DÄl Pakruojo rajono savivaldybÄs mero Sauliaus Gegiecko 2008 ...

PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA 

SPRENDIMAS 

DĖL PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYBĖS MERO SAULIAUS GEGIECKO 

2008 METŲ VEIKLOS ATASKAITOS 

2008 m. birţelio 25 d. Nr. T-198 

Pakruojis 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 str. 2 dalies 19 punktu, 

Pakruojo rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ţ i a: 

Pritarti Pakruojo rajono savivaldybės mero Sauliaus Gegiecko 2008 metų veiklos ataskaitai 

(pridedama). 

Meras 

Saulius Gegieckas

2 

PRITARTA 

Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 

2009 m. birţelio 25 d. sprendimu Nr. T-198 

PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYBĖS MERO 

SAULIAUS GEGIECKO 

2008 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

3 

Turinys 

1. Organizacinė veikla 4 

2. Pakruojo rajono savivaldybės biudţetas 5 

3. Švietimas 6 

4. Darbas su jaunimu 7 

5. Socialinis darbas 9 

6. Vaiko teisių apsauga 18 

7. Kultūra, turizmas ir sportas 24 

8. Ţemės ūkis 30 

9. Investicijų ir turto valdymas 31 

10. Vietinis ūkis ir statyba, teritorijų planavimas, ţemėtvarka 34 

11. Civilinė sauga 36 

12. Darbo rinka ir demografija 38 

13. Sveikatos apsauga 50 

14. Teisėsauga 53 

15. Pakruojo rajono nevalstybinių organizacijų veikla 61

4 

Gerbiami Savivaldybės tarybos nariai, posėdţio svečiai, vadovaudamasis Lietuvos 

Respublikos vietos savivaldos įstatymo 20 str. 7 dalimi, teikiu savo 2008 metų veiklos ataskaitą. 

1. Organizacinė veikla 

Savivaldybės, jos tarybos darbą organizavau vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos 

savivaldos įstatymu, Savivaldybės tarybos veiklos reglamentu ir kitais juridiniais aktais, 

reglamentuojančiais Savivaldybės, jos tarybos, mero veiklą, ir Savivaldybės tarybos patvirtintais 

pusmetiniais planais. Savo veikloje į visas rajono problemas stengiausi ţiūrėti su perspektyva, 

numatydamas prioritetus sprendţiant einamojo laikotarpio aktualijas. 

2008 metais surengta 12 Savivaldybės tarybos posėdţių, priimtas 441 sprendimas. Iš jų 

finansų klausimais – 58, vietinio ūkio ir statybos – 99, turto – 42, socialiniais – 49, sveikatos 

apsaugos – 17, kultūros ir sporto – 15, švietimo – 43, investicijų ir verslo – 30, gamtos apsaugos – 

3, organizaciniais – 67, kadrų – 7, atostogų – 11. 

Savivaldybės komitetai dirba savarankiškai. Daţniausiai jie svarsto Savivaldybės tarybai 

parengtus sprendimų projektus. Kontrolės komitetas dirba pagal Savivaldybės tarybos patvirtintą 

planą. Savarankiškai dirba ir Savivaldybės tarybos sudarytos įvairios komisijos bei tarybos. 

Savivaldybės tarybai teikiami sprendimų projektai. Savivaldybės administracijos specialistų 

parengiami neblogai. Tai ne kartą akcentavo tarybos posėdţiuose dalyvavęs Vyriausybės atstovas 

Šiaulių apskrityje Vaclovas Volkovas. 

Priimtas 61 mero potvarkis. Iš jų veiklos klausimais – 8, kadrų – 43, atostogų – 4, 

komandiruočių – 9. 

2. Pakruojo rajono savivaldybės biudţetas 

Pajamos 

Savivaldybės 2008 metų biudţetas – 65 382,9 tūkst. Lt pajamų ir asignavimų – buvo 

patvirtintas 2008 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. T-1. Per metus savivaldybės biudţetas buvo ne 

kartą tikslintas – perskirstytos biudţeto išlaidos, keistos valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) 

funkcijoms atlikti skirtų asignavimų apimtys ir paskirtis, didintos biudţeto pajamos ir kt. Metų 

pabaigoje patikslintas savivaldybės 2008 metų biudţeto planas sudarė 67 418,94 tūkst. Lt pajamų 

ir asignavimų. 2008 m. į Pakruojo rajono savivaldybės biudţetą gauta iš viso 65 352,7 tūkst. Lt 

pajamų (planas įvykdytas 96,9 proc.). Per metus buvo gauta 800 tūkst. litų trumpalaikė paskola iš 

valstybės biudţeto laikinam pajamų trūkumui dengti. Ši paskola ir 2007 m. 600 tūkst. litų paskola 

einamaisiais metais grąţinta. 

Gyventojų pajamų mokesčio iš viso gauta 30 365,9 tūkst. Lt, iš jų gaunamų iš VMI teritorinių 

padalinių – 15 705,9 tūkst. Lt, iš valstybės iţdo savivaldybių pajamoms ir išlaidų struktūros 

skirtumams išlyginti – 14 660,0 tūkst. Lt. Gyventojų pajamų mokesčio prognozuojamų pajamų 

planas (32 744,1 tūkst. Lt) įvykdytas 92,7 proc. (arba negauta 2 378,2 tūkst. Lt planuotų pajamų), 

iš jų mokesčio, gaunamo iš VMI, gauta daugiau 1 258,8 tūkst. Lt, gaunamo iš valstybės iţdo 

negauta 3 637,0 tūkst. Lt. 

Turto mokesčių gauta 1 954,7 tūkst. Lt, iš jų: ţemės mokesčio – 1221,2 tūkst. Lt, nekilnojamojo 

turto mokesčio – 708,1 tūkst. Lt (metų planas įvykdytas 96,3 proc.), paveldimojo turto mokesčio – 

25,4 tūkst.Lt. 

Prekių ir paslaugų mokesčių gauta 1 381,5 tūkst. Lt, iš jų: mokesčio uţ aplinkos teršimą – 118,2 

tūkst. Lt (metų planas įvykdytas 102,8 proc.), valstybės rinkliavų – 41,0 tūkst. Lt, vietinių rinkliavų

5 

– 21,9 tūkst. Lt, komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo vietinės rinkliavos surinkta – 1 200,4 

tūkst. Lt. 

Turto pajamų gauta iš viso 656,9 tūkst.Lt, iš jų valstybinės ţemės nuomos mokesčio – 617,7 

tūkst. Lt (110,1 proc. prognozuotų šiam laikotarpiui pajamų), mokesčio uţ valstybinius gamtos 

išteklius – 39,2 tūkst. Lt. 

Uţ savivaldybės biudţetinių įstaigų teikiamas paslaugas (uţ patalpų nuomą, įmokos uţ vaikų 

išlaikymą švietimo, socialinės apsaugos ir kitose įstaigose ir kt.) gauta 1 117,7 tūkst. Lt. 

Pajamų iš baudų ir konfiskacijos gauta 457,0 tūkst. Lt, ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo 

turto realizavimo pajamų – 66,1 tūkst. Lt, iš jų: ţemės ir ţemės gelmių išteklių realizavimo 

pajamų – 43,4 tūkst. Lt, kito ilgalaikio materialaus turto – 22,5 tūkst. Lt, atsargų realizavimo 

pajamos – 0,2 tūkst. Lt. 

Iš valstybės biudţeto gauta 27 692,5 tūkst. Lt dotacijų lėšų, iš jų mokinio krepšeliui finansuoti – 

16 887,7 tūkst. Lt, valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti – 6 453,4 tūkst. Lt, 

valstybės investicijų programoje numatytiems projektams finansuoti – 4 190 tūkst. Lt. 

Iš valstybės biudţeto nuo metų pradţios tarpusavio atsiskaitymo tvarka gauta 776,34 tūkst. Lt. Iš jų 

159,6 tūkst. litų skirta minimaliai mėnesinei algai padidinti, 40,9 tūkst. litų 2007 metais negautoms 

pajamoms kompensuoti, 1,44 tūkst. litų vienkartinėms kompensacijoms asmenims, patyrusiems ţalą 

likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius, išmokėti, 150,0 tūkst. litų projektui 

„Linkuvos socialinių paslaugų centro savarankiško gyvenimo namų įkūrimas senyvo amţiaus 

ţmonėms“ iš dalies finansuoti, 396,2 tūkst. litų paramai maţas pajamas gaunančioms šeimoms (dėl 

kuro pabrangimo), 10,0 tūkst. litų Stanislavai Onai Lekavičienei priklausančiame gyvenamajame 

name kilusio gaisro padarytiems nuostoliams iš dalies padengti ir 18,2 tūkst. litų mirusio 1990 m. 

kovo 11-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Algirdo Raţausko antkapio pastatymo, 

kapavietės sutvarkymo, antkapio atributikos pagaminimo ir įmontavimo išlaidoms kompensuoti. 

Savivaldybės tarybos sprendimais nuo metų pradţios biudţeto išlaidoms ir programoms 

finansuoti paskirstyti 720 tūkst. Lt metų pradţios biudţeto apyvartos lėšų likučių. 

Savivaldybės biudţeto išlaidoms finansuoti 2008 m. panaudota 64 872,8 tūkst. Lt (išlaidų planas 

įvykdytas 96,2 proc.). 

Didţiausia išlaidų dalis tenka švietimui – 35 mln. 585,0 tūkst. Lt (54,8 proc.) ir socialinei 

apsaugai – 7 mln. 873,0 tūkst. Lt (12,1 proc.). 

2008 METŲ PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYBĖS BIUDŢETAS 

tūkst. 

Lt 

Patvirtin 

tas 

planas 

Patikslin 

tas 

planas 

Įvykdy 

mo 

proc. 

Pajamų pavadinimas 

Eil. 

nr. 

Įvykdyta 

skirtum 

as 

MOKESČIAI (2+7+11) 1 34810,0 36004,4 33702,1 -2302,3 93,6 

Pajamų ir pelno mokesčiai (3) 2 31948,0 32744,1 30365,9 -2378,2 92,7 

Gyventojų pajamų mokestis, iš viso (4+5+6) 3 31948,0 32744,1 30365,9 -2378,2 92,7 

Gyventojų pajamų mokestis (gautas iš VMI) 4 13651,0 14447,1 15705,9 1258,8 108,7 

Gyventojų pajamų mokestis savivaldybių išlaidų 

struktūros skirtumams išlyginti 5 11209,0 11209 10511 -698 93,8 

Gyventojų pajamų mokestis savivaldybių 

pajamoms iš gyventojų pajamų mokesčio išlyginti 6 7088,0 7088 4149 -2939 58,5 

Turto mokesčiai (8+9+10) 7 1832,0 1932 1954,7 22,7 101,2 

Ţemės mokestis 8 1180,0 1180 1221,2 41,2 103,5 

Paveldimo turto mokestis 9 17,0 17 25,4 8,4 149,4 

Nekilnojamojo turto mokestis 10 735,0 735 708,1 -26,9 96,3 

Prekių ir paslaugų mokesčiai (12+13+14+15) 11 1030,0 1328,3 1381,5 53,2 104,0 

Mokestis uţ aplinkos teršimą 12 100,0 115 118,2 3,2 102,8 

Komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo 13 900,0 1183,3 1200,4 17,1 101,4

6 

vietinė rinkliava 

Vietinės rinkliavos 14 20,0 20 21,9 1,9 109,5 

Valstybės rinkliavos 15 10,0 10 41 31 410,0 

Speciali tikslinė dotacija, iš viso (17+18+19) 16 27544,6 27543,3 27531,1 -12,2 100,0 

Valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) 

funkcijoms atlikti 17 6465,6 6465,6 6453,4 -12,2 99,8 

Mokinio krepšeliui finansuoti 18 16889,0 16887,7 16887,7 0 100,0 

Valstybės investicijų programoje numatytiems 

projektams finansuoti, iš jų: 19 4190,0 4190 4190 0 100,0 

Pakruojo „Atţalyno“ gimnazijos Pakruojyje, 

P. Mašioto g. 1, sporto salės statyba 20 1331,0 1331 1331 0 100,0 

Viešosios įstaigos Pakruojo ligoninės 

Pakruojyje, L. Giros g. 3, vėdinimo sistemos 

rekonstravimas 21 236,0 236 236 0 100,0 

Pakruojo „Ţemynos“ pagrindinės mokyklos 

pastato Pakruojyje, Mašioto g. 45, rekonstravimas 22 600,0 600 600 0 100,0 

Melioracija 23 2023,0 2023 2023 0 100,0 

Bendrosios dotacijos kompensacija 24 161,4 161,4 161,4 0 100,0 

Kitos pajamos (26+29+33+34) 25 1858,8 2136,5 2395,7 259,2 112,1 

Turto pajamos (27+28) 26 480,0 591,1 656,9 65,8 111,1 

Nuomos mokestis uţ valstybinę ţemę ir 

valstybinius vidaus vandenų telkinius 27 561,1 561,1 617,7 56,6 110,1 

Mokesčiai uţ valstybinius gamtos išteklius 28 30,0 30 39,2 9,2 130,7 

Pajamos uţ prekes ir paslaugas 29 899,8 1066,4 1117,7 51,3 104,8 

Pajamos uţ atsitiktines paslaugas 30 231,3 327,8 367,6 39,8 112,1 

Įmokos uţ išlaikymą švietimo, socialinės 

apsaugos ir kitose įstaigose 31 622,3 692,4 689,1 -3,3 99,5 

Pajamos uţ patalpų nuomą 32 46,2 46,2 61 14,8 132,0 

Pajamos iš baudų ir konfiskacijų 33 450,0 450 457 7 101,6 

Kitos neišvardytos pajamos 34 29,0 29 164,1 135,1 565,9 

Materialiojo ir nematerialiojo turto 

realizavimo pajamos 35 77,0 77 66,1 -10,9 85,8 

VISI MOKESČIAI, DOTACIJOS, PAJAMOS 

IR SANDORIAI (1+16+24+25+35) 36 64662,9 65922,6 63856,4 -2066,2 96,9 

Apyvartos lėšos biudţeto lėšų stygiui dengti, 

iš jų 37 720,0 720 720 0 100,0 

Skolintų lėšų likutis nukreiptas trumpalaikei 

paskolai grąţinti 38 600,0 600 600 0 100,0 

Aplinkos apsaugos lėšų likutis 39 33,7 33,7 33,7 0 100,0 

specialiųjų programų lėšų likutis 40 86,3 86,3 86,3 0 100,0 

Lėšos, gautos iš valstybės biudţeto 41 776,3 776,3 0 100,0 

Iš viso pajamų (36+37) 42 65382,9 67418,9 65352,7 -2066,2 96,9 

Per 2008 m. biudţetas padidėjo: 796,1 tūkst. Lt surinkus daugiau gyventojų pajamų 

mokesčio, 776,34 tūkst. Lt gavus lėšas iš valstybės biudţeto pagal vyriausybės nutarimus, 

asignavimų valdytojams daugiau surinkus spec. programos lėšų – 96,5 tūkst. Lt ir 70,1 tūkst. Lt 

surinkus įmokų uţ išlaikymą švietimo, socialinės apsaugos ir kitose įstaigose. 

Negauta pajamų iš nekilnojamojo turto mokesčio 26,9 tūkst. litų, arba planas įvykdytas 

96,3 proc. 

Savivaldybės tarybos sprendimais savo biudţeto sąskaita suteiktos mokesčių lengvatos – 

77,7 tūkst. Lt, iš jų gyventojų pajamų mokesčio, įsigyjant verslo liudijimus, – 33,7 tūkst. Lt, ţemės 

ir ţemės nuomos mokesčių – 42,3 tūkst. Lt, nekilnojamojo turto mokesčio – 1,7 tūkst. Lt. 

Nuo 2004 metų savivaldybės biudţete įtraukiamas į apskaitą mokestis uţ aplinkos teršimą, 

skirtas Aplinkos apsaugos rėmimo specialiajai programai, iš jos 20 proc. skiriama Visuomenės

7 

sveikatos rėmimo programai finansuoti. Savivaldybės biudţetui tenka 70 proc. mokesčių uţ 

aplinkos teršimą, likusi dalis tenka valstybės biudţetui. 

Biudţetinės įstaigos kas mėnesį atsiskaito Finansų skyriui apie debetinį-kreditinį 

įsiskolinimą. Biudţeto lėšų kreditorinis įsiskolinimas 2009 m. sausio 1 d. sudarė 15 906,0 tūkst. Lt, 

iš to skaičiaus ilgalaikių paskolų 13 709,5 tūkst. Lt, 224,3 tūkst. Lt ilgalaikio turto įsigijimas lizingo 

būdu. 

Finansų skyrius apskaito gautas paskolas, jas dengia pagal grafiką, moka palūkanas, 

pateikia duomenis apie savivaldybės skolą Finansų ministerijai. 2008 m. pasirašyta nauja paskola 7 

100 tūkst. Lt su AB DnB NORD banku. Taip pat gauta 800 tūkst. Lt trumpalaikė paskola iš 

Valstybės biudţeto laikinam pajamų trūkumui padengti. 2009 m. sausio 1 d. negrąţinta 13 709,5 

tūkst. Lt. komercinių paskolų. Per 2008 m. paimta ilgalaikių paskolų 7244,4 tūkst. Lt ir 800 tūkst. 

Lt trumpalaikė paskola, grąţinta bankams 2122,8 tūkst. Lt paskolų. Taip pat grąţinta 600 ir 800 

tūkst. Lt trumpalaikės paskolos Finansų ministerijai. 

Iš 2008 m. skirto Savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo per metus panaudota 

91,9 tūkst. Lt. 

Savivaldybės biudţeto išlaidoms finansuoti 2008 m. panaudota 64 872,8 tūkst. Lt (išlaidų 

planas įvykdytas 96,2 proc.). 

Didţiausia išlaidų dalis tenka švietimui – 35 mln. 585,0 tūkst. Lt (54,8 proc.) ir socialinei 

apsaugai – 7 mln. 873,0 tūkst. Lt (12,1 proc.). 

IŠLAIDOS 

(tūkst.litų) 

Funkcinės 

klasifikacijos 

kodas 

Išlaidos pagal funkcinę klasifikaciją 

Eil. 

nr. 

Patikslintas 

ataskaitinio 

laikotarpio 

planas 

Įvykdyta 

1 2 3 4 5 

1 Bendros valstybės paslaugos 1 10380,0 9249,9 

iš jų: valstybės biudţetui grąţintinos 

ankstesniais metais gautos trumpalaikės 2 600,0 600,0 

paskolos 

bendrosios dotacijos kompensacija 

valstybės biudţetui 

3 1904,0 1269,4 

2 Gynyba 4 56,9 56,9 

3 Viešoji tvarka ir visuomenės apsauga 5 785,4 778,3 

4 Ekonomika 6 3856,3 3811,7 

5 Aplinkos apsauga 7 1664,7 1653,0 

6 Būstas ir komunalinis ūkis 8 1399,7 1254,6 

7 Sveikatos apsauga 9 527,6 527,0 

8 Poilsis, kultūra ir religija 10 4283,5 4083,4 

9 Švietimas 11 36280,7 35585,0 

10 Socialinė apsauga 12 8184,1 7873,0 

IŠ VISO IŠLAIDŲ (1+4+5+…+12) 13 67418,9 64872,8 

Finansuojamos 36 biudţetinės įstaigos. Visos įstaigos atsiskaito su išlaidų planais ir 

įvykdymo rodikliais. Skyriuje nuolat vykdoma kontrolė, kad nebūtų pervesta įstaigoms daugiau lėšų 

nei sąmatose paskirstyta pagal ketvirčius. Vykdoma darbo uţmokesčio bei turto įsigijimo išlaidų 

naudojimo kontrolė. Per 2008 metus darbo uţmokesčiui panaudota 29 301,9 tūkst. Lt ir „Sodrai“ 

9 055,9 tūkst. Lt. Prekėms ir paslaugoms planuota skirti 11 041,0 tūkst. Lt, panaudota 9841,6 tūkst. 

Lt. Ilgalaikiam turtui įsigyti planuota skirti 5 534,0 tūkst. Lt, panaudota 5 231,5 tūkst. Lt. 

Skyriuje apskaičiuojamas ir apskaitomas valstybinės ţemės nuomos mokestis. 2008 m. kovo 

mėn. 598 skolininkams, kurių skola viršija 70 litų, buvo išdalinti ţemės nuomos mokesčio

8 

nepriemokos priminimai. Taip pat geguţės mėn. suformuoti skolininkų, kurių bendroji nepriemoka 

yra iki 100 litų, sąrašai, ir tie sąrašai perduoti seniūnijoms, kad informuotų ir paragintų skolininkus 

susimokėti. Juridiniam skyriui pateikti 127 skolininkų sąrašai (suma 72 919,05 Lt) dėl priverstinio 

ţemės nuomos mokesčio išieškojimo. Surinkta medţiaga apie bankrutavusias, nemokias įmones, 

mirusius fizinius asmenis, neturinčius paveldėtojų, ir tarybos sprendimu minėtų asmenų skolos 

buvo pripaţintos beviltiškomis ir nurašytos iš ţemės nuomos mokesčio apskaitos programos. 

Nurašyta 27 161,22 Lt. Ţemės nuomos mokesčio bendroji nepriemoka 2009 m. sausio 1 d. yra 219 

345,97 Lt, iš jų fizinių asmenų – 189 574,22 Lt, juridinių – 29 771,69 Lt. 

3. Švietimas 

Per 2008 metus ugdymo įstaigoms, kurių steigėja yra Savivaldybės taryba, švietimo 

funkcijoms finansuoti buvo skirta beveik 33 mln. Litų, t. y. 50,5 proc. savivaldybės biudţeto. 

Švietimo sistemoje buvo siekiama šių tikslų: 

1) uţtikrinti švietimo kokybę, atitinkančią išsilavinimo standartus ir rajono gyventojų 

poreikius; 

2) suderinti švietimo sistemą su besikeičiančiomis rajono socialinėmis, ekonominėmis, 

finansinėmis ir kultūrinėmis sąlygomis; 

3) uţtikrinti juridinių aktų, reglamentuojančių švietimą, vykdymą. 

2008 m. sausio 1 d. ikimokyklinio ugdymo įstaigose ugdėsi 613 ugdytinių, bendrojo 

lavinimo mokyklose mokėsi 4035 mokiniai. Be to, 84 vaikai ugdėsi mokyklų priešmokyklinio 

ugdymo grupėse. Pakruojo Juozo Pakalnio muzikos mokyklos muzikos skyrių lankė 156, 

papildomojo ugdymo skyrių – 198 mokiniai. 

Absoliuti dauguma mokinių sėkmingai įsisavino mokslo metų ugdymo turinį. Kursą kartoti 

toje pačioje klasėje palikta 80 mokinių, t. y. 1,96 proc. 

Savivaldybės administracijos uţsakymu, Švietimo plėtotės centras atliko rajono ketvirtokų ir 

aštuntokų pasiekimų patikrinimą. Patikrinimas parodė, kad nors rajono ketvirtokų bei aštuntokų 

apibendrinti pasiekimai yra ţemesni uţ šalies ketvirtokų bei aštuntokų pasiekimų vidurkį, jie yra 

arti šio rodiklio. Rajono ketvirtokų matematikos pasiekimai yra aukštesni nei šalies ketvirtokų. 

Penkių mokyklų (Pakruojo ,,Ţemynos“, Bardiškių, Klovainių, Stačiūnų pagrindinių ir Pakruojo 

,,Versmės“ pradinės) ketvirtokai parodė aukštesnius nei vidutiniškai šalyje lietuvių kalbos 

pasiekimus. Aukštesni nei šalyje nustatyti šių mokyklų aštuntokų pasiekimai: matematikos – 

Linkuvos gimnazijos, Pakruojo ,,Ţemynos“ pagrindinės bei Grikpėdţių Broniaus Nainio filialo ir 

lietuvių kalbos – Klovainių pagrindinės mokyklos bei Grikpėdţių Broniaus Nainio filialo. 

Pagrindinio ugdymo programą sėkmingai baigė 392 dešimtokai (96,3 proc.). Iš 218 

dvyliktokų brandos atestatus gavo 207. Iš visų laikytų brandos egzaminų (susumavus kiekvieno 

dvyliktoko visus laikytus egzaminus) sėkmingai išlaikyta 93,3 procentai. Sėkmingiau negu 

valstybėje rajono abiturientai išlaikė valstybinius lietuvių kalbos, informacinių technologijų, 

biologijos, chemijos, anglų kalbos, fizikos ir istorijos bei mokyklinius chemijos, rusų kalbos, 

istorijos, muzikos ir dailės egzaminus. Didesnė dalis negu šalyje neišlaikė valstybinio matematikos 

ir mokyklinių lietuvių kalbos, informacinių technologijų, biologijos, matematikos, geografijos, 

anglų kalbos bei fizikos egzaminų. 

Rajono mokyklos vykdė 64 projektus: 14 pilietinio ir tautinio ugdymo, 22 socializacijos, 12 

psichoaktyvių medţiagų vartojimo prevencijos, 9 gabių vaikų ugdymo, 7 gamtosauginius projektus. 

Projektams vykdyti buvo skirta 96,1 tūkst. Lt savivaldybės ir Švietimo ir mokslo ministerijos lėšų. 

Kintanti aplinka lemia rajono švietimo tinklo kaitą. Didţiausią įtaką turi besikeičianti 

demografinė situacija. 2008 m. rugsėjo 1 d. 1–12 klasėse mokėsi 167 mokiniais maţiau negu 2007 

m. rugsėjo 1 d. Dėl to klasių komplektų skaičius sumaţėjo 18 vienetų. Pakruojo rajono savivaldybės 

tarybos sprendimais likviduotas Klovainių pagrindinės mokyklos Gačionių filialas, Rozalimo 

vidurinės mokyklos Medikonių filialas reorganizuotas į pradinio ugdymo skyrių, Pamūšio 

pagrindinė mokykla reorganizuota į Pašvitinio pagrindinės mokyklos pradinio ugdymo skyrių, o

9 

Grikpėdţių Broniaus Nainio pagrindinė mokykla pertvarkyta į Ţeimelio vidurinės mokyklos filialą. 

2008–2009 mokslo metais Savivaldybės taryba finansuoja dvylikos mokyklų 44 klasių komplektus, 

kuriuose mokosi maţiau mokinių negu reikėtų pagal Moksleivio krepšelio skaičiavimo metodiką 

klasės komplektui finansiškai išlaikyti. Taip siekiama pristabdyti kaimo mokyklų nykimą. 

Mokyklų likvidavimas ir reorganizavimas sukūrė mokytojų įdarbinimo problemą. Ją spręsti 

padeda Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinta Pedagoginių darbuotojų kelionės į mokyklą 

išlaidų kompensavimo tvarka. Vadovaujantis ja per 2008 metus buvo apmokėtos 200 pedagoginių 

darbuotojų kelionės į darbą išlaidos (iš viso 197964 litų). Tuo pat metu pagerėjo dirbančių 

mokytojų kokybinė sudėtis. Mokytojų su aukštuoju išsilavinimu dalis nuo 88,4 proc. 2007– 

2008 m. m. išaugo iki 89 proc. 2008–2009 m. m. Mokytojų, turinčių dėstomo dalyko kvalifikaciją, 

dalis padidėjo nuo 85,8 proc. 2007–2008 m. m. iki 88,9 proc. 2008–2009 m. m. 43 pedagoginiai 

darbuotojai studijuoja aukštosiose mokyklose arba persikvalifikuoja ir siekia įgyti jų darbui 

reikalingą kvalifikaciją. 

Toliau buvo gerinama ugdymo materialinė bazė. Aprūpinus kompiuteriais ir prijungus prie 

interneto Klovainių, Petrašiūnų ir Ţvirblonių vaikų darţelius visos rajono ugdymo įstaigos turi 

interneto ryšį. Bendrojo lavinimo mokyklose 2008 m. pabaigoje buvo 509 kompiuteriai (81 

kompiuteriu daugiau negu 2007 m. pabaigoje). 

