Įvadas Intensyvi socialinio ir kultūrinio gyvenimo kaita, informacinės ...

ISSN 1648-8776
JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 2 (18). 2008
VISUOMENĖS POŽIŪRIS Į KITATAUČIUS: INTEGRACIJOS PROBLEMOS IR GALIMYBĖS
Liuda Radzevičienė, Dovilė Kantauskaitė
Šiaulių universitetas, Socialinės gerovės ir negalės studijų fakultetas
Įvadas
Intensyvi socialinio ir kultūrinio gyvenimo
kaita, informacinės visuomenės plėtra bei šalies
įstojimas į Europos Sąjungą lemia sparčius pokyčius
politikos, švietimo, kultūros, ekonomikos, kitose
visuomenės gyvenimo srityse. Ryškėjant globalizacijos
tendencijoms, kitataučių integracija ir tarpkultūrinė
sąveika tampa neišvengiami, kasdien visuomenė
turi spręsti kylančias problemas ir ieškoti
pozityvių integracijos rezultatų. Per pastarąjį dešimtmetį
Lietuvos piliečiams atsivėrė naujos tarptautinių
kontaktų perspektyvos - asmeninės ir profesinės
pažintys, ryšiai su kitų tautų žmonėmis bei
jų kultūra. Vis daugiau žmonių gyvena daugiakultūrinėje
skirtingo tikėjimo, tautybės ar rasės
aplinkoje. Siekiant kurti pozityvius ir demokratiškus
tarpusavio santykius, stengiamasi pažinti kitataučius,
kaupti žinias apie jų kultūrą ir tradicijas.
Etninėse grupėse vykstantys socialiniai procesai yra
ne tik atskirų individų patirties dalis, bet ir
visuomenės raidos rezultatas. Kai vietos gyventojai
jaučia grėsmę, jų baimė sukuria palankias sąlygas
plisti rasizmui, diskriminacijai, ksenofobijai ir
nepakantumui. Pagrindo tokiai baimei duoda visuomenės
informavimo priemonės, paplitę stereotipai
bei neigiamas visuomenės požiūris.
Multikultūriškumas yra apibrėžiamas, kaip
praktika, kuri akcentuoja lygias visų kultūrinių
visuomenės grupių, ypač tradicinių mažumų, teises
tenkinti savo poreikius ir gauti pagalbą (Saugėnienė,
2003). Multikultūriškumas dažnai siejamas
su grėsme tradicinėms tautiškumo formoms, nes
pasaulyje, ne išimtis ir Lietuva, vis labiau formuojasi
sudėtingas daugiarasinis, daugiaetninis ir daugiakultūrinis
socialinis kontekstas. N. Saugėnienės
(2003) teigimu, visuomenės multikultūriškumas,
įvairovė yra vertybės, kurios glaudžiai siejasi su
saugios visuomenės vizija, o šiuolaikinei demokratinei
valstybei svarbu palaikyti kultūrinę įvairovę,
nes ji propaguoja lygias visų visuomenės narių
teises socialinėje srityje. Kiekvienas visuomenės
narys turi teisę pasirinkti savitą gyvenimo būdą,
turėti savitą kultūrą ir galimybę ją puoselėti.
Kitataučio sąvoka apibrėžiama ne viena dimensija,
nors pats elementariausias apibūdinimas -
tai kitos tautos žmogus (Dabartinės lietuvių kalbos
žodynas, ). Apibrėžiant
kitataučio sąvoką straipsnyje, remtasi
N. Girosoli (cit. Potašenko, 2007) apibrėžtimi, jog
tautinės mažumos sąvoka nurodo grupę valstybės
180
piliečių, kiekybiškai mažesnę už likusią šalies
gyventojų dalį ir užimančią nedominuojančią poziciją.
