lietuvos respublikos teritorijos bendrasis planas - Aplinkos ministerija

LIETUVOS 

RESPUBLIKOS 

TERITORIJOS 

BENDRASIS 

PLANAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS 

APLINKOS MINISTERIJA 

LIETUVOS 

RESPUBLIKOS 

TERITORIJOS 

BENDRASIS 

PLANAS 

VILNIUS 

2004

ISBN 9955-499-13-3 

UDK 711(474.5)(084.3) 

Li326 

© Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, 2004 

© Nuotraukos Ramûno Danisevièiaus, 2004

TURINYS 

ÁVADAS // 7 

1.Bendrojo plano rengimas ir naudojimas // 8 

2.Šalies teritorijos tvarkymo probleminës situacijos ir arealai // 9 

3.Lietuvos teritorijos raidos strategija atsiþvelgiant á Europos kontekstà // 9 

4.Teritorijos raidos strateginiø tikslø sistema // 10 

I. BENDRØJØ TERITORINIØ STRUKTÛRØ ORMAVIMAS // 15 

1.Urbanistinës sistemos optimizavimas // 16 

2.Karðtovaizdþio naudojimas ir apsauga // 20 

II. SPECIALIZUOTØ TERITORINIØ STRUKTÛRØ ORMAVIMAS // 27 

3.Bioprodukcinio ûkio teritorijos // 28 

4.Rekreacinës teritorijos // 32 

5.Techninë infrastruktûra // 34 

6.Kitos funkcinës teritorinës struktûros // 45 

III. ÐALIES TERITORIJOS RAIDOS ERDVINIS INTEGRAVIMAS // 49 

7.Integruotos raidos strategija // 50 

8.Regioninë politika pagal bendràjá planà // 54 

IV. TERITORIJØ REZARVAVIMAS VALSTYBËS POREIKIAMS // 61 

9.Rezervuojamø teritorijø suvestinë // 63 

COMPREHENSIVE PLAN O THE TERRITORY O THE REPUBLIC O LITHUANIA // 65 

Comprehensive plan of the territory of the Republic of Lithuania // 66 

The solutions of the Comprehensive plan of the territory of the Republic of Lithuania // 67 

The approval and legal status of the plan // 68

Valstybei þengiant á naujà raidos etapà, nuo 

mûsø gebëjimo panaudoti ðalies teritorijà, gamtos 

iðteklius, plëtoti miestus, ûká bei infrastruktûrà, 

saugoti kraðtovaizdá ir kultûros paveldà priklausys 

visos visuomenës ateitis ir gyvenamosios aplinkos 

kokybë. Parengtas kompleksiðkas Lietuvos 

Respublikos teritorijos bendrasis planas teikia 

galimybæ paþvelgti á ðalies perspektyvà, pamatyti 

svarbiausias jos raidos problemas. Ðiame dokumente 

nusakytos valstybës, kaip daugialypës socialinës, 

ekonominës ir ekologinës sistemos, ateities gairës ir 

iðskirti prioritetai. 

Lietuva, ruoðdamasi narystei Europos 

Sàjungoje, suformavo darnaus vystymosi principais 

paremtà ðalies teritorijos tvarkymo koncepcijà ir 

pagrindines svarbiausiø teritorijos raidos krypèiø 

nuostatas bei strategijà. Tai kloja pamatà mûsø 

valstybës interesais pagrástam jos teritorijos 

tvarkymui, sudaro prielaidas integruotis á ES 

struktûras, formuoja uþduotis ðalies mastu. Lietuvos 

Respublikos teritorijos bendrasis planas taip pat labai 

pasitarnaus ruoðiant tarptautinius projektus Baltijos 

jûros regione bei kitus dviðalius ar daugiaðalius 

projektus su kaimyninëmis ðalimis. 

Dabartiniu laikotarpiu Lietuvos Respublikos 

teritorijos bendrasis planas tampa svarbia valstybës 

valdymo priemone. Jis padeda suderinti visuomenës 

raidà veikianèiø subjektø – valstybës, apskrièiø, 

vietos savivaldybiø – interesus teritorijos atþvilgiu, 

teikia galimybæ nuolat stebëti ðalies teritorijos raidos 

pokyèius bei á juos tinkamai reaguoti. Aplinkos 

ministerijos vardu dëkoju visiems, kurie rengë bei 

tobulino ðá planà ir kvieèiu padëti ágyvendinti jame 

priimtus sprendinius. 

ARÛNAS KUNDROTAS 

Aplinkos ministras

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS 

NUTARIMAS 

DËL LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS BENDROJO PLANO 

2002 m. spalio 29 d. Nr. IX-1154 

Vilnius 

Lietuvos Respublikos Seimas, apsvarstæs Lietuvos Respublikos teritorijos bendràjá planà ir 

vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijø planavimo ástatymu, 

n u t a r i a : 

1 straipsnis. 

Patvirtinti Lietuvos Respublikos teritorijos bendràjá planà (pridedamas). 

2 straipsnis. 

Siûlyti Vyriausybei parengti ir patvirtinti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano 

ágyvendinimo priemoniø planà. 

3 straipsnis. 

Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas yra privalomas formuojant regioninæ politikà, 

rengiant ûkio šakø plëtros strategijas ir programas bei teritorijø planavimo dokumentø projektus. 

LIETUVOS RESPUBLIKOS 

SEIMO PIRMININKAS ARTÛRAS PAULAUSKAS

ÁVADAS

8 

1. BENDROJO PLANO 

RENGIMAS IR 

NAUDOJIMAS 

LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS 

Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano 

rengimo teisiniai pagrindai buvo padëti 1993 

metais, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybë patvirtino 

Lietuvos Respublikos teritorinio planavimo 

laikinuosius nuostatus, numatanèius parengti 

Lietuvos Respublikos teritorijos tvarkymo generaliná 

planà. Tuo pagrindu Lietuvos Respublikos 

Vyriausybë 1993 m. kovo 23 d. nutarimu Nr. 161 

ápareigojo Statybos ir urbanistikos ministerijà parengti 

Lietuvos Respublikos teritorijos generaliná 

(dabar – bendràjá) planà. Vëliau ðias funkcijas perëmë 

Aplinkos ministerija. Tokios svarbos darbas 

buvo átrauktas á Lietuvos Respublikos Vyriausybës 

patvirtintø darbø programà, taip pat á Nacionalinæ 

ACQUIS programà. 

Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano 

galutinis teisinis statusas nustatytas 1995 metais 

Lietuvos Respublikos teritorijø planavimo 

ástatyme (Þin., 1995, Nr. 107-2391). Ástatymas apibrëþë 

Lietuvos Respublikos teritorijà kaip planavimo 

objektà ir nustatë, kad bendrojo planavimo 

organizatorius yra Lietuvos Respublikos Vyriausybë, 

o parengtà dokumentà Lietuvos Respublikos 

Vyriausybës teikimu tvirtina Seimas. Buvo 

nurodyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijos 

bendrasis planas yra privalomasis planavimo dokumentas. 

Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo 

plano projektas pradëtas rengti 1996 metais. 

Remiantis Lietuvos Respublikos ástatymais, 

buvo nustatytos ðios pagrindinës Lietuvos Respublikos 

teritorijos bendrojo plano rengimo uþduotys: 

1) konkretizuoti svarbiausiø ðalies erdviniø 

struktûrø (urbanistinës sistemos, kraðtovaizdþio 

ir kultûros paveldo teritorijø, gamybos, 

rekreacijos, socialinës ir kultûrinës 

bei techninës infrastruktûros) teritorinës 

plëtros perspektyvà; 

2) nustatyti bendràjà ðalies teritorijos naudojimo 

ir apsaugos strategijà ir prioritetus; 

3) nustatyti pagrindines šalies regioninës 

politikos formavimo nuostatas. 

Patvirtintas Lietuvos Respublikos teritorijos 

bendrasis planas (toliau – Bendrasis planas) yra 

pagrindinis planavimo dokumentas, reglamentuojantis 

šalies teritorijos naudojimo ir tvarkymo 

ilgalaikæ strategijà. Jis registruojamas Aplinkos 

ministerijos tvarkomame Valstybës teritorijø planavimo 

dokumentø registre ir naudojamas kaip: 

1) privalomas dokumentas valstybës valdymo 

institucijoms, priimanèioms Lietuvos 

Respublikos lygmens sprendimus, susijusius 

su ðalies teritorijos naudojimu, 

tvarkymu bei apsauga; 

2) dokumentas, konkretizuojantis ðalies regioninës 

politikos formavimo teritorines 

gaires; 

3) dokumentas, nustatantis valstybës institucijø 

rengiamø Lietuvos Respublikos 

lygmens specialiøjø planø, ilgalaikiø programø 

bei strategijø pagrindines planavimo 

sàlygas; 

4) dokumentas, kuriuo remiantis rezervuojamos 

teritorijos, reikalingos valstybës 

svarbos infrastruktûros, gamybos ar apsaugos 

objektams; 

5) dokumentas, nustatantis regionø (apskrièiø) 

lygmens bendrøjø ir specialiøjø planø 

pagrindines planavimo sàlygas; 

6) dokumentas, informuojantis visuomenæ 

apie valstybës priimtas ðalies teritorijos 

tvarkymo gaires; 

7) dokumentas, kuriuo remiantis formuojama 

integravimosi á europines struktûras 

politika teritorijø planavimo srityje. 

Bendrasis planas ávertina patvirtintø nacionalinio 

lygmens strateginio planavimo dokumentø 

nuostatas ir á jas atsiþvelgia. 

Bendruoju planu privalo remtis ûkio ðakø 

(sektoriø) plëtros strategijos, kiti valstybës institucijø 

rengiami strateginiai planai ir programos. 

Ágyvendinant Bendràjá planà, juose savo ruoþtu 

turi bûti numatytos atitinkamos priemonës (veiksmai). 

Bendrojo plano kompleksiðkumas ir privalomumas 

uþtikrina visø veiklos rûðiø plëtros tvarumà 

ir pusiausvyrà teritorijoje, suteikia jai erdvinës 

raiðkos kryptingumà bei pagrástumà. Todël 

á jo nuostatas bûtina atsiþvelgti rengiant Bendràjá 

programavimo dokumentà (Nacionaliná 

plëtros planà). 

Bendrojo plano sprendiniai galioja jame nustatytam 

planavimo laikotarpiui (iki 2020 m.), kurio 

metu jie gali bûti koreguojami ar papildomi 

Teritorijø planavimo ástatymo nustatyta tvarka 

operatyvinio planavimo priemonëmis. 

Rengiant Bendràjá planà, buvo paruoðta platesnë 

sprendiniø medþiaga, taip pat sprendiniø pasekmiø 

vertinimas, priedai, plano rengimo metodika. 

Be to, buvo parengti tikrosios bûklës ávertinimas, 

raidos prognozës, tikslai, preliminarûs sprendiniai. 

Aprobavimui ir tvirtinimui pateikti pagrindiniai 

Bendrojo plano sprendiniai.

2. ŠALIES TERITORIJOS 

TVARKYMO 

PROBLEMINËS 

SITUACIJOS IR AREALAI 

Probleminë situacija – nepalankiø (kritiniø, 

blogø, nepageidaujamø, ðalintinø) socialinës ir ekonominës 

ar ekologinës raidos poþymiø ásigalëjimas, 

teisinio statuso nepakankamumas arba skirtingø interesø 

prieðprieða konkreèioje teritorijoje. Ji rodo atsiradimà 

tam tikro, paprastai sunkiai sprendþiamo 

konflikto tarp nusistovëjusiø visuomenës 

poreikiø ir realios situacijos, tarp esamo ar tikslinio 

teisinio statuso, taip pat tarp ávairiø teritorijos 

panaudojimo galimybiø. 

Ávairiø kraðtotvarkiniø konfliktø sukuriamø 

probleminiø situacijø teritorinio pasiskirstymo 

analizë leidþia išskirti vadinamuosius probleminius 

arealus, suprantamus kaip plaèias zonas, jungianèias 

probleminiø situacijø sankaupas arba atskirø 

konfliktø iðryðkëjimo teritorijas. 

Svarbiausi plëtrà stabdantys poþymiai buvo 

nustatyti tokie: 

socialinëje plotmëje – 

1. Demografinës situacijos kritiðkumas (reprodukcija, 

sergamumas), 

2. Socialinës bûklës negatyvumas (nedarbas, 

nusikalstamumas); 

ekonominëje plotmëje – 

3. Investicijø nepakankamumas, 

4. Pajamø nepakankamumas, 

5. Þemës naudmenø gamybinis neefektyvumas; 

urbanistinëje plotmëje – 

6. Urbanistinë átampa (centriniø vietø nepakankamas 

iðplëtojimas, neoptimalûs funkciniai, 

aptarnavimo ryšiai); 

integruotos aplinkosaugos plotmëje – 

7. Aplinkos sveikumo neuþtikrinimas, 

8. Gamtos vertybiø degradavimo pavojus, 

9. Kultûros vertybiø nykimo pavojus. 

Pagal savo raidos problemiškumo erdvinæ 

sklaidà ávertinti rajonai ðalies teritorijoje sudaro keturias 

stambias problemines sritis – dvi pasiþymi santykinai 

maþu problemiðkumu (Ðiaurës Lietuvos ir 

Pietvakariø–Vidurio Lietuvos) ir dvi apima vidu- 

ÁVADAS 9 

tinio bei didelio problemiðkumo rajonus (Rytø Lietuvos 

bei Vakarø–Vidurio Lietuvos). Skiriant smulkesnius 

probleminius arealus buvo atsiþvelgta ir á aplinkosauginiø 

problemø santykiná „svorá“ integruoto 

vertinimo mastu. Jei aplinkosauginë vertinimo 

dedamoji siekdavo 40–60 procentø bendro vertinimo 

reikðmës, tai ji buvo priimama kaip probleminius 

arealus diferencijuojantis veiksnys. 

Kompleksiniai probleminiai arealai buvo 

išskirti pagal du kriterijus: 

• bendrà kraðtotvarkiná problemiðkumo 

mastà ir ávairovës koncentracijà, 

• santykinæ aplinkosaugos problemø svarbà, 

kad bûtø galima iðskirti svarbiausias 

socialinës ir ekonominës raidos ekologiniø 

ribojimø zonas. 

Svarbiausios Bendrajame plane atliktos ðalies 

teritorijos probleminës analizës iðvados: 

1) kraštotvarkos poþiûriu sudëtingiausi probleminiai 

arealai iðsidëstæ ðalies teritorijos pakraðèiuose: 

• pajûryje (Klaipëdos–Ðilutës), 

• ðiaurës rytuose (Ðvenèioniø–Zarasø), 

• pietuose (Lazdijø–Ðalèininkø); 

2) maþiausiai problemiðka yra Vidurio Lietuva 

(iðskyrus Kauno–Këdainiø arealà); 

3) didþiausiu santykiniu aplinkosaugos problemiškumu 

išsiskiria 3 zonos: 

• vakarø–ðiaurës vakarø (Ðilutë–Klaipëda– 

Ðiauliai), 

• vidurio (Marijampolë–Jonava–Birþai), 

• rytø–ðiaurës rytø (Trakai–Ðvenèionys– 

Zarasai). 

3. LIETUVOS TERITORIJOS 

RAIDOS STRATEGIJA 

ATSIÞVELGIANT Á 

EUROPOS KONTEKSTÀ 

1. Atsiþvelgiant á Europos erdvinës raidos kontekstà, 

ðalies teritorijos raidos strategija remiasi 

ðiais Europos Sàjungoje (toliau – ES) pripaþintais 

bendriausiais teritorijø plëtros principais: 

1) socialinë ir ekonominë plëtra vykdoma 

siekiant teritoriniø (erdviniø) struktûrø 

pusiausvyros; 

2) teritorinës (erdvinës) struktûros grindþiamos 

ypatingomis (specialiomis) vertybëmis 

ir regioniniu identitetu Europos kontekste;

10 


3) racionali ekonominë plëtra ið esmës neprieðtarauja 

gamtos ir kultûros paveldo 

naudojimui ir iðsaugojimui. Paveldo išsaugojimas 

ir panaudojimas padeda ekonominei 

plëtrai. 

2. Priimant Europos Tarybos ir Europos Sàjungos 

dokumentø nuostatas dël teritorijø planavimo, 

Lietuvai bûtina: 

• turëti patvirtintà tvarios ir pusiausviros 

raidos principais pagrástà ir ES nuostatas 

atitinkantá ðalies teritorijos bendràjá 

planà, 

• stiprinti nacionalinæ teritorijø planavimo 

sistemà ir ásitraukti á Europos dokumentø, 

daranèiø átakà teritorijø planavimui, rengimà 

kvalifikuotai atstovaujant Lietuvai 

Baltijos jûros regiono plëtros procesuose, 

• aktyvinti infrastruktûros, integruojanèios 

ðalá á Europos Sàjungà, plëtrà, 

• parengti pasienio regionø teritorijø planus 

ir jø ágyvendinimo priemones, 

• parengti regioninës politikos nuostatas 

dël visaverèiø gyvenimo sàlygø visuose 

Lietuvos regionuose ir sukurti atitinkamas 

institucijas bei programas joms ágyvendinti. 

3. Atsiþvelgiant á ES priimtus „Europos teritorijos 

tvarkymo politikos principus“ Bendrajame 

plane numatoma: 

1) tvari ir pusiausvira socialinë, ekonominë 

ir ekologinë ðalies teritorijos plëtra; 

2) policentrinës gyvenamøjø vietoviø sistemos 

plëtojimas; 

3) naujo erdvinio miesto ir kaimo santykio 

formavimas; 

4) infrastruktûros ir informacijos pasiekiamumo 

didinimas; 

5) gamtos bei kultûros paveldo iðsaugojimas 

ir racionalus naudojimas. 

4. Ávertinant Lietuvos integracijos á Europà perspektyvà 

bei turimà ðalies erdvinio planavimo 

patyrimà, policentrinës gyvenamøjø vietoviø 

sistemos hierarchiná tinklà tikslinga formuoti 

bendrøjø Europos namø fundamentaliø 

làsteliø – Teritoriniø statistiniø vienetø 

nomenklatûros (NUTS) – pagrindu. 

5. Lietuvos gyvenamøjø vietoviø sistemos bazinæ 

dalá sudaro gyvenamøjø vietoviø tinklai, jungiantys 

3 virðutiniø lygmenø regionø centrus: 

• 1 lygmens, arba Europos þemyno, gyvenamøjø 

vietoviø tinklas, jungiantis 1 lygmens 

regionø centrus; per já ir Lietuva tiesiogiai 

ásijungtø á Europos þemyno tinklà, 

• 2 lygmens, arba transnacionalinis ir nacionalinis, 

gyvenamøjø vietoviø tinklas, jungiantis 

2 lygmens regionø centrus ir prijungiantis 

juos prie 1 lygmens tinklo, 

• 3 lygmens, arba regioninis, gyvenamøjø vietoviø 

tinklas, jungiantis 3 lygmens regionø 

centrus ir sujungiantis juos su aukštesnio 

lygmens tinklais. 

6. Lietuvos teritorijos strateginæ svarbà Baltijos 

jûros regione patvirtina jà kertantys prioritetiniai 

tarptautiniai transporto koridoriai: 

• I Kretos multimodalinis automobiliø transporto 

koridorius, arba Via Baltica (Helsinkis–Talinas–Ryga–Kaunas–Varšuva), 

• I A Kretos multimodalinis automobiliø transporto 

koridorius, arba Via Hanseatica (Ryga–Karaliauèius–Gdanskas), 

• IX koridoriaus (Helsinkis–Sankt Peterburgas–Maskva–Kijevas–Bukareðtas– 

Dimitrovgradas–Aleksandrupolis) vakarinë 

ðaka – IX B automobiliø transporto ir 

geleþinkeliø transporto koridorius (Klaipëda–Vilnius–Minskas–Kijevas), 

kuris nuo 

Kauno dar ðakojasi á Karaliauèiaus sritá – 

IX D. 

7. Lietuvos teritorijos erdvinë struktûra turi tapti 

visaverte Europos erdvinës struktûros dalimi, 

organiðkai integruota á bendrà þemyninæ 

socialiniø ir ekonominiø bei ekologiniø ryðiø 

sistemà. 

4. TERITORIJOS RAIDOS 

STRATEGINIØ TIKSLØ 

SISTEMA 

1. Svarbiausias Bendrojo plano principas yra uþtikrinti 

ðalies teritorijos tvarià ir pusiausvirà 

raidà sudarant ðias strategines visuomenës ir 

ûkio plëtotës prielaidas: 

• kuo geriau panaudoti turimà ðalies teritorijos 

potencialà, 

• nedaryti þalos ðalies teritorijos gamtinei bei 

kultûrinei aplinkai, 

• nepaþeisti dabartinës ir bûsimø kartø teritoriniø 

interesø, 

• koordinuoti teritorijos naudojimà ir apsaugà 

ðalies lygiu (kartu atsiþvelgiant á visos Europos 

pastangas), 

• iðsaugoti bei stiprinti ðalies teritorijos savitumà.

2. Svarbiausiam strateginiam principui ágyvendinti 

bûtinos ðios strateginës ðalies raidos 

kryptys: 

1) gyventojø gyvenimo kokybës gerinimas plëtojant 

socialinæ ir kultûrinæ bei techninæ 

infrastruktûrà; 

2) šalies ekonomikos augimo skatinimas ûkinæ 

veiklà diferencijuojant pagal teritorinio 

potencialo ypatumus, taikant funkcinæ 

konversijà bei ekologiðkas technologijas; 

3) aplinkos kokybës uþtikrinimas optimizuojant 

gamtonaudà, plëtojant aplinkosaugà 

bei iðsaugant ir didinant kraðtovaizdþio 

savitumà. 

3. Nustatytoms ðalies raidos strateginëms kryptims 

ágyvendinti numatoma konkretizuotø bendrøjø 

strateginiø teritorijos raidos tikslø sistema: 

socialinëje plotmëje – 

• ágyvendinti teritoriðkai diferencijuotà demografinæ 

ir socialinæ politikà bei specialias 

regionines nedarbo maþinimo, gyvenvieèiø 

aktyvinimo ir renovacijos programas, 

• suteikti socialinio vystymo impulsà ðalies 

periferijai (ávertinant ir panaudojant 

savivaldybiø galimybes), 

• formuoti ir stiprinti šalies ir jos regionø kultûriná 

identitetà, remti etnokultûros raiðkà; 

ekonominëje plotmëje – 

• uþtikrinti ilgalaikius þemënaudos prioritetus 

ir racionalø þemës naudojimà, 

• ðalies ûkio pamatams formuoti iðnaudoti 

jos tranzitinës padëties privalumus, alternatyvius 

energijos ðaltinius bei naujø perspektyviø 

naudingøjø iðkasenø gavybà, 

• þemyninëje ðalies dalyje ið esmës iðlaikyti 

turintá tradicijas þemës ir miðkø ûká, já teritoriðkai 

diferencijuoti, ypaè panaudojant 

poilsio organizavimo kaime potencialà, 

ekologinës þemdirbystës perspektyvà 

ir pan., 

• uþtikrinti transporto plëtrai reikalingø teritorijø 

prioritetà prieð þemës ûkio paskirties 

þemës nuosavybës formavimà priemiesèiuose, 

• ðalies pajûrio dalá specializuoti rekreacinio 

ir þuvininkystës ûkio bei jûrø transporto 

plëtrai, ypatingà dëmesá skirti paþintinio 

turizmo (áskaitant kruiziná), jûrø 

þvejybos, taip pat poilsinës rekreacijos 

bei pramogø verslo plëtrai; 

ÁVADAS 11 

ekologinëje plotmëje – 

• iðlaikyti ir stiprinti turimà aplinkos sveikumo 

bei kraðtovaizdþio ir biologinës 

ávairovës apsaugos, gamtinio karkaso palaikymo 

sistemà, 

• šalies ir regionø savitumus formuojanèioms 

gamtinëms ir kultûrinëms aplinkos 

vertybëms garantuoti efektyvià apsaugà 

ir racionalø naudojimà, 

• uþtikrinti tik ekologiðkai pagrástø kraðtotvarkos 

programø realizavimà; 

kompleksinëje teritorinëje plotmëje – 

• uþtikrinti tikslingà ir harmoningà gyvenvieèiø 

tinklo raidà, kuri remiasi ðalies erdvinio 

urbanistinio stuburo palaikymo bei 

tolygaus aktyvumo centrø iðdëstymo 

darna, 

• optimizuoti ðalies teritorijos regionavimà 

pagal ES standartus suteikiant nustatytiems 

teritorijos vienetams regioninës politikos 

planavimo ir ágyvendinimo instrumento 

paskirtá, taikyti aktyvias priemones 

esamoms negatyvioms tendencijoms 

pakeisti, 

• þenkliai padidinti didþiausio kompleksinio 

problemiðkumo arealø investiciná 

aprûpinimà. 

4. Kiti teritorijos raidos tikslai bûtø: optimizuoti 

urbanistinæ sistemà, kraðtovaizdþio ir biologinës 

ávairovës apsaugà, kultûros paveldo, 

gamybos bei rekreaciniø teritorijø naudojimà 

ir socialinës ir kultûrinës bei techninës 

infrastruktûros teritorinæ plëtrà. Ið jø savo 

erdvine orientacija iðskirtini ðie sektoriniai 

tikslai: 

gyvenamøjø vietoviø tinklo raida: 

1) formuoti ir átvirtinti Lietuvoje hierarchiná 

policentriná gyvenamøjø vietoviø tinklà, 

uþtikrinantá palankiausias socialinio, 

ekonominio ir ekologinio ðalies vystymo 

sàlygas ir aukðtos þmoniø gyvenimo kokybës 

prielaidas; 

2) siekti racionalaus ir tikslingo gyventojø 

koncentracijos ir depopuliacijos tendencijø 

pusiausvyros stiprinant silpnàsias 

gyvenamøjø vietoviø tinklo grandis; 

3) uþtikrinti palankiausias regioniniø ir subregioniniø 

(kaimo ir miesto) gyvenamøjø 

vietoviø tinklo sistemø formavimosi 

sàlygas;

12 


4) sudaryti prielaidas organiškai Lietuvos 

gyvenamøjø vietoviø tinklo sàveikai su 

Europoje kuriama hierarchine urbanistine 

sistema; 

kraštovaizdþio apsauga: 

1) gamtinio karkaso teritorijø ekologinio visavertiðkumo 

uþtikrinimas ir kraðtovaizdþio 

ávairovës ir vertybiø iðsaugojimas; 

2) biologinës ávairovës iðsaugojimo ir biotos 

iðtekliø racionalaus naudojimo uþtikrinimas; 

3) gamtinës rekreacinës aplinkos racionalaus 

naudojimo ir apsaugos uþtikrinimas; 

4) litosferos ir hidrosferos iðtekliø naudojimo 

bei apsaugos optimizavimas; 

5) gamtinës aplinkos sveikumo (kokybës) 

uþtikrinimas; 

6) kraðtovaizdþio kultûriniø vertybiø iðsaugojimas; 

bioprodukcinio ûkio teritorijø raida: 

1) optimalios bendrosios þemënaudos 

struktûros formavimas; 

2) bioprodukcinio ûkio ðakø raidos racionalaus 

teritorinio balanso uþtikrinimas; 

3) tikslinis bioprodukcinio ûkio specializavimas 

pagal vietos potencialo ir rinkos 

poreikiø ypatumus; 

4) tradiciniø bioprodukcinio ûkio krypèiø 

principinis iðsaugojimas didinant bendràjà 

veiklos ávairovæ; 

5) gamybos ir aplinkosaugos interesø derinimas; 

6) efektyvus bioprodukcinio ûkio rëmimo politikos 

realizavimas; 

7) integracijos á ES galimø neigiamø pasekmiø 

teritoriškai diferencijuotas švelninimas; 

rekreacijos (ir turizmo) teritorinë plëtra: 

1) plësti gamtinëje aplinkoje rekreacijos specializuotø 

teritorijø tinklà ir plëtoti infrastruktûrà; 

2) intensyvinti turizmo, ypaè paþintinio ir 

kultûrinio, plëtrà ir stiprinti potencialà; 

3) uþtikrinti gamtiniø ir kultûriniø rekreaciniø 

iðtekliø naudojimo ir apsaugos 

efektyvumà bei optimalumà; 

4) išnaudoti poilsio kaimiškoje aplinkoje 

potencialà atgaivinant ekonomiðkai silpnus 

ðalies rajonus; 

5) perorientuoti ávaþiuojamàjá turizmà ir, 

orientuojantis á Vakarø ðalis, sukurti atitinkamà 

rekreacinës infrastruktûros kokybæ; 

6) sukurti valstybinæ rekreacijos rëmimo 

sistemà ir uþtikrinti jos regioniná diferencijavimà; 

7) pasiekti, kad planuojamu laikotarpiu (iki 

2020 m.) bendrosios pajamos ið turizmo 

iðaugtø iki 2,5 karto, o turizmo dalis ðalies 

BVP padidëtø iki 10 procentø; 

transporto ir ryðiø komplekso raida: 

1) integruoti Lietuvos transporto sistemà á 

visos Europos transporto tinklà bei paslaugø 

rinkà, taip pat á Baltijos jûros baseino 

ðaliø transporto sistemà; 

2) kurti vieningà Lietuvos susisiekimo sistemà, 

leidþianèià kompleksiðkai spræsti 

regionø bei ðalies susisiekimo poreikius; 

3) subalansuoti ðalies transporto sistemos 

plëtrà maksimaliai panaudojant turimà 

ávairiø transporto rûðiø infrastruktûrà, 

maþinant transporto poveiká aplinkai; 

4) siekti, kad bûtø laiku modernizuotas 

Klaipëdos uostas, kaip neatskiriama tarptautinio 

IX B transporto koridoriaus sudedamoji 

dalis, bei sustiprintas uosto 

konkurencingumas; 

5) uþtikrinti telekomunikaciniø ryðiø teritoriná 

tolygumà bei prieinamumà gyventojams; 

6) aktyvinti interneto tinklo plëtojimà ðalies 

periferijoje.