Iš savivaldybės ir Švietimo ir mokslo ministerijos biudţetų bendrojo lavinimo mokykloms 

buvo skirta 280,7 tūkst. Lt vadovėliams ir 168,8 tūkst. Lt mokymo priemonėms įsigyti. 

Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija parinko mokyklas, kurios 

dalyvaus Mokyklų tobulinimo programos projektuose. Projekte ,,Bendrojo lavinimo mokyklų 

modernizavimas“ dalyvaus Pakruojo ,,Atţalyno“ gimnazija, Ţeimelio vidurinė, Balsių pagrindinė ir 

Pakruojo ,,Versmės“ pradinė mokyklos. Projekte ,,Technologijų, menų ir gamtos mokslų mokymo 

infrastruktūra“– Pakruojo ,,Atţalyno“ bei Linkuvos gimnazijos ir Rozalimo vidurinė mokykla. 

Projekte ,,Bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekų modernizavimas“ – Linkuvos gimnazija ir 

Pakruojo ,,Ţemynos“ pagrindinė mokykla. 

Gana sklandţiai pavyko uţtikrinti juridinių aktų, reglamentuojančių švietimą, vykdymą. 

Seimui nutarus nuo 2008–2009 m. m. įvesti visuotinį pradinių klasių mokinių, priešmokyklinio 

ugdymo grupių vaikų nemokamą maitinimą, pasikeitus nemokamo maitinimo skyrimo tvarkai, 

rajono mokyklose nemokamai maitinamų mokinių skaičius išaugo daugiau kaip trečdaliu (nuo 1202 

2007–2008 m. m. pabaigoje iki 1946 2008–2009 m. m. pradţioje). Nepaisant to, mokiniai buvo 

maitinami šiltu maistu, atitinkančiu higienos reikalavimus. 

Iš esmės išspręsta mokinių, gyvenančių toliau kaip 3 km nuo mokyklos, pavėţėjimo 

problema. 2008–2009 m. m. paveţami 1429 mokiniai. Per 2008 metus mokinių pavėţėjimo 

išlaidoms padengti savivaldybė panaudojo 418,8 tūkst. litų. Dar 297,6 tūkst. litų išleista ugdymo 

įstaigų transportui išlaikyti. Juo kasdien į mokyklas paveţama daugiau kaip 600 mokinių. 

Per 2008 m. Savivaldybės taryba priėmė 48 sprendimus, susijusius su švietimo įstaigų 

finansavimu, materialinės bazės gerinimu, veiklos organizavimu ir reglamentavimu. Tarp jų buvo 

sprendimai, kuriais patvirtinta priėmimo į bendrojo lavinimo mokyklas tvarka, mokinių maitinimo 

organizavimo, paraiškų socialinei paramai gauti mokiniams, mokytojų vaţiavimo išlaidų 

kompensavimo tvarkos. 

4. Darbas su jaunimu 

Ne maţiau svarbi Investicijų ir turto valdymo skyriaus funkcija yra darbas su formaliomis ir 

neformaliomis jaunimo organizacijomis. Ši veikla yra susijusi su jaunimo politikos formavimu ir 

įgyvendinimu, jaunimo politikos programų ir priemonių rengimu ir įgyvendinimu, informacijos 

sklaida ir konsultacijomis, rengiant projektines paraiškas bei įgyvendinant projektus, jaunimo ir 

jaunimo organizacijų būklės analize savivaldybės teritorijoje, savivaldybės institucijų bei įstaigų 

veiklos jaunimo politikos srityje koordinavimu. Darbo su jaunimu funkcija priskirta jaunimo reikalų 

koordinatorei (vyriausiajai specialistei).

10 

2008 m. rinkta, kaupta, sisteminta ir analizuota informacija apie jaunimą Pakruojo rajone, 

koordinuota savivaldybės institucijų bei įstaigų veikla jaunimo politikos srityje. Teikta visokeriopa 

informacija apie jaunimo teisių apsaugą ir jaunimo politikos įgyvendinimą savivaldybėje visiems 

suinteresuotiems asmenims ir institucijoms. Informuotos ugdymo įstaigos, seniūnijos, Pakruojo 

rajono jaunimo organizacijos, neformalios jaunimo grupės bei kitos nevalstybinės organizacijos 

apie Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vykdomas 

programas, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos, Švietimo ir mokslo ministerijos, Europos 

Sąjungos programą „Veiklus jaunimas“, Europos Tarnybos rengiamus jaunimo konkursus, 

Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centro, Futbolo federacijos, Jaunimo tarptautinės 

bendradarbiavimo agentūros, Šiaurės Ministrų Tarybos biuro Lietuvoje, Lietuvos Respublikos 

kultūros ministerijos, Kūno kultūros ir sporto departamento, Narkotikų kontrolės departamento, 

paramos fondo „Tekantis vanduo“ organizuojamus maţų projektų konkursus, įvairius mokymus, 

stovyklas, renginius, vykdomas jaunimo programas ir kt. Informacija apie jaunimo organizacijas, 

jaunimo konkursus, fondus, renginius ir visa kita jaunimui aktuali informacija skelbta internetinėje 

svetainėje www.pakruojis.lt, skiltyje Jaunimas, bendrose naujienose, vietinėje ir apskrities 

spaudoje. 

Konsultuotos jaunimo organizacijos, neformalios jaunimo grupės ir atskiri asmenys 

paraiškų, sutarčių rengimo ir ataskaitų ruošimo, projektų vykdymo klausimais (2008 m. 

Nevalstybinių organizacijų finansavimo konkursui buvo teikta 12 jaunimo veiklos projektų. Skirta 

parama – 27 000 Lt, Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 

programų konkursams buvo pateikta 11 jaunimo veiklos projektų. Finansuoti 4 iš jų (skirtas 16 300 

Lt finansavimas). Švietimo ir mokslo ministerijos programų konkursams buvo pateikti 5 jaunimo 

veiklos projektai, iš kurių visi finansuoti (11 700 Lt). Kultūros ministerijos programų konkursui 

buvo pateiktas 1 jaunimo veiklos projektas, kuris gavo finansavimą (3 000 Lt), paramos fondo 

„Tekantis vanduo“ maţų projektų rėmimo konkursui buvo teikti 3 jaunimo veiklos projektai ir 1 

buvo finansuotas (3 240 Lt). Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūros programai „Veiklus 

jaunimas“ teiktas 1 projektas. 

Bendradarbiauta su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Jaunimo reikalų departamento 

prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir kitų institucijų specialistais, savivaldybės 

administracijos tarnautojais, įmonių, įstaigų, organizacijų atstovais, vykdančiais su jaunimu 

susijusią veiklą, regionine jaunimo organizacijų taryba, jaunimo organizacijomis, su jaunimu 

dirbančiomis organizacijomis bei neformaliomis jaunimo grupėmis jaunimo politikos formavimo 

savivaldybėje klausimais. Tokiu būdu buvo uţtikrintas tarpinstitucinis bendradarbiavimas 

įgyvendinant jaunimo politiką. 

Dalyvauta savivaldybės institucijų darbo grupėse ir komisijose, sprendţiant jaunimo 

politikos klausimus, priţiūrėta, kad būtų tinkamai atstovaujama jaunimo interesams savivaldybėje. 

Dalyvauta Nevalstybinių organizacijų finansavimo fondo prieţiūros komisijos, Graţiausių sodybų, 

kaimo bendruomenių, mokyklų, įmonių ir įstaigų aplinkos konkurso vertinimo komisijos, 

Prevencinio darbo koordinavimo grupės, piešinių ir plakatų konkurso „Saugi vaikystė“, skirto 

ugniagesių globėjo šv. Florijono dienai paminėti, vertinimo komisijos, Šiaulių apskrities kūno 

kultūros ir sporto tarybos, Pakruojo rajono savivaldybės programinių lėšų skirstymo komisijos 

veikloje (jaunimo koordinatorė yra minėtų komisijų, tarybų bei darbo grupės narė, dalyvavo 

posėdţiuose, vertinimo konkursuose, staţuotėje, rajono sodybų apţiūroje, padėjo organizuoti 

„Graţiausių sodybų šventę“, rengė posėdţių protokolus). 2008 m. įvyko 4 Jaunimo reikalų tarybos 

posėdţiai ir 3 susitikimai su jaunimo organizacijų atstovais. Posėdţiuose buvo apsvarstyta Pakruojo 

rajono savivaldybės jaunimo reikalų tarybos 2007 m. veiklos ataskaita, aptarta Jaunimo politikos 

įgyvendinimo Pakruojo rajono savivaldybėje 2007–2008 m. programa (patvirtinta 2007 m. sausio 

31 d. Pakruojo rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-22), Priemonių planas jaunimo 

politikos 2007–2008 metų programai įgyvendinti Pakruojo rajono savivaldybėje (patvirtintas 2007 

m. sausio 31 d. Pakruojo rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-31). Buvo apţvelgta ir 

įvertinta jaunimo situacija rajone, 2008 m. jaunimo projektinės veikos prioritetai ir projektų 

vertinimo kriterijai. Posėdţiuose buvo aptartos bendradarbiavimo galimybės organizuojant jaunimo

11 

stovyklas, renginius, akcijas, konkursus, aptartos Lietuvos Respublikos vyriausybės Jaunimo 

politikos plėtros savivaldybėse 2007–2009 metų programa ir Lietuvos Respublikos vyriausybės 

Nacionalinės jaunimo verslumo ugdymo ir skatinimo 2008–2012 metų programa bei Pakruojo 

rajono savivaldybės 2007–2013 m. strateginis plėtros planas. Buvo glaudţiai bendradarbiaujama su 

aktyviai veikiančia Pakruojo rajono jaunimo organizacijų sąjunga „Apskritasis stalas“. Svarstyta ir 

parengta 2009 metų Jaunimo uţimtumo programa. Aptartos bendradarbiavimo, jaunimui aktualios 

informacijos sklaidos galimybės, aptarti ir planuoti jaunimo renginiai, Pakruojo rajono jaunimo 

organizacijų sąjungos „Apskritasis stalas“ aktyvios veiklos svarba ir nauda rajono jaunimo 

organizacijoms, informatyvios jaunimo svetainės įkūrimo ir kiti klausimai. 

Buvo parengtas projektas Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos 

Vyriausybės vaikų uţimtumo vasarą ir jų mokymo plaukti programų konkursui ir jis buvo 

finansuotas (2 800 Lt). Bendradarbiaujant su Pakruojo suaugusiųjų ir jaunimo švietimo centru 

parengtas projektas „Jaunosios ţvaigţdutės 2008“, kurį finansavo Švietimo ir mokslo ministerija ir 

Pakruojo rajono savivaldybė (2300 Lt). Bendradarbiaujant su Jaunimo reikalų taryba ir Pakruojo 

rajono jaunimo organizacijų sąjunga „Apskritasis stalas“ suorganizuotas tradicinis jaunimo 

organizacijų renginys (2008 m. geguţės 9 d.), mokymai jaunimo organizacijų atstovams ir jaunimo 

lyderiams „Apskritųjų stalų“ tikslai, uţdaviniai, pagrindinė veikla ir strategijos rengimas“ (2008 m. 

geguţės 28 d.), jaunimo organizacijų sąskrydis (2008 m. liepos 25–26 d.). Suorganizuota išvyka į 

respublikinį verslumo konkursą „PROFAS“ (dalyvavo Linkuvos gimnazijos moksleiviai), išvyka į 

nacionalinę konferenciją „Jaunimo galimybių plėtra savivaldybėse“ (dalyvavo Pakruojo rajono 

savivaldybės Jaunimo reikalų tarybos atstovai), jaunimo renginys „Jaunosios ţvaigţdutės 2008“ 

(2008 m. gruodţio 5 d.), jaunimo forumas „Idėjų vedami“ (2008 m. gruodţio 22 d.). Suorganizuotas 

Pakruojo rajono jaunimo organizacijų atstovų dalyvavimas ir pasirodymas Europos jaunimo 

savaitės renginyje, kuris vyko 2008 m. lapkričio 5 d. Šiaulių arenoje (J. Jablonskio g. 16, Šiauliai). 

Dalyvauta plėtojant bendradarbiavimą su kitomis uţsienio šalimis jaunimo politikos srityje. 

Uţmegztas ryšys su kitų šalių jaunimo organizacijomis, jaunimo darbuotojais (Švedija, Jungtinė 

Karalystė ir Baltarusija). 

Dalyvauta įvairiuose seminaruose, mokymuose, konferencijose, jaunimo renginiuose. 

5. Socialinis darbas 

Socialinės rūpybos skyriaus specialistai parengė rajonines socialines programas ir 

koordinavo jų įvykdymą: 

1. Ţmonių su negalia socialinės integracijos 2008 metų programa. Pakruojo rajono 

ţmonių su negalia socialinės integracijos 2008 metų programa, patvirtinta Pakruojo rajono 

savivaldybės tarybos 2008 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. T-24, buvo įvykdyta. Statistikos 

departamento duomenimis, bendras Pakruojo rajono gyventojų skaičius 2008 m. sausio 1 d. – 27 

432 gyventojai. Pensinio amţiaus ţmonių – 5953 asmenys, suaugusių asmenų su negalia – 2752, 

vaikų su negalia – 285. Visos savivaldybės administracijos nevyriausybinės organizacijos 

(Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Pakruojo skyrius, diabeto klubas ,,Vita“, Lietuvos invalidų 

draugijos Pakruojo skyrius), rajono socialinės, švietimo ir kultūros įstaigos stengėsi padėti 

neįgaliesiems, kad jie jaustų visų paramą ir palaikymą. 2008 metams rajono ţmonių su negalia 

socialinės integracijos programai įgyvendinti buvo skirta 14 000 litų (transportui, bendriems 

renginiams – 5,0 tūkst. Lt, programai ,,Nugalėk save“ – 6,0 tūkst. Lt, neįgaliųjų dienos minėjimui – 

2,0 tūkst. Lt, transportui – 1,0 tūkst. Lt). Būsto pritaikymui iš savivaldybės biudţeto skirta 27,0 

tūkst. Lt. Iš viso per 2008 metus Neįgaliųjų integracijos programai skirta 41,0 tūkst. Lt. Visos lėšos 

panaudotos pagal paskirtį. 

2008 metais 9 neįgalių asmenų butuose buvo atlikti būsto pritaikymo darbai – įrengtas 

keltuvas, pritaikyti sanitariniai mazgai, įdėtos durys ir atliktas kitas smulkus remontas, kad 

neįgalieji laisvai galėtų judėti patalpose ir savarankiškai išvykti į lauką. Valstybės ir savivaldybės 

biudţeto lėšomis atlikta darbų uţ 139,5 tūkst. Lt. Pakruojo rajono savivaldybėje neįgaliam 

asmeniui teikiamos finansinės pagalbos priemonės: šalpos išmokos ir kompensacijos, vienkartinė

12 

parama iš savivaldybės biudţeto, kompensacijos, skirtos neįgaliųjų materialinės padėties 

garantijoms uţtikrinti, uţ šildymą, šaltą, karštą vandenį, kietą kurą. 

2. Sociokultūrinė veikla rajono socialinėse įstaigose. Vadovaujantis Pakruojo rajono 

savivaldybės tarybos 2007 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. T-371 „Dėl socialinės programos 

„Sociokultūrinė veikla rajono socialinėse įstaigose patvirtinimo“ buvo pasveikinti rajono socialinių 

įstaigų gyventojai ir lankytojai šv. Velykų ir šv. Kalėdų proga. Šv. Velykų proga išleista 812,1 Lt 

(aštuoni šimtai dvylika litų 10 centų ), šv. Kalėdų proga – 4000,0 Lt (keturi tūkstančiai litų). 

Nepanaudotos 2008 m. valstybės biudţeto specialiųjų tikslinių dotacijų lėšos, skirtos socialinėms 

paslaugoms finansuoti. Iš viso programai įgyvendinti skirta 4 812,1 Lt. 

3. Socialinė studijų rėmimo fondo programa. Vadovaujantis Pakruojo rajono 

savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. T-291 „Dėl Pakruojo rajono 

savivaldybės studijų rėmimo fondo“ buvo įgyvendinama Socialinė studijų rėmimo fondo programa. 

Organizuoti 3 fondo tarybos posėdţiai. Dėl paramos kreipėsi 88 jaunuoliai, studijuojantys Lietuvos 

aukštosiose mokyklose. Parama suteikta 81 %.

13 

Kreipėsi Suteikta parama Nesuteikta parama Fondo lėšos Panaudotos Likutis 

studentų iš viso 

lėšos 

88 71 17 Likutis iš 2007m.: 3611,96 Lt. Gauta lėšų: 43000,00 Lt 

Išmokėta lėšų: 44750,00 Lt. Operacinės išlaidos: 9,65 Lt 

Likutis: 1871,61 Lt 

44 750,00 1871,61 

Iš jų: 

Yra invalidas, 

našlaitis 

7 

(šeimos) 

Turi tik vieną iš 

tėvų 

18 

(šeimos) 

Daugiavaikė 

šeima 

10 

(šeimos) 

Vienas iš tėvų 

bedarb. 

24 

(šeimos) 

Šeimoje 2 ir 

daugiau 

studentų 

14 

(šeimos) 

Šeima turi 

teisę į soc. 

pašalpą 

4 

(šeimos) 

Šeimoje yra I ar II 

neįgalusis 

(poreikiai) 

22 

(šeimos) 

Yra sukūręs 

šeima ir turi 

vaikų 

1 

(šeimos) 

Jei abu ar vienas 

iš tėvų yra 

pensininkas 

2 

(šeimos) 

4. Pakruojo rajono gausių šeimų rėmimo 2008 metų programa. Inicijuodami Pakruojo rajono gausių šeimų rėmimo 2008 metų 

programos uţdavinių įgyvendinimą Socialinės rūpybos skyriaus darbuotojai parengė anketas, skirtas gausioms šeimoms apklausti. Pakruojo 

rajone aštuonių seniūnijų socialiniai darbuotojai geguţės–birţelio mėn. atliko gausių šeimų anketinę apklausą. Kartu su Vaiko teisių apsaugos 

skyriumi atlikta anketų analizė. Per 2008 m. iš viso kreipėsi 70 šeimų (ar vienišų asmenų) piniginės socialinės paramos įstatymo nenustatytais 

atvejais, iš jų 32 šeimos, kuriose auga 3 ir daugiau vaikų. 

Vaikų šeimoje 

Šeimų skaičius 

3 vaikai 15 

4 vaikai 6 

5 vaikai 4 

6 vaikai 2 

7 vaikai 1 

8 vaikai 2 

9 vaikai 1 

11 vaikai 1 

144 Iš viso šeimų 32

14 

Išanalizavus gausių šeimų prašymus gauti piniginę socialinę paramą įstatymo nenustatytais 

atvejais, dauguma, t.y. 8 šeimos, kreipėsi dėl kuro ir socialinės pašalpos išimties tvarka, 12 šeimų 

kreipėsi dėl sunkios materialinės padėties. Dėl paramos gydymuisi kreipėsi 9 daugiavaikės šeimos. 

Dvi daugiavaikės šeimos nukentėjo nuo gaisro ir vieną išmoką gavo daugiavaikės šeimos tėvas, 

grįţęs iš įkalinimo įstaigos. 

Gausių šeimų, 2008 m. gavusių piniginę socialinę paramą įstatymo nenustatytais atvejais, skaičius 

Piniginė socialinė parama įstatymo nenustatytais atvejais išreikšta procentais: 

Socialinė parama skirta 16 aukštosiose Lietuvos mokyklose studijuojančių jaunuolių iš 

daugiavaikių šeimų. 

Prašymai 

Išmokėta parama Lt 

9 studentai (šeimoje 3 vaikai) 5850 

4 studentai (šeimoje 4 vaikai) 2600 

23 studentai (šeimoje 1 ar 2 vaikai) 14950 

Iš viso 36 studentų 23400 

Per 2008 metus 4 daugiavaikėms šeimoms, kuriuose auga 22 vaikai, suteiktas 

socialinis būstas. 2003–2008 m. į eilę socialiniam būstui gauti iš viso įrašyta 16 daugiavaikių 

šeimų. Iš jų 7 šeimos, auginančios 25 nepilnamečius vaikus, kreipėsi 2008 metais. 

Dėl vietinės rinkliavos uţ komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą lengvatų kreipėsi 335 

šeimos. Iš jų lengvatas gavo 72 gausios šeimos. Lengvata (50 procentų rinkliavos mokesčio) per 

2008 m. pasinaudojo 49 daugiavaikės šeimos. 100 procentų rinkliavos mokesčio lengvata 

pasinaudojo 23 gausios šeimos.

15 

Paramą iš intervencinių atsargų labiausiai nepasiturintiems Pakruojo rajono gyventojams 

2008 m. gavo 1 129 šeimos iš kurių 261 daugiavaikės. 

Įgyvendinant Pakruojo rajono gausių šeimų rėmimo 2008 m. programą, tradiciškai 2008 m. 

geguţės 15 d. Pakruojo vaikų dienos centre buvo suorganizuotas renginys, skirtas Tarptautinei 

šeimos dienai paminėti. 

5. Socialinė parama vaikams. Pakruojo rajono savivaldybės taryba 2008 m. lapkričio 27 d. 

sprendimu Nr. T-381 patvirtino socialinę programą „Socialinė parama vaikams“. Programa buvo 

vykdoma nuo 2008 m. gruodţio 1 d. iki 2008 m. gruodţio 31 d. 

Programos tikslas – suteikti socialinę paramą Pakruojo rajono šeimų vaikams: socialinės 

rizikos šeimų ir/ar nepasiturinčių rajono šeimų vaikams, gaunantiems ugdymo įstaigose nemokamus 

pusryčius ir pietus, vaikams, kuriems ikimokyklinėje įstaigoje maitinimas teikiamas iš savivaldybės 

biudţeto lėšų ir kurie yra iš dalies ar visai atleisti nuo mokesčio uţ išlaikymą šioje įstaigoje, 

vaikams, likusiems be tėvų globos, gyvenantiems įstaigoje, kurios steigėja yra Pakruojo rajono 

savivaldybės taryba. Iš viso panaudota 80 000,00 Lt lėšų. Iš jų deleguotoms funkcijoms 

nepanaudoti 79 400,00 Lt valstybės biudţeto lėšų, savivaldybės lėšų – 600,00 Lt. Socialinė parama 

buvo paskirta 24-ioms ugdymo įstaigoms. Kalėdiniai paketai išdalinti 1 126 mokinimas iš socialinės 

rizikos bei maţas pajamas gaunančių šeimų. Vieno kalėdinio paketo kaina 40 Lt. Panaudota 45 040 

Lt lėšų. 

Vaikams, kuriems „Vyturėlio“ lopšelio-darţelio maitinimas teikiamas iš savivaldybės 

biudţeto lėšų ir kurie yra iš dalies ar visai atleisti nuo mokesčio uţ išlaikymą šioje įstaigoje, skirta 

24 000,00 Lt. Iš viso buvo 76 vaikai, kurie yra iš dalies arba visai atleisti nuo mokesčio. 

Vaikams, likusiems be tėvų globos, gyvenantiems įstaigoje, kurios steigėja yra Pakruojo 

rajono savivaldybės taryba, t. y. Rozalimo vaikų darţelyje (globos grupėje 16 vaikų), skirta 

10 960,00 Lt. Pinigai skirti įsigyti prekių ir priemonių globos grupėje esantiems vaikams. 

6. Pakruojo rajono socialinių paslaugų planas 2008 m. Pakruojo rajono 2008 m. 

socialinių paslaugų planas patvirtintas Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2008 m. vasario 7 d. 

sprendimu Nr. T-39. Priemonės buvo įgyvendinamos atsiţvelgiant į prioritetus: 

1. Socialinės atskirties prevencija ir socialinė integracija. Parengta Pakruojo rajono ţmonių 

su negalia socialinės integracijos 2008 metų programa. Jai įgyvendinti skirtas 41,0 tūkstantis litų, iš 

jų būstui pritaikyti – 27,0 tūkst. Lt, renginiams, projektams įgyvendinti – 14,0 tūkst. Lt. Parengta 

Socialinės paramos gausioms šeimoms programa. Jai įgyvendinti atskirai lėšų nebuvo skirta. 

2. Nestacionarių socialinių paslaugų plėtra. Parengtas lankstinuko apie rajone teikiamas 

socialines paslaugas projektas. Parengtos rekomendacijos socialiniams darbuotojams darbui su 

socialinės rizikos šeimomis. 

3. Rajono senų ir neįgalių ţmonių globos ir slaugos įstaigų infrastruktūros plėtra. 

Rekonstruotos Linkuvos ambulatorijos patalpos, kuriose iki 2009 m. kovo 1 d. įkurti Savarankiško 

gyvenimo namai senyvo amţiaus ţmonėms. Globos poskyrio prie Slaugos ir palaikomojo gydymo 

skyriaus VšĮ Pakruojo ligoninėje teikiamos paslaugos buvo finansuojamos nuo 2007 m. gruodţio 

mėn. 2008 m. asmenų išlaikymui panaudoti 54,5 tūkst. Lt, iš jų savivaldybės biudţeto lėšos – 39,6 

tūkst. Lt, valstybės – 4,3 tūkst. Lt, asmens įnašai – 10,6 tūkst. Lt. Paslaugos poreikis tenkinamas 

visiškai, nes poskyris uţimtas tik 50 %. 

Kas mėnesį vyko rajono socialinių įstaigų vadovų pasitarimai, kiekvieną savaitę – seniūnijų 

socialinių darbuotojų, specialistų, Socialinės rūpybos skyriaus ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus 

darbuotojų pasitarimai aktualiais socialinės paramos ir socialinių paslaugų teikimo klausimais. 

Ne visi darbai numatyti 2008 metų plane buvo atlikti. Prioritetine tvarka priemonės buvo 

vykdomos atsiţvelgiant į numatomus jų rezultatus ir būtinumą. Neparengtas darbuotojų 

kvalifikacijos kėlimo planas, tačiau visi socialiniai darbuotojai buvo informuojami ir skatinami 

vykti į seminarus, konferencijas, mokymus. Neįsteigtas Krizių centras, poreikio inicijavimas buvo 

pristabdytas, nes prioritetu buvo pasirinktas Savarankiško gyvenimo namų senyvo amţiaus 

ţmonėms projekto įgyvendinimas. Šio projekto darbai bus tęsiami 2009 metais. Neparengtas rajone

Lėšos tūkst. Lt 

Lėšos tūkst. Lt 

16 

teikiamų socialinių paslaugų duomenų rinkimo aprašas, tačiau socialiniai darbuotojai rinko 

duomenis pagal jiems nurodytą informacijos poreikį. 

Nuo 2008 metų „vaiko pinigai“ buvo mokami visiems vaikams iki 18 metų, iš Švietimo 

skyriaus perimta socialinės paramos mokiniams deleguotų funkcijų finansinė apskaita. Trūkstant 

darbo jėgos ir dėl labai didelių darbo krūvių, buvo parengtas socialinės paramos administravimo 

sistemos pertvarkymo, socialinės rūpybos skyriaus ir seniūnijų specialistų darbo funkcijų 

perskirstymo veiksmų planas. Parengtos prieigos prie „Paramos“ ir „Spis“ programų, „Sodros“ 

duomenų bazės, apmokyti seniūnijų specialistai. 2008 metais šias funkcijas vykdė Ţeimelio, 

Lygumų, Klovainių ir Rozalimo specialistai. Kitų seniūnijų specialistams dar reikia pasimokyti. 

2008 metų Socialinės rūpybos skyriaus veiklai rajono taryba patvirtino 4 831 593,39 

biudţetą (tarp jų deleguotų funkcijų – 3 373 361,69 tūkst. Lt) 

7000 

6000 

5000 

4000 

4854,19 

5137,11 

5376,16 

5855,21 

4831,59 

3000 

2000 

2226,83 

1000 

0 

2003 metai 2004 metai 2005 metai 2006 metai 2007 metai 2008 metai 

1 pav. Savivaldybės biudţeto lėšų panaudojimas 2003–2008 metais (tūkst. Lt) 

2008 metais iš SADM tikslinėms išmokoms tiesiogiai gauta ir panaudota 9 552 467,34 Lt 

valstybės biudţeto lėšų. 

