Sistolinio spaudimo plauciu arterijoje vertinimas ... - Medicina

464 

Medicina (Kaunas) 2006; 42(6) 

Sistolinio spaudimo plaučių arterijoje vertinimas 

impedanskardiografijos metodu 

Saulius Sadauskas, Albinas Naudžiūnas, Liudas Gargasas 1 , Rimtautas Ruseckas 1 , Rūta Jurkonienė 1 

Kauno medicinos universiteto Vidaus ligų klinika, 1 Kardiologijos institutas 

Raktažodžiai: plaučių arterijos hipertenzija, kardioechoskopija, impedanskardiografija. 

Santrauka. Darbo tikslas. Klinikinėje praktikoje plaučių arterijos hipertenzijai diagnozuoti 

naudojami dvimatės kardioechoskopijos ir širdies kateterizacijos metodai. Šio darbo tikslas – 

įvertinti dar vieno saugaus, neinvazinio ir pigaus impedanskardiografijos metodo diagnostinį 

efektyvumą nustatant plaučių arterijos hipertenziją. 

Tyrimo medžiaga ir metodai. 109 pacientams (41 pacientui, sergančiam širdies ir kraujagyslių 

sistemos patologija, kai kardioechoskopiškai nustatyta plaučių arterijos hipertenzija; 33 

pacientams, sergantiems širdies ir kraujagyslių sistemos patologija, kai kardioechoskopiškai 

plaučių arterijos hipertenzijos nerasta; 20 pacientų, sergančių plaučių patologija, kai kardioechoskopiškai 

nustatyta plaučių arterijos hipertenzija; 15 pacientų, sergančių plaučių patologija, 

kai plaučių arterijos hipertenzijos nerasta) matuotas sistolinis spaudimas plaučių arterijoje 

impedanskardiografijos metodu. Buvo lyginami duomenys, gauti matuojant sistolinį spaudimą 

plaučių arterijoje kardioechoskopijos ir impedanskardiografijos metodais. 

Rezultatai. Įvertinus visus duomenis, nustatyta esminė dvimatės kardioechoskopijos ir 

impedanskardiografijos metodų koreliacija (r=0,836, p=0,0001), tarp abiejų metodų rezultatų 

skirstinių statistiškai reikšmingo skirtumo nerasta (p=0,915), o lyginant skirstinius sergančių 

plaučių arterijos hipertenzija ir nesergančių tiriamųjų, nustatytas statistiškai reikšmingas 

skirtumas (p=0,0001). 

Išvados. Nustačius esminę kardioechoskopijos ir impedanskardiografijos metodų koreliaciją 

(r=0,836, p=0,0001), galima teigti, kad kompiuterinė impedanskardiografija yra informatyvus 

metodas diagnozuojant plaučių arterijos hipertenziją. 

Įvadas 

Plaučių arterijos hipertenzija (PAH) – tai dažna 

patologija. Per pastaruosius dešimt metų pasaulyje 

atlikta daug mokslinių tyrinėjimų ir klinikinių studijų 

siekiant išanalizuoti PAH patogenezės, diagnostikos 

bei gydymo problemas (1, 2). Plaučių arterijos hipertenzija 

diagnozuojama, kai vidutinis spaudimas plaučių 

arterijoje ramybės būsenoje didesnis nei 25 mmHg 

arba didesnis nei 30 mmHg fizinio krūvio metu. PAH 

diagnozuoti naudojami šie pagrindiniai metodai: elektrokardiografija 

(EKG), krūtinės ląstos rentgenografija, 

dvimatė transtorakalinė kardioechoskopija su Doplerio 

tyrimu (2TKD). 

EKG metu randami pokyčiai sietini su dešiniosios 

širdies hipertrofija, kuri randama 87 proc., o elektrinės 

ašies nukrypimas į dešinę – 70 proc. ligonių, sergančių 

idiopatine PAH (3). Vertinant plaučių arterijos hipertenziją, 

EKG metodo jautrumas – 55 proc., o specifiškumas 

– 70 proc. (4). Be to, neradus pokyčių EKG, 

atmesti PAH negalima. 

Krūtinės ląstos rentgenografijos metu 90 proc. randama 

plaučių arterijos dilatacija, dešiniosios širdies 

dalies padidėjimas. Šis metodas tikslingas ne tik diagnozuojant 

plaučių hipertenziją, bet ir diferencijuojant 

jos galimas priežastis, pvz., plaučių ligos, kairiosios 

širdies patologija ir kt. 

Dvimatė transtorakalinė echokardioskopija su 

Doplerio tyrimu dabar dažniausiai naudojamas tyrimas 

PAH diagnozuoti bei įvertinti širdies hemodinamiką. 

