Palikimas – skolos ir turto dalybos
Palikimas – skolos ir turto dalybos
Palikimas – skolos ir turto dalybos
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
4<br />
Įpusėjo Advento metas, o<br />
mes dėl nuolatinio skubėjimo,<br />
dėl nuolatinio informacijos<br />
televizijoje, laikraščiuose<br />
ar internete balasto šito net<br />
neprisimename. Adventas tik<br />
bažnyčiose, na, gal jį dar šiek<br />
tiek primena šokoladiniai vadinamieji<br />
advento kalendoriai<br />
parduotuvėse. Bet tikrojo<br />
Advento, prasmingo, rimto,<br />
jau seniai nėra. Ir kaip gali<br />
būti, jei nuolat į galvas kalama<br />
tik apie kalėdines akcijas,<br />
kalėdines kainas, o dabar išg<strong>ir</strong>dau<br />
dar vieną žodžių derinį.<br />
Prieškalėdinis siaubas.<br />
Viena televizija taip <strong>ir</strong> pasakė:<br />
dar dvi savaitės prieškalėdinio<br />
siaubo. Daug yra dalykų,<br />
susijusių su viena didžiausių<br />
metų švente, bet kad <strong>ir</strong> siaubas<br />
gali būti kalėdinis, išg<strong>ir</strong>dau<br />
p<strong>ir</strong>mą kartą. Bet ko<br />
čia stebėtis, jei net mūsų valdžia<br />
nuolat kala į galvas -<br />
krizė, krizė, veržkitės d<strong>ir</strong>žus.<br />
Štai tą nuolatinį gąsdinimą<br />
krize aš tai tikrai pavadinčiau<br />
prieškalėdiniu siaubu.<br />
Tik lietuviai tokie žmonės,<br />
kuriuos nelabai išgąsdinsi,<br />
ypač mūsų kartą. Per tuos<br />
beveik devyniolika metų, kai<br />
Lietuva paskelbė nepriklausomybę<br />
nuo Sovietų sąjungos,<br />
jau tiek buvo ekonominių<br />
krizių, kad žmonės net<br />
skaičių užm<strong>ir</strong>šo. Juk ekonominė<br />
krizė Lietuvą ištinka<br />
maždaug kas ketverius<br />
metus. Netikite? Pavartykite<br />
senų laikraščių komplektus<br />
<strong>ir</strong> atrasite. Viskas kartojasi.<br />
Štai 1996 metų spalį taip pat<br />
vyko rinkimai į Seimą. Kaip <strong>ir</strong><br />
šiemet, tais metais rinkimuose<br />
daugiausia balsų surinko<br />
konservatoriai. Kaip <strong>ir</strong> šiemet,<br />
buvo ekonominė krizė. Tais<br />
metais “Lietuvos ryte” apžvalgininkas<br />
Rimvydas Valatka<br />
rašė: “Lietuviai - niurzglių<br />
tauta, o nuolat kalant, kad<br />
krašto ekonomika tik blogėja,<br />
galima jai įvaryti nepilnavertiškumo<br />
kompleksą. (...)<br />
Politikai, išnaudodami griovimo<br />
įvaizdį, pjauna šaką,<br />
ant kurios patys yra sutūpę.<br />
Laikas pripažinti, kad net pati<br />
geriausia partija geriausiu<br />
atveju krašto ekonomikai (<strong>ir</strong><br />
žmonių gyvenimui) gali turėti<br />
tik 5 proc. teigiamos įtakos.<br />
Ir priešingai, net labiausiai<br />
nevykusi partija padėties<br />
daugiau kaip 5 proc. tikrai nepablogins.<br />
Visa kita priklauso<br />
nuo pačių piliečių”.<br />
Kaip matote, <strong>ir</strong> tada buvo<br />
“prieškalėdinis siaubas” vietoje<br />
Advento. Krizė buvo <strong>ir</strong><br />
2000-aisiais.<br />
Esame lietuviai. Dar gyvi<br />
