Taupūs zanavykai medikamentų ieško ir veterinarijos vaistinėse
Taupūs zanavykai medikamentų ieško ir veterinarijos vaistinėse
Taupūs zanavykai medikamentų ieško ir veterinarijos vaistinėse
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Vaidilutė MILERIENĖ<br />
Vakar Šakių rajono<br />
policijos komisariato<br />
Kriminalinės policijos<br />
skyriaus darbuotojai<br />
paminėjo Kriminalinės<br />
policijos dieną. Ši šventė<br />
visada būna kuklesnė<br />
nei mėnesio pradžioje<br />
minima Policijos - Angelų<br />
sargų diena, bet padėkų,<br />
gerų žodžių netrūko.<br />
Šventės išvakarėse pakalbinta<br />
Kriminalinės policijos<br />
skyriaus v<strong>ir</strong>šininkė komisarė<br />
Ingrida Pranskaitienė, jau beveik<br />
du dešimtmečius d<strong>ir</strong>banti<br />
policijoje, teigė, kad niekada<br />
nesigailėjo 1991 metais įstojusi<br />
į ką tik įsteigtą <strong>ir</strong> iš karto tapusią<br />
populiarią Policijos akademiją,<br />
<strong>ir</strong> net neįsivaizduoja,<br />
kad galėtų d<strong>ir</strong>bti kur nors kitur.<br />
Daug metų darbas policijoje<br />
buvo laikomas labiau tinkamu<br />
vyrams, bet pastaraisiais<br />
metais daugėja moterų pareigūnių<br />
tiek Kriminalinėje, tiek<br />
Viešojoje policijoje. Ne viena<br />
jų užima <strong>ir</strong> aukštas pareigas. Ir<br />
nieko tai jau nebestebina.<br />
Šakių kriminalinės policijos<br />
skyriuje d<strong>ir</strong>ba 15 pareigūnų,<br />
galinčių save vadinti kriminalistais.<br />
Iš jų - šešios moterys.<br />
Kriminalinės policijos tyrėju<br />
d<strong>ir</strong>ba <strong>ir</strong> pats vyriausias amžiumi<br />
bei ilgiausiai d<strong>ir</strong>bantis<br />
policijos sistemoje Vytautas<br />
Bacevičius. “Jį galiu vadinti<br />
savo mokytoju,- sakė v<strong>ir</strong>šininkė.-<br />
Su juo galima pasitarti<br />
net vidurnaktį, jei pr<strong>ir</strong>eikia.<br />
Mes visi jį vadiname tiesiog<br />
Vytuku”.<br />
Ingrida Pranskaitienė teigia,<br />
kad apie darbą policijoje (tuo<br />
metu buvo milicija), tikrai nesvajojo<br />
mokykloje, juolab kad<br />
tuo metu tai nebuvo moteriška<br />
profesija, tačiau netraukė <strong>ir</strong> populiarios<br />
profesijos - mokytojo,<br />
gydytojo, buhalterio, todėl po<br />
mokyklos baigimo metus laiko<br />
d<strong>ir</strong>bo <strong>ir</strong>, pamačiusi skelbimą<br />
laikraštyje apie priėmimą į<br />
Policijos Akademiją, kitą dieną<br />
atvažiavo į Šakius, į policijos<br />
komisariatą, siuntimo mokytis<br />
(tuo metu reikėjo) <strong>ir</strong> padavė<br />
dokumentus į Policijos akademiją.<br />
Ir pas<strong>ir</strong>inkimas nebuvo<br />
klaidingas. Ji priklauso p<strong>ir</strong>majai<br />
Policijos akademijos laidai,<br />
kai buvo priimamos studijuoti<br />
merginos, kurioms konkursas<br />
buvo atsk<strong>ir</strong>as <strong>ir</strong> labai didelis.<br />
„Pamatęs, kiek daug merginų<br />
nori tapti policininkėmis,<br />
kalbėjo Kriminalinės policijos<br />
skyriaus v<strong>ir</strong>šininkė,- tuometinis<br />
vidaus reikalų ministras nu-<br />
2011m. spalio 28d. Penktadienis. Nr. 81 (1925)<br />
