Numeryje:
23.08.2013 • Views
Share Embed Flag

Numeryje:

Numeryje:

Numeryje:

SHOW MORE
SHOW LESS
ePAPER READ
DOWNLOAD ePAPER
ebiblioteka.lt

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

START NOW

LENKIJOS LIETUVIØ<br />

DVISAVAITINIS ÞURNALAS<br />

Leidþia: Lenkijos lietuviø draugija,<br />

16-500 Sejny, 22 Lipca 9,<br />

tel. (0 87) 5162125.<br />

Zrealizowano przy wsparciu<br />

finansowym Departamentu<br />

Wyznañ Religijnych oraz Mniejszoúci<br />

Narodowych.<br />

Redaguoja: I. GASPERAVIÈIÛTË<br />

(vyr. redaktorë), P. VITKAUSKAS<br />

(redakcijos sekretorius),<br />

S. BIRGELIS (techn. redaktorius),<br />

B. BURDINAITË-OÙÓW<br />

(stilistë, korektorë).<br />

Korespondentai:<br />

Þ. MAKAUSKIENË,<br />

P. MAKSIMAVIÈIUS.<br />

Konsultuoja redakcinë taryba.<br />

Redakcijos adresas: 16-515 Puñsk,<br />

Mickiewicza 23, tel./faks.<br />

5161416.<br />

Seinø skyriaus adresas: 16-500<br />

Sejny, 22 Lipca 9, tel. 5162125.<br />

"AUÐROS" ADRESAS INTER-<br />

NETE:<br />

http://www.ausra.pl<br />

http://www.punskas.pl<br />

E. paðto adresas: red@post.pl<br />

Spausdino "Auðros" leidyklos<br />

spaustuvë.<br />

Numeris pasiraðytas spaudai<br />

2006 03 03.<br />

VIRÐELIUOSE:<br />

Ðaltënuose (S. Birgelio nuotr.)<br />

"Auðros" prenumerata<br />

2006-iesiems:<br />

* Palenkës vaivadijos gyventojai<br />

"Auðrà" gali uþsiprenumeruoti<br />

visuose vaivadijos paðtuose ir<br />

"Auðros" redakcijoje (24,00 zl<br />

metams).<br />

* Kiti Lenkijos gyventojai turi siøsti<br />

pinigus á "Auðros" redakcijos<br />

sàskaità: B.S. Sejny O/ Puñsk<br />

Nr. 84935400070070070005760001<br />

su prieraðu "prenumerata"<br />

(24,00 zl metams).<br />

* Uþsienio prenumeratà priima:<br />

Oddziaù Warszawa Ruch S.A.,<br />

ul. Towarowa 28, 00-958 Warszawa.<br />

Uþs. pren. kaina: 112 zl (oro paðtu),<br />

64 zl (paprastuoju paðtu).<br />

2<br />

<strong>Numeryje</strong>:<br />

Aktualijos ............................................................................... 3<br />

Ávykiai, problemos, nuomonës<br />

Þ. MAKAUSKIENË Kur dingo lietuviø patriotizmas? ............ 4<br />

Kur mes esam? ........................................................................ 5<br />

P. MAKSIMAVIÈIUS Kai kam sunku patikëti, kad mokykla<br />

veikia ....................................................................................... 6<br />

R. MOTIEJÛNAS Pavasario laukimas ..................................... 8<br />

Vasario 16-oji Seinuose ......................................................... 12<br />

Vasario 16-oji Punske ............................................................ 14<br />

Ið mûsø praeities<br />

E. PAKUTKIENË Knygneðio ið Þagariø darbai ir likimas ...... 16<br />

Iðëjæ negráþti<br />

A. UZDILA Vladà Pajaujienæ iðlydëjus ................................. 19<br />

Kultûros baruose<br />

P. VITKAUSKAS Tarptautinëje knygø mugëje Vilniuje ........ 23<br />

Þemdirbys<br />

P. VITKAUSKAS Bitininkø susirinkimas .............................. 26<br />

J. VAIÈIULIS Þiemos ðventë "Veisiejai 2006" ....................... 27<br />

Kronika ................................................................................ 28<br />

Spauda raðë .......................................................................... 30<br />

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa<br />

su autoriø nuomone

Aktualijos<br />

KARAS PO KARO<br />

Seinø „Lietuviø namuose“<br />

veikia paroda<br />

„Karas po karo“ – ginkluotasis<br />

antisovietinis<br />

pasiprieðinimas Lietuvoje<br />

1944-1953 m., skirta<br />

Lietuvos valstybës atkûrimo<br />

88-osioms metinëms.<br />

Vasario 19-àjà minint<br />

Lietuvos valstybës<br />

atkûrimo metines parodà<br />

atidarë Lietuvos gyventojø<br />

genocido ir rezistencijos<br />

tyrimø centro generalinë<br />

direktorë Dalia<br />

Kuodytë.<br />

Paroda veiks iki kovo<br />

10 dienos.<br />

KVIEÈIAME LANKYTI.<br />

PARDUOTUVË<br />

“DANWIT”<br />

Punske, Mickevièiaus g. 70 (prie baþnyèios), siûlo:<br />

p gëliø puokðtes ávairioms progoms (vestuvëms, ðermenims),<br />

vainikus, þvakes, vestuvinius papuoðalus<br />

maðinoms,<br />

p ávairius suvenyrus, dovanëles,<br />

p ávairiø augalø ir darþoviø sëklas, gyvas gëles,<br />

p kosmetikà ir higienos priemones.<br />

Dekoruojame baþnyèià vestuvëms ir kitoms progoms.<br />

NUOÐIRDÞIAI KVIEÈIAME.<br />

Dalia Kuodytë ir Petras Maksimavièius parodos atidaryme<br />

(I. Gasperavièiûtës nuotr.)<br />

2006 m. kovo 10 d. 14.00<br />

val. Suvalkø valstybiniame<br />

archyve (T. Kosciuðkos<br />

g. 69) bus atidaryta Lenkijos<br />

ir Lietuvos archyvinë paroda<br />

“Bendras archyvinis paveldas.<br />

Suvalkija Lenkijos ir<br />

Lietuvos archyvø dokumentuose”.<br />

Prieð iðkilmes<br />

vyks Suvalkø valstybinio archyvo<br />

ákûrimo 85-øjø metiniø<br />

proga surengta konferencija<br />

“Suvalkø archyvo tradicijos<br />

ir nûdiena”. Ji prasidës<br />

12.00 val.<br />

3

4<br />

Ávykiai, problemos, nuomonës<br />

KUR DINGO LIETUVIØ PATRIOTIZMAS?<br />

- Manau, kad niekas nëra uþ<br />

tëvynæ Lietuvà labiau ðiandien<br />

prievartaujamas. Jei jau priimame<br />

vaiko apsaugos nuo smurto<br />

ástatymà, gal vertëtø panaðø teisës<br />

aktà priimti ir tëvynei apsaugoti?<br />

Uþ psichologiná, fiziná ir seksualiná<br />

smurtà prieð tëvynæ baustume<br />

visus mûsiðkius. Gal iðmoktume<br />

labiau kontroliuoti savo lieþuvius,<br />

prieð apkalbëdami ir skleisdami<br />

gandus apie savo gimtà ðalá,<br />

nustotume beatodairiðkai iðnaudoti<br />

jà, privalëtume sugràþinti jai<br />

viskà, kà ið jos esame gavæ, prieð<br />

sprukdami á tas rojaus ðalis, kur<br />

migdolais lyja? (Auðra Griðkonytë,<br />

interneto svetainë “femina”)<br />

Metø pradþioje prezidentas Valdas Adamkus<br />

sukvietë þymius Lietuvos mokslo, kultûros, visuomenës<br />

atstovus pasikalbëti apie patriotiná jaunimo<br />

auklëjimà. Valstybës vadovas teigë, kad jau<br />

pats metas rimtai svarstyti, ar patriotizmo samprata,<br />

tiksliau - jos stoka, mûsø visuomenëje netampa<br />

grësme sàmoningam valstybingumui. “Ar<br />

nepriëjome prie pavojingos ribos, kai, pavyzdþiui,<br />

jaunimas ið patriotizmo net atvirai pasiðaipo?“ -<br />

klausë Valdas Adamkus.<br />

Apie paniekà patriotizmui neseniai per Lietuvos<br />

televizijà prabilo ir þymus lietuviø poetas<br />

Justinas Marcinkevièius. “Dar visai neseniai ið<br />

televizijos laidø esu girdëjæs tokius vaikiðkai surimuotus<br />

vertinimus kaip “patriotas – idiotas”.<br />

Mane tai þeidë. Manau, kad dabar tokiø vertinimø<br />

neliko, taèiau jie veikë, veikë gerà deðimtmetá<br />

mûsø visuomenæ, ypaè jaunàjà jos dalá. Todël<br />

dabar, kai ir prezidentas, ir kiti mûsø politikos ir<br />

visuomenës veikëjai pasigenda bûtent patriotiz-<br />

mo, að galvoju apie tai, kà nuveikëm, kà padarëm<br />

naikindami ðità sàvokà, ðità turiná”.<br />

Poeto susirûpinimà patvirtina Lietuvoje surengtos<br />

apklausos apie tautos, valstybës vertinimà.<br />

Tarp ES ðaliø lietuviai pasiþymi maþiausiu<br />

nuoðimèiu besididþiuojanèiøjø savo tauta. Tà patá<br />

liudija ir interneto lankytojø komentarai. Kiekviena<br />

tema, kai kalbama apie tautiðkumà, valstybingumà<br />

ar apie emigracijos keliamà pavojø Lietuvai,<br />

pasipila ðimtai komentarø. Jø lygis toks,<br />

kad galima pamanyti, jog juos raðo arba beproèiai,<br />

arba provokatoriai (o juk interneto vartotojai<br />

yra iðsilavinæ, daugiausia jauni arba vidutinio<br />

amþiaus þmonës). Mat kà galima pasakyti apie<br />

tokius lietuvius, kurie sako, kad kuo greièiau Lietuva<br />

iðnyks ið pasaulio þemëlapio, tuo geriau?<br />

Kad Lietuva jiems prakeiksmas arba geriausiu atveju<br />

- tuðèias þodis. Skaitant daugybæ tokiø komentarø<br />

ir pasisakymø, galima pamanyti, kad lietuviams<br />

ákaltas kone visuotinis saviniekos sindromas<br />

- tiesiog madinga yra niekinti viskà, kas<br />

lietuviø ir lietuviðka.<br />

Antipatriotizmo prieþastys<br />

Minëtame susitikime Valdas Adamkus iðreiðkë<br />

nuomonæ, kad rengiant istorijos vadovëlius<br />

reikëtø glaudesnës pedagogø ir istorikø santalkos.<br />

„Pastaruoju metu mokslininkø indëlis á vadovëliø<br />

rengimà yra sumaþëjæs, ir nuo to nukenèia<br />

mûsø vadovëliø turinio kokybë“, - sakë prezidentas.<br />

Diskusijoje dalyvavæs istorikas Alfredas<br />

Bumblauskas teigë, kad ðiuolaikiniam jaunimui netinkama<br />

ir pasenusi yra Jono Basanavièiaus sukurta,<br />

Maironio koreguota ir Adolfo Ðapokos átvirtinta<br />

Lietuvos istorijos dvasia. „Su etnokultûriniu<br />

modeliu mes nesukursime pilietinës visuomenës,<br />

nes jis buvo sukurtas tada, kai Lietuvai reikëjo<br />

atsiskirti nuo kitø kultûrø; tai buvo gynybinis antilenkiðkas,<br />

antivakarietiðkas modelis“, - ásitikinæs<br />

istorikas. “Mûsø patriarchai sukûrë modernià tautà,<br />

bet jø paþiûros jau akivaizdþiai pasenusios”, –<br />

teigia jis.

