br />
290291<br />
mwvane revolucia, 289,<br />
688<br />
patronklienturi<br />
urTierToba, 275, 690<br />
perestroikis pirveladobis<br />
modeli, 279,<br />
691<br />
pirveli samyaro, 268,<br />
691<br />
<strong>politikuri</strong> ganviTareba,<br />
273276, 692<br />
<strong>politikuri</strong> korelatebi,<br />
277278<br />
<strong>politikuri</strong> SeRweva,<br />
274, 692<br />
tradiciuli sazogadoeba,<br />
286, 698<br />
fsiqokulturuli<br />
korelatebi, 278<br />
CrdiloeTisa da<br />
samxreTis konfliqti,<br />
269<br />
Zalauflebis<br />
resursebis ganawileba,<br />
279<br />
WarbganviTareba, 302<br />
303<br />
ganviTarebis sazogadoebrivi<br />
barierebi,<br />
282285<br />
ganmeorebadi gamokiTxva,<br />
342, 676<br />
gantevebis vaci, 124
gancalkevebuli kun<br />
Zulebi, 122, 676<br />
gancalkevebuli, magram<br />
Tanaswori, 463<br />
gaorebuli aRmasrulebeli<br />
xelisufleba,<br />
166, 676<br />
gare mtrebi, 446448<br />
garemos sakiTxebi<br />
dacva, 454<br />
saerTaSoriso samar<br />
Tali, 661665<br />
saerTaSoriso urTierTobebi,<br />
615<br />
gaseti, xose ortega i,<br />
508<br />
gaucxoeba, 356, 676<br />
gayofili aRmasrulebeli<br />
xelisufleba,<br />
179, 676<br />
gawveva, 351, 676<br />
gebelsii, iosefi, 136<br />
gegmuri ekonomika, 226<br />
genderuli gansvla, 317,<br />
677<br />
generaluri Statebi 494,<br />
677<br />
genro, 194<br />
germania, 170171, 182,<br />
191193<br />
avtoritaruli saxelmwifoebi,<br />
111<br />
aRmosavleT germania,<br />
184, 191, 224, 233<br />
aRmosavleT evropis<br />
investiciebi, 192<br />
aRmasrulebeli xelisufleba,<br />
187<br />
bundesrati, 188, 676<br />
bundestagi, 188, 349,<br />
676<br />
gaerTianeba, 185, 191<br />
gaerTianebuli erebis<br />
samxedro qmedeba, 655<br />
gayofa 183185<br />
evrocentrizmi, 595<br />
596<br />
evrokavSiri, 192, 644<br />
ekonomika, 191<br />
emigracia, 192<br />
erisaxelmwifo, 23<br />
vaimaris respublika,<br />
183, 680<br />
Tavisufleba, 81, 190<br />
idealizmi da ruseTis<br />
daxmareba, 612, 613<br />
kanonebi, 191<br />
kancleri, 187<br />
kolonializmi, 271273<br />
konstituciuri demokratia,<br />
68<br />
nacisturi germania,<br />
ix. nacisturi germania<br />
neofaSisturi 192<br />
<strong>politikuri</strong> partiebi,<br />
189, 370<br />
proporciuli warmomadgenloba,<br />
348, 349<br />
ruka, 186<br />
sakanonmdeblo xelisufleba,<br />
188<br />
samoqalaqo Tavisuflebebi,<br />
190191<br />
Lander (miwa), 8182,<br />
185, 188<br />
sasamarTlo sistema,<br />
190<br />
terorizmi, 477, 518,<br />
521, 535, 542, 544<br />
umravlesobis mmarTveloba,<br />
73<br />
ucxoeli muSa, 192<br />
federalizmi, 79, 81,<br />
185<br />
fraqcia, 188<br />
civi omi, 183185<br />
germaniis qristian demokratiuli<br />
kavSiri/<br />
qristian socialis<br />
turi kavSiri CDU/<br />
CSU, 189<br />
germaniis socialdemokratiuli<br />
partia<br />
(sdp), 189<br />
gestapo, 136, 677<br />
gvineabisau, 271, 281<br />
giboni, edvardi, 594<br />
gingriCi, niti, 455<br />
gladstoni, jeki, 505<br />
glastnosti, 230, 677<br />
glastnostis pirveladobis<br />
modeli, 279, 677<br />
Gleichschaltung (unifikacia),<br />
129<br />
globalizacia, 617, 677<br />
globaluri daTboba,<br />
664665<br />
gomesi, xuan visenti, 397<br />
gorbaCovi, mixeili, 184,<br />
223, 225233, 254<br />
gori, ali, 217, 354, 372<br />
gradualizmi, 431, 677<br />
grociusi, hugo, 577, 658<br />
indeqsi<br />
707<br />
gruvi, joan, 360<br />
guzmani, abimali, 543<br />
gulagis arqipelagi, 141,<br />
677<br />
guri, tedi, 505<br />
damoukidebel saxelmwifoTa<br />
Tanamegobroba<br />
(dsT) 225, 235, 677<br />
danaSauli<br />
samarTlianoba, 474,<br />
478479<br />
usafrTxoeba, 446<br />
danaSaulis prevencia 474<br />
dania<br />
amomrCevelTa raodenoba,<br />
355<br />
evrokavSiri da, 644<br />
erisaxelmwifoebi, 23<br />
idealizmi da ebrauli<br />
mosaxleoba, 614<br />
masmedia da <strong>politikuri</strong><br />
socializacia,<br />
324<br />
saparlameto demokratia,<br />
170<br />
sayovelTao keTildReobis<br />
saxelmwifo,<br />
432<br />
terorizmi, 542<br />
dasavleT evropa. ix.<br />
aseve specifikuri<br />
qveynebi<br />
daqvemdebarebis Teoria,<br />
3334<br />
interesTa jgufebi,<br />
378, 381<br />
multinacionaluri<br />
korporaciebi, 638<br />
pirveli samyaros<br />
gansazRvreba, 269<br />
<strong>politikuri</strong> ekonomikis<br />
persepqtiva, 32<br />
terorizmi, 518, 523,<br />
524<br />
SedarebiTi politika,<br />
37<br />
civilizaciaTa Sejaxeba,<br />
625<br />
daqvemdebarebis Teoria,<br />
33, 677<br />
de goli, Carlzi, 172, 173,<br />
174, 175, 176, 178, 352<br />
de tokvili, aleqsis, 504,<br />
507, 509, 605<br />
deitonis SeTanxmeba, 298,<br />
678
708 indeqsi<br />
dekoleqtivizacia, 250<br />
demagogebi, 392, 406409,<br />
678<br />
demokratia<br />
ganviTarebadi qveynebi,<br />
276281<br />
interesTa jgufebi,<br />
382383<br />
pirdapiri demokratia,<br />
350353, 691<br />
saparlamento demokratia<br />
ix. aseve<br />
saparlamento demokratia<br />
warmomadgenlobiTi<br />
demokratia, gansaz<br />
Rvreba, 703<br />
demokratiis kedeli, 253,<br />
678<br />
demokratiis korelatebi,<br />
226228, 586<br />
demokratiuli mSvidobis<br />
paradoqsi, 678, 570<br />
demokratiuli socializmi,<br />
431433, 678<br />
den siaopini, 229, 249, 254<br />
devolucia, 79, 678<br />
diadi proletaruli<br />
kulturuli revolucia,<br />
148, 248, 678<br />
dialeqtikuri materializmi,<br />
429, 679<br />
dialeqtikuri procesi,<br />
429<br />
dideba, 395396<br />
didi britaneTi, 161<br />
1911 da 1949 wlebis<br />
saparlamento aqtebi,<br />
162<br />
amerikis revolucia,<br />
ix. amerikis revolucia<br />
aRiareba 78<br />
aRmasrulebeli xelisufleba,<br />
166167,<br />
212213<br />
baristerebi, 214<br />
britaneTis Tanamegobroba<br />
642, 675<br />
britaneTis raji, 205,<br />
675<br />
gadasaxadi 169, 457<br />
gaerTianebuli erebis<br />
wevroba, 647<br />
gaerTianebuli erebis<br />
samxedro moqmedeba,<br />
655<br />
gaorebuli aRmasrulebelixelisufleba,<br />
166, 676<br />
daSoSmineba 413<br />
disciplinirebuli<br />
partiebi, 165166, 679<br />
doqtor bonemis saqme,<br />
77, 679<br />
evrocentrizmi, 596<br />
evrokavSiri, 644<br />
erisaxelmwifo, 23<br />
varskvlavTa palata,<br />
77<br />
TemTa palata, 162<br />
interesTa jgufebi,<br />
384<br />
irlandiis respublikuri<br />
armia (IRA), 169,<br />
518, 540<br />
keTildReobis saxelmwifo,<br />
168, 432<br />
kolonializmi, 271273<br />
konstitucia, 68<br />
loialuri opozicia,<br />
166<br />
lordTa palata, 162,<br />
216<br />
magna karta, 76<br />
masmedia da <strong>politikuri</strong><br />
socializacia,<br />
324<br />
omi, 573<br />
<strong>politikuri</strong> <strong>lideroba</strong>,<br />
399400<br />
<strong>politikuri</strong> partiebi,<br />
162, 165166, 366<br />
referendumebi, 350<br />
saarCevno sistema, 348<br />
sakanonmdeblo xelisufleba,<br />
209212<br />
saparlamento sistema,<br />
161<br />
sasamarTlo xelisufleba<br />
213216<br />
saxelmwifo xarjebi,<br />
169<br />
sistemis upiratesoba<br />
da nakli, 216217<br />
solisitorebi, 214<br />
supersaxelmwifos<br />
statusi, 616<br />
terorizmi, 169, 477,<br />
518, 540, 545<br />
undoblobis votumi,<br />
164, 698<br />
unitaruli sistema, 82<br />
uflebaTa peticia, 77<br />
folklendis omi, 163,<br />
262, 572<br />
Zalauflebis Serwyma,<br />
162163, 701<br />
Sida kabineti, 166<br />
Sereuli wyoba, 161,<br />
700<br />
CrdiloeT irlandia,<br />
169<br />
ZalTa wonasworoba<br />
593<br />
habeas korpusi, 77, 702<br />
didi britaneTis konservatuli<br />
partia,<br />
165166<br />
didi britaneTis leiboristuli<br />
partia, 165<br />
didi depresia, 79, 455<br />
didi naxtomi, 147, 248,<br />
679<br />
diskriminacia, 462467,<br />
ix. aseve umciresobebi<br />
disciplinebuli partiebi,<br />
165166, 679<br />
distopia, 62, 679<br />
doerti, jeimsi, 556<br />
dominikis respublika, 98<br />
doris ajanyeba, 504<br />
dostoevski, fiodori,<br />
110<br />
douli, bobi, 317, 343, 344<br />
doqtor bonemis saqme,<br />
77, 679<br />
dred skotis saqme, 462<br />
duglasi, stiveni, 401<br />
duvalie, `beibi doki~, 98<br />
duvalie, fransi `papa<br />
doki~, 98<br />
duma, 239, 679<br />
durandi, oskar ramirez,<br />
543<br />
ebraelebi<br />
israeli, ix. israeli<br />
holokosti, 39, 119,<br />
144, 154, 207, 580, 603<br />
egvipte<br />
avtoritaruli saxelmwifoebi,<br />
102, 109<br />
ganviTareba, 270, 274,<br />
289<br />
kemp devidis SeTanxmeba,<br />
207, 403, 604, 683<br />
<strong>politikuri</strong> <strong>lideroba</strong>,<br />
402404<br />
sagareo politika, 603
terorizmi, 521, 529,<br />
532, 545<br />
egviptis revolucia, 504<br />
evgenika, 60, 679<br />
evrokavSiri (EU), 184,<br />
192, 193, 618, 623, 636,<br />
640, 642, 644, 679<br />
evrokomunizmi, 431, 679<br />
evropa ix. aseve specifikuri<br />
qveynebi<br />
avtoritaruli re<br />
Jimebi, 108109, 111112<br />
aRmosavleT evropa,<br />
ix. aRmosavleT evropa<br />
globaluri daTboba<br />
da, 665<br />
erisaxelmwifoebi, 23<br />
mosaxleoba, 290291<br />
omi, 573<br />
<strong>politikuri</strong> partiebi,<br />
366<br />
revolucia, 488489<br />
saerTaSoriso urTierTobebis<br />
sistema, 593<br />
terorizmi, 524, 532,<br />
539546<br />
civi omi, ix. civi omi<br />
evropis atomuri energiis<br />
Tanamegobroba,<br />
644<br />
evropis ekonomikuri<br />
Tanamegobroba (EEC),<br />
647<br />
evropis qvanaxSirisa da<br />
foladis gaerTianeba<br />
(ECSC), 644<br />
evropis savaluto kav<br />
Siri (EMU), 180, 192<br />
evropis Tavisufali<br />
vaWrobis asociacia<br />
(EFTA), 642<br />
evrosabWo, 541<br />
evrocentrizmi, 595<br />
eTiopia<br />
gaerTianebuli erebis<br />
mier mSvidobis uzrunvelyofa,<br />
653<br />
ganviTareba, 271, 276,<br />
282, 287<br />
mengistu haile mariamis<br />
mmarTveloba, 149<br />
kolonializmi, 273<br />
eTnikuri Zaladoba, 619<br />
620<br />
eTnikuri wmenda, 297, 679<br />
eTnocentruli miker<br />
Zoeba, 579, 679<br />
eizenhaueri, duait d.,<br />
409<br />
ekvadori<br />
avtoritaruli saxelmwifoebi,<br />
114<br />
ganviTareba, 282, 287<br />
ekonomika da omi, 571<br />
ekonomikis centralizebuli<br />
kontroli, 138<br />
ekonomikuri ganviTareba,<br />
287293<br />
ekonomikuri da socialuri<br />
sabWo (ECO-<br />
SOC), 647<br />
ekonomikuri TanamSromloba,<br />
641642<br />
ekonomikuri SeRweva, 506,<br />
679<br />
elcini, borisi, 233235,<br />
236, 240, 241<br />
elisabed II, 166, 167<br />
el salvadori<br />
gaerTianebuli erebis<br />
mier mSvidobis uzrunvelyofa,<br />
650<br />
ganviTareba, 276<br />
emigracia<br />
germania, 192<br />
safrangeTi, 181<br />
engelsi, fridrixi, 57,<br />
429<br />
erayi<br />
avtoritaruli saxelmwifoebi,<br />
98<br />
birTvuli iaraRis<br />
gavrceleba 621, 622<br />
bumerangis efeqti 609<br />
gaerTianebuli erebis<br />
sanqciebi, 669<br />
ganviTareba, 282<br />
eTnikuri Zaladoba,<br />
619<br />
omi, 569, 572, 577, 626,<br />
655, 657<br />
terorizmi, 381, 519<br />
qurTebi, 24, 73<br />
civilizaciaTa Sejaxeba,<br />
625, 626<br />
erebi sabWoTa kavSirSi,<br />
231233, 620<br />
erTa liga, 639, 643, 645<br />
646, 655, 656<br />
erToba, 22, 680<br />
erTpartiuli sistema,<br />
368369<br />
eri, 22, 680<br />
eris mSenebloba, 274, 680<br />
indeqsi<br />
709<br />
erisaxelmwifoebi, 23<br />
eritrea<br />
gaerTianebuli erebis<br />
mier mSvidobis uzrunvelyofa,<br />
653<br />
ganviTareba, 271<br />
erovnuli asamblea, 176,<br />
680<br />
erovnuli vali, 456458,<br />
680<br />
erovnuli TviTgamorkveva,<br />
gansazRvreba, 680<br />
erovnuli interesi, 600<br />
607, 680<br />
erovnuli usafrTxoeba,<br />
446448, 680<br />
erovnuli qmedebis partia<br />
263<br />
espaneTi<br />
evrokavSiri, 644<br />
erisaxelmwifo, 23<br />
kolonializmi, 272<br />
komunizmi, 431<br />
omi, 569<br />
samoqalaqo omi, 493<br />
saparlamento demokratia,<br />
170<br />