žmonės, išgyvenę karą, pokarį,<br />
tremtį <strong>ir</strong> Sib<strong>ir</strong>o “gulagus”.<br />
Sunku buvo? Sunku.<br />
Bet žmonės mylėjosi, gimdė<br />
vaikus <strong>ir</strong> d<strong>ir</strong>bo. Juk kitaip<br />
nebūtų nei mūsų kartos, nei<br />
mūsų vaikų ar anūkų. Nebūtų<br />
nė Lietuvos. Ir niurzglių tiek<br />
nebuvo, kiek dabar. Kodėl?<br />
Atsakymą kol kas randu tik<br />
vieną - dvasia buvo stipresnė,<br />
moralė aukštesnė. Ir vėl -<br />
kodėl? Kodėl mūsų pokarinės<br />
kartos taip susmulkėjo dorine<br />
prasme? Juk keiksmažodžiai,<br />
nešvarūs žodžiai skamba jau<br />
ne tik “bomžų” lūpose, bet <strong>ir</strong><br />
teatrų scenose, o ką jau bekalbėti<br />
apie televiziją ar kino<br />
filmus, kur plūstamasi, kalbama<br />
vien apie “antrą galą”.<br />
Negaliu nepritarti žurnalisto,<br />
visuomenės veikėjo Valdo<br />
Kilpio nuomonei: “Matyt, teisingiausia<br />
būtų konstatuoti,<br />
kad tautos šaukliai, Lietuvos<br />
sąžinės reiškėjai, moraliniai<br />
visuomenės autoritetai, dvasios<br />
aristokratai <strong>ir</strong> panašios<br />
atgyvenos yra tik romantinės<br />
sąmonės kliedesiai”.<br />
Ko gero, Lietuvą bus ištikusi<br />
ne tik ekonominė, bet <strong>ir</strong> moralinė<br />
krizė. Tik apie ją niekas<br />
nešneka, niekas dėl to panikos<br />
nekelia. O reikėtų.<br />
Adventas, o kaip elgiasi kai<br />
kurie žmonės. Suprasčiau,<br />
jei tai būtų tie, kuriems tiek<br />
į Dievą, tiek į velnią nusispjauti,<br />
bet niekada nesuprasiu<br />
tų, kurie, jei ne kasdien,<br />
tai bent kartą per savaitę<br />
pasimeldžia bažnyčioje.<br />
Ryškiausias pavyzdys - kai<br />
kurie lekėtiškiai. Tie, kurie dabar<br />
kovoja dėl savo noru iš<br />
darbo išėjusio, tūkstantines<br />
kompensacijas pasiėmusio<br />
ambulatorijos gydytojo, kuris<br />
kažkodėl nusprendė grįžti<br />
atgal. Dėl tokio jo poelgio visame<br />
rajone lekėtiškiai svaidosi<br />
grasinimais, rašo skundus<br />
į visas instancijas, terorizuoja<br />
kai kuriuos žmones.<br />
Tik ta saujelė žmonių užm<strong>ir</strong>šo<br />
pasiskųsti dar vienai aukštai<br />
institucijai - STT.<br />
Ir visa tai dedasi Advento<br />
metu. Ramybės <strong>ir</strong> susikaupimo<br />
metu. Einame į bažnyčią,<br />
bet neg<strong>ir</strong>dime dvasininkų<br />
žodžių. Jie kalba sau, o<br />
mes gyvename sau. Dešimt<br />
Dievo įsakymų, matyt, <strong>ir</strong>gi<br />
yra tik tam, kad galėtume<br />
kaip ž<strong>ir</strong>nius išpilti, bet vykdyti<br />
jų nereikia.<br />
Elkimės su kitais taip, kaip<br />
norėtume, kad kiti su mumis<br />
elgtųsi. Tai yra auksinė taisyklė,<br />
paimta iš Jėzaus pamokslo<br />
nuo kalno. Kaip pasikeistų<br />
gyvenimas, jeigu mes taip <strong>ir</strong><br />
darytume! Saugokime savo<br />
liežuvį. Jį naudokime gėriui, o<br />
ne blogiui skleisti. Kiek žmonių<br />
santykių buvo sužlugdyta<br />
dėl nežabotų priekaištų <strong>ir</strong><br />
šmeižto?<br />
