Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
75- uoju jubiliejumi<br />
tø, vidurnaktá uþniûniuodavome: „ O tëviðke, (...)<br />
takeli, dingstantis vaikystës soduos, kur ðvieèia motinos<br />
graþi galva...“. Kartais painiojosi posmai ir þodþiai,<br />
nes ton dainon sudëta tiek daug, o kiekvienam<br />
kas nors svarbiau uþ visa kita...<br />
Kà pagalvoji dabar, iðgirdæs dainuojanèius: „ Kiek<br />
rovë neiðrovë, kiek skynë nenuskynë...“? Þodþiai,<br />
skirti Tëvynei, virsta priesaku sau – iðlikti, atsispiriant<br />
visoms negandoms. Kà jau bekalbëti apie tas<br />
senàsias – „Linelá raunu ne viena“, „Oi, uþkilokit<br />
vartelius“, „Sûrus, sûrus mariø vandenëlis“, kurias<br />
neabejodami priskiriame prie liaudies dainø? „Atsirëmiau<br />
á sumitusià liepaitæ ir kaþkokio graudulio<br />
apimtas, klausiau vis klausiau, kaip su þmonëmis nutolo,<br />
nulingavo ir mano þodþiai. Nutolo, nutilo. Jau<br />
– ne mano.“ Tai atsimena Justinas Marcinkevièius<br />
vienà vakarà gimtojo kraðto mieste, Prienuose, atrasdamas<br />
ir mums patvirtindamas tiesà, jog poeto<br />
kelias, prasidëjæs atskiro þmogaus ðirdyje, iðeina per<br />
þmones. Visa tai, kas iðskrenda ið pavargusiø, tarsi<br />
paukðèio lizdui sunertø tëvo rankø, ið atsidusimo:<br />
„Pieva, motinos pilnoji!“, ið tetø, kurios „bûna vaikystëj<br />
laukiamos labai“, pagraudenimø, tampa mûsø<br />
guodþianèiu ir gydanèiu uþkalbëjimu. Matydami<br />
þmones, vedinus vaikais, jausdami vaiko ar vaikaièio<br />
rankutæ savojoje, argi kada bûtume pagalvojæ:<br />
Su þmona Genute prie jûros (apie 1990)<br />
GAMTOS GALIA<br />
2005 Nr.1(11)<br />
„Kaip þinia, maþa upë áteka á didelæ. O<br />
þmoniø gyvenime – atvirkðèiai:<br />
suaugæs perduoda vaikui savo patirtá,<br />
iðmintá, þinias, meilæ... Didelë upë teka<br />
á maþà upelá. Stebuklas, ar ne?“<br />
Reikëjo, kad tai pasakytø POETAS. Tai todël já vainikuojame<br />
kûrëjo laurais. Ieðkome savo þodþiø iðreikðti<br />
pagarbai ir meilei. Sugalvojame kartkartëmis,<br />
prameèiui, daugiausia jubiliejiniø, adoracijø... Betgi<br />
svarbiausia yra pajausti, kaip kasdien tas gerøjø þodþiø<br />
„alchemikas“ pagauna, prisijaukina mintá, nuglosto<br />
jà, nukalbina ir, pavertæs þodþiu, per raðtus iðleidþia<br />
pas þmones, kad tæstøsi tas ðimtais galimybiø<br />
(nelygu, kiek rankø kurià dienà paims, kiek akiø perskaitys,<br />
kiek ðirdþiø priims) atsiveriantis kalbëjimas:<br />
Lyg paukðtá glostytum,<br />
Arba þiûrëtum á baso vaiko pëdsakà<br />
smëly...<br />
Taip gyveni.<br />
Yra tavy gerumas,<br />
Ir mano þodþiai auga á tave.<br />
Antai praþydo obelys, neskinsiu,<br />
Nebaidomas tegul gerumas gieda.<br />
Prigyja nulauþta obels ðaka,<br />
Ir vaiko lopðá vël po ja kabinam,<br />
Matai, sakiau, kad pabaigos nëra.<br />
www.mitela.<strong>lt</strong><br />
13
Change language