terorizmi, 477, 520,<br />
592<br />
faSizmi, 425<br />
estafeta, 141<br />
estoneTi<br />
evrokavSiri, 644<br />
komunizmis kraxi, 233,<br />
489<br />
komunizmidan tranzicia,<br />
246<br />
natos gafarToeba,<br />
643<br />
ruka, 225<br />
ruseTis intervencia,<br />
235<br />
efeqtiani xelisufleba,<br />
8285<br />
eqspansionisturi<br />
strategia, 600, 680<br />
ex post facto kanoni 74, 682<br />
vaimaris respublika, 183,<br />
680<br />
valonebi, 23<br />
varskvlavTa palata, 77,<br />
680<br />
varSavis paqti, 597, 616,<br />
643, 681
710 indeqsi<br />
vaSingtoni, jorji, 86,<br />
320, 365, 393, 396, 493,<br />
643<br />
vaske, joni, 555<br />
vateli, emerix de, 594<br />
vaWrobis pirobebi, 34,<br />
681<br />
vauCerebi, 460<br />
venesuela<br />
ganviTareba, 281<br />
<strong>politikuri</strong> <strong>lideroba</strong>,<br />
397399<br />
<strong>politikuri</strong> partiebi,<br />
372<br />
<strong>politikuri</strong> tranzicia,<br />
261<br />
versalis SeTanxmeba, 183,<br />
613<br />
vestfaliis zavi, 658<br />
vietnami<br />
ganviTareba, 277, 282<br />
ekonomikuri tranzicia,<br />
260<br />
komunizmis kraxi, 223,<br />
224<br />
omi, 571, 573<br />
totalitarizmi, 149<br />
SedarebiTi politika,<br />
36<br />
SeerTebuli Statebis<br />
sagareo politika, 606<br />
vildavski, aaroni, 611,<br />
612<br />
vilsoni, jeims q., 359<br />
vilhelm II, 183<br />
Winner-take-all (gamarjvebuls<br />
yvelaferi<br />
miaqvs) saarCevno<br />
sistema, 347<br />
vitfogeli, karli, 111<br />
volteri, 491<br />
vudvordi, juliani l.,<br />
355<br />
zairi. ix. kongo<br />
zambia<br />
avtoritaruli saxelmwifoebi,<br />
114<br />
<strong>politikuri</strong> ekonomikis<br />
perspeqtiva, 33<br />
ziuganovi, evgeni, 234<br />
zRvis fskeris SeTanxmeba,<br />
661, 681<br />
Tavisufali (laissez-faire)<br />
kapitalizmi, 437, 681<br />
Tavisufali mewarmeoba,<br />
427, 681<br />
Tavisufali sabazro ekonomika,<br />
427, 681<br />
Tavisufleba, 469<br />
aborti, 473<br />
germania, 81, 191<br />
samoqalaqo Tavisuflebebi,<br />
190191, 477<br />
sakonstitucio demokratiebi,<br />
81, 8692<br />
piradi cxovreba, 472<br />
473<br />
pirveli Sesworeba,<br />
470472<br />
presis Tavisufleba,<br />
471<br />
religiis Tavisufleba,<br />
471472<br />
sityvis Tavisufleba,<br />
470471<br />
Rirebuleba, 469<br />
winaswari SezRudva,<br />
471<br />
Tavisuflebis Sesaxeb<br />
(mili) 438<br />
Talibebi, 120, 300, 518<br />
Tanaarseboba, 179, 681<br />
Tanamgzavri, 598<br />
Tanasworoba, 462<br />
gaero, 656<br />
daculi jgufebi, 468<br />
piruku diskriminacia<br />
466467, 691<br />
pozitiuri qmedebebi,<br />
466<br />
siRaribe, 468<br />
rasobrivi diskriminacia,<br />
462467<br />
radikaluri egaliterianizmi,<br />
433<br />
homoseqsualTa uflebebi,<br />
468<br />
Tanatolebi, 323324, 681<br />
TemTa palata, 162<br />
Teokratia, 97, 681<br />
TurqeTi<br />
avtoritaruli saxelmwifo,<br />
102<br />
eTnikuri Zaladoba,<br />
619<br />
kolonializmi, 271273<br />
trumenis doqtrina,<br />
605<br />
umravlesobis mmarTveloba,<br />
73<br />
qurTebi, 24, 73<br />
civilizaciaTa Sejaxeba,<br />
626<br />
iaponia, 170171, 193,<br />
201204<br />
aum sinrikios seqtis<br />
cremlsadeni gaziT<br />
Tavdasxma, 477<br />
birTvuli iaraRis<br />
gavrceleba, 622<br />
bumerangis efeqti, 610<br />
genro, 194<br />
daqvemdebarebis Teoria,<br />
34<br />
evrocentrizmi da, 595<br />
ekonomika da, 201204<br />
vaWroba, 202, 618<br />
Tanmimdevruloba<br />
xelisuflebaSi, 202<br />
istoria, 194<br />
konkurentuli upiratesoba,<br />
203<br />
konstitucia, 195196<br />
kultura, 201<br />
meiZis restavracia<br />
194, 686<br />
multinacionaluri<br />
korporaciebi, 638<br />
nagasaki, 576<br />
omi, 555, 576<br />
pirveli samyaros<br />
gansazRvreba, 268269<br />
<strong>politikuri</strong> ekonomikis<br />
perspeqtiva, 32<br />
<strong>politikuri</strong> partiebi,<br />
197199, 369<br />
politikur cvlilebaTa<br />
Semaferxebeli<br />
faqtorebi, 199<br />
ruka, 197<br />
saparlamento demokratiis<br />
garegnuli<br />
da realuri mxareebi<br />
196<br />
sasamarTlo, 201<br />
supersaxelmwifos<br />
statusi, 616<br />
terorizmi, 477, 543<br />
tradicia da Tanamedroveoba,<br />
204<br />
faSizmi, 425<br />
SedarebiTi politika,<br />
37<br />
SeerTebul StatebTan<br />
urTierToba, 203<br />
civilizaciaTa Sejaxeba,<br />
625
cxovrebis done, 203<br />
hirosima, 576<br />
iaponiis liberaldemokratiuli<br />
partia<br />
(ldp), 199<br />
iaraRis kontroli, 451<br />
ibo, 23, 104<br />
idealizmi<br />
gaerTianebuli erebi<br />
da, 612<br />
gansazRvreba, 681<br />
saerTaSoriso urTierTobebi,<br />
612614<br />
ideologiebi, 423<br />
anarqizmi, 423, 673<br />
antisamTavrobo ideologia,<br />
423425<br />
burJuazia, 429, 676<br />
gradualizmi, 431, 677<br />
demokratiuli socializmi,<br />
431433, 678<br />
dialeqtikuri materializmi,<br />
429, 679<br />
dialeqtikuri procesi,<br />
429<br />
evrokomunizmi, 431,<br />
679<br />
Tavisufali mewarmeoba,<br />
427, 681<br />
Tavisufali bazris<br />
ekonomika, 427, 681<br />
kapitalizmi, 427428<br />
kapitalisturi dagrovebis<br />
kanoni, 429<br />
keTildReobis saxelmwifo,<br />
432, 683<br />
koleqtivizmi, 428, 683<br />
komunizmi da demokratia,<br />
431<br />
libertarianeloba,<br />
424, 685<br />
marqsizmi, 429<br />
memarcxene ideologebi,<br />
428429<br />
memarjvene ideologebi,<br />
425<br />
monarqia, 425<br />
nihilizmi, 424<br />
pauperizaciis kanoni,<br />
430, 690<br />
proletariati, 429,<br />
692<br />
radikaluri egaliterianizmi,<br />
433<br />
revoluciuri komunizmi,<br />
429430, 693<br />
religiuri uflebebi,<br />
426427<br />
saerTaSoriso urTierTobebi,<br />
596597<br />
socializmi, 428, 696<br />
totalitarianizmi,<br />
124127<br />
utopisti socialistebi,<br />
428, 698<br />
faSizmi, 425426, 698<br />
CineTi, 249<br />
ideologiuri terorizmi,<br />
521<br />
iemeni, 271, 276<br />
imperializmi, 555, 682<br />
individualizmi, 356358,<br />
682<br />
indoeTi, 170171<br />
araZaladobrivi winaaRmdegoba,<br />
272, 674<br />
britaneTis raji, 205,<br />
675<br />
ganviTareba, 270, 272,<br />
282, 284285, 289<br />
globaluri daTboba,<br />
665<br />
eTnikuri Zaladoba,<br />
619<br />
konstitucia, 68<br />
konstituciuri demokratia,<br />
68<br />
lok sabha, 206, 685<br />
mogolebi, 205, 687<br />
mravalerovnuli saxelmwifoebi,<br />
23<br />
omi, 559, 569, 571, 575<br />
<strong>politikuri</strong> partiebi,<br />
369<br />
rajia sabha, 206, 693<br />
saparlamento mmarTveloba,<br />
205206<br />
terorizmi, 521, 522<br />
umravlesobis mmarTveloba,<br />
92<br />
federalizmi, 79<br />
qaSmiri, 205, 653, 699<br />
civilizaciaTa Sejaxeba,<br />
625<br />
indonezia<br />
avtoritaruli saxelmwifoebi,<br />
98, 109<br />
bumerangis efeqti, 610<br />
ganviTareba, 276<br />
ekonomikuri tranzicia,<br />
260<br />
saprezidento demokratia,<br />
90<br />
indeqsi<br />
711<br />
indusebi, 23<br />
indusi Tamilebi, 23<br />
iniciativa, 351<br />
instituciuri interesTa<br />
jgufebi, 375<br />
instituciurrevoluciuri<br />
partia (PRI), 263,<br />
280, 369<br />
interesTa jgufebi, 374<br />
avtoritaruli saxelmwifoebi,<br />
384385<br />
anomikuri interesTa<br />
jgufebi, 375<br />
araasociaciuri interesTa<br />
jgufebi, 375<br />
asociaciuri tipis interesTa<br />
jgufebi, 375<br />
gavlena, 376378<br />
demokratia da, 382383<br />
instituciuri interesTa<br />
jgufebi, 375<br />
kerZo interesTa<br />
jgufebi, 376, 683<br />
lobistebi, 376, 685<br />
<strong>politikuri</strong> mecniereba,<br />
35<br />
<strong>politikuri</strong> qmedebis<br />
komiteti, 379381, 692<br />
raodenoba, 378380<br />
rbili fuli, 381, 393<br />
sazogadoebriv interesTa<br />
jgufebi, 376,<br />
694<br />
tipebi, 375376<br />
SeerTebuli Statebi,<br />
379, 383<br />
internacionalistebi,<br />
561, 682<br />
intifada, 207, 604, 682<br />
ioane pavle II, 224, 525<br />
iordania<br />
avtoritaruli saxelmwifoebi,<br />
97<br />
monarqia, 425<br />
sagareo politika, 604<br />
terorizmi, 532<br />
ioruba, 104<br />
irani<br />
avtoritaruli saxelmwifoebi,<br />
98, 108<br />
birTvuli iaraRis<br />
gavrceleba, 622<br />
ganviTareba, 283<br />
multinacionaluri<br />
korporaciebi, 637638<br />
terorizmi, 448, 519
712 indeqsi<br />
civilizaciaTa Sejaxeba,<br />
625<br />
xomeinis mmarTveloba,<br />
150<br />
irlandia<br />
evrokavSiri, 644<br />
proporciuli warmomadgenloba,<br />
348349<br />
saparlamento demokratia,<br />
170<br />
CrdiloeT irlandia,<br />
169, 477, 518, 521<br />
irlandiis respublikuri<br />
armia, 171, 518, 540<br />
israeli, 170171, ix. aseve<br />
palestina<br />
balfuris deklaracia,<br />
206, 674<br />
birTvuli iaraRis<br />
gavrceleba, 622<br />
bumerangis efeqti 609<br />
gaerTianebuli erebi,<br />
207<br />
ganviTareba, 270<br />
intifada, 207, 604, 682<br />
kempdevidis SeTanxmeba,<br />
207, 404, 604, 683<br />
konstitucia, 69<br />
palestineli arabebi,<br />
206, 690<br />
proporciuli warmomadgenloba,<br />
348349<br />
sagareo politika, 603<br />
sadaTi, 403<br />
saparlamento mmarTveloba,<br />
206208<br />
sionizmi, 206, 603, 696<br />
terorizmi, 521, 532,<br />
544<br />
umravlesobis mmarTveloba,<br />
73<br />
qneseTi, 208, 699<br />
istoni, devidi, 36<br />
italia<br />
avtoritaruli saxelmwifoebi,<br />
111<br />
amomrCevelTa raodenoba,<br />
355<br />
britanul sistemasTan<br />
Sedareba, 166168<br />
gadasaxadebi, 457<br />
evrokavSiri, 644<br />
erisaxelmwifoebi, 23<br />
kolonializmi, 272<br />
komunizmi da, 431<br />
marSalis gegma, 606<br />
omi, 555<br />
<strong>politikuri</strong> partiebi,<br />
371<br />
proporciuli warmomadgenloba,<br />
348349<br />
terorizmi, 477, 521,<br />
541, 544<br />
unitaruli sistemebi,<br />
82<br />
faSizmi, 119, 123, 131,<br />
425, 508, 554<br />
qmediToba mTavrobaSi,<br />
85<br />
xelisuflebis stabiluroba,<br />
83, 85<br />
iugoslavia, 268, 295 ix.<br />
aseve specifikuri<br />
respublikebi<br />
balkaneTis krizisi,<br />
295297<br />
bosnia, 297299<br />
gaeros samSvidobo<br />
misiebi, 652, 653<br />
ganviTareba, 292<br />
daSla, 22, 24, 616<br />
deitonis SeTanxmeba,<br />
298, 678<br />
eTnikuri wmenda, 257,<br />
679<br />
TviTregulireba, 296<br />
kosovo, 297<br />
civilizaciaTa Sejaxeba,<br />
626<br />
iumi, devidi, 491<br />
kaboverde, 280<br />
kadafi, muamari, 98, 109,<br />
274<br />
kalhuni, joni s., 657<br />
kaliforniis samoqalaqo<br />
uflebaTa iniciativa<br />
(CCRI), 352<br />
kamboja<br />
gaerTianebuli erebi<br />
da, 652<br />
ganviTareba, 276<br />
kolonializmi, 273<br />
komunizmis kraxi, 223,<br />
224<br />
pol potis mmarTvelobisas,<br />
149<br />
omi, 571<br />
kameruni, 281<br />
kampanelas `mzis qalaqi~,<br />
49<br />
kampuCia. ix. kamboja<br />
kanada<br />
aRiareba, 78<br />
dabegvra, 457<br />
eTnikuri Zaladoba,<br />
619<br />
NAFTA, 263, 545, 618,<br />
642, 702<br />
umravlesobis mmarTveloba,<br />
92<br />
federalizmi, 79<br />
civilizaciaTa Sejaxeba,<br />
626<br />
kanonis uzenaesoba, 75<br />
77, 682<br />
kanoni ucxoelebisa da<br />
amoboxebisadmi waqezebis<br />
Sesaxeb, 80<br />
kanti, imanueli, 312313,<br />
562, 570<br />
kancleri, 187<br />
kapitalizmi, 455<br />
gansazRvreba, 683<br />
ideologia, 427428<br />
SeerTebuli Statebi<br />
da, 427<br />
kapitalisturi dagrovebis<br />
kanoni, 429,<br />
682<br />
kaplani, roberti, 627<br />
karibis auzis qveynebi,<br />
636 ix. aseve specifikuri<br />
qveynebi<br />
karibis auzis qveynebis<br />
erTiani bazari, 636<br />
karteri, jimi, 341, 613<br />
kasineli, s.v., 151<br />
kastro, fideli, 123, 149,<br />
224, 316, 397<br />
katalituri omi, 575, 682<br />
katari<br />
avtoritaruli saxelmwifoebi,<br />
97<br />
kaunda keneti, 114<br />
kacobriobis winaaRmdeg<br />
Cadenili danaSauli<br />
580<br />
kevorkiani, jek, 537<br />
keTildReoba, 454456<br />
erovnuli vali, 456,<br />
680<br />
sabiujeto deficiti,<br />
