02.01.2015 Views

akaki wereTlis saxelmwifo universiteti humanitarul mecnierebaTa ...

akaki wereTlis saxelmwifo universiteti humanitarul mecnierebaTa ...

akaki wereTlis saxelmwifo universiteti humanitarul mecnierebaTa ...

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

<strong>akaki</strong> <strong>wereTlis</strong> <strong>saxelmwifo</strong> <strong>universiteti</strong><br />

<strong>humanitarul</strong> <strong>mecnierebaTa</strong> fakulteti<br />

nikoloz farjanaZe<br />

pragmatikuli mniSvnelobis warmoSobis specifika<br />

(inglisuri da qarTuli enebis masalaze)<br />

10.02.04 – germanikuli enebi<br />

disertacia filologiis doqtoris xarisxis mosapoveblad<br />

samecniero xelmZRvaneli<br />

filologiis <strong>mecnierebaTa</strong> doqtori, profesori<br />

madona megreliSvili<br />

quTaisi<br />

2010


Sinaarsi<br />

Sesavali ....................................................................................................................................5<br />

Tavi I ........................................................................................................................................16<br />

pragmatikis kvlevis sfero – istoriuli wanamZRvrebi da Teoriebi<br />

1.1 pragmatika rogorc lingvo-semiotikuri cneba da misi genezisi ............16<br />

1.2. pragmatikis cnebis Sinaarsi ....................................................................................18<br />

1.3. sametyvelo qmedebebi da sametyvelo movlenebi .............................................23<br />

1.3.1 sametyvelo qmedeba da misi struqturuli aspeqtebi – lokucia,<br />

ilokucia, perlokucia. .................................................................................................25<br />

1.3.2. ilokuciuri Zalis indikatori da misi meqanizmi ..................................28<br />

1.3.3. sametyvelo situacia da warmatebuli komunikaciis pirobebi .........29<br />

1.4 sametyvelo qmedebebis klasifikacia ...................................................................35<br />

1.5 konteqsti da sametyvelo qmedebebi ......................................................................40<br />

1.5.1 sametyvelo konteqsti da sametyvelo qmedeba ...........................................40<br />

1.5.2 mocemuli Tu agebuli konteqsti: komunikaciuri arCevani ..................43<br />

1.5.3 limitirebuli Tu aralimitirebuli konteqsti: komunikaciuri<br />

arCevani ................................................................................................................................46<br />

1.5.4 obieqturi da kognituri konteqsti: komunikaciuri arCevani ............49<br />

1.5.5 konteqstis integraluri struqtura da komunikaciuri arCevani ...54<br />

1.6 sametyvelo qmedeba da konteqstis urTierTmonacvleoba ..........................56<br />

1.7 subieqtis kategoria – pragmatikuli kvlevis centraluri obieqti ...60<br />

Tavi II ......................................................................................................................................66<br />

diskursi – Tanamedrove lingvo-semiotikis centraluri obieqti:<br />

misi struqturuli analizis aspeqtebi .........................................................66<br />

2.1 diskursis cneba .............................................................................................................66<br />

2


2.1.1 diskursi da socialuri realoba ...................................................................69<br />

2.1.2 diskursi da misi gavlena socialuri realobaze ..................................70<br />

2.1.3 diskursi da kultura ..........................................................................................76<br />

2.2 diskursi da misi analitika ....................................................................................77<br />

2.2.1 fonuri codna ...........................................................................................................78<br />

2.2.2 kulturuli sqemebi da maTi gavlena diskursze ....................................81<br />

2.3 saganmanaTleblo politikuri dokumenti rogorc diskursi da misi<br />

analizi .............................................................................................................................82<br />

2.4 diskursis kritikuli analizi rogorc meTodi ............................................87<br />

Tavi III .....................................................................................................................................91<br />

saganmanaTleblo politikuri diskursi da misi aspeqtualuri<br />

analizi ............................................................................................................................91<br />

3.1 saganmanaTleblo politikuri dokumentebi rogorc diskursi da misi<br />

aspeqtualuri parametrebi .......................................................................................91<br />

3.2 saganmanaTleblo politikur dokumentTa klasifikacia ...........................92<br />

3.2.1 saganmanaTleblo politikuri dokumentis SesaZlo orazrovneba da<br />

misi kritikuli analizi ..............................................................................................97<br />

3.2.2 lingvisturi idealizmi ....................................................................................100<br />

3.3 saganmanaTleblo politikuri dokumenti rogorc teqsti da diskursi<br />

............................................................................................................................................103<br />

3.4 enis materialisturi gageba da diskursis Teoriebi ................................121<br />

3.5 saganmanaTleblo politikuri dokumentis diskursuli analizi .......126<br />

3.6 saganmanaTleblo politikuri diskursi da misi integraruli<br />

struqtura: procesi da produqti .....................................................................133<br />

3.7 neoliberaluri saganmanaTleblo politikuri diskursi da misi<br />

analizis sakvanZo sityvebi ...................................................................................135<br />

daskvnebi ..............................................................................................................................150<br />

3


gamoyenebuli literatura ............................................................................................154<br />

4


Sesavali<br />

1. sadisertacio naSromis Tema da problematika<br />

winamdebare sadisertacio naSromi eZRvneba pragmatikuli<br />

mniSvnelobis warmoSobis specifikis kvlevas. Cven SeviswavliT<br />

mniSvnelobis raobas, kerZod ki, pragmatikul mniSvnelobas, da<br />

inglisuri da qarTuli saganmanaTleblo politikuri dokumentebis<br />

magaliTze warmovadgenT im faqtorebis analizs, romlebic arsebiT<br />

rols TamaSoben pragmatikuli mniSvnelobis generaciis procesSi<br />

socialuri realobis formirebis fonze.<br />

daaxloebiT 50-wliani istoriis manZilze pragmatikam da<br />

pragmatikuli kvlevis obieqtma mravali cvlileba ganicada sityvis<br />

mniSvnelobis Seswavlidan diskursis analizamde (Austin 1962, Bach and<br />

Harnish 1979, Grice 1967, Leech 1980, Levinson 1983, Searle 1969). diskursSi asaxuli<br />

socialuri realobis kritikuli kvleva enaTmecnierebis SedarebiT<br />

axali mimarTulebaa (Fairclough 1992, Foucault 1996, Van Dijk 1997). masSi<br />

pragmatikuli aspeqti gansakuTrebiT specifikuria da, Tumca am<br />

mimarTulebiT arsebobs kvlevebi dasavlur konteqstSi (Van Dijk 1981; Yule<br />

2000), CvenTvis xelmisawvdomi samecniero literaturis safuZvelze<br />

SeiZleba miviCnioT, rom qarTul realobaSi ar aris diskursis<br />

kritikuli analizis meTodis Sesabamisad Catarebuli kvleva. aseve ar<br />

aris samecniero Sromebi saganmanaTleblo politikuri dokumentebis<br />

lingvisturi Seswavlis mimarTulebiT. aqedan gamomdinare, Zalzed<br />

mniSvnelovania gamovikvlioT is pragmatikuli aspeqtebi, romlebic<br />

ganapirobeben saganmanaTleblo politikuri diskursis pragmatikuli da<br />

komunikaciuri mniSvnelobebis generacias, romlebic, Tavis mxriv,<br />

gavlenas axdenen socialuri realobis formirebaze.<br />

saganmanaTleblo politikuri diskursis pragmatikuli aspeqti<br />

saintereso enobrivi movlenaa, radganac igi moicavs rogorc<br />

saganmanaTleblo politikuri diskursis mniSvnelobebs, aseve socialur<br />

5


urTierTobebs. diskursSi CarTulni arian socialuri subieqtebi,<br />

romlebic moqmedeben TavianT socialur konteqstSi, rogorc diskursis<br />

TanaSemoqmedi da Tanamoqmedi elementebi. aqedan gamomdinare, diskursis<br />

kritikuli analizi aris ara marto mniSvnelobis miniWebis<br />

retrospeqtuli Seswavla, aramed moqmedi subieqtis mier Seqmnili<br />

diskursis saSualebiT realobis formirebis kvleva.<br />

saganmanaTleblo politikuri diskursis pragmatikuli da<br />

kritikuli analizis perspeqtivaTa sinTezi aucilebelia, raTa<br />

SeviswavloT is aspeqtebi, romlebic Riad ar aris mocemuli, aramed<br />

gamoxatulia diskursis mier. diskursis pragmatikuli mniSvnelobis<br />

sruli gaazrebisaTvis kvleva unda gascdes interaqciis socialuri<br />

aspeqtebis Seswavlas, raTa man moicvas teqstis formisa da struqturis<br />

miRma arsebuli cnebebi:<br />

• komunikaciaSi monawile individis komunikaciuri intencia;<br />

• komunikaciaSi monawile individis fonuri codna;<br />

• komunikaciaSi monawile individis rwmena da miswrafebebi.<br />

saganmanaTleblo politikuri diskursi aris Tanamedrove diskursis<br />

erT-erTi tipi, romelSic naTlad aisaxeba enaSi mimdinare leqsikosemantikuri,<br />

socialuri Tu fsiqologiuri movlenebi. saganmanaTleblo<br />

politikuri diskursis analizi saSualebas mogvcems SeviswavloT enis<br />

struqturaSi asaxuli individis enobrivi kompetencia, socialuri<br />

urTierTobebi da konteqsti. mocemuli cnebebis kvlevis fonze<br />

gamoikveTeba is aspeqtebi, romlebic ganapirobeben pragmatikuli<br />

mniSvnelobis warmoSobis specifikas.<br />

sametyvelo qmedebebis swori da saTanado interpretaciisaTvis<br />

arsebobs konteqstualuri garemoebebi. amaTgan zogierTi saerToa<br />

nebismieri saxis komunikaciisaTvis. magaliTad, metyvelebisa da smenis<br />

unari da komunikantebis saubari erTsa da imave enaze. amave dros<br />

mniSvnelovania imis gaazreba, rom ena aris socialuri fenomeni da enis<br />

6


kvlevam aucileblad unda moicvas enis socialuri buneba da<br />

sazogadoebriv konteqstSi misi gamoyeneba.<br />

konteqstsa da sametyvelo qmedebas Soris urTierTmimarTeba aris<br />

sakmaod rTuli da mravalwaxnagovani. winamdebare kvlevis amocanaa,<br />

gavaanalizoT konteqstis interaqtiuli buneba da gavarkvioT am<br />

interaqtiul movlenaSi monawile individebs SeuZliaT Tu ara<br />

konteqstualuri situaciebis konstruireba. formalur situaciebisa da<br />

instituciuri rolebis SemTxvevaSi Sesabamisi socialuri monawileebi<br />

da Zalauflebis miniWebis procesi mkacrad aris dadgenili da<br />

izolirebulia yoveldRiuri interaqciisagan, xolo araformalur<br />

situaciebSi komunikaciaSi monawile individi Tavisufalia sametyvelo<br />

qmedeba Tavisi subieqturi Semecnebis Sesabamisad gaaanalizos.<br />

individis mier sametyvelo qmedebis subieqturi Sefasebis<br />

SesaZleblobam mniSvnelovani roli iTamaSa Tanamedrove enaTmecnierebis<br />

kvlevis sagnis formirebaSi. lingvisturi Teoriebis simravlem warmoSva<br />

aucilebloba – moiZebnos SemakavSirebeli rgoli anu centri. swored<br />

subieqturoba anu subieqtis kategoria SeiZleba iyos lingvistur<br />

TeoriaTa centri. subieqtis kategoria iqca Tanamedrove lingvistikis<br />

centralur kategoriad (Coward & Ellis 1977). Sesabamisad, Tanamedrove<br />

lingvistikis interesTa centrSi dadga adamiani da mis mier<br />

Sesrulebuli sametyvelo qmedeba. sametyvelo qmedebis interpretaciis<br />

Sesaxeb Teoriebis SemuSaveba pragmatikis mTavar amocanas warmoadgens.<br />

interpretaciis obieqti aris pragmatikuli mniSvneloba, romlis<br />

Camoyalibebaze gavlenas axdens mravali faqtori. Cveulebriv,<br />

semantikuri koncefciebi agebulia enobriv erTeulebsa da idealizebul<br />

kategoriebs (cnebebs, saganTa klass) Soris urTierTobebze, pragmatika<br />

ki Tavis yuradRebas mimarTavs subieqtisa da mis enobriv qmedebas Soris<br />

arsebuli damokidebulebis Seswavlisaken. subieqturi faqtoris mimarT<br />

interesi gamowveulia kvlevis erTeulis SecvliT. enaTmecnierebi<br />

aanalizeben ara sityvisa da winadadebis mniSvnelobas, aramed<br />

gamonaTqvamis komunikaciur Sinaarss. pragmatikis winaSe dadga amocana –<br />

7


Seiswavlos is kanonzomierebani, romlebic ganapirobeben subieqtur<br />

mniSvnelobaTa warmoSobas, da daadginos maTi konvenciurobis xarisxi.<br />

enis kvlevis centralur kategoriad subieqtis kategoriis aRiarebiT<br />

wina planze wamoiwia enis socialurma bunebam. enaSi aisaxeba socialuri<br />

urTierTobebi, kacobriobis istoria da saukuneebis ganmavlobaSi<br />

dagrovebuli gamocdileba, romelic ayalibebs metyveli subieqtis<br />

enobriv kompetencias. enobrivi kompetencia ar aris mxolod<br />

gamonaTqvamebis gamoxatvis an sametyvelo qmedebebis Sesrulebis unari.<br />

socialuri interaqcia gacilebiT ufro rTuli fenomenia, vidre zemoT<br />

moyvanili qmedebebis realizeba. mocemul mtkicebulebas mivyavarT<br />

Tanamedrove enaTmecnierebis sakvanZo problemamde – moiZebnos kvlevis<br />

is obieqti, romelic moicavs rogorc enis subieqturobas, aseve enis<br />

socialur bunebasa da socialur urTierTobebs. rogorc kvlevam aCvena,<br />

swored am faqtorma ganapiroba Tanamedrove enaTmecnierebis sakvlevi<br />

erTeulis cvlileba da mravali mimarTulebis Seswavlis obieqti aris<br />

ara sityva, an gamonaTqvami, an Tundac calkeuli sametyvelo qmedeba,<br />

aramed diskursi, romelic moicavs metyvel individs, sametyvelo<br />

konteqstsa da socialuri urTierTobebs.<br />

kvlevisaTvis mniSvnelovani gaxda diskursis iseTi ganmartebis<br />

SemuSaveba, romelic naTlad warmoaCens Tavad diskursis cnebas da<br />

romelsac daufuZneba mocemuli kvleva. diskursi moicavs mniSvnelobasa<br />

da socialur urTierTobebs. isini qmnian rogorc subieqturobas, aseve<br />

Zalaze dafuZnebul urTierTobebs (Ball 1990).<br />

diskursi, rogorc ukve aRvniSneT, rTuli da kompleqsuri cnebaa.<br />

kvlevis organizebulobisa da Tanmimdevrulobis TvalsazrisiT<br />

aucilebelia kvlevis obieqtis dadgena, romelic Seqmnis analizis<br />

konceptualur CarCos. Cveni interesebidan gamomdinare, kvlevis<br />

erTeulad SevarCieT saganmanaTleblo politikuri diskursi, romelic<br />

aris Tanamedrove diskursis erT-erTi tipi da romelSic naTlad aisaxa<br />

enaSi mimdinare leqsiko-semantikuri, socialuri Tu fsiqologiuri<br />

movlenebi.<br />

8


1980-iani wlebi mniSvnelovani xana iyo enis kvlevis sferoSi<br />

arsebiTi gardatexis TvalsazrisiT (Luke 1995). am periodamde<br />

saganmanaTleblo kvlevebi efuZneboda iseT disciplinebts, rogorebicaa<br />

sociolingvistika, komunikaciis eTnografia da eTnomeTodologia. isini<br />

ZiriTad aqcents akeTebdnen enis mizez-Sedegobriobasa da kulturul<br />

nairferovnebaze. 1980-iani wlebidan moyolebuli mecnierul interesTa<br />

yuradRebis centrSi moeqca enis ganviTarebis kvleva da diskurssa da<br />

mniSvnelovan socialur formaciaTa Soris urTierTobebi. kvlevis axali<br />

midgoma cdilobs ena gaaanalizos im kuTxiT, romelic saSualebas<br />

mogvcems avxsnaT individTa fsiqologiuri miznebi da zraxvebi, maTi<br />

motivacia, gamocdileba da unar-Cvevebi. Tvisobrivad axali tipis kvleva<br />

aris mcdeloba – avxsnaT, Tu rogor ayalibebs sistemurad diskursi<br />

socialur da bunebriv samyaros (Williams 1992). saganmanaTleblo<br />

politikuri diskursis analizi saSualebas mogvcems SeviswavloT enis<br />

struqturaSi asaxuli individis enobrivi kompetencia, socialuri<br />

urTierTobebi da konteqsti, romlebic ganapirobeben pragmatikuli<br />

mniSvnelobis warmoSobis specifikas.<br />

2. problemis aqtualoba<br />

winamdebare naSromis problemis aqtualobas ganapirobebs ramdenime<br />

mniSvnelovani faqtori. Sesabamisad, aucilebelia maTi mkafiod<br />

formulireba, rac xels Seuwyobs Tavad naSromis miznebisa da<br />

amocanebis naTlad warmoCenas.<br />

a) miuxedavad imisa, rom pragmatika ukve ramdenime aTwleulia<br />

funqcionirebs, rogorc kvlevis damoukidebeli da Tanmimdevruli<br />

mimarTuleba, mainc aris diskusia imis Sesaxeb, aqvs Tu ara am<br />

disciplinis farglebSi warmoebul kvlevas TviTmyofadi xasiaTi. Cvens<br />

mier warmodgenili naSromi aris mcdeloba, kidev erTxel moxdes<br />

pragmatikuli Teoriis WrilSi Seqmnili lingvisturi kvlevebis<br />

mimoxilva, rac saSualebas mogvcems ganvsazRvroT, mniSvnelobis ra<br />

9


aspeqtebi unda moicvas pragmatikulma analizma. mocemuli sakiTxi metad<br />

mniSvnelovania, radgan pragmatika aris enis funqcionaluri<br />

TvalsazrisiT kvleva, romlis mizanic aris lingvisturi struqturebis<br />

axsna aralingvistur mizezebsa da faqtorebTan kavSirSi. es ganapirobebs<br />

Cveni naSromis aqtualobis erT-erT aspeqts, radgan enis<br />

funqcionalurobis TvalsazrisiT kvleva metad problemuria da Znelia<br />

erTmaneTisagan gavmijnoT pragmatika da sxva disciplinebi (magaliTad,<br />

fsiqolingvistika da sociolingvistika), romlebic dainteresebuli<br />

arian enis mimarT funqcionaluri midgomiT.<br />

b) Cvens naSromSi dasmuli problema aqtualuria lingvisturi<br />

TvalsazrisiT, radganac masSi naTlad aris dayenebuli da<br />

gaanalizebuli enaTmecnierebis kvlevis sagnis evolucia calkeuli<br />

sityvebis enobrivi Seswavlidan diskursis analizamde. enis kvleva ar<br />

SeiZleba Semoifarglos mxolod calkeuli niSnebis analiziT, radgan<br />

ena ar aris mxolod saxeldebis procesi. igi ar aris niSnebis statikuri<br />

erTianoba, romelTa meSveobiTac individebi reagireben gare samyaroze.<br />

naSromSi dayenebulia aqtualuri sakiTxi, rom ena aris socialur<br />

praqtikaTa erToblioba, romlis meSveobiTac xalxi agebs individebisa<br />

da sagnebis azrian samyaros.<br />

g) mniSvnelovania naSromSi warmoCenili enis qmediTi buneba.<br />

performativebis Teoria ukve aRar warmoadgens siaxles. magram, rac<br />

naSromis aqtualobas ganapirobebs, aris is, rom igi axdens ara<br />

calkeuli gamonaTqvamebis performatiuli maxasiaTeblebis analizs,<br />

aramed mTeli diskursi warmodgenilia, rogorc erTi mTliani<br />

socialuri performativi. mniSvnelovania diskursis enis qmediTobis<br />

WrilSi kvleva, radgan igi xazs usvams im faqts, rom diskursi aris<br />

Sinaganad mowesrigebuli struqtura, romelic gavlenas axdens ara<br />

marto formaze, aramed gadmocemuli informaciis Sinaarsze, anu avlens<br />

komunikaciisa da azrovnebis legitimur saSualebebs.<br />

d) mocemuli naSromis aqtualobas aseve ganapirobebs enis cnebis kvleva<br />

enis materialisturi paradigmis WrilSi. ena ar aris mxolod wesebisa<br />

10


da struqturebis sistema an kidev mxolod socialuri fenomeni. swored<br />

aqedan gamomdinare, naSromSi gamokveTilia aucilebloba, rom diskursis<br />

socialuri da politikuri Teoriebi aucileblad unda Seerwyas<br />

diskursis analizis lingvistur midgomebs. es moiTxovs kvlevis<br />

fokusirebas realur teqstebSi enis gamoyenebaze. aseve unda mivaqcioT<br />

yuradReba im urTierTimimarTebas, romelic arsebobs am teqstebsa da<br />

ufro masStabur diskursul da socialur praqtikebs Soris.<br />

aucilebelia ena ganvixiloT rogorc diskursi da socialuri praqtika.<br />

analizs unda daeqvemdebaros ara mxolod teqsti an diskursis Seqmnisa<br />

da interpretaciis procesi, aramed is urTierToba, romelic arsebobs<br />

teqstebs, procesebsa da maT socialur pirobebs Soris. am ukanasknelSi<br />

erTiandeba situaciuri konteqstis uSualo garemoebebi da instituciuri<br />

da socialuri struqturebis ufro Soreuli pirobebi. naSromi<br />

aqtualuria im kuTxiTac, rom mocemuli sakiTxebi ganxilulia me-20 da<br />

21-e saukuneebis inglisuri da qarTuli saganmanaTleblo politikuri<br />

dokumentebis analizze dayrdnobiT, rac gansakuTrebiT mniSvnelovania<br />

qarTul konteqstSi mimdinare saganmanaTleblo reformebis fonze.<br />

3. kvlevis meTodologia da gamoyenebul meTodTa sistema<br />

naSromis kvlevis saganma da dasmul sakiTxTa xasiaTma ganapiroba<br />

gamoyenebuli meTodologiisa da meTodebis tipis SerCeva. pragmatikuli<br />

mniSvnelobis warmoSobas ganapirobebs mravali faqtori, romlis<br />

kvlevac erTi Teoriis farglebSi warmoudgenlad migvaCnia. mniSvnelobis<br />

mravalwaxnagianoba saWiroebs kompleqsur midgomas da kvlevac daefuZna<br />

lingvo-semiotikur meTodologias, romelic mniSvnelobis generaciis<br />

process ikvlevs anTropocentristuli da komunikaciuri paradigmis<br />

WrilSi. amitom kvlevis meTodad avirCieT diskursis kritikuli analizi.<br />

igi aris interdisciplinuri kvleva da aerTianebs im disciplinebs,<br />

romlebic awarmoeben lingvo-semiotikur da socialuri procesebisa da<br />

socialuri cvlilebebis analizs. diskursis kritikuli analizis<br />

meTodologia moicavs sazogadoebisa da Zalauflebis, socialuri<br />

11


Semecnebis, gramatikisa da semiotikuri aspeqtebis Semswavlel Teoriebs<br />

– enaTmecniereba, fsiqolingvistika, semantika, pragmatika,<br />

sociolingvistika da teqstis lingvistika. mocemul meTodebTan erTad,<br />

diskursis kritikul analizSi did rols TamaSobs hermenevtika,<br />

romelic mniSvnelovania teqstis interpretaciisa da teqstisa da<br />

mkiTxvelis urTierTimamrTebis Seswavlis procesSi. mocemuli Teoriebi<br />

saSualebas iZleva empiriuli kvleva vawarmooT struqturuli,<br />

diskursuli, teqstualuri, interteqstualuri, socio-kulturuli da<br />

socio-kognituri analizis meTodebis meSveobiT. es empiriuli kvleva<br />

aris wriuli procesi, romelic ramdenime Sres moicavs:<br />

warmodgenebis<br />

Seswavla<br />

Teoria<br />

konceptualizacia:<br />

Teoriuli<br />

cnebebisa da<br />

urTierTimarTebis<br />

SerCeva,<br />

warmodgenebi<br />

interpretacia<br />

operacionalizacia<br />

informaciis<br />

Serceva<br />

diskursi/teqsti<br />

procedurebi da<br />

instrumentebi<br />

nax. 1 empiriuli kvleva rogorc<br />

wriuli procesi (Merton 1967: 43)<br />

12


4. naSromis siaxle<br />

mocemuli naSromis mecnierul siaxles ganapirobebs ramdenime<br />

mniSvnelovani faqtori, upirveles yovlisa, unda aRiniSnos, rom mTavari<br />

siaxlea Tavad naSromis empiriuli kvlevis obieqti, kerZod ki –<br />

saganmanaTleblo politikuri diskursi. swored am mTavari siaxlis<br />

fonze ikveTeba siaxleTa ufro konkretuli momentebi:<br />

a) naSromSi pragmatikuli mniSvnelobis generaciis procesis<br />

kvlevisas moxda TeoriaTa mTeli speqtris Sejereba, rac aris<br />

pragmatikuli mniSvnelobis Seswavlis Tvisobrivad axleburi,<br />

interdisciplinuri kvleva. igi saSualebas iZleva yuradRebis<br />

fokusireba movaxdinoT da SeviswavloT diskursis komunikaciuri<br />

mniSvneloba, romlis formirebasac ganapirobebs rogorc enobrivi<br />

aspeqtebi, aseve araenobrivi faqtorebi da garemoebebi.<br />

b) naSromSi axleburad aris warmoCenili diskursis konteqstualuri<br />

kvlevis SesaZlebloba. diskursisa da konteqstis<br />

urTierTmimarTebis Seswavla ar aris axali mimarTuleba<br />

lingvistikaSi. siaxles warmoadgens diskursis TeoriaTa<br />

paradigmaSi Tavad konteqstis cnebis axleburi interpretacia, raTa<br />

man moicvas rogorc lingvisturi movlenebi, aseve socialuri<br />

praqtikebi da kulturuli ganzomilebebi, rac saSualebas gvaZlevs<br />

mniSvneloba SeviswavloT ufro farTo speqtriT.<br />

g) naSromSi SemuSavebuli socio-kognituri midgoma kidev erTi<br />

inovaciuri aspeqtia, romelmac kvlevaSi Semoitana sociofsiqologiuri<br />

ganzomileba. socio-kognituri midgoma saSualebas<br />

gvaZlevs diskursi ganvixiloT, rogorc komunikaciuri movlena,<br />

romelic moicavs rogorc werilobiT, aseve verbalur teqsts, mis<br />

konversaciul (sasaubro) interpretaciasa da semiotikur<br />

ganzomilebas. mocemuli midgoma SesaZlebels xdis diskursis<br />

funqciur-struqturul analizs.<br />

d) kvlevaSi subieqtis kategoria (mosaubre individi, an<br />

interpretatori) or sxva mediumTan erTad (diskursi da konteqsti)<br />

13


warmoCenilia, rogorc pragmatikuli mniSvnelobis generaciis<br />

ganmapirobebeli erT-erTi mTavari faqtori. sociologiuri da<br />

lingvisturi Teoriebis paradigmis meSveobiT Cven SevecadeT<br />

agvexsna individis mier Sesrulebuli qmedebis roli socialuri<br />

struqturis formirebasa da damkvidrebaSi.<br />

5. naSromis Teoriuli Rirebuleba<br />

naSromis Teoriul Rirebulebas gansazRvravs masSi mocemuli<br />

pragmatikul TeoriaTa Sesaxeb dRemde arsebuli naSromebis Sejerebaanalizis<br />

mcdeloba. mniSvnelobis kvleva kacobriobis arsebobis mTeli<br />

istoriis ganmavlobaSi uwyveti kamaTisa da diskusiis fonze<br />

mimdinareobs. mocemul naSromSi Cven SevecadeT agvesaxa mniSvnelobis<br />

kvlevis yvelaze sadavo aspeqtebi da maTi analizis fonze agvego is<br />

cnebiTi Sreebi, romlebic arsebiT faqtorebs warmoadgenen pragmatikuli<br />

mniSvnelobis generaciis procesSi.<br />

6. naSromis praqtikuli Rirebuleba<br />

Cvens naSroms xelSesaxebi praqtikuli mniSvnelobac gaaCnia. igi<br />

naTelyofs, rom sxvadasxva tipis mniSvnelobis Sinaarsis srulyofili<br />

kvlevisaTvis aucilebelia sxvadasxva lingvistur da ara-lingvistur<br />

TeoriaTa Sejereba. es TavisTavad ganapirobebs maTi swavlebis<br />

aucileblobas, rac xels Seuwyobs komunikaciis enobrivi da araenobrivi<br />

aspeqtebis Sesaxeb Cveni codnis gaRrmavebas. naSromis<br />

Teoriuli mxare da kvlevis Sedegebi SeiZleba gamoviyenoT sxvadasxva<br />

sauniversiteto kursebSi semantikis, pragmatikis, teqstis lingvistikis,<br />

sociolinvistikisa da diskursis analizis swavlebisas.<br />

14


7. konceptualuri CarCo<br />

diskursi<br />

subieqtis<br />

kategoria<br />

pragmatikuli<br />

mniSvneloba<br />

konteqsti<br />

nax. 1 kvlevis konceptualuri CarCo<br />

mocemuli konceptualuri CarCo warmoadgens Cven mier Catarebuli<br />

Teoriuli samuSaos cnebiT sqemas. kvlevis sagnidan da specifikidan,<br />

aseve piradi interesidan gamomdinare, Teoriuli Zieba daefuZna sam<br />

ZiriTad cnebas – diskursi, subieqtis kategoria da konteqsti.<br />

samecniero literaturis analizisa da interpretaciis Sedegad Cveni<br />

naSromi ZiriTadad emyareba diskursis analizis Teorias, kerZod ki,<br />

diskursis kritikul analizs. Cven viziarebT mocemuli Teoriis<br />

midgomas, romlis mixedviTac Tanamedrove samyaroSi diskursi<br />

mniSvnelovnad ganapirobebs ara marto socialuri realobis formirebas,<br />

aramed Tavad metyveli subieqtis mier am realobis aRqmisa da<br />

interpretaciis process. diskursi Tavad agebs socialuri realobis<br />

mniSvnelobebs. metyveli subieqti diskursis struqturidan gamomdinare,<br />

amave struqturis mixedviT, axdens mniSvnelobis interpretacias<br />

diskursis mier formirebuli socialuri konteqstis Sesabamisad.<br />

15


Tavi I<br />

pragmatikis kvlevis sfero – istoriuli wanamZRvrebi da<br />

Teoriebi<br />

1.1 pragmatika rogorc lingvo-semiotikuri cneba da misi genezisi<br />

pragmatikul mniSvnelobaze saubrisas, upirveles yovlisa,<br />

aucilebelia gairkves, Tu ras niSnavs Tavad termini pragmatika da<br />

mniSvnelobis ra aspeqtebs moicavs igi. arsebobs sazogado SeTanxmeba,<br />

rom termin pragmatikis Tanamedrove gamoyeneba ukavSirdeba filosofos<br />

Carlz moriss (Levinson 1983; Yule 1996). man, rom semiotikis (mecniereba<br />

niSnebis Sesaxeb) ganxilvisas, pragmatika gamoyo semiotikis erT-erT<br />

mimarTulebad, rogorc niSnebis interpretatorebTan mimarTebis kvleva.<br />

mis mier SemuSavebuli triqotomiis ori danarCeni mimarTuleba aris<br />

sintaqtika (an sintaqsi) da semantika. pirveli, man ganixila, rogorc<br />

,,niSnebs Soris formaluri mimarTebis kvleva”, xolo meore warmoadgina,<br />

rogorc ,,kvleva niSnebis im sagnebTan kavSirisa, romelTa mimarTac es<br />

niSnebi gamoiyeneba” (Morris 1938: 6).<br />

pragmatikul mniSvnelobaze saubrisas, levinsoniL(Levinson 1983)<br />

ganmartebiT, aseve aucilebelia gaviTvaliswinoT, rom pragmatika<br />

gamoiyeneba ori radikalurad gansxvavebuli gagebiT. morisiseuli<br />

gaazrebiT, pragmatika aris Zalian farTo cneba, romelic ikvlevs<br />

niSnebis funqcionirebisas mimdinare fsiqologiur, biologiur da<br />

socialur procesebs. pragmatikis aseTi gageba Zalian farToa da am<br />

poziciis gaziarebis SemTxvevaSi igi moicavda enis iseT aspeqtebs,<br />

romlebsac axla ikvleven lingvistikis damoukidebeli disciplinebi:<br />

fsiqolingvistika, socio-lingvistika da mravali sxva (Levinson 1983).<br />

meore mxriv, moxda pragmatikis CarCoebis daviwroeba da am kuTxiT<br />

didi roli iTamaSa filosofosma da logikosma karnapma (Carnap 1938<br />

16


citirebuli Levinson 1983: 2). misi azriT, Tuki gamonaTqvamis mniSvnelobis<br />

kvlevisas xdeba mosaubris Ria moxsenieba, aseT SemTxvevaSi analizi<br />

mimdinareobs pragmatikis WrilSi. pozicias, romlis mixedviTac<br />

pragmatika aris enis im aspeqtebis kvleva, romlebic aucileblad<br />

moiTxoven enis momxmareblis referencias, mivyavarT terminis metad<br />

viwro gagebasTan. levinsonis (Levinson 1983) mtkicebiT,<br />

filosofosebisaTvis, gansakuTrebiT ki logikosebisaTvis, pragmatikis<br />

amgvari ganmarteba SeuZlebels gaxdida enis gamoyenebis srulyofil<br />

kvlevas, Tundac deiqturi da indeqsuri sityvebis Seswavlas, rogoricaa<br />

magaliTad, piris nacvalsaxelebi me da Sen (an Tqven). am faqtorebis<br />

gaTvaliswinebiT, pragmatika ganimarta, rogorc kvleva bunebrivi da<br />

xelovnuri enebisa, romlebic Seicaven indeqsur an deiqtur sityvebs.<br />

meore mxriv, radganac nebismier bunebriv enaSi moipoveba deiqturi<br />

sityvebi, maTi kvlevis mxolod pragmatikis CarCoebSi moqceva miuRebeli<br />

aris lingvistebisaTvis, radganac es logikurad imis mimaniSnebeli<br />

iqneboda, rom bunebriv enebs ar gaaCniaT semantika da mniSvnelobas<br />

mxolod sintaqsi da pragmatika ikvlevs (Gazdar 1979). amitomac, rogorc<br />

levinsoni amtkicebs, Tuki lingvistikisaTvis mniSvnelovania<br />

triqotomiis (sintaqsi, semantika, pragmatika) arseboba, maSin<br />

aucilebelia pragmatikisaTvis saTanado CarCos dadgena, raTa<br />

lingvisturma kvlevam moicvas konteqstis arsebiTi aspeqtebi (Levinson<br />

1983). enaSi deiqturi da indeqsuri sityvebis (magaliTad, me, Sen, aq, axla)<br />

arseboba akanonebs konteqstis aucileblobas sametyvelo qmedebis sruli<br />

da marTebuli interpretaciis procesSi. konteqstma unda moicvas droisa<br />

da sivrcis parametrebi, komunikaciaSi monawile individTa pirovnebebi,<br />

maTi rwmena da miswrafebebi, codna, ganaTleba da individualuri<br />

zraxvebi. amdenad, mniSvnelovania moZiebul iqnas pragmatikis iseTi<br />

ganmarteba, romelic am disciplinisaTvis kvlevis saTanado CarCoebs<br />

daadgens da SesaZlebels gaxdis mniSvnelobis srul da Tanmimdevrul<br />

Seswavlas.<br />

17


1.2. pragmatikis cnebis Sinaarsi<br />

pragmatikis saTanado ganmartebis SemuSaveba ganapirobebs<br />

pragmatikuli mniSvnelobis kvlevis CarCoebs, radganac pragmatikis<br />

definiciis gareSe SeuZlebeli iqneba Tavad pragmatikul mniSvnelobaze<br />

saubari. me-20 saukunis 70-ian wlebSi bevrs saubrobdnen, rogorc amas<br />

levinsoni (1983) ganmartavs, rom pragmatika ar gamoxatavs raime<br />

specifiurs; igi ubralod aris erT-erTi im terminTagani, romelsac<br />

xSirad SeimuSaveben xolme mecnierebi, raTa Seqmnan iluzia, TiTqos<br />

aRweren raime siRrmiseuls. laionzis azriT (Lyons 1977), bunebrivi enebis<br />

aRwerisas gansxvaveba sintaqss, semantikasa da pragmatikas Soris aris<br />

sakmaod bundovani. Tumca aTwleulis Semdeg sul ufro naklebad<br />

ayenebdnen eWvqveS pragmatikis damoukidebel disciplinad Camoyalibebisa<br />

da arsebobis sakiTxs (Porter 1986; Yule 2000), magram xSiria dava imis<br />

Sesaxeb, mniSvnelobis ra aspeqtebi unda moicvas pragmatulma kvlevam.<br />

amdenad, pragmatikis sferoSi momuSave enaTmecnierTa amocana iyo,<br />

SeemuSavebinaT pragmatikis iseTi ganmarteba, romelic am disciplinis<br />

kvlevis sferos daadgenda da daumkvidrebda mas adgils lingvistikis<br />

wiaRSi.<br />

arsebobs pragmatikis uamravi ganmarteba. CvenTvis mniSvnelovania<br />

ganvixiloT ramdenime maTgani, warmovaCinoT maTi dadebiTi da uaryofiTi<br />

faqtorebi da SevimuSaoT pragmatikis erTi ganmarteba, romelsac<br />

daeyrdnoba mocemuli naSromi.<br />

levinsonis (Levinson 1983: 7) mier SemoTavazebuli erT-erTi<br />

ganmartebiT, pragmatika aris im principebis kvleva, romlebic<br />

gvexmarebian gaverkveT zogierTi winadadebis an gamonaTqvamis<br />

anomalurobaSi. magaliTad:<br />

(1) Come there please!<br />

(2) I order you not to obey this order.<br />

18


am winadadebebis sruli komunikaciuri mniSvnelobis gaazreba an<br />

maTi logikurad wvdoma SesaZlebelia mxolod garkveuli konteqstis<br />

arsebobis SemTxvevaSi. amdenad, Tumca es winadadebebi sakmaod kargad<br />

axdenen im principebis demonstrirebas, romlebsac pragmatika swavlobs,<br />

igi namdvilad ver gamodgeba am disciplinis eqsplicitur definiciad,<br />

radganac maTSi pragmatikuli anomaliebi mxolod nagulisxmevia,<br />

siRrmiseul struqturaSia mocemuli da ar xdeba maTi Ria, eqsplicituri<br />

ganmarteba.<br />

iules (Yule 2000) mier mocemuli erT-erTi ganmartebis Sesabamisad,<br />

pragmatika aris mosaubris (an mwerlis) mier gadmocemuli da msmenelis<br />

(an mkiTxvelis mier) interprirebuli mniSvnelobis kvleva. Sesabamisad,<br />

pragmatika moiazreba, rogorc adamianis, individis mier gamoxatul<br />

gamonaTqvamSi Cadebuli zraxvis analizi da ara Tavad am gamonaTqvamSi<br />

Semavali sityvebisa Tu frazebis analizi. es ganmarteba exmianeba<br />

graisis Teorias (Grice 1957), romlis Sesabamisadac igi ganasxvavebs<br />

mosaubris mniSvnelobasa da gamonaTqvamis mniSvnelobas. amdenad, am<br />

ganmartebis mixedviT, pragmatika aris mosaubris mniSvnelobis kvleva.<br />

levinsonis (Levinson 1983) mier SemoTavazebuli pragmatikis momdevno<br />

ganmartebis mixedviT, es disciplina aris enis kvleva funqcionaluri<br />

TvalsazrisiT da igi aris mcdeloba axsnas lingvisturi struqturebi<br />

aralingvistur mizezebsa da faqtorebTan kavSirSi. Tumca, lingvisturi<br />

pragmatikis aseTi gaazreba problemuri iqneba, radgan aseT SemTxvevaSi<br />

Znelia erTmaneTisagan gavmijnoT pragmatika da sxva disciplinebi<br />

(romlebic dainteresebuli arian enis mimarT funqcionaluri midgomiT),<br />

magaliTad, fsiqolingvistika an sociolingvistika.<br />

pragmatika ikvlevs adamianTa mier gansazRvrul konteqstSi<br />

nagulisxmev mniSvnelobas da, agreTve, Tu ra gavlena aqvs konteqsts<br />

naTqvamze (Yule 2000). aseT SemTxvevaSi, yuradReba unda mieqces, Tu rogor<br />

axdens mosaubre individi misTvis sasurveli saTqmelis organizacias<br />

imis Sesabamisad, Tu vis esaubrebian, sad, rogor da ra pirobebSi xdeba<br />

saTqmelis gamoxatva. naTqvamidan gamomdinare, SeiZleba iTqvas, rom<br />

19


pragmatika aris konqteqsturi mniSvnelobis kvleva. TumcaRa es<br />

ganmarteba saWiroebs Semdgom dazustebas. udavoa, rom konteqstis<br />

erTaderTi funqcia ar aris gamonaTqvamis SesaZlo mniSvnelobebidan<br />

erT-erTi Sesaferisi interpretaciis arCeva. ufro metic, konteqstma<br />

Tavad SeiZleba warmoSvas gamonaTqvamis sxvadasxvagvarad interpretaciis<br />

aucilebloba. am logikiT, levinsonis (Levinson 1983) azriT, SeiZleboda<br />

imis mtkiceba, rom enis gramatika (terminis farTo gagebiT, romelic<br />

moicavs fonologias, sintaqssa da semantikas) aris lingvisturi<br />

formebisaTvis konteqstisagan damoukidebeli mniSvnelobis miniWebis<br />

kvleva, maSin roca pragmatika aris konteqstSi am formebis<br />

sxvadasxvagvari interpretaciis kvleva. samwuxarod, es ganmartebac ar<br />

aris srulyofili da masSi Tavs iCens erTi mniSvnelovani problema.<br />

Zalian xSirad, sakmaod rTulia konteqstze damokidebuli (performansi)<br />

da konteqstisagan Tavisufal (kompetencia) interpretaciebis<br />

erTmaneTisagan gamijvna. amis yvelaze naTeli ilustraciaa kacis (Katz<br />

1977) cnobili magaliTi, sadac is erTmaneTs upirispirebs rabbit da bunny,<br />

an dog da doggy. am wyvilebis meore wevri sxvadasxva tipis konteqstis<br />

pirobebSic ki gamoiyeneba bavSvebis mier an maTTan mimarTebaSi. amdenad,<br />

rogorc Cans analogiuri interpretaciebi enis struqturaSive aris<br />

mocemuli. amdenad,<br />

pragmatika aris enasa da konteqsts Soris arsebuli im<br />

urTierTmimarTebis kvleva, romelic gramatizebulia an<br />

kodirebulia enis struqturaSi.<br />

(Levinson 1983: 9)<br />

Tavad levinsons es ganmarteba ar miaCnia srulyofilad, radgan igi,<br />

sxva zemoT moyvanili definiciebis msgavsad, zRudavs pragmatikis<br />

CarCoebs da SesaZlebels xdis disciplinam moicvas mxolod deiqsisis,<br />

presupoziciebisa da sametyvelo qmedebebis kvleva. samwuxarod, igi ver<br />

moicavs enis gamoyenebis im principebs, romlebic enis gramatikaSi ar<br />

aris gamoxatuli, magaliTad – sasaubro implikacia.<br />

20


sasaubro implikaciasTan uSualod aris dakavSirebuli iules (Yule<br />

2000) pozicia, romlis azriTac pragmatika aucileblad ikvlevs<br />

msmenelis mcdelobas Caswvdes da gaiazros naTqvami, raTa moaxdinos<br />

mosaubris gamonaTqvamis swori interpretacia. es midgoma ikvlevs, Tu<br />

rogor xdeba komunikaciis procesSi gacilebiT meti informaciis miReba,<br />

vidre warmoTqmul winadadebaSi an gamonaTqvamSi Semavali sityvebis<br />

jamuri mniSvnelobaa. amdenad, iules (Yule 2000: 3) azriT, pragmatika aris<br />

uxilavi mniSvnelobis kvleva.<br />

pragmatikis zemoT moyvanili bolo ganmartebidan SeiZleba mivideT<br />

im daskvnamde, rom am terminma unda moicvas rogorc enis struqturis<br />

konteqstze damokidebuli aspeqtebi, aseve enis gamoyenebisa da gaazrebis<br />

principebi, romelTac lingvistur struqturebTan aranairi kavSiri<br />

gaaCniaT. Tumca sakmaod Znelia, magram aucilebelia SevimuSaoT<br />

pragmatikis iseTi ganmarteba, romelSic gaerTianebuli iqneba yvela es<br />

komponenti, raTa moxdes enis struqturasa da enis gamoyenebis principebs<br />

Soris urTierTmimarTebis kvleva.<br />

pragmatikis SesaZlo ganmartebebis umetesobidan aqcenti xSirad<br />

keTdeba gamonaTqvamis mxolod komunikaciur mniSvnelobaze. aqedan<br />

gamomdinare, arc Tu iSviaTad miiCneven, rom pragmatika ZiriTadad aris<br />

enis gamoyenebis principebis kvleva da igi ar axdens lingvisturi<br />

struqturebis aRweras. levinsonis (Levinson 1983) ganmartebiT, es aris am<br />

disciplinis viwro gageba, romelic sakmaod zRudavs pragmatikis<br />

kvlevis sferos. pragmatikis amgvari interpretacia aseve ukavSirdeba<br />

Comskis (Chomsky 1965) diqotomias kompetenciasa da performanss (qmedebas,<br />

Sesruleba) Soris, romlis mixedviTac pragmatika logikurad moiazreba,<br />

rogorc enis gamoyenebis performansuli (qmediTi) principebis kvleva.<br />

Tumca, rogorc ukve iTqva, es ganmarteba sakmaod aviwroebs<br />

enaTmecnierebis am dargis sazRvrebs. CvenTvis igi mniSvnelovania,<br />

imdenad, ramdenadac masSi xazgasmulia enis ara marto aRweriTi, aramed<br />

qmediTi buneba.<br />

21


enis qmediTi buneba da pragmatikis enobrivi qmedebis Semswavlel<br />

disciplinad warmoCena xazgasmulia kacis (Katz 1977: 19) mier mocemul<br />

pragmatikis ganmartebaSi:<br />

... pragmatikuli Teoriebi ... ar xsnian lingvistur<br />

konstruqciebsa Tu gramatikul struqturebs ... isini<br />

swavloben mosaubrisa da msmenelis motivacias winadadeba<br />

gaiazron konteqstTan mimarTebaSi. amdenad, pragmatikuli<br />

Teoria aris performansis nawili.<br />

mosaubrisa da msmenelis motivacia – gaigon da gaiazron imaze meti,<br />

rac gamonaTqvamSi pirdapir aris gadmocemuli, ganapirobebs maT arCevans<br />

– gaigon da gadmosceen raime saxis informacia Tu Tavi Seikavon<br />

komunikaciisagan. amisi mizezi aris distanciis cneba. iules (Yule 2000)<br />

azriT, fizikuri, socialuri Tu konceptualuri siaxlove ganapirobebs<br />

Tanaziar gamocdilebas. imis mixedviT, Tu ramdenad axlos arian<br />

erTmaneTTan komunikaciaSi monawile individebi, mosaubre akeTebs<br />

arCevans, ra moculobis informacia gadmosces. amdenad, pragmatika aris<br />

fardobiTi distanciis kvleva.<br />

zemoT moyvanili msjelobidan gamomdinare, naTlad Cans, rom Znelia<br />

moZieba erTi srulyofili ganmartebisa, romelic moicavs pragmatikis,<br />

rogorc enaTmecnierebis damoukidebeli disciplinis yvela komponents.<br />

meore mxriv, TiToeuli es ganmarteba gulisxmobs enis im aspeqtebs,<br />

romlebic aucilebelia mniSvnelobis sruli da Tanmimdevruli<br />

kvlevisaTvis. udavoa, rom konteqsti mniSvnelovan rols TamaSobs<br />

komunikaciaSi. aq aranakleb mniSvnelovania komunikaciaSi monawile<br />

individTa faqtori. amdenad, pragmatika SeiZleba ganvixiloT, rogorc<br />

lingvistur niSnebsa da maT gamomyenebelTa Soris urTierTmimarTebis<br />

kvleva. ufro meti konkretulobisaTvis gamogvadgeba liCis (Leech 1980: 2)<br />

ganmarteba: pragmatika aris ,,im urTierTmimarTebis kvleva, romelic<br />

arsebobs lingvisturi gamonaTqvamis abstraqtul mniSvnelobasa da im<br />

komunikaciur Zalas Soris, romelic gamonaTqvams warmoTqmis situaciaSi<br />

gaaCnia.” komunikacia ki, levinsonis dakvirvebiT (1983), Sedgeba<br />

gamonaTqvamis ,,Semqmnelisa” da gamonaTqvamis ,,mimRebisagan”, sadac<br />

22


,,Semqmneli” cdilobs ,,mimRebSi” gamoiwvios fiqri, an aiZulos igi<br />

Seasrulos raime saxis qmedeba. komunikaciis procesi aris ganzraxvis<br />

rTuli tipi. igi miiRweva mxolod im SemTxvevaSi, Tuki xdeba<br />

,,Semqmnelisa” da ,,mimRebis” zraxvaTa da interesTa Tanxvedra. aseT<br />

SemTxvevaSi xdeba saerTo ziari codnis Seqmna (rogorc mas levinsoni<br />

uwodebs), rodesac komunikaciaSi monawile orive mxarem icis, rom<br />

,,Semqmnels” gaaCnia garkveuli ganzraxva. ,,Semqmnelis” faqtori<br />

ukavSirdeba zemoT ukve naxseneb graisis (Grice 1957) diqotomias, sadac<br />

igi ganasxvavebs mosaubris mniSvnelobasa da gamonaTqvamis mniSvnelobas.<br />

graisis kvaldakval, Siferi (Schiffer 1972) amtkicebs, rom pragmatika es<br />

aris mosaubris mniSvnelobis kvleva, xolo gamonaTqvamis mniSvneloba<br />

ganekuTvneba semantikis kvlevis sferos.<br />

zemoT mocemulma msjelobam aCvena, romZnelia SevimuSaoT<br />

pragmatikis sazogadod miRebuli da srulyofili ganmarteba. amis<br />

dasturia enis mkvlevarTa da filosofosTa Soris kamaTi. erTi ram ki<br />

danamdvilebiT SeiZleba iTqvas: pragmatikam ,,mniSvnelobis kvlevis axal<br />

eras” (Cole 1978: xii) daudo safuZveli da ganviTarda, rogorc enobrivi<br />

qmedebis Semswavleli saintereso, praqtikuli da nayofieri disciplina.<br />

1.3. sametyvelo qmedebebi da sametyvelo movlenebi<br />

Tanamedrove enaTmecnierebaSi mimdinareobs ara marto calkeuli<br />

sityvebis, frazebisa da Tundac teqstis kvleva, aramed Seiswavleba<br />

enobrivi qmedebebi. saubrisas mosaubre individi ara marto qmnis<br />

gamonaTqvamebs, romlebic Seicaven gramatikul struqturebsa da<br />

sityvebs, aramed igi am gamonaTqvamebis meSveobiT asrulebs garkveuli<br />

saxis qmedebas (Austin 1962; Yule 2000). Tuki aviRebT yoveldRiur situacias,<br />

