Atsisiųsti straipsnį pdf - Lietuvių katalikų mokslo akademija

256 Ieva Šenavičienė
*14
bei 1861–1862 m. patriotinio sąjūdžio vertinimai. Autoriaus požiūrį į tuo
metu mieste vykusias patriotines religines manifestacijas rodė viltis, kad
V. Nazimovas apginsiąs miesto gyventojus ir bažnyčias, Dievo namus,
nuo patriotinių giedojimų – su Aukščiausiojo garbinimu nieko bendra neturinčių
„piktnaudžiavimų“. Tam tikrą poziciją rodytų ir tarp jo popierių
rastos ūkininko darbus apdainuojančios lietuviškos eilės 39 . Atrodytų, kad
J. Gregorovičiui rūpėjo lietuvių valstiečiai, kurių problemų sprendimą
siejo su rusų valdžia.
Juozapas Ježevskis (Jeżewski). Vienuolių vizitiečių bažnyčioje 1861 m.
liepos 3 (15) d. vienuolių vizitiečių vienuolyno kapelionas J. Ježevskis,
išėjęs į bažnyčios vidurį, ėmė įtikinėti žmones, kad bažnyčioje giedoti
patriotines giesmes esanti nuodėmė, tada giedotojai murmėdami išėjo iš
bažnyčios 40 .
dominykas Liseckis (Lisecki). Vilniaus bernardinų vienuolyno vienuolis
D. Liseckis, Vilniaus vyskupo A. S. Krasinskio prašymu, 1861 m.
vasarą gavo pasą vieniems metams Bažnyčios reikalais vykti į visas vakarines
gubernijas. 1861 m. rugsėjį vidaus reikalų ministras įspėjo Vilniaus
generalgubernatorių, kad po karo padėties įvedimo tokie važinėjimai tapo
politiškai pavojingi, tad liepiama nurodyti gubernatoriams, kad šie, išduodami
pasus katalikų dvasininkams vyskupų prašymu, atkreiptų ypatingą
dėmesį į tikslą, kokiu jie yra siunčiami, ir į asmenų patikimumą, ypač jei
vyksta ilgam laikui į kelias vakarines gubernijas. Jei kunigas ar vienuolis
keltų įtarimą, nurodoma paso išdavimą sustabdyti arba išsiųstajam paskirti
policijos priežiūrą tose vietose, į kurias jis nuvyks 41 . Po metų gubernatoriams
iš viso buvo uždrausta išdavinėti katalikų dvasininkijai pasus,
o išimtiniais atvejais liepta į juos įrašyti miestus, į kuriuos vykstama, ir
pranešti policijai, kad būtų skirta slapta priežiūra. Manyta, kad tokie dva-
39 Lietuviškos eilės, rastos pas Jeronimą Gregorovičių, originalas, ibid., l. 10; jų rusiškas
vertimas, ibid., l. 11. Tai yra anoniminė „Giesmė gaspadoriška“ (žr. „Giesmė mužikėlio“,
in: XVI–XIX a. anoniminės lietuvių poezijos antologija, Vilnius, 1982). Ji ilgai buvo laikoma
poeto Antano Strazdo kūriniu.
40 Vilniaus policmeisterio pranešimas Vilniaus genralgubernatoriui, 1861 07 04, LVIA,
f. 378, PS, 1861 m., b. 43, l. 79–80.
41 Vidaus reikalų ministro raštas Nr. 92 Vilniaus generalgubernatoriui, 1861 09 16, LVIA,
f. 378, PS, 1861 m., b. 51, l. 1-2.