Si grupė dėl istoriškai susiklosčiusių aplinkybių
buvo atskirta nuo savo gimtosios šalies, tačiau
išsaugojo jos religinius, kalbinius bei kultūrinius
bruožus, bet nori išlikti kaip etninė visuma ir,
gerbdama gyvenamosios šalies suverenitetą, siekia
faktinės ir teisinės lygybės su dauguma.
Pasak J. Lakio (1996), kitataučio padėtį Lietuvoje
lemia gyvenimo trukmė, nes čia gimęs ar
daug metų gyvenęs kitatautis pasijunta savas.
Patekęs į lietuvišką arba į tautiškai, tačiau daugiausia
lietuvių veikiamą aplinką, kitatautis skatinamas
sparčiai perimti jos požymius - paplitusią
kalbą, elgesio ypatumus, gyvenimo ir bendravimo
taisykles. Ilgainiui sėkminga adaptacija skatina
pagrindinės tautos susidomėjimą kitataučių kultūros,
meno tradicijomis, istorija ir 1.1. Tačiau kasdieniniame
gyvenime kartais stebimas išankstinis
neigiamas požiūris yra reali kliūtis sėkmingai
kitataučių integracijai į kultūrinę, socialinę bei
darbo rinkas. Kitataučiams sunku likti nepastebėtiems,
neatpažintiems ir dėl to jie tampa ypač
pažeidžiami, priklausomi nuo visuomenėje vyraujančių
stereotipų ir išankstinių nuostatų, [vertinant
kitataučiams kylančius sunkumus ir ieškant adekvačių
pagalbos priemonių, galima užkirsti kelią
nelygybės bei socialinės atskirties kilčiai. Tam,
pirmiausia, reikia aiškiai suvokti visuomenės narių
požiūrį į kitataučius ir jų socialinio dalyvavimo
galimybes, integruojantis į gyvenimą. Kitataučių
integraciją (Kasatkina, 2000) atspindi pasiektas
visuomenėje statusas ir išlaikytas etniškumas. Individo
lygmenyje integracija reiškiasi savo etninio
tapatumo išlaikymu ir pakankamai susiformavusiais
įgūdžiais, leidžiančiais dalyvauti daugumos kultūroje
ir visuomenės gyvenime.
Mokslo studijose (Lakis,1996; Kasatkina,
2000; Kasatkina, Leončikas, 2003; Tamošiūnas,
2003; Semyonov, Raijman, Gorodzeisky, 2008)
randama tyrimų, nagrinėjančių Lietuvoje vykstančius
etninius ir kultūrinius procesus, lietuvių ir
tautinių mažumų tarpusavio santykius, rasizmo ir
visuomenės požiūrio į kitataučius klausimus. Tačiau
socialinės pedagogikos ir psichologijos mokslo
darbuose ši problema nepakankamai atskleista.
Siekiant skatinti socialinę sanglaudą, svarbia
priemone išlieka švietimas, nes jis ne tik teikia
žinių, bet ir formuoja jaunų žmonių nuostatas,

moko prisitaikyti prie sparčiai kintančių socialinių,
kultūrinių ir ekonominių sąlygų. Liberalios demokratinės
visuomenės nuostatos tautinių mažumų
švietimo srityje, visų pirma, remiasi lygių galimybių
įgyti išsilavinimą, demokratinio pilietiškumo ir
visuomenės multikultūriškumo idėjomis.
Tyrimo tikslas - nustatyti visuomenės požiūrį
į kitataučių integracijos problemas ir galimybes
Lietuvoje.
Uždaviniai:
1. Išanalizuoti mokslinę literatūrą kitataučių
integracijos ir jos optimizavimo klausimais.
2. Remiantis mokslinės literatūros analize, parengti
instrumentą, kuris atskleistų visuomenės
požiūrį į kitataučių integracijos problemas ir
galimybes.
3. Atskleisti visuomenės požiūrio į kitataučius
ypatumus, kylančias problemas, integracijos
privalumus lyties ir amžiaus aspektais.
Tyrimo metodai:
• Mokslinės literatūros analizė.
