1 doc. Egidijus Rimkus, prof. Arūnas Bukantis, doc. Gintautas ...
1 doc. Egidijus Rimkus, prof. Arūnas Bukantis, doc. Gintautas ...
1 doc. Egidijus Rimkus, prof. Arūnas Bukantis, doc. Gintautas ...
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
įvertinimas ir švelninimas globalioje ir regioninėje plotmėje; klimato svyravimų poveikio<br />
įvertinimas ekonominiam ir politiniam šalių bendradarbiavimui; prisitaikymas prie kintančių<br />
klimato sąlygų.<br />
Jungtinių Tautų Bendroji klimato kaitos konvencija (JTBKKK) ir jos Kioto protokolas<br />
Plečiantis pasaulyje judėjimui prieš aplinkos taršą, keliančią pavojų visai žmonijai, valstybių<br />
lygiu pasirašyta daug susitarimų, sukurta nemažai programų, dokumentų ir mokslinių projektų.<br />
Svarbiausias iš jų – Jungtinių Tautų Bendroji Klimato Kaitos Konvencija (JTBKKK), įsigaliojusi<br />
1994 m. Lietuvos Respublikos Seimas ją ratifikavo 1995 m. Netrukus, 1996 m., buvo parengta<br />
JTBKKK įgyvendinimo nacionalinė strategija, kurios vykdymą organizuoja ir koordinuoja LR<br />
Aplinkos ministerija. Vėlesni tarpvyriausybiniai susitarimai (Kioto protokolas 1997 m., Politinis<br />
„Marakešo susitarimas“ dėl Kioto protokolo įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos 2001 m., „Delio<br />
deklaracija“ darnaus vystymo klausimais 2002 m., kasmetinės Šalių konferencijos klimato<br />
klausimais kt.) iškėlė naujų uždavinių ir sąlygų dėl JTBKKK įgyvendinimo iki 2012 m. 2006 m.<br />
turėtų būti parengtas naujas JTBKKK įgyvendinimo nacionalinės strategijos variantas.<br />
2005 m. pabaigoje Konvenciją iš viso jau buvo ratifikavusios 189 šalys. Šalių Konferencija yra<br />
aukščiausias JTBKKK organas, kuris nuolatos stebi Konvencijos ir bet kokių su ja susijusių teisinių<br />
dokumentų, kuriuos gali priimti Šalių Konferencija, įgyvendinimą.<br />
Galutinis šios Konvencijos ir su ja susijusių teisinių dokumentų, kuriuos gali priimti Šalių<br />
Konferencija, tikslas yra pasiekti, kad šiltnamio dujų koncentracija atmosferoje stabilizuotųsi<br />
tokiame lygyje, kuriame antropogeninis poveikis nesutrikdo klimato sistemos. Šis lygis turi būti<br />
pasiektas per tokį laikotarpį, kuris leistų ekosistemoms natūraliai prisitaikyti prie klimato<br />
pasikeitimo, nekiltų pavojaus maisto produktų gamybai, o ekonominis vystymasis vyktų stabiliai.<br />
Konvencijos nuostatuose nurodoma, kad savo veiksmuose, skirtuose Konvencijos tikslui<br />
pasiekti ir jos nutarimams įgyvendinti, Šalys turėtų saugoti klimato sistemą dabartinių ir būsimųjų<br />
žmonijos kartų labui, remdamosi lygybės principu, pagal jų bendrą, tačiau diferencijuotą<br />
atsakomybę ir atitinkamas galimybes. Atitinkamai Šalys, kurios yra išsivysčiusios valstybės, turėtų<br />
imtis pagrindinio vaidmens, kovodamos su klimato kaita ir neigiamomis jos pasekmėmis. Šalys<br />
turėtų imtis išankstinių priemonių, siekdamos numatyti, užkirsti kelią ar sumažinti iki minimumo<br />
klimato pasikeitimo priežastis ir sušvelninti jo neigiamas pasekmes.<br />
Kioto protokolas – JTBKKK protokolas, priimtas 1997 m. Kiote, Japonijoje. Kioto protokolą<br />
sudaro 28 straipsniai ir A bei B priedai. Kioto protokole nurodoma, jog į B priedą įrašytos Šalys<br />
(tame tarpe ir Lietuvos Respublika), kiekviena atskirai ir visos drauge, užtikrina, kad bendras jų<br />
išmetamų šiltnamio dujų, išvardytų A priede ir apskaičiuotų remiantis antropogeniniu anglies<br />
2
Change language