nauji duomenys apie Kajetoną aleknavičių

Ieva Šenavičienė 

Lietuvos istorijos institutas, vilnius 

A r c h i v u m L i t h u a n i c u m 9, 2 0 0 7 

i S S N 1 3 9 2 - 7 3 7 X , i S B N 9 7 8 - 3 - 4 4 7 - 0 9 5 2 0 - 2 

nauji duomenys apie Kajetoną aleknavičių 

apie kunigo švietėjo ir poeto Kajetono aleknavičiaus gyvenimą šiek tiek yra 

žinoma. tačiau kad tai, kas žinoma, nėra tikslu, yra rašę Kostas doveika ir vytautas 

vanagas 1 . Šiuo metu nustatyta, kad aleknavičius gimė terpeikių kaime 

(Kupiškio rajone), mokėsi troškūnų apskrities mokykloje. 1827 metais įstojo į 

vilniaus reguliarinių laterano kanauninkų vienuolyno (antakalnyje, prie Šv. 

petro ir povilo bažnyčios) dvasinę seminariją, arba naujokyną (noviciatą). apie jo 

studijas naujokyne pavyko rasti žinių vienuolyno 1828 metų vizitacijos aktuose. 

noviciatas turėjo savo vidaus gyvenimo taisykles. 1828 metais jame tebuvo du 

novicijai, kurie čia mokėsi ordino regulos, asketizmo, giedojimo, rubrikų 2 ir lotynų 

kalbos gramatikos. dvasinės novicijų pratybos buvo rytinė meditacija, meditacijos 

aiškinimas, mišios, vakare – sąžinės sąskaita 3 . 

iš vilniaus vyskupijos rubricelių (katalikų kalendorių žinynų) taip pat matyti, 

kad vėliau, 1834–1837 metais, aleknavičius vikaravo obeliuose, 1838-aisiais – 

panemunėlyje, 1839-aisiais – Kėdainiuose, 1840–1841 metais – semeliškėse, administravo 

inturkės (1842), strūnaičio (1843–1847) parapijas. devyniolika metų (nuo 

1848 iki 1867 metų pradžios) klebonavo merkinėje. 1867 metais buvo iškeltas į 

asavą (baltarusija), kur ir mirė. 

literatūroje pateikiama ir kitokių aleknavičiaus biografinių duomenų. antai 

rašoma, kad 1830–1832 metais jis studijavo katalikų dvasininkų aukštojo mokslo 

įstaigoje – vilniaus vyriausiojoje seminarijoje, kuri veikė drauge su vilniaus universiteto 

moralinių ir politinių mokslų fakulteto teologijos skyriumi, kitur – kad 

vilniaus diecezinėje seminarijoje. vieną ar kitą seminariją baigė teologijos kandi- 

1 K[ostas] doveika „dėl kai kurių Kajetono 

aleknavičiaus biografinių duomenų“, 

Literatūra ir kalba 5, vilnius: valstybinė 

grožinės literatūros leidykla, 1961, 616– 

617; v[ytautas] vanagas, „Klaidingos datos“, 

Literatūra ir menas, 1973 02 24, 12. 

2 rubrikos – teisinės liturginės taisyklės, 

nustatančios bažnytines apeigas ir ceremonijas. 

3 vilniaus Šv. petro ir povilo bažnyčios ir prie 

jos esančio laterano kanauninkų vienuolyno 

vizitacija, 1828; lmab: f. 273 – 230, 

l. 7. 

31 N a u j i d u o m e n y s a p i e 

K a j e t o n ą A l e k n a v i č i ų

dato ar net magistro laipsniu ir kunigo šventimais 4 . elementari logika ir šaltiniai 

šiais teiginiais verčia abejoti. 

aleknavičius vilniaus diecezinėje seminarijoje mokslo laipsnio gauti negalėjo, 

nes diecezinės seminarijos, kaip profesinės mokyklos, jo neteikdavo. jų pasiųsti 

klierikai aukštąjį mokslą, taigi ir mokslo laipsnius, įgydavo studijuodami vilniaus 

universitete – vilniaus vyriausiojoje seminarijoje arba tiesiog universiteto teologijos 

skyriuje. profesinės karjeros siekiantys dvasininkai ir savo iniciatyva galėjo 

lankyti vilniaus universiteto teologijos skyriaus paskaitas. siekiantys aukštų postų 

dieceziniai kunigai (arba kunigai pasauliečiai) čia studijuodavo dėl daktaro 

laipsnio, siekiantiems aukštesnių pareigų ir teisės dirbti mokytojais vienuoliams 

pakakdavo dvejus metus pasimokyti universitete ir gauti atitinkamą liudijimą 5 . 

vilniaus vyriausiojoje seminarijoje aleknavičius nesimokė, auklėtinių sąrašuose 

jo nėra 6 . jo pavardės nepavyko aptikti ir tarp vilniaus diecezinės seminarijos 

auklėtinių 7 . jos rektoriaus raporte apie kanonijoje gyvenančius vilniaus laterano 

kanauninkų vienuolius, 1832-aisiais vilniaus diecezinėje seminarijoje laikiusius 

egzaminus pamokslininko ir išpažinčių klausytojo pareigoms eiti, aleknavičius 

taip pat neminimas 8 . tačiau kitaip teigia 1830–1831 mokslo metų vilniaus universiteto 

moralinių ir politinių mokslų fakulteto teologijos skyriaus lankytojų 

sąrašai (1831–1832 metų sąrašų nepavyko aptikti). juose įrašyta, kad „reguliarinis 

laterano kanauninkas“ aleknavičius drauge su tokiu pat reguliariniu kanauninku 

apolinaru semelevičiumi (semelewicz) universitete klausė pastoracinės, 

dogminės teologijos, bažnyčios istorijos kursų ir išlaikė jų egzaminus 9 . 