Bet visuomenei, kuriai visomis<br />
informacijos priemonėmis<br />
brukamas prieškalėdinis<br />
siaubas, kuriai svarbiau<br />
kalėdinės akcijos ar kalėdinės<br />
kainos, matyt, nereikia<br />
nei Advento ramybės, nei<br />
Kalėdų džiaugsmo. Nereikia<br />
<strong>ir</strong> Kalėdų stebuklo.<br />
Vaidilutė Milerienė<br />
2008m. gruodžio 12d. Penktadienis. Nr.90 (1653)<br />
V.Kud<strong>ir</strong>kos jubiliejus,- vertybės <strong>ir</strong> prioritetai<br />
pradžia 1 psl.<br />
Konferencijoje p<strong>ir</strong>masis kalbėjęs<br />
Seimo narys Mindaugas<br />
Bastys politika <strong>ir</strong> pradėjo. Anot<br />
jo, V.Kud<strong>ir</strong>ka, mylėdamas<br />
Lietuvą tokią, kokia ji buvo<br />
XIX amžiaus pabaigoje, buvo<br />
didis optimistas, tikėjęs šviesia<br />
Lietuvos ateitimi. Tokio<br />
optimizmo būtent trūksta šių<br />
dienų politikams, sakė jis.<br />
Seimo narys Arimantas<br />
Dumčius atkreipė dėmesį į<br />
V.Kud<strong>ir</strong>ką kaip į didį humanistą,<br />
moralinių pagrindų sudarytoją.<br />
Jis dėkojo savivaldybės, seniūnijos<br />
vadovams už sutvarkytą<br />
centrinę miesto aikštę, už rūpestį<br />
V.Kud<strong>ir</strong>kos saugojimu.<br />
Apskrities v<strong>ir</strong>šininkas Albinas<br />
Mitrulevičius dėkojo atminimo<br />
puoselėtojams, primindamas<br />
niekados savo aktualumo<br />
nenustosiančius V.Kud<strong>ir</strong>kos<br />
“Laboros” žodžius. Kritiškai į<br />
šių dienų Lietuvą <strong>ir</strong> Suvalkiją,<br />
kuri prieš šimtmetį buvo lietuvybės<br />
švyturys, pažvelgęs<br />
profesorius Gintautas Česnys<br />
pasigedo šių dienų patriotų. Jo<br />
nuomone, didesnis V.Kud<strong>ir</strong>kos<br />
pagerbimas vyksta “vietos iniciatyva”,<br />
o Vilniaus operos <strong>ir</strong><br />
baleto teatre tik konferencija <strong>ir</strong><br />
daugiau nieko. Iš tiesų, tą dieną<br />
Kud<strong>ir</strong>kos Naumiestį į Vilnių<br />
iškeitė daug mūsų kraštiečių<br />
patriotų. Pasigesta Arvydo<br />
Vidžiūno, Albino Vaičiūno,<br />
Romo Treiderio <strong>ir</strong> kitų, o profesorius<br />
V.Landsbergis tiesiog<br />
nespėjo grįžti iš Briuselio.<br />
Pernelyg kuklus buvo <strong>ir</strong> respublikinės<br />
žiniasklaidos dėmesys.<br />
G.Česnys atv<strong>ir</strong>ai piktinosi <strong>ir</strong> dėl<br />
to, jog šiomis, V.Kud<strong>ir</strong>kos 150<br />
gimimo <strong>ir</strong> “Tautiškos giesmės”<br />
110-ųjų metinių progomis, neišleistas<br />
pilnas V.Kud<strong>ir</strong>kos raštų<br />
rinkinys. Baigdamas jis palinkėjo<br />
V.Kud<strong>ir</strong>kai “nesikelti iš kapo,<br />
ilsėtis ramybėje <strong>ir</strong> nekreipti į<br />
mus dėmesio”. Tuo tarpu rajono<br />
meras Juozas Bertašius, tiesiogine<br />
to žodžio prasme vertęsis per<br />
galvą, kad Kud<strong>ir</strong>kos Naumiestis<br />
Didžiojo varpininko jubiliejaus<br />
proga taptų to vardo vertas <strong>ir</strong><br />
tvarkingas miestas, nesutiko su<br />
