DÄl Pakruojo rajono savivaldybÄs administracijos direktorÄs Astos ...

PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA 

SPRENDIMAS 

DĖL PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS DIREKTORĖS 

ASTOS JASIŪNIENĖS 2009 METŲ VEIKLOS ATASKAITOS 

2010 m. balandžio 29 d. Nr. T-153 

Pakruojis 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin. 1994, Nr. 55-1049; Nr. 

113-4290) 16 straipsnio 2 dalies 19 punktu, Pakruojo rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a: 

Pritarti Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktorės Astos Jasiūnienės 2009 metų 

veiklos ataskaitai (pridedama). 

Meras 

Saulius Gegieckas

PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYBĖS 

ADMINISTRACIJOS DIREKTORIAUS 

2009 METŲ 

VEIKLOS ATASKAITA 

2010 

Pakruojis

2 

TURINYS 

Įvadas 3 

Biudţetas 4 

Švietimas 6 

Socialinė rūpyba 8 

I. Buhalterinės apskaitos poskyris 9 

II. Socialinių išmokų poskyris 15 

III. Neįgaliųjų reikalų poskyris 19 

IV. Socialinės paramos poskyris 21 

V. Socialinių paslaugų poskyris 23 

Vaiko teisių apsauga 27 

Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaita 27 

Smurtas prieš vaikus 30 

Rizikos grupės vaikai 32 

Likę be tėvų globos vaikai 32 

Kultūra 40 

Bibliotekų fondas 45 

Internetas 46 

Ţemės ūkis 47 

Investicijų ir turto valdymas 47 

Darbas su formaliomis ir neformaliomis jaunimo organizacijomis 52 

Vietinis ūkis ir statyba, teritorijų planavimas, ţemėtvarka 53 

Vetinio ūkio ir statybos skyriaus viešieji pirkimai 55 

Apklausos procedūra 55 

Statybos srityje atlikti darbai 55 

Seniūnijų veikla 56 

Pakruojo seniūnija 56 

Linkuvos seniūnija 58 

Klovainių seniūnija 61 

Guostagalio seniūnija 63 

Lygumų seniūnija 65 

Pašvitinio seniūnija 66 

Rozalimo seniūnija 71 

Ţeimelio seniūnija 72 

Civilinė metrikacija 73 

Karo prievolės administravimas 74 

Mobilizacija 74 

Teisinė veikla 75 

Apskaita 76 

Valstybinės kalbos prieţiūra ir informacijos apie savivaldybę sklaida 78 

Informacinė sistema 79 

Komunalinio ūkio specialisto veikla 80

3 

Įvadas 

Pakruojo rajono savivaldybės administracija (toliau – administracija) yra savivaldybės 

biudţetinė įstaiga, kurią sudaro struktūriniai (12 skyrių), struktūriniai teritoriniai (8 seniūnijos) 

padaliniai, 4 skyriams nepriklausantys specialistai. Administracijos vadovas – administracijos 

direktorius – taip pat yra savivaldybės vykdomoji institucija. 

Administracija atliko svarbiausius uţdavinius – vykdė viešąjį administravimą ir 

administravo viešųjų paslaugų teikimą bei funkcijas: 

1. įgyvendino įstatymus ir Vyriausybės nutarimus, savivaldybės tarybos sprendimus 

savivaldybės teritorijoje; 

2. savivaldybės tarybos nustatyta tvarka administravo savivaldybės biudţeto asignavimus, 

organizavo savivaldybės biudţeto vykdymą ir ūkinę bei finansinę veiklą, administravo ir 

kontroliavo savivaldybės turto valdymą ir naudojimą; 

3. uţtikrino dokumentų, susijusių su savivaldybės institucijomis, saugojimą; 

atliko finansinį, ūkinį bei materialinį savivaldybės tarybos, mero, Savivaldybės kontrolės 

ir audito tarnybos aptarnavimą; 

4. rengė savivaldybės institucijų sprendimų, potvarkių ir įsakymų projektus; 

atliko kitas įstatymų ir Vyriausybės nutarimų numatytas bei padalinių nuostatuose 

nurodytas funkcijas. 

2009 metais administracijos direktorius savo kompetencijai priklausančiais klausimais 

pasirašė 1 335 įsakymus, 448 sutartis. Administracija parengė ir pateikė tarybai svarstyti 393 

sprendimų projektus (390 sprendimai buvo priimti), gavo 4 599 raštus iš įvairių institucijų, 329 

gyventojų prašymus, į įvairias institucijas išsiuntė 1 725 raštus. 

Administracijos struktūra ir jos pokyčiai 2009 metais. 

2009 m. sausio 1 d. savivaldybės administracijos struktūroje buvo 218,5 etatų (iš jų 75 

valstybės tarnautojai), uţimtų pareigybių – 208,5. 2009 m. buvo panaikintas Bendrasis skyrius, jo 

funkcijos ir darbuotojai perduoti Juridinio ir Vietinio ūkio ir statybos skyriams. Pertvarkos sulaukė 

Kultūros skyrius: kultūros specialistai, dirbę kaimų kultūros namuose, buvo perduoti Pakruojo ir 

naujai įsteigtam Linkuvos kultūros centrams. 2009 m. gruodţio 31 d. administracijoje buvo 

patvirtinta 199,25 pareigybių (iš jų 70 valstybės tarnautojų), uţimtos 184 pareigybės. 

Vidutinis mėnesinis Pakruojo rajono savivaldybės administracijos darbuotojų darbo 

uţmokestis per 2009 metus sumaţėjo: valstybės tarnautojams nuo 2 979,28 Lt metų pradţioje iki 2 

374,18 Lt metų pabaigoje, dirbantiems pagal darbo sutartį nuo 1 402,49 Lt metų pradţioje iki 

1 230,34 Lt metų pabaigoje. Vidutinis mėnesinis darbo uţmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų 

įmonių) trečiąjį 2009 m. ketvirtį sudarė 2 142,2 lito. 

Savivaldybės administracijoje dirba 84 darbuotojai, turintys aukštąjį išsilavinimą, 6 

darbuotojai turi aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą. Specialistai kelia savo kvalifikaciją: pernai 1 

valstybės tarnautojas įgijo aukštąjį išsilavinimą, 3 valstybės tarnautojai ir 6 darbuotojai, dirbantys 

pagal darbo sutartį, šiuo metu mokosi, kiti specialistai dalyvauja įvairiuose seminaruose. 

Dėl lėšų stygiaus 2009 m. kvalifikaciją stengtasi kelti tik būtiniausiuose seminaruose. 

Jau tradicija tapo darbuotojų skatinimas. Ataskaitiniais metais 46 administracijos 

darbuotojai šventė įvairias gyvenimo sukaktis ir jubiliejus ir ta proga uţ nuoširdų ir gerą darbą buvo 

paskatinti mero padėkomis ir simbolinėmis dovanėlėmis. 

Administracijos direktoriaus įsakymų, priimtų 2009 metais, analizė 

2009 m. Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktorius priėmė iš viso 1 335 

įsakymus, iš jų: 

1. 557 veiklos organizavimo klausimais;

4 

2. 275 personalo klausimais (darbuotojų priėmimas ir atleidimas iš darbo, priemokų 

mokėjimas, darbo krūvis, praktikos atlikimas); 

3. 503 atostogų, komandiruočių klausimais. 

Biudţetas 

2009 metai Pakruojo rajono savivaldybės gyvenime įsimins kaip finansinės krizės ir 

permainų, ieškojimų ir morališkai sunkių sprendimų dėl taupymo metai. Savivaldybės 2009 metų 

biudţetas – 69 205,7 tūkst. Lt pajamų ir asignavimų – buvo patvirtintas 2009 m. vasario 19 d. 

sprendimu Nr. T-2. Per metus savivaldybės biudţetas buvo ne kartą tikslintas – perskirstytos 

biudţeto išlaidos, keistos valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti skirtų 

asignavimų apimtys ir paskirtis, didintos biudţeto pajamos ir kt. Metų pabaigoje patikslintas 

savivaldybės 2009 metų biudţeto planas sudarė 64 958,2 tūkst. Lt pajamų ir asignavimų. 2009 m. į 

Pakruojo rajono savivaldybės biudţetą gauta iš viso 60 818,2 tūkst. Lt pajamų (planas įvykdytas 

93,6 proc.). 2009 m. savivaldybės biudţeto pajamų planas neįvykdytas dėl besitęsiančio 

ekonominio šalies nuosmukio. Laikinam savivaldybės biudţeto pajamų trūkumui padengti 2009 m. 

savivaldybei iš Lietuvos Respublikos valstybės biudţeto apyvartos lėšų buvo suteikta 440 000 Lt 

trumpalaikė paskola. Paskolą savivaldybė naudojo sutartyje numatytoms išlaidoms finansuoti – 

darbo uţmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms mokėti. Paskolos grąţinimo terminas – 2009 m. 

rugsėjo 1 d., tačiau savivaldybė dėl lėšų trūkumo 2009 m. grąţino 378,0 tūkst. Lt, likusi dalis (62,0 

tūkst. Lt) bus grąţinta iš Savivaldybės 2010 metų biudţeto. Taip pat paimta iš banko 240 000 EUR 

kreditinė linija. 

Gyventojų pajamų mokesčio iš viso gauta 24 173,1 tūkst. Lt, iš jų gaunamų iš Valstybinės 

mokesčių inspekcijos teritorinių padalinių – 11 207,1 tūkst. Lt, iš valstybės iţdo savivaldybių 

pajamoms ir išlaidų struktūros skirtumams išlyginti – 12 966,0 tūkst. Lt. Gyventojų pajamų 

mokesčio prognozuojamų pajamų planas (28 232,0 ūkst. Lt) įvykdytas 85,6 proc. (arba negauta 4 

058,9 tūkst. Lt planuotų pajamų), iš jų mokesčio, gaunamo iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, 

negauta 3 075,9 tūkst. Lt, gaunamo iš valstybės iţdo negauta 983,0 tūkst. Lt. 

Turto mokesčių gauta 1 890,1 tūkst. Lt, iš jų: ţemės mokesčio – 1 256,4 tūkst. Lt, 

nekilnojamojo turto mokesčio – 585,3 tūkst. Lt (metų planas įvykdytas 87,4 proc.), paveldimojo 

turto mokesčio – 48,4 tūkst.Lt. 

Prekių ir paslaugų mokesčių gauta 1 700,2 tūkst. Lt, iš jų: mokesčio uţ aplinkos teršimą – 

104,2 tūkst. Lt (metų planas įvykdytas 104,2 proc.), valstybės rinkliavų – 48,6 tūkst. Lt, vietinių 

rinkliavų – 22,7 tūkst. Lt, komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo vietinės rinkliavos surinkta 

1524,7 tūkst. Lt. 

Turto pajamų gauta iš viso 786,0 tūkst. Lt, iš jų valstybinės ţemės nuomos mokesčio – 571,4 

tūkst. Lt (79,4 proc. prognozuotų šiam laikotarpiui pajamų), mokesčio uţ valstybinius gamtos 

išteklius – 214,6 tūkst. Lt. 

Uţ savivaldybės biudţetinių įstaigų teikiamas paslaugas (uţ patalpų nuomą, įmokos uţ 

vaikų išlaikymą švietimo, socialinės apsaugos ir kitose įstaigose ir kt.) gauta 1 140,5 tūkst. Lt. 

Pajamų iš baudų ir konfiskacijos gauta 408,8 tūkst. Lt, ilgalaikio materialiojo ir 

nematerialiojo turto realizavimo pajamų – 47,0 tūkst. Lt, iš jų: ţemės ir ţemės gelmių išteklių 

realizavimo pajamų – 22,2 tūkst. Lt, kito ilgalaikio materialaus turto – 12,5 tūkst. Lt, nematerialiojo 

turto realizavimo pajamos – 12,3 tūkst. Lt. 

Iš valstybės biudţeto gauta 28 662,3 tūkst. Lt dotacijų lėšų, iš jų mokinio krepšeliui 

finansuoti – 20 822,2 tūkst. Lt, valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti – 

6 781,1 tūkst. Lt, valstybės investicijų programoje numatytiems projektams finansuoti – 1 059 tūkst. 

Lt. 

Iš valstybės biudţeto nuo metų pradţios tarpusavio atsiskaitymo tvarka gauta 991,3 tūkst. 

Lt. Iš jų 2,88 tūkst. litų vienkartinėms kompensacijoms asmenims, patyrusiems ţalą likviduojant 

Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius, išmokėti, 988,4 tūkst. Lt socialinėms 

išmokoms ir kompensacijoms išmokėti.

5 

405,3 tūkst. litų grąţinta 2008 biudţetiniais metais pervesta į Lietuvos Respublikos 

valstybės biudţetą bendrosios dotacijos kompensacija. 

Savivaldybės tarybos sprendimais nuo metų pradţios biudţeto išlaidoms ir programoms 

finansuoti paskirstyti 553,4 tūkst. Lt metų pradţios biudţeto apyvartos lėšų likučių. 

Savivaldybės biudţeto išlaidoms finansuoti 2009 m. panaudota 61 154,0 tūkst. Lt (išlaidų 

planas įvykdytas 94,1 proc.). 

Didţiausia išlaidų dalis teko švietimui – 34 mln. 241,3 tūkst.Lt (54,8 proc.) ir socialinei 

apsaugai – 8 mln. 779,2 tūkst. Lt (12,1 proc.). 

Biudţeto lėšų kreditinis įsiskolinimas 2010 m. sausio 1 d. sudarė 20 136,5 tūkst. litų, iš jų: 

15 mln. 720,6 tūkst. Lt paskolų, 156,5 tūkst. Lt ilgalaikio turto įsigijimas lizingo būdu, 481,6 tūkst. 

Lt socialinės pašalpos, 649,5 tūkst. Lt darbo uţmokesčio, 517,2 tūkst. Lt socialinio draudimo 

įmokos, 1 110,6 tūkst. Lt skola įmonėms ir organizacijoms (uţ šildymą, elektros energiją, kitas 

prekes ir kt.). Finansų ministerijai negrąţinta 640,0 tūkst. Lt bendrosios dotacijos kompensacija. 

Lyginant su biudţeto lėšų kreditiniu įsiskolinimu 2009 m. sausio 1 d., biudţeto kreditorinis 

įsiskolinimas padidėjo 4 230,5 tūkst. litų. Pagrindinė jo didėjimo prieţastis – neįvykdytas biudţeto 

pajamų planas. 

2009 m. Pakruojo rajono savivaldybė gavo 4 427,6 tūkst. Lt ilgalaikių paskolų ir 1 268 tūkst. 

Lt trumpalaikių paskolų, grąţino ilgalaikių paskolų 3 374,3 tūkst. Lt ir trumpalaikių paskolų 378 

tūkst. Lt, sumokėta 1 241,5 tūkst. Lt palūkanų. Paskoloms grąţinti ir palūkanoms mokėti 2009 m. 

iš viso išleista 4 993,8 tūkst. Lt. 

Savivaldybės tarybos sprendimais savo biudţeto sąskaita suteiktos mokesčių lengvatos – 

77,2 tūkst. Lt, iš jų gyventojų pajamų mokesčio, įsigyjant verslo liudijimus, – 29,7 tūkst. Lt, ţemės 

ir ţemės nuomos mokesčių – 45,9 tūkst. Lt, nekilnojamojo turto mokesčio – 1,6 tūkst. Lt. 

Iš 2009 m. skirto Savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo per metus panaudota 

40,1 tūkst. Lt. 

Finansuojamos 36 biudţetinės įstaigos. Visos įstaigos atsiskaito su išlaidų planais ir 

įvykdymo rodikliais. Skyriuje nuolat vykdoma kontrolė, kad nebūtų pervesta įstaigoms daugiau lėšų 

nei sąmatose paskirtyta pagal ketvirčius. Vykdoma darbo uţmokesčio bei turto įsigijimo išlaidų 

panaudojimo kontrolė. Per 2009 metus darbo uţmokesčiui panaudota 30 210,1 tūkst. Lt ir 

„Sodrai― 9 180,9 tūkst. Lt. Prekėms ir paslaugoms planuota skirti 8 355,1 tūkst. Lt, panaudota 

7 081,8 tūkst. Lt. Ilgalaikiam turtui įsigyti planuota skirti 4 757,4 tūkst. Lt, panaudota 4 752,6 

tūkst. Lt. 

Skyriuje apskaičiuojamas ir apskaitomas valstybinės ţemės nuomos mokestis. Gauta 

įplaukų uţ valstybinės ţemės nuomą 2009 m.: 571 426 Lt (44 540 Lt maţiau negu 2008 m.). 

Ţemės nuomos mokesčio bendroji nepriemoka 2010 m. sausio 1 d. yra 271 284 Lt (51 939 Lt 

didesnė negu 2008 m.), iš jų fizinių asmenų – 201 949 Lt, juridinių – 69 335 Lt. 

Atskirais laikotarpiais (vedant duomenis dėl ţemės nuomos mokesčio skaičiavimo ir 

deklaracijų ruošimo, priiminėjant biudţetinių įstaigų ataskaitas ir kt.) labai padidėja darbuotojų 

darbo krūvis. Skyriaus darbuotojai dalyvauja administracijos direktoriaus įsakymais sudarytose 

komisijose, yra savivaldybės įmonių valdybos nariai 

2009 m. parengta taupymo programa. 2009 m. savivaldybės biudţeto pajamų planas 

neįvykdytas dėl besitęsiančio ekonominio šalies nuosmukio. 

Viena iš svarbiausių Finansų skyriaus funkcijų yra optimalu savivaldybės finansinių išteklių 

valdymas. 2009 metais Finansų skyrius: 

1. parengė savivaldybės biudţeto 2009 m. projektą ir praėjusių metų biudţeto vykdymo 

ataskaitą, patvirtino 8 savivaldybės programas; 

2. tikrino tikslinės paskirties lėšų sąmatų sudarymo pagal funkcinę klasifikaciją teisingumą; 

organizavo patvirtinto biudţeto ir kitų papildomų finansinių išteklių naudojimą svarbiausioms 

problemoms spręsti ir programoms vykdyti; 

3. teikė siūlymus dėl optimalaus papildomų biudţeto asignavimų paskirstymo asignavimų 

valdytojams; administravo skyriui patvirtintus asignavimus.

6 

Pagrindiniai veiklos rodikliai: parengti 23 tarybos sprendimų projektai, 9 administracijos 

direktoriaus įsakymai, 9 direktoriaus rezervo lėšų skyrimo įsakymai; gauta ir išnagrinėta 1900 

įvairių institucijų raštų ir parengti atsakymai, iš jų: 39 prašymai dėl papildomo lėšų skyrimo, 995 

paraiškos gauti lėšų iš savivaldybės biudţeto, 63 paraiškos gauti tikslinių lėšų, 49 dėl 2010 m. 

programos sąmatos pateikimo, 45 dėl lėšų poreikio darbo uţmokesčiui 2010 m. ir 709 kitais 

klausimais. Išnagrinėjus įstaigų prašymus, padaryta 414 biudţeto išlaidų pakeitimų. Atlikta 1 760 

biudţeto lėšų mokėjimo pavedimų. Ruoštos įvairios ataskaitos valstybės kontrolės auditoriams. 

Švietimas 

Švietimo srityje pagrindinis dėmesys buvo skiriamas Ugdymo proceso ir kokybiškos 

ugdymosi aplinkos uţtikrinimo programai, patvirtintai Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2009 

m. vasario 19 d. sprendimu Nr. T-1 ,,Dėl Pakruojo rajono savivaldybės biudţeto programų 

patvirtinimo―. 

2009 m. sausio 1 d. bendrojo lavinimo mokyklose mokėsi 3 843 mokiniai. 

Devyniose ikimokyklinio ugdymo įstaigose buvo ugdomi 598. 

Pakruojo Juozo Pakalnio muzikos mokykloje mokėsi 159 mokiniai. 

Demografiniai ir socialiniai pokyčiai nulėmė mokinių skaičiaus kaitą ugdymo įstaigose. 

2009 m. rugsėjo 1 d. bendrojo lavinimo mokyklose mokėsi 209 mokiniais maţiau, lopšeliusdarţelius 

lankė 33 vaikais maţiau. 

Pakruojo Juozo Pakalnio muzikos mokykloje mokosi 5 mokiniais daugiau negu 2008–2009 

mokslo metais. 

Ugdymo proceso ir kokybiškos ugdymosi aplinkos uţtikrinimo programoje buvo numatyti 

šie pagrindiniai tikslai: 

1. Uţtikrinti ugdymo procesą, atitinkantį Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme nustatytus 

švietimo kokybės reikalavimus. 

2. Uţtikrinti kokybiškos, atitinkančios Lietuvos higienos normas, ugdymosi aplinkos 

kūrimą. 

3. Uţtikrinti mokinių, gyvenančių kaimo vietovėje, pavėţėjimą į mokyklą ir į namus. 

2008 m. ištyrus ketvirtokų ir aštuntokų pasiekimus ir išaiškėjus, kad jie yra ţemesni uţ 

šalies mokinių pasiekimų vidurkį, 2009 m., pasitelkus Nacionalinę mokyklų vertinimo agentūrą, 

buvo atliktas dešimties mokyklų veiklos kokybės vertinimas. Vertintojai stebėjo 993 pamokas. 

Stebėtas buvo dviejų trečdalių rajono bendrojo lavinimo mokyklose dirbusių mokytojų darbas. Iš 

Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros gautos ataskaitos išanalizuotos Savivaldybės 

administracijos Švietimo skyriuje, vertinimo rezultatai aptarti mokyklų vadovų pasitarime. 

Mokyklose surengta 13 seminarų, kuriuose analizuotos ataskaitos, buvo mokomasi įsivertinti savo 

veiklą, panaudoti gautus rodiklius veiklai tobulinti. Atsiţvelgus į mokyklų veiklos kokybės 

vertinimo rezultatus ruošiamasi parengti švietimo strateginio plano naują redakciją. 

Nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. privaloma tvarka pradėtas 1, 3, 5, 7, 9 klasių mokinių ugdymas 

pagal švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 patvirtintas 

pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrąsias programas. Mokykloms buvo teikiama pagalba siekiant 

sklandţiai atnaujinti ugdymo turinį. Pakruojo suaugusiųjų ir jaunimo švietimo centras surengė 34 

seminarus, kuriuose mokytojai ir mokyklų vadovai buvo supaţindinami su ugdymo turinio 

naujovėmis, buvo mokomi planuoti ugdomąją veiklą ir ją organizuoti pamokose. Perėjimo prie 

ugdymo pagal atnaujintas bendrąsias programas klausimai buvo aptarti dviejuose mokyklų vadovų 

pasitarimuose. 

Pedagoginiai darbuotojai buvo skatinami kelti savo kvalifikaciją. Pakruojo suaugusiųjų ir 

jaunimo švietimo centras surengė daugiau kaip šimtą seminarų, metodinių pasitarimų ir kitų 

renginių, skirtų gerinti pedagoginę kvalifikaciją. Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus 

teikimu, Švietimo ir mokslo ministerija keturiems pedagogams skyrė finansinę paramą apmokėti uţ 

persikvalifikavimo studijas. 2009–2010 mokslo metais persikvalifikuoja 6, neakivaizdiniu būdu 

studijuoja 21 pedagoginis darbuotojas. 2009–2010 m. m., lyginant su 2008–2009 m. m., darbuotojų,

7 

turinčių pedagoginę kvalifikaciją, dalis išaugo nuo 78,9 proc. iki 94,2 proc., turinčių dėstomo 

dalyko specialybę – nuo 88,9 proc. iki 90 proc. 

Buvo teikiama pagalba mokiniams. Pedagoginė psichologinė tarnyba kompleksiškai ištyrė 

125 vaikų specialiuosius ugdymosi poreikius. Buvo suteikta 212 individualių psichologinių 

konsultacijų. 

Kad geriau pasiruoštų mokymuisi mokykloje, metų pradţioje 211 vaikų, o metų gale 224 

vaikai lankė darţelių ir mokyklų priešmokyklinio ugdymo grupes. 

Sumaţėjęs finansavimas privertė mokyklas maţinti vaikų neformaliam ugdymui skirtų 

valandų skaičių. 2008–2009 mokslo metais neformaliam ugdymui buvo panaudojamos 686 

savaitinės valandos, o 2009–2010 m. m. tik 308,5 savaitinės valandos. Išeitis iš situacijos didinant 

vaikų ir jaunimo uţimtumą bei gerinant paţintinę veiklą buvo projektinės veiklos plėtojimas. 

Mokyklos vykdė net 86 projektus. Savivaldybės administracijos Švietimo skyrius organizavo 14 

mokomųjų dalykų olimpiadas. Be jų, dar buvo surengta 14 įvairių konkursų. 

Tikslo – uţtikrinti ugdymo procesą, atitinkantį Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme 

nustatytus švietimo kokybės reikalavimus,– sėkmingumą rodo ţemiau pateikta lentelė. 

Ugdymo proceso ir kokybiškos ugdymosi 

aplinkos uţtikrinimo programoje nurodyti 

rezultatų kriterijai 

Paliktų kursą kartoti toje pačioje klasėje mokinių 

dalis neviršys 1,5 proc. 

Pagrindinio ugdymo programą sėkmingai baigs 

ne maţiau kaip 95 proc. dešimtokų 

Vidurinio ugdymo programą sėkmingai baigs ne 

maţiau kaip 95 proc. dvyliktokų 

Pakruojo Juozo Pakalnio muzikos mokyklos 18 

mokinių sėkmingai baigs pagrindinio muzikinio 

ugdymo programą 

Priešmokyklinio ugdymo programą sėkmingai 

baigs ne maţiau kaip 210 vaikų 

Per metus bus vykdoma ne maţiau kaip 60 

neformaliojo ugdymo projektų 

Pasiekti 2009 m. rezultatai 

Kursą kartoti palikti 45 mokiniai (1,17 proc.) 

Pagrindinio ugdymo programą sėkmingai 

uţbaigė 403 dešimtokai (99 proc.) 

Vidurinio ugdymo programą baigė ir įgijo 

vidurinį išsilavinimą 246 dvyliktokai (97,6 

proc.) 

Programą sėkmingai baigė ir gavo Neformaliojo 

vaikų švietimo paţymėjimus 18 mokinių 

Programą sėkmingai baigė 211 vaikų 

Buvo vykdomi 86 projektai 

Blogėjantis finansavimas privertė koreguoti veną iš tikslų – uţtikrinti kokybiškos, 

atitinkančios Lietuvos higienos normas ugdymosi aplinkos kūrimą. Dėmesį teko sutelkti į bent 

minimalų higienos normų reikalavimų laikymąsi. Išskyrus avarinių gedimų likvidavimą, atsisakyta 

patalpų remonto. Šiaulių visuomenės sveikatos centro Pakruojo skyriaus specialistai rugsėjo 1 – 

spalio 15 d. atlikę bendrojo lavinimo mokyklų sveikatos saugos patikrinimą, nors ir rado daug 

taisytinų dalykų, nenurodė, kad dėl higienos normų paţeidimų reikėtų uţdaryti kurią nors mokyklą. 

Buvo dedamos pastangos turtinti ugdymo aplinką modernia organizacine technika ir 

mokymo priemonėmis. Šiais tikslais stengtasi pasinaudoti dalyvavimo Švietimo ir mokslo 

ministerijos institucijų vykdomuose projektuose. Dalyvaudamos projekte ,,Pradinio ir pagrindinio 

ugdymo bendrųjų programų įgyvendinimas― rajono bendrojo lavinimo mokyklos gavo 20 

nešiojamųjų kompiuterių ir 7 daugialypės terpės projektorius, kurių bendra vertė 40,7 tūkst. Lt. 

Savivaldybės administracija partnerio teisėmis įsijungė į ,,Mokyklų tobulinimo programos plius― 

projektus ,,Bendrojo lavinimo mokyklų modernizavimas―, ,,Bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekų 

modernizavimas― ir ,,Technologijų, menų ir gamtos mokslų mokymo infrastruktūra―. Dėl to 

projektų vykdytojai į rajono mokyklas jau pristatė 6 daugiafunkcius kopijavimo aparatus, 16 

kompiuterių, 4 interaktyvias lentas uţ 69,1 tūkst. Lt. 

Buvo stengiamasi uţtikrinti mokinių pavėţėjimą į mokyklą ir į namus. Metų pradţioje į 

mokyklą ir atgal į namus buvo veţami 1 497 mokiniai. 2009 metų pabaigoje į mokyklą paveţami

8 

1436 mokiniai, iš mokyklos į namus – 1 435 mokiniai. Klovainių pagrindinė mokykla iš 

Vyriausybės gavo geltonąjį autobusą. Jos turėtas mikroautobusas perduotas Šukionių Jono Noreikos 

pagrindinei mokyklai. Šiuo metu geltonuosius autobusus ar kitokį mokyklinį transportą turi 12 

bendrojo lavinimo mokyklų (75 proc.). 

Socialinė rūpyba 

Darbas skyriuje buvo organizuojamas 4 poskyriuose: 

I. Buhalterinės apskaitos poskyris. 

II. Socialinių išmokų poskyris. 

III. Neįgaliųjų reikalų poskyris. 

IV. Socialinės paramos poskyris. 

V. Socialinių paslaugų poskyris.

Šalpos išmokos 

Administravimas 

Kitos išmokos 


Lėšos socialinei 

paramai 


Lėšos socialinei 

paramai 


I. Buhalterinės apskaitos poskyris 

Kasmet didėja socialinės rūpybos skyriaus apskaitomos valstybės ir savivaldybės biudţeto lėšos. 

Metai 

Valstybės biudţeto lėšos 

Valstybės biudţeto lėšos deleguotai 

funkcijai vykdyti 

Savivaldybės biudţeto lėšos 

% 

% 

IŠ 

VISO 

% 

IŠ 

VISO 

% 

IŠ 

VISO 

IŠ VISO 

2002 1 487,4 - - 76,7 - - 1 564,1 4 303,8 - - 4 303,8 91,8 206,9 225,4 298,7 6 166,6 

2003 1 688,5 - - 96,6 - - 1 785,1 4 386,8 - - 4 386,8 58,1 293,9 505,8 352,0 6 523,9 

2004 2 179,0 51,4 2,4 107,2 - - 2 337,6 4 588,8 - - 4 588,8 55,0 334,6 608,4 389,6 7 316,0 

2005 2 826,0 103,6 3,7 61,0 - - 2 990,6 4 803,1 - - 4 803,1 92,4 312,1 337,8 404,5 8 198,2 

2006 3 578,6 111,5 3,1 229,1 - - 3 919,2 5 147,4 - - 5 147,4 89,6 353,8 394,9 443,7 9 510,3 

2007 5 374,2 83,1 1,5 4 247,3 190,0 4,5 9 894,6 1 419,9 64,0 4,5 1 483,9 347,6 223,4 64,3 571,0 11 949,5 

2008 7 816,1 178,3 2,3 5 763,7 269,7 4,7 14 027,8 3 190,7 97,6 3,1 3 288,3 912,9 433,3 47,5 1 346,2 18 662,3 

2009 9 236,5 184,0 2,0 6 178,4 219,6 3,5 15 818,5 4 981,2 164,5 3,3 5 145,7 718,5 227,1 31,6 945,6 21 909,8

Tūkst. Lt 

10 

2002–2010 metais išmokėtų išmokų dinamika 

10000 

9000 

8000 

7000 

6000 

5000 

4000 

3000 

2000 

1000 

0 

9236,5 

7816,1 

6178,4 

5763,7 

5147,4 

5374,2 

4303,8 4386,8 4588,8 

4803,1 

4981,2 

4247,3 

3578,6 

3190,7 

2826 

2179 

1487,4 1688,5 

1419,9 

912,9 718,5 

76,7 91,8 96,6 58,1 107,2 55 61 92,4 229,1 89,6 

347,6 

2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 

Metai 

Šalpos išmokos Kitos išmokos Deleguota funkcija Savivaldybės biudţeto lėšos soc. paramai

11 

Lėšų, skirtų išmokoms administruoti, kitimas 2002–2009 metais 

450 

400 

350 

300 

250 

200 

150 

100 

50 

0 

2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 

Šalpos išmokų administravimas 

Kitų išmokų administravimas 

Deleguotos funkcijos administravimas 

Savivaldybės biudţeto lėšų soc. paramai 

administravimas 

2009 metais iš SADM tikslinėms išmokoms tiesiogiai gauta ir panaudota 9 552 467,34 Lt valstybės biudţeto lėšų. 

Išmokos: 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 

1) šalpos išmokoms 1 688 500,00 2 159 000,00 2 826 000,00 3 578 539,00 4 860 910,00 7 782 503,65 9 214 400,00 

2) šalpos išmokoms administruoti - 51 400,00 103 600,00 111 500,00 83 100,00 178 300,00 184 000,00 

3) transporto išlaidų kompensacijos 17 500,00 38 000,00 34 000,00 30 256,00 27 803,00 33 626,81 22 068,93 

4) ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) 

79 067,00 69 200,00 15 500,00 96 210,00 - 26 732,00 - 

išmokos 

5) mokyklinėms prekėms įsigyti 2 700,00 14 400,00 27 000,00 98 200,00 133 300,00 - - 

6) parama vaikams (kompensacija vystyklams) - 48 760,00 17 200,00 - - - - 

7) kompensacijos asmenims, 

- - 11 500,00 4 320,00 5 760,00 - - 

suţalotiems sovietinėje armijoje 

8) kompensacijoms asmenims, 

- - - 86,00 115,20 - - 

suţalotiems sovietinėje armijoje, administruoti 

9) mirusių LR piliečių palaikams perveţti 8 000,00 4 000,00 - - 4 160,00 - - 

10) išmokos vaikams - - - - 4 247 319,14 5 763 667,65 6 178 420,00 

11) išmokų vaikams administravimas - - - - 190 000,00 269 700,00 219 600,00 

IŠ VISO 1 795 767,00 2 384 760,00 3 034 800,00 3919 111,00 9 552 467,34 14 054 530,11 15 818 488,93

Kitos 

išmoko 

s 

- 

Išmok 

os 

vaika 

ms 

Socialinės 

išmokos ir 

kompensa 

cijos 

Eil. nr. 

Funkcijos 

pavadinimas 

Litai 

12 

18000000 

16000000 

14000000 

12000000 

10000000 

8000000 

6000000 

4000000 

2000000 

0 

15818488,93 

14054530,11 

9552467,34 

3919111 

1795767 

2384760 

3034800 

2003 metai 2004 metai 2005 metai 2006 metai 2007 metai 2008 metai 2009 metai 

2 pav. Valstybės biudţeto lėšų naudojimas 2003–2009 metais (Lt) 

2009 metų Socialinės rūpybos skyriaus veiklai savivaldybės taryba patvirtino 6 432 380,00 Lt biudţetą, (iš jų deleguotų funkcijų – 5 319 100,00 Lt). 

Papildomai gavus lėšų deleguotai funkcijai vykdyti biudţetą sudarė - 6 267 382,09 Lt. 

Savivald. 

biudţetas 

2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 

Deleguot. Savivald. Deleguot. Savivald. Deleguot. Savivald. Deleguot. Savivald. Deleguot. Savivald. Deleguot. Savivald. 

funkcijos biudţetas funkcijos biudţetas funkcijos biudţetas funkcijos biudţetas funkcijos biudţetas funkcijos biudţetas 

Deleguot. 

funkcijos 

1. 

- 1 374 754,47 - 1 247 534,91 - 667 448,29 - 866 981,68 - 1 125 634,72 - 1 689 952,00 3 012 060,36 

2. 

- 3 012 085,94 - 3 341 252,90 - 4 049 966,70 - 3 908 978,80 - - - - - - 

3. 

55 732,97 - 49 719,56 

171 019,98 - 462 477,14 - 496 301,45 - 957 000,19 - 350 155,34 -

Tūkst. Lt. 

Iš viso 

Vaiko 

teisių 

apsauga 

Socialinės 

rūpybos 

skyriui 

(administra 

vimui) 

Sociali 

nės 

paslau 

gos 

Socialinė 

parama 

mokinia 

ms 

13 

4. 

2 420,00 2 700,00 5 275,00 14 400,00 2 280,00 27 000,00 18 480,00 98 200,00 - 133 300,00 - 1 196 591,33 - 1 740 437,17 

5. 

- - - - - - - - - 12 261,91 62 886,68 176 418,36 368 297,65 228 700,00 

6. 

293 858,03 - 334 762,13 - 316 843,81 - 333 893,92 - 223 434,49 64 000,00 433 344,83 113 400,00 227 107,01 164 524,56 

7. 

- 112 638,29 - 144 171,04 - 141 599,34 - 166 200,00 - 171 900,00 5 000,00 197 000,00 - 176 100,00 

8. 

352 011,00 4 502 178,70 89 756,69 4 747 358,85 490 143,79 4 886 014,33 814 851,06 5 040 360,48 719 735,94 1 507 096,63 1 458 231,70 3 373 361,69 945 560,00 5321822,09 

IŠ VISO 4 854 189,70 5 137 115,54 5 376 158,12 5 855 211,54 2 226 832,57 4 831 593,39 6 267 382,09 

Pavaizduota grafiškai: 

7000 

6000 

5000 

4854,19 

5137,11 

5376,15 

5855,21 

4831,59 

6267,38 

4000 

3000 

2000 

2226,83 

1000 

0 

2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 

1 pav. Savivaldybės biudţeto lėšų panaudojimas 2003–2009 metais (tūkst. Lt)

Pamūšio parapijiniai 

vaikų globos 

namai 

Pakruojo šv. Jono 

Krikštytojo parapijos 

vaikų dienos centras 

Lygumų 

bendruomenės vaikų 

dienos centras 

VšĮ Pakruojo 

neįgaliųjų dienos 

centras 

VšĮ Pakruojo 

ligoninė 

Apskrities socialinės 

įstaigos 

VšĮ „Retenė“ 

Neįgaliųjų socialinės 

integracijos 

programa 

Paramos gausioms 

šeimoms programa 

Krizių centro 

projektas 

Socialinių darbuotojų 

pareigybių draudimas 

14 

PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYBĖS SOCIALINIŲ PASLAUGŲ PLANAS 2009 METAIS 

Socialinių paslaugų finansavimas 

Programos, projektai 

Kita 

Iš viso 

Rodikliai 

Iš viso 

Skirtos lėšos 314700,00 35000,00 35000,00 25000,00 40000,00 70000,00 5000,00 5000,00 10000,00 10000,00 2000,00 551700,00 

Maţinama -13000,00 -25000,00 -10000,00 -10000,00 -10000,00 -2000,00 -70000,00 

Skirtos lėšos po 

maţinimo 

Panaudotos 

lėšos, iš jų: 

314700,00 35000,00 35000,00 12000,00 15000,00 60000,00 6000,00 4000,00 0,00 0,00 0,00 0,00 481700,00 

X X X X X X X X X X X X X 

Sausio mėn. 20878,00 2615,60 2917,40 2599,85 4674,46 33685,31 

Vasario mėn. 23239,07 3018,00 2917,40 3387,64 32562,11 

Kovo mėn. 25953,32 3118,60 2917,40 119,88 2968,50 35077,70 

Balandţio mėn. 26364,63 3219,20 2917,40 3722,72 6006,27 42230,22 

Geguţės mėn. 25844,17 3219,20 2917,40 654,39 3981,09 36616,25 

Birţelio mėn. 25844,17 2917,40 2917,40 124,80 3856,29 35660,06 

Liepos mėn. 25412,53 2816,80 2917,40 3199,50 3842,09 38188,32 

Rugpjūčio mėn. 25644,17 2716,20 2917,40 498,16 3842,09 35618,02 

Rugsėjo mėn. 23984,95 2816,80 2917,40 1850,38 3099,09 6000,00 40668,62 

Spalio mėn. 24747,99 2615,60 2917,40 979,20 1930,38 3099,09 36289,66 

Lapkričio mėn. 20026,33 2313,80 2917,40 308,40 3099,09 28665,02 

Lapkričio mėn. -3331,20 -3331,20 

Gruodţio mėn. 22630,12 2213,20 2917,40 3099,09 30859,81

15 

IŠ VISO 290 569,45 33 600,40 35 008,80 7 901,42 8 086,24 44 954,79 6 000,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 422 789,90 

Lėšų likutis 24 130,55 1 399,60 -8,80 4 098,58 6 913,76 15 045,21 0,00 4 000,00 0,00 0,00 0,00 0,00 58910,10 

II. Socialinių išmokų poskyris 

Nuo 2004 m. balandţio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos maţas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems 

asmenims) įstatymui, o vėliau keičiantis VRP dydţiui, kaip ir kasmet, 2009 metais kito socialinėms pašalpoms skiriamų lėšų skaičius. 2009 metais šį pakitimą 

lėmė dar ir esama šalies ekonominė situacija (2003 m. – 1 045 449,74Lt, 2004 m. – 580 424,05 Lt, 2005 m. – 306 156,81 Lt, 2006 m. – 355 183,95 Lt, 2007 m. – 

535 016,20 Lt, 2008 m. – 841 471,00 Lt, 2009 m. – 2 119 578,76 Lt). 