BENDRØJØ 

TERITORINIØ 

STRUKTÛRØ 

ORMAVIMAS

16 

1. URBANISTINËS 

SISTEMOS 

OPTIMIZAVIMAS 


1. Bendrasis planas teikia ðalies gyvenamøjø 

vietoviø atraminës sistemos – urbanistinio 

karkaso – erdvinës struktûros plëtros modelá, 

kuris integruoja teritorijoje aðiná ir tolygø 

ðios struktûros plëtojimà, sudarantá sàlygas 

ðvelninti galimø raidos tendencijø neigiamas 

pasekmes. Tiksliniam planavimo 

laikotarpiui (iki 2020 metø) bendras pagal 

miesto gyventojø dalá nustatytas urbanizacijos 

lygis yra 72–75 procentai. 

2. Numatoma ðalies urbanistinëje sistemoje iðskirti 

atraminá gyvenamøjø vietoviø tinklà, 

kurá sudarytø ðiø hierarchijos lygmenø centrai 

(þiûr. brëþ. Nr. 1. Urbanistinis karkasas): 

1 lygmuo – valstybinio ir tarpvalstybinio 

(europinio) masto centrai. Tai daugiafunkciniai 

didieji miestai, atitinkantys aglomeruotø 

metropoliniø centrø reikalavimus. 

Europinio tarpvalstybinio masto 

centras formuotinas ðalies sostinës Vilniaus 

pagrindu, sujungiant Vilniaus ir 

Kauno potencialus; 

2 lygmuo – regioniniai centrai. Tai dabartiniø 

apskrièiø centrai ir kiti stambesni 

miestai – dabartiniø savivaldybiø administraciniai 

centrai, kuriems, optimizuojant 

ðalies regioninæ diferenciacijà, rekomenduojama 

atlikti naujø regioniniø aptarnavimo 

centrø funkcijas; 

3 lygmuo – lokaliniai centrai. Tai esamø rajonø 

savivaldybiø centrai ir rekomenduojami 

nauji vietinio lygmens aptarnavimo 

centrai. Pastarieji administracinës 

reformos atveju galëtø bûti ávertinti dël 

jø galimybës tapti naujø rajoniniø savivaldybiø 

centrais. 

3. Dël maþø demografiniø iðtekliø visø urbanistinio 

karkaso centrø plëtra daugiau bûtø 

kokybinë, o ne kiekybinë ar teritorinë. Ðalies 

erdvinë sàranga turëtø bûti tobulinama kryptingai 

ir atskiri jos elementai plëtojami valstybës 

teisinëmis, finansinëmis bei organizacinëmis 

priemonëmis, tarp pastarøjø iðskiriant 

ir teritorijø planavimo darbø intensyvinimà 

regionø (apskrièiø) lygmeniu. Teritoriniai 

kiekybiniai ir kokybiniai prieðtaravimai 

tarp esamø raidos tendencijø ir priimtø ur- 

banistinio karkaso tvarios ir pusiausviros 

plëtros tikslø priskirtini urbanistinës plëtros 

problemoms, kuriø sprendimas neámanomas 

be aktyvaus valstybës vaidmens. 

4. Numatoma didinti ðalies metropolizacijos 

mastà ir plëtoti keturis 1 lygmens – metropolinius 

– atraminius urbanistinius centrus, priskiriant 

juos ðioms kategorijoms: 

• T (tarptautinë) kategorija – integruojamojo 

tipo metropoliniai centrai, áeinantys 

á sudaromà jungtiná tarpvalstybinio 

rango europiná centrà; 

• V (valstybinë) kategorija – palaikomojo 

tipo valstybinio rango metropoliniai 

centrai; 

• R (regioninë) kategorija – stiprinamojo 

tipo regioninio rango metropolinis centras. 

5. T kategorijos metropoliniams centrams priskiriami 

Vilnius ir Kaunas, kurie turi pakankamà 

potencialà, taèiau atskirai paëmus kiekvienam 

trûksta ir trûks ateityje potencialo 

(ypaè demografinio), kad bûtø pripaþinti europinio 

masto (Euro City) centrais. Tokio centro 

buvimas svarbus ðaliai integruojantis á ES. 

Bendrasis planas numato formuoti europinio 

lygmens centrà kaip Vilniaus–Kauno urbanistiná 

dinapolá, sujungiant dabar esamus ðiø 

metropoliniø centrø potencialus. Tai sudarytø 

pagrindà atsirasti europiniø institucijø ir 

kitø dariniø ðioje apie milijonà gyventojø turinèioje 

jungtinëje zonoje bei tiesiogiai prisijungti 

prie plëtojamo Europos urbanistinio 

karkaso. 

6. V kategorijos metropoliniam centrui priskiriama 

Klaipëda. Kaip metropolinis centras ðis 

miestas dar nëra galutinai susiformavæs, todël 

tektø taikyti specialias palaikomàsias priemones. 

Tai pirmiausia susijæ su ðio miesto 

plëtrà lemianèio konkurentiðko europinio 

masto uosto palaikymu bei pajûrio ûkinës ir 

rekreacinës aglomeracijos plëtojimu, LEZ 

veikla, ðalies jûrinës orientacijos instituciniu 

realizavimu, turimo mokslo ir mokymo potencialo 

stiprinimu, ið dalies ir su kai kuriø 

valdymo institucijø dekoncentravimu. 

7. R kategorijos metropoliniam centrui priskiriami 

Šiauliai. Šis miestas dabar metropolinio 

lygmens centro kriterijø neatitinka ir yra 

silpniausia grandis ðiame lygmenyje, taèiau 

yra realios galimybës iðplëtoti Ðiaulius iki 

metropolinio lygmens centro – geresnë Vakarø 

Lietuvos demografinë padëtis, univer-

I. BENDRØJØ TERITORINIØ STRUKTÛRØ ORMAVIMAS 17 

sitetas, galimybë intensyviai sàveikauti su 

gretimø regionø (Telðiø, Panevëþio, Jelgavos) 

bei miestø potencialais, lauktinas Via Hanseatica 

(I A koridoriaus) svarbos didëjimas. 

Ðiauliai turi sparèiai plëstis kaip regioninis 

mokslo ir mokymo centras, bûtinas moderniøjø 

technologijø lokalizavimas, á savo ekonominio 

baseino iðteklius orientuotas tyrimo 

ir plëtojimo potencialo ugdymas bei ryþtingas 

darbo vietø kûrimas. Bûtina panaudoti 

ávairias makroregionà jungianèiø tinklø 

formavimo priemones: valdymo ir organizacines 

(pvz., regioniniø plëtros tarybø bendradarbiavimas, 

pramonës ir verslo plëtros 

bendrø tarybø steigimas), technologines ir 

technines (pvz., transporto ryðiø tobulinimas), 

erdvinio planavimo (pvz., bendrø plëtros 

programø, projektø rengimas bei derinimas) 

ir kt. Jungianèiøjø tinklø formavimas 

turëtø skatinti viso ekonominio baseino gamybinio 

potencialo augimà. 

8. Numatoma didinti ðalies regioninio skaidymo 

mastà ir plëtoti dvylika 2 lygmens – regioniniø 

– centrø, priskirtinø ðioms kategorijoms: 

• A kategorija – atliekantys regioninæ administracinæ 

funkcijà, pakankamo potencialo, 

palaikomi; 

• B kategorija – atliekantys regioninæ administracinæ 

funkcijà, nepakankamo potencialo, 

stiprinami; 

• C kategorija – neatliekantys regioninës administracinës 

funkcijos, siûlomi nauji vidutiniø 

miestø pagrindu, stiprinami; 

• D kategorija – neatliekantys regioninës administracinës 

funkcijos, formuojami nauji 

sujungiant gretimus potencialus, ypaè 

stiprinami. 

9. Pagal nustatytas plëtros potencialo kategorijas 

Bendrajame plane yra numatomi: 

• trys A kategorijos – pakankamo potencialo 

esami dabartiniø apskrièiø centrai 

– Panevëþys, Alytus ir Marijampolë. 

Jiems reikalingas esamo socialinio ir ekonominio 

potencialo palaikymas ir renovacija; 

• trys B kategorijos – nepakankamo potencialo 

esami dabartiniø apskrièiø centrai 

– Tauragë, Telðiai, Utena. Jiems reikalinga 

esamo socialinio ir ekonominio potencialo 

renovacija bei stiprinimas; 

• penki C kategorijos – siûlomi nauji regioniniø 

centrø funkcijoms atlikti vidutiniai 

miestai – Birþai, Maþeikiai, Ukmergë, Raseiniai 

ir Rokiškis. Jie ir dabar iš dalies atlieka 

regioniniø centrø funkcijas, aktyvindami 

atokias periferines pasienio teritorijas 

arba bûdami prie perspektyviniø tarptautinës 

urbanistinës integracijos aðiø; 

ypaè Ukmergë, turinti galimybiø intensyvesnei 

plëtrai. Visiems jiems bûtinas esamo 

socialinio ir ekonominio potencialo aktyvus 

stiprinimas bei renovacija; 

• vienas D kategorijos – sujungiant gretimus 

potencialus formuojamas naujas regioninis 

Ðvenèioniø – Ðvenèionëliø centras. 

Tai ypatingas atvejis. Ðis centras formuojamas 

dël bûtinumo aktyviau remti 

ir stiprinti ypaè blogos padëties bei silpnà 

potencialà turintá Ðiaurës Rytø Lietuvos 

probleminá arealà. Ðiame savitø istorinës 

bei kultûrinës raidos tradicijø Lietuvos 

regione (Ðvenèioniø kraðtas) naujo 

regioninio centro (Ðvenèionys – Ðvenèionëliai) 

kûrimas, plëtojant ir sujungiant 

abiejø greta esanèiø (tik per 12 km) miestø 

gamybinius ir þmogiðkuosius intelektinius 

iðteklius valdymo, organizacinëmis, 

technologinëmis, techninëmis bei 

erdvinio planavimo priemonëmis, yra 

svarbus urbanistinio karkaso formavimo 

bei ðalies regioninës politikos uþdavinys. 

10. Numatyta didinti ðalies lokalinës urbanistinës 

diferenciacijos mastà ir plëtoti aðtuoniasdeðimt 

penkis 3 lygmens – lokalinius – centrus, 

priskirtinus šioms kategorijoms: 

• a kategorija – esamø savivaldybiø centrai, 

pakankamo potencialo, palaikomi; 

• b kategorija – siûlomi nauji aptarnavimo 

centrai maþø miestø pagrindu, nepakankamo 

potencialo, stiprinami; 

• c kategorija – siûlomi nauji aptarnavimo 

centrai miesteliø pagrindu, nepakankamo 

potencialo, ypaè stiprinami; 

• d kategorija – konversinës plëtros savivaldybiø 

centrai. 

11. Planuojamu laikotarpiu (iki 2020 metø) pagrindiniai 

lokaliniai centrai iðliks nevienodo 

potencialo, taèiau pastarojo iðlyginimas 

ir plëtojimas suvaidins svarbø vaidmená realizuojant 

ðalies regioninës politikos tikslus, 

siekianèius galimai tolygesnës ðalies teritorijos 

plëtotës. 

12. Bendrajame plane nustatyta tokia urbanistinës 

integracijos aðiø hierarchija (þiûr. brëþ. Nr. 1. 

Urbanistinis karkasas):

18 


1 lygmuo – tarptautinës ir nacionalinës urbanistinës 

integracijos aðys. Jos formuojamos 

esamø ir perspektyviniø tarptautiniø 

transporto koridoriø pagrindu, susieja 

ðalies aukðto lygmens regionus (jø 

centrus) tarpusavyje ir su kaimyniniø ðaliø 

regionais; 

2 lygmuo – regioninës urbanistinës integracijos 

aðys, integruojanèios regionø dalis 

(jø centrus) ir susiejanèios su aukðtesnio 

lygmens urbanistinës integracijos ašimis; 

3 lygmuo – lokalinës jungtys. 

13. Numatoma plëtoti ðiø kategorijø 1 lygmens 

urbanistinës integracijos aðis: 

• I A kategorija – pagrindinë ðalies urbanistinës 

integracijos (metropolinë) aðis; 

• I B kategorija – tarptautinës urbanistinës 

integracijos aðys; 

• I C kategorija – ðalies vidinës urbanistinës 

integracijos aðys. 

14. Iðskiriama ir formuojama viena Rytø–Vakarø 

krypties I A kategorijos – pagrindinë (metropolinë) 

– ðalies urbanistinës integracijos aðis. 

Ji remiasi keturiais metropolinio lygmens centrais 

kaip pagrindiniais inovacijø ir kitø aukðèiausio 

lygmens veiklø stimulais visai ðalies 

teritorijai. Numatoma pagrindinë ðalies urbanistinës 

integracijos aðis tapdinama su gyventojø 

ir veiklos koncentracijos zona. Jos 

vaidmuo ypaè svarbus ðvelninant ðalies raidos 

teritorinës diferenciacijos neigiamas pasekmes 

visoje ðalyje, suformuojant ðiam tikslui 

gana tolygø urbanistinio metropolinio 

vystymo stuburà. Tai leidþia apvaldyti ðalies 

ir tarptautiniø urbanistinës integracijos aðiø 

kanalus, suðvelninti regioninius skirtumus, 

neatsisakant ir tam tikros ekonominá efektyvumà 

uþtikrinanèios koncentracijos. 

15. Numatomos septynios svarbiausios I B kategorijos 

tarptautinës urbanistinës integracijos 

aðys. Keturios ið jø kerta ðalá Ðiaurës–Ðiaurës 

Rytø–Pietø kryptimis ir trys Rytø–Vakarø 

kryptimi. Jos formuojamos esamø ir siûlomø 

tarptautiniø transporto koridoriø, jungianèiø 

Helsinká, Sankt Peterburgà, Maskvà su Kijevu, 

Viena, Hamburgu, pagrindu. Ðis tinklas 

integruoja visus ðalies metropolinius ir regioninius 

centrus tarpusavyje bei su artimiausiais 

kaimyniniø ðaliø urbanistiniais centrais 

(Liepoja, Jelgava, Daugpiliu, Minsku, Lyda, 

Gardinu, Suvalkais, Karaliauèiumi). Ðios aðys, 

formuojamos magistraliniø ir kraðto keliø pa- 

grindu, uþtikrins metropoliniø ir regioniniø 

centrø sàveikà, skatins jø poveikio zonoje 

esanèiø lokaliniø centrø plëtrà. 

16. Numatomos keturios pagrindinës I C kategorijos 

vidinës urbanistinës integracijos aðys. 

Jos papildo I B kategorijos urbanistiniø aðiø 

tinklà, taèiau jø svarbiausia funkcija – tai centrø 

(daugiausia regioniniø) integravimas ðalies 

viduje ir prijungimas prie tarptautiniø iðoriniø 

ryðiø. I C kategorijos integracijos aðys 

formuojamos magistraliniø ir kraðto keliø pagrindu. 

17. ormuojamas pakankamai tankus 2 lygmens 

regioniniø urbanistiniø integracijos aðiø tinklas, 

jungiantis visus pagrindinius lokalinius 

centrus ir prijungiantis juos prie aukðtesnio 

lygmens urbanistinës integracijos aðiø. Ðios 

aðys yra svarbios formuojant regionines urbanistines 

sistemas bei jø sàveikà su metropoliniais 

arealais. 

18. Bendrajame plane nurodomos ir tos 3 lygmens 

urbanistinës integracijos aðys, kurios 

jungia pagrindinius lokalinius centrus su 

aukðtesnio lygmens urbanistinio karkaso aðimis 

arba veda á þemiausio lygmens (lokalius) 

valstybës sienos kirtimo punktus. Grafiniuose 

sprendiniuose ðios aðys vadinamos lokalinëmis 

jungtimis. 

19. Urbanistinio karkaso centrai ir integracijos 

aðys, kaip ávairios veiklos ir gyventojø traukos 

þidiniai, veikia ir perspektyvoje ávairiai 

veiks ðalies ir regionø teritorijø raidos pobûdá 

formuodami (þiûr. brëþ. Nr. 1. Urbanistinis 

karkasas): 

• urbanistiniø centrø aglomeruojanèio poveikio 

arealus; 

• urbanistinës integracijos aðiø poveikio 

koridorius; 

• bendrà urbanistinio karkaso koncentruojanèio 

poveikio arealà. 

20. Numatomas diferencijuotas miesto ir kaimo 

gyvenamøjø vietoviø santykio formavimas 

pagal iðryðkëjusius regioninius ðalies raidos 

potencialo skirtumus, formuojanèius tris stambias 

miesto ir kaimo plëtros zonas: a) Vakarø, 

b) Vidurio ir c) Rytø Lietuvos. Ðiuose ðalies 

makroregionuose skiriasi kaimo teritorijø raidos 

perspektyvos, pirmiausia priklausanèios 

nuo tradicinio bioprodukcinio ûkio plëtros galimybiø 

(su tuo susijæs funkcinës konversijos 

poreikis) bei metropolinio ir mezoregioninio 

lygmenø centrø plëtros. Bûtina iðlaikyti miesto 

ir kaimo gyvenamøjø vietoviø tinklo tan-


kio Vakarø, Vidurio ir Rytø Lietuvoje regioniná 

savitumà bei nuo jo priklausantá ðalies kultûrinio 

kraðtovaizdþio pobûdá. 

21. Plëtojant miesto ir kaimo teritorijø ryðius bûtina 

atkurti kaimiðkøjø savivaldybiø gyvenamøjø 

vietoviø sistemas naujomis socialinëmis 

ir ekonominëmis sàlygomis, nes jø miesto 

ir kaimo santykio sistema yra maþiausiai 

suirusi ir vis dar dominuoja ðalyje. Svarbi grandis 

bûtø seniûnijø centrø, t. y. maþø miestø ir 

miesteliø, kaip þemës ûkio gamybos ir kaimo gyventojø 

aptarnavimo, ið dalies miesto gyventojø 

rekreacijos centrø, plëtojimas. Tai veiksminga 

priemonë nuo kaimiðkøjø gyvenamøjø vietoviø 

depopuliacijos. 

22. Koreliacinës analizës metodu nustatyta, kad 

svarbiausi gyvenimo kokybës prioritetai, 

nuo kuriø priklauso ir neiðvengiamas kitø 

prieþastiniø parametrø kokybës gerëjimas, 

yra šie: 

1) apsirûpinimas bûstu; 

2) vidutinis mënesinis uþdarbis; 

3) gyventojø uþimtumas; 

4) aukðtàjá iðsilavinimà turinèiø asmenø 

skaièius; 

5) nedarbo lygio maþinimas; 

6) gyventojø galimybë turëti antruosius namus. 

23. Siekiant konkretizuoti gyvenimo kokybës 

stimuliavimo priemones ir praplësti jø praktinio 

panaudojimo galimybes (pavyzdþiui, 

pateikti pradinius duomenis rengiamiems 

apskrièiø bei savivaldybiø bendriesiems planams) 

minëtø scenarijø pagrindu buvo numatyta 

konkreti gyvenimo kokybës gerinimo 

prioritetø teritorinio diferencijavimo 

programa. 

24. Bûsto plëtros racionaliam ir sëkmingam vykdymui 

bei bûsto teritorijø planavimo atsilikimui 

likviduoti bûtina atnaujinti anksèiau 

sudarytus gyvenamøjø vietoviø bendruosius 

planus, nes daugelis ðiø planø, ypaè parengtø 

dar sovietiniais metais, neatitinka naujø 

bûsto plëtros sàlygø. Numatoma 2020 metø 

perspektyva vienam gyventojui bendrojo 

naudingo ploto vidutiniškai teksiant – 28 m 2 

(26 m 2 – miestuose ir 32 m 2 – kaimo gyvenvietëse). 

25. Numatomos ðios bûsto politikos teritorinës 

kryptys: 

• pakankamai iðvystytuose metropoliniuose 

centruose (Vilnius, Kaunas) valstybë 

pirmiausia turi remti bûsto reno- 

vacijà, nepakankamai iðvystytuose centruose 

(Klaipëda, Ðiauliai) – bûstø fondo 

plëtrà; 

• regioniniuose centruose bûtina remti 

tiek renovacijà, tiek bendrojo fondo didinimà; 

• ypatingas dëmesys regionø ir savivaldybiø 

centrø bûsto fondo plëtrai turi 

bûti skiriamas nepakankamo urbanizacijos 

lygio arealuose (Tauragës, Telðiø, 

Utenos, Rokiðkio, Ðvenèioniø regionuose). 

PRIORITETAI 

26. Ágyvendinant nustatytà metropolinës aðies 

kryptingos plëtros ir tolygaus regioniniø centrø 

iðdëstymo urbanistiniame karkase koncepcijà, 

bendrasis strateginis prioritetas teikiamas 

silpnosioms urbanistinio karkaso dalims 

aktyvinti bei stiprinti. 

27. 1 lygmens (metropoliniø) centrø ir I A lygmens 

metropolinës urbanistinës integracijos 

aðies plëtojimo prioritetai bûtø ðie: 

• Ðiauliø miesto plëtra; 

• Vilniaus ir Kauno potencialams sujungti 

reikalingø infrastruktûros tinklø suformavimas; 

• I A lygmens metropolinës urbanistinës 

integracijos aðies atkarpø pagal IX B tarptautinio 

automobiliø transporto ir geleþinkeliø 

transporto koridoriaus pradinius 

techninius parametrus suformavimas; 

• metropolinës aðies vakarinës ir rytinës atkarpø 

specialiø plëtros planø sudarymas. 

28. 2 lygmens centrø ir I B, I C bei 2 lygmens urbanistinës 

integracijos aðiø plëtojimo prioritetai: 

• Tauragës plëtojimas ir su ja susijusios Via 

Hanseatica renovacija pagal I A tarptautinio 

transporto koridoriaus pradinius 

techninius parametrus; 

• Panevëþio–Utenos ruoþo, kaip svarbiausio 

Aukðtaitijos regione urbanistinio 

komplekso, plëtojimas; 

• bendra Ðvenèioniø ir Ðvenèionëliø plëtra 

ir su ðiuo objektu susijusio transporto 

koridoriaus renovacija ir rekonstrukcija 

sudarant sistemà su ðiauriniu ir rytiniu 

Vilniaus aplinkkeliu bei pasienio keliu; 

• pasienio su Baltarusija teritorijos plëtros 

planø parengimas ir pradinis ágyvendinimas;

20 


• Ukmergës, Raseiniø, Rokiðkio ir Birþø, 

kaip naujø regioniniø centrø, aktyvus palaikymas. 

29. 3 lygmens centrø plëtojimas pagal prioritetinius 

administracinës reformos etapus (jos 

vykdymo metu) apims naujø savivaldybiø, 

reikalingø norint teritoriðkai optimizuoti ðalies 

regionavimà bei transformuoti dvigubus 

savivaldos centrus, sukûrimà. 

30. Bûsto plëtros prioritetiniai uþdaviniai – gyvenamøjø 

vietoviø vidiniø iðtekliø panaudojimas 

jø administracinëse ribose bei racionalios 

teritorinës bûsto plëtros politikos ir programos 

parengimas. 

31. Urbanistinës sistemos plëtros, kurios negalima 

sutapatinti su vienkartiniø fiksuotø priemoniø 

ágyvendinimo programa, sprendiniø 

realizavimas numatomas naudojantis daugiausia 

prioritetiniø specialiøjø ir strateginiø 

planø bei tiksliniø programø priemonëmis. 

Numatyta urbanistinës sistemos raida tiesiogiai 

yra susijusi su teritorinio valdymo ir regioninës 

politikos sistemos reformos rezultatais – regioninës 

diferenciacijos bei vietos savivaldos tinklo optimizavimu. 

Bûtinas glaudus abiejø ðiø procesø 

koordinavimas bei subordinuotas planavimas. 

2. KRAŠTOVAIZDÞIO 

NAUDOJIMAS IR 

APSAUGA 

1. Kraštovaizdþio ekologinio stabilizavimo pagrindas 

yra gamtinis karkasas – erdvinë sistema, 

kuri iðreiðkia gamtinio kraðtovaizdþio 

apsaugos bei formavimo prioritetà ir yra realizuojama 

kraðtotvarkoje teritorijø planavimo 

dokumentais. Jo paskirtis yra: 

1) sukurti vientisà gamtinio ekologinio 

kompensavimo teritorijø tinklà, uþtikrinantá 

kraðtovaizdþio geoekologinæ pusiausvyrà 

ir gamtinius ryðius tarp saugomø 

teritorijø, sudaryti prielaidas biologinei 

ávairovei iðsaugoti; 

2) sujungti didþiausià ekologinæ svarbà 

turinèias buveines, jø aplinkà bei gyvûnø 

ir augalø migracijai reikalingas 

teritorijas; 

3) saugoti gamtiná kraðtovaizdá ir gamtinius 

rekreacinius išteklius; 

4) didinti ðalies miðkingumà; 

5) optimizuoti kraðtovaizdþio urbanizacijos 

bei technogenizacijos ir þemës ûkio plëtrà. 

2. Nustatytos šios sudedamosios planuojamo 

gamtinio karkaso dalys: 

• geoekologinës takoskyros – teritorijø juostos, 

jungianèios ypatinga ekologine svarba 

bei jautrumu pasiþyminèias vietoves: 

upiø aukðtupius, vandenskyras, aukðtumø 

eþerynus, kalvynus, pelkynus, priekrantës, 

poþeminiø vandenø intensyvaus 

maitinimo ir karsto paplitimo plotus. 

Jos skiria stambias gamtines geosistemas 

ir palaiko bendràjà gamtinio kraðtovaizdþio 

ekologinæ pusiausvyrà; 

• geosistemø vidinio stabilizavimo arealai ir 

ašys – teritorijos, galinèios pakeisti ðoniná 

nuotëká ar kitus gamtinës migracijos 

srautus, taip pat reikðmingos biologinës 

ávairovës poþiûriu: þeldiniø masyvai bei 

grupës, natûralios pievos, pelkës bei kiti 

vertingi stambiøjø geosistemø ekotopai. 

Ðios teritorijos kompensuoja neigiamà 

ekologinæ átakà gamtinëms geosistemoms; 

• migraciniai koridoriai – slëniai, raguvynai 

bei dubakloniai ir kitos teritorijos, kuriais 

vyksta intensyvi medþiagø, energijos ir 

gamtinës informacijos srautø apykaita ir 

augalø bei gyvûnø rûðiø migracija. 

3. Numatytos formuojamo gamtinio karkaso teritorijos 

apima apie 60 procentø ðalies ploto. 

Atskirose savivaldybëse gamtinio karkaso teritorijø 

uþimama dalis svyruoja nuo 35–40 procentø 

(Joniðkio, Pakruojo, Pasvalio) iki 75–80 

procentø (Varënos, Zarasø) bendro jø ploto. 

Daugumai rajonø savivaldybiø bûdinga gamtinio 

karkaso teritorija apima 55–65 procentus 

jø ploto. Konkretus ástatymuose numatyto 

gamtinio karkaso teritorijø lokalizavimas pateiktas 

specialioje 1 : 400 000 mastelio kartoschemoje 

(þiûr. brëþ. Nr. 2. Gamtinis karkasas). 

4. Nustatytos ðios gamtinio kraðtovaizdþio apsaugos 

ir formavimo tipus iðreiðkianèios gamtinio 

karkaso teritorijø tvarkymo (naudojimo 

ir apsaugos) kryptys: 

1) iðlaikomas ir saugomas esamas natûralus 

kraðtovaizdþio pobûdis; 

2) palaikomas ir didinamas esamas kraðtovaizdþio 

natûralumas; 

3) graþinami ir gausinami kraštovaizdþio 

natûralumà atkuriantys elementai.


Pirmasis kraštovaizdþio formavimo tipas lokalizuotas 

iðtisiniais miðko masyvais apaugusiose 

gamtinio karkaso teritorijose – 

zonose, iðsaugojusiose natûralø (gamtiná) 

kraðtovaizdþio pobûdá bei ekologinio 

kompensavimo potencialà. Ðios teritorijos 

– tai ðalies gamtinio karkaso „aukso 

fondas“, kurio perspektyva susijusi su racionalaus 

subalansuoto miðkø ûkio tvarkymu, 

miðkø regeneracinio potencialo iðsaugojimu, 

rekreacinio naudojimo reguliavimu 

bei nustatyto reþimo uþtikrinimu 

ðiose zonose ásteigtoms ypaè saugomoms 

teritorijoms. 

Antrasis kraštovaizdþio formavimo tipas lokalizuotas 

mišrios naudmenø mozaikos teritorijose, 

kuriose kaitaliojasi miðkø ir þemës 

ûkio naudmenos, taip pat smarkiai 

pakeistos arba paþeistos gamtinës struktûros 

miðkuose. Ðiø teritorijø tvarkymas 

yra kur kas sudëtingesnis, nes reikalingas 

tiek esamø funkcijø subalansavimas, 

tiek regeneracinës priemonës ekologinëms 

kompensacinëms gamtinës struktûros 

galioms stiprinti. 

Treèiasis kraðtovaizdþio formavimo tipas taikytinas 

þmogaus veiklos, pirmiausia agrarinës, 

gerokai pakeistose gamtinio karkaso 

teritorijose. Ðios zonos susiformavo dël 

technokratiðko netolygaus þemës naudojimo 

paþeidþiant ekologinës pusiausvyros 

sàlygas, nesilaikant racionalios gamtonaudos 

reikalavimø. Tai sovietinio 

ûkio didþiojo intensyvinimo rezultatas, 

ypaè skaudþiai palietæs geoekologiniø takoskyrø 

bei migraciniø koridoriø teritorijas. 

Ðiose zonose gamtinio kraðtovaizdþio 

formavimo kryptis yra regeneracinë-restauracinë, 

susijusi su sudëtingø renatûralizaciniø 

priemoniø ágyvendinimu 

ir nauju ekologizuotu poþiûriu á ðiø teritorijø 

naudojimà. 

5. Pagrindines reþimines zonas gamtinio karkaso 

struktûroje sudaro jo sudëtyje esanèios 

gamtinës bei kompleksinio tipo ypaè saugomos 

teritorijos, kurioms teikiamas konservaciniø 

(gamtos vertybiø iðsaugojimo) interesø 

prioritetas. Tai valstybiniø gamtiniø rezervatø, 

valstybiniø draustiniø bei valstybiniø 

parkø tinklas. 

