lietuvos respublikos teritorijos bendrasis planas - Aplinkos ministerija

More documents

Recommendations

Info

PAJÛRIO AREALO, KAIP IÐSKIRTINIO LIETUVOS REGIONO, PLËTRA III. ŠALIES TERITORIJOS RAIDOS ERDVINIS INTEGRAVIMAS 53 Pajûrio arealas, apimantis Klaipëdos, Neringos, Palangos miestø ir Ðilutës, Klaipëdos ir Kretingos rajonø savivaldybiø teritorijas, uþima svarbià vietà ðalies ekonomikos, rekreacijos ir turizmo plëtroje, pasiþymi unikaliu ir paþeidþiamu kraðtovaizdþiu, gamtiniais ir kultûriniais iðtekliais. Palyginti nedideliame Pajûrio areale yra visø trijø plëtros tipø zonos: • konversinio tipo, reikalaujanèio dabartinio tradicinio naudojimo krypèiø ir prioritetø pertvarkos bei ypatingo aplinkosaugos reglamentavimo (Kurðiø mariø zona); • palaikomojo tipo, kur reikalinga dabartinio naudojimo adaptacija bei atitinkama valstybës parama (Ðilutës–Pagëgiø zona); • plëtojamojo tipo, reikalaujanèio dabartinio naudojimo krypèiø tolesnio plëtojimo ir intensyvinimo (Klaipëdos miesto ir tarptautinio IX B transporto koridoriaus zona). Pagal ðalies urbanistinio karkaso formavimo koncepcijà Klaipëdos miestui suteikiamas metropolinio centro statusas ir jis plëtojamas kaip svarbus pramonës, verslo, transporto ir aptarnavimo mazgas. Ðalies transporto infrastruktûros plëtros poþiûriu Pajûrio arealas ágauna ypaè svarbià reikðmæ. Klaipëdoje kuriamas multimodalinis transporto centras, integruojantis tarptautiniø IX B automobiliø transporto ir geleþinkeliø transporto koridoriø bei Klaipëdos jûrø uosto darbà, uþtikrinanèio veþimø tranzitu plëtojimà ir transporto ryðius su Europos, Amerikos ir Azijos valstybëmis. Ateityje didës keleiviø veþimai ir turistø srautas, todël numatyta ir kruiziniø laivø prieplaukos árengimas, o esant palankiam techniniam ekonominiam pagrindimui numatoma galimybë atstatyti Ðventosios uostà. Palangos oro uosto modernizavimas taip pat yra neatskiriama tarptautinio IX B transporto koridoriaus plëtros dalis, o Klaipëdos oro uostas galëtø bûti naudojamas vietiniams ryšiams, sportinei ir pramoginei aviacijai. Pajûrio areale tikslinga atgaivinti ir vidaus vandenø keliø marðrutus, kurie patvirtinti 1996 m. JT Europos Ekonominës komisijos nutarimu. Tai kelias Klaipëda–Kurðiø marios–Nemuno upë– Kaunas (E 41), kelias Karaliauèius–Kurðiø marios– Klaipëda (E 70) ir kelias, einantis Baltijos jûros pakrante, (E 60). Vidaus vandenø uostai numatomi Klaipëdoje, Nidoje ir Rusnëje. Pajûrio arealas priskirtas labai didelio potencialo rekreaciniø arealø grupei. Pagal gamtos ir kultûros paveldo iðtekliø turtingumà ir aplinkos sveikumà Pajûrio arealas uþima pirmà vietà. Taip pat jame gerai iðplëtota rekreacinë infrastruktûra, geros vietos gyventojø ekonominës galimybës ir aptarnavimo tradicijos. Pajûrio arealas tinka visø rûðiø rekreacijai (poilsio, paþintinei, sporto, pramoginei ir gydomajai) bei turizmui plëtoti. Jame yra nacionalinio reprezentacinio kultûrinio turizmo marðruto „Lietuvos istorijos ir kultûros vërinys“ dalis ir regioninis gamtinio ir kultûrinio pobûdþio „Pajûrio parkø þiedas“ bei Eurovelo sistemos trasø koridorius (Nr. 