lietuvos respublikos teritorijos bendrasis planas - Aplinkos ministerija

More documents

Recommendations

Info

BENDRØJØ TERITORINIØ STRUKTÛRØ ORMAVIMAS
16 1. URBANISTINËS SISTEMOS OPTIMIZAVIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS 1. Bendrasis <strong>planas</strong> teikia ðalies gyvenamøjø vietoviø atraminës sistemos – urbanistinio karkaso – erdvinës struktûros plëtros modelá, kuris integruoja teritorijoje aðiná ir tolygø ðios struktûros plëtojimà, sudarantá sàlygas ðvelninti galimø raidos tendencijø neigiamas pasekmes. Tiksliniam planavimo laikotarpiui (iki 2020 metø) bendras pagal miesto gyventojø dalá nustatytas urbanizacijos lygis yra 72–75 procentai. 2. Numatoma ðalies urbanistinëje sistemoje iðskirti atraminá gyvenamøjø vietoviø tinklà, kurá sudarytø ðiø hierarchijos lygmenø centrai (þiûr. brëþ. Nr. 1. Urbanistinis karkasas): 1 lygmuo – valstybinio ir tarpvalstybinio (europinio) masto centrai. Tai daugiafunkciniai didieji miestai, atitinkantys aglomeruotø metropoliniø centrø reikalavimus. Europinio tarpvalstybinio masto centras formuotinas ðalies sostinës Vilniaus pagrindu, sujungiant Vilniaus ir Kauno potencialus; 2 lygmuo – regioniniai centrai. Tai dabartiniø apskrièiø centrai ir kiti stambesni miestai – dabartiniø savivaldybiø administraciniai centrai, kuriems, optimizuojant ðalies regioninæ diferenciacijà, rekomenduojama atlikti naujø regioniniø aptarnavimo centrø funkcijas; 3 lygmuo – lokaliniai centrai. Tai esamø rajonø savivaldybiø centrai ir rekomenduojami nauji vietinio lygmens aptarnavimo centrai. Pastarieji administracinës reformos atveju galëtø bûti ávertinti dël jø galimybës tapti naujø rajoniniø savivaldybiø centrais. 3. Dël maþø demografiniø iðtekliø visø urbanistinio karkaso centrø plëtra daugiau bûtø kokybinë, o ne kiekybinë ar teritorinë. Ðalies erdvinë sàranga turëtø bûti tobulinama kryptingai ir atskiri jos elementai plëtojami valstybës teisinëmis, finansinëmis bei organizacinëmis priemonëmis, tarp pastarøjø iðskiriant ir teritorijø planavimo darbø intensyvinimà regionø (apskrièiø) lygmeniu. Teritoriniai kiekybiniai ir kokybiniai prieðtaravimai tarp esamø raidos tendencijø ir priimtø urbanistinio karkaso tvarios ir pusiausviros plëtros tikslø priskirtini urbanistinës plëtros problemoms, kuriø sprendimas neámanomas be aktyvaus valstybës vaidmens. 4. Numatoma didinti ðalies metropolizacijos mastà ir plëtoti keturis 1 lygmens – metropolinius – atraminius urbanistinius centrus, priskiriant juos ðioms kategorijoms: • T (tarptautinë) kategorija – integruojamojo tipo metropoliniai centrai, áeinantys á sudaromà jungtiná tarpvalstybinio rango europiná centrà; • V (valstybinë) kategorija – palaikomojo tipo valstybinio rango metropoliniai centrai; • R (regioninë) kategorija – stiprinamojo tipo regioninio rango metropolinis centras. 5. T kategorijos metropoliniams centrams priskiriami Vilnius ir Kaunas, kurie turi pakankamà potencialà, taèiau atskirai paëmus kiekvienam trûksta ir trûks ateityje potencialo (ypaè demografinio), kad bûtø pripaþinti europinio masto (Euro City) centrais. Tokio centro buvimas svarbus ðaliai integruojantis á ES. Bendrasis <strong>planas</strong> numato formuoti europinio lygmens centrà kaip Vilniaus–Kauno urbanistiná dinapolá, sujungiant dabar esamus ðiø metropoliniø centrø potencialus. Tai sudarytø pagrindà atsirasti europiniø institucijø ir kitø dariniø ðioje apie milijonà gyventojø turinèioje jungtinëje zonoje bei tiesiogiai prisijungti prie plëtojamo Europos urbanistinio karkaso. 6. V kategorijos metropoliniam centrui priskiriama Klaipëda. Kaip metropolinis centras ðis miestas dar nëra galutinai susiformavæs, todël tektø taikyti specialias palaikomàsias priemones. Tai pirmiausia susijæ su ðio miesto plëtrà lemianèio konkurentiðko europinio masto uosto palaikymu bei pajûrio ûkinës ir rekreacinës aglomeracijos plëtojimu, LEZ veikla, ðalies jûrinës orientacijos instituciniu realizavimu, turimo mokslo ir mokymo potencialo stiprinimu, ið dalies ir su kai kuriø valdymo institucijø dekoncentravimu. 7. R kategorijos metropoliniam centrui priskiriami Šiauliai. Šis miestas dabar metropolinio lygmens centro kriterijø neatitinka ir yra silpniausia grandis ðiame lygmenyje, taèiau yra realios galimybës iðplëtoti Ðiaulius iki metropolinio lygmens centro – geresnë Vakarø Lietuvos demografinë padëtis, univer-
Page 1 and 2: LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS BE
Page 3 and 4: ISBN 9955-499-13-3 UDK 711(474.5)(0
Page 5 and 6: Valstybei þengiant á naujà raido
Page 8 and 9: ÁVADAS
Page 10 and 11: 2. ŠALIES TERITORIJOS TVARKYMO PRO
Page 12 and 13: 2. Svarbiausiam strateginiam princi
Page 18 and 19: I. BENDRØJØ TERITORINIØ STRUKTÛ
Page 26: I. BENDRØJØ TERITORINIØ STRUKTÛ
Page 29 and 30: 28 3. BIOPRODUKCINIO ÛKIO TERITORI
Page 31 and 32: 30 LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS
Page 37 and 38: 36 5. 1-1 lentelës tæsinys LIETUV
Page 50 and 51: ÐALIES TERITORIJOS RAIDOS ERDVINIS
Page 52 and 53: III. ŠALIES TERITORIJOS RAIDOS ERD
Page 54 and 55: PAJÛRIO AREALO, KAIP IÐSKIRTINIO
Page 62: TERITORIJØ REZERVAVIMAS VALSTYBËS
Page 66 and 67:
COMPREHENSIVE PLAN O THE TERRITORY
Page 68 and 69:
• sustaining, • development, in
Page 70 and 71:
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINIS
show all

lietuvos respublikos teritorijos bendrasis planas - Aplinkos ministerija

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?