Svarbiausi parametrai yra dešiniosios širdies 

ertmių dydžiai, spaudimų gradientai, širdies vožtuvų 

būklė, sistolinis spaudimas plaučių arterijoje (SSPA), 

kuris paprastai yra 28±5 mmHg (lengva hipertenzija, 

jei SSPA 30–40 mmHg, sunki, jei daugiau nei 70 

mmHg). Nustatyta stipri koreliacija (r=0,57–0,93) tarp 

echokardioskopijos ir širdies kateterizavimo nustatant 

SSPA (5). Norint patikslinti hemodinamikos pokyčius, 

atliekama dešiniosios širdies kateterizacija. Atlikus 

šį tyrimą, galima patvirtinti plaučių arterijos hipertenzijos 

diagnozę, įvertinti hipertenzijos laipsnį. 

Adresas susirašinėti: S. Sadauskas, Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Vidaus ligų klinika, Josvainių 2, 47144 Kaunas 

El. paštas: 0917@one.lt

Sistolinio spaudimo plaučių arterijoje vertinimas impedanskardiografijos metodu 

Tyrimo duomenys naudojami kaip testas vazoreaktyvumui 

nustatyti prieš skiriant gydymą bei gydymo 

veiksmingumui vertinti. 

Širdies kateterizacija yra invazinis ir brangus tyrimas, 

todėl SSPA nustatyti naudojamas tik išimtiniais 

atvejais. Plačiau panaudoti 2TKD tyrimą nėra galimybių 

dėl kardioechoskopų ir kardioechoskopuotojų 

trūkumo, ypač mažesnėse medicinos įstaigose. Minėtos 

aplinkybės skatina ieškoti pigesnio, lengvai atliekamo, 

neinvazinio, ne mažiau infomatyvaus už 2TKD 

tyrimo metodo SSPA įvertinti. Vienu iš tokių tyrimų 

galėtų būti impedanskardiografija (IKG). 

JAV registruoti IKG naudojamas San Diege sukurtas 

prietaisas „BioZ ICG Monitor“, dėl kurio naudojimo 

indikacijų diskutuojama, tačiau aišku, kad, remiantis 

IKG duomenimis, galima įvertinti daug parametrų: 

kritinės būklės ligoniams (pvz., vertinant hemodinamikos 

pokyčius ar gydymo veiksmingumą), ligoniams, 

kuriems numatoma operacija (pvz., įvertinant 

ikioperacinę, operacijos metu ir pooperacinę ligonio 

būklę), taip pat ligoniams, gydomiems intensyviosios 

terapijos skyriuose (pvz., sergant miokardo 

infarktu, traumų, širdies nepakankamumo atvejais), 

širdies ydų ir nepakankamumo atvejais įvertinant tiek 

hemodinamikos būklę, tiek gydymo veiksmingumą, 

ypač parenkant gydymą (6–17). 

Jau žinomose kompiuterinėse IKG analizės programose 

nenustatoma plaučių arterijos hipertenzija ar 

matuojamas sistolinis spaudimas plaučių arterijoje, 

nors 1967 metais L. Burstin sukūrė metodiką, kaip 

būtų galima apskaičiuoti SSPA, registruojant EKG, 

465 

fonokardiogramą, dešiniojo skilvelio kardiogramą 

(18). L. Burstin metodika apima tik 30–120 mmHg 

SSPA intervalą, todėl vėliau buvo kuriamos šios metodikos 

modifikacijos, sudarusios galimybes pasiekti 

stiprią koreliaciją (r=0,88–0,96) su širdies kateterizacijos 

duomenimis (pvz., L. I. Levinos, L. F. Konopliovos, 

A. S. Melentjevo) bei tyrinėjamos sergančiųjų 

PAH reogramos (19–21). 

Šio tyrimo tikslas – įvertinti IKG metodą nustatant 

SSPA, o gautus duomenis palyginti su dvimatės transtorakalinės 

kardioechoskopijos duomenimis. 

Impedanskardiografija – metodas pagrįstas krūtinės 

ląstos bioimpedanso pokyčių nustatymu širdies 

sistolės bei diastolės metu. Iš sinchroniškai rašytų IKG 

ir EKG apskaičiuojami įvairūs hemodinamikos rodikliai: 

širdies sistolinis, minutinis tūris, sisteminis pasipriešinimas, 

širdies indeksas, vidutinis arterinis spaudimas 

ir kt. (6, 22–24). IKG istorija prasideda nuo 

1966 metų, kai W. G. Kubicek ir bendrautoriai paskelbė 

širdies sistolinio tūrio įvertinimo iš krūtinės impedanso 

formulę. Vėliau buvo kuriamos įvairios IKG 

registravimo metodikos (Kubicek juostinių elektrodų, 

Penney 4 elektrodų, Bernstein 8 elektrodų, Woljer 

9 elektrodų), tiek formulės hemodinamikos parametrams 

apskaičiuoti (25, 26). Palyginus IKG duomenis 

su kitų tyrimų duomenimis, įvertinant centrinę hemodinamiką, 

nustatyta koreliacija r=0,64–0,96. 