16000000 

14000000 

14054530,11 

12000000 

10000000 

8000000 

9552467,34 

6000000 

4000000 

2000000 

1795767 

2384760 

3034800 

3919111 

0 

2003 metai 2004 metai 2005 metai 2006 metai 2007 metai 2008 metai 

2 pav. Valstybės biudţeto lėšų panaudojimas 2003–2008 metais (tūkst. Lt)

Eil. 

Nr. 

17 

2007 metų valstybės biudţeto specialiųjų tikslinių dotacijų socialinėms išmokoms ir kompensacijoms skaičiuoti ir mokėti, socialinei 

paramai mokiniams ir socialinėms paslaugoms nepanaudotų lėšų paskirstymas Pakruojo rajono savivaldybės tarybos sprendimais 

Socialinėms išmokoms ir 

kompensacijoms skaičiuoti ir 

mokėti 

lėšų suma Lt 

Savivaldybės 

tarybos 

sprendimo data 

ir Nr. 

išlaidoms produktams 


Socialinei paramai mokiniams 

Savivaldybės 

tarybos 


ir Nr. 

lėšų suma 

Lt 

išlaidoms mokinio 

reikmenims 

Savivaldybės 

tarybos 


ir Nr. 

socialinei prieţiūrai socialinės 

rizikos šeimoms 

lėšų suma 

Lt 

Socialinėms paslaugoms 

Savivaldybės 

tarybos 


ir Nr. 

socialinei globai asmenims su 

sunkia negalia 

1. Skirta lėšų įstatymų* nustatytoms socialinėms 

- 

išmokoms ir kompensacijoms skaičiuoti ir mokėti, 

socialinei paramai mokiniams ir socialinėms 

paslaugoms iš viso 

1726000 - 1339600 - 114400 - 169100 - 219800 

2. Panaudota lėšų socialinėms išmokoms ir 

- 

kompensacijoms skaičiuoti ir mokėti, socialinei 

paramai mokiniams ir socialinėms paslaugoms iš 

viso 

1455240 - 1027503 - 114400 - 169100 - 183018 

3. 

Lėšos, paskirstytos kitai socialinei paramai (3=1-2), iš 

- 

263500 - 312096 - - - - - 36781 

jų: 

3.1. socialinėms išmokoms ir kompensacijoms mokėti - - - - - - - - - 

3.2. socialinei paramai mokiniams, iš jų: - - - - - - - - - - 

3.2.1. išlaidoms produktams - - - - - - - - - - 

3.2.2. išlaidoms mokinio reikmenims - - - - - - - - - - 

3.3. socialinėms paslaugoms, iš jų: - - - - - - - - - - 

3.3.1. socialinei prieţiūrai socialinės rizikos šeimoms - - - - - - - - - - 

3.3.2. socialinei globai asmenims su sunkia negalia - - - - - - - - - - 

3.4. 

Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos 

nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems 

asmenims įstatymo 22 straipsnio 3 ir 4 dalyse 

nustatytais atvejais, iš jų: 

Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos 


3.4.1. 

asmenims įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nustatytais 

atvejais 

3.4.2. piniginei socialinei paramai Savivaldybės tarybos 

sprendimu Piniginės socialinės paramos 


asmenims įstatymo nenustatytais atvejais 

3.4.3. vienkartinei paramai esant sunkiai materialinei 

padėčiai, nelaimės, gaisro, ligos atveju Savivaldybės 

tarybos nustatyta tvarka 

48000 

2008-10-30 

Nr. T-347 

2008-11-27 Nr. 

T-382 


T-416 

lėšų suma 

Lt 

Savivaldybės 

tarybos 


ir Nr. 

- - - - - - - - 

- - - - - - - - - - 

23000 

22000 


Nr. T- 347 


T-382 


T-347 


- 

- - - - - - - 

- - - - - - - -

Eil. 

Nr. 

3.4.4. įsiskolinimui uţ nepasiturinčių gyventojų būsto 

išlaikymą iš dalies padengti Savivaldybės tarybos 

nustatyta tvarka 

3.4.5. kitais Savivaldybės tarybos nustatytais atvejais 

(nurodyti) 

3.5. 

mokinių maitinimo materialinei bazei pagerinti 

(mokyklų valgyklų patalpoms atnaujinti, virtuvės 

inventoriui ir įrangai įsigyti) 



mokėti 


3000 

Savivaldybės 

tarybos 


ir Nr. 

T-416 


T-416 

18 




Savivaldybės 

tarybos 


ir Nr. 

lėšų suma 

Lt 


reikmenims 

Savivaldybės 

tarybos 


ir Nr. 



lėšų suma 

Lt 


Savivaldybės 

tarybos 


ir Nr. 



lėšų suma 

Lt 

Savivaldybės 

tarybos 


ir Nr. 

- - - - - - - - 

- - - - - - - - - - 

- - 

96096 


T-347 


T-382 


T-416 

- - - - 

3.6. socialinėms paslaugoms finansuoti - - - - - - - - 

3.7. socialinių darbuotojų, teikiančių socialinę prieţiūrą - - 

- - - - - - 


socialinės rizikos šeimoms, ir socialinių darbuotojų, 

T-347 

dirbančių seniūnijose, darbo vietoms įrengti, 

9700 


organizacinėms išlaidoms ir darbo uţmokesčiui iš 

T-382 

dalies finansuoti 

3.8. savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų darbuotojų 

darbo vietoms įrengti ir organizacinėms išlaidoms iš 


3.9. savivaldybės įsteigtoms socialinių paslaugų įstaigoms 

ar socialinių paslaugų įstaigoms, kurių dalininkė yra 

savivaldybė, iš dalies finansuoti 

3.10. socialinių paslaugų įstaigoms, kurių steigėja ar 

dalininkė nėra savivaldybė, bet su kuriomis yra 

sudarytos sutartys dėl socialinių paslaugų teikimo, iš 


3.11. socialiniam būstui įsigyti bei jį remontuoti 

5000 


Nr. T-347 


Nr. T-382 

59100 


T-416 

- - 

2781 


T-416 

- - - - - - - - 

48100 

20000 


T-347 


T-382 


T-382 

- - - - 

12000 


Nr. T-347 

- - - - - - 


2008-11-27 Nr. - - - - - - 

15000 

35000 

T-382 

T-382 

3.12. Savivaldybės tarybos patvirtintoms socialinėms 


2008-10-30 Nr. - - - - 

programoms iš dalies finansuoti (nurodyti) 

Nr. T-382 

T-347 


136400 

103200 

22000 


Nr. T-347 

T-382 

3.12.1 socialinių paslaugų infrastruktūros plėtros programos - - - - - - - - 


5000 

projektas „Grikpėdţių bendruomenės centras“ 

Nr. T-347 

3.12.2 Pakruojo rajono ţmonių su negalia socialinės 

- - - - - - - - 


2000 

integracijos 2008 metų programa 

Nr. T-347 

3.12.3 socialinių paslaugų infrastruktūros plėtros programos - - - - - - - - 10000 2008-10-30

Eil. 

Nr. 



mokėti 


Savivaldybės 

tarybos 


ir Nr. 

19 




Savivaldybės 

tarybos 


ir Nr. 

lėšų suma 

Lt 


reikmenims 

Savivaldybės 

tarybos 


ir Nr. 



lėšų suma 

Lt 


Savivaldybės 

tarybos 


ir Nr. 

projektas „Bendruomenės centras Klovainių 

miestelyje“ 

3.12.4 socialinių paslaugų infrastruktūros plėtros programos - - - - - - - - 

projektas „Socialinės pagalbos plėtra“ 

3.12.5 socialinė programa „Sociokultūrinė veikla rajono 

- - 


3800 

socialinėse įstaigose“ 

T-382 

3.12.6 socialinė programa „Socialinė parama vaikams“ - - 


79400 

T-382 

3.12.7 „Socialinė studijų rėmimo fondo programa“ - - 


20000 

T-347 

3.12.8 Socialinių paslaugų infrastruktūros plėtros programos 


- - - - - 

projektas „Linkuvos socialinių paslaugų centro 

Nr. T-382 

136400 

savarankiškų gyvenimo namų įkūrimas senyvo 

- 

amţiaus ţmonėms“ 

3.13. labdaros organizacijų, administruojančių Maisto iš 

intervencinių atsargų tiekimo labiausiai 

nepasiturintiems asmenims programą, išlaidoms 

(transportavimo, sandėliavimo) iš dalies padengti 

3.14. savivaldybių, kurios Lietuvos Respublikos 

Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 112 

„Dėl probleminių teritorijų“ (Ţin., 2007, Nr. 15-555) 

pripaţintos probleminėmis teritorijomis, išlaidoms, 

kurias jos patyrė subsidijuodamos gyventojams 

šilumos energijos kainą, iš dalies padengti 



lėšų suma 

Lt 

5000 

Savivaldybės 

tarybos 


ir Nr. 

Nr. T-347 


Nr. T-347 

- - 

- - 

- - 

- - 

- - - - - - - - - - 

- - - - - - - - - -

20 

6. Vaiko teisių apsauga 

Vaikui turi būti suteikta tokia apsauga ir globa, kokios reikia jo gerovei ir pilnaverčiam 

augimui. Vaikas turi teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fizinei, protinei, dvasinei, 

dorovinei ir socialinei raidai. Priţiūrėti vaikus, rūpintis jų sveikata, ugdymu, išlaikyti juos, sudaryti 

palankias visapusiškos raidos sąlygas, kad jie būtų paruošti savarankiškai gyventi visuomenėje – 

visų pirma yra tėvų pareiga. Vaikas šią teisę turi neatsiţvelgiant į tai, ar jo tėvai gali šias pareigas 

atlikti, ar ne. Jam turi būti sudarytos sąlygos, kad visos jo teisės būtų įgyvendintos ir tais atvejais, 

kai jo tėvų nėra, kai tėvai savo pareigų atlikti negali arba kai tėvų valdţia apribota. Tai mūsų 

pareiga vaikui. 

Statistikos departamento Šiaulių teritorinės statistikos valdybos duomenimis, 2008 m. 

pradţioje Pakruojo rajone gyveno 6153 vaikai. 

Darbas su socialinės rizikos šeimomis 

2009 m. sausio 1 d. skyriuje uţregistruota 191 socialinės rizikos šeima. Šiose šeimose 

auga 499 nepilnamečiai vaikai. 

socialinės rizikos šeimos 

300 

250 

200 

150 

100 

50 

0 

2003 2004 2005 2006 2007 2008 

Vaikų skaičius soc. rizikos šeimose 

700 

600 

500 

400 

300 

200 

100 

0 

2003 2004 2005 2006 2007 2008

Guostagalio 

Klovainių 

Lygumų 

Linkuvos 

Pakruojo m. 

Pakruojo 

Pašvitinio 

Rozalimo 

Žeimelio 

Guostagalio 

Klovainių 

Lygumų 

Linkuvos 

Pakruojo m. 

Pakruojo s. 

Pašvitinio 

Rozalimo 

Žeimelio 

21 

Socialinės rizikos šeimos seniūnijose 

35 

30 

25 

20 

15 

10 

5 

0 

Vaikų skaičius jose 

90 

80 

70 

60 

50 

40 

30 

20 

10 

50 51 

78 

83 

26 

39 

57 53 

62 

0 

Prieţastys, lemiančios šeimų patekimą į VTAS apskaitą

22 

2% 

3% 

1% 

8% 

Įrašymo priežastys 

13% 

13% 

60% 

Socialinės rizikos šeimos į socialinės rizikos šeimų apskaitą įrašytos dėl girtavimo, 

psichotropinių medžiagų vartojimo 

Socialinės rizikos šeimos į socialinės rizikos šeimų apskaitą įrašytos dėl socialinių 

įgūdžių stokos, dėl negebėjimo tinkamai rūpintis vaiku 

Socialinės rizikos šeimos į socialinės rizikos šeimų apskaitą įrašytos dėl 

psichologinės, fizinės ar seksualinės prievartos prieš vaikus 

Socialinės rizikos šeimos į socialinės rizikos šeimų apskaitą įrašytos dėl to, kad 

valstybės skiriamą paramą naudoja ne vaiko interesams 

Socialinės rizikos šeimos į socialinės rizikos šeimų apskaitą įrašytos 

dėl to, kad vaikui nustatyta laikinoji globa 

Socialinės rizikos šeimos į socialinės rizikos šeimų apskaitą įrašytos dėl to, kad teismo 

sprendimu tėvams laikinai apribota tėvų valdžia ir vaikui nustatyta nuolatinė globa 

Socialinės rizikos šeimos į socialinės rizikos šeimų apskaitą įrašytos dėl kitų priežaščių 

Smurtas prieš vaikus 

2008 metais skyriuje uţregistruoti 59 smurto atvejai vaikų atţvilgiu, iš jų 50 vaikų 

patyrė psichologinį ir 9 vaikai fizinį smurtą. 

Smurtas prieš vaikus pagal rūšį 2008 m. 

0% 

15% 

85% 

Fizinis Psichologinis Seksualinis 

Analizuojant skyriuje uţregistruotus atvejus matyti, kad didţiąją dalį (85 %) patirtų 

smurto atvejų sudaro psichologinis smurtas. Dėl uţregistruotų atvejų buvo pradėti 7

ikiteisminiai tyrimai 10-ties vaikų atţvilgiu, iš jų 1 atveju nutrauktas ikiteisminis tyrimas, 3 

atvejais atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą 5 vaikų atţvilgiu, surašyti 5 administraciniai teisės 

paţeidimo protokolai 14 vaikų atţvilgiu. Pakruojo r. policijos komisariato duomenimis nuo 

fizinio smurto nukentėjo 42 nepilnamečiai, uţregistruoti 2 seksualinio smurto atvejai. 1 atveju 

tyrimas nutrauktas, kaip nepasitvirtinęs. Susumavus skyriaus ir Pakruojo r. policijos 

komisariato uţfiksuotus smurtinius nusiţengimus nepilnamečių atţvilgiu, galima daryti išvadą, 

kad nuo fizinio smurto nuketėjo daugiausiai nepilnamečių (iš viso 55 vaikai). 

Smurtą patyrusiems vaikams ir jų šeimoms organizuojama pagalba naudojantis 

vietiniais specialistais. Jei reikia, ieškoma pagalbos ir kituose rajonuose. 

Nors smurto prevencijai skiriama daug dėmesio, vykdomos programos, šviečiamos 

šeimos ir vaikai, tačiau dar didelė dalis vaikų patiria smurtą. Profesionalią trumpalaikę ar 

ilgalaikę kompleksinę pagalbą kol kas gauna tik nedidelė dalis smurtą patyrusių vaikų, nes 

kompleksinių paslaugų (ypač psichologinės pagalbos) prieinamumas yra sunkokas (ypač 

kaimiškuose rajonuose). Ir toliau lieka neišspręstas klausimas dėl smurtautojo paėmimo iš 

šeimos, todėl smurtą patyrusioms šeimoms, daţniausiai motinoms ir vaikams, tenka išvykti iš 

namų. Rajone prie Nestacionarių socialinių paslaugų centro veikia laikino gyvenimo namai, 

kuriuose ir gali prisiglausti minėtos šeimos. 

23 

LIKĘ BE TĖVŲ GLOBOS VAIKAI 

Likę be tėvų globos vaikai 

Vaikų skaičius 

190 

185 

180 

175 

170 

165 

160 

155 

167 

178 

185 

187 187 186 

179 

177 

2001 

2002 

2003 

2006 

2005 

2004 

2007 

2008 

2009 m. sausio 1 d. Pakruojo rajone buvo globojami 177 likę be tėvų globos vaikai. Iš 

jų 106 gyvena šeimose, 12 – šeimynose, 59 – globos institucijose. Jiems nustatytos 125 nuolatinės 

globos ir 52 laikinosios, iš jų 5 nagrinėjamos teisme dėl nuolatinės globos nustatymo.

24 

Vaikų globos netekimo prieţastys 

7; 14% 

43; 86% 

Tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali juo rūpintis dėl abiejų tėvų ar vieno iš 

jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių prieţasčių 

Tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, jo nepriţiūri, netinkamai 

auklėja, naudoja fizinį ar psichinį smurtą, ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, 

dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui, ir kuris įstatymų nus 

Per 2008 metus buvo uţregistruota 50 likusių be tėvų globos vaikų. Iš jų 21 grąţintas 

tėvams. Daţniausiai iš šeimų vaikai paimti dėl neprieţiūros ir tėvų girtavimo. Viena globa nustatyta 

vienišos nepilnametės motinos, kuri pati yra globojama, vaikui. Keturi vaikai laikinai buvo 

apgyvendinti globos grupėje, kol motina gydėsi ligoninėje. Artimųjų giminaičių, tuo metu galinčių 

pasirūpinti vaikais, nebuvo. Du vaikai apgyvendinti Šiaulių apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių 

namuose dėl sudėtingos sveikatos būklės (mergaitėms reikalinga intensyvi specialistų pagalba, 

kurią kvalifikuotai gali suteikti ši įstaiga). 

Šeimose per 2008 metus buvo apgyvendinta 16 vaikų, tačiau institucinė globa, kai tenka 

vaiką skubiai paimti iš šeimos dėl vaikui kylančios realios grėsmės sveikatai ir gyvybei, išliko 

aktuali, todėl 33 vaikai buvo laikinai apgyvendinti globos institucijose. Šeimynose apgyvendintas 

vienas vaikas, kurį pagimdė nepilnametė šeimynos globotinė (tėvystė vaikui nenustatyta). 

Vaikų pasiskirstymas globos 

institucijose 

12% 

17% 

25% 

Rozalimo vaikų darţelio 

laikinos globos grupė 

Parapijiniai vaikų globos 

namai 

Samariečių vaikų globos 

namai 

46% 

Apskrities globos 

namuose 

2008 m. geguţės 15 d. organizuotas tarptautinei šeimos dienai skirtas renginys 

globėjams, jų šeimoms ir kitoms pavyzdinėms rajono šeimoms. Įteikti Pakruojo rajono savivaldybės 

mero padėkos raštai globėjams uţ šeimos vertybių puoselėjimą, gerą vaikų auklėjimą ir jų ugdymą. 

Birţelio 4 d. vykta į konferenciją „Priglausk mane“, vykusią Seimo rūmuose. Per konferenciją buvo 

apdovanota geriausia mūsų rajono globėja, respublikos globotinių vardu padėkos ţodį tarė Renetos 

Tamašauskienės globotinė Ieva Jurgaitytė. Globėjams organizuoti individualūs mokymai, seminarai

25 

globėjams: „Vaikų prostitucija ir išnaudojimas pornografijai: atpaţinimas ir pagalba“, „Vaikai ir jų 

agresija. Darbas su elgesio sunkumų turinčiais vaikais“, „Vaikų konfliktai – sprendimai ir 

pasekmės“. Seminarus vedė VšĮ „Vaiko namas“ lektorius Evaldas Karmaza. Su šia įstaiga 

pasirašyta bendradarbiavimo sutartis dėl pagalbos teikimo smurtą patyrusiems vaikams. 2008 m. 

gruodţio 16 d. globėjams organizuotas renginys, per kurį ne tik Pakruojo „Versmės“ pradinės 

mokyklos ugdytiniai pradţiugino globėjus savo kurtais darbeliais, bet ir psichologė Edita 

Čekuolienė pasidalijo savo mintimis apie efektyvaus bendravimo įgūdţių tobulinimą. 

Vaiko teisių atstovavimas teismuose 

Kasmet didėja skaičius vaikų, kurie yra apklausiami baudţiamosiose bylose, todėl teismui 

rekomenduojame nukentėjusių nepilnamečių apklausas vykdyti vaikų apklausos kambariuose, kad 

vaikai patirtų maţiau streso, nebūtų paţeidţiami jų interesai. 

Paskutiniu metu teismai laikosi praktikos ir tėvų valdţią riboja terminuotai – metams ar 

dviem. Tokia teismų praktika daţniausiai atima galimybę iš vaikų būti įvaikintiems, surasti šeimą. 

Iš skyriaus patirties matyti, kad tėvai nepakeičia savo poţiūrio į vaikus, nekeičia savo gyvenimo 

būdo, todėl tenka pakartotinai kreiptis į teismą ir vis tiek neterminuotai apriboti tėvų valdţią. Tokiu 

būdu vaikai būna jau paaugę ir daug sunkiau rasti šeimą, kuri norėtų vaiką įsivaikinti ar globoti. 

Per 2008 metus buvo įsivaikinti keturi vaikai, visi jie buvo įvaikinti uţsieniečių šeimų. Iš to 

matyti, kad šeimų, norinčių įsivaikinti vaikus, Lietuvoje yra labai maţai. Šeimos daţniausiai 

pareiškia norą įsivaikinti sveikus vaikus, daţniausiai kūdikius, o paaugę vaikai ir turintys sveikatos 

problemų lieka augti globos institucijose. 

Skyrius kartu su kitomis įstaigomis vykdė bendras programas: su Policijos komisariatu 

programą „Geguţė – mėnuo be smurto“ (buvo organizuoti susitikimai su rizikos šeimomis, su 

rajono globos institucijų darbuotojais ir vaikais, su spec. mokyklos pedagogais ir moksleiviais), 

programą „Nepilnametis 2008“ (vykdytojai: Pakruojo r. vaiko teisių apsaugos skyrius ir Pakruojo 

rajono pataisos inspekcija (aplankyti Pakruojo rajono pataisos inspekcijos įskaitoje esantys 

nepilnamečiai prevencijos tikslais), programą „Aš prieš patyčias“ (vykdytojai: Pakruojo r. vaiko 

teisių apsaugos skyrius ir Pakruojo r. policijos komisariatas), „Būkim stipresni“ (vykdytojai: 

Pakruojo r. vaiko teisių apsaugos skyrius ir Pakruojo r. policijos komisariatas). 

2008 m. įgyvendinant „Nacionalinės (gyventojų) politikos strategijos šeimos gerovės 2008– 

2010 metų priemonių planą“, tradiciškai 2008 m. geguţės 15 d. Pakruojo vaikų dienos centre Vaiko 

teisių apsaugos skyrius organizavo renginį, skirtą Tarptautinei šeimos dienai paminėti. 2008 m. 

birţelio 1 d. prisidėta prie respublikinės akcijos „Uţ graţų vaiko pasaulį“ – prekybos centre 

„Norfa“ buvo suorganizuota akcija, per kurią tėveliai galėjo atsikratyti smurto įrankių, o vaikai į 

„Svajonių dėţę“ įmesti savo uţrašytas svajones. Tėveliams buvo išdalinta apie 150 lankstinukų 

„Dešimt ţingsnių, kurie padės tapti geresniais tėvais“. Bendradarbiaujant su Pakruojo nestacionarių 

socialinių paslaugų centru pateikti projektai dėl globėjų (rūpintojų) ir įtėvių paieškos, rengimo, 

atrankos, konsultavimo ir pagalbos jiems teikimo paslaugų („Priglausk mane“) ir projektas dėl 

pagalbos krizę ištikusiai šeimai „Šeimos uţuovėja“. Drauge vykdomi vaikų dienos centrų ir kt. 

projektai. 

Vaiko teisių apsaugos problemų sprendimas sunkiai įsivaizduojamas be tarpţinybinio 

bendradarbiavimo, todėl Vaiko teisių apsaugos skyrius nuolat palaiko glaudţius ryšius su Švietimo 

skyriumi, rajono medikais, Psichikos sveikatos centru, rajono Policijos komisariato pareigūnais, 

ugdymo įstaigomis, Savivaldybės skyriais, rajone veikiančiomis nevalstybinėmis organizacijomis, 

dirbančiomis su vaikais, šeimomis, su Lietuvoje veikiančiais fondais, teikiančiais pagalbą šeimoms, 

bei kitomis organizacijomis. Bendradarbiaujama su VšĮ Respublikinės universitetinės ligoninės 

Vaiko raidos centru bei Krizių ir intervencijos skyriumi, VšĮ „Vaiko namas“, Kauno „Pastogė“, 

Vievio sanatorine mokykla, Pedagogine psichologine tarnyba ir bet kuria kita dirbančia su vaiku 

institucija ar organizacija.

26 

7. Kultūra, turizmas ir sportas 

Rajono kultūros įstaigose įvyko daugelis tęstinių rajoninių ir regiono švenčių, kurios ryškiai 

papildė rajono kultūros istoriją. Tai šeštoji kaimo mėgėjų teatrų šventė „Auksinis kiaušinis“ 

Bardiškiuose, dramos kolektyvų šventė Rozalime, Kluono teatras Balsiuose, pučiamųjų orkestrų 

šventė „Vario dūdos“, septintoji vokalinių ansamblių šventė-konkursas „Kur aukštas klevas“ 

Guostagalyje, dvidešimtoji folkloro šventė „Ţiemgala“, antroji liaudiškos muzikos kapelų šventė 

„Trenk, polkute“ Ūdekų kultūros namuose, romansų vakaras „Rudens romansas“ Klovainių 

kultūros namuose ir kt. Pakruojo kultūros centro organizuojama tradicinė liaudies muzikantų šventė 

„Pupų dėdės armonika“ buvo pristatyta Lietuvos liaudies kultūros centro organizuojamai 

konkursinei apţiūrai „Tradicija šiandien“, renginys buvo įvertintas LLKC Padėkos raštu ir premija. 

Renginio vedėjos I. Kybartienė ir Z. Kapučinskienė pripaţintos geriausiomis renginio vedėjomis. 

Pakruojo kultūros centro jaunimo pučiamųjų orkestras (vadovas V. Lukošiūnas) tapo 2007 metų 

laureatu, įvertintas nominacija „Naujai suspindusi ţvaigţdė“ ir apdovanotas „Aukso paukšte“, to 

paties centro merginų ir J. Pakalnio muzikos mokyklos jaunuolių šokių grupės (vadovė 

L. Juodagalvienė) respublikiniame vaikų ir jaunimo liaudies šokių konkurse „Aguonėlė 2008“ 

uţėmė antrąją ir trečiąją vietas. Pamūšio kultūros namų vaikų folkloro ansamblio „Naujapamūšis“ 

(vadovė Z. Kapučinskienė) šokėjai dalyvavo respublikinėse moksleivių folklorinių šokių 

varţytinėse „Patrepsynė“. Antrą kartą įvykusi liaudies kapelų šventė „Trenk, polkute“ Ūdekų 

kultūros namuose sulaukė ne tik rajono liaudiškos muzikos kapelų, bet ir svečių iš Latvijos – Rygos 

lietuvių bendruomenės folkloro ansamblio „Bijūnas“. Dainos mylėtojus subūrė romansų šventė 

„Rudens romansas“ Klovainių kultūros namuose. 

Kovo mėn. Pakruojo kultūros centre buvo atidaryta tautodailės darbų paroda, kurioje 

dalyvavo 69 tautodailininkai, pateikę daugiau kaip 350 darbų, iš jų 39 atrinkti į Šiaulių apskrities 

tautodailės parodą. 

Lapkričio mėn. Pakruojo kultūros centre pristatyta kauniečių dailininkų V. Laukio, 

E. Nalivaikos, A.Vilpišausko ir A. Andziulytės tapybos darbų paroda. 

Leidybos komisija apsvarstė gautus prašymus ir teikė pasiūlymus iš dalies finansuoti šiuos 

leidinius: „Kultūros paveldas: Ksavero ir Jono Danauskų kūryba“, monografiją „Pašvitinys“, 

T. Babrauskienė eilėraščių rinkinys „Pokalbis su savimi“, Z. Burţaitė-Vėţienė „Skulptoriaus Jono 

Vasilevičius gyvenimo ir kūrybos vingiai“, P. J. Skorupskienė „Orkestras bendrojo lavinimo 

mokykloje“. Iš viso leidybai skirta 7700,0 Lt. 

Pakruojo krašto muziejuje „Ţiemgala“ 2008 m. parengtos 3 parodos: Ţeimelio parapijos 

baţnyčių, 1911–1940 m. išleistų kalendorių, kalėdinių atvirukų ir P. Martinaitienės karpinių paroda. 