romelSic Tanamedrove sazogadoebis udidesi nawili aris CarTuli,<br />

magaliTad, samuSao konteqsti, sadac xelmZRvanel pirs gaaCnia<br />

23


Zalaufleba, aseT SemTxvevaSi mis mier Sesrulebuli gamonaTqvami<br />

gacilebiT metia, vidre ubralo informaciis gamoxatva.<br />

(3) me Tqven dagawinaurebT.<br />

am magaliTSi mocemuli gamonaTqvami SeiZleba gamoyenebuli iyos<br />

mosamsaxure piris dasawinaureblad. qmedebebs, romlebic sruldeba<br />

gamonaTqvamebis meSveobiT, Cven Cveulebriv sametyvelo qmedebebs<br />

vuwodebT. gamoxatuli Sinaarsis mixedviT SesaZlebelia maTi<br />

klasifikacia – mobodiSeba, daCivleba, Seqeba, dapireba, mipatiJeba,<br />

moTxovna da a.S.<br />

sxvadasxva tipis sametyvelo qmedebebis es deskriptuli terminebi<br />

gamoxataven mosaubre individis komunikaciur intencias (ganzraxvas),<br />

romlis miRwevasac mosaubre individi gamonaTqvamebis meSveobiT<br />

cdilobs. mosaubre, rogorc wesi, moelis, rom msmeneli obieqti sworad<br />

aRiqvams mosaubris mier gamoxatul komunikaciur ganzraxvas (Yule 2000).<br />

aseT SemTxvevaSi mosaubresa da aseve msmenelsac exmareba komunikaciis<br />

procesSi mocemuli garemoebebi. am garemoebebs, romlebic aseve moicaven<br />

garkveuli gamonaTqvamebis erTobliobas, vuwodebT sametyvelo movlenas.<br />

iule (2000) ganmartavs, Tavad sametyvelo movlenis buneba gansazRvravs,<br />

SeZleben Tu ara komunikaciaSi monawile individebi gamonaTqvamis imgvar<br />

interpretacias, rom igi aRiqvan, rogorc garkveuli sametyvelo qmedebis<br />

Sesruleba. magaliTad, Tuki adamiani didi xani emzadeba ojaxTan erTad<br />

bunebaSi gaseirnebisaTvis da moulodnelad daiwyo wvima, am faqtTan<br />

mimarTebaSi mosaubre individis mier Sesrulebuli qvemoT mocemuli<br />

gamonaTqvami SeiZleba aRviqvaT mxolod da mxolod Civilad an<br />

sarkazmad:<br />

(4) ra mSvenieri amindia!<br />

magram gansxvavebul garemoSi es gamonaTqvami SeiZens gansxvavebul<br />

Sinaarss. magaliTad, Tuki warmovidgenT sapirispiro situacias, rodesac<br />

uamindobis gamo ojaxi didi xani ver axorcielebda bunebaSi gaseirnebis<br />

gegmas, uecrad damdgari kargi amindis Sesaxeb warmoTqmuli (4)<br />

24


gamonaTqvami SeiZleba aRviqvaT aRtacebad an Seqebad. Tuki SesaZlebelia<br />

erTi da imave gamonaTqvamis or sxvadasxva saxis sametyvelo qmedebad<br />

interpretireba, aSkaraa, rom sametyvelo qmedebis gaazrebisas ufro met<br />

informacias viRebT, vidre es ubralo gamonaTqvamSia mocemuli.<br />

1.3.1 sametyvelo qmedeba da misi struqturuli aspeqtebi – lokucia,<br />

ilokucia, perlokucia.<br />

zemoT mocemuli msjelobidan gamomdinare, SesaZlebelia<br />

vivaraudoT, rom komunikacia ar aris mxolod propoziciis (SeTavazeba,<br />

mtkiceba) gamoxatva. mxolod “SiSveli” propozicia, rogorc mas kruzi<br />

(Cruse 2004: 345) uwodebs, ar gamoxatavs srulyofil informacias.<br />

imisaTvis, rom Sedges komunikacia, aucilebelia propoziciebis<br />

garkveuli ilokuciuri ZaliT gamoxatva (ibid). propoziciis amgvari<br />

gamoyenebis SemTxvevaSi, mosaubre individi asrulebs specifiuri saxis<br />

qmedebas, rogoricaa mtkiceba, gafrTxileba, SeTavazeba, da a.S. amgvar<br />

qmedebebs, rogorc zemoT avRniSneT, vuwodebT sametyvelo qmedebebs.<br />

mniSvnelovania ganvasxvavoT, Tu ra saxis qmedebas asrulebs mosaubre<br />

individi sametyvelo qmedebis Seqmnis procesSi. nebismier SemTxvevaSi,<br />

gamonaTqvamis warmoTqmis meSveobiT Sesrulebuli moqmedeba Sedgeba sami<br />

erTmaneTTan dakavSirebuli qmedebisagan – lokuciuri aqti,<br />

perlokuciuri aqti da ilokuciuri aqti (Austin 1962; Cruse 2004; Yule 2000).<br />

lokuciuri qmedeba aris gamonaTqvamis Seqmnis aqti, anu sxva<br />

sityvebiT rom vTqvaT, Sinaarsiani lingvisturi gamonaTqvamis Seqmnis<br />

procesi. ostinis (Austin 1962) ganmartebiT, lokuciuri aqti aris<br />

konkretuli bgerebisa da konstruqciebSi sityvebis garkveuli azriTa da<br />

referenciiT warmoTqmis aqti. Sesabamisad, Tuki mosaubre individi<br />

awydeba problemas sityvebis an bgerebis formirebisas, rac aucilebelia<br />

azris mqone gamonaTqvamis Sesaqmnelad, igi ver moaxerxebs lokuciuri<br />

qmedebis Sesrulebas.<br />

25


TavisTavad, lokuciuri aqtis Seqmnis procesi moicavs garkveul<br />

etapebs. laionzis (Lyons 1977) azriT, nebismieri lokuciuri aqtis<br />

Sesrulebisas aucilebelia sami safexuris gavla – gamonaTqvamis<br />

inskripciis (monaxazis) Seqmna, winadadebis Seqmna da konteqstualizacia.<br />

pirveli safexuri asaxavs saubris fizikur aqts, anu garkveuli tipis<br />

bgerebis warmoqmnas (werilobiTi komunikaciis SemTxvevaSi simboloebis<br />

Seqmnas). meore safexurze xdeba enis gramatikis Sesabamisad sityvaTa<br />

Tanmimdevrobis Seqmna. enobrivi kompetenciis Sesabamisad, sxvadasxva<br />

mosaubre individi sxvadasxvagvari TanmimdevrulobiT axerxebs<br />

gramatikulad gamarTuli gamonaTqvamis agebas. serli (1969) am pirvel or<br />

safexurs ajgufebs erTad, radgan isini asaxaven gamonaTqvamis uSualod<br />

Seqmnisa da warmoTqmis process. kruzi (Cruse 2004) ganmartavs, rom<br />

konteqstualizaciis procesi Sedgeba ori komponentisagan: pirveli,<br />

bevri winadadeba moicavs leqsikur an gramatikul bundovanebas. rogorc<br />

wesi, mosaubre individi gamonaTqvams warmoTqvams mxolod erTi<br />

ganzraxviT. meore komponenti ki aris is faqti, rom warmoTqmul<br />

winadadebasa Tu gamonaTqvamSi mocemul referentul frazas gaaCnia<br />

konkretuli eqstralingvisturi referenti. amdenad, Tu warmoTqmuli<br />

winadadeba aris TxrobiTi, maSin lokuciuri aqti gamoxatavs erT an met<br />

propozicias (SeTavazeba, mtkicebuleba).<br />

ilokuciuri qmedeba lokuciuri qmedebis struqturaSive aris<br />

mocemuli im TvalsazrisiT, rom, Tuki aris Sesaferisi konteqstualuri<br />

pirobebi, lokuciuri qmedebis Sesrulebas Tan axlavs ilokuciuri<br />

qmedebac (Cruse 2004). magaliTisaTvis ganvixiloT dapireba. Tuki qmari<br />

eubneba cols:<br />

(5) gpirdebi, rom giyidi axal qurqs.<br />

am sityvebis ubralo warmoTqmisTanave SegviZlia vamtkicoT, rom<br />

dapirebis qmedeba Sesrulda. rogorc wesi, mosaubre individi garkveuli<br />

mizniT qmnis gamonaTqvams. gamonaTqvamis warmoTqmisas mosaubre mas<br />

mianiWebs garkveul specifiur funqcias. es ki ukve aris sametyvelo<br />

26


qmedebis meore ganzomileba – ilokuciuri qmedeba. ilokuciuri qmedeba<br />

sruldeba gamonaTqvamis komunikaciuri Zalis meSveobiT. magaliTad,<br />

(6) dedam es-esaa sadili moamzada.<br />

am gamonaTqvams SeiZleba hqondes sxvadasxva funqcia. igi SeiZleba<br />

iyos mtkiceba, SeTavazeba, axsna-ganmarteba, informireba an sxva mravali<br />

komunikaciuri mniSvnelobis matarebeli gamonaTqvami. sametyvelo<br />

qmedebis am ganzomilebas aseve uwodeben gamonaTqvamis ilokuciur Zalas<br />

(Yule 2000).<br />

perlokuciuri qmedeba aris im saxis qmedeba, romelsac metyveli<br />

subieqti enis meSveobiT asrulebs. igi, ra Tqma unda, ar qmnis<br />

gamonaTqvams mxolod imisTvis, rom is warmoiTqvas, an hqondes raime<br />

funqcia. igi sametyvelo qmedebas asrulebs garkveuli efeqtis<br />

mosaxdenad an gamosawvevad (ibid). aq saqme gvaqvs sametyvelo qmedebis<br />

mesame ganzomilebasTan – perlokuciur qmedebasTan. lokuciuri aqtis<br />

arseboba ver uzrunvelyofs perlokuciur qmedebas. magaliTad, Tuki<br />

vcdilobT vinmes dayoliebas an darwmunebas, ra Tqma unda, Cven unda<br />

davelaparakoT mas. anu adgili aqvs lokuciur qmedebas. magram saubari<br />

TavisTavad, Tundac Sesaferisi ganzraxvis arsebobis pirobebSi, ver<br />

uzrunvelyofs msmeneli subieqtis darwmunebas an dayoliebas (Cruse 2004).<br />

mosaubre individma SeiZleba warmoTqvas (6) gamonaTqvami, miiCnevs ra, rom<br />

msmeneli sworad gaiazrebs gamonaTqvamSi Cadebul ganzraxvas (mag.<br />

warmoadginos axsna-ganmarteba, Tu ratom dgas saxlSi gemrieli suni an<br />

daiyolios msmeneli miirTvas dedis mier momzadebuli sadili).<br />

dayoliebis an darwmunebis SemTxvevaSi ki msmenelma individma unda<br />

Seasrulos qmedeba, romliskenac mas mosaubre individi ubiZgebs. es<br />

procesi aseve cnobilia perlokuciuri efeqtis saxeliT (Yule 2000).<br />

am sami ganzomilebidan, rogorc iule (ibid) ganmartavs, arc Tu<br />

iSviaTad ganixilaven ilokuciur Zalas. analogiurad, sametyvelo<br />

qmedebas moiazreben Zalian viwro gagebiT, romlis pirobebSic<br />

sametyvelo qmedeba moicavs gamonaTqvamis mxolod ilokuciur Zalas.<br />

27


gamonaTqvamis ilokuciuri Zala aris misi funqcia. erTi da igive<br />

sametyvelo qmedeba ASeiZleba sxvadasxva funqciis matarebeli iyos.<br />

magaliTad:<br />

(7) me Sen xval gnaxav.<br />

es gamonaTqvami SeiZleba iyos dapireba, damuqreba,<br />

winaswarmetyveleba, varaudi an gafrTxileba. garemo pirobebisa da<br />

konteqstis Sesabamisad warmodgenili am gamonaTqvamis analizi<br />

warmoaCens gansxvavebul ilokuciur Zalebs. aqve unda aRiniSnos, rom is<br />

faqti, rom erTsa da imave sametyvelo qmedebas SesaZloa hqondes<br />

gansxvavebuli ilokuciuri Zala, rac problemas qmnis misi saTanadod<br />

interpretaciis procesSi. kiTxva ismis Semdegnairad: rogor SeiZleba<br />

mosaubre darwmunebuli iyos, rom msmeneli saTanadod aRiqvams<br />

ganzraxul ilokuciur Zalas iules (2000) ganmartebiT, am kiTxvaze<br />

pasuxis gasacemad unda ganvixiloT ori faqtori: ilokuciuri Zalis<br />

indikatori meqanizmi da warmatebuli komunikaciis pirobebi.<br />

1.3.2. ilokuciuri Zalis indikatori da misi meqanizmi<br />

ilokuciuri Zalis gamomvleni yvelaze aSkara meqanizmi aris im<br />

tipis zmna, romelic eqspliciturad asaxelebs Sesrulebul ilokuciur<br />

qmedebas (Yule 2000). aseT zmnebs ewodebaT performatiuli zmnebi (Vp).<br />

(8) me (Vp) Tqven, rom ...<br />

zmnebi: ,,gpirdebi”, ,,gafrTxileb”, ,,gTxov”, aris SesrulebiTi zmnebi,<br />

romlebic Riad warmoaCenen ilokuciuri Zalis indikator meqanizms.<br />

mosaubre yovelTvis ar asrulebs sametyvelo qmedebas eqspliciturad,<br />

aramed aRweren mas. magaliTad:<br />

(9) _ gTxovT xmadabla ilaparakoT.<br />

_ ra brZaneT<br />

28


_ me gTxoveT xmadabla gelaparakaT.<br />

mocemul magaliTSi mosaubre aRwers im sametyvelo qmedebas,<br />

romelic man Seasrula (Txovna) da yuradRebas amaxvilebs ilokuciur<br />

Zalaze (Txovna).<br />

umetes SemTxvevaSi mosaubre individi ar iyenebs performatiul<br />

zmnas. aseT SemTxvevaSi ilokuciuri Zalis indikatori meqanizmi SeiZleba<br />

iyos sityvaTa wyoba (gansakuTrebiT inglisur enaSi), sityvaze dasmuli<br />

maxvili an intonacia da a.S. garda am meqanizmebisa, ilokuciuri Zalis<br />

gamosavlenad aucilebelia garkveuli konvenciuri pirobebi, romlebic<br />

gamoavlenen sametyvelo qmedebaSi Cadebul ilokuciur Zalas.<br />

1.3.3. sametyvelo situacia da warmatebuli komunikaciis pirobebi<br />

arsebobs garkveuli mosalodneli an Sesaferisi garemoebebi,<br />

romlebsac warmatebuli komunikaciis pirobebs uwodeben (Cruse 2004).<br />

Sesaferisobis anu warmatebuli komunikaciis es pirobebi aucilebelia,<br />

raTa komunikaciaSi monawile individebma moaxdinon Sesrulebuli<br />

sametyvelo qmedebis swori da saTanado interpretacia. zogierTi aseTi<br />

pirobaTagani, ra Tqma unda, saerToa nebismieri saxis enobrivi<br />

komunikaciisaTvis (ibid). magaliTad, aucilebeli winapirobaa, rom<br />

mosaubresa da msmenels esmodeT erTmaneTis (magaliTad, unda<br />

saubrobdnen erTsa da imave enaze). aseve aucilebelia orive individs<br />

hqondes smenis unari da a.S. zogierT SemTxvevaSi sametyvelo qmedeba<br />

iqneba warumatebeli, Seuferebeli, Tuki qmedeba saTanado (Sesaferisi)<br />

piris mier saTanado (Sesaferis) pirobebSi ar aris warmoTqmuli.<br />

magaliTad:<br />

(10) me Tqven damnaSaved gcnobT!<br />

Tuki es gamonaTqvami mosamarTlis mier saTanado garemoSi ar aris<br />

warmoTqmuli, am SemTxvevaSi, sasamarTlo procesis dros sasamarTlo<br />

29


darbazSi, gamonaTqvami, ra Tqma unda, gadmoscems informacias, magram igi<br />

mTlianad moklebulia ilokuciur Zalas.<br />

sametyvelo qmedebebisaTvis yoveldRiur konteqstSic arsebobs<br />

garkveuli winapirobebi (Yule 2000). komunikaciaSi monawile<br />

individebisaTvis aris zogadi pirobebi, romlebic maT enis gaazrebasa da<br />

gagebaSi exmareba. aseve arsebobs Sinaarsobrivi pirobebi. magaliTad,<br />

gafrTxilebisa Tu dapirebis sametyvelo qmedebis Sesrulebisas<br />

gamonaTqvamis Sinaarsi aucileblad momavals unda ukavSirdebodes.<br />

momdevno tipis piroba aris mosamzadebeli pirobebi, romlebic<br />

SeiZleba gansxavavebuli iyos sxvadasxva saxis sametyvelo qmedebisaTvis<br />

(Cruse 2004). magaliTad, deklaraciuli sametyvelo qmedebis SemTxvevaSi,<br />

pirovneba, romelic asrulebs mocemul qmedebas, unda flobdes Sesabamis<br />

Zalauflebas da, rac mTavaria, qmedeba unda Sesruldes saTanado<br />

pirobebSi saTanado qmedebebis meSveobiT. magaliTad, rogorc kruzi (ibid:<br />

358) ganmartavs, sakmarisi ar aris gemze Sampanuris boTlis mixeTqeba da<br />

warmoTqma, I name this ship Venus, imisaTvis, rom gemma SeiZinos saxeli. am<br />

sametyvelo qmedebis Sesasruleblad aucilebelia saTanado ceremoniis<br />

mowyoba oficialurad aRiarebul pirTa monawileobiT. analogiuri<br />

mdgomareobaa bavSvis monaTvlis SemTxvevaSic. an kidev: rodesac<br />

mosaubre individi iZleva dapirebas, rom Seasrulebs garkveuli saxis<br />

qmedebas, aseT SemTxvevaSi arsebobs oris saxis mosamzadebeli piroba:<br />

pirveli, movlena, ra Tqma unda, TavisTavad ar moxdeba; da meore,<br />

movlenas eqneba pozitiuri efeqti. rodesac mosaubre individi iZleva<br />

gafrTxilebas, arsebobs Semdegi saxis mosamzadebeli pirobebi: naTeli<br />

ar aris msmenelma icis Tu ara, rom garkveuli saxis movlena moxdeba,<br />

magram mosaubrem ki namdvilad icis, rom es movlena moxdeba, da am<br />

movlenas sulac ar eqneba pozitiuri efeqti.<br />

mosaubrisa Tu msmenelis mier raime movlenis gaazrebasa Tu<br />

ucodinarobas ukavSirdeba gulwrfelobis pirobebi. rodesac mosaubre<br />

asrulebs dapirebis sametyvelo qmedebas, mxolod man icis sakuTari<br />

gulwrfelobis Sesaxeb, namdvilad apirebs Tu ara momavali qmedebis<br />

30


Sesrulebas. magaliTisaTvis SeiZleba aviRoT didi britaneTis<br />

leiboristi premier ministris, toni bleris, mimarTva, romelic man<br />

warmoTqva 1997 wels premier ministrad arCevis Semdeg, rodesac man<br />

mimarTa didi britaneTis moqalaqeebs:<br />

(11) After 18 long years of Opposition, of frustration and despair, I am proud,<br />

privileged, to stand before you as the new Labour Prime Minister of our country. I<br />

believe in Britain. I believe in the British people. One cross on the ballot paper.<br />

One nation was reborn.<br />

(Tony Blair 1997)<br />

18 wliani dapirispirebis, daZabulobisa da uimedobis Semdeg me<br />

amayi var, radgan gamaCnia privilegia Tqvens winaSe vidge,<br />

rogorc am qveynis axali leiboristi premier ministri. me mwams<br />

britaneTis. me mwams britaneli xalxis. saarCevno biuletenze<br />

dafiqsirebuli arCevani da eric Tavidan ibadeba.<br />

mxolod aTwleulebis Semdeg SegviZlia vimsjeloT, ramdenad<br />

gulwrfeli iyo toni bleri am sityvebis warmoTqmisas, magram im<br />

konkretul momentSi aravis SeeZlo misi gulwrfelobis gansazRvra,<br />

garda Tavad toni blerisa. saqarTvelos konteqstSic ganaTlebis<br />

sferoSi arsebul sakiTxebTan dakavSirebiT gamoTqmuli dapirebebis<br />

realur Sedegebze saubars mxolod ramodenime wlis Semdeg movaxerxebT,<br />

rodesac SesaZlebeli gaxdeba miRebuli Sedegebis Sefaseba.<br />

(12) ეროვნული სასწავლო გეგმა მხოლოდ სწავლა სწავლისთვის არ<br />

შექმნილა, ჩვენი მიზანია ბავშვმა რეალური ზოგადი განათლება<br />

მიიღოს და სწორი დამოკიდებულებები და ღირებულებები<br />

განუვითარდეს, როგორც მოქალაქეობრივი შეგნების, ასევე<br />

პატრიოტიზმის, ანალიზის, ლოგიკური აზროვნების კუთხით.<br />

(dimitri SaSkini 2010)<br />

igive mdgomareobaa gafrTxilebis SemTxvevaSic. mosaubres namdvilad<br />

swams, rom momaval qmedebas ar eqneba pozitiuri efeqti. Tuki<br />

gulwrfelobis pirobebi ar aris dakmayofilebuli, sametyvelo qmedeba,<br />

ra Tqma unda, sruldeba, magram aseT SemTxvevaSi adgili aqvs msmeneli<br />

individis rwmenis borotad gamoyenebas (Cruse 2004: 358).<br />

31


momdevno faqtori, rac aucileblad unda vaxsenoT, aris arsebiTi<br />

(mniSvnelovani) piroba, romelic srulad moicavs im faqts, rom<br />

dapirebis warmoTqmiT mosaubre individs surs Seqmnas valdebuleba,<br />

romelic mas dapirebuli qmedebis ganxorcielebas aiZulebs (ibid). sxva<br />

sityvebiT rom vTqvaT, swored gamonaTqvami anu sametyvelo qmedebis<br />

Sesruleba axdens dapirebuli qmedebis ganxorcielebis Sesaxeb<br />

valdebulebis dakisrebas.<br />

(13) Today I want to set an ambitious course for this country. To be nothing less<br />

than the model 21st century nation, a beacon to the world. It means drawing deep<br />

into the richness of the British character. Creative. Compassionate. Outward-looking.<br />

Old British values, but a new British confidence. We can never be the biggest. We<br />

may never again be the mightiest. But we can be the best. The best place to live. The<br />

best place to bring up children, the best place to lead a fulfilled life, the best place to<br />

grow old.<br />

(Tony Blair 1997)<br />

dRes me msurs davsaxo ambiciuri momavali Cveni qveynisaTvis.<br />

Cven unda gavxdeT 21-e saukunis sanimuSo eri, mTeli msoflios<br />

Suqura. amisaTvis Cven Rrmad unda CavwvdeT britanuli xasiaTs.<br />

SemoqmedebiTi. Semwynarebeli. farTod moazrovne. Zveli<br />

britanuli Rirebulebebi, magram axali Tavdajerebuloba.<br />

SesaZloa Cven veRarasodes gavxdeT yvelaze didi eri. SesaZloa<br />

verasodes viqneT yvelaze Zlevamosili. magram Cven xelgvewifeba<br />

viyoT saukeTeso. britaneTi SeiZleba saukeTeso adgili iyos<br />

sacxovreblad, sadac Taobebi gaizrdebian, sadac icxovreben<br />

warmatebuli cxovrebiT, sadac yvelaze sasurveli iqneba<br />

xandazmulobis wlebis gatareba.<br />

msgavsi viTarebaa gafrTxilebis SemTxvevaSi. arsebiTi pirobis<br />

Sesabamisad, mosaubris mdgomareoba icvleba umoqmedobidan<br />

moqmedebisaken, rac gulisxmobs mosaubris mier msmenelis informirebas<br />

momavali arasasiamovno movlenis Sesaxeb. amdenad, arsebiTi piroba<br />

gansazRvravs, Tu ra Sinaarsi unda iyos mocemuli gamonaTqvamSi da ra<br />

konteqstSi unda iqnes es gamonaTqvami warmoTqmuli (Yule 2000). igi aseve<br />

asaxavs mosaubris zraxvebs. yvela es komponenti aucilebelia, raTa<br />

specifiuri sametyvelo qmedeba Sesabamisad (warmatebiT) warmoiTqvas.<br />

32


olos, gvinda ganvixiloT kruzis mier gamoyofili sametyvelo<br />

qmedebisaTvis mniSvnelovani faqtorebi (Cruse 2004: 358). misi azriT, rasac<br />

Cvenc veTanxmebiT, msmenelma aucileblad unda gaaTviTcnobieros<br />

ganzraxva mosaubrisa, romelsac saTanado sityvebis warmoTqmis<br />

meSveobiT surs Seasrulos ilokuciuri qmedeba. am process kruzi<br />

gagebas (uptake – gageba, gaazreba, miReba) uwodebs. aucileblad unda<br />

ganvasxvavoT erTmaneTisagan gageba da miReba. warmovidginoT situacia,<br />

rom viRacam Cadenili cudi saqcielis gamo mogvibodiSa.<br />

(14) We have opened up opportunity at every stage of life. But we have not yet<br />

broken the link between social class and achievement. No society can afford to waste<br />

the talent of its children and citizens. So major challenges at each key phase of life<br />

remain.<br />

(Five Year Strategy for Children and Learners 2004: 6)<br />

Cven SevqmeniT axali SesaZleblobebi cxovrebis yovel etapze.<br />

magram jerjerobiT mTlianad ver davZlieT kavSiri socialur<br />

klassa da warmatebas Soris. arc erT sazogadoebas ar aqvs<br />

ufleba dakargos misi moqalaqeebisa da axalgazrda Taobis<br />

niWi. amdenad, cxovrebis TiToeul mniSvnelovan fazaze kvlav<br />

rCeba mniSvnelovani problemebi.<br />

Cveni ufleba aris miviRoT an ar miviRoT mobodiSeba. magram<br />

mobodiSebis ukugdeba ar niSnavs, rom Cven ver gavigeT an ver gaviazreT<br />

mosaubris ganzraxva (misi ganzraxva iyo bodiSis moxda). rogorc kruzi<br />

ganmartavs, zogadad miaCniaT, rom gageba ar aris sametyvelo<br />

qmedebisaTvis aucilebeli elementi. magram kruzi Tavad ewinaaRmdegeba<br />

am mosazrebas. magaliTad, zemoT vaxseneT trabaxi. logikuria, rom<br />

aravin itrabaxebs, Tuki ifiqrebs, rom msmeneli mis trabaxs ar<br />

daijerebs. gamarjvebuli politikis gamtarebeli mTavrobis<br />

Tavdajerebuloba igrZnoba britaneTis ganaTlebis saministros<br />

xuTwliani saganmanaTleblo strategiis teqstSi:<br />

(15) We already have an education system which is among the best in the world, and<br />

children’s services which make life better for hundreds of thousands of children each<br />

year. Since 1997,there has been a step-change in both investment and reform.<br />

Spending on education in England has risen from £35 billion in 1997-98 to £51<br />

billion in 2004-05.1 As well as transforming life-chances, our reforms have shattered<br />

33


myths about education and shown that it is possible to make real change and<br />

improvement quickly at every phase and stage of learning.<br />

(Five Year Strategy for Children and Learners 2004: 12)<br />

Cven ukve gvaqvs iseTi ganaTlebis sistema, romelic saukeTesoa<br />

mTels msoflioSi. ganaTlebis sferoSi arsebuli servisi<br />

aumjobesebs aTasobiT bavSvis cxovrebas yovelwliurad. 1997<br />

wlidan moyolebuli gatarda mravali cvlileba rogorc<br />

investiciis TvalsazrisiT, aseve reformebis kuTxiTac.<br />

ganaTlebis sferos dafinanseba 1997-98 wlebSi 35 miliardi<br />

funtidan 2004-2005 wlebSi gaizarda 51 miliard funtamde.<br />

cxovrebiseuli SesaZleblobebis transformirebis kvaldakval<br />

Cvenma reformebma gaaqarwyles miTebi ganaTlebis Sesaxeb da<br />

aCvenes, rom SesaZlebelia realuri cvlilebebis<br />

ganxorcieleba, raTa swrafad gaumjobesdes swavlebis<br />

TiToeuli faza da etapi.<br />

aris meore momentic. Tundac trabaxis SemTxvevaSi, veravin ityvis<br />

winaswar metyveli subieqti trabaxobs Tu ara. mxolod pirobis<br />

Seusruleblobis SemTxvevaSi SeuZlia msmenelma Tqvas, rom metyveli<br />

subieqti trabaxobda. amdenad, SegviZlia vTqvaT, rom sametyvelo qmedebis<br />

warmatebiT gaxorcielebisaTvis sametyvelo qmedebis Sesrulebis Semdeg<br />

metyveli subieqtis qmedeba Sesrulebuli sametyvelo qmedebis Sesabamisi<br />

unda iyos. dapirebis SemTxvevaSi metyvelma subieqtma danapirebi unda<br />

Seasrulos. brZanebis gacemis SemTxvevaSi brZanebis gamcemi metyveli<br />

subieqti kmayofili unda iyos, Tuki referentma Seasrula miRebuli<br />

brZaneba. SekiTxvis dasmis SemTxvevaSi metyveli subieqti unda daelodos<br />

pasuxs. mocemuli pirobebis daukmayofileblobis SemTxvevaSi sametyvelo<br />

qmedebebi, ra Tqma unda, ar kargaven TavianT Tvisebebs. anu ar SegviZlia<br />

uarvyoT sametyvelo qmedebis Sesrulebis faqti, magram saTanado<br />

pirobebis ugulebelyofis SemTxvevaSi isini kargaven sasurveli efeqtis<br />

miRebis unars (Cruse 2004).<br />

34


1.4 sametyvelo qmedebebis klasifikacia<br />

ena gamoiyeneba adamianTa Soris komunikaciis dasamyareblad,<br />

Sesabamisad, igi sazogadoebis ganuyofeli nawilia da warmoadgens misi<br />

arsebobisaTvis aucilebel erT-erT mTavar elements. enis<br />

sazogadeobasTan mimarTebaSi kvlevis procesSi bunebrivad ibadeba<br />

kiTxva: enis gamoyenebis ramdeni saSualeba arsebobs (Searle 1976: 1) am<br />

SekiTxvaze pasuxis gacemis mcdelobisas mniSvnelovania gavarkvioT, Tu<br />

ras gulisxmobs Tavad enis gamoyeneba. radganac am naSromSi veTanxmebiT<br />

serlis (ibid) mosazrebas, rom adamianTa Soris enobrivi komunikaciis<br />

erT-erTi mTavari elementi aris ilokuciuri qmedeba, aucilebelia<br />

gavarkvioT, ilokuciuri qmedebis ramdeni kategoria arsebobs.<br />

sametyvelo qmedebebis ostiniseuli klasifikacia, rogorc serli<br />

(ibid) ganmartavs, moicavs xuT ZiriTad kategorias: verdiqtivebi<br />

(Sefasebebi), eqspozitivebi (poziciis Riad dafiqsireba), eqsersitivebi<br />

(direqtivebis micemisa da damorCilebisaken moTxovnis gamomxatveli<br />

qmedebebi), behabitivebi (sxva adamianTa qmedebebis mimarT poziciis<br />

gamomxatveli qmedebebi) da komisivebi (valdebulebis aReba). serli<br />

marTebulad ar miiCnevs sametyvelo qmedebebis am klasifikacias<br />

ramdenime mniSvnelovani mizezis gamo. pirveli da, albaT, yvelaze<br />

mniSvnelovani mizezi aris is, rom es klasifikacia asaxavs ara<br />

sametyvelo qmedebebs zogadad, aramed ubralod warmoadgens inglisuri<br />

ilokuciuri zmnebis klasifikacias. igi azrs kargavs sxva enebis<br />

meSveobiT Sesrulebuli sametyvelo qmedebebis Seswavlisas. serli<br />

miiCnevs, rom ostiniseuli taqsonomiis yvelaze didi sisuste aris is,<br />

rom ostini ar iZleva naTel da Tanmimdevrul principebs, romelze<br />

dayrdnobiTac igi axdens sametyvelo qmedebebis klasifikacias.<br />

serli (ibid) Tavad iZleva sametyvelo qmedebebis klasifikacias,<br />

romelsac sxva lingvistebic iziareben (Cruse 2004; Yule 2000). serliseuli<br />

taqsonomia (Searle 1976: 10) moicavs reprezentativebs, direqtivebs,<br />

35


komisivebs, eqspresivebsa da deklaraciebs. qvemoT mokled ganvixilavT<br />

enis am xuTi tipis funqcias.<br />

reprezentativebi aris im saxis sametyvelo qmedebebi, romlebic<br />

warmoadgenen da Riad gamoxataven mosaubre individis rwmenas, anu<br />

samyaros miseul aRqmas. mosaubres swams is, rasac Riad gamoxatavs.<br />

reprezentativebis mier gamoxatuli propoziciebi (debulebebi) SeiZleba<br />

SevafasoT, rogorc mcdari an WeSmariti (ibid). faqtebis, mtkicebulebebis,<br />

daskvnebis gamoxatvisas mosaubre samyaros warmoadgens misi rwmenis<br />

Sesabamisad, sakuTar subieqtur samyaros. magaliTad:<br />

(16) dedamiwa ar aris samyaros centri! mze aris samyaros centri!<br />

Tumca es winadadeba 21-e saukuneSi emyareba mecnierulad<br />

damtkicebul obieqtur faqtebs, Sua saukuneebSi warmoTqmuli<br />

(magaliTad, galileo galileis mier) isini namdvilad gamoxatavdnen<br />

mosaubris subieqtur samyaros, samyaros miseul Wvretas.<br />

reprezentativebis calke klasad aRiarebis SemTxvevaSi, Cven<br />

SevZlebT vivaraudoT, rom ilokuciebi, romlebic performatuli zmnebis<br />

meSveobiT arian gamoxatuli, ar arian ubralo ,,debulebebi”. isini<br />

SegviZlia SevafasoT WeSmariteba-mcdarobis TvalsazrisiT (Searle 1976: 11).<br />

magaliTad, ,,trabaxobs” (boast) da ,,Civis” (complain) – orive zmna aris<br />

reprezentativi da isini gamoxataven mosaubris interesebs, xolo zmnebi:<br />

,,daaskvnis” (conclude) da ,,gamoiTvlis” (deduce) aseve arian<br />

reprezentativebi, romlebic asaxaven urTierTmimarTebas reprezentatul<br />

ilokuciur qmedebasa da diskurss an gamonaTqvamis konteqsts Soris.<br />

kruzi (Cruse 2004: 356) am kategoriis sametyvelo qmedebebs asertivebs<br />

(assertive – mtkiceba, gancxadeba) uwodebs. SesaZloa es termini ukeT asaxavs<br />

am tipis sametyvelo qmedebebs, radganac isini ara mxolod gadmocemen an<br />

warmoadgenen metyveli subieqtis pozicias an samyarosadmi mimarTebas,<br />

aramed aCveneben mis rwmenas, rom warmoTqmuli propozicia (SeTavazeba,<br />

mtkiceba) aris WeSmariti. amdenad, reprezentativebi aris sametyvelo<br />

36


qmedebebi, romlebic sityvebis meSveobiT emorCilebian gare samyaros,<br />

realobas.<br />

direqtivebi aris im tipis sametyvelo qmedeba, romlis meSveobiTac<br />

mosaubre individi cdilobs msmeneli obieqti daiyolios da<br />

Seasrulebinos raime saxis qmedeba. direqtivebi gamoxataven mosaubre<br />

individis survilebs. am tipis sametyvelo qmedebebia brZaneba, miTiTeba,<br />

moTxovna, SeTavazeba. isini SeiZleba iyos dadebiTi an uaryofiTi (Yule<br />

2000). kruzi (Cruse 2004) maT ganixilavs ,,mcdelobebad” da amtkicebs, rom<br />

direqtivebi SeiZleba iyos (a) ,,moridebuli mcdeloba”, rodesac mosaubre<br />

cdilobs daiyolios msmeneli da gaakeTebinos mis mier SeTavazebuli<br />

qmedeba; da (b) ,,intensiuri mcdeloba”, romlis SemTxvevaSic mosaubre<br />

aiZulebs msmenels daemorCilos mis survils.<br />

(17) a. erTi Wiqa wyali Tu SeiZleba.<br />

b. Cumad! nu xmaurob!<br />

direqtivebi gansxvavdebian eqspresivebisagan imiT, rom direqtivis<br />

sametyvelo qmedebis Sesrulebisas mosaubre individi cdilobs samyaro<br />

da arsebuli situacia dauqvemdebaros sityvebs. direqtivebis<br />

propoziciuli Sinaarsi yovelTvis aris iseTi mdgomareoba, romlis<br />

pirobebSic msmeneli asrulebs an momavalSi Seasrulebs raime qmedebas<br />

(Cruse 2004: 11).<br />

komisivebi aris im tipis sametyvelo qmedeba, romelsac mosaubre<br />

individi asrulebs, raTa gamoxatos sakuTari pozicia garkveuli<br />

momavali qmedebis mimarT (ibid). komisivebi aris sametyvelo qmedebebi,<br />

romlebic gamoxataven dapirebas, muqaras, fics da a.S. am tipis<br />

sametyvelo qmedeba sruldeba mxolod mosaubre individis an mTeli<br />

jgufis warmomadgeneli mosaubris mier (Yule 2000).<br />

(18) a. CvenTvis ganaTleba erT-erTi umTavresi prioritetia.<br />

b. We have three priorities – education, education, education.<br />

37


(Tony Blair 1997)<br />

komisivebis gamoxatvisas mosaubre individi iRebs valdebulebas,<br />

rom moaxerxebs garemo samyaro Seuxamos, Seusabamos sityvebs.<br />

eqspresivebi aris im tipis sametyvelo qmedeba, romelic gamoxatavs<br />

mosaubre individis grZnobebs. isini gamoxataven fsiqologiur<br />

mdgomareobas, mosaubre individis mier gancdil siamovnebas, tkivils,<br />

simpaTias, siZulvils, sixaruls an mwuxarebas (Searle 1976). iule (Yule 2000)<br />

ganmartavs, rom, rogorc wesi, es emociebi gamowveulia mosaubris, an<br />

msmenelis mier Sesrulebuli qmedebis mier, magram isini mxolod da<br />

mxolod mosaubris pirad gamocdilebas gamoxataven.<br />

(19) a. gilocavT!<br />

b. brwyinvalea!<br />

g. Zalian vwuxvar yovelives gamo!<br />

iule amtkicebs, rom (ibid) eqspresivebis gamoyenebisas mosaubre<br />

individi sityvebs uxamebs arsebul samyaros, ramdenadac eqspresivebi<br />

aris mosaubris reaqcia momxdar movlenaze an arsebul situaciaze.<br />

iules azri winaaRmdegobaSi modis serlis (Searle 1976) mosazrebasTan,<br />

romelic miiCnevs, rom eqspresivebi ar gamoxataven mosaubris samyarosTan<br />

mimarTebas. igi miiCnevs, rom eqpresivebis Sesrulebisas mosaubre ar<br />

cdilobs samyaro dauqvemdebaros sityvebs, an sityvebi examebodes gare<br />

samyaros. warmoTqmuli propoziciis WeSmariteba mxolod ivaraudeba.<br />

wamoyenebuli debulebis ilustrirebisaTvis serli (ibid: 12) asaxelebs<br />

TvalsaCino magaliTs. vTqvaT, mosaubre individi ebodiSeba meore<br />

pirovnebas imis gamo, rom fexze daabija. am SemTxvevaSi mosaubre<br />

individis mizani ar aris imis mtkiceba, rom viRacas fexze daabijes, an<br />

ganzrax gamoiwvios fexze dabijeba. aseTi SemTxvevebi, rogorc serli<br />

ganmartavs, kargad aris gamoxatuli inglisuri enis sintaqsSi. zmnebis<br />

amgvari performatiuli gamoyenebis SemTxvevaSi inglisuri winadadebis<br />

struqtura moiTxovs gerundivs an sxva saxelad formas. magaliTad:<br />

38


(20) I apologise for stepping on your toe.<br />

(21) I congratulate you on winning the race.<br />

(22) I thank you for paying me the money.<br />

kruzi (Cruse 2004: 357) eTanxmeba serlis mosazrebas, romlis<br />

mixedviTac eqspresivebi ZiriTad aqcents akeTeben komunikaciaSi CarTul<br />

individebze. es pozicia ayalibebs intuitiurad damakmayofilebel<br />

struqturas.<br />

deklaraciebi aris im tipis sametyvelo qmedebebi, romlebic maTi<br />

warmoTqmis meSveobiT cvlian samyaros (Yule 2000). serlis (Searle 1976)<br />

azriT, deklaraciis sametyvelo qmedebis warmatebiT Sesruleba<br />

garantias iZleva, rom sametyvelo qmedebis propoziciuli Sinaarsi<br />

Seesabameba samyaros. magaliTad, Tu me warmatebiT Sevasruleb vinme<br />

subieqtis Tanamdebobaze daniSvnis sametyvelo qmedebas, es niSnavs, rom<br />

am subieqtma namdvilad daikava Sesabamisi Tanamdeboba. magram, am<br />

sakiTxTan dakavSirebiT erTi ram aucileblad unda aRiniSnos. imisaTvis,<br />

rom sametyvelo qmedebam Seasrulos zemoT dasaxelebuli funqcia, am<br />

qmedebis Semsrulebel individs specifiur konteqstSi unda gaaCndes<br />

gansakuTrebuli instituciuri roli, raTa man SeZlos deklaraciis<br />

saTanadod Sesruleba. iules (Yule 2000: 53) azriT, specifiur konteqstSi<br />

gamoxatuli gansakuTrebuli instituciuri roli kargad Cans Semdeg<br />

magaliTebSi:<br />

(23) a. Priest: I pronounce you husband and wife. (mRvdeli: me Tqven col-qmrad<br />