Kad aleknavičius ir semelevičius 1830–1832 metais lankė vilniaus universiteto 

paskaitas, o aleknavičius ten gavo teologijos kandidato laipsnį, nurodo katalikų 

4 Žr. vaclovas biržiška, Aleksandrynas. Senųjų 

lietuvių rašytojų rašiusių prieš 1865 m. biografijos, 

bibliografijos ir biobibliografijos 3, 

Chicago: jav lb kultūros fondas, 1 1965; 

vilnius: sietynas, 2 1990, 149–151; Lietuvių 

literatūros istorija, XIX amžius, sud. ir vyr. 

red. juozas Girdzijauskas, vilnius: lietuvių 

literatūros ir tautosakos institutas, 

2001, 339; Lietuviškoji enciklopedija 1, vyr. 

red. vaclovas biržiška, Kaunas: spaudos 

fondas, 1933; Lietuvių literatūros istorija 1. 

Feodalizmo epocha, red. Kostas Korsakas, 

vilnius: valstybinė politinės ir mokslinės 

literatūros leidykla, 1957, 518; Visuotinė lietuvių 

enciklopedija 1, vilnius: mokslo ir enciklopedijų 

leidybos institutas, 2001, 304. 

5 antai 1822 metais universitete teologines 

paskaitas lankė 51 įvairių ordinų vienuolis, 

tačiau iš jų tik keli gavo mokslo laipsnį 

(daniel beauvois, Szkolnictwo polskie na 

ziemiach litewsko-ruskich 1803–1832 1. Uni- 

316 

wersytet Wileński, rzym: Fundacja jana 

pawła ii–lublin: redakcja wydawnictwa 

Kul, 1991, 300; ieva Šenavičienė, Žemaičių 

lituanistai Vilniaus vyriausiojoje seminarijoje. 

Motiejus Valančius, vilnius: lietuvos 

respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 

leidybos centras, 1998, 24–25). 

6 Žr. Wiktor Worotyński, Seminarjum Główne 

w Wilnie 1–2, Wilno: Z Zasiłku funduszu 

kultury narodowej, 1935, 1938. 

7 Žr. vilniaus diecezinės seminarijos dokumentai, 

1827–1833; lmab: f. 43 – 21501, 

21502, 21515, 21519, 21531. 

8 vilniaus diecezinės seminarijos rektoriaus 

raportas vilniaus vyskupui apie vienuolių 

ir dvasininkų egzaminus ir egzaminuotų 

dvasininkų sąrašai, 1832 12 30, 31; lmab: 

f. 43 – 21524. 

9 vilniaus universiteto moralinių ir politinių 

mokslų fakulteto lankytojų sąrašai, 1824– 

1831; lvia: f. 721, ap. 1, b. 1108, l. 110–111. 

Archivum Lithuanicum 9

tikėjimo asmenų, 1808–1884 metais vilniuje ir vėliau peterburge studijavusių 

aukštuosius teologijos mokslus, sąrašas, 1885-aisiais paskelbtas peterburgo romos 

katalikų dvasinės akademijos leidinyje 10 . Kad aleknavičius iš tiesų turėjo šį laipsnį, 

patvirtina vilniaus vyskupijos rubricelės. pagal 1821 metais įsigaliojusias vilniaus 

universiteto teologijos skyriaus mokslo laipsnių teikimo taisykles teologijos kandidato 

laipsnis būdavo suteikiamas asmenims, universitete išklausiusiems Šventojo 

rašto, dogminės, moralinės, pastoracinės teologijos, bažnyčios istorijos ir 

kanonų teisės dalykus ir išlaikiusiems egzaminus (Šenavičienė 1998, 35), taigi 

tokias studijas turėjo praeiti ir aleknavičius. 

antra vertus, lieka neaiškios aleknavičiaus mokslo laipsnio įgijimo aplinkybės. 

antai tos pačios rubricelės rodo, kad aleknavičius 1833-iaisiais įsišventino ir 1834 

metais jau dirbo obelių parapijoje, tačiau tik nuo 1838 metų įrašomas teologijos 

kandidatu 11 . mintį, kad aleknavičius mokslo laipsnį ar bent jo diplomą galėjo 

gauti vėliau, pirštų ir danielis beauvois, pagal kurį vilniaus universitete 1831– 

1832 mokslo metais nebuvo išduotas nė vienas teologijos kandidato diplomas 

(beauvois 1991, 301). lvia ir vub saugomuose asmenų, 1802–1832 metais moralinių 

ir politinių mokslų fakultete gavusių mokslo laipsnius, sąrašuose, o ir teologijos 

mokslo laipsnių diplomų rinkinyje duomenų apie aleknavičių nėra 12 . tad 

arčiausiai realybės atrodytų spėjimas, kad aleknavičiui teologijos kandidato laipsnis 

buvo suteiktas vilniaus universitete, tačiau universitetą uždarius diplomą jam 

išdavė vilniaus vyriausiosios seminarijos pagrindu įkurta vilniaus romos katalikų 

dvasinė akademija (1833–1842), kai jai atsirado galimybė tai padaryti – nuo tada 

jis kaip teologijos kandidatas nurodomas rubricelėse. deja, akademijos veiklai 

skirtuose darbuose žinių apie aleknavičių neradome 13 , tad šio spėjimo patvirtinti 

negalime. 

niekas nėra rašęs apie 1861 metų aleknavičiaus susikirtimą su rusų dvasine 

bei civiline valdžia dėl tikybos dėstymo valstybės turtų ministerijos įsteigtoje merkinės 

kaimo mokykloje. tačiau kaip tik šis faktas yra tiesiogiai susijęs su jo iškėlimu 

į asavą, antra vertus, pats iškėlimas literatūroje neteisingai komentuojamas kaip 

10 „Catalogus studiosorum seminarii Generalis 

et Facultatis theologicae penes universitatem 

vilnensem, nec non academiae 

ecclesiasticae romano-Catholicae vilnensis 

tum petropolitanae“, Academia Caesarea 

Romano-Catholica Ecclesiastica Petropolitana 

Anno Domini MDCCCLXXXVI, petropoli: 

officina typographica Frejman, 1885, 

35–73. 

