„Nenoriu jaudinti tėvų.“ Iš tiesų gali būti, kad tėvai, sužinoję apie pat<strong>ir</strong>iamas patyčias, sus<strong>ir</strong>ūpins esama situacija. Tėvai gali norėti <strong>ir</strong> imtis kokių nors veiksmų, kad tave apgintų nuo patyčių. Tėvų susijaudinimas ar sus<strong>ir</strong>ūpinimas yra visiškai natūrali reakcija. Suprantama, vaikus <strong>ir</strong> paauglius tokia tėvų reakcija gali išgąsdinti. Vis dėlto tik papasakoję suaugusiesiems apie pat<strong>ir</strong>iamas patyčias vaikai gali iš jų sulaukti palaikymo <strong>ir</strong> pagalbos. Jei nedrąsu iš karto kreiptis į tėvus – iš pradžių galima pasikalbėti su <strong>be</strong>ndraamžiu, „Vaikų linijos“ konsultantu ar žmogumi, kuriuo pasitiki, <strong>ir</strong> kartu apgalvoti, kaip pateikti tėvams informaciją apie patyčias. „Gėda, kad pats negaliu apsiginti.“ Pameni, apie tai mes jau šiek tiek kalbėjome skyrelyje apie mitus. Neretai vaikai <strong>ir</strong> paaugliai mano, kad su įva<strong>ir</strong>iais sunkumais turi susidoroti patys. Tuomet atrodo, kad <strong>ir</strong> su patyčiomis turi kovoti pats vienas. Labai svarbu p<strong>ir</strong>miausia sau pačiam pripažinti, kad būna situacijų, su kuriomis vienas negali susidoroti. Pavyzdžiui, gal pateksi į patyčių situaciją, kurią įveiksi pats – gal pakaks nekreipti dėmesio <strong>ir</strong> skriaudėjai ne<strong>be</strong>sikabinės prie tavęs. Tačiau gali kilti tokių patyčių situacijų, kai vienas jų įveikti negalėsi – galbūt skriaudėjai bus gerokai už tave stipresni ar jų bus ne vienas, o keletas. Tuomet svarbu pasakyti sau: „Vienas to galiu <strong>ir</strong> neįveikti. Turiu kreiptis pagalbos.“ „Sunku įrodyti patyčias, todėl neverta sakyti...“ Tikrai ne visuomet lengva suaugusiam žmogui išsiaiškinti vykusias patyčias <strong>ir</strong> suprasti, kaip į jas reaguoti. Gali apimti baimė: „Niekas manimi nepatikės“ arba „Aš negalėsiu įrodyti, kad iš manęs tyčiojosi.“ Kartais <strong>ir</strong> patys skriaudėjai tuo gąsdina patyčias pat<strong>ir</strong>iančius vaikus, tikėdamiesi, kad vaikai tylės apie pat<strong>ir</strong>iamas patyčias. Jeigu <strong>ir</strong> tektų susidurti su sunkumais sprendžiant patyčių situacijas, pavyzdžiui, tavimi netiki mokytojas ar klasės auklėtojas, nenuleisk rankų! Jei vienas suaugusysis tavimi nepatikėjo, pamėgink kreiptis pagalbos į kitą žmogų. Galbūt su juo pavyks surasti būdą kitiems pasakyti apie patyčias <strong>ir</strong> jas sustabdyti. „Net jei <strong>ir</strong> pasakysiu apie tai – situacija vis tiek nepasikeis.“ Tokia baimė tikrai yra suprantama. Žinai, patyčios yra toks senas <strong>ir</strong> visiems gerai žinomas elgesys, kad tiek vaikai, tiek suaugusieji jaučiasi <strong>be</strong>jėgiai ką nors pakeisti <strong>ir</strong> retkarčiais net nemėgina nieko keisti. Kartais tenka iš vaikų išg<strong>ir</strong>sti, kad papasakojus tėvams ar mokytojams apie patyčias situacija ne tik nepagerėjo, <strong>be</strong>t net <strong>ir</strong> pablogėjo. Labai apmaudu, tačiau sprendžiant patyčių situacijas tiek <strong>vaikams</strong>, tiek suaugusiesiems reikia daug kantrybės. Dažnai patyčios nesiliauja iš karto – 30
tačiau situacija gali gerėti pamažėle. Kreipdamasis pagalbos turėk omenyje, kad suaugusysis nėra visagalis <strong>ir</strong> tikrai negalės iš karto sustabdyti patyčių. Patyčias jūs galite įveikti <strong>be</strong>ndromis jėgomis: kartu pasitardami, ką gali daryti suaugęs žmogus, o ką gali daryti tu; aptardami, kaip situacija keičiasi, ieškodami kitų žmonių, pavyzdžiui, mokyklos d<strong>ir</strong>ektoriaus ar kitų vaikų tėvų, pagalbos. Svarbiausia – nelik vienas su savo išgyvenimais! 31
- Page 1: Robertas Povilaitis Jurgita Smiltė
- Page 4 and 5: UDK 159.927 Po-248 ISBN 978-9986-03
- Page 7 and 8: Laiškas skaitytojui Labas! Malonu,
- Page 9 and 10: I skyrius. Apie patyčias Kas yra p
- Page 11 and 12: Ar esi girdėjęs tokius žodžius:
- Page 13 and 14: O toliau tu gali paskaityti kitų v
- Page 15 and 16: Kaip jaučiasi tie, kurie patiria p
- Page 17 and 18: kad dažnas patyčias patiria tiek
- Page 19 and 20: Stebėtojai, palaikantys patyčias
- Page 21 and 22: kuprinę ir pradėjo ją erzinti:
- Page 23 and 24: Mitai apie patyčias Kaip manai, te
- Page 25 and 26: Skyrelyje, kuriame kalbėjomės api
- Page 27 and 28: Mitas: Fizinis smurtas yra skaudesn
- Page 29: „Nesakysiu apie patyčias, nes ne
- Page 33 and 34: Tai reikalinga tam, kad ir vairuoto
- Page 35 and 36: Žinok - kad jaustumeis saugesnis,
- Page 37 and 38: Taigi, jei tu matai vykstančias pa
- Page 39 and 40: Kuo gali padėti suaugusieji? Kai v
- Page 41 and 42: nes mano, kad „tai nieko rimta“
- Page 43 and 44: Apie „Vaikų liniją“ „Vaikų
- Page 45 and 46: Dėl kokių sunkumų galima kreipti
- Page 48: Robertas Povilaitis Jurgita Smiltė
Change language