Darbas policijoje - ne<br />
avantiūra, bet pašaukimas<br />
Septynerius metus vedžiojo už nosies<br />
pradžia 1 psl.<br />
Į darbą tikroji d<strong>ir</strong>ektorė<br />
grįžo po metų, bet, kad būtų<br />
“arčiau vaiko”, kaip komentavo<br />
ji pati, paprašė pervesti<br />
ją vadybininkės pareigoms.<br />
Dalininkams pasitarus, mena<br />
A.Mieščionaitienė, d<strong>ir</strong>ektorės<br />
pareigose liko d<strong>ir</strong>bti<br />
A.Baužaitė. Negalima teigti,<br />
jog dalininkai jos nepaprašė<br />
išsilavinimą patv<strong>ir</strong>tinančių<br />
dokumentų. Tačiau A.Baužaitė<br />
juos nešė iki šių metų spalio<br />
mėnesio, kol savivaldybės administracijai<br />
trūko kantrybė, <strong>ir</strong><br />
ji kreipėsi į universiteto rektoratą.<br />
Pažymoje, kurios sulaukė<br />
spalio 20 dieną, teigiama, kad<br />
1981m. rugpjūtį A.Baužaitė<br />
Šakių rajono policijos komisariato Kriminalinės skyriaus v<strong>ir</strong>šininkė Ingrida Pranskaitienė šiltai atsiliepia<br />
apie visus skyriaus darbuotojus.<br />
rodė priimti daugiau merginų,<br />
<strong>ir</strong> vietoje 30 pagal planą priėmė<br />
net 90. Laikėme <strong>ir</strong> stojamuosius<br />
egzaminus: lietuvių kalbą<br />
bei fizinį pas<strong>ir</strong>engimą”. Baigusi<br />
grįžo į Šakius, nors turėjo visas<br />
galimybes d<strong>ir</strong>bti Vilniuje, nes<br />
p<strong>ir</strong>mieji Policijos akademijos<br />
studentai gavo puikias žinias.<br />
Bet ji net neįsivaizdavo, kad<br />
galėtų gyventi kur nors kitur,<br />
o ne gimtajame krašte.<br />
1994 metais pradėjusi d<strong>ir</strong>bti<br />
komisariato Savivaldybių policijos<br />
kvotėja, darbo pobūdžio<br />
nepakeitė iki šiol. Keitėsi<br />
tik pavadinimai, tiek pareigų,<br />
tiek padalinių, nes policija<br />
Lietuvoje nuolat reformuojama.<br />
Buvo kvotėja, tardytoja,<br />
tyrėja. 1997m. vadovavo<br />
kvotos skyriui, nuo 2005m.<br />
nusikaltimų tyrimo skyriui,<br />
o nuo 2008 metų, po reformos,-<br />
Kriminalinės policijos<br />
skyriui.<br />
Kodėl moterys tampa policijos<br />
pareigūnėmis. “Neįsivaizduoju,-<br />
sakė komisarė,-<br />
mano nuomone, didesnė dalis<br />
moterų, merginų į policiją eina<br />
dėl kažkokios avantiūros. Gal<br />
trokšta kokių nors ekstremalių<br />
dalykų. Tikrai ne dėl to, kad policijoje<br />
geri atlyginimai. Reikia<br />
kažkokios vidinės paskatos, kad<br />
mėgtum šitą darbą. Policijoje<br />
moterims nėra lengva, juk dar<br />
yra <strong>ir</strong> šeima. Aš pati visa tai patyriau.<br />
Jei darbas nepatinka, tai<br />
paprastai ilgai <strong>ir</strong> ned<strong>ir</strong>ba”.<br />
I.Pranskaitienė pastebėjo,<br />
buvo priimta į Vilniaus inžinerinio<br />
statybos instituto<br />
(dabar - Gedimino technikos<br />
universitetas) Statybos ekonomikos<br />
fakulteto statybos<br />
ekonomikos <strong>ir</strong> organizavimo<br />
specialybės dieninį skyrių, o<br />
1985 metų rugsėjį tapo to paties<br />
skyriaus neakivaizdininke,<br />
bet po metų iš studentų sąrašų<br />
buvo išbraukta jai pačiai prašant.<br />
Statybos ekonomistės<br />
kvalifikacijos ji neįgijo.<br />