Tuo tarpu þymus lietuviø iðeivijos veikëjas, buvæs<br />

PLB pirmininkas Bronius Nainys ásitikinæs, kad<br />

per penkiolika nepriklausomybës metø Lietuvos elitas<br />

pats privedë prie tokios padëties. Anot jo, per<br />

tuos visus metus þodþiai „tauta”, “tautinës vertybës”,<br />

“tautinis auklëjimas“ ið Lietuvos politikø, tarp<br />

jø ir prezidento Adamkaus, lûpø buvo dingæ. Á mokyklas<br />

buvo brukamas „kosmopolitizmà dengiantis<br />

pilietinis auklëjimas, iðmetæs ið jø tautiná auklëjimà,<br />

kartu patvorin nutëðkë ir Lietuvos valstybës ðeimininkæ<br />

lietuviø tautà” (“Amerikos lietuvis”, 2006 01<br />

28).<br />

Bronius Nainys nesutinka su istoriko A. Bumblausko<br />

teiginiu, esà ðiuolaikiniam lietuviui Basanavièiaus<br />

ir Kudirkos dvasia yra pasenusi. „O jeigu<br />

J. Basanavièiaus modelis A. Bumblauskui yra<br />

gynybinis, nes tauta turëjo bûti ginama nuo lenkø,<br />

tai klausiu jo, kodël jis turi bûti kitoks ðiandien,<br />

kai tautà reikia ginti ir nuo tos paèios, dar<br />

vis nedingusios, „homo sovieticus” palikuoniø<br />

puoselëjamos pragaiðties, ir nuo stipriø ið Vakarø<br />

puèianèiø, tautas naikinanèiø kosmopolitizmo vëjø,<br />

ir nuo tø, kuriems tautinis pasireiðkimas yra<br />

panieka, o tautinis patriotizmas – faðizmas?”<br />

Kodël lenkai “taip turi”?<br />

Nors Lenkijoje retkarèiais irgi pasigirsta nuomoniø<br />

apie paðlijusá tautos patriotizmà, taèiau jau<br />

“Lietuva - 2006 metø ðventës ir renginiai” –<br />

tai lankstinukas lenkø kalba, kurá iðleido Lietuvos<br />

turizmo informacijos centras Varðuvoje ir Lietuvos<br />

þemës ûkio ministerijos Turizmo departamentas.<br />

Lankstinuke iðvardinti visi svarbesni<br />

valstybiniai ir kultûriniai renginiai, vykstantys<br />

ávairiuose miestuose ir miesteliuose. Reikëtø paraðyti<br />

- Lietuvos. Bet ar tikrai? Antai kaip Tarptautinio<br />

dþiazo festivalio 2006 vieta nurodytas<br />

miestas “Birsztany”, Tarptautinis folkloro festivalis<br />

vyksta “Nerynga” mieste, etnografinë ðventë<br />

“Bëk, þirgeli, bëk” – vietovëje “Onikszty”. Kaip<br />

tradicinë Sartø eþero þirgø lenktyniø vieta nurodyta<br />

vietovë “Jeziorossy”.<br />

KUR MES ESAM?<br />

vien pastarieji parlamento rinkimai rodo, kad taip<br />

nëra. Tai patvirtina ir apklausos. Jø rezultatai rodo,<br />

kad lenkai yra viena ið labiausiai savim besididþiuojanèiø<br />

tautø (nors galima ironiðkai pridurti,<br />

kad lenkai neturi tokios sporto ðakos, kur demonstruotø<br />

savo patriotizmà – kaip daþnas lietuvis,<br />

mojuodamas Trispalve krepðinio varþybose).<br />

“Moderniems” Lietuvos istorikams pasirodys<br />

gal ir neátikëtina, kad lenkø istorikai nesuka<br />

sau galvos, ar patriotinius jaunimo jausmus ugdanti<br />

istorijos dvasia yra “pasenusi”, ar “moderni”.<br />

Gal todël - kaip pastebima - ðiuo metu galima<br />

kalbëti apie spontaniðkà patriotizmo erupcijà tarp<br />

lenkø jaunimo. Sakoma, kad patriotu bûti yra tiesiog<br />

“stilinga”. “Stilinga” domëtis istorija. Nepaprastai<br />

populiarios yra kapelos “Lao Che” atliekamos<br />

Varðuvos sukilimo dainos. Nepadoru<br />

prisipaþinti, jog nebuvai Varðuvos sukilimo muziejuje.<br />

Deðimtys jaunø þmoniø kasdien stovi ilgoje<br />

eilëje prie muziejaus kasø. Ir ne todël, kad<br />

mokytojas liepia. Patriotizmà skiepija jaunimo organizacijos,<br />

pavyzdþiui, Þeèpospolitos harcerø<br />

sàjunga, kuri veikia ir tarp Lietuvos, Baltarusijos<br />

ar Ukrainos lenkø jaunimo. O mokyklos organizuoja<br />

ekskursijas á Lietuvà “Pilsudskio keliais”.<br />

Ir joks istorikas nesipiktina, kad mokiniams skiepijama<br />

“pasenusi” istorijos dvasia.<br />

Þivilë MAKAUSKIENË<br />

Dabar ásivaizduokime lenkà turistà, kuris, pasiëmæs<br />

ðá lankstinukà, Lietuvos þemëlapyje ieðko<br />

“Jeziorossy”, “Onikszty” ar “Nerynga” vietoviø.<br />

Reikia pabrëþti, kad lankstinuko autoriai nepateikia<br />

ðalia sulenkintø vietovardþiø lietuviðkø pavadinimø.<br />

Na, nebent Turizmo departamentas iðleisiàs<br />

lenkams dar specialø þemëlapá.<br />

Mes siûlome eiti dar toliau ir savo lankstinukuose,<br />

tarkim, Gedimino prospektà Vilniuje vadinti<br />

“ul. Mickiewicza”, Bokðto gatvæ – “ul. Bakszta”,<br />

o Vingio parkà – “Zakræt”. Tuomet jau viskas<br />

bus aiðku. O rimtai – ðá leidinëlá rekomenduojame<br />

Valstybinës lietuviø kalbos komisijos dëmesiui.<br />

(þm)<br />

5

Paskaièius vietos spaudà kartais susidaro áspûdis, kad<br />

jeigu ji bûtø pajëgi, tai nedelsdama priimtø sprendimà<br />

uþdaryti Seinuose sëkmingai veikianèià “Þiburio”<br />

mokyklà. Ð. m. vasario 22 d. “Kurier Poranny” praneðë<br />

skaitytojams, kad mokykla atsidûrusi ties bankroto<br />

riba, trûksta lëðø mokytojø atlyginimams, mokyklos<br />

pastatui eksploatuoti ir pan. Kaip paprastai subtiliai<br />

bandoma atkreipti Seinø gyventojø dëmesá á tai, kad<br />

“Þiburio” mokykla tapo jø problema ir netrukus jie<br />

dalá savo mokesèiø turës atiduoti jai iðlaikyti. Taèiau<br />

akivaizdu, kad pagrindinis taikinys buvo Seinø lietuviai,<br />

kuriuos eiliná kartà bandyta ábauginti ir átikinti,<br />

kad “Þiburio” mokykla netrukus nustos gyvuoti.<br />

Kaip yra ið tikrøjø, paklausiau Seinø lietuviø “Þiburio”<br />

mokyklos direktoriø Algirdà Vaicekauskà.<br />

6<br />

KAI KAM SUNKU PATIKËTI,<br />

Petras Maksimavièius: Ar<br />

tiesa, kad, kaip raðo “Kurier<br />

Poranny”, praëjæ metai mokyklai<br />

buvo deficitiniai? Kiek ir<br />

kam ásiskolinta?<br />

Algirdas Vaicekauskas:<br />

Netiesa. Praëjæ metai nebuvo deficitiniai.<br />

Prieðingai, metø pabaigoje<br />

mokyklos sàskaitoje buvo<br />

dar likæ nemaþai lëðø, kurias panaudosime<br />

ðiais metais. Dalá lëðø<br />

turëjome panaudoti iki metø<br />

pabaigos, nes baigësi biudþetiniai<br />

metai. Tad nusprendëme keliems<br />

mënesiams nupirkti kuro<br />

pastatui apðildyti. Mokykla nëra<br />

niekam skolinga. Atvirkðèiai,<br />

mokyklai nemaþai ásiskolinusios<br />

Seinø miesto ir Seinø valsèiaus<br />

savivaldybës, kurios ligi ðiol negràþino<br />

visos praëjusio pusmeèio<br />

subvencijos.<br />

Vis eskaluojamas klausimas,<br />

kad mokytojai negauna at-<br />

lyginimø ir trûksta lëðø mokyklai<br />

iðlaikyti (tai yra apðildymui,<br />

vaikø veþiojimui ir pan.). Kaip<br />

yra ið tikrøjø? Kodël taip daroma?<br />

Tai taip pat netiesa. Mokyklos<br />

darbuotojai, tarp jø mokytojai,<br />

ir praëjusiais metais, ir ðiais<br />

gauna atlyginimus. Tiesa, kad jie<br />

kartais vëluoja, taèiau tai susijæ<br />

su tuo, jog mokykla pagrindinai<br />

iðlaikoma lëðomis, gautomis ágyvendinant<br />

Fondo parengtus ir<br />

Lietuvos valstybës finansuojamus<br />

projektus. Kad lëðos patektø<br />

á mokyklos sàskaità, reikia atlikti<br />

ávairius formalumus, kartais<br />

ir bankai dirba ne taip greit, kaip<br />

norëtøsi. Manau, kad visi jau<br />

spëjo ásitikinti, jog pamokos<br />

vyksta, pastatas apðildomas,<br />

vaikai veþiojami, maitinami, nemokamai<br />

gali lankyti ávairius bû-<br />

"Þiburio" mokyklos mokiniai per eglutæ (I. Gasperavièiûtës nuotr.)

