“Nuo viršaus” nuleistos iniciatyvos prigyja sunkiai

More documents

Recommendations

Info

6 Kiekvieną kartą, kai laikrodis muša praeinančių metų paskutines minutes, žmonės žiūriu į ateitį linkėdami vieni kitiems laimės, sveikatos, prasmingų ir gerų darbų. Mieli mano seniūnijos gyventojai, įsileiskite į savo namus svajonę, gėrį ir pasitikėjimą, tegul jie nuskaidrina mums kasdienybę ir teikia vilties visų lūkesčių išsipildymui. Te laimė, džiaugsmas, šviesios mintys aplanko Jus Šventų Kalėdų ir Naujųjų metų dienomis. Jus sveikina Šakių seniūnas Alfonsas Jakas R-1460 Mieli gelgaudiškiečiai, Tegul šviesi Kalėdų šventė prisiliečia prie visko, kas Jums brangu. Teatneša ji atokvėpio, džiugesio, ramybės akimirkas. Tegul atskubantys Naujieji metai Jums būna dosnūs, prasmingi, kupini sveikatos, naujų idėjų bei sumanymų. Šviesių ir džiaugsmingų Šv. Kalėdų ir laimingų Naujųjų metų! Gelgaudiškio seniūnas Vincas Dabravolskis Mieli žmonės, Tą laukiamų stebuklų metų naktį, Kai spėjam savo lemtį ir susimąstę svarstom, Kuo tikėti, kaip gyventi... Tegul į širdį nusileidžia švelniausi žodžiai, Žvilgsniai meilūs, gerumo kupini prisiminimai, Rytojaus viltys ir troškimai šios nakties... Keistą ir neramią metų naktį sau leiskim patikėti Tiesa ir tikrumu, būties prasme ir laime... Linksmų Jums Šv.Kalėdų ir Laimingų Naujųjų metų! Vidas Cikana, Lukšių seniūnas Mieli seniūnijos gyventojai, Žmogaus širdis tarsi Žemė - viena pusė apšviesta Saulės, antroji – skendi tamsoje... Artėjančių švenčių proga leiskime spinduliuoti šviesiosioms savo širdies pusėms. Tegul negęsta Gerumo, Vilties, Tikėjimo kibirkštėlės. Laimės, džiaugsmo, sveikatos ateinančiais 2011 metais. Griškabūdžio seniūnijos seniūnas Saulius Naumavičius Mieli seniūnijos gyventojai! Ir vėl Naujieji metai... Ir vėl nauji darbai, rūpesčiai kasdieniniai... Teatneša jie šviesą, nesibaigiančias jėgas ir optimizmą. Lai Šv.Kalėdų ramybė ilgam pasilieka Jūsų namuose. Šviesių ir jaukių Šv.Kalėdų ir laimingų 2011-ųjų metų! V.T.Laukaitis, seniūnas Mieli Kidulių seniūnijos žmonės, Sveikiname Jus ir Jūsų artimuosius Šv.Kalėdų ir Naujųjų metų proga! Tegul niekuomet nepritrūksta Jums džiaugsmo ir šilumos. Tegul tampa tvirta atrama Jums išmintingi draugai ir patikimi partneriai. Meilė telydi Jūsų šeimas, jaukumas - Jūsų namus, o sėkmė - Jūsų darbą. Juozas Valaitis, Kidulių seniūnijos seniūnas R-1445 Mielieji, Tegul ant kalėdinių žvakučių sudega skausmas, liūdesys, visos nelaimės, o ant Naujametinės eglutės įsižiebia Vilties ir Laimės žvaigždelė, Kūrybos ir Išminties ugnelė, Darnos, Meilės, Sveikatos ir Gėrio spindulėliai. Lai visų Jūsų šeimose tą paslaptingą metuose dieną įvyksta stebuklas, kurio laukiate visus metus. Su šventėmis! Kriūkų seniūnė Onutė Rakauskienė R-1482 Dėkodami savo rėmėjams, sirgaliams bei visiems mus palaikantiems, linkime, kad šventinė nuotaika, pripildžiusi širdis