Įvadas Intensyvi socialinio ir kultūrinio gyvenimo kaita, informacinės ...
Įvadas Intensyvi socialinio ir kultūrinio gyvenimo kaita, informacinės ...
Įvadas Intensyvi socialinio ir kultūrinio gyvenimo kaita, informacinės ...
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
moko prisitaikyti prie sparčiai kintančių socialinių,<br />
kultūrinių <strong>ir</strong> ekonominių sąlygų. Liberalios demokratinės<br />
visuomenės nuostatos tautinių mažumų<br />
švietimo srityje, visų p<strong>ir</strong>ma, remiasi lygių galimybių<br />
įgyti išsilavinimą, demokratinio pilietiškumo <strong>ir</strong><br />
visuomenės multikultūriškumo idėjomis.<br />
Tyrimo tikslas - nustatyti visuomenės požiūrį<br />
į kitataučių integracijos problemas <strong>ir</strong> galimybes<br />
Lietuvoje.<br />
Uždaviniai:<br />
1. Išanalizuoti mokslinę literatūrą kitataučių<br />
integracijos <strong>ir</strong> jos optimizavimo klausimais.<br />
2. Remiantis mokslinės literatūros analize, parengti<br />
instrumentą, kuris atskleistų visuomenės<br />
požiūrį į kitataučių integracijos problemas <strong>ir</strong><br />
galimybes.<br />
3. Atskleisti visuomenės požiūrio į kitataučius<br />
ypatumus, kylančias problemas, integracijos<br />
privalumus lyties <strong>ir</strong> amžiaus aspektais.<br />
Tyrimo metodai:<br />
• Mokslinės literatūros analizė.<br />
• Kiekybinis tyrimas, renkant duomenis uždaro<br />
tipo anketa <strong>ir</strong> Bogarduso socialinės distancijos<br />
skale.<br />
• Aprašomoji statistika.<br />
Tyrimo rezultatai<br />
Tyrime dalyvavo 114 Šiaulių miesto <strong>ir</strong><br />
apskrities gyventojų nuo 18 iki 54 metų: 75,4%<br />
moterų <strong>ir</strong> 24,6% vyrų. Pagal amžių buvo išsk<strong>ir</strong>tos<br />
trys respondentų grupės: 18-30 m. (52,6%), 31-<br />
50 m. respondentai (21,9%); 50-54 m. respondentai<br />
(25,4%). Pagal socialinį statusą išsk<strong>ir</strong>tos aštuonios<br />
respondentų grupės: moksleiviai (2,6%), studentai<br />
(29,8%), darbininkai (34,2%), vadovai (2,6%),<br />
tarnautojai (10,6%), pensininkai (16%), bedarbiai<br />
(4,4%).<br />
Siekiant išsiaiškinti respondentų požiūrį į<br />
kitataučius, svarbu nustatyti jų bendravimo su jais<br />
pat<strong>ir</strong>tį. Daryta prielaida, jog gyvenamoji vieta yra<br />
reikšminga bendravimo su kitataučiais pat<strong>ir</strong>čiai<br />
įgyti-<br />
c<br />
>N<br />
a<br />
•n<br />
o<br />
'B<br />
o<br />
70<br />
60<br />
50<br />
40<br />
30<br />
20<br />
10<br />
0<br />
• Taip DNe<br />
, W/M—i ,<br />
Miestas Kaimas<br />
Pastaba. Požymio statistinio reikšmiimumo lygmuo p :<br />
0,01<br />
1 pav. Tiesioginė bendravimo su kitataučiais<br />
pat<strong>ir</strong>tis<br />
181<br />
SOCIALINIAI MOKSLAI<br />
EDUKOLOGIJA<br />
Tyrimu nustatyta (1 pav.), kad gyvenamosios<br />
vietos, kaip veiksnio, lemiančio tiesioginę bendravimo<br />
pat<strong>ir</strong>tį su kitataučiais, vaidmuo yra reikšmingas.<br />
Mieste gyvenantys respondentai turi didesnės<br />
bendravimo pat<strong>ir</strong>ties su kitataučiais (p = 0,01).<br />
Šiai pat<strong>ir</strong>čiai įtakos gali turėti permainos, susijusios<br />
su visuomenės <strong>gyvenimo</strong> būdo, kultūrinių tradicijų,<br />
pažiūrų <strong>kaita</strong>. Globalizacijos procesų sąlygota<br />
ekonominė, kultūrinė <strong>ir</strong> socialinė <strong>kaita</strong> valstybės<br />
gyvenime skatina žmones aktyviau bendrauti su<br />
kitataučiais <strong>ir</strong> tai vyksta didesniuose Lietuvos<br />
miestuose ar rajonų centuose. Asmeninis siekis<br />
tobulėti, bendrauti <strong>ir</strong> pažinti kitataučius taip pat gali<br />
lemti visuomenės narių aktyvumą nagrinėjamu<br />
aspektu. Miestiečių požiūriui įtakos galėjo turėti<br />
aktyvus dalyvavimas visuomeniniame gyvenime,<br />
humanistinis požiūris, gyvenamojo meto ypatumų<br />
suvokimas bei gilesnės edukacinės žinios.<br />
įgyta bendravimo pat<strong>ir</strong>tis labai reikšminga<br />
požiūriui į kitataučius formuotis. Kadangi tyrime<br />
dalyvavo sk<strong>ir</strong>tingo amžiaus respondentai, buvo<br />
tikėtasi, kad, analizuojant jų požiūrį į kitataučius,<br />
bus galima rasti tam tikrų sk<strong>ir</strong>tumų.<br />
.2 50<br />
>S 40<br />
•° 30<br />
1<br />
2 0<br />
£ O<br />
lYrYMlIM .<br />
Vertinu Vertinu Neturiu<br />
teigiamai neigiamai nuomonės<br />
B 18-30 metų 031-50 metų • 51-54 metai<br />
Pastaba. Požymio statistinio reikšmingumo lygmuo p =<br />
0,22<br />
2 pav. Respondentų požiūris į kitataučius<br />
Nustatyta (2 pav.), kad amžius nėra esminis<br />
veiksnys, lemiantis kitataučių pripažinimą. Nors<br />
įprasta, jog vyresnio amžiaus žmonės linkę konservatyviau<br />
<strong>ir</strong> atsargiau vertinti kitoniškumą, tačiau<br />
tyrimo duomenų analizė parodė, kad daugumos<br />
respondentų požiūris į kitataučius yra teigiamas.<br />
Daugiausia teigiamų vertinimų sulaukta iš 18-30<br />
metų amžiaus grupei priklausančių respondentų.<br />
Šiai nuomonei įtakos gali turėti tai, kad jaunų<br />
asmenų tolerantiškumui ypač svarbi edukacinė<br />
veikla bei sparti adaptacija greitai kintančiose<br />
sąlygose, naujų pažiūrų priėmimas. 31-54 metų<br />
amžiaus grupėms priklausančių respondentų<br />
teigiamas kitataučių vertinimas pasisk<strong>ir</strong>stė panašiai<br />
<strong>ir</strong> statistiškai reikšmingų požiūrio sk<strong>ir</strong>tumų nenustatyta.<br />
Galima teigti, kad požiūris į tautines mažumas<br />
bei kitataučius keičiasi: esama daugiau tolerancijos,
Change language