KAD MOKYKLA VEIKIA<br />

relius, vaþiuoja á ekskursijas. Ar<br />

visa tai bûtø ámanoma, jeigu nebûtø<br />

lëðø? Aiðku, ðito nepastebi<br />

tie, kurie nenori pastebëti, o<br />

stengiasi sukelti tëvø nerimà ar<br />

paslëpti tai, kad mûsø valstybës<br />

ðiais metais skiriamos lëðos yra<br />

simboliðkos.<br />

Seinø burmistras teigia, kad<br />

kiekvienà mënesá mokykla turëtø<br />

gauti apie 13,5 tûkst. zlotø<br />

subvencijà. Ar tai visa suma? Ar<br />

tai panaði suma, kokià gauna<br />

lietuviai vaikai, pvz., Punsko<br />

valsèiuje?<br />

Tai nëra visa suma. Að manau,<br />

kad Seinø burmistras vis dar<br />

bando elgtis ne taip, kaip derëtø<br />

tikram savivaldybës vadovui.<br />

Manau, kad kol yra tokia galimybë,<br />

bando vaizduoti “ásiþeidusá”<br />

ir skiria patá minimumà, be mums,<br />

tautinei maþumai, priklausanèiø<br />

visø priedø. Tiesa, kad dar nepatvirtintas<br />

valstybës biudþetas<br />

ar galbût nëra patvirtintos formulës,<br />

pagal kurià skaièiuojama<br />

subvencija. Taèiau tiesa ir tai,<br />

kad, pvz., Punsko valsèiaus panaðaus<br />

dydþio mokyklos mokiniai<br />

gauna dvigubai daugiau lëðø,<br />

negu mums skiria Seinø savivaldybë.<br />

Manau, netrukus visa<br />

tai iðsiaiðkinsime, ir mûsø mokiniai<br />

atgaus jiems priklausanèià<br />

subvencijà.<br />

Seinø miesto savivaldybës<br />

biudþete turëtø bûti numatytos<br />

lëðos vaikø darþeliui iðlaikyti ar<br />

bent paremti. Seinuose veikia<br />

du vaikø darþeliai. Vienas jø -<br />

“Þiburio”. Kiek jûsø darþelinukai<br />

gauna lëðø?<br />

Mokiniai mini Vasario 16-àjà (I. Gasperavièiûtës nuotr.)<br />

Mûsø darþelinukams Seinø<br />

miesto savivaldybë neskyrë nei<br />

zloto, nors - kaip numato ástatymai<br />

- praëjusiais metais mes praneðëme,<br />

kiek yra mokinukø. Lenkijos<br />

ðvietimo ástatymo 90 str. raðoma,<br />

kad nevalstybiná darþelá<br />

lankantys vaikai ið vietos savivaldybës<br />

turi gauti ne maþiau<br />

kaip 75 proc. lëðø, kurios skiriamos<br />

statistiniam tos savivaldybës<br />

darþelinukui. Mûsø darþelinukai<br />

tokios paramos negauna,<br />

lyg jø tëvai nebûtø laikomi Seinø<br />

miesto gyventojais. Jie juk<br />

moka mokesèius, ir dalis tø lëðø<br />

tenka lenkiðkam vaikø darþeliui<br />

iðlaikyti. Tikrai sunku tai komentuoti,<br />

nes net sunku patikëti, kad<br />

taip gali atsitikti. Kodël taip yra,<br />

tikiuosi, netrukus taip pat iðsiaiðkinsime.<br />

Kovo mënesá Seinuose<br />

vyks Tautiniø maþumø komisijos<br />

ðvietimo klausimams prie<br />

Vidaus reikalø ministerijos posë-<br />

dis. Jo metu neabejotinai iðkelsime<br />

paèius svarbiausius lietuviø<br />

ðvietimo klausimus, tarp jø “Þiburio”<br />

mokyklos ir Punsko licëjaus<br />

finansavimo.<br />

Ar gresia “Þiburio” mokyklai<br />

uþdarymas?<br />

Ðiandien tokio pavojaus nematau.<br />

Mokykla sparèiai plëtojasi.<br />

Kitais metais þada jà lankyti<br />

dar daugiau mokiniø. Á mokyklà<br />

pateko dalis modernios technikos,<br />

pvz.: kompiuteriai, interaktyviosios,<br />

kompiuteriu valdomos,<br />

lentos, ieðkome bûdø ásigyti<br />

dar vienà autobusiukà, vyksta<br />

lietuviø kalbos kursai suaugusiesiems,<br />

netrukus prasidës<br />

sporto salës statyba. Aiðku, visa<br />

tai bûtø neámanoma, jeigu ne<br />

Lietuvos finansinë parama.<br />

Petras MAKSIMAVIÈIUS<br />

7

8<br />

Palengva, lëtai ir<br />

nedràsiai artinasi<br />

pavasaris.<br />

Tirðtas pûgas su<br />

ðlapdriba dar<br />

pakeièia netikëti<br />

ðaltukai, kai<br />

termometras<br />

rodo keliolika ar<br />

net daugiau<br />

laipsniø ðalèio. Ir<br />

nors þiema kol<br />

kas trauktis neketina,<br />

ðtai jau ir<br />

kalendorinë<br />

ðaltojo sezono<br />

pabaiga. Dar<br />

kelios savaitës -<br />

ir iðvysime tikrus<br />

pavasario poþymius.<br />

Tokio neáprasto ðaltuko apsuptyje<br />

Lietuva paminëjo 88àsias<br />

Vasario 16-osios metines.<br />

Nestigo ta proga daug valdiðkai<br />

oficialiø ir neoficialiø renginiø.<br />

Bûta ávairiø iðkilmiø, apdovanota<br />

daug Lietuvai nusipelniusiø<br />

þmoniø ar (jei þmonës<br />

jau miræ) ordinai áteikti jø giminëms<br />

ir artimiesiems. Ðiemet<br />

daugelio Lietuvos ir uþsienio<br />

lietuviø iniciatyva prisimintas<br />

ir garbingai apdovanotas vienas<br />

prieðkario Lietuvos lyderiø<br />

a. a. prelatas M. Krupavièius,<br />

kurio didþiausias nuopelnas<br />

buvo þymiosios þemës reformos<br />

ágyvendinimas. Pagerbti<br />

ir mûsø saugumo vadovai<br />

Skuèas ir Povilaitis, 1940 m.<br />

PAVASARIO<br />

suimti ir nukankinti Rusijos kalëjimuose.<br />

Tai tik maþa detalë, taèiau ir<br />

ji rodo, kad lietuviams palengva<br />

gráþta istorinë atmintis.<br />

Daug kam galëtø pasirodyti,<br />

kad ji gráþta pernelyg vëlai ir<br />

pernelyg lëtai. Taèiau pasvarstykime<br />

patys – juk prieðkario<br />

tautos þiedas þuvo tremtyse,<br />

padëjo galvas partizaniniame<br />

kare arba buvo priverstas pasirinkti<br />

savanoriðkà tremtá á Vakarus.<br />

O kas liko Lietuvoje?<br />

Negalima sakyti, kad èia tebuvo<br />

vien bailûs prisitaikëliai ar<br />

veidmainiai kolaboracionistai.<br />

Bet visgi... Ið 3 mln. prieðkario<br />

Lietuvos gyventojø ðalis neteko<br />

keliø ðimtø tûkstanèiø geriausiø<br />

savo atstovø. Akivaizdu,<br />

kad lietuviø tautos genetinis<br />

kodas paþeistas ir jam reikia<br />

nemaþai laiko atsigauti. Ir<br />

ið viso ar jis atsigaus? Juk dar<br />

keli ðimtai tûkstanèiø Lietuvos<br />

pilieèiø savo noru pasirinko<br />

tremtá ir duoneliautojo dalià<br />

jau po 1990 m.<br />

Tautos genofondas paþeistas.<br />

Ir tai akivaizdu ne tik gyventojø<br />

skaièiaus dinamikoje:<br />

mirtingumo didëjimo ar gimstamumo<br />

maþëjimo suvestinëse.<br />

Paþeista ir dvasinë tautos sveikata.<br />

Á jà ásimetë sovietinio mankurtizmo<br />

virusas. Nutrintas didelis<br />

XX a. Lietuvos istorijos<br />

atminties klodas. Jau nëra keistas<br />

nustebimas, su kuriuo sostinës<br />

savivaldybës klerkai klausia<br />

entuziastø: O kas gi tas prelatas<br />

M. Krupavièius? Beieðkant<br />

abstrakèiø vadovëliniø<br />

laisviø ir bandant jas ásprausti á<br />

netradiciná Lietuvos istorijos<br />

kontekstà, mûsø liberalizmo<br />

ðaukliai daþnai perlenkia lazdà.<br />

Todël ir tarpukario Lietuva nudaþyta<br />

tokiomis sodriomis juodomis<br />

spalvomis: nebuvo demokratijos!<br />

Na, o jei jos nebuvo,<br />

tada ir visa tai, kuo buvo<br />

Lietuva po Vasario 16-osios, galima<br />

ðarþuoti ir paðiepti. Nesvarbu,<br />

kad tos demokratijos, kaip<br />

jà supranta nûdienos autoritetai,<br />

ðiame Europos regione<br />

prieðkaryje nebuvo beveik në<br />

vienoje valstybëje. Svarbu, kad<br />

jie rado progà pasiðaipyti ið to,<br />

kuo tikëjo Vasario 16-osios signatarai,<br />

visa prieðkario Lietuvos<br />

pilieèiø karta.<br />

Be abejo, visada ir visur bûta<br />

sunkumø. Tik objektyvios<br />

tiesos ieðkotojai uþmirðta, kad<br />

beieðkodami 1918–1940 m. Lietuvos<br />

Respublikos bûtø ir nebûtø<br />

ydø, jie jau darosi panaðûs<br />

á sovietmeèio istorikus, panaðiai,<br />

kaip ir jie, dergusius savo<br />

kraðtà. Tik anie buvo priversti<br />

tai daryti, vykdë ideologiná<br />

okupantø uþsakymà. O kas atsitiko<br />

su mûsiðkiais? Ar tai ið<br />

perdëto noro atrodyti itin moderniais,<br />

ar ið paprasèiausio<br />

kvailumo? Ðiandien skaitai tokiø<br />

specialistø darbus ir daþnai<br />

netiki savo akimis: kokiø tik baisenybiø<br />

toje „smetoninëje“ Lietuvoje<br />

nebuvo... Ir autoritarinë<br />

diktatûra, ir kultûros suvarþymas,<br />

ir klerikalø siautëjimas, ir<br />

net demokratijos stoka! Pasiskaièius<br />

tokius darbus, galima<br />

patikëti, kad bolðevikø tankai ið<br />

tikro „iðvadavo“ bjauriø iðnaudotojø<br />

prispaustà kraðtà... O

LAUKIMAS<br />

ðtai po 1940 m. birþelio á Lietuvà<br />

atëjo „taika ir ramybë, suklestëjo<br />

demokratija ir kultûra“.<br />

Ne kà geriau vertinama ir<br />

lietuviø tautos partizaninë kova<br />

su okupantais po 1944 m. Ið<br />

daugelio tyrimø daþniausiai<br />

perðasi atvirai nepasakoma iðvada,<br />

kad ginkluotas pasiprieðinimas<br />

buvo ið anksto pasmerktas<br />

þlugti ir beprasmis.<br />

Dar daugiau – Lietuvoje jau raðomi<br />

mokslo darbai, kur tyrinëjamos<br />

lietuviø partizanø represijos<br />

taikiø gyventojø atþvilgiu...<br />

Atrodytø: jei nebuvo vilties<br />

laimëti, nereikëjo ir jokio<br />

pasiprieðinimo. Kaip tai uþgauliai<br />

þeidþia atminimà tûkstanèiø<br />

jaunuoliø, kuriø iðniekinti kûnai<br />

buvo numesti grioviuose ir<br />

ðiukðlynuose!<br />

Na, o jei XX a. jau nelabai<br />

rasi ðviesiø Lietuvos periodø,<br />

tada belieka atsigræþti á sovietmetá.<br />

Palengva, ið pradþiø tik<br />

nukarðusiø nomenklatûrininkø<br />

atsiminimais, baltinamas kruvinasis<br />

okupacijos penkiasdeðimtmetis.<br />

Prieð porà metø pabandyta<br />

kalbëti apie A. Snieèkaus<br />

„fenomenà“. Net iðleista<br />

atsiminimø knyga. Po to pasipylë<br />

ir kitø komunistiniø banginiø<br />

atsiminimø (arba atsiminimø<br />

apie juos). Dabar jau nedràsiai<br />

ðnekama, kad reikia kalbëti<br />

ne tik apie Tarybø Lietuvos<br />

netektis, bet ir pasiekimus.<br />

Lyg mes neþinotume, kad tie<br />

industrializacijos ir kolektyvizacijos<br />

„laimëjimai“ daþnai tebuvo<br />

popieriniai.<br />

Viduriniàjà kartà, kuri tarp 40<br />

ir 50, ðiomis pasakëlëmis nela-<br />

bai apgausi. Ji dar atsimena pasakëles<br />

apie ðviesø komunistiná<br />

rytojø ar visagalio KGB keliamà<br />

siaubà. Matyt, istorijos<br />

korektoriai daugiau taikosi á mûsø<br />

jaunàjà kartà, girdëjusià apie<br />

sovietmetá tik ið „pagerintø“ istorijos<br />

vadovëliø. Jaunimas visada<br />

buvo þingeidus, bet kartu<br />

jis ir naivus. Ar galima suvokti<br />

bolðevizmo siaubingumà, kai<br />

negausûs nuo tos sistemos nukentëjusiø<br />

þmoniø atsiminimai,<br />

daþnai iðleidþiami maþyèiais tiraþais,<br />

skæsta panegirikø tai<br />

epochai jûroje?<br />

Ir ar galima laukti kitko, kai<br />

valdþioje tebesëdi buvusieji<br />

komunistiniai nomenklatûrininkai,<br />

tik persidaþæ tautinës<br />

vëliavos spalvomis? Daþnas<br />

pesimistas ðioje vietoje pasako,<br />

kad privalo pasikeisti kartos.<br />

Neva po to ávyks kaþkoks<br />

dvasinis prabudimas, persilauþimas<br />

á gera. Bet ar mes turime<br />

tiek laiko?<br />

Vasario 16-oji ðiemet sutapo<br />

su Turino þiemos olimpinëmis<br />

þaidynëmis. Didþiausiam mûsø<br />

nusivylimui, ðákart likome be medaliø.<br />

Matyt, aistros kunkuliuos<br />

dar gerokai ðiai ðventei pasibaigus.<br />

Gal net bus pabarti lietuviø<br />

sporto funkcionieriai, nesugebëjæ<br />

deramai paruoðti mûsø sportininkø.<br />

Labai norint, kaltininkai<br />

bus surasti. Bet sporte visada<br />

didelis vaidmuo tenka atsitiktinumui.<br />

Kas þino, kas bûtø, jei bûtø...<br />

Þinoma, labai pavydu (internetiniai<br />

sporto aistruoliai<br />

uþspringo ið pavydo), þiûrint á<br />

tris Estijos sportininkø aukso medalius.<br />

O kas trukdë paruoðti tin-<br />

kamà pamainà mûsø sportiniø<br />

ðokiø ant ledo porai, uþuot leidus<br />

á kovà ketvirtà deðimtá ápusëjusius<br />

veteranus?<br />

Taèiau viena detalë suerzino<br />

beveik visus Lietuvos gyventojus.<br />

Tai prastas olimpiados kovø<br />

komentavimas. Toks renginys<br />

bûna kartà per 4 metus, todël nacionalinë<br />

LTV galëjo ta proga pasiruoðti<br />

ir geriau. Ðákart teko pasitenkinti<br />

vienos buvusios krepðininkës<br />

pamàstymais ir komentarais<br />

apie tokias þiemos sporto<br />

ðakas, apie kurias ji neturëjo në<br />

menkiausio supratimo. Nors bûtø<br />

pasiskaièiusi paþintinës literatûros!<br />

Todël daþnas lietuvis, galintis<br />

rinktis, ásijungdavo koká Eurosport<br />

kanalà, o ne LTV. Keisèiausi<br />

buvæ ne tos komentatorës<br />

ágûdþiai, o kito sporto komentatoriaus<br />

noras bet kokia kaina ir<br />

bet kokioje reportaþo vietoje papasakoti<br />

apie ten dalyvaujanèius<br />

Rusijos atletus. Toká nejaukø komentarà<br />

teko iðgirsti net per TV<br />

sporto transliacijas vasario 16àjà.<br />

Na, jei jau kam simpatizuoji,<br />

tai simpatizuok. Bet apie profesionalumà<br />

byloja kiek galima beðaliðkas<br />

komentaras. O èia pasiklausius<br />

tokiø kalbø susidarë<br />

áspûdis, kad varþybas komentuoja<br />

ne Lietuvos TV, bet kokio Rusijos<br />

regiono (srities ar kraðto,<br />

daugiausiai kokios tautinës autonomijos)<br />

atstovas...<br />

Kas dabar pasakys, kas buvo<br />

kalèiausias dël mûsø sportininkø<br />

nesëkmiø: ar treneriai, ar<br />

sukti teisëjai, ar tiesiog sportininkams<br />

nepasisekë. Bus dar tø<br />

medaliø, pasakysite. Tikrai bus.<br />

Svarbu, kad Lietuva iðliktø, o medalius<br />

mes anksèiau ar vëliau iðkovosime...<br />

Su praëjusia Vasario 16-àja<br />

ir su artëjanèia Kovo 11-àja, mielieji<br />

tautieèiai!..<br />

Rytis MOTIEJÛNAS<br />

9

VASARIO 16-OJI SEINUOSE<br />

sveikinu Jus Vasario 16osios<br />

proga ir dëkoju, kad atvykote<br />

á Lietuvos Nepriklausomybës<br />

atkûrimo 88–øjø metiniø minëjimà.<br />

1918 m. vasario 16 d. lietuviai<br />

paskelbë pasauliui savo apsisprendimà<br />

- atkurti nepriklausomà<br />

valstybæ. Ðis istorinis ávykis<br />

- tai ilgus deðimtmeèius trukusiø<br />

pastangø vaisius. Per tà<br />

laikotarpá formavosi modernioji<br />

lietuviø tauta, plëtësi naujosios<br />

inteligentijos gretos, kristalizavosi<br />

demokratiniais pagrindais<br />

tvarkomos valstybës vizija.<br />

Paþymëtina, jog Vasario<br />

16-oji yra ir Lietuvos valstybës<br />

laimëjimø XX amþiuje pagrindas.<br />

Vargu ar lietuviai bûtø iðtvëræ il-<br />

12<br />

Gerbiami iðkilmiø dalyviai, mieli sveèiai, tautieèiai,<br />

gus deðimtmeèius trukusià sovietinæ<br />

okupacijà, tremtá, kalëji-<br />

Koncertuoja folkloro kolektyvas "Sutaras" (J. Gausaitës nuotr.)<br />

Kalba LR konsulë Seinuose Auðra Èernevièienë (J. Gausaitës nuotr.)<br />

mus, jei ne Vasario 16-osios dvasia.<br />

Tai ji ir XX a. pabaigoje prisidëjo<br />

prie sovietinës imperijos subyrëjimo.<br />

Ant tuomet, 1918 m.,<br />

pastatytø pamatø ir Vasario 16–<br />

osios idealø, remdamiesi istorine<br />

atmintimi, ðiandien kuriame<br />

kokybiðkai naujà valstybæ.<br />

Lietuva - tai ne tik istorija, bet<br />

ir dabartis. Negráþtamai á praeitá iðkeliavo<br />

laikai, kai ties Lazdijais<br />

mus skyrë “geleþinë” uþdanga.<br />

Spygliuotos vielos gabalëliai<br />

ðiandien jau dalijami turistams<br />

kaip suvenyrai. Naudodamasi<br />

proga, norëèiau paraginti ðio regiono<br />

gyventojus ir savivaldybes<br />

intensyviau ir dràsiau naudotis<br />

kaimynyste – kurti bendrus<br />

fundamentalius regiono ekonomikos<br />

plëtros projektus, drauge<br />

siekti geresnës keliø bûklës bei<br />

naujø tiesimo, elektros linijø sujungimo.<br />

Juk bendros abipus sie-

Nepriklausomybës iðkilmiø sveèiai ir dalyviai (I. Gasperavièiûtës nuotr.)<br />

nos gyvenanèiø þmoniø pastangos<br />

- tai ðio regiono ateitis ir didelis<br />

dar neiðnaudotas ðansas.<br />

Praëjusiais metais buvo ágyvendintas<br />

labai svarbus projektas<br />

Berznyko kapinëse – atnaujinti<br />

Lietuvos kariø kapai. Kiekvienas<br />

paminklas parodo jo su-<br />

Dar viena ðventës akimirka (J. Gausaitës nuotr.)<br />

manytojø - autoriø supratimà,<br />

pagarbos ávykiams, valstybëms<br />

ar þmonëms suvokimo lygá ir laikmeèio<br />

realijas. Kiekvieno paminklo<br />

esmë - atkreipti visuomenës<br />

dëmesá ir parodyti kelià, kuriuo<br />

turëtø toji visuomenë þengti,<br />

kokiø vertybiø siekti.<br />

Lietuvos valstybë, atnaujindama<br />

Lietuvos kariø kapus Berznyko<br />

kapinëse, atidavë deramà<br />

pagarbà þuvusiems kariams. Kartu<br />

stengësi parodyti, kad tik abipusë<br />

pagarba gali kurti atvirà visuomenæ,<br />

kuri nors kartais ir skirtingai<br />

traktuoja istorinius ávykius,<br />

taèiau moka be baimës<br />

þvelgti á ateitá. Pasinaudodama<br />

proga, noriu padëkoti visiems<br />

tiems, kurie padëjote ir padedate<br />

bûtent toká supratimà ir tokias<br />

vertybes puoselëti.<br />

Kreipdamasi á savo tautieèius,<br />

gyvenanèius Suvalkø kraðte,<br />

noriu padëkoti uþ jûsø didelius<br />

ir prasmingus darbus kultûros<br />

ir ðvietimo srityse. Prieð kelis<br />

mënesius ðioje salëje Lietuvos<br />

ir Lenkijos Prezidentai Valdas<br />

Adamkus ir Aleksandras<br />

Kvasnievskis (Aleksander<br />

Kwaúniewski) jums jau padëkojo<br />

uþ dràsà ir ryþtà spræsti ðvietimo<br />

klausimus ðiame kraðte.<br />

Naujai pastatyta ir savo dvasia<br />

moderni “Þiburio” mokykla<br />

atvira visiems, kurie nori paþinti<br />

lietuviø kultûrà, kalbà, istorijà ir<br />

dalyvauti atviros visuomenës<br />

kûrimo procese. O tai, kad ðiandien<br />

á jà mokytis ateina ir vaikai,<br />

kurie net nemoka lietuviðkai kalbëti,<br />

rodo, kaip labai ji Seinams<br />

buvo reikalinga ir kaip labai Seinai<br />

turëtø ja didþiuotis.<br />

Dar kartà dëkoju uþ atvykimà<br />

á ðá minëjimà ir linkiu daug<br />

naujø sumanymø, iniciatyvø ir<br />

darbø, kad glaudus ðio pasienio<br />

regiono tarpusavio bendradarbiavimas<br />

paskatintø sparèià ekonomikos,<br />

kultûros plëtotæ, o tai<br />

stiprintø abiejø valstybiø nepriklausomybæ<br />

ir atsparumà nepageidaujamiems<br />

iðorës veiksniams<br />

(pavojams).<br />

LR konsulë Seinuose<br />

Auðra ÈERNEVIÈIENË<br />

13

VASARIO 16-OJI PUNSKE<br />

BRANGÛS TAUTIEÈIAI,<br />

artëjanèio pavasario dvelksme,<br />

pasipuoðus trispalvëmis<br />

jau 88 kartà ðvenèiame didþiausià<br />

mûsø visø ðventæ – Lietuvos<br />

Nepriklausomybës atkûrimo<br />

dienà.<br />

Praëjusio amþiaus Lietuvos<br />

istorijoje nëra reikðmingesnës<br />

datos uþ 1918 metø vasario 16àjà.<br />

Tà dienà Lietuvos Taryba<br />

visam pasauliui paskelbë nepriklausomos<br />

demokratinës Lietuvos<br />

valstybës su sostine Vilniumi<br />

atkûrimà. Tà dienà atgimë<br />

Lietuvos valstybë – mûsø valstybë.<br />

Tad kasmet ðià dienà mes<br />

14<br />

laikome savo tautiðkumo, pilietiðkumo<br />

egzaminà prieð istorijà,<br />

prieð Lietuvà.<br />

Vasario 16-osios dvasia padëjo<br />

iðlikti mûsø kalbai, mûsø kultûrai,<br />

mûsø tapatybei, padëjo iðgyventi<br />

tremtis, karus ir priespaudas.<br />

Po pusës amþiaus okupacijø<br />

Vasario 16-oji vël atgimë<br />

sàjûdþio mitinguose, 1990 metø<br />

kovo 11-osios dokumentuose,<br />

atgimë visø lietuviø bendromis<br />

pastangomis ir jëgomis.<br />

Didþiuojamës galimybe bûti<br />

ðiandien èia, kartu su Jumis,<br />

ir dþiaugiamës galëdami pa-<br />

sveikinti Jus visus Lietuvos<br />

Respublikos ambasados Lenkijoje<br />

vardu. Norëtume taip<br />

pat Jums nuoðirdþiai padëkoti<br />

uþ Jûsø darbus ir nuolatines<br />

pastangas puoselëjant<br />

lietuvybæ ir garsinant Lietuvos<br />

vardà Lenkijoje.<br />

Tad ðià dienà dþiaukimës<br />

kartu, kad esame viena bendruomenë,<br />

viena tauta. Vienybë<br />

teþydi!<br />

LR ambasadoriaus<br />

patarëjas Lenkijoje<br />

Jonas MAÞEIKA<br />

Punske 88-øjø Nepriklausomybës metiniø iðkilmës vyko vasario 18 dienà. Koncertavo Punsko lietuviø<br />

kultûros namø kolektyvai: "Dzûkija" (vad. V. Simanauskas), kaimo kapela "Klumpë" (vad. J. Zakaravièius),<br />

ðokiø grupë "Vyèiai" (vad. A. Peèiulienë), choreografinis sambûris "Jotva" (vad. K. Januðanienë), vaikø meno<br />

studija "Puniukai" (vad. J. Zakaravièius ir A. Peèiulienë) bei folkloro ansambliai "Gimtinë" ir "Alna" (vad. V.<br />

Batvinskas). Scenoje "Jotvos" ðokëjos (I. Gasperavièiûtës nuotr.)

