18.09.2013 Views

1 doc. Egidijus Rimkus, prof. Arūnas Bukantis, doc. Gintautas ...

1 doc. Egidijus Rimkus, prof. Arūnas Bukantis, doc. Gintautas ...

1 doc. Egidijus Rimkus, prof. Arūnas Bukantis, doc. Gintautas ...

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

išdžiūvimo-įmirkimo ir įšalimo-atitirpimo procesai bei organinių medžiagų kiekio pokyčiai.<br />

Energetika Šylant klimatui bendros energijos sąnaudos sumažės. Tačiau išaugs energijos sąnaudos reikalingos<br />

šaldymui ir kondicionavimui. Sumažės hidroenergetiniai ištekliai. Ypač sumažės upių nuotėkis vasaros<br />

nuosėkio laikotarpiu. Didėjantis trumpalaikių ekstremalių vasaros kritulių pasikartojimas kels pavojų<br />

mažųjų hidroelektrinių konstrukcijoms. Dideli vėjo greičio svyravimai neleis tinkamai išnaudoti vėjo<br />

jėgainių pajėgumų. Dažnesnės audros, pūgos, škvalai, lijundra, kruša kels pavojų antžeminėm elektros<br />

perdavimo linijoms. Didėjanti tarpparinė žiemos oro temperatūrų kaita sukels labai staigius energijos<br />

poreikių šuolius, kas savo ruožtu gali lemti dažnesnius techninius sutrikimus energetinėje sistemoje.<br />

Transportas Dažnėjančio audros trikdys navigaciją Klaipėdos uoste, didės nuostoliai dėl prastovų. Dažnos sausros bei<br />

poplūdžiai apsunkins navigaciją vidaus vandenyse bei paveiks vandens transporto infrastruktūrą.<br />

Dažnesni oro temperatūrų svyravimai apie 0°C žiemą bei karščio bangos vasarą neigiamai veiks<br />

autokelius bei geležinkelius. Dažnės eismui nepalankūs meteorologiniai reiškiniai. Orų permainingumas<br />

bei ekstremalumas greitins transporto priemonių koroziją. Dažnesnės perkūnijos, rūkai bei pakilimonusileidimo<br />

takų apledėjimai skaičiaus lems ir dažnesnius oro uostų veiklos sutrikimus.<br />

Pramonė Kylant oro temperatūrai sumažės energijos sąnaudos reikalingos produkcijos vienetui pagaminti, tuo<br />

pačiu sumažės gaminio savikaina. tačiau, didėjant klimato ekstremalumui galimi dažnesni pramonės<br />

įmonių veiklos trukdymai. Sausrų metu gali sustoti įmonių, kurių gamybos procese sunaudojama labai<br />

daug vandens, veikla. Dažnesnis oro temperatūros svyravimas apie 0°C gali sustiprinti šalčio dūlėjimą<br />

pastatų konstrukcijose bei įrengimų ir technikos atmosferinę koroziją. Klimato atšilimas daugiau veiks<br />

pramonę netiesiogiai: vis didės šiltnamio dujų išmetimų apribojimai bei taršos mokesčiai.<br />

Žemės ūkis Numatomas vegetacijos laikotarpio ilgėjimas ir aktyviųjų temperatūrų sumų didėjimas. Bus palankesnės<br />

šilumamėgių augalų vystymosi sąlygos, introdukuojamos naujos augalų rūšys. Stiprės fotosintezės<br />

produktyvumas, todėl galimas 5-10% grūdinių kultūrų derlingumo padidėjimas esant perteklinei drėgmei<br />

ir ryškus derlingumo padidėjimas 15-20% optimalaus drėgnumo metais. Auganti oro temperatūra mažins<br />

energijos sąnaudas fermų ir kitų žemės ūkio pastatų šildymui. Antra vertus, daugės žemės ūkio kenkėjų<br />

ir ligų. Keisis dvimečių ir daugiamečių augalų žiemojimo sąlygos: trumpiau išsilaikys ir bus nepastovi<br />

sniego danga, dėl dažnų atlydžių galimas pasėlių išmirkimas ir iššutimas, grybelinių ligų plitimas,<br />

vegetacija gali atsinaujinti dar esant didelei šalčių tikimybei. Didėjantis liūčių bei krušos pasikartojimas<br />

sumažins šakniavaisių bei grūdinių kultūrų derlingumą, pablogins derliaus kokybę. Augs ir ilgalaikių<br />

sausrų tikimybė. Karščio bangos bei užsitęsusios sausros paveiks gyvulių sveikatą, lėtins jų augimą bei<br />

mažins produktyvumą.<br />

Miškų ūkis Didėjantis sausringumas didins miškų gaisringumą. Padidėjęs audrų, škvalų skaičius didins vėjovartų<br />

mastus. Šiltesnės žiemos lems naujų ligų ir kenkėjų atsiradimą. Vienų medžių rūšių produktyvumas<br />

sumažės, kitų išaugs. Gali keistis rūšinė medžių sudėtis (mažėti eglynų, daugėti lapuočių bei atsirasti<br />

naujų rūšių), o neprisitaikiusi dirvos struktūra nebus optimali naujoms rūšims.<br />

Gyventojų<br />

sveikata<br />

Didės infekcinių ligų ir epidemijų pavojus. Dažnėjančios karščio bangos bei didesni tarppariniai oro<br />

sąlygų svyravimai kels didesnį pavojų žmonėms, išsiskiriantiems jautrumu oro pokyčiams, silpnės jų<br />

imuninė sistema. Paviršinio bei požeminio vandens kokybės prastėjimas gali lemti su geriamo vandens<br />

kokybe susijusių ligų bei epidemijų pavojaus didėjimą. Numatomas erkių, kraujasiurbių vabzdžių<br />

populiacijos didėjimas. Vegetacijos periodo ilgėjimas lems alerginių ligų plitimą.<br />

Pabaigoje norisi akcentuoti vieną labai svarbų dalyką. Nesvarbu, kokių priemonių mes<br />

imsimės šiltnamio dujų emisijų mažinimui, klimatas vis tiek keisis. Todėl į vieną gretą su emisijų<br />

16

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!