456458<br />
sagadasaxo tvirTi,<br />
457<br />
saganmanaTleblo<br />
krizisi, 458460<br />
skolis vauCeri, 460
Semosavlis ganawileba,<br />
460462<br />
Sereuli ekonomika,<br />
455, 700<br />
jandacvis erovnuli<br />
dazRveva, 455<br />
keTildReobis saxelmwifo,<br />
432<br />
gansazRvreba, 683<br />
didi britaneTi, 162,<br />
168<br />
kelogbrianis paqti1928,<br />
665<br />
kempdevidis SeTanxmeba,<br />
207, 403, 604, 683<br />
kenani, jorji f., 605<br />
kenia<br />
ganviTareba, 274, 281<br />
eTnikuri Zaladoba,<br />
620<br />
konstitucia, 68<br />
<strong>politikuri</strong> ekonomikis<br />
perspeqtiva, 33<br />
SeerTebuli Statebis<br />
saelCoze Tavdasxma,<br />
609<br />
keniata, jomo, 274, 276<br />
kenWisyra, 176<br />
kereku, meTiu, 280<br />
kerZo interesTa jgufi,<br />
376, 683<br />
kviprosi da gaerTianebuli<br />
erebis mier mSvidobis<br />
dacva, 650, 653<br />
kim de iungi, 259<br />
kingi, martin luTeri,<br />
272, 320, 339, 415<br />
kiotos xelSekruleba,<br />
664665<br />
kiribati, 270<br />
kirovi, sergei, 140<br />
klasi, 316<br />
klauzevici, karli, 552<br />
klintoni, bili, 79, 88,<br />
212, 317, 341, 343, 359,<br />
456, 609<br />
koaliciuri mTavroba,<br />
370<br />
koiZumi, Ziunitiro, 199,<br />
201<br />
koleqtivizacia, 139, 683<br />
koleqtivizmi, 428, 683<br />
koleqtiuri samTavrobo<br />
pasuxismgebloba, 213<br />
koleqtiuri usafrTxoeba,<br />
645, 683<br />
koli, helmuti, 191<br />
kolonializmi, 271273,<br />
683<br />
kolonizacia, 45<br />
kolumbia<br />
avtoritaruli reJimi,<br />
114<br />
ganviTareba, 226, 276,<br />
287<br />
<strong>politikuri</strong> partiebi,<br />
371<br />
<strong>politikuri</strong> tranzicia,<br />
261<br />
terorizmi, 518, 542<br />
kolxozi, 139<br />
komerciuli respublikebi,<br />
436<br />
komunizmi, 431432, ix.<br />
aseve specifikuri<br />
qveynebi<br />
komunizmis meore stadia,<br />
58, 683<br />
komunizmis pirveli<br />
stadia, 57, 683<br />
revoluciuri komunizmi,<br />
429430, 693<br />
komunizmis meore stadia,<br />
58, 683<br />
komunizmis pirveli stadia,<br />
57, 683<br />
konfrontacia, 576<br />
kongo<br />
avtoritaruli saxelmwifoebi,<br />
98<br />
gaerTianebuli erebis<br />
mier mSvidobis dacva,<br />
653<br />
ganviTareba, 271, 274,<br />
280, 281<br />
eTnikuri Zaladoba,<br />
691<br />
kolonializmi, 273<br />
omi, 572<br />
konservatizmi, 433437,<br />
439442, 684<br />
konstitucia, 6869<br />
gansazRvreba, 684<br />
iaponia, 195196<br />
safrangeTi, 68, 178179<br />
safrangeTis revolucia,<br />
494<br />
SeerTebuli Statebi,<br />
ix. SeerTebuli<br />
Statebis konstitucia<br />
konstituciuri demokratia,<br />
68, 9293<br />
adamianis Rirseba, 68<br />
indeqsi<br />
713<br />
administraciuli decentralizacia,<br />
81, 673<br />
axali federalizmi, 79<br />
bill of attainder, 74<br />
ganmanaTleblobis<br />
ideebi, 86<br />
germania da, 68<br />
devolucia, 79, 687<br />
demokratiuli konstitucia,<br />
6869<br />
doqtor bonemis saqme,<br />
77<br />
energiuli xelisufleba,<br />
8485<br />
efeqtiani xelisufleba,<br />
8285<br />
varskvlavTa palata,<br />
77, 680<br />
Tavisufleba da federalizmi,<br />
8182<br />
Tavisuflebis arqiteqtura,<br />
8692<br />
kanonis uzenaesoba,<br />
7578, 682<br />
kompensaciuri diskriminacia,<br />
75<br />
konstitucionalizmi,<br />
7778<br />
konstitucia, ix.<br />
aseve konstituciis<br />
ganmarteba, 684<br />
magna karta, 76<br />
marTebuli samarTlebrivi<br />
procesi, 77,<br />
686<br />
mgrZnobiare xelisufleba,<br />
6974<br />
paraleluri Zalaufleba,<br />
68<br />
popularuli avtonomia,<br />
68<br />
respublikebi, 68, 693<br />
saparlamento sistemebi,<br />
71<br />
saprezidento sistema,<br />
89, 695<br />
sapolicio Zalaufleba,<br />
79<br />
stabiluroba, 8384<br />
tutelaJi (meurveoba),<br />
82, 698<br />
umravlesobis mmarTveloba,<br />
7072, 91<br />
umravlesobis tirania,<br />
7274, 698
714 indeqsi<br />
umciresobis uflebebi,<br />
75<br />
unitaruli sistemebi,<br />
82, 698<br />
uflebaTa peticia 77,<br />
699<br />
federalizmi, 57980,<br />
699<br />
feminizmi, 75<br />
SeerTebuli Statebi,<br />
86<br />
SezRuduli xelisufleba,<br />
7482, 701<br />
Sekaveba da gawonasworeba,<br />
8889, 701<br />
Zalauflebis danawileba,<br />
89, 702<br />
xmosanTa SedarebiTi<br />
umravlesobis sistema,<br />
71<br />
habeas korpusi, 76<br />
konstituciuri konventi,<br />
80, 83<br />
kontras, 607<br />
kontrterorizmi, 523,<br />
542545, 684<br />
korea<br />
samxreT korea ix.<br />
samxreT korea<br />
CrdiloeT korea, ix.<br />
CrdiloeT korea<br />
korufcia, 104<br />
kosmosis SeTanxmeba, 661,<br />
684<br />
kosovo, 298, 653<br />
kosta rika<br />
<strong>politikuri</strong> tranzicia,<br />
361<br />
kristoli, irvingi, 40<br />
kuba<br />
ganviTareba, 276<br />
kastros mmarTveloba,<br />
123<br />
komunizmis kraxi, 223,<br />
224<br />
marqsizmi, 33<br />
meore samyaros gansaz<br />
Rvreba, 269<br />
multinacionaluri<br />
korporaciebi, 637<br />
terorizmi, 519, 541<br />
SedarebiTi politika,<br />
37<br />
kuTvnili daxmareba, 452<br />
kulakebi, 138, 310, 684<br />
kuliji, kalvin 428<br />
kuomintangi, 134, 145, 677<br />
laTinuri amerika, ix.<br />
aseve specifikuri<br />
qveynebi<br />
avtoritaruli<br />
saxelmwifoebi, 97,<br />
114115<br />
amerikul saxelmwifo<br />
Ta organizacia, 541<br />
araasociaciuri tipis<br />
interesTa jgufi, 375<br />
bumerangis efeqti, 609<br />
ganviTarebadi qveynebi,<br />
270, 280, 288<br />
daqvemdebarebis Teoria,<br />
34<br />
kolonializmi, 272<br />
latifundia, 289<br />
minifundia, 289<br />
mosaxleobis ruka,<br />
290291<br />
omi, 570<br />
<strong>politikuri</strong> partiebi,<br />
372<br />
<strong>politikuri</strong> tranzicia,<br />
261, 264<br />
terorizmi, 524<br />
saprezidento demokratia,<br />
90<br />
Zalaufleba, 25<br />
lakeur, uolteri, 519<br />
laosi<br />
ganviTareba, 276<br />
ekonomikuri tranzicia,<br />
211<br />
komunizmis kraxi, 223,<br />
224<br />
latifundia, 289<br />
latvia<br />
evrokavSiri, 644<br />
komunizmis kraxi, 233,<br />
489<br />
komunizmidan tranzicia,<br />
246<br />
natos gafarToeba,<br />
643<br />
ruka, 225<br />
ruseTis intervencia,<br />
235<br />
le peni, Jan mari, 178, 181<br />
legitimuroba, 25, 108<br />
109, 684<br />
lendoni, alfi, 340<br />
lenini, v. i., 121, 122, 123,<br />
124, 126, 127, 128, 130,<br />
133, 134, 135, 247, 430,<br />
563, 567, 571<br />
li tenhui, 260<br />
libani<br />
gaeros samSvidobo<br />
misia, 562<br />
eTnikuri Zaladoba,<br />
620<br />
liberalizacia, 684<br />
liberalizmi, 433435,<br />
438442, 685<br />
liberaluri ganaTleba,<br />
322, 685<br />
liberaluri tradicia,<br />
685<br />
liberia<br />
ganviTareba, 281<br />
kolonializmi, 273<br />
sulieri rwmena, 629<br />
libertarianeloba, 424,<br />
685<br />
libia<br />
avtoritaruli saxelmwifoebi,<br />
98, 109<br />
arabuli respublikebis<br />
federacia,<br />
403<br />
birTvuli iaraRis<br />
gavrceleba, 622<br />
ganviTareba, 274, 282<br />
pan amerikuli reisi,<br />
608, 668<br />
terorizmi, 519, 541<br />
civilizaciaTa Sejaxeba,<br />
625<br />
lideris kulti, 123<br />
linkolni, abraami, 394,<br />
400402, 476<br />
lipmani, uolteri, 393<br />
litva<br />
evrokavSiri, 644<br />
komunizmis kraxi, 233,<br />
481<br />
komunizmidan tranzicia,<br />
246<br />
ruka, 225<br />
lobistebi, 376, 685<br />
loialuri opozicia, 685<br />
lok sabha, 206, 685<br />
loki, joni, 35, 76, 86, 108,<br />
436, 437, 455, 462, 491,<br />
501502, 509, 565566,<br />
581<br />
long, hiu, 407408<br />
lordTa palata, 162, 216<br />
lui XVI, 494, 495, 496<br />
luqsemburgi<br />
evrokavSiri, 644<br />
terorizmi, 542
maastrixis SeTanxmeba,<br />
644<br />
madagaskari, 281<br />
magna karta, 76, 685<br />
makartur, duglasi, 655<br />
makgrati, maikli, 360<br />
makedonia, 246<br />
makiaveli, nikolo, 86,<br />
107108, 133, 557, 590<br />
591<br />
makkarti, jozefi, 408<br />
409<br />
makhiu, poli r., 537<br />
malaizia<br />
ganviTareba, 279<br />
ekonomikuri tranzicia,<br />
260<br />
malavi, 271<br />
maleri, gustavi, 142<br />
malTusi, Tomas, 566<br />
malTusis Sexeduleba,<br />
566567<br />
mali, 271, 281<br />
mandela, nelsoni, 391<br />
mao Zeduni, 25, 124, 126,<br />
128, 134, 151, 153, 154,<br />
224, 247, 248, 249, 251,<br />
253, 260, 533, 569<br />
marigela, karlosi, 525,<br />
526<br />
markos, ferdinandi, 98<br />
maroko<br />
avtoritaruli saxelmwifoebi,<br />
97<br />
marqsi, karli, 111, 145,<br />
429, 503, 509, 564<br />
marqsiseuli uklaso<br />
sazogadoeba, 48, 5556<br />
gza utopiisaken, 59<br />
ekonomikis wamyvani<br />
roli, 56<br />
komunizmis meore stadia,<br />
58, 683<br />
komunizmis pirveli<br />
stadia, 57, 683<br />
proletariatis<br />
diqtatura, 5657, 692<br />
utopiiT STagoneba 59<br />
utopiis praqtikuloba,<br />
60<br />
marqsistebi da marqsizmi,<br />
521<br />
gansazRvreba, 686<br />
ideologia, 429<br />
politologia, 29,<br />
3335<br />
SeerTebuli Statebi,<br />
33<br />
CineTi, 33<br />
marSali, jorji, s., 409<br />
marSalis gegma, 597, 606,<br />
686<br />
marTebuli procedura,<br />
474<br />
marTebuli samarTlebrivi<br />
procedura, 77, 474,<br />
686<br />
martivi umravlesoba, 347<br />
masirebuli sapasuxo<br />
dartyma, 576, 686<br />
masmedia, 324328, 686<br />
masobrivi ganadgurebis<br />
iaraRis gamoyeneba,<br />
576<br />
masobrivi komunikacia,<br />
138<br />
masobrivi mobilizacia,<br />
248, 686<br />
masobrivi mobilizaciis<br />
reJimi, 364, 686<br />
masobrivi moZraoba, 434,<br />
592<br />
mgrZnobiare xelisufleba,<br />
6974<br />
media da terorizmi,<br />
538539<br />
medisoni, jeimsi, 83, 84,<br />
87, 382, 396<br />
meieri, golda, 392<br />
meiZis reabilitacia, 194,<br />
686<br />
meijori, joni, 169, 525<br />
memarcxene ideologiebi,<br />
428433<br />
memarjvene ideologebi,<br />
425428<br />
mengistu, haile mariami,<br />
149<br />
mendelsoni, feliqsi, 142<br />
meore dartyma, 576, 686<br />
meore samyaro, 269, 686<br />
meqsika<br />
avtoritaruli reJimi,<br />
115<br />
ganviTareba, 270, 279,<br />
280, 289<br />
erovnuli qmedebis<br />
partia, 263<br />
civilizaciaTa Sejaxeba,<br />
626<br />
instituciurrevoluciuri<br />
partia, 263,<br />
280, 369<br />
indeqsi<br />
715<br />
konstitucio demokratia,<br />
68<br />
omi, 569<br />
<strong>politikuri</strong> ekonomikis<br />
perspeqtiva, 33<br />
<strong>politikuri</strong> tranzicia,<br />
263<br />
terorizmi, 518<br />
umravlesobis mmarTveloba,<br />
92<br />
federalizmi, 79<br />
CrdiloeT amerikis<br />
Tavisufali vaWrobis<br />
SeTanxmeba (NAFTA)<br />
263, 618, 642, 700<br />
Zalauflebis danawileba,<br />
91<br />
merkosuri, 636<br />
mesame msoflio, 269, 686<br />
mexuTe respublika, 172<br />
173<br />
mzardi molodinebis<br />
revolucia, 282, 686<br />
mTavroba, gansazRvreba,<br />
22, 686<br />
mTavroba, koalicia, 309,<br />
585<br />
miamitoba, <strong>politikuri</strong>,<br />
579<br />
mianma<br />
ganviTareba, 271<br />
ekonomikuri tranzicia,<br />
260<br />
miiZava, kiiCi, 198<br />
mili, jon stuarti, 35,<br />
314, 438<br />
miloSeviCi, slobodani,<br />
297, 299, 652, 653, 659,<br />
669<br />
milsi, s. raiti, 362<br />
minifundia, 289<br />
mistiki, jozefi, 327<br />
miterani, fransua, 82,<br />
175, 179, 180, 433<br />
miumxroblobis politika,<br />
601<br />
miuRebeli zarali, 576,<br />
687<br />
mixelsi, roberti, 362<br />
mogulebi, 205, 687<br />
modernizirebadi qveynebi,<br />
ix. ganviTarebadi<br />
qveynebi<br />
moinihani, daniel patriki,<br />
450<br />
moldoveTi
716 indeqsi<br />
komunizmidan tranzicia,<br />
246<br />
ruka, 225<br />
ruseTTan konfliqti,<br />
239<br />
ruseTis intervencia,<br />
235<br />
monarqia<br />
avtoritaruli saxelmwifoebi,<br />
97<br />
ideologia, 425<br />
monarqistTa gansaz<br />
Rvreba, 687<br />
stabiluroba, 83<br />
monawileoba, <strong>politikuri</strong>.<br />