6. Apibendrinus galimà valstybës aktyvumà bei 

ekonominá rëmimà, numatytos ðios valstybës 

politikos formuojant gamtiná karkasà kryptys 

(þiûr. brëþ. Nr. 2. Gamtinis karkasas, ákarpa): 

1) iniciatyvø palaikymas; 

2) iniciatyvø bei investicijø paieðkos ir skatinimas; 

3) aktyvus organizacinis bei finansinis rëmimas. 

7. Ið nurodytø tvarkymo politikos krypèiø treèioji, 

arba aktyviausioji, daþniausiai taikytina 

gamtinio karkaso teritorijoms, kuriose veikia 

bent 3 ar daugiau karkaso lokalizavimui 

daranèiø átakà veiksniø. Veikiant tik 1 ar 2 

veiksniams taikytina antroji tvarkymo politikos 

kryptis, atspindinti daliná valstybës aktyvumà. 

Pirmoji, arba pasyvioji, tvarkymo 

politikos kryptis galima tik tuo atveju, kai nëra 

në vieno ið ryðkaus gamtinio karkaso sukûrimo 

poreiká didinanèiø veiksniø. Praktikoje 

galima ir miðri organizacinë politika, derinanti 

dvi ið minëtø gamtinio karkaso kûrimo 

krypèiø. 

Konkreèios krypties teritorinë raiðka priklauso 

nuo daugelio veiksniø, kuriø svarbiausi 

yra ðie: 1) gamtinio karkaso teritorijø kompensacinë 

svarba ðalies arba regiono kontekste, 

2) reali gamtinio kompensacinio potencialo 

bûklë, 3) ypaè saugomø (konservaciniø) gamtiniø 

teritorijø buvimas, 4) biologinës ávairovës 

turtingumas, 5) rekreacinës funkcijos intensyvumas. 

8. Gamtinio karkaso teritorijø ekologinis optimizavimas 

yra neiðvengiamai susijæs su bendro 

ðalies miðkingumo didinimu. Uþtikrintinas 

racionalus teritorinis miðkø pasiskirstymas 

ðalies mastu. Miðkingumo didinimo programa 

grindþiama konkreèiais ekologinio 

kompensavimo poreikiais ir moksliniais tyrimais. 

Ji turi bûti orientuojama á labiausiai 

bioekologiðkai nuskurdintas zonas, tokios ðalyje 

yra Þiemgalos ir Ðeðupës lygumos, Þemaièiø 

vandenskyra ir Þemaitijos þemumos 

pietinë dalis, Suvalkø ir Kurðo aukðtumø ðlaitai, 

Rytø Aukðtaièiø plynaukðtë, Mûðos ir Nevëþio 

vandenskyra. 

9. Kraðtovaizdþio ir biologinës ávairovës apsaugos 

plëtojimas Bendrajame plane apima: 

• ðalies kraðtovaizdþio struktûrinës ávairovës 

nustatymà; 

• konservaciniu poþiûriu vertingiausiø 

kraðtovaizdþio kompleksø nustatymà; 

• biologinës ávairovës apsaugai svarbiø te-

22 


ritorijø sistemos nustatymà; 

• bendrøjø kraðtovaizdþio ir biologinës 

ávairovës apsaugos nuostatø formulavimà; 

• siûlymø dël ypaè saugomø teritorijø tinklo 

plëtojimo pateikimà. 

10. Ðalies kraðtovaizdþio ávairovë nustatyta apibendrinant 

dviejø svarbiausiø jà formuojanèiø 

veiksniø – gamtinës morfostruktûros ir 

sukultûrinimo pobûdþio – teritorinæ sklaidà. 

Ðiuo pagrindu Lietuvos Respublikos lygmeniu 

nustatyti tipologiniai kraðtovaizdþio 

kompleksai bei rajonai. 

11. Konservaciniu (ávairovës apsaugos) poþiûriu 

vertingiausi kraðtovaizdþio kompleksai, kuriems 

reikalingas ypatingas dëmesys, yra: 

• Kurðiø nerija, Nemuno delta ir Karklës – 

Ðventosios priekrantë; 

• miðkingi eþerynai ir raiðkios didþiøjø slëniø 

atkarpos; 

• þemyniniai kopynai ir didieji pelkynai; 

• Þemaièiø vandenskyros kalvynas ir eroziniai 

raguvynai; 

• istoriniai miestø senamiesèiai – savita iðskirtinës 

vertës kompleksinë paveldo 

vertybë. 

12. Paèia didþiausia gamtine ir kultûrine verte 

mûsø ðalyje iðsiskiria Kurðiø nerijos pietinës 

dalies bei Trakø eþeryno kraðtovaizdþio kompleksai, 

turintys tapti integruotos kraðtovaizdþio 

apsaugos organizavimo etalonais. 

13. Akcentuojamas iðryðkëjæs kultûrinio kraðtovaizdþio 

vertës paþinimo, jo teritorinës apsaugos 

sistemos, ypaè specializuotø saugomø 

teritorijø tinklø, nepakankamas iðvystymas, 

sudarantis gana didelæ visaverèio kraðtovaizdþio 

apsaugos sistemos optimizavimo 

kliûtá. 

14. Biologinës ávairovës apsaugai svarbiø teritorijø 

sistema nustatyta pagal Europos Tarybos 

ekspertø parengtas ekologiniø tinklø plëtros 

rekomendacijas, naudojantis naujausiø ðalyje 

atliktø biologinës ávairovës apsaugos darbø 

(Ramsaro vietoviø, CORINE biotopø, 

paukðèiams svarbiø teritorijø, Natura-2000 

projektø) medþiaga. Nustatytà ir su gamtiniu 

karkasu subordinuotà teritorinæ sistemà 

– nacionaliná ekologiná tinklà – sudaro europinës 

ir nacionalinës bei regioninës svarbos 

bioekologiniai branduoliai, bioekologinës 

jungtys (koridoriai) ir buferinës zonos. Pateiktas 

ekologinio tinklo teritorinis modelis ateityje 

turës bûti tikslinamas ir plëtojamas. 

15. Nustatyti bioekologiniai branduoliai laikytini 

pagrindiniais biologinës ávairovës apsaugai 

skirtø saugomø teritorijø (rezervatø, 

draustiniø) steigimo paieðkø poligonais. 

16. Bendrosiomis kraðtovaizdþio ir biologinës 

ávairovës apsaugos plëtojimo nuostatomis 

Bendrasis planas rekomenduoja: 

• kraðtovaizdþio ir biologinës ávairovës apsaugos 

reikalavimø ir priemoniø integravimà 

á visø ûkio ðakø, pirmiausia þemës 

ir miðkø ûkio, vandens ûkio, miestø 

plëtros, transporto, kasybos, rekreacinio 

ûkio, pramonës, energetikos, strategijas, 

plëtros programas, veiksmø planus; 

• tarptautiniø konvencijø bei ES direktyvø 

nuostatø, reikalavimø bei rekomendacijø 

organiðkà ágyvendinimà ðalies 

kraðtovaizdþio ir biologinës ávairovës apsaugoje, 

t. y. esamos teritorinës sistemos 

elementams atrankos bûdu suteikiant 

tarptautiniø saugomø teritorijø kategorijø 

statusà. 

17. Ypaè saugomø teritorijø sistema (rezervatai, 

draustiniai, valstybiniai parkai) mûsø ðalyje 

apima beveik 12 procentø ðalies teritorijos, integruoja 

gamtos ir kultûros paveldo apsaugà, 

yra funkcionaliai diferencijuota ir ið esmës 

atitinka pasaulio standartus, todël Bendrajame 

plane jos tolesnë plëtra detaliau neanalizuota, 

taèiau jame yra numatytos kituose 

aplinkosauginio planavimo dokumentuose 

anksèiau iðaiðkintos ar nurodytos ypaè saugomø 

teritorijø tinklo optimizavimo bei papildymo 

kryptys. 

18. Tokiomis kryptimis Bendrasis planas (ávertindamas 

bûtinybæ, prieð steigiant saugomas teritorijas, 

kiekvienu atveju pateikti Saugomø teritorijø 

ástatymo numatytus vertinimus, pagrindimus 

ir atlikti jo reikalaujamas procedûras) numato: 

• biosferos stebësenos teritorijø tinklo sukûrimà, 

pirmiausia Þuvinto biosferos rezervato 

ásteigimà ir Kurðiø mariø, Þemaièiø 

vandenskyros bei karstinio regiono 

kompleksiniø biosferos poligonø organizavimo 

galimybiø analizæ; 

• nedideliø rezervatiniø apyrubiø, skirtø 

miðko tipø etalonams iðsaugoti, tinklo sukûrimà; 

• Suvalkijos nacionalinio bei Daugø regioninio 

parko ásteigimà; 

• Aviliø – Èièirio, Alauðo, Germanto bei 

Plinkðiø regioniniø parkø organizavimo 

galimybiø analizæ;


• botaniniø bei zoologiniø draustiniø tinklo 

optimizavimà ES direktyvø pagrindu; 

• pedologiniø draustiniø tinklo perþiûrà ir 

koreliacijà su naujàja dirvoþemiø klasifikacija; 

• istoriniø nacionaliniø bei istoriniø regioniniø 

parkø tinklo sukûrimà; 

• galimà istorinio nacionalinio parko statuso 

taikymà dabartiniams Varniø ir 

Anykðèiø regioniniams parkams; 

• specializuotø kultûriniø draustiniø tinklo 

suformavimà. 

19. Nekilnojamosios kultûros vertybës, sudaranèios 

ðalies funkcinæ kraðtotvarkinæ kultûros 

paveldo struktûrà, yra bendrosios kraðtovaizdþio 

formavimo politikos objektas. 

Svarbiausiais veiksniais, daranèiais átakà tokios 

tvarkymo politikos formavimui, Bendrajame 

plane priimta: 

1) ypatingà reikðmæ kraðtovaizdþio vizualinëje 

struktûroje turinèiø nekilnojamøjø 

kultûros vertybiø vertë ir teritorinë 

sklaida; 

2) kultûros paveldo vertybiø ir jø rûðiø apsaugos 

teritoriniai prioritetai; 

3) istoriðkai susiklosèiusiø kultûrinio kraðtovaizdþio 

erdviniø struktûrø iðlikimas; 

4) architektûros paveldo regioniniai savitumai; 

5) konkreèiø kultûros paveldo objektø vertë. 

20. Kultûros vertybiø vertë ir sklaida diferencijuoja 

kultûros paveldo tvarkymo politikos teritoriná 

intensyvumà. Remiantis archeologijos 

paveldo (piliakalniai ir senovës gyvenvietës), 

taip pat architektûros ir urbanistikos paveldo 

(pilys, baþnyèios, vienuolynai, dvarø 

paveldas, etnografiniai kaimai) verte ir iðsidëstymu, 

rekomenduota per 120 kraðtovaizdþio 

tvarkymo politikos poþiûriu reikðmingø 

kultûros vertybiø teritoriniø arealø. Iðsaugojimo 

ir panaudojimo poþiûriu ypaè reikðmingos 

vertybës yra istoriniai miestø senamiesèiai 

(tarp jø – urbanistiniai paminklai). 

Iðskirti ypaè svarbûs nacionalinës reikðmës 

arealai: Vilniaus, Kauno, Klaipëdos, Kernavës, 

Trakø, Anykðèiø, Ðiauliø, Birðtono, Merkinës, 

Druskininkø – Marcinkoniø, Palûðës – 

Tauragnø, Kretuono, Ðvenèioniø, Panemuniø, 

Dubysos, Vilkaviðkio, Kudirkos Naumiesèio, 

Plateliø, Salantø, Kurðiø nerijos, Varniø, 

Tytuvënø, Daugyvenës, Birþø, Þagarës, 

Rusnës, Rambyno, Ukmergës, Këdainiø ir kt. 

21. Kultûros paveldo rûðiø apsaugos kryptys 

išskiria paveldosauginës kraðtotvarkos prioritetus 

atlikdamos savotiðkà jos tipologiná (rûðiná) 

specializavimà bei numato paskesná vertiná 

skirstymà. Valstybës ir privaèiø investuotojø 

veiksmø derinimas, partnerystë èia vaidins reikðmingà 

vaidmená. Rekomenduojamas paveldosaugos 

politikos specializavimo rajonavimas 

pagal nekilnojamøjø kultûros vertybiø tipologiniø 

grupiø, svarbiø teritorijø planavimo aspektu, 

apsaugos prioritetus. (þiûr. brëþ. Nr. 3. 

Kultûros paveldo teritorijos). 

Iðskirtoms kultûros paveldo rûðiø apsaugos 

prioriteto zonoms, atsiþvelgiant á objektø bendrà 

bûklæ, vertæ, iðsaugojimo problematiðkumà 

ir ekonomines galimybes, numatomos 

ðios tvarkymo darbø kryptys: 

• archeologiniø vietoviø apsaugos prioriteto zonai 

– konservavimo kryptis; 

• urbanistiniø vietoviø apsaugos prioriteto zonai 

– konservavimo su svarbiø urbanistikos 

elementø iðryðkinimu ar net daliniu 

atkûrimu kryptis; 

• dvarø paveldo apsaugos prioriteto zonai – 

konservavimo ir restauravimo, atsiþvelgiant 

á sodybos struktûrà, pastatus, jø aplinkà 

su parku, kryptis; 

• etnografiniø kaimø (gyvenvieèiø) ir sodybø 

apsaugos prioriteto zonai – konservavimo 

ir restauravimo bei nevisiðko atkûrimo 

kryptis; 

• statiniø apsaugos prioriteto zonai – konservavimo, 

restauravimo ir dalinio atkûrimo 

(išimtiniais atvejais) kryptis. 

22. Kultûrinës paminklotvarkos politikà rekomenduojama 

erdviðkai diferencijuoti ir pagal 

iðlikusiø istoriðkai susiklosèiusio agrarinio 

kraðtovaizdþio struktûrø bei etnokultûriniø 

regionø ir subregionø ribas. 

23. Tarptautiniu mastu pripaþintos paveldotvarkos 

nuostatos apima kultûros paveldo apsaugà 

ir saugomø objektø autentiðkumo, savitumo 

bei kitokios vertës poþymiø iðlaikymà uþtikrinantá 

panaudojimà. Todël bûtina: 

1) sutvarkyti kultûros paveldo objektø apskaità, 

parengti konkreèius ir aiðkius apsaugos, 

naudojimo, prieþiûros ir tvarkymo 

poreikiø reglamentus; 

2) parengti specialiuosius kultûros paveldo 

apsaugos ir naudojimo planus; 

3) sudaryti regionines (rûðines) kultûros paveldo 

objektø tvarkymo tikslines programas;

24 


4) nustatyti visose savivaldybiø teritorijose 

kultûros vertybiø naudojimo perspektyvinæ 

raidà, atsiþvelgiant á naudojimo reþimus; 

5) parengti, aprobuoti ir áteikti vertybiø savininkams 

ar naudotojams rekomendacijas 

dël kultûros vertybiø pagal objektø 

tipologines rûðis naudojimo jas iðsaugant 

ir priþiûrëti bei kontroliuoti jø vykdymà; 

6) naudoti kultûros paveldo objektus visuomenës 

ir ypaè jaunimo ðvietimo bei mokymo 

tikslams, tai sprendþiant valstybës 

bei savivaldybiø lygmenimis; 

7) kuo plaèiau naudoti kultûros paveldà 

kultûriniam turizmui (tarptautiniam bei 

vietiniam). 

24. Teikdamas paveldotvarkos teritorinës koncepcijos 

metmenis, Bendrasis planas rekomenduoja 

ypatingà planavimo nuostatà – 

kultûros paveldo erdvinio stuburo iðskyrimà. 

Tai vientisa funkcinë teritorinë struktûra, iðreiðkianti 

istorinio paveldo erdvinio dominavimo 

zonà – savotiðkà ðalies valstybingumo 

centrø bei aðiø junginá, kurio tàsos kryptys 

þymios ir uþ dabartiniø Lietuvos ribø. 

Pagal pateiktø kultûros vertybiø vertës ir koncentracijos 

arealø tipø teritoriná iðsidëstymà 

ðalies teritorijoje nustatyti penki istorijos paveldo 

dominavimo regionai (èia pateiktas vertybinës 

ir rûðinës atrankos rezultatas): 

1. Vilniaus regionas – pagrindinis istorinis 

krûvis tenka istoriniø Lietuvos sostiniø 

– Kernavës, Trakø, Vilniaus – archeologiniams 

bei memorialiniams kompleksams, 

taip pat Dubingiø–Ðirvintø memorialiniam 

ruoþui; 

2. Panemuniø regionas – pagrindinis istorinis 

krûvis tenka Liðkiavos, Merkinës, 

Alytaus, Punios, Pypliø, Seredþiaus ir Veliuonos 

piliakalniams, panemunës pilims 

bei laikinosios sostinës titulà turinèiam 

Kaunui, taip pat padubysiø archeologiniam 

memorialiniam kompleksui; 

3. Vidurio ir Ðiaurës Vakarø Þemaitijos regionas 

– istorinis krûvis gana sudëtingas ir 

apima ypaè gausø ðio regiono archeologijos 

paveldà (piliakalnius, alkakalnius, 

pilkapius ir kt.), taip pat Klaipëdos, Varniø, 

Telðiø ir kitø istoriðkai garsiø regiono 

vietoviø memorialinius akcentus; 

4. Ðiaurës Rytø Aukðtaitijos regionas – istorinis 

paveldas orientuotas á Deltuvos, Sëlos 

ir Lietuvos (pagal A. Duboná) þemiø 

gynybiniø ruoþø bei senoviniø gyvenvieèiø 

reprezentavimà, taip pat gausø memorialiná 

Aukðtaitijos palikimà; 

5. Vakarø Suvalkijos regionas – istorinis krûvis 

tenka Jotvos archeologiniam palikimui 

bei ypaè turtingam nacionalinës vertës 

memorialiniø Suvalkijos vietoviø 

kompleksui. 

25. Valstybinei teritorinei kultûros paveldo tvarkymo 

rëmimo politikai formuoti bûtina nustatyti, 

kokiuose rajonuose ir kokiu lygiu valstybë 

turëtø remti kultûros vertybiø iðsaugojimà. 

Bûtø tikslingas trijø intensyvumo lygiø 

rëmimas: a) didelis, b) vidutinis ir c) minimalus. 

Valstybiniam rëmimui, taip pat kultûros 

paveldo iðsaugojimo bendrajai teritorinei 

koncepcijai konkretizuoti ir detalizuoti 

bûtina parengti Lietuvos kultûros paveldo apsaugos 

ir naudojimo specialøjá bei atitinkamà 

strateginá ágyvendinimo priemoniø planà, 

atsiþvelgiant á kultûros vertybiø vertingumà, 

iðsaugojimo problematiðkumà bei 

praktinio panaudojimo perspektyvas. Taip 

pat tikslinga kultûros paveldo iðsaugojimo rëmimà 

derinti ir su Nacionaline turizmo programa, 

Kultûrinio turizmo programa bei kaimo 

turizmo plëtote. 

26. Bûtina sukurti ir nuosekliai ádiegti kultûros 

paveldo objektø fizinës bûklës periodiðko patikrinimo 

sistemà, kaip kultûros paveldo stebësenos 

formà, nustatanèià kultûros paveldo 

iðsaugojimo bei fizinës bûklës kaitos tendencijas. 

27. Lietuvos kultûros paveldo iðsaugojimo interesai 

negali apsiriboti dabartinëmis ðalies ribomis. 

Valstybës vykdoma kultûrosaugos politika 

privalo rasti kelius ir bûdus, kaip realiai 

prisidëti prie uþ dabartinës ðalies ribø likusiø 

Lietuvos istorijos paminklø tvarkymo 

ir iðsaugojimo. 

PRIORITETAI 

28. Kraðtovaizdþio ekologinës pusiausvyros uþtikrinimo 

ir jo ávairovës iðsaugojimo srityje 

teikiami prioritetiniai uþdaviniai: 

• ðalies bendrosios þemënaudos struktûros 

optimizavimas, stiprinant ekologines 

kompensacines gamtinio karkaso teritorijø 

funkcijas; 

• saugomø teritorijø tinklo optimizavimas 

ir jø gamtiniø bei kultûriniø vertybiø degradavimo 

sustabdymas;


• pelkinio ir karstinio kraštovaizdþio apsauga; 

• gamtinio kraðtovaizdþio elementø apsauga 

urbanizuotose teritorijose; 

• gamtinës rekreacinës aplinkos tausojimas 

ir patraukliausiø gamtiniø vietoviø 

urbanizavimo sustabdymas; 

• iðeksploatuotø karjerø rekultivacija bei 

durpynø renatûralizacija; 

• natûralaus hidrografinio tinklo struktûros 

apsauga. 

29. Biologinës ávairovës iðsaugojimo srityje 

kraštovaizdþio ekologinei pusiausvyrai palaikyti 

teikiami prioritetiniai uþdaviniai: 

• Natura-2000 tinklo sukûrimas; 

• miðkø struktûros optimizavimas ir miðko 

ekosistemø degradavimo iðvengimas; 

• jûriniø, pajûrio ir natûraliø pievø ekosistemø 

degradavimo sustabdymas; 

• reliktiniø, endeminiø, retø ir nykstanèiø 

taksonø iðsaugojimas; 

• biocenoziø rûðinës sudëties ávairovës palaikymas; 

• natûraliø biocenoziø agrarinëse bei urbanizuotose 

teritorijose išlaikymas; 

• þuvø ir paukðèiø migracijos keliø destrukcijos 

sustabdymas; 

• þuvø ir medþiojamos faunos iðtekliø naudojimo 

optimizavimas. 

30. Tarp aplinkos kokybës apsaugos tikslø bei uþdaviniø 

kraðtovaizdþio ekologinei pusiausvyrai 

palaikyti prioritetiniai bûtø tokie: 

1) veiksmingos atliekø tvarkymo sistemos 

sukûrimas; 

2) energetikos ir þemës ûkio ekologizavimas; 

3) transporto priemoniø keliamos tarðos 

maþinimas; 

4) gruntinio ir paviršinio vandens telkiniø 

tarðos maþinimas; 

5) radioaktyvaus uþteršimo išvengimas. 

31. Kultûros paveldo teritorijø apsaugos ir naudojimo 

nuostatoms ágyvendinti nustatomi ðie 

prioritetai: 

1) paveldosaugos teisiniø pagrindø sutvarkymas, 

apimantis ðià sritá reglamentuojanèiø 

ástatymø tikslinimà bei derinimà, 

atitinkamø registrø ir reglamentø kûrimà 

bei valstybinës paramos mechanizmo 

nustatymà; 

2) Lietuvos kultûros paveldo apsaugos ir 

naudojimo specialiojo plano, tiksliniø 

tvarkymo programø rengimas ir ágyvendinimas; 

3) kultûrinio turizmo plëtojimas, apimantis 

atitinkamø planø rengimà bei reikalingos 

infrastruktûros uþtikrinimà. 

32. Kraštovaizdþio ekologinës pusiausvyros iðsaugojimas 

uþtikrinamas parengus ir ágyvendinus 

atitinkamus teritorijø bei strateginioprograminio 

planavimo dokumentus, taip 

pat patvirtinus ðiam procesui reglamentuoti 

reikalingus teisës aktus. 

33. Bendrajame plane modeliuojamai kultûros 

paveldo teritorijø raidai ágyvendinti rekomenduojamos 

teisinës, projektinës bei organizacinës 

priemonës.

SPECIALIZUOTØ 

TERITORINIØ 

STRUKTÛRØ 

ORMAVIMAS

28 

3. BIOPRODUKCINIO 

ÛKIO TERITORIJOS 


1. Šalies agrarinio naudojimo politikoje Bendrasis 

planas pirmiausia siekia suderinti ûkiø 

pagrindines gamybos ðakas su gamtines sàlygas 

geriausiai atitinkanèia agrarinës veiklos 

specializacija. Agrariniø teritorijø naudojimo 

pokyèiai numatomi þemës ûkio subjektams 

nuosekliai specializuojantis ðaliai reikalingø 

ir paklausà uþsienio rinkose turinèiø þemës 

ûkio produktø gamybai. Specializuojant 

ûkius, atsiþvelgtina á þemës ûkio naudmenø 

dirvoþemio savybes, ûkininkavimo tradicijas, 

þemës ûkio produkcijà perdirbanèiø ámoniø 

iðsidëstymà. Teritorijose, kuriose þemës ûkio 

veiklai sàlygos yra prastesnës, numatomas 

þemës ûkio gamybos maþinimas, plëtojant 

netradicines þemës ûkio ðakas, alternatyvià 

(ne þemës ûkio) veiklà ir perduodant dalá þemës 

apsodinti miðku. 

2. Agrariniø teritorijø tvarkymui šalyje teritoriškai 

diferencijuoti išskirtos 7 skirtingo agrarinio 

potencialo zonos (þiûr. brëþ. Nr. 4. Agrarinës 

teritorijos). Nustatyta agrariniø teritorijø 

plëtra zonose diferencijuota atsiþvelgiant 

á þemës naudojimo sàlygas ir socialinius 

ir ekonominius veiksnius (3.1-1 lentelë). 

3. 1-1 lentelë. Agrariniø teritorijø diferenciacijos zonos pagal þemës ûkio gamybos specializacijà 

Zonos Zonos Plotas Þemës Rekomenduojama Rekomenduojamas 

Nr. pavadinimas (km 2 ) naudojimo ûkio specializacija þemës naudojimas 

sàlygø augalininkystës gyvulininkystës 

ávertinimas ðakos ir alternatyvos ðakos irkt. 

I Pietryèiø Lietuvos zona 772 T 3 E 3 D 3 Û 3 J, B, al Kl, p, nt N 3 

II Baltijos kalvyno zona 1239T E D Û 2 2 2 2 Þ, j, al P, G, nt N3 III Aukðtaitijos ir Dzûkijos 

plynaukðèiø zona 692 T E D Û 1 1 2 3 J, þ, al P, kl N2 IV Vidurio Lietuvos zona 2426 T E D Û 1 1 1 1 K, C, L, R, j P, Kl N1 V Þemaitijos plynaukðèiø 

zona 647 T E D Û 1 1 2 3 J, b, l P, g, kl N2 VI Þemaitijos kalvyno zona 242 T E D Û 2 2 3 2 Þ, j, al G, p, kl N3 VII Nemuno þemupio ir 

Pajûrio þemumos zona 512 T E D Û 1 3 2 1 B, J, þ, al P, Kl, nt N2 Indeksø paaiðkinimas: 

T – teritorijos panaudojimas þemës ûkiui: T 1 – didelis, T 2 – vidutinis, T 3 – maþas. 

E – dirvoþemiø jautrumas intensyviam þemës dirbimui: E 1 – nelabai jautrûs, E 2 – jautrûs vandens erozijai, E 3 – jautrûs vëjo erozijai. 

D – þemës ûkio naudmenø naðumas: D 1 – naðios þemës, D 2 – vidutiniðkai naðios þemës, D 3 – nenaðios þemës. 

Û – sàlygos perspektyvioms þemës ûkio struktûroms formuoti: Û 1 – palankios sàlygos suformuoti stambius ûkininkø ir þemës ûkio 

ámoniø ûkius, Û 2 – palankios sàlygos suformuoti vidutinio dydþio ir smulkius ûkius, Û 3 – galimybë derinti ávairaus dydþio ir 

tipø ûkius. 

N – priemonës þemës naudojimui reguliuoti: N 1 – visos þemës ûkio naudmenos iðsaugomos ir gerinamos, N 2 – iðsaugoma ir gerinama 

ariamoji þemë bei nusausintos pievos ir ganyklos, N 3 – iðsaugoma ir gerinama ariamoji þemë su naðiais dirvoþemiais; galimas 

didesniø plotø apsodinimas miðku. 

Specializacijos kryptys (didþiosiomis raidëmis – pagrindinë ûkio ðaka, maþosiomis – pagalbinë ar papildoma ûkio ðaka): 

K, k – kvieèiø auginimas; 

J, j – kitø javø auginimas; 

B, b – bulviø auginimas; 

C, c – cukriniø runkeliø auginimas; 

L, l – linø auginimas; 

R, r – rapsø auginimas; 

Þ, þ – þoliniø paðarø auginimas; 

P, p – pieno krypties galvijininkystë; 

G, g – mësiniø galvijø auginimas; 

Kl, kl – kiauliø auginimas; 

nt – netradicinës þemës ûkio ðakos; 

al – alternatyvi (ne þemës ûkio) veikla.

II. SPECIALIZUOTØ TERITORINIØ STRUKTÛRØ ORMAVIMAS 29 

4. Vadovaujantis Europos Sàjungos Tarybos 

reglamentu (Nr. 1257/1999), numatanèiu paramà 

menkiau išsivysèiusiems regionams ir 

regionams, kuriems nustatyti aplinkos apsaugos 

apribojimai, valstybës ir ES fondø parama 

turëtø bûti teikiama þemës ûkio produkcijos 

gamintojams, gyvenantiems arba naudojantiems 

þemæ tokiose teritorijose, kurias 

Lietuvos Respublikos Vyriausybë priskyrë 

maþiau palankioms ûkininkauti vietovëms. 

Joms priskirtinos: 

• vietovës, kuriose vyrauja maþo naðumo 

(iki 32 balø) þemës; 

• vietovës, kuriose sparèiai maþëja kaimo 

gyventojø ir yra santykinai blogesni kiti 

demografiniai rodikliai; 

• Nemuno potvyniø uþliejamos teritorijos; 

• intensyvaus karsto zona. 

5. Numatoma, jog agrariniø teritorijø plotas maþës 

vidutiniðkai 0,7 procento per metus, þemës 

ûkio naudmenø plotas – 0,5 procento. 

Preliminari þemës plotø prognozë pateikiama 

ávertinus þemës naudmenø kitimo tendencijas 

ir þemës ûkio plëtros priemoniø 

kompleksà. Numatomas þemës ûkio naudmenø 

plotø sumaþëjimas didesnio poveikio 

þemës ûkio produkcijos gamybai neturës. Kiti 

plotai bus naudojami taikant rekomenduojamà 

agrotechnikà ir tràðø normas. 

