atsisiųsti leidinį (lietuvių kalba) (pdf failas) - Lietuvos šilumos tiekėjų ...
atsisiųsti leidinį (lietuvių kalba) (pdf failas) - Lietuvos šilumos tiekėjų ...
atsisiųsti leidinį (lietuvių kalba) (pdf failas) - Lietuvos šilumos tiekėjų ...
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
UAB „Tauragės šilumos tinklai“<br />
38<br />
UAB „Tauragės šilumos tinklai“<br />
Paberžių g. 16, LT-72324 Tauragė<br />
Tel. 8 446 62860<br />
Faksas 8 446 72357<br />
el.p.taurage.st@zebra.lt<br />
Asociacijos narys nuo 1999 m.<br />
UAB „Tauragės šilumos tinklai“ direktorius<br />
Donatas Vaclovas SIMAITIS<br />
UAB Tauragės šilumos tinklai oficialiai savo veiklą pradėjo 1968 m. spalio mėn., kai<br />
Tauragės rajoninė katilinė buvo priimta į tuometės Klaipėdos VRE balansą. Iki tol katilinė<br />
priklausė vietiniam komunalinių įmonių kombinatui. Oficialiai pirmas katilas katilinėje užkurtas<br />
1965 m. Tauragės rajoninė katilinė buvo rekonstruota 2 kartus ir joje veikė 3 garo<br />
katilai-boileriai DKVR-6,5/13, 2 vandens šildymo katilai KVGM-10 ir vienas vandens šildymo<br />
katilas KVGM-20. Bendras katilinės galingumas buvo 60 MW. Katilinė gamtosauginiu<br />
požiūriu buvo nelabai geroje vietoje – miesto centre ir smarkiai jį teršė. Katilinės kuras<br />
visą laiką buvo tik mazutas, vežamas autotransportu iš Tauragės keramikos gamyklos, o<br />
vėliau – iš Beržės rajoninės katilinės (nuo 1985 m.).<br />
1985 m. tuometės Vyr. gamybinės ir elektrifikacijos valdybos užsakymu buvo atlikta<br />
studija, kurioje numatoma plėsti Beržės rajoninę katilinę ir sužiedinti su Tauragės rajonine<br />
katiline. Ateityje, apie 1995 m. Tauragės miesto katilinė turėjo būti panaikinta, kaip smarkiai<br />
teršianti miestą. Tačiau iki to laiko katilinė nebuvo uždaryta, nes nebuvo nei sužiedinta,<br />
nei atlikta rekonstrukcija. Beržės rajoninės katilinės sužiedinimas su miesto katiline<br />
atliktas 1990 m. Beržės rajoninės katilinės išplėtimas pastatant vieną 55 MW vandens<br />
šildymo katilą atliktas 1997 m., tačiau dėl per didelio galingumo šis katilas beveik nebuvo<br />
eksploatuojamas. Ir tik 2003 m., atidavus eksploatuoti 8 MW biokuru dirbantį vandens<br />
šildymo katilą, atsirado galimybė Tauragės miestui tiekti šilumą iš vieno šaltinio – Beržės<br />
rajoninės katilinės, kurios galingumas sudarė 98,5 MW. Nuo tada ir buvo sustabdyta ir<br />
nebekūrenama Tauragės miesto rajoninė katilinė. 2007 m. dėl katilinės įrenginių susidėvėjimo,<br />
mažų amortizacinių atskaitymų, brangaus personalo išlaikymo bei kitų priežasčių<br />
ji likviduota (parduota su teritorija) .<br />
Minėtas 98,5 MW Beržės RK galingumas Tauragės miestui, kuris šiuo metu sudaro<br />
33-3,5 MW, buvo per didelis ir 2006 m. 55 MW, mazutu veikiantis vandens šildymo katilas<br />
išmontuotas ir vietoj jo pastatytas 12 MW galingumo biokuru veikiantis garo katilas.<br />
Šiuo metu Beržės RK galingumas yra 63,5 MW. Čia veikia 2 garo katilai DKVR-20-13 (kuras<br />
– mazutas), vienas garo katilas DE-25-14 (kuras – mazutas), vienas vandens šildymo<br />
katilas DE-16V su pakura DG-9 (kuras – biokuras) ir vienas garo katilas DE-25/225 su<br />
daline garo perkaita (kuras – biokuras). Dėl gamtosauginių reikalavimų katilinės galingumas<br />
sumažintas iki 46,8 MW (užkonservuotas garo katilas DE-25-13).<br />
Atidavus eksploatuoti 8 ir 12 MW galingumo, biokuru dirbančius katilus, 2007 m.<br />
kovo mėn. ekonomiškesniam jų darbo išnaudojimui Beržės RK pastatytas 7 MW galingumo<br />
kondensacinis ekonomaizeris. Dėl to šalčiausiu žiemos metu iš biokuru dirbančių dviejų<br />