šviesos, džiaugsmo bei viltingo laukimo, neapleistų jūsų ir Naujaisiais Metais. Lai lydi jus prasmingos idėjos bei geri rezultatai. Tebūna 2011- ieji naujų darbų ir sėkmingo bendradarbiavimo metai! Šakių krepšinio klubas „Zanavykas“ R-1494 Sveikiname pacientus švenčių proga, linkime ilgų, sveikų metų, optimizmo ir vilties, laimės ir meilės, džiaugsmo, jaukaus namų pasaulio, geros kloties darbuose bei malonaus bendravimo ateityje. Gyd.E.Tarnauskienė, bendr. slaugytoja V.Tamulaitienė R-1476 R-1475 R-1467 R-1464 2010m. gruodžio 24d. Penktadienis. Nr. 96 (1843) Gyvenimą skolon išstumia vidinė laisvė Loreta BATAITIENĖ Grūdų supirkimo įmonės nepatikimiems klientams kitais metais ketina neteikti tradicinių prekinių kreditų, už kuriuos ūkininkai rudenį atsiskaitydavo grūdais. Jeigu nepavyks susitarti su supirkėjais, be kreditų praktiškai neišsiverčiantys žemdirbiai pinigų trąšoms ir pasėlių priežiūros priemonėms bus priversti kreiptis į bankus. Su nepatikimais kita kalba Tokia situacija susiklostė po to, kai pavasarį sutartis pasirašę ir trąšų arba pasėlių priežiūrai reikiamos chemijos iš grūdų supirkėjų gavę žemdirbiai nusprendė derlių parduoti kitiems - tiems, su kuriais nebuvo susaistyti išankstinių susitarimų, ir brangiau mokėjusiems. Pirmasis viešai apie tai prabilo UAB “Agrorodeo” generalinis direktorius Robertas Lapinskas. Brangiai šių metų derlių supirkusiai ir, kaip numatyta sutartyse, per penkiolika dienų sąžiningai atsiskaičiusiai įmonei užaugintus grūdus vežė ir rajono ūkininkai. Savo pažadus įvykdžiusi bendrovė to paties tikėjosi ir iš žemdirbių. Liaudies išmintis sako, kad šaukštas deguto statinę medaus sugadina. Supirkėjų pasitikėjimą praradę žemdirbiai nuo kitų metų gali negauti prekinių kreditų. Be to, nuo vasario pradės veikti ir informacinė sistema, kurioje bendrovės keisis informacija apie nepatikimus kreditų gavėjus ir partnerius. UAB “Litagros prekyba” sugebėjo atsijoti patikimus ūkininkus nuo nepatikimų. “Mes neketiname laužyti senų tradicijų ir teiksime prekinius kreditus už trąšas ir chemiją. Ūkininkai su bendrove gali atsiskaityti iki metų pabaigos jiems patogiu būdu - grynaisiais, grūdais arba cukriniais”,- kalbėjo bendrovės Šakių filialo vadovas agronomas Vidmantas Muraška. Jis patikino, kad bent jau rajone 99 proc. žemdirbių Respublikos mastu organizuojama prevencinė sveikatos tikrinimo akcija „Čia gimsta stebuklai“ prieš savaitę vyko ir Šakiuose. Miesto centre stovėjusiame geltoname autobusiuke gydytojai šakiečiams nemokamai matavo cholesterolio ir gliukozės kiekį kraujyje, tikrino kraujospūdį, konsultavo akių ligų bei kitais rūpimais klausimais. Iš viso autobusiuke apsilankė ... šakiečių. Ryšių su visuomene kompanijos „Publicum“ projektų vadovė Eglė Šliževičiūtė kalbėjo, kad Šakiuose, kaip ir kituose Lietuvos miestuose, žmonės iš pradžių į akciją reagavo gana atsargiai, bet