11 Žr. Directorium horarum canonicarum et missarum 

pro dioecesi Vilnensi in Annum Domini 

MDCCCXXXIV, vilnae: typis dioeces. 

ad ecclesiam montis ss.salvatoris, 1834; 

Directorium horarum canonicarum et missarum 

pro dioecesi Vilnensi in Annum Domi- 

ni MDCCCXXXVIII, vilnae: typis dioeces. 

ad ecclesiam montis ss.salvatoris, 1838. 

pradedant 1860 metų rubricele, toliau kitose 

rašoma, kad aleknavičius įšventintas 

trejais metais vėliau (1836) bei yra ketveriais 

metais pajaunintas. 

12 informacija apie asmenis, vilniaus universiteto 

teologijos skyriuje gavusius mokslo 

laipsnius 1802–1832; lvia: f. 721, ap. 1, 

b. 134, 822, 832a, 1096; vub: f. 2 – KC, 111. 

13 Žr. vytautas jogėla, Vilniaus Romos katalikų 

dvasinė akademija 1833–1842 metais. Organizacija 

ir veikla, LAIS 14, vilnius: eugrimas, 

1997. 



įskundimas dalyvavimu 1863 metų sukilime. iš tiesų civilinė valdžia aleknavičių 

iš merkinės iškėlė dėl nelojalių politinių pažiūrų: mat, mokėdamas rusų kalbą, 

nenorėjo šia kalba duoti priesaikos ir kaimo mokykloje mokyti tikybos 14 . 

paskutinįjį aleknavičiaus gyvenimo merkinėje epizodą atskleidžia lvia vilniaus 

generalgubernatoriaus kanceliarijos fondo byla apie jo įtaką parapijiečiams 

ir jaunimui. byloje esanti korespondencija rodo, kaip katalikų dvasininkas stengėsi 

apsaugoti rusų švietimo politikos padarinių nesuvokiančius valstiečius katalikus 

nuo stačiatikių įtakos, nors 1861–1862 metais lietuvoje plečiantis politiniam patriotiniam 

sąjūdžiui dėl jungtinės lietuvos ir lenkijos valstybės atkūrimo, vykstant 

manifestacijoms, Katalikų bažnyčios vadovai vengė konfliktų su rusų 

valdžia. 1861-ųjų pabaigoje vilniaus vyskupas adomas stanislovas Krasinskis, 

siekdamas apginti aleknavičių nuo valdžios represijų, pats įsakė jam dėstyti tikybą 

merkinės kaimo mokykloje. 

publikuojame šios neskelbtos bylos dokumentus 15 . 

14 trakų karo viršininko raštas nr. 191 lydos 

karo viršininkui, 1867 03 20, Bojownicy 

kapłani za sprawę Kościoła i ojczyzny w latach 

1861–1915. Materjały z urzędowych 

świadectw władz rosyjskich, archiwów konsystorskich, 

zakonnych i prywatnych, 2, 2, opracował 

p[aweł] Kubicki, sandomierz: odbito 

w diecezjalnym zakładzie Graf.-druk. 

w sandomierzu, 1936, 743. 

15 publikuojamos rusiškų raštų faksimilės, 

autentiški ir transponuoti raštų nuorašai, 

vertimai. transponuotų raštų rašyba su- 

318 

tvarkyta pagal istorinių šaltinių parengimą 

reglamentuojančių instrukcijų rekomendacijas 

ir naujausius xix amžiaus 

panašaus pobūdžio šaltinių publikavimo 

lietuvoje pavyzdžius. skyryba sutvarkyta 

pagal dabartines rusiškų tekstų skyrybos 

taisykles. didžiųjų ir mažųjų raidžių 

rašyboje išsaugoti specifiniai, tam laikotarpiui 

būdingi elementai. 

raštų rankraščių lapų numeracija pateikta 

laužtiniuose skliaustuose ir išskirta tamsesniu 

šriftu. 


1 pav. vilniaus generalgubernatoriaus kanceliarijos bylos 

dėl Kajetono aleknavičiaus antraštinis puslapis; 

lvia: f. 378, ps, 1861 m. b. 52 



320 


1. merkinės kaimo mokyklos mokytojo stačiatikių šventiko michailo paškevičiaus 

raštas nr. 1 merkinės katalikų bažnyčios klebonui Kajetonui aleknavičiui, 

1861 01 06 (18); lvia: f. 378, ps, 1861 m. b. 52, l. 3. autografas. rašalas. 

[3] Господину Настоятелю Меречского ‖ Римско-Католического Костела, 

Наставника ‖ Меречского ‖ 

Сельского ‖ Училища. 

№. 1. 

