Mada – pirklio nauda. Audinių, galanterijos ir plataus vartojimo ...

Jûratë Kiaupienë
ðio audinio buvo siuvamos suknelës, vyriðki drabuþiai.
Moheris dar skirstytas á turkiðkà (ðalt. – mohairu
tureckiego, muchaiaru tureckiego), vokiškà (šalt. –
mohairu niemieckiego, muchaieru niemieckiego), Venecijos
(šalt. – muchaieru weneckiego) bei Gdansko
(šalt. – nenurodyta), minimas paprastas (šalt. – mohairu
prostego) ir veltas (šalt. – mohaiaru kosmatego)
24 . Daugiausia XVII a. pradþioje pro Gardino
muitinæ buvo importuota vokiško moherio.
Barchanas / barkanas (šalt. – barchanu, barhamu,
barhanu) – taip pat daþna importo prekë XVII a.
pradþios tekstilës pirkliø veþimuose. Tai – minkðtas,
storesnis uþ flanelæ, pusiau vilnonis, reèiau grynos
vilnos, audinys. Barchanas bûdavo audþiamas ir pusiau
lininis – pusiau medvilninis, daþytas ryðkiomis
spalvomis, kartais puoðtas atlaso ruoþeliais. Ðio audinio
kilmë – arabø kraðtai, Europoje þinomas nuo
X a. Á Gniezno ir Torunës muges daþniausiai bûdavo
atveþamas ið Vokietijos þemiø. Ið barchano siûti
pigûs bei vaikiðki drabûþiai, ðilti baltiniai, kelnës 25 .
Panašiai kaip barchanas, paklausus buvo ir cvilichas
/ cvilikas (šalt. – cwilichow, cwilichowskich, cwilichu,
cwylichu, cwiliehu, cwilihowskich, cwilihu, cwilikowskich,
cwyluichu). Tai – lininis arba ið kanapiø,
vëliau – ið medvilnës arba ið ávairaus pluoðto miðinio
austas audinys, daþniausiai atveþamas iš Vokietijos,
austas ir Lenkijoje. Cvilichas naudotas pigiems
drabuþiams, baltiniams, patalynei siûti 26 . XVII a. pradþios
Gardino muitinës knygose yra áraðø, kad nedideliais
kiekiais importuota ir gelumbë, vadinta cvilichu
/ cviliku (šalt. – sukna cwilichowskiego, sukna
cwylichowskiego).
Kur kas maþiau importuota vadinamojo anskoto /
/ hanskoto (šalt. – anskota prostego, anskotu, hanskotu)
– pigaus, lengvo pusvilnonio audinio drabuþiams,
kurio pagrindas bûdavo lininis arba medvilninis, austas
pamëgdþiojant viduramþiø flanelinius audinius.
Ðio audinio pavadinimas kildinamas ið Nyderlandø
miesto Hondschoote 27 .
Nemaþais kiekiais á LDK XVII a. pradþioje ið
Gniezno ir Torunës mugiø buvo atveþama ávairiø
drobiø ið linø, medvilnës bei kanapiø. Ðie audiniai
priklausomai nuo kokybës naudoti baltiniams, vasariniams
drabuþiams, patalynei, staltiesëms, maiðams
siûti.
Gardino muitø knygos liudija, kad paklausiausia
rinkoje buvo minëtoji Glogovo drobë, taip pat Kelno
drobë (šalt. – plotna: koleskiego, kolæckiego, kolenskiego,
kolienskiego, kolinskiego), kurià á muges Lenkijoje
atveþdavo Nyderlandø ir Vokietijos pirkliai 28 .