Koncertuoja kaimo kapela "Klumpë" (I. Gasperavièiûtës nuotr.)<br />

Punskieèiai gausiai dalyvavo renginyje (I. Gasperavièiûtës nuotr.)<br />

15

16<br />

Ið mûsø praeities<br />

KNYGNEÐIO IÐ ÞAGARIØ<br />

Lietuviðkos spaudos draudimas truko keturiasdeðimt<br />

metø (1864-1904 m.). Jo tikslas buvo<br />

surusinti lietuviø tautà. Nors grësë didþiulës baudos,<br />

net tremtis amþino áðalo þemëje, lietuviai sugebëjo<br />

susiorganizuoti ir prieðintis Rusijos valdþios<br />

prieð lietuviø kalbà ir raðtà nukreiptiems<br />

veiksmams. Didelá vaidmená draudimo laikotarpiu<br />

atliko knygneðiai, kurie á Maþosios Lietuvos Ragainës,<br />

Tilþës, Bitënø, Klaipëdos (vëliau – Seinø)<br />

spaustuves neðë rankraðèius, o ið ten á Lietuvà<br />

gabeno ir joje platino lietuviðkus spaudinius. Vaikams<br />

neðë elementorius, ið kuriø slaptose mokyklose<br />

jie mokësi lietuviðko raðto, suaugusieji skaitë:<br />

“Auðrà”, “Varpà”, “Tëvynës sargà”, “Ûkininkà”<br />

ir kt.<br />

Uþfiksuota apie 30 knygneðiø draugijø. Þymiausios:<br />

Atgaja, Garðviø knygneðiø draugija, Nemunëlio,<br />

Sietynas, Artojø draugija.<br />

Uþ lietuviðkos spaudos gabenimà ir platinimà<br />

per visà draudimo laikotarpá represijas patyrë apie<br />

3000 lietuviø. Ið jø 1688 knygneðiai (147 buvo iðtremti<br />

á kitas nelietuviðkas gubernijas, 10 á Sibirà),<br />

kiti spaudos laikytojai. Þymiausi knygneðiai: Jurgis<br />

Bielinis, Kazys Ûdras, Adomas Ladukas, Vincas<br />

Bielskus...<br />

Bibliografai priskaièiuoja apie 130 autoriø (tarp<br />

jø esà vysk. Motiejus Valanèius, vysk. Antanas<br />

Baranauskas, Jonas Basanavièius, Vincas Kudirka,<br />

Maironis, Lazdynø Pelëda, Jonas Biliûnas). Maþojoje<br />

Lietuvoje iðleista apie 2 tûkst. pavadinimø<br />

leidiniø per 5 mln. egz. tiraþu. (A. Tyla „Pasiprieðinimas<br />

lietuviðkos spaudos draudimui 1864-1904“;<br />

“Auðra”, 2004/18, 11 psl.)<br />

Rusijos biurokratai pamatë, kad beviltiðka kovoti<br />

su taip narsiai savo kalbà ir raðtà ginanèia lietuviø<br />

tauta. 1904 m. geguþës 7 d. pats caras pasiraðë<br />

Ministrø komiteto nutarimà atðaukti draudimà<br />

spausdinti lietuviðkus leidinius lotyniðkomis raidëmis<br />

ir kitu ðriftu.<br />

DARBAI IR LIKIMAS<br />

Vytauto Merkio knygoje „Draudþiamosios lietuviðkos<br />

spaudos kelias 1864-1904 m.” pateikiami<br />

duomenys apie 2854 þmones, ákliuvusius su spauda<br />

(knygneðius bei skaitytojus), ir 724 spaudos platinimo<br />

atvejus, kai kaltinamieji nebuvo rasti. Vardijami<br />

èia sulaikytieji leidiniai, nurodoma bibliografija<br />

ir archyviniai ðaltiniai, susijæ su ðiais þmonëmis ir<br />

spaudos sulaikymu.<br />

Skiltyje „Knygneðiø, daraktoriø ir spaudos laikytojø<br />

ákliuvimai“, ðalia kitø pavardþiø, áraðyta: „Karolis<br />

Petruðkevièius, Jono, gim. apie 1859 m., gyv.<br />

Þagariuose, Seinø apskritis”.<br />

“1896.01.02. Butrimonyse, Trakø apskrityje,<br />

su lietuviðkomis knygomis ákliuvæs P. Varpulevièius<br />

prisipaþino, kad jis rekomenduotas alytiðkio<br />

V. Dargio, spaudà gaudavo ið K. Petruðkevièiaus.<br />

Ðis P. Varpulevièiui davæs kelias lietuviðkas maldaknyges<br />

ir: [Dikðteinas S.]. Geniø dëdë. [Vilnius,<br />

1863 (Tilþë, 1892)] (13 egz.); [Smoèinskis<br />

V.]. Veselijos arba Pagirënø gobtuvës. [Vilnius,<br />

1879 (Trakai, 1893)] (3 egz.). Caro 1897.III.26.<br />

paliepimu K. Petruðkevièius atiduotas 1 m. policijos<br />

prieþiûrai gyvenamoje vietoje.“<br />

Kitur dar randame: “Kun. Dargis Vincas, Juozo<br />

(gim. 1870 m. Slibinø kaime, Kybartø vls.),<br />

1890-1894 m. mokësi Seinø kunigø seminarijoje.<br />

(...) Per mugæ ákliuvæs knygneðys – pauperis (neturtingas<br />

valstietis – E. P.).<br />

P. Varpulevièius prisipaþino, kad knygas ásigyjant<br />

tarpininkavæs V. Dargis, su raðteliu siøsdamas<br />

jø pasiimti ið K. Petruðkevièiaus. Caro 1897.III.26.<br />

paliepimu V. Dargis nubaustas 3 m. iðtrëmimu. Tremties<br />

vieta pasirinko Neþinà (Èernigovo gub.), bet<br />

atlikæs bausmæ á Lietuvà negalëjo gráþti. Buvo vikaru<br />

Novogrude, Lomþos gub., o 1902 m. ákliuvus jo<br />

broliams (knygneðiams – ûkininkams Slibinø kaime<br />

- Jonui ir Silvestrui) kratytas jo (kun.) butas“.<br />

Þagariø knygneðio pavardë áraðyta ir tarp 100<br />

þymiausiø knygneðiø sienelëje, árengtoje prie pa-

minklo knygneðiams Kaune, Karo muziejaus sodelyje<br />

(paminklas pastatytas 100-øjø spaudos atgavimo<br />

metiniø proga).<br />

Laiðke pusseserei Vitalijai Damulienei (Prano<br />

Maèionio dukrai) ið Radþiûèiø Birutë Petruðkevièiûtë-Putramentienë,<br />

gyvenanti Alytuje, apie savo<br />

senelá (Karolá Petruðkevièiø) paraðë: “Knygas<br />

gabeno ið Tilþës miesto. Caro kareiviai ëmë ir vienàkart<br />

sugavo senelá su tom knygom. Ir pasodino<br />

á kalëjimà. Bûtø gavæs 20 ar daugiau metø kalëjimo,<br />

bet senelio buvæ keturi maþi vaikai. Taigi senelis<br />

carui raðë malonës praðymà, kad pasigailëtø.<br />

Mat kas augins ir duonà uþdirbs maþiems vaikams?<br />

Pasiþadëjo, kad daugiau kaip gyvas neneð<br />

tø knygø. Na, ir, jo laimei, suminkðtëjo caro<br />

ðirdis dël vaikø. Ir dovanojo lygtinai bausmæ. Tai<br />

man papasakojo dëdë Vincas Maèionis. Sakë, kad<br />

dar ir dabar Vilniaus archyve tebëra senelio teismo<br />

byla. Tame archyve dirbo dëdës Vinco dukra.<br />

Ji netyèia rado tà bylà. Parëjus namo apie tai<br />

papasakojo savo tëvui (Vincui Maèioniui). O dëdë<br />

atvaþiavo ir man papasakojo”.<br />

Algirdas Maèionis pasakojo: “Karulis – tai mano<br />

moèiutës Agotos Petruðkevièiûtës brolis. Ji iðtekëjo<br />

uþ Motiejaus Maèionio ið Radþiûèiø. Kità<br />

Kryþius, liudijantis tragiðkà K. Petruðkevièiaus<br />

sûnaus Antano ðeimos likimà. (A. Vilkelio nuotr.)<br />

Knygneðio K. Petruðkevièiaus kapas<br />

Karolio seserá - Roþæ Petruðkevièiûtæ - vedë Mykolas<br />

Dapkevièius ið Þagariø.<br />

Karulis gyveno labai sunkiais Lietuvai laikais,<br />

kai ðio kraðto þmonës troðko skaityti lietuviðkas<br />

knygas, kuriø tada labai trûko. Pats rizikuodamas<br />

gyvybe gabeno jas ið Prûsø, skaitë artimiesiems<br />

ir kitus skatino skaityti. Tai buvo ðviesus Þagariø<br />

kaimo ûkininkas ir karðtas patriotas.<br />

Karulio sodyba – tai kluonas lygiagreèiai su<br />

upeliu. Troba stovëjo kaip dabar Þagariø gaisrinë,<br />

tik arèiau kelio, o kitapus kelio buvo tvartelis,<br />

akmens rûsys ir akmeninis kryþius.<br />

Karulio sodybos vietoje po karo liko tik akmens<br />

rûsys ir ðeimos kryþius, kurá mano moèiutës<br />

praðymu perkelta arèiau Þagariø baþnytëlës. Ðis<br />

kryþius su iðkaltu uþraðu “Jëzau nukryþiuotas, pasigailëk<br />

mûsø. 1926 m.“ liudija tragiðkà knygneðio<br />

sûnaus Antano ðeimos likimà. Apie jà raðiau<br />

1990 m. “Auðros 5 nr.”. (A. Maèionis „Petruðkevièiø<br />

ðeimos istorija“, 18 psl.)<br />

Kai Karulis perraðë ûká vyriausiam sûnui Antanui<br />

(gim. 1890 m.), ðis vedë. Niekaip negalëjo uþsiauginti<br />

palikuonio: kiek vaikø gimdavo, visi mirdavo.<br />

Tik iðsipasakojus kunigui ir gavus patarimà<br />

pastatyti ir paðventinti kryþiø, uþaugo Juozas, Alfonsas<br />

ir Birutë.<br />

1941 m. ðeima iðsikelia Lietuvon. Juozas stoja á<br />

Plechavièiaus rinktinæ. Atsisakius vykti á rytø frontà,<br />

rinktinë iðvaikoma. Juozas pabëga á gimtinæ. Þagariuose<br />

namai sunaikinti, kluonas sudegintas. Jis<br />

glaudþiasi pas gimines. Paskundþiamas NKVD, bet<br />

suspëja iðsisukti. Kiek laiko bûna pas tëvus kaimelyje<br />

prie Lazdijø. Prikalbëjæs brolá Alfonsà, su kitais<br />

jaunuoliais iðeina á miðkus kovoti uþ laisvà Lietuvà.<br />

Uþ ðá þygá 1951 m. tëvai (Antanas, Ona ir dukra<br />

17

1927 m. Juozo Petruðkevièiaus pasiraðytas vekselis, rastas kasant gaisrinës pamatams griovius<br />