6. Ekologiškai ðvariø produktø gamyba (ekologinis 

ûkininkavimas) numatoma tik iki 5 procentø 

teritorijoje, todël þemës ûkio gamybos 

intensyvumo rodikliai turëtø atitikti Europos 

Sàjungos ir Vidurio Europos ðaliø lygá. 

7. Agrariniø teritorijø tvarkymo pokyèiai planuojami 

siekiant suvienodinti ûkiniø struktûrø 

funkcionavimo sàlygas. Stiprëjant þemës 

ûkio gamybos specializacijai, iðryðkës trijø pagrindiniø 

tipø ûkiai: 

I – prekinæ augalininkystës ir gyvulininkystës 

produkcijà auginantys (tradicinio ûkininkavimo) 

ûkiai, ne maþesni kaip 30– 

50 ha; 

II – prekinæ augalininkystës produkcijà auginantys 

(augalininkystës specializacijos) 

ûkiai, ne maþesni kaip 100 ha; 

III – ûkiai, auginantys produkcijà ðeimos poreikiams, 

arba siauros specializacijos netradicinës 

produkcijos gamybai (smulkieji 

ûkiai). 

8. Neracionaliai iðsidësèiusioms þemës valdoms 

sujungti bûtina parengti specialius þemës 

konsolidavimo þemëtvarkos projektus. Ðiø 

projektø pagrindu pilieèiø nuosavybës teisiø 

á þemæ atkûrimo metu susiformavusios smulkios 

þemënaudos turëtø bûti pertvarkomos á 

racionalesniø ribø bei dydþiø ûkiø þemënaudas, 

atitinkanèias ES rinkos keliamas sàlygas. 

9. Þemës ûkio plëtrà numatoma derinti su ðalies 

vidaus vandenø naudojimu. Tam reikalingos 

valstybinio rëmimo priemonës, norint 

pertvarkyti vidaus vandenø þuvininkystës 

ûká bei plëtoti þuvininkystæ kaip alternatyvø 

þemdirbystës verslà nederlingø þemiø vietovëse. 

Áveisus vandens telkiniuose vertingø þuvø, 

suintensyvës kaimo turizmas ir mëgëjiðka 

þûklë. Teritorijø su natûraliais ir dirbtiniais 

vandens telkiniais rekreaciná potencialà padidins 

þemës savininkø ir valstybës (savivaldybiø) 

lëðomis sukuriama gamybinë bei socialinë 

infrastruktûra. Tai padës pagerinti kaimo 

gyventojø ekonominæ padëtá. 

10. Þemës naudojimo valstybinis reglamentavimas 

turëtø apimti juridiðkai áteisintà (norminiai 

dokumentai arba regioninës valdþios 

sprendimai) þemës naudojimo tvarkà, ribojanèià 

arba ápareigojanèià vykdyti tam tikrà 

veiklà. Valstybinës paramos priemonës (subsidijos, 

kreditai, mokesèiø reguliavimas, infrastruktûros 

finansavimas) naudojamos pagal 

Lietuvos Respublikos þemës ûkio ir kaimo 

plëtros strategijoje numatytas prioritetines 

kaimo plëtros kryptis. Teritorijos tvarkymo 

srityje tai bûtø: 

• melioracijos sistemø rekonstrukcija siekiant 

uþtikrinti aplinkos apsaugà ir iðsaugoti 

biologinæ ávairovæ, þemës renatûralizavimas; 

• þemdirbystei netinkamø ir eroduojamø 

þemiø apsodinimo miðku projektø ir 

miðko gerinimo priemoniø ágyvendinimas, 

tarp jø kai kuriø plotø iðpirkimas 

ir perdavimas miðkø urëdijoms; 

· • èiø þemës ûkio augalø bei gyvuliø auginimas; 

• derlingø dirvoþemiø naðumo iðsaugojimas 

bei pagerinimas, tarp jø rûgðèiø 

dirvø kalkinimas; 

• daugiameèiø ganyklø atnaujinimo ir 

árengimo dalinis finansavimas, pievø ir 

ganyklø, árengtø derlingose þemëse, apsauga 

nuo supelkëjimo, apaugimo krûmais 

ir miðku, uþleidimo piktþolëmis; 

• uþliejamø pievø ir jø hidrotechniniø 

árenginiø renovacijos ir modernizavimo 

finansavimas;

30 


• alternatyvios veiklos (kaimo turizmo, 

miðkø sodinimo, þuvininkystës, amatø 

ir kitø ne þemës ûkio verslø) rëmimas 

nepalankiø ûkininkavimo sàlygø teritorijose; 

• þemës ûkio funkcionavimui bûtinø infrastruktûros 

objektø (keliø, elektros 

tiekimo linijø) remonto arba naujos statybos 

finansavimas; 

• tarðos þidiniø liekanø, pastatø likvidavimo 

ir teritorijø sutvarkymo projektø 

finansavimas. 

11. Numatyta agrariniø teritorijø plëtra bus ágyvendinama 

derinant tai su Lietuvos Respublikos 

integracija á ES pagal Lietuvos þemës 

ûkio plëtojimo strategijà. Bendrojo plano 

sprendiniø nuostatos turëtø bûti taikomos 

rengiant programas uþsienio paramai gauti 

(SAPARD ir kt.) bei sudaryti pagrindà, kad 

bûtø nustatyta teritorijø plëtros prioritetinës 

kryptys ir konkreèios programos bei projektai 

– kaimo infrastruktûros gerinimo ir plëtros, 

kaimo atnaujinimo ir plëtros, ûkinës veiklos 

plëtojimo ir ávairinimo, investicijø, ûkiø 

bei ámoniø modernizavimo ir veiklos integravimo. 

12. Bendrajame plane miðkininkystës plëtra numatoma 

atsiþvelgiant á pagrindinius Lietuvos 

miðkø politikos tikslus. Ðiems tikslams priskiriami: 

1) daugiatikslës ir miðko iðteklius tausojanèios 

miðkø ûkio veiklos uþtikrinimas suderinant 

ekonomines, socialines ir ekologines 

miðkø funkcijas; 

2) šalies teritorijos miškingumo didinimas; 

3) biologinës ávairovës miðkuose iðsaugojimas 

ir miðkø rekreacinio potencialo didinimas; 

4) šalies pramonës ir gyventojø aprûpinimas 

mediena. 

13. Miðkininkystës plëtrà numatoma teritoriðkai 

diferencijuoti atsiþvelgiant á: a) gamtiná 

þemiø bei miðkø naðumà, b) esamà miðkingumà 

ir jo didinimo potencialà, c) vyraujanèiø 

medynus formuojanèiø vietiniø medþiø 

rûðiø paplitimà, d) miðkø apsauginæ svarbà. 

Pagal tai bei papildomai ávertinus perspektyvinio 

miðkø naudojimo intensyvumà 

ir teritorijos miðkingumà, buvo nustatytos 

tokios strateginës miðkininkystes plëtros zonos 

bei pozoniai (þiûr. brëþ. Nr. 5. Miðkø teritorijos): 

1) Vakarø Þemaitijos miðriø miðkø zona; 

2) Vidurio Þemaitijos vidutinio naðumo 

miðriø eglynø zona; 

3) Pietvakariø Þemaitijos naðiø miðriø eglynø 

zona; 

4) Vidurio Lietuvos miðriø lapuoèiø-spygliuoèiø 

miðkø zona: 

a) Ðiaurës Rytø Þemaitijos naðiø miðriø 

spygliuoèiø-lapuoèiø miðkø pozonis, 

b) Vakarø Aukðtaitijos naðiø miðriø lapuo 

èiø-eglës miðkø pozonis, 

c) Suvalkijos naðiø ir labai naðiø spygliuo 

èiø-lapuoèiø miðkø pozonis; 

5) Vidurio Aukðtaitijos – Ðiaurës Vakarø 

Dzûkijos naðiø miðriø spygliuoèiø-lapuoèiø 

miðkø zona: 

a) Vidurio Aukðtaitijos naðiø miðriø 

spygliuoèiø-lapuoèiø miðkø pozonis, 

b) Ðiaurës Rytø Dzûkijos naðiø puðieseglës 

miðkø pozonis; 

6) Rytø Aukðtaitijos ir Dzûkijos puðynø zona: 

a) Rytø Aukðtaitijos vidutinio naðumo 

miðriø puðies-eglës miðkø pozonis, 

b) Pietryèiø Aukðtaitijos naðiø miðriø 

puðies-eglës miðkø pozonis. 

14. Beveik visi Lietuvos miðkai, nepaisant didelës 

jø ekologinës ir socialinës svarbos, yra naudojami 

medienai gauti ir turi didþiulës ekonominës 

reikðmës. Taèiau kai kuriuose pozoniuose 

(Vakarø Þemaitijos) ir zonose (Rytø 

Aukðtaitijos ir Dzûkijos) tikslinga orientuotis 

á intensyvesná rekreaciná miðko naudojimà 

ir apsaugines miðkø funkcijas. Kitose zonose 

ir pozoniuose tiktø intensyvinti miðkø 

ûká ir didinti medienos naudojimà uþtikrinant 

ir kitø funkcijø vykdymà. 

15. Valstybinis miðkø ûkis iðliks vyraujantis Vakarø 

ir Pietvakariø Þemaitijos pozoniuose, Vidurio 

Lietuvos zonoje, Vakarø Dzûkijoje ir 

Pietryèiø Aukðtaitijoje. Kituose pozoniuose 

vyraus privatus miðkø ûkis. 

16. Nederlingiausias šalies þemes tikslinga apþeldinti 

mišku, Vidurio Þemaitijos, Rytø 

Aukðtaitijos ir Dzûkijos zonose miðkingumà 

padidinant 10–15 procentø. Kraðtovaizdþio 

ekologinio stabilumo poþiûriu miðkai labiausiai 

reikalingi nelabai miðkinguose Vidurio 

Þemaitijos, Vakarø Aukðtaitijos ir Suvalkijos 

rajonuose. Jiems iðplësti ðiose teritorijose 

turëtø bûti suteiktas prioritetas. Padidinus 

miðkø plotus, miðkingiausios teritorijos iðliks 

Rytø Aukðtaitijoje ir Dzûkijoje – 54–62 

procentai. Þemaitijoje miðkingumas pasieks


38–39 procentus, iðskyrus jos vakarinæ dalá 

(29 proc.). Maþiausiai miðkinga liks Vidurio 

Lietuva – 23–27 procentai. Apþeldinus miðku 

nederlingas þemes, miðkingumas turëtø 

padidëti iki 37–38 procentø. 

17. Vertingø miðkø masyvø sukûrimas planuojamas 

reguliuojant sodinamø medþiø rûðis ir 

leidþiamø miðko kirtimø mastus. Medynø 

prieaugio ir naudojimo balansas bus uþtikrintas 

miðkotvarkos, miðkø naudojimo reguliavimo 

ir valstybës kontrolës priemonëmis. 

Planuojama, jog II grupës miðkuose kasmet 

bus kertama 0,3–0,4 mln. m 3 medienos, o III 

ir IV grupiø miðkuose – 6,5–7,5 mln. m 3 medienos, 

arba iki 4,3 m 3 /ha mišku apaugusio 

ploto. 

18. iziniai ir juridiniai asmenys miðkus medþioklei 

naudoja ástatymø numatyta tvarka, 

nepaisant þemës nuosavybës formø. Medþioklës 

ûkio reguliavimas turi uþtikrinti 

veiksmingà laukinës gyvûnijos naudojimà ir 

sumaþinti þvëriø daromà miðkui þalà. 

PRIORITETAI 

19. Bendrasis planas numato šiuos pagrindinius 

bioprodukcinio ûkio plëtros prioritetus: 

• turimo gamtinio potencialo bei þmogiðkøjø 

iðtekliø racionalus naudojimas; 

• bioprodukcinio ûkio ðakø teritorinë pusiausvyra; 

• ûkinës veiklos teritorinio specializavimo 

stiprinimas; 

• regioninio konkurencingumo didinimas; 

• naujø technologijø plëtra ir inovacijø diegimas. 

20. Agrariniø teritorijø raida, numatyta iki 2010 m., 

turi bûti ágyvendinama remiantis ðia planavimo 

darbø sistema: 

1) þemës reformos þemëtvarkos projektø 

rengimas likusiai neprivatizuotai teritorijai 

kaimo vietovëse (iðskyrus valstybinës 

svarbos miðkus ir vidaus vandenis, 

taip pat ásiterpusius kitos paskirties þemës 

sklypus) ir pagal ðiuos projektus suformuotø 

þemës sklypø nuosavybës ir 

naudojimosi jais áteisinimas (preliminarus 

darbø laikotarpis – 2002–2006 m.); 

2) þemës konsolidavimui skirtø þemëtvarkos 

projektø rengimas, kuomet pilieèiø 

teisiø á þemæ atkûrimo metu susiformavusios 

smulkios þemënaudos bus pertvarkomos 

á racionalesniø ribø bei reko- 

menduojamø dydþiø ûkiø þemënaudas, 

sudarant sàlygas ûkiams konkuruoti Europos 

Sàjungos bendros rinkos sàlygomis; 

3) þemës informacinës sistemos ádiegimas 

parengiant skaitmeninius 1:50 000 mastelio 

þemëlapius, apibûdinanèius þemës 

ûkio naudmenø dirvoþemio savybes, 

melioruotus plotus ir þemës naudojimo 

sàlygas, ûkiø þemënaudø ribas, þemës 

naðumà ir vertæ (preliminarus darbø laikotarpis 

– 2002–2006 m.); 

4) teritorijø planavimo dokumentø (apskrièiø 

ir savivaldybiø teritorijø bendrøjø 

planø bei þemëtvarkos schemø) parengimas 

numatant þemës ûkiui ir kaimui 

remti skiriamø lëðø administravimà, taip 

pat aplinkos kokybës apsaugai ágyvendinti 

reikalingus sprendinius (preliminarus 

darbø laikotarpis – 2002–2008 m.); 

5) valstybës ir ES fondø tiesioginiø iðmokø 

paskirstymo operatyvus planavimas 

vadovaujantis pagal bendruosius planus 

ir þemëtvarkos schemas nustatytais 

remtinais ûkio subjektais ir darbø mastais 

(pabaigus bendrøjø planø rengimo 

darbus). 

21. Miðkø teritorijø naudojimui iki 2010 m. pagerinti 

numatomi šie organizaciniai veiksmai: 

1) pagal baigiamuosius þemës reformos þemëtvarkos 

projektus iki 2006 m. baigti 

formuoti perspektyvines miðkø urëdijø 

ir nacionaliniø parkø miðkø þemëvaldø 

ribas; 

2) remiantis numatomu teritoriniu þemënaudø 

pertvarkymu, iðskirtame 400 tûkst. 

ha miðkø ûkio paskirties þemës plote teritorijos 

naudojimà ir naujø miðkø sodinimà 

numatyti miðkotvarkos projektuose; 

3) parengus savivaldybiø teritorijø miðkø 

iðdëstymo schemas, organizuoti valstybës 

remiamus darbus sodinant miðkà þemës 

ûkio paskirties þemëje; 

4) pagerinti privaèiø miðkø tvarkymà paremiant 

miðkø valdytojø kooperatyvø 

steigimà ir veiklà; 

5) uþtikrinti medþioklës ûkio reguliavimà 

iðsprendþiant medþioklës plotø ilgalaikës 

nuomos klausimus ir ástatymø bei 

Vyriausybës nutarimø nustatyta tvarka 

racionaliau reguliuoti laukinës laisvëje 

gyvenanèios gyvûnijos naudojimà bei 

apsaugà.

32 


22. Šalies vidaus vandens telkiniø racionaliam 

naudojimui uþtikrinti bûtina baigti áteisinti 

ðiø telkiniø nuosavybæ arba ilgalaikæ nuomà 

sudarant sàlygas planuoti kapitalinius ádëjimus 

ûkinei veiklai ir modernizuoti tvenkiniø 

panaudojimà. Specializuotø þuvininkystës 

ûkiø ekonominis rëmimas ið valstybës ir 

ES fondø turi bûti toks pat kaip ir þemës ûkio 

produkcijà gaminanèiø ûkiø rëmimas. Numatomos 

priemonës turi skatinti ûkio subjektus 

plëtoti þuvininkystæ privaèiuose vandens 

telkiniuose, stabilizuoti ir suaktyvinti 

pramoninius tvenkinius valdanèiø ûkiø 

veiklà. 

4. REKREACINËS 

TERITORIJOS 

1. Rekreaciniø teritorijø diferencijavimas, naudojimas 

ir kryptys bei tvarkymas priklauso 

nuo ðiø pagrindiniø veiksniø: 1) gamtinës aplinkos 

iðtekliø turtingumo, 2) kultûros paveldo 

turtingumo, 3) esamo rekreacinës infrastruktûros 

iðvystymo lygio, 4) vietos gyventojø 

ekonominiø galimybiø, 5) aplinkos sveikumo, 

6) aplinkos ekologinio atsparumo, 7) 

socialinës aplinkos saugumo, 8) rekreacinio 

aptarnavimo tradicijø. Pagal ðiuos veiksnius 

iðskirta 40 rekreaciniø iðtekliø arealø (þiûr. 

brëþ. Nr. 6. Rekreacinës teritorijos), kuriø ribas 

daugiausiai lemia rekreacinis gamtinës 

bei kultûrinës aplinkos turtingumas. Rekreacijos 

(turizmo) teritorinës plëtros galimybës 

numatytos pagal arealø patrauklumo kategorijas 

ir rekreacinës plëtros potencialà. Nustatyta, 

kad: 

• labai didelio ir didelio potencialo rekreaciniai 

arealai, sudarantys nacionalinës svarbos 

rekreacines sistemas, yra ðie: Pajûrio, Vilniaus–Trakø, 

Kauno–Jurbarko, Ignalinos–Molëtø, 

Alytaus–Druskininkø, 

Anykðèiø–Ukmergës, Plungës–Telðiø, 

Vilkaviðkio–Viðtyèio; 

• vidutinio potencialo rekreaciniai arealai, sudarantys 

regioninës reikðmës rekreacines 

sistemas, yra ðie: Dubingiø, Aukðtadvario–Daugø, 

Dusetø–Zarasø, Lazdijø– 

Veisiejø, Ðvenèioniø, Birþø–Pasvalio, 

Ðiauliø–Raseiniø, Gargþdø–Skuodo, Pagëgiø–Ðilutës; 

• gana maþo ir maþo potencialo rekreaciniai arealai, 

sudarantys lokalinës svarbos rekreacines 

sistemas, yra ðie: Jonavos–Elektrënø, 

Varënos–Rûdiðkiø, Rokiðkio–Utenos, 

Dûkðto–Visagino, Kazlø Rûdos–Lekëèiø, 

Pabradës, Dieveniðkiø, Këdainiø– 

Panevëþio, Akmenës–Þagarës, Kretingos, 

Lavoriðkiø–Medininkø, Rietavo– 

Tauragës, Marijampolës–Ðakiø, Pandëlio–Vabalninko, 

Joniðkio–Pakruojo, Ramygalos–Ðëtos, 

Dotnuvos–Radviliðkio, 

Kurðënø–Maþeikiø, Erþvilko–Kraþiø, Þemaièiø 

Naumiesèio, Adutiðkio–Tvereèiaus, 

Eiðiðkiø–Ðalèininkø, Ðirvintø. 

2. Nustatyti visø Lietuvos rekreaciniø iðtekliø 

arealø potencialo svarbiausi ypatumai, lemiantys 

jø realaus rekreacinio naudojimo perspektyvà. 

Jø rekreacinio patrauklumo kategorijos 

(labai didelis, didelis, vidutinis, gana 

maþas ir maþas), numatomos plëtros lygmenys 

(nacionalinis, regioninis, lokalinis) bei 

tikslinë specializacija pagal plëtotinas rekreacijos 

rûðis pateikiama kartoschemoje (þiûr. 

brëþ. Nr. 6. Rekreacinës teritorijos). 

3. Rekreacinio aptarnavimo centrai, uþimantys 

svarbià vietà rekreacijos plëtros teritorinëje 

sistemoje, skirstomi pagal reikðmæ (nacionalinës 

ir regioninës svarbos) bei pagal specializacijà 

(bendrojo turizmo, paþintinio turizmo, 

poilsio gamtoje, kurortinio gydymo). 

Dauguma ðalyje numatytø plëtoti rekreacinio 

aptarnavimo centrø yra polifunkcinio pobûdþio 

ir jungia 2–3 rekreacinës specializacijos 

kryptis (þiûr. brëþ. Nr. 6. Rekreacinës teritorijos). 

Gydomosios (sanatorinës) rekreacijos 

plëtojimo tikslu yra numatoma iðplësti kurortiniø 

vietoviø tinklà átraukiant á já vietoves, 

turinèias ðiam tikslui didelá gamtiniø kurortologiniø 

iðtekliø potencialà: Anykðèiai, 

Aukðtadvaris, Juodkrantë, Likënai, Salantai, 

Smalininkai, Zarasai. Didþiausià rekreacijos 

plëtojimo potencialà turi miestai kurortai: 

Birðtonas, Druskininkai, Neringa, Palanga. 

4. Ypatingas valstybës dëmesys skirtinas paþintinio 

turizmo, apimanèio tiek gamtiná, tiek 

kultûriná kraðto paþinimo aspektus, plëtrai ðalyje, 

nes bûtent ði rekreacijos forma vaidina 

svarbiausià vaidmená tiek ugdant gimtojo 

kraðto sampratà bei meilæ ðalies viduje, tiek 

reprezentuojant Lietuvà tarptautiniu mastu. 

Lietuva nepriklauso paþintinio turizmo poþiûriu 

ypaè patrauklioms ðalims, todël mûsø 

ðaliai yra privalomas apgalvotas ir raciona-


lus turimø paþintinio (kultûrinio ir ekologinio) 

turizmo iðtekliø naudojimas, sisteminiais 

principais pagrásta jø tarptautinë rinkodara. 

5. Paþintinio turizmo sistema numatyta plëtoti 

turint tikslà atskleisti visø gamtiniø bei kultûriniø 

Lietuvos regionø savitumus. Tvarkomi 

ir rodomi paþintinæ vertæ turintys gamtiniai 

bei kultûriniai objektai, jø grupës bei 

kompleksai, reiðkiniai: 

• Lietuvos valstybingumo istorijos, kovos 

uþ savarankiðkos valstybës iðsaugojimà 

bei atkûrimà etapai, faktai, vietovës, paminklai 

ir kt.; 

• bûdingi ir unikalûs gamtiniai bei kultûriniai 

kraðtovaizdþio kompleksai; 

• gyvosios etnokultûros ir moderniosios 

kultûros þidiniai, faktai bei reiðkiniai; 

• saugomo gamtos ir kultûros paveldo apsaugos 

bei tvarkymo bûdai. 

6. Be bendrøjø tranzitiniø turistø judëjimo keliø, 

daþniausiai atitinkanèiø svarbiausias 

ðalies transporto magistrales, teikiama ir 

prioritetiniø nacionalinës svarbos specializuoto 

paþintinio turizmo trasø sistema 

(þiûr. brëþ. Nr. 6. Rekreacinës teritorijos), kurià 

sudaro: 

• nacionalinis reprezentacinis kultûrinio 

turizmo marðrutas – „Lietuvos istorijos 

ir kultûros vërinys“; 

• regioniniai gamtinio ir kultûrinio pobûdþio 

valstybiniø parkø þiedai: „Aukðtaitijos 

parkø þiedas“, „Dzûkijos parkø þiedas”, 

„Þemaitijos parkø þiedas”, „Suvalkijos 

þiedas”, „Pajûrio parkø þiedas” ir 

„Vidurio Lietuvos parkø þiedas”; 

• Eurovelo sistemos trasø koridoriai: „Baltijos 

takas” (Nr. 10) ir „Rytø Europos takas” 

(Nr. 11); 

• tarptautinis Nemuno vandens kelias. 

7. Atsiþvelgiant á Nacionalinës turizmo plëtros 

programos nuostatas, Bendrajame plane akcentuojamas 

bûtinumas: 

1) tobulinti teisës aktø sistemà; 

2) gerokai iðplësti planavimo (projektavimo) 

darbus; 

3) ágyvendinti konkreèias rekreacinës infrastruktûros 

formavimo priemones; 

4) panaudoti kultûros paveldà rekreacijos 

plëtrai. 

8. Sëkmingai plëtrai uþtikrinti rekreacijos poreikiai 

turi bûti integruoti ir á kitø ûkio ðakø, pirmiausia 

miðkø, þemës ir vandens ûkio, urbanistikos, 

pramonës, energetikos, transporto ir 

kitas, programas, taip pat á visus teritorijø planavimo 

dokumentus. 

9. Kuriant konkreèiuose rekreaciniuose arealuose 

reikalingà rekreacijos plëtros valstybinio 

rëmimo sistemà, numatoma vadovautis šiomis 

nuostatomis: 

1) tobulinti rekreacinës aplinkos naudojimo 

teisinæ bazæ; 

2) teikti ekonominæ paramà rekreacijos organizacinëms 

struktûroms formuoti ir 

stiprinti; 

3) teikti ekonominæ pagalbà rekreacinio 

verslo mokymui; 

4) ieðkoti investicijø vertingam gamtos ir 

kultûros paveldui bei vertingam gamtiniam 

kraðtovaizdþiui rodyti; 

5) nustatyti valstybës paramos, investicijø 

pritraukimo prioritetus. 

10. Numatyti trys rekreacijos plëtros valstybinio 

rëmimo rekreaciniuose arealuose lygiai (þiûr. 

brëþ. Nr. 6. Rekreacinës teritorijos; ákarpa): 

1) aukðtas rëmimo lygis – apima priemoniø 

ir veiksmø sistemà, uþtikrinanèià priemoniø 

ágyvendinimà visame rekreaciniame 

areale; 

2) vidutinis rëmimo lygis – apima priemoniø 

ir veiksmø sistemà atrankiniuose rekreaciniø 

arealø teritoriniuose mazguose; 

3) þemas rëmimo lygis – skiriamas pavieniams 

rekreacinio arealo objektams plëtoti. 

11. inansinë valstybinio rëmimo iðraiðka turi bûti 

detalizuota sudarant specialiuosius rekreaciniø 

arealø plëtros planus. Valstybinio rekreacijos 

rëmimo planuose, ypaè teisinës bazës 

tobulinimo srityje, tai pat turi bûti numatytos 

priemonës, galinèios padëti uþkirsti kelià 

rekreaciniø iðtekliø neracionaliam naudojimui 

ir sudaryti sàlygas geresnei jø apsaugai. 

PRIORITETAI 

12. Bendrasis prioritetas ðalies rekreacinës sistemos 

raidoje teiktinas paþintinio turizmo ir poilsio 

gamtoje, tarp jø kaimiðkoje aplinkoje, 

plëtrai. 

13. Rekreaciniø teritorijø tvarkymo nuostatoms 

ágyvendinti nustatomi šie prioritetai: 

• plëtoti rekreaciná Pajûrio regionà, kuriant 

vidutinio ir aukðto lygio apgyvendinimo 

infrastruktûrà ir poilsio bei pramogø bazæ, 

nepriklausanèià nuo sezonø ir didinanèià 

traukà, sprendþiant Klaipëdos ke-

34 


leivinio uosto (terminalo) ir jachtø prieplaukos 

Palangoje statybø klausimus bei 

plëtojant jûrø keleivinius marðrutus á 

Skandinavijos ðalis; 

• stiprinti kitus svarbiausius nacionalinës 

svarbos rekreacinius arealus: Vilniaus–Trakø, 

Kauno–Jurbarko, Ignalinos–Molëtø, 

Alytaus–Druskininkø, Anykðèiø– 

Ukmergës, Plungës–Telðiø, Vilkaviðkio– 

Viðtyèio, tarp jø nacionaliniø ir regioniniø 

parkø teritorijose, atnaujinant esamus poilsio 

namus ir sukuriant kempingø tinklà, plëtojant 

poilsio kaime bei pramogø paslaugas; 

• plëtoti nacionalinës svarbos rekreacinio aptarnavimo 

centrus: Vilniø, Kaunà, Klaipëdà, 

Palangà, Druskininkus, plëtojant apgyvendinimo 

paslaugø pasirinkimà, sukuriant 

infrastruktûrà tarptautiniams renginiams, 

poilsiui bei pramogoms ir galimybes 

turizmui priemiesèiuose organizuoti; 

• plëtoti turizmo ir poilsio centrus tam palankias 

sàlygas turinèiuose nedideliuose 

miestuose: Anykðèiuose, Trakuose, Molëtuose, 

Ignalinoje, Zarasuose, Veisiejuose, 

Varniuose; 

• kokybiðkai stiprinti Lietuvos kurortus ir 

jø pajëgumà varþytis, atgaivinti Birðtono 

kurortà; 

• sukurti regionines rekreacijos (turizmo) 

plëtros organizacijas bei informacijos centrus; 

• plëtoti infrastruktûrà nacionalinio kultûrinio 

turizmo marðruto – „Lietuvos istorijos 

ir kultûros vërinys“ atkarpoje nuo 

Vilniaus iki Klaipëdos ir Pajûrio zonoje 

nuo Klaipëdos iki Nidos ir Ðventosios; 

• árengti numatytus reprezentacinius valstybiniø 

parkø þiedus Aukðtaitijos, Dzûkijos 

bei Þemaitijos regionuose; 

• árengti Eurovelo sistemos trasà „Baltijos 

takas“; 

• plëtoti Via Baltica magistralës autoturistinæ 

infrastruktûrà. 

14. Pirmiausiai remtini tokie rekreaciniai projektai, 

kurie: 

• pritraukia tarptautiniø finansø institucijø, 

tarptautiniø fondø ar uþsienio valstybiø 

kapitalà; 

• spartina integracijà á Europos Sàjungos 

struktûras, sudaro sàlygas ávaþiuojamojo 

turizmo plëtrai; 

• sudaro sàlygas racionaliai naudoti rekreacinius 

iðteklius; 

• uþtikrina teikiamø paslaugø kokybæ. 