10) – „Baltijos takas“. Lietuvos pajûrio arealas pasiþymi svarbiais gamtinio karkaso elementais. Ið pietø á ðiauræ já kerta tarptautinës svarbos Pajûrio ir nacionalinës svarbos Pamario geoekologinës takoskyros, nacionalinës svarbos Nemuno ir regioninës svarbos Minijos–Bartuvos–Dangës–Ðventosios migraciniai koridoriai, taip pat jame iðsidëstæ regioninës svarbos Kuliø ir Veivirþënø geosistemø vidinio stabilizavimo arealai. Vertingiausiais kraðtovaizdþio kompleksais, kuriems reikalingas ypatingas dëmesys ir grieþtos apsaugos priemonës, Pajûrio areale pripaþinti Kurðiø nerija, Nemuno delta, Karklës–Ðventosios priekrantë ir þemyniniai kopynai. Dël savo ypatingos svarbos Lietuvos tvariai ir pusiausvirai plëtrai pajûrio arealui reikalingas didesnis valstybës dëmesys ir detalesnio jo teritorijos specialiojo plano parengimas. Lietuvos Respublikos pajûrio juostos ástatyme numatyta tokio dokumento parengimo bûtinybë. PRIORITETAI 16. Bendrajame plane nustatytoje teritorijos raidos bendrojoje strategijoje numatomi teritorijos naudojimo ir apsaugos prioritetai iðskirti politiniu, erdvinës koncepcijos, funkciniø prioritetø reglamentavimo pjûviais. 17. Principinëje politinëje plotmëje numatomi ðie teritorijos raidos prioritetai: • tvarios ir pusiausviros plëtros koncepcijos privalomumo planuojant ðalies teritorijos raidà átvirtinimas aukðèiausiu teisiniu lygmeniu; • integracija á Europos erdvinæ struktûrà;
54 LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS • šalies regioninio savitumo išsaugojimas bei stiprinimas. 18. Erdvinës koncepcijos plotmëje numatomi ðie teritorijos raidos prioritetai: • teritoriniø ryðiø ðalies funkcinio stuburo zonose formavimas ir uþtikrinimas; • teritorijos raidos konversijos skatinimas ir rëmimas; • didþiausio kompleksinio problemiðkumo arealø investicinis palaikymas. 19. unkcijø prioritetø iðskyrimo teritorijose poþiûriu numatomi ðie teritorijos raidos prioritetai: • rekreacinës funkcijos stiprinimas pajûryje ir miðkinguose eþeringuose rajonuose bei turizmo ir poilsio centrø formavimas tam palankias sàlygas turinèiuose nedideliuose miestuose; • tausojanèios þemës ir miðkø ûkio veiklos teritorinës sistemos suformavimas ypaè ekologiðkai jautriose teritorijose; • þemës naudmenø fondo transformacija pagal naujos socialinës ir ekonominës konjunktûros poreikius; • teritorijø funkcinës raidos konversijos uþtikrinimas. 20. Regioninio reglamentavimo plotmëje numatomi ðie teritorijos raidos prioritetai: • regioninio teritorijos naudojimo ir apsaugos rekomenduojamo reglamentavimo pagrindø kûrimas; • konservaciniu poþiûriu vertingiausiø regionø átvirtinimas ðalies regioninëje politikoje. 21. Šalies teritorijos naudojimo ir apsaugos bendrosios strategijos ágyvendinimas yra daugiaplanis ir specifinis procesas, kuriame gana sunku iðskirti konkreèias laiko ir erdvës atþvilgiu grieþtai fiksuotas priemones. Ðiam procesui bûdinga: • permanentiškumas – iðreiðkiantis proceso nenutrûkstamumà ir neleidþiantis jo skaidyti á grieþtus chronologinius etapus; • politiškumas – išreiðkiantis proceso kryptingumà ir reikalaujantis nustatytø kraðtotvarkos nuostatø átvirtinimo bendroje ðalies politikoje; • kompleksiškumas – iðreiðkiantis rezultato integraliná pobûdá ir priklausomybæ nuo sektorinës raidos priemoniø realizavimo. 