ix. <strong>politikuri</strong><br />
monawileoba<br />
monoliTuri sazogadoeba,<br />
136137<br />
monrealis protokoli,<br />
664<br />
monros doqtrina, 602<br />
603, 688<br />
monteskie, baron de, 86,<br />
111, 436, 437, 455, 491<br />
moqalaqeoba, 310313, 688<br />
moraluri relativizmi,<br />
578, 688<br />
moraluri umravlesoba,<br />
426427<br />
morgantau, hansi j., 555,<br />
558, 590593, 612<br />
moris utopia, 49<br />
moro, aldo, 525, 544<br />
mosaxleobis ruka, 290<br />
291<br />
moTxovnamiwodebis<br />
kanoni, 370, 591<br />
mountbatenis teroristuli<br />
aqti, 525<br />
mozaikuri sazogadoeba,<br />
285, 687<br />
mozambiki, 280<br />
mravalerovnuli saxelmwifo,<br />
23<br />
mravalpartiuli sistema,<br />
370371<br />
msoflio banki, 330, 611,<br />
638<br />
msoflio savaWro organizacia<br />
(WTO), 611,<br />
642, 688<br />
msoflio savaWro centri.<br />
ix. terorizmi<br />
mtkicebulebis uaryofis<br />
wesi, 478, 688<br />
mubaraqi, hosni, 102<br />
multinacionaluri korporacia,<br />
637639, 688<br />
muris kanoni, 623<br />
musolini, benito, 111,<br />
123, 131, 554, 581<br />
mSvidoba, 669<br />
mSvidobis winaaRmdeg<br />
moqmedeba, 580<br />
mcire intensivobis konfliqti,<br />
552, 688<br />
mZRoliamomrCevelis<br />
kanoni, 355<br />
mwvane revolucia, 289,<br />
688<br />
mwvaneTa partiebi<br />
SeerTebul StatebSi,<br />
621<br />
mwiri informaciis racionaloba,<br />
360, 688<br />
nagasaki, 576<br />
naiSeni, kari 537<br />
namibia<br />
gaerTianebuli erebis<br />
samSvidobo misia, 650<br />
ganviTareba, 281<br />
napoleon bonaparte, 110,<br />
497, 593, 594<br />
naseri, gamal abdeli, 102,<br />
109, 274, 276, 402, 403<br />
natesavi qveynis sindromi,<br />
627, 689<br />
nauru, 270<br />
NAFTA CrdiloeT<br />
amerikis Tavisufali<br />
vaWrobis SeTanxmeba,<br />
263, 454, 618, 642, 700<br />
nacionalizmi, 228, 554,<br />
561, 578<br />
nacionalisturseparatistuli<br />
terorizmi,<br />
521, 689<br />
nacisturi germania, 3941<br />
gestapo, 136, 677<br />
TanatolTa jgufebi<br />
da <strong>politikuri</strong> socializacia,<br />
323, 325<br />
niurnbergis procesi,<br />
580581<br />
omi, 555, 580<br />
poltikuri partiebi,<br />
368, 373<br />
religia da <strong>politikuri</strong><br />
socializacia,<br />
317318<br />
terorizmi, 518, 537<br />
totalitarianizmi,<br />
119, 120, 121, 142, 151<br />
faSizmi, 425, 442<br />
CerCili, 399, 400<br />
neitraliteti, 601, 689<br />
neitralitetis politika,<br />
601<br />
neoizolacionistebi, 610<br />
neru, javaharlal, 206,<br />
274, 276<br />
nigeria<br />
avtoritaruli<br />
saxelmwifoebi, 98,<br />
103106<br />
ganviTareba, 274, 281,<br />
283<br />
danaSauli, 628<br />
mravalerovnuli saxemwifoebi,<br />
23<br />
kolonializmi, 271<br />
saprezidento demokratia,<br />
90<br />
umravlesobis mmarTveloba,<br />
92<br />
federalizmi, 79<br />
Zalauflebis daxleCva,<br />
91<br />
niderlandebi<br />
amomrCevelTa raodenoba,<br />
355<br />
evrokavSiri, 644<br />
erisaxelmwifo, 23<br />
kolonializmi, 272<br />
narkotikebisa da<br />
prostituciis dekriminalizacia,<br />
449<br />
saparlamento demokratia,<br />
170<br />
terorizmi, 542<br />
nikaragua<br />
avtoritaruli saxelmwifoebi,<br />
98<br />
ganviTareba, 276, 280<br />
kontras, 607<br />
saerTaSoriso sasamarTlo,<br />
667<br />
niqsoni, riCardi, 78, 79,<br />
88, 212, 217, 337, 359,<br />
391<br />
niumeni, sandra Sulci,<br />
327<br />
niurnbergis procesi,<br />
580581<br />
niutoni, isaaki, 86<br />
nicSe, fridrix, 554<br />
nihilizmi, 424, 689<br />
nkruma, joSua, 276
nomenklatura, 228, 689<br />
nonalignment, 515, 594<br />
norvegia<br />
interesTa jgufebi,<br />
318<br />
erisaxelmwifo, 23<br />
saparlamento demokratia,<br />
170<br />
proporciuli warmomadgenloba,<br />
349<br />
amomrCevelTa raodenoba,<br />
355<br />
keTildReobis saxelmwifo,<br />
432<br />
noriega, manueli, 98<br />
normebi, 25<br />
obasanjo, oluseguni,<br />
105, 281<br />
oblasti, 237<br />
okeaneTis Tanamegobroba<br />
(heringtoni), 49<br />
oklahomas dabombva, 520<br />
oligarqia, 98, 689<br />
oligarqiis rkinis<br />
kanoni, 362, 689<br />
omani<br />
avtoritaruli saxelmwifoebi,<br />
97<br />
ganviTareba, 270<br />
omi, 552554, 581<br />
adamianis buneba, 556<br />
559<br />
birTvuli monopolia,<br />
576, 675<br />
birTvuli omi, 576,<br />
597598<br />
bunebrivi resursebis<br />
simwire, 566<br />
bunebiTi mdgomareoba,<br />
557<br />
garemo mizezebi, 564<br />
567<br />
danaSauli kacobriobis<br />
winaaRmdeg, 580,<br />
677<br />
danaSauli mSvidobis<br />
winaaRmdeg, 580, 677<br />
demokratiuli mSvidobis<br />
paradoqsi, 570,<br />
678<br />
eTnocentrizmi, 579,<br />
679<br />
erovnuli TviTgamorkveva,<br />
562<br />
vilsonis Sexeduleba,<br />
561562<br />
TeoriaTa zedmeti<br />
gamartiveba, 572573<br />
imperializmi, 555, 682<br />
internacionalistebi,<br />
561, 682<br />
kaTalitikuri omi,<br />
575, 682<br />
kantis Sexeduleba, 562<br />
kontinentTaSorisi<br />
balistikuri raketa,<br />
599<br />
konfrontacia, 576<br />
leninis Sexeduleba,<br />
563564<br />
lokis Sexeduleba,<br />
565566<br />
malTusis Sexeduleba,<br />
566567<br />
masirebuli sapasuxo<br />
dartyma, 576, 686<br />
masobrivi ganadgurebis<br />
iaraRi, 576<br />
meore sapasuxo dartyma,<br />
576, 686<br />
mizezebi, 554567<br />
miuRebeli zarali,<br />
576, 687<br />
moraluri relativizmi,<br />
578579, 688<br />
mcire intensivobis<br />
konfliqtebi, 552, 688<br />
nacionalizmi, 554, 561<br />
nacionalisturi mikerZoeba,<br />
579<br />
nacionalisturi universalizmi,<br />
555<br />
niurnbergis procesi,<br />
580581<br />
omis eskalacia, 575,<br />
689<br />
omi mcdari aRqmis<br />
gamo, 575, 689<br />
partizanuli omi, 552,<br />
690<br />
peloponesis omi, 590<br />
pirveli dartyma, 576<br />
pirvelyofili codva,<br />
556<br />
<strong>politikuri</strong> miamitoba,<br />
579<br />
rusos Sexeduleba,<br />
559561<br />
sazogadoeba, 559564<br />
samarTliani omis<br />
doqtrina, 577, 580<br />
samoqalaqo omi, 80,<br />
493, 552, 695<br />
indeqsi<br />
717<br />
saxelmwifoebrivi<br />
mizezebi, 555<br />
saxelmwifoTaSorisi<br />
omebi, 552, 695<br />
terorizmisa da omis<br />
aqtebis Sedareba,<br />
526527<br />
totaluri omi, 574<br />
ultranacionalizmi,<br />
555, 697<br />
upirobo kapitulacia,<br />
574, 698<br />
urTierT ganadgureba,<br />
576<br />
urTierT Sekaveba, 576<br />
SeerTebuli Statebis<br />
konstitucia, omis<br />
Zalaufleba, 90<br />
SezRuduli omi, 574,<br />
699<br />
SeiaraRebaSi Sejibri,<br />
555, 700<br />
SemTxveviTi omi, 575<br />
576<br />
civi omi. ix. civi omi<br />
cxeli xazi, 577, 701<br />
hobsi omis Sesaxeb, 558<br />
omis garemo mizezebi,<br />
564567<br />
omisa da mSvidobis kanonis<br />
Sesaxeb (grociusi),<br />
658<br />
o'nili, tipi, 210<br />
opoziciuri partiebi,<br />
133134<br />
ordinaruli politikosebi,<br />
392, 409411,<br />
700<br />
orpalatiani sistema, 91,<br />
690<br />
orpartiuli sistema, 370<br />
oruelis `aTas cxraas<br />
oTxmocdaoTxi~, 62,<br />
122, 624<br />
osama bin ladeni, 120, 300,<br />
518, 521, 527, 528, 534,<br />
607, 609, 610, 613, 626<br />
ouotergaiti, 78, 88, 337,<br />
391<br />
ojaxebi da <strong>politikuri</strong><br />
socializacia, 314<br />
323<br />
pakistani, 205<br />
ganviTareba, 274, 282<br />
eTnikuri Zaladoba,<br />
620
718 indeqsi<br />
kaSmiri, 205, 653, 699<br />
omi, 569, 575<br />
terorizmi, 522, 541<br />
palestina, 206, 690<br />
palestinelebi. ix. aseve<br />
israeli<br />
intifada, 207, 604, 682<br />
palestineli arabebi,<br />
206, 690<br />
palestinis gaTavisuflebisorganizacia,<br />
402, 604<br />
sagareo politika, 603<br />
saxelmwifos armqone<br />
erebi, 24<br />
terorizmi, 521, 522<br />
umravlesobis mmarTveloba,<br />
73<br />
palcgrafi, roberti, 556<br />
pan amerikis reisi, 608,<br />
668<br />
panama<br />
avtoritaruli saxelmwifoebi,<br />
98<br />
ganviTareba, 280<br />
paragvai<br />
avtoritaruli saxelmwifoebi,<br />
114<br />
sabaJo kavSiri, 642<br />
paraleluri Zalaufleba,<br />
68<br />
parksi, roza, 416<br />
partiebi, <strong>politikuri</strong>.<br />
ix. <strong>politikuri</strong> partiebi<br />
partiis yriloba, 690<br />
partiuloba, 128, 690<br />
partizanuli omi, 552, 690<br />
patnemi, roberti, 357<br />
patriotis aqti, 476, 540<br />
patronklienteluri<br />
urTierToba, 275, 692<br />
pauperizaciis kanoni,<br />
430, 690<br />
peine, Tomasi, 498, 500, 509<br />
peloponesis omi, 590<br />
perestroika, 228230, 690<br />
perestroikis pirveladobis<br />
modeli, 279,<br />
690<br />
perl harbori da 11 seqtemberi,<br />
526527<br />
peroi, rosi, 344, 370<br />
peru<br />
avtoritaruli saxelmwifoebi,<br />
114<br />
ganviTareba, 282, 287<br />
<strong>politikuri</strong> ekonomikis<br />
perspeqtiva, 33<br />
terorizmi, 518, 521,<br />
542543<br />
pinoCeti, augusto, 261<br />
piradi cxovreba, 472473<br />
piradi interesi, 3839,<br />
612614<br />
pirdapiri demokratia,<br />
350353, 691<br />
pirveli dartyma, 576, 691<br />
pirveli sakonstitucio<br />
Sesworeba, 470472<br />
pirveli samyaro, 268, 691<br />
platoni, 35, 556<br />
platonis `respublika~,<br />
48, 49<br />
adamianis buneba da<br />
utopia, 60<br />
bekonis `axal atlantidasTan~<br />
Sedareba, 54<br />
gza utopiisaken, 59<br />
keTilSobili tyuili,<br />
5253<br />
samarTliani qalaqi,<br />
5052<br />
filosofosi mefeebi,<br />
51, 699<br />
utopiis praqtikuloba,<br />
60<br />
utopiis STagoneba, 59<br />
plebisciti, 350, 691<br />
plesi fergiusonis winaaRmdeg,<br />
463<br />
pluralistuli Teoriebi,<br />
363364<br />
polani, jeimsi m., 519<br />
politbiuro, 691<br />
politekonomistebi, 29,<br />
32, 34<br />
politikis axali gageba,<br />
gansazRvreba 691<br />
politikis gansazRvreba,<br />
21, 691<br />
politikis Seswavla. ix.<br />
<strong>politikuri</strong> mecniereba<br />
politikis ZiriTadi koncefciebi,<br />
2127<br />
<strong>politikuri</strong> apaTia, 358,<br />
692<br />
<strong>politikuri</strong> ganviTareba,<br />
273276, 692<br />
<strong>politikuri</strong> <strong>lideroba</strong>,<br />
391, 419<br />
`politiko~, 412413,<br />
691<br />
bedis wyaloba, 395<br />
betankuri, romulo,<br />
369399<br />
bilbo, Teodori, 406<br />
damSoSmineblebi, 413<br />
demagogebi, 392, 406<br />
409, 678<br />
dideba, 395396<br />
kanonmdeblebi, rogorc<br />
delegatebi, 410<br />
kanonmdeblebi,<br />
rogorc meurveebi,<br />
411412<br />
kingi, martin luTeri,<br />
415416<br />
linkolni, abraam,<br />
400402<br />
longi, hei, 407408<br />
makarti, jozefi, 408<br />
409<br />
namdvili lideri, 392,<br />
392405<br />
parksi, roza, 416<br />
<strong>politikuri</strong> unarebi,<br />
394395<br />
praqtikuli sibrZne,<br />
394<br />
sadaTi, anvari, 402404<br />
sazogadoebrivi sike<br />
Te, 393394<br />
samoqalaqo liderebi,<br />
392, 414417, 695<br />
saxelmwifo moRvaweoba,<br />
393<br />
saxelmwifos marTvis<br />
xelovneba, 393, 696<br />
totalitarizmi, 123<br />
124<br />
ueterlingi, pati, 416<br />
qarizmatuli lideri,<br />
109, 699<br />
SeerTebuli Statebi,<br />
401402, 404, 410, 416<br />
SesaZleblobebi, 395<br />
CerCili, uistoni,<br />
399400<br />
Cveulebrivi politikosebi,<br />
392, 409414,<br />
700<br />
warmomadgenlobis<br />
meurveobiTi Teoria,<br />
411412<br />
haveli, vaclavi, 414<br />
415<br />
<strong>politikuri</strong> mecniereba,<br />
27
amerikis mmarTveloba,<br />
35<br />
bihevioralistebi,<br />
2932<br />
daqvemdebarebis Teoria,<br />
33<br />
erT sul mosaxleze<br />
wliuri zrda, 33<br />
vaWrobis pirobebi,<br />
34, 681<br />
interesTa jgufebi, 35<br />
marqsistebi, 29, 3335<br />
meTodebi, 2935<br />
mizani, 28<br />
piradi interesi, 38<br />
<strong>politikuri</strong> Teoria,<br />
3536<br />
<strong>politikuri</strong> ekonomistebi,<br />
29, 3233<br />
<strong>politikuri</strong> partiebi,<br />
35<br />
saerTaSoriso urTierTobebi,<br />
35, 3738<br />