15. Bendrajame plane modeliuojamai rekreaciniø 

teritorijø plëtrai ágyvendinti rekomenduojamos 

svarbiausios pirmaeilës (iki 2010 metø) teisinës, 

projektinës bei organizacinës priemonës. 

5. TECHNINË 

INRASTRUKTÛRA 

TRANSPORTO 

IR RYÐIØ 


1. Atsiþvelgiant á bendràjà Lietuvos transporto 

strategijà, Bendrajame plane iki 2020 m. numatytos 

ðios transporto infrastruktûros plëtros 

kryptys: 

1) plëtoti ir modernizuoti tarptautiniø automobiliø 

keliø tranzitinio transporto koridorius 

pagal tarptautinius standartus ir 

techninius reikalavimus; 

2) plëtoti ir modernizuoti Klaipëdos jûrø 

uostà uþtikrinant numatomus kroviniø 

ir keleiviø veþimus; 

3) padidinti geleþinkelio tinklo tankumà ir 

riðlumà modernizuojant IX B koridoriaus 

trasà bei pradedant I koridoriaus ágyvendinimà; 

4) modernizuoti tarptautinius oro uostus ir 

oro erdvës kontrolæ iki tarptautiniø standartø 

uþtikrinant saugius tarptautinius 

ir tranzitinius skrydþius, suteikiant kokybiðkas 

paslaugas; 

5) atgaivinti E 41, E 60, E 70 vidaus vandenø 

transporto kelius ir juos integruoti á 

Europos tarptautinius tinklus; 

6) subalansuoti miestø transporto sistemas, 

sustiprinti miestø vieðàjá transportà, modernizuoti 

gatviø tinklà bei eismo organizavimà. 

2. Automobiliø keliø transporto sistemos pagrindà 

Lietuvoje sudaro esami ir formuojami 

nauji I rango (tarptautiniai) magistraliniai 

keliai, kurie integruoja Lietuvà á Baltijos 

jûros regionà ir tarptautiná susisiekimo 

tinklà. Tai (þiûr. brëþ. Nr. 7. Techninë infrastruktûra): 

1) transeuropiniai I (Via Baltica) ir I A (Via 

Hanseatica) Kretos koridoriai, jungiantys 

Lenkijà, Karaliauèiø su Latvija, Estija;


2) transeuropinio Kretos IX transporto koridoriaus 

ðakos IX B ir IX D, jungianèios 

Rusijà, Baltarusijà, Ukrainà su Lietuva ir 

Karaliauèiumi bei kitomis ðalimis per 

Baltijos jûrà; 

3) tarptautinis TINA transporto koridorius, 

jungiantis Lietuvà su Rusija per Kauno– 

Daugpilio miestus; 

4) tarptautinis TINA transporto koridorius, 

jungiantis Baltarusijà su Lietuva ir Klaipë- 

dos valstybiniu jûrø uostu (per Vilniaus, Panevëþio, 

Ðiauliø ir Klaipëdos miestus), bei 

jo ðaka Panevëþys–Rokiðkis–Latvijos siena; 

5) tarptautinis Pietryèiø transporto koridorius, 

jungiantis Lenkijà su Latvija per Alytaus, 

Vilniaus, Utenos miestus, bei jo ðaka 

iki Marijampolës. 

3. Plëtojant ir modernizuojant automobiliø keliø 

transporto tinklà, numatoma (þiûr. 5.1-1 lentelëje): 

5.1-1 lentelë. Automobiliø keliø transporto infrastruktûros plëtra ir modernizavimas 

Eil. Nr. Kelio pavadinimas Realizuojama Esamos trasos 

I RANGO MAGISTRALINIAI KELIAI 

A.1 Transeuropinio Rytø–Vakarø IX B A.1.1. Kelio tæsinys iki Klaipëdos jûrø uosto 

transporto koridoriaus ðaka Klaipëda– (pietinis ir ðiaurinis uosto iðvaþiavimai) Gatviø tinklas 

Kaunas–Vilnius– Minskas–Kijevas A.1.2. Pietinis Vilniaus miesto greitkelis Gatviø tinklas 

E85/E28 A.1.3. Kelio atkarpos Vilnius–Kaunas modernizavimas A1 

A.1.4. Pietrytinis Kauno miesto aplinkkelis Naujas 

A.1.5. Pietinis Vilniaus miesto aplinkkelis 

(Skaidiðkës–Rudamina–Paneriai) Naujas 

A.2 Transeuropinis I (Via Baltica) A.2.1. Kauno vakarinio aplinkkelio antroji juosta A5 

transporto koridorius Helsinkis– A.2.2. Labiausiai apkrautø kelio ruoþø rekonstrukcija A5, A8, A17 A10 

Talinas–Ryga– Panevëþys–Kaunas– 

Varðuva–Vroclavas–Praha E67 

A.3 TINA transporto koridorius A.3.1. Vakarinis Vilniaus miesto greitkelis Naujas 

Klaipëda–Ðiauliai–Panevëþys– A.3.2. Atkarpos Šiauliai–Panevëþys rekonstrukcija A9 

Vilnius– Lyda E272/ E85 A.3.3. Ðiauliø rytinis aplinkkelis A9 

A.3.4. Kurðënø ðiaurës vakarø aplinkkelis A11 

A.3.5. Kretingos šiaurinis aplinkkelis A11 

A.4 Transeuropinis I A (Via Hanseatica) A.4.1. Kelio atkarpos Šiauliai–Bubiai rekonstrukcija A12 

koridorius Pskovas–Ryga–Ðiauliai– A.4.2. Ðiauliø pietvakarinis aplinkkelis A12 

Karaliauèius–Varðuva– Krokuva– A.4.3. Tauragës aplinkkelis A12 

Budapeštas E77 A.4.4. Panemunës aplinkkelis su tiltu per Nemunà A12 

A.4.5. Joniðkio ðiaurës vakarø aplinkkelis A12 

A.4.6. Labiausiai apkrautø kelio ruoþø rekonstrukcija A12 

A.5 Pietryèiø transporto koridorius A.5.1. Atkarpos Marijampolë–Alytus– 182, 131, 128 

Lazdijai–Alytus–Vilnius–Utena Daugai rekonstrukcija 

su ðaka á Marijampolæ A.5.2. Vilniaus ðiaurinis transporto koridorius Nauja trasa 

(Bukiðkës–Gulbinai) 

A.6 TINA transporto koridorius Kaunas– A.6.1. Jonavos rytinis aplinkkelis A6 

Ukmergë– Utena–Daugpilis E262 A.6.2. Ukmergës ðiaurinis aplinkkelis A6 

A.6.3. Zarasø rytinis aplinkkelis A6 

II RANGO MAGISTRALINIAI KELIAI 

A.7 Turistinis lengvojo transporto A.7.1. Trakø pietinis aplinkkelis A16 

koridorius Marijampolë–Vilnius E28 A.7.2. Labiausiai apkrautø kelio ruoþø rekonstrukcija A16 

A.8 Kelias Kaunas–Prienai–Alytus A.8.1. Atkarpos Kaunas–Prienai rekonstrukcija 130 

A.9Pajûrio transporto koridorius A.9.1. Palangos rytinio apvaþiavimo II etapas A13 

Palanga–Klaipëda–Ðilutë–Pagëgiai A.9.2. Klaipëdos rytinio aplinkkelio rekonstrukcija A13 

A.9.3. Kelio atkarpos Klaipëda–Pagëgiai rekonstrukcija 

(su miestø aplinkkeliais) 141

36 

5. 1-1 lentelës tæsinys 


Eil. Nr. Kelio pavadinimas Realizuojama Esamos trasos 

A.10 Panemunës kelias Pagëgiai– A.10.1. Atskirø kelio atkarpø rekonstrukcija 141, 140, 137 

Jurbarkas–Ðakiai–Zapyðkis–Kaunas 

A.11 Rytø regioninis kelias Trakai–Vievis– A.11.1. Atkarpos Vievis–Nemenèinë rekonstrukcija 108 

Nemenèinë–Ðvenèionys–Zarasai A.11.2. Nemenèinës ðiaurinis aplinkkelis 108 

A.11.3. Atkarpos Baliuliai–Zalavas rekonstrukcija 102 

A.12 Transporto koridorius Panevëþys– A.12.1. Panevëþio ðiaurës rytø aplinkkelis 122 

Kupiðkis–Rokiðkis A.12.2. Labiausiai apkrautø kelio ruoþø rekonstrukcija 122 

A.13 Regioninis Þemaitijos kelias Maþeikiai– A.13.1. Atskirø kelio atkarpø rekonstrukcija 164, 147,161, 160,162 

Telšiai–Varniai–Tauragë–Smalininkai 

A.14 Kelias Valkininkai–Varëna–Gardinas A.14.1. Atskirø kelio atkarpø rekonstrukcija A4 

A.15 Kelias Pirèiupiai–Medininkai A.15.1. Kelio rekonstrukcija 176, 3937, 5213 

PAPILDOMI KRAÐTO KELIAI 

A.16 Kelias Leipalingis–Kapèiamiestis– A.16.1. Kelio rekonstrukcija 2505 

Kiauknoris 

A.17 Kelias Vištytis–Lenkijos siena A.17.1. Naujo kelio tiesimas Nauja trasa 

A.18 Kelias Pandëlys–Suvainiškis A.18.1. Kelio rekonstrukcija 2401 

A.19Kelias Adutiðkis–Tvereèius–Vidþiai A.19.1. Kelio rekonstrukcija 4402 

A.20 Vilniaus ðiaurinis aplinkkelis A.20.1. Miesto aplinkkelio tiesimas Nauja trasa 

Rykantai–Vilnius–Lavoriðkës 

A.21 Kelias Ðirvintos–Giedraièiai A.21.1. Kelio rekonstrukcija 4302 

A.22 Kelias Šumskas–Medininkai A.22.1. Kelio rekonstrukcija 5235 

A.23 Kelias Aukðtadvaris–Onuðkis–Bobriðkës A.23.1. Atskirø kelio atkarpø rekonstrukcija 4703, 4701, 220 

A.24 Anykðèiø ðiaurinis aplinkkelis A.24.1. Miesto aplinkkelio tiesimas Nauja trasa 

A.25 Alytaus miesto šiaurinis aplinkkelis A.25.1 Naujo kelio tiesimas Nauja trasa 

4. Naujø keliø árengimas ir esamø keliø rekonstrukcija 

gerinant techninius parametrus 

ir transporto srautø pralaidumà numatomi 

etapais (iki 2010 m., 2010–2020 m., po 

2020 m.). 

5. Geleþinkeliø transporto infrastruktûrai, kuri 

bus viena ið alternatyvø automobiliø 

transportui sprendþiant aplinkosaugines ir 

ekologines problemas, tobulinti numatoma 

(þiûr. brëþ. Nr. 7. Techninë infrastruktûra): 

1) plëtojant regionø ekonominá potencialà, 

padidinti geleþinkeliø tinklo tankumà 

ir uþþiedinti pasienio geleþinkelio 

tinklà, kuris nutrûko, kai Lietuva tapo 

nepriklausoma valstybë; 

2) transeuropinio IX B Vakarø–Rytø geleþinkelio 

koridoriaus pagrindu formuoti 

svarbiausià Lietuvos urbanisti- 

næ aðá. Ðiuo geleþinkeliu keliaus pagrindinis 

tranzitiniø kroviniø srautas, konkuruojantis 

su analogiðkomis trasomis 

per Baltarusijà–Lenkijà, Latvijà, Estijà 

ir Suomijà; 

3) geresniam susisiekimui su Lenkija ir 

pietvakariniu Alytaus regionu bûtina 

atstatyti Vilniaus krypties geleþinkelá 

suaktyvinant senojo geleþinkelio ið 

Sant Peterburgo á Varðuvà panaudojimà; 

4) naujai formuojamà transeuropiná standartinës 

europinës vëþës geleþinkelio 

I koridoriø Via Baltica (viena svarbiausiø 

priemoniø integruojantis á Europos 

geleþinkeliø tinklà) numatoma pratæsti 

iki Lietuvos sostinës – Vilniaus, pagerinant 

susisiekimà Vilniaus–Kauno


metropolinëje jungtyje, kartu sudarant 

technines galimybes ateityje padidinti 

vaþiavimo greitá iki 220 km/val.; 

5) dël maþø esamø ir bûsimø keleiviø ir kroviniø 

srautø siûloma panaikinti esamà 

geleþinkelá á Adutiðká; 

5. 1-2 lentelë. Geleþinkeliø transporto infrastruktûros plëtra ir modernizavimas 

Eil. Nr. Kelio pavadinimas Realizuojama Trasa 

I RANGO MAGISTRALINIAI KELIAI 

B.1 TRANSEUROPINIO IX B B.1.1. Kelio atkarpos Ðiauliai–Klaipëda modernizavimas Esamas kelias 

Koridoriaus šaka B.1.2. Kelio atkarpos Gudþiûnai–Radviliðkis Esamas kelias 

Minskas–Vilnius–Ðiauliai–Klaipëda modernizavimas 

B.1.3. Kenos pasienio perdavimo stoties rekonstrukcija – 

B.1.4. Klaipëdos jûrø uosto geleþinkeliø mazgo keliai – 

B.1.5. Vaidotø, Radviliðkio, Klaipëdos, Draugystës 

rûðiavimo stoèiø modernizavimas – 

B.1.6. Vilniaus, Klaipëdos, Ðiauliø keleiviø 

stoèiø rekonstrukcija – 

B.2 Transeuropinio IX D koridoriaus šaka B.2.1. Kauno geleþinkelio tunelio rekonstrukcija Esamas kelias 

Kaunas–Karaliauèius B.2.2. Kybartø pasienio perdavimo stoties rekonstrukcija – 

B.2.3. Kauno keleiviø stoties rekonstrukcija – 

B.3 Transeuropinis I transporto koridorius B.3.1. Europinës vëþës kelio atkarpa Lenkijos siena– Naujas kelias 

Varšuva–Kaunas–Ryga–Talinas Marijampolë–Kaunas 

B.3.2. Europinës vëþës kelio atkarpa Kaunas–Vilnius Naujas kelias 

Pastaba: kai kuriuose planavimo B.3.3. Europinës vëþës kelio atkarpa Kaunas–Ðiauliai– Naujas kelias 

dokumentuose vadinamasis Latvijos siena 

„greituoju europiniu geleþinkeliu“ B.3.4. Pasienio universaliø paskirstymo stoèiø statyba – 

II RANGO MAGISTRALINIAI KELIAI 

B.4 Kelias Sankt Peterburgas– B.4.1. Kelio atkarpos Valkininkai–Alytus statyba Naujas kelias 

Vilnius–Varšuva 

PAPILDOMI KRAÐTO KELIAI 

B.5 Kelias Valkininkai–Druskininkai B.5.1. Kelio atkarpa Druskininkai-Kabeliai Naujas kelias 

B.6 Kelias Darbënai–Ðventoji B.6.1. Kelias Darbënai–Ðventosios uostas Naujas kelias 

(jeigu bus giliavandenis uostas) 

B.7 Kelias Pilviðkiai–Tauragë B.7.1. Kelio árengimas Naujas kelias 

B.8 Kelias Skuodas–Ruzgai B.8.1. Kelio árengimas Naujas kelias 

B.9Kelias Utena–Anykðèiai–Subaèius B.9.1. Kelio árengimas Naujas kelias 

B.10 Kelias Pabradë–Didþiasalis B.10.1. Kelio demontavimas Sena trasa 

TURISTINIS REKREACINIS KELIAS 

6) svarbiausios geleþinkelio pasienio tarnybos 

ir muitinës siûlomos Kenos, Turmanto, 

Joniðkio, Pagëgiø, Draugystës, Pajuostës, 

Ðeðtokø ir Kybartø stotyse. 

6. Plëtojant ir modernizuojant geleþinkeliø transporto 

linijas, numatoma (þiûr. 5.1-2 lentelëje): 

B.11 Siaurasis geleþinkelis Panevëþys– B.11.1. Esamo turistinio kelio rekonstrukcija ir prieþiûra Sena trasa 

Anykðèiai–Rubikiai

38 


7. Jûrø uostø plëtros srityje numatoma: 

1) modernizuoti Klaipëdos jûrø uosto infrastruktûrà; 

2) rekonstruoti ir patobulinti jo uþnugario susisiekimo 

sausuma infrastruktûrà; 

3) árengti giliavandená uostà, jei galimybiø 

studija patvirtins ðio projekto pagrástumà; 

5. 1-3 lentelë. Klaipëdos jûrø uosto infrastruktûros plëtra ir modernizavimas 

Eil. Nr. Objekto pavadinimas Realizuojama 

C.1 Klaipëdos valstybinis jûrø uostas C.1.1. Ágyvendinti Klaipëdos jûrø uosto áplaukos tobulinimo projektà 

C.1.2. Rekonstruoti krantines 

C.1.3. Plëtoti uosto geleþinkeliø tinklà 

C.1.4. Árengti logistikos centro infrastruktûrà (atlikus galimybiø studijà) 

C.1.5. Árengti kruiziniø laivø terminalo infrastruktûrà 

C.1.6. Árengti keleiviniø keltø terminalo infrastruktûrà 

C.1.7. Árengti giliavandená uostà esant pagrindimui 

9. Civilinës aviacijos sektoriuje numatoma: 

1) modernizuoti 4 tarptautinius oro uostus 

(Vilniaus, Kauno, Palangos, Ðiauliø), kurie 

yra neatskiriama transeuropinio IX B 

transporto koridoriaus ðakos dalis; 

2) Vilniaus tarptautiniame oro uoste (pagal 

Vilniaus miesto bendràjá planà) bûtina nutiesti 

naujà kilimo ir leidimosi takà, nukreipiant 

skrydþius nuo uþstatytos miesto 

teritorijos; 

3) uþtikrinti kokybiðkà keleiviø aptarnavimà, 

modernizuoti terminalus ir jø prieigas, iðplësti 

keleiviø tarptautiná ir tranzitiná susisiekimà, 

ypaè su Vokietija, Jungtine Kara- 

5. 1-4 lentelë. Oro transporto infrastruktûros plëtra ir modernizavimas 

Eil. Nr. Objekto pavadinimas Realizuojama 

D.1 Vilniaus oro uostas D.1.1. Esamo kilimo ir leidimosi tako pailginimas ir modernizavimas 

D.1.2. Privaþiavimo sàlygø pagerinimas rekonstruojant esamas gatves ir aikðtæ 

D.1.3. Naujo kilimo ir leidimosi tako árengimas 

D.2 Palangos oro uostas D.2.1. Kilimo ir leidimosi tako modernizavimas 

D.3 Kauno oro uostas D.3.1. Kilimo ir leidimosi tako statyba 

11. Numatoma atgaivinti ir plëtoti vidaus vandenø 

transportà. Palaikytini ðie valstybinës svarbos 

vidaus vandenø keliai: Nemunas nuo Virðutinës 

Pervalkos iki Kurðiø mariø, Kurðiø 

marios, Mituvos kanalas (nuo Mituvos kanalo 

þioèiø iki Jurbarko kroviniø prieplaukos), Neris 

nuo Kauno iki Jonavos. Pagrindiniai vidaus 

vandenø uostai numatomi Kaune, Jurbarke, 

Rusnëje, Nidoje, Jonavoje. 

4) atstatyti Ðventosios uostà, kurio paskirtis 

ir dydis priklausytø nuo ðalies poreikiø 

ir Klaipëdos jûrø uosto plëtros galimybiø. 

8. Plëtojant ir modernizuojant Klaipëdos jûrø uosto 

infrastruktûrà, numatoma (þiûr. 5.1-3 lentelëje): 

lyste, Rusija, Danija, Ðvedija, Olandija, 

Prancûzija, Lenkija ir kitomis valstybëmis; 

4) plëtoti maþesnius civilinius ir sportinius aerodromus 

– S. Dariaus ir S. Girëno (Kaunas), 

Klaipëdos, Akmenës, Alytaus, Birþø, 

Kartenos (Kretingos rajonas), Paluknio, Panevëþio, 

Pociûnø (Prienø rajonas), Rokiðkio, 

Sasnavos (Marijampolës rajonas), Ðeduvos 

(Radviliðkio rajonas), Telðiø, Tirkðliø 

(Maþeikiø rajonas), Utenos ir Zarasø; 

5) modernizuoti skrydþiø kontrolës árangà, 

kad bûtø uþtikrintas skrydþiø saugumas 

visoje Lietuvos oro erdvëje. 

10. Plëtojant ir modernizuojant oro transporto infrastruktûrà, 

numatoma (þiûr. 5.1-4 lentelëje). 

12. Numatomos ðios svarbiausios vandens keliø 

tvarkymo kryptys: 

1) sutvarkyti ir rekonstruoti tarptautinës 

reikðmës vidaus vandenø kelius E 41, 

E 60, E 70; 

2) rekonstruoti ir modernizuoti upiø uostus 

ir prieplaukas; 

3) árengti kelià vidaus vandenø transportui apiplaukti 

Kauno hidroelektrinës uþtvankà.


13. Plëtojant ir modernizuojant vidaus vandenø 

kelius, numatoma (þiûr. 5.1-5 lentelëje): 

5.1-5 lentelë. Vidaus vandenø keliø plëtra ir modernizavimas 

Eil. Nr. Kelio pavadinimas Realizuojama Trasa 

PAGRINDINIAI KELIAI 

E.1 Kelias Klaipëda–Kurðiø marios– E.1.1. Uþtikrinti IV klasës standartus atitinkanèià Esamas kelias 

Nemuno upë–Kaunas trasà Nemunu iki Kauno, rekonstruoti esamus uostus. 

E.1.2. Atgaivinti keleiviø susisiekimà tarp Esamas kelias 

Kauno ir Nidos (Klaipëdos) 

E.1.3. Pratæsti kelià iki Jonavos ir árengti Jonavos uostà Naujas kelias 

E.2 Kelias Karaliauèius–Kurðiø marios– E.2.1 Turistinio maršruto atidarymas Naujas 

Klaipëda–Baltijos jûros pakrantë 

MAGISTRALINIAI KELIAI 

E.3 Kelias Vidurio Europos keliø tinklas– E.3.1. Esamø ir naujø (Preila, Pervalka) Esamas kelias 

Karaliauèius–Kurðiø marios– uostø modernizavimas 

Klaipëda E70 

E.4 Kelias nuo Gibraltaro iki Archangelsko, E.4.1. Naujø ir esamø uostø (Palangos, Ðventosios, Esamas kelias 

einantis Baltijos jûros pakrante, E60 Klaipëdos) rekonstrukcija, pritaikant juos vidaus 

vandenø keliø priemonëms 

14. Plëtojant ir modernizuojant ryðiø infrastruktûrà, 

pirmiausia numatoma: teisës aktø, suderintø 

su ES aktø reikalavimais, koregavimas 

ir naujø parengimas, antþeminës skaitmeninës 

televizijos (DVB-T) tinklø ádiegimas, 

senos telefoninës árangos pakeitimas á skaitmenines 

ryðiø sistemas, antþeminio skaitmeninio 

radijo (T-DAB) ir skaitmeninio radijo 

(DRM) siuntimo technologijø ádiegimas, paðto 

infrastruktûros stiprinimas, treèios kartos 

5.1-6 lentelë. Vidutiniai suminiai elektros energijos poreikiai 

Metai 1997 2000 2010 2020 

Poreikiai (TWh) 9,13 8,28 11,8 14,8 

% 100 90,7 129 162 

5.1-7 lentelë. Vidutiniai suminiai energetinës galios poreikiai 

(G3) tinklø, kurie remiasi UMTS technologija, 

plëtojimas. 

ENERGETIKOS INRASTRUKTÛRA 

15. Bendrajame plane prognozuojami vidutiniai 

suminiai elektros energijos bei vidutiniai suminiai 

energetinës galios poreikiai yra pateikti 

5.1-6 ir 5.1-7 lentelëse: 

Metai 1997 2000 2010 2020 

Poreikiai (TWh) 2051 17792280 2810 

% 100 86,7 111 137

40 


Pagrindinis elektros energijos generavimo 

ðaltinis yra Ignalinos AE, gaminanti 80–85 procentus 

elektros energijos, todël tolesnæ ðalies elektros 

energetikos raidà lems dviejø jos blokø eksploatavimo 

trukmë. Rengiant preliminarius 

sprendinius, buvo nagrinëti 3 Ignalinos AE ateities 

variantai. Variantø analizë rodo, kad ávertinant 

socialines, ekonomines ir ekologines pasekmes 

tikslinga uþtikrinti kuo ilgesná, saugø esamø 

reaktoriø darbà. 

16. Ignalinos AE veiklai jos eksploatavimo laikotarpiu 

uþtikrinti numatoma: 

1) parengti tarptautinius susitarimus, reikalingus 

saugiam eksploatavimui; 

2) parengti detalias veiksmø programas, reikalingas 

neigiamiems Ignalinos AE blokø uþdarymo 

padariniams sumaþinti bei radioaktyviøjø 

atliekø laidojimui iðspræsti; 

3) nutraukti Ignalinos AE I bloko eksploatavimà, 

tai atliekant trimis etapais: 

• pirmasis etapas – pasirengimas nutraukti 

eksploatavimà (2001–2004 metai); 

• antrasis etapas – pasirengimas iðmontuoti 

árenginius ilgalaikio saugojimo laikotarpiu 

(2005–2009 metai); 

• treèiasis etapas – árenginiø ir pastatø iðmontavimas 

tuoj po ilgalaikio saugojimo 

laikotarpio (priklausomai nuo pasirinktos 

strategijos 2011–2030 metai arba 2011– 

2080 metai); 

4) árengti naujà katilinæ, kuri aprûpintø ðiluma 

Ignalinos AE ir Visagino miestà. 

5.1-8 lentelë. Centralizuotai tiekiamos šilumos poreikiai. 

20. Ekologinëms sàlygoms gerinti ðilumos ûkyje 

numatoma: 

1) atsiþvelgiant á efektyvumà ir susidëvëjimà 

spræsti dël grupiniø ðilumos punktø 

likvidavimo, vietoj jø árengiant karðto 

vandens ruoðimà pastatø ðilumos punktuose; 

2) neefektyvias katilines, kur ekonomiðkai 

tikslinga, paversti termofikacinëmis elektrinëmis 

panaudojant dujø turbinas. 

17. Naujø energijos rûðiø panaudojimo srityje 

numatoma panaudoti vietines, atsinaujinanèias 

ir atliekines medþiagas elektros energijos 

gamybai. Galimos jø panaudojimo mastai, 

vertinant vietiniø, atsinaujinanèiø ir atliekiniø 

energijos iðtekliø vartojimo perspektyvà, 

sudaro 1417 tûkst. tne/metus. Tai savo 

ruoþtu sudarys 14,8 procentø bendro pirminës 

energijos kiekio. 

18. Integravimuisi á tarptautines energetikos rinkas 

numatoma: 

1) plëtoti „Baltijos þiedo“ projektà, numatantá 

Baltijos jûros ðaliø elektros tinklø sujungimà 

á þiedà, juosiantá Baltijos jûrà; 

2) pastatyti galingà jungtá su Lenkija integracijai 

á Vakarø Europos valstybiø elektros 

energijos sistemà ir tuo uþtikrinti Lietuvos 

elektros energijos sistemos darbo 

patikimumà nuosekliai maþinant priklausomybæ 

nuo Rusijos elektros energijos 

sistemos (EES); 

3) stiprinti bendradarbiavimà ir kooperacijà 

su Baltijos ir Ðiaurës Europos ðalimis, kurti 

bendrà elektros energijos rinkà, maþinti 

priklausomybæ nuo Rusijos EES, optimaliai 

iðnaudoti ðaliø elektros energetikos 

potencialà. 

19. Svarbiausia programinë ðalies ðilumos ûkio 

racionalios plëtros prielaida yra Nacionalinio 

ðilumos ûkio plano parengimas. Prognozuojama 

centralizuotai tiekiamos ðilumos poreikiø 

perspektyva yra pateikta 5.1-8 lentelëje: 

Metai 1996 2000 2010 2020 

Poreikis (TWh) 22,6 13,7 14,7 15,8 

% 100 60,6 65,0 69,9 

21. Kaip prielaidà racionaliam dujø tiekimui vykdyti 

bûtina parengti patikslintà Lietuvos gamtiniø 

dujø tinklø perspektyviná plëtros planà, 

numatantá prisijungti prie kaimyniniø ðaliø 

dujotiekiø. Numatoma nutiesti antrà magistralinio 

dujotiekio linijà nuo Kauno iki Kaliningrado. 

Iki 2020 m. padidinti ðalies magistraliniø 

dujotiekio tinklø ilgá iki 3500 km 

(2000 m. – 2800 km, 2010 m. – 3350 km). Tam 

tikslui planuojama:


1) magistraliniu dujotiekiu Panevëþys– 

Kurðënai padidinti dujø tiekimà Klaipëdai, 

Bûtingës terminalui, iðplësti dujø 

naudojimà (Pakruojyje, Joniðkyje, 

Naujojoje Akmenëje, Maþeikiuose, 

Ðiauliø DSS Nr. 2); 

2) iðplësti vidaus magistralinius tinklus 

nutiesiant dujotiekius rytinëje ðalies dalyje 

(Panevëþys–Kupiðkis–Rokiðkis, ðakà 

á Nemenèinæ, Pabradë–Ðvenèionys– 

Ignalina) ir pietinëje ðalies dalyje (Alytus–Druskininkai); 

3) parengti tyrimus, numatant árengti 

0,6 mlrd. m 3 talpos poþeminæ gamtiniø 

dujø saugyklà Vaðkuose, norint tolygiau 

tiekti dujas. 

22. Naftos kuro tiekimui uþtikrinti numatoma: 

1) sukaupti 90 dienø privalomàsias naftos 

produktø atsargas. Kad bûtø saugiai 

ir patikimai sandëliuojami naftos 

produktai, rekonstruoti esamas naftos 

produktø saugyklas, atitinkanèias ES 

lakiøjø organiniø junginiø emisijø ribojimo 

reikalavimus; 

5.1-9 lentelë. Numatomi vandens poreikiai ir vandentiekos sistemø galia 

2) skatinti gaminti ir vartoti ekologiðkai 

ðvaresnes kuro rûðis – maþai sieros turintá 

mazutà, kitus naftos produktus. 