Kubicek IKG metodo palyginimas su kitais metodais 

apskaičiuojant širdies minutinį tūrį (1 lentelė) 

(27). 

Sramek-Bernstein IKG metodo palyginimas su 

1 lentelė. Kubicek IKG metodo palyginimas su kitais metodais apskaičiuojant širdies minutinį tūrį 

Autorius Metai Tiriamųjų skaičius 

Matavimų Lyginamas Koreliacijos 

skaičius metodas koeficientas 

R. Lamberts 1984 53, širdies vožtuvų patologija 53 DD 0,64 

T. J. Ebert 1984 14, diagnostinė širdies kateterizacija 47 LVG 0,79 

M. Muzi 1985 14, kritiškos būklės 14 TD 0,87 

T. Koon-Kang 1985 20, diagnostinė širdies kateterizacija 40 DF 0,93 

K. D. Donovan 1986 27, kritiškos būklės 120 TD 0,63 

S. Goldstein 1986 19, kritiškos būklės 19 TD 0,85 

D. S. Miles 1988 37, įgimti širdies defektai 37 DF 0,84 

L. G. Ekman 1990 10, stambiųjų kraujagyslių operacijos 50 TD 0,88 

B. R. Pickett 1992 43, įvairios širdies ligos 201 TD 0,75 

R. J. Demeter 1993 10, po vainikinių kraujagyslių 10 TD 0,84–0,97 

nuosruvio suformavimo 

H. H. Woltjer 1995 37, po vainikinių kraujagyslių 37 TD 0,9 


DD – dujų praskiedimo metodas, DF – tiesioginis Fick metodas, TD – termodiliucijos metodas, 

LVG – kairiojo skilvelio tyrimo metodas. 

Medicina (Kaunas) 2006; 42(6)

466 

Saulius Sadauskas, Albinas Naudžiūnas, Liudas Gargasas ir kt. 

kitais metodais apskaičiuojant širdies minutinį tūrį 

(2 lentelė) (27). 

IKG palyginimas su kitais metodais įvertinant centrinę 

hemodinamiką (3 lentelė) (7, 28). 

Tyrimo medžiaga ir metodai 

Atliekant šį tyrimą, naudota tetrapoliarinės impedanskardiogramos 

registravimo metodika pagal Kubiceką, 

kai dvi poros elektrodų uždedamos ant paciento 

kaklo ir apatinėje krūtinės dalyje (1 pav.). Tam naudojamas 

Lietuvos Respublikos sveikatos ministerijos 

aprobuotas aparatas – EKG automatizuotas analizės 

kompleksas „Kaunas TS 3313453-002-93“. 

Elektrodais leidžiama žemos įtampos aukšto dažnio 

50 kHz elektros srovė ir registruojamas potencialų 

skirtumas. Tiriamajam uždėjus elektrodus, į nešiojamą 

kompiuterį šešis kartus po 10 sekundžių buvo registruojama 

impedanskardiograma ir EKG pagal EASI 

sistemą (naudojami penki elektrodai: ties viršutine ir 

apatine krūtinkaulio dalimi, ties vidurine pažasties 

linija šeštame tarpšonkauliniame tarpe iš abiejų pusių 

ir vienas nulinis elektrodas ant dešinės kaklo pusės) 

(29). Automatiškai atpažinus ir išmatavus parametrus, 

sistolinis kraujo spaudimas plaučių arterijoje buvo 

vertinamas naudojant modifikuotą Burstin formulės 

Novoderiozkinos modifikaciją pagal formulę (30–32) 

(2 pav.): 

SSPA=702×T–52,8, 

kur: T – trukmė milisekundėmis tarp Q dantelio EKG 

ir reografinės bangos pradžios – mechaninės skilvelių 

sistolės prisipildymo fazės. 

Čia pateikta Novoderiozkin pasiūlyta Burstin formulės 

modifikacija. Duomenys apskaičiuoti pagal šią 

formulę mažiau tikslūs, tačiau tokį būdą lengva taikyti 

praktikoje, reikia mažiau įgudimo. Taikant originalią 

Burstin formulę, galima atpažinti dešiniojo skilvelio 

izometrinio atsipalaidavimo fazę. Šioje formulėje intervalas 

T iš esmės atspindi mechaninės sistolės vėlavimą 

lyginant su elektrine. Šio vėlavimo trukmė labiausiai 

nulemia izometrinės atsipalaidavimo fazės 

trukmę, todėl formulės yra analogiškos. 