gacxadebT.)<br />

b. Referee: You’re out! (msaji: Tqven gaZevebuli xarT!)<br />

c. Jury Foreman: We find the defendant guilty. (nafic msajulTa<br />

mamasaxlisi: Cven braldebuli damnaSaved migvaCnia.)<br />

39


amdenad, rogorc es magaliTebi aCveneben, sityvebis meSveobiT<br />

mosaubre individi cvlis samyaros, awesebs axal wesrigsa da refernt<br />

sagnebs aniWebs axal statuss (Searle 1976: 14).<br />

1.5 konteqsti da sametyvelo qmedebebi<br />

wina paragrafSi warmovadgineT pragmatikis SesaZlo ganmartebebi<br />

da is aspeqtebi, romelic aucileblad unda moicvas pragmatikulma<br />

kvlevam. erT-erTi aseTi aspeqti aris konteqsti. am paragrafSi Cven<br />

ganvixilavT konteqstis saxeobebs da SevecdebiT gaverkvioT, Tu ra<br />

rols TamaSobs igi komunikaciis procesSi.<br />

sametyvelo qmedebis Teoria aris enis filosofiis erT-erTi dargi,<br />

sadac yvelaze pirvelad warmoCnda konteqstis cneba. SeiZleba iTqvas,<br />

rom ostini iyo erT-erTi pirvelTagani, romelic Seecada gaerkvia<br />

konteqstis arsi da misi roli komunikaciis procesSi, anu Seeswavla<br />

,,totaluri sametyvelo qmedeba totalur sametyvelo situaciaSi” (Austin<br />

1962: 148). konteqstis raoba dagvexmareba gaverkveT Tavad sametyvelo<br />

qmedebis arsSi, radganac migvaCnia, rom sametyvelo qmedebebi arian<br />

konteqstis Sesabamisad cvalebadi socialuri qmedebebi.<br />

1.5.1 sametyvelo konteqsti da sametyvelo qmedeba<br />

enis qmediTi buneba naTlad Cans ostinis saprogramo naSromSi<br />

,,rogor vimoqmedoT sityvebis meSveobiT” (Austin 1962), sadac igi aCvenebs,<br />

rom gamonaTqvami ar ASeiZleba iyos performatiuli (ar Cans<br />

gamonaTqvamis qmediTi Zala), Tuki igi Sesaferis garemoSi ar aris<br />

warmoTqmuli. sametyvelo qmedebis konteqsts ostini ganixilavs, rogorc<br />

arsebuli pirobebisa Tu movlenebis krebuls, romlebic dakavSirebuli<br />

arian gamonaTqvamis Seqmnis procesTan da im ZalasTan, romelic<br />

sasurvelia gadmoices am gamonaTqvamSi. unda aRiniSnos, rom ostini<br />

40


mkveTrad ar mijnavs erTmaneTisagan gare pirobebsa Tu movlenebs (awmyo<br />

an warsuli socialuri qmedeba, garemo faqtorebi) da komunikaciaSi<br />

monawile individis fsiqologiur mdgomareobas. igi mometebul<br />

yuradRebas aqcevs im sakiTxs, mocemuli realuri situacia akmayofilebs<br />

Tu ara sametyvelo qmedebis warmatebuli sakomunikaciis aucilebel<br />

konteqstualur pirobebs.<br />

serli (Searle 1969, 1979) eTanxmeba ostins im faqtTan mimarTebaSi, rom<br />

konteqstma namdvilad unda daakmayofilos warmatebuli komunikaciis<br />

pirobebi, raTa sametyvelo qmedebis meSveobiT warmatebuli komunikacia<br />

moxdes. ilokuciuri qmedebebis ganxilvisas serli konteqsts gaiazrebs<br />

ara rogorc arsebuli viTarebebis erTianobas, aramed komunikaciaSi<br />

monawile individTa propoziciul mimarTebaTa krebuls – am pirobaTa<br />

umetesoba formulirebulia komunikaciaSi monawile individTa rwmenisa<br />

Tu zraxvebis TvalsazrisiT. amgvari mimarTeba gzas uxsnis konteqstis<br />

subieqtur an kognitur gaazrebas.<br />

sametyvelo qmedebis Teoriis formulirebisas baxi da harniSi (Bach<br />

and Harnish 1979) axdenen sametyvelo qmedebis definicias da amtkiceben,<br />

rom komunikaciuri TvalsazrisiT sametyvelo qmedebis warmatebuloba<br />

damokidebulia imaze, aRiarebs Tu ara msmeneli metyveli subieqtis<br />

komunikaciur ganzraxvas. es aRiareba Tavis mxriv emyrareba ,,saerTo<br />

(saziaro) konteqstualur rwmenas da msoflmxedvelobas – es rwmena da<br />

mosazrebebi ara mxolod dakavSirebuli arian gamonaTqvamis konteqstTan,<br />

aramed swored konteqsti axdens maT gaaqtiurebas. sametyvelo qmedebis<br />

Sesaferisobis dadebiTi Sefaseba gulisxmobs savaraudo ilokuciuri<br />

aqtis warmatebiT Sesrulebas. uaryofiT Sefasebas, anu warumatebel<br />

komunikacias sametyvelo qmedebisaTvis moaqvs gansxvavebuli Sedegebi<br />

imis mixedviT, Tu romeli komunikaciuri wesi aris ugulebelyofili.<br />

magaliTad, irRveva gulwrfelobis piroba da mosaubre adresats eubneba:<br />

,,Tqvens adgilas rom viyo, me aucileblad davTanxmdebodi am<br />

SemoTavazebas”, maSin roca igi fiqrobs, rom es sulac ar aris<br />

momxibvleli winadadeba. an: politikosi arCevnebis win amomrCevels<br />

41


warudgens im momavali keTili saqmeebis sias, romelsac igi arCevis<br />

SemTxvevaSi aucileblad Seusrulebs amomrCevels, magram sabolood<br />

arafers akeTebs. unda aRiniSnos, rom aq gulwrfelobis nakleboba<br />

sulac ar niSnavs, rom sametyvelo qmedeba moklebulia konvenciur<br />

efeqts. Tumca aSkaraa, rom Seuferebeli anu warumatebeli sakomunikacio<br />

pirobebi sametyvelo qmedebebs mizanmimarTulobas ukargaven. metyvelma<br />

subieqtma mainc Seasrula sametyvelo qmedeba, magram Seuferebel<br />

pirobebSi da arasasurveli komunikaciuri mniSvnelobiT. magaliTad,<br />

saTanado Zalauflebis arqonis SemTxvevaSi brZaneba SeiZleba uxeS<br />

moTxovnad iqces.<br />

serli (Searle 1969) iziarebs pozicias, rom konteqsts gaaCnia<br />

Semfasebeli roli da warmatebuli komunikaciis pirobebi warmoadgens<br />

sametyvelo qmedebis saTanadod SesrulebisaTvis aucilebeli pirobebis<br />

krebuls. am poziciis sapirispirod, graisi (Grice 1967) amtkicebs, rom<br />

gamonaTqvamis WeSmaritoba damokidebuli ar unda iyos msjelobaze,<br />

ramdenad Sesaferisi Tu Seuferebelia gamonaTqvami. Seuferebel<br />

gamonaTqvamebs graisi miiCnevs iseT gamonaTqvamebad, romelTa sasaubro<br />

implikacia aris mcdari an SecdomaSi Semyvani. am poziciis mixedviT,<br />

ostinis mosazrebis sawinaaRmdegod, konteqsti ver SeinarCunebs<br />

Semfaseblur rols,. warmatebuli komunikaciis pirobebs Soris serli<br />

(Searle 1969) aseve asaxelebs ,,mniSvnelovan” pirobas, romelic mosaubre<br />

individisagan moiTxovs saTanado ganzraxvas – dapirebis micemis<br />

SemTxvevaSi is aucileblad unda grZnobdes pirobis Sesrulebis<br />

pasuxismgeblobas. amdenad, warmatebuli sakomunikacio pirobebis<br />

gaTvaliswineba xels uwyobs sametyvelo qmedebebSi aRviqvaT ara marto<br />

maTi konvenciuri efeqti, aramed gaviazroT isini rogorc komunikaciuri<br />

ganzraxvis gamomxatveli gamonaTqvamebi.<br />

rogorc zemoT naTqvamidan davinaxeT, urTierToba konteqstsa da<br />

sametyvelo qmedebas Soris aris sakmaod rTuli da mravalwaxnagovani. am<br />

urTierTmimarTebaSi ukeT gasarkvevad, sbisas (Sbisa 2002: 424) azriT,<br />

aucilebelia pasuxi gaeces ramdenime SekiTxvas.<br />

42


1. sametyvelo qmedebis konteqsti mocemulia (arsebobda sametyvelo<br />

qmedebamde an komunikaciamde), Tu agebuli (komunikaciaSi<br />

monawile individebis mier Seqmnili)<br />

2. sametyvelo qmedebis konteqsti aralimitirebulia (ar aqvs<br />

dadgenili CarCoebi, ar aqvs SezRudva ganviTardes nebismieri<br />

mimarTulebiT), Tu limitirebulia (SezRudulia raime<br />

principebis Sesabamisad)<br />

3. sametyvelo qmedebis konteqsti aris obieqturi (Sedgeba arsebuli<br />

realobisa da faqtebisagan), Tu subieqturi da kognituri<br />

(Sedgeba mosaubris zraxvebisagan an emyareba komunikaciaSi<br />

monawile orive mxaris rwmenasa da miswrafebebs)<br />

1.5.2 mocemuli Tu agebuli konteqsti: komunikaciuri arCevani<br />

sametyvelo qmedebis Teoriis Sesabamisad konteqsti xSirad<br />

ganixileba, rogorc winaswar mocemuli: misi Sinaarsi ar aris<br />

damokidebuli im sametyvelo qmedebaze, romlis konteqstsac Tavadve<br />

warmoadgens; igi dadgenilia sametyvelo qmedebis Sesrulebamde. rogorc<br />

sbisa (Sbisa 2002) ganmartavs, ostiniseuli warmatebuli sakomunikacio<br />

pirobebi sametyvelo qmedebisagan damoukideblad unda iyos<br />

dakmayofilebuli mosaubris, adresatisa da gamonaTqvamis situaciis mier<br />

amave sametyvelo qmedebis Sesrulebamde. serlis (Searle 1969) mixedviT,<br />

warmatebuli sakomunikacio pirobebi Seqmnilia sametyvelo qmedebamde im<br />

sityvebisagan damoukideblad, romlebsac metyveli subieqti warmoTqvams,<br />

raTa mocemuli sametyvelo qmedeba Seasrulos.<br />

literatura, romelic konteqsts ganixilavs verbaluri interaqciis<br />

(komunikaciis) analizis CarCoSi, rogorc amas duranti da gudvini<br />

ganmartaven (Duranti & Goodwin 1992), mxars uWers konteqstis<br />

konstruirebul bunebas (konteqsti sametyvelo qmedebamde aris agebuli).<br />

am mosazrebis sapirispirod, sbisas (Sbisa 2002) miaCnia, rom komunikaciaSi<br />

43


monawile individebi winaswar ar amowmeben, Tu ramdenad Sesaferisia<br />

sametyvelo qmedeba imisaTvis, raTa aRiaron, rom es sametyvelo qmedeba<br />

namdvilad Sesrulda. sbisas mosazrebas eTanxmeba kruzic (Cruse 2004: 384).<br />

misi azriT, gamonaTqvamis interpretaciisaTvis aucilebeli saTanado<br />

konteqsti winaswar ar aris mocemuli. konteqsts irCevs komunikaciaSi<br />

monawile msmeneli individi. kruzi miiCnevs, rom swori anu saTanado<br />

konteqsti aris im varaudTa erToblioba, romelic sabolood iZleva<br />

adekvatur konteqstualur efeqts.<br />

(24) eTikis kodeqsis safuZvelze TiToeuli skola Sinaganawess<br />

SeimuSavebs da misi dacva yvela maswavleblisTvis,<br />

moswavlisTvis da direqtorisTvis aucilebeli iqneba. vinc<br />

Sinaganawess ar daemorCileba, damrRvevebis winaaRdeg<br />

adekvaturi zomebi gatardeba. skolis usafrTxoebis koncefciis<br />

farglebSi, axali saswavlo wlidan Tbilisisa da baTUmis<br />

yvela skolaSi sertificirebuli mandaturebi Sevlen. wlis<br />

bolomde ki zugdidis, rusTavis, quTaisisa da goris skolebs<br />

moicaven.<br />

(saqarTvelos ganaTlebisa da mecnierebis saministro 2010)<br />

Cven winaswar skeptikurad arasodes varT xolme ganwyobili<br />

Tanamosaubris mier gadmocemuli informaciis an Sesrulebuli<br />

sametyvelo qmedebis mimarT, Tuki gamocdilebaze dayrdnobiT, Cven ar<br />

moveliT, an intuitiurad ar vxvdebiT, rom komunikaciaSi monawile meore<br />

mxarem SeiZleba mogvatyuos.<br />

adamiani xSirad miiCnevs, rom Cveni Tanamosaubris mier warmoTqmuli<br />

sityvebi qmnian Sesaferis sametyvelo qmedebas (Goffman 1971). amave<br />

pozicias iziarebs kruzic (Cruse 2004) da miiCnevs, rom metyvel subieqts<br />

komunikaciaSi wamyvani roli aqvs. metyvel subieqts gaaCnia garkveuli<br />

warmodgena msmenelis codnisa Tu gonebrivi SesaZleblobebis Sesaxeb da<br />

cdilobs imgvarad gadmosces sasurveli informacia da Seasrulos<br />

sametyvelo qmedeba, rom msmenelma minimaluri kognituri danaxarjebiT<br />

moaxerxos naTqvamis swori interpretacia. magaliTisaTvis ganvixiloT<br />

rCeva, romelic erTma adamianma SeiZleba misces meore adamians – ,,Tuki<br />

Tqven gsurT saintereso wigni waikiTxoT, me girCevdiT steinbekis<br />

,,zamTari Cveni mRelvarebisa”.” adresati, romelic am gamonaTqvams<br />

44


aRiqvams, rogorc rCevas, miiCnevs, rom adresanti ara mxolod zogadad<br />

kargad erkveva mxatvrul literaturaSi, aramed darwmunebulia, rom<br />

mocemuli wigni namdvilad did siamovnebas mianiWebs mkiTxvels. an, Tuki<br />

policiis formaSi gamowyobili adamiani aCerebs mZRols da sTxovs<br />

sabuTebis wardgenas, mZRoli am moTxovnas brZanebad aRiqvams da eWvqveS<br />

ar ayenebs policielis Zalauflebas mocemul konteqstSi. pirveli<br />

magaliTis SemTxvevaSi, adamianma, romelsac rCeva misces, ar icis da<br />

verc amowmebs, Tu ramdenad kompetenturia rCevis mimcemi individi am<br />

konkretul sakiTxTan mimarTebaSi. savaraudod, sametyvelo qmedebis<br />

Sesrulebamde arc mrCeveli afasebs xolme sakuTar kompetenturobas<br />

rCevis micemis TvalsazrisiT. meore SemTxvevaSi ki, Znelad Tu vinme<br />

Seitans eWvs, rom policiis tanisamosSi gamowyobili adamiani namdvilad<br />

aris Tu ara policieli. mocemuli magaliTebis mixedviT, komunikaciaSi<br />

monawile individebi miiCneven, rom sametyvelo qmedeba TavisTavad<br />

akmayofilebs warmatebuli komunikaciis pirobebs.<br />

warmatebuli komunikaciis pirobebis msgavsad, konteqsti aseve<br />

TavisTavad akmayofilebs presupoziciebs. es mosazreba warmoiSva im<br />

fenomenidan, romelsac luisi (Lewis 1979) uwodebs ,,akomodacias”<br />

(ganTavseba) – rodesac warmoTqmuli gamonaTqvami moiTxovs garkveuli<br />

tipis presupozicias, am presupoziciis srul gaazrebamde adresati mas<br />

aTavsebs Tavis fonur varaudebSi. pirispir saubari, media komunikaciebi<br />

Tu sxvadasxva Janris werilobiTi komunikacia presupoziciis<br />

akomodacias (ganTavseba) iyenebs, raTa adresati Cawvdes fonur<br />

informacias an miiRos axali informacia yovelgvari damatebiTi<br />

diskusiis gareSe. Tuki Cven, magaliTad, SemTxveviT movismineT or<br />

adamians Soris saubari, romelic aRwers vinme daviTisaTvis (pirobiTi<br />

personaJi) avtomobilis moparvis faqts, Cven iolad gamovitanT daskvnas,<br />

rom daviTs (Tumca Cven mas saerTod ar vicnobT) yavda avtomobili.<br />

amdenad, Tuki komunikaciis monawileebs ar sWirdebaT winaswar<br />

ganixilon dakmayofilebulia Tu ara warmatebuli komunikaciis pirobebi<br />

an presupoziciebi, adresats SeuZlia Tavad sametyvelo qmedebidanve<br />

45


gamoitanos sametyvelo qmedebis konteqstis Sesaxeb saWiro informacia.<br />

komunikaciaSi monawile individis roli SedarebiT pasiuria. igi<br />

cdilobs ganixilos mis xelT arsebuli konteqstebi da gamoiyenos<br />

mxolod is konteqsti, romelic mas saSualebas miscems moaxdinos<br />

metyveli subieqtis mier Sesrulebuli sametyvelo qmedebis swori<br />

interpretacia (Cruse 2004). maSasadame, migvaCnia, rom mcdaria is pozicia,<br />

romelic konteqsts winaswar mocemul realobad ganixilavs. piriqiT,<br />

mniSvnelovania gaviazroT, rom konteqsti aris interaqtiuli movlena,<br />

romelsac Tavad komunikaciaSi monawile individebi qmnian urTierTobis<br />

ganviTarebis Sesabamisad.<br />

1.5.3 limitirebuli Tu aralimitirebuli konteqsti: komunikaciuri<br />

arCevani<br />

xSirad zedmetad miaCniaT kiTxva imis Sesaxeb, konteqsti unda iyos<br />

limitirebuli, Tu unda hqondes SesaZlebloba ganivrcos yoveli<br />

mimarTulebiT da amdenad iyos yovlismomcveli. fiqroben, rom<br />

konteqstma aucileblad unda moicvas yvelaferi, rac ,,aucilebelia” im<br />

amocanis Sesasruleblad, risTvisac Cven konteqsti gvesaWiroeba (Kaplan<br />

1989: 591), iqneba es gamonaTqvamis interepretacia Tu Sefaseba. am<br />

TvalsazrisiT, ra Tqma unda, marTebulad ar migvaCnia dawesdes limiti<br />

im ,,aucilebel” komponentebze, romelic konteqstma unda moicvas. magram,<br />

meore mxriv, roli, romelic sametyvelo qmedebis kvlevam SeiZleba<br />

mianiWos konteqsts, mniSvnelovnad icvleba imis mixedviT, Tu rogor<br />

aRviqvamT konteqsts – limitirebulad Tu aralimitirebulad.<br />

aralimitirebulikonteqsti Cven saSualebas gvaZlevs movaxdinoT<br />

sametyvelo qmedebis interpretacia. magram, rogorc sbisa (Sbisa 2002)<br />

amtkicebs, aralimitirebuli konteqstis pirobebSi SeuZlebelia<br />

sametyvelo qmedebis Sefaseba. ufro metic, misive azriT, sametyvelo<br />

qmedebis Sefaseba konteqstidan gamomdinare mniSvnelovnad gansxvavdeba<br />

mTeli msoflio gamocdilebis gaTvaliswinebiT mimdinare Sefasebisagan,<br />

46


Tuki, ra Tqma unda, konteqsti sruliad ar moicavs am msoflio<br />

gamocdilebas.<br />

ostinis (Austin 1962) mixedviT, sametyvelo qmedebis konteqsti<br />

limitirebulia, radgan warmatebuli komunikaciis wesebi mkacrad adgenen<br />

situaciis im aspeqtebs, romelTa Sesabamisadac unda Sefasdes<br />

sametyvelo qmedebis Sesaferisoba. imisaTvis, rom davadginoT raime<br />

mtkicebuleba WeSmaritia Tu mcdari, aucileblad unda miviRoT<br />

mxedvelobaSi is situacia, romlis pirobebSic moxda am mtkicebulebis<br />

warmoTqma. aqve aucileblad unda gaviTvaliswinoT komunikaciaSi<br />

monawile individTa miznebi da amocanebi. ostinis azriT (ibid: 143-145),<br />

mtkicebuleba ,,France is hexagonal” (safrangeTi aris eqvskuTxovani) SeiZleba<br />

aRviqvaT, rogorc WeSmariti, Tuki es mtkicebuleba warmoTqves raime<br />

konkretuli miznis Sesabamisad (Tuki, magaliTad, igulisxmeba, Tu<br />

ramdeni mxridan aris mosalodneli mtris Tavdasxma omis SemTxvevaSi); an<br />

mcdari, Tuki mtkicebuleba warmoTqves raime sxva mizniT (magaliTad,<br />

igulisxmeba safrangeTis sazRvrebis geografiuli moxazuloba). amdenad,<br />

rogorc am magaliTebidan Cans, logikuria vamtkicoT, rom komunikaciis<br />

miznebi ganapirobeben erTi da imave movlenis romeli aspeqtebis mixedviT<br />

unda Sefasdes sametyvelo qmedebis WeSmariteba an mcdaroba. sbisas<br />

azriT (Sbisa 2002), Tavad is faqti, rom es aspeqtebi gansxvavebulia<br />

sxvadasxva SemTxvevaSi, gvaCvenebs, rom sametyvelo qmedebis situaciuroba<br />

da misive konteqsti delimitireba erTamaneTTan mWidrod aris<br />

dakavSirebuli. serli (Searle 1969: 57) sametyvelo qmedebis warmatebulad<br />

SesrulebisaTvis aucilebel ,,normalur” sakomunikacio pirobebTan<br />

erTad asaxelebs komunikaciaSi monawile individTa damokidebulebebs,<br />

mimarTebebs da situaciur maxasiaTeblebs, romlebic dakavSirebuli<br />

arian warmatebuli komunikaciis specifiuri wesebiT. ramdenadac, rogorc<br />

serli TviTonve ganmartavs, ar arsebobs amomwuravi ganmarteba, Tu ras<br />

niSnavs ,,normaluri” sakomunikacio pirobebi, SeuZlebelia arsebobdes im<br />

detalebis usasrulo raodenoba, romelic Cveni azriT unda moicvas<br />

sametyvelo qmedebis konteqstma. faqtobrivad, serli (Searle 1979: 130-131)<br />

47


miiCnevs, rom konteqsts axasiaTebs usasrulod gavrcobis unari da<br />

potenciurad is aris yovlismomcveli: yovel samtyvelo qmedebas<br />

mniSvneloba gaaCnia mxolod fonuri warmodgenebisa Tu codnis<br />

Sesabamisad, romelTa ricxvic SeiZleba usasrulo iyos.<br />

komunikaciis mimarT sxva pragmatikuli mosazrebebis mixedviT,<br />

konteqsti mudmivad ganivrcoba, Tumca empiriulad igi delimitirebulia<br />

(gaaCnia sazRvrebi). stalkneris (Stalkner 1999) azriT, mosaubris mier<br />

warmoTqmuli yoveli presupozicia konteqstis, rogorc fonuri<br />

informaciis delimitirebas axdens. Tumca sperberisa da uilsonis<br />

(Sperber and Wilson 1986) azriT, konteqsti delimitirebulia im empiriuli<br />

faqtiT, rom mosaubris gonebaSi zogierTi mosazreba aqtiurdeba sxva<br />

damatebiTi mosazrebebisa da asociaciebis gaaqtiurebiT. am poziciis<br />

gaziareba niSnavs imis aRiarebas, rom, rac ufro meti detali Semodis<br />

konteqstSi, izrdeba sametyvelo qmedebis ukeT gagebisa da gaazrebis<br />

SesaZlebloba. es ki gulisxmobs, rogorc zemoT aRiniSna, sametyvelo<br />

qmedebis mTeli msoflio gamocdilebis Sesabamisad gaaanalizebas, rac,<br />

ra Tqma unda, SeuZleblad migvaCnia.<br />

aucilebelia moviZioT ukeTesi principebi, romlebic moaxdenen<br />

sametyvelo qmedebis delimitacias. upirveles yovlisa, mniSvnelobis<br />

konteqstze damokidebulebas enis filosofosebi ganixilaven indeqsuri,<br />

demonstratiuli, deskriptuli sityvebisa da mTeli propoziciebis<br />

analizis pirobebSi (Bianchi 1999). konteqstze damokidebulebas unda<br />

hqondes raime wyaro, rac naTlad Cans im faqtSi, rom enis gamoyeneba<br />

umetesad aris situaciuri. faqtobrivad, enis gamomyenebeli<br />

pasuxismgebelia ena gamoiyenos romelime qmedebis CarCoSi. sametyvelo<br />

qmedebis amgvari situaciuroba limitirebul konteqsts moiTxovs. Tuki<br />

sametyvelo qmedebis romelime konteqstis Sesabamisad Sesruleba da<br />

gaazreba mas situaciur movlenad warmoadgens, migvaCnia, rom es<br />

sametyvelo qmedeba amave konteqstis mixedviT unda Sefasdes. ufro<br />

metic, imisaTvis, rom moxdes sametyvelo qmedebis gansazRvruli Sefaseba<br />

(Sesaferisoba/Seufereblobis, WeSmariteba/mcdarobis TvalsazrisiT),<br />

48


Tavad konteqsti unda iyos delimitirebuli, anu mkafiod unda iyos<br />

gansazRvruli, Tu ra ganekuTvneba konteqsts da ra ara. yovlismomcveli<br />

konteqsti ver uzrunvelyofs situaciurobas da, rogorc ostini (Austin<br />

1962: 146) ganmartavs, igi sametyvelo qmedebas aqcevs karikaturul<br />

konstativad – ,,idealur gamonaTqvamad, romelic Sesaferisi iqneboda<br />

yoveli situaciisaTvis, nebismieri miznisaTvis, nebismieri<br />

auditoriisaTvis da a.S.”.<br />

yovelive zemoT Tqmulidan gamomdinare, cxadi xdeba, rom<br />

konteqstis nebismieri koncefcia, romelic ar moicavs delimitirebis<br />

kriteriumebs, SeiZleba miviCnioT aradamakmayofileblad. sbisas (Sbisa<br />

2002) ganmartebiT, unda moxdes konteqstis delimitireba Tuki Cven<br />

gvsurs, rom situaciuroba gaxdes sametyvelo qmedebis integraluri<br />

maxasiaTebeli.<br />

1.5.4 obieqturi da kognituri konteqsti: komunikaciuri arCevani<br />

kidev erTi mniSvnelovani sakiTxi, romelic unda ganvixiloT<br />

konteqstTan mimarTebaSi, aris misi obieqturi Tu kognituri buneba.<br />

konteqsts gaaCnia obieqturi buneba, Tuki mas gansazRvravs ara<br />

komunikaciaSi monawile individTa zraxvebi, aramed realur cxovrebaSi<br />

momxdari situaciebi, romelTa arsebobis Sesaxeb SesaZloa komunikaciaSi<br />

monawile individebs warmodgenac ar hqondeT. gokeri (Gauker 1998:153)<br />

obieqtur konteqsts aRwers, rogorc ,,gonebisaTvis transcendentul”<br />

cnebas, kognituri konteqsti ki Sedgeba komunikaciis erTi an ramdenime<br />

monawilis intenciuri (ganzraxuli) mdgomareobisa an mdgomareobebisagan.<br />

igi aRiqmeba ,,kogniturad”, radganac es situaciebi aris<br />

warmomadgenlobiTi. sbisas (Sbisa 2002: 428) miaCnia, rom sametyvelo<br />

qmedebis Teoria uaryofs obieqtur konteqsts da mas ganmartavs, rogorc<br />

propoziciuli mimarTebebis erTobliobas. konteqstis kognitur bunebas<br />

sakmaod bevri mxardamWeri hyavs Tanamedrove enaTmecnierebaSi (Penco 1999).<br />

Tumca, sbisa (Sbisa 2002) amtkicebs, rom es mimarTeba ar gamodgeba<br />

49


sametyvelo qmedebebis, rogorc socialuri aqtebis, kvlevis procesSi.<br />

misi azriT, yovelive es naTlad Cans, Tuki konteqstis rols<br />

ganvixilavT sametyvelo qmedebebis Sefasebisas.<br />

konteqsti rom mxolod komunikaciaSi monawile individTa<br />

zraxvebisagan Sedgebodes, sametyvelo qmedebis warmatebuli komunikaciis<br />

pirobebis dasakmayofileblad am individTa monawileoba minimaluri<br />

iqneboda (Sbisa 2002). ra Tqma unda, maT aucileblad unda hqondeT<br />

garkveuli intenciuri (zraxviTi) mdgomareoba, magram am individTa<br />

komunikaciaSi CarTuloba ar iZleva situaciis sruli gaazrebisa da<br />

marTvis garantias. sxva sityvebiT rom vTqvaT, mxolod mosaubre<br />

individis rwmena an codna ar aris sakmarisi, rom man raime<br />

gamonaTqvamisaTvis Seqmnas Sesaferisi situacia an konteqsti. magaliTad,<br />

imisaTvis, rom adamianma gasces karis daxurvis brZaneba, sakmarisia mas<br />

swamdes , rom kari aris Ria. an: Tuki individi moibodiSebs imis gamo,<br />

rom man mTlianad SeWama Cemi sayvareli tkbileuli, sakmarisia individs<br />

swamdes, rom man SeWama tkbileuli. magram, aqve unda SevniSnoT, rom<br />

mxolod individis rwmena ar aris sakmarisi, rom Tanamosaubrem<br />

sametyvelo qmedeba warmatebulad miiCnios. Tuki, magaliTad, me vici, rom<br />

kari ukve daketilia, mosaubre individis mier Sesrulebuli samtyvelo<br />

qmedeba (mocemul SemTxvevaSi brZaneba) ver maiZulebs me karis daketvas.<br />

Tuki me aseve vici, rom Cemma megobris bavSvebma SeWames Cemi sayvareli<br />

tkbileuli, aseT SemTxvevaSic, mosaubre individis mier Sesrulebuli<br />

sametyvelo qmedeba (mobodiSeba) ver CaiTvleba warmatebiT<br />

Sesrulebulad. sbisas (Sbisa 2002) mtkicebiT, sametyvelo qmedebis<br />

warmatebuli komunikaciis pirobebis dasakmayofileblad arc is aris<br />

sakmarisi, Tuki komunikaciaSi monawile individebs gaaCniaT saerTo<br />

rwmena (iziareben erTmaneTis rwmenasa da Sexedulebebs). im SemTxvevaSic<br />

ki, Tuki komunikantebs Tanabrad swamT, rom kari aris Ria, brZaneba karis<br />

daxurvis Sesaxeb aucileblad aRmoCndeba Seuferebeli, rodesac<br />

komunikantebi darwmundebian, rom kari aris daxuruli. aq, ra Tqma unda,<br />

unda aRiniSnos, rom sametyvelo qmedebis warmoTqmisas, komunikantTa<br />

rwmenaze dayrdnobiT, sametyvelo qmedeba aris saTanadod Sesrulebuli,<br />

50


adgan komunikaciaSi monawile individebs swamT, rom kari aris Ria. aseT<br />

SemTxvevaSi xdeba subieqturi rwmenis obieqturi realobiT gabaTileba,<br />

ris Sedegadac xdeba sametyvelo qmedebis Sesrulebisas arsebuli<br />

warmatebuli komunikaciis pirobebis gabaTileba. mobodiSebis<br />

SemTxvevaSi, Tuki warmovidgenT, rom me ar vici, vin SeWama Cemi sayvareli<br />

tkbileuli, mobodiSebis aqti aris warmatebiT Sesrulebuli. magram ver<br />

moxerxdeba mobodiSebis konvenciuri efeqtis miRweva (danaSaulis<br />

gamosworebis mcdeloba), Tuki es danaSauli realurad ar arsebobs. sxva<br />

sityvebiT rom vTqvaT, rogorc ki gairkveva simarTle, rom Cemi megobris<br />

Svilebma SeWames Cemi sayvareli tkbileuli, aucilebeli gaxdeba mTeli<br />

situaciis gadaazreba. Tuki CvenTvis aucilebeli aris Sesaferisi<br />

pirobebis ara formalurad arseboba (pirobebi pirobebisaTvis), aramed<br />

viswrafviT, rom es pirobebi eyrdnobodnen realobas, raTa miRweul<br />

iqnes konvenciuri efeqti, aseT SemTxvevaSi Cven konteqsti unda<br />

gaviazroT ara rogorc kognituri mdgomareobebis an intenciuri<br />

(zraxviTi) mimarTebebis erTianoba, aramed konteqsti unda<br />

warmovadginoT, rogorc eqsternuli (gare) pirobebis mTlianoba –<br />

materialuri Tu socialuri faqtorebis erToblioba. am mtkicebidan<br />

logikurad gamomdinareobs, rom sametyvelo qmedebebis, rogorc<br />

socialuri aqtebis, kvlevisas konteqsti unda aRviqvaT, rogor<br />

obieqturi cneba.<br />

konteqstis obieqturi buneba ukeT warmoCindeba, Tuki ganvixilavT im<br />

moTxovnebs, romelTac lingvisturi presupozicia sametyvelo qmedebis<br />

konteqsts uyenebs. am SemTxvevaSi pasuxi unda gaeces mniSvnelovan<br />

SekiTxvas: imisaTvis, rom sametyvelo qmedeba iyos Sesaferisi, aris Tu<br />

ara sakmarisi, rom metyvelma subieqtma warmoTqmuli winadadebis mier<br />

Seqmnili presupozicia aRiqvas WeSmaritad Cemi subieqturi rwmena, rom<br />

vTqvaT, britaneTs hyavs dedofali, Cems mier warmoTqmul TxrobiT<br />

winadadebas ver aqcevs Sesaferis mtkicebulebad.UTuki komunikaciis sxva<br />

monawileebic iziareben Cems warmodgenebsa da rwmenas, iqmneba<br />

Sesaferisobis efeqti. magram unda aRiniSnos, rom es yovelive ver qmnis<br />

51


sametyvelo qmedebis realur Sesaferisobas. amdenad, sametyvelo qmedebis<br />

Sesafaseblad aucilebeli foni unda iyos obieqturi da ara kognituri.<br />

informaciis gadmosacemad presupoziciebis gamoyeneba konteqstis<br />

obieqtur bunebas usvams xazs (Sbisa 2000). kognituri konteqstis CarCoSi<br />

informaciuli presupoziciis axsnis erT-erT strategiaTa Soris aris<br />

pozicia, romlis mixedviTac, presupoziciis informaciuli gamoyenebisas<br />

mosaubres miaCnia, rom adresati Tavidanve iziarebs garkveul<br />

warmodgenebs (Stalnaker 1974). magram am mtkicebulebis sapirispirod<br />

sakmaod gonivrulad migvaCnia gokeris azri, romelic miiCnevs, rom Tuki<br />

adresati da adresanti Tavidanve iziareben warmodgenebsa Tu<br />

mosazrebebs, aseT SemTxvevaSi, albaT logikuri da bunebrivi iqneba, Tuki<br />

vityviT, rom sulac ar arsebobs am mosazrebis artikulaciis<br />

(warmoTqmis) aucilebloba (Gauker 1998). sakmaod sainteresoa, Tu rogor<br />

vaxerxebT komunikaciis dros warmosaxviT Sesaferisobasa da realur<br />

Sesaferisobas Soris arCevanis gakeTebas. sbisas (Sbisa 2002) mtkicebiT, es<br />

sakiTxi dRemde gadauWreli rCeba. komunikaciis ukeT gaazrebis meore<br />

strategia gvTavazobs presupoziciis ganmartebis gafarToebas ise, rom<br />

man moicvas ara mxolod is rwmena da mimarTebebi, romelTac<br />

komunikantebi iziareben, aramed is warmodgenebic, romelTa aRqmisaTvis<br />

adresanti saTanadod aris ganwyobili (Soames 1982). magram, am SemTxvevaSi<br />

Cndeba SekiTxva, rogor unda moveqceT im informatiul presupoziciebs,<br />

romelTa mimarTac adresants ar gaaCnia raime winaswari ganwyoba, an<br />

iseT presupoziciebs, romelTa miReba-gaziareba adresants ar surs<br />

(magaliTad, adresants miaCnia, rom es presupoziciebi mcdaria)<br />

warmovidginoT, me mwams, rom saqarTvelos saganmanaTleblo reforma<br />

mxolod da mxolod qarTuli realobisaTvis aris Seqmnili da<br />

gaTvlili: aseT SemTxvevaSi me ubralod ukuvagdeb yovelgvar<br />

sapirispiro mosazrebas misi Seufereblobis motiviT, an SesaZloa me eWvi<br />

Semeparos sakuTari warmodgenebisa da rwmenis sisworeSi da mivemxro<br />

Cemi Tanakomunikantis mier mowodebul mosazrebas. amdenad,<br />

informatiuli presupozicia adresants warudgeba, rogorc mosazreba,<br />

52


omelic man aucileblad unda gaiziaros yovelgvari adrindeli<br />

ganwyobis miexedavad (Sbisa 1999).<br />

maSasadame, obieqturi konteqsti iZleva SesaZleblobas avxsnaT<br />

informatiuli presupozicia. sbisas (Sbisa 2002) ganmartebiT, rodesas S<br />

warmoTqvams TxrobiT winadadebas p da p (masSi Cadebuli<br />

presupoziciuri indikatoris gamo) gulisxmobs q-s, Tuki obieqturi<br />

konteqsti ver daakayofilebs q-s, S-s mier warmoTqmuli gamonaTqvami ver<br />

gaxdeba Sesaferisi mtkicebuleba. Tuki miviCnevT, rom S-is mier<br />

warmoTqmuli gamonaTqvami aris saTanadod gamoxatuli mtkicebuleba,<br />

maSin Cven aseve unda miviCnioT, rom q aris ara ubralod S-is rwmenis<br />

Sedegi, aramed mas aseve akmayofilebs obieqturi konteqsti. komunikaciis<br />

procesSi Cven gvwams, rom S-is mier warmoTqmuli TxrobiTi winadadeba<br />

qmnis warmatebiT gadmocemul mtkicebulebas. Cven mtkiced varT<br />

ganwyobili imisaTvis, rom virwmunoT q. amdenad, informatiuli<br />

presupoziciebi zustad da zedmiwevniT miiReba gamoanTqvamSive mocemuli<br />

lingvisturi indikatorebisagan, radganac isini warmoadgenen im<br />

pirobebs, romlebic obieqturma konteqstma unda daakmayofilos.<br />

lingvisturi indikatorebisagan informatiuli presupoziciebis miRebis<br />

procesi xsnis, Tu ratom inaxavs maT adresanti rogorc presupoziciebs,<br />

anu rogorc TavisTavad mocemul informacias, im SemTxvevaSic ki, Tuki<br />

isini Seicaven sruliad axal informacias. es procesi aseve iZleva<br />

pasuxs dilemaze, Tu ratom an rogor warmoadgenen presupoziciebi<br />

informacias samyaros Sesaxeb. konteqstis kognituri gaazrebis<br />

farglebSi adresantis rwmena, rom mosaubris mier warmoTqmuli<br />

TxrobiTi winadadeba aris saTanadod Sesrulebuli mtkicebuleba, mas<br />

mianiWebs SesaZleblobas mivides mxolod im daskvnamde, rom mosaubre<br />

fiqrobs an varaudobs q-s.<br />

53


1.5.5 konteqstis integraluri struqtura da komunikaciuri arCevani<br />

zemoT mocemul msjelobaSi SevecadeT gveCvenebina, rom konteqsti<br />

unda iyos konstruirebuli, limitirebuli da obieqturi. magram dgeba<br />

sakiTxi, konteqstis es maxasiaTeblebi aris Tu ara erTmaneTTan<br />

SeTavsebadi.<br />

konstruirebuli buneba ZiriTadad damaxasiaTebelia kognituri<br />

konteqstisaTvis. sbisa (Sbisa 2002) amtkicebs, rom interaqtiul movlenaSi<br />

monawileebi SeiZleba martivad SeTanxmdnen, Tu rogor ganmarton is<br />

situacia, romelSic isini arian, an romlis Sesaxebac isini saubroben –<br />

situacia aris arsebul SesaZlebel CarCoTagan erT-erTi, rac<br />

saSualebas iZleva gaviazroT konteqstualuri miniSnebebi. isini<br />

exmarebian komunikaciis monawileebs komunikaciis damyarebaSi.<br />

(25) But we must also learn the lessons of the past. It is now sixty years since<br />

Butler’s landmark 1944 settlement, which raised the school-leaving age to 15, and<br />

introduced free secondary education, as well as shaping a lasting partnership between<br />

Church and State in education. In the same decade, the 1942 Beveridge Report and<br />

the 1948 Children Act transformed welfare and children’s services. These reforms<br />

were colossal; they transformed the landscape of welfare and of public services.<br />

Their influence is hard to over-state, and has been overwhelmingly a positive one.<br />

(Five Year Strategy for Children and Learners 2004: 3)<br />

Cven warsulidan unda viswavloT gakveTilebi. ukve samoci weli<br />

gavida batleris 1944 dadgenilebidan, romelmac skolis<br />

damTavrebis asakad daadgina 15 weli da SemoiRo ufaso<br />

saSualo ganaTleba. man aseve Camoayaliba mtkice<br />

TanamSromloba eklesiasa da <strong>saxelmwifo</strong>s Soris ganaTlebis<br />

sakiTxebTan mimarTebaSi. imave dekadaSi, 1942 wlis beverijis<br />

moxsenebam da 1948 wlis aqtma bavSvTa Sesaxeb momsaxurebisa da<br />

ganTlebis sferoSi arsebiT cvlilebebs daudes saTave. maTi<br />

gavlenis gazviadebuli Sefaseba SeuZlebelia da igi SeiZleba<br />

ganvixiloT mxolod pozitiur konteqstSi.<br />

mocemuli magaliTi naTlad aCvenebs, rom komunikaciis pirobebSi<br />

teqstis Semoqmedi individi Tavad agebs im konteqsts, romlis pirobebSic<br />

surs interaqciis interpretacia. hipoTeza am CarCoebis arsebobis Sesaxeb<br />

saSualebas iZleva, avxsnaT procesi, Tu rogor axerxeben komunikaciaSi<br />

monawile individebi mimarTebebis da rwmenis formirebasa da gaziarebas.<br />

54


magram, aqve ismis SekiTxva: rogor SeZleben komunikantebi am CarCoebis<br />

meSveobiT axali obieqturi realobis konstruirebas aseT SemTxvevaSi,<br />

albaT logikuria miviCnioT, rom konteqstis konstruirebisaTvis Tavad<br />

konteqsti unda iyos kognituri da ara obieqturi.<br />

am SeuTavseblobisagan gamosavali SeiZleba iyos, Tuki miviCnevT,<br />

rom orive tipis konteqsti mniSvnelovan rols TamaSobs sametyvelo<br />

qmedebasTan mimarTebaSi. magram aqve kidev erTxel unda aRiniSnos, rom<br />

mxolod kognituri da ara obieqturi konteqsti SeiZleba iyos<br />

konstruirebuli. amdenad, migvaCnia, rom erTaderTi gamosavali aris, Tu<br />

or gansxvavebul konteqstis tips aseve or gansxvavebul rolsa da<br />

daniSnulebas mivaniWebT: sametyvelo qmedebis interpretacia<br />

damokidebulia kognitur konteqstze, xolo maTi Sefaseba ki – obieqtur<br />

konteqstze. Tumca, aqve unda iTqvas, rom es dayofa ar SeiZleba iyos<br />

mtkiced gansazRvruli da dadgenili. rogorc zemoT aRiniSna,<br />

gamonaTqvamis interpretaciis zogierTi aspeqti damokidebulia obieqtur<br />

faqtebze, magaliTad, vin saubrobs an romel drosa Tu sivrceSi xdeba<br />

gamonaTqvamis warmoTqma. ufro metic, obieqturi konteqsti CarTulia<br />

informatiuli presupoziciebis gaazrebis procesSi, radganac mxolod<br />

obieqturi konteqstis pirobebSi axerxebs presupozicia axali<br />

informaciis gadmocemas (Sbisa 2002).<br />

konteqstis sxvadasxvagvar bunebas Soris arsebuli SeuTavseblobis<br />

gadasaWrelad arsebobs kidev erTi saSualeba. aucilebelia vaRiaroT,<br />

rom komunikaciaSi monawile individebs SeuZliaT aagon ara mxolod<br />

kognituri konteqsti, aramed obieqturi konteqstis garkveuli aspeqtebi<br />

(Sbisa 2002). samyaroSi arsebobs sxvadasxvagvari tipis situacia,<br />

romelTagan zogierTi aris konvenciuri, xolo zogierTi ki –<br />

instituciuri (Van Gelder 1998). Cven SegviZlia gavaanalizoT konvenciuri<br />

an instituciuri situaciebi, Tuki daveyrdnobiT praqtikul SeTanxmebas<br />

(da ara kogniturs), romelic SeiZleba arsebobdes relevantur<br />

socialur monawileTa Soris (Sbisa 2001). amdenad, monawileTa SeTanxmeba<br />

did rols Seasrulebs, raTa movaxerxoT da gavaanalizoT (obieqturad)<br />

55


monawileTa uflebebi, valdebulebebi, Zala, avtoriteti da a.S.. sulac<br />

ar iqneba araTanmimdevruli, Tuki davaskvniT, rom interaqtiul<br />

movlenaSi monawile individebs SueZliaT am situaciebis konstruireba,<br />

an kidev, igive situaciebi ganekuTvnebodes mocemuli interaqciis<br />

obieqtur konteqsts. am situaciis magaliTad gamogvadgeba vinmes<br />

socialuri an Tanamdebobrivi mdgomareoba, romelic mas uflebas aniWebs<br />

gasces raime saxis brZaneba. Zalaufleba, ra Tqma unda, ar arsebobs<br />

Sesabamis socialur monawileTa mier am Zalauflebis aRiarebis gareSe.<br />

formalur situaciebsa da instituciuri rolebis SemTxvevaSi<br />

(magaliTad, mosamarTle) Sesabamisi socialuri monawileebi da<br />

Zalauflebis miniWebis procesi mkacrad aris dadgenili da<br />

izolirebulia yoveldRiuri interaqciisagan. magram, araformalur<br />

situaciebSi, komunikaciaSi monawile individi Tavisufalia gaaanalizos,<br />

vTqvaT romelime brZanebiTi winadadeba, da miiCnios igi Sesaferis<br />

brZanebad da mianiWos mas Sesabamisi Zala. amdenad, individs SeuZlia<br />

moaxdinos sakuTari rolis redefinicia ubralod im sametyvelo<br />

qmedebis SesrulebiT, romelic gulisxmobs (gamonaTqvamis struqturaSia<br />

mocemuli) am individis rols.<br />

1.6 sametyvelo qmedeba da konteqstis urTierTmonacvleoba<br />

konteqstis cvlileba zogjer gamoiyeneba, raTa ganisazRvros<br />

sametyvelo qmedebebi da ganamtkicos intuitiuri (ostiniseuli)<br />

mosazreba imis Sesaxeb, rom isini arian qmedebebi (Sbisa 2002) . qmedebebi,<br />

rogorc wesi, moicaven Sedegebs – qmnian axal mdgomareobebsa Tu<br />

situaciebs, inarCuneben Zvel mdgomareobebsa Tu situaciebs, an kidev<br />

Zvels anacvleben axliT. zogierTi mecnieri amtkicebs, rom sametyvelo<br />

qmedebebs SeuZliaT konteqstSi am cvlilebebis Setana (Ballmer 1978, 1981;<br />

Gazdar 1981; Sbisa 1987; Stalnaker 1978). gazdari (Gazdar 1981: 68-69) sametyvelo<br />

qmedebebs ganmartavs, rogorc konteqstidan konteqstSi cvalebad<br />

56


funqciebs: isini dakavSirebuli arian konteqstTan da TavianTi<br />

ilokuciuri Zalis Sesabamisad axdenen mocemuli konteqstis<br />

transformacias. levinsoni (Levinson 1983) sainteresod miiCnevs am<br />

Teorias, magram aseve gamoTqvams eWvs, rom igi srulad da amomwuravad<br />

aanalizebs sametyvelo qmedebis bunebas. misive ganmartebiT, graisiseulserliseuri<br />

sametyvelo qmedebebis Teoria siRrmiseulad ar Seiswavlis<br />

sametyvelo qmedebebis im efeqtebs, romelzec wesiT sametyvelo qmedebis<br />

Semsrulebeli individi aris pasuxismgebeli. es Teoria recepcias<br />

(informaciis miRebas) ganixilavs ilokuciuri qmedebebisaTvis<br />

mniSvnelovan erTaderT efeqtad da ugulebelyofs konvenciur efeqts,<br />

romelic warmoiSoba ara mxolod recefciis meSveobiT. amdenad,<br />

mniSvnelovani aris ganvixiloT sametyvelo qmedebebis konteqstis<br />

Sesabamisad cvalebadi funqcia.<br />

upirveles yovlisa, Cven unda gaviazroT, Tu ra gavlenas axdens<br />

konteqstis obieqturi Tu kognituri buneba, raTa sametyvelo qmedebebi<br />

ganvixiloT konteqstis Sesabamisad cvalebadi qmedebebi. am SemTxvevaSi<br />

dagvexmareba stalnakeris (Stalnaker 1978) mtkicebulebis sametyvelo<br />

qmedebis analizi. mas Semdeg rac xdeba mtkicebulebis gamoxatva, misi<br />

Sinaarsi emateba komunikaciaSi monawile individTa presupoziciebs –<br />

kognitur konteqsts. maSasadame, konteqsti Seicvala, komunikaciaSi<br />

monawile inidividTa xelT arsebul SesaZlo samyaroTa raodenobac<br />

Semcirda. rogorc sbisa (Sbisa 2002) ganmartavs, erTi SexedviT,<br />

stalnakeris mier mowodebuli mosazreba aris sakmaod martivi da<br />

damajerebeli, magram mainc arsebobs garkveuli eWvi mis mimarT.<br />

upirveles yovlisa, Zalian Zneli aris konteqstis cvlilebis<br />

transpozicia imgvarad, rom konteqstis es cvlileba aseve gavrceldes<br />

im sametyvelo qmedebaze, romelic ar aris mtkicebuleba. magaliTad,<br />

Tuki SevasrulebT sametyvelo qmedebas ,,gTxov, daxure kari”, ra<br />

informacia emateba konteqsts aris igi informacia imis Sesaxeb, Tu ra<br />

qmedeba surs mosaubrem Seasrulebinos im individs, romelsac mimarTavs<br />

amgvari midgoma ki niSnavs, rom brZaneba dakargavs Tavis srul efeqts da<br />

57


igi gaxdeba iseTi sametyvelo qmedeba, romelic gvaZlevs informacias<br />

mxolod mosaubris survilis Sesaxeb.<br />

meore, SeiZleba gaugebroba warmoiSvas im sakiTxTan dakavSirebiT,<br />

konteqstis cvlileba ekuTvnis sametyvelo qmedebis ilokuciur Tu<br />

perlokuciur ganzomilebas. presupozicia aris komunikaciaSi monawile<br />

individis kognituri mdgomareoba, ZiriTadad rwmena. magram aqac aris<br />

garkveuli winaaRmdegoba, rac Cadebulia stalnakeris (Stalnaker 1978) mier<br />

SemoTavazebul TeoriaSi konteqstis cvlis Sesaxeb – rwmenis gamoxatva<br />

aris tipuri perlokuciuri qmedeba.<br />

kidev erTi sakiTxi, rac CvenTvis SesaZloa saintereso iyos, aris<br />

SekiTxva – rogor gamoixateba mtkicebulebebSi stalnakeris mier<br />

asaxuli konteqstis cvla am SemTxvevaSi ver gamodgeba graisis (Grice<br />

1967) TanamSromlobis maqsimebi, radganac isini amtkiceben, rom mosaubrem<br />

unda scados Tqvas simarTle (am SemTxvevaSi igi Tavs aridebs iseTi<br />

ramis Tqmas, rac misi rwmeniT aris sicrue, an ar gaaCnia myari argumenti<br />

raime amtkicos). magram, es maqsimebi ar amtkiceben, rom mosaubre<br />

aucileblad marTali unda iyos (anu mis mier gamoxatuli informacia<br />

aris WeSmariteba). amdenad, im rwmenis Sesabamisad, romlis mixedviTac<br />

mosaubre aucileblad icavs TanamSromlobis princips, Cven SegviZlia<br />

mxolod da mxolod is davaskvnaT, rom mosaubre Seecada eTqva<br />

simarTle, rac araviTar SemTxvevaSi ar gulisxmobs mosaubris mier<br />

gadmocemuli informaciis WeSmaritebas. amdenad, informaciis mimRebma<br />

individma SesaZloa miiCnios, rom mosaubre icavs TanamSromlobis<br />

principebs, magram mas Tavisuflad SeuZlia undobloba gamoxatos Tavad<br />

mosaubris mier gadmocemuli mtkicebulebis mimarT.<br />

stalnakeri aseve aRiarebs meore saxis konteqstis cvlas, romelsac<br />

igi uwodebs ,,Cveulebrivs” (Stalnaker 1999: 88). SeiZleba miviCnioT, rom<br />

marto is faqti, rom mtkicebuleba warmoiTqva, xdeba konteqsti Secvlis<br />

mizezi, radganac sityvebis meSveobiT gamoixata garkveuli informacia,<br />

raRac siaxle moxda samyaroSi da gamonaTqvamis da sametyvelo qmedebis<br />

meSveobiT komunikaciaSi monawile yvela individma Seityo amis Sesaxeb.<br />

58


es aseve iwvevs kognituri konteqstis cvlilebasac: komunikaciaSi<br />

monawileni ukve iziareben im rwmenas, rom raRac iTqva. stalnakeris<br />

mtkicebiT, konteqstis amgvari cvlileba aris Cveulebrivi da farTod<br />

gavrcelebuli. da es ukanaskneli faqti sulac ar akninebs mis<br />

mniSvnelobasa da misdami interess. magaliTisaTvis ganvixiloT aramtkicebiTi<br />

sametyvelo qmedebebi. “Please close the door” Secvlis konteqsts,<br />

Tuki mas davumatebT, “Mary has requested John to close the door”. individis mier<br />

moTxovnis gamoxatva ari aris arsebuli viTarebis ubralo<br />

gamoxatuleba. moTxovnis gamoxatva cvlilebas iwvevs im valdebulebebSi,<br />

romelic arsebobs komunikaciaSi CarTul individebs Soris. es cvlileba<br />

xorcieldeba konvenciurobiT, im SeTanxmebis meSveobiT, romelic<br />

arsebobs Sesabamis socialur individebs Soris. cvlilebas axorcielebs<br />

ilokuciuri qmedebis konvenciuri efeqti, rac, ra Tqma unda, metia vidre<br />

informaciis ubralo miReba anu perlokuciuri Sedegi. cvlileba aseve<br />

xorcieldeba obieqtur konteqstSi, radganac valdebulebebi, rwmena,<br />

misawrafebebi aris interaqtiuli situaciebis obieqturi maxasiaTeblebi<br />

da ara komunikaciis monawileTa ubralo kognituri mdgomareoba (Sbisa<br />

2002). amdenad, Tuki vaRiarebT, rom winadadebis marto warmoTqmac ki<br />

gavlenas axdens konteqstze, Cven SevZlebT davinaxoT, rom sametyvelo<br />

qmedebebi aris ara mxolod komunikaciuri zraxvebis gamoxatuleba,<br />

aramed srulyofili qmedebebi, romelTac aucileblad mosdevs Sedegi.<br />

maSasadame, Cans, rom konteqsti aris mudmivad cvalebadi, magram<br />

interaqciis TiToeul momentSi SesaZlebelia Sesrulebuli sametyvelo<br />

qmedebis Sefaseba im konteqstis Sesabamisad, romelic agebulia<br />

interaqciis miznebis mixedviT. konteqsti icvleba ara mxolod imis gamo,<br />

rom araverbaluri qmedebebi an movlenebi iwveven realurad arsebuli<br />

garemo pirobebis cvlilebas, aramed imitom, rom Tavad sametyvelo<br />

qmedebebi iwveven cvlilebas konteqstis konvenciur maxasiaTeblebSi.<br />

SeiZleba iTqvas, rom konstruirebuli, limitirebuli da obieqturi<br />

konteqsti gvexmareba sametyvelo qmedebebi ganvixiloT, rogorc<br />

konteqstis Semcvleli socialuri qmedebebi.<br />

59


1.7 subieqtis kategoria – pragmatikuli kvlevis centraluri obieqti<br />

ena, rogorc sistema, adamianTa Soris komunikaciisa da azris<br />

gamoxatvis mizans emsaxureba. es procesi ki gulisxmobs informaciis<br />

gadacemasa da aRqmas sityvebis, winadadebebisa da gamonaTqvamebis<br />

meSveobiT. tradiciul enaTmecnierebaSi gamoiyo mravali mimdinareoba,<br />

romelTa mizania mniSvnelobis sruli da sistemuri Seswavla. im sferos<br />

mravali aspeqti, romelsac moicavs termini ,,pragmatika”, didi xnis win<br />

moeqca lingvistikis interesis sferoSi. kerZod, bevri ram, rasac<br />

pragmatikas ukavSireben, jer kidev Zvel saberZneTsa da romSi arsebobda<br />

,,ritorikis” saxelwodebiT. Tavad termini ,,pragmatika”, rogorc ukve<br />

aRiniSna, SemoiRo Carlz morisma. Tumca aqve unda vTqvaT, rom bevri<br />

mecnieri ar iziarebs im mosazrebas, romlis mixedviT, Tanamedrove<br />

etapze lingvisturi pragmatika arsebobs damoukidebeli da erTiani<br />

mimdinareobis saxiT. pragmatikuli ,,aspeqti” ar SeiZleba izolirebuli<br />

iyos lingvistikisagan. pragmatika – es ar aris lingvisturi kvlevis<br />

aspeqti; igi aris Tavad lingvistikis arsi (Булыгина 1984).<br />

arsebobs ukve mtkice mosazreba imis Taobaze, rom ,,sametyvelo<br />

aqtebi” (lingvisturi pragmatikis yvelaze aSkara kvlevis obieqti)<br />

adekvaturad Seiswavleba mxolod saerTo Teoriis farglebSi (Searle 1969).<br />

es Teoria ganixilavs da Seiswavlis socialuri urTierTobebis<br />

damyarebis wesebsa da struqturas. Tavad ,,sametyvelo aqtebis” Teoria<br />

momdinareobs iqidan, rom komunikaciis mTavari erTeuli aris ara<br />

winadadeba an raime enobrivi gamonaTqvami, aramed garkveuli saxis<br />

qmedebis Sesruleba, rogoricaa mtkiceba, Txovna, brZaneba, madlierebis<br />

gamoxatva, mobodiSeba, milocva da a.S.<br />

lingvisturi Teoriebis simravle warmoSobs saWiroebas moiZebnos<br />

SemakavSirebeli rgoli anu centri. aseTi centri ki SeiZleba iyos enis<br />

subieqturoba – subieqtis kategoria, romelic aris Tanamedrove<br />

pragmatikis centraluri kategoria (Coward; Ellis 1977). Sesabamisad,<br />

Tanamedrove lingvistikis interesTa centrSi dadga adamiani da mis mier<br />

60


Sesrulebuli samtyvelo aqtebi. mravali enaTmecnieris azriT,<br />

gamonaTqvamis pragmatikul interpretacias safuZvlad udevs Tavad<br />

mosaubris piradi ,,mes” dayofa Sreebad: ,,me”–rogorc winadadebis<br />

qvemdebare, ,,me” – rogorc metyvelebis subieqti da ,,me” – rogorc<br />

Sinagani ego. amaT paralelurad Sreebad iyofa Tavad pragmatikac:<br />

elementaruli nawili – ,,me-s” ,,lokacia” drosa da sivrceSi; ufro<br />

rTuli nawili – ,,me-s” ,,lokacia” (,,me” rogorc metyvelebis subieqti)<br />

saubris aqtTan mimarTebaSi. da bolos, mosaubre piris – ,,me-s” mimarTeba<br />

Tavisi sakuTari – ,,egosadmi”, romelmac icis mosaubris miznebi da misi<br />

ganzraxva Tqvas simarTle an tyuili (Grice 1968). bunebrivia, Cndeba<br />

kiTxva, saidan iRebs es idea saTaves yovelive zemoT Tqmulma Tavi iCina<br />

mxatvrul literaturaSi.<br />

rogorc kakabaZe (1968) ganmartavs, Tanamedrove romani aris<br />

pirovnuli (fiqtiuri) mTxrobelis mimarT mowodebuli monaTxrobi<br />

qveynierebaze, romelic misawvdomia rogorc pirovnuli gamocdileba.<br />

TxrobaSi Cabmuli unda iyos pirovnuli mkiTxveli. calkeuli romani<br />

povebs dasrulebul saxes imiT, rom igi romelime moqmedebas an adgils<br />

(e.i. adgilTa simravles) aqcevs struqturis matarebel fenad. mTxrobeli<br />

aris epikuri nawarmoebis nawili, misi arseba monaTxrobTan aris<br />

Serwymuli. romanisti sinamdvilis eqstensiur mxares gamoxatavs,<br />

lirikosi – intensiurs, dramaturgi – orives. romani ganasaxierebs,<br />

gamoxatavs cxovrebis eqstensiur totalobas. Tanamedrove romani<br />

midrekilia inteleqtualizmisa da abstraqtulobisaken. klasikuri<br />

romanis empiriulma, obieqturma, faqtobrivma moqmedebam gadainacvla<br />

personaJebis cnobierebaSi; ufro zustad, klasikuri romanis faqtobrivi,<br />

empiriuli moqmedeba Secvala personaJis cnobierebaSi momxdarma<br />

moZraobam. amas ukavSirdeba Tanadroul romanSi arsebuli tendencia<br />

materialurobis, sagnobriobis, ,,nivTierobis” daSla-gaqrobis,<br />

masalisagan ganTavisuflebisa. axal romanSi mTxrobeli aTqvefilia<br />

personaJebsa da moqmedebaSi. Txrobis Tu aRweris es yaida iwvevs<br />

mTxrobelis gadasvla-Serwymas moqmedebasa da personaJebTan. mTxrobelma<br />

imdenive icis, ramdenic misma personaJebma. romanists Tavis nawarmoebSi<br />

61


Semoaqvs xolme ori sinamdvile, ori sibrtye, ori plani, ori aspeqti:<br />

garegani da Sinagani, empiriuli da filosofiuri, faqtobrivi da<br />

simboluri. garegani, empiriuli plani isaa, rac masaliT, faqtebiT,<br />

,,imperiaTi” cocxlad, uSualod gveZleva, xolo Sinagani – filosofiuri<br />

sibrtye aris is, ra azric, ra mniSvnelobac, ra ideuli datvirTvac<br />

eniWeba am imperiul faqtebs. es Tavisebri dualizmi, simboluroba<br />

uaRresad damaxasiaTebelia Tanamedrove mxatvruli literaturisaTvis.<br />

,,lokaciis” Sreebad dayofa mimdinareobs ,,me-s” dayofis<br />

paralelurad. SemTxveviTi ar aris, rom marsel prustis romani<br />

,,dakarguli drois ZiebaSi” – esaa Txroba sxvadasxva da amasTanave<br />

Tanaarsebul droTa Sesaxeb. magaliTisaTvis SeiZleba aviRoT dekartes<br />

cnobili gamonaTqvami, Cogito, ergo sum (vazrovneb, maSasadame varsebob). am<br />

sentenciaSi arsebobs sul mcire ori subieqti, ori ,,me”. erTi – is, vinc<br />

azrovnebs, anu rogorc es prustTanaa mocemuli, aRiqvams samyaros,<br />

,,empiriuli”, ,,konkretuli” ,,me”. meore – is, vinc TiTqosda gvaiZulebs<br />

vTqvaT ,,me vazrovneb” an ,,me aRviqvam samyaros”.<br />

winadadeba, romelsac subieqtad gaaCnia ,,me”, warmoadgens diskursisa<br />

da, Sesabamisad, pragmatikis rogorc implicitur, aseve eqsplicitur<br />

fokuss. am tipis winadadebebi arsebiTad gansxvavdeba im<br />

winadadebebisagan, romelTa subieqtic ar aris ,,me”. ,,me” subieqti ar<br />

amyarebs referencias gare samyarosadmi - ,,me” erTdroulad aris rogorc<br />

gare samyaros sagani, aseve azrovnebis subieqti. ,,me”-subieqti ar<br />

moiTxovs individualobas an individualizacias: ,,me” yovelTvis aris<br />

individi umaRles xarisxSi. igi ar saWiroebs arsebobis presupozicias –<br />

saubris aqti ukve TavisTavad niSnavs mosaubris arsebobas.<br />

amdenad, diskurss gaaCnia erTi mtkice logikuri safuZveli, erTi<br />

mTavari presupozicia: mosaubre subieqtis ,,egos” arseboba<br />

ganpirobebulia Tavad saubris aqtis mier.<br />

yovelive zemoTqmulidan gamomdinare, SiegviZlia vamtkicoT, rom<br />

pragmatikas mniSvnelovani adgili uWiravs Tanamedrove enaTmecnierebaSi.<br />

62


,,cogito” dekartesaTvis iyo adamianis, rogorc moazrovne arsebis, arsis<br />

gamoxatuleba. gansxvavebiT amisgan, axali principi SeiZleba iyos ,,loquor”<br />

– ,,vmetyveleb, maSasadame varsebob”.<br />

Cven SegviZlia vTqvaT, rom pragmatikis, rogorc semiologiuri<br />

discplinis, Sinaarsi gansazRvrulia. Zveli gaazrebiT, termini<br />

pragmatika aRniSnavda swavlebas niSnebis (upirveles yovlisa, sityvebis)<br />

enis gamomyeneblisadmi mimarTebis Sesaxeb, Tanamedrove pragmatikis cneba<br />

sruliad gansxvavebulia. igi axla ganisazRvreba, rogorc disciplina,<br />

romlis sagansac warmoadgens dinamikaSi mocemuli gabmuli da sakmaod<br />

grZeli teqsti – diskursi, romelic ukavSirdeba mTavar subieqts, mTeli<br />

teqstis ,,egos”, teqstis Semoqmed adamians. adamiani aris movlenebis<br />

avtori, im movlenebisa, romlebic mocemulia metyvelebaSi.<br />

sametyvelo aqtsa da prozaul teqsts Soris garkveuli<br />

paralelizmi arsebobs. prozis specifika poeziisagan gansxvavebiT<br />

momdinareobs misi komunikaciuri xasiaTidan. yoveldRiuri adamianuri<br />

urTierTobebis msgavsad, literaturuli komunikaciisaTvis<br />

damaxasiaTebelia pragmatikuli parametrebi: metyveli subieqti, adresati<br />

da adresatTan dakavSirebuli perlokuciuri efeqti (esTetikuri<br />

zemoqmedeba). SemTxveviTi ar aris, rom minimaluri, dasrulebuli<br />

mxatvruli teqsti – aforizmebi, sentenciebi da maqsimebi gadmocemulia<br />

ara mxolod TxrobiTi formiT, aramed SekiTxvisa da brZanebebis<br />

(imperativebis) meSveobiT, romlebic aSkarad aris mimarTuli<br />

adresatisaken.<br />

sametyvelo qmedebis interpretaciis Sesaxeb Teoriebis SemuSaveba<br />

pragmatikis mTavar amocanas warmoadgens. interpretaciis obieqti aris<br />

pragmatikuli mniSvneloba. mis Camoyalibebaze gavlenas axdens mravali<br />

faqtori. ganvixiloT Semdegi magaliTi:<br />

(26) When a diplomat says ‘yes’, he means ‘perhaps’. When he says ‘perhaps’, he means<br />

