You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
Viktorija Navickaitė<br />
Pati šlovė<br />
mane šlovins<br />
Kelios neigiamos šlovės savybės – užmerktos<br />
akys, atitrūkimas nuo žemės, jausmas, kad<br />
esi reikšmingesnis. Situacija pakrypsta blogiausia<br />
link me, kai šlovė netikėtai nukrinta ant kvailo<br />
žmogaus pečių, nors dažniausiai jos taikinys būna<br />
kitoje pusėje.<br />
Dabar tokį sąmonės atotrūkį vadiname žvaigždžių<br />
liga. Gana keista, jog dažniausiai ja suserga nelabai<br />
vertingi, nepelnytai šlovinami individai. Nors<br />
viskas paprastai paaiškinama: vieną dieną eilinio<br />
kioskininko vaidmenį gyvenime atliekantis vaikinas<br />
tupi prie prekystalio ir pildo žvaigždūnų atrankos<br />
anketą, o kitą vakarą populiariausias šalies televizijos<br />
kanalas tiesiogiai transliuoja jo kreipimąsi į<br />
tautą. Kioskininką pastebėjusių žmonių amplitudė<br />
išauga akimirksniu, dabar visi žino jo vardą, o pusė<br />
liaudies trokšta jųdviejų vaiko. Gyvenimiška.<br />
Paradoksu tampa kone visuomet pasitvirtinantys<br />
gyvenimo dėsniai: juo ilgiau žmogus tą šlovę<br />
nešioja, tuo realesne žeme jis kasdien vaikšto; juo<br />
žmogus šlovės yra vertesnis, tuo mažiau ja naudojasi;<br />
pro šalį praskrendančią kometą tauta labiau<br />
gerbia nei ilgus metus kelią rodančią žvaigždę.<br />
Jeigu jau užsiminėm apie kometas. Vienas labai<br />
senas ir labai išmintingas žmogus man yra pasakęs:<br />
„Ar nori būti kaip tie, kuriuos du mėnesius kasdien<br />
duše rodo ir kurie tokia šlove mėgaujasi? Jie tik kometos<br />
– praskrenda pro šalį, žmonės į juos pažiūri<br />
ir nebemato. O tu būk žvaigždė. Tokia, kuri niekada<br />
nenustoja spindėti.“<br />
Vartydami 10-os klasės etikos vadovėlį, rastumėte<br />
gana keistai nupieštų žmonių portretų. Įsigilinę<br />
suprastumėte, jog kiekvienas atvaizdas yra to paties<br />
žmogaus ir vaizduoja jo gyvenimo raidą. Kūdikio,<br />
vaiko, jaunuolio, vidutinio amžiaus, senstelėjusio,<br />
Esė<br />
seno žmogaus portretas. Po kiekvienu portretu<br />
perskaitytumėte trumpą informaciją apie žmogaus<br />
gyvenimo laimėjimus. Ne atsitiktinumas yra proporcingas<br />
galvos ir rašytinės informacijos kiekis – po<br />
kūdikio galvute parašytas tik vaiko vardas, o senukas<br />
– sudžiūvęs mažagalvis žmogelis, tačiau visa informacija<br />
apie jo nuopelnus vos telpa į paliktą vietą.<br />
Ir anaiptol čia ne karikatūra. Tiesiog didelius žmones<br />
vertinam mažiau nei tuščiagarbius apsišaukėlius.<br />
Besimaudančiuosius šlovėje užgriūva visokiausios<br />
pagundos. Į tave nukreiptos akys verčia puikuotis<br />
bei dar kartelį parodyti, ką gali ir kiek moki,<br />
kad ir kokį užslėptą nevisavertiškumą tai atskleistų.<br />
Žvaigždūnas nebemato aplinkinių, negerbia, net<br />
žemina artimuosius. Šalia stovinčių žmonių nebelaiko<br />
žmonėmis, jie tampa tik priemonėmis kaži ką<br />
pasiekti, patenkinti savo didybę.<br />
Juoduoju humoru drįstu vadinti tokių „žvaigždžių“<br />
šlovės nederlių, kai atsargos ima sekti. Tada<br />
viskas, kas, rodos, dar galėtų padėti, – tai, pamynus<br />
orumą bei savigarbą, čiupti bet kokį populiarumo<br />
ir dėmesio siūlą. Ne veltui sakau „rodos“ – kažin<br />
ar tai teisinga išeitis. Tikriausiai lengva kalbėti iš<br />
šono, pačiai su tuo nesusidūrus, bet iš tos pusės,<br />
kur stoviu aš, atrodo, jog šlovę užsitarnauti gali<br />
pardavęs ilgai ir su meile megztą mezginį, o ne vienos<br />
jo akių eilės siūlą.<br />
Kad vertintum šlovę, turi jos nusipelnyti. Juodu<br />
darbu, atkakliu tikslo siekimu. Žinoma, jei šlovės<br />
sąvoka vis dėlto apibūdina ir tavo televizijos sukurtą<br />
aprangos stilių, parinktas dainas ar vaidmenis,<br />
tuomet reikalą galima klasifikuoti. Nerašau apie<br />
tokią šlovę. Kalbu apie žvaigždę, kuri rodo kelią<br />
ir kurios aukštį virš jūros lygio maži žmogiukai<br />
apačioj bando pasiekti.<br />
11
Change language