“Nuo viršaus” nuleistos iniciatyvos prigyja sunkiai
“Nuo viršaus” nuleistos iniciatyvos prigyja sunkiai
“Nuo viršaus” nuleistos iniciatyvos prigyja sunkiai
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
2010m. gruodžio 24d. Penktadienis. Nr. 96 (1843)<br />
Kario prisipažinimai: „Į misiją važiuočiau dar kartą“<br />
pradžia 1 psl.<br />
Vaikystės kiemo<br />
svajonės<br />
Šiuo metu Šakiuose gyvenantis<br />
29 metų Laimonas<br />
Masiulis ginklais ir taktikomis<br />
domisi nuo pat vaikystės<br />
– kaip ir dauguma berniukų.<br />
„Svajojau apie savanorišką<br />
tarnybą, tačiau nebaigiau vidurinės<br />
mokyklos, todėl viskas<br />
susidėliojo taip, kad teko vienur<br />
kitur padirbėti, o daugiau<br />
nei prieš dešimt metų buvau<br />
pašauktas tarnauti“,- atvirauja<br />
Laimonas. O prieš trejus metus<br />
iš teritorinio gynybos štabo<br />
jis gavo pasiūlymą įsidarbinti<br />
pasirinktinai viename iš trijų<br />
miestų. Pasirinko Tauragę,<br />
Lietuvos didžiojo kunigaikščio<br />
Kęstučio motorizuotą pėstininkų<br />
batalioną. Iš ten vyriškis gegužės<br />
mėnesį išvyko su Goro<br />
provincijos atkūrimo grupės<br />
vienuoliktosios pamainos kariais<br />
(PAG-11) į Afganistaną,<br />
ten grįžęs dirba ir dabar.<br />
Pirmiau teorija ir<br />
pratybos...<br />
„Tik pradėjęs dirbti sužinojau,<br />
kad renkama grupė<br />
misijai Afganistane,- pasakoja<br />
Laimonas,- iškart sutikau<br />
būti įtrauktas į sąrašus“.<br />
Tuomet jo laukė metai pratybų<br />
ir mokymų. Kariai buvo<br />
supažindinti su Afganistano<br />
istorija, tikėjimu, papročiais,<br />
tobulino šaudymo įgūdžius,<br />
dažnai pratybose buvo imituojami<br />
užpuolimai, kitokios<br />
tikėtinos situacijos. Tik likus<br />
mėnesiui iki išvykimo į misiją<br />
buvo duota laisvo laiko. Ar per<br />
tą laiką nekilo abejonių, minčių<br />
ir baimių? Laimonas prisipažįsta,<br />
kad dažnas to klausė ir<br />
šypsodamasis atsako klausimu:<br />
„O jums niekada nebuvo baisu<br />
eiti per gatvę? Į viską stengiuosi<br />
žiūrėti realiai...“.<br />
Galbūt mažiau šaltai į išvykimą<br />
reagavo jo artimieji.<br />
„Iš pradžių namiškiai džiaugėsi<br />
mano apsisprendimu,<br />
tačiau, kai laiko iki išvykimo į<br />
Afganistaną likdavo vis mažiau,<br />
mažėjo ir jų entuziazmas“.<br />
Laimonas Masiulis sako, kad itin sunkių akimirkų, būdamas misijoje, neišgyveno: „Matyt, esu toks žmogus, kad moku į viską pasižiūrėti objektyviai“.<br />
...paskui - realus<br />
gyvenimas provincijoje<br />
Gegužės 12-ąją į misiją<br />
Goro provincijoje, Afganistane,<br />
išsiruošė Lietuvos didžiojo<br />
kunigaikščio Kęstučio motorizuotojo<br />
pėstininkų bataliono<br />
kariai. Kęstučio batalionas, pasakojo<br />
Laimonas, buvo pirmasis<br />
Lietuvos kariuomenės dalinys,<br />
į misiją Afganistane vykęs<br />
antrąjį kartą, todėl dauguma jo<br />
bendražygių jau turėjo tarptautinių<br />
misijų patirties, buvo<br />
tarnavę Balkanų regione, Irake,<br />
Afganistane. Lietuvos vadovaujama<br />
provincijos atkūrimo grupė<br />
(PAG,- aut. past.) Gore yra<br />
bendra civilių ir karių misija,<br />
NATO tarptautinių saugumo<br />
paramos pajėgų dalis. Lietuvos<br />
vadovaujama PAG Goro pro-<br />
vincijoje pradėjo veikti dar<br />
2005 metų vasarą. Misija,<br />
kurioje iki lapkričio pabaigos<br />
dalyvavo Laimonas, buvo vienuoliktoji.<br />
Paprašytas apibūdinti pirmuosius<br />
įspūdžius, kai lėktuvas<br />
nusileido Goro sostinėje<br />
Čagčarane, kur ir yra įsikūrusi<br />
PAG stovykla, Laimonas tepasako:<br />
„Man viskas buvo įdomu.<br />
Nors buvau matęs nuotraukų<br />
ir žinojau, kaip kas maždaug<br />
atrodo, savo akimis visa tai pamatyti<br />
yra kas kita - gyvi įspūdžiai,<br />
visiškai kitokie“.<br />
Pagrindinė lietuvių karių<br />
vykdomos misijos užduotis<br />
buvo padėti Afganistano valdžiai<br />
plėsti įtaką provincijoje,<br />