Permainingos Lietuvos socialinės ekonominės sąlygos atsispindi ir rajono šeimose: 6 proc. padidėjo, palyginti su 2008 m., vaikų gimstamumas, o 

nėščiosiosioms moterims išmokų skaičius per 2009 padidėjo 44,6 proc. Įsigaliojus Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo pataisoms, pakito šių išmokų 

gavėjų skaičius. Išmokoms vaikams 2009 metais panaudota 6 178 420,00 Lt. 

Eil. Išmokų rūšys 2004 2005 2006 2007 2008 2009 

nr. 

1. Vienkartinė išmoka gimus vaikui 183 100,00 272 250,00 232 000,00 231 200,00 245 440,00 336 440,00 

2. Išmoka vaikui 2 174 331,25 2 716 439,11 2 648 800,17 2 867 778,08 4 448,930,06 4 730 700,00 

3. Vaiko globos (rūpybos) išmoka 902 111,21 974 980,69 910 500,93 966 910,87 908 303,03 874 600,00 

4. Vienkartinė išmoka įsikurti 68 710,51 58 297,00 92 177,83 157 040,19 142 274,56 209 900,00 

5. Vienkartinė išmoka nėščiai moteriai 13 000,00 28 000,00 25 500,00 24 390,00 18 720,00 26 780,00 

IŠ VISO 3 341 252,90 4 049 966,70 3 908 978,80 4 247 319,14 5 763 667,65 6 178 420,00 

Kasmet didėja šeimų, gaunančių socialines išmokas (socialinės pašalpos, kompensacijos, išmokos vaikams ir kt.), skaičius:

17 

Kasmet didėja ir išmokų skaičius: 

Vadovaujantis Europos Tarybos reglamentais (EEB) Nr. 1408/71 ir (EEB) Nr.574/72, į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Uţsienio išmokų 

tarnybą buvo išsiųsti uţklausimai dėl teisės gauti išmoką vaikui, taip pat buvo išsiųsti atsakymai į uţklausimus VSDFV uţsienio išmokų tarnybai. Iš viso parengtas 

21 toks raštas. 

Priimta 3 230 srendimų skirti piniginę socialinę paramą, skirti išmokas šeimai – 4 398, vienkartinei išmokai būstui įsigyti – 125, laidojimo pašalpai išmokėti 

– 398. 

Išmokų rūšys Priimta prašymų Atmesta Priimta sprendimų Išsiųsta pranešimų 

Vienkartinė išmoka gimus vaikui 256 0 256 256 

Išmoka vaikui 2397 0 3910 2612 

Vienkartinė išmoka įsikurti 24 0 125 0 

Vienkartinė išmoka nėščiai moteriai 107 0 107 107 

Socialinė pašalpa 1928 166 1762 1762 

Šildymo kompensacija 783 16 767 0 

Šildymo kompensacija (kitas kuras) 626 24 698 690 

Šildymo kompensacija (elektra) 3 0 3 0 

Laidojimai 398 0 398 0

18 

Vienišų asmenų palaikų laidojimo 3 0 3 0 

Vienkartinė pašalpa iš savivaldybės biudţeto 92 1 91 91 

Globos išmoka 50 0 156 0 

Iš viso 6667 207 8276 5518 

Paveiksle parodyta struktūra priimtų sprendimų (procentais). 

Vykdant Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl paramos mirties atveju― yra mokama laidojimo pašalpa, išmokėta 414 960,00 Lt. 

Eil. 

nr. 

2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 

1. 301 506,92 Lt 315 750,00 Lt 272 250,00 Lt 232 000,00 Lt 366 300,00 Lt 430 040,00 Lt 414 960,00 Lt 

Pakruojo rajono gyventojams, atsidūrusiems ypač sunkioje materialinėje padėtyje – dėl ilgalaikės ir sunkios ligos, nukentėjusiems nuo gaisro ar kitų 

stichinių nelaimių, grįţusiems iš įkalinimo įstaigų, kritus gyvuliui, susidarius ypač sunkiai šeimos materialinei padėčiai – buvo teikiama vienkartinė materialinė

tūkst. Lt 

19 

parama. Ypač sunkiai materialiai besiverčiantiems komisijos sprendimu buvo skiriama vienkartinė pašalpa. Šiai paramai panaudota 30 351 Lt, iš jų: vienkartinei 

socialinei paramai 23 076 Lt, socialinės pašalpoms ir kompensacijoms išimties tvarka 7 275 Lt. 

III. Neįgaliųjų reikalų poskyris 

Priimta 1418 sprendimų dėl šalpos išmokų paskyrimo (2008 m. – 4 265, 2007 m. – 2 586, 2006 m. – 1960). Suformuotos 444 naujos šalpos išmokų gavėjų 

bylos. Kasmet didėja šalpos išmokoms mokėti skirtos valstybės biusto lėšos, pavyzdţiui: 

Išmokos: 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 

1) šalpos išmokoms 1 688 500,00 2 159 000,00 2 826 000,00 3 578 539,00 4 860 910,00 7 782 503,65 9214400,00 

2) šalpos išmokoms administruoti - 51 400,00 103 600,00 111 500,00 83 100,00 178 300,00 184 000 

Kaip kinta valstybės lėšos, skiriamos šalpos išmokoms ir joms administruoti, pavaizduota grafikuose. 

Valstybės lėšos, skirtos šalpos išmokoms per 2003 – 2009 m. 

10000000 

8000000 

6000000 

4000000 

2000000 

0 

7782503,65 

4860910 

3578539 

2826000 

1688500 

2159000 

2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 

9214400 

Šalpos išmokų gavėjų bylų persiųsta 10, pateikta 13 prašymų kitoms savivaldybėms ir tiek pat bylų gauta, iš viso priimti 1 173 prašymai raštu, aptarnauti 

3 502 klientai ( 2008 m. – 6389, 2007 m. – 5707, 2006 m. – 2487). Šalpos išmokų gavėjo mirties atveju išmokėtos 145 išmokos.

tūkst. 

20 

Valstybės lėšos, skirtos šalpos išmokoms administruoti per 2003 – 2009 m. 

200000 

150000 

100000 

50000 

0 

178300 184000 

103600 111500 

83100 

51400 

0 

2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 

Dėl specialiųjų poreikių lygio nustatymo ar prilyginimo į skyrių kreipėsi 420 rajono gyventojų (2008 m. – 409, 2007m. – 1267, 2006 m. – 202). Vesta 12 

Asmens specialiųjų poreikių nustatymo komisijos posėdţių, surašyti protokolai. Nustatyti specialieji poreikiai: 

Eil. nr. Specialieji poreikiai 2006 m. Pastabos 2007m. 2008 m. 2009 m. 

1. Nustatytas didelis spec. poreikių lygis 96 167 206 217 

2. Nustatytas vidutinis spec. poreikių lygis 39 148 171 110 

3. Nustatytas nedidelis spec. poreikių lygis 1 2 2 - 

4. Prilyginta dideliam spec. poreikių lygiui 18 141 6 8 

5. Prilyginta vidutiniam spec. poreikių lygiui 24 708 22 53 

6. Prilyginta nedideliam spec. poreikių lygiui 3 97 - - 

7. Mirę asmenys nenustačius lygio 7 4 2 14 

8. Nenustatytas lygis 14 prašymai perkelti į kitus metus - - 4 

Iš viso 202 1267 409 402 

Išduoti 384 neįgaliojo paţymėjimai (2008 m. – 410, 2007 m. – 1 099 (buvo keičiami), 2006 m. – 218). 

Dalyvauta neįgaliųjų visuomeninių organizacijų veikloje: Lietuvos Dţ. Parkinsono draugijos Pakruojo savitarpio pagalbos grupės, Pakruojo diabeto klubo 

,,Vita―, Pakruojo rajono neįgaliųjų draugijos, Sutrikusio intelekto ţmonių globos bendrijos ,,Pakruojo Viltis―, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Pakruojo 

skyriaus, Pakruojo černobyliečių draugijos ir kitų organizacijų renginiuose, susitikimuose ir kitoje veikloje. Neįgaliesiems organizuota išvyka į respublikinį renginį 

Lietuvos konservatorijoje. 

Pakruojo rajono savivaldybės taryba 2009 m. vasario 19 d. Nr. T-7 patvirtino Socialinės rūpybos skyriaus specialistų parengtą rajoninę Ţmonių su negalia 

socialinės integracijos 2009 metų programą. Skyrius koordinavo programos vykdymą. Statistikos departamento duomenimis, bendras Pakruojo rajono gyventojų 

skaičius 2009 m. sausio 1 d. – 27 008 gyventojai. Pensinio amţiaus ţmonių – 4 916, suaugusių neįgalių asmenų – 2 839, neįgalių vaikų – 256. Pakruojo rajono 

ţmonių su negalia socialinės integracijos 2009 metų programa buvo įvykdyta. Visos savivaldybės administracijos nevyriausybinės organizacijos (Lietuvos aklųjų ir 

silpnaregių sąjungos Pakruojo skyrius, diabeto klubas ,,Vita―, Lietuvos invalidų draugijos Pakruojo skyrius), rajono socialinės, švietimo ir kultūros įstaigos stengėsi

21 

padėti neįgaliesiems, kad jie jaustų visų paramą ir palaikymą. 2009 metais Rajono ţmonių su negalia socialinės integracijos programai įgyvendinti buvo skirta 6 000 

litų (programai ,,Nugalėk save― – 6,0 tūkst. Lt). Būstui pritaikyti iš savivaldybės biudţeto skirta 10,0 tūkst. Lt. Iš viso skirta lėšų Neįgaliųjų integracijos programai 

per 2009 metus – 16,0 tūkst. Lt. Visos lėšos panaudotos pagal paskirtį. 

2009 metais būsto pritaikymo darbai buvo atlikti 3 neįgaliems asmenim: įrengtas keltuvas, pritaikyti sanitariniai mazgai, įdėtos durys ir atliktas kitas 

smulkus remontas, kad neįgalieji laisvai galėtų judėti patalpose ir savarankiškai išvykti į lauką. Valstybės ir savivaldybės biudţeto lėšomis atlikta darbų uţ 53,4 

tūkst. Lt. Pakruojo rajono savivaldybėje neįgaliajam teikiamos finansinės pagalbos priemonės: šalpos išmokos ir kompensacijos, vienkartinė parama iš savivaldybės 

biudţeto, kompensacijos, skirtos neįgaliųjų materialinės padėties garantijoms uţtikrinti, uţ šildymą, šaltą, karštą vandenį ir kietą kurą. 

IV. Socialinės paramos poskyris 

Socialinė parama mokiniams buvo teikiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymu. Mokyklinių prekių įsigijimo 

apskaita vykdoma nuo 2003 metų. Socialinės paramos mokiniams suteikta uţ 1 808 904,17 Lt. 

Eil. 

Rodikliai 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 

nr. 

1. Lėšos mokyklinėms prekėms įsigyti 2 700,00 14 400,00 27 000,00 98 200,00 133 300,00 206 888,00 279 494,39 

1.1. Šeimų, kurioms suteikta parama, skaičius × × 449 620 510 664 1127 

1.2. Moksleivių, kuriems suteikta parama, skaičius × × 825 1 152 1026 1298 1795 

2. Lėšos nemokamam mokinių maitinimui × × × × 772 901,00 994 103,33 1 461 209,78 

2.1. Nemokamai maitinamų mokinių skaičius × × × × 1354 2352* 2064 

3. Visos lėšos, skirtos socialinei paramai 

× × × × 906 201,00 1 234 391,33 1 808 904,17 

mokiniams 

*- Buvo nemokamais pietumis maitinami visi pradinukai ir ikimokyklinukai nuo 2008-09-01–2008-12-31 

Vadovaujantis Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2009 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. T-62 „Dėl Pakruojo rajono savivaldybės studijų 

rėmimo fondo― buvo įgyvendinama Socialinė studijų rėmimo fondo programa. Organizuoti 2 Fondo tarybos posėdţiai. Dėl paramos kreipėsi 91 

jaunuolis, studijuojantis Lietuvos aukštosiose mokyklose. Parama suteikta 89 %. Į Studijų rėmimo fondą 2009 metais buvo surinkta 36 871,61 Lt. 

Metai 

Gauta 

prašymų 

Patenkintų 

prašymų 

Nepatenkintų 

prašymų 

Visos 

lėšos 

fondo 

Lėšų apskaita (litais) 

Panaudota Banko operacijos Likutis Vidutiniškai 

vienam 

studentui 

2007 69 56 13 29 354,08 25 740,00 2,12 3 611,96 459,64 

2008 88 71 17 46 611,96 44 750,00 9,65 1 871,61 630,28 

2009 91 81 10 36 871,61 36 625,00 2,82 249,43 452,16

22 

Iš jų: 

Yra 

invalidas, 

našlaitis 

11 

(šeimos) 

Turi tik vieną iš 

tėvų 

20 

(šeimos) 

Daugiavaikė 

šeima 

16 

(šeimos) 

Vienas iš tėvų 

bedarbis 

24 

(šeimos) 

Šeimoje 2 ir 

daugiau 

studentų 

21 

(šeimos) 

1 

(šeimos) 

Šeimoje yra I ar II 

neįgalusis 

(poreikiai) 

21 

(šeimos) 

Yra sukūręs 

šeimą ir turi 

vaikų 

1 

(šeimos) 

Jei abu ar 

vienas iš tėvų 

yra pensininkas 

4 

(šeimos) 

Socialinė parama skirta 22 jaunuoliams iš daugiavaikių šeimų, kurie studijuoja aukštosiose Lietuvos mokyklose. 

Prašymai Išmokėta parama Lt 

18 studentų (šeimoje 3 vaikai) 10 325,00 

2 studentai (šeimoje 4 vaikai) 750,00 

Vietinės rinkliavos uţ komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą lengvatas gavo 60 gausių šeimų. 50 % rinkliavos mokesčio lengvata per 2009 

m. pasinaudojo 45 daugiavaikės šeimos. 100 % rinkliavos mokesčio lengvata pasinaudojo 15 gausių šeimų. 

Vadovaujantis Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2009 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. T-399 „Dėl vietinės rinkliavos uţ komunalinių atliekų surinkimą ir 

tvarkymą lengvatų skyrimo ir teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo―, rajono gyventojams buvo teiktos vietinės rinkliavos uţ komunalinių atliekų surinkimą ir 

tvarkymą lengvatos: 

Eil. Lengvatos suteikimo Lengvatos dydis Gavėjų skaičius Lengvatos dydis Gavėjų skaičius Suma 

nr. 

laikotarpis 

1. 2008 metai 100 % Vidurkis – 373 50 % Vidurkis – 152 22 843,28 

2. 2009 metai 100 % (I ir II ketv.) Vidurkis – 433 50 % Vidurkis – 303 35 880,00 

Pakruojo rajono savivaldybė 2009 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. T-19 pritarė Paramos iš intervencinių atsargų teikimo labiausiai nepasiturintiems 

Pakruojo rajono gyventojams 2009 m. programai. Šiai programai įgyvendinti skirta 21 000,00 Lt savivaldybės biudţeto lėšų, o panaudota 13 741,50 Lt. Iš jų 

uţ patalpų nuomą (maisto produktų sandėliavimas) – 105 00,00 Lt, uţ transporto paslaugas – 2971,50 Lt. Suteikti maisto produktai įvertinti 125 918,8 Lt (2008 m. – 

121,0 tūkst. Lt, 2007 m. – 171,0 tūkst. Lt). Visa parama išreikšta litais – 13,7 tūkst. Lt (2008 m. 13,2 tūkst. Lt, 2007 m. – 17,5 tūkst. Lt). Vienam asmeniui parama 

suteikta uţ 70,71 Lt, iš jų: valstybės lėšomis 67,90 Lt, savivaldybės – 2,81 Lt. Išdalyta 125 918,8 kg maisto produktų. Iš viso paramą gavo 4 786 rajono gyventojai. 

Vidutiniškai vienam paramos gavėjui per metus tenka 26,31 kg maisto produktų: cukraus, miltų, kruopų, sausų pusryčių ir kt. 

Iš viso paramą gavo vidutiniškai 4 786 asmenys: Pakruojo seniūnijoje – 610, Klovainių seniūnijoje – 630, Rozalimo seniūnijoje – 335, Linkuvos seniūnijoje 

– 881, Lygumų seniūnijoje – 760, Guostagalio seniūnijoje – 351, Pašvitinio seniūnijoje – 572, Ţeimelio seniūnijoje – 645.

23 

Maisto iš intervencinių atsargų dalinimas Pakruojo rajone 2006–2009 metais 

Eil. nr. Metai 

Savivaldybės biudţeto lėšos 

Suteikta Vidutiniškai vienam 

Vidutinis 

Transporto Patalpų nuomos 

parama (kg) gavėjui (kg) 

gavėjų skaičius 

Iš viso 

paslaugos 

paslaugos 

1 2006 m. 2789 3 656,76 3 494,10 7 150,86 121 681,500 43,6 

2 2007 m. 4143 1 402,50 2 407,20 4 650,00 71 700,775 17,3 

3 2008 m. 3531 1 353,54 9 735,00 11 088,54 76 187,86 21,58 

4. 2009 m. 4786 2971,50 10500,00 13471,50 125918,8 26,31 

Išdalinti maisto produktai: 13 140 kg kvietinių miltų, sausų pusryčių 2066,85 kg, manų kruopų 7 130,40 kg, saldinto sutirštinto pieno 11 486,40 kg, 

mišinio biskvitui 4653,50 kg, trijų grūdų košės 10 512,00 kg, cukraus 22739,00 kg, dribsnių 1332,00 kg, trijų grūdų dribsnių 5773,60 kg, mieţinių dribsnių 5511,60 

kg, perlinių kruopų 7 168,00 kg, miltinio mišinio blynams 6 913,00 kg, kiaulienos su ryţiais 2824,80 kg, makaronų 1533,20 kg, ryţių 21553,00 kg, kiaulienos su 

perlinėmis kruopomis 1 581,45 kg. 

V. Socialinių paslaugų poskyris 

Įgyvendinant socialinių paslaugų administravimo klausimus kiekvieną mėnesį buvo organizuojami socialinių įstaigų, o kiekvieną ketvirtį – 

visuomeninių ţmonių su negalia organizacijų vadovų pasitarimai, per kuriuos buvo pateikiama naujausia informacija, metodinės rekomendacijos, aptariamos 

neįgaliųjų problemos, organizaciniai reikalai, supaţindinama su planais. 

Pakruojo rajono Socialinių paslaugų 2009 metų planas patvirtintas Pakruojo rajono tarybos 2009 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. T-6. Priemonės buvo 

įgyvendinamos atsiţvelgiant į prioritetus. 

Rajono stacionarios socialinės globos įstaigos dirbo pagal sudarytus metinius veiklos planus, organizavo įvairius renginius savo įstaigų gyventojams ir 

lankytojams, bendradarbiavo tarpusavyje, dalinosi dirbo patirtimi. 

SOCIALINIŲ PASLAUGŲ INFRASTRUKTŪROS PAGRINDAI RAJONE

24 

Vaikų dienos 

centrai 

Neįgaliųjų 

dienos centrai 

Senų ţmonių 

globos namai 

NVO 

Vaikų globos 

namai 

Socialinių paslaugų teikimo komisija organizavo 13 posėdţių. Svarstyti 86 prašymai. Į Klovainių sutrikusio intelekto jaunuolių centrą nukreipti 2 neįgalūs 

jaunuoliai. Į Linkuvos socialinių paslaugų centrą nukreipti 5 asmenys, į Savarankiško gyvenimo namus – 15 asmenų, į Socialinės globos poskyrį prie VšĮ Pakruojo 

ligoninės prie Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus – 7 asmenys. 2009 metais prie Linkuvos socialinių paslaugų centro įkurtas Linkuvos savarankiško gyvenimo 

namų padalinys senyvo amţiaus ţmonėms. Į šiuos namus nukreipti 9 asmenys. Į apskrities pavaldumo Linkuvos pensionatą nukreiptas 1 asmuo su sunkia negalia. Iš 

viso į stacionarias globos įstaigas nukreipti 39 ţmonės. Apskrities ir rajono socialinėse įstaigose gyveno 35 asmenys su sunkia negalia. Jų išlaikymui buvo skirtos 

deleguotos valstybės biudţeto lėšos: 232,04 tūkst. Lt. 

Metai 

Klovainių sutrikusio 

intelekto jaunuolių 

centras 

Linkuvos socialinių 

paslaugų centras 

Pakruojo nestacionarių 

socialinių paslaugų 

centras 

Globos poskyris prie 

Slaugos ir palaikomojo 

gydymo skyriaus VšĮ 

Pakruojo ligoninėje 

Asmenų Skirtos 

Linkuvos pensionatas 

(apskrities 

pavaldumo) 

Aukštelkės pensionatas 

(apskrities pavaldumo) 

Asmenų Skirtos Asmenų Skirtos lėšos Asmenų Skirtos 

Asmenų Skirtos Asmenų Skirtos 

skaičius lėšos skaičius 

skaičius lėšos skaičius lėšos skaičius lėšos skaičius lėšos 

2008 12 5 285,67 13 119 227,32 - - 4 4 336,47 - - - - 

2009 13 68549,96 16 150020,09 - - 4 1346,16 2 12129,14 - - 

Pagalbos namuose paslaugos senyvo amţiaus asmenims ir suaugusiems neįgaliems asmenims buvo teikiamos 126 rajono gyventojams ir 17 socialinės 

rizikos šeimų. 

Pakruojo savivaldybės pirktų ar finansuotų socialinių paslaugų 2007 m., 2008 m. ir 2009 m. vidutinės kainos: 

2007 m. 2008 m. 2009 m. 

1. Pakruojo samariečių vaikų globos namai Ilgalaikė (trumpalaikė) socialinė Be tėvų globos likusiems 1400,00 1461,00 

globa 

vaikams 

2. Pamūšio parapijiniai vaikų globos namai Ilgalaikė (trumpalaikė) socialinė Be tėvų globos likusiems 1132,83 1184,78 1394,00 

globa 

vaikams 

3. Klovainių sutrikusio intelekto jaunuolių Dienos socialinė globa Vaikams su negalia 1100,00 990,00 1400,00 

centras 

4. Klovainių sutrikusio intelekto jaunuolių Trumpalaikė socialinė globa Vaikams su negalia 1380,00 1240,00 1690,00 

centras 

5. Klovainių sutrikusio intelekto jaunuolių 

centras 

Ilgalaikė socialinė globa Vaikams su negalia 1740,00 1700,00 1862,00

25 

6. Linkuvos socialinių paslaugų centras Ilgalaikė socialinė globa Senyvo amţiaus asmenims 1050,50 1282,00 2152,00 

ir suaugusiems asmenims su 

negalia 

7. Pakruojo nestacionarių paslaugų centras, Trumpalaikė socialinė globa Suaugusiems socialinės 398,55 390,90 1264,00 

Laikino gyvenimo namai 

rizikos asmenims 

8. Aukštelkės pensionatas Ilgalaikė socialinė globa 1406,00 1897,00 turintiems vidutinę negalią 1919,83 

2003,00 turintiems sunkią negalią 

9. Linkuvos pensionatas Ilgalaikė socialinė globa 1473,00 1686,00 turintiems vidutinę negalią 

1754,00 

turintiems sunkią negalią 

561,00 

Pakruojo rajono socialinių paslaugų planas 2009 m. Pakruojo rajono Socialinių paslaugų planas 2009 metams patvirtintas Pakruojo rajono savivaldybės 

tarybos 2008 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. T-39. Priemonės buvo įgyvendinamos atsiţvelgiant į prioritetus. 

1. Socialinės atskirties prevencija ir socialinė integracija. Parengta Pakruojo rajono ţmonių su negalia socialinės integracijos 2009 metų programa. Jai 

įgyvendinti skirta 6,0 tūkst. litų, iš jų būstui pritaikyti – 10,4 tūkst. Lt. 

2. Socialinių paslaugų plėtra. Rekonstruotos Linkuvos ambulatorijos patalpos, kuriose 2009 m. kovo 1 d. įkurti Savarankiško gyvenimo namai senyvo 

amţiaus ţmonėms. Globos poskyrio prie Slaugos ir palaikomojo gydomo skyriaus VšĮ Pakruojo ligoninėje teikiamoms paslaugoms finansuoti 2009 metais ir 

asmenų išlaikymui panaudota 8 086,24 Lt. Paslaugos poreikis tenkinamas visiškai, nes poskyris uţimtas tik 50 %. 

Išvados: 

Ne visi darbai numatyti Socialinės rūpybos skyriaus 2009 metų veiklos plane buvo atlikti. 

Ne visai įgyvendintas Socialinių paslaugų planas. Prioritetine tvarka priemonės buvo vykdomos atsiţvelgiant į numatomus jų rezultatus ir 

būtinumą. Neparengtas darbuotojų kvalifikacijos kėlimo planas, tačiau visi socialiniai darbuotojai buvo informuojami ir skatinami vykti į 

seminarus, konferencijas, mokymus. Neįsteigtas Krizių centras, poreikio inicijavimas buvo pristabdytas, nes prioritetu buvo pasirinktas Savarankiško 

gyvenimo namų senyvo amţiaus ţmonėms projekto įgyvendinimas. Krizių centro poreikio inicijavimo darbai bus tęsiami 2010 metais. Neparengtas 

duomenų apie rajone teikiamas socialines paslaugas rinkimo aprašas, tačiau socialiniai darbuotojai rinko duomenis pagal jiems nurodytą informacijos 

poreikį. 

Dėl lėšų maţinimo nebuvo parengtos programos: socialinė programa „Sociokultūrinė veikla rajono 2009 m. socialinėse įstaigose― ir socialinė 

programa „Pakruojo rajono gausių šeimų rėmimo programa 2009 m.― 

Nuo 2008 metų „vaiko pinigai― buvo mokami visiems vaikams iki 18 metų. Nuo 2009 m. kovo 1 d. keistėsi Išmokų vaikams įstatymo nuostatos. 

2009 m. keitėsi ir kiti socialinę paramą (socialinės paramos mokiniams, piniginė socialinė parama ir kt.) reglamentuojantys įstatymai. 

Buvo tobulinama socialinės paramos administravimo sistema, kas mėnesį vyko skyriaus ir seniūnijų specialistų pasitarimai. Parengtos prieigos 

prie „Paramos― ir „Spis― programų, „Sodros― duomenų bazės, seniūnijų specialistai apmokyti, kaskart teikiam informacija. Kai kurių seniūnijų 

specialistams dar reikia pasimokyti. 

Kas mėnesį vyko socialinių įstaigų vadovų pasitarimai, per kuriuos vadovai buvo supaţindinti su naujausiais įstatymais ir poįstatyminiais teisės 

aktais, reglamentuojančiai socialines paslaugas, teiktos metodinės konsultacijos.

26 

PROBLEMOS: 

1. Kai kurių seniūnijų vyriausiųjų ir vyresniųjų specialistų nekompetencija ar darbuotojų trūkumas. 

2. Nuolat besikeičianti įstatyminė bazė, reglamentuojanti socialinę paramą, reikalauja operatyvaus ir kompetentingo skyriaus darbuotojų darbo. Kartais darbuotojams 

pavedami dirbti ir kiti darbai. Būtina parengti naujus skyriaus nuostatus, perţiūrėti skyriaus darbuotojų pareigybes. 

Problemų sprendimas: 

1. Konsultuoti seniūnijų specialistus socialinio darbo klausimais, kelti jų kompetenciją. 

2. Parengti naujus skyriaus nuostatus. 

3. Parengti naujus skyriaus darbuotojų pareiginius aprašus. 

4. Perţiūrėti socialinę paramą reglamentuojančias tvarkas, patvirtintas savivaldybės taryboje, pagal poreikį parengti naujų aprašų projektus tvirtinti.

Vaiko teisių apsauga 

VAIKŲ SKAIČIUS PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYBĖJE 2000–2009 METAIS 

Metai 

Bendras vaikų skaičius 

2000 8054 

2001 7805 

2002 7007 

2003 8021 

2004 7200 

2005 6919 

2006 6680 

2007 6403 

2008 6153 

2009 5888 

Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaita 

Per 2009 metus socialinės rizikos šeimų skaičius rajone, palyginti su praėjusiais metais, 

sumaţėjo. 2009 m. gruodţio 31 d. Vaiko teisių apsaugaus skyriaus socialinės rizikos šeimų 

apskaitoje buvo 162 socialinės rizikos šeimos ir jose augo 422 vaikai. Per 2009 metus į 

socialinės rizikos šeimų apskaitą buvo įrašyta 30 socialinės rizikos šeimų, kuriose augo 60 

vaikų. 

Socialinės rizikos šeimų ir jose augančių vaikų, įrašytų į apskaitą, skaičius 

per metus ir metų pabaigoje 

450 

400 

422 

350 

300 

250 

200 

150 

100 

50 

0 

60 

30 

per metus 12/31/2009 

162 

vaikų skaičius 

šeimų skaičius

28 

Socialinės rizikos šeimų ir jose augančių vaikų apskaitos kaita per 2003-2009 

metus 

700 

600 

500 

400 

300 

200 

100 

0 

2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 

Socialinės rizikos šeimų skaičius 195 241 264 166 173 191 162 

vaikų skaičius 537 647 679 479 496 499 422 

Socialinės rizikos šeimose augantys 422 vaikai sudaro apie 6 % visų Pakruojo rajone 

gyvenančių vaikų. Iš pateiktų duomenų matyti, kad didţiausią dalį socialinės rizikos šeimose 

augančių vaikų sudaro vyresni nei 10 metų vaikai. 

Vaikai socialinės rizikos šeimose 2009 metais pagal amžių 

0-3 m. 

56 

4-6 m. 

73 

7-9 m. 

82 

10-14 m. 

137 

15-17 m. 

74 

0 20 40 60 80 100 120 140 160 

Šeimos į socialinės rizikos šeimų apskaitą įrašomos dėl įvairių prieţasčių, nes vaiko 

teisės daţnai paţeidţiamos dėl problemų komplekso: bent vieno iš tėvų piktnaudţiavimas 

alkoholiu, psichologinis ir fizinis smurtas šeimoje, bent vieno iš tėvų bedarbystė, tėvų 

skurdas. Šios problemos yra tarpusavyje susijusios ir yra viena kitos pasekmė. Tačiau 

atskirose šeimose dominuoja skirtinga problema. 

Socialinės 

rizikos šeimos, į 

socialinės 

rizikos šeimų 

apskaitą įrašytos 

dėl girtavimo, 

psichotropinių 

medţiagų 

vartojimo 

Socialinės 

rizikos 

šeimos, į 

socialinės 

rizikos 

šeimų 

apskaitą 

įrašytos dėl 

socialinių 

įgūdţių 

stokos, dėl 

negebėjimo 

tinkamai 

rūpintis 

vaiku 

Socialinės 

rizikos šeimos, 

į socialinės 


apskaitą 

įrašytos dėl 

psichologinės, 

fizinės ar 

seksualinės 

prievartos 

prieš vaikus 

Socialinės 




apskaitą 

įrašytos dėl to, 

kad valstybės 

skiriamą 

paramą 

naudoja ne 

vaiko 

interesams 

Socialinės 




apskaitą 

įrašytos 

dėl to, kad 

vaikui 

nustatyta 

laikinoji 

globa 

Socialinės rizikos 

šeimos, į 

socialinės rizikos 

šeimų apskaitą 

įrašytos dėl to, 

kad teismo 

sprendimu 

tėvams laikinai 

apribota tėvų 

valdţia ir vaikui 

nustatyta 

nuolatinė globa 

Socialinės 

rizikos 

šeimos, į 

socialinės 

rizikos 

šeimų 

apskaitą 

įrašytos 

dėl kitų 

prieţaščių

29 

87 34 10 1 8 5 17 

Socialinės rizikos šeimų pagal įrašymo į apskaitą 

priežastis procentinė išraiška 2009 m. 

3% 

1% 

6% 

5% 

10% 

54% 

21% 

Socialinės rizikos šeimos į socialinės rizikos šeimų apskaitą įrašytos dėl girtavimo, 

psichotropinių medžiagų vartojimo 

Socialinės rizikos šeimos į socialinės rizikos šeimų apskaitą įrašytos dėl socialinių 

įgūdžių stokos, dėl negebėjimo tinkamai rūpintis vaiku 

Socialinės rizikos šeimos į socialinės rizikos šeimų apskaitą įrašytos dėl psichologinės, 

fizinės ar seksualinės prievartos prieš vaikus 

Socialinės rizikos šeimos į socialinės rizikos šeimų apskaitą įrašytos dėl to, kad valstybės 

skiriamą paramą naudoja ne vaiko interesams 

Socialinės rizikos šeimos į socialinės rizikos šeimų apskaitą įrašytos 

dėl to, kad vaikui nustatyta laikinoji globa 

Socialinės rizikos šeimos į socialinės rizikos šeimų apskaitą įrašytos dėl to, kad teismo 

sprendimu tėvams laikinai apribota tėvų valdžia ir vaikui nustatyta nuolatinė globa 

Socialinės rizikos šeimos į socialinės rizikos šeimų apskaitą įrašytos dėl kitų priežaščių 

Tėvų girtavimas ir vaikų neprieţiūra yra viena iš pagrindinių įrašymo į socialinės 

rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą prieţasčių (tai sudaro 54 %), o visos kitos 

prieţastys sudaro 46 %. Šeimose, kurios į apskaitą įrašytos dėl girtavimo, auga 235 vaikai (tai 

sudaro 55 % visų socialinės rizikos šeimose augančių vaikų). Girtavimas daugiau paplitęs 

kaimo vietovėse, tai sudarytų apie penkis šeštadalius visų girtaujančių socialinės rizikos 

šeimų. Situaciją keisti iš esmės padeda nuo 2007 metų įsteigti socialinių darbuotojų darbui su 

socialinės rizikos šeimomis etatai. Darbuotojai lankosi namuose, nustato šeimos socialinių 

paslaugų poreikį ir jas teikia. Šių darbuotojų įdirbis per 2009 m. sumaţino globojamų vaikų 

skaičių. 

Tik kraštutiniu atveju ribojama tėvų valdţia, bendromis pastangomis stengiamasi 

vaikus išsaugoti jų šeimose. Siekiant efektyviau įgyvendinti tikslinių grupių vaiko teises bei

30 

suteikti visokeriopą pagalbą jų šeimoms ieškoma įvairiausių pagalbos būdų. Vienas iš jų – 

tarpţinybinis bendradarbiavimas su socialiniais partneriais, kurie padeda plėtoti paslaugų 

kokybę ir įvairovę siekiant sumaţinti globos vaikams ir smurtą patyrusiems vaikams poreikį, 

socialinės rizikos šeimų atskirtį. Tačiau išlieka problema dėl paslaugų plėtojimo atokiose 

kaimo vietovėse. 

Įgyvendinant prevencines programas, organizuojant kompleksinę pagalbą ir 

nepilnamečių uţimtumą seniūnijų socialiniai darbuotojai darbui su socialinės rizikos 

šeimomis turi galimybių kelti savo kvalifikaciją, todėl gerėja paslaugų teikimo socialinės 

rizikos šeimoms kokybė. Rajone veikia du vaikų dienos centrai (Lygumuose ir Pakruojyje). 

Juose vaikams organizuojamas ugdymas, pagalba ruošiant pamokas, laisvalaikio uţimtumas ir 

maitinimas. Su centrą lankančių vaikų tėvais dirbamas socialinis darbas, jie skatinami geriau 

rūpintis savo vaikais ir juos ugdyti, vykdomos įvairios programos. Vaikų dienos centrų įdirbis 

turėti maţinti socialinės rizikos vaikų atskirtį ir apleistumą. 

Skyrius ieško būdų, kaip plėsti paslaugas: ieško socialinių partnerių, daugiausia 

bendradarbiauja su seniūnijų socialiniais darbuotojais, Socialinių paslaugų centru, Socialinės 

rūpybos skyriumi, Pakruojo rajono policijos komisariatu, ugdymo įstaigomis, gydymo 

įstaigomis, Pakruojo rajono pataisos inspekcija, rajono nevyriausybinėmis organizacijomis, 

stebi pagalbos poveikį ir pokyčius socialinės rizikos šeimose. Vadovaujantis Socialinės 

rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnyboje 

(skyriuje) tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo 

ministro 2006 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. A1-212 (Ţin., 2006, Nr. 86-3373), atliekamos 

šeimų perţiūros. Per metus į socialinės rizikos šeimų įskaitą įrašyta 30 naujų šeimų, kuriose 

auga 60 vaikų, išbrauktos 57 šeimos. 

Smurtas prieš vaikus 

Vadovaudamasis Bendrųjų savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų nuostatomis, 

skyrius kaupia pranešimus apie smurtą patyrusius vaikus ir organizuoja jiems pagalbą. 2009 

metais skyriuje uţregistruota 70 smurto atvejų 64 vaikų atţvilgiu; iš jų 56 vaikų patyrė 

psichologinį, 5 vaikai fizinį smurtą ir 3 vaikai seksualinę prievartą. 