sazogadoebrivi interesi,<br />
3941<br />
sakonstitucio samar<br />
Tali, 35<br />
sajaro mmarTveloba,<br />
35, 38<br />
sajaro politika, 35<br />
tradicionalistebi,<br />
29<br />
qvedargi, 3538<br />
SedarebiTi poitika,<br />
35, 3637<br />
Seswavlis mizani, 3841<br />
<strong>politikuri</strong> miamitoba,<br />
579<br />
<strong>politikuri</strong> monawileoba,<br />
336, 385386<br />
`gamarjvebuls<br />
yvelaferi miaqvs~ 347,<br />
676<br />
`Calis gamokiTxvebi~,<br />
340, 700<br />
avtoritaruli saxelmwifoebi,<br />
364365<br />
amomrCevlis codna,<br />
359361<br />
amboxi, ajanyebisken<br />
waqezeba, 339<br />
arakonvenciuri monawileoba,<br />
337, 674<br />
arasamarTlebrivi<br />
formebi, 338339<br />
arCevnebi, 336, 345347,<br />
354355<br />
gamokiTxvebi, 340345<br />
ganmeorebadi gamokiTxva,<br />
342, 676<br />
gaucxoeba, 356, 676<br />
gawveva, 351, 676<br />
elitisturi Teoriebi,<br />
362363<br />
individualizmi, 356<br />
358, 682<br />
iniciativa, 351<br />
interesTa jgufebi.<br />
ix. interesTa jgufebi<br />
koaliciuri mTavroba,<br />
370, 683<br />
martivi umravlesoba,<br />
347<br />
masobrivi mobilizaciis<br />
reJimebi, 364, 686<br />
mmarTveli elitis<br />
mbrunavi kari, 361<br />
monawileobis gansaz<br />
Rvreba, 274<br />
monawileobis modelebi<br />
355<br />
mZRoliamomrCevlis<br />
kanoni, 355<br />
mwiri informaciis racionaluroba,<br />
360, 688<br />
oligarqiis rkinis<br />
kanoni, 362, 689<br />
pirdapiri demokratia,<br />
350353, 690<br />
plebiscistebi, 350,<br />
691<br />
pluralistuli Teoriebi,<br />
363364, 691<br />
<strong>politikuri</strong> apaTia da<br />
SeerTebuli Statebi,<br />
358<br />
<strong>politikuri</strong> qmedunarianoba,<br />
356, 692<br />
<strong>politikuri</strong> partiebi.<br />
ix. <strong>politikuri</strong> partiebi<br />
proporciuli warmomadgenloba,<br />
348349<br />
referendumi, 351352,<br />
693<br />
saarCevno siebi, 349<br />
saarCevo sistema,<br />
347350<br />
sabotaJi, 339, 693<br />
sazogadoebrivi azri,<br />
339340, 694<br />
sazogadoebrivi azris<br />
gamokiTxva, 340, 694<br />
indeqsi<br />
719<br />
samarTlebrivi formebi,<br />
336338<br />
samoqalaqo daumor<br />
Cilebloba, 272, 338,<br />
694<br />
satelefono jgufi,<br />
341<br />
strategiuli gamokiTxva,<br />
341, 696<br />
stratificirebuli<br />
SerCeva, 342, 696<br />
terorizmi, 339<br />
tradiciuli monawileoba,<br />
336<br />
fokusjgufebi, 341,<br />
699<br />
SemTxveviTi SerCeva,<br />
341, 700<br />
xmis micema SeerTebul<br />
StatebSi, 337, 354<br />
<strong>politikuri</strong> monawileobis<br />
elitisturi<br />
Teoriebi, 362364<br />
<strong>politikuri</strong> partiebi,<br />
365<br />
gansazRvreba, 692<br />
germania, 189190, 370<br />
didi britaneTi, 162,<br />
165166, 367<br />
disciplinebuli partiebi,<br />
165166, 679<br />
erTpartiuli sistema,<br />
368369<br />
iaponia, 197199, 368,<br />
369<br />
istoria, 365366 indoeTi,<br />
369<br />
laTinuri amerika, 372<br />
meqsika, 263, 280, 369<br />
momavali, 373374<br />
mravalpartiuli<br />
sistema, 370371<br />
opoziciuri partiebi,<br />
133134, 166<br />
orpartiuli sistema,<br />
370<br />
partiuli sistemis<br />
ganmsazRvrelebi,<br />
371373<br />
safrangeTi, 176178<br />
SeerTebuli Statebi,<br />
365366, 370, 372<br />
CineTi, 249<br />
ZiriTadi miznebi,<br />
366368<br />
<strong>politikuri</strong> realizmi,<br />
591, 692
720 indeqsi<br />
<strong>politikuri</strong> socializacia,<br />
313, 331<br />
gansazRvreba, 692<br />
genderuli gansvla,<br />
317, 677<br />
Tanatolebi, 323324<br />
kanonebi, 328329<br />
liberaluri ganaTleba,<br />
422, 685<br />
masmedia, 324328, 686<br />
moqalaqeoba, 310313,<br />
688<br />
ojaxebi, 314323<br />
<strong>politikuri</strong> Rirebulebebi,<br />
329<br />
religia, 317320<br />
samoqalaqo ganaTleba,<br />
320, 694<br />
skola, 320322<br />
socialuri klasi, 316<br />
socializaciis marcxi,<br />
330<br />
umaRlesi ganaTleba,<br />
322<br />
umciresobis statusi,<br />
316<br />
<strong>politikuri</strong> qmedebis<br />
komiteti, 379380,<br />
384, 692<br />
<strong>politikuri</strong> qmedunarianoba,<br />
356, 692<br />
<strong>politikuri</strong> SeRweva, 274,<br />
692<br />
poloneTi<br />
evrokavSiri, 644<br />
erTa ligis umoqmedoba,<br />
646<br />
erisaxelmwifo, 23<br />
komunizmidan tranzicia,<br />
243<br />
komunizmis kraxi, 223,<br />
233<br />
konstituciuri demokratia,<br />
68<br />
natos wevroba, 644<br />
saparlamento demokratia,<br />
170<br />
holokosti, 39<br />
pompidu, JorJ, 178<br />
popkinsi, samueli, 360<br />
portugalia<br />
evrokavSiri, 644<br />
erisaxelmwifo, 23<br />
kolonializmi, 272<br />
saparlamento demokratia,<br />
170<br />
poti, poli, 149, 397, 569<br />
praqtikuli sibrZne, 394<br />
presis Tavisufleba, 471<br />
prefeqti, 82, 692<br />
precedentuli samar<br />
Tali, 214<br />
primakovi, evgeni, 241<br />
proletariati, 429, 692<br />
proletariatis diqtatura,<br />
5657<br />
propaganda, 129130, 691<br />
proporciuli warmomadgenloba,<br />
348349, 691<br />
prusia, 639<br />
putini, vladimeri, 234,<br />
237, 240, 241<br />
Jdanovi, andrei, 597<br />
Jenevis konvencia, 660<br />
Jospini, lioneli, 175,<br />
179, 181<br />
rabin, icxak, 403<br />
radikalizmi, 496<br />
radikaluri egaliterianizmi,<br />
433<br />
raija sabha, 206, 693<br />
raseli, bertrani, 430<br />
rasobrivi diskriminacia,<br />
462467<br />
rbili fuli, 381, 693<br />
reabilitacia, 474<br />
realizmi, <strong>politikuri</strong>,<br />
591, 692<br />
reaqciuli Zalebi, 228<br />
revolucia, 488, 509<br />
amerikis revolucia.<br />
ix. amerikis revolucia<br />
berkis pozicia sasurvelobis<br />
Sesaxeb,<br />
498500<br />
gansazRvreba, 693<br />
egviptis revolucia,<br />
504<br />
ekonomikuri SeRweva,<br />
506, 679<br />
Tanamedrove Teoria,<br />
506508<br />
kvlavdabruneba, 488<br />
489<br />
masobrivi moZraoba,<br />
508, 686<br />
mizezebi, 503509<br />
mizezebis tradiciuli<br />
axsna, 503<br />
revoluciis ufleba,<br />
502, 693<br />
ruseTis revolucia,<br />
123, 504<br />
safrangeTis revolucia.<br />
ix. safrangeTis<br />
revolucia<br />
socialuri fsiqologia,<br />
503504<br />
winarevoluciuri<br />
problemebi, 506<br />
warmatebuli revoluciebi,<br />
507508<br />
xelisuflebis reaqcia<br />
winarevoluciur<br />
problemebze, 506507<br />
revoluciis socialuri<br />
fsiqologia, 503504<br />
revoluciis ufleba, 502,<br />
693<br />
revoluciuri komunizmi,<br />
429, 693<br />
revoluciuri moZraobebis<br />
damarcxebisken<br />
mimarTuli strategia<br />
607<br />
revoluciuri omi, 490,<br />
693<br />
referendumi, 350, 351,<br />
693<br />
regionalizmi, 618619<br />
reigani, ronaldi,79, 217,<br />
426, 455, 541, 667<br />
rektifikacia, 122, 693<br />
religia<br />
<strong>politikuri</strong> socializacia,<br />
317320<br />
religiis Tavisufleba,<br />
471472<br />
CineTis represia,<br />
254255<br />
religiis Tavisufleba,<br />
471472<br />
religiuri memarjveneebi,<br />
426427<br />
respublika (platoni).<br />
ix. platonis `respublika~<br />
respublikebi, 22, 68, 693<br />
retribucia, 474<br />
riCardsi, leonardi j.,<br />
360<br />
robertsoni, peti, 427<br />
robespieri, maqsimiliane,<br />
496, 497<br />
romi, ernsti, 135<br />
roperi, elmo, 355<br />
rojeri, uili, 573<br />
ruanda, 268
ganviTareba, 271, 281,<br />
292<br />
eTnikuri Zaladoba,<br />
691<br />
kolonializmi, 273<br />
mravalerovnuli saxelmwifoebi,<br />
23<br />
omi, 580<br />
ruzvelti, Tedi, 370<br />
ruzvelti, franklin<br />
delano, 79, 340, 393,<br />
455, 457<br />
rukebi<br />
germania, 186<br />
iaponia, 195<br />
mosaxleobis ruka,<br />
290291<br />
ruseTi, 225<br />
sabWoTa kavSiri, 225<br />
safrangeTi, 174<br />
rumineTi<br />
evrokavSiri, 644<br />
komunizmis kraxi, 184,<br />
223, 233, 489<br />
komunizmidan tranzicia,<br />
246<br />
ruseTi, 235, 242243<br />
gaerTianebuli erebis<br />
wevroba, 647<br />
germaniis humanitaruli<br />
daxmareba, 613<br />
damoukidebel saxelmwifoTaTanamegobroba,<br />
225, 235<br />
duma, 239, 679<br />
eTnikuri fragmentacia,<br />
237239<br />
eTnikuri Zaladoba,<br />
619<br />
elcinis roli, 233235<br />
ekonomikuri vardna,<br />
236237<br />
<strong>lideroba</strong>, 241<br />
oblasti, 237<br />
prezidentis mier Zalauflebis<br />
borotad<br />
gamoyeneba, 92<br />
proporciuli warmomadgenloba,<br />
348349<br />
putinis roli, 241<br />
respublikebi, 225<br />
ruka, 225<br />
saerTaSoriso samTavrobo<br />
organizaciebi,<br />
639<br />
saprezidento demokratia,<br />
8990<br />
saxelmwifos mSenebloba,<br />
239240<br />
supersaxelmwifos<br />
statusi, 616<br />
terorizmi, 521, 541<br />
umravlesobis mmarTveloba,<br />
92<br />
federaluri asamblea,<br />
239, 698<br />
federaciis sabWo, 240,<br />
699<br />
CeCneTi, 235, 237, 241<br />
civilizaciaTa Sejaxeba,<br />
625<br />
Zalauflebis danawileba,<br />
91<br />
ruseTis revolucia, 123,<br />
504<br />
ruso, JanJaki, 35, 491,<br />
559561, 564, 581, 594<br />
saapelacio sasamarTlo,<br />
215, 694<br />
saarCevno siebi, 349<br />
saberZneTi<br />
amomrCevelTa raodenoba,<br />
354<br />
evrokavSiri, 644<br />
erisaxelmwifo, 23<br />
saparlamento demokratia,<br />
170<br />
terorizmi, 540<br />
trumenis doqtrina,<br />
605<br />
omi, 559<br />
saboloo gadawyvetileba,<br />
ix. holokosti<br />
sabotaJi, 339, 693<br />
sabWoTa kavSiri<br />
aparatCikebi, 228<br />
birTvuli iaraRi, 276<br />
birTvuli iaraRis<br />
gavrceleba, 622<br />
birTvuli omi, 597600<br />
gaeros samxedro moqmedeba,<br />
655<br />
gaeros wevroba, 647<br />
gegmuri ekonomika, 226<br />
glastnost, 230, 677<br />
gorbaCovis tranzicia,<br />
225235<br />
gulagis arqipelagi,<br />
141, 677<br />
damoukidebel saxelmwifoTaTanamegobroba,<br />
225<br />
indeqsi<br />
721<br />
demokratizacia, 228,<br />
230231, 678<br />
evrocentrizmis<br />
dasasruli, 595596<br />
elcinis roli daSlaSi,<br />
233235<br />
erTa ligis wevroba,<br />
646 erovnebebi, 232<br />
estafeta, 141<br />
varSavis xelSekruleba,<br />
597, 616, 643, 681<br />
Tanatolebi da <strong>politikuri</strong><br />
socializacia,<br />
324<br />
koleqtivizacia, 139,<br />
683<br />
kolxozi, 139<br />
komunizmis kraxi da<br />
daSla, 22, 24, 26, 119,<br />
223224, 264, 431, 606,<br />
615<br />
kulakebi, 139, 310, 684<br />
masobrivi moZraobebi<br />
da safrTxeebi, 508<br />
mbrZanebluri ekonomika,<br />
226<br />
meore samyaros gansaz<br />
Rvreba, 269<br />
nacionalistebi, 228<br />
nomenklatura, 228, 689<br />
omi, 571<br />
ormxrivi Sekaveba, 598,<br />
600<br />
perestroika, 228229,<br />
230, 690<br />
reaqciuli Zalebi, 228<br />
religia da <strong>politikuri</strong><br />
socializacia,<br />
318<br />
ruka, 225<br />
savxozi, 139<br />
saCvenebeli sasamarTloebi,<br />
140<br />
skolebi da <strong>politikuri</strong><br />
socializacia,<br />
321<br />
stalinis mmarTveloba,<br />
119, 121, 122,<br />
138141, 151<br />
supersaxelmwifos<br />
statusi, 596<br />
SeerTebuli Statebis<br />
Sekaveba, 604605<br />
SeerTebuli Statebis<br />
erovnuli usafrTxoeba,<br />
446448
722 indeqsi<br />
civilizaciaTa Sejaxeba,<br />
626<br />
civi omi. ix. civi omi<br />
sadaTi, anvari, 101, 102,<br />
402, 404<br />
sadamsjelo operaciebi,<br />
131<br />
saerTaSoriso arasamTavrobo<br />
organizaciebi,<br />
639644, 694<br />
saerTaSoriso politika,<br />
636, 669<br />
arasaxelmwifo aqtorebi,<br />
637644, 674<br />
gaerTianebuli erebi,<br />
ix. gaerTianebuli<br />
erebi<br />
ekonomikuri TanamSromloba<br />
641642<br />
multinacionaluri<br />
korporaciebi, 637639,<br />
688<br />
mSvidoba, 669<br />
saerTaSoriso samTavrobo<br />
organizaciebi,<br />
639644, 694<br />
saerTaSoriso samar<br />
Tali, ix. saerTaSoriso<br />
samarTali<br />
saerTaSoriso arasam<br />
Tavrobo organizaciebi,<br />
639644, 694<br />
samxedro aliansebi,<br />
642644<br />
urTierTdamokidebuleba,<br />
636, 698<br />
