daugiakultūriškumas ir kai kurios tapatumo problemos - Logos
daugiakultūriškumas ir kai kurios tapatumo problemos - Logos
daugiakultūriškumas ir kai kurios tapatumo problemos - Logos
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
ologų <strong>ir</strong> antropologų pripažįsta faktą,<br />
kad „visos kultūros savo struktūra atitinka<br />
vieningą fundamentalų planą“ <strong>ir</strong> yra<br />
panašios viena į kitą, nes visur tie patys<br />
įgimti potraukiai kreipia žmonių elgesį<br />
viena <strong>ir</strong> ta pačia kryptimi. 5 Kaip šio teiginio<br />
iliustracija pateikiamas ilgokas sąrašas<br />
dalykų (kalba, religinės apeigos,<br />
santuoka, gimimas, dekoratyvinis menas,<br />
šokiai <strong>ir</strong> kt.), 6 kurių vienokia ar kitokia<br />
realizacija <strong>ir</strong> simbolinis įprasminimas yra<br />
aptinkami kiekvienoje kultūroje.<br />
Nesileidžiant į platesnį bendrų dalykų<br />
aptarimą, reikia pastebėti, kad pastarieji,<br />
būdami artikuliuota vienos ar<br />
kitos individualios kultūros dalimi, įgalina<br />
<strong>ir</strong> palengvina tarpkultūrines sąveikas.<br />
Jie padeda suprasti, kad kultūros<br />
tapatumas nėra savaiminė uždara duotybė,<br />
bet, priešingai, kisli realybė, besiplėtojanti<br />
atv<strong>ir</strong>umo <strong>ir</strong> uždarumo, sąveikų<br />
<strong>ir</strong> priešstatų, priėmimo <strong>ir</strong> ats<strong>ir</strong>ibojimo<br />
vyksmais.<br />
Tai leidžia teigti, kad <strong>daugiakultūriškumas</strong><br />
nėra vien tik išorinių sandūrų <strong>ir</strong><br />
ryšių saistoma įva<strong>ir</strong>ovė, kad kiekviena<br />
individuali kultūra, <strong>kai</strong>p šios įva<strong>ir</strong>ovės<br />
dalis, savo turiniu <strong>ir</strong> struktūra turi daugiakultūriškumo<br />
elementų. Vidinį kultūros<br />
daugiakultūriškumą lemia ne kas<br />
kita, <strong>kai</strong>p sąveikų su kitomis kultūromis<br />
apimtis <strong>ir</strong> intensyvumas, kurių dėka perimama<br />
pat<strong>ir</strong>tis <strong>ir</strong> įgyjami skoliniai, kurių<br />
aptinkama kiekvienoje kultūroje <strong>ir</strong> kurių<br />
įgijimo kelius tyrinėtojai atseka.<br />
Lyginamojoje menotyroje, kultūrologijoje<br />
viena įtakingiausių yra difuzijos<br />
teorija, sklaidanti meno formų, simbolių<br />
<strong>ir</strong> motyvų migraciją ne tik tarp geografiš<strong>kai</strong><br />
artimų, bet <strong>ir</strong> tarp viena nuo kitos<br />
smarkiai nutolusių kultūrų. Šios teorijos<br />
šalinin<strong>kai</strong> žmonijos kultūros istoriją aiš-<br />
MokslinĖ Mintis<br />
kina <strong>kai</strong>p „...įva<strong>ir</strong>ių ryšių, susidūrimų <strong>ir</strong><br />
kultūrinių įtakų, skolinių perdavų re zultatą“<br />
7 . Tam tikri kultūros reiškiniai ats<strong>ir</strong>anda<br />
nebūtinai <strong>kai</strong>p kultūros savaiminės<br />
raidos padariniai: „...susiformavę<br />
vienoje kultūroje, jie gali būti perimti kitos<br />
kultūros <strong>ir</strong> įsisavinti“ 8 . Konkrečios<br />
kultūros atveju perimami <strong>ir</strong> įsisavinami<br />
elementai sudaro sintetišką vienovę, kuri<br />
pati nėra laisva nuo vidaus įtampų <strong>ir</strong><br />
kontroversijų.<br />
Pažymint sąveikų <strong>ir</strong> skolinių svarbą<br />
individualios kultūros plėtrai, anaiptol<br />
nėra pam<strong>ir</strong>štamas savaiminis kultūros<br />
pradmenų (kalba, dainų melodijos, ornamentai<br />
<strong>ir</strong> pan.) radimasis <strong>ir</strong> raida, šių<br />
elementų tarpusavio pynė <strong>kai</strong>p tik <strong>ir</strong> sudaro<br />
tą pamatinę bruožų visumą, kuri<br />
apibrėžia kultūros individualumą. Tačiau<br />
ta visuma nėra uždara, ji be paliovos<br />
keičiasi kartu su buities <strong>ir</strong> darbo<br />
sąlygų, požiūrių, vertinimų <strong>kai</strong>ta. Kiekviena<br />
nauja savotiška kultūra rutuliojasi<br />
veikiama kitos, jau subrendusios kultūros,<br />
aiškina filosofas Vosylius Sezemanas<br />
<strong>ir</strong> teigia: „Tikras originalumas, kad pabustų,<br />
dažniausiai reikalingas išorinių<br />
jėgų veikimo.“ 9<br />
Tai pasakytina p<strong>ir</strong>miausia apie tautų,<br />
kurias sieja <strong>kai</strong>mynystė, etninė kilmė <strong>ir</strong><br />
istorija, kultūrų sąveikas, nes „<strong>ir</strong> Europos<br />
viduje <strong>kai</strong> <strong>kurios</strong> kultūros artimesnės<br />
vienos kitai negu kitos.“ 10 Tačiau abipusiai<br />
poveikiai <strong>ir</strong> skoliniai, kultūros formų<br />
<strong>ir</strong> simbolių migracija susieja <strong>ir</strong> sk<strong>ir</strong>tingus,<br />
vietos <strong>ir</strong> laiko atžvilgiu labai nutolusius<br />
kultūrinius arealus.<br />
Kultūros s<strong>kai</strong>dosi, dalimis ar ištisai<br />
kinta, peržengia savo p<strong>ir</strong>mines teritorijas,<br />
sklinda, persipina <strong>ir</strong> „persidengia“<br />
su kitomis kultūromis. Tai lemia įva<strong>ir</strong>ios,<br />
ne vien kultūrinės, priežastys – užkaria-<br />
LOGOS 64<br />
2010 LIEPA • RUGSĖJIS<br />
47