2 lentelė. Sramek-Bernstein IKG metodo palyginimas su kitais metodais apskaičiuojant 

širdies minutinį tūrį 

Autorius Metai Tiriamųjų skaičius 



D. P. Bernstein 1986 17, kritiškos būklės 94 TD 0,88 

P. L. Appel 1986 16, kritiškos būklės 391 TD 0,83 

W. C. Shoemaker 1988 58, kritiškos būklės 587 TD 0,83 

S. A. Smith 1988 30, sveiki suaugę tiriamieji 103 CO 2 0,56 

V. Salandin 1988 24, vožtuvų patologija 108 TD 0,83 

V. Spirale 1988 10, po vainikinių kraujagyslių 30 TD 0,77 

šuntavimo 

G. S. Kalkat 1988 53, kritiškos būklės 76 TD 0,53 

D. B. Northridge 1990 25, po miokardo infarkto 25 TD –0,16 

J. Pepke-Zaba 1990 21, po širdies persodinimo operacijos 381 TD 0,65 

D. R. Spahn 1990 25, po vainikinių kraujagyslių 111 TD 0,78 


D. H. Wong 1990 67, kritiškos būklės 416 TD 0,61 

T. V. Clancy 1991 17, kritiškos būklės 51 TD 0,91 

H. W. K. T. 1991 18, sveiki suaugę tiriamieji Nėra EC 0,69 

Walley duomenų 

M. A. Woo 1991 44, kritiškos būklės 80 TD 0,51 

B. R. Pickett 1992 43, įvairios širdies ligos 201 TD 0,66 

W. C. Sageman 1993 50, po vainikinių kraujagyslių 50 TD 0,49 

šuntavimo 

Young 1993 19, sepsis 242 TD 0,36 

W. C. Shoemaker 1993 68, kritiškos būklės 842 TD 0,86 

A. C. Perrino 1994 43, operuojamieji 400 TD 0,84 

H. H. Woltjer 1995 37, po vainikinių kraujagyslių 37 TD 0,64 


CO 2 – CO 2 kvėpavimo metodas, TD – termodiliucijos metodas, EC – echokardiografija. 



3 lentelė. IKG palyginimas su kitais metodais įvertinant centrinę hemodinamiką 

Autorius Metai Patologija 

467 



M. H. Drazner 2002 kardiomiopatija 59 TD 0,76 

Fick 0,73 

D. Thangathurai 1997 indikuotina širdies operacija 23 ITD 0,89 

C. J. Wo 1995 kritiškos būklės 68 ITD 0,86 

P. Roessler 1996 indikuotina širdies operacija 28 ITD 0,89 

A. Yung 1999 plaučių hipertenzija 33 Fick 0,85 

W. C. Sageman 1999 indikuotina širdies operacija 20 ITD 0,95 

A. Wong 1996 indikuotina širdies operacija 18 ITD 0,86 

L. Belardinelli 1996 po miokardo infarkto 25 ITD, Fick 0,9–0,93 

J. Braždžionytė, 2003 miokardo infarktas 29 EC 0,76 

A. Macas, G. Bakšytė 

ITD – pertraukiamos termodiliucijos metodas, EC – echokardiografija, DD – dujų praskiedimo metodas, 

Fick – Fiko metodas. 

1 pav. Kubicek juostinių elektrodų schema 

II 

V4 

IKG 

IKG’ 

T 

2 pav. Impedanskardiograma ir elektrokardiograma pagal EASI sistemą 

II, V4 – EKG derivacijos, IKG – impedanskardiograma, IKG’ – impedanskardiogramos išvestinė. 


468 

Dvimatė širdies echoskopija bei Doplerio tyrimas 

buvo atliekamas dvimačiu echokardioskopu su spalvotu 

Dopleriu. Tyrimo metu buvo vertinama kraujotaka 

per triburį vožtuvą. Normaliai užregistruojama 

Dopleriu centrinė regurgitacinė tėkmė iki 2,5 m/sek., 

maksimalus SSPA nustatomas remiantis regurgitacija 

per triburį vožtuvą taikant formulę: 

SSPA=4×TVmaks.²+KDP, 

kur: KDP – kraujospūdis dešiniajame prieširdyje, 

TVmaks. – maksimalus regurgitacijos greitis per triburį 

vožtuvą. 

Kraujospūdis dešiniajame prieširdyje 0–5 mmHg, 

kai apatinės tuščiosios venos diametras normalus (12– 

23 mm) ir įkvėpimo metu ji subliūkšta daugiau kaip 

50 proc., 5–10 mmHg, kai apatinės tuščiosios venos 

diametras normalus (12–23 mm) ir įkvėpimo metu ji 

subliūkšta mažiau nei 50 proc., 10–15 mmHg, kai apatinė 

tuščioji vena išsiplėtusi ir subliūkšta, 15–20 mmHg, 

kai apatinė tuščioji vena išsiplėtusi ir nesubliūkšta 

įkvėpimo metu. 