Šį rugpjūtį dėstyti verslumo<br />
pagrindus verslo centro d<strong>ir</strong>ektorė<br />
Aurelija Baužaitė buvo priimta<br />
į V.Grybo gimnaziją su<br />
sąlyga, kad papildomai baigs<br />
pedagoginius mokslus,- turintiems<br />
aukštąjį išsilavinimą tokia<br />
kad šiais laikais jaunimas daugiau<br />
dėmesio kreipia į materialinį<br />
atlygį, o ne į tai, ar darbas<br />
patinka. “Pas<strong>ir</strong>ink mėgstamą<br />
darbą <strong>ir</strong> tau nė vienos dienos<br />
nereikės d<strong>ir</strong>bti,- pacitavo ji posakį,<br />
pridurdama, kad jų darbe<br />
taip pat reikalingas pašaukimas,<br />
kaip mokytojui ar gydytojui.-<br />
Manau, kad policijoje galima<br />
d<strong>ir</strong>bti tik iš pašaukimo. Kol taip<br />
nebus, tai nieko <strong>ir</strong> nebus”.<br />
Kriminalinės policijos<br />
skyriaus v<strong>ir</strong>šininkė iš skyriaus<br />
darbuotojų negalėjo išsk<strong>ir</strong>ti<br />
nė vieno, negalinčio d<strong>ir</strong>bti.<br />
“Visi daugiau ar mažiau tą<br />
savo darbą keikia,- sakė ji,- <strong>ir</strong><br />
mėgsta. Jei nemėgtų, tai tikrai<br />
ned<strong>ir</strong>btų”.<br />
Policijoje nelengva d<strong>ir</strong>bti<br />
<strong>ir</strong> dėl nuolatinių reformų,<br />
<strong>ir</strong> dėl prastų darbo sąlygų.<br />
Jau trečią dešimtmetį nuolat<br />
kalbama, kad Šakiuose reikia<br />
statyti naują komisariato pastatą,<br />
bet kalbos <strong>ir</strong> lieka kalbomis.<br />
“Darbo daug, darbo<br />
sąlygos prastos,- sakė ji.- Ne<br />
viename šalies komisariate dėl<br />
to <strong>ir</strong> didelė kadrų kaita. Laimė,<br />
Šakiuose kolektyvas daugmaž<br />
pastovus”.<br />
I.Pranskaitienė negailėjo<br />
šiltų žodžių kalbėdama apie<br />
Kriminalinės policijos skyriaus<br />
kolektyvą. Pasak jos, jie<br />
draugiški vieni kitiems, visada<br />
ateis kolegai į pagalbą. “Man<br />
kolektyvas yra auksinis”,- sakė<br />
v<strong>ir</strong>šininkė. Kriminalinės policijos<br />
dienos proga tyrėja Asta<br />
galimybė sudaryta. A.Baužaitė<br />
nedelsiant turėjo įstoti mokytis<br />
<strong>ir</strong> mokyklos administracijai<br />
pristatyti išsilavinimą patv<strong>ir</strong>tinančius<br />
dokumentus. Kadangi<br />
dokumentus atnešti vis buvo<br />
žadama, rugsėjo 22d. administracijos<br />
d<strong>ir</strong>ektoriaus pavaduotojas<br />
Algimantas Damijonaitis<br />
raštu įpareigojo gimnazijos<br />
d<strong>ir</strong>ektorę Nijolę Šapolienę iki<br />
lapkričio 1 dienos savivaldybės<br />
Švietimo skyriui pristatyti<br />
pažymą apie A.Baužaitės studijas<br />
arba įspėjimą dėl darbo<br />
santykių nutraukimo. Kadangi<br />
A.Baužaitė studijų įgyti pedagogo<br />
kvalifikaciją nebuvo pradėjusi,<br />
toliau mokytojauti nebegalės.<br />
Tikriausiai ji nebegalės<br />
Mozūraitytė buvo apdovanota<br />
Marijampolės apskrities<br />
vyriausiojo policijos komisariato<br />
v<strong>ir</strong>šininko Padėkos raštu,<br />
o tyrėjui Nerijui Pažereckui<br />
šventiniame minėjime Policijos<br />
departamente generalinis policijos<br />
komisaras įteikė I laipsnio<br />
policijos pasižymėjimo ženklą<br />