Vaikų, galbūt patyrusių smurtą, skaičius 

Galbūt 

patyrus 

ių 

smurtą 

vaikų 

skaičiu 

s 

Seksualinio smurto Fizinio smurto Psichologinio smurto 

Nuo svetimų Nuo artimųjų Nuo svetimų Nuo artimųjų Nuo svetimų Nuo artimųjų 

Nuo 

suaugu 

sių 

Nuo 

nepilna 

mečių 

Nuo 

suau 

gusi 

ų 

Nuo 

nepilna 

mečių 

Nuo 

suaugusių 

Nuo 

nepilna 

mečių 

Nuo 

suau 

gusi 

ų 

Nuo 

nepilna 

mečių 

Nuo 

suaugu 

sių 

Nuo 

nepilna 

mečių 

Nuo 

suau 

gusi 

ų 

Nuo 

nepilna 

mečių 

Vaikų 64 1 2 0 0 0 0 5 0 1 0 55 0 

Pagal lytį: 33 1 2 0 0 0 0 3 0 0 0 27 0 

berniukai 

mergaitės 

Pagal 

vietą: 

miestas 

kaimas 

Pagal 

amţių: 0-3 

m. 

4-6 m. 

7-9 m. 

10-14 m. 

15-17 m. 

31 0 0 0 0 0 0 2 0 1 0 28 0 

10 0 0 0 0 0 0 3 0 0 0 7 0 

54 1 2 0 0 0 0 2 0 1 0 48 0 

22 0 0 0 0 0 0 2 0 0 0 20 0 

13 0 1 0 0 0 0 0 0 0 0 12 0 

11 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 11 0 

16 1 1 0 0 0 0 3 0 0 0 11 0 

2 0 0 0 0 0 0 0 0 1 0 1 0

31 

Smurtas prieš vaikus pagal rūšį 2008 m. 

5% 

8% 

87% 

Fizinis Psichologinis Seksualinis 

Analizuojant skyriuje uţregistruotus smurto atvejus, matyti, kad didţiąją dalį (87 %) 

patirtų smurto atvejų sudaro psichologinis smurtas. Dėl uţregistruotų atvejų buvo pradėti 3 

ikiteisminiai tyrimai, 2 atvejais nepradėti ikiteisminiai tyrimai dėl įrodymų stokos. Surašyti 25 

administraciniai teisės paţeidimo protokolai 44 vaikų atţvilgiu. Pakruojo r. policijos 

komisariato duomenimis, gauta 40 pareiškimų: dėl fizinio smurto 33 pareiškimai, dėl 

seksualinės prievartos 5 pareiškimai ir psichologinio 2 pareiškimai. Ikiteisminiai tyrimai 

pradėti 22 atvejais. Iš jų 12 nutraukta, 6 perduoti nagrinėti teismui. Susumavus skyriaus ir 

Pakruojo r. policijos komisariato uţfiksuotus smurtinius nusiţengimus nepilnamečių atţvilgiu 

galima daryti išvadą, kad nuo psichologinio smurto nukentėjo daugiausiai nepilnamečių – iš 

viso 58 vaikai. 

Pagal paplitimą populiacijoje, matyti, kad smurtą patiriančių vaikų skaičius kaime yra 

didesnis: tai sudarytų apie 1,2 % visų kaime gyvenančiu vaikų, o mieste – apie 0,7 % . 

Smurto prieš vaikus paplitimas mieste ir kaime 

16% 

84% 

Miestas 

Kaimas 

Smurtą patyrusiems vaikams ir jų šeimoms organizuojama pagalba naudojantis 

vietiniais specialistais, o esant reikalui ieškoma pagalbos ir kituose rajonuose. 

SMURTĄ PATYRUSIEMS VAIKAMS IR JŲ ŠEIMAI SAVIVALDYBĖS 

TERITORIJOJE IR KITŲ SAVIVALDYBIŲ TERITORIJOSE ORGANIZUOTA 

PAGALBA 

Organizuota pagalba Tik vaikui Vaikui ir jo Iš viso Pagalba savo Pagalba kitoje 

šeimai 

savivaldybėje savivaldybėje 

- 16 

12 4 

1. Kompleksinė pagalba (specialistų komanda) 

16 

2. Psichologo konsultacija - - - - - 

3. Mokyklos socialinio pedagogo pagalba - - - - - 

- 50 

50 - 

4. Socialinis darbas 

50 

5. Nestacionarinės socialinės paslaugos vaikui - - - - -

32 

6. Kita 3 1 4 4 - 

3 67 

66 4 

Iš viso 

70 

Nors smurto prevencijai skiriama daug dėmesio, vykdomos programos, šviečiamos 

šeimos ir vaikai, tačiau dar didelė dalis vaikų patiria smurtą. Profesionalią trumpalaikę ar 

ilgalaikę kompleksinę pagalbą kol kas gauna tik nedidelė dalis smurtą patyrusių vaikų, nes 

kompleksinių paslaugų (ypač psichologinės pagalbos) prieinamumas, ypač kaimiškuose 

rajonuose, yra sunkesnis. Ir toliau lieka neišspręstas klausimas dėl smurtautojo paėmimo iš 

šeimos, todėl smurtą patyrusioms šeimoms, daţniausiai motinoms ir vaikams, tenka išvykti iš 

namų. Rajone prie Nestacionarių socialinių paslaugų centro veikia laikino gyvenimo namai, 

kuriuose ir gali prisiglausti minėtos šeimos. 

Rizikos grupės vaikai 

Skyriuje buvo sprendţiami klausimai susiję su nepilnamečiais, turinčiais elgesio ir 

emocijų sutrikimų arba linkusiais nusikalsti. Pakruojo rajone 2009 m. Pakruojo rajono 

policijos komisariatą dominančių vaikų sąraše buvo 104 nepilnamečiai. Per 2009 m. 

Pakruojo rajono pataisos inspekcijos įskaitoje buvo įrašyta 30 teistų nepilnamečių, iš jų 26 

vaikinai ir 4 merginos. 

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės prieţiūros įstatymą 

(Ţin., 2007, Nr. 80-3214) Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Prevencinio darbo 

koordinavimo grupei buvo pateikti 9 prašymai dėl minimalios ar vidutinės prieţiūros 

priemonės taikymo nepilnamečiams. Penkiems vaikams paskirta minimalios prieţiūros 

priemonė, vienam pratęsta ir dviem vaikams paskirta vidutinės prieţiūros priemonė, vienam 

neskirta. Šiaulių apskrities Gruzdţių vaikų socializacijos centre mokėsi du Pakruojo rajono 

nepilnamečiai. Vykdant minėtą įstatymą teikiamos išvados, bendraujama su prieţiūros 

vykdytojais. Vis daţniau susiduriama su elgesio ir emocijų sutrikimų turinčiais vaikais, kurių 

pagrindinės problemos kyla iš šeimos ir tėvų abejingumo savo vaikų problemoms. Įstatymo 

spragos aptartos Švietimo ministerijoje, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje, 

kreiptasi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją dėl stacionarių įstaigų, teikiant pagalbą 

elgesio ir emocijų sutrikimų turintiems vaikams bei jų šeimoms. 

Analizuojant duomenis galima daryti išvadą, kad turinčių elgesio ir emocijų sutrikimų 

nepilnamečių, kurių elgesys neatitinka visuomenėje nusistovėjusių elgesio normų, skaičius 

nėra maţas. Prieţastys, lemiančios paauglių delinkventinį elgesį, labai įvairios: nuo šeimos, 

mokyklos, neformalių grupių, laisvalaikio, individualių asmens savybių iki socialinių 

ekonominių aplinkybių bei paslaugų pasirinkimo stokos. 

Likę be tėvų globos vaikai 

Vaiko globa istoriškai ir tradiciškai visada buvo jautri ir aktuali visuomenės 

problema. Šalies politikos ir ekonomikos pokyčiai neabejotinai keičia kiekvieno ţmogaus 

gyvenimą. Ne visi ţmonės pasirengę prisitaikyti prie spartaus pasikeitimų tempo keliamų 

reikalavimų. Labai aktuali pasikeitusios visuomenės problema yra krizės ištiktos šeimos, 

neuţtikrinančios savo vaikui saugumo ir gerovės. Įvairios objektyvios ir subjektyvios 

prieţastys lemia tai, jog vaikų, netekusių tėvų globos, skaičius mūsų šalyje yra didelis. 

Neabejotinai galima teigti, kad šeima sudaro geriausias sąlygas vaikui visapusiškai 

vystytis. Todėl vaikų, netekusių tėvų globos, apgyvendinimą valstybinėse institucijose 

reikėtų taikyti kaip kraštutinį atvejį, be to, būtina uţtikrinti tai, kad vaikas, apgyvendintas 

institucijoje, neuţsibūtų ilgiau nei yra būtina.

2001 

2002 

2003 

2004 

2005 

2006 

2007 

2008 

2009 

33 

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 

Metai 

Globos forma 

Vaikai, netekę tėvų globos, 162 167 178 185 187 187 186 179 177 168 

gyvenantys šeimose, 

šeimynose, institucijose 

Šeimose globojami vaikai 98 103 100 106 109 108 105 100 106 106 

Šeimynose globojami vaikai 17 16 16 16 16 15 15 12 12 10 

Institucijose globojami 47 48 62 63 62 64 66 67 59 52 

vaikai 

Per metus likę be tėvų globos 

vaikai 

29 53 49 68 66 49 45 40 50 21 

Likę be tėvų globos vaikai 

Vaikų 

skaičius 

190 

185 

180 

175 

170 

165 

160 

155 

167 

178 

185 

187 187 186 

179 

177 

168 

2010 metų sausio 1 d. Pakruojo rajone buvo globojami 168 likę be tėvų globos vaikai. 

Iš jų 106 gyvena šeimose, 10 – šeimynose, 52 – globos institucijose. Jiems nustatytos 130 

nuolatinės globos ir 38 laikinosios, iš jų 3 nagrinėjamos teisme dėl nuolatinės globos 

nustatymo. 

Globos formos 

31% 

Šeimose globojami vaikai 

Šeimynose globojami vaikai 

6% 

63% 

Institucijose globojami vaikai

34 

Globa šeimoje yra viena iš geriausių alternatyvių globos formų be tėvų globos 

likusiam vaikui. Daugiausia globojamų vaikų šeimose yra Pakruojo mieste – 14 vaikų ir 

Ţeimelio seniūnijoje – 13 vaikų. Maţiausiai Rozalimo seniūnijoje (5 vaikai) ir Klovainių 

seniūnijoje (6 vaikai). 

Pakruojo miestas 

11 

14 

Pakruojo seniūnija 

11 

11 

Linkuvos miestas 

6 

5 

13 

7 

8 

9 

Linkuvos seniūnija 

Pašvitinio seniūnija 

Globojamų vaikų pasiskirstymas 

pagal seniūnijas 

Ţeimelio seniūnija 

Rozalimo seniūnija 

Guostagalio seniūnija 

Klovainių seniūnija 

Lygumų seniūnija 

Daugiausia likusių be tėvų globos vaikų globoti imasi artimi giminaičiai, vis rečiau 

pasitaiko ţmonių, norinčių pasiimti globoti svetimą vaiką. Ţmonės atsakingai ţiūri į vaikų 

auklėjimą ir atsakomybę uţ svetimus vaikus prisiima nenoriai. 

Tačiau institucinė globa, kai tenka vaiką skubiai paimti iš šeimos dėl vaikui kylančios 

realios grėsmės sveikatai ir gyvybei, išlieka aktuali. 

Vaikų globos netekimo prieţastys 

Prieţastys 

Metai 

2006 2007 2008 2009 

Abu tėvai arba turėtas vienintelis iš tėvų yra miręs 0 2 0 2 

Tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali juo rūpintis dėl 1 6 7 4 

abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų 

svarbių prieţasčių 

Tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, jo 44 31 43 15 

nepriţiūri, netinkamai auklėja, naudoja fizinį ar psichinį smurtą, ir dėl 

to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam 

vystimuisi bei saugumui, ir kuris įstatymų nustatyta tvarka paimtas iš 

šeimos (kol teismo tvarka vaikas bus atskirtas nuo tėvų) 

Vaiko tėvams (tėvui ar motinai) įstatymų nustatyta tvarka laikinai ar 0 1 0 0 

neterminuotai apribota tėvų (tėvo ar motinos) valdţia 

Iš viso 45 40 50 21 

Per 2009 metus buvo uţregistruotas 21 likęs be tėvų globos vaikas.

35 

Iš jų 1 mergaitė grąţinta motinai, nes globos institucijoje buvo apgyvendinta tol, kol 

motina gydėsi ligoninėje, o artimųjų giminaičių, tuo metu galinčių pasirūpinti vaiku, nebuvo. 

Daţniausiai iš šeimų vaikai paimti dėl neprieţiūros ir tėvų girtavimo. Vienas vaikas buvo 

apgyvendintas Šiaulių apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, nes motina turi 

protinę negalią ir pati kūdikiu pasirūpinti nesugeba. Moters du vaikai gyvena šeimose, kiti – 

globos institucijoje. 

Artimųjų giminaičių šeimose globos (rūpybos) nustatytos 6 vaikams, 4 – tolimesnių 

giminaičių šeimose. Teismo sprendimu dviems vaikams globėjais paskirti ne giminaičių 

šeimos. Labai sunkiai sekasi rasti naujus globėjus, kurie ryţtųsi paimti globoti ne giminaitį. 

Pagal Globėjų ir įtėvių rengimo programą PRIDE 2009 metais paruoštos trys globėjų šeimos, 

kurios ruošiasi globoti likusius be tėvų globos vaikus. Šeimos pageidauja ikimokyklinio 

amţiaus sveikų vaikų. Kol kas nei viena šeima dar vaikų negloboja. 

2010 m. sausio 1 d. yra dar trys šeimos pareiškė norą paimti globoti likusį be tėvų 

globos ne giminaitį vaiką. Jos nukreiptos į Pakruojo rajono nestacionarių socialinių paslaugų 

centre organizuojamus globėjų ir įtėvių rengimo kursus. Viena šeima planuoja steigti 

šeimyną. Tikimasi, kad dar keletas vaikų ras savo lauktas šeimas. Dţiugu, kad Nestacionarių 

socialinių paslaugų centre ruošiami globėjai ir įtėviai ruošimas ir atliekama naujų globėjų ir 

įtėvių paieška, siekiant likusiems be tėvų globos vaikams rasti naują šeimą, kad vaikams 

nereikėtų augti globos institucijose. 

Daţniausiai vaikai paimami iš gerai Vaiko teisių apsaugos skyriui ţinomų šeimų, su 

kuriomis nemaţą darbą atlieka seniūnijos socialinės darbuotojos. Vaikai iš šeimų paimami tik 

kritiniu atveju, kai tėvai nebesugeba atsakyti uţ savo veiksmus ar tėvų visai nėra dėl 

neţinomų prieţasčių ir vaikais nebėra kam pasirūpinti. Atsiradus bent menkiausiai galimybei 

vaikams saugiai gyventi namuose, vaikai grąţinami į šeimą. Iš viso per 2009 metus išleista 

pas tėvus 11 vaikų. 

Šeimose per 2009 metus buvo apgyvendinta 12 vaikų, tačiau institucinė globa, kai 

tenka vaiką skubiai paimti iš šeimos dėl vaikui kylančios realios grėsmės sveikatai ir gyvybei, 

išlieka aktuali, todėl 9 vaikai buvo laikinai apgyvendinti globos institucijose. 

Globa vaikų globos institucijose. 

Eil. Metai 

2006 2007 2008 2009 

nr. 

Globos įstaigos 

1. Rozalimo vaikų darţelio laikinosios globos 19 19 15 11 

grupė 

2. Pamūšio parapijiniai vaikų globos namai 18 31 27 26 

3. Samariečių vaikų globos namai 18(2 9 7 7 

grupės) 

4. Apskrities vaikų globos namai 11 8 10 8

36 

Vaikų pasiskirstymas globos 

institucijose 

13% 

15% 

51% 

21% 

Rozalimo vaikų darţelio 

laikinos globos grupė 

Parapijiniai vaikų globos 

namai 

Samariečių vaikų globos 

namai 

Apskrities globos 

namuose 

Sulaukė pilnametystės ir išleisti savarankiškam gyvenimui 2 globos įstaigų auklėtiniai. 

Pilnamečiais tapo iš viso 19 rūpinamų vaikų. 

Buvo atlikta 92 globos (rūpybos) perţiūros. 35 perţiūrų metu nutarta kreiptis į teismą 

dėl nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo bei tėvų valdţios apribojimo. Tai vaikai iš šeimų, 

kurių tėvai jau nebepajėgia tinkamai rūpintis savo vaikais. 5 perţiūrų metu nutarta vaikus 

grąţinti į šeimą. 

Per 2009 metus įvyko 12 Globos organizavimo komisijos posėdţių, per kuriuos buvo 

apsvarstyti 97 klausimai. Daugiausia svarstyti globos perţiūros, vaikų grąţinimo į šeimą, 

globos keitimo klausimai, globotinių ir globėjo elgesys, sprendţiami klausimai dėl naujų 

globėjų tinkamumo. Kviestos šeimos, kurių vaikams gresia paėmimas iš šeimos, jeigu tėvai 

nepakeis poţiūrio į savo gyvenimo būdą bei tinkamai nepasirūpins savo nepilnametėmis 

atţalomis. 

2009 m. geguţės 15 d. Tarptautinei šeimos dienai minėti buvo išsiųsti sveikinimai 

globėjams ir jų šeimoms. Pakruojo seniūnijos salėje buvo pasveikinti globos namų vadovai ir 

auklėtojos, Vaikų dienos centrų darbuotojos. Birţelio 4 d. vykta į konferenciją „Priglausk 

mane― Seimo rūmuose. Per konferenciją buvo apdovanota geriausia rajono globėja. 

Organizuoti individualūs mokymai, seminarai globėjams „Kontaktas su vaiku. Suaugusiojo 

gebėjimų lavinimas―, „Buitinis smurtas – pagalba nukentėjusiam ir vaikams―, „Smurtas 

internete ir kompiuteriniuose ţaidimuose: poveikis ir auklėjimas―. Mokymus vedė VšĮ „Vaiko 

namas― lektorius Evaldas Karmaza. 2009 m. gruodţio 15 d. organizuotas seminaras globos 

namų auklėtojams „Vaikų agresyvumo valdymas―. Seminarą vedė Vadybos ir psichologijos 

instituto socialinių mokslų daktarė Aistė Dirţytė. Lektorė ne tik išdėstė savo praktinius ir 

mokslinius pastebėjimus, kaip valdyti vaikų agresyvumą ar kaip elgtis suaugusiajam 

konkrečiais atvejais, bet ir įpareigojo auklėtojus per du mėnesius sukurti kartu su vaikais 

„Teisių apsaugos įstatymus― bei juos persiųsti lektorei. 

2009 m. spalio 16 d. vyko jungtinė Radviliškio rajono ir Pakruojo rajono globėjų 

(rūpintojų) dienos „Priglausk mane― šventė. Per šventę buvo pristatyta globėjų ir įtėvių 

rengimo programa pagal PRIDE, VšĮ Pakruojo poilsio ir turizmo centras padovanojo 

ekskursiją po Pakruojo dvaro ansamblį, lankytasi Pamūšio parapijiniuose vaikų globos 

namuose, kur renginys buvo aptartas. 

Nuo 2006 m. liepos 1 d. įsigaliojus Vaiko globos išmokų įstatymo pakeitimui ir nuo 

2007 m. birţelio 3 d. įsigaliojus naujiems Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatams, 

kuriais vadovaujantis nustatoma laikinoji globa tėvų prašymu jiems išvykus į uţsienį, 37 

nepilnamečiams buvo nustatyta laikiniji globa (rūpyba). Ne visada tėvai tinkamai sugeba 

parinkti savo vaikams globėjus (rūpintojus). Tai rodo, kad neatsakingai ţiūrma į savo vaikų

37 

auklėjimą ir rūpinimąsi jais. Skyrius fiksuoja atvejus, jei vaikas paliekamas be įstatyminio 

atstovo, ir ieško galimybių susisiekti su tėvais. 

Atstovavimas vaiko interesams 

teisme 

VTAT pateiktų 

teismui/ ikiteisminio 

tyrimo institucijoms 

ieškinių/ pareiškimų/ 

prašymų/ protokolų 

skaičius 

VTAT teismui 

pateiktų 

išvadų/ 

paţymų 

skaičius 

Posėdţių/ 

apklausų, 

kuriose dalyvavo 

VTAT atstovas 

skaičius 

1. Civilinėse bylose dėl: 45 96 174 

1.1. vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo 

ar motinos) 

1.2. vaiko atskyrimo nuo tėvų 

panaikinimo 

1.3. tėvų nušalinimo nuo vaikams 

priklausančio turto netinkamo 

tvarkymo 

1.4. teismo duoto vienam iš 

sutuoktinių leidimo atlikti tam 

tikrus veiksmus pakeitimo ar 

panaikinimo 

1.5. nuolatinės globos (rūpybos) 

nustatymo ir globėjo (rūpintojo) 

paskyrimo 

1.6. globėjo (rūpintojo) atleidimo/ 

nušalinimo (ir dėl naujo globėjo 

(rūpintojo) paskyrimo 

1.7. nepilnamečio pripaţinimo 

visiškai veiksniu (emancipuotu) 

1.8. nepilnamečio visiško 

veiksnumo pripaţinimo 

panaikinimo 

1.9. atėmimo iš nepilnamečio nuo 

14 iki 18 metų teisės savarankiškai 

disponuoti savo pajamomis bei 

turtu 

1.10. santuokos pripaţinimo 

negaliojančia, kai paţeistos jos 

sudarymo sąlygos 

4 0 4 

0 0 0 

0 0 0 

0 0 0 

20 23 30 

1 0 1 

0 0 0 

0 0 0 

0 0 0 

0 0 0 

1.11. vaiko kilmės iš motinos 

nustatymo 

0 0 0 

1.12. tėvystės nustatymas 0 7 16 

1.13. laikino ar neterminuoto tėvų 

valdţios apribojimo 

19 1 27 

1.14. išlaikymo priteisimo, kai 

nepilnamečių tėvai (ar vienas iš jų) 

nevykdo pareigos materialiai 

išlaikyti savo nepilnamečius vaikus 

1 2 3

atleidimas iš 

globėjų pareigų 

santuokinio 

amžiaus 

sumažinimas 

dalyvauta 

apklausose 

baudžiamosios 

bylos 

turtinės bylos 

išlaikymo 

priteisimas 

nuolatinė globa 

tėvystės 

nuginčijimas 

tėvystės 

nustatymas 

įvaikinimas 

vaikų 

gyvenamosios 

vietos 

tėvų valdžios 

apribojimas 

38 

1.15. vaikui priteisto išlaikymo 

dydţio sumaţinimo arba 

0 4 8 

padidinimo 

1.16. vaikui skirto išlaikymo 

panaudoto ne vaiko interesams 

0 0 0 

išieškojimo 

1.17. tėvystės (motinystės) 

nuginčijimo 

5 8 

1.18. įvaikinimo 0 0 

1.19. sutuoktinių, turinčių bendrų 

nepilnamečių vaikų, gyvenimo 

0 0 

skyrium 

1.20. santuokinio amţiaus 

sumaţinimo 

1 1 

1.21. vaiko vardo, pavardės, 

gyvenamosios vietos nustatymo, 

bendravimo su vaiku ir dalyvavimo 

21 75 

jį auklėjant bei kiti atstovavimo 

atvejai 

1.22. sutikimo įvaikinti patvitinimo 1 

1.23. teismo leidimų išdavimų 32 0 

2. Baudţiamosiose bylose 0 0 31 

3. Administracinėse bylose 23 0 23 

4. Iš viso 68 96 228 

Atstovavimas vaiko interesams teisme 

140 

120 

100 

80 

60 

40 

20 

2006 

2007 

2008 

2009 

0 

Per 2009 metus buvo surašyti 25 administracinės teisės paţeidimo protokolai. 

Medţiaga persiųsta į Pakruojo rajono apylinkės teismą dėl administracinio poveikio 

priemonių taikymo.

39 

Nuo 2009 m. liepos 1 d. iš Pakruojo seniūnijos buvo perimta socialinio darbo su 

rizikos šeimomis funkcija. Iki liepos 1 dienos Pakruojo mieste į rizikos šeimų, auginančių 

vaikus, apskaitą buvo įtraukta 17 šeimų, Pakruojo seniūnijoje – 14 šeimų. Šeimoms teikiama 

socialinė pagalba, padedama spręsti iškilusias buities ir kitas problemas, konsultuojama 

įvairiais klausimais, taip pat padedama tvarkant finansus. Dirbant bendradarbiaujama su 

ugdymo įstaigomis: „Atţalyno― gimnazija, „Ţemynos― pagrindine mokykla, „Versmės― 

pradine mokykla, gydymo įstaigomis, Pakruojo rajono nestacionarių socialinių paslaugų 

centru. Kelioms šeimoms yra suteikta pagalba: jos apgyvendintos laikino gyvenimo namuose. 

Šeimos lankomos namuose, kartais apsilankoma ir po darbo valandų. Šeimų lankymo 

intensyvumas priklauso nuo pačios šeimos sugebėjo bei noro tvarkytis namuose, tinkamai 

priţiūrėti vaikus. Su kiekviena šeima yra sudarytas socialinio darbo su šeima planas, kuriame 

atsispindi šeimos socialinės problemos, kokios institucijos gali lemti problemos sprendimą, 

apibrėţtas bendras šeimos ir socialinio darbuotojo tikslas, lūkesčiai, ko tikisi šeima, gaudama 

paramą, kokie yra tėvų įsipareigojimai ir įpareigojimai. Kiekvienai rizikos šeimai yra uţvesta 

atskira byla. Joje segami šeimos aplankymo aktai, kita su šeima susijusi informacija. Su 

šeimomis individualiai kalbama tiek lankantis namuose, tiek jiems atvykus į Vaiko teisių 

apsaugos skyrių. Dirbant su šeimomis pastebima, kad ne visos šeimos noriai priima joms 

siūlomą pagalbą. Bendraujant bandoma rasti kompromisą, abiem šalims priimtiną sprendimą. 

Vaiko teisių apsaugos skyriausdarbuotojams tenka spręsti gana daug įvairių 

problemų. Teismai laikosi praktikos ir tėvų valdţią riboja terminuotai: metams ar dviems. 

Tokia teismų praktika daţniausiai atima galimybę iš vaikų būti įvaikintais, surasti šeimą. 

Ţinoma, reikėtų laikytis nuomonės, kad vaikas turėtų grįţti į savo biologinę šeimą ir joje 

augti, tačiau iš skyriaus patirties matyti, kad tėvai nepakeičia savo poţiūrio į vaikus, nekeičia 

savo gyvenimo būdo, todėl tenka pakartotinai kreiptis į teismą ir vis tiek neterminuotai 

apriboti tėvų valdţią. O vaikai tada jau būna paaugę ir daug sunkiau rasti šeimą, kuri norėtų 

vaiką įsivaikinti ar globoti. 

Vadovaujantis 2007 m. geguţės 28 d. socialinės apsaugos ir darbo ministro Nr. A1- 

145 pakeistų Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatų 22 punktu, vaiko laikinoji globa 

nustatoma ir vykdoma prieţiūra toje savivaldybėje, kurioje deklaruota tėvų ar turimo 

vienintelio iš tėvų gyvenamoji vieta, nors vaikas, kuriam nustatyta globa, kartu su globėju 

gyvena kitoje savivaldybėje. Praktiniame darbe susiduriama su problema, kai globėjas turi 

vykti į kito rajono savivaldybę tvarkyti vaiko globos (rūpybos) išmokų, kur kas sunkiau būna 

sudaryti vaiko globos planą, vykdyti prieţiūrą, bendrauti sprendţiant problemas. Yra atvejų, 

kai globojamas vaikas, globėjas ir motina gyvena Panevėţio mieste, o Pakruojo vaiko teisių 

apsaugos skyrius vykdo prieţiūrą. Analogiški atvejai yra su Telšių, Vilniaus, Radviliškio bei 

kt. rajonų savivaldybėmis. Tačiau geriausiai globėjo ir globojamo vaiko interesus atitiktų 

globos vykdymas pagal globėjo ir globojamojo vaiko gyvenamąją vietą. Globos byla turėtų 

„keliauti― kartu su vaiku. 

Į Vaikų išlaikymo fondą galėtų turėti galimybę kreiptis ne tik fiziniai, bet ir juridiniai 

asmenys. Tokiu būdu būtų stiprinama tėvų atsakomybė teikti išlaikymą globos įstaigose 

gyvenantiems vaikams. 

Teigiama, kad padidėjo šeimynose gyvenančių vaikų globos išmokos, tačiau, 

atsiţvelgiant į pagrindinį vaiko poreikį gyventi šeimoje, reikia visokeriopai skatinti globėjų 

šeimas. Globėjai turėtų gauti atlygį uţ atliekamą darbą. Atlygis galėtų būti proporcingas 

globojamų vaikų skaičiui. O Šeimynų įstatymas jau daug metų ruošiamas ir vis nepriimamas. 

Didţiulė problema – pagalbos teikimas vaikams, turintiems elgesio ir emocijų 

sutrikimų. Pageidautina, kad bent viena tokia įstaiga, teikianti kompleksinę pagalbą vaikui ir 

šeimai, būtų įkurta apskrityje. 

Siekiant Vaiko minimalios ir vidutinės prieţiūros įstatymo įgyvendinimo efektyvumo 

savivaldybėje šį darbą turėtų atlikti etatinis darbuotojas.

40 

Nemaţą ţalą vaikui ir šeimai turi „nekalti― ţiniasklaidos komentarai, nenurodantys 

šeimos ar gyvenvietės. Pakruojo rajonas nėra didelis, ir vien uţuomina, pvz., „Pakruojo rajone 

vaikas apgyvendintas globos įstaigoje―, iš karto atskleidţia, kas tas vaikas ir kas jam nutiko. 

Skyrius deda visas pastangas, kad būtų įgyvendinti Vaiko teisių apsaugai keliami 

uţdaviniai. 

Kultūra 

Visi kūrybinio sezono metai buvo uţpildyti renginių, kurių įvairovė sudarė ţiūrovams 

galimybę juos rinkti pagal ţanrą. Renginiai nėra koncentruoti tik Pakruojyje, todėl yra 

platesnės galimybės juos pateikti didesniam ţiūrovų skaičiui. 

Populiarūs pagal ţanrus jau tradiciniais tapę renginiai, turintys pastovią datą, 

nuolatinius ţiūrovus. Iš jų galima paminėti 15-ąją respublikinę liaudies muzikantų šventę 

„Pupų Dėdės armonika―. Susirinkusieji galėjo pasiklausyti A. Jūro, J. Zinkevičiaus, D. 

Mikolaitienės, A. Leščinsko, kelmiškių J. Kasparo, R. Povilaičio, V. Rimkaus iš Vilniaus, Br. 

Ţvirblio iš Rokiškio ir kt. muzikavimo. Renginį pagyvino pasakotoja L. Urţienė, 

skrabalininkas E. Impolis, Šiaulėnų, Ūdekų, Ţeimelio, Linkuvos liaudiškos muzikos kapelos. 

Koncertavo apie 100 dalyvių. Šventę vedė Irena Kybartienė ir Zita Kapučinskienė. 

Linkuvos kultūros namuose įvyko 5-oji vestuvių muzikantų šventė, į kurią buvo 

susirinkę vestuvių muzikantai iš Joniškio, Rozalimo, Bardiškių, Linkuvos ir folkloro 

ansamblis „Rags― iš Pasvalio. Bardiškių kultūros namuose įvyko septintoji kaimo mėgėjų 

teatrų šventė „Auksinis kiaušinis―. Savo spektaklius ţiūrovams pristatė Ūdekų (reţ. V. 

Vareikienė), Guostagalio (reţ. Z. Venclovienė), Pamūšio (reţ. D. Budrienė), Bardiškių (reţ. 

D. Legeza), Joniškio r. Kriukų (reţ. D. Musiejukienė) kultūros namų mėgėjų teatrai. 

Ţeimeliečiai, vadovaujami K. Valentinavičiaus, vaidino etiudus. Rozalimo kultūros namuose 

įvyko megėjų teatrų šventė, kurioje Pakruojo kultūros centras parodė B. Gorčinskio „Meilės 

parodijas―, (reţ. I. Kybartienė), Rozalimo kultūros namai R. Kaškausko „Vaiduoklius 

vienkiemyje― (reţ. D. Juškienė), Plaučiškių laisvalaikio salė – Keturakio „Ameriką pirtyje―, 

(reţ. A. Kurauskienė), Medikonių laisvalaikio salė – V. Petkevičiaus „Ponaitis Sieksnis―, (reţ. 

I. Tribulienė), Stačiūnų kultūros namai – R. Kaškausko „Šiurpius įvykius Pabališkių 

karčemoje― (reţ. A. Zaveckienė). 

Guostagalio kultūros namuose nuskambėjo 8-oji tradicinė vokalinių ansamblių šventėkonkursas 

„Kur aukštas klevas―. Šventėje dalyvavo kolektyvai iš Radviliškio, Šiaulių, 

Kupiškio, Kelmės, Akmenės, Pakruojo rajonų. Vertinimo komisija didţiųjų vokalinių 

ansamblių grupėje geriausiai įvertino Guostagalio kultūros namų vyrų vokalinį ansamblį 

„Šiaurys―, antroje vietoje – Kupiškio kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Versmė―, 

trečioje – Naisių kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Sėlija―. Maţųjų ansamblių 

grupėje pirmoji vieta skirta Kupiškio kultūros centro moterų duetui, antroji – Papilio kultūros 

namų moterų kvartetui, trečioji – Uţvenčio kultūros namų vokaliniam kvartetui. 

Baigiamoji teatrų ţanro šventė – Kluono teatras – vyko Balsių etnografinėje sodyboje. 

Šventę pradėjusi renginio sumanytoja ir reţisierė, Pakruojo kultūros centro direktorė Irena 

Kybartienė. Ji pakvietė dalyvius sodinti šermukšnių, kad apsaugotų nuo visokio 

blogio. Susirinkusiems ţiūrovams savo kūrybą pristatė Pakruojo kultūros centro (reţisierė I. 

Kybartienė) ir Plaučiškių laisvalaikio salės (reţ. A. Kurauskienė) mėgėjų teatrai. Šios šventės 

svečiai – Krekenavos (Panevėţio r.) mėgėjų teatro „Avilys― (reţisierė Z. Lindušienė) 

vaidintojai. 

Geguţės mėnesį Pakruojo Šv. Jono Krikštytojo baţnyčioje įvyko penktasis pučiamųjų 

instrumentų orkestrų festivalis „Vario dūdos― ir poezijos šventė „Tūkstantmečio poezijos 

paukštės skrydis Pakruojo rajone―. Renginyje koncertavo brass band instrumentų orkestras 

„Riska Musikkorps― iš Norvegijos (vadovas Saulius Trepekūnas), Panevėţio r. muzikos 

mokyklos pučiamųjų (vadovas K. Plačiūnas), Šeduvos gimnazijos pučiamųjų (vadovas K. 

Meškauskas), Joniškio kultūros centro pučiamųjų orkestras „Tonas― (vadovai A. Mitvydas, G. 

Burkus), Pakruojo kultūros centro pučiamųjų orkestras „Viestartas― (vadovai V. Lukošiūnas,

41 

S. Vaitiekūnienė). Šventėje dalyvavo poetai: Daiva Molytė-Lukauskienė, Tomas Taškauskas, 

Iyrky Kiiskinen (Suomija), Albertas Skyrelis, Ona Jautakienė, aktorė Graţina Urbonaitė. Po 

koncerto baţnyčioje, Poezijos šventės dalyviai vyko į Klovainius, Linkuvą ir Rozalimą, kur 

susitiko su poezijos mylėtojais. 

Nemaţai chorinio meno mylėtojų sutraukė ir Šv. Jono Krikštytojo baţnyčioje įvykusi 

8-oji chorų šventė „Aušta aušrelė―, skirta kompozitoriaus Juozo Pakalnio atminimui. Šventėje 

dalyvavo Palangos šaulių vyrų choras „Naglis― (vad. E. Jacevičius), Linkuvos kultūros centro 

moterų choras „Mūša― (vadovas M. Zubas), Rozalimo moterų choras (vadovė J. 

Skorupskienė), Baisogalos kultūros namų mišrus choras (vadovė N. Bernadickienė) ir 

Pakruojo kultūros centro mišrus choras „Uolainis― (vadovai L. Šiaulienė ir Z. Ragulskis). 

Pirmoje koncerto dalyje buvo atliktos giesmės iš kraštiečio kompozitoriaus V. Malinausko 

parašytų iškilmingų mišių „Dievui ir Tėvynei―. Giesmes atliko Pakruojo, Rozalimo, 

Baisogalos chorai. Chorams akomponavo Pakruojo kultūros centro pučiamųjų orkestras 

„Viestartas―. 

Ūdekų kultūros namuose nuotaikingomis melodijomis varţytuvėse „Trenk polkute― 

varţėsi Pakruojo, Joniškėlio (Pasvalio r.) kaimiškos muzikos kapelos, kartu paminėtas Ūdekų 

moterų kaimo kapelos „Lakštutės― kūrybinės veiklos dešimtmetis. Dalyvavo Pakruojo 

(vadovas G. Gvazdauskas), Rozalimo (J. Zinkevičius), Linkuvos (G. Leščinskas), Ţeimelio 

(S. Zuokas), Ūdekų „Lakštutės― (V. Janickienė). Nors Joniškėlio (Pasvalio r.) kaimiškos 

muzikos kapela dalyvavo pirmą kartą, bet sugebėjo suţavėti ţiūrovus. Šie balsuodami 

kolektyvą išrinko geriausia kapela. Sukaktuvininkėms uţ lietuviškos muzikos propagavimą 

buvo įteiktas Pakruojo rajono savivaldybės mero padėkos raštas. „Lakštutės― sulaukė 

Pakruojo kultūros skyriaus, Linkuvos seniūnijos, „Ţiemgalos― ir Pakruojo moterų draugijų, 

kaimo bendruomenių, kolegų dovanų ir linkėjimų. 

Ketvirtą kartą Klovainių kultūros namuose skambėjo romansai. Dainas apie 

neblėstančią meilę, ţavias jaunystės akimirkas, neparašytus laiškus, išsiskyrimo ilgesį 

ţiūrovams dovanojo Bardiškių kultūros namų (vad. I. Nogobodienė), Titonių kaimo (vad. A. 

Gelaţnikienė), Pašvitinio laisvalaikio salės (vad. D. Maiţiuvienė), Gusotagalio kultūros namų 

vyrų (vad. M. Zubas), Klovainių kultūros namų (vad. E. Stalgienė), Pakruojo r. tremtinių 

moterų (vad. M. Zubas ), „Vėtrungės― (vad. V. Petrevičienė) vokaliniai ansambliai, Rozalimo 

kultūros namų ansamblis „Retro― ir merginų ansamblis (vad. J. Zinkevičius). 