1861 Года 

Генваря 6 дня 

Прошу увѣдомить меня не согласитесь ‖ ли преподавать Законъ Божій во 

ввѣренномъ ‖ мнѣ училищѣ, и если согласны то назначте ‖ дни и часы въ 

какіе Вы можете заняться ‖ этимъ благимъ дѣломъ, при томъ какъ въ ‖ училищной 

Библіотекѣ не имѣется на Польскомъ ‖ Языкѣ Катихизисовъ, то увѣдомте 

меня, ‖ какого Автора и какой самый лучшій Краткій ‖ Катихизисъ, 

для начинающихъ учиться мальчи- ‖ ковъ, дабы я заблаговременно могъ пріобрѣсть 

‖ оный. Въ противномъ случаѣ, прошу изло- ‖ жить причины не 

дозволяющіе Вамъ посѣ- ‖ щать сіе Училище. – 

Наставникъ Священникъ М. Пашкевичь – 

[3] Господину Настоятелю Меречского римско-католического костела 

[от] наставника Меречского 

сельского училища. 

№ 1. 1861 года 

генваря16 6 дня. 

Прошу уведомить меня, не согласитесь ли преподавать Закон Божий во вверенном 

мне училище, и, если согласны, то назначьте дни и часы, в какие вы 

можете заняться этим благим делом; при том, как в училищной библиотеке 

не имеется на польском языке катихизисов, то уведом[и]те меня, какого автора 

и какой самый лучший краткий катихизис для начинающих учиться мальчиков, 

дабы я заблаговременно мог приобрести оный. В противном случае 

прошу изложить причины, не дозволяющие Вам посещать сие училище. 

Наставник священник М. Пашкевич 

16 turi būti января. 



Vertimas 

[3] ponui merkinės romos katalikų bažnyčios Klebonui, 

merkinės kaimo mokyklos mokytojas, 

nr. 1, 1861 metų sausio 6 diena 

prašom pranešti, ar nesutiktumėte dėstyti tikybą man patikėtoje mokykloje ir jeigu 

sutinkate, nurodyti dienas ir valandas, kuriomis jūs galėtumėte šiuo kilniu 

reikalu užsiimti. be to, kadangi mokyklos bibliotekoje nėra lenkiškų katekizmų, 

praneškite, kokio autoriaus ir koks yra pats geriausias trumpas katekizmas pradedantiems 

mokslus berniukams, kad galėčiau iš anksto jį parūpinti. priešingu 

atveju prašom nurodyti priežastis, neleidžiančias jums lankytis šioje mokykloje. 

mokytojas šventikas m. paškevičius 

2. merkinės katalikų bažnyčios klebono Kajetono aleknavičiaus atsakymas 

merkinės kaimo mokyklos mokytojui stačiatikių šventikui michailui paškevičiui, 

[1861 01]; lvia: f. 378, ps, 1861 m. b. 52, l. 3v–4. autografas. rašalas. l. 3v kairėje 

viršuje prierašas rašalu: „№ 1. Получ: 16 Генваря 17 “. 

[3v] Отецъ Михаилъ 

Назначать Авторовъ Катехизму ‖ отъ насъ независить, но отъ Началь- ‖ ства 

Эпархіальнаго Римско-Католи- ‖ ческаго для дѣтей Католичес-‖кихъ – Воторыхъ 

– Училища у Васъ ‖ мѣжуеть въ мѣстѣ съ Церквю, адинъ ‖ и тотже 

самъ входъ; неприлично ‖ для насъ хадить въ Церкви для ‖ изученiе Мальчиковъ 

Католическихъ 

Если Выже хатите, то присилай- ‖ те Мальчиковъ къ намъ дома ‖ во торники 

и Четверги – 10тымъ Часу ‖ поутр: рано ‖ [4] съ тѣмъ Чтобъ они имѣли ‖ 

Элементаря Польскіе, где ‖ заключается и Катехизмъ ‖ обыкновенныи для 

приходз- ‖ кихъ дѣтей. – nастоятель 

Кс: Олехновичь. – 

[3v] Отец Михаил, 

назначать авторов катехизму 18 от нас не зависит, но от начальства епархиального 

римско-католического для детей католических. Во [в]торых – училища 19 

у Вас межует 20 вместе с церк[о]вью, один и тот же сам вход; неприлично для 

нас ходить в церкви для изучения 21 мальчиков католических. 

Если вы же хотите, то присылайте мальчиков к нам дома 22 во вторники и четверги 

[в] 10-том часу поутр[y] рано, [4] с тем, чтоб они имели элементаря 23 польские, 

где заключается и катехизм 24 , обыкновенный для приходских детей. 

Настоятель кс. Олехнович 

17 turi būti января. 

18 turi būti катехизиса. 

19 turi būti училищe. 

20 netaisyklingas darinys nuo rusiško žodžio 

межа ‘riba, ežia’. turi būti граничит. 

322 

21 turi būti обучения. 

22 turi būti домой. 

23 turi būti элементари. 

24 turi būti катехизис. 




324 




326 


Vertimas 

[3v] tėve michailai, 

parinkti katalikų vaikams katekizmo autorius priklauso ne mums, o romos katalikų 

vyskupijos vadovybei. antra, jūsų mokykla ribojasi su cerkve, vienas ir tas 

pats įėjimas. eiti į cerkves mokyti katalikų vaikus mums nepridera. jeigu norite, 

atsiųskite berniukus pas mus į namus antradieniais ir ketvirtadieniais 10 valandą 

anksti ryte, [4] reikia, kad jie turėtų lenkiškus elementorius, prie kurių yra ir 

įprastas katekizmas parapijos vaikams. 