Aidint Vinco Kud<strong>ir</strong>kos jubiliejaus<br />
varpams, jam abejinga<br />
neliko <strong>ir</strong> Marijampolės<br />
profesinio rengimo centro<br />
Kud<strong>ir</strong>kos Naumiesčio skyriaus<br />
mokyklos bendruomenė.<br />
Lapkričio pabaigoje mokykloje<br />
buvo surengta popietė<br />
“V.Kud<strong>ir</strong>ka <strong>–</strong> tautos žadintojas“,<br />
kurioje buvo paminėtos<br />
Vinco Kud<strong>ir</strong>kos 150osios<br />
gimimo <strong>ir</strong> Tautiškos<br />
giesmės 110-osios metinės.<br />
Renginyje svečiavosi Marijampolės<br />
profesinio rengimo centro<br />
pavaduotoja ugdymui<br />
Irena Mikalavičienė <strong>ir</strong> Kud<strong>ir</strong>kos<br />
Naumiesčio seniūnijos sekretorė<br />
Julija Sederevičienė. Popietės<br />
metu veikė knygų paroda, buvo<br />
eksponuojamos moksleivių iliustracijos,<br />
o informaciniuose stenduose<br />
buvo galima rasti gausybę<br />
faktų apie dr. Vincą Kud<strong>ir</strong>ką.<br />
Šio renginio globėjos, profesinio<br />
rengimo skyriaus vedėjos<br />
Marijos Jurgilienės paskatinti<br />
visi sugiedojo “Tautišką giesmę“,<br />
o bendrą muzikinę pamoką<br />
“V.Kud<strong>ir</strong>kos gyvenimo <strong>ir</strong> kūrybos<br />
kelias“ vedė lietuvių kalbos mokytojos<br />
Irena Kriukienė <strong>ir</strong> Angelė<br />
Jasaitienė. Visos popietės metu<br />
skambėjo V.Kud<strong>ir</strong>kos muzikiniai<br />
kūriniai <strong>ir</strong> dainos, atliekami mo-<br />
Nacionalinio muziejaus d<strong>ir</strong>ektorė B<strong>ir</strong>utė Kulnytė pristatė knygą “Pas<strong>ir</strong>inkę tėviškės erdvę”, sk<strong>ir</strong>tą<br />
V.Kud<strong>ir</strong>kai <strong>ir</strong> jo atminimo puoselėtojai N.Manikienei, kuri, prisipažino d<strong>ir</strong>ektorė, provincijos miestelyje jai<br />
buvo netikėtas <strong>ir</strong> malonus atradimas.<br />
profesoriumi G.Česniu. Jo manymu,<br />
kape ilsisi tik V.Kud<strong>ir</strong>kos<br />
kūnas, o siela yra čia, su mumis,<br />
daugelio mūsų š<strong>ir</strong>dyse. Už<br />
nuoš<strong>ir</strong>džią pagalbą ruošiantis<br />
V.Kud<strong>ir</strong>kos jubiliejui jis įteikė<br />
keturis Padėkos raštus <strong>ir</strong> gėlių.<br />
Už tai, kad Kud<strong>ir</strong>kos Naumiestis<br />
vis dar išlieka reikšmingas<br />
Lietuvos kontekste, jis apdovanojo<br />
Nacionalinio muziejaus<br />
d<strong>ir</strong>ektorę B<strong>ir</strong>utę Kulnytę, už<br />
finansinę paramą Padėkos raštą,<br />
sk<strong>ir</strong>tą susisiekimo ministrui<br />
Alg<strong>ir</strong>dui Butkevičiui, jis įpareigojo<br />
perduoti Mindaugą Bastį,<br />
perspėdamas, kad paskubėtų,<br />
kol nespėjo gėlės nuvysti. Už<br />
nuoš<strong>ir</strong>dų rūpinimąsi gimtuoju<br />
miestu padėka išreikšta <strong>ir</strong> buvusiam<br />
V.Kud<strong>ir</strong>kos gimnazijos<br />
mokiniui Gediminui Egliniškiui<br />
bei gimnazijos d<strong>ir</strong>ektoriui<br />