padrąsinti mielai užsuko į autobusiuką, o prireikus net laukė eilėje, kol atsilaisvins gydytojas. „Susidomėjimas didelis, nes žmonės nori rūpintis sveikata, nori nemokamų paslaugų. Juk ligą išgydyti sunkiau nei nesusirgti,- kalbėjo specialistė. - Dažniausiai į medikus kreipiamės tik tada, kai ką nors suskausta. Tikime, kad akcija „Čia gimsta stebuklai“ paskatins stabtel- Ūkininkai jau dairosi, kur pirkti trąšų ir augalų apsaugos priemonių - naudotis derliaus supirkėjų pasiūlymais ir jiems įsipareigoti ar skolintis iš banko. atsiskaitė su įmone už kredituotas trąšas bei chemiją. Vienas žemdirbys iki šiol skolingas, bet iki švenčių skolą žadėjo grąžinti. Pašnekovas pasidžiaugė, kad bendrovė dėl nepatikimų klientų rajone neturėjo problemų, nė su vienu nereikėjo bylinėtis. Netradicinės tradicijų pasekmės Įmonėms naudinga, kad žemdirbiai būtų prie jų “pririšti”. To neslėpė ir AB “Kauno grūdai” augalininkystės produktų pardavimo vadovas Albertas Atkočiūnas. Pasak jo, kadangi įmonės grupei priklauso Kaišiadorių ir Vilniaus paukštynai, taip pat gaminami kombinuotieji pašarai, įmonei grūdai yra gyvybiškai reikalingi. Bendrovės atstovas kalbėjo, kad neįmanoma išvengti rizikos, bet jis tiki, kad visais atvejais galima rasti kompromisą, todėl “Kauno grūdai” ūkininkams teiks prekinius kreditus. “Stengiamės teisingai įvertinti situaciją, kad nei mes, nei žemdirbiai nesijaustų apgauti. Pasirašytos kreditavimo ir skolos grąžinimo sutartys abi puses priverčia laikytis įsipareigojimų, todėl nemanau, kad kils nesusipra- timų”,- kalbėjo A.Atkočiūnas. Panašią nuomonę pareiškė ir kiti rajone veikiančių grūdų supirkimo įmonių atstovai. Nors kai kurie tvirtino esantys per maži sraigteliai trąšų arba chemijos versle, kad galėtų diktuoti sąlygas, bet laužyti tradicijų neketino, esą visi taip papratę ir visiems gerai. Grūdų supirkėjų yra daug, todėl kiekvieni stengiasi būti patrauklesni žemdirbiui ir siūlo ne tik nemokamų agronomų konsultacijų, bet ir prekinių kreditų trąšoms bei chemijai. Kiekvieni šioje situacijoje tikisi išlošti, tačiau šiemet nutiko taip, kad įklimpusius įsipareigojimuose ir jų nevykdžiusius ūkininkus lydėjo netradicinės pasekmės - netesybos ir baudos. Svarbiau - vidinė laisvė Bent iki šiol gauti prekinį kreditą nebuvo didesnių problemų ir jų populiarumas didėjo. Lietuvos Žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Jeronimas Kraujelis, analizuodamas situaciją pastebėjo, kad prekiniais kreditais prieš septynerius metus naudojosi tik 23,8 proc. apklaustų ūkininkų ir 34,7 proc. bendrovių. Dabar šis skaičius perkopęs 80 proc. ribą, nes firmos tapo Skatino tikrintis sveikatą Šakiečiai į nemokamas akcijos paslaugas iš pradžių reagavo nedrąsiai, bet paskatinti suskubo tikrintis sveikatą. ti, pasirūpinti savimi, savo sveikata, o gydytojų konsultacijos bus naudingos kiekvienam užsukusiam į akcijos