Klebonas kun. aleknavičius 

3. trakų dekano stačiatikių šventiko vasilijaus penkevičiaus raštas vilniaus 

generalgubernatoriui vladimirui nazimovui, 1861 07 24 (08 05); lvia: f. 378, ps, 

1861 m. b. 52, l. 1–1v. autografas. rašalas. l. 1 kairėje viršutinėje dalyje įrašai 

pieštuku: „с. г (ч?)“ ir žemiau: „3 Октябр ‖ Сообщить Епископу о переводе ‖ 

Кс. Олехновича“. 

[1] Секретно. 

Его Высокопревосходительству, ‖ Господину Виленскому Военному Губернато- 

‖ ру, Гродненскому и Ковенскому Генералъ-Губер- ‖ натору, Генералу отъ 

инфантеріи, Генералъ- ‖ Адьютанту и разныхъ орденовъ кавалеру Вла- ‖ диміру 

Ивановичу Νазимову 1 му 

Трокскаго Благочиннаго 

Записка. 

Въ истекшемъ году казенные крестьяне Меречскаго общест- ‖ ва Римско-Католическаго 

исповѣданія просили бывшаго управ- ‖ ляющаго Палатою Государственныхъ 

имуществъ о заведѣніи ‖ въ М. Меречи сельскаго училища и 

назначеніи учителемъ Мереч- ‖ скаго Православнаго Священника. Прошеніе 

ихъ было исполнено, ‖ но присобраніи мальчиковъ въ училище Священникъ 

встрѣтилъ ‖ сильное противодѣйствіе со стороны ксендза Олехновича ‖ Νастоятеля 

Меречскаго Костела, который сперва дѣлалъ вы- ‖ говоры сельскому 

старшинѣ за дозволеніе крестьянамъ просить ‖ о назначеніи учителемъ Православнаго 

Священника запрещая ‖ при семъ собирать въ оное мальчиковъ, 

а потомъ, какъ бы опа- ‖ саясь присоединенія католиковъ къ православію, проповѣдывалъ, 

‖ что спасеніе возможно только въ нѣдрахъ Римско-Католи- ‖ 

ческаго Костела, что внѣ онаго нѣтъ спасенія и быть не мо- ‖ жетъ, что имъ 

нѣтъ пользы въ Русской грамотѣ, что они ‖ должны заботиться объ обученіи 

дѣтей своихъ только поль- ‖ скимъ молитвамъ и для сего отдавать ихъ къ 

костельнымъ ‖ дѣдамъ а не въ училище. Νо когда несмотря на сіе противо- ‖ 

дѣйствіе собраны были мальчики въ училище и Священникъ ‖ [1v] послѣ 

тщетныхъ словесныхъ приглашеній ксендза Олехновича ‖ въ училище для 

преподаванія католикамъ Закона Божія; въ на- ‖ стоящемъ году формальною 

бумагою просилъ его о семъ; то ‖ на оной же увѣдомилъ онъ священника, 

что такъ какъ учи- ‖ лище находится при самой церкви и ведетъ въ оное та 



же ‖ дорога что и въ церковь, то онъ считаетъ для себя непри- ‖ личнымъ 

ходить туда для обученія мальчиковъ. Такой ‖ отвѣтъ, въ коемъ такъ явно 

выражается поношеніе Право- ‖ славной церкви и вмѣстѣ исполненный крайняго 

невѣжества ‖ и фанатизма, слишкомъ оскорбителенъ. Νо тогда я огра- ‖ 

ничился только тѣмъ, что предписалъ мѣстному Свя- ‖ щеннику, для преподаванія 

католическимъ мальчикамъ За- ‖ кона Божія, по сылать оныхъ къ 

Ксендзу на квартиру. Те- ‖ перь же, когда настроеніе нѣкоторыхъ умовъ несовсѣмъ 

‖ соотвѣтствуетъ съ видами и намѣреніями правитель- ‖ ства, нельзя 

оставить безъ вниманія и дѣйствій онаго ‖ ксендза, потому, что при настоящихъ 

обстоятельствахъ ‖ въ оныхъ еще болѣе прежняго можетъ проявиться 

вред- ‖ ный по своимъ послѣдствіямъ фанатизмъ. А потому ‖ представляя 

при семъ въ подлинникѣ ответъ Меречскаго ‖ ксендза Олехновича, почтеннѣйше 

честь имѣю просить ‖ Вашего Высокопревосходительства, для предотвра- 

‖ щенія на будущее время вреднаго вліянія на учащихся маль- ‖ чиковъ, 

распорядиться о перемѣщеніи онаго ксендза ‖ на тотъ приходъ въ 

коемъ незаведено сельскаго учили- ‖ ща. 

Священникъ Василій Пѣнькѣвичь. 

1861 года 

Июля 24 дня. 

Г. Троки. 

[1] Секретно 

Его Высокопревосходительству Господину Виленскому военному губернатору, 

Гродненскому и Ковенскому генерал-губернатору, генералу от инфантерии, 

генерал-адъютанту и разных орденов Kавалеру Владимиру Ивановичу 

Назимову 1 му 

Трокского благочинного 

Записка 

В истекшем году казенные крестьяне Меречского общества римско-католического 

исповедания просили бывшего управляющего Палатою государственных 

имуществ о заведении в м. Меречи сельского училища и назначении учителем 

Меречского православного священника. Прошение их было исполнено, но 

при собрании мальчиков в училище священник встретил сильное противодействие 

со стороны ксендза Олехновича, настоятеля Меречского костела, 

который сперва делал выговоры сельскому старшине за дозволение крестьянам 

просить о назначении учителем православного священника, запрещая 

при сем собирать в оное мальчиков, а потом, как бы опасаясь присоединения 

католиков к православию, проповедывал, что спасение возможно только в 

недрах Римско-католического костела, что вне оного нет спасения и быть не 

может, что им нет пользы в русской грамоте, что они должны заботиться об 

обучении детей своих только польским молитвам и для сего отдавать их к 

костельным дедам, а не в училище. Но когда несмотря на сие противодействие 

собраны были мальчики в училище и священник [1v] после тщетных 

328 


словесных приглашений ксендза Олехновича в училище для преподавания 

католикам Закона Божия в настоящем году формальною бумагою просил его 

о сем, то на оной же уведомил он священника, что так как училище находится 

при самой церкви и ведет в оное та же дорога, что и в церковь, то он 

считает для себя неприличным ходить туда для обучения мальчиков. Такой 

ответ, в коем так явно выражается поношение Православной церкви, и вместе 

исполненный крайнего невежества и фанатизма, слишком оскорбителен. 