Muziejuje lankėsi 12 ekskursijų, iš jų moksleivių – 7. 

Pagal pateiktas paraiškas regiono plėtros, etninės kultūros, socializacijos programoms buvo 

gautas finansavimas 9 projektams, 4 projektus vykdė kultūros įstaigos ir 5 – viešoji biblioteka. Iš 

viso projektams skirta 14 150 Lt. 

Rajono bibliotekos aptarnauja 26,2 proc. gyventojų. Bendrame knygų fonde sukaupta 

daugiau kaip 214 tūkst. fizinių vienetų spaudinių. Bibliotekose 2008 metais skaitė daugiau nei 6 

tūkst. skaitytojų, naujai uţregistruota 1530 vartotojų, bibliotekose apsilankė daugiau nei 91 tūkst. 

lankytojų, jiems išduota daugiau kaip 178 tūkst. fizinių vienetų spaudinių. Išaugo elektroninės 

paslaugos: virtualių apsilankymų skaičius – daugiau kaip 15 tūkst. Lt, seansų skaičius – daugiau 

kaip 105 tūkst. 18-oje rajono bibliotekų yra kompiuteriai, iš jų 16-oje – su interneto prieiga. 

Daug dėmesio buvo skiriama kultūros darbuotojų darbo sąlygų gerinimui, kultūros įstaigų 

remontui: atliktas remontas, įrengtas centrinis šildymas Plaučiškių kultūros namuose, suremontuota 

Linkuvos kultūros namų scena ir šokių salė, įdėti plastikiniai langai Pamūšio, Plaučiškių kultūros 

namuose, nupirkti baldai Linkuvos, Plaučiškių kultūros namams, scenos uţuolaidos – Guostagalio 

kultūros namams, naujais tautiniai rūbais pasipuošė Pamūšio kultūros namų folkloro ansamblis 

„Pamūšis“, nupirktas muzikinis inventorius Guostagalio, Rozalimo, Plaučiškių, Medikonių kultūros 

namams, vejapjovės – Bardiškių kultūros namams, Balsių laisvalaikio salei.

27 

Data Priemonės pavadinimas Trumpas aprašas Rezultatas 

2008-02-22 HAV atrakcija 

„Atţalyno“ gimnazijos 

svečiams 

„Atţalyno“ gimnazija, 

vykdanti projektą su 5 

uţsienio valstybėmis, 

atvykusiems svečiams siūlė 

alaus degustacijos ir HAV 

atrakciją. Dalyvavo 24 

svečiai iš uţsienio ir 15 

Pakruojo „Atţalyno“ 

gimnazijos pedagogų bei 



Tarptautinė turizmo 

paroda VIVATOUR 


2008-03-26 Apibendrintas projektas 

„Kultūros paveldas 

vaikų akimis“, rengtas 

kartu su Pakruojo r. 

savivaldybės Kultūros 

skyriumi. Projekto 

iniciatoriai ir 

finansuotojai – 

agentūros „Visos 

Lietuvos vaikai“ 

Pakruojo labdaros ir 

paramos fondas – 

apmokėjo transporto, 

vaikų maitinimo 

kelionės metu, gido 

moksleivių 

Dalyvauta bendrame Šiaulių 

apskrities stende po saulės 

krašto bendru pavadinimu. 

Parengta naujas 

informacinis bukletas apie 

Pakruojo dvarą, naujai 

siūlytas trijų aludarių alaus 

kelias – degustacija, 

gamybos proceso 

stebėjimas, pradėtas rengti 

seniūnijų bukletų ciklas. 

Bukletuose išskiriamos 

turistams įdomios, 

lankytinos vietos. Pirmasis 

leidinys – Linkuvos kraštas. 

Taip pat pakartotas 

Pakruojo krašto ţemėlapių 

tiraţas. 

Visų Pakruojo „Ţemynos“ 

mokyklos 5 klasių 

moksleiviai ir viena šešta 

klasė buvo veţami keturiais 

skirtingais maršrutais po 

rajono lankytinas vietas. 

Turizmo centras parengė ir 

sumaketavo knygą pagal 

vaikų nuotraukas, darytas 

per išvykas. Vaikai turėjo 

galimybę susipaţinti su 

meninės fotografijos 

subtilybėmis ir pabandyti 

patys padaryti įdomių, 

originalių nuotraukų, 

Per parodą bendrauta su 

kelionių operatoriais, 

įvairiomis agentūromis, 

dirbančiomis su 

įvaţiuojamuoju turizmu. 

Naujovė – siūlytas 

edukacinių-paţintinių 

ekskursijų ciklas 

vyresniųjų klasių 

moksleiviams. Į šias 

ekskursijas buvo 

įtraukiami smulkūs 

vietiniai verslininkai: 

grybų augintojai, 

kepyklėlių savininkai, 

aludariai. 

Bendradarbiaujama ir su 

dolomito gamyklomis, 

kurių vadovai sutiko vesti 

paţintines ekskursijas po 

gamyklos teritoriją. 

Išdalinta daug 

informacinės medţiagos. 

Daug informacinės 

archyvuotinos medţiagos 

pateiktos po vaikų išvykų, 

kurias, vaikams sutikus, 

galima sėkmingai 

panaudoti įvairiuose 

informaciniuose 

leidiniuose apie rajono 

lankytinas vietas. Vaikai 

supaţindinti su rajono 

paveldo objektais, turėjo 

galimybę bendrauti su 

kultūros skyriaus 

specialiste ir išgirsti 

išsamius komentarus bei

28 

paslaugų išlaidas. 

2008-04-28 Paţintinė moksleivių iš 

Vilniaus ekskursija 

neįprastai paţvelgti į jau 

daug kartų matytus, 

fotografuotus ir daţnai 

rodomus objektus. 

45 ţmonių grupė. Siūlytas 

maršrutas – Klovainių 

skaldos gamykla Pakruojo 

dvaro sodyba, aludarės 

Kristinos Grigonienės alaus 

darykla. 

2008-05-17 Turistų gr. iš Vilniaus Parengta programa jų 

pageidavimu: dvaras, 

Petrašiūnų skaldos 

gamykla, Linkuvos 

baţnyčia, vienuolynas, 


darykla 

2008-05-20 Pakruojo r. švietimo 

skyriaus svečių grupė iš 

Panevėţio 

2008-05-20 Paţintinė ekskursija po 

rajoną 

2008-05-20 Parengta pristatomoji 

programa apie turizmo 

veiklą Pakruojo rajone 

16 ţmonių grupei 

pristatytas Pakruojo dvaras. 

45 paauglių grupė iš 

Vilniaus. Pristatyta 

Klovainių skaldos gamykla, 

Pakruojo dvaras, 

pievagrybių auginimo 

subtilybės pas verslininkus 

Mikniūnuose 

įdomius faktus, 

pasakojimus apie rajono 

įţymias lankytinas vietas. 

Savo krašto paţinimas l 

svarbus formuojant vaiko 

savimonę, savivertę, 

motyvaciją. 

Teikta daug informacijos 

apie rajoną, atskirus 

objektus. 

2008-05-23 Turizmo departamento 

atstovės Danutės 

Maţeikaitės ir 4 

kelionių operatorių 

paţintinis turas po 

Pakruojį 

2008-06-06 Paţintinė ekskursija 

moksleiviams 

2008-06-09 Paţintinė ekskursija 

moksleiviams 


Vilniaus lankėsi Klovainių 

skaldos gamykloje, 

Pakruojo dvaro sodyboje, 

pievagrybių grybyne 

Mikniūnuose 


Vilniaus lankėsi Klovainių 

skaldos gamykloje, 

Pakruojo dvaro sodyboje, 

pievagrybių grybyne 

Mikniūnuose 

Pirmieji lankytojai pagal 

naujai pristatytą edukacinę 

programą. Atsiliepimai 

labai geri. 

Naujos edukacinės 

programos dalyviai labai 

gerai įvertino pristatytus 

objektus

29 

2008-06 Turistų grupė iš 

Olandijos atvykusi į 

Ţiemgalos festivalį 

2008-06-12 Baidarių nuoma 12 ţmonių 

29 turistai saviveiklininkai 

iš Olandijos 

Pristatyta plati turistinėpaţintinė 

programa 

Pakruojo rajone, Šiaulių 

apskrityje bei išvykos į 

Trakus, Vilnių. 

2008-06-14 Ekskursija po Pakruojo 

alaus daryklas, HAV 

atrakcija 

44 turistų grupė iš Kauno 

lankėsi pas aludarę Aldoną 

Udrienę, Vidmantą Daujotą 

dalyvavo HAV atrakcijoje 

2008-06-14 Baidarių nuoma Plaukė 12 ţmonių 

2008-06-15 Baidarių nuoma Plaukė 4 ţmonės 



2008-06-25 Baidarių nuoma Palukė 12 ţmonių 

2008-06-29 Grupė turistų iš 

Vilniaus 

Bendradarbiaujama su 

turizmo agentūra „Kelionių 

laikas“ 


2008-07-07 Grupė švedų Pakruojo r. ir jo apylinkės, 

Kryţių kalnas, Vilnius, 

Trakai 

2008-07-11 Šveicarai Kelionė baidarėmis, 

apţvalginė ekskursija po 

Pakruojo rajoną 

2008-07-12 Baidarių nuoma 4 baidarės 




2008-08-02 Grupė Švedų – 50 

ţmonių 

Kelionė autobusu – 1 dienos 

apţvalginė ekskursija po 

Pakruojo r. 


2008-08-23 15 turistų iš Vilniaus Apţvalginė ekskursija po 

Pakruojo dvarą 

2008-08-23 50 turistų Apţvalginė ekskursija po 

Pakruojo rajoną 

2008-08-24 40 turistų HAV atrakcija turizmo 

agentūra „Poilsis ir mes“ 


iki 


43 turistai iš Švedijos 

atvyksta į Pakruojo 

miesto šventę 

2008-09-14 Turistai iš Latvijos 30 ţmonių – HAV atrakcija 

bei alaus degustavimas 

„Davros“ alaus darykloje. 

2008-09-24 Turistai iš Olandijos Turizmo agentūrų,

30 

2008-10-18 Turistai iš Plungės (30 

ţmonių) 

2008-12-05 Turistų grupė iš 

Panevėţio (50 ţmonių) 

2008-12-13 26 turistų grupė iš 

Šiaulių 

2008-12-20 20 turistų grupė iš 

Panevėţio 

dirbančių su Latvija, 

Lietuva, Estija vadovai (3 

ţmonės) 

HAV atrakcija, alaus 

degustavimas, Pakruojo 

dvaras 

Klovainių skaldos gamykla, 

Pakruojo dvaro sodyba, 


darykla 

Pakruojo dvaro sodyba, 

Vidmanto Daujoto alaus 

darykla 

A. Udrienės alaus darykla, 

Vidmanto daujoto alaus 

darykla, HAV atrakcija bei 

Pakruojo dvaro sodyba 

2008 m. Pakruojo sporto centre treniruotes lankė 516 moksleivių. Sporto mokymo grupės 

įsteigtos Pakruojo, Linkuvos, Klovainių, Lygumų, Rozalimo seniūnijose. Moksleiviai treniruojasi 

krepšinio, BMX dviračių kroso, futbolo ir lengvosios atletikos mokymo treniruočių grupėse. 

Sportinis ir mokomasis darbas su nepilnamečiais 

Gerų rezultatų pasiekė BMX dviračių kroso sportininkai, treniruojami trenerių V. Lopetos ir 

R. Rimkaus. Vykdydamas Lietuvos 2007–2008 metų BMX dviračių kroso rinktinei atstovaujančių 

Pakruojo r. sporto centro sportininkų pasiruošimo 2012 metų Londono Olimpinėms ţaidynėms 

programą, sportininkas T. Biknius dalyvavo Pasaulio BMX čempionate (Kinijos Liaudies 

Respublika) ir uţėmė 29 vietą (ekspertai), 16 vietą (kruizeriai). Europos BMX čempionate 

(Vokietija) T. Biknius jaunimo gr. (ekspertai) 12 etapų uţėmė 15 v., kruizerių – 12 vietą. Kitų 

Pakruojo r. BMX sportininkų rezultatai: Europos čempionatas (ekspertai): R. Svidras – 12 v., 

E. Jukna – 18 v. ir R. Jonaitytė – 18 v. Vienuolika sportininkų savo amţiaus grupių Lietuvos 

rinktinės nariai. T. Biknius yra 2016 metų programos Lietuvos olimpinės pamainos sportininkų 

rinktinės narys. Lietuvos BMX pirmenybėse uţimtos 8 pirmos vietos. 

2006–2007 metų sezonas Pakruojo lengvaatlečiams (treneris A. Macevičius) buvo 

sėkmingas. M. Diliūnas yra Lietuvos nac. rinktinės narys, Lietuvos leng. atletikos čempionate 

uţėmė 1 vietą, Krokuvos maratone – 4 vietą. M. Diliūnui suteiktas Lietuvos lengvosios atletikos 

sporto meistro vardas. Lietuvos jaunių ţaidynėse A. Juknevičius 3000 m. bėgimo rungtyje uţėmė 8 

vietą, A. Šimkus 800 m. rungtyje – 4 vietą. Lietuvos jaunučių ţaidynėse M. Valantinavičius 800 m. 

bėgimo varţybose uţėmė 1 vietą, L. Šimaitytė 2000 m. bėgimo varţybose – 8 vietą. 

Lietuvos MKL čempionatuose dalyvavo 9 komandos. Trenerio J. Zajarskio vaikinų 

komanda Europos jaunimo krepšinio lygos (EYBL) U17 I diviziono I turo varţybose, vykusiose 

Pakruojyje, uţėmė III vietą, II turo varţybose SOPOTE – II vietą, o 2007–2008 m. LMKL jaunių 

vaikinų čempionato III diviziono varţybose – I vietą. LMK A lygos čempionate merginų komanda, 

treniruojama E. Ţukauskienės, pogrupyje uţėmė 4 vietą. I. Stankevičiūtė (trenerė E. Ţukauskienė), 

ţaisdama LMKL „Laisvės“ komandoje, iškovojo II vietą. 

Sporto centro vaikų futbolo komandos rungtyniauja įvairaus amţiaus grupėse. Lietuvos 

futbolo jaunių ţaidynėse (treneris A. Dambrauskas) uţimta 9–16 vieta. Lietuvos mokinių, gimusių 

1995 m., maţojo futbolo čempionate uţimta 9–12 vieta (treneris K. Bajorūnas). 

Išrinkti geriausi Sporto centro moksleiviai sportininkai: futbolo – J. Gegeckas, K. Čybas, 

lengvosios atletikos – L. Šimaitytė, M. Valantinavičius, A. Juknevičius ir A. Šimkus, krepšinio –

31 

E. Latonaitė, V. Geleţėlytė, Š. Gugas, M. Giedrė, BMX dviračių – R. Jonaitytė, R. Svidras, 

E. Jukna, T. Girdvilis. 

Pakruojo rajono sporto centras, bendradarbiaudamas su rajono nevalstybinėmis sporto 

organizacijomis išrinko Pakruojo rajono 2008 metų geriausius sportininkus: 

1. Marius Diliūnas, lengvoji atletika, treneris Artūras Macevičius; 

2. Tautvydas Biknius, BMX dviračiai, treneris Vilius Lopeta; 

3. Ieva Stankevičiūtė, krepšinis, trenerė Emilija Ţukauskienė; 

4. Marius Tamošaitis, svarsčių kilnojimas, treneris Vladas Skikas; 

5. Greta Kompauskaitė, karate, treneris Valdemaras Kozlovas; 

6. Domantas Aputis, krepšinis, treneris Juozas Zajarskis; 

7. Ernestas Stanikaitis, futbolas, treneris Aidas Dambrauskas; 

8. Bronius Stankevičius, svarsčių kilnojimas, treneris Vladas Skikas. 

Jaunesniems kaip 15 metų motokroso sportininkams – Divainai Kielaitei (treneris Ţ. Kiela) 

ir Arnui Milevičiui (treneris A. Milevičius) – uţ aukštus sportinius pasiekimus įteikti paskatinamieji 

prizai. 

Suaugusių sportas ir nevyriausybinių sporto organizacijų veikla 

Respublikos suaugusiųjų čempionatuose rungtyniauja rajono futbolo komanda „Kruoja“, 

„Merestos“ krepšinio komanda. Vyrų futbolo komanda „Kruoja“ (treneris A. Dambrauskas) LFF I 

lygos pirmenybėse uţėmė 10 vietą. „Merestos“ vyrų krepšinio komanda (treneris D. Bertulis) 2007– 

2008 m. sezono Lietuvos krepšinio nacionalinės lygos čempionate uţėmė 10 vietą. 

Sporto centras bendradarbiauja su sporto klubais. Rajone yra 15 sporto klubų. Šiuose 

klubuose uţsiiminėja kūno kultūra ir sportu apie 830 rajono gyventojų. Glaudūs ryšiai palaikomi 

su svarsčių kilnojimo klubu „Jėga“, bėgimo mėgėju klubu „Vėjas“, šaškių ir šachmatų, futbolo, 

krepšinio, karatė klubu „Cunami“ ir kitais klubais. Sporto centras sudaro sąlygas jiems išvykti į 

respublikinius renginius, teikia pagalbą rengiant sportinius renginius. 

Sportiniai renginiai rajone, darbas seniūnijose 

Sporto centras organizavo 60 rajoninių renginių, kuriuose dalyvavo 4753 moksleiviai ir 

rajono gyventojai. Sporto centras 2008 metais buvo kaimo bendruomenių organizuojamų daugelio 

renginių partneris. Sporto centro metodininkai, dirbantys seniūnijose, rūpinasi kaimo jaunimo 

uţimtumu, sudaro sąlygas jaunimui uţsiiminėti kūno kultūra ir sportu, organizuoja sporto varţybas. 

Iš viso seniūnijose sportuoja per 300 ţmonių. 2008 metais organizuotos rajono seniūnijų ţaidynės. 

Teikiamos paslaugos, materialinė ir sportinė bazė 

Sporto centre teikiamos mokamos pirties, transporto, ţaidimų paslaugos. 2008 metais gauta 

52,2 tūkst. Lt pajamų. Šiuo metu Sporto centras turi šias sportines bazes: sportinį kompleksą 

Statybininkų gatvėje, miesto stadioną su nameliu, BMX dviračių kroso trasą. Pagal panaudos sutartį 

centras disponuoja 2007 metais pastatyta „Atţalyno“ gimnazijos sporto sale su pagalbinėmis 

patalpomis. 2008 m. įsigytas MERSEDES BENZ VITO 111 automobilis. Reikia apšildyti sporto 

salę ir administracinį pastatą Statybininkų gatvėje.

32 

8. Ţemės ūkis 

‣ 2008 metais Administracijos Ţemės ūkio skyriuje dirbantys 8 specialistai, tarp jų ir 

rajono ekologas, dirbo pagal jiems priskirtas funkcijas. Skyrius organizavo, koordinavo ir atliko jo 

kompetencijai priskirtus pasėlių ir ţemės ūkio naudmenų deklaravimo darbus. Nacionalinės 

mokėjimo agentūros teritoriniam Šiaulių skyriui pateiktos 2 464 paraiškos gauti tiesiogines 

išmokas uţ 81,9 tūkst. ha plotą. Rajono ţemdirbius pasieks 23,9 mln. litų išmokų. Atnaujinant 

ţemės ūkio ir kaimo valdų registrą, duomenis tikslino daugiau kaip pusantro tūkstančio valdų 

valdytojų ir šiuo metu turime 6 840 ţemės ūkio valdų. Pašarų registre įregistruota 1 216 ūkių. Pieno 

kvotų turėtojų rajone yra 627. Pardavimo kvota įvykdyta 76,7 proc. Respublikoje – 73,8 proc. 

Rajono ţemdirbiai uţ pieno kvotas gavo 2,8 mln. litų išmokų. 76 rajono bitininkai gavo išmokas uţ 

papildomą bičių maitinimą. Auga ir naujėja rajono ţemdirbių technikos parkas. 2008 metais buvo 

atlikta 2 243 traktorių ir priekabų techninė apţiūra, o tai yra 10 procentų daugiau nei 2007 metais. 

Per 2009 m. įregistruoti 98 nauji traktoriai ir priekabos arba dvigubai daugiau nei 2008 m. 

Administruotos 88 paraiškos gauti atskiras tiesiogines išmokas uţ baltąjį cukrų, išduotas 61 

leidimas kirsti medţius, organizuoti 5 renginiai aplinkosaugos temomis, atlikti 6 patikrinimai 

gamtosaugos klausimais. Praėjusiais metais pirmą kartą buvo organizuota ţeldynų ir ţeldinių 

inventorizacija 1 977 ha plote. Šiam procesui lėšų buvo skirta iš valstybės deleguotų lėšų. 

‣ Skyrius atliko iš valstybės biudţeto finansuojamų melioracijos darbų uţsakovo 

funkcijas uţ 2,02 mln. litų. Uţ šias lėšas rekonstruota ir suremontuota 52,5 km griovių, 48 

pralaidos, 277 drenaţo ţiočių, nušienauta 101 ha. Praeitais metais buvo paruoštas ir pristatytas 

Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Ţemės ūkio ministerijos vertinti investicinis projektas 

„Pakruojo rajono Rozalimo seniūnijos Laičių II tvenkinio hidrotechninio statinio (uţtvankos) 

rekonstrukcija“. Numatoma projekto vertė – 10,l mln. Darbuotojai atliko dalies iš valstybės 

biudţeto finansuojamų melioracijos darbų technikinę prieţiūrą, išdavinėjo technines sąlygas 

infrastruktūros objektams melioruotose ţemėse. Atliko uţsakovo funkcijas, tvarkant melioracijos 

įrenginius rajono gyvenvietėse. Sutvarkyta 14 objektų uţ 100 tūkst. litų. 

Per metus administruota 137 tūkst. Lt Pakruojo rajono smulkaus ir vidutinio verslo fondo 

lėšų.

Eil. 

nr. 

33 

9. Investicijų ir turto valdymas 

2008 m. parengta ir pateikta 12 projektų (paraiškų) gauti finansinę paraišką (informacija pateikta 1 lentelėje). 

Projekto pavadinimas 

1 Techninės dokumentacijos parengimas BMX 

dviračių trasų rekonstrukcijai Latvijos-Lietuvos 

pasienio regione 

2 Latvijos-Lietuvos pasienio regiono sporto įstaigų 

bendradarbiavimo sistemos sukūrimas, siekiant 

sukurti ir modernizuoti sporto infrastruktūrą 

2008 m. parengtos ir pateiktos paraiškos gauti finansinę parama 

Programa, pagal kurią 

teikiamas projektas 

Europos Bendrijų iniciatyvos 

INTERREG III A 

bendradarbiavimo per sieną 

programa 

3 Latvijos-Lietuvos pasienio regiono ikimokyklinio 

ugdymo įstaigų bendradarbiavimo sistemos 

sukūrimas, siekiant uţtikrinti saugią ir sveiką 

ugdymo aplinką 

4 Gyvenimas prie Kruojos EEE ir Norvegijos finansinių 

mechanizmų subsidijų schema 

„NVO sektoriaus stiprinimas 

5 Pakruojo dvaro sodybos – medinės evangelikų 

baţnyčios – rekonstrukcija ir pritaikymas kultūros 

ir viešosioms reikmėms 

6 Pakruojo dvaro sodybos dalies pastatų ir jos 

teritorijoje esančios Kruojos upės pritaikymas 

viešiems turizmo poreikiams 

7 Pakruojo dvaro sodybos pritaikymas turizmo 

reikmėms 

8 Ţeimelio vidurinės mokyklos pastato 

rekonstrukcija 

Lietuvoje“ 

EEE ir Norvegijos finansinių 

mechanizmų parama 

ES struktūriniai fondai, pagal 

BPD 3.4 priemonę (papildomai 

paramai gauti) 

Viešosios paskirties pastatų 

renovavimas regioniniu lygiu 

Bendra 

projekto vertė 

Lt 

Prašoma 

parama Lt 

Savivaldybės 

biudţeto lėšų 

poreikis Lt 

Partnerio 

lėšos Lt 

1 lentelė 

Pastabos 

594 333,92 472 166,43 48 523,41 73 644,08 Partneris – Ţemgalės 

olimpinis centras, 

Jelgava (parama 

neskirta) 

953 801,47 810 731,25 63 704,16 63 704,16 Vecumnieki 

savivaldybės taryba, 

Bauskė (parama 

neskirta) 

6 890 566,51 5 856 981,53 374 473,77 659 111,21 Rundalės savivaldybės 

taryba (parama neskirta) 

125 500,00 112 950,00 12 550,00 0 Savivaldybė partneris, 

pareiškėjas – Pakruojo 

rajono bendruomenių 

sąjunga 

1 905 482,92 1 619 660,49 285 822,44 0 parama neskirta 



2 020 680,00 303 102,00 1 717 578,00 

0 paraiška vertinama

9 

Rozalimo kultūros namų pastato rekonstrukcija 630 000,00 94 500,00 535 500,00 

10 Mikniūnų kaimo Trivalakių gatvės rekonstrukcija 

11 Lygumų seniūnijos Kauksnujų kaimo gatvės 


Savivaldos transporto 

infrastruktūros modernizavimas 

ir plėtra 

34 

0 projektas įtrauktas į 

rezervinį sąrašą 

1 346 135,11 67 306,76 1 278 828,35 0 paraiška vertinama 

1 134 200,00 58 594,64 1 075 605,36 

0 paraiška vertinama 

12 Pakruojo kaimo Ţemdirbių gatvės rekonstrukcija 870 000,00 43 500,00 826 500,00 0 paraiška vertinama 

IŠ VISO 22 785 284,12 14 536 675,05 7 436 487,73 796 459,45 

Eil. 

Nr. 

1 

2 

3 

Valstybės investicijų 2009–2011 metų programai pateikti 7 projektai (informacija pateikta 2 lentelėje). 

Projekto pavadinimas Pradţia Pabaiga 

Pakruojo „Ţemynos“ pagrindinės 

mokyklos pastato rekonstrukcija (III 

etapas) 

Pakruojo „Atţalyno“ gimnazijos 

priestatai (III etapas – valgyklos 

statyba) 

Viešosios įstaigos Pakruojo 

ligoninės vėdinimo sistemos 

rekonstrukcija (baigiamasis etapas) 

Valstybės investicijų 2009–2011 m. programai pateikti projektai 

Projekto 

vertė 

tūkst. Lt 

Panaudota 

iki 2009 m. 

tūkst. Lt 

VIP 

iš jų 

nuosavos 

lėšos 

Planas 

2009 m. 

tūkst. Lt 

VIP 

iš jų 

nuosavos 

lėšos 

Planas 

2010–2011 

m. tūkst. Lt 

VIP 

2 lentelė 

2009 2010 6215 0 0 3758 3006 752 2457 1966 491 

2009 2010 1810 0 0 905 724 181 905 724 181 

2009 2009 354 0 0 354 283 71 0 0 0 

iš jų 

nuosavos 

lėšos 

4 

5 

Linkuvos gimnazijos pastato 


Pakruojo krašto muziejaus 

„Ţiemgala“ pastato restauravimas 

2009 2011 7023 5 5 1049 839 210 5969 4779 1190 

2009 2010 1870 65 65 400 300 100 1405 1196 209

6 

7 

Pakruojo vaikų lopšelio-darţelio 

„Vyturėlis“ pastato rekonstrukcija 

J. Paukštelio viešosios bibliotekos 

modernizacija, įrengiant ir 

pritaikant buvusios spaustuvės 

patalpas (Dariaus ir Girėno g. 23, 

Pakruojis) 

35 

2009 2011 1700 4 4 239 191 48 1457 1169 288 

2009 2011 1500 0 0 215 172 43 1285 1028 257 

IŠ VISO 20 472,00 74,00 0,00 74,00 6 920,00 5 515,00 1 405,00 13 478,00 10 862,00 2 616,00 

2008 metais Investicijų ir turto valdymo skyrius administravo 8 projektus, gavusius ES struktūrinių ir kitų fondų finansinę paramą, kurių 

vertė 25 548,46 tūkstančiai litų. Į rajoną atėjo 20 674,17 tūkstančių litų ES struktūrinių ir kitų fondų pinigų. 

