E. Burokas. „Pūtėme prieš vėją V dalis“

Laisvės kovotojai Pūtėme prieš vėją. V dalis
nizacijos „Lietuvos Laisvės Armija“ (LLA) narys, dalyvavo nelegaliose
sueigose ir organizacijos veikloje, buvo susietas su „LLA“ vyriausiąja
vadovybe (Kaziu Veverskiu). Nuo 1944 m. T. Deveikis – antitarybinės
nacionalistinės organizacijos „Ateitininkai“ vadovaujantis dalyvis ir
1945 m. pavasarį įstojo į antitarybinę nacionalistinę organizaciją „Lietuvos
Partizanų Sąjunga“, užsiimančia ardomąja veikla. Sulaikomas
T. Deveikis pasipriešino, smogė KGB darbuotojui, bandė pasislėpti ir tik,
peršovus ranką, buvo sulaikytas. T. Deveikis kaltu neprisipažino.
T. Deveikis po 12 KGB tardymų Vilniuje 1945 10 28 nutarimu perduotas
tolimesniam tardymui Archangelsko srities Velsko m. MGB valdybai.
Tęsiant T. Deveikio ir Jono Jašinsko tardymą, Archangelsko
UMGB tardymo grupės viršininkas 1946 05 22 raštu Nr.462 kreipėsi
į Vilnių ir prašė paaiškinti, ar tikrai M. Mastauskas (buvęs „Lietuvos
Partizanų Sąjungos“ štabo viršininkas) užverbavo J. Jašinską antitarybinei
veiklai ir liepė jam užverbuoti T. Deveikį, taip pat K. Petriškį. Dėl
to pareikalavo M. Mastauską apklausti pakartotinai. Deja, tai jau buvo
neįmanoma, nes M. Mastauskas 1946 03 02 buvo „tardymo metu miręs
nuo plaučių tuberkuliozės“. Dėl šios ir kitų aplinkybių T. Deveikiui kai
kurie kaltinimai atkrito.
Tadas Deveikis buvo Dievo ir Gamtos apdovanotas nesuprantama
dvasine ir fizine galia bei ištverme. Jis buvo patekęs į platų tardomųjų
(daugiausia studentų) ratą, kurie dėl neišmanymo ar kitų priežasčių
teikė parodymus ne jo naudai. Tuo tarpu T. Deveikio „credo“ buvo:
nemačiau, negirdėjau, nežinau, nepažįstu. Todėl T. Deveikio tardymai
būdavo nutraukiami.
Lietuvos TSR Aukščiausiojo teismo 1947 04 05 nuosprendžiu
T. Deveikis buvo nuteistas pagal RFSR BK 58-12 str. 3 m. kalėti lageryje
ir 2 m. apribotos jo teisės. Po teismo pervežtas į Vilniaus kalėjimą
Nr.1. Paleistas 1948 07 03. Reabilituotas 1990 07 03.
Nuo 1948 07 10 dirbo LTSR Sveikatos apsaugos ministerijos sistemoje
gydytoju.
135