Tuo tikslu numatoma modernizuoti 

AB „Maþeikiø nafta“ naftos perdirbimo 

ámonæ. I modernizavimo etapu – iki 

2005 m. numatoma pasirengti gaminti 

Europos standartus ir normas atitinkantá 

benzinà, II modernizavimo etapu 

– iki 2010 m. numatoma pasirengti 

gaminti mazutà, turintá ne daugiau 

1 procentà sieros. 

EKOINÞINERINË 


23. Bendrajame plane numatoma, kad Lietuvos 

gyventojø vidutinis bendrasis (buities, ámoniø 

ir vieðøjø vietø) vandens suvartojimas 

gali siekti 260 l/d. asm., o vandentiekos sistemø 

numatoma galia turës virðyti apie 1,5 

karto prognozuojamà vandens poreiká. 

Metai 2000 2010 2020 

Vandens poreikis (tûkst. m3/d.) 380,9972 1080 

Vandentiekos sistemø galia (tûkst. m3/d.) 501 1458 1620 

24. Laikotarpiu iki 2020 metø vandentiekos 

sektoriuje numatoma: 

1) pastatyti poþeminio vandens gerinimo 

0,5–50,0 tûkst. m³/d. galios árenginius 

vandenvietëse siekiant sumaþinti geleþies 

ir mangano koncentracijà vandenyje 

iki ES standartø; 

2) pakeisti iki 100 procentø vandens këlimo 

siurbliniø árangos (siurbliai, armatûra, 

elektros áranga); 

3) pertvarkyti plieninius vandens tiekimo 

vamzdynus padengiant jø vidaus sieneles 

antikorozinëmis medþiagomis arba 

keièiant vamzdþius (Vilniuje ir Kaune 

– iki 90 procentø, kituose miestuose 

ir miesteliuose – iki 100 procentø); 

4) vykdyti eksploatuojamø poþeminio 

vandens horizontø stebësenà ir teikti siûlymus 

dël vandens kokybës pagerinimo. 

25. Numatomi vandentiekos infrastruktûros plëtojimo 

mastai yra šie:

42 


5.1-10 lentelë. Vandentiekos infrastruktûros plëtojimo mastai 

Eil.Nr. Pavadinimas Mato vnt. 2020 m. 

1. Vandenvietës ir talpyklos: 

• nauji græþiniai vnt. 85 

• rekonstruojami græþiniai vnt. 215 

• keièiami græþiniuose siurbliai vnt. 860 

• statomi rezervuarai ir vandens bokštai tûkst. m³ 120 

2. Vandens gerinimo árenginiai 

• modernizuojami esami árenginiai tûkst. m³/d. 165 

• statomi nauji árenginiai tûkst. m³/d. 400 

3. Antro ir treèio këlimo vandens siurblinës 

• statomos naujos siurblinës vnt. 100 

• modernizuojamos siurblinës keièiant siurblius ir armatûrà vnt. 300 

• modernizuojamas elektros ûkis ir dispeèerinis valdymas vnt. 300 

4. Tinklai 

• tiesiami nauji tinklai km 600 

• rekonstruojami tinklai km 3200 

• statomos naujos sklendës ir keièiama kita armatûra vnt. 11 500 

26. Prognozuojant vandenvalos infrastruktûros 

ilgalaiká plëtojimà iki 2020 metø Bendrajame 

plane numatoma: 

1) pastatyti arba rekonstruoti vandenvalos 

árenginius miestuose, miesteliuose ir kaimo 

gyvenamosiose vietovëse árengiant 

juose azoto ir fosforo ðalinimo árenginius, 

kaip tas numatyta ES direktyvose; pramonës 

ámonëse árengti nuotëkø pirminio 

valymo árenginius, sumaþinanèius arba 

visiðkai paðalinanèius sunkiøjø metalø 

kieká dumble; 

2) pasiekti, kad vandenvalos árenginiø galia 

bûtø maksimaliai panaudota ir á atvirus 

vandens ðaltinius iðleidþiamos nuo- 

5.1-11 lentelë. Vandentiekos infrastruktûros plëtojimo mastai 

tëkos bûtø apvalytos, kaip reikalauja ES 

standartai; 

3) renovuoti arba perstatyti iki 100 procentø 

susidëvëjusiø slëginiø ir savitakiø tinklø; 

4) tiesti naujus nuotëkø surinkimo tinklus, 

ypaè miestø maþaaukðtës statybos kvartaluose, 

miesteliuose ir kaimo gyvenamosiose 

vietovëse; 

5) iki 100 procentø pakeisti nuotëkø siurbliniø 

ir nuotëkø valyklø technologinæ ir 

elektrotechninæ árangà modernesne, suvartojanèia 

maþiau elektros energijos ir 

lengviau aptarnaujama. 

27. Numatomi vandenvalos infrastruktûros plëtojimo 

mastai yra pateikti 5.1-11 lentelëje: 

Eil. Nr. Pavadinimas Mato vnt. 2020 m. 

1. Vandenvalos árenginiai: 

• pradëtø statyti uþbaigimas tûkst. m³/d. 350 

• naujø statyba tûkst. m³/d. 140 

• rekonstravimas ir iðplëtimas tûkst. m³/d. 350 

• esamø modernizavimas tûkst. m³/d. 270 

2. Nuotëkø siurblinës: 

• siurbliniø rekonstrukcija vnt. 250 

• naujø siurbliniø statyba vnt. 210 

• elektros ûkio ir dispeèerinio valdymo modernizavimas vnt. 460 

3. Nuotëkø tinklai: 

• savitakiø ir slëginiø tinklø rekonstrukcija km 1190 

• naujø savitakiø ir slëginiø tinklø tiesimas km 1000


28. Kaip bûtinà racionalaus atliekø tvarkymo organizavimo 

prielaidà Bendrajame plane numatoma 

rengti regionø ir savivaldybiø atliekø 

tvarkymo planus. Nepavojingø atliekø 

5.1-12 lentelë. Nepavojingø atliekø numatomas kiekis 

Metai 2000 2005 2010 2015 

Kiekis iš viso: (tûkst. tonø per metus) 961 967 976 1076 

29. Savivaldybiø teritorijoje esamø atliekø surinkimo 

sistemas rekomenduojama iðplësti: 

• iki 2005 metø miestams ir miesteliams, turintiems 

maþiau negu 1000 gyventojø, 

kur yra daugiabuèiø namø (ne maþiau 

100 gyventojø); árengti konteineriø aikðteles 

20 procentø kaimø; 

• iki 2010 metø atliekø surinkimo sistemas 

kaimiðkose savivaldybëse; árengti konteinerinius 

sàvartynus 50 procentø kaimø. 

5.1-13 lentelë. Preliminarios regioniniø sàvartynø vietos 

Apskritis Sàvartynø skaièius Preliminari vieta 

(áskaitant statybø ir griovimo darbø atliekas), 

kurios veþamos á sàvartynus, numatomas kiekis 

yra pateiktas 5.1-12 lentelëje: 

30. Numatoma árengti ðiuolaikinius reikalavimus 

atitinkanèius sàvartynus visuose ðalies regionuose. 

Taip pat tikslinga pertvarkyti ir miestø 

bei miesteliø atliekø surinkimo ir gabenimo 

sistemas ádiegiant integruotà ir veiksmingà 

tvarkymà, áskaitant atliekø surinkimà, rûðiavimà, 

laikinà saugojimà (prireikus), gabenimà, 

utilizavimà ir perdirbimà. Siûlomos 

preliminarios regioniniø sàvartynø vietos yra 

pateiktos kartoschemoje (þiûr. brëþ. Nr. 7. 

Techninë infrastruktûra) bei 5.1-13 lentelëje: 

Alytaus 1 Visos apskrities sàvartynas prie Alytaus miesto 

Kauno 2 Sàvartynai prie Kauno ir Këdainiø miestø 

Klaipëdos 2 Sàvartynai prie Klaipëdos ir Ðilutës miestø 

Marijampolës 1 Visos apskrities sàvartynas prie Marijampolës miesto 

Panevëþio 2 Vienas sàvartynas prie Panevëþio miesto, kitas – Birþø, 

Kupiðkio ir Rokiðkio savivaldybëms 

Ðiauliø 1 Visos apskrities sàvartynas prie Ðiauliø miesto 

Tauragës 1 Visos apskrities sàvartynas prie Tauragës miesto 

Telðiø 1 Visos apskrities sàvartynas prie Telðiø miesto arba Sedos miestelio 

Utenos 1 Visos apskrities sàvartynas prie Utenos miesto 

Vilniaus 2 Sàvartynas prie Vilniaus miesto ir sàvartynas prie Ukmergës miesto 

31. Numatoma parengti ir ágyvendinti 31 projektà, 

kompleksiðkai sprendþiantá naujø sàvartynø 

statybà, problematiðkø sàvartynø uþdarymà, 

atliekø rinkimo ir atitinkamø rûðiavimo 

linijø ádiegimà, atliekø deginimo ir kompostavimo 

árenginiø statybà. 

32. Tikslinga parengti patikslintà Valstybinæ ilgalaikæ 

pavojingø atliekø tvarkymo programà 

ir jos ágyvendinimo priemones ávertinant 

sukauptà patirtá ir realias galimybes. Kaip bûtini 

pavojingø atliekø tvarkymo ilgalaikiø 

programø ágyvendinimui numatomi ðie konkretûs 

veiksmai: 

1) árengti 6 regionines pavojingø atliekø 

perdirbimo aikðteles (stotis): Alytuje, 

Ðiauliuose, Klaipëdoje, Panevëþyje, Vilniuje, 

Kaune; 

2) árengti ilgalaiká saugø pavojingø atliekø 

sàvartynà; 

3) árengti specializuotà pavojingø atliekø 

deginimo ámonæ; 

4) pritaikyti veikianèias Lietuvoje ámones 

(AB „Palemono keramika“, AB „Akmenës 

cementas“ ir kt.) pavojingø atliekø 

panaudojimui pagal ávairius technologijos 

variantus (terminë stabilizacija, deginimas, 

iðskyrimas á specifinius pavojingø 

atliekø srautus). 

33. Ðalyje bûtina sukurti specifiniø pavojingø atliekø 

(medicininiø atliekø, odos pramonës 

pavojingai uþterðto dumblo, naftos produktø 

atliekø, gyvsidabrio ir kitø atliekø) tvarkymo 

sistemà. Centrinë kenksmingumo paðalinimo 

ið medicininiø atliekø ámonë numa-

44 


toma Kaune, greta rajoninës pavojingø atliekø 

perdirbimo stoties (RPAPS) aikðtelës. 

34. Ðalyje bûtina ágyvendinti rekomenduojamà 

kompleksinæ planavimo, reglamentavimo bei 

inþineriniø technologiniø priemoniø sistemà, 

skirtà oro tarðai ið stacionariø ðaltiniø, automobiliø 

bei geleþinkeliø transporto maþinti. 

PRIORITETAI 

TRANSPORTO IR RYÐIØ 


35. Svarbiausiu prioritetu išlieka automobiliø 

transporto plëtra. Kitais ðalies transporto infrastruktûros 

raidos prioritetais numatyta: 

• esamø automobiliø keliø modernizavimas 

ir vaþiavimo sàlygø per miestus gerinimas; 

• susisiekimo geleþinkeliø transportu greièio 

didinimas juos modernizuojant ar tiesiant 

antruosius bëgius; 

• Klaipëdos jûrø uosto infrastruktûros rekonstravimas 

sudarant sàlygas aptarnauti 

didesnio tonaþo laivus ir ádiegti modernias 

krovos technologijas; 

• susisiekimo sausuma su Klaipëdos jûrø 

uostu infrastruktûros (ypaè ðiaurinis ir 

pietinis iðvaþiavimai) rekonstravimas ir 

tobulinimas; 

• oro uostø modernizavimas skrydþiø ir 

eismo saugumui uþtikrinti; 

• vidaus vandenø keliø atstatymas ir modernizavimas. 

36. Ryðiø infrastruktûros plëtros srityje Bendrajame 

plane numatomi ðie prioritetai: 

• naujø paþangiø technologijø diegimas; 

• valstybës parama paðto infrastruktûros 

ir paðto paslaugø plëtotei; 

• spartesnis telekomunikacijø ásijungimas 

á tarptautinius tinklus ir rinkà. 

ENERGETIKOS 


37. Elektros energetikos srityje skiriami šie prioritetai: 

• Ignalinos AE esamø reaktoriø visapusiðkai 

saugaus eksploatavimo uþtikrinimas 

per visà veikimo laikà, taip pat pasiruoðimo 

I ir II blokø eksploatavimo nutraukimui 

bei eksploatavimo nutraukimo metu; 

• integravimosi á bendrà Vakarø Europos 

energetikos sistemà bûdø ir veiksmø ágyvendinimas; 

• naujø energijos rûðiø ir gamybos ðaltiniø 

paieðka ir ádiegimas. 

38. Šilumos energetikos srityje skiriami šie prioritetai: 

• detalios ðilumos energetikos infrastruktûros 

plëtros strategijos ir programos parengimas 

ávertinant kiekvienos savivaldybës 

esamà situacijà; 

• centriniø ðilumos tiekimo sistemø modernizavimas 

jas plaèiau pritaikant elektros 

energijos gamybai, sudarant galimybæ 

vartotojui tiksliai þinoti tiekiamos ðilumos 

kieká ir já reguliuoti. 

39. Dujø tiekimo srityje skiriami ðie prioritetai: 

• alternatyvaus dujø tiekimo árengimas; 

• magistraliniø dujotiekio tinklø plëtojimas 

aprûpinant dujomis ðalies vartotojus 

ir uþtikrinant galimà tranzità. 

EKOINÞINERINË 


40. Vandentiekos ûkio ir nuotëkø ðalinimo bei 

valymo srityje Bendrajame plane numatomi 

ðie ilgalaikës perspektyvos prioritetai: 

• vartotojams tiekiamo vandens kokybës 

gerinimas; 

• maþø gyvenamøjø vietoviø aprûpinimas 

poþeminiu vandeniu ið gilesniø horizontø; 

• vandenvalos árenginiø statyba ir modernizavimas 

siekiant visiðko nuotëkø iðvalymo; 

• nuotëkø tinklø tiesimas miestø maþaaukðtës 

statybos kvartaluose, miesteliuose 

ir kaimo gyvenamosiose vietovëse. 

41. Vandentiekos ir vandenvalos infrastruktûros 

plëtojimo sprendiniai priklausys nuo jos techninës 

bûklës, ES reikalavimø vandens kokybei 

ir aplinkos tarðai, ðalies ekonominës galios 

bei gebëjimo racionaliai ir veiksminai panaudoti 

ES struktûriniø fondø lëðas. 

42. Tikslinga ið anksto sudaryti vandentiekos ir 

vandenvalos infrastruktûros plëtojimo kompleksinius 

projektus. Vienas ið pagrindiniø aplinkos 

apsaugos investicijø ðaltiniø yra ES priemonës 

struktûrinei prisijungimo politikai (IS- 

PA) ágyvendinti. Aplinkos apsaugos pagerinimas 

turi bûti planuojamas nacionaliniu lygmeniu 

suskirstant ðalá pagal upiø baseinus.


Kiekvieno ágyvendinamo projekto investicijø 

suma turi bûti ne maþesnë kaip 5 mln. eurø. 

43. Nepavojingø atliekø srityje Bendrajame plane 

numatyti ðie prioritetai: 

• regioniniø sàvartynø árengimas; 

• neefektyviø esamø sàvartynø likvidavimas; 

• savivaldybiø teritorijose esanèiø atliekø 

rinkimo sistemø iðplëtimas. 

44. Pavojingø atliekø srityje numatomi ðie prioritetai: 

• teisiniø dokumentø, reglamentuojanèiø 

pavojingø atliekø tvarkymo finansinius 

ir ekonominius aspektus, parengimas; 

• pavojingø atliekø tvarkymo regioniniø 

aikðteliø árengimas; 

• veikianèiø ámoniø pritaikymas pavojingø 

atliekø terminei stabilizacijai. 

45. Oro taršos maþinimo srityje nustatyti šie prioritetai: 

• besàlyginis „terðëjas moka“ principo ágyvendinimas; 

• oro kokybës gerinimo priemoniø ágyvendinimas 

labiausiai uþterðtose teritorijose, 

ypaè didþiuosiuose miestuose ir intensyvaus 

eismo greitkeliuose. 

6. KITOS UNKCINËS 

TERITORINËS 

STRUKTÛROS 

PRAMONËS IR VERSLO 

TERITORINË PLËTRA 

1. Bendrajame plane numatoma, kad dël integracijos 

á ES bei naujos pramonës politikos bus 

baigtas pramonës privatizavimo procesas, restruktûrizuotos 

ir modernizuotos pramonës 

ámonës. Numatomi trys pramonës ir verslo 

raidos etapai: 

1) instituciniø reformø etapas – iki 2005 metø; 

2) modernizavimo etapas – iki 2010 metø; 

3) intensyvinimo etapas – iki 2020 metø. 

2. Didieji ðalies miestai ir toliau bus vidaus ir uþsienio 

kapitalo investicijø traukos poliai bei 

ekonominio potencialo centrai, nes maþiau negu 

kiti miestai ir rajonai priklauso nuo vienos 

ar keliø stambiø pramonës ámoniø. Bûtina didinti 

kitø dabartiniø bei numatytø naujø re- 

gioniniø centrø, pirmiausia Utenos, Ukmergës, 

Tauragës, Raseiniø bei Ðvenèioniø, investiciná 

aktyvumà. Dël Ignalinos AE uþdarymo 

á Ðiaurës Rytø Lietuvos regionà gali bûti pritrauktos 

papildomos lëðos plëtoti pramonës 

ir verslo objektams. Svarbiu pramonës ir verslo 

teritorinës plëtros veiksniu turëtø tapti nustatyti 

transporto koridoriai arba urbanistinës 

integracijos aðys, kurie ið esmës darys átakà ðalies 

pramonës ir verslo teritorinei raidai ir investicijø 

pritraukimui á ðalies regionus. 

3. Numatoma, kad pramonës plëtros rajonuose 

perspektyvos priklauso nuo esamø pramoniniø 

teritorijø restruktûrizavimo bei iðvystymo. 

Pramonës ir verslo plëtros zonas bûtina 

suformuoti Ðiauliuose, Panevëþyje, Alytuje, 

Marijampolëje, Utenoje, Ukmergëje, Birþuose, 

Telðiuose, Raseiniuose, Rokiðkyje, Këdainiuose, 

Jonavoje bei Visagine. 

4. Smulkaus verslo plëtros srityje nustatytas didelis 

Vilniaus, Kauno, Klaipëdos, Kretingos, 

Plungës, Maþeikiø, Ðiauliø, Panevëþio ir Utenos 

rajonø gyventojø verslumo augimo potencialas. 

Kiek maþesnis gyventojø verslumo 

augimo potencialas nustatytas Birþø, Rokiðkio, 

Kupiðkio, Pasvalio, Raseiniø, Kelmës, 

Telðiø, Ðilutës, Tauragës, Jurbarko, Kaiðiadoriø, 

Prienø ir Trakø, o maþiausias – Zarasø, 

Ignalinos, Ðalèininkø, Ðirvintø, Lazdijø, Skuodo 

rajonø savivaldybëse. 

5. Ávertinta, kad ið bendro perspektyvinio ámoniø 

skaièiaus savo lyginamuoju svoriu vyraus 

paslaugø ámonës Vilniaus, Kauno, Klaipëdos, 

Panevëþio, Ðiauliø miestuose bei Anykðèiø, 

Zarasø, Ignalinos, Ðvenèioniø, Molëtø, Trakø, 

Varënos, Alytaus, Lazdijø ir Kretingos rajonø 

savivaldybëse. Maþiausias santykinis 

paslaugø ámoniø skaièius Akmenës, Joniðkio, 

Pakruojo, Pasvalio, Radviliðkio ir Kelmës rajonø 

savivaldybëse. 

6. Pagal prekybos ámoniø santykinæ plëtrà iðsiskiria 

Kauno, Klaipëdos, Panevëþio miestø 

bei rajonø savivaldybës, taip pat Maþeikiø ir 

Tauragës rajonø savivaldybës. 

7. Ávertinus svarbiausius veiksnius, pramonës ir 

verslo plëtros perspektyvø poþiûriu buvo rekomenduoti 

tokie pramoniniø zonø kompleksai: 

• Ðiaurës Vakarø: Klaipëda–Kretinga– 

Plungë–Telðiai–Maþeikiai–Ðiauliai; 

• Ðiaurës Rytø: Panevëþys–Utena– 

Rokiðkis–Visaginas; 

• Vidurio: Marijampolë–Kaunas– 

Këdainiai–Jonava;

46 


• Pietvakariø: Tauragë–Pagëgiai–Ðilutë; 

• Pietryèiø: Alytus–Vilnius–Lentvaris– 

Vievis–Elektrënai. 

8. Pramonës ir verslo plëtrà ypaè rekomenduojama 

skatinti ðiaurës rytø bei pietvakariø zonose, 

kuriø iðvystymas uþtikrintø proporcingesná 

pramonës iðdëstymà ðalies teritorijoje. 

SOCIALINËS IR KULTÛRINËS 

INRASTRUKTÛROS 

TERITORINË RAIDA 

9. Bendrajame plane sveikatos apsaugos infrastruktûros 

ilgalaikis plëtojimas apima tik valstybines 

sveikatos apsaugos sistemos pirminio, 

antrinio ir tretinio lygio ambulatorines ir 

stacionarias sveikatos prieþiûros ástaigas. Numatoma 

optimizuoti jø tinklà. 

10. Stacionariose sveikatos prieþiûros ástaigose 

lovø skaièiø, tenkantá 10 000 gyventojø, numatoma 

priartinti prie ES ðaliø vidurkio. 

11. Poliklinikø skaièiaus ðalyje maþinti nenumatoma. 

Taèiau dël pirminës sveikatos prieþiûros 

centrø ir bendrosios praktikos gydytojø kabinetø 

steigimo minëtø asmens sveikatos prieþiûros 

ástaigø skaièius gali ir sumaþëti. Konsultaciniø 

poliklinikø, ásisteigusiø ligoninëse, 

skaièius turëtø bûti susietas su specializuotos 

sveikatos prieþiûros paslaugas teikianèiø ligoniniø 

perspektyva. Sanatorinio gydymo ástaigoms 

kurti ðalyje turime ypaè gerà gamtiná potencialà. 

Naujø tokio pobûdþio gydymo ástaigø 

poreiká turi diktuoti rinka. 

12. Sprendþiant socialinës apsaugos infrastruktûros 

plëtrà, globos ástaigas numatoma steigti 

tose rajonø savivaldybëse, kuriose vietø 

skaièius, tenkantis 1000 gyventojø, nesiekia 

ðalies vidurkio, ir nemaþinti tose, kuriose jis 

virðija ðalies vidurká. 

13. Vietø skaièius, tenkantis 1000 gyventojø, turëtø 

didëti Alytuje, Druskininkuose, Kaune, 

Klaipëdoje, Palangoje, Marijampolëje, Panevëþyje, 

Ðiauliuose, Vilniuje bei Alytaus, Lazdijø, 

Kauno, Birþø, Kelmës, Radviliðkio, Jurbarko, 

Maþeikiø, Molëtø, Ðalèininkø, Trakø 

rajonø savivaldybëse. 

14. Plëtojant ðvietimo ir mokslo infrastruktûrà iki 

2020 metø numatoma: 

1) siekiant tolygumo steigti arba reorganizuoti 

aukðtesniàsias mokyklas á kolegijas 

Telðiø, Maþeikiø, Ðiauliø, Panevëþio 

miestuose; 

2) reorganizuoti kai kurias aukðtesniàsias 

mokyklas á profesines mokyklas metropoliniuose 

ir regioniniuose centruose bei 

rajonø savivaldybëse; 

3) rajonø savivaldybëse, kuriose nëra profesiniø 

mokyklø, t. y. Ignalinos, Skuodo, 

Ðirvintø, bei esamuose kurortuose (Birðtone, 

Palangoje) ásteigti profesines mokyklas; 

4) pagerinti apsirûpinimà ðvietimo ástaigomis 

tose miestø savivaldybëse, kurios atsilieka 

nuo ðalies miestø savivaldybiø vidurkio. 

15. Kultûros ástaigø infrastruktûros plëtojimui iki 

2020 metø numatoma: 

1) optimizuoti apskrièiø, savivaldybiø kultûros 

ástaigø tinklà bei jas renovuoti pritaikant 

plaèiai kultûrinei veiklai; 

2) ið esmës pagerinti apsirûpinimà kultûros 

ástaigomis sukuriant ðiuolaikiðkà infrastruktûrà 

nuo ðalies vidurkio atsiliekanèiose 

rajonø savivaldybëse – Klaipëdos, 

Jonavos, Kauno, Raseiniø, Ðilutës, 

Vilkaviðkio, Panevëþio, Akmenës, Joniðkio, 

Kelmës, Pakruojo, Ðiauliø, Ðilalës, 

Plungës, Telðiø, Utenos, Ukmergës, Vilniaus. 

Taip pat pagerinti ir sukurti ðiuolaikiðkà 

kultûros ástaigø infrastruktûrà 

Molëtø, Prienø, Skuodo, Ðalèininkø, 

Ðvenèioniø, Trakø rajonø bei Rietavo, Pagëgiø 

savivaldybëse, Klaipëdos, Ðiauliø, 

Kauno, Vilniaus miestuose; 

3) pasiekti, kad visuose numatomuose plëtoti 

regioniniuose ir metropoliniuose 

centruose apsirûpinimas bibliotekomis, 

muziejais, universaliomis salëmis pasiektø 

ðalies vidurká miestø savivaldybiø 

grupëje; 

4) reorganizuoti, renovuoti esamas kultûros 

centrø, kino teatrø, teatrø, koncertø 

sales á universalias sales ir iðplësti jø tinklà 

Alytaus, Druskininkø, Birðtono, Klaipëdos, 

Neringos, Palangos, Marijampolës, 

Panevëþio, Ðiauliø, Visagino miestø 

savivaldybëse ir Alytaus, Lazdijø, Jonavos, 

Kauno, Këdainiø, Prienø Raseiniø, 

Kretingos, Skuodo, Ðilutës, Panevëþio, 

Pasvalio, Akmenës, Joniðkio, Kelmës, 

Radviliðkio, Ðiauliø, Ðilalës, Tauragës, 

Plungës, Telðiø, Anykðèiø, Ignalinos, Molëtø, 

Ukmergës, Vilniaus rajonø bei Elektrënø, 

Kazlø Rûdos, Kalvarijos, Marijampolës 

savivaldybëse;


5) suformuoti apskrièiø administracijø steigiamø 

kultûros ástaigø, bibliotekø, kultûros 

centrø, muziejø tinklà, susietà su 

ðalies metropoliniø ir regioniniø centrø 

sistema. 

PRIORITETAI 

PRAMONË IR VERSLAS 

16. Bendrajame plane numatomi ðie pagrindiniai 

pramonës ir verslo teritorinës plëtros prioritetai: 

• turimø iðtekliø racionalus panaudojimas; 

• teritorinis pramonës ir verslo plëtros harmoningas 

derinimas; 

• regioninio pramonës ir verslo konkurencingumo 

didinimas; 

• naujø technologijø plëtra ir inovacijø diegimas. 

SOCIALINË IR KULTÛRINË 


17. Bendrajame plane numatomi ðie sveikatos 

apsaugos infrastruktûros plëtros prioritetai: 

• plëtoti pirminës sveikatos prieþiûros 

ástaigø grandá, reikalingà bendrajam sveikatos 

stiprinimui, ligø profilaktikai bei jø 

nustatymui laiku; 

• uþtikrinti sveikatos apsaugos infrastruktûros 

tinklo teritoriná bei socialiná prieinamumà; 

• optimizuoti traumø profilaktikos ir pagalbos 

sistemà ir jos teritoriná tinklà. 

18. Bendrajame plane teikiami ðie socialiniø paslaugø 

infrastruktûros plëtros prioritetai: 

• uþtikrinti socialinës apsaugos infrastruktûros 

tinklo teritoriná bei socialiná prieinamumà; 

• organizuoti paslaugø ávairioms þmoniø 

grupëms teikimà jø gyvenamojoje vietoje; 

• plëtoti stacionariø slaugos ir globos ástaigø, 

teikianèiø nuolatinæ ir ávairiapusæ pagalbà 

neágaliems þmonëms, tinklà. 

19. Bendrajame plane numatomi ðie ðvietimo ir 

mokslo infrastruktûros plëtros ilgalaikës perspektyvos 

prioritetai: 

• baigti bendrojo lavinimo ðvietimo ástaigø 

tinklo pertvarkymo reformà; 

• tolygiau paskirstyti profesines mokyklas 

ðalyje susiejant tai su ðalies ûkio poreikiais; 

• sukurti ðvietimo ir mokslo infrastruktûrà, 

suteikianèià galimybes visiems Lietuvos 

gyventojams siekti išsilavinimo. 

20. Bendrajame plane numatomi ðie kultûros infrastruktûros 

plëtros ilgalaikës perspektyvos 

prioritetai: 

• muziejø, bibliotekø kompiuterizavimas 

ir panaudojimas kultûros, ðvietimo ir informacijos 

skleidimo funkcijoms; 

• nenaudojamø patalpø kaimo mokyklose 

pertvarkymas á universalias sales, suaugusiøjø 

ðvietimo institucijas, bibliotekas; 

• teatrø, kino, koncertø ir kultûros namø 

saliø pertvarkymas á universalias sales, 

pritaikytas ávairiems kultûros poreikiams 

tenkinti.