autobusiu- ką“. Autobusiuke buvo teikiamos profesionalių akių gydytojų konsultacijos ir nemokamai tikrinamas regėjimas. Taip pat at- kelis kartus artimesnės žemdirbiams negu komerciniai bankai. Į klausimą, kas geriau apsimoka, turi atsakyti patys ūkininkai. Kreditus patogiau gauti iš grūdų supirkėjų, bet pigiau būtų skolintis iš bankų ir pirkti. Paradoksalu, bet žemdirbiai dažniausiai neskaičiuoja, o gal ir neturi laiko vaikščioti į bankus ir aiškintis paskolų trąšoms ir chemijai suteikimo sąlygų, bet, pirkdami žemės ūkio techniką, jie noriai kreipiasi į bankus. Pasak Šakių žemės ūkio konsultavimo biuro ekonomikos konsultantės Aušrelės Pukinskienės, kas geriau apsimoka, nusprendžia žemdirbys. Anksčiau apsimokėjo imti trąšas ir chemiją iš derliaus supirkėjų, kad būtų garantuotas grūdų supirkimas, bet, pasikeitus situacijai, laimėjo tie, kurie neturėjo įsipareigojimų supirkėjams. “Kiekviena situacija yra skirtinga. Mano nuomone, žmonės prekinius kreditus ima ne dėl biednumo, nes jeigu būtų labai skaičiavę pinigus, tai verčiau būtų ėmę paskolas. Tai daro iš įpročio, taupydami laiką. Šiemet labiau pasisekė tiems, kurie neturėjo įsipareigojimų grūdų supirkėjams ir derlių galėjo parduoti kam nori, kada nori ir už kiek nori”,- kalbėjo ekonomistė. Daug ūkių modernizavimo projektų parengusi A.Pukinskienė iš patirties teigė pastebėjusi, jog netgi patys geriausi, gabiausi ir talentingiausi, netgi ekonomiškai stiprūs ūkiai skolinasi iš grūdų supirkėjų arba bankų. “Matyt, dabar pinigus išleisti verta labiau nei taupyti būsimam pirkiniui. Ateityje mūsų pinigai nuvertėja, o skolinti pinigai yra pigesni, todėl ir skolinasi”,- svarstė ekonomistė. Tačiau, rengdama veiklos analizę, ji pastebėjo, kad mūsų rajono žemdirbiai, kiek įmanydami mažina įsiskolinimus. Matyt, kalbėjo A.Pukinskienė, abejonės dėl ateities ir netikrumas privertė žemdirbius atsikratyti ilgalaikių skolų ir pradėti gyventi pagal savo galimybes. Gyvenimą skolon išstumia vidinė žmogaus laisvė. liekami cukraus kiekio ir cholesterolio kraujyje tyrimai. Šeimos gydytojai pacientus konsultavo visais rūpimais klausimais, o norintiems buvo pamatuotas kraujospūdis. Kad laukdami nesušaltų, pacientai buvo vaišinami žolelių arbata. „Žmonės aktyviai kalba apie sveikatos problemas ir drąsiai klausia patarimų. Labai daug norinčiųjų sužinoti gliukozės ir cholesterolio kiekį kraujyje, nes šie rodikliai, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, yra labai svarbūs ir būtini žinoti. Rezultatai rodo, kad daugumos pacientų spaudimas – padidėjęs, cholesterolio ir gliukozės kiekis kraujyje nedaug nukrypę nuo normos“,- pasakojo Šakiuose pacientus konsultavęs šeimos gydytojas Tomas Gudas. Specialus akcijos, kurią organizavo vaistinių tinklas „Camelia“, autobusiukas nuo gruodžio pradžios aplankė 10 Lietuvos miestų ir miestelių, buvo patikrinta apie 1000 žmonių. „Valsčiaus“ inf.