• Kiekybinis tyrimas, renkant duomenis uždaro
tipo anketa ir Bogarduso socialinės distancijos
skale.
• Aprašomoji statistika.
Tyrimo rezultatai
Tyrime dalyvavo 114 Šiaulių miesto ir
apskrities gyventojų nuo 18 iki 54 metų: 75,4%
moterų ir 24,6% vyrų. Pagal amžių buvo išskirtos
trys respondentų grupės: 18-30 m. (52,6%), 31-
50 m. respondentai (21,9%); 50-54 m. respondentai
(25,4%). Pagal socialinį statusą išskirtos aštuonios
respondentų grupės: moksleiviai (2,6%), studentai
(29,8%), darbininkai (34,2%), vadovai (2,6%),
tarnautojai (10,6%), pensininkai (16%), bedarbiai
(4,4%).
Siekiant išsiaiškinti respondentų požiūrį į
kitataučius, svarbu nustatyti jų bendravimo su jais
patirtį. Daryta prielaida, jog gyvenamoji vieta yra
reikšminga bendravimo su kitataučiais patirčiai
įgyti-
c
>N
a
•n
o
'B
o
70
60
50
40
30
20
10
0
• Taip DNe
, W/M—i ,
Miestas Kaimas
Pastaba. Požymio statistinio reikšmiimumo lygmuo p :
0,01
1 pav. Tiesioginė bendravimo su kitataučiais
patirtis
181
SOCIALINIAI MOKSLAI
EDUKOLOGIJA
Tyrimu nustatyta (1 pav.), kad gyvenamosios
vietos, kaip veiksnio, lemiančio tiesioginę bendravimo
patirtį su kitataučiais, vaidmuo yra reikšmingas.
Mieste gyvenantys respondentai turi didesnės
bendravimo patirties su kitataučiais (p = 0,01).
Šiai patirčiai įtakos gali turėti permainos, susijusios
su visuomenės gyvenimo būdo, kultūrinių tradicijų,
pažiūrų kaita. Globalizacijos procesų sąlygota
ekonominė, kultūrinė ir socialinė kaita valstybės
gyvenime skatina žmones aktyviau bendrauti su
kitataučiais ir tai vyksta didesniuose Lietuvos
miestuose ar rajonų centuose. Asmeninis siekis
tobulėti, bendrauti ir pažinti kitataučius taip pat gali
lemti visuomenės narių aktyvumą nagrinėjamu
aspektu. Miestiečių požiūriui įtakos galėjo turėti
aktyvus dalyvavimas visuomeniniame gyvenime,
humanistinis požiūris, gyvenamojo meto ypatumų
suvokimas bei gilesnės edukacinės žinios.
įgyta bendravimo patirtis labai reikšminga
požiūriui į kitataučius formuotis. Kadangi tyrime
dalyvavo skirtingo amžiaus respondentai, buvo
tikėtasi, kad, analizuojant jų požiūrį į kitataučius,
bus galima rasti tam tikrų skirtumų.
.2 50
>S 40
•° 30
1
2 0
£ O
lYrYMlIM .
Vertinu Vertinu Neturiu
teigiamai neigiamai nuomonės
B 18-30 metų 031-50 metų • 51-54 metai
Pastaba. Požymio statistinio reikšmingumo lygmuo p =
0,22
2 pav. Respondentų požiūris į kitataučius
Nustatyta (2 pav.), kad amžius nėra esminis
veiksnys, lemiantis kitataučių pripažinimą. Nors
įprasta, jog vyresnio amžiaus žmonės linkę konservatyviau
ir atsargiau vertinti kitoniškumą, tačiau
tyrimo duomenų analizė parodė, kad daugumos
respondentų požiūris į kitataučius yra teigiamas.
Daugiausia teigiamų vertinimų sulaukta iš 18-30
metų amžiaus grupei priklausančių respondentų.
