E. Burokas. „Pūtėme prieš vėją V dalis“

Pūtėme prieš vėją. V dalis
126
Laisvės kovotojai
kaimyno rūsyje iki juosmens šaltame vandenyje. Ašarotomis akimis,
laikydami rankose kryželį, šeimos nariai prašė Kristų sugrąžinti tėvą į
namus. “Perauklėtas” tėvas sugrįžo, bet raudona penkiakampė žvaigždė
visiems laikams liko Juozo atmintyje kaip visokio blogio ir visų nelaimių
įsikūnijimas.
Bėgo laikas. Gurguolių ir liaudies įsisąmonimo metai… Žmonės
per prievartą varomi į kolūkius. Po to prasidėjo konfiskavimai, įvairūs
terorizavimai, klijuojamos liaudies priešų etiketės.
1969 m. Paparčiuose per Nepriklausomybės šventę, kunigas J. Dabravolskas,
pasigaminęs iš popieriaus trispalvę vėliavą, iškėlė ją virš
klebonijos. Jis niekada nepamirš to didelio džiaugsmo širdyje. Rodos,
už lietuvių kančias ir jiems padarytas skriaudas trispalvė vėliava vertė
dar labiau iš gėdos raudonuoti penkiakampę žvaigždę.
1975 m., kai pas kun. J. Dabravolską Inturkės klebonijoje gyveno
“Mulė” ir jie kartu leido “Varpą”, vieną dieną pasirodė nepažįstamas
vyras ir, pasiteiravęs, ar kunigas vienas, prisistatė kas esąs ir pasakė,
kad nori su juo pasikalbėti. Nelaukdamas pirmo “svečio” sakinio, kunigas
tarė: “Norėčiau vieno; kad jūs manęs į saugumą, o aš jūsų į kunigų
seminariją neagituotume. Jūsų nuoširdžiai klausau.”
Pokalbis tęsėsi daugiau kaip dvi valandas. “Svečias” išėjo. Kitame
kambaryje visą laiką už durų stovėjęs “Mulė” pajuokavo: “Lageryje
buvo geriau. Eime valgyti. Rodos, egzaminą išlaikiau.” Sugrįžo gera
nuotaika. Pavalgę ir išgėrę stiprios arbatos jie su nauja energija ir idėjomis
sėdo prie stalo rašyti straipsnio “Varpui”.
Ir kaip pasidarė liūdna, kai po kelių jų bendro darbo mėnesių,
aplink klebonijos pastatus pradėjo slankioti naktiniai šešėliai. Supratę
padėties rimtumą, pasikalbėję su centro draugais, jie nutarė, kad “Mulė”
turi “dingti”. Liko nebaigti darbai, neįgyvendintos idėjos ir daug neišleistų
“Varpo” numerių…
Kun. Dabravolskas ir šiandien jaučia stiprų, lageriuose užgrūdintų
jo rankų atsisveikinimo glėbį, kuris sakyte sakė: “Mokytojau, Mes laimėjome
ir dar LAIMĖSIME…”