Tyrimų objektas 

1. 20 tiriamųjų, kuriems kliniškai ir kardioechoskopiškai 

diagnozuota plaučių arterijos hipertenzija, 

sąlygota plaučių patologijos (plaučių navikai, lėtinė 

obstrukcinė plaučių liga (LOPL), bronchų 

astma), kojų venų trombozės. 

2. 41 tiriamajam, kuriam kliniškai ir kardioechoskopiškai 

diagnozuota plaučių arterijos hiperten- 

PAPS, mmHg 

180 

160 

140 

120 

100 

80 

60 

40 

20 


zija, sąlygota kardiologinės patologijos (pvz., mitralinio 

vožtuvo patologija, lėtinė kairiojo skilvelio 

disfunkcija, plautinių venų okliuzinė liga, širdies 

ydos ir kt.). 

3. Kontrolinė grupė – sergantieji pirmos (15 tiriamųjų) 

ir antros grupės (33 tiriamieji) ligomis, kuriems 

kliniškai ir kardioechoskopiškai nerasta plaučių 

arterijos hipertenzijos. 

Tyrimo duomenys buvo apdoroti statistiniais paketais 

„SSPS“ ir „Statistica“. Įvertinus duomenis, ne visose 

grupėse gautas normalusis skirstinys (Kolmogorovo–Smirnovo 

testas), todėl buvo taikyti kokybinių 

dydžių statistiniai kriterijai: Wilcoxon kriterijus priklausomoms 

imtims (tiriant, ar yra statistiškai reikšmingas 

skirtumas tarp SSPA, matuoto 2TKD ir IKG, 

tiems patiems pacientams), Mann–Whitney kriterijus 

nepriklausomoms imtims (tiriant, ar yra statistiškai 

reikšmingas skirtumas tarp SSPA, matuoto sergantiesiems 

ir tiems, kuriems nerasta PAH), Spearman koreliacijos 

koeficientas (įvertinant IKG ir 2TKD metodų 

koreliaciją). Tyrimas buvo atliekamas gavus Bioetikos 

komiteto leidimą Nr. 91/2003, 2003 m. spalio 28 d. 

Rezultatai ir rezultatų aptarimas 

Ištirti 109 tiriamieji (4 lentelė), kuriems SSPA matuotas 

2TKD ir IKG metodais: 

Apskaičiuota regresijos lygtis (3 pav.): 

SSPA (rastas 2TKD)=1,107×SSPA (rastas IKG)–2,856. 

Įvertinus duomenų pasiskirstymą 1, 3, 4 grupėse 

normaliojo skirstinio negauta, dėl to statistiškai ap- 

Scaterplot (duomenys.STA 40v*109c) 

y=–2,856x+eps 

0 

20 30 40 50 60 70 80 90 100 

RPAPS, mmHg 

3 pav. Regresijos tiesė ir lygtis 

RPAPS – sistolinis spaudimas plaučių arterijoje, matuotas IKG, 

PAPS – sistolinis spaudimas plaučių arterijoje, matuotas echokardioskopiškai. 



Tiriamųjų grupė, skaičius Tyrimo metodika 

dorojant duomenis naudoti neparametriniai kriterijai. 

Tiriant, ar yra statistiškai reikšmingas skirtumas tarp 

SSPA, matuoto 2TKD ir IKG, tiems patiems pacientams, 

taikytas Wilcoxon kriterijus. Gauti rezultatai: 1 

grupėje – statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta 

(p=0,83); 2 grupėje – nustatytas statistiškai 

reikšmingas skirtumas (p=0,0001); 3 grupėje – nustatytas 

statistiškai reikšmingas skirtumas (p=0,02); 

4 grupėje – statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta 

(p=0,191); bendrai (visų grupių) – statistiškai 

reikšmingo skirtumo nenustatyta (p=0,915). Taip pat 

palyginti duomenys tarp tiriamųjų, kuriems nustatyta 

širdies ir kraujagyslių sistemos patologija (1 ir 2 grupių), 

ir tiriamųjų, kuriems nustatyta plaučių patologija 

(3 ir 4 grupių) taikant Mann–Whitney kriterijų. Gauti 

rezultatai: tiriamiesiems, kuriems rasta širdies ir kraujagyslių 

patologija, tarp SSPA, apskaičiuotų 2TKD 

metodu, nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas 

(p=0,0001) ir tarp SSPA, apskaičiuotų IKG metodu, 

4 lentelė. Tyrimų rezultatai 

Kolmogorovo– Wilcoxon 

kriterijus 

Smirnovo 

Mann– 

priklausomoms 

testas 

Whitney 

imtims kriterijus 

469 

Koreliacijos 

koeficientas 

(Spearman) 