Šiai nuomonei įtakos gali turėti tai, kad jaunų
asmenų tolerantiškumui ypač svarbi edukacinė
veikla bei sparti adaptacija greitai kintančiose
sąlygose, naujų pažiūrų priėmimas. 31-54 metų
amžiaus grupėms priklausančių respondentų
teigiamas kitataučių vertinimas pasiskirstė panašiai
ir statistiškai reikšmingų požiūrio skirtumų nenustatyta.
Galima teigti, kad požiūris į tautines mažumas
bei kitataučius keičiasi: esama daugiau tolerancijos,

ISSN 1648-8776
JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 2 (18). 2008
liberalėja visuomenės narių nuostatos. Tam įtakos
gali turėti žiniasklaida, artimų žmonių pateikiami
bendravimo, elgsenos, kitoniškumo vertinimo pavyzdžiai.
Keičiantis vertybėms, nuostatoms, gyvenimo
būdui, spartėja ir žmonių požiūrio kaita į kitataučius,
vis mažiau respondentų juos vertina kaip
potencialią grėsmę savo pačių identiteto nyksmui.
Respondentų požiūryje į kitataučius išryškėja
privalumai ir tam tikri trūkumai, susiję su kitataučių
integravimusi į visuomenę. Nustatyta, kad požiūrio
į kitataučius ypatumai siejasi su atskiromis tautybėmis:
respondentai itin nepalankiai vertina žydų
tautybės atstovus, čečėnus, romus bei turkus. Dauguma
respondentų nesutinka, kad jie apsigyventų
Lietuvoje ar būtų jų kaimynai, taip pat nepritaria
tarpusavio santuokai ar galimai draugystei. Ne itin
tolerantiškas respondentų požiūris į kinus ir lenkus.
Tik viename Bogarduso skalės skirsnyje šių taurų
atstovai įvertinti teigiamai - sutinkama, kad jie galėtų
gyventi Lietuvoje. Tokiam neigiamam respondentų
požiūriui įtakos gali turėti gajūs prietarai,
informacijos stoka, socioedukacinių žinių stygius,
kai kurie visuomenėje vyraujantys stereotipai
[ankstesni tyrimai (Tamošiūnas, 2003) rodo, kad
negatyvus nusistatymas žydų tautybės atžvilgiu
dažniausiai yra stereotipinės prigimties]. Toks
respondentų požiūris į atskirų tautybių žmones
sąlygoja atitinkamą kitataučių integravimosi į
visuomenę vertinimą, integracijos privalumus ir
trūkumus (1 lentelė).
1 lentelė. Respondentų požiūris į kitataučių integravimosi visuomenėje privalumus ir trūkumus
Teiginiai
Kitataučiai užpildo
laisvas darbo vietas ir
prisideda prie mūsų
valstybės ekonominio
vystymosi
Bendravimas su
kitataučiais teikia
1афки1Щппе5
bendravimo patirties
Bendraujant su
kitataučiais, aktyviau
mokomasi užsienio
kalbų
Dažniausiai
kitataučius vertiname
kaip nepakančius ir
svetimus mūsų tautai
Kitataučių gausa
Lietuvoje pagerins
mokslo kokybę*
Kitataučiams pradėjus
dirbti Lietuvoje, didės
konkurencingumas
darbo rinkoje ir tai suteiks
teigiamų bruožų
Visiškai
sutinku
(dažnis)
Sutinku
(dažnis)
Moterys Vyrai
lš dalies
sutinku
(dažnis)
Visiškai
nesutinku
(dažnis)
Visiškai
sutinku
(dažnis)
Sutinku
(dažnis)
Iš dalies
sutinku
(dažnis)
Visiškai
nesutinku
(dažnis)
11 49 9 14 6 10 3 7
50 30 2 3 15 8 2 2
63 16 2 3 20 3 1 2
8 33 30 12 3 7 13 3
6 25 30 23 3 4 5 14
13 37 18 15 2 10 5 9
Pastaba: * - požymio statistinio reikšmingumo lygmuo, kai p < 0,05
Didesnei daliai išvardytų teiginių respondentai
linkę pritarti, tad galima teigti, kad jie įžvelgė
daugiau privalumų nei trūkumų kitataučių integracijos
į visuomenę procese.