ÐALIES 

TERITORIJOS 

RAIDOS 

ERDVINIS 

INTEGRAVIMAS

50 


7. INTEGRUOTOS RAIDOS 

STRATEGIJA 

BENDROJI ERDVINË KONCEPCIJA 

1. Remiantis ankstesnio darbø ciklo dalyse – 

„Tikrosios bûklës analizë“ bei „Raidos prognozës 

ir tikslai“ – nustatytomis ðalies raidos 

tendencijomis, taip pat „Preliminariuose 

sprendiniuose“ suformuluotomis nuostatomis, 

teikiamas apibendrintas ðalies teritorijos 

raidos erdvinio diferencijavimo modelis, 

iðreiðkiamas trijø plëtojimo tipø kraðtotvarkinëmis 

zonomis (þiûr. brëþ. Nr. 8. Teritorijos 

erdvinë koncepcija): 

a) konversinio tipo – reikalinga dabartinio tradicinio 

naudojimo krypèiø (daugiausia 

intensyvaus þemës bei miðkø ûkio) ir prioritetø 

konversija (pertvarka) bei ypatingas 

aplinkosauginis reglamentavimas; 

ðio tipo arealuose daþniausiai yra didþiausias 

gamtinio karkaso teritorijø tankumas, 

juose koncentruojasi ir dauguma 

ypaè saugomø ðalies teritorijø; tai Kurðiø 

mariø, Tauragës–Raseiniø–Rietavo, 

Salantø–Sedos, Druskininkø–Trakø ir 

Utenos–Ðvenèioniø arealai; 

b) palaikomojo tipo – reikalinga þymi dabartinio 

naudojimo adaptacija bei atitinkama 

valstybës parama; tai Ðilutës– 

Pagëgiø, Skuodo, Raseiniø, Alytaus–Prienø, 

Ðalèininkø–Eiðiðkiø, Adutiðkio–Tvereèiaus, 

Ukmergës–Kupiðkio ir Birþø– 

Pasvalio arealai; 

c) plëtojamojo tipo – reikalingas dabartiniø 

naudojimo krypèiø tolesnis plëtojimas 

bei intensyvinimas. Tai didþiøjø miestø 

bei technogenizuotø transporto koridoriø, 

pramonës bei rekreacijos aglomeracijø, 

taip pat Maþeikiø–Akmenës, Pakruojo–Linkuvos, 

Pandëlio–Vabalninko 

ir Jurbarko–Ðakiø arealai. 

2. Remiantis nustatytu ðalies urbanistinio karkaso 

modeliu, iðskirtas esminis teritorijos erdvinës 

funkcinës struktûros komponentas – 

aktyvios bei santykinai aktyvios raidos arealai, 

formuojantys savotiðkà funkciná ðalies stuburà, 

kaip kraðtotvarkinæ zonà, palaikanèià 

visos ðalies socioekonominá gyvybingumà. 

Ðalies teritorijos funkciná stuburà sudaro svarbiausioji 

socialiniø, ekonominiø bei urbanistiniø 

funkcijø aktyvumo zona, juosianti met- 

ropolinës integracijos aðis. Ji apima Vilniaus– 

Kauno dinapolá, ûkiðkai ypaè aktyvià centrinæ 

ðalies dalá tarp Kauno ir Ðiauliø, taip pat 

Panevëþio, Klaipëdos ir Marijampolës iðorinës 

(tarpvalstybinës) integracijos mazgus, 

magistralinius Þemaitijos (Plungë–Telðiai) ir 

Þiemgalos (Ðiauliai–Joniðkis) koridorius. Ðioje 

zonoje dël urbanistinio ir gamtinio karkaso 

aðiø sankirtos iðsiskiria probleminis pozonis, 

kuriame persidengia ir turi bûti derinami 

abiejø ðiø erdviniø struktûrø interesai. 

3. Kita šalies teritorija sudaro dekoncentruotos 

plëtros arealus, kuriems reikalingas ypatingas 

valstybës dëmesys ir parama, nes apima dabar 

santykinai pasyvios arba netgi regresuojanèios 

raidos zonas – savotiðkà dabartinæ socioekonominæ 

ðalies periferijà, kuriai priklauso: 

I. Ðiaurës Rytø Lietuvos regionas – tai ypaè 

dideliø socialiniø, ekonominiø, ekologiniø 

bei urbanistiniø problemø bei didþiausios 

depopuliacijos zona; apima 

Utenos–Ðvenèioniø, Ukmergës– 

Kupiðkio, Adutiðkio–Tvereèiaus ir Birþø– 

Pakruojo arealus. Taip pat á já patenka Ignalinos 

atominës elektrinës probleminis 

regionas, apimantis Zarasø ir Ignalinos 

rajonø bei Visagino miesto savivaldybiø 

teritorijà; 

II. Pietryèiø Lietuvos regionas – tai dideliø socialiniø, 

ekonominiø, ekologiniø bei urbanistiniø 

problemø bei depopuliacijos 

zona; apima Alytaus–Prienø, Druskininkø–Trakø 

ir Ðalèininkø–Eiðiðkiø arealus; 

III. Pietvakariø Lietuvos regionas – tai santykinai 

vidutinio raidos problemiðkumo zona; 

apima Kurðiø mariø, Ðilutës–Pagëgiø, 

Tauragës–Kelmës–Rietavo, Raseiniø ir 

Jurbarko–Ðakiø arealus; 

IV. Ðiaurës Vakarø Lietuvos regionas – tai santykinai 

vidutinio raidos problemiðkumo 

zona; apima Maþeikiø–Akmenës, Skuodo 

ir Salantø–Sedos arealus. 

4. Visuose ðiuose dekoncentruotos plëtros arealuose 

pagrindinæ ekonominæ bazæ sudaro þemës 

bei miðkø ûkis ir rekreacija, o teritorija 

yra nutolusi nuo didþiøjø miestø metropolinës 

aðies. Jø socialiniai ir ekonominiai rodikliai 

yra gerokai blogesni negu funkcinio stuburo 

zonos ir juos reikia ið esmës pagerinti: 

trûksta stambiø miestø – aktyvumo centrø, 

nepakankamos investicijos, neiðvystyta paslaugø 

sritis, menkos veiklos galimybës, pensinio 

amþiaus gyventojø vyravimas, didþiau-

III. ŠALIES TERITORIJOS RAIDOS ERDVINIS INTEGRAVIMAS 51 

sias sergamumas ir kt. Kita vertus, jiems bûdinga 

santykinai maþesnë aplinkos tarða, didesni 

natûralaus kraðtovaizdþio iðtekliai, didelës 

tradicinio naudojimo konvertavimo pagal 

naujus rinkos nulemtus funkcinius poreikius 

galimybës. Nustatytø dekoncentruotos 

plëtros arealø teritorija nëra visiðkai identiðka 

socialiniu, ekonominiu bei ekologiniu poþiûriais, 

todël planuojamos jø raidos programos 

diferencijuojamos pagal esamus jø gamtinio 

bei socialinio ir ekonominio teritorijos 

potencialo ypatumus ir priskiriamos minëtiems 

konversinio, palaikomojo bei plëtojamojo 

vystymo tipams. 

5. Ðalies bendrosios erdvinës struktûros dalimi, 

kaip teritorinio vystymo atsvara jos funkciniam 

stuburui, yra tarptautinës bei nacionalinës 

svarbos gamtinio karkaso ašys. Jos rodo 

svarbiausius teritorinius gamtinio kraðtovaizdþio 

iðsaugojimo prioritetus, bûtinus bendrajai 

ekologinei ðalies pusiausvyrai palaikyti. 

Taip pat ðalies bendrojoje erdvinëje struktûroje, 

pirmiausia jos funkcinio stuburo zonoje, 

iðryðkëja ir svarbiausios urbanistinio karkaso 

ašys bei centrai. 

6. Teikiamà ðalies principinæ erdvinæ struktûrà 

(þiûr. brëþ. Nr. 8. Teritorijos erdvinë koncepcija), 

atspindinèià bendràsias mûsø valstybës 

teritorijos raidos tendencijas, visiðkai galima 

realizuoti tik ágyvendinant specialias plëtros 

skatinimo, reguliavimo ar konvertavimo priemones. 

Tam tikslui reikalingos specialios 

valstybës pastangos tiek socialinëje, tiek ekonominëje, 

tiek ekologinëje srityje, pirmiausia 

– teritoriðkai diferencijuotø ðalies regioninës 

politikos programø rengimas bei vykdymas. 

TERITORIJOS UNKCINIAI 

PRIORITETAI 

7. Ðalies teritorijos funkcinio zonavimo problema 

sprendþiama ávairiais planavimo lygmenimis 

atsiþvelgiant á kiekviename jø nagrinëjamos 

erdvës suvokimo mastà bei pobûdá. Pagrindinis 

Bendrajame plane atliktos funkcinës 

analizës rezultatas yra ðalies funkcinis 

makrozonavimas, t. y. Lietuvos teritorijos dalijimas 

á pakankamai didelius nustatytos esamos 

bei numatomos paskirties arealus. 

8. Bendrasis planas nustato tokià ðalies teritorijos 

funkcinio zonavimo vienetø sistemà: 

• funkciniø prioritetø sritys – pagal makro- 

lygmeniu (10–20 tûkst. km 2 ) apibendrintus 

interesø kompleksus; 

• funkciniø prioritetø rajonai – pagal mezolygmeniu 

(1–5 tûkst. km 2 ) apibendrintus 

interesø kompleksus; 

• funkciniø prioritetø vietovës – pagal lokaliniu 

lygmeniu (1–2 tûkst. ha) orientuotus 

interesus. 

9. unkciniø prioritetø sritys apima dideles mûsø 

ðalies dalis arba makroregionus, pasiþyminèius 

savita gamtine bei ûkine sankloda ir 

besiklostanèiais skirtingais pagrindiniø funkciniø 

prioritetø kompleksais. Skirtinos ðios 

funkciniø prioritetø sritys (þiûr. brëþ. Nr. 8. Teritorijos 

funkciniai prioritetai): 

A. PAJÛRIO – apima Lietuvos Respublikos 

teritorinius vandenis Baltijos jûroje, Kurðiø 

marias bei Pajûrio þemumos ruoþà. 

Esamà naudojimà formuoja rekreacija, 

tausojantis miðkø ir þemës ûkis bei þvejyba, 

prioritetinës naudojimo formos – 

rekreacija, konservacija ir þvejyba, taip 

pat transportas. 

B. VAKARØ ÞEMAIÈIØ – apima Vakarø 

Þemaièiø moreninës þemumos juostà, savotiðkà 

tarpinæ zonà tarp Baltijos pajûrio 

kranto zonos ir Þemaièiø aukðtumos. 

Esamas ðios srities naudojimas apima þemës 

ir miðkø ûká, o ateities prioritetai priklausytø 

tausojanèiam þemës ir miðkø 

ûkiui bei ekstensyviai rekreacijai. 

C. VIDURIO ÞEMAIÈIØ – apima Kurðo– 

Þemaièiø aukðtumas, áskaitant plynaukðèiø 

pobûdþio jø prieðkalves. Esamam 

naudojimui bûdinga þemës ir miðkø ûkis, 

o ateities prioritetus turëtø sudaryti tausojantis 

miðkø ûkis, konservacija bei rekreacija. 

D. ÐIAURËS IR VIDURIO LIETUVOS – apima 

dideles lyguminio pobûdþio teritorijas 

ðalies ðiaurëje, viduryje bei pietvakariuose, 

ið esmës sutampanèias su derlingàja 

Vidurio þemuma ir vakarinëmis 

Baltijos aukðtumø plynaukðtëmis. Tiek 

esamas naudojimas, tiek ateities prioritetai 

pirmiausia susijæ su intensyviu þemës 

ir miðkø ûkiu, taip pat su transportu. 

Tai vienintelë neginèijamo gamybiniø 

interesø prioriteto sritis ðalyje. 

E. RYTØ IR PIETØ LIETUVOS – apima kalvotàjá 

Baltijos aukðtumø ruoþà bei gretimas 

jam pietrytines teritorijas. Esamam 

naudojimui bûdinga þemës ir miðkø ûkis

52 


bei þvejyba, o prioritetinës perspektyvinës 

funkcijos tektø tausojanèiam miðkø 

ûkiui, rekreacijai bei konservacijai, taip 

pat transportui. Tai antroji (po pajûrio) 

funkcinë sritis, kurioje iðryðkëjæs nacionalinës 

svarbos rekreacinio naudojimo 

prioritetas. 

10. unkciniø prioritetø rajonai apima gana plaèias 

mûsø ðalies dalis, arba mezoregionus, kur 

yra panaðios gamtinës, ûkinës bei urbanistinës 

sàlygos, besiklostantys saviti pagrindiniø 

funkciniø prioritetø kompleksai. 

11. unkciniø prioritetø vietovës apima nedideles 

teritorijas, kuriose jau yra arba numatoma 

koncentruoti nacionalinio ar regioninio 

lygmens funkcinæ veiklà bei objektus (þiûr. 

brëþ. Nr. 8. Teritorijos funkciniai prioritetai). 

Tai esamos bei perspektyvinës stambiø energetikos 

ir pramonës bei transporto kompleksø 

(mazgø) vietos, naudingøjø iðkasenø kasybos 

plotai, poilsio ir turizmo centrai ar rekreacinës 

infrastruktûros kompleksai, ávairios 

ypaè saugomos teritorijos (valstybiniai rezervatai, 

valstybiniai parkai, stambiausi draustiniai), 

gynybiniø interesø vietovës bei aglomeracinës 

plëtros zonos. Ypaè daug funkciniø 

vietoviø nustatyta kasybos interesais, kur 

jos apima nacionalinæ bei regioninæ svarbà turinèias 

dabartines naudingøjø iðkasenø eksploatavimo 

zonas bei svarbiausius telkinius, 

kuriø eksploatavimà bûtø tikslinga pradëti 

artimoje ateityje – per artimiausius 20 metø. 

Kita svarbià grupæ sudarë rekreacinës vietovës, 

kur á jas pateko tiek sovietiniais metais 

pradëtos kurti intensyvaus naudojimo rekreacinës 

zonos su ávairaus pobûdþio poilsio ar 

turizmo baziø kompleksais paeþerëse, paupiuose 

ar pajûryje, tiek perspektyvinës geras 

sàlygas rekreacinei infrastruktûrai kurti turinèios 

teritorijos. Atskirai buvo iðskirti nedideli 

miestai, dël savo gamtinës aplinkos galintys 

nuosekliai tapti turizmo bei poilsio centrais, 

– Ignalina, Molëtai, Trakai, Zarasai, 

Anykðèiai, Varniai, Veisiejai ir kt. 

12. Teritorijos funkciniø prioritetø problema buvo 

sprendþiama tokiu mastu, koks ámanomas 

per planavimo laikotarpá (iki 2020 metø). Pateikiamas 

esamo teritorijos naudojimo pobûdis 

yra pakankamai inertiðkas ir per 20 metø 

praktiðkai neturëtø pakisti. Planuojant ávairiø 

teritorijø naudojimo kryptis, bûtina atsiþvelgti 

á tai, kokia veikla turëtø ðioje teritorijoje 

vyrauti. Planuojamos teritorijos naudoji- 

mo kryptys apibûdinamos kaip labiausiai priimtinos 

visuomenës raidos ir vyraujanèiø interesø 

atþvilgiu veiklos sritys, kurioms rekomenduojama 

suteikti prioritetus, o teikiamas 

teritorijos funkcinis zonavimas nustato galimø ir 

labiausiai pageidautinø tiksliniø teritorijos naudojimo 

bei apsaugos programø kûrimo bei realizavimo 

kryptis ir formuoja ðalies regioninës politikos 

diferencijavimo metmenis. 

REGIONINIØ REGLAMENTØ SISTEMA 

13. Bendrojo plano rekomenduojami regioniniai 

reglamentai turi nustatyti: 

• teritorijø plëtojimo prioritetus bei sàlygas, 

reikalingas strateginiams atskirø 

ûkio srièiø vystymo (plëtros) dokumentams 

rengti; 

• sàlygas bei bendruosius reikalavimus þemesniojo 

lygmens bendriesiems bei ûkio 

srièiø specialiesiems teritorijø planavimo 

dokumentams. 

14. Veiklos plëtros regioninis reguliavimas taikytinas 

kaip teritorijos regioninio naudojimo 

bei apsaugos politikos instrumentas vyriausybës 

bei savivaldos institucijø darbe. Jis svarbus 

teritorijø planavimà organizuojanèioms 

bei priþiûrinèioms valdymo institucijoms. Regioninio 

reglamentavimo sistema netaikoma teisiniu 

fizinio asmens lygmeniu. 

15. Lietuvos teritorijoje išskiriamos trys arealø 

grupës (pagal susidariusias sàlygas ir veiklos 

galimo vystymo savitumus): 

• konservaciniu poþiûriu vertingiausios teritorijos 

– jose visa veikla organizuojama 

daugiausia dëmesio skiriant kraðtovaizdþio 

apsaugos interesams. Ðiose teritorijose 

daugiausia apribojimø intensyviai 

veiklai, ypaè pramonei, intensyviam þemës 

ûkiui bei naudingøjø iðkasenø gavybai 

plëtoti; 

• kitos miðkingos agrarinës teritorijos – prioritetas 

teikiamas intensyvaus miðkø 

ûkio arba intensyvaus þemës ûkio plëtrai, 

taip pat rekomenduojama vystyti tausojanèios 

plëtros kryptis (tausojantá miðkø 

ûká arba þemës ûká), didinti þeldynø 

plotus gamtinio karkaso teritorijose, bemiðkiuose 

rajonuose; 

• intensyviausiai urbanizuojamos teritorijos 

– veikla jose maþiausiai ribojama.

PAJÛRIO AREALO, KAIP 

IÐSKIRTINIO LIETUVOS 

REGIONO, PLËTRA 


Pajûrio arealas, apimantis Klaipëdos, Neringos, 

Palangos miestø ir Ðilutës, Klaipëdos ir Kretingos 

rajonø savivaldybiø teritorijas, uþima svarbià 

vietà ðalies ekonomikos, rekreacijos ir turizmo 

plëtroje, pasiþymi unikaliu ir paþeidþiamu 

kraðtovaizdþiu, gamtiniais ir kultûriniais iðtekliais. 

Palyginti nedideliame Pajûrio areale yra visø 

trijø plëtros tipø zonos: 

• konversinio tipo, reikalaujanèio dabartinio 

tradicinio naudojimo krypèiø ir prioritetø 

pertvarkos bei ypatingo aplinkosaugos 

reglamentavimo (Kurðiø mariø 

zona); 

• palaikomojo tipo, kur reikalinga dabartinio 

naudojimo adaptacija bei atitinkama 

valstybës parama (Ðilutës–Pagëgiø 

zona); 

• plëtojamojo tipo, reikalaujanèio dabartinio 

naudojimo krypèiø tolesnio plëtojimo 

ir intensyvinimo (Klaipëdos miesto 

ir tarptautinio IX B transporto koridoriaus 

zona). 

Pagal ðalies urbanistinio karkaso formavimo 

koncepcijà Klaipëdos miestui suteikiamas metropolinio 

centro statusas ir jis plëtojamas kaip svarbus 

pramonës, verslo, transporto ir aptarnavimo 

mazgas. 

Ðalies transporto infrastruktûros plëtros poþiûriu 

Pajûrio arealas ágauna ypaè svarbià reikðmæ. 

Klaipëdoje kuriamas multimodalinis transporto 

centras, integruojantis tarptautiniø IX B automobiliø 

transporto ir geleþinkeliø transporto koridoriø 

bei Klaipëdos jûrø uosto darbà, uþtikrinanèio 

veþimø tranzitu plëtojimà ir transporto ryðius 

su Europos, Amerikos ir Azijos valstybëmis. 

Ateityje didës keleiviø veþimai ir turistø srautas, 

todël numatyta ir kruiziniø laivø prieplaukos árengimas, 

o esant palankiam techniniam ekonominiam 

pagrindimui numatoma galimybë atstatyti 

Ðventosios uostà. Palangos oro uosto modernizavimas 

taip pat yra neatskiriama tarptautinio IX B 

transporto koridoriaus plëtros dalis, o Klaipëdos 

oro uostas galëtø bûti naudojamas vietiniams ryšiams, 

sportinei ir pramoginei aviacijai. 

Pajûrio areale tikslinga atgaivinti ir vidaus 

vandenø keliø marðrutus, kurie patvirtinti 1996 

m. JT Europos Ekonominës komisijos nutarimu. 

Tai kelias Klaipëda–Kurðiø marios–Nemuno upë– 

Kaunas (E 41), kelias Karaliauèius–Kurðiø marios– 

Klaipëda (E 70) ir kelias, einantis Baltijos jûros pakrante, 

(E 60). Vidaus vandenø uostai numatomi 

Klaipëdoje, Nidoje ir Rusnëje. 

Pajûrio arealas priskirtas labai didelio potencialo 

rekreaciniø arealø grupei. Pagal gamtos ir 

kultûros paveldo iðtekliø turtingumà ir aplinkos 

sveikumà Pajûrio arealas uþima pirmà vietà. Taip 

pat jame gerai iðplëtota rekreacinë infrastruktûra, 

geros vietos gyventojø ekonominës galimybës 

ir aptarnavimo tradicijos. Pajûrio arealas tinka visø 

rûðiø rekreacijai (poilsio, paþintinei, sporto, pramoginei 

ir gydomajai) bei turizmui plëtoti. Jame 

yra nacionalinio reprezentacinio kultûrinio turizmo 

marðruto „Lietuvos istorijos ir kultûros vërinys“ 

dalis ir regioninis gamtinio ir kultûrinio pobûdþio 

„Pajûrio parkø þiedas“ bei Eurovelo sistemos 

trasø koridorius (Nr. 10) – „Baltijos takas“. 

Lietuvos pajûrio arealas pasiþymi svarbiais 

gamtinio karkaso elementais. Ið pietø á ðiauræ já 

kerta tarptautinës svarbos Pajûrio ir nacionalinës 

svarbos Pamario geoekologinës takoskyros, nacionalinës 

svarbos Nemuno ir regioninës svarbos 

Minijos–Bartuvos–Dangës–Ðventosios migraciniai 

koridoriai, taip pat jame iðsidëstæ regioninës 

svarbos Kuliø ir Veivirþënø geosistemø vidinio 

stabilizavimo arealai. Vertingiausiais kraðtovaizdþio 

kompleksais, kuriems reikalingas ypatingas 

dëmesys ir grieþtos apsaugos priemonës, Pajûrio 

areale pripaþinti Kurðiø nerija, Nemuno delta, 

Karklës–Ðventosios priekrantë ir þemyniniai kopynai. 

Dël savo ypatingos svarbos Lietuvos tvariai 

ir pusiausvirai plëtrai pajûrio arealui reikalingas 

didesnis valstybës dëmesys ir detalesnio jo teritorijos 

specialiojo plano parengimas. Lietuvos 

Respublikos pajûrio juostos ástatyme numatyta tokio 

dokumento parengimo bûtinybë. 

PRIORITETAI 

16. Bendrajame plane nustatytoje teritorijos raidos 

bendrojoje strategijoje numatomi teritorijos 

naudojimo ir apsaugos prioritetai iðskirti 

politiniu, erdvinës koncepcijos, funkciniø prioritetø 

reglamentavimo pjûviais. 

17. Principinëje politinëje plotmëje numatomi ðie 

teritorijos raidos prioritetai: 

• tvarios ir pusiausviros plëtros koncepcijos 

privalomumo planuojant ðalies teritorijos 

raidà átvirtinimas aukðèiausiu teisiniu 

lygmeniu; 

• integracija á Europos erdvinæ struktûrà;

54 


• šalies regioninio savitumo išsaugojimas 

bei stiprinimas. 

18. Erdvinës koncepcijos plotmëje numatomi ðie 

teritorijos raidos prioritetai: 

• teritoriniø ryðiø ðalies funkcinio stuburo 

zonose formavimas ir uþtikrinimas; 

• teritorijos raidos konversijos skatinimas 

ir rëmimas; 

• didþiausio kompleksinio problemiðkumo 

arealø investicinis palaikymas. 

19. unkcijø prioritetø iðskyrimo teritorijose poþiûriu 

numatomi ðie teritorijos raidos prioritetai: 

• rekreacinës funkcijos stiprinimas pajûryje 

ir miðkinguose eþeringuose rajonuose 

bei turizmo ir poilsio centrø formavimas 

tam palankias sàlygas turinèiuose nedideliuose 

miestuose; 

• tausojanèios þemës ir miðkø ûkio veiklos 

teritorinës sistemos suformavimas 

ypaè ekologiðkai jautriose teritorijose; 

• þemës naudmenø fondo transformacija 

pagal naujos socialinës ir ekonominës 

konjunktûros poreikius; 

• teritorijø funkcinës raidos konversijos uþtikrinimas. 

20. Regioninio reglamentavimo plotmëje numatomi 

ðie teritorijos raidos prioritetai: 

• regioninio teritorijos naudojimo ir apsaugos 

rekomenduojamo reglamentavimo 

pagrindø kûrimas; 

• konservaciniu poþiûriu vertingiausiø regionø 

átvirtinimas ðalies regioninëje politikoje. 

21. Šalies teritorijos naudojimo ir apsaugos bendrosios 

strategijos ágyvendinimas yra daugiaplanis 

ir specifinis procesas, kuriame gana 

sunku iðskirti konkreèias laiko ir erdvës 

atþvilgiu grieþtai fiksuotas priemones. Ðiam 

procesui bûdinga: 

• permanentiškumas – iðreiðkiantis proceso 

nenutrûkstamumà ir neleidþiantis jo 

skaidyti á grieþtus chronologinius etapus; 

• politiškumas – išreiðkiantis proceso kryptingumà 

ir reikalaujantis nustatytø kraðtotvarkos 

nuostatø átvirtinimo bendroje 

ðalies politikoje; 

• kompleksiškumas – iðreiðkiantis rezultato 

integraliná pobûdá ir priklausomybæ nuo 

sektorinës raidos priemoniø realizavimo. 

22. Dël minëtø prieþasèiø ðalies teritorijos naudojimo 

ir apsaugos bendrosios strategijos 

sprendiniø ágyvendinimui svarbiausiomis (t. 

y. ágyvendintinomis iki 2010 metø) rekomenduojamos 

tik koordinuojamojo pobûdþio teritorijos 

raidà programuojanèios arba reguliuojanèios 

kompleksinës teisinës bei planavimo 

priemonës. 

8. REGIONINË POLITIKA 

PAGAL BENDRÀJÁ PLANÀ 

REGIONINËS POLITIKOS PRIELAIDOS 

1. Priimtos bendrosios ðalies tvarios ir pusiausviros 

plëtros idëjai ágyvendinti ávairiuose teritoriniuose 

vienetuose arba regionuose reikalingos 

skirtingos priemonës, kitokio pobûdþio 

programos, planai ir projektai, t. y. diferencijuota 

teritorinës raidos politika. Ðiuolaikinë 

regioninë politika – tai teritoriðkai ir hierarchiðkai 

diferencijuotas ðalies socialinës, ekonominës 

ir ekologinës raidos ir kraðto tvarkymo reguliavimas 

siekiant vispusiðkai iðnaudoti vietos 

sàlygø ypatumus, iðsaugoti regionø savastá bei suðvelninti 

gyvenimo kokybës regionines disproporcijas. 

2. Pagal Bendrajame plane priimtà regioninës 

politikos sampratà ðalies regioninëje politikoje 

turi bûti siekiama dviejø svarbiausiø strateginiø 

tikslø: 

1) uþtikrinti teritoriðkai diferencijuotà socialiná, 

ekonominá ir ekologiná vystymàsi ir 

kraðto tvarkymà siekiant visapusiðkai iðnaudoti 

vietos sàlygø ypatumus bei iðsaugoti 

regionø savastá; 

2) ðvelninti gyvenimo kokybës regionines 

disproporcijas maþinant socialinius ir 

ekonominius Lietuvos regionø skirtumus. 

3. Siekiant pirmojo tikslo bûtina spræsti ðiuos uþdavinius: 

• nacionalinëje bei sektorinëse plëtros strategijose 

ávertinti regioninius ðalies potencialo 

skirtumus; 

• nustatyti šalies vystymo regionavimo 

mokslinius pagrindus; 

• nustatyti socialinës ir ûkio raidos kryptis, 

labiausiai atitinkanèias ðalies teritorinius 

ypatumus; 

• rëmimo priemonëmis skatinti nustatytas 

regionø pagrindines ûkinës veiklos kryptis;


• pritraukti ir paskirstyti investicijas pagal 

tikslines regioninës plëtros programas; 

• suformuoti regionø socialinius, ekonominius 

ir aplinkosaugos reikalavimus atitinkanèià 

infrastruktûrà; 

• staigiai ir radikaliai nekeisti ðalies teritorijos 

naudojimo struktûros, kad bûtø uþtikrintas 

apgyvendinimo sistemos stabilumas 

ir gyventojø uþimtumas. 

4. Siekiant antrojo tikslo bûtina spræsti ðiuos uþdavinius: 

• parengti moksliðkai pagrástà ðalies regionø 

strateginio vystymo skirtumø tipologijà; 

• parengti ðalies regionø plëtros planus, 

ávertinanèius jø bûklæ bei pageidaujamas 

raidos tendencijas; 

• sumaþinti svarbiausiø socialiniø ir ekonominiø 

bei gyvenimo kokybës rodikliø 

skirtumus ðalies regionuose; 

• pertvarkyti ir restruktûrizuoti kaimiðkøjø 

regionø ûká, reformuoti jø þemës ûkio gamybà, 

perdirbamàjà pramonæ ir rinkodaros 

struktûras, skatinti naujø verslø bei 

paslaugø kûrimàsi kaime; 

• remti rinkos ekonomikos plëtrà kiekviename 

ðalies regione, sudaryti reikiamas 

ilgalaikës plëtros sàlygas; 

• garantuoti, kad dël planuojamos plëtros 

nepablogës atskirø ðalies teritorijos daliø 

ekologinë situacija, o bus sudarytos 

prielaidos jai pagerinti. 