funqcionalizmi, 636,<br />
699<br />
funqcionalistebi,<br />
636, 699<br />
saerTaSoriso savaluto<br />
fondi (IMF), 34, 617,<br />
647, 694<br />
saerTaSoriso samarTali,<br />
657658<br />
garemo 661, 664665<br />
mSvidoba, 669<br />
Jenevis konvencia, 660,<br />
693<br />
savaldebulo iurisdiqcia,<br />
666,<br />
saerTaSoriso sasamarTlo,<br />
666667<br />
sargeblianoba, 658<br />
SezRuduloba 665668,<br />
SeiaraRebaze kontrolis<br />
Sesaxeb SeTanxmebebi,<br />
660661<br />
Sesruleba da iZuleba,<br />
658659<br />
Sefaseba, 668669<br />
haagis konvencia 660,<br />
702<br />
saerTaSoriso samTavrobo<br />
organizaciebi,<br />
639644, 694<br />
saerTaSoriso sasamarTlo,<br />
666, 669, 688<br />
saerTaSoriso terorizmi,<br />
518, 694<br />
saerTaSoriso urTier<br />
Tobebi, 608, 629631<br />
birTvuli iaraRis<br />
gavrceleba, 621623<br />
birTvuli omi, 597599<br />
bipolaruli sistema,<br />
595600, 675<br />
bumerangis efeqti<br />
608610<br />
garemosdacviTi<br />
sakiTxebi, 620621<br />
globalizacia, 617,<br />
677<br />
evrocentrizmi, 595<br />
596<br />
evropuli sistema,<br />
593595<br />
eTnikuri Zaladoba,<br />
619620<br />
eqspansionisturi<br />
strategia, 600, 680<br />
varSavis xelSekruleba,<br />
597<br />
Tanamedrove globaluri<br />
sistema, 595600<br />
idealizmi, rogorc piradi<br />
interesi, 612614<br />
ideologia, 596597<br />
makiaveli da, 590591<br />
marSalis gegma, 597,<br />
606<br />
miumxroblobis<br />
strategia, 601, 687<br />
morgenTau da, 591592<br />
naTesavi qveynis sindromi,<br />
626, 689<br />
nato, 597<br />
neitralitetis<br />
strategia, 601, 689<br />
<strong>politikuri</strong> realizmi,<br />
591, 692<br />
politologia, 32, 37<br />
regionalizmi, 618619<br />
saerTaSoriso savaluto<br />
fondi, 617<br />
sainformacio teqnologiebisrevolucia,<br />
623624<br />
supersaxelmwifoebi,<br />
596<br />
urTierT Sekaveba,<br />
598599<br />
SeerTebuli Statebis<br />
sagareo politika, ix.<br />
SeerTebuli Statebis<br />
sagareo politika<br />
civilizaciaTa Sejaxeba,<br />
624628<br />
civi omis Semdgomi<br />
sagareo politika,<br />
610611<br />
ZalTa wonasworobis<br />
sistema, 593594, 701<br />
wonasworoba, 593<br />
wonasworobis damcveli,<br />
593, 702<br />
saerTo samarTali 213<br />
savaldebulo iurisdiqcia,<br />
694<br />
sazogadoeba<br />
askriptiuli sazogadoeba,<br />
286, 674<br />
marqsistuli sazogadoeba.<br />
ix. marqsis<br />
uklaso sazogadoeba<br />
terorizmi, 534539<br />
sazogadoebriv interes<br />
Ta jgufebi, 376, 694<br />
sazogadoebrivi azri,<br />
339340, 694<br />
sazogadoebrivi azris<br />
gamokiTxva, 340, 694<br />
sazogadoebrivi interesi,<br />
3941<br />
safrangeTi, 170171, 182<br />
avtoritaruli saxelmwifoebi,<br />
110<br />
aRiareba, 78<br />
aRmasrulebeli xelisufleba,<br />
173175,<br />
179<br />
britanul sistemasTan<br />
Sedareba, 167170<br />
gadasaxadi, 457<br />
gaerTianebuli erebis<br />
wevroba, 647<br />
gayofili aRmasrulebeli<br />
xelisufleba,<br />
179, 676
evrokavSiri da, 180,<br />
618, 644<br />
evrocentrizmis<br />
dasasruli, 595596<br />
ekonomika, 180<br />
emigracia, 181<br />
erTiani kenWisyra 176<br />
erisaxelmwifoebi, 23<br />
erovnuli asamblea,<br />
175176, 680<br />
Tanaarseboba, 179, 681<br />
kolonializmi, 222<br />
224, 431432<br />
konstitucia, 68, 178<br />
marSalis gegma da, 606<br />
mexuTe respublika,<br />
172173<br />
msoflio vaWroba, 180<br />
<strong>politikuri</strong> partiebi,<br />
176178<br />
prefeqtebi, 82<br />
revolucia, ix. safrangeTis<br />
revolucia<br />
referendumi, 350<br />
ruka, 174<br />
sakonstitucio demokratia<br />
da, 68<br />
saprezidento demokratia,<br />
90<br />
sasamarTlo sistema,<br />
181182<br />
saxelmwifo da qveyana,<br />
22<br />
supersaxelmwifos<br />
statusi, 616<br />
terorizmi, 477, 540,<br />
541<br />
umravlesobis mmarTveloba,<br />
73<br />
umuSevroba, 180<br />
unitaruli sistema, 82<br />
faSizmi, 426<br />
Zalauflebis danawileba,<br />
90<br />
safrangeTis komunisturi<br />
partia, 176178<br />
safrangeTis nacionalisturi<br />
partia, 178<br />
safrangeTis revolucia,<br />
68, 182, 489490, 494<br />
495, 695<br />
`axali dRis wesrigi~,<br />
497<br />
adamianis uflebaTa<br />
deklaracia, 495, 673<br />
amerikis revolucias<br />
Tan Sedareba, 493, 498<br />
arastabiluroba, 495<br />
bastilia, 495, 674<br />
berkis pozicia 498499<br />
generaluri Statebi,<br />
494, 677<br />
evropis konsensusi,<br />
594595<br />
radikalizmi, 496<br />
teroris mefoba, 497,<br />
697<br />
terorizmi, 522<br />
safrangeTis socialisturi<br />
partia, 176177<br />
saganmanaTleblo ideebi,<br />
86<br />
saidumlo policia, 138<br />
sainformacio teqnologiebis<br />
revolucia,<br />
623624<br />
sakanonmdeblo xelisufleba<br />
germania, 188<br />
didi britaneTi, 209<br />
212<br />
iaponia, 196<br />
kanonmdeblebi, rogorc<br />
delegatebi, 410<br />
kanonmdeblebi,<br />
rogorc meurveebi,<br />
411412<br />
saparlamento demokratia,<br />
209211<br />
SeerTebuli Statebi,<br />
209211<br />
sakompensacio diskriminacia,<br />
466<br />
sakomstitucio samar<br />
Tali, 35<br />
saliamis taqtika, 133, 694<br />
samarTliani omi, 577579,<br />
694<br />
samarTlianoba, 474<br />
gansazRvreba, 694<br />
danaSaulis prevencia,<br />
474<br />
danaSauli da sasjeli,<br />
474<br />
marTebuli samarTlis<br />
procesi, 474, 685<br />
mtkicebulebis uaryofis<br />
wesi 478, 688<br />
marTebulo procedura,<br />
474475<br />
politika, 2627<br />
reabilitacia, 474<br />
samarTlebrivi dacvis<br />
sazRvrebi, 475479<br />
indeqsi<br />
723<br />
sanacvlos migeba, 474<br />
sasamarTlo da sasjelaRsrulebisadministrirebisdiskretuli<br />
uflebebi, 478<br />
sikvdiliT dasja, 479<br />
samoqalaqo ganaTleba,<br />
320, 695<br />
samoqalaqo daumorCilebloba,<br />
272, 338, 695<br />
samoqalaqo Tavisuflebebi<br />
da uflebebi, 477<br />
germania, 191<br />
samoqalaqo liderebi,<br />
392, 414417, 695<br />
samoqalaqo omi, 80, 493,<br />
522, 695<br />
samrewvelo revolucia,<br />
595<br />
samSvidobo misiebi, gaer<br />
Tianebuli erebi, 651,<br />
650656<br />
samxedro aliansebi,<br />
642644<br />
samxedro moqmedeba da<br />
gaerTianebuli erebi,<br />
655<br />
samxedro xarjebi, 447<br />
samxreT aziis regionuli<br />
TanamSromlobis asociacia,<br />
636<br />
samxreT afrika<br />
avtoritaruli saxelmwifoebi,<br />
114<br />
birTvulo iaraRis<br />
gavrceleba, 622<br />
ganviTareba, 280<br />
konstituciuri demokratia,<br />
68<br />
saprezidento demokratia,<br />
90<br />
CrdiloeTis da<br />
samxreTis konfliqti,<br />
269<br />
samxreT korea<br />
avtoritaruli saxelmwifoebi,<br />
102, 113<br />
bumerangis efeqti, 610<br />
gaerTianebuli erebis<br />
samxedro qmedeba, 655<br />
ganviTareba, 279<br />
daqvemdebarebis Teoria,<br />
34<br />
ekonomikuri tranzicia,<br />
258259<br />
konstituciuri demokratia,<br />
68
724 indeqsi<br />
<strong>politikuri</strong> socializaciis<br />
marcxi, 330<br />
SedarebiTi politika,<br />
37<br />
SeerTebuli Statebis<br />
sagareo politika, 606<br />
CrdiloeTis da<br />
samxreTis konfliqti,<br />
269<br />
san tome, 281<br />
saolqo sasamarTlo, 215<br />
saparlamento demokratia,<br />
161, 218<br />
avstria, 170<br />
aRmasrulebeli Sto,<br />
212<br />
belgia, 170<br />
germania, ix. germania<br />
didi britaneTi. ix.<br />
didi britaneTi<br />
iaponia. ix. iaponia<br />
indoeTi. ix. indoeTi<br />
israeli. ix. israeli<br />
koleqtiuri samTavrobopasuxismgebloba,<br />
213<br />
konstitucia, 217<br />
precedentuli samar<br />
Tali, 214<br />
saerTo samarTali, 213<br />
sakanonmdeblo damoukidebloba,<br />
209210<br />
sakanonmdeblo xelisufleba,<br />
209212<br />
saparlamento sistemis<br />
gansazRvreba, 161,<br />
695<br />
saparlamento suvereniteti,<br />
209, 695<br />
saprezidento xelisuflebasTanSedareba,<br />
210218<br />
sasamarTloebi, 213<br />
216<br />
safrangeTi. ix. safrangeTi<br />
upiratesobebi da naklovanebebi,<br />
216217<br />
SekiTxvebis saaTi, 211,<br />
700<br />
sapolicio Zalaufleba,<br />
79, 692<br />
saprezidento sistema<br />
gansazRvreba, 695<br />
konstituciuri demokratia,<br />
89<br />
saparlamento demokratiasTanSedareba,<br />
208218<br />
saqarTvelo<br />
komunizmidan tranzicia,<br />
246<br />
ruka, 225<br />
ruseTis intervencia,<br />
235<br />
saqmeebi samoqalaqo<br />
uflebaTa Sesaxeb,<br />
463, 464<br />
sasamarTlo kontroli,<br />
215<br />
sasamarTlo sistema<br />
germania, 190<br />
didi britaneTi, 213<br />
216<br />
saparlamento demokratia,<br />
213216<br />
safrangeTi, 181182<br />
SeerTebuli Statebi,<br />
213216<br />
saSinao iurisdiqcia, 648,<br />
696<br />
saSinao terorizmi, 520,<br />
696<br />
saCvenebeli sasamarTloebi,<br />
140<br />
saskolo avtobusi, 464<br />
sasjeli, 474, 479<br />
satelefono jgufi, 341<br />
saudis arabeTi<br />
avtoritaruli saxelmwifoebi,<br />
97<br />
bumerangis efeqti, 609<br />
ganviTareba, 270<br />
globaluri daTboba,<br />
665<br />
monarqia, 425<br />
sparseTis yuris omi,<br />
656<br />
terorizmi, 527, 529,<br />
533<br />
CrdiloeTis da<br />
samxreTis konfliqti,<br />
265<br />
saxelmwifo gadatrialeba,<br />
102, 696<br />
saxelmwifo moRvaweoba,<br />
393<br />
saxelmwifo terorizmi,<br />
518, 696<br />
saxelmwifo, 22, 695<br />
saxelmwifos armqone<br />
erebi, 24, 696<br />
saxelmwifos mSenebloba<br />
ganviTarebadi qveynebi,<br />
274<br />
gansazRvreba, 696<br />
ruseTi, 239240<br />
saxelmwifoTaSorisi<br />
omebi, 552, 695<br />
sajaro mmarTveloba,<br />
35, 38<br />
sajaro politika SeerTebul<br />
StatebSi, 446,<br />
481482<br />
Tanasworoba. ix.<br />
Tanasworoba<br />
keTildReoba. ix.<br />
keTildReoba<br />
miznTa konfliqti,<br />
479481<br />
<strong>politikuri</strong> mecniereba,<br />
35<br />
samarTlianoba. ix.<br />
samarTlianoba<br />
usafrTxoeba. ix.<br />
usafrTxoeba<br />
sajaro sikeTe, 422, 442<br />
gansazRvreba, 696<br />
ideologia. ix. ideologia<br />
politikis miznebi da<br />
saSualebebi, 422<br />
<strong>politikuri</strong> <strong>lideroba</strong>,<br />
394<br />
SeerTebuli Statebis<br />
politika. ix. SeerTebuli<br />
Statebi<br />
seko, mobutu sese, 98<br />
sensimoni, komte de, 49,<br />
428<br />
serbska, 298<br />
seqtemberi, 11. ix. terorizmi<br />
sviti peinteris winaaRmdeg,<br />
464<br />
sibrZne, 394<br />
sieraleone, 268, 299300<br />
gaerTianebuli erebis<br />
samSvidobo misia, 653<br />
ganviTareba, 271, 281<br />
danaSauli, 628<br />
kolonializmi, 273<br />
omi, 580<br />
sikvdiliT dasja, 479<br />
singapuri<br />
avtoritarizmi, 108,<br />
113<br />
ganviTareba, 279<br />
daqvemdebarebis Teoria,<br />
3334
SedarebiTi politika,<br />
37<br />
CrdiloeTis da<br />
samxreTis konfliqti,<br />
269<br />
singeri, maqsi, 611, 612<br />
sinxebi, 23<br />
sinhalebi, 23<br />
sionizmi, 206, 603604, 696<br />
siria<br />
avtoritaruli saxelmwifoebi,<br />
98<br />
arabuli respublikebis<br />
federacia,<br />
403<br />
sagareo politika, 604<br />
terorizmi, 519<br />
civilizaciaTa Sejaxeba,<br />
625<br />
sityvis Tavisufleba,<br />
470471<br />
sityvis Tavisufleba,<br />
4704741<br />
siRaribe, 468<br />
skolebi<br />
skovakeTi<br />
evrokavSiri, 644<br />
komunizmis kraxi, 223<br />
komunizmidan tranzicia,<br />
246<br />
saparlamento demokratia,<br />
170<br />
slovenia, 297<br />
evrokavSiri, 644<br />
komunizmidan tranzicia,<br />
246<br />
saparlamento demokratia,<br />
170<br />
smiti, adam, 89, 111, 427,<br />
455<br />
socializacia, <strong>politikuri</strong>.<br />
ix. <strong>politikuri</strong><br />
socializacia<br />
socializmi, 428, 696<br />
socialuri dacva, 451<br />
454<br />
socialuri klasi, 316<br />
sokrate, 49, 53, 70, 322<br />
solisitori, 241<br />
solJenicini, aleqsandre,<br />
141<br />
somali, 268, 294<br />
gaerTianebuli erebis<br />
samSvidobo misia, 653<br />
ganviTareba, 271, 274,<br />
282, 292<br />
idealizmi da SeerTebuli<br />