Teiginiui, kad kitataučių įsiliejimas į Lietuvos
darbo rinką, valstybei atneš ekonominės naudos,
linkę pritarti tiek moterys, tiek vyrai. Tokiai
182
respondentų nuomonei įtakos gali turėti tai, kad
abiejų lyčių atstovai racionaliai įvertina kitataučių
gebėjimus, jų motyvaciją įsitvirtinti visuomenėje,
galimas finansines investicijas, mokamus biudžetui
mokesčius. Teiginiui, kad bendravimas su kitataučiais
suteikia tarpkultūrinės patirties, pritarė abiejų
lyčių respondentai, nors moterys šioje sityje paste-

ėjo daugiau pozityvios patirties negu vyrai. įgyjama
patirtis leidžia keisti stereotipus bei nusistovėjusį
požiūrį į tam tikrų tautų atstovus. Geriau
pažįstami individualūs žmonių, jų kultūros bruožai,
papročiai. Tikėtina, kad bendravimas su kitataučiais
ugdo solidarumą, pagarbą bei toleranciją. Respondentai
vieningai pritarė teiginiui, kad bendravimas
su kitataučiais skatina užsienio kalbų mokymąsi.
Tokį respondentų apsisprendimą galėjo lemti
didėjančios mokymosi svetur galimybės, tobulėjančios
technologijos, dėl kurių atstumai tarp
valstybių tampa sąlyginai mažesni. Nustatyta, kad
ir moterys, ir vyrai nelinkę kitataučių vertinti kaip
nepakančius ir svetimus lietuviams. Tam įtakos
galėjo turėti teigiama asmeninė bendravimo patirtis
ar kitataučių išreikštas pozityvus požiūris į Lietuvos
valstybę ir joje gyvenančius žmones.
Tyrimo dalyviai nelinkę pritarti nuomonei,
kad kitataučių gausa Lietuvoje gali pagerinti
mokslo kokybę (p = 0,05). Tikėtina, kad šis teiginys
buvo suvoktas vienprasmiškai. Neatsižvelgta į
faktą, kad pagerinti mokslo kokybę galima
moksleivių ir studentų pasikeitimo programomis.
Atsakymams įtakos galėjo turėti ir stereotipas, jog
savo šalį palieka ir svetur gyventi vyksta ne pats
2 lentelė. Veiklos, padedančios kitataučiams integruotis į visuomenę
SOCIALINIAI MOKSLAI
EDUKOLOGIJA
aukščiausias socialinis sluoksnis, todėl ir kitataučiai
dažniau vertinami kaip potencialūs darbininkijos
klasės atstovai.
Respondentų nuomonės išsiskyrė dėl teiginio,
kad, kitataučiams pradėjus dirbti Lietuvoje,
išaugs konkurencingumas darbo rinkoje ir tai duos
teigiamų padarinių. Palankų moterų požiūrį galėjo
suformuoti tai, kad jos jaučia mažesnę konkurenciją
darbo rinkoje, nes įgijusios aukštesnę kvalifikaciją,
todėl tik maža tikimybė, kad į jų darbo vietą gali
pretenduoti kitatautis. Vyrų nepritarimas rodo, kad
tikėtinas pigios darbo jėgos srautas į Lietuvą gali
pristabdyti uždarbio augimą ir laisvų darbo vietų
atsiradimą.
Nustatyta, jog tiriamieji ne tik palankiai vertina
kitataučių integravimosi galimybes, bet ir
supranta problemas, kylančias jiems gyvenant ne
prigimtinėje aplinkoje. Siekiant palankios kitataučių
integracijos į visuomenę, turi būti dedamos
abipusės pastangos - tiek visuomenės pozityvus
požiūris į kitataučių siekį integruotis, tiek kitataučių
motyvacija ir aktyvumas šiame procese. Kaip
vienas tokios pagalbos variantas, respondentų buvo
įvardytos socioedukacinės veiklos (2 lentelė).