užtikrinti saugumą ir sudaryti<br />
tinkamas sąlygas provincijai at-<br />
Goro provincija yra viena skurdžiausių ir ramiausių šalyje, tačiau vietiniai gyventojai yra nusivylę<br />
okupacinėmis pajėgomis bei centrine valdžia.<br />
kurti. „Kai atvykome, situacija<br />
buvo gana rami, nors, kiek<br />
teko girdėti, iki šiol mūsų misijos<br />
dalyviai turėjo daugiausia<br />
kontaktų su vietiniais žmonėmis“,-<br />
pasakoja šakietis. Goro<br />
provincija yra viena skurdžiausių<br />
šalyje, ji užima pusės mūsų<br />
šalies dydžio teritoriją, gyvena<br />
700 tūkstančių žmonių.<br />
Jis sako, kad prie dienotvarkės<br />
priprato gana greitai – dirbo<br />
PAG štabo apsaugos kuopoje,<br />
budėdavo, todėl prisimena<br />
dažnai naktį sumaišydavęs su<br />
diena. O laisvą laiką skirdavo<br />
įvairiems užsiėmimas - žiūrėdavo<br />
televiziją (sako, kariams<br />
buvo suteikta galimybė stebėti<br />
„Panoramą“ ir krepšinį), naršydavo<br />
internete, sportuodavo,<br />
skambindavo namiškiams.<br />
„Pirmieji keturi mėnesiai praėjo<br />
labai greitai,- prisipažįsta<br />
Laimonas,- tik likus kelioms<br />
savaitėms iki misijos pabaigos<br />
darėsi vis sunkiau – pasiilgdavau<br />
artimųjų“. Tačiau aplink jį<br />
buvo būrys ne vien kolegų ar<br />
bendražygių, bet žmonių, tapusių<br />
tikrais draugais. Draugystė<br />
tik padeda bendrai atliekant<br />
užduotis.<br />
Per plauką nuo pavojaus<br />
Nors pratybose Lietuvoje<br />
teoriškai buvo aptarti pavojingi<br />
išpuoliai, nemažai treniruotasi,<br />
gyvenimas, deja, nėra surežisuotas<br />
spektaklis. Tą sako supratęs<br />
ir Laimonas misijos<br />
metu. Goro provincijoje, pasak<br />
jo, viešpatauja nedarbas,<br />
skurdas, žmonių nemoksliškumas<br />
ir narkotikai. Žmonės<br />
pasimetę, kartais pikti. Todėl<br />
PAG-11 misijos kariams teko<br />
savo kailiu patirti, ką reiškia<br />
prieš pat atvykstant mūsų valstybės<br />
krašto apsaugos ministrei<br />
Rasai Juknevičienei oro uoste,<br />
Čagčarane, likviduoti sprogusio<br />
užtaiso padarinius. Be<br />
to, du Laimono bendražygiai<br />
buvo sužeisti eskortuojant, kitų<br />
jų kolegų akyse, šalia Lietuvos<br />
vadovaujamos Afganistano<br />
Goro provincijos atkūrimo<br />
grupės (PAG) stovyklos vartų,<br />
susisprogdino savižudis.<br />
Nei pastarojo įvykio, nei įvykio<br />
oro uoste metu kariai ir karinė<br />
technika nenukentėjo. Tačiau<br />
ar net ir po tokių incidentų nesudreba<br />
nė vienas nervas dėl<br />
savos gyvybės ar sveikatos?<br />
„Kažkaip tokiomis akimirkomis<br />
apie save negalvoji. Pirmiausia<br />
žiūri, ar visi gyvi, o, įspūdžiams<br />
atslūgus, imi galvoti, kaip pats<br />
būtum elgęsis vienu ar kitu atveju“,-<br />
atvirauja Laimonas.<br />
Atgal į darbą su nauju<br />
tikslu<br />
Lapkričio pabaigoje, grįžęs<br />
iš Afganistano namo, į Šakius<br />
Laimonas sakosi jau po poros<br />
dienų buvo visiškai atsigavęs:<br />
„Tarsi niekur ir nebūčiau bu-<br />
7<br />
vęs...“. Paklaustas, ar misijos<br />
apskritai yra reikalingos, nes<br />
atsiranda skeptikų, manančių,<br />
kad Lietuva nieko gero<br />
Afganistane nepadarė, jis vėl<br />
ramiai šypsosi: „Pirmiausia<br />
viską reikia patirti savo kailiu,<br />
ten pabūti... Man asmeniškai ši<br />
misija davė daug – pirmiausia<br />
patirties. Sakyčiau, jos metu<br />
net pasikeitė mano požiūris į<br />
gyvenimą“.<br />
Dabar Laimonas toliau<br />
dirba Tauragės LDK Kęstučio<br />
motorizuotame pėstininkų batalione.<br />
Po pokalbio net klausti<br />
nereikėjo apie ateities planus.<br />
„Kitas tikslas – dar viena misija,<br />
o po jos dar ir dar viena“,-<br />
šypsosi šakietis.<br />
Be Laimono Masiulio, misijoje<br />
Afganistane yra dalyvavęs<br />
ir kitas mūsų kraštietis<br />
Vytautas Onusaitis.<br />
Su vietiniais Goro provincijos gyventojais kariai bendraudavo anglų<br />
kalba, retas kuris tesupranta rusiškai.