‘no’. And when he says ‘no’, he is not a diplomat.<br />

63


When a lady says ‘no’, she means ‘perhaps’. When she says ‘perhaps’, she menas ‘yes’.<br />

And when she says ‘yes’, she is no lady.<br />

rodesac diplomati ambobs ,,diax”, is gulisxmobs ,,SesaZloa”.<br />

rodesac mandilosani ambobs ,,SesaZloa”, igi gulisxmobs ,,diax”, da<br />

rodesac igi ambobs ,,diax”, igi ar aris mandilosani.<br />

am xumrobaSi mocemulia ZiriTadi pragmatikuli formula, romelsac<br />

zogjer ,,mosaubris mniSvnelobas” uwodeben. Cveulebriv, semantikuri<br />

koncefciebi agebulia enobriv erTeulebsa da idealizebul kategoriebs<br />

(cnebebs, saganTa klass) Soris urTierTobebze. pragmatika ki Tavis<br />

yuradRebas mimarTavs subieqtisa da mis enobriv qmedebas Soris<br />

damokidebulebisaken. semantikuri formula aris A word means – ,,sityva<br />

niSnavs”, pragmatikuli formula ki SeiZleba iyos A speaker means –<br />

,,mosaubres surs Tqvas”. am frazas p. graisi ganmartavs, rogorc<br />

mosaubris survils, gavlena moaxdinos msmenelze da acnobos mas Tavisi<br />

ganzraxvis Sesaxeb (Grice 1957). ,,mosaubris mniSvneloba” umetesad ar<br />

emTxveva winadadebis obieqtur Sinaarss (Searle 1975).<br />

subieqturi faqtoris mimarT interesi, rogorc ukve vaxseneT,<br />

gamowveulia kvlevis erTeulis SecvliT. enaTmecnierebi ikvleven ara<br />

sityvisa da winadadebis mniSvnelobas, aramed gamonaTqvamis komunikaciur<br />

Sinaarss. pragmatikis winaSe dgas amocana, Seiswavlos is<br />

kanonzomierebebi, romlebic ganapirobeben subieqturi mniSvnelobebis<br />

warmoSobas, da daadginos maTi konvenciurobis xarisxi.<br />

davubrundeT zemoT moyvanil magaliTs, romelic exeba<br />

diplomatebsa da qalbatonebs. rogorc Cans, es debulebebi, Tundac<br />

xumrobiT naTqvami, ar vrceldeba yvela sametyvelo situaciaze,<br />

romlebSic diplomatebi da qalbatonebi monawileoben. mandilosani ar<br />

dakargavs Tavis qalur bunebas, roca qorwinebis ceremoniaze ityvis<br />

,,diax-s”. Tuki is ityvis ,,SesaZloa”, igi namdvilad ver gamoxatavs<br />

Tanxmobas. sametyvelo qmedebis pragmatikuli mniSvneloba mgrZnobiarea<br />

ara marto metyveli subieqtis mimarT, aramed im socialuri garemos<br />

64


mimarTac, romelSic igi xorcieldeba. aqve ar unda dagvaviwydes<br />

,,adresatis faqtoric”. rogorc moyvanili magaliTidan davinaxeT,<br />

mandilosnebisa da diplomatebis pasuxebi ganpirobebulia adresatis<br />

faqtoris mier: mxolod garkveuli tipis adresati, romelic<br />

komunikaciaSi monawileobs ara rogorc globaluri pirovneba, aramed<br />

Tavisi garkveuli ampluiT, Seesabameba Tanamosaubris aspeqts. Cveulebriv<br />

sametyvelo situaciaSi metyveli subieqtisa da adresatis parametrebi<br />

erTmaneTs unda Seesabamebodes. magaliTad: maswavlebeli – moswavle;<br />

qmari – coli; mama – Svili; komunikacias aseve aregulirebs sasaubro<br />

situacia da sakomunikacio garemo – megobrebi, mezoblebi, Tanamgzavrebi,<br />

Tanatolebi, kolegebi. zogjer, ra Tqma unda, xdeba asimetrizacia,<br />

rodesac aris gansxvaveba gamoyenebas, asaksa da socialur mdgomareobas<br />

Soris. unda aRiniSnos, rom Tavad termini ,,adresatic” ar aris<br />

SemTxveviTi. igi kargad gamoxatavs arss, radganac misi faqtori xazs<br />

usvams im faqts, rom sametyvelo qmedeba gamiznulad aris mimarTuli<br />

msmeneli subieqtisaken. amasTan, metyveli subieqti da msmenelis<br />

sakomunikacio aspeqtebi aucileblad unda emTxveodes erTmaneTs. sxva<br />

sityvebiT rom vTqvaT, yoveli samtyvelo qmedeba gaTvlilia adresatis<br />

gansazRvrul modelze. adresatis presupoziciis dakmayofileba<br />

metyvelebis efeqturobis erT-erTi mTavari winapirobaa.<br />

65


Tavi II<br />

diskursi – Tanamedrove lingvo-semiotikis centraluri<br />

obieqti: misi struqturuli analizis aspeqtebi<br />

2.1 diskursis cneba<br />

vidre detalurad visaubrebT diskursis analizze, aucilebelia<br />

ganvmartoT Tavad termini diskursi, raTa movaxerxoT misi arsis sruli<br />

gaazreba. es dagvexmareba, erTi mxriv, im aspeqtebis dadgenaSi, romelTa<br />

kvlevac unda moicvas diskursis analizma, aseve igi mniSvnelovan<br />

wvlils Seitans kvlevis CarCos naTlad CamoyalibebaSi.<br />

diskursi aris termini, romelic sul ufro metad gamoiyeneba<br />

cxovrebis yvela sferoSi, yoveldRiur sasaubro situaciebSic ki, sadac<br />

igi aRniSnavs ,,saubars” an ,,metyvelebas”. aq Cven vecdebiT SevimuSaoT<br />

diskursis ganmarteba, romelsac daefuZneba Cveni msjeloba.<br />

Discourses are composed of people, of objects (like books), and of characteristic way<br />

of talking, acting, interacting, thinking, believing, and valuing, and sometimes<br />

charecteristic ways of writing, reading, and/or interpreting. Discourses are out in the<br />

world, like books, maps and cities.<br />

(Gee 1992: 20)<br />

,,diskursi Sedgeba xalxisgan, sagnebisagan (magaliTad<br />

wignebisagan) da saubris, qmedebis, urTierTobis, fiqris,<br />

rwmenis, Sefasebis damaxasiaTebeli manerisagan. zogjer<br />

diskursi aseve Sedgeba weris, kiTxvisa da interpretaciis<br />

damaxasiaTebeli manerisagan. diskursi arsebobs samyaroSi<br />

wignebis, rukebisa da qalaqebis msgavsad.”<br />

diskursis es ganmarteba sakmaod tevadia da igi moicavs mraval<br />

cnebas. igi xazs usvams im faqts, rom diskursi ar gulisxmobs mxolod<br />

metyvelebis aqts. igi moicavs rogorc zepirsityvier, aseve werilobiT<br />

komunikacias da kidev erTxel usvams xazs enis qmediT (performatul)<br />

bunebas – qmedebas metyvelebis meSveobiT.<br />

66


diskursi ar aris mxolod sityvebis erToblioba. is aris im wesebis<br />

erToblioba, risi Tqmac metyvel subieqts SeuZlia an ar SeuZlia. is<br />

aseve gansazRvravs, Tu ra unda Tqvas metyvelma subieqtma. (... a ‘discourse’ is<br />

not just a set of words, it is a set of rules about what you can and cannot say and about what.)<br />

(Apthorpe & Gasper 1996: 4)<br />

es ganmarteba naTlad warmoaCens im faqts, rom diskursi aris<br />

Sinaganad mowesrigebuli struqtura, romelic gavlenas axdens ara<br />

marto formaze, aramed gadmosacemi informaciis Sinaarsze.<br />

Discourse includes not only language, but also what is represented through language.<br />

A discourse identifies appropriate and legitimate ways of speaking and thinking.<br />

(Grillo 1997: 13)<br />

diskursi moicavs ara marto enas, aramed imas, rac gamoxatulia<br />

enis meSveobiT. diskursi adgens saubrisa da azrovnebis<br />

saTanado da legitimur saSualebebs.<br />

mocemuli ganmartebebi cxadyofs, rom diskursi aris gacilebiT<br />

ufro meti, vidre saubari da weraa. diskursi aris wesebisa da qmedebis<br />

damaxasiaTebeli, saTanado da legitimuri saSualebebis erToblioba.<br />

linkis (Link 1983: 60) mixedviT, diskursi SeiZleba ganvmartoT,<br />

rogorc metyvelebis institucionalizebuli manera, romelic awesrigebs<br />

da xels uwyobs qmedebas da, amdenad, aZlierebs Zalauflebas. am<br />

ganmartebis TvalsaCino magaliTia diskursi, romelic warmodgenilia<br />

droTa ganmavlobaSi akumulirebuli codnis saxiT. sxvadasxva diskursi<br />

mWidrod aris erTmaneTTan dakavSirebuli da qmnian erTian<br />

sazogadoebriv diskurss. diskursTa es erToblioba gamudmebiT izrdeba<br />

da mdidrdeba.<br />

diskursi ar aris mxolod sazogadoebrivi praqtikis gamoxatuleba,<br />

aramed igi emsaxureba garkveul miznebs, kerZod ki Zalis praqtikul<br />

realizebas (Jäger, Maier 2009: 35). Zalis cneba asaxavs ,,gansakuTrebuli<br />

meqanizmebis (rogorc sazRvruli, aseve gansazRvruli) mTel serias,<br />

romelsac SeuZlia qmedebebisa da sxvadasxva diskursis stimulireba”<br />

67


(Foucault 1996: 394). diskursi uzrunvelyofs sazogadoebaSi Zalauflebis<br />

gamoyenebas, radganac is aregulirebs saubars, azrovnebasa da qmedebas.<br />

diskursisa da Zalis urTierTmimarTebas, romelic mocemuli<br />

ganmartebebidan gamoikveTa, ufro detalurad ganvixilavT mogvianebiT.<br />

erTi faqtori, rac aucileblad unda vaxsenoT diskurssa da ZalasTan<br />

dakavSirebiT, aris diskursisa da ideologiis urTierTmimarTeba. fuko<br />

erTmaneTTan aigivebs diskurssa da ideologias (Foucault 1972). ufro<br />

sworad, igi ideologiis cnebas Caanacvlebs diskursis cnebiT. fukos<br />

mixedviT dikursi aris erT-erTi im mravalricxovan praqtikaTagan,<br />

romelTa yvelaze mniSvnelovani erTeulia rogorc werilobiTi, aseve<br />

zepirsityvierad Sesrulebuli mniSvnelovani sametyvelo qmedebebi.<br />

debulebebi aris garkveuli tipis movlenebi, romlebic ukavSirdebian<br />

istoriul konteqsts, magram aseve arsebobs imis SesaZlebloba, rom<br />

isini gameordnen. sainteresoa, Tu rogor ganmartavs diskurss Tavad<br />

fuko (ibid: 49):<br />

Discourses are composed of signs but what they do is more than use these signs to<br />

designate things. It is this move that renders them irreducible to the language and to<br />

speech. It is this “move” that we must reveal and describe.<br />

diskursi Sedgeba niSnebisagan, magram igi ara marto aRniSnavs<br />

sagnebs am niSnebis gamoyenebiT, aramed gacilebiT meti funqcia<br />

gaaCnia. diskursSi mocemulia moZraoba, romelic mas enisa da<br />

metyvelebisagan ganuyofelad aqcevs. swored es ,,moZraoba” unda<br />

gamovaaSkaraoT da SeviswavloT.<br />

amdenad, SegviZlia vTqvaT, rom diskursi ,,moicavs mniSvnelobasa da<br />

socialur urTierTobebs; igi qmnis rogorc subieqturobas, aseve Zalaze<br />

dafuZnebul urTierTobebs” (... embody meaning and social relationships, they<br />

constitute both subjectivity and powere relations) (Ball (a) 1990: 2). Tumca diskursi<br />

moicavs niSnebs da Sedgeba sagnebis konceptualizaciis rTuli<br />

struqturisagan, romelic referenciis CarCos ideis analogiuria,<br />

diskursis analizi ar SeiZleba gavaigivoT ostinisa da serlis mier<br />

warmoebul enis kvlevasTanO(Olssen et al. 2004). fukos (Foucault 1972: 27) azriT,<br />

romelime diskursuli faqtis enobrivi analizisas dasmuli SekiTxva<br />

aris is, Tu ra wesebis mixedviT Seiqmna romelime konkretuli debuleba<br />

68


(gamonaTqvami) da romeli wesebis Sesabamisad SeiZleba SevqmnaT sxva<br />

msgavsi tipis debulebebi. fukos dakvirvebiT, diskursis movlenebis<br />

aRwera sul sxva tipis SekiTxviT aris dainteresebuli. diskursuli<br />

analizisaTvis mniSvnelovania pasuxi kiTxvaze, Tu ratom Seiqmna swored<br />

mocemuli tipis da ara sxva tipis debuleba an gamonaTqvami. amdenad,<br />

diskursis analizis centralusi elementi aris diskursul da eqstradiskursul<br />

movlenebs Soris urTierTmimarTeba. diskursul movlenebs<br />

enisa da teqstualobisagan ganasxvavebs misi gardauvali kavSiri<br />

konteqstTan (Barrett 1988). es faqtori gansakuTrebiT mniSvnelovania<br />

CvenTvis, radgan politikuri diskursis (Cvens SemTxvevaSi<br />

saganmanaTleblo politikuri dokumentebis diskursi) analizisas<br />

erTmaneTisagan unda ganvasxvaoT politikis danergvisa da politikis<br />

formirebis konteqsti.<br />

2.1.1 diskursi da socialuri realoba<br />

rogorc aRiniSna, rom diskursis analizisas mniSvnelovania<br />

SeviswavloT diskursuli movlenebis konteqstTan, realobasTan kavSiri.<br />

msjelobisas amosavali wertili unda iyos is faqti, rom diskursi<br />

realobas ar asaxavs ubralod. diskursi ara marto ayalibebs realobas,<br />

aramed akanonebs socialur realobas (Olssen et al. 2004: 23). am debulebidan<br />

gamomdinare, SegviZlia vamtkicoT, rom diskursis gareSe socialuri<br />

realobis arseboba warmoudgenelia. amdenad, diskursi SeiZleba<br />

gaviazroT, rogorc materialuri realoba. amasTan, is ar ariis<br />

meorexarisxovani materialuri realoba, ,,naklebad materialuri”, vidre<br />

,,namdvili” realoba (Jäger, Maier 2009: 36). diskursi srulmniSvnelovani da<br />

srulfasovani materialuri realobaa (Link 1992). amdenad, diskursi ar<br />

SeiZleba ganvixiloT, rogorc ,,mcdari cnobierebis” an ,,realobis<br />

damaxinjebuli aRqmis” cneba (Jäger, Maier 2009: 37). ramdenadac diskursi<br />

TavisTavad aris materialuri realoba, Sesabamisad, diskursis, rogorc<br />

materialuri realobis maxasiaTebeli TavisTavad gulisxmobs, rom<br />

69


diskursis Teoria aris materialisturi Teoria. igi gswavlobs<br />

materialistur Teoriebs da ara ,,ubralo” ideebs. diskursis koncefcia<br />

SeiZleba CamovayaliboT, rogorc produqciis sazogadoebrivi saSualeba.<br />

anu, sxva sityvebiT rom vTqvaT, diskursi ar aris ,,ubralo ideologia”;<br />

igi warmoSobs sazogadoebriv subieqtebs, sazogadoebriv Temebsa da<br />

realobas (ibid: 37).<br />

zemoT moyvanili msjelobidan gamomdinare, Cven miviCnevT, rom<br />

sxvadasxva tipis diskursi gansazRvravs realobas. Tumca, ra Tqma unda,<br />

am procesSi CarTuli arian socialuri subieqtebi, romlebic moqmedeben<br />

TavianT socialur konteqstSi, rogorc diskursis TanaSemoqmedi da<br />

Tanamoqmedi elementebi. socialur subieqtebs SeuZliaT am procesSi<br />

monawileoba, radganac isini integrirebuli arian diskursSi da, amdenad,<br />

maT gankargulebaSia saTanado codna. Sesabamisad, SesaZlebelia imis<br />

mtkiceba, rom diskursis analizi aris ara marto mniSvnelobis miniWebis<br />

retrospeqtuli analizi, aramed moqmedi subieqtebis mier gamoxatuli<br />

diskursis saSualebiT realobis Seqmnis analizi.<br />

2.1.2 diskursi da misi gavlena socialuri realobaze<br />

diskursisa da realobis urTierTmimarTebis Sesaxeb zemoT<br />

mocemuli msjelobis Semdeg Cven SegviZlia ganvixiloT diskursTan<br />

mWidrod dakavSirebuli cneba – Zala (Zalaufleba). upirveles yovlisa,<br />

unda aRiniSnos, rom, rogorc erTi mxriv arsebobs diskursis Zala, aseve<br />

meore mxriv arsebobs Zala, romelic diskursze maRla dgas.<br />

diskursis Zala mdgomareobs imaSi, rom diskursi gamoxatavs<br />

,,pozitiur” debulebaTa erTobliobas, romelTa Riad gamoxatvac<br />

SesaZlebelia (Jäger, Maier 2009: 37). es ki niSnavs, rom diskursi gamoxatvadi<br />

debulebebis gadmocemis paralelurad blokavs iseT debulebebs,<br />

romelTa Riad warmoTqmac SeuZlebelia (Link, Link-Heer 1990). radganac<br />

drois dinebis paralelurad izrdeba dagrovili codnis moculoba,<br />

70


sxvadasxva diskursi gansazRvravs, Tu rogor axdens sazogadoeba<br />

realobis interpretaciasa Tu diskursuli da ara-diskursuli praqtikis<br />

organizebas (momaval saubars, azrovnebasa Tu moqmedebas). magaliTad,<br />

britaneTis realobaSi toni bleri xalxis mimarT Tavis mimarTveSi<br />

cdilobs erT dros ara-popularuli leiboristuli partiis<br />

msoflmxedveloba gansxvavebulad warmoadginos, moaxdinos misi<br />

axleburi interpretacia, mianiWos mas axali mniSvneloba da aqcios<br />

gamarjvebuli xalxis ideologiad:<br />

(27) The size of our victory imposes a very special responsibility on us. To be a<br />

government of high ideals and hard choices. Not popular for one time but<br />

remembered for all time. Not just a better government than the Tories but one of the<br />

great, radical, reforming Governments of our history. To modernise Britain as we<br />

modernised the Labour Party. To build a Britain, not for a few, but for all the<br />

people. And it will require change. Hard choices. I know this country can make<br />

them if we show how and why. The British don't fear change. We are one of the great<br />

innovative peoples.<br />

(Tony Blair 1997)<br />

Cveni gamarjvebis masStatebi gansakuTrebul valdebulebebs<br />

gvakisrebs. Cven unda viyoT mTavroba, romelic sazrdoobs<br />

maRali idealebiT, rac saWiroebs rTuli arCevanis gakeTebas.<br />

arCevani, romelic SeiZleba iyos arapopularuli, magram<br />

romelic did xans emaxsovrebaT. Cveni mizani ar aris viyoT<br />

torebze ukeTesi. Cven unda SevqmnaT erT-erTi saukeTeso,<br />

didebuli, radikaluri, reformatori mTavroba, rac ki odesme<br />

arsebula Cveni istoriis manZilze. leiboristuli partiis<br />

modernizebis msgavsad Cven unda movaxdinoT britaneTis<br />

modernizeba. es ki moiTxovs cvlilebebs. mZime arCevania. magram<br />

me vici, rom es qveyana ganaxorcielebs am cvlilebebs, Tuki Cven<br />

maT vaCvenebT, Tu ra unda gakeTdes, rogor da ratom.<br />

britanelebs ar gveSinia cvlilebebis. Cven varT erT-erTi didi<br />

inovatori xalxTagani.<br />

iegeri da maieri (Jäger, Maier 2009: 37) ganmartaven, rom SesaZloa<br />

ganvasxvavoT diskursis ori efeqti: pirveli, diskursi axdens<br />

individualuri Tu masobrivi cnobierebis formirebas da, maSasadame,<br />

ayalibebs individualur Tu koleqtiur subieqtebs; meore, ramdenadac<br />

cnobiereba gansazRvravs qmedebas, Sesabamisad diskursi gansazRvravs<br />

71


qmedebas. es adamianuri qmedeba ki, rogorc iegeri da maieri (ibid)<br />

ganmartaven, qmnis materializacias. amdenad, diskursi warmarTavs<br />

realobis individualur da koleqtiur formirebas.<br />

diskursis Teoriis TvalsazrisiT, subieqti ki ar qmnis realobas,<br />

aramed diskursi ayalibebs subieqtebs. iegeri da maieri (ibid) xazs usvamen<br />

im faqts, rom es pozicia gamaRizianebelia im mecnierTaTvis, romlebic<br />

icaven individis unikalurobis ideas. diskursis Teoriis mixedviT,<br />

subieqti sainteresoa ara rogorc moqmedi piri, aramed rogorc<br />

diskursis produqti. fukos (Foucault 1980: 117) kamaTobs, rom:<br />

(28) One has to dispense with the constituent subject, to get rid of the subject itself,<br />

that’s to say, to arrive at an analysis which can account for the constitution of the<br />

subject within a historical framework. And this is what I would call genealogy, that<br />

is, a form history which can account for the constitution of knowledges, discourses,<br />

domains of objects etc.<br />

kvlevisas unda vcadoT Tavidan moviSoroT subieqti, anu unda<br />

mivmarToT iseT analizs, romelic mogvexmareba istoriul<br />

WrilSi SeviswavloT subieqtis Camoyalibebis procesi. amas me<br />

vuwodeb genealogias, anu istoriis iseT formas, romelic<br />

naTlad dagvanaxebs, Tu rogor yalibdeba codna, sxvadasxva<br />

saxis diskursi da zogadad obieqtebis sfero.<br />

fukos es mosazreba, ra Tqma unda, sworad akeTebs aqcents diskursis<br />

rolze realobisa da saerTod subieqtebis Camoyalibebis procesSi.<br />

magram,, aucilebelia sworad gaviazroT diskursisa da subieqtis<br />

urTierTmimarTebis sakiTxi. Cven zemoT vaCveneT, rom subieqti aris<br />

lingvisturi da, kerZod, pragmatikuli kvlevis mTavari erTeuli (ix. 1.8<br />

subieqtis kategoria). marTalia, diskursi did rols TamaSobs rogorc<br />

realobis CamoyalibebaSi, aseve subieqtis formirebaSi, magram yoveli<br />

subieqti met-naklebi individualobiT aRiqvams realobas da maTi reaqciac<br />

Seqmnil realobaze ar aris erTgvarovani (iseTi SemTxvevebic xom aris,<br />

rodesac subieqti saerTod ukuagdebs realobas da sakuTar subieqtur<br />

realobaSi arsebobas aniWebs upiratesobas).<br />

fukos diskursis Teoria sulac ar uaryofs subieqts. igi miznad<br />

isaxavs gaaanalizos subieqtis Camoyalibeba mis istoriul da socialur<br />

72


konteqstSi sinqronul da diaqronul WrilSi (Jäger, Maier 2009: 38).<br />

mniSvnelovani kiTxvebia: vin aRiqmeboda subieqtad drois erT konkretul<br />

etapze rogor xdeboda aRqmis es procesi magaliTad, warsulisagan<br />

gansxvavebiT, qalebsa da bavSvebs dasavlur sazogadoebaSi dRes gaaCniaT<br />

subieqtis statusi. Tanamedrove menejmentSi, tradiciuli<br />

biurokratiisagan gansxvavebiT, TanamSromlebi moiazrebian subieqtebad.<br />

maT miniWebuli aqvT Zala, magram am Zalas Tan axlavs Sesabamisi<br />

pasuxismgebloba. mokled rom vTqvaT, fukos diskursis Teoria eWvqveS<br />

ayenebs damoukidebeli, avtonomiuri subieqtis arsebobas, magram ar<br />

uaryofs subieqts, ar aris misi arsebobis winaaRmdegi. aqtiuri individi<br />

mTlianad aris CarTuli, rodesac saqme exeba praqtikaSi Zalis<br />

realizebas. individi fiqrobs, msjelobs, gegmavs, monawileobs<br />

interaqciaSi da qmnadobis procesSi. magram es individi aseve awydeba<br />

TviTdamkvidrebis problemas, rodesac man sakuTari adgili unda moipovos<br />

sazogadoebaSi.<br />

rodesac vaanalizebT diskursis Zalis efeqts, aucileblad unda<br />

davinaxoT sxvaoba teqstis efeqtsa da diskursis efeqts Soris. Cven<br />

mogvianebiT ufro dawvrilebiT visaubrebT teqstsa da diskursze, kerZod<br />

ki saganmanaTleblo politikur teqstebsa da diskursze, magram migvaCnia,<br />

rom mocemul etapze mokled unda ganvixiloT teqstisa da diskursis<br />

urTierTmimarTeba. calkeul teqsts gaaCnia minimaluri efeqti, romelic<br />

Zalian Zneli SesamCnevi da Sesaswavlia. teqstis sapirispirod, diskurss,<br />

misi ganmeorebadi SinaarsiT, simboloebiTa da strategiebiT, mivyavarT<br />

codnis warmoqmnasa da Camoyalibebamde da, amdenad, gaaCnia gacilebiT<br />

ufro Zlieri efeqti, vidre nebismier calkeul teqsts (Jäger, Maier 2009: 39).<br />

mniSvnelovani aris ara calkeuli individualuri teqsti, aramed<br />

debulebebisa da gzavnilebis gamudmebiT gameoreba, raTa mivaRwioT<br />

maqsimalur efeqts. klempererma aRmoaCina, rom am meqanizmis pirveli<br />

niSnebi jer kidev me-20 saukunis 30-ian wlebSi gamoCnda nicistebis enaSi.<br />

mesame raixis enis analizisas igi aRniSnavs, rom faSistebis enas hqonda<br />

dariSxanis mcire dozebis gamudmebuli moqmedebis msgavsi efeqti da misi<br />

uaryofiTi Sedegi gamoCnda srulad mxolod garkveuli periodis Semdeg<br />

73


(Klemperer 2000/2006). msgavs meTods xSirad mimarTaven Tanamedrove<br />

politikosebi, romlebic TavianT politikur mimarTvebSi imeoreben<br />

Temebsa da cnebebs maTi diskursi efeqtis maqsimalizaciisTvis.<br />

(29) ... We are free to build that model 21st Century nation, to become that beacon to<br />

the world...<br />

... Again my vision for post-Empire Britain is clear. It is to make this country<br />

pivotal, a leader in the world. To use the strengths of our history to build our future.<br />

With the US our friend and ally. Within the Commonwealth. In the United Nations...<br />

(Tony Blair 1997)<br />

... Cven Tavisufalni varT vaSenoT 21-e saukunis nacia, raTa<br />

gavxdeT Tanamedrove msoflios Suqura ...<br />

... da isev, me maqvs naTeli warmodgena, Tu rogori unda iyos<br />

post-imperiuli britaneTi. Cemeuli xedvis Sesabamisad, aes<br />

qveyana unda gaxdes sapiloto, msoflios lideri. Cven unda<br />

gamoviyenoT Cveni istoriis dadebiTi gamocdileba, raTa<br />

vaSenoT momavali SeerTebul StatebTan erTad, romelic aris<br />

Cveni megobari da mokavSire. aseve, Cven unda viTanamSromloT<br />

TanamegobrobasTan, gaerTianebul erebTan ...<br />

rac Seexeba diskursze maRla mdgom Zalas, sxvadasxva individebsa<br />

da jgufebs zemoqmedebis moxdenis gansxvavebuli Sansi da saSualeba<br />

gaaCniaT. Tumca, sagulisxmoa, rom arc erT maTgans martivad ar SeuZlia<br />

win aRudges dominant diskurss da aseve arc erT maTgans aqvs diskursze<br />

sruli kontroli. diskursi individze maRla dgas. yvela<br />

Tanamonawileobs diskursis SeqmnaSi, magram calkeul individsa Tu<br />

jgufs ar SeuZlia diskursis gakontroleba. aseve aravis SeuZlia<br />

zustad gansazRvros diskursis mosalodneli saboloo efeqti (Jäger,<br />

Maier 2009). diskursi warmoSobis Semdeg TviTonve agrZelebs<br />

damoukideblad arsebobas. igi gacilebiT ufro meti codnis<br />

matarebelia, vidre erTi subieqti. amdenad, diskursis Zalis efeqti ar<br />

SeiZleba ganvixiloT rogorc romelime konkretuli individisa Tu<br />

jgufis cnobiereba an manipulirebadi ganzraxva. SesaZlebelia,<br />

mosaubris mier romelime konkretuli diskursis gamoyenebis mizezi<br />

74


gansxvavdebodes amgvari qmedebis socialuri mniSvnelobisagan (Burr 2003:<br />

61).<br />

diskursis Zalis efeqti Zalian didia da mas upiratesoba gaaCnia<br />

socialuri realobis Camoyalibebis procesSi. TumcaRa, aseve unda<br />

aRvniSnoT is faqti, rom avtoritetul politikosebsa Tu Zalauflebis<br />

mqone sxva jgufebs sabolood SeuZliaT cvlilebebi Seitanon<br />

diskursSi. magaliTad, vardebis revoluciis Semdeg mosulma axalma<br />

mTavrobam saqarTvelos socialur realobaSi, sxvadasxva sferoSi, maT<br />

Soris, ganaTlebis sivrceSi Semoitana mravali axali diskursi.<br />

(30) ... sistemis reorganizaciis mizani iyo gadawyvetilebis<br />

miRebisa da kontrolis adgilobriv doneebze gadatana,<br />

amave dros, erovnuli standartebis daweseba da xarisxis<br />

kontrolis uzrunvelyofa. amJamad saSualo skolebis marTvas<br />

zedamxedvelobas uwevs arCeuli sameurveo sabWo, xolo<br />

universitetebSi pasuxismgebeli organoa warmomadgenlobiTi<br />

sabWo. Sedegad, adgilobrivi Temebi, mSoblebi,<br />

maswavleblebi, leqtorebi da studentebi meti<br />

uflebamosilebiT aRiWurvnen, raTa skolebisa da<br />

universitetebis marTvasTan dakavSirebuli gadawyvetilebebi<br />

miiRon.<br />

(gaeros ganviTarebis programa (UNDP) 2008: 7)<br />

(31) ... reformebi Seexo <strong>saxelmwifo</strong> dafinansebis<br />

struqturasac da axla funqcionirebs modeli “fuli misdevs<br />

students”. skolis biujeti pirdapir aris damokidebuli<br />

moswavleTa raodenobaze, xolo Tu moswavle skolas<br />

Seicvlis, dafinansebac mas mihyveba. am sistemiT, saSualo<br />

skolebs sakuTari wliuri biu-jetis marTvis meti avtonomia<br />

aqvT da, amgvarad, SeuZliaT prioritetebis dasaxva garkveuli<br />

samarTlebrivi SezRudvebis farglebSi.<br />

(gaeros ganviTarebis programa (UNDP) 2008: 48)<br />

es magaliTi aCvenebs im faqts, rom garkveul jgufebsa Tu<br />

individebs gaaCniaT ufro meti Zala, romlis meSveobiTac isini gavlenas<br />

axdenen diskursze. iegerisa da maieris (Jäger, Maier 2009) azriT, amis<br />

mizezi aris is, rom garkveul jgufebsa Tu individebs gaaCniaT<br />

privilegia, romlis pirobebSic maT xeli miuwvdebaT media saSualebebsa<br />

Tu finansur resursebze. maTive dakvirvebiT (ibid: 39):<br />

75


... discourses exert power because they transport knowledge on which collective and<br />

individual consciousness feeds. This knowledge is the basis for individual and<br />

collective, discursive and non-discursive action, which in turn shapes reality.<br />

diskurss gaaCnia Zala, radganac igi aris im codnis matarebeli,<br />

romelic kvebavs koleqtiur da individualur cnobierebas. es<br />

codna aris individualuri da koleqtiuri, diskursuli da aradiskursuli<br />

qmedebis safuZveli, romelic Tavis mxriv ayalibebs<br />

realobas.<br />

2.1.3 diskursi da kultura<br />

wina TavebSi Cven ganvixileT mosaubre individi da konteqstis<br />

Taviseburebani. arsebobs mravali faqtori, romlebic gansazRvraven Tu<br />

ra da rogor unda Tqvas mosaubre individma. man sakuTari saTqmelis<br />

organizeba unda SeZlos imis mixedviT, rac, maTive azriT, msmenelma icis<br />

an ar icis. man aseve unda moaxdinos misTvis sasurveli informaciis<br />

Tanmimdevrulad dalageba da gadmocema. Tuki igive mosaubre mis mier<br />

gadmocemuli informaciis werilobiT dafiqsirebas gadawyvets, mas ukve<br />

aRar hyavs msmeneli, romelic dauyovnebliv interaqtiulad reagirebs.<br />

Sesabamisad, mosaubre individma unda scados gamoiyenos eqsplicituri<br />

struqturuli meqanizmi, raTa moaxdinos sakuTari teqstis organizeba. am<br />

sakmaod gafarToebul konteqstSi, mosaubre da mwerali ukve aRar<br />

ganixileba enis interpersonaluri funqciiT gamomyeneblad. enis<br />

interpersonalur funqciaSi igulisxmeba enis gamoyeneba socialur<br />

interaqtivSi. aseT SemTxvevaSi mosaubre da mwerali enas iyenebs<br />

teqstualuri funqciiT – qmnis saTanadod organizebul teqsts. igi aseve<br />

iyenebs enas ideuri funqciiT – Tandmimdevrulad warmoadgens fiqrebs,<br />

miswrafebebsa da gamocdilebas. zepirsityvierad an werilobiT<br />

gamoxatuli saTqmelis formisa da funqciis kvvlevas uwodeben<br />

diskursis analizs, rasac detalurad ganvixilavT am TavSi.<br />

76


2.2 diskursi da misi analitika<br />

diskursis analizi moicavs qmedebaTa sakmaod farTo speqtrs.<br />

rogorc levinsoni (Levinson 1983: 286) ganmartavs, miuxedavad imisa, rom<br />

arsebobs zedmetad gamartivebis saSiSroeba, SesaZlebelia diskursis<br />

analizisadmi ori midgoma – diskursis analizi da konversaciis<br />

(saubris) analizi. orive saxis analizis ZiriTadi amocanaa Seiswavlos,<br />

Tu rogor xdeba diskursis organizeba da misi Tanmimdevrulobisa da<br />

logikurobis uzrunvelyofa. Tumca levinsoni (ibid) upiratesobas<br />

dialogis analizs aniWebs, igi aseve mizanSewonilad miiCnevs kvlevis<br />

orive midgomis sinTezs, raTa moxdes diskursis sruli da sistemuri<br />

kvleva. igi Tvlis, rom diskursis analizi aris mcdeloba, mniSvnelobis<br />

kvlevam moicvas gacilebiT ufro didi erTeuli, vidre winadadebaa. aseT<br />

SemTxvevaSi aucileblia kvleva gascdes winadadebis farglebs, raTa<br />

SesaZlebeli gaxdes iseTi sametyvelo qmedebebis Seswavlac, romlebic<br />

ar arian realizebuli Tanmimdevruli Tu kargad formirebuli<br />

diskursis meSveobiT (Van Dijk 1972).<br />

marTalia iule (Yule 2000) ar iziarebs diskursis kvlevis<br />

levinsoniseul diqotomias (diskursis analizi Tu dialogis analizi),<br />

magram igic aRiarebs diskursis analizisadmi orgvari midgomis<br />

SesaZleblobas. viwro interesebis Sesabamisad analizma SeiZleba<br />

moicvas kvleva, Tu rogor gamoiyneba calkeuli sityvebi an frazebi<br />

komunikaciaSi. ufro farTo speqtris Sesabamisad, diskursis analizi<br />

SeiZleba iyos ama Tu im kulturaSi garkveul etapze sxvadasxva<br />

socialur konteqstSi, magaliTad, politikaSi an ganaTlebis sferoSi<br />

gabatonebuli dominanturi ideologiis kvleva. rodesac diskursis<br />

analizi Semoifargleba wminda lingvisturi sakiTxebiT, igi<br />

koncentrirebulia gamoikvlios werilobiTi an zepirsityvieri<br />

komunikaciis procesi, sadac ena gamoiyeneba garkveul konteqstSi<br />

garkveuli intenciis (ganzraxvis) gamosaxatad (ibid).<br />

77


unebrivia, rom didi interesi arsebobs diskursis struqturis<br />

mimarT. gansakuTrebul mniSvnelovania sakiTxi, Tu ra aspeqtebi<br />

gansazRvraven diskursis srulyofil formirebas. diskursis am<br />

struqturul WrilSi ganxilvisas, ra Tqma unda, umTavresi aqcenti<br />

keTdeba iseT sakiTxebze, rogoricaa gabmul teqstSi Semaval<br />

winadadebebs Soris eqsplicituri kavSiri, rac kravs teqsts da qmnis<br />

gabmul Sinaarssa da winadadebebs Soris logikur kavSirs. aseve<br />

mniSvnelovania kvleva teqstis organizaciis im elementebisa, romlebic<br />

TxrobisaTvis aris damaxasiaTebeli da warmoadgens mis ganuyofel<br />

nawils.<br />

rac Seexeba diskursis analizs, pragmatikuli aspeqti aq ufro<br />

specifikuria (Yule 2000: 84). pragmatikuli kvleva umTavres aqcents akeTebs<br />

im aspeqtebze, romlebic Riad ar aris mocemuli, Tumca diskursis<br />

(werilobiTi Tu zepirsityvieri) meSveobiT aris gamoxatuli. imisaTvis<br />

rom moxdes diskursis sruli pragmatikuli gaazreba, kvleva unda<br />

gascdes interaqciis socialuri aspeqtebis Seswavlas. aucilebelia<br />

yuradRebis gamaxvileba teqstis formisa da struqturis miRma arsebul<br />

cnebebze: komunikaciaSi monawile individis fonuri codna, rwmena Tu<br />

miswrafebebi. amdenad, rogorc ukve adrec aRiniSna, diskursis<br />

pragmatikuli gaazrebisaTvis aucilebelia komunikanti individis<br />

intenciis (ganzraxvis) kvleva.<br />

2.2.1 fonuri codna<br />

enis komunikaciuri funqciis Seswavlis kuTxiT warmoebuli kvlevebi<br />

naTlad aCveneben, rom komunikaciaSi monawile individs namdvilad<br />

gaaCnia arapirdapir gamoxatuli informaciisa Tu gzavnilis saTanadod<br />

interpretaciis SesaZlebloba. komunikanti individis es SesaZlebloba<br />

unda emyarebodes komunikaciis aqtamde arsebul fonur codnas, anu<br />

codnis struqturebs, rogorc mas iule uwodebs (Yule, 2000: 85). es<br />

78


struqturebi funqcionireben, rogorc arsebuli winare gamocdilebidan<br />

SeZenili komunikaciaSi monawile individisaTvis nacnobi sakomunikacio<br />

modelebi, romlebsac komunikanti gamoiyenebs axali gamocdilebis<br />

gaazrebisa da interpretaciis procesSi. am tipis modelis yvelaze<br />

zogadi terminia sqemebi (ibid). amdenad, sqemebi SeiZleba ganvmartoT,<br />

rogorc gonebasa da mexsierebaSi arsebuli winare codnis struqtura.<br />

Tuki arsebobs sqemebis fiqsirebuli, statikuri modeli, mas aseve<br />

uwodeben CarCos (ibid). CarCo, romelsac ama Tu im socialuri jgufis<br />

yvela wevri iziarebs, funqcionirebs, rogorc prototipuli versia. am<br />

CarCos ilustraciisaTvis iule (Yule 2000: 86) ganixilavs gasaqiraveblad<br />

warmodgenil binis magaliTs. rodesac saubari aris binis gaqiravebaze,<br />

dainteresebuli individi binis cnebasTan daakavSirebs aucilebel<br />

komponentebs, rogorebicaa samzareulo, saabazano da saZinebeli. magram,<br />

sakuTari gamocdilebidan SemiZlia vamtkico, es komponentebi xSirad<br />

Riad ar aris mocemuli gamonaTqvamSi da SeiZleba gaugebrobis mizezic<br />

gaxdes, magaliTad gancxadebaSi:<br />

(32) Apartment for rent. 600 pounds.<br />

qiravdeba bina. 600 funti.<br />

32-e magaliTSi mocemuli diskursis mcire fragmentis normaluri<br />

(lokaluri) interpretacia, rogorc amas iule (2000) uwodebs,<br />

gadmocemuli informaciis gaazrebis procesSi emyareba ara mxolod<br />

‘binis’ CarCos (32-e winadadeba – binis cnebasTan asocirebulia saabazano,<br />

saZinebeli da samzareulo), aramed ‘qiravdeba bina’ gamonaTqvamis<br />

CarCosac. gancxadebis avtors mxolod aseTi CarCoebis arsebobis<br />

SemTxvevaSi eqneba garantia, rom mkiTxveli Seavsebs informacias,<br />

romelic gancxadebaSi ar aris mocemuli – 600 funti aris binis erTi<br />

Tvis da ara erTi wlis qira. Tuki (32-e) diskursis mkiTxveli CaTvlis,<br />

rom mocemuli Tanxa aris binis erTi kviris qira, aseT SemTxvevaSi unda<br />

vivaraudoT, rom igi sargeblobs sruliad gansxvavebuli CarCoTi.<br />

magaliTad, mas binis daqiravebis sruliad sxva gamocdileba gaaCnia.<br />

79


unda vTqvaT, rom aseT SemTxvevaSi didi mniSvneloba ar aqvs, Tu romel<br />

CarCos efuZneba individis mier diskursis interpretacia. pragmatikuli<br />

arsi yovelTvis erTi da igive iqneba – gancxadebis mkiTxveli winare<br />

codnis struqturas iyenebs, raTa moaxdinos im informaciis<br />

interpretacia, romelic gancxadebaSi Riad ar aris mocemuli.<br />

rodesac mocemulia sqemebis ufro dinamiuri tipebi, maT ZiriTadad<br />

ganixilaven skriptebad (Yule 2000: 86). skripti aris winare arsebuli<br />

codnis struqtura, romelic moicavs movlenaTa Tanmimdevrobas. rogorc<br />

wesi, skriptebi gamoiyeneba momxdari movlenebis interpretaciisaTvis.<br />

magaliTad, rogorc iule (ibid) ganmartavs, Cveulebriv, adamianebis<br />

gankargulebaSia skriptebi yvela im SemTxvevisaTvis, rac Cveulebriv<br />

xdeba adamianis cxovrebaSi. aseTi SemTxvevebia: eqimTan viziti, maRaziaSi,<br />

kinoSi, TeatrSi, restoranSi wasvla da a.S. magaliTad:<br />

(33) marTalia studenti gavxdi, magram daviqance.<br />

am gamonaTqvamis avtoris ‘studentad gaxdomis’ normaluri skriptis<br />

nawili aris gamocdebis Cabareba. yovelive danarCeni – gamocdebisaTvis<br />

mzadebis xangrZlivi da damRleli procesi, gamocdebis periodSi<br />

gadatanili stresi da daRliloba aris movlenaTa Tanmimdevroba,<br />

romelTa aRqmasa da interpretacias uzrunvelyofs fonuri codna. anu,<br />

mosaubre individi miiCnevs, rom msmenelma individma icis, rom studentad<br />

gaxdomis gardauvali piroba aris, vTqvaT, saqarTvelos konteqstSi,<br />

erovnuli gamocdebis Cabareba. piradi gamocdilebis, an sxvaTa<br />

monaTxrobis safuZvelze msmenel individs SeuZlia gaiazros (16)<br />

gamonaTqvami, moaxdinos misi saTanado interpretacia da mixvdes, Tu<br />

ratom aris mosaubre individi daqanculi.<br />

skriptis cneba aris ubralo saSualeba, romelic gvexmareba raime<br />

movlenaSi amovicnoT qmedebaTa mosalodneli Tanmimdevroba. amdenad,<br />

radganac miiCneva, rom komunikaciaSi monawile individebma ician<br />

garkveul konteqstSi romelime skriptis Semadgeneli detalebi, naklebad<br />

mosalodnelia skriptis am detalebis komunikaciaSi Riad dafiqsireba.<br />

80


erTi da imave kulturis wevrTaTvis Tanaziari skriptebis arseboba maT<br />

saSualebas aZlevs gamonaTqvamis meSveobiT gadmoscen gacilebiT meti<br />

informacia, vidre es Riad aris mocemuli gamonaTqvamSi (Yule 2000). Tumca,<br />

aqve unda aRiniSnos, rom gansxvavebuli kulturis warmomadgenelTaTvis<br />

SeuZlebelia erTmaneTTan komunikacia imave efeqturobiTa da warmatebiT.<br />

aseT SemTxvevaSi, komunikaciaSi CarTul individebs aucileblad uxdebaT<br />

gacilebiT meti gamonaTqvamis warmoTqma, raTa uzrunvelyon<br />

gadmocemuli informaciis swori interpretacia da Tavidan aicilon<br />

komunikaciuri gaugebroba.<br />

2.2.2 kulturuli sqemebi da maTi gavlena diskursze<br />

albaT, yvela adamians miuRia gamocdileba, rasac popularul enaze<br />

uwodeben kulturul Soks. es aris SemTxveva, rodesac individi sakuTar<br />

gamocdilebaze dayrdnobiT raime movlenasa Tu faqtTan mimarTebaSi<br />

iqmnis winaswar xatebas an molodins da awydeba moulodnelobebs,<br />

romlebic gamowveulia kulturuli sxvaobiT. zemoT moyvanili<br />

msjelobidan gamomdinare, es kulturuli Soki SeiZleba avxsnaT<br />

saTanado skriptis arqoniT. magaliTad, britaneTSi magistraturis<br />

kursis gavlisas, erT-erTi kulturul SokTagani iyo, rodesac<br />

profesorma mTxova misTvis mxolod saxeliT mimemarTa. qarTuli<br />

kulturis warmomadgenlisaTvis mimarTvis aseTi forma ucxo da<br />

miuRebeli iyo. ‘profesoris skripti’ qarTul kulturaSi aucileblad<br />

moiTxovs ‘batono’ mimarTvis formis arsebobas. Tumca, axali kulturis<br />

pirobebSi cxovrebis Semdeg mxolod saxeliT mimarTva TandaTan misaRebi<br />

gaxda CvenTvisac. moyvanili magaliTidan gamomdinare aSkaraa, rom Cveni<br />

fonuri codnis struqturebi, samyaros aRqmis sqemebi, rogorc amas iule<br />

(Yule 2000) miiCnevs, ganisazRvreba kulturiT. mas igi kulturul sqemebs<br />

uwodebs (ibid: 87). adamiani Tavis gamocdilebaze dayrdnobiT<br />

gamoimuSavebs kulturul sqemebs.<br />

81


odesac gansxvavebebi aSkarad aris mocemuli, individs, rogorc<br />

Cans, gaaCnia unari moaxdinos kulturuli sqemebis detalebis<br />

modificireba (Cems SemTxvevaSi male miveCvie “batono” an “qalbatono”<br />

mimarTvis formis gareSe asakiT an cenziT ufro maRla mdgom adamianTan<br />

urTierTobas). sxva, ufro Sefaruli gansxvavebebis arsebobis<br />

SemTxvevaSi, Zalian Znelia imis gaazreba, rom gansxvavebuli sqemebis<br />

pirobebSi SesaZlebelia mcdari interpretacia. magaliTad, britaneTSi<br />

yofnisas biblioTekaSi ganTavsebulma gancxadebam CemSi gaugebroba<br />

gamoiwvia:<br />

(34) The library will be closed from December 23 till December 27.<br />

miuxedavad im faqtisa, rom danamdvilebiT vici, britaneTSic,<br />

mravali sxva qveynis msgavsad, Sobas aRniSnaven 25 dekembers, mainc<br />

mcdarad gaviazre biblioTekaSi ganTavsebuli es gancxadeba da vifiqre,<br />

rom biblioTeka ixureboda raime teqnikuri mizezis gamo.<br />

2.3 saganmanaTleblo politikuri dokumenti rogorc diskursi da misi<br />

analizi<br />

1980-iani wlebi mniSvnelovani era iyo socialur mecnierebebSi enis<br />

kvlevis sferoSi arsebiTi gardatexis TvalsazrisiT (Luke 1995). xsenebul<br />

periodamde saganmanaTleblo kvlevebi efuZneboda iseT disciplinebs,<br />

rogorebicaa: sociolingvistika, komunikaciis eTnografia da<br />

eTnomeTodologia. am kvlevebis umetesoba ZiriTad aqcents akeTebda enis<br />

mizez-Sedegobriobaze da kulturul nairferovnebaze. 1980-iani wlebidan<br />

moyolebuli mecnierul interesTa yuradRebis centrSi moeqca enis<br />

ganviTarebis kvleva da diskurssa da mniSvnelovan socialur<br />

formaciaTa Soris urTierToba (ibid: 8). kvlevis axali midgoma cdilobs<br />

ena gaaanalizos im kuTxiT, romelic saSualebas mogvcems avxsnaT<br />

individTa fsiqologiuri miznebi da zraxvebi, maTi motivacia,<br />

gamocdileba da unar-Cvevebi. Tvisobrivad axali tipis kvleva aris<br />

82


mcdeloba gavarkvioT, Tu sistemurad rogor ayalibebs diskursi<br />

socialur da bunebriv samyaros (Williams 1992).<br />

ganaTlebis sferoSi diskursze dafuZnebul kvlevaze gavlena<br />

moaxdina sul mcire samma mniSvnelovanma Teoriulma mimdinareobam.<br />

pirveli, fsiqolingvistikis gamoCenam mniSvnelovani gavlena moaxdina<br />

ganaTlebis sferoze. fsiqolingvisturi kvleva gansxvavdeba<br />

bihevioristuli (enis qmediTi buneba) midgomisagan da amtkicebs, rom<br />

individi dabadebidanve SemoqmedebiTad iyenebs enas da misi enobrivi<br />

kompetencia saSualebas mogvcems gavaanalizoT mis mierve Seqmnili<br />

teqsti. meore, sociolingvistikam da komunikaciis eTnografiam xazi<br />

gausva enis gamoyenebis socialur xasiaTs (Gumperz & Hymes 1972; Hymes<br />

1995). kvlevis am programam enis ganviTareba sistemurad daakavSira<br />

socializaciasTan, xolo enis gamoyeneba daakavSira normebsa da<br />

wesebTan. TiToeuli am modelTagani Tavis mxriv warmoadgens teqstisa<br />

da diskursis kontrastul axsnas. maSin, roca fsiqolingvisturi modeli<br />

enis producirebas (Seqmnas) xsnis mosaubris Sinagan sintaqtikur da<br />

semantikur SesaZleblobebTan kavSirSi, sociolingvisturi modeli<br />

cdilobs teqsti axsnas wesebiT marTuli socialuri interaqciisa da<br />

qmedebis meSveobiT, romelsac mosaubre swavlobs socialur garemoSi.<br />

mesame moZraoba, romelmac mniSvnelovani roli iTamaSa diskursis<br />

kvlevis procesSi, efuZneba socialuri istoriisa da Tanamedrove<br />

kulturis poststruqturul analizs, romlis mixedviTac diskurss<br />

gaaCnia konstruqciuli buneba. diskursis konstruqciul bunebas xazs<br />

usvams fuko, romelsac miaCnia, rom, rogorc farTo socialuri<br />

formaciebis pirobebSi, aseve lokaluri gamoyenebisas diskursi<br />

ganmartavs, agebs da gansazRvravs adamianis, rogorc subieqtis adgils<br />

(Foucault 1972).<br />

(35) humanuri ganviTarebisaTvis gadamwyveti mniSvneloba aqvs<br />

SesaZleblobaTa da arCevanis mravalferovnebas. dovlaTi,<br />

ra Tqma unda, mniSvnelovani faqtoria aRniSnul<br />

SesaZleblobaTa Sesaqmnelad, magram ara erTaderTi. humanuri<br />

ganviTareba aseve gulisxmobs politikur Tavisuflebas,<br />

83


ganaTlebas, jandacvasa da usafrTxoebas. pirovnebis<br />

Tavisuflebasa da individualur arCevans arsebiTi<br />

mniSvneloba aqvs alternativis arsebobisaTvis. cudi<br />

janmrTelobis gamo, SesaZloa, SeizRudos adamianis fizikuri<br />

unarebi. ganaTleba adamians ufro farTo sarbiels sTavazobs.<br />

xolo usafrTxoeba da mdgradoba pirovnebis arCevanis<br />

Sedegebis dasacavad aris saWiro.<br />

(gaeros ganviTarebis programa (UNDP) 2008: 1)<br />

(36) cxadia, rom ganaTlebas arsebiTi mniSvneloba aqvs<br />

sazogadoebis efeqtianobisaTvis. ganaTlebas SeuZlia<br />

uTanasworobis Semsubuqeba RaribTaTvis SesaZleblobebis<br />

SeTavazebis gziT. ganaTlebas aseve gadamwyveti mniSvneloba<br />

aqvs adamianTa CarTulobisa da uflebamosilebiT<br />

aRWurvisaTvis.<br />

(gaeros ganviTarebis programa (UNDP) 2008: 7)<br />

(37) Our new society will have the same values as it ever did. Fighting poverty and<br />

