1 doc. Egidijus Rimkus, prof. Arūnas Bukantis, doc. Gintautas ...
1 doc. Egidijus Rimkus, prof. Arūnas Bukantis, doc. Gintautas ...
1 doc. Egidijus Rimkus, prof. Arūnas Bukantis, doc. Gintautas ...
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
išdžiūvimo-įmirkimo ir įšalimo-atitirpimo procesai bei organinių medžiagų kiekio pokyčiai.<br />
Energetika Šylant klimatui bendros energijos sąnaudos sumažės. Tačiau išaugs energijos sąnaudos reikalingos<br />
šaldymui ir kondicionavimui. Sumažės hidroenergetiniai ištekliai. Ypač sumažės upių nuotėkis vasaros<br />
nuosėkio laikotarpiu. Didėjantis trumpalaikių ekstremalių vasaros kritulių pasikartojimas kels pavojų<br />
mažųjų hidroelektrinių konstrukcijoms. Dideli vėjo greičio svyravimai neleis tinkamai išnaudoti vėjo<br />
jėgainių pajėgumų. Dažnesnės audros, pūgos, škvalai, lijundra, kruša kels pavojų antžeminėm elektros<br />
perdavimo linijoms. Didėjanti tarpparinė žiemos oro temperatūrų kaita sukels labai staigius energijos<br />
poreikių šuolius, kas savo ruožtu gali lemti dažnesnius techninius sutrikimus energetinėje sistemoje.<br />
Transportas Dažnėjančio audros trikdys navigaciją Klaipėdos uoste, didės nuostoliai dėl prastovų. Dažnos sausros bei<br />
poplūdžiai apsunkins navigaciją vidaus vandenyse bei paveiks vandens transporto infrastruktūrą.<br />
Dažnesni oro temperatūrų svyravimai apie 0°C žiemą bei karščio bangos vasarą neigiamai veiks<br />
autokelius bei geležinkelius. Dažnės eismui nepalankūs meteorologiniai reiškiniai. Orų permainingumas<br />
bei ekstremalumas greitins transporto priemonių koroziją. Dažnesnės perkūnijos, rūkai bei pakilimonusileidimo<br />
takų apledėjimai skaičiaus lems ir dažnesnius oro uostų veiklos sutrikimus.<br />
Pramonė Kylant oro temperatūrai sumažės energijos sąnaudos reikalingos produkcijos vienetui pagaminti, tuo<br />
pačiu sumažės gaminio savikaina. tačiau, didėjant klimato ekstremalumui galimi dažnesni pramonės<br />
įmonių veiklos trukdymai. Sausrų metu gali sustoti įmonių, kurių gamybos procese sunaudojama labai<br />
daug vandens, veikla. Dažnesnis oro temperatūros svyravimas apie 0°C gali sustiprinti šalčio dūlėjimą<br />
pastatų konstrukcijose bei įrengimų ir technikos atmosferinę koroziją. Klimato atšilimas daugiau veiks<br />
pramonę netiesiogiai: vis didės šiltnamio dujų išmetimų apribojimai bei taršos mokesčiai.<br />
Žemės ūkis Numatomas vegetacijos laikotarpio ilgėjimas ir aktyviųjų temperatūrų sumų didėjimas. Bus palankesnės<br />
šilumamėgių augalų vystymosi sąlygos, introdukuojamos naujos augalų rūšys. Stiprės fotosintezės<br />
produktyvumas, todėl galimas 5-10% grūdinių kultūrų derlingumo padidėjimas esant perteklinei drėgmei<br />
ir ryškus derlingumo padidėjimas 15-20% optimalaus drėgnumo metais. Auganti oro temperatūra mažins<br />
energijos sąnaudas fermų ir kitų žemės ūkio pastatų šildymui. Antra vertus, daugės žemės ūkio kenkėjų<br />
ir ligų. Keisis dvimečių ir daugiamečių augalų žiemojimo sąlygos: trumpiau išsilaikys ir bus nepastovi<br />
sniego danga, dėl dažnų atlydžių galimas pasėlių išmirkimas ir iššutimas, grybelinių ligų plitimas,<br />
vegetacija gali atsinaujinti dar esant didelei šalčių tikimybei. Didėjantis liūčių bei krušos pasikartojimas<br />
sumažins šakniavaisių bei grūdinių kultūrų derlingumą, pablogins derliaus kokybę. Augs ir ilgalaikių<br />
sausrų tikimybė. Karščio bangos bei užsitęsusios sausros paveiks gyvulių sveikatą, lėtins jų augimą bei<br />
mažins produktyvumą.<br />
Miškų ūkis Didėjantis sausringumas didins miškų gaisringumą. Padidėjęs audrų, škvalų skaičius didins vėjovartų<br />
mastus. Šiltesnės žiemos lems naujų ligų ir kenkėjų atsiradimą. Vienų medžių rūšių produktyvumas<br />
sumažės, kitų išaugs. Gali keistis rūšinė medžių sudėtis (mažėti eglynų, daugėti lapuočių bei atsirasti<br />
naujų rūšių), o neprisitaikiusi dirvos struktūra nebus optimali naujoms rūšims.<br />
Gyventojų<br />
sveikata<br />
Didės infekcinių ligų ir epidemijų pavojus. Dažnėjančios karščio bangos bei didesni tarppariniai oro<br />
sąlygų svyravimai kels didesnį pavojų žmonėms, išsiskiriantiems jautrumu oro pokyčiams, silpnės jų<br />
imuninė sistema. Paviršinio bei požeminio vandens kokybės prastėjimas gali lemti su geriamo vandens<br />
kokybe susijusių ligų bei epidemijų pavojaus didėjimą. Numatomas erkių, kraujasiurbių vabzdžių<br />
populiacijos didėjimas. Vegetacijos periodo ilgėjimas lems alerginių ligų plitimą.<br />
Pabaigoje norisi akcentuoti vieną labai svarbų dalyką. Nesvarbu, kokių priemonių mes<br />
imsimės šiltnamio dujų emisijų mažinimui, klimatas vis tiek keisis. Todėl į vieną gretą su emisijų<br />
16