1 grupė: SSPA, nustatytas p0,2 

patologijos, 41 IKG tarp IKG nustatytų 

SSPA 

2 grupė: SSPA, nustatytas p0,2 

nenustatyta PAH, 33 IKG 

3 grupė: SSPA, nustatytas p>0,2 p=0,02 tarp 2TKD r=0,432 

kliniškai ir 2TKD diag- 2TKD nustatytų SSPA p=0,057 

nozuota PAH, sąlygota p=0,0001 

plaučių patologijos, 20 SSPA, nustatytas p>0,2 

IKG tarp IKG 

nustatytų SSPA 

4 grupė: SSPA, nustatytas p>0,2 p=0,191 p=0,0001 r=0,414 

sergantieji plaučių pato- 2TKD p=0,125 

logija, kuriems kliniškai 

ir 2TKD nenustatyta SSPA, nustatytas p>0,2 

PAH, 15 IKG 

Iš viso tiriamųjų, 109 SSPA, nustatytas p0,2 

IKG 

PAH – plaučių arterijos hipertenzija; IKG – impedanskardiografija; SSPA – sistolinis spaudimas plaučių arterijoje; 

2TKD – dvimatė transforakalinė kardiochoskopija su Doplerio tyrimu. 


nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (p= 

0,0001); tiriamiesiems, kuriems rasta plaučių patologija, 

tarp SSPA, apskaičiuotų 2TKD metodu, nustatytas 

statistiškai reikšmingas skirtumas (p= 0,0001) ir 

tarp SSPA, apskaičiuotų IKG metodu, nustatytas statistiškai 

reikšmingas skirtumas (p= 0,0001). Norint 

įvertinti duomenų, gautų matuojant SSPA abiem metodais, 

koreliaciją, taikytas Spearman koreliacijos koeficientas. 

Rezultatai: 1 grupėje nustatyta stipri koreliacija 

r=0,6 (p=0,0001); 2 grupėje– stipri koreliacija 

r=0,61 (p=0,0001); 3 grupėje – nestipri koreliacija 

r=0,432 (p=0,0057); 4 grupėje – nestipri koreliacija 

r=0,414 (p=0,125); bendrai (visų grupių) – stipri koreliacija 

r=0,836 (p=0,0001). 

Impedanskardiografija – tai saugus neinvazinis, pigus, 

paprastai atliekamas diagnostikos metodas, kuriuo 

būtų galima įvertinti sistolinį spaudimą plaučių 

arterijoje, kai nėra galimybės greitai atlikti kardioechoskopijos 

(nustatyta stipri koreliacija).

470 


Išvados 

1. Įvertinus impedanskardiografijos ir kardioechoskopijos 

tyrimų duomenis, matuojant sistolinį spaudimą 

plaučių arterijoje, nustatyta stipri Spearman koreliacija, 

r=0,836 (p=0,0001). 

2. Įvertinus visus impedanskardiografijos ir kardioechoskopijos 

tyrimų duomenis, matuojant sistolinį 

spaudimą plaučių arterijoje, nustatyta, kad abiejų metodų 

rezultatų skirstiniai nesiskiria (p=0,915). 

3. Palyginus sergančiųjų plaučių arterijos hipertenzija 

tyrimų duomenis su nesergančių nustatytas statistiškai 

reikšmingas skirtumas nustatant sistolinį spaudimą 

plaučių arterijoje (p=0,0001). 

Evaluation of systolic pressure in pulmonary artery by using impedance 

cardiography method 

Saulius Sadauskas, Albinas Naudžiūnas, Liudas Gargasas 1 , Rimtautas Ruseckas 1 , Rūta Jurkonienė 1 

Clinic of Internal Diseases, 1 Institute of Cardiology, Kaunas University of Medicine, Lithuania 

Key words: pulmonary arterial hypertension, cardioechoscopy, impedance cardiography. 

Summary. Objective. The methods of cardioechoscopy and heart catheterization are commonly used for 

diagnosis of pulmonary arterial hypertension in clinical practice. The aim of this study was to assess the 

diagnostic efficacy of impedance cardiography as safe, non-invasive, and cheap method for detection of 

pulmonary arterial hypertension. 

Material and methods. Pulmonary artery systolic pressure was measured by impedance cardiography method 

in 109 patients: 41 patients with cardiovascular pathology when pulmonary arterial hypertension was determined 

by cardioechoscopy; 33 patients with cardiovascular pathology when using cardioechoscopy pulmonary arterial 

hypertension was not observed; 20 patients with pulmonary pathology when pulmonary arterial hypertension 

was determined by cardioechoscopy; 15 patients with pulmonary pathology when using cardioechoscopy 

pulmonary arterial hypertension was not observed. Cardioechoscopy results were compared with the results 

of impedance cardiography. 

Results. We found a strong correlation between the data obtained by cardioechoscopy and impedance 

cardiography methods (r=0.836, p=0.0001). There was no statistically significant difference in the distributions 

of cardioechoscopy and impedance cardiography data (p=0.915), and statistically significant difference was 

observed between the data of patients with pulmonary arterial hypertension and patients with normal pulmonary 

artery systolic pressure (p=0.0001). 