Savo krašto kultūros metraštyje gilų pėdsaką paliko „Kruojos― folkloro ansamblis, 

kuris minėjo 20-ies metų kolektyvo sukaktį. Šis kolektyvas yra Respublikinių dainų švenčių, 

regiono folkloro šventės „Ţiemgala― dalyvis. Uţ savo krašto tradicijų puoselėjimą Pakruojo 

rajono mero padėkos raštais apdovanoti D. A. Lindienė, G. Baikštienė, O. Gegeckienė, J. 

Linda, D. Mikalauskienė, S. Mitrikas, B. Svečiulis, L. Urţienė. Dar 8 ţmonės apdovanoti 

proginėmis tautinėmis atminimo juostomis: tai S. Janušauskienė, A. Razulienė, B. 

Butvilauskas, R. Čepaitytė. 

Stačiūnų kultūros namų mėgėjų teatro kolektyvas minėjo kūrybinės veiklos 

dešimtmetį. Gausiai susirinkusiems ţiūrovams kaimo artistai parodė R. Kašausko komediją 

„Šiurpūs įvykiai Pabališkių karčemoje―. Jubiliejaus proga savivaldybės mero padėkos raštais 

apdovanotos ilgiausiai kolektyvo veikloje dalyvaujančios A. Ţurauskienė ir I. Paulauskaitė, 

reţisierė A. Zaveckienė. Aktyviausiems kolektyvo nariams: O. Domeikienei, J. Jucevičiui ir 

M. Jonaičiui – įteikti Kultūros skyriaus padėkos raštai. 

Pakruojo kultūros centro mėgėjų teatras šventė 15 metų jubiliejų. Jis ţiūrovams 

pateikė premjerą – J. Vaičiūnaitės „Pavasario fleitą― (reţisierė I. Kybartienė). Per penkiolika 

kūrybinės veiklos metų dramos kolektyvas pastatė 15 spektaklių, suvaidino 78 spektaklius. 

Knygos mylėtojus pradţiugino susitikimas su 13-osios rašytojo J. Paukštelio 

literatūrinės premijos laureate R. Šerelyte. Premija autorei įteikta uţ romaną „Mėlynbarzdţio 

vaikai―. Rašytoja lankėsi rašytojo Juozo Paukštelio gimtinėje – Titonyse, susitiko su Balsių 

mokyklos bendruomene ir Pakruojo miesto visuomene.

42 

Paţymint kraštiečio poeto Eduardo Mieţelaičio 90-metį, Muzikų rėmimo fondo 

iniciatyva, poeto ţmona Elena Mieţelaitienė ir Pakruojo savivaldybė įsteigė Eduardo 

Mieţelaičio premiją. Pirmoji poeto premija įteikta pakruojietei Andţelikai Paluckaitei. 

Atminimo vakare E. Mieţelaičio eiles skaitė aktorė G. Urbonaitė, koncertavo operos solistai 

V. Noreika ir J. Vaškevičiūtė, veikė O. Pajedaitės fotografijų paroda, skirta poeto gyvenimo 

akimirkoms. 

2009-ieji buvo paţymėti graţia istorine data – Lietuvos vardo paminėjimo 1000- 

mečiu. Rajono kultūros darbuotojai, mėgėjų meno kolektyvai įsitraukė į šios garbingos datos 

minėjimo renginius. Pakruojo dvaro sodyboje nuskambėjo XXI regiono folkloro šventė 

„Ţiemgala― tema „Ţemyna, Ţemenėle – maitintojėle―. Tai ţiemgalių dovana Lietuvos 

tūkstantmečiui. Į šventę atvyko svečių: Latvijos folkloro ansambliai „Trejupė― ir „Drengeri―, 

Baisogalos „Dainorių― ir dalyvavo devyni rajono folkloro ansambliai. Šventė, kuri skleidėsi 

folkloro ansamblių dainų ir šokių pyne Ţemės darbų ir švenčių ratu – nuo Jurginių, sėjos, 

šienapjūtės, Joninių, rugiapjūtės, linarūtės iki darbų pabaigtuvių ir vestuvių – baigėsi 

Ţemynos vaišėmis ir šventine vakarone. Šventės svečius sutiko ir linksmino Pakruojo, 

Linkuvos, Ūdekų ir Ţeimelio kultūros namų liaudiškos muzikos kapelos. 

Lietuvos vardo tūkstantmečiui buvo skirta ir regioninė dainų šventėje Šiauliuose 

(Šiaulių arenoje), kurioje rajonui atstovavo „Ţemynos― pagrindinės mokyklos jaunių choras 

(vad. G. Četkauskienė), „Atţalyno― gimnazijos mišrus choras (I. Bajorūnienė, A. 

Nazarovaitė), Linkuvos kultūros namų moterų choras „Mūša― (M. Zubas), Rozalimo kultūros 

namų moterų choras (J. Skorupskienė), „Atţalyno― gimnazijos jaunimo šokių kolektyvas (A. 

Geleţinytė), J. Pakalnio muzikos mokyklos jaunimo šokių kolektyvas (L. Juodagalvienė), 

„Atţalyno― gimnazijos merginų šokių grupė (A. Geleţinytė), Pakruojo kultūros centro 

liaudiškų šokių kolektyvas (L. Juodagalvienė), Pakruojo kultūros centro merginų šokių 

kolektyvas (l. Juodagalvienė). 

Joninių išvakarėse grupė rajono kultūros darbuotojų sutiko būrį dailininkų, kurie, 

išţygiavę iš Šeduvos geleţinkelio stoties, aplankę Šeduvą, Kleboniškius, Plaučiškius, vakare 

susirinko Rozalimo kapinių koplyčioje. Šiuo ţygiu buvo prisimenamas ir pagerbiamas 

dailininkas Kazys Šimonis, ne kartą lankęs Rozalimą ir jo apylinkes. Tai jis rūpinosi, kad į 

pirmąją lietuvių dailės parodą 1907 m. patektų mūsų dievdirbio Jono Danausko, jo tėvo 

Ksavero ir senelio kūriniai. Rozalimo koplyčioje atidaryta R. Čarnos, E Velaniškytės, A. 

Augučio, S. Latono, M. Vilučio, A. Švėgţdos, Vitalijaus, Gintauto ir Mindaugo Lukošaičių 

bei kitų menininkų darbų paroda. Iš koplyčios paroda buvo perkelta į Rozalimo muziejų, o 

rugsėjo–spalio mėnesiais – į Rozalimo vidurinę mokyklą. Renginio dalyviai pagerbė garsų 

mūsų krašto dievdirbį Joną Danauską. Renginio organizatorius – pakruojietis menotyrininkas 

Stasys Latonas. 

Liepos 5 d. 21 val. – Pakruojo miesto Jubiliejiniame skverelyje gausus pakruojiečių 

būrys giedojo Tautišką giesmę.Taip visam pasauliui pranešė apie Lietuvos vardo 1000- metį. 

Ypač aktyvios buvo „Sidabrinės šarmos―, „Vėtrungės― dainų atlikėjos, „Ţemynos― 

pagrindinės mokyklos dainorėliai, vadovaujami mokytojos G. Četkauskienės, Pakruojo 

gėlininkų klubo gėlininkės, kurios atsinešė nuostabaus groţio puokštes, skirtas Lietuvos 1000- 

mečiui. Liepos 6 d. per „TV3― vakaro ţinias net 3 kartus buvo parodytas pakruojiečių 

giedamas Lietuvos himnas. Himnas buvo giedamas Bardiškiuose, Linkuvoje, Klovainiuose, 

Pašvitinyje, Rozalime ir kitose rajono kaimuose ir miesteliuose. 

Rozalimo baţnyčioje vykusiuose Šv. Mergelės Marijos vardo atlaiduose skambėjo 

kraštiečio Vilimo Malinausko parašytos mišios „Dievui ir Tėvynei‗. Kūrinį atliko svečiai iš 

Baisogalos, Rozalimo kultūros namų (vad. J. Skorupskienė) ir Pakruojo kultūros centro 

mišrus choras „Uolainis― (vad. L. Šaulienė ir Z. Ragulskis), taip pat solistė E. Stulgienė, 

Rozalimo baţnyčios vargonininkė R. Vaigauskaitė, Pakruojo kultūros centro vaikų ir jaunimo 

pučiamųjų orkestras „Viestartas― (vad. V. Lukošiūnas ir S. Vaitiekūnienė). Šis V. Malinausko 

kūrinys pirmą kartą skambėjo Baisogaloje, kur daugelį metų dirba ir gyvena kraštietis V. 

Malinauskas. Šis graţus kūrybinis projektas buvo skirtas Lietuvos vardo tūkstantmečiui.

43 

Išsaugoti krašto etninę kultūrą, paţinti papročius ir tradicijas, fiksuoti gyvųjų tradicijų 

šaltinius padeda kasmet organizuojamos kraštotyros ekspedicijos ir kuriami vaizdo įrašai apie 

liaudies tradicijų pateikėjus, rašomos kultūros įstaigų, atskirų kolektyvų istorijos, metraščiai 

ir kronikos. Balandţio 20–30 d. vyko etnografinė ekspedicija Kryţdirbystės tradicijai fiksuoti 

Rozalimo ir Ţeimelio seniūnijose. Nufotografuoti kapinių kryţiai ir parengtos ekspozicijos 

Pakruojo krašto muziejuje „Ţiemgala― ir Rozalimo miestelio kraštotyros muziejuose. Liepos 

mėn. Kultūros skyrius surengė kraštotyros ekspediciją „Ţmogaus, istorijos ir laiko ţenklai― 

Lietuvos ir Latvijos paribio kaimuose. Ekspedicijai vadovavo skyriaus vyriausioji kraštotyros 

specialistė Marijona Vaitiekūnienė. Ekspedicijoje dalyvavo kraštotyrinio darbo patirtį 

turinčios pedagogės: linkuvietė A. Bučaitė ir pakruojietė V. Juknienė, kultūros darbuotojos: 

D.Šimkūnienė, V. Vareikienė, V. Janickienė, D. Maiţiuvienė, D. Legeza, I. Nogobodienė, S. 

Zuokas, P. Razgus, A. Gelaţnikienė, studentės V. Gaubytė ir A. Noreikaitė. Kraštotyrininkai 

domėjosi ne tik šio krašto istorija, bet ir lietuvių, gyvenančių Latvijoje, šeimų istorija, 

aiškinosi, kaip vietos ţmonės išsaugojo lietuviškus papročius ir tradicijas. Aplankyti Lietuvos 

ir Latvijos pasienio kaimai ir jų gyventojai: Adţūni, Libieši, Jukniškiai, Juodiškiai, 

Pasteliškiai, Rudeliai, Stadeliai, Stogeliai, Viteikiai, Viecsaula, Viršitis, Škibais Krogs, 

Geručiai, Noreikai, Sarkonių, Nekrašiūnų kapeliai, Vecrundalėje vienkiemiai Blazmas, 

Liepas, Jadţiūni ir kiti. Uţrašyti Latvijos lietuvių atsiminimai. Šios ekspedicijos aptarimas 

vyko Ţeimelio seniūnijoje, kur ekspedicijos dalyviai pristatė surinktą medţiagą, dalyvavo 

svečiai iš Latvijos. 

Linkuvos seniūnijos Laboruose, Triškonyse, Gegiedţiuose vykusi ekspedicija buvo 

skirta rudens ir ţiemos darbams troboje fiksuoti. Dalyvavo „Linkavos― jaunieji ansamblio 

dalyviai: E. Ţukauskaitė, V. Likpetris, L. Oţiūnaitė, M. Paţemeckaitė, V. Gaubytė, ansamblio 

vadovė D. Šimkūnienė, kraštotyros specialistė M. Vaitiekūnienė, savo atsiminimus uţrašė 

ansamblio senbuviai. Šios ekspedicijos aptarimas įvyko Linkuvos kultūros centre. Vakaronėje 

susirinkusieji klausėsi senolių pasakojimų apie darbus troboje ilgais rudens ir ţiemos 

vakarais, o darbščiosios ansamblietės dūzgino verpimo ratelį, sukosi vytuvėliai, nuo kurių 

kaipmat siūlai vijosi į kamuolius. Pasakojimus keitė daina ir smagus jaunimo šokis. 

Vakaronėje buvo pagerbtas ir ilgametis ansamblio dalyvis – muzikantas, dainininkas, 

pasakotojas Albertas Jūras, šventęs 90-ąjį jubiliejų. 

Pakruojo kultūros centre įvykęs advento vakaras „Ateik sidabro tiltu― prie simbolinio 

pasninko valgių stalo subūrė pakruojiečius priminti senuosius advento papročius, darbus ir 

giesmes. Stačiūnų kultūros namuose per advento vakaronę folkloro ansamblis „Volungė― 

parodė programą, kaip senoliai vakarojo. Saviveiklininkai pademonstravo, kaip ilgais ţiemos 

vakarais susirinkę kaimynai bendraudavo, kokius darbus dirbdavo. 

Savo krašto etnine kultūra besirūpinantiems kultūros darbuotojams labai svarbu, kad 

gyvuotų iš kartos į kartą perduodami krašto etniniai savitumai, kad jaunimas mokėtų ir norėtų 

dainuoti gimtojo krašto dainas, šokti senovinius šokius. Išskirtinį pavyzdį rodo Pamūšio 

kultūros namų specialistė Z. Kapučinskienė, sistemingai ruošianti „Naujapamūšio― vaikų 

folkloro ansambliečius dalyvauti liaudies kūrybos konkursuose. 2009 metais šio ansamblio 

nariai: R. Buţavaitė ir N. Ţemaitis (duetas), T.Vavilovas (armonika) ir E. Matickaitė (solo), 

dalyvavo trečiajame respublikiniame vaikų ir moksleivių liaudies kūrybos atlikėjų konkurse 

„Tramtatulis – 2009― Kaune. Jauniausia, septynerių metų Erina Matickaitė 7–10 metų 

amţiaus konkurso dalyvių grupėje tapo diplomante. 

Rajone vykstantys etninės kultūros renginiai yra įrašomi į vaizdo juostas ir jomis 

papildomas Kultūros skyriaus vaizdo fondas. 2009 metais nufilmuota rajono tautodailės 

paroda, folkloro ansamblių apţiūra, Jurginių šventė, XXI-oji folkloro šventė „Ţiemgala – 

2009―, surinkta, aprašyta fotomedţiaga ir biografiniai duomenys apie į Nematerialaus 

kultūros paveldo sąrašą įtrauktą armonikininką Albertą Jūrą. 

Kasmet, atsiţvelgiant į leidėjų prašymus, yra skiriama lėšų knygų leidybai. 2009 

metais leidybai skirta 4,0 tūkst. litų. Iš dalies finansuota šių leidinių leidyba: grafiko kraštiečio

44 

R. Čarnos monografijos, Šiaurės Lietuvos literatų almanacho „Jungtys―, R. Palujanskaitės 

poezijos knygos „Regėti ir augti―. 

Pakruojo krašto muziejus „Ţiemgala― surengė 4 parodas. Tai „Ţemgalių papuošalai V- 

XVI amţiuje― (paroda skirta Lietuvos vardo 1000-mečiui), „Ţeimelio apylinkių knygnešiai―, 

„Kraštotyrininkas Juozas Šliavas―. Muziejaus ekspozicija pasipildė 226 eksponatais: įsigyti 

206 spaudiniai, 18 monetų, 1 daiktas, 1 buities daiktas. Parengti ir perskaityti pranešimai 

„Lietuva 1009–2009 metais―, „Uţgavėnių papročiai ir tradicijos―, „Mokytojas, 

kraštotyrininkas Juozas Šliavas―, pranešimas „Latvijos Respublikos raidos kelias― pristatytas 

Lietuvos ir Latvijos paribyje vykusios ekspedicijos aptarimo dalyviams. Muziejus yra 

parengęs keletą edukacinių programų moksleiviams, kuriomis siekiama ugdyti teigiamą 

poţiūrį į tautos kultūros paveldą, suteikti ţinių apie senovės gyvenimo būdą ir papročius. 

Moksleivius stengiamasi sudominti edukacinėmis programomis „Lino kelias ―, „Aukštaičių 

kryţiai―. Pastaroji skirta vyresniųjų klasių mokiniams, Jie supaţindinami su kryţdirbystės 

istorija, dievdirbių A. Trumpio, S. Merkelio, J. Danausko darbais, „Istorijos šaltiniai―, 

„Teodoras Grotusas―. Muziejų aplankė 600 lankytojų: iš jų individualūs – 240, organizuoti – 

360. Vesta 10 ekskursijų, iš jų moksleiviams – 6. 

Muziejaus veiklą plėtoja ir Rozalime įkurtas muziejus. Jame apsilankė 17 ekskursijų, 

162 lankytojai, įvyko viktorina vaikams „Ką ţinai apie Velykų papročius―, organizuotas vaikų 

darbų ir piešinių konkursas „Mūsų miestelis―, skirtas Lietuvos vardo 1000-mečiui. 

Viena iš kultūros paveldo informacinės sklaidos galimybių – Europos paveldo dienų 

organizavimas, kasmet visuomenei pasiūlant aktualias kultūros paveldo temas. 2009 metų 

Europos paveldo dienų tema – „Istoriją kuriame kartu―. Renginiai vyko Ţeimelyje. Dienų 

dalyviai susipaţino su Pakruojo krašto muziejuje „Ţiemgala― parengta paroda, skirta 

tautinėms maţumoms, koncertavo Šiaulių tautinių maţumų atstovai – „Santarvės― vidurinės 

mokyklos moksleiviai. Ta proga buvo išleistas lankstinukas „Pakruojo rajono tautinės 

maţumos―. Kartu su rajono viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriumi parengtos 

edukacinės programos vaikams „Ką ţinau apie Pakruojo kraštą―, „Rajono piliakalniai, 

senkapiai ir mitologiniai akmenys―, „Rajono miestelių ir kaimų pavadinimų kilmė―. Parengtos 

parodos „Medaliai―, „Mūsų kryţdirbių palikimas―, „Uţ laisvę ir Tėvynę―. Ruošiamiems 

leidiniams parengta medţiaga apie kultūros paveldą: „Rajono dvarai―, „Barklajus de Tolis―, 

„Sandravos― ţurnalui – „Rajono miesteliai ir paminklai―. Apie rajono svarbiausius kultūros 

renginius, kultūros paveldo apsaugą, vykdomus projektus teikiama informacija Pakruojo 

rajono savivaldybės tinklapiui. 

Bardiškių kultūros namuose surengtoje paminklosauginėje konferencijoje „Ant Dirţių 

kalnelio gegutė kukavo―, skirtoje Lietuvos vardo paminėjimo 1000-mečiui, dalyvavo rajono 

kultūros darbuotojai, Ţeimelio vidurinės, Bardiškių pagrindinės mokyklų mokytojai ir 

mokiniai, aplinkinių kaimų gyventojai. Apie ţiemgalių krašto apgyvendimo ypatumus, genčių 

teritoriją, ţemės ir prekybinius ryšius, istoriją ir kultūrą pasakojo archeologas, Ţiemgalos 

krašto tyrinėtojas Ernestas Vasiliauskas. „Ţiemgalos― muziejaus vedėjas Pranas Razgus 

pasakojo apie muziejaus eksponatus, jų rinkimą, restauravimą. Ţeimelio vidurinės mokyklos 

kraštotyrininkai, vadovaujami R. Noreikienės – apie nuveiktus darbus, dalyvavimą 

respublikiniuose konkursuose. Buvo surengta kraštotyros darbų ir Dirţių kapinyno tyrinėjimo 

medţiagos paroda. 

2009 metai rajono bibliotekose buvo modernizavimo ir naujų informacinių 

technologijų diegimo, prieigos prie informacinių išteklių ir bibliotekų paslaugų plėtros, jų 

kokybės gerinimo, skaitymo skatinimo, darbuotojų profesionalumo ir kompetencijos ugdymo 

metai. Pateikti pagrindiniai bibliotekų rodikliai ir jų palyginimas su 2008 metų rodikliais 

rodo, kad bibliotekose gausėja lankytojų ir didėja išduodamos literatūros poreikis.

45 

Bibliotekų fondas 

2009 m. 2008 m. + 

- 

Iš viso rajono fonde yra 

dokumentų fiz. vnt. 

212725 216219 -3494 

Kaimo filialuose 136559 139569 -3010 

Linkuvos miesto filiale 22298 22665 -367 

Viešojoje bibliotekoje 53868 53985 -117 

Per metus įsigyta dokumentų 

Iš viso rajono fonde gauta 


2009 m. 2008 m. + 

- 

16470 20154 - 3684 

Kaimo filialuose 12211 14060 - 1849 

Linkuvos miesto filiale 1230 1526 - 296 

Viešojoje bibliotekoje 3029 4568 - 1539 

Per metus nurašyta dokumentų 

Iš viso rajono fonde nurašyta 


2009 m. 2008 m. + 

- 

19964 15159 4805 

Kaimo filialuose 15221 9527 + 5694 

Linkuvos miesto filiale 1597 1495 + 102 

Viešojoje bibliotekoje 3146 4137 - 991 

Vartotojai 

2009 m. 2008 m. + 

- 

Iš viso rajone yra vartotojų 6325 5887 + 438 

Iš jų vartotojų vaikų 2248 2236 -12

46 

Apsilankymų (lankytojų)skaičius 

2009 m. 2008 m. + 

- 

Iš viso rajone 112345 91613 +20732 

Išduotis 

2009 m. 2008 m. + 

- 

Iš viso rajone 206552 178235 + 28317 

Įvykdyta uţklausų 

2009 m. 2008 m. + 

- 

Iš viso rajone įvykdyta uţklausų 15124 14211 +913 

Padaryta kopijų 

Iš viso rajone padaryta kopijų 

vartotojams 

2009 m. 2008 m. + 

- 

27297 10389 + 16908 

Iš viso rajone suorganizuota 819 renginių, iš jų parodų – 485 (2008 m.– 779, iš jų 

478 parodos). Didţiausio ţiūrovų susidomėjimo sulaukė renginiai, skirti mūsų kraštiečių 

atmintinoms datoms paminėti. Per tokius renginius prisimenamas šių iškilių asmenybių 

kūrybinis palikimas. Tai poetės aušrininkės Liudvikos Malinauskaitės-Šliupienės, poeto 

Prano Kasperavičiaus-Kasperaičio, karštotyrininko Juozo Šliavo, rašytojo Juozo Paukštelio 

atmintinų datų minėjimas. Ataskaitiniais metais Juozo Paukšelio viešosios bibliotekos 

lankytojai turėjo galimybę susitikti su Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu 

N. Kitkausku, Šiaulių dramos teatro aktore N. Bėčiūte, LMTA dainavimo katedros studente 

J.Valiušyte, poete Z. Sadauskaite ir kt. 

Internetas 

Per ataskaitinius metus atnaujintos Viešosios bibliotekos abonemento ir Vaikų 

literatūros sektoriaus, Linkuvos miesto interneto skaityklos. Visos minėtos skaityklos gavo po 

5 naujus kompiuterius. Taip pat po 5 naujus kompiuterius gavo Pašvitinio, Guostagalio, 

Lygumų, Ţeimelio, Klovainių, Balsių, Rozalimo bibliotekos, po 3 naujus kompiuterius gavo 

Ūdekų, Medikonių ir Rozalimo bibliotekos. Visi šie kompiuteriai gauti įgyvendinant projektą 

„Bibliotekos paţangai―. Be to, bibliotekos gavo 10 daugiafunkcių aparatų, buvo įrengtas 

plačiajuostis internetas, rūpinamasi bibliotekininkų mokymu. Pačios bibliotekininkės pradėjo 

mokyti suaugusius ir vyresnio amţiaus ţmones kompiuterinio raštingumo, naudotis internetu. 

Rajone dabar tik 4 bibliotekos neturi kompiuterių.

47 

Ţemės ūkis 

Vykdant Ţemės ūkio skyriui pavestas funkcijas ir uţduotis, per 2009 m. buvo atlikti 

toliau išvardinti darbai. 

Buvo tvarkomas ir koordinuojamas ţemės ūkio ir kaimo valdų registras, atnaujinti 

pateikti šio registro duomenys. Per ataskaitinį laikotarpį atnaujinti 1 282 valdų duomenys. Iš 

viso rajone įregistruotos 3 978 ţemės ūkio valdos. 

Skyrius teikė duomenis Valstybinei sėklų ir grūdų tarnybos Pašarų registrui. Iki 2010 

m. sausio 1 d. šiame registre įregistruoti 1 254 ūkiai. 

Administravo visus darbus, susijusius su pieno kvotų apskaitos, suteikimo, perdavimo, 

perdavimo klausimais. Pieno kvotų rajone yra 563. Rajono ţemdirbiai uţ pieno kvotas gavo 

2,76 litų tiesioginių išmokų. 

Rajono lygmeniu administravo 115 paraiškų gauti išmokas uţ papildomą bičių 

maitinimą. Tai 51 proc. daugiau nei 2009 m. Rajono bičių laikytojai gavo 43 180 litų išmokų. 

Priėmė ir tvarkė 21 paraišką dėl dalinio draudimo įmokų kompensavimo uţ gyvulius ir 

33 uţ pasėlių draudimą. 

Atliko 2 567 traktorių ir jų priekabų technikinę apţiūrą. Tai 14 proc. daugiau nei 2008 

m. ir net 24 proc. nei 2007 m. Per 2009 m. įregistruoti 36 nauji traktoriai, 11 javų kombainų ir 

25 priekabos. Į rajono biudţetą uţ šias paslaugas surinkta 54,2 tūkst. litų. 

Skyrius administravo 90 paraiškų gauti tiesiogines išmokas uţ turimą baltojo cukraus 

kvotą. 

Išdavė 79 leidimus kirsti ţeldinius, kurie augo ne miško ţemėje. Atliko 11 patikrinimų 

dėl Aplinkos apsaugos įstatymo nesilaikymo. Sutvarkyta 4,5 tonos senų bešeimininkių 

naudotų padangų, uţtamponuoti 7 bešeimininkiai arteziniai gręţiniai. Vykdyta rajono 

maudyklių (paplūdimių) stebėsena, pradėta vykdyti Asbesto šalinimo programa 

(inventorizacija). 

Suorganizuoti 2 seminarai ūkininkams tema „Aplinkosauga ir tręšimo planavimas―. 

Dalyvavo 27 ţmonės. 

Skyrius atliko uţsakovo funkcijas, tvarkant melioracijos įrenginius rajono 

gyvenvietėse. Sutvarkyti 7 objektai uţ 50 tūkst. litų. 

Išdavė technines sąlygas 28 infrastruktūros objektams melioruotose ţemėse. 

Iš 16 rajono ţemės ūkio bendrovių surinko ir Ţemės ūkio ministerijai pateikė 

suvestinius metinių apyskaitų duomenis. 

Organizavo ir atliko Savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos 

priemonių vykdymą (iš viso uţ 225 tūkst. Lt) pagal savivaldybės tarybos patvirtintą 

programą. Organizavo 7 rajono ţemdirbių pasitarimus, mokymus, seminarus, teikė 

suinteresuotiems asmenims aktualią informaciją. 

Rengė ir išdavė ţemės savininkams melioruotos ţemės planinę medţiagą, tvarkė 

įvykdytų melioracijos objektų dokumentaciją, teikė ataskaitas Ţemės ūkio ministerijai. 

Bendravo su rajono seniūnijomis, sprendţiant aktualius ţemdirbiams klausimus, 

palaikė glaudų ryšį su rajono spauda ir administracijos Bendruoju skyriumi. 

Dalyvavo įvairių komisijų darbe. 

Investicijų ir turto valdymas 

Siekiant efektyviai ir kokybiškai parengti projektinius pasiūlymus / paraiškas bei kitus 

dokumentus, būtinus projektams įgyvendinti, 2009 metais buvo atlikti toliau išvardinti darbai. 

Ruošti administracijos direktoriaus įsakymų projektai dėl darbo grupių, viešųjų 

pirkimų komisijų, projektų administravimo grupių sudarymo (siekiant į projektinę veiklą 

įtraukti ir kitų Pakruojo rajono savivaldybės administracijos skyrių, seniūnijų, įstaigų

Eil. 

nr. 

48 

darbuotojus) bei Pakruojo rajono savivaldybės tarybos sprendimų dėl projektų įgyvendinimo 

projektai. Koordinuota sudarytų darbo, administravimo grupių, viešųjų pirkimų komisijų 

veikla. 

Organizuoti ir vykdyti viešieji pirkimai (rengti viešųjų pirkimų dokumentai, viešųjų 

pirkimų komisijų posėdţių protokolai, pildomi viešųjų pirkimų skelbimai bei ataskaitos, 

informaciją apie vykdomus viešuosius pirkimus skelbta savivaldybės interneto svetainėje). 

Ruošti projektiniai pasiūlymai, pildytos paraiškos, rengta kita dokumentacija, kurios reikėjo 

projektams įgyvendinti. 

2009 metais parengta ir pateikta 30 projektinių pasiūlymų / paraiškų gauti finansinę 

paramą dėl projektų įgyvendinimo (informacija pateikta 3 lentelėje). Be to, buvo parengtas ir 

Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai pateiktas projekto „Pietinės Pakruojo dvaro sodybos 

dalies pastatų rekonstravimas ir kompleksinis teritorijos sutvarkymas, pritaikant visuomenės 

poreikiams― aprašymas. Buvo siūloma projektą įtraukti į viešojo ir privataus sektoriaus 

bendradarbiavimo prioritetinių projektų sąrašą (bendra planuojamų investicijų suma 21,5 mln. 

Lt). Projektas į sąrašą įtrauktas nebuvo. 

3 lentelė 

2009 m. parengti ir pateikti projektiniai pasiūlymai / paraiškos gauti finansinę 

paramą 

Projekto pavadinimas 

1 Mikniūnų kaimo 

Trivalakių gatvės 

rekonstrukcija 

2 Lygumų seniūnijos 

Kauksnujų kaimo gatvės 


3 Pakruojo kaimo 

Ţemdirbių gatvės 


4 Pakruojo miesto Vytauto 

Didţiojo gatvės 


5 Linksmučių kaimo 

Naujosios gatvės 


6 Dokumentacijos, 

reikalingos Mikniūnų 

kaimo Trivalakių gatvės, 

Kauksnujų kaimo gatvės 

ir Pakruojo kaimo 

Ţemdirbių gatvės 

rekonstrukcijai, 

parengimas 

Pietinės Pakruojo dvaro 

sodybos dalies pastatų 

rekonstravimas ir 

7 

kompleksinis teritorijos 

sutvarkymas, pritaikant 

visuomenės poreikiams 

Dalies Pakruojo dvaro 

sodybos centrinių rūmų 

8 restauravimas ir 

pritaikymas turizmo 

reikmėms 

Programa (priemonė), 

pagal kurią teikiamas 

projektas 

VP2-4.4-SM-02-R 

Savivaldos transporto 

infrastruktūros 

modernizavimas ir plėtra 

VP3-1.2-VRM-01-R 

Prielaidų spartesnei 

ūkinės veiklos 

diversifikacijai kaimo 

vietovėse sudarymas 

VP3-1.3-ŪM-05-R 

Viešosios turizmo 

infrastruktūros ir 

paslaugų plėtra 

regionuose 

Planuojama 

projekto vertė 

Lt 

Parama Lt 

Iš jų: 

Nuosavos 

lėšos Lt 

Planuojamas 

projekto 

įgyvendinimo 

laikotarpis 

1332500,00 1272538,00 59962,00 2009—2011 

1119500,00 1069123,00 50377,00 2009—2011 

519000,00 495645,00 23355,00 2010-2012 

2495000,00 2382725,00 112275,00 2009-2012 

528700,00 504908,50 23791,50 2009-2011 

89700,00 85664,00 4036,00 2009-2010 

3002605,00 2777409,00 225196,00 2009—2012 

2063624,71 1754081,00 309543,71 2009—2011

49 

9 

Kruojos upės dalies 

valymas ir tvarkymas 

VP3-1.4-AM-04-R 

Vandens telkinių būklės 

gerinimas 

1568170,00 1332944,50 235225,50 2009—2012 

10 Apšvietimo 

infrastruktūros 

įrengimas ir plėtra 

Pakruojo rajono 

kaimuose 

11 Viešosios infrastruktūros 

plėtra Pakruojo rajono 

Ţeimelio ir Rozalimo 

miesteliuose 

12 Pakruojo rajono 

Grikpėdţių, Pašvitinio 

seniūnijos Pamūšio 

kaimų ir Pašvitinio 

miestelio vandens 

kokybės gerinimas, 

įrengiant geleţies 

šalinimo sistemas 

13 Kokybės vadybos 

metodų diegimas ir 

piliečių aptarnavimo 

tobulinimas Pakruojo 

rajono savivaldybėje 

14 Pakruojo rajono 

savivaldybės vidaus 

administravimo 

tobulinimas 

Kaimo atnaujinimas ir 

plėtra (projektų 

įgyvendinimas 

planavimo būdu) 

417095,00 346995,00 70100,00 2010-2012 

1001980,00 833580,00 168400,00 2010-2013 

595000,00 495000,00 100000,00 2010-2011 

VP1-4.3-VRM-01-V 

Viešųjų paslaugų 

kokybės iniciatyvos 300000,00 255000,00 45000,00 2009-2012 

VP1-4.2-VRM-03-V 

Viešojo administravimo 

subjektų sistemos 

tobulinimas 

1000000,00 850000,00 150000,00 2009-2011 

15 

Linkuvos gimnazijos 


Bendrojo lavinimo 

mokyklų rekonstravimo 

ir aprūpinimo programa 

4000000,00 3000000,00 1000000 2010-2012 

16 

17 

18 

19 

20 

21 

Dalies pastato (unikalus 

Nr.4400-0305-9450) 

rekonstrukcija, pritaikant 

Guostagalio kaimo 

bendruomenės reikmėms 

Mokyklos stadiono 

(Gimnazijos g., 

Linkuva) rekonstrukcija, 

pritaikant Linkuvos 

bendruomenės reikmėms 

Vandens gręţinių 

Degėsių, Pamūšio 

(Klovainių sen.) ir 

Noreikių kaimuose 

išgręţimas 

Ţemelio vidurinės 

mokyklos pastato 


Rozalimo kultūros namų 

pastato rekonstrukcija 

Pakruojo vaikų lopšelio 

darţelio pastato 


Kaimo atnaujinimas ir 

plėtra (Leader+ metodu) 

VP3-3.4-ŪM-04-R 

Viešosios paskirties 

pastatų renovavimas 

regioniniu lygiu 

792667,00 726000,00 66667,00 2010-2012 

754513,00 691055,00 63458,00 2010-2012 

277433,00 254100,00 23333,00 2010-2012 

1905,48 1619,66 282,82 2008-2011 

630000,00 535500,00 94500,00 2011—2013 

1033102,00 878136,70 154965,30 2010-2013

50 

22 

23 

24 

25 

Pakruojo rajono vandens 

tiekimo ir nuotekų 

tvarkymo infrastruktūros 

plėtros specialiojo plano 

parengimas 

Pakruojo miesto didţiųjų 

prekybos įmonių 

išdėstymo specialiojo 

plano rengimas 

Pakruojo miesto 

teritorijos ribų 

patikslinimo plano 

parengimas 

Pakruojo miesto 

bendrojo plano rengimas 

VP1-4.2-VRM-04-R 

Teritorijų planavimas 

93012,60 79060,71 13951,89 2009-2010 

86460,00 73491,00 12969,00 2009-2010 

105000,00 89250,00 15750,00 2009-2011 

305427,00 259612,95 45814,05 2010-2013 

26 

27 

28 

29 

30 

Pakruojo rajono turizmo 

plėtros studijos 

parengimas 

Pakruojo rajono 

gyvulininkystės plėtros 

studijos parengimas 

Pakruojo vaikų lopšeliodarţelio 

„Vyturėlis― 

modernizavimas 

Latvijos-Lietuvos 

pasienio regiono 

ikimokyklinio ugdymo 

įstaigų 

bendradarbiavimo 

sistemos sukūrimas 

Tarptautinis 

bendradarbiavimas bei 

tradicijų išsaugojimas 

Ţiemgalos regione 

VP1-4.2-VRM-02-R 

Regioninės plėtros 

tobulinimas, regionų 

plėtros planai ir 

savivaldybių 

(ilgalaikiai/trumpalaikiai) 

strateginiai plėtros planai 

VP3-2.2-ŠMM-06-R 

Investicijos į 

ikimokyklinio ugdymo 

įstaigas 

Latvijos–Lietuvos 

bendradarbiavimo per 

sieną programa 

40000,00 34000,00 6000,00 2009-2012 

88944,00 75602,40 13341,60 2009-2012 

1467300,00 1247205,00 220095,00 2010-2012 

705215,83 

(kartu su 

partneriais) 

790539,28 

(kartu su 

partneriais) 

361792,64 63845,7 2009-2011 

299986,17 52938,33 2009-2011 

Valstybės investicijų 2010–2012 metų programai pateikti 7 projektai (informacija 

pateikta 4 lentelėje). Šiuo metu vyksta pateiktų investicijų projektų vertinimas.

1 

2 

Eil. 

nr. 

Projekto pavadinimas Pradţia Pabaiga 

Pakruojo „Ţemynos― pagrindinės 

mokyklos pastato rekonstrukcija (II 

etapas) 

Pakruojo „Atţalyno― gimnazijos 

valgyklos statyba 

Valstybės investicijų 2010–2012 m programai pateikti projektai 

Planuoja 

ma 

projekto 

vertė, 

tūkst. Lt 

Panaudota 

lėšų iki 

2009-01-01, 

tūkst. Lt 

VIP 

Iš jų 

nuosavos 

lėšos 

Planas 

2009 m. 

tūkst. Lt 

VIP 

Iš jų 

nuosavos 

lėšos 

Planas 

2010-2012 

m., tūkst. 

Lt 

VIP 

4 lentelė 

2008 2010 4823 854 600 254 0 0 0 3969 3175 794 

2010 2011 2500 0 0 0 0 0 0 2500 2000 500 

Iš jų 

nuosavos 

lėšos 

3 

4 

5 

6 

7 

Pakruojo Rozalimo vaikų darţelio 

antstato statyba 

Pakruojo senosios gaisrinės-stoginės 

restauracija pritaikant visuomenės 

poreikiams 

Balsių pagrindinės mokyklos priestato 

statyba 

Pakruojo krašto muziejaus „Ţiemgala― 

pastato restauravimas 

Viešosios įstaigos Pakruojo ligoninės 

vėdinimo sistemos rekonstrukcija 

(baigiamasis etapas) 

2010 2010 516 0 0 0 27 0 27 489 391 98 

2010 2011 1671 0 0 0 79 0 79 1592 1274 318 

2011 2012 10070 150 0 150 0 0 0 9920 7936 1984 

2008 2010 1782 365 

300 

(privatizavimo 

fondo 

lėšos) 

65 0 0 0 1717 1374 343 

2009 2010 795 300 266 34 300 300 0 195 160 35 

Iš viso 1669 1166 503 406 300 106 20382 16310 4072

Kita veikla 

Pakruojo rajono savivaldybei 2009 metams buvo skirta 880 tūkst. litų valstybės remiamų 

būsto kreditų, teikiamų asmenims (šeimoms), turintiems teisę į valstybės paramą būstui įsigyti. Į 

Pakruojo savivaldybės administraciją su prašymais dėl valstybės remiamų būsto kreditų 

nesikreipė nė viena šeima (asmuo), todėl šios lėšos buvo nepanaudotos. 

