Kepyklos bankroto byla - geras scenarijus detektyvui
Kepyklos bankroto byla - geras scenarijus detektyvui
Kepyklos bankroto byla - geras scenarijus detektyvui
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
pradžia 1 psl.<br />
Tačiau ne visada laikai buvo<br />
tokie prasti ir toli gražu ne užkampis<br />
sužlugdė įmonės darbą,<br />
mano iki šiol darbo nerandanti<br />
darbuotojų atstovė naumiestietė<br />
Almira Griškaitienė. Visų<br />
problemų priežastis greičiau<br />
buvo kepyklos savininko požiūris<br />
į darbuotojus ir visą kepyklos<br />
darbą. “Dėl darbuotojų<br />
kaltės ji tikrai negalėjo sužlugti.<br />
Tie mūsų uždirbti pinigėliai<br />
greičiausiai ne ten keliaudavo,<br />
nes į kepyklą jie negrįždavo,<br />
prieš pat pabaigą tai šio, tai<br />
ano gamybai pritrūkdavo”,mena<br />
moteris. Kaip taisyklė,<br />
kepyklos darbuotojams po<br />
kelis mėnesius vėluodavo atlyginimai,<br />
juos tekdavo “išsimušti”<br />
įvairiausiais būdais arba<br />
prašyti kaip išmaldos. Kritinė<br />
riba buvo peržengta tada, kai<br />
darbuotojai prieš jų valią buvo<br />
išleisti nemokamų atostogų, o<br />
2008 metų liepos 15 dieną visi<br />
- apie 40 žmonių - buvo atleisti<br />
“savo noru”, nors visą tą mėnesį<br />
dar dirbo. Dėl dokumentų klastojimo<br />
kepyklos darbuotojai<br />
kreipėsi į policiją, tačiau, kaip<br />
paaiškėjo vėliau, nelabai ką pavyko<br />
ištirti ir nustatyti,- 2008<br />
metų pabaigoje “Valsčiaus”<br />
laikraštyje pasirodė informacija,<br />
kad Marijampolės policijos<br />
komisariatas dar rugpjūtį<br />
buvo gavęs A.Žilinsko - įmonės<br />
direktoriaus - pranešimą apie<br />
tai, jog rugpjūčio 16d. buvo pavogtas<br />
jam priklausantis VW<br />
Transporter su “Gintarūnos”<br />
paskutinių dviejų trijų mėnesių<br />
buhalterijos dokumentais. Kur<br />
jie dingo iš tikrųjų, taip ir nepavyko<br />
iki galo išsiaiškinti nei<br />
policijai, nei prokuratūrai.<br />
Darbuotojams dėl neišmokėtų<br />
algų nieko kita neliko<br />
kaip kreiptis į teismą. Tačiau<br />
suskubo ne visi - tik mažesnė<br />
pusė. “Lietuviai pasyvūs,<br />
manė, kad nieko gero iš to<br />
nebus, ir nuleido rankas”,- pasakojo<br />
A.Griškaitienė. Prieš<br />
teismą stojo jau nebe įmonės<br />
direktorius, o bendrovės likvidatorius<br />
- UAB “Audersima”<br />
atstovas Andrius Pauliukaitis.<br />
Kadangi dokumentų neturėjo,<br />
teko sutikti su ieškiniais ir <strong>byla</strong>s<br />
užbaigti taikos sutartimis.<br />
Tiems, kurie ieškojo teisybės,<br />
teismas priteisė palyginti nemažas<br />
sumas. Asmeniškai<br />
A.Griškaitienei buvo priteista<br />
Henriko Zarembos žodžiai,<br />
pasakyti baigiantis<br />
savivaldybės tarybos<br />
posėdžiui, įvykusiam<br />
sausio 28-ąją, išsipildė<br />
šimtu procentų. Nors<br />
savivaldybės taryba<br />
pritarė mero minčiai<br />
išimti iš darbotvarkės<br />
šilumos kainų dedamųjų<br />
perskaičiavimo ir karšto<br />
vandens kainos dedamųjų<br />
nustatymo klausimą,<br />
tačiau Valstybinė kainų<br />
ir energetikos kontrolės<br />
komisija vasario 12-osios<br />
nutarimu jas patvirtino ir<br />
be savivaldybės tarybos<br />
palaiminimo.<br />
Nors apie sukčius,<br />
išviliojančius iš patiklių<br />
senukų pinigus, rašyta<br />