Romui Eikevičiui. V.Kud<strong>ir</strong>kos<br />
gyvenimą Šakiuose <strong>ir</strong> Kud<strong>ir</strong>kos<br />
Naumiestyje apžvelgė gimnazijos<br />
kud<strong>ir</strong>kaičių vadovė mokytoja<br />
Gražina Žemaitienė, žodį tarė<br />
Kauno kud<strong>ir</strong>kaičių atstovai,<br />
Kauno zanavykai, kiti svečiai.<br />
Sus<strong>ir</strong>inkusiuosius sveikino<br />
V.Kud<strong>ir</strong>kos renginiai nuvilnijo<br />
profesinio rengimo centre<br />
kinių ansamblio, vadovaujamo<br />
Irenos Česnienės. Merginų tautinių<br />
šokių grupė renginį paįva<strong>ir</strong>ino<br />
šokiais. Jaudinanti buvo <strong>ir</strong> pamokos<br />
kulminacija, kurios metu<br />
mokyklos bendruomenė raudonų<br />
rožių puokštę <strong>ir</strong> žvakeles nuvežė<br />
ant V.Kud<strong>ir</strong>kos kapo.<br />
Antroji renginio dalis <strong>–</strong> skaitovų<br />
konkursas. Iš viso jame dalyvavo<br />
16 skaitovų iš Marijampolės<br />
profesinio rengimo centro gimnazijos,<br />
Vilkaviškio <strong>ir</strong> Kud<strong>ir</strong>kos<br />
Naumiesčio skyrių. P<strong>ir</strong>moji <strong>ir</strong> antroji<br />
vietos atiteko skaitovėms iš<br />
Zenonas Grigošaitis, ilgametis<br />
V.Kud<strong>ir</strong>kos fondo, suburto 1998<br />
metais, valdybos p<strong>ir</strong>mininkas,<br />
vos prieš porą savaičių fondo<br />
va<strong>ir</strong>ą perdavęs fondo administratoriui,<br />
Šakių vicemerui<br />
Algimantui Damijonaičiui.<br />
Z.Grigošaitis papasakojo, jog<br />
fondas buvo suburtas tada,<br />
kai valstybė ruošėsi minėti<br />
“Tautiškos giesmės” 100-metį<br />
<strong>ir</strong> V.Kud<strong>ir</strong>kos gimimo 140metį.<br />
Tuomet buvo sudaryta<br />
<strong>ir</strong> valstybinė komisija, kuriai<br />
vadovavo profesorius Vytautas<br />
Landsbergis. Ji priėmė prieš dešimtmetį<br />
atidarytą V.Kud<strong>ir</strong>kos<br />
muziejų <strong>ir</strong> tuomet kreipėsi į<br />
Nacionalinį muziejų, kad priimtų<br />
jį savo globon. Už tą globą<br />
muziejaus 10-mečio proga jis<br />
sveikino d<strong>ir</strong>ektorę B.Kulnytę.<br />
Ji pasidžiaugė, kad V.Kud<strong>ir</strong>kos<br />
muziejus yra vienintelis, kuriame<br />
dar kalbama apie spaudos<br />
draudimo laikmetį.<br />
Visą gruodį gėlės Meištų<br />
kalnelyje nevysta ne tik ant<br />
V.Kud<strong>ir</strong>kos, bet <strong>ir</strong> ant jo atminimo<br />
puoselėtojos, idėjų<br />
skleidėjos mokytojos Natalijos<br />
Viena iš renginio dalių - Vinco Kud<strong>ir</strong>kos kapo lankymas.<br />
Vilkaviškio skyriaus Loretai Ka<strong>ir</strong>ytei<br />
<strong>ir</strong> Eglei Marhertienei, o trečioji<br />
vieta <strong>–</strong> Kud<strong>ir</strong>kos Naumiesčio<br />
skyriaus vienuoliktokei Gitanai<br />
Valentukonytei. Komisija <strong>ir</strong> žiūrovai<br />
simpatijų negailėjo <strong>ir</strong> vieninteliam<br />
skaitovui vaikinui, vienuoliktokui<br />
Kud<strong>ir</strong>kos Naumiesčio skyriaus<br />