Per 2009 metus Pakruojo rajono savivaldybės investicijos sudarė 7 820 tūkst. Lt. Iš jų – 

nebaigta statyba ir kapitalinis remontas – 6 544 tūkst. Lt, įrengimų, mašinų, transporto priemonių 

įsigijimas – 63 tūkst. Lt, melioracijai ir kt. išleista 1178 tūkst. Lt. 

Nuolat vykdomi ţemės sklypų kadastrinių matavimų planų parengimo, derinimo, 

registravimo uţsakymai, ruošiama dokumentacija, ruošiama dokumentacija dėl ţemės panaudos 

sutarčių sudarymo, įregistruojama. Vykdomi nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų, 

vertinimo, teisinės registracijos, paţymų sandoriui uţsakymai, ruošiama dokumentacija. Per 

2009 metus šiems darbams išleista 42,4 tūkst. litų. Atlikti kiti darbai: ruošti tarybos sprendimų 

projektai, turto panaudos bei patikėjimo sutartys, perdavimo aktai, turto nuomos sutartys, raštai 

įstaigoms ir organizacijoms ir kt. Dalyvauta įvairių komisijų darbe. 

Darbas su formaliomis ir neformaliomis jaunimo organizacijomis 

Ne maţiau svarbi skyriaus funkcija yra darbas su formaliomis ir neformaliomis jaunimo 

organizacijomis. Ši veikla yra susijusi su jaunimo politikos formavimu ir įgyvendinimu, jaunimo 

politikos programų ir priemonių rengimu ir įgyvendinimu, informacijos sklaida ir 

konsultacijomis, rengiant projektines paraiškas bei įgyvendinant projektus, jaunimo ir jaunimo 

organizacijų būklės analize savivaldybės teritorijoje, savivaldybės institucijų bei įstaigų veiklos 

jaunimo politikos srityje koordinavimu. 2009 m. skyriaus jaunimo reikalų koordinatorė 

(vyriausioji specialistė) atliko tokius toliau nurodytus darbus. 

Rinko, kaupė, sistemino ir analizavo informaciją apie jaunimą Pakruojo rajone, 

koordinavo savivaldybės institucijų bei įstaigų veiklą jaunimo politikos srityje. Teikė 

visokeriopą informaciją apie jaunimo teisių apsaugą ir jaunimo politikos įgyvendinimą 

savivaldybėje visiems suinteresuotiems asmenims ir institucijoms. Informavo ugdymo įstaigas, 

seniūnijas, Pakruojo rajono jaunimo organizacijas, neformalias jaunimo grupes bei kitas 

nevalstybines organizacijas apie Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo 

ministerijos vykdomas programas, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos, Švietimo ir mokslo 

ministerijos, Europos Sąjungos programą „Veiklus jaunimas―, Nusikalstamumo prevencijos 

Lietuvoje centro, Jaunimo tarptautinės bendradarbiavimo agentūros, Šiaurės Ministrų Tarybos 

biuro Lietuvoje, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Kūno kultūros ir sporto 

departamento, Narkotikų kontrolės departamento, paramos fondo „Tekantis vanduo― 

organizuojamus maţų projektų konkursus, įvairius mokymus, stovyklas, renginius, vykdomas 

jaunimo programas ir kt. Informaciją apie jaunimo organizacijas, jaunimo konkursus, fondus, 

renginius ir visą kitą jaunimui aktualią informaciją skelbė interneto svetainės www.pakruojis.lt 

skiltyje „Jaunimas―, bendrose naujienose, vietinėje ir apskrities spaudoje. 

Konsultavo jaunimo organizacijas, neformalias jaunimo grupes ir atskirus asmenis 

paraiškų, sutarčių rengimo ir ataskaitų ruošimo, projektų vykdymo klausimais (2009 m. Pakruojo 

rajono jaunimo ir sporto organizacijų rėmimo konkursui buvo teiktas 21 jaunimo veiklos 

projektas. Skirta parama – 18 400 Lt, Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir 

darbo ministerijos programų konkursams buvo pateikti 2 jaunimo veiklos projektai. Finansuoti 

abu (skirtas 13 400 Lt finansavimas). Švietimo ir mokslo ministerijos programų konkursams 

buvo pateikti 8 jaunimo veiklos projektai, iš kurių visi finansuoti (9 200 Lt). Jaunimo 

tarptautinio bendradarbiavimo agentūros programai „Veiklus jaunimas― teiktas 1 projektas, 

kuriam įgyvendinti skirta 4 300 EUR. 

Bendradarbiavo su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Jaunimo reikalų 

departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir kitų institucijų specialistais, 

savivaldybės administracijos tarnautojais, įmonių, įstaigų, organizacijų atstovais, vykdančiais su

53 

jaunimu susijusią veiklą, regionine jaunimo organizacijų taryba, jaunimo organizacijomis, su 

jaunimu dirbančiomis organizacijomis bei neformaliomis jaunimo grupėmis jaunimo politikos 

formavimo savivaldybėje klausimais, tokiu būdu uţtikrindama tarpinstitucinį bendradarbiavimą 

įgyvendinant jaunimo politiką. 

Dalyvavo savivaldybės ir apskrities institucijų darbo grupėse ir komisijose, sprendţiant 

jaunimo politikos klausimus, priţiūrėjo, kad būtų tinkamai atstovaujama jaunimo interesams 

savivaldybėje. Dalyvavo Jaunimo reikalų tarybos, Jaunimo ir sporto organizacijų programos 

rėmimo tarybos, Graţiausių sodybų, kaimo bendruomenių, mokyklų, įmonių ir įstaigų aplinkos 

konkurso vertinimo komisijos, Prevencinio darbo koordinavimo grupės, Šiaulių apskrities kūno 

kultūros ir sporto tarybos, Bendruomenės vaiko teisių apsaugos tarybos, ekstremalių situacijų 

valdymo centro (ESVC), Maironiečių draugijos šventės „Jurginės. Poezijos konkurso „Pavasario 

balsai― Pakruojyje― programos įgyvendinimo grupės veikloje (yra minėtų komisijų, tarybų bei 

darbo grupių narė, dalyvavo posėdţiuose, vertinimo konkursuose, rengė posėdţių protokolus, 

koordinavo tarybų veiklą). Specialistė koordinavo Jaunimo reikalų tarybos darbą, ruošė posėdţių 

protokolus (2009 m. įvyko 4 Jaunimo reikalų tarybos posėdţiai ir 3 susitikimai su jaunimo 

organizacijų atstovais). Posėdţiuose buvo patvirtintas Jaunimo reikalų tarybos darbo 

reglamentas, aptarta Aktyvaus bendruomenės gyvenimo skatinimo programa (kodas 09), lėšos 

skirtos jaunimo veiklai, 2009 m. Pakruojo rajono jaunimo ir sporto organizacijų rėmimo 

programa, susipaţinta su Pakruojo rajono 2007–2013 m. kaimo plėtros strategija, aptarti jaunimo 

renginiai ir projektai. Apţvelgta ir įvertinta jaunimo situacija rajone, 2009 m. jaunimo ir sporto 

organizacijų projektinės veikos prioritetai ir projektų vertinimo kriterijai. Posėdţiuose buvo 

aptartos bendradarbiavimo galimybės organizuojant jaunimo stovyklas, renginius, akcijas, 

konkursus, aptartas Pakruojo rajono savivaldybės 2007—2013 m. strateginis plėtros planas. 

Jaunimo reikalų taryba glaudţiai bendradarbiavo su aktyviai veikiančia Pakruojo rajono jaunimo 

organizacijų sąjunga „Apskritasis stalas―. Trijuose susitikimuose su jaunimo organizacijų 

vadovais ir atstovais buvo aptartos bendradarbiavimo galimybės, jaunimui aktualios informacijos 

sklaidos galimybės, aptarti ir planuoti tradiciniai jaunimo organizacijų renginiai, jaunimo 

konkursai, susipaţinta su projektų rengimu, vykdymu ir ataskaitomis. 

Bendradarbiaudama su Jaunimo reikalų taryba ir Pakruojo rajono jaunimo organizacijų 

sąjunga „Apskritasis stalas― suorganizavo tradicinį jaunimo organizacijų renginį (2009 m. 

birţelio 5 d.), jaunimo renginį „Jaunosios ţvaigţdutės 2009― (2009 m. gruodţio 10 d.). 

Bendradarbiaudama su Vaiko teisių apsaugos skyriumi suorganizavo gerumo akciją „Tepraţysta 

tūkstantmečio gerumo medţiai Pakruojyje― (2009 m. spalio 26 d.–lapkričio 16 d.), 

bendradarbiaudama su savivaldybės ekologe suorganizavo ekologinę/paţintinę išvyką į Šiaulių 

apskritį (2009 m. gruodţio 21 d., dalyvavo rajono jaunimo organizacijų atstovai, jaunimo 

lyderiai ir moksleiviai), bendradarbiaudama su Pakruojo rajono jaunimo organizacijų sąjunga 

„Apskritasis stalas― suorganizavo išvyką į Latviją (2009 m. gruodţio 16 d. dalyvavo jaunimo 

organizacijų atstovai), suorganizavo mokymus (2009 m. gruodţio 21–22 d. dalyvavo jaunimo 

organizacijų atstovai, jaunimo lyderiai, savanoriai ir su jaunimu dirbantys specialistai). 

Dalyvavo plėtojant bendradarbiavimą su kitomis uţsienio šalimis jaunimo politikos 

srityje. Uţmegztas ryšys su kitų šalių jaunimo organizacijomis, jaunimo darbuotojais (Baltarusija 

ir Latvija). 

Dalyvavo įvairiuose seminaruose, susitikimuose, mokymuose, konferencijose, jaunimo 

renginiuose. 

Vietinis ūkis ir statyba, teritorijų planavimas, ţemėtvarka 

2009 metais panaudota 594,4 tūkst. Lt valstybės investicijų ir savivaldybės biudţeto lėšų. 

Valstybės lėšų, skirtų kapitalo investicijoms (VIP) finansuoti per metus panaudota 300,0 

tūkst. Lt. Lėšos panaudotos sumokėti uţ viešosios įstaigos Pakruojo ligoninės ventiliacijos 

sistemos įrengimo darbus. Darbų atlikta uţ 479,4 tūkst. Lt. 

Iš biudţeto lėšų (294,4 tūkst. Lt) 210,2 tūkst. Lt sumokėta uţ Linkuvos socialinių 

paslaugų centro savarankiško gyvenimo namų įkūrimo senyvo amţiaus ţmonėms

54 

rekonstrukcijos darbus. Savivaldybei priklausančių socialinių butų nuomos mokesčio surinkta 

59,4 tūkst. Lt ir šios lėšos panaudotos būstų remontui. Spec. programos lėšų surinkta 2,1 tūkst. 

Lt; panaudota apmokėti skelbimų apie organizuojamus viešuosius pirkimus „Informaciniuose 

pranešimuose― sąskaitas, eksperto dalyvavimo komisijos darbe dėl statinių pripaţinimo 

avariniais išlaidas. 

Pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų rėmimo fondo protokolus, daugiabučių 

namų renovacijai gauta 20,0 tūkst. Lt. 

Vykdant socialinio būsto fondo plėtros 2008–2010 programą, skirtos lėšos iš Aplinkos 

ministerijos (423 tūkst. Lt) panaudotos 20 butų gyvenamojo namo Pergalės g. 4, Pakruojo m., 

statybai. Darbų atlikta uţ 652,6 tūkst. Lt. 

Iš rajono privatizavimo fondo pervesta 278,6 tūkst. Lt, lėšos panaudotos sumokėti uţ 

atliktus darbus: socialinių būstų remontui panaudota 10,4 tūkst. Lt, Plaučiškių kaimo geriamojo 

vandens ruošyklų projektavimo ir įrengimo darbams 177,0 tūkst. Lt, stadiono pastato antro 

aukšto remonto darbams 24,0 tūkst. Lt, Ţeimelio vidurinės mokyklos katilinės kamino pakeitimo 

darbams 12,0 tūkst. Lt, Gačionių kaimo bendruomenės namų pastato nuovaţos įrengimo 

darbams 3,2 tūkst. Lt, ūkinio pastato griovimo dvaro sodybos teritorijoje darbams 35,0 tūkst. Lt, 

uţ Klovainių vandens tiekimo tinklų kadastro duomenų paketo parengimą 17,0 tūkst. Lt. 

Pakruojo rajono savivaldybės iš paskolos paimta 4 287,5 tūkst. Lt sumokėti uţ atliktus 

darbus: Pakruojo dvaro sodybos pritaikymo turizmo reikmėms ir Pakruojo dvaro sodybos dalies 

pastatų ir jos teritorijoje esančios Kruojos upės pritaikymo viešiesiems turizmo poreikiams 

finansuoti skirta 2 207,4 tūkst. Lt, „Ţemynos― pagrindinės mokyklos rekonstrukcijai 334,0 tūkst. 

Lt; UAB „Pakruojo vandentiekis― gamybos plėtros programai įgyvendinti 140,0 tūkst. Lt; 

vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimui ir plėtrai 529,5 tūkst. Lt; 

Ţvirblonių kaimo geriamojo vandens ruošyklos įrengimo išlaidoms 183,5 tūkst. Lt; nupirktos iš 

„Ţalgirio― ţemės ūkio bendrovės vandenvietės įrengimams skirta 35,0 tūkst. Lt; Linkuvos 

gimnazijos pastato rekonstrukcijos projektui skirta 50,0 tūkst. Lt, UAB „Knyga visiems― pastato 

šilumos efektyvumui didinti 20,0 tūkst. Lt; Pašvitinio laisvalaikio salės remontui 80,4 tūkst. Lt,; 

20 butų gyvenamojo namo statybai 39,9 tūkst. Lt; teritoriniams planams rengti, uţ didţiųjų 

prekybos įmonių išdėstymo Pakruojo mieste ir priemiesčio zonoje specialųjį planą 85,0 tūkst. Lt 

ir kt. 

Vietinio ūkio ir statybos skyrius administravo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 

skirtas būsto pritaikymo ţmonėms su negalia lėšas (51,9 tūkst. Lt). Iš šių lėšų 3 asmenims 

pritaikytas būstas, 1 įrengtas keltuvas. 

Iš Kelių prieţiūros ir plėtros programos 2009 metais gautas finansavimas 1 358,8 tūkst. 

Lt. Darbų atlikta uţ 1 642,8 tūkst. Lt. Tai Pakruojo Vytauto Didţiojo gatvės rekonstrukcijos II 

etapo darbai (499,1 tūkst. Lt), Pakruojo miesto Purienų g. rekonstrukcijos darbai (76,8 tūkst. Lt), 

Pakruojo m. S. Dariaus ir S. Girėno gatvės šaligatvio rekonstrukcija (75,8 tūkst. Lt), Pakruojo 

m. Kęstučio g. šaligatvio remontas (70,2 tūkst. Lt), eismo reguliavimo priemonių: kelio ţenklų 

įrengimo (1,4 tūkst. Lt), horizontalus kelio ţenklinimo (18,2 tūkst. Lt), techninės prieţiūros (9,3 

tūkst. Lt) – darbai. Buvo atlikta ir seniūnijų vietinės reikšmės kelių ir gatvių prieţiūros darbų, iš 

jų asfaltbetonio dangos defektų taisymo darbams skirta 175,0 tūkst. Lt. Keliams greideriuoti ir 

ţvyrkelių dangai taisyti skaldos atsijomis panaudota 328,0 tūkst. Lt.

55 

Vietinio ūkio ir statybos skyriaus viešieji pirkimai 

2009 m. įvykdyti viešieji pirkimai 

Pirkimo būdas 

Suma Lt 

Eil. 

nr. 

2009 metais vykdyti viešieji pirkimai iš viso 2 720 226,30 

Supaprastinto atviro konkurso būdu - 

Supaprastintas maţos vertės pirkimas 2 639 091,75 

Apklausos procedūra 81 134,55 

Darbų pirkimas 2 434 440,34 

Paslaugų pirkimas 284 129,53 

Prekės 1 656,43 

Neskelbiamų derybų būdu - 

Ataskaita apie statinių naudojimo prieţiūros rezultatus per 2009 metus 

(I. Statinių patikrinimai) 

1 lentelė 

Statinių grupės 

pavadinimas 

Statinių naudotojų skaičius 

Statinių skaičius pagal sudarytus 

statinių naudotojų sąrašus 

Iš jų patikrinti: 

Iš viso 

Iš viso 

Iš jų 

ypatingi 

pagal 

STR 

01.12.07: 

2004 

nuostatas 

Blogos 

techninės 

ir/ar 

avarinės 

techninės 

būklės 

Iš viso 

Statinių, kuriose nustatyta teisės aktų paţeidimų, skaičius 

Kai 

statinys 

naudojamas 

ne 

pagal 

paskirtį 

(Taisyklių 

7.3.2.1 

p.) 

Kai statinių 

naudotojai 

nesilaiko 

NSTD 

nustatytų 

reikalavimų 

(Taisyklių 

7.3.2.2 p.) 

Iš jų: 

Kai statybos 

darbai 

naudojamuose 

statiniuose 

vykdomi be 

statybos 

leidimų 

(Taisyklių 

7.3.2.3 p.) 

Kai statinys 

naudojamas jo 

nepripaţinus 

tinkamu naudoti 

(Taisyklių 

7.3.2.4 p.) 

Kai nesilaikoma 

statinio projekte 

numatytų statinio 

naudojimo 

reikalavimų 

(Taisyklių 

7.3.2.5 p.) 

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 

1. Gyvenamieji 

pastatai 

78 

98 

12 

39 

- 

- 

- 

- 

2. Negyvenamieji 

pastatai 

113 

238 

36 

158 

- 

- 

- 

- 

3. Inţineriniai 

statiniai 

4 

10 

2 

2 

- 

- 

- 

- 

Statybos srityje buvo atliekami šie darbai: 

1. Parengti ir išduoti statytojams (uţsakovams) 149 statinių projektavimo sąlygų sąvadai. 

2. Paruoštos 252 paraiškos ir kartu su privalomųjų dokumentų kopijomis pateiktos 

projektavimo sąlygas nustatančioms institucijoms dėl projektavimo sąlygų gavimo. 

3. Išduotos sąlygos nesudėtingų statinių projektams rengti. Perţiūrėta ir suderinta 15 II 

grupės nesudėtingų statinių projektų.

56 

4. Organizuotas Nuolatinės statybos komisijos darbas, tikrinti ir derinti projektai. Teikti 

pasiūlymai projektuotojams taisyti parengtus projektus. Pagrindiniai (svarbesni) objektai, 

kuriems buvo pritarta išduoti statybos leidimus: 

4.1. UAB „Pakruojo vandentiekis― dumblo saugojimo aikštelės statyba Maţeikonių k., 

Pakruojo sen. 

4.2. AB „Klovainių skalda― dolomito skaldos gamybos technologinės linijos statyba 

Berţinių k., Klovainių sen. 

4.3. AB „Dolomitas― vandentiekio tinklų statyba Vaišvydţių k., Klovainių sen. 

4.4. I. Tūbio pastatų rekonstrukcija, pritaikant kaimo turizmui, Ruslių k., Lygumų sen. 

4.5. UAB „Pakruojo vandentiekis― vandens gerinimo įrenginių statyba Pramonės g. 1, 

Pakruojo m. 

4.6. Pakruojo rajono Rozalimo seniūnijos Laičių II tvenkinio hidrotechninio statinio 

(uţtvankos) rekonstrukcija. 

4.7. UAB „Skalduva― automobilinių svarstyklių, operatorinės, skirstomųjų tinklų statyba 

(dolomito karjero atidarymas eksploatuoti, I etapas) Krivaičių k., Klovainių sen. 

4.8. UAB „Pakruojo šiluma― 2 MW galios biokuro katilo statyba Saulėtekio g. 34, 

Pakruojyje. 

4.9. Gačionių kaimo bendruomenės namų rekonstrukcija. 

4.10. Mikoliškio kaimo bendruomenės namų rekonstrukcija. 

4.11. Šukionių kaimo bendruomenės namų rekonstrukcija. 

4.12. Ţeimelio vidurinės mokyklos katilinės ir šilumos punktų rekonstrukcija. 

4.13. AB „VST― 10 kV, 0,4 kV elektros tiekimo linijų ir 10/0,4 kV stulpinės 

transformatorinės statyba Ilguočių k., Lygumų sen. 

4.14. AB „VST― 10 kV, 0,23 kV elektros tiekimo linijų ir 10/0,23 kV stulpinės 

transformatorinės statyba Paliečių k., Pakruojo sen. 

5. Iš viso per 2009 metus išduotas 101 leidimas statyti pastatus ir 3 leidimai griauti 

statinius (J. A. Zederštremo garaţo ir sandėlio Šiaulių g. 5, Pakruojo m.; AB „Dolomitas― 

gyvenamojo namo, tvarto, darţinės, malkinės, viralinės ir kitų kiemo statinių Petrašiūnų k., 

Klovainių sen.; KB „Ţiemgalos linai― stalių dirbtuvių Pamūšio k., Klovainių sen.) 

6. Dalyvauta Pastatų pripaţinimo tinkamais naudoti komisijos darbe nario teisėmis. 

7. Kaupiama poţeminių ir antţeminių išpildomųjų nuotraukų archyvinė medţiaga ir 

statinių projektų archyvas. 

Pakruojo seniūnija 

Seniūnijų veikla 

Pakruojo seniūnija uţima 14 159 ha teritoriją. Tai sudaro 10,8 % viso rajono teritorijos 

(131 560 ha). Gyvena (2009 m. duomenimis) 8 140 gyventojų (30,1 % visų rajono gyventojų). 

Mieste gyvena 5 676 gyventojai (69,7 % visų seniūnijos gyventojų), kaime – 2 464 gyventojai 

(30,3 %). Didesni seniūnijos kaimai: Jovarai – 516 gyventojų, Pakruojo kaimas – 528 

gyventojai, Linksmučiai – 335 gyventojai, Maţeikoniai – 308 gyventojai, Preičiūnai – 216 

gyventojų. 

Seniūnijos kolektyve dirba 14 darbuotojų. 

Per ataskaitinį laikotarpį buvo gauti ir išspręsti 32 raštiški ir 22 gyventojų skundai, gauta 

12 prašymų nupjauti medţius, išduoti 102 leidimai laidoti ir 19 leidimų statyti paminklus. 

Pagrindinės skundų prieţastys: netinkamas kaimynų elgesys, netinkamas kiemų tvarkymas, 

vaikų neprieţiūra, problemos, susijusios su apsemtais darţais, buitinių atliekų konteinerių 

netinkamas išveţimas, šunų netinkama prieţiūra. Mieste buvo suorganizuoti susitikimai su 

daugiabučių namų gyventojais. Suorganizuotos 5 gyventojų sueigos dėl buitinių atliekų 

konteinerių statymo vietos ir neleistino nuotekų leidimo į griovius. Preičiūnų, Sigutėnų,

57 

Pakruojo, Maţeikonių, Linksmučių kaimų bendruomenėse vyko susitikimai su gyventojais, per 

kuriuos buvo aptariami aplinkos tvarkymo, socialiniai ir kt. klausimai. 

Geguţės, birţelio mėnesiais organizuoti seniūnaičių rinkimai. Buvo išrinkti miesto: 

Taikos, Centro, Senamiesčio, Naujamiesčio, ir seniūnijos kaimų: Pakruojo, Preičiūnų, 

Maţeikonių, Jovarų ir Pušyno, seniūnaitijų seniūnaičiai. Seniūnijoje kartą per mėnesį vyksta 

pasitarimas su seniūnaičiais: numatomi darbai kiekvienoje seniūnaitijoje, išklausoma 

seniūnaičių, kokios problemos jų seniūnaitijose, ir sprendţiama, kaip jas išspręsti. Į seniūnaičių 

susirinkimus pagal jų pageidavimus kviečiami atstovai iš kitų institucijų. 

Mieste ir kaimuose organizuojami reidai kartu su policijos komisariato darbuotojais, 

tikrinama, kaip laikomasi gyvūnų laikymo taisyklių. Dauguma gyventojų uţ įvairius paţeidimus 

įspėti. Uţregistruoti 24 šunys. Per seniūnaičius buvo surinkti duomenys apie laikomus šunis 

daugiabučiuose namuose, patikrinta ar jie registruoti Pakruojo seniūnijoje. Neregistruotų šunų 

šeimininkams įteikti pranešimai apie paţeidimus. 

Seniūnijoje vykdoma gyvenamosios vietos deklaravimo funkcija. Gyvenamąją vietą 

deklaravo 315 asmenų ir 83 neturintys gyvenamosios vietos asmenys. Išduotos 1 132 paţymos 

apie deklaruotą gyvenamąją vietą. Surašyti 83 sprendimai panaikinti GVD duomenis. 

Pildytos ūkininkų statistinės ataskaitos ir pateiktos Ţemės ūkio skyriui. 

Seniūnijoje dirba 3 socialiniai darbuotojai: du specialistai dirba su išmokomis, trečias 

dirba socialinį darbą visoje seniūnijoje. Per ataskaitinį laikotarpį seniūnijoje priimti 2 528 

prašymai-paraiškos gauti piniginę socialinę paramą (kompensaciją uţ būsto šildymą, nemokamą 

maitinimą, įvairias pašalpas). Perţiūrėtos ir koreguotos 2 097 bylos, surašyti 844 buities tyrimo 

aktai. Nuolat lankomos socialiai remtinos šeimos, vieniši seni ţmonės. Socialinių darbuotojų 

iniciatyva, pasitelkus policijos ir seniūnijos darbuotojus, buvo organizuojami reidai į 

problemines šeimas pašalpų mokėjimo dienomis. Maţas pajamas turintiems 404 asmenims 

išdalyta maisto produktų. Nuolat lankomos asocialios šeimos, su jomis kalbamasi. 

Viešiesiems darbams buvo įdarbinti 69 seniūnijos gyventojai. Septyni ţmonės teismo 

nutarimu atidirbo nemokamus viešuosius darbus (859 val.). 

Per viešuosius darbus atliekami tokie pagrindiniai darbai: pjaunami medţiai (69 vnt.), 

krūmai (0,7 ha), veţamos šakos, ţolės, krūmai, jie deginami (875 m 3 ), priţiūrima 20,6 tūkst. 

kvadratinių metrų gatvių ir šaligatvių, 60,1 tūkst. kvadratinių metrų ţaliųjų plotų ir parkų, 

raunami medeliai, jie perveţami, sodinami ir pririšami (700 vnt.), pjaunama krūmapjovėmis ir 

dalgiais ţolė ir krūmai (41,0 ha), pjaunama ţolė vejapjove (0,8 ha), renkamos šiukšlės 

seniūnijoje (65 ha), grėbiama rankomis ţolė (39 ha). Atlikti lietaus kanalizacijos šulnelių 

prieţiūros ir remonto darbai, suolų, tilto turėklų, apsauginių tvorelių daţymo darbai. Viešuosius 

darbus atliekantys ţmonės visus metus Pakruojo malūno sandėlyje atlikdavo maisto 

nepasiturintiems asmenims iš intervencinių sandėlių siuntų krovos darbus (perkrauta rankomis 

apie 150 t fasuotų maisto produktų). 

Mieste yra 46 gėlynai. Kartu su Šiaulių universiteto Aplinkotyros katedros studentais 

buvo aptarta, kuriuos gėlynus būtų galima įrengti mūsų sąlygomis. Remiantis naujomis idėjomis 

ir naudojant seniūnijos iniciatyvą ir darbo jėgą buvo paruoštas ir įgyvendintas Pakruojo miesto 

riboţenklio apţeldinimo projektas, įrengti gėlynai J. Basanavičiaus ir V. Kudirkos gatvių 

sankryţoje, gėlių stovas prie miesto knygyno, gėlynai prie autobusų stoties Vilniaus gatvėje, prie 

Vytauto Didţiojo gatvės 37 namo, pasiruošta sodinti vasarines gėles Šiauliai–Pasvalys– 

Pakruojis–Panevėţys kelių ţiede. Iš viso gėlynuose pasodinta 6 528 vnt. gėlių. Siekiant maţinti 

išlaidas gėlynams, įrengtas naujas ţeldynas AB „Pakruojo arka― teritorijoje. Atlikta vasaros 

sezono ţeldynų prieţiūra (tręšimas, kova su kenkėjais, laistymas, ravėjimas ir t. t.), nupjauta ţolė 

įstaigų, kurios neturi ţoliapjovių, teritorijose. 

Nuolat per visus metus priţiūrima, kaip UAB „Pakruojo komunalininkas― atlieka miesto 

tvarkymo darbus, raštu pranešama apie pastebėtus trūkumus, ieškoma būdų, kaip spręsti 

iškilusias problemas. Buvo priţiūrima, kaip gatvių valytojai, dirbantys viešuosius darbus, atlieka 

darbą. Su UAB „Pakruojo komunalininkas― spręsti klausimai dėl gatvių prieţiūros, apšvietimo ir 

beglobių gyvūnų, padėta išaiškinti skolininkus uţ šiukšlių išveţimą. Kas mėnesį teikiami sąrašai

58 

Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui dėl pakeitusių gyvenamąją vietą, atvykusių ir išvykusių 

gyventojų. Iškilus neaiškumams dėl mokėtojų ir skolininkų nuolat palaikomas ryšys. 

Seniūnijos raštvedė per ataskaitinį laikotarpį uţregistravo iš viso 5 950 dokumentų: 482 

gautus dokumentus, 562 siunčiamus dokumentus, 2095 fizinių ir juridinių asmenų prašymus, 

2095 išduotas paţymas (1489 Socialinės rūpybos skyriui, 189 vaikų darţeliams, mokslo 

įstaigoms, 71 įmonėms, įstaigoms, 12 advokatų kontorai, 186 policijos komisariatui ir 

prokuratūrai, 68 teismui, 11 pataisos inspekcijai, 65 karo prievolės administravimo tarnybai, 4 

antstolių kontorai). 

Tvarkoma miesto ţemės nuomos apskaita, sudaromos ţemės nuomos sutartys. Pristatytas 

ţemės nuomotojų sąrašas Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Finansų skyriui dėl 

apmokestinimo, išdalintos ţemės nuomos deklaracijos gyventojams. Sudaryti ikimokyklinio 

amţiaus vaikų sąrašai. Pagal reikalavimą teikti įvairi informacija apie seniūnijos veiklą visiems 

savivaldybės skyriams. 

Apie 35 pašalpų gavėjams kiekvieną mėnesį seniūnijos kasoje išmokamos pašalpos (apie 

155 000 Lt per metus). Išmokant pašalpas yra teikiama pagalba Vietinio ūkio ir statybos 

skyriui, išieškant įsiskolinimus iš asmenų, skolingų uţ nuomą, skaičiuojamą uţ suteiktą 

gyvenamąjį plotą savivaldybei priklausančiuose pastatuose (apie 40 nuomininkų), renkamas 

mokestis uţ minėtus butus per mėnesį (apie 1 700 Lt). Surinkta 9 093 Lt vietinės rinkliavos 

mokesčio. Buhalterijoje „Sodrai― išduota 40 paţymų apie draudţiamąsias pajamas dėl pensijos 

skyrimo, 28 Darbo birţai apie darbą įstaigoje, 61 Socialinės rūpybos skyriui apie darbo 

uţmokestį. Pagal reikalavimą yra derinami įvairūs projektai, išduodamos techninės sąlygos 

projektuoti lietaus kanalizacijos įrenginius, naujai statomus objektus. Surinkta, paruošta ir 

patvirtinta medţiaga apie numerių, adresų objektams ir korpusams suteikimą Maţeikonių ir 

Sigutėnų km. 

Lapkričio pirmą dieną buvo atveţta smėlio ir juodţemio į Pakruojo, Linksmučių civilines 

kapines, nupirkta ţvakelių ir jos uţdegtos ant nepriţiūrimų kapaviečių. Buvo išpirktas autobusas, 

kad ţmonės galėtų nuvaţiuoti į Linksmučių kapines. 

Seniūnijoje per metus buvo suorganizuota nemaţai renginių, prie kurių rengimo labai 

aktyviai prisidėjo visas seniūnijos kolektyvas. Kartu su kultūros centru organizuota Joninių 

šventė miesto parke, Kalėdų eglutės įţiebimo šventė. Nemaţai prisidėta prie Vasario 16-osios 

minėjimo ir Pakruojo rajono šventės organizacinių darbų. Neįgalių ţmonių klubas „Optimistai― 

geguţės 18 dieną minėjo Tarptautinę šeimos dieną. Birţelio 20 d. neįgalių ţmonių klubo 

„Optimistai― šeimų ir seniūnijos iniciatyva buvo suorganizuota Linksmučių parke neįgalių 

ţmonių sporto ir meno šventė. Joje dalyvavo per 40 ţmonių. Liepos 30 d. dalyvauta apskrities 

neįgalių ţmonių sporto šventėje. 

Liepos mėn. seniūnijoje buvo sudarytos 3 komisijos, kurios lankė visas seniūnijos 

sodybas, įmonių, organizacijų, mokyklų ir darţelių teritorijas, vertino graţiausiai 

besitvarkančius. Rajoninei komisijai buvo pristatytos 26 sodybos. Dėl lėšų trukumo seniūnijoje 

graţiausių sodybų pagerbimo šventė nebebuvo organizuojama. 

Metų pabaigoje buvo vertinama, kaip įmonės, įstaigos ir individualios sodybos papuoštos 

prieš Kalėdas ir Naujuosius metus. Padėkos išveţiotos įstaigoms, įmonėms ir individualių namų 

savininkams. 

Apie seniūnijos kai kuriuos darbus gyventojai informuojami rajoninėje ir apskrities 

spaudoje bei seniūnijos stenduose. 

Linkuvos seniūnija 

Linkuvos seniūnija, vykdydama savo misiją ir įstatymų nustatyta tvarka teikdama 

gyventojams viešojo administravimo paslaugas: 

1. organizavo seniūnijos darbą, atitinkantį Vietos savivaldos, Viešojo administravimo 

bei kituose įstatymuose nurodytus reikalavimus; 

2. siekė tarp gyventojų įgyti seniūnijos, kaip savivaldybės dalies, autoritetą, stiprinti 

Pakruojo rajono savivaldybės autoritetą;

59 

3. siekė uţtikrinti sklandų seniūnijos darbą. 

2009 metais paruoštas Linkuvos seniūnijos plėtros planas. 

Linkuvos seniūnijos dėmesio centre buvo gyventojų prašymai, pageidavimai, pasiūlymai 

ir skundai. Stengtasi, kad gyventojai į jiems rūpimą klausimą atsakymą gautų per kuo trumpesnį 

laiką. Pagal kompetenciją konsultuoti gyventojai įvairiais klausimais. 

Per metus iš gyventojų gauta 10 raštiškų prašymų, pageidavimų. Linkuvos miesto 

gyventojai prašė, kad Ryto gatvėje būtų įvestas vandentiekis ir kanalizacija. Kreiptasi dėl 

laidojimo Linkuvos kapinėse įvykus konfliktui tarp giminų. Buvo prašymas dėl komisijos 

sudarymo išspręsti dviejų ūkininkų konfliktą. Buvo suorganizuotos 6 gyventojų sueigos. Jose 

buvo nagrinėjami teritorijos tvarkymo, miesto švaros, naujos atliekų tvarkymo tvarkos, 

konteinerių nuomos klausimai, aptarta asbesto daroma ţala, jos šalinimo būdai ir kt. Dėl 

Linkuvos seniūnijos seniūnaičių rinkimų buvo organizuotos 7 sueigos. Per šias sueigas 

seniūnaičiai ir buvo išrinkti. 

Susitikimuose su gyventojais dalyvavo Pakruojo rajono meras Saulius Gegieckas, 

Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktorė Asta Jasiūnienė, ekologė K. Klabienė, 

Aplinkos apsaugos Pakruojo agentūros vedėjas Eugenijus Gūra, Šiaulių apskrities vyriausiojo 

policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Linkuvos nuovados tyrėjas 

D. Šonkevičius. Tokių susitikimų su valdţios atstovais praktika duoda teigiamos naudos. 

Gyventojai iš karto gauna atsakymus į jiems rūpimus klausimus. 

Pagal pareikalavimus pateikta įvairi informacija apie seniūnijos veiklą visiems 

savivaldybės skyriams. 

Per metus buvo uţregistruoti 523 gauti raštai iš įvairių institucijų, siunčiamų raštų – 431. 

Su Aplinkos apsaugos agentūra, rajono ekologe buvo spręsti gamtosaugos klausimai, 

gyventojams išduoti leidimai kirsti medţius. Seniūnijoje atlikti 293 notariniai veiksmai. Buvo 

tvarkoma bylų nomenklatūra, archyvuoti saugotini dokumentai. 

Per metus išduota 1 115 paţymų apie šeimos sudėtį, gyvenamąją vietą, turimą ţemę ir 

kitų. Uţregistruoti 64 mirties aktai, išduota tiek pat mirties liudijimų, išduoti 83 leidimai laidoti 

Linkuvos civilinėse kapinėse. Per metus Linkuvos seniūnijoje gimė 29 vaikai, mirė 67 ţmonės. 

Tai nedţiugina, nes rodo, kad Linkuva sensta. 

Teiktos įvairios ataskaitos Pakruojo statistikos skyriui. Du kartus per mėnesį Pakruojo 

migracijos tarnybai teiktos ataskaitos apie mirusius ţmones, grąţinami atitinkamai sutvarkyti 

mirusiųjų pasai, išduodamos paţymos teisinei pastatų registracijai. 

Dėl gyventojų patogumo seniūnijoje dirba vyr. specialistė ţemės ūkio klausimais. 

Balandţio–birţelio–liepos mėnesiais vyko pasėlių deklaracija. Iš viso Linkuvos seniūnijoje 

pasėlius deklaravo 381 ţemdirbys. Ūkininkai tikslino ţemės ūkio ir kaimo valdas Valdų registre. 

Per metus buvo atnaujintos 336 ţemės ūkio valdos Lietuvos Respublikos ţemės ūkio ir kaimo 

verslo registre, įregistruotos 9 naujos ţemės ūkio valdos. Ūkininkams išduodamos paţymos apie 

jų ţemės ūkio valdų ekonominį dydį. Ţemdirbiams buvo suteikta informacija bei pagalba dėl 

deklaravimo netikslumų, kaimo plėtros programos naujovių, renkamos ir Ţemės ūkio 

informacijos ir kaimo verslo centrui pateikiamos statistinės ūkių, didesnių nei 50 ha, ketvirtinės 

ataskaitos apie derlių ir jo pardavimus, priimami prašymai įregistruoti ūkius į Pašarų registrą. 

