II NIEKŠYBĖS PASLAPTIS - Maceina.lt
II NIEKŠYBĖS PASLAPTIS - Maceina.lt
II NIEKŠYBĖS PASLAPTIS - Maceina.lt
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
O vis dė<strong>lt</strong>o šis istorijos vaizdas buvo utopinis. Sutikime,<br />
kad savo esmėje jis yra krikščioniškas. Krikščionybė<br />
taip pat skelbia, kad žmogus visu plotu bus suderintas<br />
su Dievu, kad dabartinis visuotinis pakrikimas bus pergalėtas,<br />
kad Dievas taps viso ko nešėju ir jungėju, padarydamas<br />
iš žmonijos vieną avidę, pats pasiimdamas Ganytojo<br />
pareigas. Tuomet žmogus iš Jo sems visokį pažinimą,<br />
nes matys Jį taip, „kaip Jis yra" (1 Jn 3, 2); Juo<br />
remsis bendruomeniniai santykiai, nes žmonės „bus<br />
Jo tauta" ir „Jis gyvens su jais" (Apr 21, 3); iš Jo trykš<br />
būtį skaistinančios jėgos, nes atbaigtosios būties „žiburys<br />
yra Avinėlis" (Apr 21, 23). Todėl galima ramiai teigti, kad<br />
atbaigtasis žmonijos gyvenimas iš tikro reikšis laisvosios<br />
teosofijos, laisvosios teokratijos ir laisvosios teurgijos pavidalais.<br />
Šiuo atžvilgiu Solovjovo nupieštas istorijos eigos<br />
ir jos atomazgos vaizdas yra ne kas kita kaip krikščioniškojo<br />
Apreiškimo išvertimas į filosofinę kalbą.<br />
Tačiau savo įvykime šis vaizdas vis dė<strong>lt</strong>o yra apgaulingas.<br />
Krikščionybės atbaigtoji būtis stovi ne toje pačioje<br />
plotmėje, kaip Solovjovo lūkesčiai. Paskutinis tobulasis<br />
istorijos tarpsnis Solovjovui ateina prigimto išsivystymo<br />
keliu. Jis įvyksta šioje tikrovėje. Jis yra nuosekli<br />
istorijos užbaiga. Tuo tarpu krikščionybei šis tobulasis<br />
tarpsnis ateina Dievo įsikišimu ir Jo galybe. Jis<br />
įvyksta jau anapus. Jis yra Viešpaties malonė. Jeigu tad<br />
esmėje Solovjovo istorijos vaizdas ir sutaria su krikščioniškuoju,<br />
tai savo įvykimo svajone jis nuo Apreiškimo<br />
nutolsta ir virsta žmogiškosios širdies troškimu pasistatyti<br />
nuolatinę palapinę Taboro papėdėje, neperėjus per Golgotą.<br />
Ilgus savo amžiaus metus Solovjovas buvo šios utopijos<br />
viliojamas. Ją skelbė savo raštuose ir jai įvykdyti<br />
dėjo nemaža pastangų. Tačiau savo gyvenimo pabaigoje<br />
jis paregėjo jos negalimybę, paregėjo ano gražaus istorijos<br />
vaizdo sudužimą ir todėl jį pakeitė kitu vaizdu, išreikšdamas<br />
jo esmę savo pasakojimu apie antikristą. Tai<br />
ir buvo tasai jo sielos lūžis, kurį jis mini „Trijų pokalbių"<br />
įžangoje.<br />
2. KRIKŠČIONIŠKASIS ISTORIJOS VAIZDAS<br />
Keletas priežasčių pažadino šį lūžį. Visų pirma pats<br />
vidinis brendimas. Dar puoselėdamas utopinius savo lūkesčius<br />
ir dirbdamas prie prancūziško savo veikalo „Rus-<br />
215
Change language