2010m. gruodžio 24d. Penktadienis. Nr. 96 (1843) Kario prisipažinimai: „Į misiją važiuočiau dar kartą“ pradžia 1 psl. Vaikystės kiemo svajonės Šiuo metu Šakiuose gyvenantis 29 metų Laimonas Masiulis ginklais ir taktikomis domisi nuo pat vaikystės – kaip ir dauguma berniukų. „Svajojau apie savanorišką tarnybą, tačiau nebaigiau vidurinės mokyklos, todėl viskas susidėliojo taip, kad teko vienur kitur padirbėti, o daugiau nei prieš dešimt metų buvau pašauktas tarnauti“,- atvirauja Laimonas. O prieš trejus metus iš teritorinio gynybos štabo jis gavo pasiūlymą įsidarbinti pasirinktinai viename iš trijų miestų. Pasirinko Tauragę, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotą pėstininkų batalioną. Iš ten vyriškis gegužės mėnesį išvyko su Goro provincijos atkūrimo grupės vienuoliktosios pamainos kariais (PAG-11) į Afganistaną, ten grįžęs dirba ir dabar. Pirmiau teorija ir pratybos... „Tik pradėjęs dirbti sužinojau, kad renkama grupė misijai Afganistane,- pasakoja Laimonas,- iškart sutikau būti įtrauktas į sąrašus“. Tuomet jo laukė metai pratybų ir mokymų. Kariai buvo supažindinti su Afganistano istorija, tikėjimu, papročiais, tobulino šaudymo įgūdžius, dažnai pratybose buvo imituojami užpuolimai, kitokios tikėtinos situacijos. Tik likus mėnesiui iki išvykimo į misiją buvo duota laisvo laiko. Ar per tą laiką nekilo abejonių, minčių ir baimių? Laimonas prisipažįsta, kad dažnas to klausė ir šypsodamasis atsako klausimu: „O jums niekada nebuvo baisu eiti per gatvę? Į viską stengiuosi žiūrėti realiai...“. Galbūt mažiau šaltai į išvykimą reagavo jo artimieji. „Iš pradžių namiškiai džiaugėsi mano apsisprendimu, tačiau, kai laiko iki išvykimo į Afganistaną likdavo vis mažiau, mažėjo ir jų entuziazmas“. Laimonas Masiulis sako, kad itin sunkių akimirkų, būdamas misijoje, neišgyveno: „Matyt, esu toks žmogus, kad moku į viską pasižiūrėti objektyviai“. ...paskui - realus gyvenimas provincijoje Gegužės 12-ąją į misiją Goro provincijoje, Afganistane, išsiruošė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotojo pėstininkų bataliono kariai. Kęstučio batalionas, pasakojo Laimonas, buvo pirmasis Lietuvos kariuomenės dalinys, į misiją Afganistane vykęs antrąjį kartą, todėl dauguma jo bendražygių jau turėjo tarptautinių misijų patirties, buvo tarnavę Balkanų regione, Irake, Afganistane. Lietuvos vadovaujama provincijos atkūrimo grupė (PAG,- aut. past.) Gore yra bendra civilių ir karių misija, NATO tarptautinių saugumo paramos pajėgų dalis. Lietuvos vadovaujama PAG Goro provincijoje pradėjo veikti dar 2005 metų vasarą. Misija, kurioje iki lapkričio pabaigos dalyvavo Laimonas, buvo vienuoliktoji. Paprašytas apibūdinti pirmuosius įspūdžius, kai lėktuvas nusileido Goro sostinėje Čagčarane, kur ir yra įsikūrusi PAG stovykla, Laimonas tepasako: „Man viskas buvo įdomu. Nors buvau matęs nuotraukų ir žinojau, kaip kas maždaug atrodo, savo akimis visa tai pamatyti yra kas kita - gyvi įspūdžiai, visiškai kitokie“. Pagrindinė lietuvių karių vykdomos misijos užduotis buvo padėti Afganistano valdžiai plėsti įtaką provincijoje, užtikrinti saugumą ir sudaryti tinkamas sąlygas provincijai at- Goro provincija yra viena skurdžiausių ir ramiausių šalyje, tačiau vietiniai gyventojai yra nusivylę okupacinėmis pajėgomis bei centrine valdžia. kurti. „Kai atvykome, situacija buvo gana rami, nors, kiek teko