5. Europos Sàjunga (ES) savo erdvëje suformavo 

ir vykdo regioninæ politikà, kuri atsirado 

ir plëtojama iðryðkëjus dideliems ES regionø 

skirtumams arba regionø disbalansui. Ákurto 

Regionø komiteto darbe gali dalyvauti tiek 

platûs Europos regionai, tiek smulkios savivaldybës, 

tai joms suteikia galimybæ tiesiogiai 

daryti átakà ES politikai. Paèios regioninës 

politikos tikslas yra sustiprinti ðio valstybiø 

junginio ekonominæ ir socialinæ sàsajà 

(santalkà) regioninëmis struktûrinëmis, socialinëmis, 

darbo rinkos ir kitokiomis priemonëmis. 

Taip pat yra svarbi teritorinë sàsaja. 

Bûtina jà didinti. 

Ástojus á ES, 2004–2006 metø laikotarpiu Lietuva 

gaus paramà ES S I-ojo prioritetinio paramos 

tikslo pagrindu (kaip vienas regionas, kurio bendras 

vidaus produktas, tenkantis vienam gyventojui, 

maþesnis negu 75 procentai Europos Sàjungos bendrojo 

vidaus produkto, tenkanèio vienam gyventojui, 

apskaièiuoto pagal palyginamosios perkamosios galios 

paritetà, vidurkio). 

6. Vertinant Lietuvos perspektyvas ES regioninëje 

politikoje, svarbiausia yra tai, kad ES pagalba 

gali prisidëti prie spartesnës regionø 

plëtros. Vienok efektyvios regioninës politikos formavimo 

atsakomybë tenka ðalies valdymo institucijoms, 

o vykdymo naðta – esamiems nacionaliniams 

ištekliams. 

Lietuvos regioninës politikos formavimo organizacinës 

hierarchijos pakopos skirstomos á: a) tarptautinæ 

(ES instrumentai taikomi tarptautiniam bendradarbiavimui 

bei teritorinei integracijai), b) nacionalinæ 

(formuojami nacionalinius tikslus atitinkantys 

instrumentai, pageidautina ES parama) 

ir c) vietinæ (formuojami lokalius tikslus atitinkantys 

instrumentai, galima ES parama). 

7. Pastaraisiais metais atliekami rengimosi narystei 

ES darbai regioninës politikos srityje 

bei ðalies planavimo sistemos raida revizuoja 

esamà regioninës plëtros politikos formavimo 

ir ágyvendinimo sistemà. Tai kelia tokius 

spræstinus uþdavinius: 

1) Lietuvos politinis apsisprendimas, atitinkantis 

ES nuostatas, – rengti Bendràjá programavimo 

dokumentà bei siekis uþtikrinti 

ðakiniø strategijø suderinamumà 

Lietuvos Respublikos bei regionø lygmeniu, 

labai aiðkiai suformuoja stiprios nacionalinës 

regioninës politikos poreiká. 

Jos formavimas reikalauja Regioninës 

plëtros ástatymo, pritaikyto dabarties poreikiams; 

2) bûtina sustiprinti Bendrojo programavimo 

dokumento, pagal kurá yra programuojama 

parama ið ES struktûriniø fondø 

ðalies ekonominei plëtrai bei numatomas 

nacionalinio bendrafinansavimo 

poreikis, vaidmená. Ateityje pagal ðá planà 

galëtø bûti planuojamas investicijø panaudojimas 

plëtrai tiek ið uþsienio, tiek 

ið vidiniø finansiniø ðaltiniø. Bûtina á regioninës 

politikos formavimà bei vykdymà 

integruoti bendràjá bei specialøjá teritorijø 

planavimà, nes rengiamuose dokumentuose 

teikiami sprendiniai konkretizuoja 

regionø bei sektoriø plëtrà erdviniu 

aspektu; 

3) Bendrasis planas – vienas ið svarbiausiø 

regioninæ politikà nacionaliniu lygmeniu 

formuojanèiø dokumentø. Jame teikiamø 

sprendiniø ágyvendinimui yra bûtinas 

specialus regioninës politikos programavimas 

bei investiciniø lëðø sistema. 

Ðalies regioninæ politikà atitinkamais te-

56 


ritorinës hierarchijos lygmenimis formuoja 

bei vykdo ir kiti bendrojo teritorijø 

planavimo dokumentai. 

NACIONALINËS REGIONINËS 

POLITIKOS ORGANIZAVIMO 

NUOSTATOS 

8. Nustatyta nacionalinës regioninës plëtros politikos 

strateginë nuostata apima tvarios ir pusiausviros 

socialinio, ekonominio ir ekologinio 

Lietuvos regionø plëtros uþtikrinimà plëtojant 

regioniniø ir vietiniø bendruomeniø 

kompetencijà ir gerinant ðalies tarptautiná 

konkurencingumà bei maþinant Lietuvos atsilikimà 

nuo ES ðaliø vidurkio. Esminis Lietuvos 

nacionalinës regioninës politikos bruoþas 

turëtø bûti demokratiðkos, integralios politikos 

formavimas bei ágyvendinimas uþtikrinant 

regionø ir savivaldybiø poreikiø tenkinimà, 

vykdant sektorinæ politikà. Regioninis 

matmuo, integruotas á visas bendras nacionalines 

ðakines programas, privalo aiðkiai atspindëti 

regionø poreikius, kuriais remdamasi ágaliota valstybës 

institucija privalo uþtikrinti ðiø regionø plëtros 

planuose argumentuotø poreikiø tenkinimà. 

9. Bûtinas sektorinio (koordinacinio, horizontalaus) 

regioninës politikos matmens iðryðkinimas 

jokiu bûdu nereiðkia, kad galima atsisakyti 

savarankiðkø regioninës plëtros priemoniø. 

Turi bûti tæsiamas jau pradëtas teritorinis 

(savarankiðkas, vertikalusis) regionø 

planavimas, o iðkilusioms aðtrioms regioninës 

plëtros problemoms tiek nacionaliniu, 

tiek regioniniu mastu spræsti galima rengti ir 

ágyvendinti tikslines integruotos regioninës 

plëtros programas bei iðnaudoti vietines ir regionines 

plëtros iniciatyvas ðioje planavimo 

srityje. 

10. Ðalies regioninës politikos formavimui ypaè 

svarbi nuostata, kad regioninë politika turi 

bûti ágyvendinama planavimo priemonëmis 

per: 

• Lietuvos Respublikos teritorijos bendràjá 

planà; 

• Valstybës ilgalaikës raidos strategijà ir 

Bendràjá programavimo dokumentà; 

• atskirø ûkio ðakø strategijas ir programas, 

kuriose átvirtintas regioninës politikos 

matmuo; 

• nustatytø regionø (apskrièiø) plëtros ir 

administraciniø vienetø teritorijø ben- 

druosius planus, savivaldybiø plëtros 

programas; 

• tikslines integruotas valstybines regioninës 

plëtros programas aðtrioms regioninëms 

problemos spræsti; 

• regionines ir vietines plëtros iniciatyvas. 

11. Regioninës politikos formavimas planuojamas 

geopolitine ir demografine, socialine ir 

ekonomine, etnine ir kultûrine, aplinkosaugos, 

urbanistine ir inþinerine bei administracine 

kryptimis, o jos vykdymo lygmenys galëtø 

derintis su hierarchine Teritoriniø statistiniø 

vienetø nomenklatûra (NUTS), kuri yra 

svarbi integruojantis á ES. Lietuvai rekomenduotina 

3 pakopø vidaus teritoriniø vienetø 

sistema, kuri yra susiformavusi per ilgà istoriná 

laikotarpá tiek Lietuvoje, tiek daugelyje 

Europos ðaliø. Pagal minëtus ðalies regionavimo 

lygmenis galëtø bûti organizuojamos 

ávairios tikslinës (planavimo, statistinës, administracinës 

ar pan.) funkcijos bei vykdoma 

ðalies vidinë regioninë politika. 

12. Teikiamas planavimo dokumentas specialiai 

nesprendþia ðalies regionavimo problemos, taèiau 

jo sprendiniuose, ypaè nustatytoje urbanistinës 

sistemos hierarchijoje bei atskirø ûkinës 

veiklos rûðiø specializacijos rajonavime, 

yra nubrëþtos tam tikros teritoriniø dariniø sistemos 

formavimo rekomendacinës gairës. 

13. Regioninës politikos metmenis Bendrasis planas 

formuoja teikiamais teritorijos raidos 

sprendiniais (þiûr. brëþ. Nr. 10. Nacionalinës regioninës 

politikos organizavimas). Jø ágyvendinimui 

yra bûtina nacionalinës regioninës politikos 

svertø – konkreèiø programø bei projektø 

– sistema, kuri numatoma kaip tinkamiausiø 

ðalies teritorijai tvarkyti instrumentø 

kompleksas. Svarbiausiu ekonominiu regioninës 

politikos instrumentu gali tapti nacionalinës 

regioninës politikos struktûrinës programos. 

Kita vertus, regionø (vietos) programos 

bei projektai galëtø bûti finansuojami ES struktûrinës 

paramos lëðomis tuo atveju, jei jie atitiktø 

Bendrojo programavimo dokumento 

nuostatoms. Neþiûrint á tai, kad valstybë ðiandien 

stokoja pakankamø ekonominiø galimybiø, 

– negalima paneigti regioninës politikos 

principø bei instrumentø sukûrimo svarbos ir 

galimybës juos ágyvendinti ateityje. 

14. Regioninëms programoms organizuoti turi 

bûti sudaroma speciali kriterijø sistema. Bûtø 

naudinga naudoti panaðià á tarptautinæ kriterijø 

sistemà, jà papildant ðaliai reikalingø as-


pektø kriterijais. Regionai privalo turëti galimybæ 

pretenduoti á paramos programas. Dabartinës 

apskritys ir savivaldybës turëtø sudaryti savo 

struktûrines programas vietinës svarbos projektams 

rengti ir jø ágyvendinimui paremti. 

15. Bendrasis planas rekomenduoja formuoti ðalies 

regioninei politikai vykdyti reikalingø 

nacionaliniø programø sistemà, sudarytà 

pagal ðiame planavimo dokumente numatytø 

prioritetiniø tiksliniø paskirèiø grupes, 

derinant jas su ES regioninës politikos tikslais 

(þiûr. brëþ. Nr. 10. Nacionalinës regioninës 

politikos organizavimas): 

A.KOMPLEKSINËS REGIONINËS 

PROGRAMOS 

A-1. Socialinio IR ekonominio 

aktyvinimo programa 

1. Ekonomiðkai atsilikusiø ir probleminiø regionø 

plëtojimo rëmimas. 

2. Ðvietimo, permokymo, socialinës adaptacijos 

ir ádarbinimo rëmimas. 

3. Turizmo ir rekreacijos centrø ir teritorijø plëtojimo 

rëmimas. 

4. Teritorijø bendrojo planavimo ir plëtros rëmimas. 

5. Pramonës parkø ir logistikos centrø, verslo 


Programos struktûroje sudaromos autonomiðkos 

teritorinës paprogramës: 

A-Ia – Ðiaurës Rytø Lietuvos probleminio regiono 

paprogramë; 

A-Ib – Pietø Lietuvos probleminio regiono paprogramë; 

A-Ic – Pajûrio probleminio regiono paprogramë. 

Ekonomiškai atsilikusiais regionais šalyje laikytini 

regionai, kur BVP vienam gyventojui sudaro 

50–75 procentø ðalies vidurkio, o labai atsilikusiais 

– kur BVP vienam gyventojui sudaro 50 ir 

maþiau procentø ðalies vidurkio. 

A-2. urbanistinës plëtros programa 

1. Silpnø urbanistinio karkaso metropoliniø ir 

regioniniø centrø plëtojimo rëmimas. 

2. Naujø urbanistinio karkaso lokaliø centrø kûrimo 

ir silpnø plëtojimo rëmimas. 

3. Aglomeraciniø zonø restruktûrizacijos ir 

tvarkymo rëmimas. 

4. Bûsto plëtros programø rëmimas. 

A-3. Pasienio zonø palaikymo 

programa 

1. Pasienio zonø raidos aktyvinimas. 

2. Ryðiø per valstybiø sienas ir bendradarbiavimo 

rëmimas. 

B. SPECIALIOSIOS PROGRAMOS 

B-1. bioprodukcinio ûkio teritorijø 

palaikymo programa 

1. Þemës ir miðkø ûkio teritorijø adaptacijos ir 

kaimo palaikymo programø rëmimas. 

2. Agrariniø teritorijø konversijos rëmimas. 

3. Ekologinës þemdirbystës rëmimas. 

4. Þuvininkystës ûkio rëmimas. 

B-2. Komunikacinës integracijos 

plëtros programa 

1. Urbanistiniø centrø potencialø sujungimo 

(sàsajos) rëmimas. 

2. Tarptautinës bei nacionalinës integracijos aðiø 


3. Regioniniø bei lokaliø jungèiø plëtojimo rëmimas. 

Programa ypaè svarbi ðalyje formuojant europinio 

lygmens centrà ir þemesnio lygmens regioninius 

centrus. 

B-3. aplinkosaugos plëtros programa 

1. Aplinkos kokybës gerinimo rëmimas. 

2. Gamtinio karkaso formavimo rëmimas. 

3. Kraðtovaizdþio ir biologinës ávairovës apsaugos 


4. Saugomø teritorijø planavimo ir tvarkymo rëmimas. 

B-4. Kultûros paveldo apsaugos programa 

1. Kultûros paveldo teritorinio stuburo formavimo 

rëmimas.

58 


2. Kultûrinio kraðtovaizdþio regioninio identiteto 

palaikymo rëmimas. 

3. Etnokultûrinës raiðkos vertybiø iðsaugojimo 

rëmimas. 

4. Lietuvos kultûros paveldo uþ ðalies ribø tvarkymo 

rëmimas. 

5. Reprezentacinës kultûrinio turizmo trasos realizavimo 

rëmimas. 

ÐALIES IR REGIONØ PLANØ 

KOORDINAVIMAS 

16. Bendrasis planas yra vienas svarbiausiø ðalies 

regioninæ politikà formuojanèiø dokumentø. 

Su juo turi bûti derinamas ir Bendrasis 

programavimo dokumentas (Nacionalinis 

plëtros planas), kuriame sprendþiamos ðalies 

ir jos regionø socialinio ir ekonominio vystymo 

strategijos problemos bei kiti poveiká teritorijø 

raidai turintys plëtros planai. Dël ðios 

prieþasties Bendrasis planas atlieka programuojantá 

bei koordinuojantá vaidmená sudarant 

regionø (apskrièiø) bendruosius, specialiuosius 

ir plëtros planus. 

17. Nustatytais Bendrojo plano pagrindiniais 

sprendiniais turi bûti vadovaujamasi rengiant 

þemesnio hierarchijos lygmens, pirmiausia 

apskrièiø, bendruosius planus. Tuo bûdu bûtø 

uþtikrinamas patikimesnis valstybiniø interesø 

bei prioritetø perimamumas. 

18. Kiekvienas þemesnio lygmens bendrasis planas, 

bûdamas stambesnio mastelio, detalizuoja 

ir plëtoja aukðtesnio lygmens plano nuostatas 

ir sprendinius, juos glaudþiau susieja su konkreèiomis 

teritorijomis. Turi bûti palaikomas 

ir gráþtamasis ryðys – iðryðkëjus, kad aukðtesnio 

lygmens sprendiniai detalesniu lygmeniu 

duoda neigiamus rezultatus, sudaromos sàlygos 

aukðtesnio lygmens bendrojo plano korektûrai. 

Taigi regioninës politikos struktûra bendruosiuose 

planuose turi bûti koordinuota vertikaliai 

ir horizontaliai. Tokia privaloma koordinacija 

pagrindþia „tiesaus kelio“ principà arba 

tiesiogiai perimamø regioninës politikos instrumentø 

panaudojimà. 

19. Specialiojo planavimo dokumentø sprendiniai 

koordinuojami pagal administraciniø 

vienetø lygmenis. Visi specialieji sektoriø 

plëtros planai bei strategijos remiasi bendrøjø 

planø sprendiniais. 

20. Bendrajame plane nustatytos teritorijos naudojimo 

ir apsaugos strategijos kontekste regionø 

(apskrièiø) bendrieji planai turi: 

• neprieðtarauti Bendrajame plane nustatytiems 

ðalies raidos tikslams, principams 

bei jø ágyvendinimo prioritetams ir padëti 

jame iðkeltus uþdavinius spræsti neperþengiant 

savo regionø ribø; 

• konkretizuoti ir struktûrizuoti regionø 

tvarkymo problemines situacijas bei arealus; 

• ávertinti ðalies teritorijos raidos strateginiø 

tikslø sistemà ir nustatyti detalizuotus 

regionø perspektyvinio vystymo tikslø 

kompleksus; 

• konkretizuoti ir detalizuoti nustatytos integruotos 

erdvinës koncepcijos lokalizavimà, 

ypaè skirtingo vystymo tipo arealø 

ribas; 

• perþiûrëti ir patikslinti atskiriems funkciniams 

rajonams, áeinantiems á planuojamø 

teritorijø ribas, numatytus teritorijos 

naudojimo funkciniø prioritetø kompleksus 

bei konkretizuoti rekomenduotos 

veiklos ágyvendinimo galimybes; 

• remiantis Bendrajame plane teikiamais 

teritorijos naudojimo funkciniais prioritetais 

ir atsiþvelgiant á rekomenduotà regioniniø 

reglamentø sistemà, nustatyti jø 

konkretizavimà þemesniam – savivaldybiø 

lygmeniui ir juos teritoriðkai lokalizuoti; 

• konkretizuoti erdvinës regioninës politikos 

organizavimo bûdus ir priemones 

mechanizmus planuojamø regionø (apskrièiø) 

teritorijose. 

21. Pagrindinæ teritoriðkai lokalizuotà informacijà, 

reikalingà apskrièiø planavimo dokumentø 

bazinëms strateginëms pozicijoms formuoti 

bei konkretizuoti, teikia ðiame dokumente 

pateikiami ðalies teritorijos raidos erdvinio 

integravimo dalies brëþiniai. 

22. Apskrièiø teritorijø bendrieji planai taip pat 

privalo perimti ðio planavimo dokumento 

nustatytus svarbiausiø bendrøjø bei specializuotø 

teritoriniø struktûrø formavimo 

sprendinius ir, remdamiesi atitinkamuose 

sektorinës raidos brëþiniuose teikiama informacija, 

juos konkretizuodami lokalizuoti planuojamoje 

teritorijoje.

TERITORIJØ 

REZERVAVIMAS 

VALSTYBËS 

POREIKIAMS

IV. TERITORIJØ REZERVAVIMAS VALSTYBËS POREIKIAMS 63 

9. REZERVUOJAMØ 

TERITORIJØ SUVESTINË 

1. Teritorijø rezervavimas valstybës ir visuomenës 

poreikiams yra numatytas ðalyje galiojanèiais 

ástatymais ir kitais teisës aktais. Bendrajame 

plane numatytos tokio rezervavimo 

reikalaujanèios teritorijos ðiems poreikiams: 

• naudingøjø iðkasenø gavybai; 

• poþeminio vandens gavybai; 

• ekoinþinerinës infrastruktûros plëtrai; 

9-1 lentelë. Rezervuotinø valstybës poreikiams teritorijø suvestinë 

Teritorijø paskirtis Objektø skaièius Rezervuojamas plotas (km 2 ) 

1. Naudingøjø iðkasenø gavyba 

1) nenaudojami kietøjø iðkasenø telkiniai 399 195,5 

2) prognoziniai kietøjø iðkasenø plotai 177 335,9 

3) nenaudojami durpynai 692 975,4 

2. Rezerviniai poþeminio vandens gavybos plotai 22 ~440 

3. Susisiekimo sistema 

1) automobiliø keliø tinklo plëtra 45 238,2 

2) geleþinkeliø plëtra 9136,9 

3) oro uostø plëtra 2 5,1 

4. Ekoinþinerinë infrastruktûra 

• saugomø teritorijø tinklui; 

• gynybos teritorijø tinklui; 

• susisiekimo reikmëms. 

2. Svarbiausiø rezervuotinø teritorijø iðsidëstymas 

pateikiamas specialioje kartoschemoje 

(þiûr. brëþ. Nr. 11. Rezervuojamos valstybës 

poreikiams teritorijos), o bendri jø mastai – 

specialioje suvestinëje lentelëje (9-1 lentelë): 

1) nuotëkø valyklos ir dumblo saugyklos 18 1,6 

2) atliekø tvarkymo ámonës ir sàvartynai 10 10,8 

5. Saugomos teritorijos* 9 ~850 

6. Krašto gynyba 1990,2 

Iš viso 1402 3279,6 

* Ðioje eilutëje nurodytas rekomenduojamø steigti svarbiausiø saugomø teritorijø plotas teiktinas rezervavimui pagal Saugomø teritorijø ástatymo 

numatytas procedûras bei reikalavimus.

COMPREHENSIVE 

PLAN O THE 

TERRITORY 

O THE REPUBLIC 

O LITHUANIA

66 

COMPREHENSIVE PLAN 

O THE TERRITORY 

O THE REPUBLIC 

O LITHUANIA 

Legal grounds of the preparation. Comprehensive 

plan of the territory of the Republic 

of Lithuania was prepared according to the 

year 1993 Decision No.161 of the Government 

of the Republic of Lithuania (Valstybës þinios’ 

1993 No. 10-251). The Ministry of Construction 

and Urban Development has initially performed 

the functions of the planning organiser. 

After administrative reform in 1998 – the 

Ministry of Environment took over the functions 

and obligations of planning organiser 

and proceeded with the preparation of the 

Comprehensive plan. 

The preparation of the document was based 

on the legal demands of the “Law on Planning of 

the Territories” of the Republic of Lithuania, No.I- 

1120, adopted by Seimas on the 12 December, 1995 

(Valstybës þinios’ 1995 No. 107-2391). 

The phases of the plan preparation. 

The first step of this plan – “Evaluation of 

the real situation” was prepared in 1996. A short 

version of this document (in Lithuanian) was published 

in 1997 in the magazine “Statyba ir architektûra” 

N o .10. The prepared material was presented 

(public hearings) to the regions (apskritys) 

during special series of presentations while 

visiting them on this purpose. 

The second step - “Preliminary solutions”. 

The first draft of the “Preliminary solutions” 

was prepared by the year 1999 and has been a 

subject to public hearings during 2 1 / 2 months procedure 

and 1 month of public exhibition in the 

summer of 1999. 

The first part of this draft was “Development 

prognoses and goals”. A second part of the draft 

was “Spatial organisation of the territory”. It was 

based on the results of the “Evaluation of the real 

situation” and on the “Use of the potential of apskritys 

(the counties) in the context of the Comprehensive 

plan of the territory of Lithuania”. National 

sectoral strategies, plans and programmes 

were evaluated during the preparation of the 

Comprehensive plan draft “Preliminary solutions”. 

While preparing the first part of the draft the 

main strategic goals were defined for forming and 

implementing national social, economic and ecological 

policy by the year 2020 based on the principles 

of sustainable development. 

The stand of the comprehensive plan was formulated 

through: 

1. System of the development goals; 

2. Evaluation of the trends and prognostic 

development scenarios; 

3. ormulation of the future vision. 

The main goal of the second part of the draft 

was - to propose the national sustainable development 

and management policy of the territory 

of the whole country by the year 2020. The main 

challenges to form the spatial development strategy 

were: 

1. To define the geopolitical presumptions 

of the state development. 

2. To prepare spatial development concept 

of the country’s territory. 

3. To determine the functional use and protection 

priorities of the territory. 

4. To determine the stand in technical infrastructure 

development. 

Important goals of the Comprehensive plan: 

• to form the main directions of the 

regional policy; 

• to define the main guidelines and 

planning preconditions for the national 

special and apskritis (county) level 

comprehensive and special plans. 

The main thematic parts of the draft were: 

– macroregional development, social, 

economic, environmental, urban, cultural 

heritage, technical infrastructure, agriculture, 

land use; 

The use of the potential of the apskritys was 

based on the anticipated changes in the population 

number, labour market and employment, economic 

development of apskritys and on their ability 

for development basing also on the resources of the 

entrails of earth, improvement of the quality of life. 

The main principles for forming the regional 

policy were presented as a result of a crosssectoral 

approach. In this stage also, a rough division 

of the territory into several types of areas differing 

due to the existing situation was proposed:

• sustaining, 

• development, intensive development, 

• conversion. 

This proposal was later modified, elaborated 

to be a more operable instrument for the country 

in its period of transition and facing EU enlargement 

process. 

A comprehensive result of this stage in the 

graphic form was expressed in the following main 

schemes: 

¤ Macro-regional situation of Lithuania, 

¤ Spatial concept of the territory 

• main territorial structures, 

• principal model; 

¤ unctional priorities of the territory, 

¤ Development of the technical infrastructure. 

The preliminary concept was further elaborated. 

The first version was improved according 

to the proposals received during the public hearings 

and other remarks. ollowing the stage of 

the “Preliminary solutions” the next step of this 

work was the preparation of the “Development 

of the perspective solutions for the year 2020”. 

THE SOLUTIONS O 

THE COMPREHENSIVE 

PLAN O THE TERRITORY 

O THE REPUBLIC O 

LITHUANIA 

Basing on the preliminary solutions of the 

Comprehensive plan, the main solutions of the 

territory are presented in following main directions: 

• common territorial structures, 

• specialised territorial structures, 

• spatial integration of the development of 

the territory of the state, 

• reserving the territories for the common 

needs of the state. 

A system of strategic goals of the development 

of the territory according to the issues dealt 

with in the Comprehensive plan guided whole 

the development proposals. 

67 

While preparing the solutions of the plan – 

the mentioned directions were split into the special 

issues as follows and respective territorial development 

goals outlined accordingly: 

COMMON TERRITORIAL 

STRUCTURES 

In this part the Comprehensive plan dealt 

with 2 important issues: 

1. Optimisation of urban system. The main 

items were: development of the urban frame 

of the country, axes of urban integration, influenced 

neighbouring areas, relations of urban 

and rural territories, improvement of the 

quality of life. 

A system of 3 categories of urban centres envisaged, 

including national, regional and local 

level centres as well as relevant urban integration 

axes, intended to ensure the forming 

and interaction of its parts. 

2. Ensuring landscape protection. The main 

items were: nature framework, protection of 

landscape and biological diversity, use and 

protection of cultural heritage territories. 

The nature framework territories are defined 

and presented, as well as functionally differentiated 

system of protected territories of the 

country. Cultural heritage territories including 

those making a backbone of such territories 

of the country and the support policy 

defined. 

SPECIALISED TERRITORIAL 

STRUCTURES 

In this part the plan dealt with 4 issues: 

1. Territories of the bio-productive economy, including 

agricultural and forest territories. 7 zones 

of different agro-potential defined and guiding 

management proposal presented. 

ishery perspectives in internal waters outlined. 

Territorially differentiated forestry development 

and its territorially oriented policy 

formulated. 

2. Development of recreation territories. 

Recreation areas according to their attractiveness 

and potential for recreation defined, 

3 levels (national, regional and local) basing 

on these features marked. Recreation service 

centres according to their importance and 

specialisation defined. National importance

68 

tourism routes system presented. Support for 

recreation development envisaged. 

3. Technical infrastructure territories. The solutions 

presented include transport and communications, 

energy infrastructure, eco-engineering 

infrastructure. 

Common transport infrastructure and its territorial 

development directions defined. 

Other technical infrastructure main development 

system and territorial directions given. 

4. Other functional territorial structures. In this 

part the plan dealt with following issues: industry 

and trade., social and cultural infrastructure, 

including health and social care 

as well as education science and culture infrastructure. 

SPATIAL INTEGRATION O THE 

DEVELOPMENT O THE 

TERRITORY O THE COUNTRY 

In this part the plan dealt with following 

issues: 

1. Integrated development strategy. 

In the common spatial concept 3 different 

management types envisaged - territories 

of conversion, support and development. 

Main social, economic and urban functions 

active zone and de-concentration areas defined. 

unctional priorities for the defined 

areas outlined and the use guide-lines for 

them given. 

2. Regional policy in the context of the 

Comprehensive plan of the territory 

of the country. 

Territorially differentiated policy basing on 

principles of the sustainable development 

formulated. Integrated regional territorially 

oriented policy of the country given. Priority 

target groups outlined (for A.- complex, 

B. - special programmes). 

RESERVATION O THE 

TERRITORIES OR THE 

COMMON NEEDS O THE STATE 

Here the summary of all the territories to be 

reserved for the common needs of the state were 

given as an outcome of all the proposed solutions 

of all the parts of the plan. 

The solutions of the plan were given also in 

graphic form in a series of drawings prepared 

while using GIS means. 

THE APPROVAL 

AND LEGAL STATUS 

O THE PLAN 

The Comprehensive plan of the territory of the 

Republic of Lithuania was approved by the ministries, 

by the governors of apskritys (the counties), 

checked by the State Territorial planning and 

construction inspectorate, approved by the Government 

of the Republic of Lithuania and in October 

29, 2002 adopted by Seimas (the Parliament of the 

Republic of Lithuania) by the Decision of Seimas 

No.IX-1154 (Valstybës þinios’ 2002 No.110-4852). 

After the approval it was registered in the Territorial 

planning documents state register. 

The adopted Comprehensive plan: 

• is obligatory for state governmental institutions 

taking decisions on national level 

related to the use, management and 

protection of the territory of the country, 

forming regional policy; 

• forms planning conditions for national 

level special plans, long term programmes 

and strategies and for regional level 

comprehensive and special plans; 

• fulfils other tasks. 

Development strategies of economy sectors, 

other strategic plans and programmes of state institutions 

have to rest upon the Comprehensive plan 

of the territory of the Republic of Lithuania. When 

implementing the Comprehensive plan, they have 

in their turn to plan the relevant corresponding 

measures (actions). The stands of the Comprehensive 

plan have to be taken into consideration when 

preparing the Single programming document of 

the country (National development plan).

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJA 


Nuotraukos RAMÛNO DANISEVIÈIAUS 

Maketavo VILIJA GLAVICKIENË 

Iðleido LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJA 

Spausdino UAB „PETRO OSETAS“ 

Þalgirio g. 90, LT-09303 Vilnius, tel./faks. +370 5 2733140, el. p. priemimas@petroofsetas.lt

ISBN 9955-499-13-3

lietuvos respublikos teritorijos bendrasis planas - Aplinkos ministerija

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?