Conclusions. After determining the correlation between cardioechoscopy and impedance cardiography 

methods (r=0.836, p=0.0001), computerized impedance cardiography should be considered as an informative 

method for diagnosis of pulmonary arterial hypertension. 

Correspondence to S. Sadauskas, Clinic of Internal Diseases, Kaunas 2nd Clinical Hospital, Josvainių 2, 

47144 Kaunas, Lithuania. E-mail: 0917@one.lt 

Literatūra 

1. Naudžiūnas A, Miliauskas S. Leideno faktorius ir potromboembolinė 

plaučių arterijos hipertenzija. (Leiden factor and 

postthromboembolic pulmonary hypertension.) Medicina 

(Kaunas) 2003;39(12):1171-4. 

2. Sakalauskas R, Barkauskienė D, Vėbrienė J, Sadauskas S. 

Plaučių hipertenzija. Diagnostikos ir gydymo aktualijos. 

(Pulmonary hypertension: the issues of diagnosis and treatment.) 

Medicina (Kaunas) 2004;40(10):1019-25. 

3. Rich S, Dantzker DR, Ayres SM. Primary pulmonary hypertension. 

A national prospective study. Ann Intern Med 1987; 

107:216-23. 

4. Ahearn GS, Tapson VF, Rebeiz A. Electrocardiography to 

define clinical status in primary pulmonary hypertension and 

pulmonary arterial hypertension secondary to collagen vascular 

disease. Chest 2002;122:524-7. 

5. Denton CP, Cailes JB, Phillips GD. Comparison of Doppler 

echocardiography and right heart catheterization to assess 

pulmonary hypertension in systemic sclerosis. Br J Rheumatol 

1997;36:239-43. 

6. Deborah R, Alvater RN. Mentor resource guide. Impedance 

cardiography. Noninvasive hemodynamic monitoring: impedance 

cardiography. 2002 Fort Walton Beach Medical Center. 

Available from: URL: www.impedancecardiography.com/ 

PDF/FWB_ICGMenGuideII.pdf 

7. Braždžionytė J, Žaliūnas R, Macas A, Bakšytė G, Mickevičienė 

A. Non-invasive monitoring of central hemodynamics 

in acute myocardial infarction: a comparison of hemodynamic 



indices obtained by two different methods – impedance 

cardiography and transthoracic echocardiography. Sem Cardiol 

2004;10(1):25-32. Available from: URL: http://www. 

heart.lt/default.asp?DL=E&TopicID=51&Code 

8. Yung GL, Fedullo PF, Kinninger K, Johnson W, Channick 

RN. Comparison of impedance cardiography to direct Fick 

and thermodilution cardiac output in pulmonary arterial hypertension. 

Congest Heart Fail 2004;10(2 Suppl 2):7-10. 

9. Parrott CW, Burnham KM, Quale C, Lewis DL. Comparison 

of changes in ejection fraction to changes in impedance cardiography 

cardiac index and systolic time ratio. Congest Heart 

Fail 2004;10(2 Suppl 2):11-3. 

10. Silver MA, Cianci P, Brennan S, Longeran-Thomas H, Ahmad 

F. Evaluation of impedance cardiography as an alternative to 

pulmonary artery catheterization in critically ill patients. 

Congest Heart Fail 2004;10(2 Suppl 2):17-21. 

11. Vijayaraghavan K, Crum S, Cherukuri S, Barnett-Avery L. 

Association of impedance cardiography parameters with 

changes in functional and quality-of-life measures in patients 

with chronic heart failure. Congest Heart Fail 2004;10(2 Suppl 

2):22-7. 

12. Smith RD, Levy P, Ferrario CM. Efficacy of noninvasive 

hemodynamic monitoring to target reduction of blood pressure 

levels (CONTROL) [abstract]. Am J Hypertens 2005;18(5 Pt 

2):94. 

13. Abraham WT, Trupp RJ, Mehra MR. Prospective evaluation, 

of cardiac decompensation in patients with heart failure by 

impedance cardiography test: the PREDICT multicenter trial. 

Circulation 2004;110 Suppl 3:597. 

14. Vijayaraghavan K, Crum S, Helgeson Q, Barnett-Avery L, 

Chang P, Petchetti M. Impedance cardiography is a useful 

non-invasive modality in management of chronic decompensated 

heart failure [abstract]. Chest 2002;122(4):170-1. 

15. Ziegler D, McReynolds D, Webber C. Comparison of the use 

of the pulmonary artery catheter vs. thoracic electrical bioimpedance 

in a surgical intensive care (SICU) [abstract]. Crit 

Care Med 2000;28:158. 

16. Greenberg BH, Hermann DD, Pranulis MF, Lazio L, Cloutier 

D. Reproducibility of impedance cardiography hemodynamic 

measures in clinically stable heart failure patients. Congest 

Heart Fail 2000;6(2):74-80. 