Linkuvos seniūnijoje daug dėmesio skiriama socialiniam darbui. Gyventojams teikiamos 

socialinės paslaugos: informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo, maitinimo 

organizavimo. Seniūnijoje 2009 metais gyveno 131 daugiavaikė šeima, buvo 16 globojamų 

vaikų. Senukams yra teikiamos socialinės paslaugos namuose. Juos lanko dvi lankomos 

prieţiūros darbuotojos. Jos abi aptarnauja 22 senukus. 

Seniūnijoje priimami prašymai gauti įvairias socialines išmokas. 2009 m. priimti 402 

prašymai gauti socialines pašalpas arba kieto kuro kompensacijas, 291 prašymas gauti išmoką 

vaikui. Dėl socialinės paramos mokiniams kreipėsi 218 asmenų. Buvo gautas 51 prašymas dėl 

paslaugų poreikio nustatymo, 42 prašymai dėl lengvatų uţ atliekų tvarkymą gavimo. 

2009 m. 370 šeimų (1 034 asmenys) gavo maisto produktų iš intervencinių atsargų, 

skirtų labiausiai nepasiturintiems asmenims.

60 

Norint įvertinti realias, finansines įvairiausių ţmonių gyvenimo, buities sąlygas, surašyti 

332 buities tyrimo aktai. 

Kartu su jaunesniuoju socialiniu darbuotoju buvo lankomos socialinės rizikos šeimos, 

globojamų vaikų šeimos. 

Su socialinės rizikos šeimomis nuolat yra dirbamas individualus socialinis darbas, toms 

šeimoms yra teikiamos socialinių įgūdţių ugdymo ir palaikymo namuose paslaugos. Iš viso 

seniūnijoje 2009 m. buvo 34 socialinės rizikos šeimos. Metų pabaigoje 6 šeimos buvo išbrauktos 

iš šio sąrašo, nes jų gyvenimas pasikeitė į teigiamą pusę, jokių problemų šiose šeimose nebebuvo 

pastebėta. Trys šeimos išsikėlė gyventi kitur. 

Linkuvos seniūnijoje pagrindiniai ūkio darbai atliekami per viešųjų darbų programas. 

Vietos gyventojai nuolat skatinami per Darbo birţą jose dalyvauti, kad sumaţėtų bedarbystės 

lygis. 2009 metais Linkuvos seniūnijoje viešuosius darbus dirbo labiausiai socialiai remtini 

ţmonės. Su Darbo birţos rekomenduotais asmenimis buvo sudarytos 103 darbo sutartys. 

Seniūnijos teritorija didelė, todėl buvo atlikta daug darbų, kuriuos ir dirbo viešųjų darbų 

darbininkai. Kol nebuvo sniego, jie kirto iš šalikelių krūmų atţalas, šlavė Linkuvos miesto gatves 

ir šaligatvius, rinko šiukšles iš šalikelių, iš parko, šlavė takus veikiančiose kapinėse, šalino 

nudţiuvusius medţius, tvarkė medieną. 

Pasnigus buvo valomi šaligatviai, vietinės reikšmės kelių sankryţos ir šaligatviai buvo 

barstomi smėlio ir druskos mišiniu, taip pat ir gatvės esant slidţiai kelio dangai, išskyrus 5 

įmonei ,,Šiaulių regiono keliai― priklausančias gatves. Baigiantis ţiemai viešųjų darbų 

darbininkai tvarkė išgenėtų medţių šakas, kirto krūmais apaugusias nelaidojamų kapinių 

teritorijas, išvalė dviejų poilsiaviečių aplinką prie tvenkinių Ūdekų kaime. Pavasario laikotarpiu 

sodino medelius, valė purvą iš gatvių, rinko iš gyvatvorių šiukšles. Linkuvos mieste ir seniūnijos 

veikiančiose kapinėse, Linkuvos miesto parke buvo sugrėbti lapai ir išveţti. 

Linkuvos seniūnijoje yra 39 neveikiančios ir 5 veikiančios kapinės, kurios sudaro 5,66 ha, 

1,2 ha senųjų ţydų kapinių Paguliankos kaime ir genocido aukų kapinės Veselkiškių kaime. 

Visos 39 neveikiančios kapinės vasarą buvo nušienautos, o veikiančios buvo šienaujamos 

reguliariai. Viešųjų darbų darbininkai priţiūrėjo valstybės lėšomis palaidotų asmenų kapus, 

savanorių ir aktyvistų kapus Linkuvos miesto civilinėse kapinėse ir karių kapus. Linkuvos miesto 

parko teritorijoje pasodinta 30 ąţuoliukų, 310 berţelių. 

Daug darbų buvo atlikta vasarą. Seniūnijoje yra daugiau kaip 17 ha šienaujamų plotų ir 

plotelių, 7 ha Linkuvos miesto parko. Daug plotų buvo pjaunama rankomis (dalgiais). Taupant 

lėšas tik dekoratyviniai gazonai, skverai buvo pjaunami ţoliapjovėmis. Nušienauta parko 

dekoratyvių plotų ţolė buvo sugrėbiama ir išveţama, šluojami takai, šalinamos atţalos, 

atsodinami medeliai. 

Seniūnijos teritorijoje buvo priţiūrima koplytstulpio aplinka, pasodinta gėlių, reguliariai 

nupjaunama ţolė. Viešųjų darbų darbininkai pasodino gėlynus, kūrė gėlių kompozicijas, gėlynus 

priţiūrėjo. Be tų darbų, kasdien atliko Linkuvos miesto gatvių ir šaligatvių valymo darbus 

(dauguma šaligatvių susidėvėję, seni, todėl juos tenka ravėti), priţiūrėjo viešąjį tualetą, tvarkė 

turgelio teritoriją. 

Rudens laikotarpiu viešųjų darbų darbininkai sutvarkė Linkuvos Vaiţgantų neveikiančio 

kapinyno teritoriją, esančią uţ Linkuvos miesto naujųjų civilinių kapinių. Visose kapinėse iki 

lapkričio 1 dienos buvo sugrėbti nukritę lapai ir išveţti, sutvarkytos apleistos kapavietės. Buvo 

sutaisyti sulauţyti suolai parko teritorijoje, sutaisytas darbo inventorius, perdaţytas reklaminis 

stulpas, turgelio pastatas, nudaţytos ir pastatytos naujos skelbimų lentos, nudaţyta skulptūra 

,,Vandenis‗‗, nauji suolai ir tiltas į tvenkinį Joniškėlio gatvėje. Atliktų darbų socialinė nauda 

didelė, nes visi išvardinti darbai buvo atliekami tik viešųjų darbų darbininkų, o ţmonėms buvo 

suteikta galimybė uţsidirbti ir pagerinti savo šeimos materialinę padėtį. 

2009 metais seniūnijos gyventojams išmokėta 384 205,48 Lt pašalpų. Pakruojo rajono 

savivaldybės Vietinio ūkio ir statybos skyriui uţ butų nuomą iš gyventojų surinkta 20 492,78 Lt. 

Per metus surinkta 3 375 Lt vietinių rinkliavų. 2009 metais seniūnijos viešųjų darbų 

darbininkams buvo išmokėta 145 326,81 Lt darbo uţmokesčio, išdalintos ţemės mokesčių 

mokėjimo deklaracijos. Per 2009 metus buvo išduota 519 gyvenamosios vietos deklaravimo

61 

paţymų, priimta 18 prašymų deklaruoti gyvenamąją vietą uţsienyje. Gyvenamąją vietą 

deklaravo 205 ţmonės. Buvo priimta 10 sprendimų dėl deklaravimo duomenų naikinimo 

savininko prašymu, priimti 5 prašymai įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų 

apskaitą. Dėl deklaravimo datos vaikams kreipėsi 15 motinų. 5 Linkuvos seniūnijos gyventojai 

įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą ir jų gyvenamoji vieta deklaruota prie 

Pakruojo rajono savivaldybės. 2009 m. iš Linkuvos seniūnijos į uţsienio valstybes išvyko 33 

gyventojai. Buvo tikslinami vaikų gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys tėvų prašymu. 

Išduota 30 paţymų apie šeimos sudėtį 16 metų amţiaus jaunuoliams. Išdalintos ţemės mokesčių 

mokėjimo deklaracijos. 

2009 metais patvirtintas 534,6 tūkst. litų Linkuvos seniūnijos biudţetas, iš jų 11,5 tūkst. 

litų spec. lėšų. Biudţetas įvykdytas 84,8 %, t. y. 453,3tūkst. Lt, iš jų spec. lėšų 5,3 tūkst. litų. Per 

2009 m. įsigyta ilgalaikio turto uţ 0,4 tūkst. Lt (antivirusinė programa). 

Iš Vietinio ūkio ir statybos skyriaus pagal perdavimo ir priėmimo seniūnija perėmė gatvių 

ir pastatų rekonstrukcijos darbus uţ 644,7 tūkst. Lt. 

Linkuvos seniūnija atsiskaito su ,,Sodra―, Darbo birţa, Mokesčių inspekcija. Nuo 2009 

metų biudţetas planuojamas pagal programas. Seniūnijoje buvo pasirinktos 5 programos, tai: 1) 

savivaldos valdymo programa; 2) aktyvaus bendruomenės skatinimo programa; 3) rajono 

infrastruktūros prieţiūra, modernizavimo ir plėtros programa; 4) socialinės paramos politikos 

įgyvendinimo programa; 5) aplinkos apsaugos programa Nr.7. 

Seniūnijoje per metus buvo suorganizuota nemaţai rengininių. Prie jų rengimo prisidėjo 

visas seniūnijos kolektyvas. Birţelio mėnesį, bendradarbiaujant su vietos bendruomenėmis ir 

kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis, organizuota Joninių šventė. Liepos mėnesį – 

Linkuvos miesto šventė. Tradicinei miesto šventei gauta iš rėmėjų 13 400 Lt, padaryta 13 400 Lt 

išlaidų. Rugpjūtį aktyviai dalyvauta Pakruojo miesto šventėje, šventinėje eisenoje (seniūnija 

uţėmė 3 vietą). Kaip ir kiekvienais metais, seniūnijoje organizavome graţiausių sodybų 

apţiūrą – atranką rajoniniam turui. 

Seniūnijos darbuotojai nuolat vyksta į kaimo bendruomenių, kultūros namų, mokyklų 

organizuojamus renginius. Kartu su vietos nevyriausybinėmis organizacijomis organizavo 

valstybinių švenčių minėjimus. Linkuvos gimnazija prašė paremti kalėdinį krepšinio turnyrą – 

jam buvo skirta 131,15 Lt (prizams ir apdovanojimams nupirkti). 

Plėtojama viena iš pagrindinių seniūnijos veiklos krypčių – darbas su gyventojų 

bendruomenėmis, nevalstybinėmis organizacijomis ir kt. Pastebėtas teigiamas reiškinys 

bendruomenių gyvenime. Nuo bendrų švenčių, talkų bendruomenės pereina prie projektų 

rašymo, kad gautų paramą. Atsiranda poreikis patiems keisti savo aplinką ir gyvenimo būdą. 

Bandruomenėms seniūnija padeda ruošti projektus, pavyzdţiui, buvo suteikta paglalba Linkuvos, 

Ūdekų, Rimkūnų, Triškonių kaimų bendruomenėms. Jų projektai laimėjo šias sumas: Linkuvos – 

24.800 Lt, Ūdekų – 1 800 Lt, Triškonių – 1000 Lt, Triškonių kaimo moterų klubas – 1 350Lt. 

Seniūnija bendruomenėms teikia informaciją įvairiais klausimais. 

Linkuvos seniūnijos darbuotojai dalyvavo mokymuose, seminaruose ir kt. 

informaciniuose renginiuose. Iš socialinių darbuotojų vienam buvo suteikta vyresniojo 

socialinio darbuotojo kvalifikacinė kategorija, kitas baigė VĮ Šiaurės Lietuvos kolegiją. 

Apie seniūnijos atliktus darbus gyventojai informuojami spaudoje, į seniūnijoje esančius 

stendus dedamos švenčių nuotraukos. 

Klovainių seniūnija 

1. Išduota paţymų asmenims: 

1.1. 408 paţymos apie deklaruotą gyvenamąją vietą; 

1.2. 680 paţymų apie šeimos sudėtį; 

1.3. 33 paţymos apie asmenų faktinę padėtį. 

2. Gyvenamosios vietos deklaravimas ir deklaravimo duomenų tvarkymas: 

2.1. 120 asmenų deklaravo gyvenamąją vietą; 

2.2. 23 asmenys išvyko gyventi į uţsienį;

62 

2.3. 19 asmenų išdeklaruoti savininko prašymu; 

2.4. 35 asmenims ištaisyti deklaravimo duomenys; 

2.5. 8 asmenys įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą; 

2.6. išduotos 2 paţymos gyvenamosios patalpos savininkui; 

2.7. išduotos 9 paţymos apie įtraukimą į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. 

3. Teikta informacija Savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriui: 

3.1. išduoti 44 mirties liudjimai; 

3.2. pateikti 88 mirties akto įrašų apyrašai. 

4. Teikta informacija Policijos komisariatui, Migracijos poskyriui, Pataisos inspekcijai, 

Apylinkės teismui: 

4.1. pateiktos 125 šeimos sudėtys ir charakteristikos; 

4.2. pateikti 88 mirusių piliečių asmens dokumentų aprašai. 

5. Uţregistruota 12 raštiškų skundų. 

6. Uţregistruoti 167 gauti raštai. 

7. Uţregistruoti 364 siunčiami raštai. 

8. Atliktas 221 notarinis veiksmas. 

9. Išleisti 43 seniūno įsakymai. 

10. Išduotas 51 leidimas laidoti. 

11. Teikta informacija ir patikslinimai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui. 

12. Vykdytas gyventojų valdų registracijos duomenų atnaujinimas. Atnaujintos 234 valdos. 

13. Vydytas pasėlių deklaravimas. Priimta 315 paraiškų. Pasėliai deklaruoti, įbraiţant juos 

elektroniniu būdu. 

14. Teikta informacija apie ankstyvą pasitraukimą iš ţemės ūkio gamybos ir kitais su ţemės 

ūkio veikla susijusiais klausimais. Priimti 205 interesantai. 

15. 296 šeimoms sutvarkyti dokumentai maistui iš intervencinių atsargų gauti, t. y. 859 

asmenims. 

16. Surašyti 186 buities tyrimo aktai. 

17. 131 kartą aplankytos rizikos šeimos. 

18. 20 kartų aplankyti vieniši seneliai, negalę turintys asmenys. 

19. Sudarytos 8 bylos gauti nemokamą maitinimą. 

20. Sudaryta 37 bylos socialinei paramai gauti. 

21. Vykdyta viešųjų darbų programa. Dirbo 22 ţmonės. Darbai atlikti seniūnijos kaimuose: 

Gačioniuose, Balsiuose, Titoniuose, Pamūšyje, Klovainiuose. 

22. Tvarkyta: 

22.1. neveikiančios kapinės – 16 vnt., bendras plotas 2,5 ha; 

22.2. Petrašiūnų geleţinkelio muziejaus aplinka – 2,2 ha; 

22.3. parkai, aikštelės, kelkraščiai – šienauta, rinktos šiukšlės 5,0 ha plote. 

22.4. Įrengtos 4 stacionarios metalinės šiukšliadėţės Klovainių mstl. 

23. Organizuoti nemokami viešieji darbai. Nemokamus darbus dirbo 22 asmenys. 

24. Nuolat priţiūrimas Klovainių miestelio lietaus kanalizacijos siurblys, gatvių apšvietimo 

tinklai Klovainių mstl., Balsių, Gačionių, Laipuškių, Pamūšio, Petrašiūnų ir Titonių kaimuose. 

25. Įrengtas gėlynas prie įvaţiavimo į Klovainių mstl. Nuolat priţiūrimi gėlynai. 

26. Tikslinti sąrašai dėl ţemės ūkio surašymo (statistikai) – 782 namų ūkiai. 

27. Kas ketvirtį, o nuo rugpjūčio 10 d. iki rugsėjo 15 d. kas savaitę ruoštos ataskaitos apie 

nuimtą derlių, parduotą ir augintojų sandėliuose saugomą grūdų kiekį. 

28. Finansų skyriui kas mėnesį, ketvirtį pateiktos biudţeto išlaidų sąmatos įvykdymo 

ataskaitos, pateikta ir metinė ataskaita. 

29. Valstybinei mokesčių inspekcijai kas mėnesį teikiamos pajamų mokesčio ir PSD įmokų 

pajamų deklaracijos. 

30. „Sodrai― kas ketvirtį teikiami pranešimai apie apdraustuosius. 

31. Teikiama informacija ir anketos dėl asbesto turinčių gaminių inventorizacijos.

63 

32. Atliekami komunaliniai darbai. Kasdien Klovainių mstl. renkamos šiukšlės. Ţiemos 

laikotarpiu miestelyje tilto per Daugyvenę prietiltis, Ţaliosios ir Pakruojo, Linkuvos ir Pušaloto 

gatvių sankryţos barstomas smėlio ir druskos mišiniu. 

33. Atliekami kelių ir gatvių prieţiūros darbai, vasaros ir ţiemos laikotarpiu – 72,5 km. 

34. Išdalintos nuomojamos ţemės mokesčių deklaracijos. 

35. Pagaminta nauja tvorelė, kuria aptvertas Klovainių gamtos paminklas ,,Klovainių 

ąţuolas―. 

36. Organizuota seniūnijos graţiausių įmonių ir sodybų aplinkos tvarkymo apţiūra. 

37. Klovainių bendruomenei padėta organizuoti Oninių šventę, Titonių bendruomenei – 

kaimo jubiliejaus, Ţolinės šventė, Gačionių bendruomenei – 3 kartų šeimų šventė. 

38. Pasiruošta ir dalyvauta Pakruojo miesto šventėje ,,Susiverţės Pakruojs‖. 

39. Sudarytas 2009 m. seniūnijos Civilinės saugos planas. 

40. Sudarytas 2010 metų dokumentacijos planas. 

41. Vykdyti kiti seniūnijos nuostatuose numatyti darbai. 

Guostagalio seniūnija 

2009 metais seniūnija dirbo vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymu, Vyriausybės 

nutarimais, seniūnijos veiklos nuostatais, Pakruojo rajono savivaldybės tarybos sprendimais ir 

savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais. 

Guostagalio seniūnijos plotas – 10 500 ha. Pagal seniūnijos surašymo duomenis, 

seniūnijoje gyvena 1 892 gyventojai. Seniūnijos centras – Guostagalio kaimas (apie 438 

gyventojus). 2009 metais mirė 31 seniūnijos gyventojas, gimė 9 vaikai. 

Seniūnijoje veikia 2 pagrindinės mokyklos, 2 pašto įstaigos, 1 biblioteka, Guostagalio 

kultūros namai, Linkavičių kaime Linkuvos pensionatas, 3 parduotuvės, 1 felčerio punktas, 

Guostagalio ir Degėsių ţemės ūkio bendrovės. Seniūnijos teritorijoje yra 18 kapinaičių, iš jų trys 

veikiančios, o jose palaidota 13 ţmonių. 

Seniūnijos kolektyve dirba 8 darbuotojai. 

2009 metų seniūnijos asignavimų planas 228,8 tūkst. litų, gauta 208,2 tūkst. litų. 

Plano ir gautų išlaidų skirtumas susidarė dėl negauto finansavimo iš rajono biudţeto. 

Pagal viešųjų darbų organizavimo ir finansavimo sutartį dirbo 2 bedarbiai. Jų 

atlyginimams išleista 4,8 tūkst. litų, „Sodrai― 1,5 tūkst. litų. Pagrindinis jų darbas – seniūnijos 

patalpų remontas. Buvo įrengti trys kabinetai, įrengtos naujos patalpos bibliotekai (73,5 m 3 ), 

bendro naudojimo koridoriuje (34,7 m) paklotas grindų laminatas, išdaţytos koridoriaus sienos, 

įrengta kasa. 

Nuolat per visus metus du ţmonės, dirbantys kūrikais-darbininkais, tvarkė ir graţino 

seniūnijos teritoriją: 4 kartus nušienavo veikiančių ir neveikiančių kapinių teritoriją (apie 1,6 ha), 

Palinkuvės parko teritoriją (1,4 ha), pakelių teritoriją (12 km), kirto krūmus pakelėse, šienavo 

seniūnijos teritoriją. Atnaujino teritoriją ir gėlynus prie seniūnijos. Gėlynai buvo nuolat 

priţiūrimi: ravimi, purenami, tręšiami, laistomi. 

Per ataskaitinį laikotarpį buvo gauta ir išspręsta 19 prašymų, gautų ţodţiu ir telefonu. 

Daugiausiai buvo kreiptasi dėl Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro sąskaitų, intervencinio 

maisto produktų, šildymo kompensacijų, netinkamo gyvūnų laikymo. 

Uţregistruoti 168 gauti dokumentai, 148 siunčiami dokumentai, 249 gyventojų prašymai. 

Gyventojams išduotos 249 paţymos. Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos 

komisariato Kriminalinės policijos skyriui išduota 13 charakteristikų, 10 paţymų apie šeimos 

sudėtį. 

Kas mėnesį pateikiamos ţinios apie mirusius karo prievolininkus. Pagal pareikalavimą 

teikiama įvairi informacija apie seniūnijos veiklą visiems savivaldybės skyriams. 

2009 metais iš seniūnijos kasos išmokėta 97 660 tūkst. litų įvairių pašalpų. Išmokant 

pašalpas, teikiama pagalba Vietinio ūkio ir statybos skyriui, išieškant įsiskolinimus iš asmenų, 

skolingų uţ suteikto gyvenamojo ploto nuomą savivaldybei priklausančiuose pastatuose.

64 

Pagal ŠRATC parengtą programą seniūnijoje yra įrengtos dvi konteinerių stovėjimo 

aikštelės. Jose pastatyti šiukšlių rūšiavimo konteineriai. Šiukšlių surinkimo konteineriai yra 

pastatyti prie trijų veikiančių kapinių. Šiukšles išveţa AB „Specializuotas transportas― 

Degėsių, Guostagalio, Linkuvos pensionate kiekvieną trečiadienį, atokiuose kaimuose – vieną 

ar du kartus per mėnesį. Daug dirbta padedant ţmonėms patikslinti gautas sąskaitas uţ atliekas. 

Vietinės reikšmės kelių seniūnijoje yra 72,5 km. Kelių prieţiūrą atliko VĮ ,,Šiaulių 

regiono keliai―. Atrankos būdu seniūnijos keliai buvo greideriuojami tris kartus. Uţ paslaugas 

sumokėta 15 000 tūkst. litų. Seniūnijos kaimuose asfaltbetonio dangai taisyti išleista 10 000 

tūk. litų. Buvo uţtaisyta 125 kv. metrai duobėtų gatvių. Kelių dangai pagerinti ir duobėms taisyti 

buvo naudojamos skaldos atsijos. Atveţta skaldos uţ 15 000 tūkst. litų. 

Gatvių apšvietimo poreikis visiškai patenkintas Šikšnių, Guostagalio, Degėsių, 

Butniūnų, Gedučių gyvenvietėse. Naujas dalinis apšvietimas įrengtas Dvariukų gyvenvietėje, 

tačiau maţesnių kaimų apšvietimo problema išlieka opi. 

Seniūnijoje dirba specialistė ţemės ūkio klausimais. Vykdant funkciją ,,Tiesioginių 

išmokų uţ ţemės ūkio naudmenas ir pasėlių plotus ir Kaimo plėtros 2007–2013 m. 

programos priemones―, buvo priimtos 144 paraiškos ir jų duomenys suvesti į elektronines 

laikmenas. Duomenys vėliau išsiųsti į Nacionalinę mokėjimo agentūrą. Pareiškėjai buvo 

informuojami apie nustatytus netikslumus, ţemės ūkio blokus, konsultuojami uţtikrinant šios 

srities tinkamą administravimą seniūnijoje. Šiuo tikslu dalyvauta seminaruose, pasitarimuose. 

Atnaujinta 50 ţemės ūkio valdų Ţemės ūkio ir kaimo verslo registre. 

Didelį darbo krūvį sudaro mokesčių uţ ţemės nuomą deklaracijų išdalinimas, tikslinimas 

ir t. t. Kaip ir ankstesniais metais, nuo 2009 m. rugpjūčio 10 d. seniūnijoje renkama informacija 

iš ūkininkų, kurie turi daugiau nei 50 ha grūdinių ar aliejinių augalų pasėlių. Ataskaitos kas 

savaitę, o vėliau ketvirtinės (GS-5 forma, kurioje nurodomas nuimto, parduoto derliaus, 

laikomų grūdų kiekis sandėliuose) pristatomos į VĮ Ţemės ūkio informacijos ir kaimo verslo 

centrą. 

Socialinio darbo srityje dirba 2 socialiniai darbuotojai: vienas dirba su rizikos 

šeimomis, kitas specialistas – su išmokomis ir socialinį darbą visoje seniūnijoje. 

Seniūnijoje gyvena 518 pensininkų. Iš jų 29 vieniši pensininkai. Yra 28 daugiavaikės 

šeimos, kuriose auga 134 vaikai. Socialinės rizikos šeimų yra 10, jose auga 38 vaikai. Stebimos 

dar 8 šeimos. Penki globėjai globoja 12 vaikų. 

Socialiniai darbuotojai daugiausia priima gyventojų prašymus dėl įvairių išmokų: dėl 

lengvatų uţ šiukšlių išveţimą (32 prašymai), dėl maisto produktų iš intervencinių atsargų 

(143 prašymai), dėl socialinės pašalpos (101 prašymas), išmokų uţ vaikus (64 prašymai), dėl 

kuro kompensacijos (54 prašymai), nemokamo maitinimo (67 prašymai). 

Maisto produktus gavo 424 asmenys. Išdalinta 8 621 kg maisto. 

Surašyti 152 buities tyrimo aktai. Vievio sanatorinėje mokykloje mokėsi 3 moksleiviai. 

Norisi pasidţiaugti, kad pagerėjo ir palengvėjo socialinių darbuotojų darbas, suteikus 

galimybę naudotis „Sodros― duomenų baze. Bendradarbiauta su Vaiko teisių apsaugos 

skyriumi, Socialinės paramos skyriumi, sveikatos prieţiūros specialistais, švietimo ir ugdymo 

įstaigomis, Darbo birţa. 

Socialinių darbuotojų iniciatyva, pasitelkus policijos ir seniūnijos darbuotojus, buvo 

vykdomi reidai į problemines šeimas pašalpų mokėjimo dienomis. Surašyti 125 apsilankymo 

aktai, kalbėtasi su tomis šeimomis. Buvo teikiama labdara daugiavaikėms ir sunkiai 

gyvenančioms šeimoms. Organizuota ekskursija vaikams. Surengta kalėdinė šventė su Kalėdų 

seneliu ikimokyklinio ir pradinių klasių seniūnijos vaikams. Padėta tėvams iš soc. remtinų 

šeimų nupirkti mokyklinių prekių, malkų ir kitų reikiamų prekių. 

Seniūnijoms nuo 2007 m. liepos 1 d. perduotos gyvenamosios vietos deklaravimo 

duomenų ir gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitos tvarkymo funkcijos. 2009 metais 

atvykimą deklaravusių asmenų buvo 41, išvykimą – 4. Išduotos 158 paţymos apie deklaruotą 

gyvenamąją vietą. Teisę naudotis Gyventojų registro duomenimis turėjo jaunesnioji socialinė 

darbuotoja Audronė Lukšytė.

65 

Kultūriniam gyvenimui seniūnijoje vadovauja Guostagalio kultūros namai, turintys vyrų, 

moterų ir vaikų ansamblius. Taip pat gyvuoja vaikų ir suaugusiųjų dramos būreliai. 2009 m. 

geguţės 30 d. suorganizuota ir vesta Guostagalio kaimo jubiliejinė šventė ,,Susitikt tave norėčiau 

vėlei― (Guostagalio kaimui – 425 m., ţiemgalių vietovei – 750 m., Guostagalio mokyklai – 60 

m., Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimas). Kartu su Guostagalio kultūros namų 

specialistais seniūnijoje visada organizuojama tradicinė Joninių šventė, rudens šventė, 

kalėdinė vaikų šventė. Taip pat kiekvienais metais paţymimos valstybinės šventės. Dalyvauta 

rajoninėje šventėje. 

Seniūnija bendradarbiauja su aktyviai veikiančiomis dviem bendruomenėmis: 

Guostagalio (vadovė Virginija Jocienė), Degėsių (vadovė Reda Gurkšnienė). Bendruomenės 

dalyvauja projektinėje veikloje, seniūnija visuose projektuose dalyvauja partnerio teisėmis. 

Stengiamasi, kad visas bendruomenes spaudţiančios problemos pirmiausia būtų aptariamos 

bendruomenės susiėjimuose, paskui kartu su seniūnija būtų ieškoma sprendimo būdų. 

Seniūnija dalyvauja rajoniniame graţiai besitvarkančių sodybų, įstaigų konkurse. 

Rajoninei vertinimo komisijai 2009 m. buvo pristatytos 6 graţiausios sodybos ir 1 įstaiga. 

Kasmet graţiai besitvarkančių sodybų šeimininkų būrys gausėja. 

Jau 4,5 metų Guostagalio bibliotekoje veikia Viešasis interneto prieigos taškas, 

kuriame yra 8 kompiuteriai. Kompiuteriai dirba visu pajėgumu, nuolat yra uţimti, pagrindiniai 

lankytojai – moksleiviai, studentai, dirbantys kaimo gyventojai. Bibliotekoje pastatytas Pakruojo 

darbo birţos kompiuteris, kad bedarbiai, gyvenantys seniūnijoje, galėtų suţinoti apie laisvas 

darbo vietas, apie reikalingas profesijas. 

Ieškančių darbo asmenų santykis procentais su darbingo amţiaus gyventojais yra toks: 

Pakruojo rajone 11,6 %, Guostagalio seniūnijoje 6,7%. Nedarbo lygis seniūnijoje būtų didesnis, 

jeigu visi nedirbantys būtų registruoti Darbo birţoje. Pastebėta ir tokių asmenų, kurie visiškai yra 

praradę darbo motyvaciją. 

Lygumų seniūnija 

2009 m. seniūnijos biudţeto planas buvo 268,8 tūkst. Lt, įvykdyta 248,1 tūkst. Lt. Iš jų 

darbo uţmokesčiui skirta 161,00 tūkst. Lt, spec. lėšoms 6,9 tūkst. Lt. 

Pagal viešųjų darbų organizavimo ir finansavimo sutartį dirbo 16 bedarbių. Pagrindinis jų 

darbas – aplinkos tvarkymas, gėlynų prieţiūra, šienavimas. 

Pagal vietinės reikšmės kelių ir gatvių tiesimo, taisymo ir prieţiūros darbų, vykdomų iš 

Kelių prieţiūros ir plėtros programos lėšų, seniūnijos kelių būklei pagerinti panaudota tiek lėšų: 

asfaltbetonio dangos remontui 10 tūkst. Lt, gatvėms taisyti skaldos atsijomis 15 tūkst. Lt, 

greideriavimo darbams 30 tūkst. Lt. 

Eksploatuojami ir priţiūrimi Lygumų, Stačiūnų, Šukionių, Degučių ir Vilūnaičių 

gyvenviečių apšvietimo tinklai. 

Per metus į seniūniją atvyko ir gyvenamąją vietą deklaravo 114 gyventojų. Į uţsienį 

išvyko 8 asmenys. 233 gyventojai kreipėsi su prašymais išduoti paţymas apie jų deklaruotą 

gyvenamąją vietą, 26 gyventojai įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. 

Gauti 7 prašymai ištaisyti arba pakeisti gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis. 

Per metus gimė 37 naujagimiai, mirė 38 seniūnijos gyventojai. 

Kovo–geguţės mėnesiais seniūnaitijose vyko seniūnaičių rinkimai. Iš 6 seniūnaitijų 

išrinkti tik 4 seniūnaičiai. Dvariškių ir Stačiūnų seniūnaitijų guventojai seniūnaičių neišsirinko, 

motyvuodami tuo, kad jie nereikalingi. 

Per 2009 m. seniūnas gavo 4 raštiškus gyventojų skundus-prašymus. Atlikti 165 

notariniai veiksmai, išleisti 24 seniūno įsakymai įvairiais klausimais. 

Pagal seniūnijos veiklos nuostatus, gyventojams išduotos 436 įvairaus pobūdţio 

paţymos, uţregistruoti 345 gauti raštai, išsiųsti 247 raštai. 434 gyventojai kreipėsi su prašymais 

išduoti paţymas apie šeimos sudėtį. Išregistruotos 38 mirtys, išduoti 37 leidimai laidoti. Vesti 3 

Dokumentų ekspertų komisijos posėdţiai, 5 gyventojų sueigos. Bendradarbiaujant su Pakruojo 

policijos komisariatu ir Pataisos inspekcija parašytos 58 charakteristikos. Pakruojo PK

66 

Migracijos tarnybai pateikta 12 aprašų ir grąţinti 38 mirusiųjų pasai. Sudaryta 16 darbo sutarčių 

su viešųjų darbų darbininkais ir uţpildytos atliktų darbų paskyros. Metų pabaigoje sudarytas ir 

Šiaulių apskrities archyvo patvirtintas 2010 metų dokumentacijos planas. Kadangi socialinės 

rizikos šeimos pačios nesugeba tinkamai išleisti vaikų pašalpoms skirtų pinigų, per metus iš 

seniūnijos kasos išmokėta 226,04 tūkst. litų (2008 m. buvo 181,48 Lt). 

Seniūnijoje 20 socialinės rizikos šeimų. Per metus 4 šeimos išbrauktos, 2 išvyko iš 

seniūnijos ir 4 šeimos naujai įrašytos į rizikos šeimų sąrašą. Lankantis šiose šeimose surašyti 208 

apsilankymo aktai, 39 buities tyrimo aktai. Socialinė darbuotoja su rizikos šeimomis per metus 

atliko 87 pokyčių analizes pagal individualų darbo planą su šeima. Pasirūpinta, kad 2 

nepilnamečiai vaikai iš soc. rizikos šeimos lankytų savaitinį „Vyturėlio― darţelį Pakruojo m., 1 

moksleivis ir toliau mokosi Vievio sanatorinėje mokykloje. 

Per 2009 metus į socialinę darbuotoją kreipėsi pagalbos įvairiais klausimais 414 

seniūnijos gyventojų. Didţiausią dalį sudaro įvairaus pobūdţio prašymai: dėl šiukšlių lengvatų – 

67, maisto produktų iš intervencinių atsargų – 322, vaikų išmokų – 168, socialinės pašalpos ir 

kieto kuro kompensacijos – 287, nemokamo vaikų maitinimo – 176. Iš viso prašyta 693 išmokų 

ir 49 kuro kompensacijų. 

Aplankyta keletas šeimų ir surašyti 143 buities tyrimo aktai. 915 seniūnijos gyventojų per 

5 kartus gavo maisto produktų iš intervencinių atsargų (22 tonas 515 kg). Laikino gyvenimo 

namuose apgyvendinti 2 seniūnijos gyventojai, palaidotas 1 vienišas gyventojas. 

Ţemės ūkio specialistė priėmė 374 pasėlių deklaravimo paraiškas, elektroniniu būdu 

įbraiţė 1 128 ţemėlapius, išdavė 8 paţymas apie ţemės ūkio valdos EDV, 2 paţymas apie ţemės 

ūkio veiklą, priėmė 5 prašymus įregistruoti ūkio subjektų pašarų registre, atnaujino 242 ţemės 

ūkio valdas, priėmė 18 prašymų išregistruoti valdas iš Ţemės ūkio ir kaimo verslo registro. 

Paruošė 2 ketvirtines ir 4 savaitines nuimto derliaus ataskaitas. 

Liepos mėnesį seniūno įsakymu buvo sudaryta komisija, kuri turėjo išrinkti graţiausiai 

tvarkomas sodybas. Aplankyti kaimai, viensėdţiai, įstaigos ir rajoninei graţiausių sodybų 

vertinimo komisijai pristatytos 7 sodybos ir 1 įstaiga. Kartu su bendruomene, seniūnaičiu 

organizuota Joninių, miestelio šventės. Seniūnija padėjo organizuoti rajonines artojų varţybas, 

rajoninį bendruomenių sąskrydį, vykusį Degučių kaime, dalyvavo Pakruojo miesto šventėje. 

Pašvitinio seniūnija 

2009 metais Pašvitinio seniūnija dirbo vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymu, 

Vyriausybės nutarimais, seniūnijos veiklos nuostatais, Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 

sprendimais ir savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais. 

Pašvitinio seniūnija apima 15,7 tūkst. ha, iš kurių 13,8 tūkst. ha – ţemės ūkio paskirties 

ţemė, iš jų daugiau negu 11 tūkst. ha privati. Pakruojo rajono savivaldybės tarybos sprendimais, 

Pašvitinio seniūnija patikėjimo teise valdo 13 sklypų, kurių bendras plotas 13,74 ha. 

Nedirbamos, apleistos ţemės seniūnijoje maţai. 

Pagal 2003 metų surašymo duomenis, seniūnijoje gyvena 2 265 gyventojai, iš jų 1 183 

darbingo amţiaus, vaikų iki 15 metų 504 ir pensinio amţiaus 578 asmenys. 2009 metais mirė 29 

seniūnijos gyventojai, gimė 26 naujagimiai. Seniūnijos kapinėse palaidoti 49 ţmonės. 

Seniūnijoje veikia Pašvitinio pagrindinė mokykla Pašvitinio pagrindinės mokyklos 

Pamūšio pradinio ugdymo skyrius. Seniūnijoje yra Draudelių, Pamūšio ir Pašvitinio medicinos 

punktai, Pamūšio kultūros namai, Pašvitinio laisvalaikio salė, „Pelaniškių― ir Vaiškonių ţemės 

ūkio bendrovės, Sosdvario ţemės ūkio kooperatyvas. Seniūnijoje veiklą plėtoja 15 individualių 

įmonių, 1 uţdara akcinė bendrovė.

67 

2009 metais Pašvitinio seniūnijos biudţetą sudarė: 

Patvirtintas planas 

2009 m. vasario 2 d. 

savivaldybės tarybos 

sprendimu Nr. T-2 

Patikslintas planas 

2009 m. birţelio 25 

d. sprendimu T-174 

ir 2009 m. rugsėjo 

24 d. sprendimu 

Nr. T-277 

Gauta 

finansavimo 

Kreditorinis 

įsiskolinimas 

2010-01-01 

276,7 tūkst. Lt 249,7 tūkst. Lt 226,9 tūkst. Lt 14,8 tūkst. Lt 

Kas mėnesį seniūnija atsiskaitė Finansų skyriui dėl debetinio-kreditinio įsiskolinimo. 