Но тогда я ограничился только тем, что предписал местному священнику для 

преподавания католическим мальчикам Закона Божия посылать оных к ксендзу 

на квартиру. Теперь же, когда настроение некоторых умов не совсем соответствует 

с видами и намерениями правительства, нельзя оставить без внимания 

и действий оного ксендза, потому, что при настоящих обстоятельствах 

в оных еще более прежнего может проявиться вредный по своим последствиям 

фанатизм. А потому представляя при сем в подлиннике ответ 

Меречского ксендза Олехновича, почтеннейше честь имею просить Вашего 

Высокопревосходительства для предотвращения на будущее время вредного 

влияния на учащихся мальчиков распорядиться о перемещении оного ксендза 

на тот приход, в коем не заведено сельского училища. 

Священник Василий Пенькевич 

1861 года июля 24 дня, 

г. Троки 

Vertimas 

[1] slaptai 

jo ekscelencijai ponui vilniaus kariniam gubernatoriui, Gardino ir Kauno generalgubernatoriui, 

infanterijos generolui, generolui adjutantui ir įvairių ordinų 

Kavalieriui vladimirui ivanovičiui nazimovui 1-ajam 

trakų dekano 

raštas 

praėjusiais metais romos katalikų tikėjimo merkinės bendruomenės valstiečiai 

prašė buvusio valstybės turtų rūmų valdytojo įsteigti merkinėje kaimo mokyklą 

ir mokytoju paskirti merkinės stačiatikių šventiką. jų prašymas buvo išpildytas, 

tačiau, telkdamas į mokyklą berniukus, šventikas susidūrė su stipriu merkinės 

klebono kunigo aleknavičiaus pasipriešinimu. jis iš pradžių išbarė kaimo seniūną, 

kad tas leidęs valstiečiams prašyti mokytoju skirti stačiatikių šventiką, ir uždraudė 

rinkti į mokyklą mokinius, o po to, tarsi baimindamasis katalikų atsivertimo į 

stačiatikybę, skelbė, kad išganymas įmanomas tik romos katalikų tikėjimo gelmėse, 

kad už jo nėra ir negali būti išsigelbėjimo, kad valstiečiams nėra naudos iš rusiško 

rašto, kad jie turi rūpintis mokyti savo vaikus vien lenkiškų maldų ir dėl to atiduoti 

juos mokyti tik bažnyčios tarnams, o ne į mokyklą. tačiau kai nepaisant šio 

spaudimo berniukai buvo surinkti į mokyklą ir šventikas, [1v] veltui žodžiu kvietęs 

aleknavičių dėstyti mokykloje katalikams tikybą, šiemet jau formaliai jo šito 

paprašė raštu, tai buvo jo raštu informuotas, kad kadangi mokykla yra prie cerkvės 



ir į ją kelias tas pats kaip į cerkvę, kunigas laikąs, jog jam nedera ten vaikščioti 

mokyti berniukų. atsakymas, taip atvirai niekinantis stačiatikių bažnyčią ir kartu 

rodantis didžiulį tamsumą bei fanatizmą, yra per daug įžeidžiantis. tačiau tada 

teapsiribojau tuo, kad nurodžiau vietos šventikui katalikų berniukus mokytis tikybos 

siųsti pas kunigą į butą. dabar, kai dalies visuomenės nuotaikos ne visiškai 

atitinka vyriausybės planus ir ketinimus, negalima palikti be dėmesio ir minėto 

kunigo veiksmų, nes esant tokioms aplinkybėms jie gali dar labiau sustiprinti 

kenksmingą fanatizmą. dėl to, pristatydamas merkinės kunigo aleknavičiaus atsakymo 

originalą, pagarbiausiai prašau jūsų ekscelencijos inspiruoti potvarkį, kad 

minėtas kunigas būtų perkeltas į parapiją, kurioje nėra kaimo mokyklos, ir ateityje 

būtų išvengta kenksmingos įtakos besimokantiems berniukams. 

Šventikas vasilijus penkevičius 

1861 metų liepos 24 diena, 

trakai 

4. vilniaus generalgubernatoriaus vladimiro nazimovo raštas nr. 1233 vilniaus 

vyskupui adomui stanislovui Krasinskiui, 1861 11 01 (13); lvia: f. 378, ps, 1861 

m. b. 52, l. 2–2v. juodraštis, keliose vietose braukytas ir taisytas. rašalas. 