17. Brown CV, Shoemaker WC. Is noninvasive hemodynamic 

monitoring appropriate for the elderly critically injured patient? 

J Trauma 2005;58(1):102-7. 

18. Burstin L. Determination of pressure in the pulmonary artery 

by external graphic recordings. Brit Heart J 1967;29:396-404. 

19. Kolesnikov IS, Lytkin MI, Tishchenko MI, Shanin IN, Volkov 

IN. Integral’naja reografija tela kak metod otsenki sostojanija 

sistemy krovoobrashchenija pri khirurgicheskikh zabolevanij 

organov grudi. (Integral rheography of the body as a method 

of estimation hemodynamics in patients with thoracic surgery 

pathology.) Vestn Khir 1981;126:9-15. 

20. Dembo AG, Shapkaits JM. O nekotorikh voprosakh patogeneza 

hipertenzii v malom kruge krovoobrashchenija pri 

Straipsnis gautas 2005 12 22, priimtas 2006 06 05 

Received 22 December 2005, accepted 5 June 2006 


471 

khronicheskoj pnevmonii. (Some problems of pathogenesis 

of lesser circulation pathogenesis in chronic pneumonia.) Ter 

Arkh 1974;46(3):67-72. 

21. Zislin BD, Leshchenko IV, Livshits AA, Perepelova EV. 

Modifikacija neinvazivnovo metoda opredelenija sistolicheskovo 

davlenija v legochnoj arterii. (Modification of a noninvasive 

method of determining systolic pressure in the pulmonary 

artery.) Kardiologia 1986;26(9):107-9. 

22. Cardiodynamics International Corporation. Impedance cardiography 

(ICG) technology parameters. Available from: URL: 

www.cardionynamics.com/cdprod41.html 

23. ICG measured and calculated parameters. Available from: URL: 

http://www.impedancecardiography.com/PDF/Parameters 

Chart.pdf 

24. Lasater M. Impedance cardiography: a method of noninvasive 

cardiac output monitoring. Continuing education. Available 

from: URL: www.impedancecardiography.com/icgCME10. 

html 

25. Kauppinen PK, Hyttinen JAK, Kööbi T, Kaukinen S, Malmivuo 

J. Computer modeling and lead field theory in the analysis 

and development of impedance cardiography. Int J Bioelectromagnet 

2000;(2)2. Available from: URL: www.ijbem.org/ 

volume2/number2/kauppinen/paper.htm 

26. Kauppinen PK, Hyttinen J, Kööbi T, Kaukinen S, Malmivuo 

J. Impedance cardiography. Int J Bioelectromagnet 2001;2(2). 

Available from: URL: http://www.ijbem.org/volume3/number 

2/kauppine/ 

27. Woltjer HH, Bogaard HJ, de Vries PMJM. The technique of 

impedance cardiography. Eur Heart J 1997;18:1396-403. 

28. Drazner MH, Thompson B, Rosenberg PB, Kaiser PA, 

Boehrer JD, Baldwin BJ, et al. Comparison of impedance cardiography 

with invasive hemodynamic measurements in 

patients with heart failure secondary to ischemic or nonischemic 

cardiomyopathy. Am J Cardiol 2002;89(8):993-5. 

29. Gargasas L, Janusauskas A, Lukosevicius A, Vainoras A, 

Marozas V, Sadauskas S, et al. Combined analysis of EASI 

electrocardiogram and impedance cardiogram. IFMBE Proceedings: 

Medicon and health telematics 2004 “Health in the 

Information Society”. Naples; 2004. p. 4. 

30. Paleev NR. Radiokardiografija i reografija legochnoj arterii 

v diagnostike narushenii khemodinamiki i sokratitel’noj funkcii 

pravovo zheludka y bol’nykh khronicheskim obstruktivnym 

bronkhitom. (Radiocardiography and rheography of the pulmonary 

artery in the diagnosis of disorders of hemodynamics 

and right-ventricular contractility in patients with chronic 

obstructive bronchitis.) Kardiologia 1990;30(7):64-7. 

31. Novoderiozkina LB, Baklikova CN, Cereiskaja NK, Uribe 

EE. Novyje metody diagnostiki i reabilitacii bol’nykh nespetisficheskimi 

zabolevanijami legkikh. (New methods of diagnostics 

and rehabilitation for chronic non-specific pulmonary 

diseases). Moskva; 1985. vol. 1. p. 129-30. 

32. Paleev NR, Carkova LN, Cereiskaja NK. Bolezni organov 

dykhanija: rukovodstvo dlia vrachej. (Respiratory diseases: 

reference book for doctors.) Moskva; 1990. vol. 3. p. 252-5.

Sistolinio spaudimo plauciu arterijoje vertinimas ... - Medicina

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?