moksleiviui Dariui Damidavičiui.<br />
Jam atiteko paskatinimo dovanėlės<br />
- knygos apie V.Kud<strong>ir</strong>ką <strong>ir</strong><br />
Kud<strong>ir</strong>kos Naumiesčio kraštą. Tuo<br />
pat metu buvo paskelbti <strong>ir</strong> publicistinio<br />
rašinio konkurso rezultatai.<br />
Mokiniams buvo pasiūlytos<br />
Manikienės, prieš pusmetį čia<br />
atgulusios amžinojo poilsio,<br />
kapo. Būtent jai buvo sk<strong>ir</strong>tas<br />
mokslų daktaro Algimanto<br />
Jasulaičio pranešimas. Didelis<br />
dėmesys mokytojai sk<strong>ir</strong>tas <strong>ir</strong><br />
B.Kulnytės pristatytoje visai<br />
neseniai Nacionalinio muziejaus<br />
išleistoje proginėje knygoje<br />
“Pas<strong>ir</strong>inkę tėviškės erdvę”.<br />
Kadangi V.Kud<strong>ir</strong>ka buvo ne tik<br />
sielos, bet <strong>ir</strong> kūno daktaras,<br />
gydė žmones, sudarydamas<br />
knygą, muziejus į talką pasikvietė<br />
<strong>ir</strong> medicinos mokslų daktarą,<br />
žurnalistą Algimantą Jasulaitį.<br />
Pranešime apie N.Manikienę jis<br />
nekartojo to, kas knygon sudėta,<br />
o tiesiog kalbėjo sielos <strong>ir</strong> sąžinės<br />
balsu apie labai šviesų žmogų,<br />
su kuriuo jam teko bendrauti<br />
dvidešimt metų <strong>ir</strong> būti šalia jo<br />
paskutinėmis gyvenimo akim<strong>ir</strong>komis.<br />
Vakare Kud<strong>ir</strong>kos Naumiesčio<br />
kultūros centre šia iškilia proga<br />
parodyta G.Jankaus dramos<br />
“Ir šviesa, <strong>ir</strong> tiesa” Kauno valstybinio<br />
dramos teatro sceninė<br />
adaptacija.<br />
dvi temos - “Kol jaunas, o broli,<br />
sėk pasėlio grūdą...“ <strong>ir</strong> “Tegul meilė<br />
Lietuvos dega mūsų š<strong>ir</strong>dyse...“.<br />
Geriausiai mintis apie meilę tėvynei<br />
reiškė 11 klasės mokinys<br />
Sigitas Depšys. Vaikinas pastebėjo,<br />
kad “šiandien lietuviai bėga<br />
iš Lietuvos lyg iš skęstančio laivo“,<br />
kad kud<strong>ir</strong>kiška meilė tėvynei<br />
dega toli gražu ne kiekvieno<br />
tautiečio š<strong>ir</strong>dyje. Lietuvių kalbos<br />
specialistės jubiliejinių renginių<br />
proga taip pat parengė knygą<br />
apie V.Kud<strong>ir</strong>ką kompaktiniame<br />
diske. Šiais rinkinėliais mokytojos<br />
apdovanojo savo koleges, lietuvių<br />
kalbos mokytojas, parengusias<br />
mokinius skaitovų konkursui.<br />
Daug šiltų padėkos žodžių<br />
mokyklos bendruomenė <strong>ir</strong> mokytojos<br />
skyrė Šakių laisvalaikio <strong>ir</strong><br />
pramogų centro garso režisieriui<br />
Algimantui Dielininkaičiui, kuris<br />
padėjo įgarsinti <strong>ir</strong> įamžinti pasakojimą<br />
apie Vincą Kud<strong>ir</strong>ką CD formatu.<br />
Dėkingos <strong>ir</strong> renginio kuratorei,<br />
metodinės grupės p<strong>ir</strong>mininkei<br />
Dianai Duobaitei už renginio<br />
vedimą, nuostabias idėjas <strong>ir</strong> pagalbą<br />
jas įgyvendinant.<br />
“Valsčiaus” inf.
Change language