unemployment. Securing justice and opportunity. It should be a compassionate<br />

society. But it is compassion with a hard edge. A strong society cannot be built on<br />

soft choices. It means fundamental reform of our welfare state, of the deal between<br />

citizen and society. It means getting money out of social breakdown and into<br />

schools and hospitals where we want to see it. The new welfare state must encourage<br />

work not dependency.<br />

(Tony Blair 1997)<br />

Cveni axali sazogadoeba SeinarCunebs Tavis Rirebulebebs,<br />

magaliTad, siRaribesTan da umuSevrobasTan brZola,<br />

samarTlianobis uzrunvelyofa da saTanado SesaZleblobebis<br />

Seqmna. es sazogadoeba aRsavse unda iyos TanagrZnobiT. magram<br />

TanagrZnoba did Zalisxmevas moiTxovs. amitom, Zlierma<br />

sazogadoebad unda imoqmedos gabedulad da gaakeTos swori<br />

arCevani. yovelive es moiTxovs mzrunveli <strong>saxelmwifo</strong>s<br />

fundametur reformas, sazogadebasa da moqalaqeebTan arsebuli<br />

urTierTobebis gadaxedvas. Cven ar unda davabandoT fuli<br />

warumatebel socialur reformebSi, aramed unda gavzardoT<br />

skolebisa da savadmyofoebis dafinanseba, raTa pasuxi gavceT<br />

dgrovil socialur problemebs. axalma mzrunvelma<br />

<strong>saxelmwifo</strong>m xeli unda Seuwyos Sromas da ara usaqmurobas.<br />

fukos azriT, diskursi sistemurad ayalibebs im obieqtebs,<br />

romelsac is aRwers. amasTanave diskursi instituciuri<br />

kategorizaciisaTvis agebs ierarqiebs, romelSic adamianebs TavianT<br />

84


adgils umkvidrebs. codnasa da Zalas (Zalauflebas) Soris es<br />

urTierTmimarTeba miiRweva socialuri da bunebrivi samyaros Sesaxeb<br />

,,WeSmaritebis” konstruqciis (agebis) meSveobiT (ibid: 49). diskursis mier<br />

agebuli es WeSmariteba ayalibebs TavisTavad cxad ganmartebebsa da<br />

kategoriebs, romelTa meSveobiTac mTavrobebi marTaven da akontroleben<br />

TavianT mosaxleobas. es aspeqtebi mniSvnelovania <strong>saxelmwifo</strong>s<br />

politikaSi da igi, ra Tqma unda aisaxeba ganaTlebis sistemaSic:<br />

(38) ganaTlebis sferoSi reformebi miznad isaxavda, erTi<br />

mxriv, kontrolis decentralizacias, xolo meore mxriv,<br />

centralizebuli standartebisa da zedamxedvelobis<br />

meqanizmis SemoRebas. korufcia saerTod aRmoifxvra sistemis<br />

zogierT nawilSi da Zalisxmeva ixarjeba skolebsa da<br />

universitetebSi swavlebis ufro maRali standartebis<br />

damkvidrebisaTvis. es uaRresad pozitiuri miRwevebia humanuri<br />

ganviTarebis TvalsazrisiT.<br />

(gaeros ganviTarebis programa (UNDP) 2008: 54)<br />

(39) ... And all of this depends, as we have set out, on a radically reshaped system for<br />

delivering education and children’s services, and in particular a reshaped role for<br />

Local Government and for my Department, moving away from direction towards an<br />

enabling and empowering role. It depends on freedom for those at the front line to<br />

personalise services and to improve them. And it depends on Ministers like me<br />

holding our nerve and being able to resist the lure of the next initiative in favour of a<br />

system that drives its own improvement more and more.<br />

(Five Year Strategy for Children and Learners 2004: 5)<br />

... rogorc ukve aRvniSneT, yovelive es damokidebulia sruliad<br />

axleburad Camoyalibebul sistemaze, romelic uzrunvelyofs<br />

ganaTlebisa da bavSvTa servisis miwodebis savsebiT<br />

gansxvavebul formas. radikalurad Seicvala adgilobrivi<br />

mmarTvelobisa da departamentis roli da prioritetad iqca<br />

ZalauflebiT aRWurvisa da pasuxismgeblobis gadanawilebis<br />

sakiTxebi. mocemuli faqtorebi damokidebulia im pirTa<br />

Tavisuflebaze, romelTa uSualo funqciaa mocemuli<br />

saganmanaTleblo momsaxurebis gaweva da gaumjebeseba. es aseve<br />

damokidebulia ministrebze, romelTac unda hqondeT unari<br />

miiRon swori gadawyvetilebebi saganmanaTleblo sistemis<br />

gaumjobesebi kuTxiT.<br />

es ierarqia aseve qmnis CarCos, romelsac individi iyenebs sakuTari<br />

Tavisa da sxvebis daxasiaTebisa da kategorizaciisaTvis. fuko Tvlis,<br />

rom zemodan ideologiuri manipulacia marTulia. mas miaCnia, rom<br />

85


winaaRmdegobiTa Tu TanamonawileobiT sazogadoeba monawileobas<br />

diskursis formirebaSi TavianTi moraluri Rirebulebebis Sesabamisad.<br />

diskursi da diskursuli urTierTobebi qmnian skolebsa da sxva<br />

mniSvnelovan socialur dawesebulebebs (Luke 1995). fukos naSromebi<br />

ganaTlebis sferoSi moRvawe individebs sTavazobs axal mniSvnelovan<br />

platformas, saidanac maT axleburad SeuZliaT aRiqvan teqstebi da<br />

diskursi. es axleburi xedva saSualebas gvaZlevs teqsti da diskursi<br />

aRviqvaT ara rogorc am diskursisa Tu teqstis Semqmnelis artefaqti,<br />

romelsac konkretulma konteqstma misca dasabami, aramed SegviZlia<br />

ZiriTadi aqcenti gavakeToT imaze, Tu rogor qmnian teqstebi socialur<br />

formaciebs, sazogadoebasa Tu socialur individebs (Gore 1993).<br />

,,individis” cneba aris diskursis axleburi agebis meTodi, romelic<br />

emsaxureba konkretul politikur da samTavrobo miznebs. Tumca<br />

diskursSi aris meore momentic, romelic individis Camoyalibebis<br />

procesSi iRebs monawileobas da cxovrebis traeqtoriaSi am individs<br />

garkveul pozicias aniWebs (Foucault 1979).<br />

maSasadame, Tuki enis kvlevisas ZiriTadi aqcenti keTdeba socialur<br />

aspeqtze, romelic diskursSi aris realizebuli, maSin saganmanaTleblo<br />

kvlevam qmedebis, unar-Cvevebisa da gonebis kvlevis gverdiT<br />

mniSvnelovani yuradReba unda miaqcios diskurss, rogorc individis<br />

Camomyalibebel kategorias.<br />

aucileblad unda avRniSnos isic, rom, rogorc luki (Luke 1995: 10)<br />

ganmartavs, rom ganaTlebis sferos mkvelvarebis winaSe dgas erTi<br />

mniSvnelovani SekiTxva. ras SeiZleba ewodos diskursis analizi<br />

saganmanaTleblo sferoSi<br />

mravali sociolingvisturi da lingvisturi analizi did<br />

yuradRebas aqcevs da swavlobs enis modelebs maTi gamoyenebis<br />

procesSi. amgvari kvlevis gverdiT aucileblad unda vcadoT<br />

SeviswavloT da avxsnaT, Tu ra politikuri da ideologiuri Sedegebi<br />

gaaCnia diskursis gamoyenebas lokalur konteqstSi (Gee, Michaels &<br />

86


O’Connor 1992). amgvarad, diskursis analizisadmi Tanamedrove midgomebis<br />

mTavari amocanaa, Seiswavlos diskursis mikropolitika da warmoadginos<br />

misi Teoriuli dasabuTeba, Seiswavlos enis gamoyenebis modelebi, magram<br />

imgvarad, rom diskursis lokaluri gamoyeneba daakavSiros ufro<br />

masStabur politikur, ekonomikur da kulturul formaciebTan (McHoul &<br />

Luke 1989). amdenad, diskursis kritikuli sociologiuri analizisas<br />

mniSvnelovania SeviswavloT, Tu rogor xdeba diskursisa da Zalis<br />

formaciebis manifestacia teqstis yoveldRiuri, yofiTi gamoyenebisas.<br />

sainteresoa SeviswavloT, Tu ra gavlenas axdens socialuri<br />

reproduqciis masStaburi modelebi yoveldRiur saganmanaTleblo<br />

procesze.<br />

mocemul sakiTxebze pasuxis gasacemad aucilebelia diskursis<br />

kritikuli analizi, romelic aris enis kritikuli kvlevis procesi<br />

(Fairclough, 1989; Fairclough 1995; Luke 1995). sainteresoa, ra potenciali da<br />

Rirebuleba gaaCnia diskursis sociologiur analizs, raTa<br />

gamovikvlioT, Tu ra wvlili Seaqvs saganmanaTleblo codnasa da<br />

kompetencias Zalisa da subieqturobis Camoyalibebis procesSi.<br />

diskursis kritikul analizs SeuZlia mogvawodos mniSvnelovani<br />

informacia – Tu rogor ayalibebs werilobiTi Tu zepirsityvieri<br />

teqstebi saganmanaTleblo politikasa da wesebs, romlebic<br />

aregulireben sazogadoebisaTvis codnis miwodebis process, ayalibeben<br />

individebs da socialur ierarqiaSi umkvidrebs adgils.<br />

2.4 diskursis kritikuli analizi rogorc meTodi<br />

arsebobs diskursis kritikuli analizis sxvadasxva versia,<br />

romelTac mravali Teoriuli tradicia SemoaqvT socialur TeoriaSi.<br />

(Van Dijk 1997;) fearklofi (Fairclough 2003) ganasxvavebs teqstis analizis<br />

mimarT ramdenime midgomas – teqstze orientirebuli diskursis analizi<br />

da analizi, romelic teqstze ar aris orientirebuli. meore tipis<br />

87


analizi, rogorc zemoT ukve ganvixileT, saTaves iRebs fukosagan. igi<br />

ZiriTadad yuradRebas amaxvilebs teqstis istoriul da socialur<br />

konteqstze da naklebad interesdeba teqstis lingvisturi<br />

maxasiaTeblebiT. fearklofi akritikebs teqstis analizis mimarT aseT<br />

midgomas. misi azriT, aucilebelia analizi daefuZnos sxvadasxva<br />

disciplinis Teoriebsa da teqnikas, raTa moxdes sxvadasxva midgomis<br />

Sejereba da SesaZlebeli gaxdes teqstis srulyofili kvleva.<br />

fearklofi (Fairclough 2001: 29) aRniSnavs, rom, misi azriT, diskursis<br />

kritikuli analizi unda iyos interdisciplinuri kvleva, romelic “...<br />

opens a dialogue between disciplines concerned with linguistic and semiotic analysis ... and<br />

disciplines concerned with theorizing and researching social processes and social change”<br />

(aris dialogi im disciplinaTa Soris, romelic awarmoeben lingvistur<br />

da semiotikur analizs ... da im disciplinaTa Soris, romelTa amocanaa<br />

socialuri procesebisa da socialuri cvlilebebis kvleva).<br />

diskursis kritikuli analizis amocanaa, Seiswavlos diskursul<br />

praqtikebs, movlenebs, teqstebsa da ufro masStabur socialur da<br />

kulturul struqturebs, urTierTobebsa da procesebs Soris arsebuli<br />

urTierTmimarTeba. diskursis kritikuli analizi ikvlevs, Tu rogor<br />

axdens teqsti samyaros, socialuri urTierTobebisa da socialuri<br />

individebis konstruirebas (Taylor 2004). diskursis kritikuli analizi<br />

gansakuTrebul aqcents akeTebs imaze, Tu rogor ayalibebs Zalasa da<br />

ZalauflebasTan dakavSirebuli urTierTobebi ideologiurad<br />

sazogadoebriv praqtikebsa da teqstebs.<br />

diskursis Teoriis perspeqtivebi did gavlenas axdens<br />

saganamanaTleblo politikuri dokumentebis analizis Tanamedrove<br />

midgomebze (Ball (b) 1990; Taylor 1997; Taylor et al. 1997). am perspeqtivis<br />

Sesabamisad, politikis Seqmnis procesi ganixileba rogorc mniSvnelobis<br />

gamo brZola da politikas ki aRweren rogorc gansxvavebuli miznebis<br />

mqone mowinaaRmdegeTa brZolis Sedegs, sadac ena, ufro konkretulad ki,<br />

diskursi, taqtikurad gamoiyeneba (Fulcher 1989: 7). am tipis midgoma<br />

Sedegiania, radganac igi gvexmareba politikis sferoSi gavaanalizoT<br />

88


diskursis politika da SeviswavloT politikuri dokumentis teqstsa da<br />

mis istoriul, politikur, socialur da kulturul konteqstebs Soris<br />

urTierTmimarTeba (Taylor 2004).<br />

diskursis kritikuli analizi gansakuTrebiT xelsayrelia<br />

politikis kritikuli analizisaTvis, radganac igi saSualebas gvaZlevs<br />

detalurad SeviswavloT enis sxva socialur procesebTan<br />

urTierTmimarTeba. is aseve gvexmareba davinaxoT, Tu rogor<br />

funqcionirebs ena ZalauflebasTan dakavSirebul urTierTobebSi.<br />

diskursis kritikuli analizi uzrunvelyofs sistemuri analizisaTvis<br />

aucilebel CarCos – mkvlevars SeuZlia aCvenos, Tu rogor<br />

funqcionirebs politika konkretul konteqstSi (ibid). magram,<br />

mniSvnelovania, rom diskursis roli socialur garemoSi ar davinaxoT<br />

rogorc TavisTavad cxadi movlena. fearklofs miaCnia, rom diskursis<br />

roli socialur garemosTan mimarTebaSi unda gamovlindes analizis<br />

meSveobiT (Fairclough 2001: 234). diskursis kritikuli analizi klvevis<br />

gansakuTrebiT xelsayreli meTodia, radgan igi aris lingvisturi da<br />

socialuri kvlevis kombinacia. mis mniSvnelobas kidev ufro zrdis is<br />

faqti, rom is aris eqspliciturad kritikuli (Taylor 2004).<br />

diskursis kritikuli analizis efeqturobasa da am meTodis<br />

SesaZleblobas – iyos kritikuli – hyavs mowinaaRmdegenic. jounsi (Jones<br />

2007: 338) miiCnevs, rom diskursis kritikul analizSi yvelaze didi<br />

problema aris Tavad diskursis analizi. misi azriT, kategoriebi,<br />

elementebi da procedurebi, romlebic sxvadasxva formiTaa CarTuli<br />

,,diskursis analizSi”, da efuZneba konvenciur diskriptul<br />

lingvistikasa da pragmatikas, arian komunikaciis procesis kritikulad<br />

Sefasebis SesaZleblobas moklebuli. misi azriT, analizis aseTi<br />

CarCoebi emyareba enis Sesaxeb iseT rwmenas, rasac harisi (Harris 1996)<br />

,,enis miTs” uwodebs. miTi, harisis mosazrebiT, niSnavs, komunikaciuri<br />

praqtikebis socialur procesebSi integraciis SeuZleblobas. xolo ena<br />

ar aris iseTi sityva, romelic unda gamoviyenoT konkretuli individis<br />

SemoqmedebiTi komunikaciuri mcdelobebis asaRwerad. igi aris termini,<br />

89


omelic asaxavs mniSvnelobebisa da formebis abstraqtul, Caketil<br />

sistemasa da wesebs, romelTa arseboba gardauvali winapirobaa<br />

lingvisturi komunikaciis aqtebis warmatebuli realizaciisaTvis.<br />

jounsi (Jones 2007) aseve miiCnevs, rom msoflioSi ar arsebobs<br />

lingvisturi analizis iseTi meTodi, romelic enis gamomyenebels<br />

miuTiTebs, Tu rogor aRiqvas romelime konkretuli gamonaTqvami (mag.<br />

SekiTxva, SeTavazeba, brZaneba) da ra reagireba gaakeTos masze.<br />

diskursis kritikuli analizi aris meTodi, romelic (a) cdilobs<br />

warmoaCinos ZalauflebasTan dakavSirebuli urTierTobebis diskursuli<br />

agebis principebi da (b) mowodebulia progresuli sazogadoebrivi<br />

cvlilebebisaken (Fairclough 2001).<br />

diskursis kritikuli analizi aris xelsayreli meTodi, raTa<br />

SeviswavloT da gavaanalizoT politikur dokumentebSi asaxuli axali<br />

teqstualuri formaciebi (Taylor 2004). fearklofs (Fairclough 2001: 229)<br />

miaCnia, rom diskursis kritikuli analizi aris ,, ... a resource which can be<br />

used in combination with others for researching change in contemporary social life” (aris<br />

resursi, romelic SegviZlia gamoviyenoT sxva resursebTan kombinaciaSi,<br />

raTa gamovikvlioT Tanamedrove socialur realobaSi mimdinare<br />

cvlilebebi). aseTi Tanamedrove cvlilebebis gamomxatveli diskursia,<br />

magaliTad, ,,globalizaciis”, ,,socialuri araTanasworobis”, ,,marTvis<br />

stilis cvlilebis” amsaxveli teqstebi. swored amgvari cnebebi (da ara<br />

konkretuli leqsikuri Tu stilisturi saSualebebi) aris Cveni kvlevis<br />

ZiriTadi interesis sagani.<br />

90


Tavi III<br />

saganmanaTleblo politikuri diskursi da misi<br />

aspeqtualuri analizi<br />

3.1 saganmanaTleblo politikuri dokumentebi rogorc diskursi da misi<br />

aspeqtualuri parametrebi<br />

wina TavebSi Cven ganvixileT enis informatiuli daniSnuleba, misi<br />

komunikaciuri funqcia da qmediTi buneba. ena aris mediumi, romelic<br />

metyvel subieqts aZlevs saSualebas, gadmosces informacia, daamyaros<br />

komunikacia da Seasrulos sametyvelo qmedebebi, risi meSveobiTac<br />

individi axerxebs socialur konteqstSi sakuTari survilebis,<br />

miswrafebebisa da zraxvebis materializacias. Cveni naSromis ZiriTadi<br />

mizania enis am funqciebis Seswavla saganmanaTleblo politikuri<br />

dokumentebis magaliTze. amdenad, am TavSi saganmanaTleblo politikis<br />

teqstis mixedviT ganvixilavT saganmanaTleblo politikis diskursul<br />

ganzomilebebs. olsenis (Olssen et al. 2004) poziciis kvaldakval Cven<br />

vaRiarebT enis materialistur Teorias, rogorc enis kritikuli<br />

analizis safuZvels.<br />

marTalia, enis kritikuli analizis safuZvlad avirCieT enis<br />

materialisturi Teoria, magram aucilebelia kvleva gascdes erTi<br />

konkretuli Teoriisa Tu paradigmis farglebs da iyos farTo speqtris,<br />

raTa moicvas socialuri sivrcis mravali aspeqti. unda vaRiaroT, rom,<br />

rogorc olseni (ibid: 59) aRniSnavs, zogierTi mkvlevari gamodis<br />

“politikis sociologiis”, rogorc diskursis socialur aspeqtSi<br />

kvlevisaTvis Seuferebeli meTodis winaaRmdeg. magaliTad, troinas<br />

(Troyna 1994: 71) miaCnia, rom politikis sociologia aris kvlevis<br />

Seuferebeli midgoma, radgan igi ,,arafriT gansxvavdeba politikis sxva<br />

socialuri Tu politikuri analizisagan” (is no different from other social and<br />

political analyses of policy). sxvaoba ki namdvilad aris. diskursis kritikul<br />

analizs diskursis sxva tipis kvlevisagan ganasxvavebs misi<br />

91


multidisciplinaruli buneba (Taylor 2004). diskursis kritikuli analizi,<br />

rogorc ukve aRvniSneT, politikuri diskursis kvlevis<br />

gansakuTrebulad xelsayreli meTodia, radgan igi aris lingvisturi da<br />

socialuri analizi. luki (Luke 2002) miiCnevs, rom aucilebelia<br />

meTodebis aseTi sinTezi, raTa SevZloT teqstis formaciis srulyofili<br />

kvleva. teqstis formaciis es procesi, romelic politikur teqstebSi<br />

aris mocemuli, SesaZlebelia srulyofilad SeviswavloT diskursis<br />

kritikuli analizis meSveobiT. amdenad, diskursis kritikuli analizi<br />

aris kvlevis meTodTa erToblioba, romelic gamoiyeneba politikuri<br />

teqstebis Seswavlisas (Ball 1990 (b); 1993; 1994). amdenad, politikis<br />

kritikuli analizi aris socialur <strong>mecnierebaTa</strong> kritikuli midgoma<br />

politikuri diskursis mimarT (Ozga 2000). aqve aucileblad unda<br />

ganvmartoT, Tu ra igulisxmeba termin ,,kritikulSi”. es aris kritikis<br />

iseTi forma, romlis mizania realobis lokaluri kvleva da brZola<br />

damTrgunveli, despoturi socialuri struqturebis winaaRmdeg. igi aris<br />

pragmatikuli kvleva, romelic asaxavs kritikuli Teoriis<br />

transformacias. kvlevis es meTodi ukuagdebs lingvistur idealizms da<br />

xazs usvams enis materialistur bunebas, rac gamoixateba Zalauflebis<br />

Seqmnasa da praqtikul realizebaSi (Rehg and Bohman 2001).<br />

3.2 saganmanaTleblo politikur dokumentTa klasifikacia<br />

saganmanaTleblo politikuri dokumentebi ganixileba, rogorc<br />

politikuri miznebisa da samoqmedo kursis gamoxatuleba da igi<br />

aregulirebs politikis SemoqmedTa da administratorTa moqmedebas (Codd<br />

1988). magaliTad, didi britaneTis konteqstSi raime konkretuli<br />

politikuri iniciativis praqtikul realizebamde mTavroba gamoscems<br />

mwvane dokuments, romelic warmodagens mTavrobis mier SemuSavebul<br />

kanonproeqts, romlis Sedegadac unda gaxorciledes siaxle. am tipis<br />

dokumentebi xSirad interaqtiuli stilisaa. avtori, umetes SemTxvevaSi<br />

92


ki, avtorTa jgufi, mimarTavs mkiTxvels, moqalaqeebs, auditorias,<br />

romelTac pirdapir Seexeba mocemuli dokumentis Sedegad<br />

ganxorcielebuli cvlilebebi. mwvane dokumenti aris mTavrobis<br />

mcdeloba moqalaqeebs gaacnos da moawonos axali kanoni, romelic<br />

daaregulirebs <strong>saxelmwifo</strong>sa da mis moqalaqeTa Soris urTierTobas<br />

sxvadasxva socialur sferoSi.<br />

(40) ... As we develop our strategy for the next five years for children’s services, and for<br />

education and lifelong learning, we need to think about that future – about the kind of<br />

world we want our children to grow up in. ... The central characteristic of such a new<br />

system will be personalisation – so that the system fits to the individual rather than the<br />

individual having to fit to the system. This is not a vague liberal notion about letting<br />

people have what they want. It is about having a system which will genuinely give high<br />

standards for all – the best possible quality of children’s services, which recognise<br />

individual needs and circumstances; the most effective teaching at school, which builds a<br />

detailed picture of what each child already knows, and how they learn, to help them go<br />

further; and, as young people begin to train for work, a system that recognises individual<br />

aptitudes and provides as many tailored paths to employment as there are people and<br />

jobs. And the corollary of this is that the system must be both freer and more diverse –<br />

with more flexibility to help meet individual needs; and more choices between courses<br />

and types of provider, so that there really are different and personalised opportunities<br />

available.<br />

(Five Year Strategy for Children and Learners 2004: 4)<br />

... Cveni xuTwliani gegmis SemuSavebisas, romlis mizaniaa<br />

cvlilebebis Seitanos bavSvTa momsaxureobis, ganaTlebisa da<br />

uwyveti swavlebis sferoSi, Cven aucileblad unda vifiqroT<br />

momavalze, Tu ra tipis garemoSi gvsurs gaizardon Cveni Svilebi...<br />

... am sistemis mTavari maxasiaTebeli iqneba personalizacia, ise,<br />

rom sistema moergeba TiToeuli individis moTxovnebs da mas ar<br />

mouwevs gamoiCinos Zalisxmeva, raTa Tavad Seeguos sistemas. es ar<br />

aris bundovani liberaluri cneba imis Sesaxeb, Tu ra surs miiRos<br />

xalxma. es iniciativa gulisxmobs iseTi sistemis Seqmnas, romelic<br />

namdvilad daadgens yvelasaTvis misaReb maRal standartebs –<br />

saukeTeso xarisxis servisi bavSvTa momsaxureobis sferoSi,<br />

romelic aRiarebs individualur moTxovnebsa da saWiroebebs;<br />

yvelaze efeqturi skola, sadac namdvilad mimdinareobs swavlebis<br />

procesi. am procesSi realurad gamoCndeba TiToeuli bavSvis<br />

arsebuli codna da daisaxeba strategiebi, Tu rogor iswavlos<br />

kide ufro meti. rodesac axalgazrda xalxi daiwyebs momavali<br />

samuSaosaTvis momzadebas, sistema Seiswavlis individis<br />

SesaZleblobebs da dasaxavs mraval mimarTulebas, romelic<br />

aucileblad SesabamisobaSi mova calkeuli pirovnebis<br />

SesaZleblobebs, survilebsa da miznebTan. mTavari piroba am<br />

SemTxvevaSi aris is, rom sistema unda iyos ufro Tavisufali da<br />

93


ufro mravalferovani, raTa man moaxerxos TiToeuli individis<br />

moTxovnebis dakmayofileba. rac ufro met arCevans warmoadgens<br />

sistema, miTi meti SesaZlebloba miecema axalgazrdas.<br />

amgvari interpretaciis Sesabamisad, politikuri diskursis<br />

analizi aris dokumentis teqstis miRma mdebare avtoriseuli ganzraxvis<br />

Zebnis mcdeloba. kvlevis am paradigmaSi CarTuli elementebi arian<br />

politikuri diskursis mkvlevari individi, politikis Semqmneli da<br />

politikis uSualo momxmarebeli. maT eniWebaT gansxvavebuli funqciebi:<br />

politikuri diskursis mkvlevari informacias gadmoscems yovelgvari<br />

piradi interesebis gareSe, politikis Semqmneli individia is, vinc qmnis<br />

politikur diskurss, xolo politikis momxmarebeli aris individi an<br />

individTa jgufi, romelic pasuxismgebelia politikis interpretaciasa<br />

da ganxorcielebaze. Tavad politikuri dokumenti ganixileba, rogorc<br />

politikuri diskursis Seqmnis, interpretaciisa da ganxorcielebis<br />

procesSi CarTul individTa Soris komunikaciis saSualeba (ibid: 237).<br />

politikis qmnas tradiciulad axasiaTeben, rogorc teqnikurempiriul<br />

process, sadac mkvlevarma unda Seqmnas garkveuli moculobis<br />

codnis baza, romelic moicavs rogorc faqtobriv axsna-ganmartebebs,<br />

aseve im cnebebs Soris urTierTkavSirs, rac aucilebelia politikuri<br />

SemoTavazebebis formulirebisa da Tavad politikuri dokumentebis<br />

SeqmnisaTvis (Olssen 2004). politikis mkvlevari qmnis im struqturebTan<br />

dakavSirebul zogad kanonebsa da Teoriebs, romlebic saganmanaTleblo<br />

process marTaven. politikis Semoqmedma sworad unda gansazRvros<br />

,,saukeTeso saSualebebi” dasaxuli miznebis realizebis<br />

uzrunvelsayofad (Codd 1988). amdenad, rogorc fei ganmartavs (Fay 1975:<br />

57), politikis analizs eniWeba instrumentaluri funqcia:<br />

(41) A policy science is supposed to be a device for organizing political thought in a<br />

rational way, merely a method for clarifying empirical relationships among<br />

alternative actions and for sorting out their likely consequences, and a procedure for<br />

making ‘correct’ decisions; as such, it is supposed to be employable by anyone,<br />

regardless of his political views ... and its results are supposed to be impartial in the<br />

sense of not being dependent upon the particular evaluations of the policy scientists<br />

for their truth.<br />

94


politikuri mecniereba aris politikuri azris racionalurad<br />

organizaciis saSualeba; igi aris mxolod meTodi, romelic<br />

gvexmareba avxsnaT alternatiul qmedebebs Soris arsebuli<br />

urTierTmimarTeba da gavTvaloT am qmedebebis savaraudo<br />

Sedegebi, raTa uzrunvelvyoT ,,swori” gadawyvetilebis miReba.<br />

igi SeiZleba gamoiyenos nebismierma, miuxedavad misi<br />

politikuri mrwamsisa. politikuri mecnierebis klvevis mier<br />

warmoCenili WeSmariteba unda iyos miukerZoebeli im gagebiT,<br />

rom maTi Sefaseba ar unda efuZnebodes politikis sferoSi<br />

moRvawe mecnierTa Sefasebebs.<br />

martivad rom vTqvaT, politikis formirebis Sesaxeb teqnikurempiristuli<br />

xedva saganmanaTleblo process gaiazrebs, rogorc<br />

dasaxuli miznebis misaRwevad aucilebel saSualebas. es saSualebebi<br />

aris saganmanaTleblo miznebis gamoxatuleba, romelic aseve moicavs<br />

saganmanaTleblo Rirebulebebs. magaliTad, marTalia saqarTvelos<br />

konteqstSi saganmanaTleblo politikuri dokumentebis stili SedarebiT<br />

mSrali da formaluria, magram maTSi gamoxatuli Rirebulebebi naTeli<br />

da xelmisawvdomia mkiTxvelis farTo speqtrisaTvis.<br />

(42) zogadi ganaTlebis xarisxis amaRlebis, saswavlo procesis<br />

gamWvirvalobisa da stabilurobis mizniT, 2010-2011 saswavlo<br />

wlisTvis erovnul saswavlo gegmaSi mniSvnelovani cvlilebebi<br />

Sevida. daxvewili erovnuli saswavlo gegma saSualebas iZleva<br />

moswavle skolas daubrundes, zogadi xarisxiani ganaTleba miiRos<br />

da Tavisuflad airCios momavali cxovrebis gza.<br />

(erovnuli saswavlo gegma 2010)<br />

saganmanaTleblo politikis mimarT teqnikur-empiriuli midgomis<br />

Sesabamisad, politikuri debulebebi, anu politikuri dokumentebi,<br />

kvlevis Sedegebidan gamomdinare, saganmanaTleblo miznebs,<br />

Rirebulebebsa da amocanebs akavSireben faqtobriv informaciasTan. amis<br />

gamo, es debulebebi unda ganmarton im individebma, visi<br />

pasuxismgeblobacaa am konkretuli politikis ganxilva an danergva.<br />

magaliTad, didi britaneTis SemTxvevaSi, axali koaliciuri mTavroba<br />

gamovida iniciativiT, rom yvela skolas aqvs SesaZlebloba gaxdes<br />

saqalaqo akademia. mocemul konteqstSi, akademia niSnavs saSualo<br />

safexuris ganaTlebis mimwodebel dawesebulebas, romelsac gaaCniaT<br />

gacilebiT didi Tavisufleba, vidre Cveulebriv saSualo skolebs.<br />

95


mTavroba am iniciativaSi xedavs gazrdil SesaZleblobebs<br />

skolebisaTvis TviTonve airCion da ganaviTaron TavianTi saswavlo<br />

programebi da Tavi daaRwion adgilobrivi mmarTvelobis kontrols.<br />

magram, winaaRmdegoba warmoiSobe mocemuli politikis<br />

interpretatorebTan mimarTebaSi, romlebic mocemul iniciativaSi<br />

xedaven did safrTxeebs da amis safuZvels maT aZlevs sakuTari<br />

gamocdileba:<br />

(43) ... The independent academies can opt out of national pay negotiations and set<br />

their own curriculum, despite being largely state-funded.<br />

(Michael Gove, Education Secretary 2010)<br />

(44) ... Schools in deprived urban areas can apply to become academies if they raise<br />

£2m from private sponsors. The government then tops this up, typically by about<br />

£25m. The NASUWT union will present reports from its representatives at seven of<br />

the existing 17 academies to ministers this week. They say some are trying to<br />

bypass unions in negotiations. Some are causing staff to work longer hours and<br />

supervise lunch hours, according to documents seen by the Guardian newspaper.<br />

The union confirmed the content of the documents but declined to discuss it. Two<br />

academies had asked staff to sign clauses to stop them "disclosing academy<br />

business".<br />

... damoukidebel akademiebs saSualeba aqvT gaTavisufldnen<br />

dafinansebis erovnuli gegmisagan da sakuTari TavisaTvis<br />

daadginon TavianTi kurikulumi miuxedavad imisa, rom maTi<br />

dafinansebis ZiriTadi wyaro iqneba <strong>saxelmwifo</strong> biujeti.<br />

... qalaqis SeWirvebul raionebSi ganTavsebul skolebs<br />

saSualeba aqvT miiRon akademiis statusi, Tuki isini kerZo<br />

sponsorebisagan Seagroveben 2 milion funts. amis Semdeg,<br />

mTavroba Seavsebs maT biujets 25 milion funtamde. NASUWT<br />

(qal maswavlebelTa skolis direqtorTa kavSiris erovnuli<br />

asociacia) moamzadebs misi warmomadgenlebis moxsenebebs<br />

arsebuli 17 akademiebidan 7 akademiiis Sesaxeb. isini<br />

amtkiceben, rom es akademiebi cdiloben molaparakeba<br />

warmarTon kavSiris gverdis avliT. zogierTi TanamSromlebs<br />

aiZulebs imuSaon dadgenil saaTebze ufro meti lanCisaTvis<br />

gamoyofili saaTebis CaTvliT. kavSirma daadastura, rom aris<br />

SemTxvevebi, rodesac akademiebi aiZulebs TanamSromlebs xeli<br />

moaweron SeTanxmebas, romliTac isini iReben valdebulebas<br />

saaSkaraoze ar gamoitanon ,,akademiebis saqmianoba”.<br />

mocemuli msjelobis safuZvelze SegviZlia vTqvaT, rom<br />

politikuri dokumentebi aris specifiuri informaciis, ideebisa da<br />

96


zraxvebis gamoxatuleba. amdenad, diskursis analizis amocanaa teqstis<br />

swori interpretacia (Codd 1988). rodesac romelime politikur<br />

diskursTan mimarTebaSi wamoiWreba azrTa sxvadasxvaoba, miiCneven, rom<br />

mkiTxvelma arasworad gaigo dokumentSi mocemuli informacia Tu<br />

gzavnili. kodi Tvlis, rom politikis analitikosis amocanaa amgvari<br />

gaugebrobebis aRmofxvra, raTa daamkvidros mocemuli diskursis<br />

avtoritetuli interpretacia. mocemuli pozicia emyareba rogorc<br />

zraxvebis, aseve enis bunebis mcdar idealistur gagebas (mocemul<br />

sakiTxs detalurad ganvixilavT momdevno qveTavSi).<br />

3.2.1 saganmanaTleblo politikuri dokumentis SesaZlo orazrovneba da<br />

misi kritikuli analizi<br />

Cven ukve vTqviT, rom politikuri dokumentebi gamoxataven zraxvebs.<br />

es pozicia cnobilia rogorc gamiznuli sicrue (Wimsatt & Beardsley 1954).<br />

gamiznuli sicrue niSnavs, rom politikuri teqsti Seesabameba teqstis<br />

avtoris ganzraxvas, anu teqsti aris teqstis Semoqmedis zraxvebis<br />

gamoxatuleba (Codd 1988). gamiznuli sicrue momdinareobs idealisturi<br />

poziciidan, romelic amtkicebs, rom ,,zraxvebs” gaaCnia relevanturi<br />

mniSvneloba (Lyas 1973). kodi (Codd 1988) amtkcebs, rom, upirveles yovlisa,<br />

mcdaria pozicia, romlis mixedviTac zraxvebi aris piradi mentaluri<br />

movlenebi. meore faqtori, rac aucileblad unda gaviTvaliswinoT, aris<br />

is, rom zraxvebi da zraxvebis formulireba erTmaneTTan ar unda<br />

gavaigivoT. da bolos, rac aseve mniSvnelovani da sayuradReboa aris is<br />

sakiTxi, rom erTmaneTisagan unda ganvasxvavoT intencia, rogorc<br />

winaswar SemuSavebuli gegma Tu moqmedebis CarCo, da qmedeba, romelic<br />

ganzrax sruldeba. amdenad, teqstis interpretacia unda daefuZnos<br />

intenciis garemoebiT azrs da ara nominalur azrs (ibid).<br />

97


kvleva<br />

(faqtebi)<br />

intencia<br />

(Rirebulebebi/<br />

miznebi)<br />

politikuri debuleba<br />

(dokumenti)<br />

interpretacia<br />

implementacia<br />

(danergva)<br />

sazogadoebrivi<br />

ganxilva<br />

nax. 2. politikuri teqstis analizis teqnikur-empiriuli modeli (Codd<br />

1988: 238)<br />

avtonomiuri (damoukidebeli) teqstis cneba ar Seesabameba diskursis<br />

analizis miznebsa da amocanebs. marTalia, arsebobs pozicia, romelic<br />

uaryofs avtoris cnebis aucileblobas analizis procesSi, magram<br />

migvaCnia, rom komunikaciis procesi, romlis erT-erTi saxeobaa<br />

politikuri dokumenti, aucileblad unda moicavdes rogorc teqstis<br />

Semoqmeds, aseve teqstis interpretators (ix. 2).<br />

98


mniSvnelovania is momenti, rom darwmunebiT arafris Tqma SeiZleba<br />

avtoriseul zraxvebze, amitom analizi efuZneba teqstobriv<br />

maxasiaTeblebsa da konteqsts, romelSic xdeba diskursis interpretacia.<br />

zogierTi struqturalisti ufro Sors wavida imis mtkicebaSi, rom<br />

analizisas sruliad ugulebelyofili unda iyos avtoriseuli cneba.<br />

... a text is not a line of words releasing a single ‘technological’ meaning but a<br />

multi-dimensional space in which a variety of writings, none of them original,<br />

blend and clash. ... a text’s unity lies not in its origin but in its destination ... the<br />

birth of the reader must be at the cost of the death of the Author.<br />

(Barthes 1977: 148)<br />

... teqsti ar aris sityvebis erToblioba, romelic warmoSobs<br />

erTaderT ,,teqnologiur” mniSvnelobas. igi aris<br />

mravalganzomilebiani sivrce, sadac werilobiTi gzavnilebi,<br />

romelTagan arc erTi araa originaluri, erTmaneTs erwymian<br />

da ejaxebian. ... teqstis mTlianoba ganpirobebulia ara misi<br />

warmomavlobiT, aramed misi daniSnulebiT. ... mkiTxvelis<br />

dabadeba xdeba mwerlis sikvdilis xarjze.<br />

politikur dokumentTan mimarTebaSi es pozicia gansakuTrebiT<br />

mniSvnelovania. unda gaviTvaliswinoT is faqti, rom umetes SemTxvevaSi<br />

politikur dokuments ar gaaCnia erTi konkretuli avtori, aramed<br />

avtorTa jgufi (Ball 1993; Codd 1988). amas garda, nebismieri politikuri<br />

dokumenti gaTvlilia mkiTxvelTa garkveul raodenobaze da ara erT<br />

konkretul mkiTxvelze. amitom mxolod avtoriseuli zraxvebis kvlevis<br />

nacvlad umjobesia politikis analizi orientirebuli iyos imis<br />

gamosakvlevad, Tu ra gansxavebuli efeqti SeiZleba hqondes politikur<br />

dokuments, rodesac mis interpretacias mkiTxvelTa gansxvavebuli<br />

kategoria axdens. umjobesi iqneba, amgvari analizi warimarTos enis<br />

materialisturi Teoriis farglebSi (Codd 1988: 239). amisaTvis<br />

aucilebelia ganvixiloT is lingvisturi faqtorebi, romlebic<br />

mocemulia politikis Seqmnis tradiciul teqnikur-empiriul mimarTebaSi.<br />

99


3.2.2 lingvisturi idealizmi<br />

politikuri dokumentebis analizi maTSi mocemuli ideebisa da<br />

zraxvebis axsnisa da ganmartebis TvalsazrisiT gulisxmobs enis im<br />

Teoriis gamoyenebas, romelsac SeiZleba ewodos idealisturi, radganac<br />

igi asaxavs urTierTobas sityvebs, azrebsa da sagnebs Soris (Codd 1988).<br />

es urTierTmimarTeba asaxes ogdenma da riCardsma (Ogden & Richards<br />

1923:11)TavianT cnobil ,,semiotikursamkuTxedSi”.<br />

nax. 3 semiotikuri samkuTxedi<br />

ogdeni da riCardsi miiCnevdnen, rom enas gaaCnia iribi<br />

urTierTmimarTeba realuri samyaros mimarT, xolo mimarTeba enasa da<br />

azrs Soris aris pirdapiri da kauzaturi (ibid: 10-11). isini Tvlidnen, rom<br />

saubris procesSi mosaubre individi iyenebs simbolizms, romelic<br />

gamowveulia nawilobriv Cven mier Sesrulebuli referenciiT da<br />

100


nawilobriv ki socialuri da fsiqologiuri faqtorebiT – mizani, ris<br />

gamoc Cven vaxdenT referencias, Cveni simboloebis savaraudo efeqti<br />

sxva adamianebze da Cveni sakuTari damokidebuleba samyaros mimarT. am<br />

msjelobis Sesabamisad, konceptualuri WeSmariteba damokidebulia<br />

azris gadmocemisas enis swor gamoyenebasa da saTanado interpretatoris<br />

mier enis adekvaturad moxmarebaze. amdenad, enis am Teoriis Sesabamisad,<br />

simboluri WeSmariteba (logikuri Tanmimdevruloba) gansxvavdeba<br />

referentuli WeSmaritebisagan (Sesabamisoba). es niSnavs, rom<br />

SesaZlebelia propozicia iyos empiriulad mcdari, magram igi sworad<br />

gadmoscemdes mosaubris naazrevs. informaciis konceptualuri gaazreba<br />

ar aris damokidebuli empiriul WeSmaritebaze.<br />

It is often of great importance to distinguish between false and incorrect<br />

propositions. An incorrect symbol is one which in a given universe of discourse<br />

causes in a suitable interpreter a reference different from that symbolized in the<br />

speaker.<br />

(Ogden & Richards 1923: 102)<br />

Zalian mniSvnelovania erTmaneTisagan ganvasxvavoT mcdari da<br />

araswori propozicia. arasworia iseTi simbolo, romlis<br />

gamoc diskursis mocemul sivrceSi warmodgenili<br />

interpretatori axdens referencias, romelic gasxvavebulia<br />

mosaubris mier simbolizebuli referenciisagan.<br />

politikuri diskursis analitikosebi analizis procesSi xSirad<br />

iyeneben enis imgvar koncefcias, romlis mizanicaa, enis sworad<br />

gamoyenebis meSveobiT ena gaxadon gamWvirvale, raTa teqstis sxvadasxva<br />

mkiTxvelma SeZlos Caswvdes teqstis mniSvnelobas. am tipis<br />

analitikosebi enas miiCneven gamocdilebis gamosaxatavad aucilebel<br />

gamWvirvale saSualebad (Codd 1988). Tumca am midgomas gaaCnia Tavisi<br />

sisuste, romelic aucileblad unda gavaanalizoT.<br />

Cven veTanxmebiT kodis (ibid) mosazrebas, romlis Tanaxmad, rom enis<br />

Sesaxeb empiriul-idealisturi pozicia srulyofilad ver asaxavs im<br />

101


faqts, rom ena TavisTavad aris socialuri fenomeni, romlis<br />

struqturaSic mocemulia materialuri pirobebi, sadac xdeba enis<br />

realizeba. aucilebelia enis alternatiuli Semecneba, romelic<br />

aRiarebs, rom sametyvelo qmedebebsa Tu teqstebSi mocemul sityvebs<br />

gacilebiT didi funqcia gaaCnia, vidre sagnebisa Tu ukve arsebuli<br />

ideebis ubralo dasaxelebaa. magaliTad, xSiria didi britaneTis<br />

SemTxvevaSi braldebebi kurikulumisa da maswavleblebis mimarT imis<br />

Taobaze, rom, Tundac istoriis swavlebis SemTxvevaSi, xdeba istoriuli<br />

faqtebis gafiltvra mTavrobisaTvis misaReb WrilSi da xdeba<br />

studentebis ideologiuri damuSaveba.<br />

(45) Rather than delivering impartial information, the Corruption of the Curriculum<br />

report argues that too many lessons have an ideological message - and that pupils are<br />

missing out on academically-rigorous lessons.<br />

The way science is taught has "more to do with media studies than hard science",<br />

claims the report - with accusations that it has become a place to debate issues such<br />

as nuclear power, rather than learn objective scientific facts.<br />

In history, the report claims that pupils are "taught through a filter of politicallycorrect<br />

perspectives" - which fails to give them a meaningful, chronological grasp of<br />

the narrative of history.<br />

Geography is accused of getting onto the environmental bandwagon and failing to<br />

arm pupils with enough information to form their own independent opinions.<br />

(The BBC News 2007)<br />

obieqturi informaciis miwodebis nacvlad, kurikulumis<br />

korumpirebis Sesaxeb moxseneba amtkicebs, rom Zalian bevri<br />

gakveTili Seicavs ideologiur gzavnilebs da moswavleebs sul<br />

ufro naklebad eZlevaT saSualeba moisminon akademiuri<br />

sizustis mqone gakveTilebi.<br />

mecnierebis swavlebisas ,,saqme ufro metad gvaqvs mas mediis<br />

SeswavlasTan, vidre zust mecnierebasTan”, rodesac<br />

gansaxilveli sakiTxebia dava birTvuli Zalis Sesaxeb da<br />

naklebad iswavleba obieqturi mecnieruli faqtebi.<br />

studentebs istorias aswavlian ,,politikurad koreqtuli<br />

perspeqtivebis WrilSi”, ris gamoc ar xerxdeba maTTvis azriani,<br />

qronologiurad gamarTuli istoriis miwodeba.<br />

102


geografiis swavlebis SemTxvevaSi saqme gvaqvs garemos dacvis<br />

sakiTxebze koncentraciasTan, rac saSualebas ar aZlevs<br />

studentebs miiRon sakmarisi informacia da TviTonve<br />

Camoayalibon damoukidebeli obieqturi mosazreba.<br />

Cven kargad unda gaviazroT, Tu ra realuri socialuri efeqtis<br />

moxdena SeuZlia enis gamoyenebas. politikuri diskursis SemTxvevaSi<br />

mniSvnelovania SevecadoT avxsnaT, Tu rogor SeuZlia enas iyos<br />

politikuri ara mxolod politikur movlenebTan mimarTebaSi<br />

gamoyenebis SemTxvevaSi, aramed efeqtis TvalsazrisiT, radgan igi aris<br />

Zalisa da Zalauflebis instrumenti da obieqti. enis amgvarma<br />

alternatiulma gagebam gavlena unda iqonios <strong>saxelmwifo</strong>s mier<br />