katilų 20 MW galingumo gaunamas iki 25 MW galingumas (ekonomija – 25÷30 proc.<br />
priklausomai nuo biokuro kokybės). Taip skysto kuro – mazuto Beržės RK naudojimas<br />
pradedamas tik atšalus orams iki -7–8ºC ir per metus, priklausomai nuo sezono, sunaudojama<br />
800-1500 t.<br />
Statant 12 MW galingumo, biokuru dirbantį garo katilą DE-25-225, specialiai buvo<br />
numatyta dalinė garo perkaita iki 225ºC, kad pagamintą garą būtų galima panaudoti turbogeneratoriui,<br />
kuris gamintų elektros energiją. Todėl lygiagrečiai buvo projektuojamas ir<br />
statomas 750 KW galingumo turbogeneratorius PTG-750. Rangovas – UAB ,,Gandras Energoefektas“.<br />
2007 m. gruodžio 19 d. turbogeneratorius paleistas dirbti autonominiu režimu.<br />
Galutinai atidavus eksploatuoti turbogeneratorių, elektrą numatoma gaminti ne tik<br />
saviems reikalams, bet ir pardavimui.<br />
Tauragės šilumos tinklai eksploatuoja 29 km įvairaus diametro (Ø40-600 mm) šilumos<br />
tinklų. Tinklų pralaidumas projektuotas su didele perspektyva ir tai atsiliepia trasų nuostoliais.<br />
Pagrindinės jungiamosios šiluminės trasos diametrai 500 mm ir 600 mm, kurios<br />
dalis yra orinė, per dideli. Dėl to 2007 m. UAB ,,Termosistemų projektai“ parengė Tauragės<br />
miesto centralizuoto šilumos tiekimo energijos patikimumo didinimo projektą, kuriame parengiamas<br />
energijos tiekimo termohidraulinis modelis, strategija, verslo planas iki paraiškų<br />
ES struktūrinių fondų paramai gauti. Šilumos tinklų renovacija turi prasidėti 2008 m.<br />
2007 m. šilumos tinkluose įrengta automatizuota slėgio kontrolės sistema, kuri leidžia<br />
fiksuoti avarines bei kritines slėgio reikšmes kontrolės taškuose (13 taškų), informuoti<br />
apie tai dispečerinę tarnybą (Bitės GSM ryšiu) ir remiantis slėgio kitimo trasoje analitiniais<br />
duomenimis, lokalizuoti avarijų vietas, taip padidinti šilumos tiekimo sutrikimų šalinimo<br />
operatyvumą.<br />
Kvartalinės boilerinės Tauragės šilumos tinkluose likviduotos 2002–2003 m. Apie<br />
60 proc. šilumos punktų renovuoti.<br />
Šilumos kainos UAB Tauragės šilumos tinkluose kito:<br />
- iki 2004-02 - 13,7 ct/kWh be PVM;<br />
- iki 2006-04 - 13,09 ct/kWh be PVM<br />
- iki 2007-07 - 13,65 ct/kWh be PVM<br />
nuo 2007-08 - 15,95 ct/kWh be PVM<br />
Tokią stabilią ir palyginti nedidelę šilumos kainos dinamiką lėmė išvardytų priemonių<br />
įgyvendinimas, t.y. medienos kuro panaudojimas sparčiai kylant skysto kuro mazuto<br />
kainoms.<br />
Nuo 2000 m. Tauragės šilumos tinklai eksploatuoja priimtą į balansą buvusią žemės<br />
ūkio technikos mokyklos katilinę (kuras – skalūnų alyva), nuo 2002 m. – Eičių gyvenvietės<br />
katilinę (kuras – durpės), o nuo 2005 m. – Tauragės Dvaro katilinę, kūrenamą malkomis.<br />
Visos šios katilinės yra nuostolingos, o gyventojai labai nemokūs ir tai sudaro sunkumus<br />
visai bendrovės ekonominei veiklai.<br />
2008–2009 metais Tauragės miestą turi pasiekti gamtinės dujos. Dėl to šilumos tinklams<br />
teks šiuo metu naudojamą rezervinį kurą – mazutą, pakeisti dujiniu. Todėl įmonės darbuotojų<br />
kolektyvui iškils naujų uždavinių įsisavinant dujinio kuro naudojimą. Taip pat sparčiai<br />
kylant tiek dujų, tiek medienos kainoms gali iškilti dilema, kokį kurą ekonomiškiau naudoti.<br />
Bet visa tai parodys ateitis. Manau, kad mūsų darbuotojų kolektyvas pasiryžęs įrodyti, kad<br />
šiandien UAB Tauragės šilumos tinklai – svarbi ir perspektyvi Tauragės miesto centralizuoto<br />
šilumos tiekimo įmonė, sugebanti aprūpinti vartotojus kokybiška šilumos energija.