[2] № 1233. ‖ 1 го Нояб. 1861. ‖ г. Вильно 

Ваше Преосвященство ‖ Милостивый Государь. 25 

Получивъ донесеніе, 26 что Настоятель ‖ Меречскаго приходскаго костела, ‖ 

въ Трокскомъ уѣздѣ, ксендзъ Олех- ‖ новичь, на письменное приглаше- ‖ ніе 

учителя Меречскаго сельскаго ‖ училища, отказался отъ препо- ‖ даванія 

ученикамъ изъ крестьян- ‖ скихъ дѣтей закона Божія по ‖ Римско-Католическому 

обряду, ‖ потому собственно, что училище ‖ находится при Православной 

церкви, ‖ въ вѣдѣніи Православнаго Священника, – ‖ [2v] я имѣю честь 

покорнѣйше просить 27 ‖ по изложенной выше причинѣ, а также по ‖ другимъ 

даннымъ, ‖ которыя обли- ‖ чаютъ вредное ‖ вліяніе ксендза ‖ Олехновича 

на ‖ прихожанъ и ‖ особенно учащихся ‖ крестьянскихъ ‖ дѣтей, – сдѣлать 

‖ распоряженіе о ‖ переводѣ его въ ‖ другой приходъ, ‖ внѣ Трокскаго ‖ 

уѣзда, и о по- ‖ слѣдующемъ [почтить] 28 ‖ меня увѣдомленіемъ. 

Съ совершеннымъ 29 почтеніемъ и ‖ преданностію 

имѣю честь быть, 30 ‖ Вашего Пр ва , 

25 prieš kreipinį išbraukta Въ Виленскую 

Римско Католическую ‖ Духовную 

Консисторію. 

26 prieš šiuos žodžius išbraukta Получивъ изъ 

достовѣрнаго источ- ‖ ника свѣдѣнія. 

27 po šio žodžio išbraukta Ваше Преосвященство 

достовѣрнымъ ‖ свѣдѣніямъ о ‖ вредномъ 

влія- ‖ ніи этого ксендза ‖ на прихожанъ 

‖ немедленно ‖ распорядиться о 

перемѣщеніи ксенд- ‖ за Олехновича въ 

другой, отдален- ‖ ный отъ Мереча, Като- 

330 

лическiй ‖ костелъ, внушивъ ему при 

томъ, ‖ что если на будущее время онъ ‖ 

дозволитъ себѣ подобныя вышеиз- ‖ ложеннымъ 

дѣйствія, то будетъ ‖ подвергнутъ 

строгому взысканію ‖ по законамъ. ‖ Примите, 

М. Г. [išbrauktas netiksliai parašytas 

žodis увѣренія] увѣре- ‖ нія. 

28 Šis žodis išbrauktas. 

29 prieš šį žodį išbraukta истиннымъ. 

30 po šių žodžių išbraukta Вашимъ, Милостивый 

Государь,. 




332 


[2] № 1233. 1 го нояб[ря]. 1861. 

г. Вильно 

Ваше Преосвященство, Милостивый Государь. 31 

Получив донесение, 32 что настоятель Меречского приходского костела в Трокском 

уезде ксендз Олехнович на письменное приглашение учителя Меречского 

сельского училища отказался от преподавания ученикам из крестьянских 

детей Закона Божия по римско-католическому обряду потому собственно, 

что училище находится при православной церкви в ведении православного 

священника, [2v] я имею честь покорнейше просить33 по изложенной выше 

причине, а также по другим данным, которые обличают вредное влияние 

ксендза Олехновича на прихожан и особенно [на] учащихся крестьянских детей, 

сделать распоряжение о переводе его в другой приход вне Трокского 

уезда и о последующeм [почтить] 34 меня уведомлением. 

С совершенным 35 почтением и преданностью 

имею честь быть36 Вашего Прва [... В. Назимов] 

Vertimas 

[2] nr. 1233. 1861 m. lapkričio 1 d., 

vilnius 

jūsų eminencija, maloningasis pone! 37 

Gavęs pranešimą, 38 kad trakų apskrities merkinės parapinės bažnyčios klebonas 

kunigas aleknavičius po raštiško merkinės kaimo mokyklos mokytojo kvietimo 

atsisakė mokiniams valstiečių vaikams dėstyti tikybą pagal romos katalikų apeigas 

dėl to, kad mokykla yra prie stačiatikių bažnyčios ir stačiatikių šventiko žinioje, 

[2v] turiu garbę nuolankiausiai prašyti39 dėl minėtos priežasties, o taip pat dėl 

31 prieš kreipinį išbraukta В Виленскую Римско 

Католическую Духовную Консисторию. 

32 prieš šiuos žodžius išbraukta Получив из 

достоверного источника сведения. 

33 po šio žodžio išbraukta Ваше Преосвященство 

достоверным сведениям о вредном 

влиянии этого ксендза на прихожан, немедленно 

распорядиться о перемещении 

ксендза Олехновича в другой отдаленный 

от Мереча католический костел, внушив 

ему при том, что если на будущее время 

он дозволит себе подобные вышеизложенным 

действия, то будет подвергнут строгому 

взысканию по законам. Приймите, 

М[илостивый] Г[осударь] [išbrauktas netiksliai 

parašytas žodis уверения] уверения. 

34 Šis žodis išbrauktas. 

35 prieš šį žodį išbraukta истинным. 

36 po šių žodžių išbraukta Вашим, Милостивый 

Государь,. 

37 prieš kreipinį išbraukta Vilniaus Romos 

Katalikų dvasinei konsistorijai. 

38 prieš šiuos žodžius išbraukta Iš patikimo 

šaltinio gavęs žinių. 

39 po šio žodžio išbraukta Jūsų Eminencijos dėl 

patikimos informacijos apie kenksmingą šio 

kunigo įtaką parapijiečiams, tuoj pat duoti 

potvarkį dėl kunigo Aleknavičiaus perkėlimo 

į kitą toli nuo Merkinės esančią katalikų bažnyčią, 

įteigiant jam, kad jei ateityje jis leisiąs 

sau ką nors panašaus į aukščiau minėtus veiksmus, 

už tai griežtai atsakysiąs pagal įstatymą. 