Biudţeto lėšų kreditorinis įsiskolinimas 2010 sausio 1 d. - 14,8 tūkst. litų (neišmokėtas darbo 

uţmokestis uţ 2009 m. gruodţio mėn. – 9,3 tūkst. litų; nesumokėtas GPM – 1,3 tūkst. litų; 

priskaitymai „Sodrai― – 3,3 tūkst. litų; uţ ryšių paslaugas 0,2 tūkst. litų; transporto išlaikymui – 

0,4 tūkst. Lt; uţ gatvių apšvietimą VST – 0,3 tūkst. litų), debitorinis įsiskolinimas – 1 tūkst. litų. 

Ilgalaikio materialaus turto įsigyta nebuvo, nematerialaus (t. y. antivirusinės programos) uţ 0,3 

tūkst. litų. Dėl ne nuo seniūnijos priklausančių aplinkybių pasitaikė atvejų, kai nelaiku buvo 

atsiskaitoma su „Sodra―, todėl buvo priskaičiuoti 38 Lt delspinigių. 

Seniūnijoje yra 8,5 etato, dirba 9 darbuotojai. Per 2009 metus jiems priklausė išdirbti 2 

277 darbo dienas, išdirbtos 1 929 darbo dienos. Nedirbta 348 darbo dienų dėl įvairiausių 

pateisinamų prieţasčių (kasmetinių atostogų – 184, mokymosi atostogų – 40, nemokamų 

atostogų – 20, ligos – 73, administracijai leidus – 15, tėvystės atostogų – 16). Darbuotojų 

atlyginimams su priskaitymais „Sodrai― išmokėta 190,2 tūkst. litų. 

Darbuotojų kaitos 2009 metais nebuvo, tik G. Baškienė, dirbusi raštvede, laimėjo 

seniūnės pavaduotojos konkursą. Seniūnijos darbuotojos nuolat kelia kvalifikaciją įvairiuose 

vienos dienos seminaruose, Pakruojo rajono savivaldybės organizuojamuose mokymuose. 

Seniūnė 2009 m. balandţio mėn. išklausė 18 valandų civilinės saugos mokymo kursą 

Nemenčinėje, 2009 m. birţelio 3 d. dalyvavo seminare „Europos Sąjungos paramos įsisavinimo 

nauda, galimybės bei grėsmės―, 2009 m. gruodţio 21 ir 22 dienomis Vietos veiklos grupės 

„Pakruojo rajono partnerystė― organizuotuose mokymuose „Viešųjų pirkimų organizavimas. 

Civilinių sutarčių sudarymas―. Buhalterė Danutė Lukošaitienė dalyvavo mokymuose „Viešojo 

sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartai, buhalterinių sąskaitų likučių 

perkėlimas―, seminare „Darbo sutarties sudarymo, vykdymo ir nutraukimo teisinis 

reglamentavimas ir kiti DK taikymo ypatumai―. Ţemės ūkio specialistė Virginija Karbauskienė 

kovo 12–13 dienomis dalyvavo „Paraiškų priėmimo informacinės sistemos― mokymuose. 

Jaunesnioji socialinė darbuotoja Rasa Gutauskienė mokosi Panevėţio kolegijoje, III kurse. 

Vykdant Pakruojo rajono savivaldybės kontrolieriaus 2008 m. spalio 30 d. pavedimą 

Nr. 14, 2009 metais seniūnijoje buvo atliktas 2008 m. finansinis auditas. Audito metu buvo 

pateiktos pastabos dėl nustatytų trūkumų šalinimo. Visi nustatyti trūkumai laiku pašalinti, apie 

tai raštu informuota Kontrolės ir audito tarnyba. Galutinėje audito išvadoje pareikšta, kad 

seniūnijoje lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais, jų naudojimo įstatymų 

nustatytiems tikslams reikšmingų neatitikčių Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimams 

nenustatyta. 

Nedarbo lygis seniūnijoje per metus išaugo nuo 7,1 proc. iki 11 procentų. 

Besiregistruojančiųjų skaičius nuolat auga, nes darbo netenka vis daugiau darbingo amţiaus 

ţmonių ir jį surasti, ypač ypatingai kaimo vietovėse gyvenantiems, yra vis sunkiau. Su nedarbu 

susijusios ir kitos opios socialinės problemos: girtuoklystė, nusikalstamumas ir kitos problemos 

šeimoje. Dėl to seniūnija kartu su Pakruojo darbo birţa ir savivaldybe organizuoja viešuosius 

darbus seniūnijoje. Per 2009 metus įdarbinta 18 viešųjų darbų darbininkų, t. y. socialiai 

paţeidţiamų asmenų. Jie išdirbo 1 028 darbo dienas, jų atlyginimams su priskaitymais „Sodrai― 

išleista 56 tūkst. litų. Viešųjų darbų darbininkai dirbo visuomeninių teritorijų tvarkymo ir 

graţinimo darbus (apie 10 ha) ne tik Pašvitinio miestelyje, bet ir didesnėse seniūnijos 

gyvenvietėse: Draudeliuose, Mikniūnuose, Pamūšyje buvo šienaujamos seniūnijos priţiūrimos

68 

teritorijos, tvarkoma nušienauta ţolė, priţiūrimi parkai, sodinami ir priţiūrimi gėlynai, valomi 

pėsčiųjų takai, sodinami medeliai. Sutvarkyta 11 neveikiančių seniūnijos kapinių ir atlikti kiti 

darbai. Viešųjų darbų socialinė nauda yra didelė, nes darbininkai ne tik graţino gyvenamąją 

aplinką, bet ir atnaujino darbo įgūdţius, uţsidirbo pragyvenimui būtinų lėšų. 

Pašvitinio seniūnijoje yra 68,85 km savivaldybei priklausančių ţvyrkelių. Visi jie 2009 

metų geguţės, liepos, rugpjūčio, spalio, lapkričio mėnesiais buvo greideriuojami, todėl 

seniūnijai priklausantys keliai šiltuoju metų laikotarpiu buvo gana geros būklės. Keliai Binėnai– 

Vainiūnai, Sosdvaris–Pamūšis, Mikniūnai–Ţelčiai, Voroniai–Vainiūnai, Peleniškiai–Kalnuočiai, 

Pamūšio, Pašvitinio, Mikniūnų, Burniškių, Rimdţiūnų kaimų gatvės pataisytos atsijomis. Gatvių 

seniūnijoje yra 22,7 kilometro, iš jų seniūnijos balanse 13,0 km. Iš seniūnijai priklausančių 

gatvių 8,1 km yra dengtos ţvyru. Jos 2009 metais buvo laiku greideriuojamos ir tinkamai 

priţiūrimos. Keliams ir gatvėms greideriuoti bei gatvių išdauţoms taisyti atsijomis per 2009 m. 

išleista 53 tūkst. litų (2008 metais 150 tūkst. litų). 4,2 km seniūnijos gatvių yra asfaltuotos, 

asfalto būklė kasmet prastėja, todėl Draudelių, Pamūšio, Mikniūnų, Pašvitinio kaimų gatvių 

asfaltbetonio dangos remontui išleista 10 tūkst. litų (2008 m. 30 tūkst. Lt). 

Seniūnijoje pagal ŠRATC parengtą programą 2008 metais buvo nustatytos uţterštų 

teritorijų ribos Vainiūnų, Pašvitinio, Satkūnų bei Draudelių buvusiose fermose. 2009 metais 

uţterštų teritorijų ribos dar kartą tikslintos. Pagal tą pačią programą seniūnijoje įrengtos 2 

konteinerių stovėjimo aikštelės, kuriose yra pastatyti šiukšlių rūšiavimo konteineriai. Šiukšlių 

surinkimo konteinerius seniūnija yra pastačiusi prie 3 didţiausių veikiančių kapinių ir prie 

seniūnijos (buvo numatyta pastatyti po vieną konteinerį ir prie kitų veikiančių kapinių, tačiau 

kilo sunkumų prie jų privaţiuojant). Šiukšles nuo 2007 m. liepos 1 d. išveţa AB „Specializuotas 

transportas― (anksčiau veţė UAB „Švarinta―). Pašvitinio miestelyje 2008 metais šiukšles 

veţdavo kiekvieną trečiadienį, o 2009 metais šiukšlės buvo veţamos 2 kartus per mėnesį, kitur 

1 kartą per mėnesį. Didelių nusiskundimų dėl šiukšlių surinkimo, išveţimo nebuvo gauta, bet 

dar yra atvejų, kai pavieniams, atokiau gyvenantiems asmenims šiukšlės laiku neišveţamos, kai 

ţmones pasiekia netikslios sąskaitos ir pan. 

Gatvių apšvietimo poreikis visiškai patenkintas Peleniškių, Mikniūnų, Draudelių, 

Pašvitinio ir Sosdvario gyvenvietėse. Pamūšio kaime pakabinti 8 šviestuvai, tačiau Pamūšyje 

dar papildomai reikėtų įrengti bent 9 šviestuvus. 2009 metais investicijų programai pateikti 

Pamūšio ir Binėnų kaimų gatvių apšvietimo įrengimo projektai uţ 62 tūkst. litų. Dėl ekonominio 

sunkmečio trumpintas gatvių apšvietimo laikas, maţintas šviestuvų skaičius. Seniūnijų kaimų 

gatvėms apšviesti per 2009 metus išleista 5 tūkts. litų. Maţesnių kaimų apšvietimo problema 

išlieka opi. Reikėtų ir toliau kasmet sutvarkyti bent vienos gyvenvietės gatvių apšvietimą. 

2009 metų pradţioje seniūnijos socialinės rizikos šeimų sąraše buvo 23 šeimos, jose augo 

53 vaikai. Pagrindinės šeimų įtraukimo į šį sąrašą prieţastys – alkoholio vartojimas, socialinių 

įgūdţių stoka ir vaikų neprieţiūra. Su šiomis šeimomis bendrauja jaunesnioji socialinė 

darbuotoja, kuri nuolat lankosi šiose šeimose, tarpininkauja kreipiantis į įvairias institucijas, 

kartu su mokykla, apylinkės inspektoriumi padeda išspręsti šeimyninius konfliktus. 

Metų pabaigoje dėl pagerėjusios padėties šeimose iš soc. rizikos sąrašo buvo išbrauktos 4 

šeimos ir jų liko 17, jose auga 50 įvairaus amţiaus vaikų. 2009 metais 10 vaikų nustatyta 

laikinoji globa. Jų prieţastys: tėvai išvykę į uţsienį, tėvai nesugeba atlikti savo pareigų, smurtas 

prieš vaiką. 

Seniūnijoje yra 6 globėjai. Jie globoja 6 be tėvų globos paliktus vaikus. Glaudţiai 

bendradarbiaujama su Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistėmis, bendrai sprendţiami 

iškylantys klausimai, jos teikia reikalingų patarimų, konsultacijų. 

Seniūnijoje dirba 3 lankomosios prieţiūros darbuotojos. Jos, be priţiūrimų 4 socialinės 

rizikos šeimų, priţiūri ir 10 senelių. Šie darbuotojai taip pat nuolat kreipiasi į seniūniją įvairios 

pagalbos. 

Įvairių pašalpų iš seniūnijos kasos per 2009 metus išmokėta 190,6 tūkst. litų (didţiąją 

dalį pašalpų išmoka bankai). Tai daugiausia pašalpos tiems asmenims, kurie patys nemoka 

tvarkytis su savo pinigais, todėl tenka jiems padėti susimokėti mokesčius ir įsigyti būtiniausių 

prekių, taip pat ir šalpos pensijos asmenims, kurie neturi galimybės jų atsiimti banke.

69 

Seniūnijoje gyvena 578 pensininkai, 36 daugiavaikės šeimos, kuriose auga 122 vaikai, 31 

vienišas asmuo, 9 našliai ar našlės, kurie turi 17 vaikų. Į specialistę, dirbančią su išmokomis, 

per 2009 metus kreipėsi nemaţai asmenų įvairiais klausimais: dėl išmokų vaikams – 296 

asmenys, dėl socialinių pašalpų – 149 asmenys, kieto kuro kompensacijų – 20, vienkartinių 

pašalpų – 6 asmenys (iš jų 2 grįţę iš įkalinimo vietų, 4 dėl ligos). 

Seniūnijoje per 2009 metus 5 kartus buvo dalinami maisto produktai iš intervencinių 

atsargų. Per metus parveţta ir išdalinta per 17 tonų įvairiausių kruopų, cukraus, miltų bei kitų 

maisto produktų labiausiai nepasiturintiems seniūnijos gyventojams (vidutiniškai 211 šeimų). 

105 vaikams paskirti nemokami pietūs mokykloje, iš jų 88 gauna ir pusryčius. Iki 2009 metų 

liepos mėn. lengvatas uţ šiukšlių išveţimą 100 % gavo 49 asmenys, kurie tuo metu gavo 

socialines pašalpas. 50 % lengvata pasinaudojo 62 asmenys (šeimos, auginančios neįgalius 

vaikus, ir šeimos, auginančios 5 ir daugiau vaikų). Nuo liepos 1 dienos tarybos sprendimu 

gaunantiems socialines pašalpas lengvatos panaikintos. Liko 50 % lengvata, kuria pasinaudojo 

80 asmenų. 

Aplankytos 22 socialinės rizikos šeimos, uţpildyti prašymai socialinėms paslaugoms 

teikti. Gauta ir išdalinta dvylikai daugiavaikių šeimų Pakruojo dekano kalėdinė labdara. 

Dalyvauta rajone organizuotoje akcijoje „Tepraţysta tūkstantmečio gerumo medţiai―. Socialinės 

darbuotojos rūpesčiu, į slaugos ligoninę paguldytas A. Sakalauskas, į laikino gyvenimo namus – 

R. Jatulis. 

Seniūnijoje dirba specialistė ţemės ūkio klausimais. Seniūnijoje atliekami pasėlių 

deklaravimo ir valdų atnaujinimo darbai. 2009 metais buvo įdiegta nauja programa ir 

deklaruojamus laukus reikėjo įbraiţyti informacinėje sistemoje. Elektroniniu būdu įbraiţyti 

1 739 deklaruoti pasėlių laukai. 318 laukų įvesta neįbraiţius elektroniniu būdu, nes, kaip ir 

kiekvienais metais, ţmonės laukia paskutinių deklaruoti skirtų terminų. Susidaro didelės eilės, 

dėl to kyla trukdţių internete. 

2009 metais pasėlius deklaravo 280 ūkininkų (pernai 294), dauguma iš jų atnaujino Valdų 

registro duomenis, pateikė ataskaitas apie trąšų naudojimą savo ūkiuose per 2008 metus. 

Seniūnijos gyventojai buvo konsultuojami dėl dalyvavimo įvairiose Lietuvos kaimo 

plėtros 2007–2013 metų programos priemonėse. Informuojami apie netinkamai deklaruotus 

pasėlių plotus, taisomos pasėlių deklaracijos ir atliekami kiti Ţemės ūkio skyriaus pavedami 

darbai. Didelį darbo krūvį sudaro Mokesčių deklaracijų uţ ţemės nuomą, priminimų apie 

nesumokėtą ţemės nuomos mokestį išdalinimas, tikslinimas, Lietuvos ţemės ūkio konsultavimo 

tarnybos įvairiausios informacijos skleidimas ir t. t. Kaip ir ankstesniais metais, taip ir šiais, nuo 

2009 m. rugpjūčio 14 d. seniūnijoje renkama informacija ir pristatomos ataskaitos kas savaitę, o 

vėliau – ketvirtinės VĮ Ţemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui apie ūkininkų, kurių 

pasėlių plotai sudaro daugiau kaip 50 ha, nuimto derliaus, parduotų bei augintojų sandėliuose 

laikomų grūdų kiekius (ataskaita GS-5). Tokių ūkių šiais metais seniūnijoje buvo 33. 2009 

metais priemonėje „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės ţemės ūkio gamybos― dalyvavo vienas 

seniūnijos gyventojas. 

Pakeitus Vietos savivaldos įstatymo 33 ir 35 straipsnius, 2009 metais seniūnas parengė 

seniūnaitijų sudarymo projektą ir visą seniūniją pagal buvusius ūkius suskirstė į 6 seniūnaitijas. 

Seniūnaitijų steigimas – tai vienas iš galimų būdų stiprinti ryšius su gyventojais. Tarybai 

patvirtinus seniūnaitijų ribas, per gyventojų sueigas buvo išrinkti 6 seniūnaičiai. Centro 

seniūnaitijoje – Jūra Mockūnienė, Peleniškių – Loreta Kanapeckienė, Draudelių – Danguolė 

Drupienė, Sosdvario – Zita Dagienė, Pamūšio – Vitalijus Matickas, Mikniūnų – Venė Grybienė. 

Visi išrinkti seniūnaičiai yra darbštūs, aktyvus visuomenininkai, pelnę ţmonių pasitikėjimą. 

Jiems rūpi kaimo reikalai ir jų ţmones, jie yra puikūs patarėjai bei padėjėjai seniūnui. 

Kultūriniam gyvenimui seniūnijoje vadovauja Pamūšio kultūros namai, turintys 

„Pamūšio― ir vaikų „Naujapamūšio― etnografinius ansamblius, aktyviai dalyvaujančius ne tik 

rajono kultūriniame gyvenime. „Pamūšio― etnografinis ansamblis jau daug metų atstovauja 

mūsų kraštui Europiadose, dalyvauja Dainų šventėse. Šių metų Dainų šventės programą rodė ir 

seniūnijos gyventojams – liepos 6 dieną, minint Lietuvos vardo paminėjimo rašytiniuose 

šaltiniuose tūkstantmetį.

70 

Jaunatviška energija, tradicijų puoselėjimu bei meile savo kraštui nenusileidţia vaikų 

folkloro ansamblis „Naujapamūšis― (vadovė Zita Kapučinskienė). Jam 2009 m. gruodţio 10 d. 

Pakruojo kultūros centre įvykusiame tradiciniame jaunimo renginyje suteikta „Jaunųjų 

ţvaigţdučių― nominacija „Metų folkloro ansamblis―. 

2006 m. su Pašvitinio Švč. Trejybės baţnyčios klebonu sudaryta Maironio salės panaudos 

sutartis, tačiau, norint ją eksploatuoti, pastate reikėjo atlikti remontą. 2007 m. šiam pastatui 

pakeista stogo danga, perstatytas priestatas, 2008 metais pakeisti langai, sutvarkytas tualetas. 

Remonto darbai buvo tęsiami ir 2009 metais: laisvalaikio salėje sutvarkytas šildymas ir 

kanalizacija. 

Laisvalaikio salėje dirbančioms 2 specialistėms pamaţu gerėja darbo sąlygos, kuriasi 

nauji šokių bei ansamblių kolektyvai. Viena specialistė dirba su vaikų šokių kolektyvais, kita 

vadovauja vokaliniam moterų ansambliui „Devynbalsė― ir šiais metais susikūrusiam 

pagyvenusių ţmonių vokaliniam ansambliui, kuris debiutavo Klovainiuose vykusiame romansų 

vakare. Šiais metais 14 kartą į Pašvitinį buvo atvykę svečiai iš Holdorfo parapijos Vokietijoje. 

Bendradarbiaujama su aktyviai veikiančiomis 3 bendruomenėmis: Pašvitinio, 

vadovaujama Jūros Mockūnienės, Pamūšio, vadovaujama Vitalijaus Maticko, ir Mikniūnų, 

vadovaujama (nuo šių metų) Nerijaus Lebedos. Šiais metais savo veiklą įregistravo ir Draudelių 

kaimo bendruomenė. Bendruomenė pirmininke išsirinko Stanislavą Jakienę. Draudelių 

bendruomenei pirmiausia reikia išspręsti vieną opiausių šio kaimo problemų – rasti sueigų vietą. 

Bendruomenės dalyvauja projektinėje veikloje. Seniūnija visuose projektuose dalyvauja 

partnerio teisėmis. Gaila, tačiau šiemet Pašvitinio bendruomenė, dalyvavusi Ţemės ūkio 

ministerijos organizuotame Valstybės paramos kaimo bendruomenių ir vietos veiklos grupių 

veiklai remti konkurse, lėšų negavo. Paramą gavo tos bendruomenės, kurios projektus pateikė 

pirmą kartą. Pašvitinio bendruomenė pateikė projektą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 

metų programos vietos veiklos grupės „Pakruojo rajono partnerystė― strategijos 2.2 priemonę 

„Veiklios, besimokančios ir solidarios bendruomenės ugdymas―. Patvirtinus finansavimą 

Pašvitinio kaimo bendruomenės 22 nariai vaţiuos į Vokietiją. 

Visos trys bendruomenės buvo pateikusios paraiškas gauti finansinę paramą iš NVO, 

tačiau dėl sunkmečio nė viena bendruomenė finansinės paramos negavo. Seniūnija stengiasi, 

kad visos bendruomenes spaudţiančios problemos pirmiausia būtų aptariamos bendruomenės 

suėjimuose, paskui kartu su seniūnija būtų ieškoma sprendimo būdų. 

Seniūnija dalyvauja rajoniniame graţiai tvarkomų sodybų, įstaigų ir bendruomenių 

konkurse. Rajoninei vertinimo komisijai šiemet buvo pristatyta 11 graţiausių sodybų. Kasmet 

graţiai besitvarkančių sodybų šeimininkų būrys gausėja, o Zina ir Vytautas Červinskai, Dina ir 

Vitalijus Matickai, Odeta ir Gintautas Kriščiūnai sutiko primti Pakruojo poilsio ir turizmo 

centro organizuojamas ekskursijas. Šie ţmonės savo sukurtu groţiu noriai dalinsis su kitais. 

Negalima nepaminėti ir kitų graţiai tvarkomų sodybų: tai L. V. Kriukų, A. G. Ţemaičių, A. F 

Gustevičių, E. B. Marcinkevičių ir kt. sodybos. Graţiausių sodybų šeimininkai buvo pakviesti 

dalyvauti Pakruojo šventėje „Susiverţės Pakruojs―, kur rajoninės Graţiausių sodybų vertinimo 

komisijos buvo pagerbti ir apdovanoti. 

Pašvitinio seniūnijoje organizuojamos tradicinės šventės: Uţgavėnių šventė, ţiemgalos 

renginiai miestelių aikštėse, Joninių šventė, Liepos 6-ąją – seniūnijos Sporto ir meno šventė, 

skirta Lietuvos vardo tūkstantmečiui. Taip pat kiekvienais metais paţymimos valstybinės 

šventės, Motinos diena, Tarptautinė vaikų gynimo diena ir pan. Šiemet, kai visa Lietuva liepos 

5-ąją rinkosi kartu dainuoti Lietuvos himno, miestelio skvere seniūnijos moterys iš gyvų gėlių 

ţiedų išaudė 3x8 metrų dydţio įspūdingą kilimą Lietuvai. Kasmet seniūnija dalyvauja rugpjūčio 

mėnesį rengiamoje Pakruojo miesto šventėje. 

Nuo 2005 metų Pašvitinio bibliotekoje veikia Viešasis interneto prieigos taškas, kuriame 

yra 5 kompiuteriai. Kompiuteriai dirba visu pajėgumu, nuolat yra uţimti, pagrindiniai 

lankytojai – vaikai. Šių metų spalio 15 dieną bibliotekoje viešasis interneto ryšys atnaujintas, 

pakeisti visi 5 ten buvę kompiuteriai. Projektą „Bibliotekos paţangai― vykdė Lietuvos 

nacionalinė Martyno Maţvydo biblioteka kartu su Lietuvos kultūros ministerija. Taigi Pašvitinio 

biblioteka – viena iš daugelio aprūpintų naujausia kompiuterių ir programine įranga bei

71 

plačiajuosčiu ryšiu. Suaugę miestelio gyventojai šia paslauga naudojasi, tačiau retai, nes 

bibliotekos darbo valandos baigiasi 18 valandą ir dirbantys miestelio gyventojai nespėja šia 

paslauga pasinaudoti. Internetu naudotis kviečiami ir nemokantys, nes čia galima gauti 

reikalingų konsultacijų. 

Jau 2 metai bibliotekoje yra pastatytas Pakruojo darbo birţos kompiuteris, kad bedarbiai, 

gyvenantys seniūnijoje, galėtų suţinoti apie laisvas darbo vietas, apie reikalingas profesijas ir 

pan., tačiau realiai šis kompiuteris naudos duoda maţai, nes bedarbiai nemoka, o gal 

nesuinteresuoti juo naudotis. 

Aktyviai dalyvauta vietiniuose ir rajoniniuose sporto renginiuose. Krepšinis ypač 

mėgstama seniūnijos jaunimo sporto šaka. Buvo surengtos varţybos, skirtos Lietuvos 

nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti. Dalyvavo apie 60 sportininkų. Seniūnijos Sporto 

šventėje (liepos 6 d.) Pašvitinyje dalyvavo po keliolika krepšinio, tinklinio komandų ne tik iš 

rajono, bet ir iš aplinkinių miestų, Gasčiūnų kaimo jaunimas. Seniūnijos komanda dalyvavo 

rajono vyrų krepšinio II lygos pirmenybėse laimėti AB „Dolomitas― taurę (iškovota garbinga 

trečioji vieta). 2009 m. geguţės menesį vykusiose rajoninėse seniūnijų sportinėse ţaidynėse 

parko tinklinio ir krepšinio komandos iškovojo pirmąsias vietas ir rugsėjo mėnesį atstovavo 

rajonui Šiaulių apskrities seniūnijų sporto ţaidynėse Radviliškyje. Čia ir vėl pasisekė seniūnijos 

krepšininkams. Iškovota I vieta ir Pašvitinio seniūnijos krepšininkai gavo teisę atstovauti 

Šiaulių apskričiai II Lietuvos seniūnijų sporto ţaidynėse Birštone, kur iškovota garbinga II vietą. 

Per 2009 metus seniūnijos gyventojams išduotos 654 paţymos, daugiausiai apie šeimos 

sudėtį. Namų ūkių knygų galiojimo laikotarpis pasibaigė 2003 m., todėl išduodami paţymas apie 

šeimos sudėtį seniūnijos darbuotojai remiasi pačių gyventojų pateiktais prašymais, kuriuose jie 

nurodo savo šeimos sudėtį. Daţnai dėl sugyventinių iškyla nesusipratimų. 

Seniūnijos darbuotojai atsako į gautus iš įvairiausių institucijų raštus: per 2009 metus 

parengti ir išsiųsti 303 raštai, gauti ir uţregistruoti 788 raštai. Paskutinį 2009 metų mėnesį ypač 

daug dėmesio buvo skirta asbesto turinčių gaminių inventorizacijai. Seniūnės pavaduotoja 

priėmė besikreipiančius ţmones ir uţpildė 99 asbesto inventorizacijos ataskaitas. 

Nuo 2007 m. liepos 1 d. seniūnijoms perduotos gyvenamosios vietos deklaravimo 

duomenų ir gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitos tvarkymo funkcijos. Teisė 

naudotis Gyventojų registro duomenimis patvirtinta vyriausiajai specialistei Ritai Beleckienei ir 

vyriausiajai ţemės ūkio specialistei Virginijai Karbauskienei. Per 2009 metus 335 gyventojai į 

seniūniją kreipėsi dėl gyvenamosios vietos deklaravimo paslaugų. Atvykimą deklaravo ir 

seniūnijoje gyvenamąją vietą pakeitė 84 gyventojai, išvykimą – 10. Dėl deklaravimo duomenų 

taisymo, keitimo ar naikinimo kreipėsi 11 gyventojų, 1 gyventojas įtrauktas į gyvenamosios 

vietos neturinčių asmenų apskaitą. 229 kreipėsi dėl paţymos apie deklaruotą gyvenamąją vietą 

išdavimo. 

Seniūnija nuoširdţiai stengiasi padėti seniūnijos gyventojams išspręsti dėl autobusų 

maršrutų nutraukimo susidariusias problemas. Didţiausią problemą šiuo metu turi Binėnų bei 

Sosdvario kaimai: vasarą nutraukus autobusų maršrutą per Lygumus Gaubių ir Binėnų kaimai 

faktiškai neturi susisiekimo su rajono centru. Ten gyvena senyvo amţiaus ţmonės, kuriems 

reikia vykti pas gydytojus ar tvarkytis kitų reikalų. Šią problemą reiktų kuo skubiau spręsti. 

Spręstina ir Mikniūnų kaimo Trivalakių gatvės bei Pamūšio kaimo Burniškių gatvės 

asfaltavimo problema, geriamojo vandens kokybės gerinimo visose seniūnijos gyvenvietėse 

klausimas, kai kurių gyvenviečių paţymėjimas ţenklais. 

Rozalimo seniūnija 

Seniūnija 2009 metais dirbo vadovaudamasi Vietos savivaldos, Valstybės tarnybos 

įstatymais, seniūnijos veiklos nuostatais ir kitais teisiniais aktais. 

2009 metais seniūnijoje buvo vykdomi viešieji darbai pagal viešųjų darbų atlikimo 

sąmatą. Atlikta darbų uţ 41 280 Lt. Buvo įdarbinta 11 ţmonių. 

Per viešuosius darbus buvo tvarkoma gyvenviečių aplinka, gatvės, sodinami medeliai ir 

dekoratyviniai krūmai. Buvo pasodinta 120 įvairių rūšių medelių ir krūmų. Išvalyta ir

72 

sutvarkyta Plaučiškių tvenkinio aplinka. Nuolat priţiūrimos gyvenviečių gatvės ir šaligatviai, 

aikštės. Buvo formuojami nauji ir priţiūrimi visi esami gėlynai centrinėse gyvenvietėse. 

Rozalimo miestelio Laisvės aikštėje atnaujinta veja, iškirsti apdţiūvę medţiai, 

priţiūrimos gyvatvorės. 

Ţvirblonių gyvenvietėje toliau buvo tvarkomas parkas, gėlynai, įstaigų teritorijos, 

keičiami gėlynai, kertami, raunami ir genėjami medţiai bei krūmai. 

Nuo ankstyvo pavasario iki pat rudens Rozalimo, Ţvirblonių ir Plaučiškių gyvenvietėse 

buvo atlkiekami šaligatvių ir kitų visuomeninio naudojimo plotų prieţiūros darbai (buvo 

šienauta, valyti šaligatviai, genėtos medţių šakos, veţtos šiukšlės, lapai). 

Vasaros metu priţiūrimos Paeţerių ir Plaučiškių kaimuose esančių papludymių 

teritorijos. 

Kaip ir kiekvienais metais nušienauta ţolė, iškirsti menkaverčiai krūmai 6 

neveikiančiose kapinėse. Pavasario ir vasaros laikotarpiu po kelis kartus nupjauta ţolė per 5 ha 

plote (pakelėse, skveruose, parkuose ir kt.) 

Rozalimo miestelyje, Plaučiškių, Medikonių ir Ţvirblonių gyvenvietėse atlikta gatvių 

asfalto remonto darbų uţ 15 000 Lt. Atliktas ir vietinės reikšmės kelių remontas, uţpiltos 

didesnės duobės atsijomis ir tris kartus atlikti visų kelių greideravimo darbai uţ 35 000 Lt. 

Nuolat lankytasi rizikos šeimose, įvertintos gyvenimo sąlygos, vaikų prieţiūra ir 

apsauga. Tokių šeimų seniūnijoje yra 17, jose auga 44 vaikai. Surašyta 314 buities tyrimo aktų. 

Bendrauta su globojamų vaikų šeimomis, kurių seniūnijoje yra 8, ir viena šeimyna. 

Globojamose šeimose auga 12 vaikų, iš jų šeimynoje 5 vaikai. 

Parengti dokumentai 1 asmenį apgyvendinti stacionarinėje įstaigoje. Lankomosios 

prieţiūros darbuotojas priţiūri 10 vienišų pensininkų. Paruošti dokumentai 114 šeimų ir 

nemokamai maitinami mokyklose 195 moksleiviai. Priimti 67 prašymai ir kiti reikalingi 

dokumentai dėl atliekų tvarkymo lengvatų. Iš viso per metus socialinio darbo klausimais 

priimti 398 prašymai (kuro kompensacijos, išmokos uţ vaikus, soc. paramos, vienkartinės 

išmokos, maisto produktams ir kt.). Sutvarkyti dokumentai ir maisto produktus iš intervencinių 

atsargų gavo 147 šeimos – 411 asmenų. 

Per 2009 metus seniūnijoje atlikti 53 notariniai veiksmai. Gyventojams išduota 502 

šeimos sudėtį, kitą faktinę padėtį nustatančios paţymos. Policijos komisariatui pateikta 16 

šeimos sudėties paţymų ir 21 paţyma, charakterizuojanti asmenį. Teikta informacija Pataisos 

inspekcijai. Gauti 28 ţodiniai ir 3 raštu gyventojų prašymai, pageidavimai, skundai. 

2009 metais buvo priimtos 229 deklaracijos tiesioginėms išmokoms uţ pasėlius gauti. 

Buvo tikslinamas pašarų registras. Sutvarkytos gyventojams paraiškos gauti tiesiogines išmokas 

uţ 2009 metų kvotinį pieną. Išdalinti pranešimai apie tiesiogines išmokas uţ kvotinį pieną bei 

pranešimai apie jų negavimo prieţastis. Tęsiamas ţemės ūkio valdų registravimas ir 

atnaujinimas Ţemės ūkio ir kaimo verslo registre, registruojama pašarų registre. Išduota 1 

paţyma dėl ţemės ūkio veiklos. 

Seniūnijoje per metus įregistruotos 37 mirtys. Išduoti 43 leidimai laidoti seniūnijos 

kapinėse. 

Gyvenamąją vietą seniūnijoje deklaravo 113 gyventojų. Į gyvenamosios vietos 

neturinčių asmenų apskaitą įtraukti 4 asmenys. Duomenų keitimas atliktas 19 asmenų. Apie 

deklaruotą gyvenamąją vietą išduotos 352 paţymos, išsideklaravo 18 asmenų. Priimta 19 

sprendimų, savininko prašymu, naikinti duomenis. 

Ţeimelio seniūnija 

Seniūnas dirba vadovaudamasis Vietos savivaldos įstatymu, Valstybės tarnybos įstatymu, 

Darbo sutarties įstatymu ir kitais įstatymais. 

Nuolat skiriant lėšų vietinės reikšmės kelių prieţiūrai, labai pagerėjo jų kokybė. Buvo 

uţtaisytos duobės visų gyvenviečių asfaltuotose gatvėse, dalis gatvių pabarstytos skaldos 

atsijomis.

73 

Pagal Viešųjų darbų programą dirbo 12 darbininkų. Jie sutvarkė Lauksodţio, Steigvilių, 

Ţeimelio kapines. Iškirto krūmus, menkaverčius medţius Lauksodţio, Mikoliškio, Grikpėdţių 

kaimuose. 

Gyventojams išduota 515 paţymų apie šeimos sudėtį, 11 charakteristikų. 

Atliktas 141 notarinis veiksmas. 

Gyvenamąją vietą deklaravo 131 asmuo. 

Išduota 240 paţymų apie deklaruotą gyvenamąją vietą. Apie deklaruotą paskutinę 

gyvenamąją vietą išduota 12 paţymų. 

Gyvenamosios vietos deklaravimo datos atkurtos 12 asmenų. 

Savininkų prašymu, priimti 8 sprendimai panaikinti deklaruotą gyvenamąją vietą. 

Pateikta informacija Pakruojo rajono policijos komisariato Migracijos poskyriui apie 36 

mirusius gyventojus. 

Išduoti 46 leidimai laidoti. 

Pakruojo rajono teritoriniam gynybos štabui pateikta informacija apie mirusius vyrus iki 

45 metų. 

Renkama informacija ir sudaromi vienišų ţmonių, neįgaliųjų sąrašai. 

Dėl intervencinio maisto gautas 271 prašymas, dėl lengvatų uţ komunalinių atliekų 

rinkimą – 65 prašymai. Priimta 10 gyventojų prašymų gauti soc. paslaugas. 

Seniūnijoje yra 20 rizikos šeimų. Šešioms šeimoms reikia intensyvios socialinės 

pagalbos. Šias šeimas jaunesnysis socialinis darbuotojas aplanko po šešis kartus per mėnesį. 

Likusias šeimas jis aplanko po du kartus per mėnesį. 

Seniūnijoje atlikti darbai, pavesti savivaldybės administracijos direktoriaus: išdalytos 

ţemės mokesčių ir ţemės nuomos mokesčių deklaracijos, gyventojams įteikti informaciniai 

pranešimai dėl tiesioginių išmokų uţ kvotinį pieną ir dėl sumaţintų pieno kvotų, išduotos 4 

paţymos dėl ankstyvo pasitraukimo iš ţemės ūkio veiklos, 369 ţemės naudotojai deklaravo 

ţemės plotus, atnaujintos 226 valdos. 

Seniūnija dalyvauja Ţeimelio seniūnijos bendruomenių rengiamuose susirinkimuose ir 

šventėse. Kartu su bendruomenėmis organizuota Ţeimelio seniūnijos šventė. 

Civilinė metrikacija 

2009 metais rajone uţregistruotas 251 naujagimis. Kiekvienam kūdikiui, kuriam 

suteiktas lietuviškos kilmės vardas, Lietuvos tūkstantmečio proga įteiktos mero padėkos (14 vnt.; 

vardai – Jokūbas, Jonas, Povilas, Ąţuolas, Agota ir kt.) 

Apskaitytas 36 vaikų, gimusių uţsienyje, gimimas (Didţiojoje Britanijoje, Norvegijoje, 

Airijoje, Rusijoje, JAV, Ispanijoje). 

Įforminti 106 tėvystės pripaţinimai, iš jų teismo sprendimu – 2. Teismo keliu nuginčyta 

tėvystė 7 vaikams. Įvaikinimų 2009 m. nebuvo. 

Įregistruotos 93 santuokos. Apskaityta 13 baţnytinių santuokų ir 4 santuokos, sudarytos 

uţsienyje (Didţiojoje Britanijoje, Nyderlanduose, Rusijoje). Išduotos 9 paţymos dėl santuokos 

sudarymo uţsienyje. 

Įregistruotos 57 ištuokos. 1 ištuoka, įregistruota JAV, apskaityta. 

Rajone įregistruotos 403 mirtys. 

Sudaryti 145 civilinės būklės akto įrašo papildymo, pakeitimo įrašai. 

Sudaryta 11 akto įrašo ištaisymo bylų, 5 pavardės pakeitimo bylos. 

Kiekvieno mėnesio 1 ir 16 dienomis apie sudarytus civilinės būklės aktų įrašus buvo 

atsiskaitoma su Gyventojų registro tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos 

Respublikos teisingumo ministerija. Iki kiekvieno mėnesio 5 dienos buvo atsiskaitoma su 

Pakruojo rajono policijos komisariato Migracijos poskyriu dėl mirusių piliečių asmens tapatybę 

patvirtinančių dokumentų. Taip pat buvo atsiskaitoma ir su kitais respublikos miestų ir rajonų 

policijos komisariatų Migracijos poskyriais. Iki kiekvieno mėnesio 5 dienos buvo atsiskaitoma 

su savivaldybės karo prievolės administravimo specialistu dėl Pakruojo rajone mirusių 16–26 m.