Moterys Vyrai
Veiklos
Visiškai
sutinku
(dažnis)
Sutinku
(dažnis)
Iš dalies
sutinku
(dažnis)
Visiškai
nesutinku
(dažnis)
Visiškai
sutinku
(dažnis)
Sutinku
(dažnis)
Iš dalies
sutinku
(dažnis)
Visiškai
nesutinku
(dažnis)
P
Darbas 44 24 8 6 9 13 1 4 0,19
Mokymasis 49 27 6 3 10 12 0 5 0,02
Kultūrinė
veikla
45 27 8 3 9 13 3 2 0,42
Savanoriška
veikla
43 30 8 2 8 9 5 4 0,04
Pastaba: p - požymio reikšmingumo lygmuo p < 0,05
Tyrimo rezultatai rodo, kad respondentai
linkę pritarti teiginiui, jog darbas gali palengvinti
kitataučių integraciją, nes dirbdamas asmuo plėtoja
socialinius, komunikacijos, kalbinius įgūdžius.
Dažnai kitataučiams įsidarbinti pagrindine kliūtimi
tampa kalbos barjerai, žemas išsilavinimas bei
nepakankamas profesinis pasirengimas. Todėl, mažinant
riziką jiems atsidurti socialinėje atskirtyje,
būtina įvairių specialistų pagalba. Respondentų
nuomone, mokymasis (p = 0,02) yra viena iš efektyviausių
ir labiausiai lengvinanti kitataučių integracijos
į visuomenę veiklų, nes skatina atviros
visuomenės plėtrą, padeda įgyti žinių bei įsitvirtinti.
Tikėtina, kad tokią respondentų nuomonę lemia
adekvatus suvokimas apie mokslo ir žinių reikšmę
šiandieninės socioekonominės situacijos kontekste.
Kitataučiai, išmokę valstybinę kalbą. įgiję spe­
cialybę bei išlavinę savo gebėjimus, perėmę žmonių
bei kultūros pagrindus, gali sėkmingai adaptuotis
socialiniame ir ekonominiame šalies gyvenime.
Atskleista, jog kultūrinė veikla taip pat aktuali
lengvinant kitataučių adaptacijos ir integracijos
procesus. Tai skatina etninės kultūros ir vietinių
tradicijų plėtrą, žmonių meninę saviraišką, kultūros
paveldo pažinimą bei kultūros sklaidą. Didžioji
dalis respondentų linkę pritarti, kad savanoriška
veikla turi teigiamos įtakos kitataučių integracijai
(p = 0,04). Tikėtina, kad tokį respondentų apsisprendimą
galėjo lemti vis labiau atgyjančios tokios
veiklos tradicijos, kurias propaguoja visuomenės
informavimo priemonėse pasirodantys pranešimai
apie tikslines labdaringas užsienio meno ir kultūros
žmonių rengiamas akcijas.

ISSN 1648-8776
JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 2 (18). 2008
Visos šios respondentų pozityviai įvertintos
socioedukacinės veiklos skatina socialinę sanglaudą
visuomenėje, teikia žinių, ugdo socialinius įgūdžius,
formuoja teigiamą visuomenės požiūrį į
kitataučius, skatina juos prisitaikyti prie sparčiai
kintančių socialinių ir ekonominių sąlygų.
Išvados
1. Jaunesni respondentai yra tolerantiškesni kitataučiams
nei vidutinio ir vyresnio amžiaus
žmonės. Moterys kitataučius linkę vertinti palankiau
negu vyrai.
2. Mieste gyvenantys respondentai turi didesnę
bendravimo patirtį su kitataučiais nei respondentai,
gyvenantys kaimuose ar rajonuose.