Priimkite, Maloningasis Pone, patikinimus. 



334 


kitų faktų, rodančių kenksmingą kunigo aleknavičiaus įtaką parapijiečiams ir ypač 

besimokantiems valstiečių vaikams, duoti potvarkį perkelti jį į kitą parapiją, esan- 

čią ne trakų apskrityje, ir apie tai mane informuoti. 

su tikra pagarba ir ištikimybe turiu garbę būti jūsų eminencijos 40 [... – v. na- 

zimovas]. 

5. vilniaus vyskupo adomo stanislovo Krasinskio raštas nr. 2199 vilniaus 

generalgubernatoriui vladimirui nazimovui, 1861 12 19 (31); lvia: f. 378, ps, 

1861 m. b. 52, l. 5. originalas. rašalas. l. 5 kairėje viršuje yra įrašas kita ranka 

rašalu: „Ν 698. ‖ Ч. Секр.“ ir pieštuku: „с. г“; žemiau įrašas pieštuku: „22 Декабр 

‖ доложить съ перепискою. ‖ Его В. Прво изволилъ приказать ‖ пріобщить 

къ дѣлу“. 

[5] Ваше Высокопревосходительство ‖ Милостивый Государь! 

В слѣдствіе отзыва Вашего Высокопре- ‖ восходительства отъ 1 Ноября за 

Ν 1233, пред- ‖ писавъ Меречскому Настоятелю Ксендзу Олех- ‖ новичу за- 

няться преподаваніемъ Закона Божія ‖ ученикамъ Римско Католическаго вѣ- 

роиспо- ‖ вѣданія въ Меречскомъ Сельскомъ Училищѣ. О ‖ чемъ имѣю честь 

увѣдомить Ваше Высоко- ‖ превосходительство съ присовокупленіемъ, что ‖ 

благонадежность Кс. Олехновича доказываютъ ‖ его сочиненія на Литовскомъ 

языкѣ, особенно ‖ разcказъ Солдата возвратившагося на роди- ‖ ну. 

Съ истиннымъ почтеніемъ и совершенною ‖ преданностію имѣю честь 

быть 

Вашего Высокопревосходительства 

Покорнѣйшимъ Слугою 

Епископъ А. С. Красинскій 

Ν 2199. ‖ „19„ Декабря 1861 года ‖ г. Вильно. 

Его Высокопревосход ву 

В. И. Назимову. ‖ Г. ну Вилен. Военному, Гродн. ‖ и Ковен. Генералъ 

Губер- ‖ натору и Кавалеру. 

[5] Ваше Высокопревосходительство, Милостивый Государь! 

В следствие отзыва Вашего Высокопревосходительства от 1 ноября за № 1233 

предписав41 Меречскому настоятелю ксендзу Олехновичу заняться преподаванием 

Закона Божия ученикам римско-католического вероисповедания в 

Меречском сельском училище, о чем имею честь уведомить Ваше Высокопревосходительство 

с присовокуплением, что благонадежность кс. Олехновича 

40 po šių žodžių išbraukta Jūsų, Maloningasis 

Pone,. 

41 turi būti предписал. 



Vertimas 

доказывают его сочинения на литовском языке, особенно раccказ солдата, 

возвратившегося на родину. 

С истинным почтением и совершенною преданностью имею честь быть 

Вашего Высокопревосходительства 

покорнейшим слугою – 

епископ А. С. Красинский 

№ 2199, 19 декабря 1861 года, г. Вильно. 

Его Высокопревосход ву 

В. И. Назимову, Гну Вилен[скому] военному, Гродн[енскому] и Ковен- 

[скому] генерал-губернатору и Кавалеру. 

[5] jūsų ekscelencija, maloningasis pone! 

po jūsų ekscelencijos lapkričio 1 d. rašto nr. 1233 nurodžiau merkinės klebonui 

kunigui aleknavičiui dėstyti tikybą romos katalikų tikėjimo mokiniams merkinės 

kaimo mokykloje. apie tai turiu garbę informuoti jūsų ekscelenciją, pridurdamas, 

kad kunigo aleknavičiaus patikimumą įrodo jo kūriniai lietuvių kalba, ypač kareivio, 

grįžusio į tėvynę, pasakojimas42 . 

su nuoširdžia pagarba ir ištikimybe turiu garbę būti 

jūsų ekscelencijos nuolankiausiu tarnu – 

vyskupas a. s. Krasinskis 

nr. 2199. 

1861 metų gruodžio 19. 

jo ekscelencijai v. i. nazimovui. 

ponui vilniaus kariniam, Gardino ir Kauno 

generalgubernatoriui ir Kavalieriui 

ieva ŠenaviČienĖ 

Lietuvos istorijos institutas 

Kražių g. 5 

LT-01108 Vilnius, Lietuva 

el. p.: senaviciene@takas.lt 

Gauta 2007 m. vasario 27 d. 

42 turimas omenyje aleknavičiaus eilėraštis 

„motka ir sunus sałdotas“ (Pasakos pritikimaj 

weselos ir giesmes. par kunigu K. olechnowicziu 

plebonu mierkinies [merecza] 

sudierinimays lïetuwiszkay paraszitos. 

336 

Wilniui. drukarnioi iszspaustos pinigays 

a. dworca. metuosi 1861, 17–21). jame 

pasakojama, kaip po ilgo tarnavimo kariuomenėje 

valstiečių sūnus grįžta namo, 

o tėvai už tai dėkoja „ciesoriui“.

nauji duomenys apie Kajetoną aleknavičių

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?