Statebis samxedro<br />
moqmedeba, 613<br />
somoza, anastasio, 98<br />
somxeTi<br />
komunizmidan tranzicia,<br />
246<br />
ruka, 225<br />
sorokini, pitirim, 488<br />
sparseTis yure. ix. aseve<br />
axlo aRmosavleTi;<br />
specifikuri qveynebi<br />
ganviTareba, 270<br />
terorizmi, 519<br />
omi, 572, 626, 656<br />
spilos Zvlis sanapiro<br />
danaSauli, 628<br />
ssrk. ix. sabWoTa kavSiri<br />
stalini, iosebi, 119123,<br />
126, 135, 138141, 151,<br />
153, 233, 247, 310, 569,<br />
597, 605<br />
status kvo strategia,<br />
600607, 69<br />
strategiuli gamokiTxva,<br />
341, 696<br />
strategiuli Seiara<br />
Rebis Semcirebis<br />
xelSekruleba II, 660,<br />
696<br />
stratificirebuli Ser<br />
Ceva, 342, 696<br />
sudani<br />
ganviTareba, 271<br />
terorizmi, 519, 533<br />
SeerTebuli Statebis<br />
saelCos dabombvis<br />
kontrdartyma, 609<br />
suecis konfliqti, 572<br />
sukarno, axmedi, 274, 276<br />
supersaxelmwifos statusi,<br />
596<br />
suvereniteti, 657, 696<br />
suharto, generali, 98<br />
taivani<br />
avtoritaruli saxelmwifoebi,<br />
102, 108, 113<br />
ganviTareba, 279, 289<br />
daqvemdebarebis Teoria,<br />
3334<br />
ekonomikuri tranzicia,<br />
260<br />
SedarebiTi politika,<br />
37<br />
indeqsi<br />
725<br />
CrdiloeTisa da<br />
samxreTis konfliqti,<br />
269<br />
tailandi<br />
ganviTareba, 279<br />
ekonomikuri tranzicia,<br />
260<br />
tajikeTi<br />
ruka, 225<br />
ruseTis intervencia,<br />
235<br />
tanzania, 609<br />
teini, rojeri, 462, 477<br />
terorizmi, 515518, 546<br />
547<br />
alJiri, 529532<br />
antisaxelmwifoebrivi<br />
terorizmi, 521, 674<br />
armoSoba, 521523<br />
axalgazrda rekrutebi,<br />
535536<br />
biujetis deficiti,<br />
456<br />
gansazRvreba, 518521,<br />
697<br />
TanamSromloba qveyanebs<br />
Soris, 541542<br />
ideologiuri terorizmi,<br />
521, 681<br />
kanonmdebloba, 539<br />
541<br />
kontrterorizmi, 523,<br />
542545, 684<br />
logika, 523525<br />
media, 538539<br />
mizanTa konfliqti,<br />
479481<br />
msoflio savaWro centri,<br />
515<br />
nacionalisturseparatistuliterorizmi,<br />
521, 689<br />
oklahomas dabombva,<br />
520<br />
patriotis aqti, 476,<br />
540<br />
saerTaSoriso terorizmi,<br />
518, 694<br />
sazogadoeba, 534539<br />
samoqalaqo uflebebi<br />
ucxour qveynebSi, 477<br />
saSinao terorizmi,<br />
520, 695<br />
saxelmwifo terorizmi,<br />
518, 696<br />
teroristTa klasificireba,<br />
532534
726 indeqsi<br />
teroristTa taqtika,<br />
525526<br />
teroristis identificireba,<br />
534<br />
transnacionaluri<br />
terorizmi, 520, 697<br />
unilateraluri<br />
zomebi, 542545<br />
utopia, 6263<br />
fsiqologia, 536538<br />
SeerTebuli Statebis<br />
erovnuli usafrTxoeba,<br />
448<br />
Sekaveba, 546<br />
winaaRmdeg brZola,<br />
539546<br />
jgufis maxasiaTeblebi,<br />
527529<br />
teroris mefoba, 497, 697<br />
tetCeri, margareti, 163,<br />
164, 168170, 525<br />
tiananmenis moednis<br />
Jleta, 254, 697<br />
tibeti, 571<br />
tirania, 108<br />
tito, iosef brozi, 101,<br />
296, 297, 392<br />
toinbi, arnoldi, 594<br />
tomas, normani, 432<br />
totalitarizmi, 119122,<br />
153154<br />
adamianuri msxverpli,<br />
151152<br />
avRaneTSi Talibebis<br />
reJimi, 120<br />
Gleichschaltung (unifikacia),<br />
129<br />
gansazRvreba, 697<br />
gantevebis vaci, 124<br />
gancalkevebuli kun<br />
Zulebi, 122, 676<br />
germania hitleris<br />
mmarTvelobisas, 119,<br />
121, 123, 142144, 151<br />
eTiopia mangistu<br />
haile mariamis mmarTvelobisas,<br />
149150<br />
ekonomikis centralizebuli<br />
kontroli, 138<br />
ideologia, 124127<br />
irani xomeinis mmarTvelobisas,<br />
150<br />
kamboja pol potis<br />
mmarTvelobisas, 149<br />
kuba kastros mmarTvelobisas,<br />
123<br />
lideris kulti, 123<br />
<strong>lideroba</strong>, 123124<br />
momavlis dapirebebi,<br />
126<br />
monoliTuri sazogadoeba,<br />
136137<br />
monopolia masobrivi<br />
komunikaciis saSualebebze,<br />
138<br />
opoziciuri partiebi,<br />
133134<br />
organizacia, 127129<br />
partiuloba, 128, 690<br />
propaganda, 129130,<br />
691<br />
revoluciuri etapi,<br />
123132<br />
revoluciuri brZola,<br />
125<br />
rektifikacia, 122, 693<br />
sabWoTa kavSiri<br />
stalinis mmarTvelobisas,<br />
119, 121, 122,<br />
138141, 151<br />
sadamsjelo operaciebi,<br />
131<br />
sazogadoebis transformacia,<br />
137138<br />
saidumlo policia,<br />
138<br />
saliamis taqtika, 133,<br />
694<br />
sicocxlisunarianoba,<br />
153<br />
ujredebi, 127128, 698<br />
fasci di combattimento<br />
(`mebrZoli jgufebi~),<br />
131<br />
faSisturi italia,<br />
119, 131<br />
SeiaraRebuli Zalebi,<br />
138<br />
CineTi maos mmarTvelobisas,<br />
119, 121, 122,<br />
123, 124, 145149<br />
Zaladoba, 130132<br />
Zalauflebis konsolidacia,<br />
132137<br />
ZiriTadi partiuli<br />
organizaciebi, 128<br />
wmenda, 134, 702<br />
totalitarizmis<br />
revoluciuri etapi,<br />
123132<br />
totaluri omi, 574<br />
tradicionalistebi,<br />
gansazRvreba, 697<br />
tradiciuli monawileoba,<br />
336<br />
tradiciuli sazogadoeba,<br />
286, 697<br />
transnacionaluri terorizmi,<br />
520, 697<br />
triada, 599<br />
trumeni, hari, 217, 391,<br />
576<br />
trumenis doqtrina, 605<br />
606, 697<br />
truxilo, rafaeli, 98<br />
tutelaJi (meurveoba),<br />
82, 697<br />
tutsi, 23<br />
uganda<br />
avtoritaruli saxelmwifo,<br />
98<br />
ganviTareba, 271<br />
ueWveli urTierT ganadgureba,<br />
576<br />
uTanasworoba, ix. Tanasworoba<br />
uilsoni, vudrou, 562,<br />
563, 568, 570, 613, 643,<br />
655<br />
ukraina<br />
ruseTTan konfliqti,<br />
238239<br />
natos gafarToeba,<br />
643<br />
birTvuli iaraRis<br />
gavceleba, 622<br />
birTvuli iaraRi, 235<br />
komunizmidan tranzicia,<br />
199<br />
ultranacionalizmi, 555,<br />
697<br />
umaRlesi ganaTleba, 322<br />
umravlesobis mmarTveloba,<br />
7072, 73, 91,<br />
697<br />
umravlesobis tirania,<br />
7274, 698<br />
umciresobebi<br />
afroamerikelebi, 578,<br />
465<br />
brauni topekas saganmanaTleblo<br />
sabWos<br />
winaaRmdeg, 464<br />
konstitucio demokratia,<br />
75<br />
<strong>politikuri</strong> socializacia,<br />
316<br />
rasobrivi diskriminacia,<br />
464467
sakompensacio diskriminacia,<br />
75, 466467<br />
SeerTebuli Statebi,<br />
316<br />
unabomberi, 537<br />
ungreTi<br />
evrokavSiri da, 644<br />
komunizmis kraxi, 184,<br />
223, 233<br />
komunizmidan tranzicia,<br />
245246<br />
omi, 571<br />
saparlamento demokratia,<br />
170<br />
faSizmi, 425<br />
undoblobis votumi, 164,<br />
698<br />
unita, 607<br />
unitaruli sistema, 82,<br />
698<br />
Untermenschen (qveadamianebi),<br />
39<br />
uorneri, marki, 380<br />
uoterling, pati, 416<br />
upirobo kapitulacia,<br />
574, 698<br />
urTierT Sekaveba<br />
omi, 576<br />
saerTaSoriso urTierTobebi,<br />
598600<br />
urTierTdamokidebuleba,<br />
636, 698<br />
urugvai<br />
avtoritaruli saxelmwifoebi,<br />
114<br />
sabaJo kavSiri, 642<br />
terorizmi, 526<br />
usafrTxoeba, 446<br />
garemos dacvis programebi,<br />
454<br />
gareSe mtrebi, 446448<br />
danaSauli, 448451<br />
erovnuli usafrTxoeba,<br />
446448, 680<br />
kuTvnili daxmareba,<br />
452<br />
sakuTari qmedeba, 454<br />
samxedro xarjebi, 447<br />
socialuri dacva,<br />
451454<br />
Sida mtrebi, 448451<br />
xandazmulTa samedicino<br />
momsaxureba, 453<br />
utopia, 48, 59, 6364<br />
adamianuri buneba,<br />
6061<br />
bekonis `axali atlantida~.<br />
ix. bekonis<br />
`axali atlantida~<br />
belamis `xedva ukan<br />
20001887~, 49<br />
gansazRvreba, 48, 698<br />
distopia, 62, 679<br />
evgenika, 60, 679<br />
kampanelas `mzis qalaqi~,<br />
49<br />
marqsis uklaso<br />
sazogadoeba. ix. marqsis<br />
ulaso sazogadoeba<br />
moris `utopia~, 48<br />
oruelis `aTas cxraas<br />
oTxmocdaoTxi~ 62<br />
oruelis samyaro, 62<br />
platonis `respublika~.<br />
ix. platonis<br />
`respublika~<br />
politikis ugulebelyofa,<br />
6162<br />
terorizmi, 6263<br />
haqslis `mamaci axali<br />
samyaro~, 62<br />
heringtonis `okeane<br />
Tis Tanamegobroba~, 49<br />
utopisti socialistebi,<br />
428, 698<br />
uflebaTa peticia, 77,<br />
698<br />
fagi, joni, 398<br />
fainstaini, daiana, 380<br />
falveli, jeri, 426, 427<br />
faraxani, luisi, 27<br />
Fasci di combattimento,<br />
(`mebrZoli jgufebi~)<br />
131<br />
faSizmi, 119, 123, 131, 425<br />
426, 699<br />
federaciis sabWo, 240,<br />
700<br />
federalizmi<br />
germania, 79, 81, 185<br />
sakonstitucio demokratiebi,<br />
7981<br />
federalisti, 87, 172,<br />
382, 503<br />
federaluri asamblea,<br />
239, 699<br />
ferbenki, jon kingi, 147<br />
fehlevi Sah muhamed<br />
reza, 98, 108<br />
filipinebi<br />
indeqsi<br />
727<br />
avtoritaruli saxelmwifoebi,<br />
98<br />
ganviTareba, 276, 289<br />
ekonomikuri tranzicia,<br />
260<br />
saparlamento demokratia,<br />
90<br />
filosofosi mefeebi,<br />
51, 699<br />
fineTi<br />
evrokavSiri, 644<br />
erisaxelmwifo, 23<br />
omi, 571<br />
saparlamento demokratia,<br />
170<br />
First past the post arCevnebis<br />
sistema, 347<br />
fokusjgufebi, 341, 699<br />
folki, riCardi, 566, 567<br />
folklendis omi, 163,<br />
262, 572<br />
foqsi, visente, 259, 263,<br />
280, 369<br />
franklini, benjamini, 396<br />
fraqcia, 188<br />
fridrixi, karli, 138<br />
froidi, zigmundi, 557<br />
fsiqologia<br />
bihevioristuli<br />
fsiqologia, 675<br />
ganviTarebis barierebi,<br />
285287<br />
revoluciis socialuri<br />
fsiqologia,<br />
503504<br />
terorizmi, 536538<br />
fulbraiti, uiliami, 412<br />
funqcionalizmi/funqcionalisti,<br />
636, 699<br />
furie, Carlsi, 49<br />
fuximori, alberto, 543<br />
qali<br />
aborti, 473<br />
avRaneTi 301<br />
feminizmi, 75<br />
qarizmatuli lideri,<br />
109, 700<br />
qaSmiri, 205, 653, 699<br />
qerol, luis, 422<br />
qeSmen, gregi, 556<br />
qveyana, 22, 700<br />
qmediTi xelisufleba,<br />
8485<br />
qneseTi, 208, 699<br />
quveiTi
728 indeqsi<br />
avtoritaruli saxelmwifo,<br />
97<br />
ganviTareba, 270<br />
omi, 391, 577, 655<br />
qurTebi<br />
saxelmwifos armqone<br />
eri, 24<br />
umravlesobis mmarTveloba,<br />
73<br />
Rirebulebebi, <strong>politikuri</strong>,<br />
329<br />
yazaxeTi<br />
birTvuli iaraRis<br />
gavrceleba, 622<br />
birTvuli iaraRi, 235<br />
ruseTTan konfliqti,<br />
239<br />
Savkaniani amerikelebi,<br />
78, 464, 465<br />
Saiko, ronaldi, 379<br />
SvedeTi<br />
amomrCevelTa raodenoba,<br />
355<br />
evrokavSiri, 644<br />
erisaxelmwifoebi, 23<br />
interesTa jgufebi,<br />
381<br />
keTildReobis saxelmwifo,<br />
432<br />
omi, 571<br />
saparlamento demokratia,<br />
170<br />
terorizmi, 541<br />
Sebrunebuli diskriminacia,<br />
466467<br />
SedarebiTi <strong>politikuri</strong><br />
sistemebi<br />
avtoritaruli saxelmwifoebi,<br />
ix. aseve<br />
avtoritarizmi<br />
<strong>politikuri</strong> mecniereba,<br />
35<br />
sakonstitucio<br />
demokratiebi, ix.<br />
aseve sakonstitucio<br />
demokratia<br />
totalitaruli saxelmwifoebi,<br />
ix. aseve<br />
totalitarizmi,<br />
utopia, ix. aseve utopiebi<br />
SedarebiTi umravlesobis<br />
sistema, 71<br />
SeerTebuli Statebi<br />
amerikuli konservatizmi,<br />
434, 673<br />
amerikuli liberalizmi,<br />
434, 673<br />
amomrCevlis codna,<br />
359361<br />
arCevnebi, 345347,<br />
350358<br />
aRmasrulebeli xelisfleba,<br />
212213<br />
gaeros wevroba, 647,<br />
648, 650, 653, 654<br />
gaeros samxedro<br />
qmedeba, 655<br />
ganmanaTleblobis<br />
ideebi, 86<br />
gawveva, 351<br />
genderuli gansvla,<br />
317<br />
globaluri daTboba,<br />
665<br />
demagogebi, 406409<br />
daqvemdebarebis Teoria,<br />
3334<br />
evrocentrizmi, 595<br />
596<br />
erTa liga, 645646<br />
erisaxelmwifoebi, 23<br />
iniciativa, 351<br />
interesTa jgufebi,<br />
378, 383<br />
kaliforniis samoqalaqo<br />
uflebaTa<br />