3. Rasizmo aktualumą Lietuvoje labiausiai linkę
pripažinti darbininkus atstovaujantys respondentai,
mažiausiai ši problema svarbi pensininkams.
4. Kitataučių įsiliejimas į Lietuvos darbo rinką,
įgyjama tarpkultūrinė patirtis yra vertinami
kaip integracijos proceso privalumai, o galimybė
pagerinti šalies mokslo kokybę atmetama.
5. Darbas gali lengvinti kitataučių integraciją,
tačiau efektyviausia priemonė, padedanti jiems
įsilieti į visuomenę, yra mokymasis.
6. Kultūrinė ir savanoriška veiklos taip pat turi
įtakos kitataučių adaptacijai.
7. Būtinas tiek visuomenės teigiamas požiūris į
kitataučių siekį integruotis, tiek pastarųjų moty­
vacija ir aktyvumas šiame procese. Viena
tokios pagalbos galimybių - socioedukacinės
veiklos.
Literatūra
1. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (žiūrėta 2008 03 18).
2. Kasatkina N., 2000, Etniniai procesai šiuolaikinės
Lietuvos visuomenėje. R. Motuzas (Red.). Tautinės
mažumos demokratinėje valstybėje. (P. 50-65). Vilnius:
Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas
prie LR Vyriausybės.
3. Kasatkina N., Leončikas Т., 2003, Lietuvos etninių
grupių adaptacija: kontekstas ir eiga. Vilnius:
Eugrimas.
4. Lakis J., 1996, Dauguma ir mažumos daugiatautėje
visuomenėje. Vilnius.
5. Potašenko G., 2007, Lietuvos tautinės mažumos.
Kaunas: Šviesa.
6. Saugėnienė N., (Red.), 2003, Lietuvos tautinių
mažumų švietimo multikultūriškumas vertybiniame
kontekste. Monografija. Kaunas: Technologija.
7. Semyonov M., Raijman R., Gorodzeisky A., 2008,
Foreigners' Impact on European Societies: Public
Views and Perceptions in a Cross-National.
International Journal of Comparative Sociology.
Nr. 49. P 5-29. (žiūrėta 2008 03 18).
8. Tamošiūnas Т., 2003, Švietimo politikos sąlygos ir
problemos. Tamošiūnas T. (Sud.). Mokykla etiškai
mišriuose rajonuose. P. 101-139. Vilnius: VPU.
COMMUNITY ATTITUDES TOWARDS FOREIGNERS: INTEGRATION PROBLEMS AND
OPPORTUNITIES
Liuda Radzevičienė, Dovilė Kantauskaitė
Summary
The paper analyses discrimination of ethnic groups and peculiarities of integration, prevailing attitudes towards
foreigners and possibilities to change them, functions and needs for social pedagogues as specialists in social work.
The subject of the research was society's attitude towards foreigners and possibilities of changing it. The aim of
the research: to reveal attitudes prevailing in society towards foreigners and possibilities of changing them. Attitudes
towards foreigners and possibilities of changing them were researched by a questionnaire survey method; how society
members assess foreigners and whether they have any experience in communicating with them.
The objectives: 1) to analyze scientific literature focusing on attitudes towards foreigners; 2) to identify attitudes
of society towards foreigners and possibilities of changing them on the grounds of gender and age aspects and using
Bogardus scale of social distance.
The research revealed different attitudes of men and women towards foreigners; positive tendencies in the
assessment of foreigners were more noticeable among women than men. Young age respondents were more tolerant
towards foreigners than middle aged and elderly ones. People in towns had more experience in contacts with foreigners
than those living in the county side. Problems of racism as relevant to Lithuania tended to be recognized by working
people, for pensioners this problem did not exist. Analyzing societal attitudes to integration as a positive process, it was
identified that job is one of possible ways of successful integration of foreigners into society as well as development of
intercultural thinking. Education was mentioned as the main and the most significant factor of successful integration.
Key words: foreign-born, integration, attitudes of society.
184
įteikta 2008-06-25