Birutë) iðveþami Sibiran. Ten juos po trijø mënesiø<br />

pasiekë þinia, kad abu sûnûs (Juozas ir Alfonsas)<br />

þuvo, lavonai ilgai gulëjo Lazdijø turgavietëj, paskui<br />

iðmesti á durpines, kaip ir daugelio tuomet. Sibire<br />

mirðta ir Antanas (tëvas). Birutë su mama vëliau<br />

apsigyvena Alytuje. Po trejø metø mirðta motina.<br />

Tëvelio palaikus dukra perveþa á Alytaus kapines<br />

jau nepriklausomybës laikmeèiu.<br />

Birutë nuo maþens privargo Sibire. Iðtekëjo, bet<br />

palikuonio nesusilaukë. Birutë – knygneðio Karolio<br />

Petruðkevièiaus anûkë, su pusbroliu Algirdu<br />

Maèioniu ir kitais pusbroliais aptvarko senelio kapà,<br />

kuris yra Seinø kapinëse, tolëliau nuo Lietuvos<br />

kariø kapø. Antkapyje uþraðyta: „Karolis Petruðkevièius,<br />

gimæs 1958.01.06, miræs 1934.02.22. Ilsëkis<br />

ramybëje, gerasis Knygneðy Auðrininke“.<br />

Kasmet parvaþiavusi Birutë padeda gëliø ant senelio<br />

ir savo mirusiø maþø broliukø kapø. O neþinia<br />

kur ir kaip palaidotø þuvusiø uþ Tëvynæ Juozo ir Alfonso<br />

kapais jai tapo, nors ir anksèiau, 1918-20 m.,<br />

þuvusiø Lietuvos kariø kapai, esantys netoliese senelio<br />

kapo. Juos su didþiu pasiaukojimu priþiûrëjo ir -<br />

sako - kiek jëgos leis, vis priþiûrës Antanas Maèionis.<br />

P. Maèionis sako, kad pirmieji, kurie ðiuos Lietuvos<br />

savanoriø kapus tvarkë, cementavo pirminá<br />

paminklà, paskatinus Draugijoje veikianèiam Algirdui<br />

Nevuliui, buvo: Juozas Bukauskas, Vincas<br />

Peèiulis, Antanas Raèius, Antanas Èeplinskas, Jonas<br />

Liaukevièius ir Algirdas Maèionis.<br />

Petras Dapkevièius pasakojo: “Karulis<br />

daugiausia laikydavo parsineðæs, o kiti ið jo pasiimdavo<br />

knygas ir kità spaudà. Knygneðyste uþsiëmë<br />

ir dël to, kad ûkininkavo menkoje þemëje.<br />

Nors turëjæs du margus (24 ha), bet tai buvæ tik<br />

18<br />

smëlynai, molis, kalvos. Buvo net atleistas nuo<br />

mokesèiø dël þemës nederlingumo.<br />

Jis pats savo þemæ labai gerbë ir vertino. Kai<br />

1906 m. keltasi á vienkiemius, kun. Juozas Galeckas<br />

ið Kuèiûnø kalbino eiti á kolonijas (nes visas Þagariø<br />

kaimas buvo “ðniûrai”). Visas kaimas sutiko, o<br />

Karulis neleido jungti þemiø. Ir dabar ðie ruoþai,<br />

dirbami skirtingø savininkø, vis dar vadinami „Karuliðke“<br />

(nuo buvusio savininko vardo)”.<br />

Kasant gaisrinës pamatams griovius, rastas 1927<br />

metø vekselis, kuriuo knygneðio sûnus Juozas ápareigoja<br />

brolá Antanà iðmokëti 400 litø tëviðkës dalies.<br />

Vekselio originalas yra pas P. Dapkevièiø.<br />

O ðtai kà sakë Stasys Jakubauskas: “Karulio<br />

þmona kilusi nuo Kuèiûnø. Viena jos sesuo buvo<br />

iðtekëjusi uþ Èeðkevièiaus ið Alnø. O dël þemës -<br />

net buvo siûloma priemoka Karuliui uþ tai, kad<br />

þemë nederlinga, bet ûkininkas pinigø atsisakë.<br />

Dël to jam paskirti dar trys gabalai þemës: prie<br />

Galadusio eþero nuo Radþiûèiø kaimo, Þagariø<br />

pusëje akmenuota aukðèiausia kaimo kalva prie<br />

Dapkevièiø ir prie Stabingio eþero (ðalia Marcinkevièiø<br />

sodybos)”.<br />

Kaime dar visi mini Karulá. Nuspræsta áamþinti<br />

jo atminimà. Buvusios sodybos vietoje stovi Þagariø<br />

gaisrinë. Buvo galvota prie jos statyti akmená<br />

su áraðu, bet per maþas kiemelis. Tad kaimieèiai tariasi<br />

bent pakabinti ant sienos lentà su uþraðu: “Ðioje<br />

vietoje 1858-1934 gyveno knygneðys Karolis<br />

Petruðkevièius (Karulis)”.<br />

Gimimo liudijime áraðytas vardas Karol, bet kaimynai<br />

ir paþástami visà laikà vartojo lyg maþybinæ<br />

maloninæ formà – Karulis. Net sunku juos átikinti,<br />

kad lentoje bûtø kitaip.<br />

Eugenija PAKUTKIENË

Sustok, akimirka,<br />

palauk,<br />

su vëjais niekur<br />

nenuplauk...<br />

Tokia mintis skverbiasi á lûpas,<br />

kai lemties nuþymëtà minutæ<br />

atsiduriame ant bûties slenksèio.<br />

O kad bûtø galima akimirkà<br />

maþà bent trumpam sulaikyti, tada<br />

ásiklausytume, kaip teka mûsø<br />

amþinybë... Tik ar mûsø klausa<br />

pajëgi esanti iðgirsti saulës tekëjimà<br />

ir jos nusileidimà? Ar mes<br />

iðgirstame tyloje skambanèià<br />

simfonijà? Iðgirstume, jeigu klausytumës<br />

ne ausimis, o ðirdimi. Jeigu<br />

ta akimirka sustotø, tada joje<br />

iðliktø gyva tai, kas mus labiausiai<br />

jaudina – prarastos, á istorijà<br />

iðkeliavusios dienos. Deja, ðita,<br />

kaip ir daugelis kitø mûsø graþiø<br />

svajoniø, tik svajonëmis ir palieka.<br />

Bet ar jos nepraturtina mûsø<br />

sielø? Ar nuo to nesidarome<br />

jautresni kitiems, nuoðirdesni,<br />

malonesni sau ir dorybiø Vieðpaèiui?<br />

Ar dël to negalime savo<br />

Iðëjæ negráþti<br />

VLADÀ PAJAUJIENÆ IÐLYDËJUS<br />

Vlada Rusokaitë-Pajaujienë<br />

atminty iðsaugoti mums brangiø<br />

þmoniø vardø ir jø atliktø darbø?<br />

Atsiduskime paskutiná kartà,<br />

atsisveikindami su Lietuvos Didþiojo<br />

Kunigaikðèio Gedimino<br />

Ordino tylia Didvyre. Niekam Ji<br />

savo darbø neeksponuodavo,<br />

gyveno kukliai miestelio pakraðtyje<br />

su vyru agronomu Jonu Pajauju,<br />

ilgus metus neturëdama jokiø<br />

ryðiø su savo giminëmis. Buvo<br />

èia vienø viena nuo tos dienos,<br />

kada ið namø su pavasario<br />

vëjø þirgais iðkeliavo Velionës<br />

vyras Jonas Pajaujis. Ar ásiklausëme<br />

á jos vienatvës skundà? Ar<br />

spëjome jai iðtarti dëkingumo þodá<br />

uþ jos mums nuveiktus darbus?<br />

Vlada Rusokaitë – tokia buvo<br />

Velionës pirminë pavardë –<br />

gimë ûkininkø Aleksandro ir Antaninos<br />

Rusokø ðeimoje, Lydos<br />

apskrityje esanèiame Uþbalio kaime,<br />

Benekainiø kraðte, dabar likusiame<br />

Baltarusijoje, etninëse<br />

mûsø þemëse, kur namuose þmonës<br />

dar iðtisai lietuviðkai kalbëjo,<br />

bet baþnyèiose ir valdþios<br />

ástaigose jau vyravo “ponø” kalba.<br />

Didysis karas Rusokø ðeimà,<br />

kaip ir tûkstanèius kitø lietuviðkø<br />

ðeimø, privertë trauktis á Rusijos<br />

gilumà. Apsistojo ji Taðkente,<br />

Uzbekijos sostinëje. Jos<br />

pasakojimu - tai nuostabaus groþio<br />

miestas. Èia Vlada pradëjo<br />

lankyti mokyklà ir pramoko rusiðkai.<br />

Á tëviðkæ gráþo tik karui pasibaigus.<br />

Lietuviø savimonæ iðsaugojusi<br />

motina suþino, kad Vilniuje<br />

veikia lietuviðka mokykla, ir nusprendþia<br />

joje mokslinti savo<br />

vyriausià dukrà. Jono Basanavièiaus,<br />

Liudo Giros, Juozo<br />

V. Pajaujienë (pirmoje eilëje antra ið kairës) su pirmojo LVKD suvaþiavimo<br />

dalyviais. Punskas, 1957 03 31<br />

19

Kairiûkðèio, Antano Vileiðio<br />

iniciatyva Vilniuje ákurta “Ryto”<br />

ðvietimo draugija. Tos “Ryto”<br />

draugijos auklëtinë buvo ir<br />

Vlada, èia iðëjusi ir pirmas savo<br />

patriotizmo pamokas, kai<br />

kas þingsnis susilaukdavo paðaipø<br />

ið lenkakalbiø mûsø tautieèiø.<br />

Baigusi vidurinæ, tos paèios<br />

“Ryto” draugijos finansuojama<br />

ástoja á Vilniaus universitetà<br />

ir studijuoja polonistikà.<br />

Baigusi studijas dirba Vilniaus<br />

lietuviðkame knygyne.<br />

Èia susipaþásta su bûsimu savo<br />

vyru, ið mûsø kraðto kilusiu<br />

agronomu. Jos dëmesá patraukë<br />

jaunuolis, kuris glëbiais pirkdavo<br />

knygas. Negi jis tiek jø<br />

perskaito? – màstë Vlada. Susidomëjusi<br />

suþino, kad tas jaunuolis<br />

– Jonas Pajaujis – knygas<br />

tempia á savo kraðtà ir ðvieèia<br />

jaunus ûkininkus.<br />

Lietuviø komitetui pasiûlius<br />

Vlada iðvyksta mokytojauti á Rytø<br />

Lietuvoje esantá Vieciûnø kaimà.<br />

Kai lenkø valdþia lietuviðkà<br />

mokyklà uþdarë, tëvai mokëjo<br />

baudas, bet vaikø á valstybines<br />

mokyklas neleido, o mokytoja<br />

20<br />

Vlada kasdien eidavo ið trobos á<br />

trobà ir lyg daraktorë slaptai mokë<br />

vaikus skaityti ir raðyti, mokë<br />

Lietuvos istorijos, matematikos<br />

ir astronomijos. Tai buvo ir sunkus,<br />

ir pavojingas darbas, dël ko<br />

valdþia jà persekiojo.<br />

Vlada su Jonu – agronomu –<br />

rimtai susidraugauja. Lankosi jo<br />

tëviðkëje, vasaroja Stary Folvark<br />

kaime, Hutos valsèiuje. Keliauti<br />

buvo nesudëtinga, nes tarp Vilniaus<br />

ir Punsko sienos nebuvæ.<br />

Antrojo pasaulinio karo metais<br />

Vlada, jau iðtekëjusi, patiria<br />

trijø okupantø persekiojimus.<br />

Lenkø ultrapatriotai negali Jonui<br />

Pajaujui dovanoti uþ jo bandymus<br />

ðviesti kraðto jaunuomenæ.<br />

Ði pavardë buvo átraukta á “pavojingø”<br />

asmenø sàraðà, kuriuos<br />

pagal sudarytà “Plan Got” planà<br />

sumaiðties atveju reikëjo sunaikinti.<br />

Kai 1939 m. uþëjo vokieèiai,<br />

Jonui grësë mirtinas pavojus.<br />

“Tik vëliau suþinojau, kad tai iðmuðë<br />

“Plan Got” valanda. Policininkai<br />

ëjo manæs ieðkoti. Laimei,<br />

tuomet buvau iðvykæs ið namø.<br />

Namiðkiai perspëjo, tad teko<br />

Lenkijos lietuviø mokslo draugijos steigiamojo suvaþiavimo dalyviai<br />

Pajaujø namuose. Centre V. Pajaujienë. Pirmas ið deðinës J. Pajaujis<br />

slapstytis, iki lenkø policija nepabëgo<br />

ið Punsko”, – prisimena<br />

Jonas.<br />

Nebuvo lengviau ir vëliau.<br />

Vokieèiai norëjo autoritetà turintá<br />

Jonà Pajaujá priversti bendradarbiauti.<br />

Pajaujis nesutiko. Vokieèiai<br />

grasino iðveþti á lagerá.<br />

1941 m. Pajaujai bëga á Lietuvà.<br />

Pradþioje ásidarbina Dotnuvos<br />

þemës ûkio akademijos Selekcijos<br />

ir bandymø stotyje, kurios direktorius<br />

buvo mokyklos draugas,<br />

ið Vidugiriø kilæs Petras Kadziauskas.<br />

Bet ir èia nebuvo saugu<br />

– ðeimininkavo tie patys vokieèiai.<br />

Vlada iðsiveþë vyrà á savo<br />

kraðtà – Benekainis, kur Jonas<br />

vadovauja augalø bandymø<br />

stoèiai. Ten praleidþia jie dvejus<br />

metus.<br />

Vlada Pajaujienë prisimena:<br />

“Dienà èia ðeimininkavo vokieèiai,<br />

naktá – lenkø partizanai.<br />

Kartà mus uþpuolë Armijos krajovos<br />

dalinys. Jie sumanë Jonà<br />

paimti ákaitu ir iðmainyti á kaþkoká<br />

svarbø lenkø karininkà, kurá<br />

tuomet laikë uþdaræs gestapas.<br />

Lenkai neþinojo, kad mes patys<br />

esame pabëgæ nuo vokieèiø ir<br />

slapstomës, todël bûtø nieko nepeðæ.<br />

Ir vël mûsø laimë nepaliko:<br />

lenkai nerado Jono. Ánirðæ jie vis<br />

tiek ákaitais paëmë tris mûsø darbuotojus.<br />

Jø gyvybei grësë pavojus,<br />

todël Jonas, nieko nelaukdamas,<br />

nutarë juos gelbëti. Tik<br />

iðauðus jis nuëjo á Benekainis ir<br />

ið ten paskambino á AK bûstinæ,<br />

sakydamas esàs vokieèiø karininkas:<br />

– Uþ kà paëmëte mûsø þmones?<br />

– paklausë jis AK vado.<br />

Tam atsakius, kad nori juos<br />

iðkeisti á savo karininkà, Jonas<br />

nuvaþiavo á Vilniø ir iðdráso nueiti<br />

á vokieèiø saugumà, nors þinojo,<br />

kad tai jam gali baigtis liûdnai.<br />

Jonas savo pavardës vokieèiams<br />

nepasakë, tik prisistatë

esàs Benekainiø bandomosios<br />

stoties direktorius. Vokieèiai jo iðklausë<br />

ir sutiko iðleisti lenkø karininkà.<br />

Jie atveþë já á Baltininkø<br />

dvarà, kur buvo AK ðtabas, ir iðkeitë<br />

á mûsø darbininkus”.<br />

Po ðio incidento Pajaujams<br />

Benekainyse darësi pavojinga<br />

sëdëti. Susikrovë mantà ir iðvyko<br />

á Vilniø. Èia sulaukë karo pabaigos.<br />

Kai á Lietuvà sugráþta bolðevikai,<br />

Pajaujis ásidarbina Þemës<br />

ûkio ministerijoje. Jis buvo valstybiniø<br />

þemës ûkiø vyriausiasis<br />

agronomas. Taèiau po metø virðininkas<br />

reikalauja ásiraðyti á komunistø<br />

partijà. Giliai tikintys Jonas<br />

nei Vlada á partijà stoti nesutinka.<br />

Jiems gresia tremtis á Sibirà.<br />

Nutaria su repatriantø banga<br />

trauktis á Lenkijà, tikëdamiesi kada<br />

nors pasiekti vyro gimtinæ –<br />

Punskà. Bet lenkø pasienieèiai<br />

gali juos gràþinti sovietams, ir kelias<br />

á Sibirà atviras. Vladai per paþástamus<br />

uþ tris ðimtus rubliø pavyksta<br />

gauti pasus, ir Pajaujai<br />

tampa Pavliakais. Svetima pavarde<br />

pasiseka pervaþiuoti Lietuvos-Lenkijos<br />

sienà. Èia paaiðkëja,<br />

kad Jono Pajaujo uþ prieðkarinæ<br />

veiklà jau ieðko lenkø saugumas.<br />

Su kitais repatriantais vaþiuoja<br />

á Lenkijos vakarus. Tenka<br />

susigûþus lindëti Lenkijos gilumoje.<br />

Apsistoja Zielona Gura<br />

mieste. Èia Jonas gauna agronomo<br />

vietà buvusiame vokieèio<br />

ûkyje, Vlada dirba mokykloje poloniste,<br />

nes prieð karà yra studijavusi<br />

lenkø kalbos filologijà Vilniaus<br />

Batoro universitete. Vëliau<br />

jiedu persikelia á Olesnicà, po to<br />

á Veclavicus, esanèius ðalia Inovroclavo.<br />

Tik po Stalino mirties paskelbiama<br />

amnestija politiniams veikëjams.<br />

1957 m. prasideda Lenkijoje<br />

politinis atðilimas, ir Vlada su<br />

Jonu gali gráþti ir gráþta á Punskà.<br />

Mokytojos Elena Vainienë ir Vlada Pajaujienë (deðinëje) buvo apdovanotos<br />

Gedimino Ordino medaliais. Nuotraukoje: su Lietuvos Respublikos<br />

prezidentu Algirdu Brazausku iðkart po iðkilmiø<br />

Jonui Pajaujui Balstogës kuratorija<br />