<strong>saxelmwifo</strong>saTvis Seqmnili politikis analizze. mniSvnelovania<br />

yuradReba gavamaxviloT enis ideologiur efeqtze, romelic gamoiyeneba<br />

arsebuli socialuri formaciebis SesanarCuneblad. enis amgvari<br />

materialisturi cneba efuZneba enis sxvadasxva Teoriebs, romlebsac<br />

momdevno TavebSi ganvixilavT.<br />

3.3 saganmanaTleblo politikuri dokumenti rogorc teqsti da diskursi<br />

politikis kvleva gansakuTrebulad rTuli sakiTxia da analizis<br />

procesze did gavlenas axdens is faqtori, Tu rogor aRviqvamT Tavad<br />

cnebas. mocemul naSromSi Cven politikas ganvixilavT rogorc teqsts da<br />

rogorc diskurss. vidre uSualod gavaanalizebT politikis am or<br />

ganzomilebas, xazi unda gavusvaT im faqts, rom, rogorc boli (Ball 1993:<br />

11) aRniSnavs, politika ar aris ,,sagani” (nivTi). igi aseve moicavs iseT<br />

elementebs, rogoricaa procesi da Sedegi.<br />

politikis cnebas xSirad ganmartaven, rogorc ,,marTvis<br />

teqnologias” (Lather 2006). <strong>saxelmwifo</strong>saTvis igi aris saSualeba, raTa<br />

moqalaqeebisaTvis Seqmnas qcevis misaRebi CarCo, daakanonos saerTo<br />

miznebi da amocanebi, Seqmnas saerTo xedva, risi meSveobiTac igi<br />

103


(<strong>saxelmwifo</strong>) uzrunvelyofs stabilurobasa da usafrTxoebas.<br />

saqarTvelos realobaSi Seqmnili erovnuli saswavlo gegmis magaliTze<br />

SegviZlia vimsjeloT, Tu rogor warmoudgenia <strong>saxelmwifo</strong>s misi<br />

moqalaqeebis bedi ganaTlebis miRebis fonze.<br />

(46) 2011-2012 saswavlo wlidan erovnul saswavlo gegmaSi<br />

Setanili cvlilebebi amoqmeddeba. 150-ze meti eqspertis mier<br />

Seqmnili normatiuli dokumenti Sedegzea orientirebuli, rac<br />

imas niSnavs, rom skolis damtavrebis Semdeg bavSvi realur<br />

zogad ganaTlebas miiRebs. erovnul saswavlo gegmaSi gaweril<br />

prioritetebs wigniereba, mediawigniereba, cifruli wigniereba,<br />

raodenobrivi azrovneba, plurilingvuri kompetencia,<br />

socialuri da samoqalaqo unar-Cvevebi da sivrciT azrovneba<br />

warmoadgens. yovelive es bavSvebs samomavlod<br />

TviTrealizebaSi daexmareba.<br />

(barabaZe 2010)<br />

(47) ... In a fundamental shift away from old-school Tory elitism, thousands of<br />

secondary schools would be opened with a focus on the most deprived pupils.<br />

... The fact that in some parts of our country there are not good schools available to<br />

local parents is a disgrace. In one of the richest economies in the world it really<br />

shouldn't be so difficult to get a good state education. It's something we'll give big<br />

priority too.<br />

(David Cameron 2009)<br />

... Cven gvinda ganvaxorcieloT fundamenturi cvlileba, rac<br />

gansxvavebuli iqneba torebis Zveli elitaruli skolebis<br />

politikisagan. aTasobiT saSualo skola gaixsneba, romlebic<br />

koncentrirebuli iqnebian yvelaze SeWirvebul moswavleebze.<br />

... is faqti, rom Cveniqveynis zogierT nawilSi ar aris kargi<br />

skola, roelic xelmisawvdomi iqneba adgilobrivi<br />

moswavleebisa da mSoblebisaTvis, aris Cveni sircxvili. maSin,<br />

rodesac Cven gvaqvs erT-erTi umdidresi ekonomika msoflioSi,<br />

ase Zneli ar unda iyos kargi <strong>saxelmwifo</strong> ganaTlebis miReba.<br />

es CvenTvis erT-erTi yvelaze prioritetuli sakiTxi iqneba.<br />

magram, amave dros, politika axdens <strong>saxelmwifo</strong>s sazogadoebriv<br />

cxovrebaSi intervenciis legalizebas (Ball 2008; Lather 2006). politika aris<br />

,,procesi da ara produqti, romelic moicavs mudmiv dialogsa da<br />

sxvadasxva sazogadoebriv jgufebis interesTa brZolas” (Ozga 2000: 2).<br />

104


politika aseve xSirad ganixileba, rogorc brZolis, kompromisisa<br />

Tu avtoritetuli interpretaciis meSveobiT miRweuli kodirebuli<br />

gamoxatuleba. misi dekodirebis procesic aseve mravalmxrivia –<br />

politikis interpretatorebi dekodirebas axdenen sakuTari<br />

interpretaciis Sesabamisad, romelic efuZneba istorias, gamocdilebas,<br />

unar-Cvevebs, resursebsa da, ra Tqma unda, konteqsts.<br />

politika, rogorc teqsti sakmaod rTuli cnebaa, radgan igi aris<br />

gansxvavebuli tipisa da formis, gansxvavebuli miznebisa Tu zraxvebis<br />

matarebeli; aseve gansxavebulia politikis Seqmnisa Tu realizebis<br />

konteqsti (Berkhout & Wielemans 1999; Hodgson & Spours 2006). Tumca mainc<br />

SegviZlia mivideT met-naklebad misaReb ganmartebamde, romlis<br />

mixedviTac, politikis teqsti aris ,,politikuri zraxvebisa” (Berkhout &<br />

Wielemans 1999: 420) da ,,politikuri miznebis” (Olssen, Codd and O’neill 2004: 60)<br />

gamoxatuleba. igi aris debulebebis, faqtobrivi informaciisa da<br />

zraxvebis erToblioba. magram, rogorc ukve aRiniSna, eseni Zalian<br />

iSviaTad arian ,,kerZo mentaluri movlenebi” (ibid: 61) da, amdenad, maTi<br />

saTanado interpretacia mniSvnelovania politikis implementaciis<br />

procesSi.<br />

politika mudmivi kamaTis sagania, ris Sedagadac igi xSirad<br />

icvleba. nebismieri teqstisaTvis mkiTxvelTa mravalricxovaneba niSnavs<br />

mravalmxrivi interpretaciis SesaZleblobas (... for any text a plurality of readers<br />

must necessarily produce a plurality of readings) (Codd 1988: 239). politikis es<br />

koncefcia privilegias aniWebs mkiTxvel subieqts. Tumca es namdvilad<br />

ar niSnavs, rom politikis Semoqmedi veranairad akontrolebs maT mier<br />

Seqmnili teqstis azrsa da mniSvnelobas. politikis avtorebi<br />

yovelnairad cdiloben maT xelT arsebuli yvela saSualebiT<br />

gaakontrolon mkiTxvelze politikuri teqstis savaraudo efeqti.<br />

gidensi (Giddens 1987: 106) miiCnevs, rom ,,Cveulebriv saubarSi, mosaubres<br />

yovelTvis aqvs saSualeba pirdapiri SekiTxvisa Tu reformaciis<br />

daxmarebiT gadaamowmos, sworad aRiqva Tu ara msmenelma komunikaciuri<br />

ganzraxva. sulac ar arsebobs safuZveli vamtkicoT, rom Cven ar<br />

105


SegviZlia igive saSualeba gamoviyenoT teqstTan mimarTebaSi.” erT-erTi<br />

kvlevisaTvis intervius micemisas mkvlevarma mimarTa mocemul xerxs,<br />

raTa Tavidanve swori mimarTulebiT waeyvana Cveni msjeloba.<br />

(48) _ Our interview will touch some aspect of emotional intelligence of leaders.<br />

_ That sounds interesting.<br />

_ Are you familiar with the concept of emotional intelligence<br />

rogorc ukve aRiniSna, gidenss miaCnia, rom damatebiT kiTxvis dasma<br />

SeiZleba gamoviyenoT teqstTan mimarTebaSi. magram sirTule is aris, rom<br />

rogorc adre aRvniSneT, politikur dokuments ar hyavs erTi avtori (ix.<br />

3.2). amdenad, mniSvnelovania gaviazroT, rom politika da, Sesabamisad,<br />

politikuri teqstebi ar aris sruliad naTeli, an dasrulebuli an<br />

srulyofili (Ball 1993). teqsti aris teqstis Seqmnis sxvadasxva etapze<br />

miRweuli kompromisebis Sedegi. politikis da Sesabamisad, politikuri<br />

dokumentis Seqmna mis saboloo artikulaciamde gaivlis ramdenime<br />

rgols – sawyisi impulsi Tu saWiroeba (romelic ganapirobebs axali<br />

politikis SemuSavebis aucileblobas), sakanonmdeblo formulirebis<br />

mikropolitika, saparlamento ganxilvebi da bolos Tavad<br />

dainteresebul mxareTa mier am politikis artikulacia.<br />

(49) ... We must do better to tackle the pockets of deep educational disadvantage...<br />

... Now I want us to lift our ambitions. We will continue to put more money into<br />

our schools, and complete the reforms we began so that in time we have a system of<br />

independent, self-governing state schools, with fair funding and fair admissions, but<br />

driven above all by the needs of pupils, wishes of parents and the dynamism of our<br />

best teachers...<br />

(Tony Blair 2005)<br />

... Cven ufro meti unda gavakeToT, raTa aRmovfxraT<br />

saganmanaTleblo sferoSi arsebuli uTanasworoba ...<br />

... me minda Riad ganvacxado Cveni ambiciebis Sesaxeb. Cven<br />

gavagrZelebT Cveni skolebis dafinansebis gazrdas, da<br />

davasrulebs im reformebs, romlebic daviwyeT. ase rom, Cven<br />

gveqneba damoukidebeli, TviTmmarTveli <strong>saxelmwifo</strong> skolebi,<br />

samarTliani dafinansebis sistemiTa da skolaSi Caricxvis<br />

106


samarTliani procedurebiT, romlebic orientirebulni iqnebian<br />

moswavleTa saWiroebebze, mSobelTa moTxovnebze da Cveni<br />

saukeTeso maswavleblebis dinamiurobaze ...<br />

politikis Seqmna mimdinareobs <strong>saxelmwifo</strong>s SigniT warmoebuli<br />

molaparakebebisa da SeTanxmebis Sesabamisad, rac gavlenas axdens<br />

politikis formulirebis procesze. aucilebelia imis gaazreba, rom<br />

didi gansxvavebaa, erTi mxriv, dRis wesrigisa da ideologiuri<br />

politikis kontrolsa da, meore mxriv, politikis zemoqmedebis processa<br />

da politikuri teqstis Seqmnis process Soris. boli (ibid: 11) aRniSnavs,<br />

rom xSirad Zalian rTulia analitikurad imis gaazreba, Tu ra aris<br />

politika da ra miznebis miRweva surT romelime konkretuli politikis<br />

meSveobiT.<br />

politika aris mudmivi cvalebadobis procesi. igi icvlis Tavis<br />

mniSvnelobas cvalebadi garemos konteqstSi. politikisa da misi<br />

mniSvnelobis cvlilebas iwvevs misi interpretatorebis cvalebadobac.<br />

<strong>saxelmwifo</strong>s wiaRSi politikas gaaCnia Tavisi mamoZravebeli Tu sulis<br />

Camdgmeli Zala. Sesabamisad droTa ganmavlobaSi icvleba misi mizani da<br />

amocanebi da xdeba misi gadamuSaveba Tu reorientacia. es gamowveulia im<br />

faqtiT, rom <strong>saxelmwifo</strong> cdilobs mis mier SemuSavebuli politika<br />

Seusabamos gare samyaros da masSi mimdinare cvlilebebs. Zalauflebis<br />

mqone sxvadasxva moqmedi pirebi Tu maTi interesebi ganapirobeben<br />

politikis cvlilebas. magaliTad, didi britaneTis wiaRSi,<br />

ZalauflebaSi mosuli sxvadasxva Zalis Sesabamisad Seiqmna axali<br />

politikuri xedva da Sesabamisad SemuSavda axali kursi da midgomebi.<br />

magaliTad, keneT beikerma sagranto skolebi daupirispira margaret<br />

teTCeriseul saskolo reformas. margaret teTCerma SemoiRo erovnuli<br />

kurikulumi <strong>saxelmwifo</strong>s winaSe dayenebuli saganmanaTleblo<br />

problemebis gadasaWrelad (Ball 2008). axali koaliciuri mTavrobis<br />

pirobebSic did britaneTSi mimdinareobs politikuri dokumentebisa da<br />

teqstebis axleburi reinterpretacia axali politikuri programebis<br />

miznebisa da amocanebis Sesabamisad. magaliTad, axali iniciativa – yvela<br />

skolam mimarTos mTavrobas akademiis statusis mosapoveblad. am<br />

107


mowodebaSi arapirdapir Cadebulia mTavrobis ganzraxva, romelic<br />

realurad gulisxmobs Zveli politikis axal iniciativad reinkarnacias,<br />

mTavrobis mier indvividualur skolebze pasuxismgeblobis gadabarebis<br />

survils.<br />

politikis procesebSi politikis Semoqmedi, politikis<br />

interpretatori da misi uSualo momxmarebeli, politikis sxvadasxva<br />

interpretaciisa da ,,interpretaciaTa interpretaciebis” momswrea (Rizvi &<br />

Kemmis 1987). amdenad, saganmanaTleblo politikuri teqstebi ar<br />

warmoiSoba arafrisgan. maT gaaCniaT konkretuli interpretaciisa da<br />

reprezentaciis istoria (Ball 1993). aqve logikuria vamtkicoT, rom<br />

politikuri teqstebi ar aRmoCndebian socialur Tu instituciur<br />

vakuumSi. rogorc teqsts, aseve mis mkiTxvelsa da im konteqsts, sadac<br />

xdeba teqstis anu politikis realizeba, yvelas uklebliv Tavisi<br />

istoria gaaCnia. politika ibadeba arsebul socialur garemoSi,<br />

romelic asaxavs adgilobriv sazogadaoebriv urTierTobebs. SesaZloa<br />

politikuri dokumenti ar iyos sazogadoebisagan logikurad da<br />

bunebrivad wamosuli moTxovnebis produqti, magram igi umetes<br />

SemTxvevaSi aris socialuri realobis, Seqmnili politikuri,<br />

kulturuli Tu ekonomikuri viTarebis gamoZaxili. magaliTad, qarTul<br />

realobaSi, socialuri SeWirvebis fonze momxdari cvlilebebis fonze<br />

Seiqmna politikuri, saganmanaTleblo, kulturuli da ekonomikuri<br />

sferoebis reformirebis aucilebloba. saganmanaTleblos sferoSi<br />

Seiqmna saganmanaTleblo speqtris decentralizaciis iniciativa. Tavad<br />

idea momdinareobs msoflio bankisa da sxva donori organizaciebisagan,<br />

romelTa meSveobiTac daiwyo saganmanaTleblo reformis ganxorcieleba.<br />

Tavad reformis tipic nakanraxevi aris xsenebuli donori<br />

organizaciebis mier, da igi ar momdinareobs xalxis gaazrebuli<br />

moTxovnisagan. Tumca, arsebuli msoflio gamocdilebis fonze,<br />

saqarTvelos mTavrobam mizanSewonilad miiCnia decentralizaciis<br />

politikis danergva qarTul realobaSi saganmanaTleblo sistemis<br />

reformirebis mizniT.<br />

108


(50) ganaTlebis sferoSi reformebi miznad isaxavda, erTi<br />

mxriv, kontrolis decentralizacias, xolo meore mxriv,<br />

centralizebuli standartebisa da zedamxedvelobis<br />

meqanizmis SemoRebas. korufcia saerTod aRmoifxvra sistemis<br />

zogierT nawilSi da Zalisxmeva ixarjeba skolebsa da<br />

universitetebSi swavlebis ufro maRali standartebis<br />

damkvidrebisaTvis. es uaRresad pozitiuri miRwevebia humanuri<br />

ganviTarebis TvalsazrisiT. dafinansebis saerTo done<br />

kvlav problematuria. manam, sanam mTavroba imedovnebs, rom<br />

aRniSnul reformebs mohyveba Semdgomi gaumjobeseba<br />

ganaTlebis sferoSi arsebuli danaxarjebis mniSvnelovani<br />

gazrdis gareSe.<br />

(gaeros ganviTarebis programa (UNDP) 2008: 54)<br />

politikuri dokumenti aris praqtikaSi ganxorcielebuli<br />

teqstualuri intervencia (Ball 2008). magaliTad, saganmanaTleblo<br />

politikis SemTxvevaSi maswavleblebi da politikis sxva momxmareblebi<br />

umetes SemTxvevaSi ar arian CarTulebi politikis formirebis procesSi<br />

da maT mier teqstis interpretacia xSirad gansxvavdeba konkretuli<br />

politikuri teqstis Semoqmedis miznebisa da zraxvebisagan. Sesabamisad,<br />

saganmanaTleblo politika xSirad problemas uqmnis maT momxmarebel<br />

subieqtebs, amitom interpretaciis problema unda aRmoifxvras<br />

konteqstSi, radgan winaswar SeuuZlebelia imis gansazRvra, Tu ra<br />

reaqcia mohyveba romelime konkretul iniciativas. aseve SeuZlebelia<br />

winaswar Tqma politikis realizators utovebs Tu ara politikuri<br />

teqstiT gansazRvruli moqmedebis CarCo Tavisufali manevrirebis<br />

saSualebas. magaliTad, erovnuli saswavlo gegmas didi britaneTis<br />

pirobebSi adareben ,,giJebis mosarjulebel perangs”, radgan ganaTlebis<br />

dargSi moRvawe profesionalebs, maswavleblebsa Tu direqtorebs,<br />

miaCniaT, rom igi maT ar aZlevs SemoqmedebiTi midgomis gamoyenebis<br />

saSualebas (Arnot, 1991). magram politikis Semqmnelebs es braldeba ar<br />

miaCniaT samarTlianad da miiCneven, rom erovnuli kurikulumi sakmaod<br />

did Tavisuflebas aniWebs skolebsa da maswavleblebs.<br />

(51) A good secondary school has effective teaching at its core. Teaching is tailored<br />

to the needs to individual pupils, with progress regularly assessed. The National<br />

Curriculum is not regarded as a constraint or a straitjacket – it is the foundation for<br />

a wide range of curriculum options and for a variety of learning experiences and<br />

109


styles. Successful schools know that learning continues beyond the formal day or<br />

week, with a wide choice of options and experiences beyond the classroom.<br />

(Five Year Strategy for Children and Learners 2004: 59)<br />

kargi saSualo skolisaTvis mTavari aris efeqturi swavleba.<br />

swavlebis procesi morgebulia individualur moswavleze da<br />

xdeba misi progresis uwyveti Sefaseba. erovnuli saswavlo<br />

gegma ar awesebs SezRudvebs da igi ar aris ,,giJebis<br />

mosarjulebeli perangi” – igi kurikulumis meSveobiT iZleva<br />

farTo arCevanis saSualebas swavlis stilisa da<br />

gamocdilebis TvalsazrisiT. warmatebulma skolebma ician,<br />

rom swavla grZeldeba swavlebis formaluri procesis<br />

damTavrebis Semdegac, rodesac saskolo klasis gareT iqmneba<br />

uamravi arCevani da SesaZlebloba.<br />

Tuki paralels gavavlebT, saqarTveloSi erovnuli saswavlo gegma<br />

dasavluri iniciativis Sedegad dainerga. igi miznad isaxavs ganaTlebis<br />

sferos reformasa da swavla-swavlebis xarisxis gaumjobesebas,<br />

saganamanaTleblo standartebis amaRlebas.<br />

(52) saswavlo programebs qmnis axlad Seqmnili erovnuli<br />

saswavlo gegmebisa da Sefasebis centri. yvela <strong>saxelmwifo</strong> da<br />

kerZo skola valdebulia, Seasrulos erovnuli saswavlo<br />

gegmaTa miznebi da daicvas gansazRvruli kriteriumebi,<br />

Tumca, saswavlo gegmebis 25%-ze gadawyvetilebas TviTon<br />

skola iRebs. miuxedavad amisa, <strong>saxelmwifo</strong> Seafasebs skolis<br />

miRwevebs da, saWiroebis SemTxvevaSi, monawileobas miiRebs<br />

swavlebis xarisxis gaumjobesebaSi.<br />

(gaeros ganviTarebis programa (UNDP) 2008: 49)<br />

saqarTveloSic erovnuli saswavlo gegmis mimarT araerTgvarovani<br />

damokidebulebaa. Cven mier 2008 wels Catarebulma kvlevam aCvena, rom<br />

pedagogTa nawilis azriT, igi aris kargad formirebul instruqciaTa<br />

erToblioba, romelSic naTlad aris gamoxatuli miznebi, amocanebi da<br />

mosalodneli Sedegebi. nawili ki Tvlis, rom erovnuli saswavlo gegma<br />

ar aris morgebuli saqarTvelos saganmanaTleblo konteqsts da<br />

saWiroebs daxvewas (Parjanadze 2008). magram aqac, didi britaneTis<br />

magaliTis msgavsad, erovnuli saswavlo gegmis SemqmnelTa mosazreba<br />

gansxvavebulia.<br />

(53) ... erovnul saswavlo gegmaSi mniSvnelovani cvlilebebi<br />

Sevida. daxvewili erovnuli saswavlo gegma saSualebas iZleva<br />

110


moswavle skolas daubrundes, xarisxiani zogadi ganaTleba<br />

miiRos da Tavisuflad airCios momavali cxovrebis gza.<br />

(erovnuli saswavlo gegma 2010: 3)<br />

saganmanaTleblo politikur teqstze saubrisas aucileblad unda<br />

naTelvyoT, rom, marTalia, politikuri dokumenti adgens samoqmedo<br />

CarCos, magram igi ar zRudavs moqmedebis Tavisuflebas.<br />

interpretatorma Tu politikis momxmarebelma politikis mimarT unda<br />

gamoiCinos SemoqmedebiTi midgoma (Ball 1993). politikuri teqstis<br />

konteqstSi praqtikuli realizeba unda moxdes produqtiuli gaazrebisa<br />

da adaptaciis meSveobiT. politika, rogorc wesi, ar iZleva mkacr<br />

miTiTebebs, Tu ra unda gaakeTo konkretulad. rogorc boli ganmartavs,<br />

saganmanaTleblo politika warmoadgens pirobebs, romlebic qmnian<br />

samoqmedo arCevans. arCevanis arseboba gulisxmobs SemoqmedebiT<br />

socialur aqtivobas da ara meqanikur qmedebas. amdenad, saganmanaTleblo<br />

teqstis realizeba efuZneba gageba-gaazrebas, unar-Cvevebs, gamocdilebas,<br />

resursebs, TanamSromlobasa da, rac mTavaria, interteqstualur<br />

Sesabamisobas. interteqstualur SesabamisobaSi vgulsxmobT, rom xSirad<br />

politikis interpretatori Tu momxmarebeli analitikurad<br />

fokusirebulia erT konkretul teqstze, romelic aris ufro farTo<br />

politikuri diskursisa Tu diskursuli movlenis erTi konkretuli<br />

elementi, da mxedvelobaSi ar miiReba am farTo diskursis sxva<br />

komponenti teqstebi. es kidev erTxel aCvenebs fonuri codnis<br />

aucileblobas teqstis, ufro farTod ki – diskursis mniSvnelobis<br />

sruli da amomwuravi gaazrebisas. ideologiurad rac ufro<br />

abstraqtulia politika, rac ufro daSorebulia praqtikisagan, miT<br />

ufro Znelia misi praqtikul konteqstSi realizeba. es faqtoric xazs<br />

usvams konteqstis mniSvnelobas.<br />

zogierT politikur teqsts SeuZlia cvlilebebi Seitanos im<br />

pirobebSi, romelSic xdeba misi praqtikuli realizeba. magram arc erT<br />

politikur teqsts ar SeuZlia yvela garemoebis Secvla (Riseborough 1992).<br />

TumcaRa, rodesac cvlileba namdvilad xorcieldeba, am procesSi<br />

CarTulia Zala, romlis matarebelic aris politikuri teqsti.<br />

111


teqstualur intervencias mniSvnelovani cvlilebebis ganxorcieleba<br />

SeuZlia (Ball 1993: 13). magram aqve unda gaviTvaliswinoT, rom<br />

ganxorcielebuli cvlilebebi xSirad gansxvavebulia im savaraudo<br />

cvlilebebisagan, romelTa miRwevac romelime konkretuli politikis<br />

avtors surda. Zala, rogorc amas fuko (Foucault 1981: 94) aRniSnavs, aris<br />

produqtiuli.<br />

(54) ... relations of power are not in superstructural positions, with merely a role of<br />

prohibition or accompaniment; they have a directly productive role, wherever they<br />

come into play. Policies typically posit a restructuring, redistribution and<br />

disruption of power relations, so that different people can and cannot do different<br />

things.<br />

... ZalauflebasTan dakavSirebuli urTierTobebi ar aris<br />

zestruqturul poziciaSi da ar gaaCnia akrZalvis an<br />

Tanxlebis martivi roli; rodesac saqme exeba am<br />

urTierTobebis efeqts, maT aqvT produqtiuli roli. rogorc<br />

wesi, politika aregulirebs Zalauflebrivi urTierTobebis<br />

restruqturizacias, gadanawilebasa Tu neitralizebas ise,<br />

rom gansxvavebul adamianebs aniWebs gansxvavebul<br />

SesaZleblobebs.<br />

Zalauflebrivi urTierTobebi sxva urTierTobebTan (ekonomikuri<br />

procesebi, codnis moculoba Tu sqesTa urTierTimimarTeba) mimarTebaSi<br />

ar aris garegan poziciaSi, aramed Serwymulia maTTan (ibid). Zala aris<br />

mravalwaxnagovani, interaqtiuli da rTuli fenomeni. saganmanaTleblo<br />

politikuri teqsti ver cvlis Zalauflebriv urTierTobebs, aramed<br />

xdeba misi nawili (Ball 1993). aqedan gamomdinare, politikis miznebs,<br />

teqstebs, interpretaciebsa da reaqciebs Soris urTierTmimarTeba metad<br />

rTuli xasiaTisaa. amitom, politikis analizi unda iyos ara<br />

SezRudvebisa Tu uflebebis Seswavla, aramed am SezRudvebsa da<br />

uflebebs Soris arsebuli urTierTobebis mudmiv cvalebadobis kvleva.<br />

amgvarma analizma unda moicvas agreTve politikis rogorc mTliani, ise<br />

lokaluri Sedegebis kvleva.<br />

diskursis kritikuli analizis gamoyeneba saganmanaTleblo<br />

politikuri diskursis kvlevisas sociolingvitikisa da<br />

eTnomeTodologiis kvaldakval iziarebs im pozicias, rom enis<br />

gamoyenebis procesi unda SeviswavloT socialur konteqstSi (Drew &<br />

112


Heritage 1992). werilobiTi da zepirsityvieri teqstebis diskursis<br />

kritikuli analizi diskurss ganixilavs ori saxiT: kritikulad da<br />

konstruqciulad. Cven viyenebT orive midgomas. Zalauflebis sistemuri<br />

asimetriebi mosaubresa da msmenels da mkiTxvelsa da mwerals Soris<br />

SegviZlia davakavSiroT stratificirebuli (klasobrivi) politikuri da<br />

ekonomikuri interesebis producireba-Seqmnasa da reproducirebasTan.<br />

instituciur konteqstSi diskursi SeiZleba ganvixiloT, rogorc<br />

socialur producirebaSi Zalismieri urTierTobebis naturalizaciis<br />

saSualeba. es niSnavs, rom Tanamedrove kulturebSi dominanti<br />

diskursebi warmoadgenen im socialur formaciebsa da Zalismier<br />

urTierTobebebs, romlebic arian istoriis, socialuri formaciisa da<br />

kulturis Semoqmedni, TiTqos isini arian organuli da biologiuri<br />

aucileblobis produqti (Luke 1995). amdenad, diskursis kritikuli<br />

analizi TviTonve aris politikuri qmedeba, intervencia saubrisa da<br />

teqstis bunebriv dinebaSi.<br />

maRali tempis kapitalistur sazogadoebebSi cxovreba aris<br />

teqstis gajerebuli materia. yoveli cxovrebiseuli momenti CarTulia<br />

teqstSi. teqsti aq unda ganvmartoT, rogorc ena gamoyenebaSi, nebismieri<br />

saxis werilobiTi Tu zepirsityvieri ena, romelsac gaaCnia logikuri<br />

Tanmimdevroba da kodirebuli Sinaarsi (Halliday & Hasan 1985). Tuki<br />

bunebrivi enebi da maTTan dakavSirebuli niSanTa sistemebi aris<br />

komunikaciis nedleuli, maSin teqsti aris artefaqti, romelsac subieqti<br />

qmnis mniSvnelobisa da socialuri urTierTobebis formirebis procesSi<br />

(Voloshinov 1986). radganac teqsti aris intersubieqturobis momenti –<br />

subieqtebs Soris socialuri da diskursuli urTierTobebi – isini<br />

moicaven mwerlebsa da mkiTxvelebs, mosaubresa da msmenels, anu<br />

individebs, romelTa ganzraxva sakomunikacio ganzraxva TavisTavad<br />

cxadi ar aris meore teqstTan kavSiris gareSe. wera-kiTxva, mosmenasaubari<br />

damokidebulia interteqstualobaze, ganmeorebad sityvaTa<br />

wyobaze, debulebebze da Temebze, romlebic meordeba sxvadasxva<br />

teqstebSi (Fairclough 1992 (b)).<br />

113


yvela teqsti ganTavsebulia ZiriTad socialur institutebSi<br />

(ojaxi, skola, eklesia, samuSao adgili, masmedia, mTavroba da a.S.).<br />

subieqtebi iyeneben teqsts, raTa mniSvneloba SesZinon TavianT samyaros<br />

da ganaxorcielon socialuri qmedebebi. amave dros, teqsti agebs<br />

individs, miuCens mas adgils socialur konteqstSi da axdens<br />

mniSvnelobebis konstruirebas (Luke 1995). am mxrivs saganmanaTleblo<br />

politikuri dokumentebi winaaRmdegobrivia. politika rogorc teqsti<br />

mxars uWers Tanasworobasa da Tanabaruflebianobas.<br />

(55) ... Behind these headlines is a fundamental weakness in equality of<br />

opportunity. Those from higher socio-economic groups do significantly better at<br />

each stage of our system than those from lower ones – indeed, socio-economic<br />

group is a stronger predictor of attainment than early ability...<br />

(Five Year Strategy for Children and Learners 2004: 15)<br />

... am saTaurebs miRma imaleba ZiriTadi sisuste<br />

SesaZleblobebis Tanasworobis TvalsazrisiT. maRali<br />

socialur-ekonomikuri fenidan gamosulebs gacilebiT ukeTesi<br />

Sedegebi aqvT Cveni saganmanaTleblo sistemis TiToeul etapze<br />

dabali fenebidan gamosul studentebTan SedarebiT.<br />

namdvilad, socialur-ekonomikuri jgufi ukeTesi maCvenebelia,<br />

vidre sxva raime monacemi ...<br />

Tumca diskursis meSveobiT formirebuli socialuri realoba<br />

gansxvavebulia. didi britaneTis konteqstSi sazogadoebis stratifikacia<br />

sakmaod did problemas warmoadgens, radgan xdeba skolebisa da<br />

moswavleebis diferencireba, rodesac skolas xSirad irCeven ubnebis<br />

mixedviT, xolo skolebi ki, Tavis mxriv, moswavleTa seleqcias<br />

awarmoeben maTi sazogadoebrivi da socialuri klasis mixedviT.<br />

(56) Yes, we are New Labour. Yes, our policies and attitudes have changed. But<br />

there are no Old Labour or New Labour values. There are Labour values. They are<br />

what make us the Party of compassion; of social justice; of the struggle against<br />

poverty and inequality; of liberty; of basic human solidarity; and the day we cease to<br />

be those things is the day we keep the name of the Labour Party but lose the reason<br />

for its existence.<br />

(Tony Blair 1997)<br />

diax, Cven varT axali leiboristuli partia. daix, Cveni<br />

politika da damokidebuleba Seicvala. magram, ar arsebobs<br />

Zveli da axali leiboristuli Rirebulebebi. arsebobs zogadad<br />

114


leiboristuli Rirebulebebi. isini Cven gvaqceven Tanadgomisa<br />

da TanagrZnobis partiad, socialuri samarTlianobis partiad;<br />

Cven vibrZviT siRaribisa da uTanasworobis winaaRmdeg, Zireuli<br />

adamianuri solidarobisaTvis; da rodesac Cven SevwyvetT am<br />

RirebulebebisaTvis brZolas, Cven SevinarCunebT leiboristuli<br />

partiis saxels, magram ar gveqneba aranairi safuZveli am<br />

partiis arsebobisaTvis.<br />

werilobiTi an zepirsityvieri teqstis meSveobiT agebuli<br />

socialuri interaqcia qmnis diskursul movlenebs. romelime<br />

konkretuli teqsti SeiZleba gamoviyenoT romelime ufro farTo<br />

masStabis movlenis konteqstSi, romelic moicavs komunikaciis<br />

monawileTa Soris interaqcias. TiToeuli subieqtisaTvis teqsti aris<br />

ara ubralod is, rasac isini warmoTqvamen rogorc ,,bavSvi”, ,,moswavle”,<br />

,,studenti”, ,,maswavlebeli” an ,,mSobeli” maTi fiqsirebuli rolis<br />

Sesabamisad. teqsti aris komunikaciis is uSualo saSualeba, romlis<br />

meSveobiTac aris agebuli maTi socialurad konstruirebuli identuroba<br />

anu subieqturoba (Henriques et al. 1984).<br />

socialuri subieqturoba ar aris unitaruli an erTjeradi<br />

fenomeni. yoveldRiur cxovrebiseul konteqstSi Cven diskursSi vikavebT<br />

sxvadaxva pozicias da diskursic gvTavazobs SesaZleblobas<br />

gansxvavebuli, mravalmxrivi da hibriduli subieqturobisaTvis, romelic<br />

subieqtma SeiZleba SeaTavsos teqstobrivi konstruirebis,<br />

interpretaciisa da praqtikis procesSi (Lee 1992). subieqturoba<br />

teqstobriv praqtikaSi strategiulad formirebadi fenomenia, romelic<br />

yalibdeba yoveldRiuri cxovrebis dinamikaSi.<br />

teqsti ar aris SemTxveviTi an spontanuri, arc izolireblad<br />

mdgomi erTeuli, romelic nulovani bazisidan iwyeba yovel diskursul<br />

movlenaSi. teqstebi erTmaneTTan arian dakavSirebuli da exmianebian<br />

erTmaneTs zogjer sistemurad, zogjer – arasistemurad, an kidev<br />

avtoriseuli mizandasaxulobis Sedegad da zogjer ki SemTxveviTobidan<br />

gamomdinare. yoveli teqsti Sedgeba ganmeorebadi debulebebisagan:<br />

mtkicebulebebis, propoziciebisa da sxavadasxva sityvieri<br />

115


formulirebisagan. es debulebebi meordeba sxvadasxva teqstSi da<br />

ayalibebs interteqstualobas (Luke 1995).<br />

politika, rogorc diskursi, ufro metia, vidre faqtobrivi<br />

informaciis, miznebisa Tu zraxvebis semantikuri gamoxatuleba. igi<br />

moicavs rogorc ,,niSnebis formalur sistemas, aseve im socialur<br />

praqtikas, romelic ganagebs maT gamoyenebas” (... both the formal system of signs<br />

and the social practicies which govern their use) (Olssen, Codd & O’Neill 2004: 65).<br />

diskursi agebs realobasa da misi interpretaciisaTvis aucilebel<br />

konceptualur CarCos. sxvadasxva epoqas moaqvs sxvadasxva dominanturi<br />

diskursi, rogoricaa magaliTad neoliberalizmi Tu menejerializmi,<br />

romlebic umeteswilad gansazRvraven politikur teqstSi mocemul<br />

miznebs, zraxvebsa Tu Rirebulebebs (Lauder 1991). diskursi aris enis<br />

gamoyenebis da amdenad cocxali gamocdilebis sfero (Olssen, Codd and<br />

O’Neill 2004: 65). naTqvamidan gamomdinare, politikuri teqsti aris<br />

politikuri diskursis mier Seqmnili realobis semantikuri<br />

gamoxatuleba. politika, rogorc teqsti, exeba Zalauflebas, xolo<br />

politika, rogoc diskursi, asaxavs struqturas (Ozga 2000: 94). marTalia<br />

es ori kategoria erTmaneTisagan gasxvavdeba, magram mainc maTi calcalke<br />

arseboba warmoudgenelia (Ball 2006).<br />

rodesac vsaubrobT politikaze, rogorc diskursze, aucilebelad<br />

unda gvaxsovdes, rom struqturaSi mocemulia sazogadoebrivi Zala da<br />

sazogadoebrivi zraxvebi Tu miswrafebebi. subieqtebi qmnian garkveuli<br />

Zalis matarebel politikuri zraxvebis gamomxatvel mniSvnelobas,<br />

romlis interpretaciaze gavlenas axdens sxvadasxva konteqsti. amdenad,<br />

politikuri diskursis analizi ikvlevs politikis Semoqmedi subieqtis<br />

naazrevs. politika da masTan dakavSirebuli iniciativebi axorcieleben<br />

Zalauflebas diskursis mier Seqmnil realobaSi. diskursuli praqtika<br />

etapobrivad ayalibebs im obieqtebs, romlebsac igi asaxavs. Sesabamisad,<br />

diskursi gansazRvravs, Tu risi Tqma SeiZleba, rogori interpretacia<br />

aris misaRebi. igi aseve aregulirebs, Tu vin, sad da ra ZalauflebiT<br />

SeiZleba isaubros. diskursis analizi ki ikvlevs yvela am komponents.<br />

116


diskursi moicavs ara marto mniSvnelobasa da azrs, aramed<br />

propoziciebisa da sityvebis gamoyenebas. aqedan gamomdinare, SeiZleba<br />

iTqvas, rom diskursi Tavad agebs interpretaciis CarCos da Tavadve<br />

gansazRvravs sityvaTa wyobasa da kombinacias. ,,diskursi ar emorCileba<br />

enasa da metyvelebas” (Foucault 1974: 49). metyveli subieqti ar saubrobs<br />

diskurss. piriqiT, diskursi ganapirobebs Cvens saTqmels. metyveli<br />

subieqti aris diskursis mier konstruirebuli subieqturoba, xma, codna,<br />

Zalauflebrivi urTierTobebis produqti. metyvelma subieqtma ,,ar icis”,<br />

ras ambobs; metyveli subieqti ,,aris” is, rasac ambobs da akeTebs (Ball<br />

1993: 14). es ki niSnavs, rom metyveli subieqti asaxulia politikis<br />

meSveobiT da igi amave politikiT iWers misTvis gansazRvrul adgils. es<br />

aris sazogadoebrivi praqtikis, Rirebulebebisa da eTikis sistema.<br />

,,diskursi axorcielebs amocanebs da ikrebs Zalauflebas” (Said 1986: 152).<br />

saganmanaTleblo politikaTa erTobliobam SeiZleba moicvas,<br />

magaliTad, bazari, menejmenti, Sefasebis procesi rogorc ,,WeSmaritebis<br />

reJimi”, romlis meSveobiTac adamianebi marTaven TavianT Tavsa da sxvebs<br />

(Ball 1993). es procesi emyareba rogorc WeSmaritebisa da mcdarobis<br />

efeqtis Seqmnasa da transformacias, aseve ganaTlebis sferoSi arsebuli<br />

problemebis mimarT mecnierebisa da ierarqiulobis gamoyenebas. aseTi<br />

saganmanaTleblo problemebi SeiZleba iyos standartebi, disciplina,<br />

swavlebis xarisxi, resursebis efeqturi gamoyeneba da a.S. (Smart 1986).<br />

diskursis analizisas mniSvnelovania im cnebebis Seswavla, romelic<br />

dominirebs Tanamedrove saganmanaTleblo diskursSi. (Cven qvemoT<br />

ganvixilavT saganmanaTleblo diskursis am dominant Temebs.)<br />

saganmanaTleblo politikis, sxva nebismieri politikis msgavsad,<br />

interpretacia da danergva xorcieldeba namdvili brZolis fonze.<br />

magram mTeli procesi mimdinareobs cvalebadi diskursuli CarCos<br />

farglebSi. es diskursuli CarCo axdens interpretaciisa da danergvis<br />

procesSi arsebuli SezRudvebisa Tu SesaZleblobebis artikulacias<br />

(Ball 1993). politikis mkiTxveli, interpretatori da gamomyenebeli xSirad<br />

kiTxulobs politikas da reagirebs masze garkveuli diskursuli<br />

117


garemoebebis Sesabamisad. Tumca unda aRiniSnos, rom kiTxvisa da<br />

interpretaciis procesSi xSirad ar xdeba raime diskursuli praqtikis<br />

gavlenis sruli gaazreba. politikuri diskursis analizisas aseve unda<br />

gaviTvaliswinoT Sesrulebuli inteleqtualuri samuSao, romelic<br />

ganaxorcieles politikis Semoqmedebma da mxardamWerebma. agreTve<br />

mniSvnelovania fenomenic im subieqtTa, romlebic arian axali<br />

Zalismieri urTierTobebis beneficiarebi. amdenad, msjeloba aCvenebs,<br />

rom politikis efeqti aris diskursuli. ,,is cvlis Cvens xelT arsebul<br />

saSualebebs, romelTa meSveobiTac gveZleva ,,sxvagvarad” fiqris<br />

SesaZlebloba” (ibid: 15). boli aseve aRniSnavs, rom politikas, rogorc<br />

diskurss, ,,xmaTa” gadanawilebis efeqti gaaCnia. am SemTxvevaSi igi<br />

gulisxmobs, rom mniSvneloba ar aqvs, vin ras ambobs an fiqrobs.<br />

mxolod garkveul individTa ,,xma” iZens azrsa da avtoritets.<br />

Tanamedrove rTul sazogadoebaSi arsebobs uamravi winaaRmdegobrivi da<br />

araTanmimdevruli diskursi, amitomac mniSvnelovania, rom am kompleqsur<br />

konteqstSi gaTvaliswinebuli iyos subieqtTa codna da miswrafebebic.<br />

Tumca, miuxedavad amisa, rogorc boli ganmartavs (ibid: 15), unda<br />

vaRiaroT, rom socialur politikaSi mainc arsebobs ,,dominanti<br />

diskursebi”. aseTebia magaliTad, neo-liberalizmi, menejmentis Teoria<br />

da Sesabamisad wamoiWreba sakvanZo Temebi, rac aucileblad unda<br />

ganvixiloT.<br />

Tanamedrove kulturisa da socialuri urTierTobebis gavlena<br />

komunikaciur qmedebebze naTlad Cans diskursis teqnologizaciaSi,<br />

globalizaciasa da internacionalizaciaSi (Fetzer & Weizman 2006). am<br />

faqtorebis gavlena aseve Cans politikuri diskursis<br />

konversionalizaciasa da profesionalizaciaSic (Clayman & Heritage 2002;<br />

Fairclough 1998). pragmatikuli perspeqtivis integracia politikuri<br />

diskursis kvlevaSi aris mcdeloba, kvlevam moicvas teqstisa da saubris<br />

warmoSobisa da recefciis (aRqmis) Taviseburebebi. am amocanis gadaWraSi<br />

CarTulia sami komponenti (Fetzer & Weizman 2006: 144). pirveli,<br />

komunikaciuri procesisa da komunikaciuri produqtis Sejerebuli<br />

118


statusis eqsplicituri aRwera. am etapze Cven vaanalizebT, Tu vin aris<br />

politikuri diskursis savaraudo mimRebi da rogor xdeba azrisa da<br />

mniSvnelobis Sejereba komunikaciaSi CarTul sxvadasxva individTa<br />

Soris. meore, pragmatikuli perspeqtiva ikvlevs diskursis Seqmnisa da<br />

gaazrebisaTvis aucilebel specifiur konteqstualur SezRudvebsa Tu<br />

moTxovnebs. am etapze aseve mimdinareobs kvleva, Tu rogor iRebs<br />

auditoria mosaubris komunikaciur zraxvebs. mesame, pragmatikuli<br />

perspeqtiva xsnis da aanalizebs konteqstze damokidebul mniSvnelobas.<br />

konteqsti ki moicavs komunikaciur movlenasa da qmedebaze socialur da<br />

sociokulturuli faqtorebis zemoqmedebas. igi aseve moicavs<br />

komunikaciis TanamonawileTa komunikaciur qmedebebs, rogorc mTliani<br />

komunikaciuri konteqstis Semadgenel komponentebs.<br />

komunikaciuri qmedebebis Seswavlis procesSi aucileblad unda<br />

mivaqcioT yuradReba perlokuciuri qmdebebisa (Austin 1962) da<br />

perlokuciuri efeqtebis (Searle 1969) dualobas, radganac igi<br />

erTmaneTisagan ganasxvavebs a) ganzraxul da miRweul efeqtebsa da b)<br />

auditorias, rogorc mTliansa da msmenelebis qvekategoriebs, rogorc am<br />

mTliani auditoriis Semadgenel nawilebs (Fetzer & Weizman 2006).<br />

komunikaciuri ganzraxvisa da komunikaciuri efeqtis dualobis<br />

gaazrebis aucileblobas aseve xazs usvamen Ciltoni da Sefneri (Chilton &<br />

Schaffner 2002: 11), romlebic erTmaneTTan akavSireben politikuri<br />

diskursis mimarT pragmatikul midgomasa da diskursis analizs, da<br />

ganmartaven, rom perlokuciuri efeqti ,,... is of crucial importance in political<br />

discourse analysis in particular, because it points to the potential discrepancy between intended<br />

effect (that is, effect that some hearers may infer to be inteded) and the actual effect on the<br />

hearer” (perlokuciuri efeqti metad mniSvnelovania politikuri<br />

diskursis analizisas, radganac igi miuTiTebs SesaZlo gansxvavebaze,<br />

romelic potenciurad arsebobs ganzraxul efeqtsa (efeqti, romelic<br />

msmenels miaCnia, rom aris ganzraxuli) da msmenelze moqmed realur<br />

efeqts Soris). SesaZlebelia am kategorizaciis kidev ufro daxvewa,<br />

Tuki yuradRebas gavamaxvilebT komunikaciur CarCoSi komunikaciis<br />

119


TanamonawileTa statusze (Goffman 1974; Levinson 1988). potenciuri da<br />

faqtobrivi perlokuciuri efeqtis arseboba gulisxmobs, rom<br />

warmatebuli komunikaciisaTvis aucilebeli pirobaa met-naklebad<br />

specifiuri auditoriis wevrTa Tanamonawileoba, romelTac eqnebaT<br />

Sesabamisi statusi – komunikaciis monawileebi, romelTac ar mimarTaven<br />

da ratificirebuli monawileni. aqedan gamomdinare, SeiZleba miviCnioT,<br />

rom diskursis auditoria ar aris erTgvarovani. piriqiT, igi dayofilia<br />

qvekategoriebad – ratificirebuli Tu ara-ratificirebuli, ubralo<br />

damkvirvebeli Tu uSualo monawile da momswre. politikuri diskursis<br />

SemTxvevaSi mocemuli qvekategoriebi kidev ufro mravalferovania.<br />

magaliTad, romelime politikuri partiis wevrebi, am partiis oponentebi,<br />

obieqturi auditoria, da bolos, SemTxveviTi auditoria (Fetzer & Weizman<br />

2006). politikur interaqciaSi myof ratificirebul TanamonawileTagan<br />

gansxvavebiT, politikuri diskursis sxva monawileebi pirdapir da<br />

uSualo gavlenas ver axdenen diskursis azrsa da mniSvnelobaze. isini<br />

aseve uZlurni arian komunikaciaSi gansazRvron TavianTi statusi. maT<br />

ubralod warudgenen politikuri diskursis saboloo produqts,<br />

romelsac SeuZliaT daeTanxmon an ar daeTanxmon. Tumca, miuxedavad<br />

imisa, rom politikuri interaqciis araratificirebuli monawilebi<br />

pirdapir gavlenas ver axdenen mTlian politikur komunikaciaze, maT<br />

mainc aqvT saSualeba, garkveul etapze gavlena moaxdinon auditoriis<br />

sxva wevrebis azrebsa da poziciaze (Ball 2008). amdenad, auditoriis<br />

sxvadasxva wevrebze gavrcelebuli perlokuciuri efeqti SesaZlebelia<br />

daukavSirdes im zraxvebs, romlebic gamoxatulia verbalurad an<br />

araverbalurad.<br />

kidev erTxel gavusvaT xazi im mosazrebas, rom politikuri<br />

diskursis sivrceSi auditorias ar gaaCnia pirdapiri gavlena<br />

mniSvnelobis formirebis procesze. auditoriis Semadgenel wevrebs<br />

saSualeba ar aqvT pirdapiri gavlena moaxdinon politikur teqstze.<br />

magram maT SeuZliaT reagireba arapirdapiri gziT, rac gulisxmobs<br />

politikuri diskursis Sesaxeb komentaris gakeTebasa da auditoriis<br />

sxva wevrebTan azrebisa da ideebis gaziarebas. swored am faqtorebis<br />

120


gamo, rogorc fetceri da vaizmani ganmartaven (Fetzer & Weizman 2006),<br />

Tanamedrove politikur diskurss mianiWes medirebuli (SuamavlobiTi)<br />

diskursis statusi.<br />

politikuri diskursis ormagi statusi ar Semoifargleba mxolod<br />

politikis diskursad Tu teqstad dayofiT. ormagi statusi moqmedebs<br />

komunikaciur movlenaSi CarTul aqtiur TanamonawileTa SemTxvevaSic<br />

(ibid). politikosebi, Jurnalistebi, politikis interpretatorebi Tu<br />

implementatorebi aseve arian Suamavali da sazogadoebrivi statusis<br />

matareblebi. maTi ormagi statusi aris erT-erTi gadamwyveti faqtori,<br />

romelic gansazRvravs maT uflebebsa da valdebulebebs. es ukanasknelni<br />

maT ganasxvavebs ubralo auditoriisagan. politikur sivrceSi<br />

politikosebs aqvT ufleba gansazRvrul garemoebebSi Riad daafiqsiron<br />

TavianTi arCevani – monawileoba miiRon Tu ara raime movlenaSi. magram<br />

risi uflebac maT ar aqvT, aris dumili. Tuki isini airCeven dumilis<br />

politikas, maT xSirad xataven, rogorc aragulwrfel da<br />

TanamSromlobis principebis winaaRdeg indicidebs (Fetzer 2002). ufro<br />

metic, miiCneven, rom isini ar asruleben TavianT movaleobas, rac<br />

gulisxmobs sazogadoebis informirebas saTanado formiT.<br />

diskursi, amdend, Sedgeba teqstSi ganmeorebadi debulebebisa Tu<br />

sxvadasxva sityvieri formulirebisagan. isini qmnian mniSvnelobis<br />

cnobad sistemebsa da codnisa da rwmenis sferos (Kress 1989). diskursebi<br />

funqcionireben erTianobisa da mTlianobis gansxvavebuli xarisxiT da<br />

gaaCniaT specifiurobis gansxvavebuli done.<br />

3.4 enis materialisturi gageba da diskursis Teoriebi<br />

diskursis kritikuli analizi, rogorc ukve vaxseneT, aris kvlevis<br />

multidisciplinaruli meTodi (ix. 2.4). Sesabamisad, masze gavlena<br />

121


moaxdina enis sxvadasxva Teoriam, romlebic aucileblad unda<br />

ganvixiloT, raTa naTeli gaxdes kvlevis miznebi da amocanebi.<br />

enis kvlevis sferoSi udidesi roli iTamaSa sosiurma. misma<br />

Sromebma mTavari gavlena iqonies struqturalistur tradiciebze,<br />

romlis mixedviTac garkveul etapze ena win uswrebs gamocdilebas da<br />

cnebebs Soris gansxvavebis warmoCeniT sacnaurs xdis samyaros (Saussure<br />

1974). Cveni mizani ar aris enis struqturalisturi Teoriebis detaluri<br />

ganxilva, magram, rac aucileblad unda vTqvaT, aris is, rom enis<br />

Teoriis am tradiciam sruliad uaryo idea, rom ena axdens individis<br />

gamocdilebiseuli realobis simbolizacias da diskursSi gamoxatavs am<br />

realobas, romelic mogvianebiT sxva individebisaTvis sacnauri xdeba,<br />

rogorc realoba (Codd 1988).<br />

sosiuri akritikebda enis imgvar gagebas, romlis mixedviTac<br />

sityvebi gamoxataven winare arsebul ideebs. igi aseve ewinaaRmdegeboda<br />

im mosazrebas, rom ena SeiZleba Semoifarglos mxolod saxeldebis<br />

procesiT. sosiuri amtkicebda, rom ena ar aris niSnebis statikuri<br />

erTianoba, romelTa meSveobiTac individebi erTmaneTs gadascemen<br />

informacias garegani faqtorebiT formirebuli ,,sagnebis” samyaros<br />

Sesaxeb (Saussure 1974). piriqiT, ena aris socialur praqtikaTa<br />

erToblioba, romlis meSveobiTac xalxi individebisa da sagnebis azrian<br />

samyaros agebs. Sesabamisad, sosiurma erTmaneTisagan ganasxvava langi<br />

(langue – enis konvenciaTa (pirobiTobis) normatiuli wesebi) da parole<br />

(parole – konkretul situaciebSi mosaubris mier Sesrulebuli<br />

gamonaTqvamebi).<br />

enis idealisturi Teoriis sapirispirod sosiuri amtkicebda, rom<br />

enobrivi niSani aerTianebs ara sagansa da saxels, aramed cnebasa da<br />

bgeriT gamoxatulebas. sosiurs miaCnda, rom ena aris socialur ZalTa<br />

produqti. igi aris rogorc niSanTa SemTxveviTi sistema, aseve<br />

socialurad konstruirebul (agebuli) praqtikaTa (qmedebaTa) wiaRi. sxva<br />

nebismieri socialuri institutis msgavsad igi Seicvleba droTa<br />

ganmavlobaSi, magram yovelTvis socialuri da droiTi limitebis<br />

122


farglebSi. aseTi limitebi, anu struqturebi, erTi mxriv, qmnian da,<br />

meore mxriv, akontroleben im arCevans, romelic gaaCniaT enis<br />

gamomyeneblebs (Saussure 1974).<br />

ena akontrolebs ara mxolod koleqtiurobis cneba, aramed droc.<br />

es ori faqtori mtkiced aris erTmaneTTan dakavSirebuli. miuxedavad<br />

imisa, rom yovelTvis arsebobs solidaroba warsulTan mimarTebaSi, igi<br />

ar zRudavs arCevanis Tavisuflebas (Olssen et al. 2004). Cven vambobT wigni an<br />