jau daug kartų, bet vis<br />
dar pasitaiko patiklių<br />
žmonių, užkimbančių ant<br />
to paties masalo.<br />
Vasario 11 dieną, vidury<br />
baltos dienos, 72-ejų metų<br />
2010m. vasario 19d. Penktadienis. Nr.13 (1761)<br />
<strong>Kepyklos</strong> <strong>bankroto</strong> <strong>byla</strong> -<br />
<strong>geras</strong> <strong>scenarijus</strong> <strong>detektyvui</strong><br />
Darbo nerandanti buvusi kepyklos darbuotoja naumiestietė Almira<br />
Griškaitienė, kreditorių susirinkimuose atstovaujanti be atlyginimų<br />
likusiems darbuotojams, netiki, kad įmonę sužlugdė kepykloje dirbę<br />
žmonės. Jos nuomone, čia uždirbti pinigai keliaudavo kažkur kitur...<br />
per 4 tūkst. litų neišmokėtos algos.<br />
Tačiau visos priteistos sumos<br />
negaus nei ji, nei kiti buvę<br />
įmonės darbuotojai - pagal<br />
tvarką su jais turėtų atsiskaityti<br />
Garantinis fondas, kuris išmoka<br />
tik apie 55 proc. visų priteistų<br />
pinigų. Kada jais galės pasidžiaugti<br />
žmonės, niekas tiksliai<br />
negali pasakyti. “Procesas ilgas,<br />
bylos Garantiniam fondui priduotos<br />
2009 metų liepą, o šiuo<br />
metu nagrinėjamos tik tų metų<br />
balandžio mėnesio paraiškos”,-<br />
aiškino sudėtingą situaciją<br />
A.Pauliukaitis. Pridūrė, jog<br />
yra sunkmetis, bankrutavusių<br />
įmonių labai daug, paraiškų žymiai<br />
padaugėjo, o fondo lėšos<br />
ribotos, todėl jo darbuotojai<br />
pasidarė labai priekabūs. Be<br />
pavasario kepyklos darbuotojai<br />
savo eilės svarstyti jų<br />
klausimą gali ir nesulaukti, o<br />
pats paraiškų svarstymas gali<br />
vykti iki trijų mėnesių. Tačiau<br />
tai vis šviesos taškelis tunelio<br />
gale, mano A.Griškaitienė.<br />
2008 metų gruodį UAB<br />
“Gintarūna” buvo iškelta <strong>bankroto</strong><br />
<strong>byla</strong>, 2009 metų spalį<br />
Kauno apygardos teismas pripažino<br />
įmonę bankrutavusia<br />
ir likviduojama dėl <strong>bankroto</strong>.<br />
Patikslinti kreditorių sąrašai,<br />
kurių bendri reikalavimai sudaro<br />
apie 1,5 mln. litų. Didžiausi<br />
kreditoriai - AB “Turto bankas”,<br />
UAB “Industrijos garantas”,<br />
AB “Ūkio bankas”, “Sodra”.<br />
Kreditorių sąraše yra įrašytos<br />
ir dar dviejų nukentėjusių - direktoriaus<br />
Arūno Žilinsko ir jo<br />
žmonos Audronės Žilinskienės<br />
- pavardės. Kadangi kepykla<br />
nebaigė įgyvendinti kartu su<br />
darbo birža pradėto projekto<br />
“Duonos kepyklos Kudirkos<br />
Naumiestyje modernizavimas<br />
ir gamybos atnaujinimas”, į<br />
kurį valstybė per darbo biržą<br />
investavo 264 tūkst. litų, pusę<br />
sumos pagal sutartį reikėjo<br />
grąžinti. Grąžino, žinoma, ne<br />
“Gintarūna”, o draudimo įmonė<br />
“Industrijos garantas”. Iš “Ūkio<br />
banko”, greičiausiai taip pat<br />
projekto vykdymui, buvo paimtas<br />
kreditas įkeičiant kepyklos<br />
pastatus. Kredito įmonė<br />
negrąžino, tad pastatai įkeisti<br />
iki šiol. Pardavus pastatus kreditą<br />
bankui teks grąžinti. Visi<br />
aukščiau išvardinti kreditoriai<br />
- pirmieji kreditorių sąraše. Ir<br />
tikrai, net ir pardavus turtą,<br />
jiems visos skolos iki lito nebus<br />
sugrąžintos. Parduoti kepyklą<br />
kaip vienetą, už kurį būtų buvę<br />
galima uždirbti geriausiai, iliuzija<br />