paveda Þemdirbystës pagrindø<br />

mokykloje Punske direktoriaus<br />

pareigas, tik tos mokyklos dar nëra,<br />

jà reikia suorganizuoti. Þmonës<br />

atsainiai þiûri á toká naujadarà.<br />

Tik vëliau suprasta, kad toji<br />

mokykla sulaikë daugelá mûsø<br />

jaunimo savo kraðte, ir jam nereikëjo<br />

ieðkoti laimës kolûkiuose ar<br />

anglies kasyklose. Vlada kelerius<br />

metus dirba Punsko þemës ûkio<br />

pagrindø mokykloje, vëliau Punsko<br />

licëjuje dësto lenkø kalbà. Bet<br />

èia vël rezgamos pinklës, á kurias<br />

pakliûva ir mokytojai Vlada Pajaujienë<br />

bei Jonas Stoskeliûnas. Viena<br />

praranda darbà, kitam tenka vaþinëti<br />

á kaimiðkas mokyklëles, kada<br />

licëjui taip labai reikëjo specialistø.<br />

Vlada Punsko kultûros namuose<br />

ásitraukia á visuomeninæ<br />

veiklà – vadovauja chorui, su<br />

mokytoja Petronële Jakimavièiene<br />

rengia vaidinimus. Ilgainiui,<br />

nematydama kitokiø perspektyvø,<br />

ástoja á Vroclavo universitetà,<br />

studijuoja bibliotekininkystæ ir<br />

ásidarbina licëjaus bibliotekoje.<br />

Lengva pasakyti – studijuoja. Ið<br />

Punsko pasiekti Vroclavà galima<br />

tik Varðuvoje persëdant. Kiek ðitaip<br />

patirta vargo, kokios reikëjæ<br />

iðtvermës. Baigusi antras studijas<br />

gauna darbo licëjaus bibliotekoje.<br />

Jos þinomas moksleiviams<br />

kartotas posakis: “Vaikeli, skaityk<br />

knygas, nes visai suþvërësi”. Tai<br />

rodo, kaip labai Vlada vertino, tiesiog<br />

intuityviai suprato knygos<br />

poveiká þmogaus asmenybei.<br />

Pajaujø namuose daþnai renkamasi<br />

pasitarti ir susistyguoti,<br />

kaip laikytis susiklosèius nenormalioms<br />

sàlygoms. Èia priimamas<br />

sprendimas leisti nuo valdþios<br />

nepriklausomà þurnalà<br />

“Varsnas”. Vlada ir pati ásitraukia<br />

á Varðuvoje leidþiamø “Varsnø”<br />

redagavimà, padeda Seinø<br />

parapijos þmonëms kovoje dël<br />

lietuviðkø pamaldø Seinø bazilikoje.<br />

Dievo Apvaizdos vedamai<br />

Vladai, kilusiai ið lietuvybës gæstanèio<br />

kraðto, didþiàjà gyvenimo<br />

dalá teko praleisti ir savo jëgas<br />

atiduoti kitam panaðiam mûsø<br />

kraðtui. Tikëjosi, kad mumyse jos<br />

kûrenama ugnelë gal dar neuþ-<br />

21

V. Rusokaitës-Pajaujienës laidotuvës. 2006 02 12 (S. Birgelio nuotr.)<br />

ges. Ir mûsø pareiga ðità Velionës<br />

testamento priesakà perimti<br />

bei nepamirðti Jos ir kitø ðio kraðto<br />

ðviesiø þmoniø vardø, kad neatsidurtume<br />

dykumos tyruose.<br />

Dar vienà Velionës bruoþà<br />

noriu priminti: Vlada – viena ið<br />

mûsø kraðto marèiø, kurios èia atsidûrë<br />

ir tapo vieniðos, palikusios<br />

tik su savo vyrais. Tie vieniðumo<br />

jausmai buvo sunkiai numaldomi,<br />

ypaè ðvenèiø metu. Neturëjo Vlada<br />

èia daug artimø draugiø, nedráso<br />

verþtis á ne visada mûsø atvirus<br />

glëbius, todël net neátarë,<br />

kad senatvëje galës susirasti tokià<br />

karðintës globà.<br />

Tegu amþinosios Ðviesos<br />

spindulëlis nuðvieèia Velionës<br />

kapà, neðdamas ir mûsø maldas á<br />

Vieðpaties namus.<br />

Velionei Vladai turime bûti<br />

dëkingi, kad pamilo ji mûsø kampelá,<br />

kad su juo amþiams sutapo,<br />

èia palikdama savo jëgas ir gerus<br />

darbus. Norëtøsi jai nelikti<br />

skolingiems.<br />

Jaunimas ne visuomet pajëgia<br />

suprasti vyresniøjø kartà, todël<br />

visai atvirai kelia klausimà,<br />

kam praeièiai skirti tiek dëmesio.<br />

22<br />

Miðios uþpirktos, pasimelsta, ar<br />

to negana? Matyt, negana. Kad<br />

toji mûsø malda bûtø nuoðirdi ir<br />

dangui maloni, matyt, ne tas pats,<br />

ið kokiø lûpø toji malda kyla. O<br />

mums ar tas pats, ið ko girdime<br />

dëkingumà? Kai moksleivija buvo<br />

raginama ateiti á Velionës namus,<br />

girdëta abejoniø, juk toji<br />

mokytoja nugyvenusi garbingà<br />

amþiø ir jos ðiø dienø jaunuomenë<br />

nepaþinojusi. Man tai skamba<br />

kaip nesàmoningas priekaiðtas,<br />

kam kaþkas taip ilgai gyvena.<br />

O juk visø tikslas yra kuo ilgiau<br />

ir prasmingiau gyventi. Nebijokime<br />

pagerbti kitø, ypaè kai<br />

ateina atsisveikinimo valanda.<br />

Pagerbdami iðkeliaujantájá, pagarbiname<br />

ir didájá gyvybës Kûrëjà<br />

uþ suteiktà tokià galimybæ. Priminsiu<br />

èia indø iðminèiaus Tagorës<br />

þodþius: Dar niekieno ðirdis<br />

nesuskurdo, kas Já pagarbino.<br />

Supraskime, kad ir tos Aukðèiausiajam<br />

rodomos pagarbos reikia<br />

ne Jam, o mums, kad galëtume<br />

bûti tikrais þmonëmis. Velionë<br />

Vlada toká pavyzdá rodë savo gyvenimu.<br />

Algis UZDILA<br />

PALIKOT<br />

Skiriu a. a. V. ir J. Pajaujams<br />

Jûs palikot mus visus,<br />

Graþius, ðviesius namus,<br />

Uþaugintus medþius<br />

Ir tëviðkës þalius laukus.<br />

Knygos, mokslas Jus þavëjo,<br />

Bet laimë ne visad lydëjo...<br />

Gyvenime nieko neapgavot,<br />

Juodos duonos vis ragavot.<br />

Su þmonëmis bendravot<br />

Ir Dievui tarnavot.<br />

Gyvenimas buvo sunkus,<br />

Pûtë vëjas nepalankus...<br />

Lietuvoj siautë rusai pikti,<br />

Namai buvo palikti.<br />

Lenkijoj prieglobstá teko rast,<br />

Vilèiø, svajoniø neprarast...<br />

Jûs buvot iðmintingi,<br />

Punsko þemëj reikalingi.<br />

Sumanumo, þiniø turëjot,<br />

Puikiai dirbti mokëjot.<br />

Vargø, sunkumø nebijojot,<br />

Uþ kraðto ateitá kovojot,<br />

Gerai organizavot ðvietimà –<br />

Tartum kraðto atpirkimà.<br />

Knygos, mokslas Jus þavëjo,<br />

Bet ne visad laimë lydëjo.<br />

Vël pasirinkot naujà Tëvynæ –<br />

Amþino dangaus mëlynæ.<br />

Lengva tëviðkës þemë priglaus,<br />

Jau niekas daugiau neskriaus.<br />

Ir vël esate kartu,<br />

Ir vël Jûs abu...<br />

M. Savickienë

Kultûros baruose<br />

TARPTAUTINËJE KNYGØ MUGËJE VILNIUJE<br />

Ðiø metø vasario 23-26 dienomis vyko Tarptautinë<br />

Baltijos ir 7-oji Vilniaus knygø mugë.<br />

Tradiciðkai susitikimø vieta buvo “Litexpo”<br />

parodø centras.<br />

Mugë ðurmuliavo keturias dienas (V. Þilionio nuotr.)<br />

Baltijos knygø mugë po<br />

dvejø metø pertraukos vël vyko<br />

Vilniuje. Tai didþiausia knygø mugë<br />

Baltijos ðalyse. Jos metu skaitytojai<br />

bendrauja su kûrëjais,<br />

vyksta daugybë kultûriniø renginiø.<br />

Mugës atidaryme dalyvavo<br />

LR Vyriausybës atstovai: ministras<br />

pirmininkas Algirdas Mykolas<br />

Brazauskas, kultûros ministras<br />

V. Prudnikovas. Didþiojoje<br />

konferencijø salëje A. Brazauskas<br />

pasveikino mugës dalyvius<br />

ir perkirpo juostà. Vëliau jis lankë<br />

5-ojoje salëje esanèius leidëjø<br />

stendus.<br />

Baltijos knygø mugës istorija<br />

prasideda 1995 metais. Tuo-<br />

met pirmà kartà ði mugë surengta<br />

Taline. Vëliau ji vyko Vilniuje<br />

(1999 ir 2003 m.). Lankytojais Vilniaus<br />

mugë þymiai lenkia kaimyniniø<br />

ðaliø muges, nes “Litexpo”<br />

rûmø plotas itin áspûdingas.<br />

Ðiais metais mugëje pasirodë<br />

leidëjai ið 13 ðaliø, tarp jø Punsko<br />

“Auðros” leidykla, kuriai atstovavo<br />

Vida Baranauskaitë, Valdas<br />

Þilionis ir Petras Vitkauskas.<br />

Bûta 370 stendø, tarp jø Frankfurto,<br />

Varðuvos knygø mugës bei<br />

Japonijos, Latvijos, Lenkijos,<br />

Baltarusijos leidëjø kolektyviniai<br />

stendai.<br />

Mugës metu veikë 13 meno parodø,<br />

buvæs tradicinis Suaugusiøjø<br />

ir vaikø kûrybos kampas. “Auðros”<br />

stende pristatyta poeto, fotografo<br />

Sigito Birgelio fotografijø<br />

paroda “Jotvos pakraðty”.<br />

Ðiais metais renginiai vyko<br />

dviejuose pastatuose (nr. 5 ir nr.<br />

S. Birgelio albumo "Jotvos pakraðty" pristatymo sveèiai: V. Braziûnas,<br />

R. Vitkauskas, B. Jonuðkaitë ir V. Povilionienë (V. Baranauskaitës nuotr.)<br />

23

4). Kultûriniø renginiø bûta per<br />

200. Skaitytojai susitiko su apie<br />

110 raðytojø ir poetø ið Lietuvos<br />

ir 13 uþsienio ðaliø. Papildomai<br />

vyko per 10 renginiø ávairiose Vilniaus<br />

miesto vietose.<br />

Vilniaus mugë - tai turbût þymiausia<br />

2006 m. kultûros ðventë<br />

Lietuvoje. Per keturias dienas buvo<br />

galima dalyvauti: “Bibliotekininkø<br />

dienoje”, kurios metu vyko<br />

tarptautinë bibliotekininkø<br />

konferencija, “Ilgajame penktadienyje”,<br />

kai lankytojø buvo laukiama<br />

iki 21 valandos, “Nekasdieniø<br />

pasimatymø dienoje”,<br />

kuomet vyko daugybë susitikimø<br />

su Lietuvos ir uþsienio autoriais<br />

bei daugiausia kultûriniø<br />

renginiø, “Ðeimos dienoje”, skirtoje<br />

vaikams ir tëveliams.<br />

Renginiuose ið Lietuvos þymesniø<br />

kûrëjø dalyvavo: Sigitas<br />

Geda, Laura Sintija Èerniauskaitë,<br />

Kæstutis Navakas, Juozas Erlickas,<br />

Birutë Jonuðkaitë. Ið kaimyniniø<br />

Baltijos ðaliø dalyvavo:<br />

Inga Gaile, Mara Zalite, Karlis Verdinas,<br />

Reinas Raudas, Sergej Timotejev,<br />

Artur Punte, Zhorzh Ua-<br />

24<br />

lik, Vladimir Svetlov bei menininkø<br />

- poetø grupë “Orbita”. Pirmà<br />

kartà atvyko sveèiai ið Baltarusijos.<br />

Jie pristatë savo pasiekimus<br />

ir gausybæ periodiniø leidiniø<br />

bendrame stende.<br />

Ádomios akimirkos skaitytojø<br />

laukë sekmadienio susitikime<br />

“Mano mëgstamiausia knyga”.<br />

Su skaitytojais susitinka istorikë dr. V. Stravinskienë, knygø apie<br />

Lenkijos ir pasaulio lietuviø bendruomenæ autorë. (V. Þilionio nuotr.)<br />

"Auðros" leidyklos stendas ir S. Birgelio fotoparoda (V. Þilionio nuotr.)<br />

Þinomi Lietuvos þmonës skaitë<br />

savo mëgstamiausiø knygø iðtraukas.<br />

Dalyvavo operos solistë<br />

I. Milkevièiûtë, finansø analitikas<br />

G. Nausëda, politikas J. Sabatauskas,<br />

socialinës apsaugos<br />

ir darbo ministrë V. Blinkevièiûtë,<br />

laidø vedëjas A. Ramanauskas,<br />

grupës “G&G Sindikatas”<br />

narys Svaras, “Lietuvos telekomo”<br />

komandos kapitonë R. Valentienë.<br />

Renginá vedë M. Mikutavièius.<br />

Mugës metu, vasario 23 d. 18<br />

val., 5.2 salëje ávyko “Auðros”<br />

leidyklos iðleisto Sigito Birgelio<br />

nuotraukø albumo “Jotvos pakraðty”<br />

pristatymas. Já vedë poetas<br />

V. Braziûnas ir dzûkiðkomis<br />

dainomis paávairino dainininkë<br />

Veronika Povilionienë. Pats Sigitas<br />

Birgelis dalyvauti negalëjo,<br />

bet jam ðauniai atstovavo kolegos.<br />

Pristatyme dalyvavo dailininkë<br />

Eglë Valiûtë, raðytojas ir leidëjas<br />

Jeronimas Laucius, raðytojas<br />

V. Þeimantas. “Auðros” leidyklai<br />

atstovavo dir. Romas Vitkauskas,<br />

“Auðrelës” redaktorë Vida Baranauskaitë,<br />

“Auðros” redakcijai -

Petras Vitkauskas. Pristatyme dalyvavo<br />

apie 40 þiûrovø.<br />

Vasario 25-osios rytà, 10.00<br />

val., Raðytojø kampelyje ávyko<br />

mûsø kraðtietës Birutës Jonuðkaitës<br />

knygos “Eksperimentas”<br />

(jà iðleido leidykla “Gimtasis þodis”)<br />

pristatymas. Dalyvavo literatûrologë<br />

E. Bukelienë, raðytoja<br />

V. Juknaitë, kompozitorius<br />

M. Urbonaitis. Renginá vedë<br />

N. Kvaraciejûtë.<br />

Vasario 25 d. 16.00 val. ávyko<br />

Lietuviø literatûros ir tautosakos<br />

instituto knygø su restauruotais<br />

áraðais “Gili gili upelë” ir “Dzûkijos<br />

dainos ir muzika” pristatymas.<br />

Dalyvavo muzikologës<br />

Þ. Sverdolienë, A. Nakienë,<br />

R. Þarskienë, dzûkø dainininkë<br />

A. Þuraulienë ir dzûkø folkloro<br />

ansamblis “Dijûta”.<br />

Vasario 26 d. diskutuota apie<br />

lietuviø tradicinius valgius. Pristatytas<br />

albumas “Tradiciniai lietuviø<br />

pasninko valgiai” (leidëjas<br />

- “Baltos lankos”). Dalyvavo leidinio<br />

sudarytoja - Lietuvos kulinarinio<br />

paveldo fondo direktorë<br />

Birutë Imbrasienë, istorikas dr.<br />

Alfredas Bumblauskas. Renginá<br />

vedë Saulius Þukas.<br />

Tarptautinë Baltijos ir Vilniaus<br />

knygø mugë tikrai visus<br />

stulbino pasiûla, renginiø gausa<br />

bei lankytojø skaièiumi (5 salë<br />

buvo sausakimða, nes 4 buvo<br />

sunku rasti). Tarp lankytojø buvo<br />

mûsø kraðtieèiø, nuolat gy-<br />

V. Braziûnas ir A. Klova pristato knygà "Ið naminio audimo dainos" .<br />

Krontos leidyklos stendas (V. Baranauskaitës nuotr.)<br />

AUÐRA, Punsko leidykla<br />

Nuoðirdþiai dëkojame uþ dalyvavimà Baltijos/Vilniaus knygø<br />

mugëje (2006 vasario 23-26). Jûsø leidyklos dalyvavimas joje þymiai<br />

prisidëjo prie mugës populiarumo. Tikimës, kad mugë Jums buvo<br />

taip pat sëkminga ir ásimintina.<br />

Ðiø metø Baltijos/Vilniaus knygø mugë susilaukë dar didesnio<br />

atgarsio Lietuvos ir kaimyniniø ðaliø þiniasklaidoje, muge domëjosi<br />

ir joje lankësi Latvijos, Estijos, Vokietijos, Rusijos, Baltarusijos,<br />

Lenkijos, Didþiosios Britanijos, Èekijos, Italijos, Ðvedijos ir kt. ðaliø<br />

leidyklø atstovai. Mugë sulaukë puikaus dalyviø ið uþsienio ávertinimo<br />

ir padëkø uþ puikiai suorganizuotà renginá.<br />

Mugës statistika taip pat rekordinë: dalyvavo 375 firmø ið 11<br />

ðaliø (Lietuva, Latvija, Vokietija, Lenkija, Baltarusija, Slovakija, Izraelis,<br />