girdėti, iki šiol mūsų misijos dalyviai turėjo daugiausia kontaktų su vietiniais žmonėmis“,- pasakoja šakietis. Goro provincija yra viena skurdžiausių šalyje, ji užima pusės mūsų šalies dydžio teritoriją, gyvena 700 tūkstančių žmonių. Jis sako, kad prie dienotvarkės priprato gana greitai – dirbo PAG štabo apsaugos kuopoje, budėdavo, todėl prisimena dažnai naktį sumaišydavęs su diena. O laisvą laiką skirdavo įvairiems užsiėmimas - žiūrėdavo televiziją (sako, kariams buvo suteikta galimybė stebėti „Panoramą“ ir krepšinį), naršydavo internete, sportuodavo, skambindavo namiškiams. „Pirmieji keturi mėnesiai praėjo labai greitai,- prisipažįsta Laimonas,- tik likus kelioms savaitėms iki misijos pabaigos darėsi vis sunkiau – pasiilgdavau artimųjų“. Tačiau aplink jį buvo būrys ne vien kolegų ar bendražygių, bet žmonių, tapusių tikrais draugais. Draugystė tik padeda bendrai atliekant užduotis. Per plauką nuo pavojaus Nors pratybose Lietuvoje teoriškai buvo aptarti pavojingi išpuoliai, nemažai treniruotasi, gyvenimas, deja, nėra surežisuotas spektaklis. Tą sako supratęs ir Laimonas misijos metu. Goro provincijoje, pasak jo, viešpatauja nedarbas, skurdas, žmonių nemoksliškumas ir narkotikai. Žmonės pasimetę, kartais pikti. Todėl PAG-11 misijos kariams teko savo kailiu patirti, ką reiškia prieš pat atvykstant mūsų valstybės krašto apsaugos ministrei Rasai Juknevičienei oro uoste, Čagčarane, likviduoti sprogusio užtaiso padarinius. Be to, du Laimono bendražygiai buvo sužeisti eskortuojant, kitų jų kolegų akyse, šalia Lietuvos vadovaujamos Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupės (PAG) stovyklos vartų, susisprogdino savižudis. Nei pastarojo įvykio, nei įvykio oro uoste metu kariai ir karinė technika nenukentėjo. Tačiau ar net ir po tokių incidentų nesudreba nė vienas nervas dėl savos gyvybės ar sveikatos? „Kažkaip tokiomis akimirkomis apie save negalvoji. Pirmiausia žiūri, ar visi gyvi, o, įspūdžiams atslūgus, imi galvoti, kaip pats būtum elgęsis vienu ar kitu atveju“,- atvirauja Laimonas. Atgal į darbą su nauju tikslu Lapkričio pabaigoje, grįžęs iš Afganistano namo, į Šakius Laimonas sakosi jau po poros dienų buvo visiškai atsigavęs: „Tarsi niekur ir nebūčiau bu- 7 vęs...“. Paklaustas, ar misijos apskritai yra reikalingos, nes atsiranda skeptikų, manančių, kad Lietuva nieko gero Afganistane nepadarė, jis vėl ramiai šypsosi: „Pirmiausia viską reikia patirti savo kailiu, ten pabūti... Man asmeniškai ši misija davė daug – pirmiausia patirties. Sakyčiau, jos metu net pasikeitė mano požiūris į gyvenimą“. Dabar Laimonas toliau dirba Tauragės LDK Kęstučio motorizuotame pėstininkų batalione. Po pokalbio net klausti nereikėjo apie ateities planus. „Kitas tikslas – dar viena misija, o po jos dar ir dar viena“,- šypsosi šakietis. Be Laimono Masiulio, misijoje Afganistane yra dalyvavęs ir kitas mūsų kraštietis Vytautas Onusaitis. Su vietiniais Goro provincijos gyventojais kariai bendraudavo anglų kalba, retas kuris tesupranta rusiškai.
Page 1 and 2: Giedrimė DIDŽIAPETRIENĖ Rajono s
Page 3 and 4: pradžia 1 psl. Taryba pakluso. Kov
Page 5: 2010m. gruodžio 24d. Penktadienis.
Page 9 and 10: R-0265 Pieno ūkiui skubiai reikali
Page 11 and 12: Sekmadienis, gruodžio 26 LTV 8.00

“Nuo viršaus” nuleistos iniciatyvos prigyja sunkiai

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?