atsisiųsti leidinį (lietuvių kalba) (pdf failas) - Lietuvos šilumos tiekėjų ...
atsisiųsti leidinį (lietuvių kalba) (pdf failas) - Lietuvos šilumos tiekėjų ...
atsisiųsti leidinį (lietuvių kalba) (pdf failas) - Lietuvos šilumos tiekėjų ...
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
<strong>Lietuvos</strong> šilumos tiekėjų asociacija<br />
54<br />
Šilumos ūkis – vienas svarbiausių energetikos sektorių Lietuvoje. Jo veikla glaudžiai susijusi<br />
su kitomis energetikos šakomis: elektros, dujų, naftos, atsinaujinančių energijos šaltinių.<br />
Vytautas STASIŪNAS<br />
LŠTA prezidentas<br />
Visuose <strong>Lietuvos</strong> miestuose ir daugelyje gyvenviečių yra įrengtos centralizuoto šilumos<br />
tiekimo (CŠT) sistemos. Tose vietovėse, kur CŠT ekonomiškai nepasiteisina, naudojamas<br />
individualus šildymo būdas. Šiuo metu CŠT ir individualus šildymas mūsų šalyje sudaro<br />
maždaug po 50 proc. Toks santykis išlaikomas daugelyje mūsų kaimyninių šalių, kuriose<br />
klimatinės sąlygos yra panašios kaip Lietuvoje ir kuriose šildymo sezonas trunka taip pat<br />
6-7 mėnesius per metus.<br />
Per 18 nepriklausomybės metų CŠT patyrė daug permainų, pereinant nuo sovietinių prie<br />
rinkos ekonomikos darbo metodų. Pereinamuoju laikotarpiu CŠT ūkiui iškilo grėsmė būti<br />
sunaikintam, kaip tai įvyko kai kuriose buvusiose sovietinėse respublikose. Mūsų šalies<br />
specialistų pastangos ir Skandinavijos valstybių teigiamas pavyzdys bei parama – esminiai<br />
faktoriai, kurie nulėmė, kad CŠT Lietuvoje butų išsaugotas. Dabar tarp 10 naujų ES narių<br />
Lietuva yra laikoma pavyzdžiu, kaip turinti gerai tvarkomą CŠT ūkį ir galinti jį modernizuoti<br />
iki Vakarų Europos valstybių lygio.<br />
Per praėjusį laikotarpį centralizuoto šilumos tiekimo sektoriaus visose grandyse atlikta daug<br />
darbų. Vartotojų naudai pastatuose įrengti automatiniai šilumos punktai, kurie palaiko reikiamą<br />
temperatūrą butuose nepriklausomai nuo lauko oro temperatūrų pasikeitimo, kas<br />
itin svarbu pavasarį ir rudenį pereinamuoju laikotarpiu. Pastatai daugiau nebeperšildomi.<br />
Džiugina ir tai, kad centralizuoto tiekimo privalumus pradėjo suvokti ir vartotojai. Jei anksčiau<br />
pastarieji prašė atsijungti, dabar nori prisijungti.<br />
Naikinant grupines boilerines ir atliekant kitus modernizavimo darbus, žymiai sumažėjo<br />
šilumos nuostoliai tinkluose. Sėkmingai pereinama prie vietinio kuro šilumos gamyboje,<br />
didinami kogeneracinių įrenginių pajėgumai, atliekami kiti modernizavimo darbai, kurių<br />
pasekmė – sumažėjęs kuro suvartojimas energijos gamybai.<br />
2007 m. sausio mėn. <strong>Lietuvos</strong> Respublikos Seimas patvirtino naują Nacionalinės energetikos<br />
strategiją, kurioje numatytas platus centralizuoto šilumos tiekimo vystymas Lietuvoje.<br />
Platesnis vietinio kuro, komunalinių atliekų panaudojimas miesto, kogeneracinių jėgainių<br />
įrengimas, šilumos tinklų, pastatų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimas,<br />
taip pat pačių pastatų šiltinimas leis sumažinti šilumos suvartojimą, kartu ir mokestį<br />
gyventojams. Nuo 1996 iki 2006 m. į šilumos ūkį investuota apie 1 mlrd. Lt, tačiau iš viso<br />
šilumos ūkio sektoriui atnaujinti reikalinga per artimiausius penkerius metus investuoti per<br />
9 mlrd. Lt, kaip numatyta 2007 m. gruodžio 27 d. patvirtintame LR Vyriausybės Nacionalinės<br />
energetikos strategijos įgyvendinimo 2008-2012 metų priemonių plane.<br />
Džiaugiamės, kad tiek daug yra pasiekta, o ateityje stengsimės ir toliau tęsti savo veiklą numatyta<br />
kryptimi – geresnės ir modernesnės <strong>Lietuvos</strong> šilumos ūkio ateities link.<br />
Vytautas STASIŪNAS<br />
<strong>Lietuvos</strong> šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas
Change language