Turtas 

Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Investicijų ir turto valdymo skyrius atlieka jam pavestas funkcijas – daro uţsakymus 

nekilnojamojo turto teisinei registracijai, kadastriniams matavimams ir geodeziniams darbams, ţemės sklypų suformavimams. 2008 metais uţ 

šiuos darbus sumokėta 73,7 tūkst. litų. 2008 metais buvo rengiami tarybos sprendimų projektai, turto panaudos bei patikėjimo sutarčių, 

perdavimo aktų projektai, raštai įstaigoms ir organizacijoms ir kt. dokumentai turto valdymo, disponavimo juo klausimais. 

Per 2008 metus Pakruojo rajono savivaldybės investicijos sudarė 32,458 mln. Lt. Iš jų – nebaigta statyba ir kapitalinis remontas – 27,897 

mln. Lt, įrengimų, mašinų, transporto priemonių remontas – 0,353 mln. Lt, ilgalaikio materialiojo turto įsigijimas –1,855 mln. Lt, melioracijai 

išleista 2,244 mln. Lt. 

Parama būstui įsigyti 

Pakruojo rajono savivaldybei 2008 metams buvo skirta 780 tūkst. litų valstybės remiamų būsto kreditų, teikiamų asmenims (šeimoms), 

turintiems teisę į valstybės paramą būstui įsigyti. Į Pakruojo savivaldybės administraciją su prašymais dėl valstybės remiamų būsto kreditų 

kreipėsi penkios šeimos. Joms buvo išduotos paţymos apie teisę į valstybės paramą būstui įsigyti. Keturios šeimos turėjo teisę į 20 procentų 

subsidiją, viena šeima – į 10 procentų subsidiją suteiktam kreditui padengti. AB DnB NORD banko išduotų valstybės remiamų būsto kreditų 

vertė – 211 tūkst. Lt.

36 

10. Vietinis ūkis ir statyba, teritorijų planavimas, ţemėtvarka 

2008 metais Vietinio ūkio ir statybos skyrius panaudojo 2580,8 tūkst. Lt valstybės 

investicijų ir savivaldybės biudţeto lėšų. 

Valstybės lėšų, skirtų kapitalo investicijoms (VIP) finansuoti, per metus panaudota 2167,0 

tūkst.Lt, tai: pabaigta atsiskaityti uţ Pakruojo „Atţalyno“ gimnazijos (Pakruojis, P. Mašioto g. 1) 

sporto salės statybos darbus – 1331,0 tūkst. Lt; viešosios įstaigos Pakruojo ligoninės ventiliacijos 

sistemai įrengti atlikta darbų uţ 236,0 tūkst. Lt; Pakruojo „Ţemynos“ pagrindinės mokyklos 

rekonstrukcijai panaudota 600,0 tūkst. Lt. 

Iš biudţeto lėšų sumokėta 47,6 tūkst. Lt uţ detaliųjų planų paruošimą: Degesių k. 

vandenvietės ir buitinių nuotekų detalųjį planą sumokėta 17,7 tūkst. Lt, uţ Vaišvydţių k. 

vandenvietės detalųjį planą sumokėta 12,7 tūkst. Lt, uţ stambiagabaričių atliekų aikštelės Pakruojo 

r. detalųjį planą – 14,9 tūkst. Lt ir 2,3 tūkst. Lt uţ sklypų kadastrinius matavimus. 

Savivaldybei priklausančių socialinių butų remontui iš viso panaudota 112,2 tūkst. Lt: iš 

spec. programos lėšų panaudota 22,1 tūkst. Lt ir 90,1 tūkst. Lt iš biudţeto lėšų. Rimkūnų k. 

visuomeninio pastato remontui panaudota 4,0 tūkst. Lt, savivaldybės pastato remontui 26,0 tūkst. 

Lt, kt. paslaugoms 6,4 tūkst. Lt. 

Nuomojamų patalpų šildymui išleista 5,7 tūkst. Lt. Pagal Daugiabučių namų savininkų 

bendrijų rėmimo fondo protokolus, daugiabučiams namams renovuoti gauta 35,7 tūkst. Lt lėšų. 

2008 m. buvo įgyvendinta Socialinių paslaugų infrastruktūros plėtros programa projektui 

„Linkuvos socialinių paslaugų centro Savarankiško gyvenimo namų įkūrimas senyvo amţiaus 

ţmonėms“. Atlikta darbų uţ 772,8 tūkst. Lt, iš ministerijos gauta 380,0 tūkst. Lt ir rajono biudţeto 

dalis sudarė 176,2 tūkst. Lt. Iš valstybės privatizavimo fondo gauta 123,0 tūkst. Lt lėšų, iš jų 46,0 

tūkst. Lt panaudoti Pakruojo rajono savivaldybės administracijai priklausančio kultūros, mokslo 

paskirties pastato, esančio Linkuvoje, Varpo g. 6, remontui, 77 tūkst. Lt – Pakruojo ligoninės 

pastato rekonstrukcijos darbams. 

Vykdant socialinio būsto fondo plėtros 2008–2010 programą skirtos lėšos iš Aplinkos 

ministerijos (1400,00 tūkst. Lt) panaudotos 20 butų gyvenamojo namo Pergalės g. 4, Pakruojo m., 

statybai. 

Iš Kultūros objektų pastatų rekonstravimo ir statybos programos lėšų, skirtų remontuoti 

Pakruojo r., Ţeimelio mstl., Vienybės a. 15 esantį pastatą ir jį pritaikyti muziejinei veiklai, 

panaudota 300,0 tūkst. Lt. 

Vykdant švietimo ir mokslo ministerijos programą Pakruojo r. Linkuvos lopšelio – darţelio 

„Šaltinėlis“ pastatui rekonstruoti panaudota 250,0 tūkst. Lt. 

Iš rajono privatizavimo fondo pervesta 589,9 tūkst. Lt. Iš jų socialinių būstų remontui 

panaudota 65,0 tūkst. Lt, Pakruojo „Atţalyno“ gimnazijos sporto salės pagalbinių patalpų 

remontui 40,4 tūkst. Lt, Pakruojo dvaro Kruojos upės uţtvankos priešslenkstės ir uţslenkstės 

remonto darbams 40,0 tūkst. Lt, Vytauto Didţiojo gatvės rekonstrukcijos darbams 56,8 tūkst. Lt. Iš 

dalies sumokėta uţ 20 butų gyvenamojo namo, esantį Pergalės g. 4, techninį projektą (62,8 tūkst. 

Lt). Plaučiškių kultūros namų salės rekonstrukcijos darbams panaudota 30,9 tūkst. Lt ir kt. 

Iš paskolos (6725,7 tūkst. Lt), Pakruojo rajono savivaldybės paimtos apmokėti uţ atliktus 

darbus, panaudota: „Ţemynos“ pagrindinės mokyklos rekonstrukcijai 667,1 tūkst. Lt; Linkuvos 

Šv. M. Marijos Škaplierinės baţnyčios avarinės būklės stogo remontui 99,5 tūkst. Lt; kaimo 

medicinos punktų, Lygumų ambulatorijos katilinės remontui – 100,0 tūkst. Lt; Linkuvos 

ambulatorijos šiluminės trasos avarijos padariniams likviduoti – 113,9 tūkst. Lt, biokuro katilui 

įdiegti Pakruojo rajoninėje katilinėje – 280,0 tūkst. Lt; UAB „Pakruojo vandentiekis“ gamybos 

plėtros programai įgyvendinti – 249,0 tūkst. Lt. Nupirkta Guostagalio kultūros namų dalis – 60,0 

tūkst. Lt. Nupirktos vandenvietės iš Balsių, Degėsių – 52,0 tūkst. Lt ir kt. 

Vykdant projektą „Pakruojo dvaro sodybos dalies pastatų ir jos teritorijoje esančios 

Kruojos upės pritaikymas viešiesiems turizmo poreikiams“ atlikta darbų uţ 9.113,0 tūkst.Lt iš jų 

ES lėšos 6.865,3 tūkst.Lt, paskolos lėšos sudaro 2.247,7 tūkst.Lt.

37 

Vykdant projektą „Pakruojo dvaro sodybos pritaikymas turizmo reikmėms“ atlikta darbų 

uţ 7 308,6 tūkst. Lt, iš jų ES lėšos 5 302,8 tūkst. Lt, paskolos lėšos sudaro 20 054,8 tūkst. Lt. 

Vykdant projektą ,,Pakruojo rajono pirminės sveikatos prieţiūros sistemos 

modernizavimas ir paslaugų kokybės gerinimas“ buvo atliktas Lygumų, Ţeimelio, Linkuvos, 

Rozalimo ambulatorijų remontas. Iš viso atlikta darbų, įsigyta darbo priemonių, inventoriaus uţ 

2 414,3 tūkst. Lt. Iš jų ES lėšos sudaro 1 880,6 tūkst. Lt, paskolos lėšos sudaro 279,4 tūkst. Lt. 

Skyrius administravo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lėšas (112,5 tūkst. Lt), 

skirtas būstui pritaikyti ţmonėms su negalia. 9 neįgaliems asmenims pritaikytas būstas, 1 įrengtas 

keltuvas. 

Pagal pasirašytas laikinojo finansavimo sutartis dėl vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo 

sistemų renovavimo ir plėtros Pakruojyje, gautas 3 506,3 tūkst. Lt avansinis mokėjimas. Darbų 

atlikta uţ 1 270,0 tūkst. Lt. 

Iš Kelių prieţiūros ir plėtros programos 2008 metais gautas finansavimas 3178,1 tūkst. Lt. 

Darbų atlikta uţ 3779,5 tūkst. Lt. Pakruojo Vytauto Didţiojo gatvės rekonstrukcijos I etapo 

darbams panaudoti 1077,9 tūkst. Lt. Pakruojo miesto Purienų g. projektavimo ir rekonstrukcijos 

darbams panaudota 172,0 tūkst. Lt. Automobilių stovėjimo aikštelės Pakruojo mieste tarp 

poliklinikos ir VšĮ „Retenė“ projektavimo ir rekonstrukcijos darbų atlikta uţ 50,0 tūkst. Lt, 

automobilių stovėjimo aikštelės Pakruojo mieste Kruojos II kvartale projektavimo darbų – uţ 12,4 

tūkst. Lt. Pakruojo m. S. Dariaus ir S. Girėno gatvės šaligatvio rekonstrukcijai panaudota 100,0 

tūkst. Lt, Klovainių mstl. Berţų gatvės rekonstrukcijai – 80,0 tūkst. Lt, Linksmučių k. Naujosios g. 

rekonstrukcijos projektavimui – 14,8 tūkst. Lt, Ūdekų k. Roţių g. rekonstrukcijos projektavimui – 

23,0 tūkst. Lt. Linkuvos m. Pakalnio g. šaligatvio rekonstrukcijos projektavimui panaudota 11,1 

tūkst. Lt, mašinų stovėjimo aikštelės P. Mašioto g. 1, Pakruojo m., rekonstrukcijai panaudota 84,8 

tūkst. Lt, ţvyrkelio „Akmenėliai – Pakruojo dvaras“ remontui – 100,0 tūkst. Lt, Pakruojo m. 

Taikos g. šaligatvio rekonstrukcijai – 186,2 tūkst. Lt, pravaţiavimui tarp P. Mašioto ir Saulėtekio 

gatvių projektuoti – 12,6 tūkst. Lt. Eismo reguliavimo priemonėms panaudota: greičio ribojimo 

kalneliams 7,9 tūkst. Lt, kelio ţenklams įrengti 33,5 tūkst. Lt. Horizontaliam kelių ţenklinimui 

išleista 17,7 tūkst. Lt, techninei prieţiūrai 30,8 tūkst. Lt. Atlikta nemaţai seniūnijų vietinės 

reikšmės kelių ir gatvių prieţiūros darbų. Iš jų asfaltbetonio dangos defektams taisyti panaudota 

725,0 tūkst. Lt. Kelių greideravimui ir ţvyrkelių dangos taisymui skaldos atsijomis panaudota 

1040,0 tūkst. Lt. 

2008 M. ĮVYKDYTI VIEŠIEJI PIRKIMAI 

3 lentelė 

Pirkimo būdas 

Suma Lt 

2008 metais vykdyti viešieji pirkimai iš viso 28 170 662,93 

Supaprastinto atviro konkurso būdu 20 274 282,35 

Įprastos komercinės praktikos būdu 1 791 542,26 

Maţos vertės pirkimo, atliekant apklausą, 

1 404 838,32 

būdu 

Darbų pirkimas 22 247 569, 74 

Paslaugų pirkimas 1218733,89 

Prekės 4 359,30 

Neskelbiamų derybų būdu 4 700 000,00 

Teritorijų planavimo srityje buvo atliekami šie darbai

38 

Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2008 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. T-291 

patvirtintas Pakruojo rajono bendrasis planas. Paruošti 20 Savivaldybės tarybos sprendimų 

projektai dėl leidimo rengti detaliuosius ir specialiuosius planus. Išduoti 39 planavimo sąlygų 

sąvadai teritorijų planavimo dokumentams rengti. Paruošta 15 sutarčių dėl planavimo 

organizatoriaus pareigų ir teisių perdavimo ţemės sklypų naudotojams. Organizuoti Nuolatinės 

statybos komisijos posėdţiai, kuriuose apsvarstyta ir suderinta 18 teritorijų planavimo dokumentų. 

Pateikti Savivaldybės tarybai tvirtinti teritorijų planavimo dokumentai (20 projektų). Konsultuoti ir 

informuoti fiziniai ir juridiniai asmenys apie teritorijų planavimo sąlygas ir procedūras, galiojančius 

teritorijų planavimo dokumentus. Tvarkomas savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų 

registras. 

Ţemėtvarkos srityje buvo atliekami šie darbai 

Vykdant LR Vyriausybės nutarimus ir atsiţvelgiant į Pakruojo r. ţemėtvarkos skyriaus 

prašymus buvo rengiami Administracijos direktoriaus įsakymų projektai dėl parduodamų, 

nuomojamų, suteikiamų naudotis ţemės sklypų dydţių, ribų, specialiųjų ţemės naudojimo sąlygų, 

architektūrinių urbanistinių apribojimų, ţemės servitutų duomenų nustatymo (16 įsakymų). Rengti 

Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų projektai dėl ţemės grąţinimo natūra. Perţiūrėti 

ir derinti kadastriškai išmatuotų ţemės sklypų planai. Perţiūrėti, teiktos pastabos, pasiūlymai ir 

derinti Pakruojo rajono ţemės reformos ţemėtvarkos projektų papildymai. 

Statytojams (uţsakovams) išduoti 203 statinių projektavimo sąlygų sąvadai (projektavimo 

sąlygos). Ruoštos paraiškos projektavimo sąlygas nustatančioms institucijoms. Perţiūrėti ir derinti 

nesudėtingų statinių projektai. Organizuotas Nuolatinės statybos komisijos darbas. Iš viso per 2008 

metus išduoti 93 leidimai statyti pastatus ir 2 leidimai griauti statinius. Dalyvauta Pastatų 

pripaţinimo tinkamais naudoti komisijose nario teisėmis. Kaupiama poţeminių ir antţeminių 

išpildomųjų nuotraukų archyvinė medţiaga, papildomas statinių projektų archyvas. 

11. Civilinė sauga 

Pagrindiniai Pakruojo rajono savivaldybės civilinės saugos uţdaviniai – uţtikrinti, kad 

rajono ūkio subjektai būtų pasirengę ekstremalioms situacijoms, vykdyti prevencines priemones ir 

kt. 

Pakruojo rajono savivaldybės 2008 m. civilinės saugos darbo plane buvo numatytos 66 

civilinės saugos priemonės, iš kurių 39 savivaldybės lygmens, 26 – apskrities ir 1 – respublikinio. 

Per 2008 metus įgyvendintos 64 numatytos civilinės saugos priemonės. 

Per 2008 metus įvyko 7 savivaldybės ESVC posėdţiai. Du posėdţiai buvo organizuoti ir 

vyko pagal metinį civilinės saugos darbo planą, o likę – įvykus ekstremaliam įvykiui rajone. 

Dviejuose ESVC posėdţiuose buvo sprendţiamas klausimas, kaip išvengti gamtinio pobūdţio 

gaisrų ir kokių prevencijos priemonių imtis, kad tokie gaisrai nekiltų. Daugiausia problemų sukelia 

miškuose, laukuose ir Dūčių durpyne kilę gaisrai, taip pat tie, kurie kyla deginant šiukšles. Aptarti ir 

Lietuvos kariuomenės ir kitų papildomų pajėgų pasitelkimo, jų maitinimo ekstremalių situacijų ar 

įvykių atvejais klausimai. 

Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2008 m. birţelio 26 d. sprendimu Nr. T-202 buvo 

patvirtinta Pakruojo rajono savivaldybės ekstremalių situacijų valdymo centro sudėtis ir jo narių 

perspėjimo-informavimo schema, o 2008 m. kovo 27 d. tarybos sprendimu Nr. T-87 patvirtinta 

Gyventojų evakavimo komisija prie Pakruojo rajono savivaldybės ekstremalių situacijų valdymo 

centro. 

Teritorinės civilinės saugos pajėgos yra visiškai pasiruošusios padėti rajono gyventojams ir 

ūkio subjektams, jei įvyktų ekstremali situacija ar avarija.

39 

2008 m. pabaigoje Pakruojo rajono priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba buvo reorganizuota. Ji 

buvo prijungta prie Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau Šiaulių APGV 

Pakruojo PGT). Šiaulių APGV Pakruojo PGT į įvykio vietą gali vienu metu išsiųsti 6 ekipaţus, 

pasiruošusius kovoti su avarija. Per 2008 metus Šiaulių APGV Pakruojo PGT uţregistravo 50 

gaisrų atvirose teritorijose. Iš jų 2 kartus degė miško paklotė, 1 kartą – durpinga pieva, 10 – 

raţienos. 4 kartus darbuotojai vyko gesinti šiukšlių. 

Pakruojo rajono savivaldybės 2008 metų civilinės saugos darbo planas patvirtintas Pakruojo 

rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. A-14 ir tą pačią 

dieną suderintas su Šiaulių apskrities viršininko administracijos Civilinės saugos ir mobilizacijos 

departamentu (toliau Šiaulių AVA CSMD). 

Papildomai nei numatyta civilinės saugos darbo plane ir pagal paruoštą bei patvirtintą 

administracijos direktoriaus įsakymu Savivaldybės perspektyvinį 2008–2010 m. gyventojų švietimo 

civilinės saugos srityje planą buvo organizuotas moksleivių piešinių ir plakatų konkursas ,,Saugi 

vaikystė“, skirtas ugniagesių globėjo šv. Florijono dienai minėti. Jo nugalėtojai buvo apdovanoti 

padėkos raštais ir atminimo dovanėlėmis. Tai pat dalyvauta tarptautinėje konferencijoje ,,Sprogimų ir 

gaisrų prevencijos pramonės įmonėse bei visuomenės informavimas apie iškylančius pavojus“, kurią 

organizavo VšĮ ,,Teleradijo kompanija Hansa“ drauge su Lietuvos informatikos, ryšių ir elektronikos 

bendrija, Lietuvos chemijos inţinierių draugija ir AB ,,Achema“ direkcija. 

Vykdant metinį civilinės saugos darbo planą, birţelio 18–19 dienomis buvo patikrinti 7 ūkio 

subjektai ir įvertinta jų civilinės saugos būklė bei suteikta metodinė pagalba civilinės saugos 

klausimais. 6-iuose ūkio subjektuose civilinės saugos būklė įvertinta nepatenkinamai. Pagrindiniai 

trūkumai: 1) ūkio subjektų vadovai nėra baigę civilinės saugos kursų, nors keliems iš jų mokymai 

buvo numatyti šių metų pradţioje, tačiau jie juose nedalyvavo; 2) vadovo, atsakingo asmens uţ 

civilinę saugą ir kitų darbuotojų pareiginiuose nuostatuose nenurodyta atsakomybė civilinės saugos 

srityje; 3) neorganizuojami ir nevykdomi darbuotojų privalomieji 4 valandų civilinės saugos 

mokymai; 4) nevykdoma planinė prevencinė civilinės saugos veikla ir pasirengimas galimoms 

ekstremalioms situacijoms (t. y. metinis civilinės saugos planas, pratybos, treniruotės, ekstremalių 

situacijų valdymo grupės posėdţiai ir kt.); 5) nesudarytos civilinės saugos reagavimo pajėgos ir 

ekstremalių situacijų valdymo grupės; 6) neruošiamas civilinės saugos parengties ekstremalioms 

situacijoms planas. Patikrinimo metu visiems tikrintiems ūkio subjektams buvo suteikta metodinė 

pagalba civilinės saugos klausimais (t. y. kompaktinis diskas su visa reikiama civilinės saugos 

dokumentacija ir išaiškintos visos iškilusios problemos). Be to, 2008 metų pradţioje visiems rajono 

ūkio subjektams buvo išsiųstos rekomendacijos, kaip ruošti metinį civilinės saugos planą, vesti 

vadovų pasitarimai-seminarai civilinės saugos klausimais. 

Vadovaujantis Šiaulių AVA CSMD 2008 m. liepos 16 d. gautu raštu buvo organizuotos ir 

įvyko mokomosios kontrolinės civilinės saugos stalo pratybos ,,Dėl pasirengimo Europos Sąjungos 

pratyboms ,,CCAEX08“. Buvo sprendţiamos galimos problemos ir aptartos pasekmės ūkio 

subjektams, jei įvyktų nenumatyta ekstremali situacija (pagal numatytą atskirą scenarijų). 

Pakruojo rajono savivaldybės teritorijoje 2008 m. administracijos direktoriaus įsakymu 

buvo patvirtinta 12 pavojingų objektų, iš jų 10 priskiriamų pirmajam pavojingų medţiagų ribinių 

kiekių lygiui, 2 objektai – antrajam pavojingų medţiagų ribinių kiekių lygiui. Šiaulių AVA CSMD 

Pavojingų objektų registro ir mobilizacijos skyriaus specialistai, vykdydami savo metinį civilinės 

saugos planą, patikrino 6 pavojingus objektus, esančius Pakruojo rajono teritorijoje. Dviejuose ūkio 

subjektuose civilinės saugos būklė yra nepatenkinama. 

Pakruojo rajone yra 12 tvenkinių ir jie visi yra įtraukti į potencialiai pavojingų 

hidrotechnikos statinių sąrašą. Jų prieţiūra rajone vykdoma patenkinamai. 

Pakruojo rajone yra patvirtinti 28 gyvybiškai svarbūs objektai. Šiaulių AVA CSMD 

Pavojingų objektų registro ir mobilizacijos skyriaus specialistai, vykdydami metinį civilinės saugos 

planą, patikrino 4 gyvybiškai svarbius objektus. Dviejų įmonių civilinės saugos būklė įvertinta 

nepatenkinamai. 

Pakruojo rajone yra 19 mokymo ir 9 ugdymo įstaigos. Visoms bendrojo lavinimo ir 

ugdymo įstaigoms, ruošiančioms civilinės saugos parengties ekstremalioms situacijoms planus ir

40 

įgyvendinančioms kitus civilinės saugos reikalavimus, paruoštos rekomendacijos, suteikta metodinė 

pagalba civilinės saugos klausimais (t. y. pateiktas kompaktinis diskas su visa reikiama civilinės 

saugos dokumentacija ir išaiškintos visos iškilusios problemos), organizuoti seminarai-pasitarimai. 

Šiaulių AVA CSMD Parengimo skyriaus specialistas, vykdydamas metinį civilinės saugos planą, 

patikrino 4 bendrojo lavinimo mokyklas. Visose patikrintose bendrojo lavinimo mokyklose 

civilinės saugos būklė įvertinta gerai. 

Pakruojo rajono savivaldybės tarnybos 2008 m. birţelio 26 d. sprendimu Nr. T–202 buvo 

patvirtinta Pakruojo rajono savivaldybės ekstremalių situacijų valdymo centro sudėtis ir jo narių 

perspėjimo-informavimo schema, o 2008 m. kovo 27 d. tarybos sprendimu Nr. T–87 patvirtinta 

Gyventojų evakavimo komisija prie Pakruojo rajono savivaldybės ekstremalių situacijų valdymo 

centro. 

Teritorinės civilinės saugos pajėgos yra visiškai pasiruošusios padėti rajono gyventojams ir 

ūkio subjektams, jei įvyktų ekstremali situacija ar avarija. 

Civilinės saugos klausytojų mokymo pagal kategorijas planas savivaldybėje įvykdytas. Per 

2008 m. Šiaulių AVA CSMD Parengimo skyriaus atstovai apmokė 21 ūkio subjekto vadovus, 

pavaduotojus ir jų padalinių vadovus, 50 bendrojo lavinimo mokyklų klasių ir grupių auklėtojų, 61 

ikimokyklinio ugdymo įstaigos vadovą ir auklėtoją, 43 rajono ESVC narius, seniūnus, jų 

pavaduotojus ir soc. darbuotojus, 44 policijos komisariato pareigūnus. 16 ūkio subjektų vadovų ir 

jų pavaduotojų, 5 ūkio subjektų darbuotojai, atsakingi uţ civilinę saugą, ir 6 bendrojo lavinimo 

mokyklų civilinės saugos mokytojai išklausė civilinės saugos mokymo kursus Ugniagesių gelbėtojų 

mokykloje. Vadovaujantis PAGD prie VRM direktoriaus 2005 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 1-216, 2008 

m. lapkričio 24 d. buvo organizuoti ir įvyko civilinės saugos mokymai rajono savivaldybės 

administracijos personalui. Laikraštis ,,Auksinė varpa“ visuomenę informuoja apie perspėjimo ir 

informavimo sistemos patikrinimus, taip pat apie tai, kaip reikia elgtis išgirdus sirenų signalus. Kita 

reikiama civilinės saugos informacija skelbiama pasitelkiant seniūnijas. 

Pakruojo rajono savivaldybėje yra 5 slėptuvės. Visos jos yra paprasto tipo. Slėptuvių 

savininkai neskiria didelio dėmesio slėptuvių patalpų ir inţinerinių įrengimų prieţiūrai, slėptuvės 

priţiūrimos tik patenkinamai. Daţniausiai slėptuvės yra pritaikytos buitiniam inventoriui laikyti. 

Šiaulių AVA CSMD Priemonių planavimo skyriaus specialistai, vykdydami metinį 

civilinės saugos planą, atliko Pakruojo rajone esančių elektros sirenų inventorizaciją. Rajone yra 30 

gyventojų perspėjimo-informavimo sistemų (sirenų), iš jų 2 centralizuoto ir 28 vietinio valdymo 

sirenos. Jų techninė būklė gera. 

12. Darbo rinka ir demografija 

27,4 tūkst. gyventojų; 

16575 darbingo amţiaus; 

4247 jaunimas d. amţiaus; 

Pakruojo rajone 2008 m. pradţioje gyveno 27,4 tūkst. 

nuolatinių gyventojų, iš jų vyrų – 13,0 tūkst., moterų – 14,4 

tūkst. Tai atitinkamai sudaro 47,4 % ir 52,6 %. Palyginus su 

2007 m. pradţioje gyventojų skaičius sumaţėjo 0,4 tūkst. Dėl 

natūralios gyventojų kaitos per 2007 metus 214 ţmonių 

daugiau mirė negu gimė. Dar apie 200 gyventojų sumaţėjo dėl 

gyventojų migracijos. 

Prognozuota, kad 2008 metais Darbo birţoje uţsiregistruos 2 304 ieškantys darbo asmenys, 

iš jų 1 278 bedarbiai. 

Per 2008 m. Pakruojo darbo birţoje uţsiregistravo 2 029 ieškantys darbo asmenys arba 88,1 

proc. prognozuoto ieškančių darbo asmenų skaičiaus, iš jų 1586 bedarbiai. Bedarbių uţregistruota 

124,1 procento prognozuoto skaičiaus (1278 bedarbiai). Moterys sudarė 46,8 proc. visų bedarbių. 