“Už nuopelnus”.<br />
Komisarė stengiasi, kaip sakoma,<br />
darbo nesinešti į namus,<br />
<strong>ir</strong> to linki visiems, bet neįmanoma,<br />
uždarius kabineto duris,<br />
užm<strong>ir</strong>šti visas problemas, emocijas.<br />
Namuose auga dvi paauglės<br />
dukros. Nors jos nė karto<br />
nebuvo atėjusios pas mamą į<br />
darbą, didžiuojasi, kad mama<br />
- policijos komisarė. Vyresnioji<br />
duktė komisariate lankėsi kartu<br />
su klasės ekskursija, sakė<br />
I.Pranskaitienė, tai pastatas,<br />
darbo sąlygos jai paliko slogų<br />
įspūdį. “Sako, mama, tu tokiomis<br />
sąlygomis d<strong>ir</strong>bi?- prisiminė<br />
skyriaus v<strong>ir</strong>šininkė.- Nemanau,<br />
kad ekskursijos į policijos komisariatą<br />
paskatintų moksleivius<br />
rinktis policininko profesiją.<br />
Šiais laikais vaikams,<br />
jaunimui labai svarbūs yra<br />
išoriniai blizgučiai”.<br />
Kriminalinės policijos dienos<br />
proga komisarė Ingrida<br />
Pranskaitienė kolegoms linkėjo<br />
sveikatos, ryžto, susitelkimo,<br />
ištvermės. Prisiminė <strong>ir</strong><br />
kriminalistus, jau šiuo metu<br />
ned<strong>ir</strong>bančius <strong>ir</strong> išėjusius į užtarnautą<br />
poilsį.<br />
vadovauti <strong>ir</strong> Šakių verslo informacijos<br />
centrui. Kokių veiksmų<br />
bus imtasi, artimiausiu metu<br />
nutars savivaldybės <strong>ir</strong> Verslo<br />
klubo vadovai pasitarime.<br />
Kodėl už nosies buvo vedžiojami<br />
savivaldybės, verslo<br />
klubo, Ūkio ministerijos - Šakių<br />
verslo centro dalininkų - atstovai,<br />
taip pat V.Grybo gimnazijos<br />
d<strong>ir</strong>ektorė - pačios Aurelijos<br />
Baužaitės nepavyko paklausti<br />
- nuo rugsėjo vidurio jis serga,<br />
turi nedarbingumo lapelį,<br />
į telefono skambučius neatsako.<br />
Neoficialiomis žiniomis,<br />
dėl posto Verslo informacijos<br />
centre ji nekovos.<br />
“Valsčiaus” inf.<br />
Spalio 27-ąją šalies kriminalinės<br />
policijos pareigūnai<br />
mini savo profesinę šventę.<br />
Visuomenė nemato jų kasdienio<br />
darbo. Už tai, kad nusikaltėlių<br />
būtų mažiau, kartais<br />
tenka <strong>ir</strong> gyvybę atiduoti.<br />
Vienas p<strong>ir</strong>mųjų Lietuvos kriminalistų,<br />
žuvusių nuo nusikaltėlio<br />
kulkos, buvo šakiškis<br />
Juozas Smulkevičius.<br />
J.Smulkevičius gimė 1899<br />
metais Šakiuose, Jono <strong>ir</strong> Onos<br />
Smulkevičių šeimoje. Jų medinis<br />
namelis stovėjo netoli dabartinio<br />
Zanavykų turgaus. Tėvai<br />
stengėsi, kad abu sūnūs, Juozas<br />
<strong>ir</strong> Jonas, mokytųsi. Jų vaikystė<br />
<strong>ir</strong> jaunystė praėjo gan sunkiais<br />
laikais: P<strong>ir</strong>masis pasaulinis karas,<br />
vokiečių okupacija, vėliau -<br />
Lietuvos nepriklausomybės paskelbimas,<br />
kurį lydėjo su<strong>ir</strong>utė. Į<br />
Lietuvą veržėsi tiek raudonarmiečių,<br />
tiek lenkų pulkai, ats<strong>ir</strong>ado<br />
bermontininkai, šalyje vis<br />
dar tebešeimininkavo vokiečiai.<br />
Tokioje aplinkoje siautėjo vagys<br />
<strong>ir</strong> plėšikai, visokio plauko<br />
banditai. Lietuvos valdžia gynybai<br />