22. Dël minëtø prieþasèiø ðalies teritorijos naudojimo ir apsaugos bendrosios strategijos sprendiniø ágyvendinimui svarbiausiomis (t. y. ágyvendintinomis iki 2010 metø) rekomenduojamos tik koordinuojamojo pobûdþio teritorijos raidà programuojanèios arba reguliuojanèios kompleksinës teisinës bei planavimo priemonës. 8. REGIONINË POLITIKA PAGAL BENDRÀJÁ PLANÀ REGIONINËS POLITIKOS PRIELAIDOS 1. Priimtos bendrosios ðalies tvarios ir pusiausviros plëtros idëjai ágyvendinti ávairiuose teritoriniuose vienetuose arba regionuose reikalingos skirtingos priemonës, kitokio pobûdþio programos, planai ir projektai, t. y. diferencijuota teritorinës raidos politika. Ðiuolaikinë regioninë politika – tai teritoriðkai ir hierarchiðkai diferencijuotas ðalies socialinës, ekonominës ir ekologinës raidos ir kraðto tvarkymo reguliavimas siekiant vispusiðkai iðnaudoti vietos sàlygø ypatumus, iðsaugoti regionø savastá bei suðvelninti gyvenimo kokybës regionines disproporcijas. 2. Pagal Bendrajame plane priimtà regioninës politikos sampratà ðalies regioninëje politikoje turi bûti siekiama dviejø svarbiausiø strateginiø tikslø: 1) uþtikrinti teritoriðkai diferencijuotà socialiná, ekonominá ir ekologiná vystymàsi ir kraðto tvarkymà siekiant visapusiðkai iðnaudoti vietos sàlygø ypatumus bei iðsaugoti regionø savastá; 2) ðvelninti gyvenimo kokybës regionines disproporcijas maþinant socialinius ir ekonominius Lietuvos regionø skirtumus. 3. Siekiant pirmojo tikslo bûtina spræsti ðiuos uþdavinius: • nacionalinëje bei sektorinëse plëtros strategijose ávertinti regioninius ðalies potencialo skirtumus; • nustatyti šalies vystymo regionavimo mokslinius pagrindus; • nustatyti socialinës ir ûkio raidos kryptis, labiausiai atitinkanèias ðalies teritorinius ypatumus; • rëmimo priemonëmis skatinti nustatytas regionø pagrindines ûkinës veiklos kryptis;
Page 1 and 2:
LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS BE
Page 3 and 4: ISBN 9955-499-13-3 UDK 711(474.5)(0
Page 5 and 6: Valstybei þengiant á naujà raido
Page 8 and 9: ÁVADAS
Page 10 and 11: 2. ŠALIES TERITORIJOS TVARKYMO PRO
Page 12 and 13: 2. Svarbiausiam strateginiam princi
Page 16 and 17: BENDRØJØ TERITORINIØ STRUKTÛRØ
Page 18 and 19: I. BENDRØJØ TERITORINIØ STRUKTÛ
Page 26: I. BENDRØJØ TERITORINIØ STRUKTÛ
Page 29 and 30: 28 3. BIOPRODUKCINIO ÛKIO TERITORI
Page 31 and 32: 30 LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS
Page 37 and 38: 36 5. 1-1 lentelës tæsinys LIETUV
Page 50 and 51: ÐALIES TERITORIJOS RAIDOS ERDVINIS
Page 52 and 53: III. ŠALIES TERITORIJOS RAIDOS ERD
Page 62: TERITORIJØ REZERVAVIMAS VALSTYBËS
Page 66 and 67: COMPREHENSIVE PLAN O THE TERRITORY
Page 68 and 69: • sustaining, • development, in
Page 70 and 71: LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINIS
show all

lietuvos respublikos teritorijos bendrasis planas - Aplinkos ministerija

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?