magida imitom, rom Cvenma winaprebma warsulSi Tqves wigni da magida. es<br />

faqti, rogorc ukve aRiniSna, ar uSlis xels or antiTetikur Zalas<br />

Soris arsebul kavSirs. radganac niSani aris SemTxveviTi, igi tradiciis<br />

garda sxva kanons ar emorCileba da, radganac igi tradicias efuZneba,<br />

swored amitom niSani aris SemTxveviTi (Saussure 1974).<br />

sosiuris Sromebma safuZveli moumzades enis materialistur<br />

Teorias, romlis farglebSic termini diskursi moicavs rogorc niSanTa<br />

formalur sistemas, aseve socialur praqtikas, romelic marTavs am<br />

niSanTa gamoyenebas (Codd 1988). am gagebiT, diskursi iTavsebs ara marto<br />

enis mniSvnelobas, aramed enis gamoyenebis realur efeqtebs, enis<br />

materialurobas. Sesabamisad, ena xdeba ideologiuri. ideologia<br />

Cadebulia enaSi da ara simbolizeburi (Althusser 1969). imave azrs<br />

eTanxmeba kodi da amtkicebs, rom diskursi ar aris doqtrinaTa<br />

erToblioba an rwmenaTa da warmodgenaTa sistema, romlebic individma<br />

SeiZleba miiRos an ukuagdos (Codd 1988: 242).<br />

Ideology is inscribed in the discourse in the sense that it is literally written or<br />

spoken in it; it is not a separate element which exists independently in some freefloating<br />

realm of ‘ideas’ and is subsequently embodied in words, but a way of<br />

thinking, speaking, experiencing.<br />

(Belsey 1980: 5)<br />

ideologia Cadebulia enaSi im gagebiT, rom igi pirdapir<br />

Cawerilia an naTqvamia enaSi. igi ar aris damoukidebeli<br />

elementi, romelic ideebis samyaroSi Tavisuflad livlivebs<br />

123


da mogvianebiT ganxorcielebulia sityvebSi. diskursi es aris<br />

azrovnebis, saubrisa Tu gamocdilebis saSualeba.<br />

radganac xalxi monawileobs sxvadasxva diskursSi (politikuri,<br />

samecniero, religiuri), arsebobs mravali saSualeba, romelTa<br />

meSveobiTac igi aRniSnavs da warmoadgens am individTa gamocdilebas.<br />

magram es midgoma ar axdens diskursis subieqturi gamocdilebisagan<br />

izolirebas. piriqiT, diskursi Tavad agebs subieqtur gamocdilebas da<br />

subieqturobis konstruirebis procesSi warmoadgens materialur Zalas<br />

(McDonell 1986).<br />

rodesac vsaubrobT materialur Zalaze, aucileblad unda<br />

gamovkveToT enasa da ideologias Soris urTierTmimarTeba, radganac<br />

ideologia aris enis materialuri Zalis realizeba. ideologia moicavs<br />

yvela im saSualebas, romelTa meSveobiTac mniSvneloba axdens<br />

dominirebis realizebas (Thompson 1984). rodesac vsaubrobT diskursis<br />

dominirebis cnebaze, aucileblad unda vaxsenoT diskursuli Zala.<br />

mxolod enis materialisturi poziciidan aris SesaZlebeli vaCvenoT, Tu<br />

rogor axorcielebs diskursi Zalauflebis gamoyenebas. ena ar aris<br />

mxolod komunikaciisa da Tundac codnis instrumenti, igi aseve aris<br />

Zalis instrumenti. individi cdilobs, rom ara marto gasagebi gaxdes<br />

mis mier Sesrulebuli metyvelebis aqti, aramed mas surs, rom misi<br />

swamdeT, emorCilebodnen, pativs scemdnen da, Sesabamisad, iyos<br />

gamorCeuli (Bourdieu 1977).<br />

imisaTvis, rom gavigoT, rogor SeiZleba ena iyos Zalis<br />

instrumenti, aucilebelia gavavrcoT Tavad Zalis cneba. garkveul<br />

doneze Zala Tavidanve SeiZleba gaviazroT, rogorc uxeSi Zala an<br />

SezRudva. Zalis cnebaSi ufro rTulia imis gaazreba, Tu rogor<br />

xorcieldeba Zala nebayoflobiT, anu ideologiuri hegemonia (Codd 1988).<br />

Zalis Seswavla suverenobisa Tu eqspluataciis TvalsazrisiT aris<br />

naklebad problematuri, vidre Zalis im formebis Seswavla, romelic<br />

aRwevs cnobierebaSi. Zalis es formebi normatiulad xorcieldeba<br />

124


komunikaciis struqturebSi Tu sazogadoebrivi realobis<br />

konstruqciebSi.<br />

Zala, romelic diskursis meSveobiT xorcieldeba, aris Zalis is<br />

forma, romelic aRwevs samoqalaqo sazogadoebis yvela aspeqtSi da<br />

qmnis materialur pirobebs, romelSic individebi formirdebian rogorc<br />

subieqtebi da obieqtebi. es aris Zalis iseTi forma, romelic<br />

xorcieldeba sxvadasxva diskursis meSveobiT, rogoricaa magaliTad<br />

samarTlis diskursi, medicinis, fsiqologiis, ganaTlebis diskursi da<br />

a.S. (Codd 1988).<br />

Tanamedrove sazogadoebaSi <strong>saxelmwifo</strong> akontrolebs ganaTlebis<br />

sistemas, magram igi aseve cdilobs SeinarCunos Zalismieri<br />

urTierTobebi mTlianad mTels sazogadoebaSi. amis gamo,<br />

saganmanaTleblo politikasTan dakavSirebuli <strong>saxelmwifo</strong>s oficialuri<br />

diskursi (magaliTad kurikulumi, uwyveti ganaTleba, profesiuli<br />

ganviTareba, saskolo menejmentis Sefaseba da a.S.) aris is konkretuli<br />

sfero, sadac diskursi xdeba Zalis instrumenti da obieqti.<br />

saganmanaTleblo dawesebulebebSi diskursi moqmedebs sxvadasva<br />

doneebze. magaliTad maswavleblebs gaaCniaT TavianTi sakuTari<br />

profesiuli diskursi, rac dakavSirebulia pedagogiur praqtikasTan. es<br />

diskursi akontrolebs saklaso saqmianobasa da disciplinas. mTlianad<br />

saskolo procesebi ki aris diskursis distribuciis, konteqstze<br />

morgebisa da stratifikaciis aparati. kurikulumSi ganxorcielebuli<br />

diskursis garda arsebobs mravali Teoriuli diskursi, romlebic<br />

moicaven ganaTlebis fenomens, rac aucilebelia Zalisa da Zalauflebis<br />

realizaciisaTvis da gacilebiT ufro grZelvadiani efeqti gaaCnia<br />

ganaTlebis procesze.<br />

125


3.5 saganmanaTleblo politikuri dokumentis diskursuli analizi<br />

enis Teoriebis ganxilva aucilebeli iyo analizis konceptualuri<br />

CarCos Camosayalibeblad. Swored am CarCos farglebSi mimdinareobs<br />

Cveni kvleva. saganmanaTleblo politikuri teqstebis diskursuli<br />

analizis CarCos formirebisas aucilebelia kidev erTxel davafiqsiroT<br />

Cveni pozicia: rigi mecnierebis msgavsad (Ball 2008; Codd 1988; Olssen et al.<br />

2004), Cven migvaCnia, rom diskursi ar unda CaiTvalos rogorc mxolod<br />

,,teqsti” an ubralod sosiuriseuli langue an parole, aramed fenomenTa<br />

erToblioba, romelSic da romlis meSveobiTac mimdinareobs<br />

mniSvnelobis socialuri producireba. diskursi aris kompleqsuri<br />

ganzomileba, romelic efuZneba arsebuli politikuri Tu ekonomikuri<br />

viTarebis eqstra-diskursul pirobebs. eqstra-lingvisturi ganzomilebis<br />

Zala da efeqturoba udavoa, Tumca aucilebelia gamovkveToT, rom<br />

mocemuli eqstra-diskursuloba efeqturia mxolod diskursSi,<br />

diskursis meSveobiT, da sxva diskursTa fonze, romlebic gavlenas<br />

axdenen diskursis warmoSobisa da formirebis pirobebze (Olssen et al. 2004).<br />

am gagebiT, socialuri praqtikis analizi yovelTvis warmoSobs<br />

diskursuli analizis aucileblobas, radgan socialuri praqtika<br />

diskursulad aris realizebuli. Sesabamisad, politikuri diskursi<br />

ufro metia, vidre ubralo ,,teqsti”. politikuri diskursi aris<br />

dominanti diskursisa da socialuri praqtikis komponenti. maSin<br />

rodesac realobis materialuri wesrigi inarCunebs avtonomiur<br />

onTologiur arsebobas, epistemologiuri TvalsazrisiT, realoba<br />

yovelTvis ganxorcielebulia diskursulad. amgvari pozicia<br />

xelsayrelia, radgan igi saSualebas iZleva Tavidan aviciloT<br />

logocentrizmi da teqstualuri reducireba (Codd 1988). es niSnavs, rom<br />

Cven ar uarvyofT eqstra-diskursuli realobebis ontologiur statuss<br />

da aseve ar SemovifarglebiT teqstualobiT.<br />

diskursis materialisturi cnebis gaazreba aucilebelia diskursis<br />

analizis procesSi (Fairclough 1995). analizi ar unda Semoifarglos<br />

126


diskursuli praqtikebis, rogorc wesebis sistemis socialuri da<br />

politikuri analiziT. kvlevam aucileblad unda moicvas saubris an<br />

weris realuri SemTxvevebis teqstualuri analizi (Olssen et al. 2004).<br />

diskursis socialuri da politikuri Teoriebi aucileblad unda<br />

Seerwyas diskursis analizis lingvistur midgomebs. es moiTxovs kvlevis<br />

fokusirebas realur teqstebSi enis gamoyenebaze. aseve unda mivaqcioT<br />

yuradReba im urTierTimimarTebas, romelic arsebobs am teqstebsa da<br />

ufro masStabur diskursul da socialur praqtikebs Soris.<br />

fearklofis (Fairclough 1989) azriT, aucilebelia ena ganvixiloT rogorc<br />

diskursi da socialuri praqtika. analizs unda daeqvemdebaros ara<br />

mxolod teqsti an diskursis Seqmnisa da interpretaciis procesi, aramed<br />

is urTierToba, romelic arsebobs teqstebs, procesebsa da maT<br />

socialur pirobebs Soris. socialur pirobebSi erTiandeba situaciuri<br />

konteqstis uSualo pirobebi da garemoebebi da instituciuri da<br />

socialuri struqturebis ufro Soreuli pirobebi. diskursis analizis<br />

es aucilebeli pirobebi fearklofma (Fairclough 1992 (a): 73) asaxa mis mier<br />

SemuSavebul diskursis sam-ganzomilebian koncefciaSi:<br />

127


teqsti<br />

diskursuli praqtika<br />

(warmoeba, distribucia, moxmareba)<br />

socialuri praqtika<br />

nax. 4 diskursis samganzomilebiani koncefcia (Fairclough 1992 (a): 73)<br />

mocemuli grafis meSveobiT fearklofma scada gamoexata<br />

diskursis samganzomilebiani koncefcia, romlis meSveobiTac igi<br />

cdilobs sami saxis analizis Sejerebas: teqstis analizi, diskursuli<br />

praqtikis analizi da socialuri praqtikis analizi. mocemuli CarCos<br />

mixedviT, teqsti aris werilobiTi Tu zepirsityvieri enis specifiuri<br />

SemTxveva. igi diskursuli movlenis erT-erTi ganzomilebaa. meore<br />

ganzomileba moicavs socialur (politikur, ideologiur,<br />

saganmanaTleblo, religiur) praqtikas. diskursis, rogorc teqstis<br />

analizi fokusirebulia lingvistur movlenebze, maSin roca diskursis,<br />

rogorc diskursuli praqtikis erTi mcire nawilis analizi, scildeba<br />

128


teqstis lingvistur maxasiaTeblebs da ikvlevs teqstis warmoqmnis,<br />

distribuciisa da moxmarebis procesze. yvela es procesi aris<br />

socialuri xasiaTis da moiTxovs kavSirs konkretul ekonomikur,<br />

politikur da instituciur konteqstTan, romelTa pirobebSic<br />

warmoiqmneba mocemuli diskursi.<br />

saganmanaTleblo politikis diskursis analizi SeiZleba<br />

efeqturad daefuZnos mocemul CarCos. is saSualebas iZleva moxdes<br />

diskursis sxvadasxva tipis diferenciacia da agvixsnas, ratom aris ena<br />

saganmanaTleblo politikis kvlevisas politikurad mniSvnelovani.<br />

diskursis analizisas aucilebelia gaverkveT, diskursis romeli tipi<br />

dominirebs ganaTlebis socialur sferoSi da, amdenad, romeli<br />

socialuri praqtika aris ideologiurad Zlieri. diskursis kritikuli<br />

analizis erT-erTi mTavari mizania ,,teqstis denaturalizacia”, romelic<br />

iswrafvis Riad warmoaCinos, Tu rogor faraven teqstSi mocemuli<br />

reprezentativebi maTi statusisa da Zalauflebis wyaros (Luke 1995: 19).<br />

politikuri diskursis analizisas mniSvnelovania ara marto<br />

Temebi, romelic Cndeba da mkvidrdeba axali diskursis iniciaciis<br />

Sedegad, aramed enis semiotikuri aspeqtebi, radgan diskursis kritikuli<br />

analizi, rogorc ukve zemoT aRiniSna, aris lingivstur-semiotikuri<br />

analizisa da socialuri urTierTobebis analizis sinTezi (ix. 3).<br />

amgvari sinTezis momxrea fearklofi (Fairclough 2001). igi asabuTebs, rom<br />

dasaxuli kvlevis miznebidan da amocanebidan gamomdinare, aucilebelia<br />

sxvadasxva socialuri analizis Serwyma.<br />

socialur aspeqtebze dafuZnebuli kvlevis CarCo gansazRvravs im<br />

cnebebs, gansakuTrebiT ki socialur praqtikas, romelic unda moicvas<br />

diskursis kritikulma analizma. erTmaneTTan dakavSirebuli socialuri<br />

praqtikebi, erTi mxriv, qmnian socialur wyobas, meore mxriv ki, Tavad<br />

yalibdebian mocemuli socialuri wyobis mier. ,,axal droSi”<br />

formirebuli <strong>saxelmwifo</strong> saganmanaTleblo politikis analizi unda<br />

daefuZnos globaluri konteqstis lokalur versias (Taylor 2004).<br />

129


diskursis kritikuli analizis CarCos semiotikuri aspeqtebi<br />

moicavs socialur praqtikebTan dakavSirebul ZiriTad semiotikur<br />

cnebebs – JanrTa, diskursTa da stilTa nairsaxeoba:<br />

• Janri – interaqciisa da urTierTmimarTebis manera;<br />

• diskursi – reprezentaciis manera;<br />

• stili – arsebobis manera, identoba.<br />

mniSvnelovania imis gaTvaliswineba, rom es sami cneba erTmaneTTan<br />

dialeqtikurad arian dakavSirebuli, radganac ,,diskursi realizebulia<br />

JanrSi, diskursi danergilia stilSi, xolo qmedebebi da identoba<br />

warmodgenilia diskursSi da diskursis meSveobiT” (Fairclough 2003: 20).<br />

socialuri wyobis semiotikuri aspeqti aris diskursis wyoba, romelic<br />

TavisTavad aris is saSualeba, romliTac gansxvavebuli Janri da<br />

diskursi ukavSirdeba erTmaneTs.<br />

politikuri diskursis kritikuli analizi gviCvenebs, Tu rogor<br />

ukavSirdeba teqstis semiotikuri da lingvisturi maxasiaTeblebi<br />

socialur interaqciaSi mimdinare movlenebs (Fairclough 2001: 240).<br />

socialuri analizi (teqstis eqsternaluri (garegani) urTierTobebi)<br />

Serwymulia semiotikur-lingvistur analizTan (teqstis Sinagani<br />

urTierTobebi). analizis am ori Sris Sedegad miRebuli<br />

interdiskursuli analizis ZiriTadi amocanaa gaarkvios, ra Janri da<br />

diskursia gamoyenebuli teqstSi da rogor urTierTqmedeben isini<br />

teqstSi.<br />

politikuri teqstis Seqmnisa da formirebis procesSi yovelTvis<br />

aris semiotikuri da lingvisturi arCevani (Taylor 2004). politikuri<br />

teqstebi aris ritorika da metafora, romelTa amocanac aris<br />

mkiTxvelze zemoqmedebis moxdena. erTi mniSvnelovani faqtori, rac<br />

aucileblad unda gvaxsovdes politikuri diskursis analizisas, aris<br />

politikuri teqstis ideologiuri efeqti, romlis mizanica cnebebis<br />

reprezentacia, urTierTdakavSireba da identifikacia. aseve saintereso<br />

sakiTxia, Tu ideologiurad rogor ageben da inarCuneben politikuri<br />

130


teqstebi Zalismier urTierTobebs. aranakleb faseulia politikur<br />

teqstSi warmodgenili Rirebulebebi. mocemuli sakiTxebis Sesaswavlad<br />

aucilebelia teqstis Semdegi aspeqtebis kvleva:<br />

• mTliani teqstis organizacia (struqtura, mag. Txroba,<br />

argumentireba da a.S.);<br />

• winadadebebis kombinaciebi (mTavari da damokidebuli<br />

winadadebebis organizeba da kombinacia);<br />

• sityvebi (mag. leqsika, kolokaciebi, metaforebis gamoyeneba da<br />

a.S.).<br />

teqstis reprezentatiuli bunebis eqspoziciis paralelurad<br />

diskursis kritikuli analizis mizania aCvenos, Tu rogor gansazRvravs<br />

da ganagebs teqsti mkiTxvelsa da msmenels da ra pozicias aniWebs maT.<br />

is, Tu rogor avxsniT politikis garkveul tipebs istoriuli<br />

perspeqtivis WrilSi, mWidrod aris dakavSirebuli klasis, rasisa da<br />

sqesis realobebis struqturul formulirebasTan. politikuri<br />

dokumentebi asaxaven da gamoxataven am struqturulad formirebad<br />

realobebs. politikuri dokumentebi aseve mniSvnelovan rols TamaSoben<br />

politikuri konsensusis legitimaciis TvalsazrisiTac (Olssen et al. 2004).<br />

politikuri konsensusebi naTlad aisaxa dasavlur politikur<br />

diskursSi. magaliTad, 1970-iani wlebis dasavluri samyaros politikuri<br />

dokumentebi gamoxatavdnen liberal-humanistur reaqcias 1950-iani-1960-<br />

iani wlebis teqnokratiul diskursze. Tavis mxriv, 1980-iani wlebis<br />

keinsiseulma mzrunvelma <strong>saxelmwifo</strong>m kraxi ganicada da daiwyo axali<br />

neo-liberaluri manitaristuli diskursisa da Sesabamisi<br />

msoflmxedvelobis aRorZineba, rac naTlad aisaxa mraval <strong>saxelmwifo</strong><br />

politikasa da politikur diskursSi (Angus 2004; Arnot 1991; Power 2007).<br />

diskursis cneba Cven saSualebas gvaZlevs movaxdinoT im urTierTobebis<br />

konceptualizacia, romelic arsebobs individualur pilitikur teqstsa<br />

da farTo socialur da politikur sistemebs Soris. Tuki politika<br />

aris <strong>saxelmwifo</strong>s diskursi, igi TavisTavad bunebiT aris politikuri da<br />

unda gaviazroT, rogorc sazogadoebis politikuri struqtura da<br />

131


politikuri qmedebis forma. kidev erTxel gvinda xazi gavusvaT erT<br />

faqts. Tu vaRiarebT, rom <strong>saxelmwifo</strong>s gaaCnia gavlena sazogadoebis<br />

sxvadasxva jgufebsa da seqtorze, maSin eWvgareSea, rom Tavisi bunebiTa<br />

da gavleniT politika aris ideologiuri. am naSromis xasiaTidan<br />

gamomdinare aqcents vakeTebT saganmanaTleblo ideologiaze.<br />

kurikulumTan, Sefasebis sistemasTan, adamianur SesaZleblobebTan,<br />

adamianur fsiqologiasTan Tu qmedebasTan dakavSirebuli ideologiebi<br />

gamoxatuli aris oficialur saganmanaTleblo dokumentebSi Tavad am<br />

dokumentebis meSveobiT (Olssen et al. 2004). magaliTad, meore msoflio omis<br />

Semdeg saganmanaTleblo sistemebs ganixilavdnen dagegmili ekonomikis<br />

teqonologiuri imperativebis TvalsazrisiT, romlebSic <strong>saxelmwifo</strong><br />

Tavad axdenda sakuTari Tavis realizebas, rogorc ganaTlebis<br />

gaumjobesebis xelSemwyobi. mogvianebiT, 1980-ian 1990-ian wlebSi, sabazroliberaluri<br />

diskursis SemoRebam moitana mravali cvlileba, radganac<br />

ganaTlebis politikuri diskursi Canacvlebulia biznesisa da ekonomikis<br />

diskursiT (Gunter 2008). diskursis es axali tipi saganmanaTleblo<br />

procesisa da warmatebis radikalurad axal models qmnis. es<br />

redefinicia, cvlileba da transformacia aisaxeba ara mxolod<br />

saganmanaTleblo politikis enaSi, aramed im procedurul politikaSi,<br />

romelsac <strong>saxelmwifo</strong> uWers mxars. politika aq aRniSnavs nebismieri<br />

moqmedebis kurss, romelic ukavSirdeba miznebis arCevas, Rirebulebebis<br />

gansazRvrasa da resursebis gadanawilebas. amdenad, politika aris<br />

politikuri Zalauflebis ganxorcieleba da ena, romelic gamoiyeneba am<br />

procesis legitimaciisaTvis (Olssen 2004). Sesabamisad, politikis analizi<br />

aris, erTi mxriv kvleva, romelic uzrunvelyofs im informaciuli<br />

bazisis formirebas, rasac politika efuZneba, da, meore mxriv, arsebuli<br />

politikis kritikuli analizi. pirvel pozicias ewodeba politikisaTvis<br />

warmoebuli analizi, xolo meores – politikis analizi (Gordon et al. 1977).<br />

politikis es orgvari gageba gvexmareba politikis diskursis<br />

buneba gaviazroT mocemuli diskursis enis meSveobiT. sazogadoebrivi<br />

praqtikis doneze (politika da ideologia) politika ufro metia, vidre<br />

codnis roducireba. igi Tavad aris politikuri qmedebis forma. am<br />

132


TvalsazrisiT, saganmanaTleblo politika moqmedebs da efeqturia<br />

rogorc <strong>saxelmwifo</strong> doneze, sadac xdeba mocemuli politikis<br />

formulireba da interpretacia, da aseve skolisa Tu adgilobrivi<br />

konteqstis mikro doneze, sadac xdeba politikis ganxilva, gakritikeba,<br />

adaptireba, miReba Tu ukugdeba da implementacia-realizeba. swored es<br />

faqtorebi ayalibeben analizis CarCos, romelic politikis koncefcias<br />

ganixilavs rogorc teqsts, rogorc diskurssa da socialur praqtikas.<br />

3.6 saganmanaTleblo politikuri diskursi da misi integraruli<br />

struqtura: procesi da produqti<br />

politikuri diskursi xSirad ganixileba rogorc procesi da<br />

rogorc produqti. Tumca, vidre uSualod am sakiTxs ganvixilavT,<br />

aucilebelia gavarkvioT, ras asaxavs cneba ,,politikuri”. politikaze<br />

saubrisas am fenomens ganmartaven rogorc ZalauflebisaTvis brZolas,<br />

romelic uzrunvelyofs specifiuri ideebisa da interesebis dacvasa da<br />

praqtikul realizebas (Schaffner 1996). es procesi aris politikuri nebis<br />

manifestacia da konkretul socialur qmedebad transformacia.<br />

politikuri qmedeba mzaddeba da kontroldeba enis meSveobiT misi<br />

mudmivi TanxlebiTa da gavlenis pirobebSi.<br />

politikuri diskursis, rogorc procesisa da produqtis, analizi<br />

gulisxmobs enis konteqstSi gamoyenebis kvlevas, rac, Tavis mxriv,<br />

moiTxovs pragmatikuli principebis gamoyenebas. pragmatikuli principebi<br />

aucilebelia, raTa gamovavlinoT gansxvaveba pirdapir (sityva styviT)<br />

mniSnvelobasa da nagulisxmev informacias Soris. ufro metic, saWiroa<br />

pragmatikulma kvlevam moicvas im kognituri procesebis analizi,<br />

romelic aaSkaravebs komunikaciur intenciebs (zraxvebs) da axdens maTs<br />

Sejerebas. amdenad, mniSvneloba ar arsebobs ganyenebulad, aramed misi<br />

rekonstruireba xdeba interaqciis procesSi. enis, rogorc procesisa da<br />

produqtis, SemecnebisaTvis aucilebeli pirobaa imis gaazreba, rom<br />

133


lingvisturi sistema ar aris avtonomiuri, aramed igi interaqtiuli<br />

sistemaa, romelic dakavSirebulia lingvistur, socialur,<br />

sociokulturul da kognitur konteqstebTan (Fetzer & Weizman 2006: 148).<br />

,,pragmatika yovelTvis mgrZnobiarea konteqstis mimarT: igi Seiswavlis<br />

saganTa specifikas droisa da adgilis faqtorTa gaTvaliswinebiT”<br />

(Scannell 1998: 257). kvlevis pragmatikul CarCoSi ena aris socialuri<br />

qmedebebis, kerZod ki, komunikaciuri qmedebebis anu sametyvelo<br />

qmedebebis Sesrulebis saSualeba. ena strategiulad gamoiyeneba, raTa<br />

Sesruldes lokuciuri, ilokuciuri da perlokuciuri efeqtebi an<br />

warmoTqmis qmedebebi, propoziciuli qmedebebi da ilokuciuri qmedebebi<br />

(ix. 3.2). Cven veTanxmebiT skanelis pozicias, romelsac miaCnia, rom<br />

diskursis kvlevis mimarT pragmatikuli midgomis mTavari moTxovnaa<br />

kvlevam warmoaCinos ,,ndobis hermenevtika” (Scannell 1998: 258). ndobis<br />

hermenevtika, anu graisiseuli terminiT rom vTqvaT, TanamSromlobis<br />

principi da sxva maqsimebi mniSvnelovan rols TamaSoben pragmatikuli<br />

kvlevisas, Tumca isini ver uzrunvelyofen diskursis srul da<br />

amomwurav analizs (ix. 3.2). TanamSromlobis principis maqsimaTagan<br />

komunikaciis procesSi SeiZleba gansakuTrebiT mniSvnelovani iyos<br />

xarisxis maqsima, romelic iTvaliswinebs mxolod WeSmariti debulebis<br />

formirebas. magram, rogorc ukve aRvniSneT (ix. 3.2), igi uzrunvelyofs<br />

mxolod mosaubris mier ratificirebul da ara absolutur an obieqtur<br />

WeSmaritebas. pragmatikuli kvlevis TvalsazrisiT aseve mniSvnelovania<br />

kidev ori maqsima. aris postulati, romelic mosaubrisagan moiTxovs ar<br />

gadmosces iseTi informacia, rac misi rwmeniT aris mcdari an kidev ar<br />

warmoadginos mtkicebuleba adekvaturi myari safuZvlis gareSe. es<br />

faqtorebi mocemuli unda iyos idealuri da gamWvirvale komunikaciis<br />

pirobebSi, rac socialur realobaSi, samwuxarod, iSviaTi SemTxvevaa.<br />

Tuki Cven gvaqvs aSkara safuZveli vamtkicoT, rom TanamSromlobis<br />

maqsimebi ganzrax aris darRveuli, bunebrivad warmoiqmneba sasaubro<br />

implikaciis arsebobis winapiroba. sasaubro implikaciis pirobebSi ki<br />

diskursis analizis mizania arapirdapiri mniSvnelobis moZieba, kvleva<br />

da analizi. eqstra-lingvisturi da meta-lingvisturi codnis sxva tipebi<br />

134


aseve SeiZleba gaazrebuli iyos, rogorc arapirdapiroba. arapirdapiroba<br />

ki, Tavis mxriv, komunikaciis Tanamonawileebisagan moiTxovs diskursis<br />

problematuri monakveTis rekonteqstualizacias, raTa maT moaxerxon<br />

mosaubris alternatiuli mniSvnelobis rekonstruqcia (Fetzer & Weizman<br />

2006).<br />

enis gamoyenebisa da komunikaciuri qmedebebis Seswavlis procesSi<br />

lingvisturi qmedebis Semqmneli da mimRebi ar SeiZleba ganvixiloT,<br />

rogorc analitikuri praimi (ibid). isini unda SeviswavloT komunikaciis<br />

CarCoSi maTi rolisa da statusis Sesabamisad. am CarCoSi mosaubre,<br />

msmeneli da auditoria yalibdeba maTi interaqciuli, socialuri,<br />

sociokulturuli da instituciuri rolis Sesabamisad. msmenelisa da<br />

auditoriis kategoria saWiroebs damatebiT diferenciacias<br />

ratificirebuli da araratificirebuli statusis TvalsazrisiT (ix. 3.3).<br />

Tanamedrove samyaroSi politikuri diskursi avlens fokusis<br />

dualobas, anu igi orientirebulia komunikaciur movlenasa da<br />

diskursis wyobaze (Fairclough 1998). diskursis kritikuli analizis<br />

mixedviT ki, rac araerTxel aRvniSneT, teqsti axdens socialuri<br />

sistemebis konstruirebasa da rekonstruirebas. Tuki gaviTvaliswinebT<br />

Tanamedrove politikur diskurss, masSi, erTi mxriv, mocemulia<br />

profesionali politikosebis profesionaluri diskursi (romelTa<br />

gankargulebaSia Tanamedrove saSualebebi da personaluri Tu teqnikuri<br />

mxardaWera) da, meore mxriv, politikis gamomyeneblebi, romlebsac<br />

SeiZleba mieniWoT ,,nawilobrivi eqspertebis” statusi (Fetzer & Weizman<br />

2006: 149). rac Seexeba profesionalur politikur diskurss, am CarCoSi<br />

gaerTianebuli individebi atareben eqspertebis statuss da sargebloben<br />

avtoritetuli reputaciiT. eqspertis statusi interaqtiulia diskursis<br />

Semadgenel sxva sistemebTan – socialuri klasi, sqesi, kultura.<br />

135


3.7 neoliberaluri saganmanaTleblo politikuri diskursi da misi<br />

analizis sakvanZo sityvebi<br />

politikuri diskursis analizisas, upirveles yovlisa, unda<br />

ganisazRvros kvlevis sagani. mkvlevrebi xSirad davoben, rom<br />

saganmanaTleblo plitikis kvleva xSirad koncentrirebulia mxolod or<br />

ZiriTad Temaze: saganmanaTleblo Tanasworoba da saganmanaTleblo<br />

dawesebulebebis marTva (Mitchell 1984). am debulebis formirebidan didi<br />

xani gavida da saganmanaTleblo diskursis kvlevaSi gamoCnda mravali<br />

axali Tema, romelTa kvleva qmnis diskursis analizis birTvs.<br />

Tanasworoba-Tanabaruflebianobisa da saganmanaTleblo dawesebulebebis<br />

marTvis gverdiT warmoiSva axali Temebi, magaliTad: swavla da<br />

swavlebis procesi da saganmanaTleblo dawesebulebebis ekonomika.<br />

kvleva da analizi, Tavis mxriv, SeiZleba daiyos or nawilad: a)<br />

mkvlevrebi, romlebic dainteresebuli arian politikis formirebisa da<br />

implementaciis procesis kvleviT, b) mkvlevrebi, romlebic ikvleven<br />

konkretuli politikis Sinaarssa da mis efeqtsa da gavlenas.<br />

saganmanaTleblo politikuri dokumenti ar aris ganzraxvis ubralo<br />

deklaracia. igi gavlenas axdens <strong>saxelmwifo</strong> saganmanaTlblo<br />

politikaze, warmoadgens faqtobriv informacias, miRwevebis Sefasebas da<br />

saxavs momaval prioritetebsa da miznebs.<br />

mocemuli politikuri dokumentis ena aris sakmaod formaluri,<br />

Tumca mkiTxvelis mimarT megobruli damokidebuleba teqstis<br />

struqturaSia Cadebuli. Txrobis formaluri stili SenarCunebulia<br />

mocemuli politikuri dokumentis mTels teqstSi da es Tanmimdevruloba<br />

zrdis politikur dokumentSi ganxiluli sakiTxebis mniSvnelobas.<br />

politikuri dokumentis avtori, Tu avtorTa jgufi zedmiwevniTi<br />

sifrTxiliT arCeven sityvebs, romlebic srul SesabamisobaSi arian<br />

neoliberalur saganmanaTleblo politikur diskursTan da asaxaven<br />

mocemuli diskursis Rirebulebebs. dokumentis verbaluri mxare<br />

gaTvlilia nebismieri socialuri jgufisa Tu ganaTlebis mqone<br />

136


auditoriaze. dokumenti iolad SeuZlia waikiTxos gansxvavebuli<br />

socialuri fenisagan gamosulma individebma, romelTac gaaCniaT<br />

gansxavebuli ganaTleba Tu profesia. Tumca, avtori, rogorc ukve<br />

aRvniSneT (ix. 1.4), sruliad ver akontrolebs, Tu rogor moaxdens<br />

mkiTxveli mocemuli dokumentis interpretacias.<br />

teqsti struqturulad aris gamarTuli, rac aiolebs mis wakiTxvas.<br />

mcire abzacebi, punqtebad mocemuli ideebi da iolad gasagebi saTaurebi<br />

gaTvlilia, rom iolad miipyros mkiTxvelis yuradReba da Caswvdes<br />

Sinaarss. teqstis Sinagani Tanmimdevruloba erTmaneTTan akavSirebs<br />

gansxvavebul Tematikas da uzrunvelyofs mkiTxvelis koncentracias<br />

kiTxvis mTeli procesis ganmavlobaSi. TxrobaSi gamosWvivis enTuziazmi,<br />

romelic yalibdeba imis SegnebiT, rom mravali pozitiuri cvlileba<br />

iqna ganxorcielebuli da isic naTelia, Tu ra aris kidev gasakeTebeli.<br />

dokumenti iwyeba warmatebuli reformebis mokle analiziT, rac, ra<br />

Tqma unda, efeqturi dasawyisia da Tavidanve pozitiurad ganawyobs<br />

mkiTxvels. mTavrobis mier ganxorcielebuli warmatebuli reformebi<br />

zrdis mkiTxveli auditoriis ndobas. mocemul saganmanaTleblo<br />

dokumentSi avtori iyenebs pirveli piris mravlobiTi ricxvis<br />

nacvalsaxels ,,Cven”, rac miuTiTebs rogorc mTavrobis, aseve maT mier<br />

ganxorcielebuli qmedebebisa Tu proeqtebis Sinagan Tanmimdevrulobaze.<br />

,,Cven” imis mimaniSnebelia, rom miRwevebi aris ara SemTxveviTi, aramed<br />

kargad organizebuli da efeqturi gunduri muSaobis Sedegi. politikuri<br />

dokumenti ganixilavs reformis calkeul etapebs. igi aris axali<br />

leiboristuli mTavrobis pirveli etapis Sejameba da acnobebs<br />

mkiTxvels, rom, miuxedavad ,,arasaxarbielo” memkvidreobisa, ,,Cven”<br />

(mTavroba, rogorc kargad formirebuli da organizebuli gundi)<br />

axerxebs problemebis daZlevas da mravalmxriv warmatebulia.<br />

politikuri dokumenti moicavs sakiTxTa farTo speqtrs. igi xazs<br />

usvams im faqts, rom <strong>saxelmwifo</strong>m gazarda ganaTlebis dafinanseba.<br />

ganaTlebis sferoSi standartebis gazrda erT-erT mTavar prioritetad<br />

aris warmodgenili. aseve wina planzea wamoweuli ganaTlebis sferoSi<br />

137


momuSave profesionalTaTvis wamaxalisebeli faqtorebis Seqmna. es<br />

iniciativa mocemul dokumentSi warmodgenilia warmatebuli marTvisa da<br />

liderobis erT-erT mTavar komponentad. dokumenti warmoaCens, Tu<br />

ramdenad siRrmiseulad aqvs gaTviTcnobierebuli mTavrobasa da<br />

<strong>saxelmwifo</strong>s TiToeuli mozardisa da axalgazrdis moTxovnebi da<br />

saWiroebebi. janmrTelobisa da usafrTxoebis sakiTxebs gansakuTrebuli<br />

yuradReba eTmoba. calkeuli studentisa da moswavlisaTvis, iseve<br />

rogorc mSoblisaTvis, arCevanis Seqmna reformis mTavar upiratesobad<br />

aris warmoCenili.<br />

Tavad Txroba gulwrfeli da obieqturia. igi realisturad asaxavs<br />

ganaTlebis sistemis arsebul mdgomareobas. warmatebis enTuziazmiT<br />

savse aRweris gverdiT aseve mocemulia warumateblobis aspeqtebic. kidev<br />

mravali amocanaa gadasaWreli ganaTlebis sistemaSi arsebuli<br />

problemebis dasaZlevad. miuxedavad garkveuli mimarTulebebiT<br />

miRweuli warmatebebisa, sistema kvlav ver asaxavs srulyofilad<br />

socialurad daucveli da SeWirvebuli axalgazrdebis interesebs.<br />

dokumentSi naTlad aris gaaanalizebuli is faqti, rom mowinave<br />

studentebze gakeTebuli aqcenti aseve mzrunvelobis miRma tovebs<br />

saSualo warmatebis maCvenebel studentebs, romlebic mTliani<br />

studentebis 40 procents Seadgens (Five Year Strategy for Children and Learners<br />

2004: 16). dokumenti aRiarebs im faqts, rom daxvewa sWirdeba mTlianad<br />

mTels sistemas, raTa moicvas yvela socialuri da ekonomikuri jgufisa<br />

da gansxvavebuli inteleqtualuri Tu gonebrivi SesaZleblobebis mqone<br />

axalgazrdebi. dokumenti aseve xazgasmiT aCvenebs <strong>saxelmwifo</strong>s did<br />

dainteresebas swavlebis personalizaciasa da arCevanis gazrdis<br />

aucileblobaze, raTa sistemam moaxerxos daakmayofilos sistemaSi<br />

Semavali yvela individis interesebi.<br />

politikuri dokumenti, rogorc diskursi, gacilebiT ufro mets<br />

gamoxatavs, vidre Temebisa da problemebis ubralo CamoTvlaa. nebismier<br />

politikur dokuments gaaCnia ontologiuri da semantikuri Zala (Ball<br />

2008). mocemuli dokumentic ar aris gamonaklisi. igi gavlenas axdens<br />

138


<strong>saxelmwifo</strong>s saganmanaTleblo politikis formirebaze, romelic<br />

yalibdeba konkretul socio-ekonomikur da politikur konteqstSi.<br />

polituri diskursi, erTi mxriv, gansazRvravs, xolo, meore mxriv,<br />

ganmartavs <strong>saxelmwifo</strong>s rols.<br />

bolo aTwleulebi momswrea gansxvavebuli politikuri<br />

diskursebisa, romlebic TavianTi ideologiisa da msoflemxedvelobis<br />

mixedviT sxvadasxvagvarad warmoadgenen <strong>saxelmwifo</strong>sa da individs Soris<br />

urTierTmimarTebas (Whitty 2002). aq aucileblad unda aRvniSnoT, rom<br />

sabWoTa kavSiris daSlis Semdeg sabazro ekonomikam mtkiced moikida<br />

fexi, ramac safuZveli daudo msoflios masStabiT axali politikis<br />

formirebas (Kivisto & Faist 2007). bazari, menejmenti da qmediTunarionoba is<br />

cnebebia, romelTac safuZveli daudes neo-liberalur politikur<br />

diskursebs mTeli msoflios masStabiT. axalma politikurma diskursma<br />

uzrunvelyo ,,mzrunveli” <strong>saxelmwifo</strong>s cnebis ,,axali menejerializmiT”<br />

Canacvleba (Angus 2004). Sesabamisad, <strong>saxelmwifo</strong> politikasac<br />

gansazRvravs ,,bazris principebi” (xazi Cvenia). Tumca, unda aRiniSnos,<br />

rom am politikaTa umetesoba savsea winaaRmdegobebiT da mocemuli<br />

dokumentic ar aris gamonaklisi.<br />

umTavresi sakiTxi, romelsac saganmanaTleblo politika exeba aris<br />

<strong>saxelmwifo</strong>s rolis gansazRvra, romelic saganmanaTleblo politikaTa<br />

yvelaze seriozuli winaaRmdegobaa (Waks 2006). es winaaRmdegobac<br />

Camoyalibda dekadebis manZilze <strong>saxelmwifo</strong>s transformaciis etapebze.<br />

umTavresi cvlileba, romelic <strong>saxelmwifo</strong> formaciam ganicada<br />

globalizaciis epoqaSi, aris keinsis mzurveli <strong>saxelmwifo</strong>s epoqis<br />

dasruleba da neo-liberalur ekonomikur politikaze kursis aReba, rac<br />

ganapirobebs, rom <strong>saxelmwifo</strong> ukve aRar aris ,,Ramis daraji” (ibid).<br />

globalizaciam moitana drois axali moTxovnebi da, Sesabamisad, axalma<br />

politikurma cnobierebam da diskursma xeli Seuwyo samewarmeo<br />

principebis, privatizaciisa da deregulacia-decentralizaciis<br />

politikaTa formirebas. decentralizaciis politika ganaTlebis<br />

sferoSic mTavar iniciativad Camoyalibda. <strong>saxelmwifo</strong>m moaxdina<br />

139


adgilobriv saganmanaTleblo erTeulebze Zalauflebis gadanawileba,<br />

romlis meSveobiTac isini ganageben biujetsa da marTvasTan<br />

dakavSirebul sxva sakiTxebs (Welsh and McGinn 1999). swored aq iCens Tavs<br />

pirveli winaaRmdegoba – erTi mxriv Zalauflebis gadanawileba da,<br />

meore mxriv, erovnuli kurikulumis, standartebisa da centraluri<br />

kontrolis SemoReba. Sesabamisad, inglisis konteqstSi erovnul<br />

saswavlo gegmas xSirad ganixilaven, rogorc zemoT aRvniSneT, ,,giJebis<br />

mosarjulebel perangad” da ara saswavlo procesisaTvis aucilebel da<br />

xelisSemwyob CarCod (ix. 3.1.2). mocemuli politikuri dokumenti naTlad<br />

gamoxatavs <strong>saxelmwifo</strong>s ZiriTad pozicias pasuxismgeblobis mimarT.<br />

<strong>saxelmwifo</strong> mzadaa ,,didsulovnad” (xazi Cvenia) gainawilos<br />

pasuxismgebloba adgilobriv saganmanaTleblo erTeulebTan, imis<br />

nacvlad, rom Tavad iyos mTavari pasuxismgeblobis matarebeli.<br />

marketizacia aris meore iniciativa, rac Tan moitana neoliberalurma<br />

diskursma. bazris principebze agebuli politika mZlavrad<br />

Semovida saganmanaTleblo sferoSic da igi gansazRvravs skolis<br />

marTvisa da dafinansebis meTodebsa da saSualebebs. saganmanaTleblo<br />

bazris amocanaa Seqmnas arCevani da konkurencia, romlis pirobebSic<br />

amaRldeba standartebi da qmediTunarianoba, rasac Tavis mxriv Sedegad<br />

mohyveba dadebiTi iniciativebi da maTi pozitiuri realizeba.<br />

,,globaluri codnis asparezze gamarTuli omis konteqstSi” mxolod<br />

saukeTesoebi moipoveben arsebobis uflebas, Tuki isini moaxerxeben<br />

,,servisis” nairsaxeobaTa efeqturad da profesionalurad miwodebas<br />

(Hasley et al. 1997: 176). Sesabamisad, codnis ,,momxmareblebs” (mSoblebi,<br />

studentebi da axalgazrdebi marketizaciis politikuri diskursis<br />

meSveobiT gaxdnen ,,momxmareblebi”) eqnebaT namdvili arCevani. bazari<br />

daaregulirebs sazogadoebrivi inkluziurobis sakiTxsac.<br />

marketizaciis mocemuli Rirebulebebi, romlebsac aq SevexeT,<br />

garegnulad sakmaod pozitiuria da gaTvlilia sazogadoebis<br />

keTildReobaze. Tumca mocemuli politikuri diskursi arc mTlad<br />

umtkivneuloa mraval sakiTxTan mimarTebaSi. pirvel adgilze SeiZleba<br />

140


davayenoT ganaTlebis mizani da Rirebulebebi. marketizaciis CarCoSi<br />

ganaTleba iqca savaWro saqonlad – vin unda SeiZinos es saqoneli,<br />

rogor da ra fasad – mocemuli sakiTxebis warmatebiT gadaWra<br />

gadamwyvetia ganaTlebis biznesSi (Power 2007). marketizaciis amgvar<br />

pirobebSi saganmanaTleblo dawesebulebebs uxdebaT taqtikuri<br />

manevrireba, raTa minimaluri danaxarjebiT maqsimalur fasad gayidon<br />

TavianTi saqoneli, raTa sakuTari warmateba uzrunvelyon uaRresad<br />

didi konkurenciis pirobebSi arsebul saganmanaTleblo bazarze.<br />

maRali konkurenciis pirobebSi gadarCenis survili xSirad qmnis<br />

iseT konteqsts, romlis pirobebSic saganmanaTleblo dawesebulebi<br />

irCeven ,,Rirseul momxmarebels” (xazi Cvenia). saganmanaTleblo<br />

politikaSi arsebuli literatura aCvenebs, rom bazari privilegirebul<br />

mdgomareobaSi ayenebs saSualo klass da qmnis socialur<br />

araTanasworuflebianobas (Ball 2003; Brown 1990; Ozga 2000; Waks 2006). didi<br />

britaneTis pirobebSi xSirad kamaToben, rom saganmanaTleblo politika<br />

asaxavs ,,saSualo klasis” interesebs da akanonebs sazogadoebriv<br />

segregacias (klasebad dayofas). saganamanaTleblo dawesebulebebis<br />

arCevanis politika xSirad qmnis iseT pirobebs, rodesac realuri<br />

arCevanis SesaZlebloba aqvs sazogadoebis mxolod garkveul jgufs,<br />

romelsac gaaCnia ,,socialuri kapitali”, rogorc mas ueqsi uwodebs<br />

(Waks 2006). umetesad saSualo klasis mSoblebs SeuZliaT ganaTlebaSi<br />

kargi fasis gadaxda. Sesabamisad, bazaric mxolod maT miswrafebebsa da<br />

moTxovnebs akmayofilebs.<br />

sistema xSirad izolacias ukeTebs emigrantebs, eTnikur<br />

umciresobebsa da muSaTa klasis ojaxebs, radgan maTTvis ganaTlebis<br />

miwodeba ,,Zviria” da miRebuli Sedegebi ki sakmaod dabali. Tumca<br />

akademiuri moswrebis mixedviT seleqcia leiboristuli partiis erTerTi<br />

prioriteti iyo, araTanabaruflebianoba sistemaSi dRemde rCeba<br />

(Fitz, Davies & Evans 2006). mSoblebisaTvis arCevanis Seqmnis ritorika<br />

xSirad aris mcdeloba, rom <strong>saxelmwifo</strong>m dafaros ,,Tavisufali bazris<br />

pirobebSi socialuri seleqciis SemTxvevebi” (Brown 1990: 75). ufro metic,<br />

141


mocemuli ritorika mTavrobas saSualebas aZlevs Tavidan aicilos<br />

pasuxismgebloba ganaTlebis sferoSi da, Tuki wamoiWreba<br />

Tanabaruflebianobis an cudi saganmanaTleblo Sedegis sakiTxi, mxolod<br />

mSoblebi arian pasuxismgebelni, raTa maT gaakeTon swori arCevani. Cveni<br />

azriT, marketizacia, Tavisufali arCevani da konkurencia srulebiT ar<br />

aris saganmanaTleblo problemebis aRmofxvris saSualebebi. neoliberaluri<br />

diskursi ver uzrunvelyofs iseTi socialuri realobis<br />

formirebas, romelSic Seiqmneba saganmanaTleblo sakiTxebis gadaWris<br />

pirobebi.<br />

amdenad, mocemuli dokumentis magaliTze, Cven SegviZlia davinaxoT,<br />

rom saganamanaTleblo dokumenti – rogorc teqsti da rogorc<br />

diskursi, gansxvavebuli fenomenebia. dokumenti aris Sinagani logikuri<br />

TanmimdevrobiT kargad organizebuli teqsti. igi agebulia neoliberaluri<br />

diskursis principebTan sruli SesabamisobiT. Tumca<br />

dokumenti savsea winaaRmdegoebiT, magram analizi aCvenebs, rom<br />

problema, rogorc wesi, aris ara teqsti, aramed Tavad politikuri<br />

diskursi, romlis wiaRSic xdeba <strong>saxelmwifo</strong> politikis formireba.<br />

konservatiuli partiis mmarTvelobis dros did britaneTSi 1979-<br />

1997 wlebSi, gansakuTrebiT 1986 wlis Semdeg, mniSvnelovani cvlilebebi<br />

ganxorcielda ganaTlebis organizebis kuTxiT. axali kanonmdeblobisa<br />

da <strong>saxelmwifo</strong> politikis Sesabamisad cvlilebebi Seexo skolebs,<br />

kolejebs, universitetebsa da sxva saxis saganamanaTleblo<br />

dawesebulebebs (Levin & Young 2000). yvelaze mniSvnelovani sakanonmdeblo<br />

aqti iyo 1988 wlis aqti saganmanaTleblo reformis Sesaxeb, romelic<br />

miiRes keneT beikeris ganaTlebis <strong>saxelmwifo</strong> mdivnad moRvaweobis dros.<br />

aqti gulisxmobda mniSvnelovani cvlilebebis gatarebas saskolo<br />

politikis kuTxiT. misi meSveobiT dakanonda erovnuli saswavlo gegma<br />

da erovnuli Sefasebis sistema. momdevno mniSvnelovani cvlileba, rac<br />

am reformam moitana, iyo finansuri decentralizacia, romlis<br />

pirobebSic dafinansebas skolebi iReben moswavleTa raodenobis<br />

mixedviT pirdapir centraluri mTavrobidan yovelgvari Suamavali<br />

142


golis gareSe (skolis lokaluri mmarTveloba). axali reformis<br />

gatarebas undoda axali, Zlieri ritorika, romelic, ra Tqma unda,<br />

daufuZna axal neo-liberalur diskurss. beikeris politikuri teqsti<br />

axali saganamanTleblo diskursis meSveobiT socialur konteqstSi<br />

dasamkvidrebeli Temebisa da terminebis gacnobis naTeli dadasturebaa.<br />

(57) Raising the quality of education in our schools is the most important task.<br />