Japonija, Rusija, Austrija, Ðvedija), per keturias darbo dienas<br />

mugæ aplankæ 55 200 lankytojø, mugës ekspozicija uþëmë 6 794 kv.<br />

m, buvo surengta per 200 renginiø, mugëje sveèiavosi 27 uþsienio<br />

autoriai ið 13 ðaliø ir apie 80 Lietuvos raðytojø, dirbti mugëje akreditavosi<br />

apie 200 þurnalistø.<br />

Nuoðirdþiai viliamës, kad Baltijos/ Vilniaus knygø mugë pateisino<br />

Jûsø lûkesèius bei dþiaugsimës galëdami pasveikinti Jus 2007<br />

metais rengiamoje 8-ojoje Vilniaus knygø mugëje.<br />

Geros kloties!<br />

Milda Gembickienë,<br />

Vilniaus knygø mugës<br />

projekto vadovë<br />

venanèiø ar studijuojanèiø Lietuvoje,<br />

bei Punsko kraðto bièiuliø.<br />

Eilës prie kasø driekësi net<br />

iki 100 m. Tikrai reta tokiø renginiø,<br />

á kuriuos taip mielai trauktø<br />

tiek suaugæ þmonës, tiek vaikai<br />

ir moksleiviai. Pagirtina ir tai, kad<br />

ðiemet pavyko suderinti aukðtøjø<br />

mokyklø pasiûlos mugæ su<br />

knygø muge. Mokslas be knygos<br />

- kaip raðytojas be plunksnos.<br />

Gaila, kad tokio ðaunaus ir<br />

nepakartojamo kultûrinio renginio<br />

teks laukti vël metus. Kvieèiu<br />

visus jame dalyvauti. Tikrai<br />

nesigailësite, vaikðèiodami knygø<br />

jûroje. Artimiausia knygø<br />

mugë "Knygø pavasaris" vyks<br />

balandþio 7-9 d. Vilniuje, Mokytojø<br />

namuose (Vilniaus g.).<br />

Petras VITKAUSKAS<br />

25

26<br />

Þemdirbys<br />

BITININKØ SUSIRINKIMAS<br />

Vasario 19 d. Punsko valsèiaus svetainëje ávyko<br />

Punsko bitininkø susirinkimas – apmokymas.<br />

Jame dalyvavo 16 bitininkø ir 2 sveèiai - prelegentai:<br />

prof. Vytautas Salinka ið Kauno (“Avilio” red.,<br />

bitininkø kalendoriø autorius, Þemës ûkio rûmø<br />

Kaune specialistas patarëjas) ir Vytautas Raèius –<br />

Ðepietavo ûkininkø patariamojo centro specialistas.<br />

Prof. Vytautas Salinka skaitë paskaità ”Medaus<br />

produkcijos padidinimo galimybës ir importuoto<br />

medaus pavojus”, o Vytautas Raèius - “Medaus<br />

gamintojø kooperacijos formos Europos Sàjungoje”.<br />

Prieð susirinkimà bitininkai buvo pakviesti aplankyti<br />

bitininkystës leidiniø parodà–pardavimà, surengtà<br />

prof. Vytauto Salinkos.<br />

Susirinkimà pradëjo pirmininkas Petras Vitkauskas,<br />

pristatydamas Bitininkø sàjungos Punsko<br />

skyriaus einamuosius reikalus. Priminë, kad nario<br />

mokestá bûtina sumokëti iki kovo 10 (be to, uþsisakyti<br />

bièiø motinëles, reikalingus padargus). Bitininkø<br />

Bitininkø apmokymas. Kalba prof. Vytautas Salinka (P. Vitkausko nuotr.)<br />

sàjungos Suvalkø regioninis skyrius perkeltas á<br />

Oleckà. Sprendimas priimtas vasario 18 d. Olecke<br />

per II visuotiná suvaþiavimà.<br />

Vytautas Raèius pabrëþë, kad vël esàs kooperaciniø<br />

veiklos formø poreikis. Palenkës vaivadijoje<br />

jau sëkmingai veikia 5 gamintojø kooperatyvai<br />

(struèiø, kiauliø augintojø, pieno ir kiti). Þmonës<br />

dar nelabai skuba juos kurti, taèiau atsirasiàs poreikis<br />

ûkininkams jungtis, kad efektyviau parduotø<br />

produkcijà. Pateikti juridiniai bei administraciniai<br />

reikalavimai, keliami norintiesiems steigti kooperatyvus.<br />

Ðias pastangas remia ES, padengdama<br />

dalá administraciniø iðlaidø. Kol kas visi norintieji<br />

yra apmokomi, skatinami, bet ne verèiami kurti<br />

kooperatyvus. Þmonës patys turi suprasti ir panorëti<br />

bendradarbiauti grupëje. Reikia pasitikëjimo<br />

vienas kitu, kurio kol kas, deja, trûksta...<br />

Prof. Vytautas Salinka pirmiausia aptarë iðkilusià<br />

importuoto medaus problemà ES valstybëse.<br />

Importinis medus vis daþniau vyrauja parduotu-

vëse ir gundo þemomis kainomis. Problema yra ta,<br />

kad daþniausiai nenurodoma, jog tai importuotas<br />

medus, ir ið kokios jis yra ðalies. Jis parduodamas<br />

kaip lietuviðkas ar lenkiðkas. Tai nesàþininga konkurencija,<br />

palauþianti bitininkus tiek Lietuvoje, tiek<br />

Lenkijoje. Mat medus partraukiamas ið tø regionø,<br />

kur bitës já neða per visus metus, o mûsø geografinëje<br />

zonoje - tik apie 3 mënesius. Prelegentas skatino<br />

bitininkus su ðiuo reiðkiniu aktyviai kovoti ir<br />

aiðkinti pirkëjams, kad vietinis medus yra sveikiausias<br />

ir tinkamiausias mûsø organizmui. Kitose valstybëse<br />

skatinama pirkti vietos produkcijà. Tai remiama<br />

ið valstybës biudþeto arba dalá reklamos iðlaidø<br />

susimoka patys bitininkai. Vietinis medus visuomet<br />

yra brangesnis ir vertingesnis nei importinis.<br />

Vëliau prelegentas aiðkino, kaip galima pagerinti<br />

medaus kieká ir kokybæ naudojant veislines motinas,<br />

naujus korius, turtingesnes bièiø ganyklas,<br />

sëjant medingus augalus arba priveþant bites. Visa<br />

tai lemia medaus aromato kompozicijà, jo spalvà,<br />

skoná ir sveikatingumà.<br />

Pabrëþta bûtinumà laikytis ðvaros reikalavimø<br />

kiekvienam produkcijos etape, veikianèiam medaus<br />

Þiemos ðventë<br />

"Veisiejai 2006"<br />

Vasario 25 dienà vyko þiemos ðventë<br />

“Veisiejai 2006”. Jà suorganizavo Veisiejø<br />

miesto seniûnas Juozas Rutkauskas<br />

ir Veisiejø savivaldybës seniûnas<br />

Zenonas Sabaliauskas. Ðventës metu<br />

vyko poledinës þûklës varþybos, vaþio<br />

traukimo konkursas ir automobiliø figûrinio<br />

vairavimo varþybos. Dalyvavo ir<br />

mûsø kraðto komanda: Juozas Vasiliauskas,<br />

Juozas Þukauskas ir Bronius Þukauskas.<br />

Jie ið Veisiejø sugráþo su didþiuliais<br />

laimëjimais. Juozas Vasiliauskas<br />

buvo apdovanotas diplomu uþ didþiausios<br />

þuvies sugavimà. Juozas Þukauskas<br />

ið Burbiðkiø laimëjo I vietà vaþio<br />

traukimo konkurse. Mûsø komanda iðkovojo<br />

II vietà poledinës þûklës varþybose.<br />

Jonas VAIÈIULIS<br />

kokybæ, tiek bityne, tiek medaus sukimo, fasavimo<br />

ir laikymo patalpose. Visa tai lemia gaminio<br />

kokybæ ir tai, ar jis tenkins maisto produktams keliamus<br />

reikalavimus.<br />

Bitininkai privalo stengtis, kad jø pateikiamas<br />

medus, þiedadulkës, duonelë, pikis ir jø gaminiai<br />

tenkintø visus keliamus reikalavimus, pirkëjø lûkesèius<br />

ir norus. Jie privalo visà laikà lavintis, gerinti<br />

savo techninæ bazæ, gauti reikiamus sertifikatus<br />

ir pan.<br />

Aiðkinta, jog tiek þiemà, tiek vasarà avilyje bûtina<br />

tinkama ventiliacija. Tai lemia bièiø ðeimos<br />

sveikatà, derliaus sëkmæ. Priminta, kad artëjant pavasariui<br />

bûtina patikrinti maisto kieká aviliuose,<br />

nes esamos atsargos galëjo bûti suvartotos, ir bièiø<br />

ðeimos gali mirti ið bado. Galima bites pamaitinti<br />

cukraus pudros pyragu su priedais arba sirupu<br />

su priedais.<br />

Prelegentui Vytautui Salinkai buvo áteikta atminimui<br />

dovanø nuo Punsko kraðto bitininkø.<br />

Kviesta daþniau apsilankyti ir paraðyti apie Punskà<br />

ir bitininkus “Avilyje”.<br />

Paskui bitininkai dar ilgai diskutavo su prelegentu<br />

bei tarpusavyje.<br />

Petras VITKAUSKAS<br />

Varþybø nugalëtojai (J. Vaièiulio nuotr.)<br />

27

28<br />

Kronika<br />

Iðvykom á tëvynæ su skambia daina!<br />

Ðiais metais Punsko Kovo 11osios<br />

licëjaus choras pirmàkart<br />

iðvyko pasirodyti á Lietuvà. Sausio<br />

28-àjà, ankstyvà ðeðtadienio<br />

rytà, visi dainininkai, gerai nusiteikæ,<br />

susirinkome prie mokyklos<br />

ir iðvykome á Marijampolæ, mûsø<br />

mylimo vadovo gimtinæ. Marijampolës<br />

kultûros centre buvome<br />

sutikti su ðypsena veiduose,<br />

kas mus labai gerai nuteikë prieð<br />

mûsø pirmàjá didá pasirodymà<br />

Lietuvoje.<br />

Ðis koncertas Marijampolëje<br />

jau tapæs tradiciniu (jis vyksta<br />

jau devynerius metus). Koncerto<br />

organizatoriai - tai Vilkaviðkio<br />

vyskupijos Caritas ir Marijampolës<br />

moksleiviø kûrybos centro<br />

choro studija „Vyturëlis”. Taèiau<br />

ði puiki idëja kilusi Pagalbos centro<br />

vadovei pediatrei E. Montvilienei.<br />

Manau, kiekvienas atkrei-<br />

pë dëmesá á ðios programos pavadinimà<br />

„Giedu ir dainuoju Dievui<br />

ir Tëvynei”. Ðiuose þodþiuose<br />

atsispindi visa koncerto idëja<br />

ir ðiluma, kurios ir mus teko ákvëpti.<br />

Programoje dalyvavo 13 chorø,<br />

jà paávairino dvi ðokiø grupës.<br />

Koncertavo Sangrûdos Ðv.<br />

Kûdikëlio Jëzaus Teresës parapijos<br />

vaikø choras, Prienø pradinës<br />

mokyklos vokalinis ansamblis<br />

”Nemunas”, Lazdijø Motiejaus<br />

Gustaièio gimnazijos jaunøjø<br />

choras. Buvo daug chorø ið<br />

Marijampolës, Rygiðkiø Jono<br />

gimnazijos jauniø choras. Visi pasirodë<br />

puikiai.<br />

Programoje vyravo kalëdinë<br />

nuotaika, taèiau mûsø choras<br />

dainavo jaunatviðkas dainas<br />

„Baltas paukðtis” ir „Po tëviðkës<br />

berþais”. Þiûrovø ovacijos suvir-<br />

Seneliø ðventë Navinykø mokykloje<br />

Malonu, kad seneliai buvo pagerbti (P. Vitkausko nuotr.)<br />

pino mûsø ðirdeles ir leido suprasti,<br />

jog mûsø pasirodymas visiems<br />

patiko. Manau, kad savo tikslà<br />

pasiekëme: iðvykome á Lietuvà ir<br />

sulaukëme graþiø þiûrovø ðypsenø.<br />

Bûtina paminëti, jog programos<br />

pabaigoje pasirodë koncerto<br />

JUNGTINIS CHORAS. Jis sugiedojo<br />

giesmæ „Tyli naktis”.<br />

Visi puikiai nusiteikæ susirinkome<br />

prie gausiai vaiðëmis apkrauto<br />

stalo ir linksmai ðnekuèiavomës.<br />

Vaiðes uþbaigë skambios<br />

punskieèiø dainos. Sustojæ ratu<br />

kartu dainavome, o Viktoras<br />

Ðliauþys mums pritarë armonika.<br />

Visø choristø vardu noriu padëkoti<br />

mûsø mylimam vadovui<br />

Jonui Pavilioniui uþ mums skirtà<br />

laikà mokant dainø, kuriomis vëliau<br />

galëjome suvirpinti kitø ðirdeles.<br />

Taip pat norëèiau padëkoti<br />

mokyt. Danutei Ðliauþienei, kuri<br />

sutiko mus lydëti ir globoti. Dar<br />

kartà nuoðirdþiai AÈIÛ uþ nuostabias<br />

akimirkas Lietuvoje!<br />

Onutë Uzdilaitë<br />

Ðiø metø vasario 10 d. 12 val.<br />

Navinykø mokykloje surengta<br />

ðventæ seneliams. Á iðkilmes susirinko<br />

kone visi seneliai – ir ið toliau,<br />

ir ið arèiau. Mokiniai, mokytojø<br />

padedami, parengë nuostabià<br />

programà. Ji truko beveik valandà.<br />

Anûkai dainavo, ðoko,<br />

deklamavo eiles, skyrë seneliams<br />

padëkos þodþius. Seneliai ir atvykæ<br />

tëvai karðtai plojo visiems atlikëjams:<br />

tiek maþiausiems, tiek ir<br />

vyresniems. Pabaigoje visi mokiniai<br />

kartu sudainavo dainelæ ir áteikë<br />

seneliams paèiø atliktas graþiausias<br />

popierines gëles.<br />

Paskui seneliai vaiðinosi. Prie<br />

stalo jiems patarnavo vyriausios<br />

mokinës. Visi buvo geros nuotaikos,<br />

ilgai ðnekëjosi, o paskui<br />

iðsiskirstë á namus.<br />

Anûkas

Europos lietuviø<br />

katalikø kunigø<br />

suvaþiavimas<br />

Ðiø metø vasario 20-21 d.<br />

Hiutenfeldo (Vokietija) lietuviø<br />

Vasario 16-osios gimnazijoje ávyko<br />

Europos lietuviø katalikø kunigø<br />

sielovados suvaþiavimas.<br />

Vasario 20 d. praneðimus skaitë<br />

Lietuvos Vyskupø Konferencijos<br />

delegatas uþsienio lietuviø<br />

sielovadai prelatas Edmundas<br />

Putrimas ir Lietuvos Vyskupø<br />

Konferencijos generalinis sekretorius<br />

mons. Gintaras Gruðas.<br />

Prelatas Edmundas Putrimas<br />

apþvelgë lietuviø sielovados<br />

pëdsakus visame pasaulyje, o<br />

mons. Gintaras Gruðas iðsamiai<br />

papasakojo apie Europos Vyskupø<br />

Konferencijos tikslus ir uþdavinius<br />

bei sàsajas su vietos vyskupø<br />

konferencijomis.<br />

Vasario 21 d. dirbta grupëmis.<br />

Praneðimus skaitë Airijos lietuviø<br />

katalikø misijos kapelionas Dubline<br />

kun. Egidijus Arnaðius, Jungtinës<br />

Karalystës lietuviø katalikø<br />

sielovados kapelionas ir Londono<br />

lietuviø klebonas kun. Petras<br />

Tverijonas, Tilþës (Rusija) klebonas<br />

ir dekanas mgr. kun. Andrius<br />

Eidintas, St. Peterburgo (Rusija)<br />