74 

amţiaus vyrų. Taip pat buvo atsiskaitoma su Karo prievolės administravimo tarnybos teritoriniu 

Pakruojo skyriumi dėl Pakruojo rajone mirusių iki 45 m. amţiaus vyrų. 

Kiekvieno mėnesio 1 d. buvo atsiskaitoma su Lietuvos Respublikos statistikos 

departamentu dėl gydymo įstaigose išduotų medicininių mirties liudijimų. 

Seniūnijose sudaryti mirčių aktų įrašai suvedami į Gyventojų registro tarnybos prie 

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenų bazę, ištaisyti klaidingai seniūnijose 

sudaryti įrašai. 

Sudaryti visų seniūnijų mirčių akto įrašų 2008 m. registrai. 

Kiekvieną mėnesį ŠRATC pateikiami rajone mirusių ir gimusių vaikų sąrašai. 

Nurašyti dokumentai ir liudijimai, kurių saugojimo terminas pasibaigęs. Kiekvieną 

mėnesį seniūnijoms pateikiami gimusių vaikų ir mirusių asmenų, kurių akto įrašai sudaryti 

Pakruojo r. CMS, sąrašai. 

Sudarytas ir Šiaulių apskrities archyve patvirtintas civilinės būklės aktų įrašų nuolatinio 

saugojimo bylų apyrašas Nr. 1 (2005–2007 m.), civilinės būklės aktų įrašų nuolatinio saugojimo 

abėcėlinių rodyklių apyrašas Nr. 2 (2004–2007 m.), civilinės būklės aktų registravimo ir asmens 

kodų suteikimo ilgo saugojimo bylų apyrašas Nr. 3 (1992–2008 m.). 

Surašyta civilinės metrikacijos tarnybos istorijos ir 1992–2008 m. dokumentų 

sutvarkymo paţyma. 

Paruoštas Pakruojo r. CMS 1955–1956 m. atkurtų gimimo aktų įrašų bylų apyrašo 

juodraštinis variantas. 

Sudarytas 2008 metų abėcėlinis ţurnalas. Sutvarkytas 2008 metais Pakruojo r. CMS 

sudaryti civilinės būklės aktų įrašų archyvas. 

Dėl dokumentų gavimo pakartotinai iš Civilinės metrikacijos archyvo kreipėsi 743 

pareiškėjai. Civilinės būklės aktų įrašų liudijimų pajamavimo duomenys ir jų išdavimo apskaita 

saugoma kompiuterinėje laikmenoje. 

Karo prievolės administravimas 

Pakruojo rajono savivaldybės administracija, vykdydama valstybės savivaldybėms 

perduotą karo prievolės administravimo funkciją, savo veikloje vadovavosi Karo prievolės 

įstatymu (Ţin., 1996, Nr. 106-2427), Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu (Ţin., 

2000, Nr. 91-2832), kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais bei Pakruojo 

rajono savivaldybės teisės aktais. 

Per 2009 metus įvyko 5 Karo prievolininkų atrankos komisijos posėdţiai. Iš viso buvo 

priimti 36 sprendimai dėl karo prievolininkų privalomosios pradinės karo tarnybos. Iš jų 6 

šauktiniai pasiųsti į Panevėţio karo prievolės centrą, 30 šauktinių atleista nuo privalomosios 

pradinės karo tarnybos. 

Sudarytas jaunuolių, gimusių 1993 metais, sąrašas. Į karinę įskaitą įrašyti 2 387 

šauktiniai: iš jų 542 ikišauktinio amţiaus jaunuoliai, 1 845 šauktinio amţiaus jaunuoliai. Visiškai 

įformintos ir sutvarkytos 357 ikišauktinio amţiaus jaunuolių bylos. 

2009 m. balandţio 16 d. kartu su Karo prievolės administravimo tarnybos prie Krašto 

apsaugos ministerijos Panevėţio karo prievolės centro teritorinio Pakruojo skyriaus vedėju K. 

Malinausku buvo patikrinti 4 ūkio subjektai, kaip jie tvarko karo prievolininkų apskaitą. 

2009 m. rugpjūčio mėnesį kartu su Pakruojo rajono savivaldybės atstovais apsilankyta 

Lietuvos kariuomenės karinių jūrų pajėgose. 

Mobilizacija 

2009 m. lapkričio 2 d. Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu 

Nr. A-463 patvirtinta Pakruojo rajono savivaldybės mobilizacijos štabo sudėtis. 

Per 2009 m. organizuoti ir vesti 2 mobilizacijos posėdţiai: ,,Dėl savivaldybės 

mobilizacijos štabo narių supaţindinimo su štabo uţdaviniais, funkcijomis, teisėmis ir

75 

atsakomybe― ir ,,Dėl pasirengimo NATO pajėgų priėmimui, karių priėmimo ir apgyvendinimo 

organizavimo―. Surinkta informacija perduota Šiaulių AVA CSMD. 

Surinkta informacija dėl rekvizicinio transporto priemonių poreikio Pakruojo rajone, jei 

būtų paskelbta mobilizacija. 

Surinkta informacija dėl savivaldybės mobilizacijos štabo narių mobilizacinio mokymo. 

Šie nariai dalyvauja rengiantis mobilizacijai, mokomi pasirengti ir vykdyti pavestas pareigas 

mobilizacijos, krizės ar ekstremalių situacijų metu. 

Siekiant uţtikrinti racionalų valstybinių mobilizacinių uţsakymų sudarymą ir vykdymą, 

surinkta informacija apie savivaldybės teritorijoje esančių įmonių, kurios gamina ir tiekia maisto 

produktus ir kitas būtinąsias prekes ir su kuriomis turėtų būti sudaryti valstybiniai mobilizaciniai 

uţsakymai dėl šių prekių gaminimo ar tiekimo paskelbus mobilizaciją. 

Teisinė veikla 

Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Juridinis skyrius, atsiţvelgdamas į 

savivaldybės administracijos strateginius tikslus ir uţdavinius, atliko tokius toliau nurodytus 

darbus. 

Padėjo administracijos direktoriui organizuoti įstaigos personalo darbą, teikė siūlymus 

dėl administracijos struktūros ir pareigybių. 

Rengė personalo pareigybių sąrašus, konsultavo savivaldybės administracijos struktūrinių 

padalinių vadovus pareigybių aprašymo rengimo klausimais, teikė jiems siūlymus dėl pareigybių 

aprašymo keitimo ir papildymo. 

Tvarkė ir rengė savivaldybės administracijos personalo dokumentaciją, Valstybės 

tarnautojų registro duomenų bazę. 

Organizavo konkursus į valstybės tarnybą (2 konkursai), savivaldybei pavaldţių įstaigų 

vadovų priėmimą į pareigas ir atleidimą iš jų. 

Padėjo administracijos direktoriui kontroliuoti, kaip asmenys, dirbantys valstybės 

tarnyboje, savivaldybės, viešųjų įstaigų vadovai vykdė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių 

interesų derinimo įstatymo nuostatas. 

Organizavo karjeros valstybės tarnautojų veiklos vertinimą. 

Pagal kompetenciją rengė savivaldybės tarybos sprendimų, mero potvarkių, 

administracijos direktoriaus įsakymų projektus. 

Tvarkė ir teikė dokumentus archyvui įstatymų nustatyta tvarka, rengė savivaldybės 

dokumentacijos planą. 

Pagal kompetenciją nagrinėjo gyventojų skundus ir prašymus. 

Pakruojo rajono savivaldybės gyventojams teikė pirminę teisinę pagalbą, asmenims, kurie 

kreipėsi teisinės pagalbos, padėjo surašyti prašymus dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. 

Apie pirminės ir antrinės pagalbos teikimą skelbė savivaldybės administracijos pastato 

skelbimų lentoje, tinklapyje www.pakruojis.lt. 

Tikrino bei derino, ruošė savivaldybės administracijos, savivaldybės pasirašomas sutartis, 

rengė išvadas ir kitus dokumentus skyriaus kompetencijai priskirtais klausimais. 

Dalyvavo Administracinės komisijos prie Pakruojo rajono savivaldybės tarybos, 

Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Prevencinio darbo koordinavimo grupės veikloje, 

Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijos darbe. 

Įgyvendindamas Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus 

nuostatus atstovavo Pakruojo rajono savivaldybės ir savivaldybės administracijos interesams 7 

civilinėse ir 3 administracinėse bylose. Teismui pateiktas civilinis ieškinys dėl skolos 

išieškojimo. 

2009 m. spalio 24 d. minint Konstitucijos dieną organizuotas Konstitucijos egzaminas. 

Juridinis skyrius registruoja Pakruojo rajono ūkininkų ūkius, išduoda licencijas, leidimus 

renginiams: 

2009 m. įregistruoti 42, išregistruoti 133 ūkininkų ūkiai. Išduotos 5 licencijos verstis 

maţmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, 3 licencijos verstis maţmenine prekyba tabako

76 

gaminiais, 17 vienkartinių licencijų. Vienai įmonei licencija patikslinta, dviems papildytos, 

keturioms panaikintos licencijos verstis maţmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir tabako 

gaminiais. 

Apie išduotas, sustabdytas, panaikintas licencijas, leidimus buvo informuojamas Juridinių 

asmenų registras, Šiaulių VMI Pakruojo skyrius, Socialinio draudimo fondo valdybos Pakruojo 

skyrius, skelbiama informacija leidinyje „Informaciniai pranešimai―. 

Išduotos 6 licencijos kortelės veţti keleivius vietinio susisiekimo maršrutais, 2 licencijos 

kortelės – veţti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi. Trims licencijos kortelėms pratęstas 

galiojimas veţti keleivius vietinio susisiekimo maršrutais, o dviems licencijos kortelėms – veţti 

keleivius lengvaisiais automobiliais taksi. Panaikintos trys licencijos kortelės veţti keleivius 

vietinio susisiekimo maršrutais. 

Septynioms įmonėms išduota 11 leidimų prekiauti I, II klasės pirotechnikos priemonėmis. 

2009 metais buvo paruoštas savivaldybės tarybos sprendimas „Dėl individualios veiklos, 

kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, fiksuotų pajamų mokesčio dydţių nustatymo 

2010 metams―. 

Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Juridinis skyrius derino Pakruojo rajono 

savivaldybės tarybos sprendimų projektus, įgyvendino kitas funkcijas, numatytas skyriaus 

nuostatuose ir kituose teisės aktuose. 

Apskaita 

Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Apskaitos skyrius savo darbą vykdo 

vadovaudamasis skyriaus nuostatais, savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais, 

savivaldybės tarybos sprendimais, Biudţetinių įstaigų buhalterinės apskaitos įstatymu ir kitais 

norminiais dokumentais. Apskaitos skyriuje 2009 metams patvirtinti 4 etatai. 

Visas savivaldybės administracijai skirtas pinigines lėšas Apskaitos skyrius apskaito 14 

atidarytų banko sąskaitų, tvarko šių sąskaitų kasinių ir faktinių išlaidų apskaitą. 

Savivaldybės administracijos veiklai, turtui inventorizuoti ir teisinei registracijai, 

valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms vykdyti, uţdarosioms akcinėms 

bendrovėms ir kitoms organizacijoms finansuoti buvo panaudota 5 130,2 tūkst. Lt. Iš jų darbo 

uţmokesčiui panaudota 1 423,5 tūkst. Lt, socialiniam draudimui 419,9 tūkst. Lt. 

Atlyginimai mokami 58 darbuotojams, atlyginimas pervedamas į darbuotojų nurodytas 

banko sąskaitas. Buvo vykdomi atsiskaitymai su atleistais iš darbo darbuotojais, išmokėtos 

išeitinės kompensacijos. Kai kuriems darbuotojams išeitinės išmokos bus baigtos mokėti 2010 

metais. 

Mėnesiui pasibaigus uţ visus padalinius ir seniūnijas teikiamos ataskaitos Mokesčių 

inspekcijai. Kas ketvirtį teikiamos ataskaitos Socialinio draudimo skyriui ir metams pasibaigus – 

Valstybinei mokesčių inspekcijai. 

Skyrius apskaito administracijos ir savivaldybės ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį 

turtą, tvarko trumpalaikio turto ir atsargų apskaitą. Per 2009 metus į apskaitą įtraukta ilgalaikio 

turto uţ 13 896,8 tūkst. Lt, valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdyti patikėjimo teise 

buvo gauta uţ 150,0 tūkst. Lt, nuosavybėn perimta turto uţ 18 020,7 tūkst. Lt. 

Per metus iš apskaitos buvo nurašyta turto uţ 314,5 tūkst. Lt. Iš jo UAB „Pakruojo 

komunalininkui― perduota kaip turtinis įnašas 147,7 tūkst. Lt, rajono mokykloms atiduota 

patikėjimo teise valdyti kompiuterių technikos ir kito inventoriaus uţ 135,3 tūkst. Lt, 

savivaldybės turto nurašymo komisijos sprendimu administracija negalimo naudoti turto nurašė 

uţ 31,5 tūkst. Lt. 

Savivaldybės administracija 2009 metais perėmė į apskaitą dalį Pakruojo dvaro pastatų uţ 

11 901,5 tūkst. Lt iš šių organizacijų: savivaldybės Kultūros skyriaus uţ 851,9 tūkst. Lt, 

Pakruojo seniūnijos uţ 237,3 tūkst. Lt, Pakruojo sporto centro uţ 83,9 tūkst. Lt, Vietinio ūkio ir 

statybos skyriaus uţ 10 728,4 tūkst. Lt. Į apskaitą įtraukti šių objektų rekonstrukcijos darbai: 

vandens malūno, vėjo malūno, karčemos, malūnininko namo. Uţpajamuoti tokie nauji objektai: 

Karčemos gatvės vaţiuojamoji dalis, vandentiekio trasa, kiemo aikštelė, nuotekų kanalizacijos

77 

trasa, šilumos tiekimo trasa, lietaus kanalizacijos trasa, dujotiekis. Ilgalaikio materialaus ir 

nematerialaus turto likutis 2009 m. gruodţio 31 d. sudaro 26 221,3 tūkst. Lt. Uţbalansinėje 

sąskaitoje apskaitoma materialaus turto uţ 151,8 tūkst. Lt. 

Apie ilgalaikio turto pokyčius Turto ir investicijų skyriui kas ketvirtį yra pateikiamos 

turto investicijų ataskaitos. 

Savivaldybės apskaitomo trumpalaikio turto likutis gruodţio 31 d. yra 414,2 tūkst. Lt. Iš 

jų panaudai atiduota turto uţ 223,5 tūkst. Lt. Per šiuos metus į apskaitą įtraukta turto uţ 176,1 

tūkst. Lt, iš jų perduodamo panaudai uţ 176,1 tūkst. Lt. 

Administracijoje yra didelis atsargų judėjimas, per šiuos metus atsargų (kuro, padangų, 

popieriaus, higienos priemonių ir kt.) įsigyta uţ 84,4 tūkst. Lt, nurašyta į išlaidas 84,0 tūkst. Lt. 

Atsargų likutis gruodţio 31 d. yra 22,5 tūkst. Lt. Didţiausia suma (12,0 tūkst. Lt) ţymimos iš 

civilinės saugos lėšų pirktos apsaugos priemonės ekstremalioms situacijoms. Administracijos 

automobiliai per metus sunaudojo kuro ir tepalų uţ 30,8 tūkst. Lt. Automobilių remontui ir 

draudimui išleista 13,7 tūkst. Lt. 

Apskaitos skyrius sudaro savivaldybės administracijai numatomų skirti biudţeto lėšų 

sąmatų projektus, su visais reikalingais skaičiavimais, sudaromos sąmatos ir vedama 13 

valstybinių (perduotų savivaldybėms) funkcijų lėšų apskaita. Kiekvienai funkcijai sudaroma 

atskira išlaidų sąmata. Ataskaitos apie lėšų pagal valstybinių (perduotų savivaldybėms) funkcijų 

naudojimą yra teikiamos Finansų skyriui ir atskiras funkcijas kuruojančiom ministerijoms. 

Per metus savivaldybės administracija patyrė daug išlaidų: uţ patalpų šildymą 

priskaičiuota 57,0 tūkst. Lt, elektros energijos uţ 21,1 tūkst. Lt, ryšių paslaugoms išleista 195,3 

tūkst. Lt (tai išlaidos uţ laidinio ir mobiliojo ryšio paslaugas, nešiojamųjų kompiuterių paslaugų 

mokestis, VĮ „Infrastruktūra― yra mokama uţ virtualaus šifruoto duomenų perdavimo kanalų 

prieţiūrą). Spaudiniams išleista 16,4 tūkst. Lt, kitoms prekėms – 45,1 tūkst. Lt. Komandiruočių 

išlaidoms panaudota 6 tūkst. Lt, vandentiekio ir kanalizacijos paslaugoms 5,2 tūkst. Lt, kitoms 

paslaugoms išleista 639,9 tūkst. Lt, iš jų darbo rinkos politikos funkcijai 466,8 tūkst. Lt. 

Turto inventorizacijai ir teisinei registracijai panaudota 42,4 tūkst. Lt. Iš rajono biudţeto 

Nevalstybinių organizacijų programai, Bendruomenių rėmimo, Jaunimo programai išleista 42,6 

tūkst. Lt. Trūkstant biudţete lėšų apmokėti uţ televizijos paslaugas iš biudţeto buvo pervesta tik 

18,8 tūkst. Lt, o savivaldybių asociacijos nario mokesčio pervesta 16,8 tūkst. Lt. 

Pagal savivaldybės tarybos sprendimus ir sudarytas išlaidų sąmatas pervedamos 

uţdarosioms akcinėms bendrovėms, viešosioms įstaigoms, policijai, vaikų globos įstaigoms ir 

kitiems subjektams skirtos lėšos jų funkcijoms vykdyti. Per 2009 metus pervesta 2 211,5 tūkst. 

Lt, iš jų VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui uţ komunalinių atliekų surinkimą pervesta 

1 550 tūkst. Lt. 

Skyrius apskaičiuoja administracijos patalpų išlaikymo išlaidas (šildymo, elektros, 

kanalizacijos išlaidas, mokestį uţ ryšių paslaugas) ir kas mėnesį teikia sąskaitas paslaugų 

gavėjams (10 subjektų), veda atskirą specialiųjų lėšų (nuompinigių) sąskaitą. Per metus 

nuompinigių gauta 4,8 tūkst. Lt, jie pervesti į savivaldybės biudţetą. 

Savivaldybės administracijai suteiktas paramos gavėjo statusas. Į administracijos paramos 

sąskaitą per metus gauta 183,0 tūkst. Lt. Iš jų sportininkui Mariui Diliūnui skirta 5 tūkst. Lt, 

„Merestos― komandai 17 tūkst. Lt, Pakruojo rajono sporto centrui 17 tūkst. Lt, futbolo klubui 

30,0 tūkst. Lt, studijų rėmimo fondui 5 tūkst. Lt. Lėšos buvo naudojamos renginiams remti: 

artojų varţybos buvo paremtos 16,4 tūkst. Lt, Linkuvos miesto šventei pervesta 13,4 tūkst. Lt, 

Pakruojo miesto šventei panaudota 43,9 tūkst. Lt, Pakruojo kultūros centrui 6,2 tūkst. Lt ir kt. 

Apskaitos skyrius veda nebiudţetinių lėšų ir įvairių fondų, palūkanų mokėjimo uţ 

suteiktus kreditus būsto statybai apskaitą. Lėšas perveda Finansų ministerija, jomis dengiamos 

suteiktų kreditų palūkanos. Šiais metais padengta 2,3 tūkst. Lt palūkanų. 

Į turto privatizavimo fondo sąskaitą 2009 metais gauta 79,2 tūkst. Lt pajamų, iš jų 74,0 

tūkst. Lt uţ parduotus gyvenamuosius namus. Per metus padaryta 384,7 tūkst. Lt išlaidų. Lėšos 

buvo panaudotos taip: Šiaulių regiono plėtros agentūrai sumokėta 35,7 tūkst. Lt uţ galimybių 

studijų parengimą, pagal Vietinio ūkio ir statybos skyriaus raštus pervesta sumokėti įmonėms uţ 

stadiono namo remontą (24,0 tūkst. Lt), Pakruojo dvaro pastatų griovimo darbus (35 tūkst. Lt),

78 

Gačionių k. gyv. namo nuovaţos įrengimą, butų remontą (25,6 tūkst. Lt), Plaučiškių k. 

geriamojo vandens ruošyklų įrengimo darbus (177,0 tūkst. Lt), Klovainių vandens tiekimo 

kadastrinių matavimų bylos sudarymą (17,0 tūkst. Lt). 

Samdomų ekspertų paslaugoms išleista 21,6 tūkst. Lt, uţ turto vertinimą sumokėta 3,7 

tūkst. Lt. Linkuvos vaistinės remontui skirta 40 tūkst. Lt. Turto privatizavimo fondo likutis 2009 

m. gruodţio 31 d. buvo 34,5 tūkst. Lt. 

Šiais metais Sveikatingumo programai biudţeto lėšų nebuvo gauta. 17,6 tūkst. Lt buvo 

gauta iš Šiaulių teritorinės ligonių kasos. 

Be aukščiau išvardintų lėšų, Apskaitos skyriui pavesta tvarkyti šių projektų lėšų apskaitą: 

1. „Pakruojo miesto didţiųjų prekybos įmonių išdėstymo specialusis planas―; 

2. „Lielupės upės baseino vandens kokybės gerinimo priemonių įgyvendinimas―; 

3. „Ţeimelio vidurinės mokyklos pastato rekonstrukcija―; 

4. „Viešųjų interneto prieigos taškų tinklo plėtra―; 

5. „Pakruojo rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros 

specialiojo plano rengimas―; 

6. „Pakruojo miesto teritorijos ribų patikslinimo plano rengimas―; 

7. „Pakruojo rajono gyvulininkystės plėtros studijos parengimas―. 

Apskaitos skyrius, atlikdamas mokėjimus, atlieka išankstinę ir einamąją kontrolę. 

Skyriuje apskaitomos savivaldybės administracijos suteiktos paskolos ir pervestos 

paskolų lėšos šioms įmonėms: 

1. UAB „Pakruojo komunalininkas― (2008 m. 121,5 ir 2009 m. 34,7 tūkst. Lt, iš viso 

156,2 tūkst. Lt); 

2. UAB „Pakruojo autotransportas― (2008 m. 158,0 ir 2009 m. 52,7 tūkst. Lt, iš viso 

210,7 tūkst. Lt). 

3. Savivaldybės administracijai (Kompetencijų tobulinimo projektui nuo 2008 m. 34,0 

tūkst. Lt). 

Šiais metais atlikti daugiau kaip 1 945 mokėjimo pavedimai, per metus buvo vesta 

atsiskaitymų apskaita su 275 paslaugų tiekėjais. 

Savivaldybės administracija pagal patvirtintas išlaidų sąmatas negavo dalies lėšų, todėl 

negalėjo atsiskaityti su prekių ir paslaugų tiekėjais. Administracijos kartu su viešosiomis 

įstaigomis ir Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centru kreditinis įsiskolinimas 2009 m. gruodţio 

31 d. sudarė 1567,0 tūkst. Lt. Didţioji kreditinio įsiskolinimo suma – 1349,8 tūkst. Lt – susidarė 

su VĮ Šiaulių rajono atliekų tvarkymo centru, autotransporto įmone uţ nuostolingų maršrutų 

kompensavimą (116,0 tūkst. Lt) ir kt. 

Valstybinės kalbos prieţiūra ir informacijos apie savivaldybę sklaida 

Valstybinės kalbos priežiūra. Per 2009 m. buvo patikrintos 4 įstaigų (Pakruojo miškų 

urėdijos, AB „Klovainių skalda―, UAB „Pakruojo keramika―, Pakruojo rajono savivaldybės 

administracijos Švietimo skyriaus) interneto svetainės. Įstaigoms buvo pateikti kalbos klaidų, 

rastų interneto svetainių tekstuose, sąrašai ir nurodyta, kaip jas taisyti. Valstybinei kalbos 

inspekcijai pateikta informacija apie vienos įstaigos interneto svetainės kalbą. Dalyvauta Kalbos 

inspekcijos organizuotame seminare, kuriame apibendrintos interneto svetainėse daromos kalbos 

klaidos ir aptartos pačių kalbos tvarkytojų darbo negerovės. 

Valstybinei kalbos inspekcijai pateikta informacija apie Pakruojo rajone kabelinės 

televizijos rodomų iš uţsienio transliuojamų programų titrus. Pakruojyje titrai buvo rodomi su 

taisyklingomis lietuvių kalbos raidėmis. 

Sausio mėnesį organizuotas Nacionalinio diktanto konkursas. Diktantą rašė 10 ţmonių. Į 

antrą konkurso etapą iš Pakruojo rajono nepateko niekas. Informacija dėl šio konkurso 2 kartus 

skelbta laikraštyje „Auksinė varpa―. 

2009 m. derinta nemaţa reklaminių stendų projektų (iš viso 11). Reklamos stendų tekstus 

derinti pateikė 3 įstaigos: reklamos bendrovė LT ADVERT, UAB „Pramuštgalvis―, UAB 

„Litagra―. Suderintas 1 pačios reklamos bendrovės LT ADVERT reklaminio stendo tekstas ir

79 

šios bendrovės reklamuojamų TEO LT ir „Tele2― įmonių reklaminių stendų tekstai: TEO LT – 3, 

„Tele2― – 4. UAB „Pramuštgalvis― kreipėsi dėl 2 televizijos GALA reklaminių stendų. UAB 

„Litagra― prašė suderinti 1 informacinio skydo tekstą. Šio informacinio skydo tekste buvo kalbos 

klaidų. Informacijos rengėjai atsiţvelgė į pateiktas pastabas ir klaidas ištaisė. 

Suderintas atminimo lentos Konstantinui Šalkauskui eskizas, memorialinės lentos 

kareivių kapinėse tekstas. Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus 

prašymu paruošta informacija dėl uţrašo ant paminklinio akmens taisyklingumo. 

Parašyti 6 straipsniai kalbos klausimais. Visi išspausdinti laikraštyje „Auksinė varpa―. 

Perţiūrėti ir ištaisyti Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2009 m. sprendimai. Nuolat 

priţiūrima, kad savivaldybės tinklapyje būtų skelbiama informacija taisyklinga bendrine kalba. 

Dėl taisyklingos kalbos vartojimo konsultuoti savivaldybės, seniūnijų ir kitų įstaigų darbuotojai. 

Jų prašymu ištaisyta ir suredaguota nemaţai raštų. Kadangi raštai daţniausiai pateikiami 

spausdinta forma, tikslaus ištaisytų dokumentų skaičiaus pateikti neįmanoma. Elektronine forma 

atsiųstų tekstų ištaisyta per 270. 

Informacijos apie savivaldybę sklaida. Intensyviau dirbti šioje srityje pradėta nuo šių 

metų rugsėjo mėnesio. Rugsėjį paruoštas Pakruojo rajono savivaldybės informacijos pateikimo 

visuomenei tvarkos aprašas. Nuolat ruošiama informacija spaudai, interneto svetainei. 

Parašyta įvairios apimties straipsnių ar ţinučių savivaldybės veiklos klausimais. Tekstai 

siųsti į laikraštį „Auksinė varpa―, „Savivaldybių ţinias― ir internetinį portalą 

www.savivaldybes.lt. Savivaldybių internetiniame portale paskelbti 4 tekstai. „Savivaldybių 

ţinioms― pateikta 12 tekstų. Iš jų išspausdinti 5 (3 – didesnės apimties). Laikraštis „Auksinė 

varpa― išspausdino 47 tekstus. Iš viso parašyta ir spaudai išsiųsta apie 60 tekstų, išspausdinti 52 

tekstai. 

Nuolat renkama informacija iš skyrių ar specialistų ir ji teikiama savivaldybės interneto 

svetainei. 

Išanalizuotas Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų 

interneto svetainėms aprašas, palyginta, kokių reikalavimų savivaldybės interneto svetainė 

neatitinka. Pasiūlymai pateikti kompiuterininkui, atsakingam uţ interneto svetainės techninę 

prieţiūrą. 

Viena iš privalomų interneto svetainės skilčių – „Klausimai―. Kontroliuojama, kad į 

svetainės lankytojų uţduotus klausimus būtų atsakoma. 

Informacinė sistema 

2009 metais tęsiama Pakruojo rajono savivaldybės interneto svetainės 

www.pakruojis.lt prieţiūra. Atnaujintas svetainės dizainas, išplėstas funkcionalumas. Įkelta 

daug Pakruojo rajono savivaldybę ir patį rajoną reprezentuojančios informacijos, pateikta daug 

informacijos apie rajono renginius naujienų skiltyje. Savivaldybės informatikų priţiūrimi 

sėkmingai darbą tęsia 17 viešosios interneto prieigos taškų. 

2009 m. toliau plėtėsi savivaldybės administracijos kompiuterių tinklas. Buvo atliekama 

senesnių kompiuterių techninė prieţiūra ir remonto darbai. 

Periodiškai diegiami programų SPIS, PARAMA ir BIUDŢETAS atnaujinimai, kasdien 

archyvuojami programos PARAMA duomenys. Įdiegtos programos BIUDŢETAS, PARAMA 

naujos darbo vietos. 

Bendradarbiaujant su Finansų skyriumi toliau sėkmingai dirbama su programa MASIS. 

Periodiškai keliami duomenys, priţiūrimas serveris. Priţiūrima administracijos telefonų stotis: 

kiekvieną mėnesį atnaujinami ir papildomi telefoninių pokalbių tarifai, buhalterijai pateikiama 

telefoninių pokalbių išklotinė. Stebimas telefonų stoties darbas. 

Nuolat priţiūrima savivaldybės elektroninio pašto dėţutė. Gauti laiškai spausdinami ir 

perduodami uţregistruoti. Tarybos sprendimų projektai išsiunčiami tarybos nariams. Tvarkoma 

ir pildoma Pakruojo rajono savivaldybės tarybos sprendimų rodyklė, tvarkomi ir spausdinami 

priimti tarybos sprendimai.

80 

Savivaldybės darbuotojai buvo konsultuojami kompiuterių programų naudojimo 

klausimais, kartu šalinamos atsiradusios problemos. Darbuotojai nuolat perspėjami apie 

plintančius internete virusus, patariama, kaip nuo jų apsisaugoti. 

Komunalinio ūkio specialisto veikla 

Pagrindiniai komunalinio ūkio vyriausiojo specialisto tikslai yra darbas su Pakruojo 

rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančiomis įmonėmis ir jų vykdoma veikla. Buvo 

padarytos įmonių veiklos rodiklių metinės suvestinės lentelės, pateiktos tvirtinti Pakruojo rajono 

savivaldybės tarybai įmonių metinės veiklos ataskaitos. 

Atlikti pagrindinai darbai pagal įmonių veiklos sritis. 

Vandentvarkos sritis. Atlikti Klovainių miestelio vandens tiekimo įrenginių kadastriniai 

matavimai ir sudarytos minėtų įrenginių inventorinės bylos, paruošti dokumentai šiam turtui 

įsigyti iš Klovainių ţemės ūkio bendrovės. Parengti sprendimai dėl leidimo UAB „Pakruojo 

vandentiekis― imti ilgalaikes paskolas dėl projekto Nr. VP3-3.1-AM-01-V-01-012 „Vandens 

tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Pakruojo rajone― 

įgyvendinimo. Patvirtintas UAB „Pakruojo vandentiekis― 2009–2013 metų infrastruktūros 

plėtros ir ilgalaikio turto nusidėvėjimo atstatymui lėšų panaudojimo planas. Specialistas 

dalyvavo viešojo pirkimo komisijos darbe, perkant paslaugą – Pakruojo rajono vandens tiekimo 

ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano rengimą, teikė pastabas ir 

pasiūlymus rengiant minėtą planą. Paskirtas projekto „Vandens gręţinių Degėsių, Pamūšio 

(Klovainių sen.) ir Noreikių kaimuose išgręţimas― vadovu, rengė minėto projekto dokumentus ir 

atliko kitus darbus, susijusius su minėtu projektu. Teikti pasiūlymai ministerijoms, savivaldybių 

asociacijai dėl naujų norminių aktų, susijusių su vandentvarka, rengimo ir tvirtinimo. 

Sprendţiamos šalto vandens vartotojų problemos (tiekimo, skaitliukų, apskaitos klausimais). 

Šilumos tiekimo sritis. Perskaičiuotos šilumos ir karšto vandens tiekimo kainų 

dedamosios ir patiektos savivaldybės tarybai tvirtinti ir suderinti. Dalyvauta Valstybinės kainų ir 

energetikos kontrolės komisijos poosėdţiuose tvirtinant rajono šilumos kainas. Organizuoti 

susitikimai su daugiabučių namų gyventojais dėl karšto vandens tiekimo bei šildymo klausimų. 

Pateiktas tarybai tvirtinti UAB „Pakruojo šiluma― 2009 m. investicijų planas. Parengti 

sprendimai dėl leidimo UAB „Pakruojo šiluma― imti trumpalaikes paskolas. Buvo pateiktas 

Pakruojo rajono savivaldybės tarybai suderinti investicinis projektas „Pakruojo miesto 

centralizuoto šilumos tiekimo tinklų rekonstrukcija―. Parengtas sprendimas dėl leidimo UAB 

„Pakruojo šiluma― dalyvauti įmonės UAB „Pakruojo altergrana― steigime. Parengtas ir pateiktas 

Pakruojo rajono savivaldybės tarybai tvirtinti administruojamų butų ir kitų patalpų savininkų 

bendrosios nuosavybės objektų sąrašas. Teikti pasiūlymai ministerijoms, savivaldybių asociacijai 

dėl naujų norminių aktų, susijusių su energetika ir šilumos tiekimu, rengimo ir tvirtinimo. 

Atliekų tvarkymo ir komunalinių paslaugų sritis. Buvo nagrinėtos atliekų taisyklės, 

nuostatai ir kiti dokumentai, susiję su atliekų tvarkymu Pakruojo rajone. Bendradarbiaujama su 

ŠRATC ir atliekų veţėjais atliekų rinkimo ir tvarkymo klausimais. Parengtas baudų išieškojimo 

mechanizmas dėl atliekų surinkimo kokybės uţtikrinimo. Seniūnijose buvo tikrinama (padaryta 

12 patikrinimų), kaip veţėjai surenka atlkiekas iš gyventojų, kaip laikosi surinkimo grafikų, kaip 

išveţamos atliekos iš vienkiemių ir atokesnių vietovių, tikrinta, ar visiems gyventojams pristatyti 

konteineriai. Tikrinta pagal gyventojų prašymus, ar iš jų neįmanoma surinkti atliekų dėl prasto 

privaţiavimo, pateikti tarybai sąrašai dėl atleidimo. Teikti pasiūlymai ministerijoms, 

savivaldybių asociacijai, ŠRATC dėl naujų norminių aktų, susijusių su atliekų tvarkymu ir 

komunaliniu ūkiu, rengimo ir tvirtinimo. Sprendţiamos antrinių ţaliavų, ţaliųjų atliekų, 

stambiagabaričių atliekų, naudotų padangų surinkimo problemos rajone. Buvo derinami atliekų 

surinkimo grafikai Pakruojo rajone. Padarytos komunalinių darbų, atliekamų Pakruojo rajone, 

suvestinės. 

Autotransporto ir keleivių vežimo sritis. Pateiktas tvirtinti naujas visuomenei būtinų 

maršrutų sąrašas. Buvo analizuojami maršrutai ir pateikti siūlymai dėl reorganizavimo. Tikrinta, 

kaip veţėjai laikosi keleivio veţimo taisyklių, kontroliuojama, kaip pateikiami keleiviams

81 

bilietai. Tikrinta Pakruojo rajono taksistų veikla. Pateikta medţiaga savivaldybės tarybai tvirtinti. 

Teikti siūlymai ministerijoms, savivaldybių asociacijai dėl naujų norminių aktų, susijusių su 

vietiniais keleivių veţimo maršrutais, rengimo ir tvirtinimo. Bendradarbiauta su kaimyninėmis 

savivaldybėmis dėl bendrų maršrutų steigimo. 

Viešųjų darbų organizavimo sritis. 2009 metais organizuoti du viešųjų darbų konkursai 

bedarbiams ir moksleiviams. Buvo atlikta viešųjų darbų Pakruojo rajone uţ 949,6 tūkst. Lt (iš jų 

savivaldybės 466,8 tūkst. Lt), nukreipti į viešuosius darbus 424 ieškantys darbo asmenys, 

įgyvendinti 45 viešųjų darbų projektai. 

2009 m. komunalinio ūkio specialistas buvo įtrauktas įtrauktas į Pakruojo rajono jaunimo 

ir sporto organizacijų rėmimo programos tarybos darbą. Buvo vertinami jaunimo organizacijų 

pateikti projektai, kurie buvo finansuojami Pakruojo rajono savivaldybės lėšomis. Buvo pateiktas 

21 projektas. Dalyvavo kitoje tarybos veikloje, įgyvendinant jaunimo programą Pakruojo rajone. 

Komunalinio ūkio specialistas buvo paskirtas projekto „Lielupės upės baseino vandens 

kokybės gerinimo priemonių įgyvendinimas― koordinatoriumi. Šis projektas yra finansuojamas 

iš Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinio mechanizmo teikiamos finansinės 

paramos lėšų ir yra vykdomas bendradarbiaujant su partneriais iš Lietuvos ir Latvijos. 

Įgyvendinant šį projektą buvo pradėtas atlikti Kruojos upės išvalymo nuo Pakruojo kaimo tilto 

iki Pakruojo miesto uţtvankos techninis projektas. Šiame techniniame projekte bus suprojektuoti 

Kruojos upės atkarpos nuo Pakruojo kaimo tilto iki Pakruojo miesto uţtvankos išvalymo darbai, 

pakrančių sutvarkymo darbai, pakrančių pritaikymas visuomenės reikmėms, nutiesti pėsčiųjų 

takai, įrengtos poilsio zonos. 

Vykdant nustatytus uţdavinius ir įgyvendinant nustatytus tikslus iš savivaldybei 

nuosavybės teise priklausančių įmonių, gyventojų ir kitų valstybinių institucijų buvo surenkami, 

kaupiami ir analizuojami duomenys, kuriuos išanalizavus buvo pateikiami siūlymai, kaip spręsti 

problemas. Sprendţiant problemas buvo bendradarbiaujama su Vietinio ūkio ir statybos, 

Juridinio, Investicijų ir turto valdymo, Socialinės rūpybos, Ţemės ūkio, Finansų, Kultūros skyrių 

darbuotojais. 

Administracijos direktorė 

Asta Jasiūnienė

DÄl Pakruojo rajono savivaldybÄs administracijos direktorÄs Astos ...

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?

DÄl Pakruojo rajono savivaldybÄs administracijos direktorÄs Astos ...