Atsisiųsti straipsnį pdf - Lietuvių katalikų mokslo akademija
Atsisiųsti straipsnį pdf - Lietuvių katalikų mokslo akademija
Atsisiųsti straipsnį pdf - Lietuvių katalikų mokslo akademija
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
*5<br />
Lietuvos <strong>katalikų</strong> dvasininkija patriotiniame sąjūdyje (1861–1862)<br />
247<br />
bažnyčioje rodantys palankumą patriotams, nepaisantys civilinės valdžios<br />
nurodymų ir perspėjimų. Visi, aukodami vakarines Mišias Aušros<br />
Vartų koplyčioje, žmonėms pradėjus giedoti patriotinį himną, jas pertraukdavo<br />
ir atsiklaupdavo prieš paveikslą. Vėliau, po karo padėties įvedimo,<br />
panašiai būdavo ir giedant specialiąsias, įgavusias paslėptą politinę<br />
prasmę, giesmės 5 .<br />
1861 m. rugpjūčio 13 (25) d. bažnyčioje J. Dževinskis per pamokslą<br />
pasakė, kad žmonės privalo kantriai iškęsti Bažnyčios ir krikščionių persekiojimus,<br />
kaip jų protėviai yra iškentę grobimus ir žudynes. Dėl to Viešpats<br />
jų pasigailėjęs ir išlaisvinęs, tad ir šiandien be kančių niekas negalįs<br />
būti išgelbėtas. Ragino susirinkusiuosius (policijos duomenimis – apie<br />
800 žmonių) būti tvirtus ir pakelti negandas, nurodė giedoti „Viešpaties<br />
Angelą“ už 1861 m. rugpjūčio 6 (18) d. tariamai žuvusius Vilniuje, Pohuliankos<br />
g., manifestantus. Kunigo paveikti žmonės verkdami šią maldą<br />
giedojo apie pusvalandį 6 .<br />
Jau esant karo padėčiai, lapkričio 11 (23) d. Vilniaus katedros klebonas<br />
prelatas Juozapas Bovkevičius (Bowkiewicz) Aušros Vartų bažnyčioje<br />
laikė vakarines Mišias; bažnyčioje ir aplink ją, policijos teigimu, buvo<br />
susirinkę apie 3000 žmonių. Pamaldų metu katedros kunigas A. Šulcas<br />
pasakė pamokslą. Jis kalbėjo: „Broliai katalikai, karštai maldaukime Dievo<br />
Motiną, nes esame visiškai prispausti jėgos ir valdininkijos, trokštančios<br />
pinigų; esame išvyti iš tėviškės ir nuosavos žemės, bastūnai, nutolę<br />
nuo Dievo Motinos altoriaus ir nuo bažnyčių altorių, pagaliau yra<br />
sugriautos mūsų šventyklos ir mes siunčiami į kalėjimus. Todėl nepaliaujamai<br />
melsdamiesi, saugokime [tikėjimą], kaip [saugojo] jūsų gyvi<br />
ir jau mirę seneliai ir proseneliai, nes nėra kitos išeities“. Žmonės susijaudino,<br />
moterys verkė. Pradėta giedoti „Dievo Motina“ (Bogurodzica)<br />
5 Vilniaus policmeisterio pranešimas Nr. 976, 1861 11 01, Lietuvos valstybės istorijos<br />
archyvas (toliau – LVIA), f. 378, PS, 1861 m., b. 60, l. 5. Specialiosiomis giesmėmis čia vadiname<br />
Bažnyčios kanonų ir cenzūros patvirtintas specialioms pamaldoms skirtas giesmes,<br />
kurios tuo metu atliepė politines patriotines visuomenės nuotaikas („Dievas mūsų<br />
išsigelbėjimas“ (Bog nasza ucieczka), „Viešpaties Angelas“ (Anioł Pański), iš Lenkijos<br />
atkeliavusi „Bogurodzica“ (Dievo Motina)). Kai kada prie giesmių būdavo pridedami<br />
politines patriotines nuotaikas išreiškiantys priedai; jos giedotos patriotinio himno gaida.<br />
Šias giesmes giedoti gyventojams per atsišaukimus nurodė Varšuvos revoliucionieriai,<br />
kai Vilniaus generalgubernijoje įvedus karo padėtį buvo uždraustos įprastos patriotinės<br />
giesmės.<br />
6 Vilniaus policmeisterio pranešimas, 1861 08 14, ibid., b. 43, l. 135–136.