kunigø seminarijos rektorius kun.<br />

dr. Rimantas Gudelis, Hiutenfeldo<br />

Vasario 16-osios gimnazijos religijos<br />

mokytojas Darius Subaèius,<br />

kunigas Jonas Dëdinas - tos<br />

paèios gimnazijos kapelionas ir<br />

dvasios tëvas, kunigas Vidas Vaitiekûnas,<br />

tarnaujantis Vokietijos<br />

lietuviams.<br />

Tai pirmas bandymas sukviesti<br />

Europoje besidarbuojanèius lietuvius<br />

katalikus kunigus aptarti<br />

sielovados Europos rytuose ir vakaruose<br />

skirtumus bei panaðumus,<br />

iððûkius ir perspektyvas.<br />

Kun. Egidijus Arnaðius<br />

DËMESIO, NORINTIEJI DIRBTI!<br />

Firma TIMAC AGRO POLSKA Sp. z o.o. su buveine Poznanëje<br />

ádarbins prekybos patarëjus. Jie dirbs Punske ir apylinkëje.<br />

Ádarbinti asmenys bus atsakingi uþ pardavimà mineraliniø tràðø,<br />

bendradarbiaujant su platintojais.<br />

Ieðkome dinamiðkø, atsakingø, sàþiningø, nebijanèiø naujø<br />

paþinèiø ir iððûkiø asmenø.<br />

Reikalaujame:<br />

p þemës ûkio srities iðsilavinimo,<br />

p pardavinëjimo patirties,<br />

p B kat. vairuotojo teisiø,<br />

p mokëjimo dirbti kompiuteriu.<br />

Uþtikriname:<br />

p patrauklias ádarbinimo sàlygas,<br />

p mobiløjá telefonà,<br />

p darbà jauname kolektyve,<br />

p galimybæ dalyvauti ávairiuose apmokymuose.<br />

CV su motyvaciniu laiðku praðom siøsti adresu<br />

beatajeleniewicz@wp.pl. Galima taip pat skambinti tel. 694427251.<br />

Ona ir Jurgis Stankauskai ið Vidugiriø vasario 20 dienà<br />

ðventë 60 bendro gyvenimo metø jubiliejø.<br />

Ðeðiasdeðimt kartø obelys þydëjo,<br />

Ðeðiasdeðimt buvo vasarø kartu...<br />

Bet tegul gyvenimas metus ið naujo raðo<br />

Ant pasidabruotø Jûsø smilkiniø.<br />

Linkëdami Jums Dievo palaimos, stiprios sveikatos ir dar<br />

ilgø bendro gyvenimo metø sveikina<br />

Mylintys dukros ir sûnûs su ðeimomis<br />

85 pavasariai praëjo,<br />

85 vasaros lyg upë nutekëjo,<br />

Ruduo, þiema prabëgo nejuèia ir taip staiga.<br />

Dar ne kartà obelys praþys,<br />

Dar ne kartà þiemà sniegas uþpustys,<br />

Dar ne kartà ðirdis plaks, stipriai dauþys,<br />

Á gyvenimà kaip paukðtis skleis sparnus, pirmyn skraidys.<br />

Tokio ypatingo gimtadienio proga tëtá, senelá, prosenelá karðtai<br />

sveikina dvi dukros Birutë ir Anelë, ðeðios anûkës, ðeðiolika proanûkø<br />

ir proanûkë Alicija su vyru Algiu. Tikimës, kad dar daug<br />

praleisime kartu pavasariø, vasarø, rudenø ir þiemø.<br />

29

Sveikinu Julijà Paplauskienæ ið<br />

Oþkiniø, vasario 9 d. sulaukusià<br />

70 metø. Linkiu sveikatos,<br />

laimës, dþiaugsmo, ilgø gyvenimo<br />

metø ir Dievo palaimos.<br />

Julius Paplauskas<br />

Nuoðirdþiai sveikiname “Auðros”<br />

redakcijos ir leidyklos darbuotojus<br />

Vasario 16-osios proga.<br />

Bûkit stiprûs, vieningi ir vis<br />

tokie kûrybingi. Ir toliau taip<br />

ðventai saugokite tautines vertybes.<br />

Graþiu ir tiesiu “Auðros”<br />

keliu perduokit kitom kartom<br />

neákainojamas vertybes: gimtàjà<br />

kalbà, lietuviø tradicijas ir<br />

kultûrà.<br />

Mokytojø pensininkø<br />

klubas<br />

Ðirdingiausiai dëkoju Aldonai<br />

Vaicekauskienei uþ<br />

straipsnius “Auðroje”. Juose<br />

tiek daug pagarbos ir meilës<br />

ypaè Aneliukei (Pakuckienei),<br />

kad liejasi aðaros beskaitant.<br />

Visiems kraðtieèiams - didþiausios<br />

laimës.<br />

Eugenija Sidaravièiûtë<br />

(Anelës Pakuckienës<br />

jauniausioji sesuo)<br />

Druskininkai<br />

30<br />

Dël<br />

VLADOS RUSOKAITËS-<br />

PAJAUJIENËS<br />

mirties artimuosius<br />

nuoðirdþiai uþjauèia<br />

Lenkijos lietuviø<br />

mokytojø draugija,<br />

Punsko mokyklø<br />

mokytojai ir darbuotojai<br />

Stabdomas Via Baltikos<br />

tiesimas<br />

Spauda raðë<br />

“Lietuva sunerimo suþinojusi,<br />

kad Lenkija stabdo kelio Via<br />

Baltika tiesimà”, – sausio 7 d. raðë<br />

“Kurier Poranny”. Lenkijos<br />

gamtos apsaugos ministras panaikino<br />

buvusio Palenkës vaivadijos<br />

vaivados iðduotà leidimà<br />

tiesti Augustavo ir Vasilkovo<br />

miestø apylankas bei atlikti dalies<br />

Via Baltikos atkarpos modernizavimo<br />

darbus. Ministerijos<br />

valdininkai paaiðkino, kad Palenkës<br />

vaivados leidimas buvo iðduotas<br />

neteisëtai. Kaip praneða<br />

“Kurier Poranny”, Lietuvos uþsienio<br />

reikalø ministras A. Valionis<br />

po susitikimo su Lietuvos<br />

Prezidentu V. Adamkumi pareiðkë,<br />

kad Lietuvos valdþia tikisi,<br />

jog darbai netrukus bus atnaujinti.<br />

Mat ðis kelias lietuviams yra<br />

labai reikalingas. Ginèai dël Via<br />

Baltikos tiesimo Lenkijoje tæsiasi<br />

jau 12 metø. Dël jos krypèiø<br />

tarpusavy nesutaria ekologus<br />

vienijanèios organizacijos, savivaldybës<br />

ir vietos gyventojai.<br />

Lenkijos gamtos apsaugos ministras<br />

J. Szyszko paþymëjo, jog<br />

lietuviai neturi dël ko nerimauti,<br />

kadangi ðiuo metu stengiamasi,<br />

kad visi priimami sprendimai atitiktø<br />

teisës reikalavimus, taip pat<br />

kad tiesiant ðá kelià galima bûtø<br />

pasinaudoti ES finansine parama.<br />

Stringa strateginiø<br />

projektø ágyvendinimas<br />

“Lietuva - Lenkija. Nerimas<br />

dël santykiø su Varðuva”, - raðë<br />

sausio 17 d. “Rzeczpospolita”.<br />

Straipsnyje raðoma, kad Lietuvos<br />

þiniasklaidoje pasirodë praneðimai<br />

apie blogëjanèius Vilniaus<br />

ir Varðuvos tarpusavio<br />

santykius. Kaip pavyzdys minimi<br />

Lenkijos sprendimas stabdyti<br />

Via Baltikos tiesimà ir ið vietos<br />

nejudantys “energetinio tilto”<br />

árengimo darbai. Lietuviai, kaip<br />

raðo dienraðtis, ypaè nerimauja<br />

dël strateginiø Lietuvai projektø<br />

ágyvendinimo vilkinimo. Toks<br />

Lenkijos elgesys sunkina Lietuvos<br />

pozicijà kovoje su Rusija dël<br />

energetinës nepriklausomybës.<br />

Straipsnyje atkreipiama dëmesá á<br />

tai, kad ligi ðiol Valdas Adamkus<br />

negavæs oficialaus kvietimo at-<br />

2006 m. vasario 3 d. mirë<br />

a. a. ONA NEVULIENË<br />

ið Þvikeliø kaimo.<br />

Nuoðirdþiai dëkojame Punsko ambulatorijos gydytojams,<br />

kunigams, giesmininkams, kaimynams ið Þvikeliø ir<br />

Kilèënø, ðeimininkëms, giminëms ir paþástamiems uþ<br />

giesmes, maldas, paguodos þodþius ir pagalbà bei<br />

velionës palydëjimà á amþino poilsio vietà.<br />

Sûnûs Silvestras, Jonas<br />

ir podukra Ona su ðeimomis

vykti á Lenkijà, taip pat Lech Kaczyñski<br />

neskuba vykti á Lietuvà.<br />

Skurdþiausio regiono<br />

viltys<br />

“Ar rytø siena pradës plëtotis?”<br />

– sausio 18 d. raðë “Gazeta<br />

Wyborcza”. Penkios Lenkijos rytø<br />

vaivadijos, tarp jø ir Palenkës,<br />

pagal BVP vertæ vienam gyventojui<br />

priskiriamos prie paèiø skurdþiausiø<br />

visoje ES regionø. Ðiø<br />

vaivadijø ûkio plëtrai paspartinti<br />

ES jau yra numaèiusi 886 mln. eurø.<br />

Naujoji Lenkijos Vyriausybë<br />

tikisi, kad ðios lëðos padës sukurti<br />

efektyvià to regiono plëtros<br />

programà, kuri bûtø ágyvendinama<br />

iki 2020 m. Tikimasi, kad ðiai<br />

programai ágyvendinti pavyks<br />

papildomai gauti kelis ðimtus milijonø<br />

eurø. Programos sumanytojai<br />

mano, kad papildomai plëtrai<br />

skirtos lëðos padës ðiam regionui<br />

tapti labiau konkurencingu<br />

ir pritrauks uþsienio investicijas.<br />

Planuojama investuoti ne tik<br />

á infrastruktûrà (pvz., keliø modernizacijà),<br />

bet taip pat naujøjø technologijø<br />

plëtojimà, t. y. greito internetinio<br />

ryðio diegimà, moksliniø<br />

centrø tyrimus.<br />

“Anatex” áteiktas<br />

prestiþinis<br />

apdovanojimas<br />

“Anatex” verslo lyderis”, –<br />

vasario 15 d. raðë “Kurier Poranny”.<br />

Seinø lietuviø “Þiburio” mokyklà<br />

staèiusi statybinë organizacija<br />

“Anatex” gavo prestiþiná<br />

Bussines Centre Club apdovanojimà.<br />

Kaip praneða “Kurier Poranny”,<br />

ligi ðiol (apdovanojimai teikiami<br />

15 metø) tik dvi Palenkës<br />

vaivadijos firmos gali pasigirti tokiu<br />

ávertinimu. Apdovanojimas<br />

áteiktas ávertinant “Anatex” plët-<br />

ros dinamikà. Kaip pabrëþë ðios<br />

firmos vadovas A. Chomczyk,<br />

gerus rezultatus pavyko pasiekti<br />

visø pirma dël visø darbuotojø<br />

gero pasirengimo ir patirties.<br />

Pasak jo, dël solidaus<br />

darbo firma ágijo pasitikëjimà,<br />

todël ðiuo metu vykdo uþsakymus<br />

ne tik Palenkës vaivadijoje,<br />

bet ir toli uþ jos ribø, tarp<br />

kitko, Varðuvoje.<br />

(pm)<br />

Prioritetai<br />

Valdanèiajai Teisës ir teisingumo<br />

partijai simpatizuojantis<br />

savaitraðtis “Gazeta Polska”<br />

(2006 02 08) teigia, kad lietuviai<br />

nusivylë nauja Lenkijos valdþia.<br />

Laikraðtis cituoja “Lietuvos ryto”<br />

ir “Respublikos” kritiðkas<br />

publikacijas ðia tema.<br />

“Strateginei partnerystei su<br />

Lietuva Lenkija neturi nei laiko,<br />

nei jëgø”, – raðo átakingas dienraðtis<br />

“Lietuvos rytas”, taip pat<br />

leisdamas suprasti, kad neturi<br />

tam ir noro”, - teigia “Gazeta Polska”.<br />

Toliau lenkø laikraðtis vardija<br />

Lietuvos þiniasklaidos publikacijas,<br />

kur lietuviai priekaiðtauja,<br />

kad Lenkijos prezidento ir<br />

premjero pirmøjø uþsienio kelioniø<br />

sàraðe nëra Vilniaus, kad Varðuva<br />

neágyvendina strateginæ<br />

reikðmæ Lietuvai turinèiø ekonominiø<br />

projektø – elektros tilto, Via<br />

Baltikos ir Rail Baltikos trasø.<br />

Paþymëtina, kad nei Lietuvos<br />

politikai, nei cituojami ðalies laikraðèiai,<br />

kritikuodami Lenkijà dël<br />

to, kad nusisuko nuo Lietuvos ir<br />

nevykdo ásipareigojimø, niekur<br />

nemini Lenkijos lietuviø reikalø.<br />

Tad nemini jø ir “Gazeta Polska”.<br />

Taèiau komentare raðo, kad ne<br />

tik Lietuva Lenkijai, bet ir Lenkija<br />

Lietuvai turi daug priekaiðtø.<br />

“Jie visø pirma susijæ su Lietuvos<br />

lenkø padëtimi. Tai lenkiðkø<br />

pavardþiø raðymas - Lietuvos lenkai<br />

norëtø raðyti jas lenkiðkais raðmenimis.<br />

Lietuvos ir Lenkijos sutartyje<br />

numatoma, kad bus pasiraðyta<br />

atitinkama sutartis, taèiau<br />

deðimt metø Vilnius tai vilkina.<br />

Antra problema - tai sovietø nacionalizuotos<br />

þemës gràþinimas.<br />

(...) Ir pagaliau lenkø ðvietimas,<br />

kurá diskriminuoja Lietuvos valdþia<br />

(Lietuvoje veikia apie 120 mokyklø,<br />

kur dëstomoji kalba yra lenkø)”.<br />

Ðis komentaras puikiai parodo<br />

tai, kà gryna akimi matyti ikðiolinëje<br />

praktikoje: kokie yra<br />

Lenkijos prioritetai palaikant santykius<br />

su Lietuva bei Lietuvos<br />

prioritetai palaikant santykius su<br />

Lenkija.<br />

Patarëjas<br />

Kaip vienà ið átakingiausiø<br />

Lenkijos prezidento Lecho Kaczyñskio<br />

patarëjø apþvalgininkai<br />

nurodo Adamà Lipiñská. Ðis politikas<br />

prezidentui koordinuoja<br />

Lenkijos rytø politikà ir bendradarbiavimà<br />

su polonija (uþsienyje<br />

gyvenanèiais lenkais). Tai rodo,<br />

kaip valstybei reikðmingi<br />

tautieèiai, gyvenantys uþ jos ribø.<br />

Tuo tarpu Lietuvoje iðeivija<br />

(vyriausybëje ir prezidentûroje)<br />

suplakama su Lietuvos tautiniø<br />

maþumø struktûromis. To negana.<br />

Lietuvos parlamente nëra atitinkamos<br />

komisijos, kuri globotø<br />

svetur gyvenanèius tautieèius,<br />

nors uþ Lietuvos ribø jau<br />

gyvena treèdalis tautos. Tiesa,<br />

pastaruoju metu pasigirdo kalbø,<br />

kad tokià komisijà reikëtø ásteigti.<br />

Beje, tuo pat metu lenkø kilmës<br />

Lietuvos parlamentaras pasiûlë<br />

steigti tautiniø maþumø komisijà.<br />

Ar vël bûsime “sumesti á<br />

vienà maiðà” su Lietuvos tautinëmis<br />

maþumomis?<br />

(þm)<br />

31

logo

products

Resources

Company

Terms of service
Privacy policy
Cookie policy
Cookie settings
Imprint
Change language
Made with love in Switzerland
© 2024 Yumpu.com all rights reserved

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!