We need to inject a new vitality into that system. It has become producerdominated.<br />

It has not proved sensitive to the demands for change. This Bill will<br />

create a new framework, which will raise standards, extend choice and produce a<br />

better-educated Britain.<br />

Cvens skolebSi swavlebis xarisxis gazrda aris yvelaze<br />

mniSvnelovani amocana. Cven axali sicocxle unda STavberoT<br />

sistemas, radgan masSi dominanti pozicia ganaTlebis<br />

momwodebels ukavia. igi saTanado efeqturobiT ver exmaureba<br />

cvlilebebisadmi moTxovnebs. mocemuli sakanonmdeblo aqti<br />

Seqmnis axal CarCos, romelic uzrunvelyofs standartebis<br />

amaRlebas, gazrdis arCevanis saSualebas, ris Sedegadac Cven<br />

miviRebT ukeTesad ganaTlebul britaneTs.<br />

am sityvaSi beikeri cdilobs xazi gausvas SemoTavazebuli<br />

reformis Zlier bunebas. misi meSveobiT SesaZlebeli gaxdeboda<br />

fundamentaluri cvlilebebis ganxorcieleba ganaTlebis sistemaSi. igi<br />

gansakuTrebul aqcents akeTebda axali saganmanaTleblo diskursis<br />

meSveobiT Semotanil axal cnebebze – decentralizacia, mSoblebisaTvis<br />

miniWebuli arCevanis ufleba, konkurencia. es aris ZiriTadi berketebi,<br />

romlebic axali ritorikis mixedviT uzrunvelyofen standartebis<br />

amaRlebasa da dasaxuli miznebis realizebas. beikeri cdilobs<br />

gamudmebuli xazgasmiT axali cnebebis damkvidrebas msmenel<br />

auditoriaSi:<br />

(58) The proposals I have outlined to the house today constitute a major change. I<br />

would some up the Bill’s 169 pages in three words – standards, freedom and<br />

choice.<br />

dRes Cem mier am palataSi warmodgenili SemoTavazebebi<br />

ganapirobeben mniSvnelovani cvlilebis gatarebas. mocemuli<br />

sakanonmdeblo aqtis 169 gverdis Sejameba SesaZlebelia sami<br />

sityviT – standartebi, Tavisufleba da arCevani.<br />

143


mocemulma aqtma daakanona cvlileba, romelsac dRemde<br />

ewinaaRmdegebian im motiviT, rom ganaTlebis miRebis TvalsazrisiT<br />

mocemuli iniciativa zRudavs arCevanis Tavisuflebas da sistema aris<br />

saSualo da elitaruli wreebisaTvis xelsayreli seleqciuri meTodi.<br />

konservatiuli partia uaryofda am braldebas da amtkicebda, rom<br />

konkurenciis pirobebSi skolebs mouxdebodaT swavlebis standartebis<br />

amaRleba, rac xelsayreli iqneboda yvela moswavle axalgazrdisaTvis.<br />

Tumca, aqve unda aRiniSnos, rom sakmaod TvalSisacemia, rom<br />

Tanasworobisa da Tanabaruflebianobis Tema <strong>saxelmwifo</strong>s oficialur<br />

debulebebsa da mtkicebulebebSi TiTqmis mTlianad ugulebelyofilia.<br />

Tavis am cnobil mimarTvaSi beikeri erTi sityviTac ar exeba<br />

Tanasworobisa da Tanabaruflebianobis Temas.<br />

mSoblebisaTvis arCevanis uflebis miniWebis, saganmanaTleblo<br />

dawesebulebebis mravalferovnebis, konkurenciisa da mmarTvelobiTi<br />

Zalauflebis decentralizaciis Temebi damaxasiaTebelia konservatiuli<br />

partiis saganmanaTleblo politikisaTvis. magaliTad 1992 wels<br />

mTavrobam gamosca sakanonmdeblo aqti Choice and Diversity: A New Framework for<br />

Schools. igi neo-liberaluri diskursis deklaraciiaa:<br />

(59) Our reforms rest on commonsense prinsiples – more parental choice;<br />

rigorous testing and external inspection of standards ... transfer of responsibility<br />

to individual schools and their governors; and, above all, an insistence that every<br />

pupil everywhere has the same opportunities through a good common grounding<br />

in key subjects.<br />

(1992: iii)<br />

Cveni reforma efuZneba saRi azriT nakarnaxev principebs –<br />

gazrdili arCevani mSoblebisaTvis; zusti testireba da<br />

standartebis gare inspeqcia ... pasuxismgeblobis gadacema<br />

skolebisa da maTi gamgeblebisaTvis; miswrafeba, rom<br />

nebismier adgilas TiToeul moswavles momzadebis done<br />

Tanabari iyos ZiriTad sagnebSi.<br />

rodesac vsaubrobT saganmanaTleblo politikur dokumentebze,<br />

mniSvnelovania gavarkvioT, Tu ramdenad msgavsia gansxvavebul<br />

konteqstSi formirebuli saganmanaTleblo politikuri dokumentebis ena<br />

da, savaraudod, politikuri azrovneba, romelic asaxulia dokumentis<br />

144


enaSi. meore mniSvnelovani sakiTxia oficialuri diskursis rolis<br />

gansazRvra saganmanaTleblo reformis ganxorcielebisas.<br />

msoflio bankisa da saerTaSoriso fuladi fondis ZalisxmeviT<br />

metwilad xSiria SemTxvevebi, rodesac dasavlur kulturaSi am<br />

kulturisaTvis morgebuli reforma inergeba sruliad sxva konteqstSi,<br />

arc Tu iSviaTad am axali konteqstis winaswari Tanmimdevruli<br />

Seswavlis gareSe. sainteresoa, ra msgavsebaa britanul da qarTul<br />

saganmanaTleblo reformebs Soris.<br />

zogadi aspeqtiT, am or konteqstSi mocemuli saganmanaTleblo<br />

reforma msgavsia. qarTuli saganmanaTleblo kanonmdebloba Zalian<br />

xSirad asaxavs imave Temebs, rasac britanuli, sadac moxda mocemuli<br />

reformis formireba da institucionalizacia. orive qveynis<br />

saganmanaTleblo politikuri diskursi asaxavs msgavs Temebs, rogoricaa<br />

konkurencia, arCevani, akademiuri moswreba da pasuxismgebloba. orive<br />

konteqstSi erTmaneTTan mWidrod aris dakavSirebuli saganmanaTleblo<br />

reforma da ekonomikuri konkurentunarianoba. mocemul reformebs<br />

safuZvlad udevs winapiroba, rom saganmanaTleblo sistema veRar<br />

pasuxobs drois mier wayenebul moTxovnebs da saWiroa saganmanaTleblo<br />

sivrcis sruli reabilitacia. saganamanaTleblo diskursi mocemul or<br />

konteqstSi cxadyofs, Tu ramdenad mniSvnelovania profesionali<br />

adamianuri resursis arseboba <strong>saxelmwifo</strong>s keTildReobisaTvis.<br />

saganmanaTleblo dokumentebi xazgasmiT aCveneben, rom gazrdilia<br />

konkurencia <strong>saxelmwifo</strong>Ta Soris da, Sesabamisad, Zlier ganaTlebis<br />

sistemas aniWeben udides mniSvnelobas mocemuli konkurenciis mier<br />

Seqmnili winaaRmdegobebis daZlevis procesSi. Tumca es konkurencia,<br />

rogorc amas ganaTlebis kuTxiT warmoebuli mravali kvleva aCvenebs<br />

(Giddens 1999; Power 2007; Waks 2006;), warmoiSoba globaluri interaqciis<br />

intensifikaciiT, Tavad globalizacia, rogorc cneba, iSviaTad, zogjer<br />

ki saerTod ar aisaxeba saganmanaTleblo politikis diskursSi.<br />

istoriuli perspeqtivis TvalsazrisiT, ufro specifiur<br />

konteqstSi Znelia saqarTvelosa da britaneTis saganmanaTleblo<br />

145


diskursis Sedareba ganviTarebis TvalsazrisiT. britaneTi logikurad<br />

da Tanmimdevrulad mivida neo-liberaluri diskursis mier<br />

iniciacirebuli cnebebis teqstobriv realizaciamde, maSin roca, qarTul<br />

konteqstSi moxda mza diskursis pirdapiri danergva. aman gamoiwvia<br />

cnebebisa da Rirebulebebis swrafi gadafasebis aucilebloba da am<br />

reformaTa sruli gaTviTcnobiereba da, Sesabamisad, maTi realizeba jer<br />

kidev sawyis etapzea. inglisSi konservatiuli mTavrobis politikuri<br />

diskursi iyo SedarebiT Tanmimdevruli mravali wlis ganmavlobaSi.<br />

erovnul saswavlo gegmaSi mTavroba gamoyofda arCevans,<br />

diversifikaciasa da konkurencias, rogorc standartebisa da xarisxis<br />

gaumjobesebis ZiriTad berketebs (Levin & Young 2000). Tumca ar SeiZleba<br />

gadaWarbebuli warmodgena Segveqmnas britanuli saganmanaTleblo<br />

reformebis Tanmimdevrulobis Sesaxeb, magram erTi ram cxadia:<br />

konservatiuli programis ZiriTadi komponentebi, gansakuTrebiT aqcenti<br />

sabazro principebsa da sajaro Sefasebaze, namdvilad erTi mTlian<br />

reformaTa paketis Semadgeneli nawili iyo da ara Seqmnil garemoebaTa<br />

Sesabamisad spontanurad ganxorcielebuli iniciativebi.<br />

saganmanaTleblo reformebi garegnuli maxasiaTeblebiT SesaZloa<br />

hgavdes erTmaneTs, miTumetes, rom qarTul konteqstSi igi<br />

transformirebulia swored dasavluri iniciativis Sedegad, maT Soris<br />

didi sxvaobaa cnebebisa da Rirebulebebis doneze. sxvaobas ganapirobebs<br />

iurisdiqciasa da politikur kulturaTa Soris gansxvaveba, romlebic,<br />

Tavis mxriv, formirebulia istoriisa da instituciuri struqturebis<br />

mier. Tumca mainc arsebobs saerTo Temebi, romlebsac saganmanaTleblo<br />

politikuri diskursi farTod ganixilavs.<br />

Tanasworobis politikas mravali mecnieri ikvlevs (Arnot 1991; Angus<br />

1993; Hodgson & Spours 2006). 1960-iani wlebidan saganmanaTleblo<br />

politikuri diskursis kvlevaSi sakmaod didi adgili eTmoba<br />

Tanasworobis cnebas rasis, socialuri Tu ekonomikuri statusis<br />

mixedviT segregaciis sawinaaRdmegod (Mitchell 1984). Tanasworobisa da<br />

Tanabaruflebianobis politikis analizi aseve ganixilavs moswavle<br />

146


axalgazrdebis lokaciis problemas (Whitty 2002). moswavleTa<br />

sacxovrebeli adgilis mixedviT segregacia avtomaturad ukavSirdeba<br />

fiskalur uTanasworobas da mas gaaCnia mravali negatiuri efeqti.<br />

soflisa da qalaqis socialuri Rirebulebebis SeuTavseblobam Tavi<br />

iCina saganmanaTleblo politikur dokumentebSi. <strong>saxelmwifo</strong> cdilobs am<br />

problemebs Tavi gaarTvas sxvadasxva saskolo reformis meSveobiT.<br />

teqnikuri ganaTlebis regionaluri centrebi, specializebuli skolebi<br />

da dafinansebis vauCeruli sistema aris saskolo reformebis is<br />

iniciativebi, romelic mTavrobam danerga Tanasworobisa da<br />

Tanabaruflebianobis problemebis gadasaWrelad.<br />

Tanasworobis sakiTxi, SeiZleba iTqvas, SedarebiT axali fenomenia<br />

saganmanaTleblo politikur diskursSi. samagierod, skolis marTvasTan<br />

dakavSirebuli problemebi iseTive Zvelia, rogorc Tavad sajaro<br />

ganaTleba. mimdinare problema aris gadawyvetilebis miRebaze<br />

Zalauflebisa da pasuxismgeblobis gadanawileba <strong>saxelmwifo</strong> ierarqiis<br />

sxvadasxva safexursa da rgolze. es ki mtkivneuli sakiTxia rogorc<br />

Tavad reformatorTaTvis, aseve politikis SemoqmedTaTvis.<br />

winaaRdegobebi, rac arsebobs im saagentoTa Soris, romlebic<br />

pasuxismgebelni arian sajaro skolebis marTvaze, intensiurad aisaxeba<br />

saganmanaTleblo politikuri diskursis analizSi (Ball 1990, 1993, 2006,<br />

2008; Berkhout & Wielemans 1999; Olssen et al. 2004). saganmanaTleblo<br />

dawesebulebebis marTva xSirad ganixileba sistemis centralizaciadecentralizaciis<br />

WrilSi. mocemulma centralizacia-decentralizaciis<br />

CarCom gamoavlina sistemaSi arsebuli dilemebi. mTavari problema<br />

mdgomareobs im faqtSi, rom saganmanaTleblo sistema moeqca ganaTlebis<br />

sferos profesionalTa mier avtokratiuli kontrolis qveS, ramac<br />

warmoSva moTxovna, rom saganmanaTleblo politikam da iniciativebma<br />

asaxos ara mxolod elitis, aramed sazogadoebis yvela fenis interesebi<br />

da miswrafebebi.<br />

swavla da swavleba, marTvasTan erTad saganmanaTleblo analizisa<br />

da kvlevis uZvelesi Temebia. Tumca unda aRiniSnos, rom maTi<br />

147


eqsplicitur politikaSi asaxva SedarebiT axali fenomenia (Ball 2008).<br />

amis Sedegad saganmanaTleblo politikis analizi koncentrirebulia, Tu<br />

rogor xorcieldeba saskolo kurikulumze kontrolis gadanawileba da<br />

rogor mimdinareobs kurikulumis specifiuri Sinaarsis Sesaxeb<br />

gadawyvetilebebis miReba. studentebis Sefaseba da testireba aseve<br />

moeqca uprecendento yuradRebis qveS da igi dRemde rCeba<br />

saganmanaTleblo politikis kvlevisa da qmedebis yvelaze<br />

winaaRmdegobrivi sfero.<br />

skolis personalis treningi da sertificireba bolo wlebSi<br />

politikis SemoqmedTa yuradRebis mTavari obieqtia. am or sakiTxTan<br />

uSualod dakavSirebuli Temaa individualuri maswavleblisa da<br />

saskolo mowyobis efeqturoba. es ukanaskneli bolo periodis<br />

saganmanaTleblo sferoSi warmoebuli kvlevebis mTavari obieqtia (Abu-<br />

Duhou 1999; Edwards et al. 2000; Evarard et al. 2004; Gaynor 1998; Hopkins 2001; Leithwood<br />

& Menzies 1998; Sharvashidze 2003).<br />

marketizacia kidev erTi mniSvnelovani Temaa Tanamedrove<br />

saganmanaTleblo politikur diskursSi. saganmanaTleblo<br />

dawesebulebebis marTvis procesSi sul ufro metad Semodis bazris<br />

elementi. saganmanaTleblo institutebi imarTeba imgvarad, TiTqos isini<br />

arian Cveulebrivi biznes obieqtebi, romlebic erTmaneTis konkurentebi<br />

arian TavianTi produqciis momxmareblisaTvis miwodebis procesSi<br />

(Gorard, S. & Fitz 2000). es ar aris ubralo simulacia. magaliTad, umaRlesi<br />

ganaTlebis sferoSi universitetebi valdebulni arian kerZo seqtoridan<br />

moipovon da gazardon TavianTi dafinanseba. magram mravali faqtoris<br />

gamo <strong>universiteti</strong> ar aris ubralo biznesi, radgan misi dafinansebis<br />

umetesi wili mainc <strong>saxelmwifo</strong> wyaroebidan modis.<br />

ganaTlebis diskursis teqnologizacia aris diskursuli praqtikis<br />

sferoSi intervenciis procesi. am intervenciis mizani da amocanaa<br />

saganmanaTleblo dawesebulebis wiaRSi diskursis axali wyobis<br />

formireba, raTa moxdes instituciuri praqtikisa da kulturis<br />

148


estruqturizacia. es procesi mimdinareobs diskursuli praqtikis<br />

xelaxali struqturuli dagegmarebiT.<br />

149


daskvnebi<br />

mocemuli naSromis mizani iyo warmoeCina enis analizisa da<br />

interpretaciis procesisaTvis mniSvnelovani faqtorebi, romlebic<br />

aucilebelia pragmatikuli mniSvnelobis generaciis procesSi.<br />

pragmatikuli mniSvnelobisa da misi parametrebis kvlevis Sedegad Cven<br />

mivediT Semdeg daskvnebamde:<br />

1. miuxedavad imisa, rom arsebobs pragmatikis kvlevis gansxvavebuli<br />

CarCoebi, gamonaTqvamis analizma aucileblad unda moicvas konteqsti.<br />

Cvens mier Catarebulma kvlevam aCvena, rom pragmatikuli mniSvnelobis<br />

generaciis procesisaTvis aucilebelia, rom konteqsti iyos<br />

konstruirebuli, limitirebuli da obieqturi. konteqstis<br />

konstruirebuli buneba warmoCinda im faqtSi, rom interaqtiul<br />

movlenaSi monawile subieqtebi SeiZleba SeTanxmdnen, Tu rogor<br />

ganmarton is situacia, romelSic isini arian CarTulni. komunikaciis<br />

monawileTa SeTanxmeba did rols asrulebs maTi uflebebis,<br />

valdebulebebis, Zalisa da avtoritetis analizisas. Zalaufleba ar<br />

arsebobs Sesabamis socialur monawileTa mier am Zalis aRiarebis<br />

gareSe. formalur situaciebSi Zalauflebis miniWebis procesi mkacrad<br />

aris dadgenili da izolirebulia yoveldRiuri interaqciisagan. rac<br />

Seexeba araformalur garemos, monawile individi Tavisufalia<br />

gaanalizos nebismieri saxis komunikaciuri qmedeba da moaxdinos<br />

sakuTari rolis redefinicia.<br />

2. kvlevam aCvena, rom sametyvelo qmedebis konteqsti aris mudmivad<br />

cvalebadi. magram interaqciis TiToeul momentSi SesaZlebelia<br />

Sesrulebuli sametyvelo qmedebis Sefaseba im konteqstis Sesabamisad,<br />

romelic agebulia interaqciis miznebidan gamomdinare. konteqsti<br />

icvleba ara mxolod imis gamo, rom araverbaluri qmedebebi an movlenebi<br />

iwveven realurad arsebuli garemo pirobebis cvlilebas, aramed imitom,<br />

rom Tavad sametyvelo qmedebebi iwveven cvlilebas konteqstis<br />

konvenciur maxasiaTeblebSi. SeiZleba iTqvas, rom konstruirebuli,<br />

150


limitirebuli da obieqturi konteqsti gvexmareba sametyvelo qmedebebi<br />

ganvixiloT, rogorc konteqstis Semcvleli socialuri qmedebebi.<br />

3. diskursis sistemuri kvleva efeqturia enis materialisturi<br />

Teoriis farglebSi. materialisturi CarCo diskurss warmoadgens,<br />

rogorc niSanTa formalur sistemas da rogorc socialur praqtikas,<br />

romelic marTavs am niSanTa gamoyenebas. diskursi moicavs ara marto<br />

enis mniSvnelobas, aramed enis gamoyenebis realur efeqtebs, enis<br />

materialurobas. am konceptualur poziciaze dayrdnobiT, Cven vaCveneT,<br />

rom ena xdeba ideologiuri. ideologia enaSi struqturulad aris<br />

mocemuli da igi ar aris simbolizebuli. diskursi aris doqtrinaTa<br />

erToblioba, an rwmenaTa da warmodgenaTa sistema, romelic individma<br />

SeiZleba miiRos an ukuagdos.<br />

4. sametyvelo qmedebebis interpretaciis procesi efuZneba<br />

pragmatikul kvlevas. interpretaciis obieqti aris swored pragmatikuli<br />

mniSnveloba, romlis Camoyalibebaze mravali faqtori axdens gavlenas.<br />

Cveulebriv sametyvelo situaciaSi metyveli subieqtisa da adresatis<br />

parametrebi erTmaneTs Seesabameba. metyveli subieqti da msmenelis<br />

sakomunikacio aspeqti aucileblad emTxveva erTmaneTs. yoveli<br />

sametyvelo qmedeba gaTvlilia adresatis gansazRvrul modelze.<br />

adresatis presupoziciis dakmayofileba metyvelebis efeqturobis erTerTi<br />

winapirobaa.<br />

5. mocemulma kvlevam aCvena, rom pragmatikuli mniSvnelobis<br />

generaciis procesis analizisaTvis aucilebelia diskursuli movlenebis<br />

konteqstTan, realobasTan kavSirSi Seswavla. msjelobisas amosavali<br />

wertilia is faqti, rom diskursi ubralod ar asaxavs realobas. igi ara<br />

marto ayalibebs realobas, aramed akanonebs kidec socialur realobas.<br />

diskursis gareSe socialuri realobis arseboba warmoudgenelia. igi<br />

aris srulmniSvnelovani da srulfasovani materialuri realoba.<br />

6. pragmatikuli mniSvneloba ar aris avtonomiuri xasiaTis.<br />

marTalia arsebobs pozicia, romelic uaryofs avtoris cnebis<br />

aucileblobas pragmatikuli mniSvnelobis generaciis procesSi, magram<br />

mocemulma kvlevam aCvena, rom komunikacia, romlis erT-erTi saxeobaa<br />

151


saganmanaTleblo politikuri dokumenti, aucileblad unda moicavdes<br />

rogorc teqstis Semoqmeds, aseve teqstis interpretators, raTa moxdes<br />

pragmatikuli mniSvnelobis srulfasovani realizeba da misi<br />

pragmatikuli mniSvnelobis generacia.<br />

• enis komunikaciuri funqciis analizma gvaCvena, rom komunikaciaSi<br />

monawile individs gaaCnia arapirdapir gamoxatuli informaciisa<br />

Tu gzavnilis saTanadod interpretaciis SesaZlebloba.<br />

komunikanti individis es SesaZlebloba emyareba komunikaciis<br />

aqtamde arsebul fonur codnas, anu codnis struqturebs. es<br />

struqturebi funqcionireben, rogorc arsebuli winare<br />

gamocdilebidan SeZenili komunikaciaSi monawile individis<br />

nacnobi sakomunikacio modelebi, romlebsac komunikanti<br />

gamoiyenebs axali gamocdilebis gaazrebisa da interpretaciis<br />

procesSi.<br />

• saganamanaTleblo politika sametyvelo qmedebis Teoriis<br />

Sesabamisad unda warmovadginoT, rogorc erTi mTliani<br />

globaluri performativi. mniSvnelovani winapiroba, rac unda<br />

gaviTvaliswinoT ara marto saganmanaTleblo, aramed zogadad<br />

politikis analizisas aris politikuri dokumentebis or aspeqtSi<br />

ganxilva – politika rogorc teqsti da rogorc diskursi.<br />

politika, rogorc teqsti aris socialur konteqstSi<br />

ganxorcielebuli teqstualuri intervencia. diskursi ki<br />

warmoadgens socialur konteqsts da misi interpretaciisaTvis<br />

aucilebel konceptualur CarCos.<br />

• saganmanaTleblo politikuri dokumentebis SemTxvevaSi, rogorc<br />

britanul, aseve qarTul konteqstSi, maswavleblebi da politikis<br />

sxva momxmareblebi umetes SemTxvevaSi ar arian CarTulebi<br />

politikis formirebis procesSi da maT mier teqstis<br />

interpretacia xSirad gansxvavdeba konkretuli politikuri<br />

teqstis Semoqmedis miznebisa da zraxvebisagan.<br />

7. mocemulma kvlevam aCvena, rom analizi ar unda Semoifarglos<br />

diskursuli praqtikebis, rogorc wesebis sistemis socialuri da<br />

152


politikuri analiziT. man aucileblad unda moicvas saubris an weris<br />

realuri SemTxvevebis teqstualuri analizi. diskursis socialuri da<br />

politikuri Teoriebi aucileblad unda Seerwyas diskursis analizis<br />

lingvistur midgomebs. es moiTxovs kvlevis fokusirebas realur<br />

teqstebSi enis gamoyenebaze. aseve unda mivaqcioT yuradReba im<br />

urTierTimimarTebas, romelic arsebobs am teqstebsa da ufro masStabur<br />

diskursul da socialur praqtikebs Soris.<br />

8. saganmanaTleblo politikuri dokumentebis mixedviT, britanuli<br />

da qarTuli saganmanaTleblo reformebi garegnuli maxasiaTeblebiT<br />

SesaZloa hgavdes erTmaneTs, miTumetes, rom qarTul konteqstSi neoliberaluri<br />

saganmanaTleblo politika transformirebulia swored<br />

dasavluri iniciativis Sedegad. TumcaRa, maT Soris didi sxvaobaa<br />

cnebebisa da Rirebulebebis doneze. sxvaobas ganapirobebs iurisdiqciasa<br />

da politikur kulturaTa Soris gansxvaveba, romlebic Tavis mxriv<br />

formirebulia istoriisa da instituciuri struqturebis mier. Tumca,<br />

mainc arsebobs saerTo Temebi, romlebsac saganmanaTleblo politikuri<br />

diskursi farTod ganixilavs.<br />

153


gamoyenebuli literatura<br />

1. barabaZe n. ra siaxleebs iTvaliswinebs axali erovnuli saswavlo<br />

gegma, gazeTi 24 saaTi, 28 oqtomberi, 2010<br />

2. gaeros ganviTarebis programa (UNDP), saqarTvelos humanuri<br />

ganviTarebis angariSi, reformebi da reformebs miRma, 2008<br />

http://www.google.co.uk/urlsa=t&source=web&cd=1&ved=0CBgQFjAA&url=http%3<br />

A%2F%2Fwww.undp.org.ge%2Ffiles%2F24_279_406183_NHDR-08-<br />

GEO.pdf&rct=j&q=ganaTlebis%20reforma%20vardebis%20revoluciis%20Semdeg&ei=<br />

mx7oTIadGsKdOta88J0K&usg=AFQjCNGH8ucSJ5tZtgADA-4h_s7jVrWrMQ&cad=rja<br />

3. erovnuli saswavlo gegma 2010-2011, saqarTvelos ganaTlebisa da<br />

mecnierebis saministro, 2010<br />

4. kakabaZe n. Tanamedrove dasavluri romani da misi poetika. Jur.<br />

mimomxilveli. #4-5, 1968.<br />

5. saqarTvelos ganaTlebisa da mecnirebis saministro, ra siaxleebi<br />

iqneba 2010-2011 saswavlo wels, Tbilisi, 2010.<br />

http://mes.gov.ge/content.phpid=1417&lang=geo<br />

6. SaSkini d. ra siaxleebs iTvaliswinebs axali erovnuli saswavlo<br />

gegma. saqarTvelos ganaTlebisa da mecnierebis saministro,<br />

Tbilisi, 2010. http://mes.gov.ge/content.phpid=1594&lang=geo<br />

7. Abu-Duhou, I. School-Based Management, Paris, UNESCO: International Institute for<br />

Educational Planning. 1999<br />

8. Althusser, L. For Marx. trans. Brewster, B. Penguin. London. 1969<br />

9. Angus, L. Democratic Participation or Efficient Site Management: The Social and<br />

Political Location of the Self-Managing School. IN Smyth, J. (Ed.) A Socially Critical<br />

View of the Self-Managing School. The Falmer Press. London. 1993<br />

10. Angus, L. Globalization and educational change: bringing about the reshaping and renorming<br />

of practice. Journal of Education Policy, 19 (1). pp. 23-41. 2004<br />

11. Apple, M. W. Creating Difference: Neo-liberalism, Neo-Conservatism and the Politics of<br />

Educational Reform. Educational Policy. SAGE Publications. 2004<br />

12. Apthorpe, R., Gasper, D. (Eds) Arguing Development Policy: frames and discourses.<br />

Frank Cass. London. 1996<br />

13. Arnot, M. Equality and Democracy: A Decade of Struggle over Education. British<br />

Journal of Sociology of Education. Taylor & Francis, Ltd. 1991<br />

14. Austin, J.L. How to Do Things with Words. London: Oxford University Press,1962.<br />

154


15. Bach, K., Harnish, R.M. Linguistic Communication and Speech Acts. Cambridge: MIT<br />

Press, 1979.<br />

16. Baker, K. Commons Sitting, Orders of the Day, Education Reform Bill, Order for Second<br />

Reading. 1 December 1987. vol. 123. cc. 771-868. 1987. The speech can be accessed at:<br />

http://hansard.millbanksystems.com/commons/1987/dec/01/education-reform-bill-<br />

1#S6CV0123P0_19871201_HOC_227<br />

17. Ball, S.J. (a) Foucault and Education: Disciplines and Knowledge. Routledge. London.<br />

1990<br />

18. Ball, S.J. (b) Politics and Policymaking in Education. Explorations in Policy Sociology.<br />

Routledge. London. 1990<br />

19. Ball, S.J. What is Policy Texts, Trajectories and Toolboxes. Discourse: Studies in the<br />

Cultural Politics of Education. 13 (2). pp. 10-17. 1993<br />

20. Ball, S. Education Policy and Social Class The Selected Works of Stephen J. Ball.<br />

London: Routledge. 2006<br />

21. Ball, S.J. The Education Debate. The Policy Press. Bristol. 2008<br />

22. Ballmer, Th. Logical Grammar. North Holland, Amsterdam: 1978.<br />

23. Ballmer, Th. Context change and its consequences for a theory of natural languages. In:<br />

Parret, H., Sbisa, M., Verschueren, J. (Eds.), Possibilities and Limitations of Pragmatics.<br />

Amsterdam: John Benjamins, 1981, 17-55.<br />

24. Barrett, M. The Politics of Truth. Polity Press. Cambridge. 1988<br />

25. BBC News, Politics ‘Corrupting’ Curriculum, The BBC News, 2007. can be accessed at:<br />

http://news.bbc.co.uk/2/hi/uk_news/education/6740527.stm<br />

26. Belsay, C. Critical Practice. Methuen. London. 1980<br />

27. Berkhout, S. J. and Wielemans, W. Toward Understanding Education Policy: An<br />

Integrative approach. Educational Policy, 13 (3), 402-420. 1999<br />

28. Bianchi, C. Three forms of contextual dependece. In: Bouquet, P., Serafini, L., Brezillon,<br />

P., Benerecetti, M., Castellani, F. (Eds.), Modeling and Using Context. Berlin: Springer,<br />

1999, 67-76.<br />

29. Blair, T. Speech by Tony Blair, Prime Minister and Leader of the Labour Party to the<br />

Labour Partu Annual Conference, Brighton, 1997. can be accessed at:<br />

http://www.prnewswire.co.uk/cgi/news/releaseid=47983<br />

30. Bourdieur, J. The Economics of Linguistic Exchanges. Social Science Information. 16<br />

(6). pp. 645-668. 1977<br />

31. Brown, P. The "Third Wave": Education and the Ideology of Parentocracy. British<br />

Journal of Sociology of Education, 11 (1), 65-85. 1990<br />

32. Burr, V. Social Constructionism. 2 nd edn. Routledge. Hove. 2003<br />

155


33. Carnap R. Logische Syntax der Sprache. Wie, 1934.<br />

34. Chilton, P., Schaffner, C. Politics as Text and Talk: Analitical Apporaches to Political<br />

Discourse. Benjamins. Amsterdam. 2002<br />

35. Chomsky, N. Aspects of the Theory of Syntax. Cambridge, Mass: MIT Press, 1965.<br />

36. Clayman, S., Heritage, J. The News Interview: Journalists and Public Figures on the Air.<br />

Cambridge University Press. Cambridge. 2002<br />

37. Codd, J.A. The Construction and Deconstruction of Educational Policy Document.<br />

Journal of Education Policy. 3 (3) pp. 235-247. 1988<br />

38. Cole, P. (ed.) Syntax and semantics. 9: Pragmatics. New York: Academic Press, 1978.<br />

39. Coward R., Ellis J. Language and Materialism. Developments in semiology and the<br />

theory of the subject. London. 1976.<br />

40. Cruse, A. Meaning in Language. An Introduction to Semantics and Pragmatics. Second<br />

Edition. Oxford University Press. Oxford. 2004<br />

41. Department for Education and Skills, Five Year Strategy for Children and Learners.<br />

Presented to parliament by the Secretary of State for Education and Skills by Command<br />

of Her Majesty, 2004<br />

42. Drew, P., Heritage, J. Analyzing talk at work. In: Drew, P., & Heritage, J. (Eds.) Talk at<br />

Work: Interaction in Institutional Settings. Cambridge University Press, Cambridge,<br />

England. pp. 3-63. 1992<br />

43. Duranti, A., Goodwin, Ch. Rethinking Context. Language as an Interactive Phenomenon.<br />

Cambridge: Cambridge University Press, 1992.<br />

44. Edwards, T., Fitz, J., Whitty, G. The State and Private Education: An Evaluation of the<br />

Assisted Places Scheme. Falmer. Lewes. 1989<br />

45. Edwards, P., Ezzamele, M., McLean, C. & Robson, K. Budgeting and Strategy in<br />

Schools: The Elusive Link. Financial Accountability and Management. Blackwell<br />

Publishers Ltd. 2000<br />

46. Everard, K. B., Morris, G. & Wilson, I. Effective School Management, London, Paul<br />

Chapman Publishing. 2004<br />

47. Fairclough, N. Language and Power. Longman. London. 1989<br />

48. Fairclough, N. (a) Discourse and Social Change. Polity Press. Cambridge. 1992<br />

49. Fairclough, N. (b) Discourse and Text: Linguistic and Intertextual Analysis within<br />

Discourse Analysis. Discourse and Society. (3), pp.193 -218. 1992<br />

50. Fairclough, N. Critical Discourse Analysis: The Critical Study of Language. Longman<br />

Pearson Education. London. 1995<br />

51. Fairclough, N. Political Discourse in the Media: analytical framework. In: Bell, A.,<br />

Garret, P. (Eds.) Approaches to Media Discourse. Blackwell. Oxford. pp. 142-162. 1998<br />

156


52. Fairclough, N. The Discourse of New Labour: critical discourse analysis. In: Wetherall,<br />

M., Taylor, S., Yates, S. (eds.) Discourse as data. A guide for analysis. Sage/Open<br />

University. London. pp. 229-266. 2001<br />

53. Fairclough, N. Analysing Discourse and Text: textual analysis for social research.<br />

Routledge. London. 2003<br />

54. Fetzer, A. Put Bluntly, You’ve got something of a credibility problem: sincerity and<br />

credibility in political interviews. In: Chilton, P., Schaffner, C. (Eds.) Politics as Talk and<br />

Text: Analitic Appoaches to Political Discourse. Benjamins. Amsterdam. pp. 173-201.<br />

2002<br />

55. Fetzer, A., Weizman, E. Political Discourse as Mediated and Public Discourse. Journal<br />

of Pragmatics. 38. pp. 143-153. 2006<br />

56. Foucault, M. The Archeology of Knowledge. trans. Sheridan Smith, A.M. Routlage.<br />

London. 1972<br />

57. Foucault, M. Discipline and Punish. Trans. Sheridan, A. Harper. New York. 1979<br />

58. Foucault, M. Truth and Power. In: Gordon, C. (ed) Power/Knowledge: Selected<br />

Interviews and Other Writings 1972-1977 by Michael Foucault. Pantheon Books. New<br />

York. pp. 194-228. 1980<br />

59. Foucault, M. The History of Sexuality. vol.1 Penguin. Harmondsworth. 1981<br />

60. Foucault, M. What is Critique In: Schmidt, J. (Ed.) What is Enlightment Eighteenthcentury<br />

Answers and Twentieth-century Questions. University of California Press.<br />

Berkeley. pp. 382-398. 1996<br />

61. Fulcher, G. Disabling Policies A Comparative Approach to Education Policy and<br />

Disability. Falmer Press. London. 1989<br />

62. Gauker, C. What is a context of utterance Philosophical Studies 9, 149-172. 1998<br />

63. Gaynor, C. Decentralization of Education, Teacher Management, Washington, The<br />

International Bank for Reconstruction and Development/The World Bank. 1998<br />

64. Gazdar G. Pragmatics: Implicature, Presupposition and Logic Form. New York:<br />

Academic Press. 1979<br />

65. Gazdar, G., Speech act assignment. In: Joshi, A.K., Webber, B.L., Sag, I.A. (Eds.),<br />

Elements of Discourse Understanding. Cambridge University Press, Cambridge. 1981.<br />

pp.64-83<br />

66. Gee, J. The Social Mind: language, ideology and social practice. Bergin and Garvey.<br />

New York. 1992<br />

67. Gee, J.P., Michaels, S., O’Connor, M.C. Discourse Analysis. In: Lecompte, M., Millroy,<br />

W.L. & Preissle, J. (Eds.) The Handbook of Qualitative Research in Education.<br />

Academic Press. New York. pp. 228-291. 1992<br />

68. Giddens, A. Social Theory and Modern Sociology. Polity. Oxford. 1987<br />

157


69. Goffman, E., Relations in Public. Basic Books, New York. 1971<br />

70. Goffman, E. Frame Analysis. Northeastern University Press. Boston. 1974<br />

71. Gorard, S. & Fitz, J. Markets and Stratification: A view from England and Wales.<br />

Educational Policy. SAGE Publications. 2000<br />

72. Gorard, S., Taylor, C. & Fitz, J. Schools, Markets and Choice Policies, London,<br />

RoutledgeFalmer. 2003<br />

73. Gore, J. The Struggle for Pedagogies. Routledge. New York. 1993<br />

74. Gordon, I., Lewis, J. and Young, K. Perspectives on Policy Analysis. Public<br />

Administration Bulletin. 25 (1). pp. 26-35. 1977<br />

75. Grice, H.P. Meaning. Philosophical Review, 67. 1957<br />

76. Grice, H.P. Logic and Conversation. In: Grice, H.P. (Ed.), Studies in the Way of Words.<br />

Harvard University Press, Cambridge, 1967. pp. 3-143<br />

77. Grice H.P. Utterer’s meaning, Sentence-meaning and Word-meaning. Oxford.1968.<br />

78. Gumperz, J.J., Hymes, D. (Eds.) Directions in Sociolinguistics: the ethnography of<br />

communication. Holt, Rinehart & Winston. New York. 1972<br />

79. Gunter, H. M. Policy and Workforce in England. Educational Management<br />

Administration and Leadership. SAGE Publications. 2008<br />

80. Harris, R. Signs, Language and Communication. Routledge. London. 1996<br />

81. Halliday, M.A.K., Hasan, R. Language, Context and Text. Geaking University Press.<br />

Geelong, Australia. 1985<br />

82. Halsey, A. H., Lauder, H., Brown, P. and Wells, A. S. (eds) Education: Culture,<br />

Economy, and Society. Oxford: Oxford University Press. 1997<br />

83. Henriques, J., Hollway, W., Urwin, C., Venn, C., Walkerdine, V. Changing the Subject:<br />

Psychology, Social Regulation and subjectivity. Methuen. London. 1984<br />

84. Hodgson, A. and Spours, K. An Analytical Framework for Policy Engagement: the<br />

Contested Case of 14-19 Reform in England. Journal of Education Policy, 21 (6), 679-<br />

696. Available at: www.informaworld.com. 2006<br />

85. Hopkins, D. School Improvement for Real, London, Routledge. 2001<br />

86. Hymes, D. Education, Linguistics, Narrative Inequality. Taylor & Francis. London. 1995<br />

87. Jäger, S., Maier, F. Theoretical and Methodological Aspects of Foucauldian Critical<br />

Discourse Analysis and Dispositive Analysis. In: Wodak, R., Meyer, M. (Eds.), Methods<br />

of Critical Discourse Analysis. Sage Publications. Los Angeles. pp. 34-61. 2009<br />

88. Jones, P.E. Why there is no such thing as “critical discourse analysis”. Language &<br />

Communication. 27. pp. 337-368. 2007<br />

158


89. Kaplan, D., Afterthoughts. In: Almog, J., Perry, J., Wettenstein., H. (Eds.), Themes from<br />

Kaplan. Oxford University Press, Oxford. 1989. pp. 565-614<br />

90. Katz, J.J. Propositional Structure and Illocutionary Force. New York. Crowell. 1977<br />

91. Kivisto, P. and Faist, T. (2007), Key Themes in Sociology: Citizenship, Discourse, Theory<br />

and Transnational Prospects: Blackwell Publishing.<br />

92. Klemperer, V. The Language of the Third Reich: LTI – Lingua Tertii Imperii: A<br />

Philologist’s Notebook. Continuum. London. 2000/2006<br />

93. Kress, G. Linguistic Processes in Sociocultural Practice. Oxford University Press,<br />

Oxford, England. 1989<br />

94. Lather, P. Foucauldian scientificity: rethinking the nexus of qualitative research and<br />

educational policy analysis. [Online]. International Journal of Qualitative Studies in<br />

Education, 19 (6), 783-791. 2006<br />

95. Lauder, H. Education, Democracy and the Economy. British Journal of Sociology of<br />

Education. 12 (4), 417-431. 1991<br />

96. Lee, A. Literacy, gender and curriculum. Taylor & Francis, London. 1992<br />

97. Leech, Geoffrey N., Exploration in semantics and pragmatics. Amsterdam: John<br />

Benjamins. 1980<br />

98. Leithwood, K. & Menzies, T. Forms and Effects of School‐Based Management: A Review.<br />

Educational Policy. Corwin Press, Inc. 1998<br />

99. Levin, B., Young, J. The Rhetoric of Education Reform. Journal of Comparative Policy<br />

Analysis. 2 (2), ABI/INFORM Global. pp. 189-209. 2000<br />

100. Levinson, S.C. Pragmatics. Cmabridge University Press. Cambridge. 1983<br />

101. Levinson, S.C. Putting Linguistics on a Proper Footing: explorations in<br />

Goffman’s concepts of participation. In: Drew, P., Wootton, A. (Eds.) Erving Goffman:<br />

Exploring the Interaction Order. Cambridge University Press. Cambridge. pp. 161-227.<br />

1988<br />

102. Lewis, D., Scorekeeping in a language game. Journal of Philosophical Logic.<br />

issue 8. 1979. pp. 339-359<br />

103. Link, .J. Was ist und was bringt Diskurstaktik. Kultur Revolution. 1: 6-21. 1983<br />

104. Link, J. and Link-Heer, U. Diskurs/Interdiskurs und Literaturanalyse. Zeitschrift<br />

fur Linguistik und Literaturwissenschaft. 77. pp. 88-99. 1990<br />

105. Link, J. Die Analyse der symbolischen Komponente realer Ereignisse: Ein Beitrag<br />

der Diskurstheorie zur Analyse neorassistischer Ausserungen. In Jager, S and Januschek,<br />

F (Eds). Der Diskurs des Rassimus. Osnabrucker Beitrage zur Sprachthorie. Oldenburg.<br />

Vol.46. pp. 37-52. 1992<br />

106. Luke, A. Text and Discourse in Education: An Introduction to Critical Discourse<br />

Analysis. Review of Research in Education. 21 (3). pp. 3-48. 1995<br />

159


107. Lyas, C. Personal Qualities and the Intentional Fallacy. In: Vesey, T. (Ed.)<br />

Philosophy and the Arts. Macmillan. London. pp. 194-210. 1973<br />

108. Lyons, J. Semantics, Vols. 1&2. Cambridge: Cambridge University Press. 1977<br />

109. MacDonell, D. Theories of Discourse. Blackwell. Oxford. 1986<br />

110. McHoul, A.W., Luke, A. Discourse as Language and Politics: An Introduction to<br />

the Philology of Political Culture in Australia. Journal of Pragmatics. 13. pp. 323-332.<br />

1989<br />

111. Merton, R.K. On Theoretical Sociology. The Free Press, New York. 1967<br />

112. Mitchell, D.E. Educational Policy Analysis: the State of the Art. Educational<br />

Administration Quarterly. 20. pp. 129-160. 1984<br />

113. Morris, C.W. Foundations of the Theory of Sign. In O. Neurath, R. Carnap & C.<br />

Morris (eds.) International Encyclopedia of Unified Science. Chicago: University of<br />

Chicago Press. 1938. pp. 77-138<br />

114. Olssen, M., Codd, J., O’Neill, A.M. Education Policy: Globalisation, Citizenship<br />

and Democracy. Sage Publications. London. 2004<br />

115. Ozga, J. Policy Research in Educational Settings. Buckingham: Open University<br />

Press. 2000<br />

116. Parjanadze, N. Decentralisation and Dilemmas in School Leadership. A Case<br />

Study of Educational Reform in Georgia. VDM Publications. Germany. 2008<br />

117. Penco, C. Objective and Cognitive Context. In: Bouquet, P., Serafini, L.,<br />

Brezillon, P., Benerecetti, M., Castellani, F. (Eds.), Modeling and Using Context.<br />

Springer, Berlin. 1999. pp. 270-283<br />

118. Porter, J. A. Pragmatics for Criticism. Two Generations of Speech Act Theory.<br />

Poetics. Elsevier Science Publishers. 15. 1986. 243-257<br />

119. Power, C. Educational Research, Policy and Practice in an Era of Globalisation.<br />

Educational Research for Policy and Practice, 6 (2). pp. 87-100. 2007<br />

120. Riseborough, G. Primary Headship, State Policy and the Challenge of the 1990s,<br />

paper for the Conference Teachers Stories of Life and Work, Chester College. 1992<br />

121. Rizvi, F., Kemmis, S. Dillemas of Reform. Geelong. Deakin Institute for Studies<br />

in Education. 1987<br />

122. Said, E. Foucault and the Imagination of Power. In: Hoy, D. (Ed.) Foucault: A<br />

Critical Reader. Blackwell. Oxford. 1986<br />

123. Saussure, F. Courses in General Linguistics. Fontana/Collins. London.<br />

(Originally published in French 1916.). 1974<br />

124. Sbisa, M., Speech acts and context change. In: Ballmer, Th., Wildgen, W. (Eds.),<br />

Process Linguistics. Niemeyer, Tubingen. 1987. pp. 252-279<br />

160


125. Sbisa, M., Ideology and persuasive presuppositions. In: Verschueren, J. (Ed.),<br />

Language and Ideology. Seleced Papers from the 6 th International Pragmatics<br />

Conference, vol. I. International Pragmatics Association, Antwerp. 1999. pp. 492-509<br />

126. Sbisa , M., Illocutionary force and degrees of strength in language use. Journal of<br />

Pragmatics 33. 2001. 1791-1814<br />

127. Sbisa, M., Speech Acts in Context. Language and Communication. vol.22. 2002.<br />

pp. 421-436<br />

128. Scannell, P. Media-language-world. In: Bell, A., Garrett, P. (Eds.) Approaches to<br />

Media Discourse. Blackwell. Oxford. pp. 252-267. 1998<br />

129. Schaffner, C. Political Speeches and Discourse Analysis. Current Issues in<br />

Language and Society. 3 (3). pp. 201-204. 1996<br />

130. Schiffer, Stephen R., Meaning. Oxford. Oxford University Press. 1972<br />

131. Searle J.R. Speech Acts. Cambridge University Press. Cambridge. 1969<br />

132. Searle J.R. A Classification of Illocutionary Acts. Language in Society. Vol. 5 No.<br />

1. pp.1-23. 1976<br />

133. Searle, J.R. Expression and Meaning. Cambridge University Press. Cambridge.<br />

1979<br />

134. Sharvashidze, G. (2003) Educational Reform, Curriculum Change and Teacher<br />

Education. Teacher Training and Curriculum Reform in the South Caucasus Region:<br />

From Vision to Practice. Final Report of the Sub-Regional Seminar, Tbilisi,<br />

UNESCO/International Bureau of Education.<br />

135. Soames, S., How presuppositions are inherited. A solution to the projection<br />

problem. Linguistic Inquiry 13, 1982. pp. 483-545<br />

136. Smart, B. The Politics of Truth and the Problem of Hegemony. In: Hoy, D. (Ed.)<br />

Foucault: A Critical Reader. Blackwell. Oxford. 1986<br />

137. Sperber, D., Wilson, D., Relevance, second ed., Blackwell, Oxford. 1986<br />

138. Stalnaker, R., Pragmatic Presuppositions. In: Munitz, M., Unger, P. (Ed.),<br />

Semantics and Philosophy. New York University Press, New York, pp. 1974. 197-214<br />

139. Stalnaker, R., Assertion. In: Cole, P. (Ed), Syntax and Semantics 9. Pragmatics.<br />

Academic Press, New York. 1978. pp. 78-95<br />

140. Stalkner, R., Context and Content. Oxford University Press. Oxford. 1999<br />

141. Taylor, S. Critical Policy Analysis: Exploring Contexts, Texts and Consequences.<br />

Discourse Studies in the Cultural Politics of Education. 18 (1). pp. 23-35. 1997<br />

142. Taylor, S. Researching Educational Policy and Change in ‘New Times’: Using<br />

Critical Discourse Analysis. Journal of Educational Policy. 19 (4). Taylor & Francis. pp.<br />

433-451. 2004<br />

161


143. Taylor, S., Lingard, B., Rizvi, F. & Henry, M. Education Policy and Politics of<br />

Change. Routledge. London. 1997<br />

144. Thompson, J.B. Studies in the Theory of Ideology. Polity Press. Cambridge. 1984<br />

145. Van Dijk, T. A., Some Aspects of Text Grammar. The Hague: Mouton. 1972<br />

146. Van Dijk, T.A., Studies in Pragmatics of Discourse. New York: Mouton. 1981<br />

147. Van Dijk, T.A. (Ed.) Discourse as Social Interaction. Sage Publications. London.<br />

1997<br />

148. Van Gelder, T., Monism, dualism, pluarism. Mind and Language 13, pp. 76-97.<br />

1998<br />

149. Voloshinov, V.N. Marxism and the Philosophy of language. Cambridge, MA:<br />

Harvard University Press. 1986<br />

150. Yule G. Pragmatics. Oxford Introduction to Language Study. Ed. Widdowson<br />

H.G. Oxford University Press. 2000<br />

151. Waks, L. J. Globalisation, state transformation, and educational re-structuring:<br />

why postmodern diversity will prevail over standardization. Studies in Philosophy and<br />

Education, 25 (5), 403-424. 2006<br />

152. Welsh, T. and McGinn, N. F. Decentralization in Education: Why, When, What<br />

and How: UNESCO. 1999<br />

153. Williams, G. Sociolinguistics: A sociological critique. Routledge. London. 1992<br />

154. Wimsatt, W., Beardsley, M. Intentional Fallacy. In: Wimsat, W.K. (Ed.) The<br />

Verbal Icon. Methuen. London. pp.3-18. 1954<br />

155. Whitty, G. Making Sense of Education Policy Studies in Sociology and Politics of<br />

Education. London: SAGE Publications. 2002<br />

156. Булыгина, Т.В. О граыцах и содержаний прагматики - в кн. серия<br />

литератури и языка. т. 40 (4) с. 333. 1984<br />

162

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!