kūrė kariuomenę <strong>ir</strong> policiją.<br />
Vedini Tėvynės meilės, iš<br />
visų šalies kampelių rinkosi savanoriai.<br />
Savanoriu 1919 metais<br />
tampa <strong>ir</strong> dvidešimtmetis<br />
šakietis Juozas Smulkevičius.<br />
Išvijus įsibrovėlius, jis išeina į<br />
atsargą <strong>ir</strong> įstoja į pasienio policiją.<br />
Lietuvos valdžia buvo<br />
įkūrusi 22 muitines, kurių viena<br />
buvo Kud<strong>ir</strong>kos Naumiestyje.<br />
Ramoniškiuose, kaip <strong>ir</strong> dabar,<br />
veikė pasienio postas. Čia <strong>ir</strong> pradėjo<br />
d<strong>ir</strong>bti J.Smulkevičius.<br />
Tais laikais pasienyje gyvenantys<br />
lietuviai, kurie eidavo uždarbiauti<br />
į Prūsiją, turėjo specialias<br />
korteles, kurias rytais<br />
<strong>ir</strong> vakarais, eidami per sieną,<br />
pasižymėdavo Ramoniškiuose.<br />
Vietiniai gyventojai į kaimyninę<br />
valstybę keliaudavo <strong>ir</strong> apsip<strong>ir</strong>kti,<br />
nes Vokietijoje visos prekės<br />
buvo pigesnės nei Lietuvoje. Jie<br />
taip pat privalėdavo registruotis<br />
pasienio policijos poste.<br />
1923 metais Juozas<br />
Smulkevičius vedė Marjoną<br />
Damijonaitytę. Tarpukario<br />
Lietuvoje darbas policijoje buvo<br />
laikomas prestižiniu. Vyrai, kurie<br />
turėjo valstybinę tarnybą policijoje,<br />
tuo labai didžiavosi, savo<br />
pareigas stengėsi atlikti kuo<br />
geriau <strong>ir</strong> sąžiningiau. Juozas<br />
Smulkevičius greitai atkreipė<br />
v<strong>ir</strong>šininkų dėmesį <strong>ir</strong> buvo pask<strong>ir</strong>tas<br />
Šiaulių apygardos kriminalinės<br />
policijos p<strong>ir</strong>mojo rajono<br />
punkto vedėju. J.Smulkevičius<br />
buvo labai gabus, mokėjo šešias<br />
kalbas, studijavo teisę Sankt<br />
Peterburge.<br />
P<strong>ir</strong>masis Lietuvos nepriklausomybės<br />
dešimtmetis buvo labai<br />
sunkus. D<strong>ir</strong>bti kriminalinėje policijoje<br />
nebuvo lengva. Šiauliuose<br />
kriminalistai gaudydavo valkatas,<br />
plėšikus <strong>ir</strong> sukčius, susekdavo<br />
<strong>ir</strong> likviduodavo nusikaltėlių<br />
gaujas, persekiodavo<br />
banditus <strong>ir</strong> žmogžudžius bei jų<br />
slėpėjus, drausmindavo peštukus<br />
<strong>ir</strong> triukšmadarius. “Kasdien<br />
į darbą kaip į kovą”,- sakydavo<br />
Juozas. Jis atsikvėpti galėdavo<br />
tik namuose, kur jo laukdavo<br />
žmona <strong>ir</strong> dvi dukrelės - 1924 metais<br />
gimusi B<strong>ir</strong>utė <strong>ir</strong> trejais metais<br />
jaunesnė Tesa.<br />
1930 metų liepos 15 dieną<br />
Juozas Smulkevičius gavo žinią,<br />
kad Šiaulių miesto Ventos<br />
gatvėje, pas vieną moteriškę,<br />
slapstosi pavojingas nusikaltėlis,<br />
pabėgęs iš Kauno sunkiųjų<br />
darbų kalėjimo. Vakare, apie<br />
dešimtą valandą, policininkai<br />
apsupo namą. Buvo pareikalauta,<br />
jog visi, esantieji viduje,<br />
išeitų, bet niekas nes<strong>ir</strong>odė.<br />
Tada Juozas Smulkevičius atvėrė<br />
duris, <strong>ir</strong> staiga pasig<strong>ir</strong>do<br />
šūviai. Kriminalistas žuvo vie-<br />