tiek įmonės administratoriui,<br />
tiek kreditoriams išgaravo<br />
po pirmųjų dviejų varžytynių.<br />
Sausio 18 įvykęs kreditorių susirinkimas<br />
nutarė parduoti tiek<br />
kepyklos pastatus, tiek įrengimus<br />
dalimis.<br />
Nors paradoksalu, bet<br />
įprasta mūsų valstybėje, jog<br />
labiausiai tokiose bylose kenčia<br />
eiliniai darbuotojai. Ir šioje<br />
<strong>bankroto</strong> byloje nukentėjo tie,<br />
kurių dėka porą metų laikėsi ir<br />
dar ilgai galėjo laikytis kepykla.<br />
Pagal aukščiau minėtą projektą<br />
kepykla turėjo įdarbinti 12<br />
žmonių ir juos trejus metus išlaikyti.<br />
Taigi retkarčiais atvykdavo<br />
biržos atstovai patikrinti,<br />
kaip laikomasi šios pagrindinės<br />
sąlygos. Kad per visą įmonės<br />
gyvavimo laiką būtų atliktas finansinis<br />
kepyklos patikrinimas,<br />
auditas, žmonės nepamena.<br />
Tuo tarpu pats “Gintarūnos”<br />
direktorius iš šito galimai gerai<br />
surežisuoto finansinio liūno<br />
išlipo jei ne visai sausas, tai ir<br />
labai nenukentėjęs. Atlikus tyrimą<br />
pagal kepyklos darbuotojų<br />
pareiškimą įmonės direktorius<br />
baudžiamuoju įsakymu buvo<br />
pripažintas kaltu ir nubaustas<br />
30 bazinių algų, t.y. 3900 litų<br />
dydžio bauda. Kadangi nusikaltimą<br />
tyrusiems prokurorams<br />
buvo įrodyta, jog visi buhalterinės<br />
apskaitos dokumentai<br />
sudegę, rimtesnių nuobaudų ir<br />
bausmių direktoriui nepavyko<br />
“prikabinti”.<br />
Kalbos sau, o gyvenimas - sau...<br />
Pasak klausimą rengusios<br />
komisijos Šilumos skyriaus<br />
vyr. specialistės Ramunės<br />
Zailskienės, vasario mėnesio<br />
šilumos kaina “Šakių šilumos<br />
tinkluose”, kaip buvo laikraštyje<br />
perspėjęs “Šakių šilumos<br />
tinklų” abonentinio skyriaus<br />
viršininkas H.Zaremba, bus<br />
skaičiuojama pagal 24,12 ct už<br />
kWh (be PVM) tarifą, tai pagal<br />
šią kainą nuo kovo 1 dienos,<br />
perskaičiavus dedamąsias, ji<br />
padidėtų dar 1,4 proc. ir būtų<br />
24,45 ct. Tačiau specialistė ne-<br />
galėjo pasakyti, kokios šilumos<br />
kainos Šakiuose bus kovo mėnesį<br />
- mat, pagal Valstybinės<br />
kainų ir energetikos kontrolės<br />
komisijos nutarimą, atsižvelgiant<br />
į kuro kainų kitimą, įmonės<br />
šilumos kainą vartotojams<br />
privalo perskaičiuoti kas mėnesį.<br />
Atsižvelgiant į priimtą nutarimą,<br />
įvertinus šilumos kainos<br />
didėjimą ir santykį tarp geriamojo<br />
vandens kiekio, reikalingo<br />
karštam vandeniui paruošti,<br />
ir planuojamo realizuoti karšto<br />
vandens kiekio, nuo kovo 1d.<br />
Patiklumas kainavo tūkstančius<br />
Griškabūdžio seniūnijos<br />
Paluobių kaimo gyventoja J.S.<br />
neteko trijų tūkstančių litų.<br />
Tą dieną į jos namus užsuko<br />
kažkokia nepažįstama moteriškė.<br />
Viešnia paaiškino, kad<br />
Lietuvoje litai jau keičiami į<br />
eurus, todėl ji privalanti už-<br />
rašyti senutės turimų kupiūrų<br />
numerius. Nors visiems, atrodo,<br />
turėtų būti aišku, kad niekam<br />
jokių numerių nereikia,<br />
kad pinigai keičiami bankuose<br />
ir žmonės tai žino, nes per 20<br />
metų pinigai jau ne kartą keisti,<br />
patikli senutė nepažįstamajai<br />
net 11 proc. turėtų didėti karšto<br />
vandens kainos.<br />