Palyginti su 2007 m. (1258 bedarbiai), bedarbių, besiregistruojančių Darbo birţoje, padaugėjo

41 

ketvirtadaliu. Jaunimo iki 25 m. amţiaus uţregistruota 287 (2007 m. – 222). Jaunimo uţregistruota 

29,3 procento daugiau negu 2007 m. 

Laikotarpio pabaigoje Darbo birţoje buvo įregistruota: 

Guostagalio 

seniūnijoje 

Ţeimelio 

seniūnijoje 

Klovainių 

seniūnijoje 

Lygumų 

seniūnijoje 

Linkuvos 

seniūnijoje 


seniūnijoje 

Pašvitinio 

seniūnijoje 

Rozalimo 

seniūnijoje 

Linkuvos 

mieste 


mieste 

Bendras 

rajone 

Jaunimo 

rajone 

Ieškančių darbo 

Bedarbių santykis su 

asmenų santykis su 

darbingų gyventojų 

darbingų gyventojų 

skaičiumi proc. 

skaičiumi proc. 

2009-01-01 Ieškančių 

darbo 

asmenų 

skaičius 

2008-01-01 Ieškančių 

darbo asmenų 

skaičius 

3,0 32 3,9 38 

5,2 91 5,2 84 

7,9 156 3,4 62 

4,6 84 3,7 62 

8,4 191 7,3 156 

6,4 310 4,1 212 

7,1 90 4,2 50 

5,9 91 3,7 55 

8,6 88 8,5 90 

6,2 202 3,1 122 

6,3 1045 4,3 722 

1,7 74 0,8 35 

Lyginant su 2008 m. sausio 1 d., ieškančių darbo asmenų santykio su darbingų gyventojų 

skaičiumi procentas stabilus išliko Ţeimelio seniūnijoje ir Linkuvos mieste. Guostagalio seniūnijoje 

netgi sumaţėjo, palyginti su 2008 metų sausio 1 d. Daugiausiai nedarbas išaugo Klovainių, 

Pašvitinio, Pakruojo ir Rozalimo seniūnijose. Viena iš padidėjusio nedarbo prieţasčių – darbų 

sezoniškumas ţemės ūkio ir skaldos gamybos įmonėse. 

Jaunų bedarbių santykio su darbingo jaunimo skaičiumi procentas per metus išaugo daugiau 

nei dvigubai. Prieţastys: metų pabaigoje sumaţėjo nukreipimas į profesinio mokymo programas, 

taip pat gruodţio mėn. sumaţėjo laisvų darbo vietų registravimas. 

Daugiausiai bedarbių uţsiregistravo atleisti iš šių įmonių: Ţeimelio ţemės ūkio bendrovės – 

35, R. Pašakinsko įmonių – 25, UAB „Kanrugės“ – 18, UAB „Agrostatybos“ – 14, UAB 

„Kanrugėlės“ – 14, AB „Pakruojo arkos“ – 12, Rozalimo ţemės ūkio bendrovės – 13, UAB 

„Pakruojo remonto“ – 12, UAB „Pakruojo duonos“ – 8, Maurušaitienės individualios įmonės – 10, 

UAB „Pakruojo parketo“ – 10, UAB „Pakmedos“ – 10. Ţemės ūkio bendrovės, statybos įmonės

42 

maţina darbuotojų skaičių dėl darbų sezoniškumo, medienos apdirbimo įmonės – dėl sumaţėjusios 

jų produkcijos paklausos. 

Nedarbo lygio kitimas 

4500 

4000 

3500 

3000 

2500 

2000 

1500 

1000 

500 

0 

Uţregistruota bedarbių per metus 

Uţregistruota ieškančių darbo asmenų 

Metinis nedarbo lygis 

Vidutinis ieškančių 13,4darbo asmenų santykio proc. su darbingo amţiaus gyv. 

12,5 

11,9 

10,6 

2514 

2564 

2196 7,8 

2144 

1829 1715 

5,7 

1151 

1359 

2,8 

3 

5,7 

5,5 

1923 2029 

2,8 

1586 

1258 3 

99 00 01 2002m 2003m 2004m. 2005m. 2006m. 2007m. 2008m. 

% 

14 

12 

10 

8 

6 

4 

2 

0 

Vidutinis metinis ieškančių darbo ir darbingo amţiaus gyventojų santykis 2007 m. didesnis, 

nes 2007 m. I pusmetį kas mėnesį mėnesio pabaigoje buvo apie 1000 bedarbių, o moksleivių 

viešiesiems darbams buvo uţsiregistravę apie 200 daugiau negu 2008 m. 

Buvo prognozuojama, kad Darbo birţoje 2008 m. registruosis tiek tikslinių grupių 

bedarbių: 

669 vyrai – per 2008 m. uţsiregistravo 843 arba 126 procentai prognozuoto skaičiaus. 

609 moterys – per 2008 m. uţsiregistravo 743 arba 122,0 procentai prognozuoto skaičiaus. 

155 pirmą kartą pradedantys darbinę veiklą – per metus uţsiregistravo 125,2 procento 

laukiamo skaičiaus. 

45 absolventai – 43 asmenys arba 95,5 procento prognozuotų. 

239 jaunuoliai – per metus uţsiregistravo 287 arba 120,1 procento prognozuoto skaičiaus. 

980 kaimo gyventojų – per metus uţsiregistravo 115,2 procento prognozuoto skaičiaus. 

568 nekvalifikuoti bedarbiai (neturintys profesinio pasirengimo) – per metus uţsiregistravo 

718 arba 126,4 procento planuotų.

Procentais 

43 

Prognozinių rodiklių vykdymo palyginimas 2007 ir 2008 metais 

(registracija) 

200 

180 

160 

140 

120 

100 

80 

60 

40 

20 

0 


2007 

124,1 

115,2 

98,1 101 

126 122 125,2 

105,8 

95,1 

177,2 

Bedarbiai Kaimo Vyrai Moterys Pradedantys 

darbinę veiklą 

157,7 154,2 

120,1 

126,4 

95,5 

104,7 

Absolventai Jaunimas Nekvalifikuoti 

Laukta, kad 2008 m. uţsiregistruos 820 darbo rinkoje papildomai remiamų bedarbių, kurie 

sudarys 64,2 proc. visų uţsiregistruosiančių bedarbių. Per 2008 m. uţsiregistravo 819 papildomai 

remiamų bedarbių arba 99,9 procento prognozuoto skaičiaus ir sudarė 51,6 procento visų 

uţsiregistravusių bedarbių. 2007 metais prognozuota, kad uţsiregistruos 646 papildomai remiami 

bedarbiai, kurie sudarys 50,4 proc. visų bedarbių (per 2007 m. uţregistruoti 772 tokie bedarbiai arba 

61,4 proc.). 

Planuota papildomai remiamų bedarbių struktūra pagal tikslines grupes: 

Neįgalieji, kuriems nustatytas 20–55 proc. darbingumo lygis. 

Prognozuota, kad per 2008 m. uţsiregistruos 150 asmenų ir sudarys 18,3 procento visų 

papildomai remiamų bedarbių. Per 2008 metus uţsiregistravo Darbo birţoje 146 neįgalieji 

arba 97,3 proc. prognozinės neįgaliųjų pasiūlos ir 17,8 visų papildomai remiamų asmenų 

pasiūlos. Per 2007 metus uţregistruoti 137 neįgalūs asmenys arba 17,7 procento visų 

papildomai remiamų bedarbių. 

Pradedantys darbo veiklą pagal įgytą specialybę ar profesiją. 

Prognozuota, kad per 2008 m. uţsiregistruos 10 bedarbių. Tai sudarys 1,2 procento visų 

papildomai remiamų bedarbių. Per 2008 metus bedarbių su šiuo rėmimo poţymiu 

neuţregistruota. 2007 m. buvo prognozuota, kad registruosis 139 arba 21,5 proc. (per 2007 

m. uţregistruota 3, arba 0,4 procento visų papildomai remiamų bedarbių). 

Iki įsiregistravimo darbo birţoje nedirbę 2 ir daugiau metų asmenys. 

2008 m. registruosis 163 arba 19,9 proc. visų papildomai remiamų bedarbių. Per 2008 

metus Darbo birţoje registravosi 255 šios grupės bedarbiai. Tai sudarė 31,1 procento visų 

papildomai remiamų bedarbių. 2007 m. prognozuota, kad registruosis 108 arba 16,7 proc. 

(per 2007metus uţregistruoti 321 arba 41,6 procento). 

Asmenys, grįţę iš laisvės atėmimo vietų, kai laisvės atėmimo laikotarpis 

buvo ilgesnis nei 6 mėn. Prognozuota, kad jų uţsiregistruos 15 (1,8 procento visų, turinčių 

papildomo rėmimo poţymius). Per 2008 metus uţsiregistravo 14. Tai sudarė 1,7 procento 

uţsiregistravusių papildomai remiamų bedarbių. Prognozė įvykdyta 93,3 procento. 2007 m. 

prognozuota, kad registruosis 7 arba 1,1 proc. – per 2007 m. uţregistruota 12 arba 1,5 proc. 

visų papildomai remiamų bedarbių. 

Nėščios moterys, motina arba tėvas, auginantis vaiką iki 8 metų. 

Prognozuota, kad 2008 m. uţsiregistruos 110 arba 13,4 proc. visų, turinčių papildomas 

uţimtumo garantijas. Per 2008 metus šios tikslinės grupės bedarbių uţregistruota 140 (tai 

sudaro 17,1 proc. uţsiregistravusių papildomai remiamų bedarbių). 2008 m. prognozė

44 

įvykdyta 127 procentais. Prognozuota, kad 2007 m. uţsiregistruos 113 šios tikslinės grupės 

asmenų arba 17,5 proc. (per 2007 m. uţregistruota 129 arba 16,7 proc.). 

Vyresni kaip 50 m. darbingi asmenys. Prognozuojama, kad 2008 m. 

uţsiregistruos 334 asmenys arba 40,7 proc. visų papildomai remiamų bedarbių. Per 2008 

metus uţsiregistravo 359 arba 43,8 procento visų uţsiregistravusių papildomai remiamų 

bedarbių. 2007 m. buvo laukiama, kad uţsiregistruos 191 šios tikslinės grupės bedarbis arba 

29,6 proc. Per 2007 metus uţsiregistravo 287 arba 37,2 proc. 

Vidutinis metinis ilgalaikių bedarbių skaičius – 29 arba 5,8 procento 

visų bedarbių. Prognozuotas ilgalaikių bedarbių vidutinis metinis skaičius – 49. 

Daugiausiai uţsiregistravo vyresnių nei 50 m. amţiaus ir 2 m. nedirbusių bedarbių (atitinkamai 

40,7 proc. ir 19,9 proc. visų papildomai remiamų bedarbių). 

2008 ir 2007 metais užsiregistravusių darbo biržoje bedarbių sudėties palyginimas 

Ieškantys darbo asmenys 

2029 

1923 

Bedarbiai 

1258 

1586 

Kaimo bedarbiai 

908 

1129 

Papildomai remiami 

819 

772 

Moterys 

743 

616 

Nekvalifikuoti 

558 

718 

Jaunimas 

287 

222 

Niekur nedirbę 

Absolventai 

43 

41 

194 

163 


2007 

0 500 1000 1500 2000 2500 

Tarp bedarbių didţiausią dalį sudarė kaimo bedarbiai – 71,2 procento (2007 m. – 72,2 

proc.). Daugiau nei pusę bedarbių (51,6 proc.) sudarė papildomai remiami bedarbiai (2007 m. – 

61,3 proc.). 

Pagal išsilavinimą 2008 m. Darbo birţoje buvo uţregistruota: 

Turinčių aukštąjį išsilavinimą uţsiregistravo 51 arba 3,2 proc. visų bedarbių (2007 m. – 

31 bedarbis arba 2,5 proc.) 

Turinčių aukštesnįjį išsilavinimą (spec. vidurinį) uţsiregistravo 168 arba 10,6 proc. visų 

bedarbių (2007 m. – 149 bedarbiai arba 11,8 proc.) 

Turinčių profesinę kvalifikaciją uţsiregistravo 40,9 proc. visų bedarbių arba 649 

bedarbiai (2007 m. – 41,3 proc.) 

Nekvalifikuotų uţsiregistravo 718 arba 45,3 proc. (2007 m. – 44,4 proc.). 

Didţiausią uţregistruotų 2008 metais bedarbių dalį sudarė nekvalifikuoti bedarbiai. 

25,8 

10,5 

28,1 

35,7 

paslaugos 

žemės ūkis 

pramonė 

statyba

45 

Daugiausiai bedarbių registravosi iš paslaugų srities įmonių (35,7 proc. visų bedarbių). Iš 

ţemės ūkio įmonių uţsiregistravo 28,1, pramonės 25,8, statybos – 10,5 procento visų bedarbių. 

Pagrindinės 2008 metais uţsiregistravusių bedarbių specialybės 

Pagrindinės specialistų profesijos: 

Buhalteris, agronomas, zootechnikas, darbo uţmokesčio apskaitos buhalteris, technologijų 

technikas, statybos inţinerijos technikas, inţinierius, medicinos sesuo, veterinarijos felčeris, verslo 

organizatorius, technologijų inţinierius, prekių ţinovas, kineziterapeutas. 

Pagrindinės darbininkų profesijos: 

Traktorininkas, pardavėjas, apdailininkas, virėjas, gaterininkas ir medienos apdirbimo 

staklininkas, kalvis suvirintojas, elektromonteris, duonos kepėjas, mūrininkas ir tinkuotojas, 

katilinės kūrikas, šaltkalvis (remontininkas), suvirintojas dujomis ir elektra, mūrininkas 

Pagrindinės nekvalifikuotų darbininkų profesijos: 

Be profesijos, viešbučio kambarinė, nekvalifikuotas melţėjas. 

Paklausa 

Per 2008 metus uţregistruotos 1002 laisvos darbo vietos, iš jų 759 (75,7 proc.) nuolatiniam 

darbui. Per 2007 m. uţregistruotos 866 laisvos darbo vietos, kurių 89,0 proc. nuolatiniam darbui. 

Specialistams su aukštuoju ir aukštesniuoju išsilavinimu uţregistruota 121 darbo vieta arba 

12,1 procento, 11 darbo vietų terminuotam darbui. 

Turintiems profesinį išsilavinimą per 2008 m. uţregistruotos 442 darbo vietos arba 44,1 

proc., iš jų 45 darbo vietos terminuotam darbui. 

Neturintiems profesinio pasirengimo per 2008 m. uţregistruotos 439 laisvos darbo vietos 

arba 43,8 proc. visų darbo vietų, iš jų 187 – terminuotai. 

Didţiausia paklausa buvo nekvalifikuoto darbo (43,8 proc.) ir darbininkų, turinčių profesinę 

kvalifikaciją (44,1 proc.). 

Užregistruota darbo vietų pagal veiklos rūšis 2008 m. (%) 

33,7 35,2 

žemės ūkis 

pramonė 

statyba 

paslaugos 

9,5 

21,6 

Pagal veiklos rūšis 35,2 procento darbo vietų uţregistruota ţemės ūkio įmonėse, 33,7 

procento paslaugų įmonėse, 21,6 procento pramonės įmonėse ir 9,5 procento statyboje. 

Terminuotam darbui daugiausiai darbo vietų uţregistruota ţemės ūkio sektoriuje (57,2 

procento), paslaugų įmonėse 18,5, statyboje – 14,4, o pramonėje 9,9 procento. 

Paklausiausios specialistų profesijos 2008 metais: 

Draudimo agentai, verslo specialistai, buhalteriai, administracijos sekretoriai ir giminiškų 

profesijų specialistai, choreografai, bendrojo ugdymo mokytojai, paštininkai, tiekėjai, sandėliavimo 

tarnautojai, slaugos specialistai, pradinio ugdymo mokytojai. 

Paklausiausios darbininkų profesijos:

46 

Traktorininkai, pardavėjai, apdailininkai, virėjai, medienos apdirbimo staklininkai, duonos ir 

pyrago gaminių formuotojai, siuvėjai, vairuotojai, mūrininkai-tinkuotojai, kepėjai, mūrininkaibetonuotojai, 

barmenai-padavėjai, vairuotojai ekspeditoriai, suvirintojai, apsaugos darbuotojai. 

Paklausiausios nekvalifikuotų darbininkų profesijos: 

Nekvalifikuoti apdirbimo pramonės darbininkai, nekvalifikuoti transporto darbininkai ir 

krovikai, namų ruošos darbininkai, valytojai, skalbėjai, nekvalifikuoti ţemės ūkio darbininkai, 

kiemsargiai, nekvalifikuoti gavybos ir statybos darbininkai. 

2008 metais planuota įdarbinti 1120 ieškančių darbo asmenų, iš jų 1020 bedarbių. 

Neterminuotam darbui planuota įdarbinti 900 ieškančių darbo asmenų, kurių 800 – bedarbiai, 

terminuotam darbui – 220 bedarbių. Per 2008 m. metus iš viso įdarbinti 1029 ieškantys darbo 

asmenys, iš jų 218 bedarbių įdarbinti terminuotam darbui. Nuolatiniam darbui įdarbinta 811 

asmenų, iš jų 750 bedarbių. Terminuoto įdarbinimo uţduotis įvykdyta 99,1 proc. Nuolatinio 

įdarbinimo metų uţduotis įvykdyta 90,1 procento. 

Prognozuojama, kad 2008 m. lengvatinius verslo liudijimus įsigis 20 (2007 m. – 30) 

bedarbių. Pagal Darbo birţos rekomendaciją lengvatinį verslo liudijimą per 2008 m. įsigijo 39 (per 

2007 m. – 39) bedarbiai. 

Į aktyvias darbo rinkos programas per 2008 metus nusiųsta 662 ieškantys darbo asmenys 

(2007m. per tą patį laikotarpį – 1147). 

2006–2008 m. dalyvių skaičius viešųjų darbų priemonėje pagal tikslines grupes 

300 

250 

249 244 247 

2006 

2007 


200 

193 

181 

150 

100 

118 

146 

91 

98 

115 

50 

0 

7 

Bedarbiai Moksleiviai Kaimo 

gyventojai 

56 

Vyresni nei 

50+ 

7 

13 

6 

5 

0-40 proc. 

neįgalumas 

14 

21 

45-55 proc. 

neįgalumas 

14 

40 

40 

Ilgalaikiai 

bedarbiai 

2006–2008 m. į viešųjų darbų priemonę įtraukta 77 proc. kaimo gyventojų, 14,8 proc. 

ilgalaikių bedarbių, 44,6 proc. vyresnių nei 50 m. 

2008 metais Savivaldybės ir UF lėšomis įgyvendinti 47 viešųjų darbų projektai, iš jų 25 

kaimo vietovėse. Laikinai įdarbinta 390 darbo ieškančių asmenų, iš jų 146 moksleiviai. 

Projektų vykdymo metu sutvarkytos Pakruojo, Linkuvos karių kapinės, sutvarkyta 21,5 ha 

rajone jau neveikiančių, apleistų kapinių. Puoselėjama 19,6 ha parkų. Suremontuoti Sigutėnų 

Triškonių, Degėsių kaimo bendruomenių namai, tvarkomas Petrašiūnų geleţinkelio muziejus, jo 

aplinka, priţiūrimas Daugyvenės paupys, Petrašiūnų autobusų stotelė. Atliekami Lygumų, 

Linkuvos, Ţvirblonių, Guostagalio, Ţeimelio ţemės ūkio bendrovių aplinkos tvarkymo, pakelių 

prieţiūros darbai. 

Per 2008 metus buvo atlikta 10 patikrų. Per jas paţeidimų nenustatyta. Darbų pobūdis 

atitiko viešųjų darbų organizavimo ir finansavimo sutartyse numatytus darbus, darbo laiko apskaitos

47 

ţiniaraščiuose ţymimas darbo laikas atitiko darbo sutartyse numatytą darbo laiką. Bedarbiai ir 

moksleiviai dirbo pagal 2008 m. viešųjų darbų programoje nurodytas darbo vietas. 

2008 metais laikinų darbo vietų sukurta 390, iš jų 244 bedarbiams ir 146 moksleiviams. 

Viešųjų darbų priemonę baigė 196 bedarbiai. Iš jų nuolatiniam darbui įsidarbino 13 arba 6,6 proc. 

viešųjų darbų priemonę baigusių bedarbių. 

Pateikus viešųjų darbų vertinimo anketą, apklausta 17 viešųjų darbų priemonės dalyvių. Visi 

dalyviai nurodė, kad juos tenkina viešųjų darbų priemonė. 12 dalyvių nurodė, kad tai galimybė 

uţsidirbti pragyvenimui būtinų lėšų, 5, kad tai padidins galimybes įsidarbinti pagal neterminuotą 

darbo sutartį. 

2008 metais viešųjų darbų programai buvo skirti 340 tūkst. Lt Uţimtumo fondo lėšų. 

Panaudota 338 tūkst. Lt: kompensacijoms darbdaviui – 336,45 tūkst. Lt, 0,15 tūkst. Lt kelionės 

išlaidoms, 1,4 tūkst. Lt sveikatos patikrinimui. Vidutinė vieno asmens dalyvavimo viešųjų darbų 

priemonėje finansavimo suma – 854 Lt. Vidutinė vieno asmens dalyvavimo viešųjų darbų 

priemonėje trukmė 1,72 mėn. 

VERSLO APLINKOS ANALIZĖ IR VERSLO PLĖTRA PAKRUOJO RAJONE 

Rinkos ekonomikos šalyse maţos ir vidutinės įmonės (toliau MVĮ) atlieka itin svarbų 

vaidmenį. Be nacionalinio produkto kūrimo dalies, MVĮ yra pagrindinės naujų darbo vietų kūrėjos. 

Stabilus šalies ekonomikos augimas gali būti pasiektas tik didinat MVĮ konkurencingumą, diegiant 

paţangias technologijas ir inovacijas, subalansuojant mokestinę sistemą, skatinant gyventojų 

verslumą ir uţimtumą. 

Visos Pakruojo rajone veikiančios įmonės yra priskiriamos prie smulkaus ir vidutinio verslo 

(toliau SVV) subjektų, tačiau verslumas rajone yra ţemas. Pagal veikiančių ūkio subjektų skaičių, 

tenkantį 1000-iui gyventojų, Pakruojo rajonas 41,7 proc. atsilieka nuo Lietuvos verslumo vidurkio. 

2008 m. pabaigoje verslumo lygis Pakruojo rajone buvo 14 įmonių 1000-iui gyventojų, Lietuvoje – 

24 1 . Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, 2008 m. 

pabaigoje Pakruojo rajone buvo įregistruotos 562 MVĮ, iš jų tik 236 veikiančios. Daugiau kaip 

pusė, t. y. 326 įmonės Pakruojo rajone yra sustabdţiusios veiklą, turi likviduojamos įmonės statusą. 

Veikiančių ūkio subjektų skaičius Pakruojo rajone 2008 m. buvo 385, iš jų: 236 MVĮ, 49 

valstybės ir savivaldybės biudţetinės įmonės, 85 asociacijos ir visuomeninės organizacijos, 8 

viešosios įstaigos, 5 religinės bendruomenės ir bendrijos, 1 labdaros ir paramos fondas, 1 kredito 

unija (1 lentelė) 2 . 

Veikiančių ūkio subjektų skaičius Pakruojo rajone 2004–2008 metais 

1 lentelė 

Ūkio subjekto teisinė forma 2004 2005 2006 2007 2008 

Valstybės įmonė 1 1 1 1 1 

Savivaldybės įmonė 1 .. .. .. .. 

Tikroji ūkinė bendrija 2 1 1 1 .. 

Daugiabučių namų savininkų bendrija 23 22 1 1 .. 

Gyvenamųjų namų statybos bendrija 1 1 .. .. .. 

Garaţų statybos ir eksploatavimo bendrija 2 2 .. .. .. 

Sodininkų bendrija 1 1 .. .. .. 

Bendrija 0 .. .. .. 1 

1 Skaičiuojant verslumą į įmonių skaičių neįtraukti fiziniai asmenys, dirbantys su verslo liudijimais 

2 Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. [ţiūrėta 2009-03-02]. Prieiga per internetą: 

http://db1.stat.gov.lt/statbank/default.asp?w=1152

48 

Uţdaroji akcinė bendrovė 55 65 74 83 88 

Akcinė bendrovė 6 6 5 5 5 

Ţemės ūkio bendrovė 17 16 18 14 15 

Kredito unija 1 1 1 1 1 

Viešoji įstaiga 5 5 7 9 8 

Valstybės biudţetinė įstaiga 8 8 9 9 8 

Visuomeninė organizacija 47 46 15 15 14 

Nekomercinė asociacija 1 .. 0 0 0 

Asociacija 1 16 48 60 68 

Labdaros ir paramos fondas 1 1 1 1 1 

Savivaldybės biudţetinė įstaiga 47 44 39 39 40 

Tradicinė religinė bendruomenė ar bendrija 5 2 4 4 5 

Kooperatinė bendrovė 7 7 7 8 8 

Šeimyna 2 1 1 2 2 

Profesinė sąjunga 2 .. .. .. .. 

Individuali įmonė 166 154 133 129 120 

Iš viso 402 400 365 382 385 

Kaip matyti 2 lentelėje 3 , Pakruojo rajone dominuojančios MVĮ yra individualios įmonės ir 

uţdarosios akcinės bendrovės. 

2 lentelė 

Veikiančių maţų ir vidutinių įmonių skaičius pagal teisinę formą 

Pakruojo rajone 2004–2008 metais 

Ūkio subjekto teisinė forma 2004 2005 2006 2007 2008 

Tikroji ūkinė bendrija 2 1 1 1 .. 

Uţdaroji akcinė bendrovė 55 65 74 83 88 

Akcinė bendrovė 6 6 5 5 5 

Ţemės ūkio bendrovė 17 16 18 14 15 

Kooperatinė bendrovė 7 7 7 8 8 

Individuali įmonė 166 154 133 129 120 

Iš viso 253 249 238 240 236 

MVĮ maţėjimas Pakruojo rajone pastebimas nuo 2005 iki 2006 m. Nuo 2007 m. padėtis 

stabilizavosi, bendro įmonių skaičiaus dinamika kinta labai neţymiai. 2008 m., palyginus su 2004 

m., veikiančių MVĮ skaičius sumaţėjo 6,7 proc., 2008 m., palyginus su 2007 m., – 1,6 proc. 

Kaip matyti 1 pav. 4 , nuo 2004 m. didėja verslininkų skaičius, kurie pirmenybę teikia 

uţdarosios akcinės bendrovės teisinei formai. Analizuojant duomenis aiškėja, kad 2004 m. net 65,0 

proc. įmonių Pakruojo rajone turėjo individualios įmonės statusą, 2008 m. – 50,8 proc. Uţdarųjų 

akcinių bendrovių skaičius analizuojamu laikotarpiu padidėjo 37,5 proc. Šio reiškinio prieţastis 

lėmė galimybė uţdarosioms akcinėms bendrovėms sutelkti didesnį kapitalą, reikalingą verslui 

pradėti, ribota civilinė atsakomybė, didesnės socialinės garantijos įmonių savininkams. Akcinių 

bendrovių, kooperatinių bendrovių ir kitų teisinės formos įmonių skaičius išliko gana stabilus. 

Prognozuojama, jog dėl pasikeitusios mokestinės sistemos individualių įmonių skaičius per 2009 m. 

dar labiau sumaţės, jos bus perregistruotos į uţdarąsias akcines bendroves, bus likviduotos arba 

nustos veikti. 


http://db1.stat.gov.lt/statbank/default.asp?w=1152 



MVĮ skaičius 

49 

100% 

90% 

80% 

70% 

60% 

50% 

40% 

30% 

20% 

10% 

0% 

15 14 13 14 13 

17 16 18 14 15 

55 

166 

65 

74 

154 133 

83 

88 

129 120 

2004 2005 2006 2007 2008 

metai 

1 pav. Veikiančių maţų ir vidutinių įmonių skaičiaus struktūra pagal teisinę formą 

Pakruojo rajone 2004–2008 metais 

Pakruojo rajonas – ţemės ūkio kraštas, tačiau MVĮ dominuojančios veiklos sritys yra 

didmeninė ir maţmeninė prekyba, variklinių transporto priemonių remontas. Didelę dalį rinkos 

dalyvių sudaro juridiniai asmenys, besiverčiantys ţemės ūkio, miškininkystės, medienos apdirbimo, 

transporto ir sandėliavimo veikla (3 lentelė) 5 . 

