Atsisiųsti straipsnį pdf - Lietuvių katalikų mokslo akademija
Atsisiųsti straipsnį pdf - Lietuvių katalikų mokslo akademija
Atsisiųsti straipsnį pdf - Lietuvių katalikų mokslo akademija
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
244 Ieva Šenavičienė<br />
Remiantis archyvuose rasta įvairia informacija, publikuotais šaltiniais,<br />
atsiminimais, taip pat jau atliktais moksliniais tyrimais, šioje publikacijoje,<br />
kiek leido galimybės, siekta objektyviai rekonstruoti konkretų patriotinį<br />
įvykį ir dvasininko vaidmenį jame. Tai aktualu, nes svarbesnių įvykių<br />
aprašymai ir dvasininko vaidmens vertinimai tiek mokslinėje, tiek memuarinėje<br />
literatūroje labai skiriasi, atspindėdami skirtingą to laikotarpio<br />
vyskupijos vadovybės, imperinės valdžios atstovų požiūrį, amžininkų<br />
santykį su įvykiais, tyrinėtojų tautinę priklausomybę, įvairių laikotarpių<br />
politinę konjunktūrą ir pan. Nemažai smulkesnių politinių įvykių, kuriuose<br />
dalyvavo dvasininkai, taigi ir dvasininkų, dėl kurių elgsenos buvo<br />
pradėtas tyrimas, čia aprašoma pirmą kartą.<br />
Publikacija galės patarnauti kaip antrinis šaltinis įvairiems dvasininkijos<br />
1863 m. sukilimo išvakarėse tyrimams.<br />
Vilnius<br />
1863 m. sukilimo išvakarėse Vilniuje – Vilniaus vyskupijos ir Vilniaus<br />
gubernijos centre – manifestacijų gausa išsiskyrė 4 bažnyčios. Tai maldininkų<br />
gausiausiai lankoma Aušros Vartų (dabar Šv. Teresės) bažnyčia su<br />
Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, koplyčia,<br />
kur, jau neminint kitokių manifestacijų, 1861 m. pavyko nustatyti 80 patriotinių<br />
giedojimų atvejų 4 . Antroje vietoje pagal šį rodiklį buvo Šv. Jono<br />
(dabar Šv. Jonų) bažnyčia (41 giedojimų atvejis), bernardinų vienuolyno<br />
bažnyčia (28 atvejai) ir Vilniaus katedra (19 atvejų). Minėtina buvusi dominikonų<br />
(Šv. Dvasios) bažnyčia (12 atvejų) ir Šv. Pranciškaus bažnyčia<br />
(10 atvejų). Kitose bažnyčiose tebūta po kelis patriotinio giedojimo atvejus<br />
(žr. 1 lentelę).<br />
aušros vartų bažnyčia. Juozapas dževinskis (drzewiński), Petras<br />
Šafarovičius (szafarowicz), ambraziejus Šulcas (szulc), aleksandras<br />
vaškevičius (Waszkiewicz). Aušros Vartų bažnyčia ir koplyčia buvo gyventojų<br />
pamėgta manifestacijų vieta. Bažnyčios vikarai P. Šafarovičius<br />
(vyresnysis, pavaduojantis kleboną) ir J. Dževinskis, taip pat Vilniaus<br />
katedros vikaras A. Vaškevičius valdžios ne kartą buvo pastebėti viešai<br />
4 Šie skaičiai yra sąlyginiai, nes iš tiesų valdžios pranešimuose minimos tik dienos,<br />
kada konkrečioje bažnyčioje buvo patriotiškai giedota, o tą pačią dieną tokių giedojimų<br />
dažnai būdavę ne vienas.<br />
*2