Jis buvo<br />
Šakių<br />
krašto<br />
vaikas<br />
Kriminalistas Juozas<br />
Smulkevičius žuvo eidamas<br />
tarnybines pareigas. Jis<br />
palaidotas Šiauliuose.<br />
5<br />
toje. Vietoje nusišovė <strong>ir</strong> slapstęsis<br />
plėšikas.<br />
Tokia kriminalinės policijos<br />
pareigūno m<strong>ir</strong>tis sukrėtė ne tik<br />
Šiaulius, bet <strong>ir</strong> visą Lietuvą. Jo<br />
laidotuvėse dalyvavo Lietuvos<br />
Prezidentas Antanas Smetona,<br />
aukšti policijos pareigūnai, bendradarbiai.<br />
Užuojautą Juozo<br />
Smulkevičiaus šeimai reiškė vidaus<br />
reikalų ministras, kriminalinės<br />
policijos d<strong>ir</strong>ektorius, v<strong>ir</strong>šininkai<br />
<strong>ir</strong> tarnautojai.<br />
Į laidotuves iš Šakių atvyko <strong>ir</strong><br />
motina Ona Smulkevičienė bei<br />
uošvė Marytė Damijonaitienė.<br />
Per vieną dieną sugriuvo visas<br />
jaunos šeimos gyvenimas, našlaitėmis<br />
liko šešerių <strong>ir</strong> trejų metų<br />
dukrelės.<br />
Šiaulių kapinėse iškilo 2,5<br />
metrų aukščio rožinio granito<br />
paminklas. Jame užrašyta:<br />
“Kriminalinės policijos valdininkas<br />
Juozas Smulkevičius, 1930.<br />
VII.15 plėšiko nužudytas einant<br />
tarnybines pareigas”. Juozas<br />
Smulkevičius buvo vos trisdešimt<br />
vienerių.<br />
“Jis žuvo, kad mes saugiai <strong>ir</strong><br />
ramiai gyventume”,- sako jo duktė<br />
B<strong>ir</strong>utė, vienintelė likusi gyva.<br />
Jos sesuo Tesa, praėjus metams<br />
po tėvo žūties, sus<strong>ir</strong>go <strong>ir</strong> m<strong>ir</strong>ė.<br />
Ji palaidota šalia tėvo.<br />
Po dešimties metų Lietuvą<br />
okupavo Sovietų Sąjunga,<br />
vėliau prasidėjo Antrasis pasaulinis<br />
karas. Po karo vėl atėjo<br />
rusai. Iš Šiaulių traukėsi<br />
<strong>ir</strong> kriminalinė policija. Buvę<br />
J.Smulkevičiaus bendradarbiai<br />
kvietė Marijoną Smulkevičienę<br />
su dukra vykti kartu, bet ji atsisakė.<br />
Prasidėjus masiniams trėmimams,<br />
Marjona Smulkevičienė<br />
atsidūrė Karelijoje, o B<strong>ir</strong>utė -<br />
Vidurinėje Azijoje. Jos vėl susitiko<br />
tik 1970 metais.<br />
Atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę,<br />
1993 metais<br />
B<strong>ir</strong>utė Smulkevičiūtė kreipėsi<br />
į Šiaulių miesto policijos komisariatą,<br />
prašydama padėti<br />
suremontuoti karo metais<br />
nukentėjusį paminklą ant tėvo<br />
kapo. Policininkai noriai atsiliepė<br />
į žuvusio kriminalisto dukters<br />
prašymą. Jie ne tik atstatė<br />
paminklą, bet <strong>ir</strong> pažadėjo nuolat<br />
jį prižiūrėti.<br />
Kiekvienais metais Policijos<br />
dienos proga Šiaulių miesto policijos<br />
pareigūnai ateina prie<br />
Juozo Smulkevičiaus kapo.<br />
Čia jaunieji policininkai duoda<br />
priesaiką.<br />
Juozo Smulkevičiaus žmona<br />
Marjona palaidota Kidulių<br />
kapinėse. Kidulių seniūnijos<br />
Šiaudinės kaime gyvena <strong>ir</strong> B<strong>ir</strong>utė<br />
Smulkevičiūtė - Lukošiūnienė.<br />
Kartu su ja gyvena anūkė Inga<br />
su vyru bei proanūkė Rūtelė.<br />
Valda Daunienė, Kiduliai
Change language