Plonø importiniø audiniø asortimentà papildydavo
retas, beveik permatomas lininis audinys, storesnis
ir prasèiau iðbalintas nei batistas, – rumbelis
(šalt. – rabkow, ràbkow, rambkow, ràmbkow). Gniezno
ir Torunës mugëse XVII a. pradþioje prekiauta
tiek importiniu, atveþtu ið Nyderlandø (ðalt. – ràbku
14
flianskiego, ràmbkow flanskich), tiek Silezijoje (šalt. –
ràbkow sliàskich) ir Lenkijoje pagamintu rumbeliu
(šalt. – rabkow polskich, ràbkow polskych), ið kurio
buvo siuvamos suknelës, daromos skaros ir apdangalai
29 . LDK pirkliø veþimuose XVII a. pradþioje
rumbelis buvo daþnas audinys.
Medvilnë (šalt. – bayky, bayki, bayki czerwonej,
bayki prostey, bayki prostey sliansky), medvilnëlë
(šalt. – bawelnianek, bawelnica), bagazija (šalt. – bagazie,
bagazic, bagazu), prastos kokybës drobë, kuri
buvo vadinama nuo vokiško þodþio Auschus (šalt. –
plotna: ansusu, ausasu, aususu, awszusu), papildydavo
LDK rinkoje paklausiø medvilniniø audiniø, naudotø
ávairiems siuviniams, asortimentà.
Maþai paklausus, sprendþiant ið Gardino muitinëje
deklaruoto kiekio, buvo ið medvilnës arba ðilko
austas boratas (šalt. – boraciku, borateku liekkiego,
buraciku, buratu prostego), vadinamasis pakliakas
(šalt. – pakliaku, pakliaku astrodomskiego) – stora,
ðiurkðti gelumë, kartais – pusvilnonis audinys, taip
pat prastesnës kokybës plonas, retas vilnonis audinys
kamlotas (šalt. – camlietu), kurio pagrindas galëjo
bûti ðilkinis, lininis ar kanapiø pluoðto.
Ðilkiniø bei pusðilkiniø, kitø brangiø importiniø
audiniø Gardino muitinëje XVII a. pradþioje buvo
suraðyta kur kas maþiau nei vilnoniø, lininiø ar medvilniniø.
Daþniausiai LDK pirkliai atveþdavo kitaikà (šalt. –
kitayki, kitayky, kitayki dupli, kitayki prostey). Tai buvo
plonas, gana tankus, lygus, vienspalvis arba besimainanèiø
spalvø paprasèiausias ir plaèiausiai naudotas
ðilkinis audinys. Ausdavo já Rytuose, XVII a. á Lenkijà
atveþdavo ið Turkijos. XVII a. pradþioje turkiðkos
kitaikos sandëliuose turëdavo vos ne visos audiniais
prekiavusios krautuvës Lenkijoje 30 .
Per Gardinà áveþdavo aksomo (šalt. – aksamitu,
aksamytu, aksomitu, jaksamitu) bei pusaksomio
(šalt. – poluaksamitu, poùuaksamytu).
Aksomas buvo gaminamas tiek Rytuose – Persijoje,
Turkijoje, tiek ir Vakarø Europoje, taip pat Lenkijoje,
o XVII a. I pusëje þinomas aksomininkø cechas,
buvæs Vilniuje. Ið sudëtingo audimo bei dekoravimo
dviejø pagrindø audinio buvo siûti brangûs
drabuþiai. Gardine buvo apmuitinti lygaus, raštuoto,
bei vadinamojo lengvo aksomo audiniai 31 .
Pusaksomis – dvigubas vilnonis arba medvilninis
audinys, panaðus á aksomà, gamintas nuo XVI a.
Lenkijoje ir naudotas pigiems drabuþiams siûti 32 .
Dar retesnis aptariamø pirkliø veþimuose dvipusis
šilkinis, lininis ar vilnonis, daþniausiai vienspalvis
besimainantis damastas (šalt. – adamasku prostego,
adamastku zoùtego, adamaszu), naudotas drabuþiams,
sienø ir baldø apmuðalams, specialiems apdangalams;
taip pat atlasas (šalt. – atlasu, atùasu gùadkiego, atlasu
wzoristego) ir brangus, aukðtos kokybës, ðilkinis,
siuvinëjimà primenantis raðtuotas audinys tabinas