lietuvos respublikos teritorijos bendrasis planas - Aplinkos ministerija
lietuvos respublikos teritorijos bendrasis planas - Aplinkos ministerija
lietuvos respublikos teritorijos bendrasis planas - Aplinkos ministerija
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
16<br />
1. URBANISTINËS<br />
SISTEMOS<br />
OPTIMIZAVIMAS<br />
LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS<br />
1. Bendrasis <strong>planas</strong> teikia ðalies gyvenamøjø<br />
vietoviø atraminës sistemos – urbanistinio<br />
karkaso – erdvinës struktûros plëtros modelá,<br />
kuris integruoja teritorijoje aðiná ir tolygø<br />
ðios struktûros plëtojimà, sudarantá sàlygas<br />
ðvelninti galimø raidos tendencijø neigiamas<br />
pasekmes. Tiksliniam planavimo<br />
laikotarpiui (iki 2020 metø) bendras pagal<br />
miesto gyventojø dalá nustatytas urbanizacijos<br />
lygis yra 72–75 procentai.<br />
2. Numatoma ðalies urbanistinëje sistemoje iðskirti<br />
atraminá gyvenamøjø vietoviø tinklà,<br />
kurá sudarytø ðiø hierarchijos lygmenø centrai<br />
(þiûr. brëþ. Nr. 1. Urbanistinis karkasas):<br />
1 lygmuo – valstybinio ir tarpvalstybinio<br />
(europinio) masto centrai. Tai daugiafunkciniai<br />
didieji miestai, atitinkantys aglomeruotø<br />
metropoliniø centrø reikalavimus.<br />
Europinio tarpvalstybinio masto<br />
centras formuotinas ðalies sostinës Vilniaus<br />
pagrindu, sujungiant Vilniaus ir<br />
Kauno potencialus;<br />
2 lygmuo – regioniniai centrai. Tai dabartiniø<br />
apskrièiø centrai ir kiti stambesni<br />
miestai – dabartiniø savivaldybiø administraciniai<br />
centrai, kuriems, optimizuojant<br />
ðalies regioninæ diferenciacijà, rekomenduojama<br />
atlikti naujø regioniniø aptarnavimo<br />
centrø funkcijas;<br />
3 lygmuo – lokaliniai centrai. Tai esamø rajonø<br />
savivaldybiø centrai ir rekomenduojami<br />
nauji vietinio lygmens aptarnavimo<br />
centrai. Pastarieji administracinës<br />
reformos atveju galëtø bûti ávertinti dël<br />
jø galimybës tapti naujø rajoniniø savivaldybiø<br />
centrais.<br />
3. Dël maþø demografiniø iðtekliø visø urbanistinio<br />
karkaso centrø plëtra daugiau bûtø<br />
kokybinë, o ne kiekybinë ar teritorinë. Ðalies<br />
erdvinë sàranga turëtø bûti tobulinama kryptingai<br />
ir atskiri jos elementai plëtojami valstybës<br />
teisinëmis, finansinëmis bei organizacinëmis<br />
priemonëmis, tarp pastarøjø iðskiriant<br />
ir teritorijø planavimo darbø intensyvinimà<br />
regionø (apskrièiø) lygmeniu. Teritoriniai<br />
kiekybiniai ir kokybiniai prieðtaravimai<br />
tarp esamø raidos tendencijø ir priimtø ur-<br />
banistinio karkaso tvarios ir pusiausviros<br />
plëtros tikslø priskirtini urbanistinës plëtros<br />
problemoms, kuriø sprendimas neámanomas<br />
be aktyvaus valstybës vaidmens.<br />
4. Numatoma didinti ðalies metropolizacijos<br />
mastà ir plëtoti keturis 1 lygmens – metropolinius<br />
– atraminius urbanistinius centrus, priskiriant<br />
juos ðioms kategorijoms:<br />
• T (tarptautinë) kategorija – integruojamojo<br />
tipo metropoliniai centrai, áeinantys<br />
á sudaromà jungtiná tarpvalstybinio<br />
rango europiná centrà;<br />
• V (valstybinë) kategorija – palaikomojo<br />
tipo valstybinio rango metropoliniai<br />
centrai;<br />
• R (regioninë) kategorija – stiprinamojo<br />
tipo regioninio rango metropolinis centras.<br />
5. T kategorijos metropoliniams centrams priskiriami<br />
Vilnius ir Kaunas, kurie turi pakankamà<br />
potencialà, taèiau atskirai paëmus kiekvienam<br />
trûksta ir trûks ateityje potencialo<br />
(ypaè demografinio), kad bûtø pripaþinti europinio<br />
masto (Euro City) centrais. Tokio centro<br />
buvimas svarbus ðaliai integruojantis á ES.<br />
Bendrasis <strong>planas</strong> numato formuoti europinio<br />
lygmens centrà kaip Vilniaus–Kauno urbanistiná<br />
dinapolá, sujungiant dabar esamus ðiø<br />
metropoliniø centrø potencialus. Tai sudarytø<br />
pagrindà atsirasti europiniø institucijø ir<br />
kitø dariniø ðioje apie milijonà gyventojø turinèioje<br />
jungtinëje zonoje bei tiesiogiai prisijungti<br />
prie plëtojamo Europos urbanistinio<br />
karkaso.<br />
6. V kategorijos metropoliniam centrui priskiriama<br />
Klaipëda. Kaip metropolinis centras ðis<br />
miestas dar nëra galutinai susiformavæs, todël<br />
tektø taikyti specialias palaikomàsias priemones.<br />
Tai pirmiausia susijæ su ðio miesto<br />
plëtrà lemianèio konkurentiðko europinio<br />
masto uosto palaikymu bei pajûrio ûkinës ir<br />
rekreacinës aglomeracijos plëtojimu, LEZ<br />
veikla, ðalies jûrinës orientacijos instituciniu<br />
realizavimu, turimo mokslo ir mokymo potencialo<br />
stiprinimu, ið dalies ir su kai kuriø<br />
valdymo institucijø dekoncentravimu.<br />
7. R kategorijos metropoliniam centrui priskiriami<br />
Šiauliai. Šis miestas dabar metropolinio<br />
lygmens centro kriterijø neatitinka ir yra<br />
silpniausia grandis ðiame lygmenyje, taèiau<br />
yra realios galimybës iðplëtoti Ðiaulius iki<br />
metropolinio lygmens centro – geresnë Vakarø<br />
Lietuvos demografinë padëtis, univer-
Change language