Kita 

ŢŪB 

UAB 

IĮ 

Veikiančių maţų ir vidutinių įmonių skaičius pagal ekonominės veiklos rūšį 

2004–2008 m. Pakruojo rajone 

3 lentelė 

Ekonominės veiklos rūšis 2004 2005 2006 2007 2008 

Ţemės ūkis, medţioklė, miškininkystė ir ţuvininkystė 48 38 40 43 44 

Kasyba ir karjerų eksploatavimas 2 2 2 2 2 

Apdirbamoji gamyba 42 46 43 39 41 

Elektros, dujų ir vandens tiekimas 2 2 2 2 2 

Statyba 8 8 11 12 10 

Didmeninė ir maţmeninė prekyba; variklinių transporto priemonių 

ir motociklų remontas, asmeninių ir namų ūkio reikmenų taisymas 

73 82 77 79 76 

Viešbučiai ir restoranai 13 9 9 9 7 

Transportas ir sandėliavimas 31 30 28 26 27 

Finansinis tarpininkavimas 2 1 1 1 1 

Nekilnojamasis turtas, nuoma ir kita verslo veikla 12 11 12 13 16 

Švietimas, sveikatos prieţiūra ir kita komunalinė ir socialinė 

aptarnavimo veikla 

20 20 13 14 10 

Iš viso 253 249 238 240 236 

Pakruojo rajone daugiausiai yra MVĮ įmonių, turinčių nuo 0 iki 4 darbuotojų, ir nuo 5 iki 9 

darbuotojų, tačiau šios įmonės įdarbina maţiausiai rajono gyventojų, t. y. 10,6 proc. Pakruojo 

rajone yra 10 įmonių, turinčių nuo 100 iki 149 darbuotojų. Jos įdarbina 30,4 proc. rajono gyventojų. 

Įmonės, turinčios nuo 20 iki 49 darbuotojų, yra 32. Jos įdarbina 24,4 proc. rajono gyventojų (4 

lentelė) 6 . 


http://db1.stat.gov.lt/statbank/default.asp?w=1152 



50 

Veikiančių maţų ir vidutinių įmonių skaičius pagal darbuotojų skaičių 

2004–2008 m. Pakruojo rajone 

4 lentelė 

Darbuotojų skaičius 2004 2005 2006 2007 2008 

0–4 darbuotojai 

Darbuotojų skaičius metų pradţioje 211 196 211 205 222 

Veikiančių maţų ir vidutinių įmonių skaičius metų pradţioje 140 131 124 127 123 




10–19 darbuotojų 




Darbuotojų skaičius metų pradţioje 710 852 936 888 1 019 






Darbuotojų skaičius metų pradţioje 1 112 1 169 1 515 1 226 1 271 





Iš viso darbuotojų 3804 3856 4156 4187 4182 

Iš viso veikiančių MVĮ 253 249 238 240 236 

Analizuojant duomenis pagal administracines teritorijas, t. y. pagal atskirų Šiaulių apskrities 

savivaldybių teritorijose veikiančias įmones, matyti, jog 2008 m. veikiančių MVĮ skaičius padidėjo 

Joniškio, Akmenės ir Šiaulių r. sav. Kitose savivaldybėse veikiančių MVĮ skaičius 2008 m. maţėjo. 

Stabilus veikiančių MVĮ augimas 2004–2008 m. yra tik Šiaulių r. sav. Kitose Šiaulių apskrities 

savivaldybėse analizuojamu laikotarpiu MVĮ skaičius kinta kiekvienais metais. Maţiausias 

veikiančių MVĮ skaičius Šiaulių apskrityje yra Akmenės r. sav. 7 



MVĮ skaičius (vnt) 

51 

600 

500 

400 

300 

200 

100 

0 

502 502 506 

437 436 

430 

356 360 363 370 361 

316 

313 

291 

289 

294 

253 249 

223 

208 

210 238 

240 

236 

203 

204 

2004 2005 2006 2007 2008 

metai 

452 

530 

421 

579 

Akmenės r. sav. 

Joniškio r. sav. 

Kelmės r. sav. 

Pakruojo r. sav. 

Radviliškio r. sav. 

Šiaulių r. sav. 

2 pav. Veikiančių maţų ir vidutinių įmonių skaičiaus dinamika Šiaulių apskrityje 2004–2008 m. 

5 lentelė 

Įregistruotų juridinių asmenų skaičius pagal teisinę formą Pakruojo rajone 2005–2008 m. 

Teisinė formos pavadinimas 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 

Asociacija 8 6 7 2 

Asociacijos filialas - - 2 - 

Bendrija - - - 1 

Individuali įmonė 13 11 11 5 

Kooperatinė bendrovė - 2 - - 

Savivaldybės biudţetinės įstaigos filialas - 1 - - 

Savivaldybės biudţetinė įstaiga - - - 1 

Uţdaroji akcinė bendrovė 5 8 13 6 

Viešoji įstaiga - 2 1 0 

Iš viso 26 30 34 15 

2008 m. Pakruojo rajone juridinių asmenų buvo įregistruota 56,0 proc. maţiau negu 2007 m. 

Kaip matyti iš 5 lentelės 8 , individualių įmonių ir uţdarųjų akcinių bendrovių steigimo skaičius 2008 

m. sumaţėjo beveik per pusę. 2008 m. ţenkliai sumaţėjo ir steigiamų ne pelno siekiančių 

organizacijų-asociacijų Pakruojo rajone. 

2008 m. gruodţio 29 d. Pakruojo rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-430 „Dėl 

Pakruojo rajono savivaldybės 2007–2013 metų strateginio plėtros plano patvirtinimo“ patvirtintas 

Pakruojo rajono savivaldybės 2007–2013 m. strateginis plėtros planas. Jame numatytos tokios 

Pakruojo rajono verslo aplinkos stiprybės: sukuriamo BVP, Pakruojo rajono įmonių apyvartos, 

spartus tiesioginių uţsienio investicijų, materialinių investicijų augimas, dideli dolomito klodai, 

aukštas ţemės naudmenų našumas, kaip svarbi sąlyga konkurencingumui ir kt. 

Prie silpnybių priskiriamas MVĮ skaičiaus Pakruojo rajone maţėjimas, gana lėtas prekybos 

ir paslaugų srityje veikiančių įmonių pajamų augimas, nepakankamas SVV rėmimas, ţema 

vartotojų perkamoji galia, menkas SVV subjektų suinteresuotumas ES parama, neišvystyta turizmo 

infrastruktūra. 

Neišnaudotos verslo aplinkos galimybės – tai pridėtinę vertę kuriančių pramonės šakų 

kūrimas, pragyvenimo lygio, perkamosios galios didinimas, turizmo infrastruktūros plėtra, ţemės 

ūkio modernizavimas. 

8 Verslo centrų asociacijos duomenys.

52 

2008 metais rajone sudaryti 224 gimimo akto įrašai. Gimė 113 mergaičių ir 111 berniukų. 

Apskaityta 17 vaikų, gimusių uţsienyje (gimimai Ispanijoje, Didţiojoje Britanijoje). 

Įformintos 82 tėvystės, iš jų teismo sprendimu – 2. Teismo keliu nuginčyta tėvystė 8 

vaikams. Įvaikinti 7 vaikai. 

Įregistruotos 124 santuokos. Apskaityta 15 baţnytinių santuokų ir 3 santuokos, sudarytos 

uţsienyje (Airijoje, Libano Respublikoje). Išduota 14 paţymų dėl santuokos sudarymo uţsienyje. 

Įregistruotos 66 ištuokos. 2 ištuokos sudarytos uţsienio valstybėse (Latvijoje, Moldovos 

Respublikoje) 

Rajone įregistruotos 422 mirtys. 3 Lietuvos Respublikos piliečių, mirusių uţsienyje, mirtys 

apskaitytos (Airijoje, Latvijoje). 

13. Sveikatos apsauga 

Per 2008 m. rajono gyventojams sveikatos prieţiūros paslaugas teikiančių įstaigų skaičius 

liko nepakitęs. 

2007 m. pabaigoje Pakruojo rajono pirminės sveikatos prieţiūros centre (toliau – 

PSPC) dirbo 8 bendrosios praktikos gydytojai, 3 bendrosios praktikos gydytojai terapeutai, 5 

bendrosios praktikos gydytojai pediatrai, 3 gydytojai akušeriai ginekologai, 6 bendrosios praktikos 

gydytojai odontologai, 1 gydytojas odontologas-ortopedas, 1 gydytoja psichiatrė, 1 gydytoja vaikų 

psichiatrė ir 1 gydytojas chirurgas. Bendrosios praktikos gydytojai iš visų prie įstaigos prisirašiusių 

24 777 gyventojų aptarnauja 16 7290 gyventojų (67,5 %), iš jų 706 iki 18 m. 

Iš viso įstaigoje dirba 76 slaugytojos, iš kurių 19 yra kaimų medicinos punktų 

bendruomenės slaugytojos. 13 dirba GMP skyriuje, likusios poliklinikoje ir ambulatorijose. 

Medicinos punktuose dirbančios bendruomenės slaugytojos aptarnauja 10 849 kaimo gyventojus. 

2007 m. apsilankymų skaičius pas pirminės grandies gydytojus buvo toks – 116 441 (2007 

m. – 116 039). Iš visų apsilankymų 5,9 % sudaro gydytojų apsilankymai pas ligonius namuose. 

Greitosios medicinos pagalbos iškvietimų skaičius 2008 m. – 5 573, (2007 m. – 6 439), iš 

kurių 58,25 % sudarė pagalbos besikreipiantys kaimų gyventojai (2007 m. – 64,7 %). 

Pakruojo rajono PSPC per 2008 m. gavo 7 285 587,00 Lt pajamų. Iš jų 6 697 919,00 Lt 

gauta iš Šiaulių teritorinės ligonių kasos. Per 2008 m. buvo padaryta 7 124 936,00 Lt išlaidų. Iš jų 

4 536 661 Lt buvo skirti darbuotojų atlyginimams, tai sudaro 62,27 % visų pajamų. 

Atlyginimų kaitos lentelė 

Metai 

Gydytojų vidutinis 

atlyginimas 

Slaugytojų vidutinis 

atlyginimas 

2008 3853 1965 2185 

2007 3286 1559 1786 

Vidutinis 1 darbuotojo 

atlyginimas 

+ 567 (17%) + 406 (26%) + 399 (22 %) 

Pirminės sveikatos prieţiūros centras įsigijo ilgalaikio turto uţ 48 832 Lt. Iš jų uţ 27 522 

Lt įsigyta kompiuterinės įrangos. 

2008 m. pabaigoje visiškai uţbaigtas paramos iš ES struktūrinių fondų lėšų „Pakruojo 

rajono pirminės sveikatos prieţiūros sistemos modernizacija ir paslaugų kokybės gerinimas“ 

projektas. Įsigyti 6 nauji automobiliai, iš kurių po 1 paskirti ambulatorijoms ir 2 poliklinikai – jais 

naudojasi šeimos gydytojai, daţniausiai tada, kai reikia aptarnauti kaimo ţmones. Visi šeimos 

gydytojai tiek poliklinikoje, tiek ambulatorijose aprūpinti naujais kompiuteriais. Nauji kompiuteriai 

yra ir visose registratūrose bei kai kuriuose kituose kabinetuose. Nupirkta daug medicininės įrangos, 

prietaisų, medicininių ir biuro baldų. Po atlikto ambulatorijų remonto kur kas pasikeitė ne tik jų

53 

vidus, bet pagerėjo ir medikų darbo sąlygos, pakeitus langus sumaţėjo išlaidos patalpų šildymui. 

Visose ambulatorijose remontuotos tik tos patalpos, kurių reikia teikiant pirminės grandies 

paslaugas, t. y. ambulatorijų pastatuose atsisakyta labai daug ploto, kuris sėkmingai savivaldybės 

sprendimais naudojamas kitiems poreikiams. Tai padės PSPC taupyti lėšas ypač šiuo sunkmečiu. 

Dţiugu, kad Savivaldybės taryba, ypač mero iniciatyva, pritarė sprendimui iškeldinti Rozalimo 

ambulatoriją į Rozalimo darţelio vienos grupės patalpas. Šiandien Rozalimo ambulatorija po atlikto 

patalpų remonto, rekonstrukcijos darbų atrodo viena iš kompaktiškiausių ambulatorijų, nieko nėra 

nereikalinga, išnaudotas kiekvienas kvadratinis metras. 

Vykdant Linkuvos ambulatorijos remonto darbus Savivaldybė skyrė beveik 29 tūkst. litų, 

nes projekte šie darbai buvo nenumatyti, o stogo danga daugelyje vietų buvo prakiurusi. 2008 m. 

spalio mėnesį įvyko Linkuvos ambulatorijos teritorijoje esančių šiluminės trasos tinklų avarija. 

Atidengus trasą paaiškėjo, kad tinklai susidėvėję, prakiurę net kelete vietų. Savivaldybė ir vėl skyrė 

lėšų šios trasos remontui, vamzdynui pakeisti į bekanalę sistemą, šiluminiams punktams įrengti 

pastatuose, o AB „Meresta“ sėkmingai ir greitai atliko visus darbus iki šildymo sezono pradţios. 

Šiai avarijai likviduoti prisireikė beveik 114 tūkst. Lt. 

2008 m. geguţės–liepos mėnesiais PSPC Greitosios medicinos pagalbos skyriaus 

darbuotojai (12 bendruomenės slaugytojų ir 10 vairuotojų) dalyvavo projekte „Lietuvos greitosios 

medicinos pagalbos darbo jėgos kompetencijos ir gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių ugdymas“. 

70,73 % šio projekto išlaidų padengė ES fondas (tai sudarė beveik 28 tūkst. Lt), o įstaigai teko 

prisidėti 11,5 tūskt. Lt. 

Rajone, kaip ir kiekvienais metais, nemaţai dėmesio buvo skiriama lėtinių neinfekcinių 

susirgimų prevencijai. Pirminės sveikatos prieţiūros centras įsitraukė į iš PSDF biudţeto ir 

savivaldybės aplinkosauginių lėšų finansuojamų specialiųjų programų vykdymą, tokių kaip gimdos 

kaklelio piktybinių navikų profilaktika, krūties piktybinių navikų patikros, širdies ir kraujagyslių 

ligų didelės rizikos grupei atrankos ir prevencinių priemonių, priešinės liaukos ankstyvos 

diagnostikos, priklausomybės ligų prevencijos, dantų ėduonies profilaktikos, cukrinio diabeto 

kontrolės ir prevencijos. 

Per 2008 m. pensininkų ir neįgaliųjų dantų protezavimui iš PSDF biudţeto panaudota 

541 643 Lt, iš kurių uţ 328 643 Lt darbus atliko Pakruojo r. PSPC dantų protezavimo kabinetas, o 

uţ 213 tūkst. Lt. individuali V. Lodienės įmonė „Redonta“. Metų pradţioje iš eilėje buvusių per 400 

asmenų net 263 pasinaudojo šia paslauga, tačiau per metus į sąrašą įtraukta daugiau kaip 150, todėl 

2009 m. pradţioje eilėje vėl yra per 300 asmenų. Padidėjus 2008 m. šios paslaugos įkainiams 

vidutinė kaina vienam asmeniui buvo per 2 tūkst. Lt. Šiai paslaugai visų mūsų rajonui skirtų lėšų 

dėl gydytojų odontologų-ortopedų trūkumo nepavyko panaudoti. 

Viešoji įstaiga Pakruojo ligoninė, siekdama sveikatos prieţiūros paslaugų prieinamumo ir 

kokybės gerinimo, 2008 metais įvykdė du restruktūrizacijos projektus: 

1. Priėmimo skubios pagalbos skyriaus įrengimas ir aparatūros įsigijimas (533 000,00 litų, 

iš jų gauta remontui 325 000,00 litų, aparatūrai – 208 000,00 litų. 

2. Dienos chirurgijos skyriaus įkūrimo ir aparatūros įsigijimas (703 000,00 litų: remonto 

darbams gauta 266 500,00 litų, o aparatūrai ir įrangai – 436500,00 litų). 

Siekiant dar racionaliau panaudoti lėšas įstaigoje nuo 2008 m. lapkričio 1 d. buvo reorganizuoti 

Chirurgijos ir Ginekologijos skyriai: jie buvo sujungti ir įsteigtas vienas, t. y. Chirurgijos ir 

ginekologijos skyrius. 

Sujungus skyrius sumaţinta 4,5 etato darbuotojų. Planuojama, jog 2009 metais bus 

sutaupyta apie 135 000,00 litų. 

Gauta 211 422,40 Lt tikslinių lėšų iš Pakruojo rajono savivaldybės biudţeto. Šios lėšos 

paskirstytos taip: 

Tuberkuliozės programai 6800,00 Lt. 

Gimdos kaklelio vėţio profilaktikai 4000,00 Lt. 

Vėdinimo sistemos remonto kreditoriniam įsiskolinimui padengti 53624,00 Lt. 

Pirktos aparatūros lizingui padengti 95600,00 Lt. 

Priėmimo skyriaus stogelio remontui 17004,00 Lt.

54 

Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos skyriaus priemonėms įsigyti 2000,00 Lt. 

Tarnybinio buto remontui – 32394,40 Lt. 

2008 metais įstaigos vidutinis darbuotojų skaičius – 237, vidutinis metinis darbuotojo darbo 

uţmokestis sudarė 1831,00 lito. 

Vidutiniškai visiems įstaigos darbuotojams nuo 2008 m. geguţės mėnesio atlyginimas 

išaugo 18 %. 

Į įstaigą 2008 m. atvyko dirbti 3 gydytojai: gydytoja kardiologė, vidaus ligų gydytojas ir 

medicinos gydytojas priėmimo skyriuje. 

2008 m. gruodţio 31 d. yra tokie etatai: 

Darbuotojų kategorijos 

Gydytojai ir specialistai, turintys aukštąjį 

išsilavinimą 

Etatai 

58,5 

Slaugos personalas 109 

Slaugių padėjėjos 5,25 

Sanitarės 28,5 

Kitas 8,25 

Ūkis 28,5 

Iš viso 242 

Iš jų laisvi (gyd.) 6,25 

Įstaigos veiklos rezultatas – 163 744 litų nuostolio. Šis nuostolis susidarė išaugus kainoms 

uţ kurą, pabrangus maisto bei kitiems produktams, be to, įkainis buvo didinamas tik darbo 

uţmokesčiui kelti. 

13. Teisėsauga 

2008 metais policijai skirti valstybės biudţeto asignavimai buvo pakankami. Tai darė tik 

teigiamą įtaką policijos keliamiems tikslams ir uţdaviniams. Tačiau dabartiniu metu gusi pasaulinės 

ekonominės finansų krizės įtaka Lietuvai, lėtai augančios gyventojų pajamos, smulkaus ir vidutinio 

verslo plėtros netolygumai nėra palankūs teisėtvarkai tiek šalyje, tiek tiesiogiai ir Pakruojo rajone. 

Netolygus finansavimo paskirstymas skirtingoms teisėsaugos institucijoms ir galimas 

atotrūkis tarp pajamų privačiame ir valstybiniame sektoriuje gali lemti kompetentingų, perspektyvių 

specialistų perėjimą dirbti į kitas institucijas ar privatų sektorių. Nusikalstamumą lemia ir 

kaimyninių šalių ekonominė padėtis. Ţemesnis pragyvenimo lygis skatina ekonominių nusikaltimų, 

kontrabandos, nusikaltimų, susijusių su narkotinėmis medţiagomis, prekyba ţmonėmis, augimą. 

Pasienio kontrolės panaikinimas prie vidinių sienų (prisijungus prie Šengeno erdvės) skatina 

laisvą asmenų, taip pat ir nusikalstamas veikas darančių asmenų, judėjimą. 

Didėjant visuomenės reikalavimams, policijai gali būti sudėtinga su turimais ištekliais ir 

darbo sąlygomis pateisinti padidėjusius lūkesčius nusikalstamų veikų atskleidimo ir tyrimo srityje.

55 

Gresiantis nedarbas, socialinis nuosmukis gali paskatinti gyventojų migraciją iš didţiųjų 

miestų į rajonus, gali susiformuoti nauji socialinės įtampos ţidiniai, kuriuose susidaro palankios 

nusikalstamumui sąlygos. 

Neuţimtumas, nepakankamas prevencinis darbas, maţas dėmesys moralinių vertybių 

formavimui daro didelę įtaką nusikalstamumo augimui ir tarp jaunimo. 

Gerokai išaugęs Lietuvos piliečių, vykstančių į uţsienio valstybes, ir uţsienio valstybių 

piliečių, atvykstančių į Lietuvos Respubliką, skaičius bei vykimas tranzitu skatina nusikalstamas 

veikas darančių asmenų judėjimą, naujų nusikaltimų rūšių atsiradimą. Nusikalstamas veikas 

darantys asmenys turi tarpusavio ryšių ne tik šalyje, bet ir uţsienyje. 

Nuo 2008 m. spalio 1 d., vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. 

geguţės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-300, Pakruojo rajono policijos komisariatas prijungimo būdu 

prijungtas prie Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato. 2008 m. liepos 9 d. Šiaulių m. 

VPK viršininko įsakymu Nr. 40-V-186 patvirtinta Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos 

komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato struktūros schema ir struktūrinių padalinių 

nuostatai. 

Pakruojo rajono policijos komisariate patvirtintos 92 pareigybės, iš jų: 82 policijos 

pareigūnų, 3 karjeros valstybės tarnautojų ir 7 darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį. Nuo 2008 

m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodţio 31 d. į darbą policijos komisariate buvo priimta 10, atleisti 7 

darbuotojai. Personalo kaita per 2008 m. sudarė 21,79 proc. 2009 m. sausio 1 d. policijos 

komisariate dirbo 69 policijos pareigūnai, t. y. kriminalinėje policijoje –18, viešojoje policijoje – 

48, administravimo padaliniuose – 3. 

Pakruojo rajono policijos komisariatas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos 

įstatymais, kitais teisės aktais. Analizuojant šiuos teisės aktus, darytina išvada, kad policijos veiklos 

teisinis reglamentavimas yra tinkamas. 

Nuo 2003 metų policijos įstaigos veikla yra vykdoma remiantis strateginiais veiklos planais, 

kuriuose numatyti siektini tikslai, uţdaviniai bei vykdomos priemonės. 2008 m. balandţio 9 d. 

Šiaulių m. VPK viršininko įsakymu Nr. 40-V-101 buvo patvirtintas Pakruojo rajono policijos 

komisariato 2008–2010 metų strateginis veiklos planas. 2008 m. balndţio 16 d. Pakruojo rajono 

policijos komisariato viršininko įsakymu Nr. 75-V-35 paskirti atsakingi pareigūnai uţ strateginio 

veiklos plano sektorių vykdymo koordinavimą, sektoriuose numatytų tikslų pasiekimą, uţdavinių 

bei priemonių įgyvendinimą. 

Buhalterinė apskaita ir jos kontrolė policijos komisariate yra vykdoma vadovaujantis LR 

įstatymais bei kitais poįstatyminiais aktais. Vadovaujantis LR buhalterinės apskaitos įstatymo 9 

straipsnio nuostatomis siekiama uţtikrinti, kad komisariatų finansinė būklė, jų turtas, fondai ir 

skolos, uţdirbtos pajamos bei padarytos kasinės ir faktinės išlaidos tiksliai ir teisingai atsispindėtų 

finansinėje apskaitoje ir atskaitomybėje. 

2008 metais Pakruojo rajone uţregistruota 410 nusikalstamų veikų, iš jų 352 nusikaltimai ir 

58 baudţiamieji nusiţengimai. 2007 metais Pakruojo rajone uţregistruotos 445 nusikalstamos 

veikos, iš jų 390 nusikaltimų ir 55 baudţiamieji nusiţengimai. Lyginant su 2007 metais, pastebima, 

jog nusikalstamų veikų skaičius maţėja: uţregistruota 35 nusikalstamomis veikomis maţiau (tai 

sudaro 7,9 proc.). 2008 metais ištirta 252 arba 61,5 proc. visų uţregistruotų nusikalstamų veikų. 

2007 metais buvo ištirta 50 nusikalstamų veikų daugiau, tai yra 302 arba 67,9 proc. visų 

uţregistruotų nusikalstamų veikų. Ištirtų nusikalstamų veikų skaičius viršija šalies nusikalstamų 

veikų ištyrimo vidurkį, kuris yra 43,9 proc. Pakruojo rajono policijos komisariato 2008–2010 metų 

strateginiame veiklos plane buvo numatyta ištirti 54 proc. visų uţregistruotų nusikalstamų veikų. 

Pakruojo rajono policijos komisariato surasto, paimto, savanoriškai atlyginto turto, pinigų, 

vertybinių popierių ir uţsienio valiutos dalies padidėjimas nuo nustatytos turtinės ţalos dydţio 

lyginant su praėjusiais metais 28 proc., planuotas rezultatas – padidėjimas 2 proc. 2008 m. padaryta

56 

ţala buvo uţ 146 329 Lt, atlyginta uţ 80 465 Lt, tai sudaro 55 proc. 2007 m. padaryta ţala įvertinta 

350 659 Lt, atlyginta uţ 95 294 Lt, tai sudaro 27 proc. 

Pakruojo rajono policijos komisariatas 2008 m. sausio 1 d. ieškojo 18 asmenų, pasislėpusių 

nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo. 2008 m. buvo paskelbta dar 12 asmenų paieška. Buvo surasta 12 

ieškomų besislapstančių nuo teisėsaugos institucijų ir teismo asmenų, tai sudaro 40 proc. visų 

ieškomų besislapstančių asmenų. 2009 m. sausio 1 d. paieškoje liko 18 asmenų, besislapstančių nuo 

teisėsaugos institucijų ir teismo. 

Pakruojo rajono policijos komisariatas iki 2008 metų sausio mėnesio 1 dienos ieškojo 1 

dingusio be ţinios asmens. Per 2008 m. buvo paskelbta dar 6 dingusių be ţinios asmenų paieška. 

2008 metais buvo surasti 6 dingę be ţinios asmenys, tai sudaro 85,7 procento visų ieškomų dingusių 

be ţinios asmenų. 2009 m. sausio 1 d. liko 1 nesurastas dingęs be ţinios asmuo. 

2008 m. Pakruojo rajono policijos komisariato Kriminalinėje policijoje buvo pradėta viena 

neatpaţinto lavono paieška. Tyrimas nutrauktas nustačius, kad rasta kaukolė buvo vyriškos lyties 

apie 40 (35–45) metų individo. Mirtis įvyko prieš 100 ir daugiau metų. 

Strateginiai Pakruojo rajono policijos komisariato tikslai: 

1. Skatinti bendradarbiavimą su visuomene, rengti ir įgyvendinti teisės paţeidimų 

prevencijos programas ir priemones, gerinti policijos teikiamų paslaugų kokybę, gerinti policijos 

įvaizdį Pakruojo rajone, didinti motyvaciją dirbti policijoje. 

2. Stiprinti sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, taip pat nusikalstamų veikų, susijusių su 

organizuotu nusikalstamumu, narkotikais, bei nusikaltimų, kuriais padaroma didelė ţala asmenims 

ir valstybei, uţkardymą, atskleidimą ir tyrimą Pakruojo rajone. 

