II NIEKŠYBĖS PASLAPTIS - Maceina.lt

ĮVADAS
SOLOVJOVO LŪŽIS
1. UTOPINIS ISTORIJOS VAIZDAS
Vladimiro Solovjovo „Trumpas pasakojimas apie antikristą",
kaip ir F. Dostojevskio ,,Didžiojo inkvizitoriaus
legenda", nėra savarankiškas kūrinys. Dostojevskis įaudė
savo legendą į „Brolių Karamazovų" romaną, Solovjovas
antikristo pasakojimu užbaigė paskutinį savo vaisingo
gyvenimo veikalą vardu „Trys pokalbiai". Tai buvo Solovjovo
gulbės giesmė. Šios knygos įvade jis rašė: „Netolimas
blyškios mirties pavidalas jaučiamai stovi prieš
mane ir tyliai man pataria neatidėlioti šios knygelės spausdinimo
neaprėžtam bei netikram laikui". Nujautimas iš
tikro netrukus išsipildė. Parašęs šiuos žodžius 1900 metų
Velykų sekmadienį, Solovjovas mirė tų pačių metų rugpjūčio
12 dieną. Pati ši knyga yra skirta blogio klausimui
nagrinėti. Joje Solovjovas prisipažįsta, kad prieš porą
metų jo sieloje įvykęs lūžis pažadinęs jį susimąstyti, kokį
vaidmenį turįs blogis pasaulyje, ir šio susimąstymo išvadoms
duoti vaizdingą pavidalą. Ilgokai ieškojęs tinkamo
savo mintims išreikšti būdo, jis pagaliau sustojęs, kaip
ir senovėje Platonas, prie pokalbio.
Sode gražios vilos, stovinčios Viduržemio jūros pakrantėje,
susirenka penketas rusų: kovose užgrūdintas generolas,
patyręs bei darbštus politikas, jaunas, bet visuomeniniais
ir doriniais klausimais domįsis kunigaikštis, vidutinio
amžiaus ponia ir neaiškaus užsiėmimo ponas Z,
kuris atstovauja pačiam Solovjovui. Tris vakarus jie renkasi,
ir tris vakarus jie kalbasi. Bendroji jų pokalbio tema
yra klausimas, kas yra blogis: „tik prigimtas nepakankamumas,
tik netobulumas, kuris savaime dingsta gėriui
augant", ar „tikrovinė jėga, kuri savo vilionėmis apvaldo
pasaulį"? Jeigu blogis yra tik prigimtas trūkumas, tuomet
pakanka ramiai kurti gėrį, ir blogis savaime pranyks,
kaip pranyksta tamsa įžiebus lempą. Prigimtasis pasaulio
209