26.09.2013 Views

E. Burokas. „Pūtėme prieš vėją V dalis“

E. Burokas. „Pūtėme prieš vėją V dalis“

E. Burokas. „Pūtėme prieš vėją V dalis“

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

Laisvės kovotojai Pūtėme <strong>prieš</strong> <strong>vėją</strong>. V dalis<br />

somą Lietuvą. Laikraštis ir atsišaukimai pradžioje buvo rašomi ranka<br />

pieštuku ar rašalu, vėliau, įsigijus rašomąją mašinėlę – spausdinami<br />

mašinėle. Laikraščio leidimu, spausdinimu ir platinimu rūpinosi ir pats<br />

rašė buvęs policininkas Jonas Laurinavičius.<br />

J. Valtys stengėsi susisiekti su aplinkinių miškų partizanais ir kitomis<br />

pogrindinėmis organizacijomis. Gegužės pradžioje J. Valčio dalinyje<br />

buvo apie 150 vyrų. Jie buvo suskirstyti į būrius ir skyrius. Vienas būrys<br />

vadinosi Vanagų, kitas – Vilkų. Buvo suformuotas dalinio štabas. Valčio<br />

pavaduotoju buvo paskirtas Dimindavičius-Viršila, Barzda. Į štabo<br />

sudėtį įėjo Pranas Runas-Šarūnas ir Petras Povilaitis-Jūreivis. Partizanai<br />

buvo prisaikdinti. Pasirinko slapyvardžius. Į dalinį atvažiavo Lietuvos<br />

savanoris kūrėjas kunigas Juozas Vyšniauskas. Jis buvo laikomas partizanų<br />

kapelionu. Daug laiko praleisdavo miškuose su partizanais, laikė<br />

mišias, sakė pamokslus, klausė išpažinčių, laimino kovai su bolševikais.<br />

Partizanai ruošėsi kovai su <strong>prieš</strong>u. Buvo kasami apkasai, įrengti<br />

ginklams laikyti sandėliai, statomi bunkeriai, vedama žvalgyba, aiškinamos<br />

partizanų teisės, tikslai ir uždaviniai, mokoma karybos meno.<br />

Buvo griežtai uždrausta savarankiškai užpuldinėti <strong>prieš</strong>ą, be štabo sutikimo<br />

likviduoti sovietinius aktyvistus, pareigūnus, išdavikus. Už plėšikavimą<br />

grėsė mirties bausmė.<br />

1945 m. gegužės 12 d. Lekėčių miške Valkų kalvose įsitvirtinę partizanai<br />

buvo NKVD kariuomenės užpulti ir išblaškyti. Dalis partizanų<br />

žuvo. Po mūšio J. Valtys dėjo pastangas daliniui atkurti. Susitiko su<br />

Stirnos rinktinės vadu Vytautu Bacevičiumi-Vygandu ir susitarė dėl<br />

savo būrių įsijungimo į rinktinės sudėtį. Užmezgė ryšius su 1945 m.<br />

rugpjūčio 15 d. įsikūrusios Tauro apygardos vadovybe ir toliau veikė<br />

vadovaujantis iš apygardos štabo gautomis direktyvomis. Buvo suorganizuotas<br />

pagalbos partizanams komitetas, kuris rūpinosi partizanų<br />

aprūpinimu maistu, ginklais, šaudmenimis ir kita būtina amunicija jų<br />

kovoje. J. Valtys į LLKS subūrė per 200 žmonių.<br />

1945 m. birželio pabaigoje buvo gautas LLA štabo įsakymas dėl<br />

legalizacijos. Kas būtų išsaugota gyvoji jėga, buvo leista partizanams<br />

legalizuotis, išsaugoti ginklus ir organizacinės struktūros principą. Reikėjo<br />

paruošti tokią organizaciją, kuri pajėgtų, laikui atėjus, paimti valsčiuose<br />

valdžią į savo rankas.<br />

J. Valtys žuvo išduotas 1945 m. spalio 17 d. prie savo tėviškės. Palaidotas<br />

Lukšių kapinėse.<br />

33

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!