Strateginių tikslų įgyvendinimui įtakos turi tiek išorės, tiek vidaus veiksniai: darbo ištekliai 

(darbuotojai) – tai bene svarbiausias veiksnys, kuris lemia darbo kokybę, tikslų sprendimą (reikia 

stengtis išlaikyti patyrusius pareigūnus policijos sistemoje, taip pat reikia šią profesiją padaryti 

patrauklią, kad teisinį išsilavinimą įgijęs jaunimas turėtų motyvaciją dirbti šioje sistemoje); 

materialiniai ištekliai – skyriaus transporto priemonės, ginkluotė, uniforma ir kitos policijos 

priemonės; finansiniai ištekliai – pinigai, kurie reikalingi tiesioginėms funkcijoms bei 

prevencinėms, tikslinėms priemonėms bei prevencinėms programoms vykdyti; informacija ir 

įstatyminė bazė, kuri yra policijos veiklos organizacinis pagrindas. 

Sunkių ir labai sunkių nusikaltimų ištyrimo procentas rajone yra pakankamai aukštas – 69,2 

proc. (2007 metais – 94,4 proc.) 

Pakruojo rajone 2007 metais pastebėta grupė asmenų, turinti organizuotos grupės 

poţymių. Penkiems asmenims, vadovaujantis Organizuoto nusikalstamumo uţkardymo įstatymu, 

buvo pareikšti oficialūs perspėjimai Lietuvos Respublikos įstatymo vardu. 2008 metais dar vienam 

asmeniui pareikštas oficialus perspėjimas Lietuvos Respublikos įstatymo vardu. 2008 metais rajone 

pastebėta nauja asmenų grupė, turinti nusikalstamos grupės poţymių. Atliekant viešo ir neviešo 

pobūdţio veiksmus Pakruojo rajone stebimi asmenys, vartojantys narkotines ar psichotropines 

medţiagas ar prekiaujantys jomis. 

STRATEGINIŲ TIKSLŲ PASIEKIMO REZULTATAI 

Skatinti bendradarbiavimą su visuomene, rengti ir įgyvendinti teisės paţeidimų prevencijos 

programas ir priemones, gerinti policijos teikiamų paslaugų kokybę, gerinti policijos įvaizdį 

Pakruojo rajone, didinti motyvaciją dirbti policijoje 

Efekto kriterijaus pavadinimas 

Planuota 

reikšmė 

Pasiektas 

rezultatas 

(E-01-01) Didėjantis visuomenės pasitikėjimas policija (proc.). 56 72* 

Stiprinti sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, taip pat nusikalstamų veikų, susijusių su organizuotu 

nusikalstamumu, narkotikais, bei nusikaltimų, kuriais padaroma didelė ţala asmenims ir valstybei, 

uţkardymą, atskleidimą ir tyrimą Pakruojo rajone

Efekto kriterijaus pavadinimas 

57 

Planuota 

reikšmė 

Pasiektas 

rezultatas 

(E-02-01) Didėjanti ištirtų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų 

63,5 69,2 

dalis (proc.) 

* Šiaulių apskrities gyventojų apklausa apie policijos darbą (2008 m. lapkritis). Tyrimas atliktas 

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato uţsakymu. 

Artimiausio laikotarpio (1–2 metų) strateginiai tikslai (prioritetai): 

1. Stiprinti sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, nusikaltimų, kuriais padaroma didelė ţala 

asmenims ir valstybei, uţkardymą, atskleidimą ir tyrimą. 

2. Stiprinti nusikaltimų, susijusių su narkotikais, uţkardymą, atskleidimą ir tyrimą. 

3. Stiprinti nepilnamečių asmenų padarytų nusikaltimų uţkardymą, atskleidimą ir tyrimą. 

4. Stiprinti nusikaltimų, susijusių su svetimo turto vagystėmis, uţkardymą, atskleidimą ir 

tyrimą. 

5. Ieškomų įtariamų, kaltinamų, nuteistų asmenų suradimas. 

6. Pagrobto turto suradimas, nusikalstama veika padarytos ţalos atlyginimas. 

7. Ikiteisminio tyrimo trukmės sutrumpinimas. 

Veiksniai, kurie gali sutrukdyti įgyvendinti strateginius tikslus (prioritetus): 

1. Atsirandant naujoms nusikaltimų rūšims, gali atsirasti papildomų lėšų poreikis ir išaugti 

darbo sąnaudos. 

2. Ekonominės finansų krizės įtaka Lietuvai, lėtai augančios gyventojų pajamos, nėra palankūs 

teisėtvarkos uţtikrinimui šalyje. 

3. Nusikalstamumo augimas tarp jaunimo. 

4. Narkomanijos plitimas. 

5. Nusikaltimus darančių asmenų ryšiai ne tik šalies viduje, bet ir uţsienyje. 

6. Didėjantys visuomenės reikalavimai policijai. 

7. Perspektyvių specialistų perėjimas dirbti į kitas institucijas ar privatų sektorių. 

8. Pareigūnų motyvacijos dirbti kriminalinėje policijoje nebuvimas. 

9. Nepakankama vidinių informacinių sistemų integracija su kitų institucijų informacinėmis 

sistemomis. 

10. Nepakankamas policijos įstaigos materialinis, techninis bei technologinis lygis. 

VEIKLOS APIMTIS 

Rodiklio pavadinimas 

2006-ieji 

metai 

2007-ieji 

metai 

2008-ųjų 

metų I 

pusmetis 


metų II 

pusmetis 

2008-ieji 

metai 

Personalo (darbuotojų) sk. 84 79 81 85 85 

Viešosios tvarkos ir 

visuomenės saugumo 

uţtikrinimo bei eismo saugumo 

kontrolės ir skatinimo 

84994 89407 42815 20967 63791 

sektoriuje sunaudotas darbo 

laikas (val.) 

Nusikaltimų bei baudţiamųjų 

nusiţengimų atskleidimo ir 

tyrimo sektoriuje sunaudotas 

darbo laikas (val.) 

33748 29199 16380 7860 24240

58 

Kitos pagrindinės policijos 

veiklos sektoriuje sunaudotas 


Specialiųjų funkcijų ir 

paslaugų sektoriuje sunaudotas 


Personalo mokymo sektoriuje 

sunaudotas darbo laikas (val.) 

Administravimo ir kitos 

pagalbinės veiklos sektoriuje 


Visuose veiklos sektoriuose 


Neatvykimo į darbą atvejų, uţ 

kuriuos mokama iš policijos 

įstaigos biudţeto, laikas (val.) 

Neatvykimo į darbą atvejai, uţ 

kuriuos mokama iš kitų šaltinių 

arba nemokama, laikas (val.) 

- - - - - 

- - - - - 

1556 2386 645 372 1017 

22069 22325 10224 4716 14940 

142367 143317 70064 33924 103988 

25991 28059 9958 7577 17535 

- - - - -

59 

LĖŠŲ PANAUDOJIMO SUVESTINĖ IR FINANSAVIMO ŠALTINIAI 

(tūkst. litų) 

TEISĖTVARKOS UŢTIKRINIMAS ŠALYJE, POLICIJAI EUROPOS SĄJUNGOJE 

KELIAMŲ REIKALAVIMŲ ĮGYVENDINIMAS (01.03) 

Ekonominės klasifikacijos 

grupė 

Įvykdyta 

2007-aisiais 

metais 

Įvykdyta 


metų 

I pusmetį 

Įvykdyta 


metų 

II pusmetį 

Įvykdyta 

2008-aisiais 

metais 

1. Iš viso išlaidų 3089,6 1745,3 1144,5 2889,8 

išlaidos 3089,6 1745,3 1144,5 2889,8 

iš jų – darbo uţmokesčiui 2028,9 1202,6 818,6 2021,2 

turtui įsigyti 1,2 - - - 

2. Finansavimas 3089,6 1745,3 1144,5 2889,8 

Lietuvos Respublikos valstybės 

biudţetas 

3089,6 1745,3 1144,5 2889,8 

Kiti šaltiniai - - - - 


SPECIALIOJI KALININGRADO TRANZITO PROGRAMA (46.11) 


grupė 

Įvykdyta 

2007-aisiais 

metais 

Įvykdyta 


metų 

I pusmetį 

Įvykdyta 


metų 

II pusmetį 

Įvykdyta 


metais 


išlaidos 12,4 4,2 3,5 7,7 

iš jų – darbo uţmokesčiui - - - - 

turtui įsigyti - - - - 

2. Finansavimas 12,4 4,2 3,5 7,7 


biudţetas 

12,4 4,2 3,5 7,7 

Kiti šaltiniai - - - -

60 

SPECIALIŲJŲ FUNKCIJŲ VYKDYMO PROGRAMA (88-01) 


grupė 

Įvykdyta 

2007-aisiais 

metais 

Įvykdyta 


metų 

I pusmetį 

Įvykdyta 


metų 

II pusmetį 


Įvykdyta 


metais 


išlaidos 2,4 0,2 0,2 0,4 

iš jų – darbo uţmokesčiui - - - - 

turtui įsigyti - - - - 

2. Finansavimas 2,4 0,2 0,2 0,4 


biudţetas 

2,4 0,2 0,2 0,4 



grupė 

IŠ VISO PAGAL PROGRAMAS 

Įvykdyta 

2007-aisiais 

metais 

Įvykdyta 


metų 

I pusmetį 

Įvykdyta 


metų 

II pusmetį 


Įvykdyta 


metais 


išlaidos 3105,8 1749,7 1148,2 2897,9 

iš jų – darbo uţmokesčiui 2028,9 1202,6 818,6 2021,2 

turtui įsigyti 2,1 - - - 

2. Finansavimas 3105,8 1749,7 1148,2 2897,9 


biudţetas 

3105,8 1749,7 1148,2 2897,9 


PAKRUOJO VAIKŲ IR JAUNIMO KLUBAS PRIE PAKRUOJO RAJONO POLICIJOS 

KOMISARIATO 

Pakruojo rajone trūksta jaunimui patrauklių erdvių. Jauni ţmonės turi daug įdomių ir originalių 

idėjų, kurias nori įgyvendinti. Bet taip pat didelį nerimą kelia vis dar nemaţėjantis rajone 

nepilnamečių nusikalstamumas. Todėl klubo veikla buvo orientuota į prevencinį darbą: buvo 

įtraukta į įvairią veiklą daug jaunuolių, kurių amţius 12–29 m. 

Siekiant sudominti jaunimą teisėsaugos sistema, pareigūnų darbu, teisės aktais, kovo mėn. buvo 

organizuojamas „Temidės“ konkursas, kuriame dalyvavo rajono mokyklų bei klubo komandos. 

Konkurso dalyviai, varţydamiesi tarpusavyje, vertinimų komisijai atskleidė savo teisines ţinias, 

demonstravo pasirengimą rungtims, sumanumą. Konkursą komandos pradėjo savo namuose 

paruoštais originaliais komandų prisistatymais. Vėliau moksleiviai savo ţinias demonstravo

61 

spręsdami testus. Viktoriną uţbaigė komandų vaidinamos situacijos ar įvykiai, plakatų pristatymas. 

Pirmąją vietą Pakruojo rajone vykusiame ture uţėmė jaunųjų policijos rėmėjų – klubo – komanda 

„Jaunieji ţaliukai“, kuri atstovavo Pakruojo rajonui Šiaulių apskrityje vykusiame etape. Ten uţėmė 

5 vietą. 

Klubas aktyviai dalyvavo projektinėje veikloje: 

- Bendradarbiaujant su Rozalimo vidurine mokykla įvykdytas projektas „Auk saugus“, kurio 

dalyviai 1–9 kl. mokiniai. Mokiniai su mokyklos slaugytoja diskutavo, kalbėjosi apie sveiką 

gyvenseną. Socialinė pedagogė vedė valandėles „Aš ir kiti“, „Mano teisės ir pareigos“, „Patyčios“. 

Mokiniai parengė knygelę „Nusikaltimas ir bausmė“. Patys pasirinkę laikmetį, šalį, ieškojo 

informacijos apie įvairius nusiţengimus ir kaip uţ juos būdavo baudţiama. Aptardami diskutavo, 

aiškinosi, kad visais laikais buvo normos, taisyklės, kurių ţmonės turėdavo laikytis, kad dabar 

svarbūs dalykai buvo svarbūs ir saugomi, ginami ir prieš kelis šimtmečius. Vaikai lankės Šiaulių 

tardymo izoliatoriuje, Vilniuje pasieniečių muziejuje, VSAT Kinologijos centre (išleista 2 000 Lt 

savų lėšų). 

- Bendradarbiaujant su Pakruojo Šv. Jono Krikštytojo parapijos jaunimo centru įvykdytos 

programos „Tiltai 2“ ir „Ţemei reikia draugų 2“. Programoje „Tiltai 2 “ dalyvavo 20 jaunų ţmonių 

iš Pakruojo rajono socialinės rizikos šeimų. Stovykloje dirbo 6 savanoriai, kurie padėjo organizuoti 

darbą. Stovykloje buvo surengti mokymai, kaip pasitikėti savimi. Aplankytas Tytuvėnų vienuolyno 

ansamblis, organizuota sportinė veikla, surengtas naktinis ţygis paţintiniu keliu aplink Gilio eţerą, 

ekskursija į „Miško muziejų“, organizuoti ţūklės uţsiėmimai, piešimas antikūno, naktinės 

socialinių įgūdţių lavinimo sesijos, dainos ir šokio ţaidimai, kiti meniniai uţsiėmimai. Programa 

„Ţemei reikia draugų 2“ skirta Pakruojo „Ţemynos“ pagrindinės mokyklos gabiems ir 

motyvuotiems mokiniams, kurių paţangumo vidurkis aukštas ir labai aukštas, tačiau šie vaikai 

gyvena skurdţioje aplinkoje, tėvai neturi tinkamų galimybių plėsti vaikų akiračio, organizuoti 

išvykų, paţintinės veiklos. Stovyklos metu vaikai vyko į paţintines keliones po Birţų, Anykščių, 

Rokiškio kraštus. Vaikai dalyvavo 5 edukacinėse programose. Buvo organizuojami meninės veiklos 

uţsiėmimai, leidţiamas stovyklos sienlaikraštis, vykdoma tiriamoji veikla, susijusi su švaros 

išsaugojimu ir gamtos uţterštumu („Misija – dvaras“). Šios stovyklos metu vaikai taip pat buvo 

mokomi lyderio savybių bei tinkamo elgesio, būdingo kūrybingai, išraiškingai ir itin pozityviai 

mąstančiai asmenybei. Mokėsi vieni kitiems deramai pasakyti komplimentus ir juos priimti. Vaikai 

aiškinosi, kaip komplikuotose situacijose galima pasakyti „Ne“. Organizuoti ir du susitikimai su 

sveikatos apsaugos specialiste Erika Spudiene (išleista 3 800 Lt). 

- Vaikų socializacijos projekto „Draugaukime“ pagrindinis tikslas buvo suteikti „gatvės vaikams“ 

galimybę vasaros stovykloje susirasti draugų, suprasti draugystės svarbą. Projektas turėtų suteikti 

vaikams daug teigiamų emocijų ir leisti vaikams pasijusti reikalingiems. Suteikti vaikams 

galimybę turiningai praleisti laisvalaikį (projektui išleista 2 500 Lt – iš socializacijos projektų 

rėmimo fondo ir 2 000 Lt savų lėšų). 

- 2008 m. liepos 5 d. finišavo šeštus metus iš eilės suorganizuota vaikų vasaros stovykla 

„ŠIAURĖS KLANAS“. 2008 metais vasaros stovykla buvo organizuota kartu su „Cunami“ klubo 

prezidentu Valdemaru Kozlovu. Šiemet surinktas devyniasdešimt keturių vaikų ir jaunimo 

būrys. Vaikai visą savaitę gyveno palapinėse, bendravo tarpusavyje Pakruojo rajone, Gedţiūnų 

girininkijoje įrengtoje stovyklavietėje. Stovyklautojai ėjo į naktinius ţygius, įveikinėjo alpinizmo 

trasą, įrengtą medţiuose, ţaidė krepšinį, šachmatais, kitus ţaidimus, valgė pačių pasigamintą 

maistą. Stovykloje pasiţymėję vaikai buvo apdovanoti paskatinamaisiais medaliais, ordinais, kitais 

prizais. Šiais metais stovyklautojams savo techniką, įgūdţius, darbo metodiką demonstravo Krašto 

apsaugos savanorių pajėgų 5-osios rinktinės 507 pėstininkų kuopos atstovai, Karo prievolės 

administravimo tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos Panevėţio karo prievolės centro 

teritorinis Pakruojo skyrius, Valstybės sienos apsaugos tarnybos Šiaulių rinktinės Joniškio uţkardos 

pareigūnai, Pakruojo priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai, Pakruojo pirminės sveikatos 

prieţiūros centro darbuotojai, Pakruojo rajono policijos komisariato pareigūnai. Vaikai turėjo 

galimybę ne tik linksmai leisti laiką, ţaisti ţaidimus, bet ir susipaţinti su pareigūnų naudojama 

technika, darbo metodais (išleista 3 000 Lt, gautų iš savivaldybės).

62 

- Kartu su Šiaulių apsk. VPK Pakruojo r. PK įvykdytas prevencinis projektas „MES 

SIEKIAME BŪTI SAUGŪS“. Pagrindinis projekto tikslas buvo plėtoti policijos ir visuomenės 

bendradarbiavimą, skatinti saugią kaimynystę ir siekti saugesnės aplinkos vienkiemiuose bei 

atokiose gyvenamosiose vietovėse (išleista 1 600 Lt šviestuvams su judesio davikliais montuoti). 

- Taip pat kartu su Šiaulių apsk. VPK Pakruojo r. PK vykdytas projektas „Būkim stipresni“, 

kurio pagrindinis tikslas – uţkirsti kelią psichoaktyvių medţiagų naudojimui, paplitimui; propaguoti 

sveiką gyvenseną. 

- Padėtas vykdyti projektas „Aitvarai“, kurio pagrindinis tikslas – taikant neformalaus ugdymo 

ir patyriminės pedagogikos metodus ugdyti vaiko sugebėjimą apsisaugoti nuo smurto, sukurti 

saugesnę vaiko aplinką, skleisti informaciją apie smurtą ir patyčias tarp jaunimo. 

Klubas uţ projekto „ŠIAURĖS KLANAS“ paruošimą ir įvykdymą Vidaus reikalų ministerijos 

buvo apdovanotas 2000 Lt premija. Atsiimti paskatinimo į Vilnių klubo atstovai vyko kartu su 

jaunimu. Įteikimo ceremonijoje buvo pasinaudota galimybe pristatyti klubo veiklą ir pasiekimus. 

Klubo nariai liepos mėn. dalyvavo jaunimo organizacijų sąskrydyje, kuriame aktyviai dalyvavo 

įvairiose rungtyse, varţybose. Susidraugavo su kitų organizacijų nariais. Beje, sąskrydţiui 

kruopščiai ruoštasi: buvo sukurta prisistatymo programa, nupiešti plakatai, sukurta klubo vėliava. 

Geguţės mėn. klubo nariai dalyvavo jaunimo organizacijų šventėje, kurioje pristatė parodomąją 

programą. 

Geguţės mėn. dalyvauta LR Seime vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Tarpinstitucinio 

bendradarbiavimo svarba dirbant su rizikos grupės vaikais ir jaunimu. Vilniaus Policijos Klubo 

Vaikams ir Jaunimui patirtis ir pasiekimai“. Konferencijoje buvo pristatyta klubo veikla, 

pasiekimai, pasidalinta gerąja praktika. 

Dalyvauta Pakruojo miesto šventėje, Šiauliuose, renginiuose skirtuose jaunimo savaitei 

paminėti. Čia buvo pristatoma klubo veikla, siekiama pritraukti naujų narių, taip pat naujų klubo 

partnerių. 

Klubo nariai renkasi reguliariai, domimasi jų veikla, rūpesčiais. Kartu švenčiamos šventės, jų 

proga apdovanojami ir pagerbiami aktyviausi klubo nariai. 

Finansavimas: 

Eil. 

Nr. 

Projekto 

pavadinimas 

Savo lėšos Lėšos iš kitų fondų Visos projekto 

lėšos 

1. „Auk saugus“ 2 000 Lt - 2 000 Lt 

2. „Tiltai 2“ 2 000 Lt 3 000 Lt (500 Lt Pakruojo Šv. 

3. „Ţemei reikia 

draugų“ 

4. „Šiaurės klanas 

6“ 

Jono krikštytojo parapija; 2 500 

Lt Jaunimo reikalų 

departamentas) 

1 800 Lt 2 200 Lt (Pakruojo rajono 

savivaldybės administracija) 

- 3 000 Lt (iš savivaldybės gautos 

lėšos pagal projektą) 

5. „Draugaukime“ 2 000 Lt 2 500 Lt (iš Švietimo 

6. „Mes siekiame 

būti saugūs“ 

ministerijos gautos lėšos pagal 

projektą) 

1 600 Lt 2 400 Lt (iš Policijos 

departamento gautos lėšos) 

5 000 Lt 

4 000 Lt 

3 000 Lt 

5 500 Lt 

4 000 Lt

63 

7. „Temidė“ 600 Lt - 6 00 Lt 

8. „Būkim stipresni“ 400 Lt 4 000 Lt (Policijos departamento 4 400 Lt 

lėšos) 

9. „Aitvarai“ 400 Lt 1 500 Lt (Policijos departamento 1 900 Lt 

lėšos) 

IŠ VISO 10 800 Lt 18 600 Lt 29 400 Lt 

15. Pakruojo rajono nevalstybinių organizacijų veikla 

Pakruojo rajono savivaldybė ugdo rajono nevalstybinių organizacijų aktyvumą ir skatina 

jas tiesiogiai dalyvauti rajono valdymo procesuose, reikšti savo nuomonę, daryti įtaką priimant 

sprendimus. Rajono nevalstybinėms organizacijoms kiekvienais metais organizuojami seminarai, 

mokymai, teikiamos konsultacijos projektų rengėjams. Pakruojo rajone 2009 m. sausio 1 d. veikė 

118 nevalstybinių organizacijų, apimančių įvairias veiklos sritis. Šių organizacijų projektams 

įgyvendinti Pakruojo rajono savivaldybės taryba skyrė 133 000 litų. 2008 metais rajono 

nevalstybinės organizacijos NVO fondo prieţiūros komisijai pateikė 65 projektus, prašydamos 202 

279 litų finansinės paramos projektams įgyvendinti. Komisija, įvertinusi projektus, 62 projektams 

įgyvendinti skyrė finansavimą. 

Jaunimo organizacijos įgyvendino 5 projektus. Gautas paramos lėšas naudojo jaunimo 

organizacijų renginiams, stovykloms, sportinėms varţyboms, susitikimams organizuoti. 

Rajono moterų organizacijos įgyvendino 4 projektus. Paramą naudojo inventoriui įsigyti, 

aplinkai tvarkyti, renginiams, skatinantiems moteris tobulėti, organizuoti. 

Sporto organizacijos įgyvendino 5 projektus. Projektų vykdytojai pirko sportinį inventorių, 

organizavo sportines varţybas, kurių dalyvius ir nugalėtojus apdovanojo taurėmis, medaliais, 

diplomais. 

Socialinės organizacijos įgyvendino 11 projektų. Daugelis socialinių organizacijų teikė 

nemokamas ir kokybiškas paslaugas rajono teritorijoje gyvenantiems organizacijų nariams. Buvo 

rengiami įvairūs uţsiėmimai, paskaitos, leidţiami informaciniai leidiniai. 

2008 metais rajono bendruomenės įgyvendino 27 projektus. Įgyvendinat projektus buvo 

remontuojamos bendruomenių patalpos, tvarkomos viešo naudojimo teritorijos, rengiamos poilsio 

zonos vaikams ir jaunimui, organizuojamos tradicinės šventės, talkos, kaimo jaunimo sporto 

šventės. Buvo organizuojami jungtiniai rajono bendruomenių renginiai, skatinantys bendruomenių 

lyderių ugdymą ir veiklos stiprinimą, suorganizuotas tradicinis bendruomenių sąskrydis „Mes – 

gamtos vaikai“, surengta bendra išvyka, pasidalyta projektų įgyvendinimo patirtimi. 

Vietos veiklos grupė „Pakruojo rajono partnerystė“ iš savivaldybės biudţeto lėšų įgyvendino 

projektą „Vietos partnerystė – kaimų atnaujinimo pagrindas“. Įgyvendindama projektą vietos 

veiklos grupė skatino savo narius ir rajono bendruomenių lyderius gilinti ţinias, kelti savo 

kvalifikaciją, bendradarbiauti, dalytis patirtimi ir ieškoti veiklos partnerių. Kartu su partneriais 

organizuotas tradicinis kaimo bendruomenių sąskrydis, rajono bendruomenių ir kitų NVO šventė, 

atnaujinta rajono bendruomenių duomenų bazė, pasidalyta patirtimi, bendrų projektų kūrimo 

idėjomis. 

Baigiantis 2008 metams Pakruojo rajono savivaldybė, NVO fondo prieţiūros komisija ir 

Vietos veiklos grupė „Pakruojo rajono partnerystė“ surengė 2008 metų rajono bendruomenių ir kitų 

NVO šventę. Šventei organizuoti lėšas skyrė jaunimo, moterų organizacijų junginiai, bendruomenių

64 

sąjunga ir vietos veiklos grupė. Bendruomenių ir kitų NVO šventėje padėkota aktyviausiems rajono 

visuomenininkams uţ bendradarbiavimą, uţ nuoširdų darbą rūpinantis kaimo ţmogumi ir jo 

gyvenimo gerove. 

Projektai įgyvendinti pagal Valstybės paramos kaimo bendruomenių ir vietos veiklos grupių veiklai 

remti teikimo taisykles. 

Ţemės ūkio ministerijos paramą, skirtą kaimo bendruomenėms ir vietos veiklos grupių 

veiklai, gavo 6 rajono bendruomenės ir Vietos veiklos grupė „Pakruojo rajono partnerystė“. 

Projektams įgyvendinti gauta 113 879 litų parama buvo naudojama bendruomenių patalpų 

remontui, viešo naudojimo teritorijoms tvarkyti, įrangai įsigyti, renginiams organizuoti, projektams 

administruoti. Vietos veiklos grupė įgyvendino projektą „Mokymo seminarų organizavimas ir 

veiklos viešinimas“ ir, bendradarbiaudama su Pakruojo rajono bendruomenių sąjunga, seniūnijomis, 

surengė bendruomenių aktyvistų mokymus. Visi kursų klausytojai vieningai pripaţino, kad 

mokymai jiems buvo naudingi ir gautos ţinios labai pravers organizuojant bendruomenės veiklą ir 

įgyvendinant projektus. 

Parengta Pakruojo rajono 2007–2013 m. kaimo plėtros strategija 

Vietos veiklos grupė „Pakruojo rajono partnerystė“ pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 

metų programos (toliau –KPP) krypties „LEADER metodo įgyvendinimas“ priemonę „Vietos 

plėtros strategijų įgyvendinimas“, skatindama vietos iniciatyvas ir partnerystes, įtraukdama kaimo 

bendruomenes vietos valdţios ir verslo atstovus, gavo 70 000 litų paramą ir parengė Pakruojo 

rajono 2007–2013 m. kaimo plėtros strategiją (toliau – Strategija). Nepriklausomi ekspertai 

parengtą Strategija įvertino labai gerai ir skyrė 93 balus. Strategijai įgyvendinti vietos veiklos grupė 

gavo 9 290 000 litų paramą. Vietos veiklos grupės nariai pasirašė bendradarbiavimo (partnerystės) 

sutartis su Pakruojo rajono savivaldybės taryba, Savivaldybės administracija, kitomis rajono 

įstaigomis ir organizacijomis, uţmezgė naujų kontaktų. Mokymuose ir seminaruose įgytas ţinias, 

sukauptą patirtį VVG nariai praktiškai pritaikė organizuodami seminarus ir mokymus, teikdami 

informaciją ir konsultuodami vietos bendruomenes. 

Meras 

Saulius Gegieckas

DÄl Pakruojo rajono savivaldybÄs mero Sauliaus Gegiecko 2008 ...

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?

DÄl Pakruojo rajono savivaldybÄs mero Sauliaus Gegiecko 2008 ...