Apie tai, jog savivaldybės<br />
vadovas J.Bertašius prisakė<br />
“Šakių šilumos tinklai” gen.<br />
direktoriui L.Kasparavičiui<br />
šilumos kainos nuo sausio<br />
mėnesio nedidinti, palikti ne<br />
didesnę kaip 23,55 ct už kWh,<br />
o skirtumą, anot jo, prisiimtų<br />
savivaldybė, Kainų ir energetikos<br />
komisijos atstovė sakė nėra<br />
informuota, nors pridūrė, kad<br />
tokią teisę savivaldybė turi.<br />
“Valsčiaus” inf.<br />
atnešė 3 tūkst. litų, visus 100<br />
litų kupiūromis. Sukčiuvienei<br />
to ir tereikėjo. Ji čiupo pinigus<br />
ir, netarusi nė žodžio, išsinešdino.<br />
Nukentėjusiajai paluobietei<br />
beliko kreiptis į policiją.<br />
“Valsčiaus” inf.<br />
Eugenija<br />
iš Šakių:<br />
Gal ir reikėtų “patepti”, bet<br />
mes, pensininkai, nelabai turime<br />
iš ko. Aš nemanau, kad jei<br />
kada nuo savęs ką nors duodu<br />
kaip padėką tai yra “patepimas”.<br />
Gydytojai patys niekada<br />
neprašo, o geresnės gydytojos<br />
už savo nerasčiau niekur - visada<br />
maloni ir paslaugi.<br />
Romas<br />
iš Griškabūdžio:<br />
Aš manau, kad reikia gydytojus<br />
“patepti”, ypač, jei žmogus<br />
turi rimtesnių sveikatos problemų<br />
ar planuoja rimtą operaciją.<br />
O šeimos gydytojai savo<br />
darbą atlieka gerai ir “netepami”.<br />
Pačiam apskritai nėra tekę<br />
gydytojų “patepti”.<br />
Laima<br />
iš Šakių:<br />
Nemanau, kad reikia “patepti”<br />
gydytojus, bet tai dažniausiai<br />
padeda. Aš pati to nemoku<br />
daryti. Yra buvę atvejų, kai<br />
gydytojas tiesiog nepriėmė<br />
paprasčiausių saldainių kaip<br />
padėkos.<br />
3<br />
Ar manote, kad gydytojus<br />
reikia “patepti”,<br />
norint gauti<br />
geresnes paslaugas?<br />
Antanas<br />
iš Gelgaudiškio:<br />
Per savo gyvenimą man neteko<br />
niekada gydytojų “patepti”.<br />
Paprasčiausiai nereikėjo to<br />
daryti, o kad visokių kalbų yra<br />
tekę girdėti, tai ne paslaptis.<br />
Pats baisiomis ligomis nesirgau,<br />
tai ir paslaugomis negaliu<br />
skųstis.<br />
Eglė<br />
iš Plokščių:<br />
Net nežinau. Galbūt ne.<br />
Kiek pati susidūriau su medikais,<br />
likau patenkinta jų darbu.<br />
Jie dirba gerai ir “netepami”, o<br />
jei žmogus nori nuo savęs padėkoti<br />
- tai kiekvieno asmeninis<br />
reikalas.<br />
Danutė<br />
iš Kriūkų:<br />
Manau, kad reikia. Pačiai yra<br />
tekę gydytojus “patepti”. Buvo<br />
atvejų, kai gydytojas leido suprasti,<br />
jog norėtų gauti taip vadinamąjį<br />
kyšį. Tačiau kad pagerėtų<br />
paslaugos “patepus”, nepastebėjau.<br />
Iš darbo - į ligoninę<br />
Vasario 12 dienos rytą į<br />
Šakių ligoninę buvo atgabentas<br />
Sudargo ugniagesių<br />
komandos ugniagesys<br />
D.K.<br />
Tą rytą 1967 metais gimęs<br />
D.K. atėjo į darbą Sudargo seniūnijos<br />
priešgaisriniame punkte ir<br />
tikrai nesitikėjo, kad jau po valandos<br />
atsidurs Šakių ligoninės<br />
chirurgijos skyriuje. Sudargo seniūnė<br />
Rita Grigaitienė pasakojo,<br />
kad ugniagesys tikrino priešgaisrinio<br />
automobilio būklę, o<br />
po to neatsargiai šoko žemyn<br />
ir užkliuvo už kažkokio strypo.<br />
Vyriškis buvo skubiai nugabentas<br />
į ligoninę. “Tai buvo nelaimingas<br />
atsitikimas dėl neatsargumo”,-<br />
sakė seniūnė.<br />
“Valsčiaus” inf.
Change language