iniciativa, 352<br />
kapitalizmi, 427428<br />
klasi, 316<br />
keTildReobis saxelmwifo,<br />
432<br />
komunizmi, 431<br />
konservatizmi, 433<br />
438, 439442, 684<br />
konstitucia. ix.<br />
SeerTebuli Statebis<br />
konstitucia<br />
konstituciuri demokratia,<br />
86<br />
liberalizmi, 433436,<br />
438442, 685<br />
liberaluri tradicia,<br />
434<br />
masmedia da <strong>politikuri</strong><br />
socializacia,<br />
324329<br />
moTxovnamiwodebis<br />
kanoni, 437, 687<br />
moqalaqeoba, 311<br />
multinacionaluri<br />
korporaciebi, 637<br />
mZRoliamomrCevlis<br />
kanoni, 355<br />
mwvane partiebi, 621<br />
omi, 569, 573, 576<br />
ojaxi, 314315<br />
pirdapiri demokratia,<br />
350353<br />
<strong>politikuri</strong> apaTia,<br />
358, 692<br />
<strong>politikuri</strong> ekonomikis<br />
perspeqtiva, 32<br />
<strong>politikuri</strong> <strong>lideroba</strong>,<br />
401, 405, 410, 416<br />
<strong>politikuri</strong> partiebi,<br />
365368, 369, 371373<br />
<strong>politikuri</strong> socializaciis<br />
marcxi, 330<br />
<strong>politikuri</strong> Rirebulebebi,<br />
329<br />
revolucia. ix. amerikis<br />
revolucia<br />
religia, 317320<br />
religiuri memarjveneebi,<br />
426427<br />
referendumi, 351<br />
saapelacio sasamarTlo,<br />
215, 693<br />
saarCevno sistema,<br />
347350<br />
sagareo politika. ix.<br />
SeerTebuli Statebis<br />
sagareo politika<br />
sakanonmdeblo xelisufleba,<br />
209212<br />
saerTaSoriso sasamarTlo,<br />
666<br />
skola da <strong>politikuri</strong><br />
socializacia, 321<br />
samoqalaqo uflebebi,<br />
438439<br />
samoqalaqo omi, 80<br />
saolqo sasamarTlo,<br />
215<br />
sasamarTlo xelisufleba,<br />
213216<br />
sistemis Rirseba da<br />
nakli, 216217<br />
supersaxelmwifos<br />
statusi, 596<br />
saxelmwifo politika.<br />
ix. SeerTebuli<br />
Statebis saxelmwifo<br />
politika
terorizmi, 448, 476,<br />
515518, 522, 523, 532,<br />
535<br />
uzenaesi sasamarTlo,<br />
215<br />
umciresobebi, 316<br />
faSizmi, 425<br />
federalizmi, 79<br />
SedarebiTi politika,<br />
37<br />
CrdiloeT amerikis<br />
Tavisufali vaWrobis<br />
SeTanxmeba (NAFTA)<br />
263, 454, 642, 700<br />
civilizaciaTa Sejaxeba,<br />
626<br />
civi omi. ix. civi omi<br />
xmis micema, 354355<br />
SeerTebuli Statebis<br />
konstitucia, 68, 78,<br />
87, 371, 492<br />
omis gamocxadeba, 90<br />
orpalatiani sistema,<br />
91, 689<br />
saprezidento sistema,<br />
89<br />
umravlesobis mmarTveloba,<br />
91<br />
Sekaveba da gawonasworeba,<br />
8889<br />
Zalauflebis danawileba,<br />
9091<br />
SeerTebuli Statebis<br />
sagareo politika<br />
bediswera, 601<br />
birTvuli omi, 597598<br />
bumerangis efeqti,<br />
608610<br />
burTvuli iaraRis<br />
gavrceleba, 621623<br />
garemos dacvis<br />
sakiTxebi, 615, 620<br />
globalizacia, 617<br />
eTnikuri Zaladoba,<br />
619620<br />
erovnuli interesi,<br />
600607, 680<br />
eqspansionisturi<br />
strategia, 600<br />
vietnami, 606<br />
kontra, 607<br />
idealizmi, rogorc piradi<br />
interesi, 612614<br />
ideologia, 596597<br />
iaponia, urTierToba,<br />
203<br />
marSalis gegma, 597,<br />
606, 613, 686<br />
monros doqtrina, 603,<br />
688<br />
nato, 606<br />
neoizolacionistebi,<br />
610<br />
ormxrivi Sekaveba,<br />
598600<br />
regionalizmi, 618619<br />
sainformacio teqnologiebisrevolucia,<br />
623624<br />
status kvos strategia,<br />
600607, 696<br />
triada, 599<br />
trumenis doqtrina,<br />
605607, 697<br />
unita, 607<br />
Sekaveba, 604607<br />
civilizaciaTa Sejaxeba,<br />
624629<br />
civi omis Semdgomi periodis<br />
sagareo politika,<br />
610612, 6166<br />
SezRuduli omi, 574, 699<br />
SezRuduli xelisufleba,<br />
7482, 699<br />
SeTanxmebebi. ix. specifikuri<br />
SeTanxmeba<br />
SeiaraRebaze kontrolis<br />
Sesaxeb SeTanxmebebi,<br />
660661<br />
SeiaraRebaSi Sejibri,<br />
555, 701<br />
Sekaveba da gawonasworeba<br />
8889, 701<br />
Seli krameris winaaRmdeg,<br />
464<br />
SemTxveviTi omi, 575, 701<br />
SemTxveviTi SerCeva, 341,<br />
700<br />
Sereuli ekonomika, 455,<br />
700<br />
Sereuli reJimi, 161, 700<br />
Sermani, uiliam 552<br />
SeRweva, <strong>politikuri</strong>,<br />
274, 692<br />
Sveicaria<br />
lenini gadasaxlebaSi,<br />
123<br />
omi, 571<br />
pirdapiri demokratia,<br />
350<br />
saparlamento demokratia,<br />
170<br />
Sida mtrebi, 448451<br />
indeqsi<br />
729<br />
Siraki, Jaki, 175, 177, 179,<br />
180<br />
Speeri, alberti, 40<br />
Srilanka<br />
ganviTareba, 285, 292<br />
eTnikuri Zaladoba,<br />
619<br />
kolonializmi, 273<br />
mravalerovnuli saxelmwifoebi,<br />
23<br />
terorizmi, 521<br />
Cadi, 271, 274, 281, 282<br />
Calis gamokiTxva, 340, 700<br />
Can kaiSi, 134, 145, 247<br />
Carlz I, 502<br />
Cemberleni, nevili, 164,<br />
406, 413<br />
Cemi brZola (Mein Kampf)<br />
(hitleri), 125, 130<br />
Cen Suibini, 260<br />
CerCili, joni, 399<br />
CerCili, uinstoni, 164,<br />
392, 399400, 613<br />
CeCneTi, 234, 238, 241, 521<br />
CexeTis respublika<br />
evrokavSiri da, 644<br />
komunizmis kraxi, 223<br />
komunizmidan tranzicia,<br />
244245<br />
<strong>politikuri</strong> <strong>lideroba</strong>,<br />
415<br />
saparlamento demokratia,<br />
170<br />
umravlesobis mmarTveloba,<br />
73<br />
Cexoslovakia<br />
daSla, 24<br />
erTa liga 646<br />
komunizmis kraxi, 1184,<br />
233, 489<br />
marSalis gegma da, 606<br />
omi, 571<br />
<strong>politikuri</strong> <strong>lideroba</strong>,<br />
414<br />
Cile<br />
avtoritaruli saxelmwifoebi,<br />
114<br />
sabaJo kavSiri, 642<br />
daqvemdebarebis Teoria,<br />
33<br />
ganviTareba, 276, 278,<br />
280, 282<br />
multinacionaluri<br />
korporaciebi, 638<br />
<strong>politikuri</strong> tranzicia,<br />
261
730 indeqsi<br />
Ciluba, frederiki, 114<br />
CineTi<br />
avtoritaruli reJimi,<br />
109, 111, 112<br />
asi yvavilis kampania,<br />
146, 674<br />
bazarze orientirebuli<br />
reforma, 250253<br />
bumerangis efeqti, 610<br />
gaerTianebuli erebis<br />
wevroba, 647, 655<br />
ganviTareba, 275, 279,<br />
282<br />
globaluri daTboba<br />
da, 664<br />
dekoleqtivizacia, 250<br />
demokratiis kedeli,<br />
254, 678<br />
den siapinis mefoba,<br />
248<br />
didi naxtomi win, 147,<br />
248, 679<br />
diadi proletaruli<br />
kulturuli revolucia,<br />
148, 248, 678<br />
ideologia, 249<br />
keTilsasurveli eris<br />
(MFN) statusi, 255<br />
komunizmi tranzicia<br />
Si, 223224, 247249, 264<br />
maos mmarTveloba, 119,<br />
121, 122, 123, 124, 145<br />
149, 247248<br />
marqsizmi da, 33<br />
masobrivi mobilizacia<br />
248, 686<br />
meore samyaro, 269<br />
omi, 559, 57<br />
partiis gavlena, 249<br />
permanentuli meurneobis<br />
sistema, 111<br />
pirovnuli Tavisufleba,<br />
253<br />
<strong>politikuri</strong> fragmentacia,<br />
255256<br />
<strong>politikuri</strong> represia,<br />
254255<br />
religiuri represia,<br />
254255<br />
sazogadoebrivi problemebi,<br />
253<br />
samxedro Zalaufleba,<br />
257<br />
supersaxemwifos statusi,<br />
616<br />
tiananmenis moednis<br />
xocvaJleta, 254255,<br />
697<br />
SedarebiTi politika,<br />
37<br />
SeerTebul StatebTan<br />
vaWroba, 256<br />
SeerTebuli Statebis<br />
sagareo politika da,<br />
607<br />
civilizaciaTa Sejaxeba,<br />
625, 626<br />
CineTis saxalxo respublika.<br />
ix. CineTi<br />
CrdiloeT afrika. ix.<br />
aseve specifikuri<br />
qveynebi<br />
ganviTarebadi qveynebi,<br />
270, 271<br />
danaSauli, 629<br />
terorizmi, 517<br />
Zalaufleba, 25<br />
civilizaciaTa Sejaxeba,<br />
625<br />
CrdiloeT amerika. ix.<br />
aseve specifikuri<br />
qveynebi<br />
ganviTarebadi qveynebi,<br />
288<br />
mosaxleobis ruka,<br />
290291<br />
multinacionaluri<br />
korporaciebi, 637639<br />
pirveli samyaros<br />
gansazRvreba, 268<br />
<strong>politikuri</strong> ekonomikis<br />
perspeqtiva, 32<br />
terorizmi, 524<br />
civilizaciaTa Sejaxeba,<br />
625<br />
CrdiloeT atlantikis<br />
TanamSromlobis<br />
organizacia (nato),<br />
298, 299, 391, 541, 597,<br />
606, 611, 618, 640, 643,<br />
652, 689<br />
CrdiloeT irlandia, 169,<br />
477, 518, 521<br />
CrdiloeT korea<br />
birTvuli iaraRis<br />
gavrceleba, 621<br />
birTvuli iaraRi da<br />
iaponia, 203<br />
gaerTianebuli erebis<br />
samxedro qmedeba, 655<br />
ekonomikuri tranzicia,<br />
260<br />
komunizmis kraxi, 223,<br />
224<br />
marqsizmi, 33<br />
SedarebiTi politika,<br />
37<br />
SeerTebuli Statebis<br />
sagareo politika, 606<br />
terorizmi, 448, 519<br />
CrdiloeTisa da samxre<br />
Tis konfliqti, 269<br />
ceiloni, ix. Sri lanka<br />
centraluri afrikis<br />
respublika, 98<br />
centraluri komiteti,<br />
701<br />
civi omi, 427, 446, 448,<br />
505, 519, 595, 597, 616,<br />
655, 669, 702<br />
civilizaciaTa Sejaxeba,<br />
624628<br />
cxeli xazi, 577, 701<br />
Zaladoba<br />
breidis kanoni, 451,<br />
675<br />
revolucia. ix. revolucia<br />
terorizmi. ix. terorizmi<br />
totalitarizmi, 130<br />
132 omi. ix. omi<br />
Zalaufleba, 2426, 701<br />
ZalauflebaTa Serwyma,<br />
162163, 701<br />
Zalauflebis danawileba,<br />
9091, 701<br />
Zalauflebis konsolidacia,<br />
132137<br />
Zalauflebis mqone<br />
elita, 362<br />
Zalauflebis mqone<br />
elitis mbrunavi kari,<br />
361364<br />
ZalTa wonasworobis<br />
sistema 593, 702<br />
Zian Zemin 249<br />
ZiriTadi kanoni, 703<br />
warmomadgenlobiTi<br />
demokratia, gansaz<br />
Rvreba, 701<br />
warmomadgenlobis delegaciuri<br />
Teoria,<br />
410, 703
warmomadgenlobis meurveobiTi<br />
Teoria, 411,<br />
701<br />
wesrigi, 2124<br />
winaswari SezRudva, 471<br />
wm, valentinis dRis<br />
xocvaJleta, 450<br />
wmenda, 134, 702<br />
wonasworoba saerTaSoriso<br />
urTierTobebSi,<br />
593<br />
wonasworobis damcveli,<br />
593, 701<br />
WarbganviTareba, 302303<br />
xmis micema<br />
amomrCevlis raodenoba,<br />
354<br />
amomrCevlis codna,<br />
359361<br />
brazilia, 337<br />
SeerTebuli Statebi,<br />
337, 354355<br />
xmosanTa SedarebiTi<br />
umravlesobis sistema,<br />
71<br />
xomeini, aiaTola ruhola,<br />
150<br />
xorvatia, 297<br />
bosniis konfliqti,<br />
297<br />
komunizmidan tranzicia,<br />
246<br />
xruSCovi, nikita, 140,<br />
248<br />
xunta, 97<br />
jandacvis erovnuli<br />
dazRveva, 455456<br />
jandacvis msoflio organizacia<br />
(WHO), 641<br />
jefersoni, Tomasi, 86,<br />
366, 435, 491, 492<br />
jeikob uoterlingis<br />
aqti, 417<br />
jenkinsi, braiani, 519<br />
jonsoni, Calmersi, 609,<br />
610, 627<br />
jonsoni, endriu, 212<br />
jonsoni, lindoni, 217,<br />
391<br />
jorj III, 490<br />
haagis konvencia, 660, 702<br />
habeas korpusi (Habeas<br />
Corpus Act), 77, 702<br />
hadamovski, eugeni, 131<br />
haiti, 98<br />
hamiltoni, aleqsander,<br />
84, 87, 88, 366, 396, 404<br />
han seni, 224<br />
hantingtoni, semueli,<br />
293, 624, 625, 626, 627<br />
haqslis `mamaci axali<br />
samyaro~, 62<br />
hardingi, uoreni, 391<br />
harlani, joni m., 463, 467<br />
hafingtoni, maikli, 380<br />
haSimoto, ruiuitaro,<br />
199<br />
hata, cutoumo, 198<br />
hausafulani, 104<br />
haveli, vaclavi, 414<br />
hegeli, g. v. f., 552, 553<br />
henri, patriki, 469<br />
heringtonis `okeaneTis<br />
keTildReoba~, 49<br />
hirosima, 576<br />
hitleri, adolfi, 39, 110,<br />
119, 124, 125, 127, 128,<br />
129, 130, 134, 135, 149,<br />
151, 153, 154, 233, 392,<br />
399, 400, 414, 425, 537,<br />
554, 569, 573, 580<br />
hobsi, Tomasi, 86, 268,<br />
446, 557558, 559, 581<br />
holokosti, 39, 119, 144,<br />
154, 207, 603<br />
homoseqsualebi<br />
holokosti da, 39<br />
homoseqsualTa uflebebi,<br />
468<br />
hondurasi, 287<br />
honekeri, erix, 185<br />
honkongi, 269<br />
hosokava, morihino, 198<br />
hoferi, eriki, 123, 536,<br />
537<br />
huseini, sadami, 98, 391,<br />
572, 626<br />
hutus, 23<br />
indeqsi<br />
731
732
indeqsi<br />
733