InfekcinÄs ligos - VU Medicinos fakultetas - Vilniaus universitetas

VILNIAUS UNIVERSITETAS 

PATVIRTINTA: 

Medicinos fakulteto tarybos 

posėdyje 2005 m. lapkričio mėn. 8 d. 

protokolo Nr. 3 (503) 

Vilniaus universiteto 

Senato komisijos posėdyje 

2005 m. lapkričio mėn. 10 d. 

protokolo Nr. SK 2005 - 15 

INFEKCINIŲ LIGŲ 

REZIDENTŪROS STUDIJŲ PROGRAMA 

Vilniaus universiteto rektorius ................ akad. Benediktas Juodka 

(parašas) 

Rezidentūros programos 

Rengimo grupės vadovas ................... prof. Arvydas Ambrozaitis 

(parašas) 

Vilnius, 2005 m. spalis

Rezidentūros studijų programos duomenys 

Rezidentūros studijų programa 

Studijų sritis 

Studijų kryptis 

Studijų rūšis 

Infekcinės ligos 

Biomedicinos mokslai 

medicina 

rezidentūros 

Studijų trukmė (metais) 4 

Programos apimtis kreditais 176 

Būtina stojančiojo kvalifikacija 

Suteikiama profesinė kvalifikacija 

medicinos gydytojas 

Infekcinių ligų gydytojas 

Programos rengimo grupė 

Eil. 

Nr. 

Pedagoginis vardas 

(mokslo laipsnis), 

vardas, pavardė 

1. Prof. Arvydas 

Ambrozaitis 

2. Doc. Eugenijus 

Broslavskis 

3. e.doc.p. Raimonda 

Matulionytė 

Pareigos 

Infekcinių ligų ir 

mikrobiologijos klinikos 

vedėjas 



docentas 



e.doc.p. 

Telefonas 

(darbo ir Elektroninis paštas 

mobilusis) 

8 52724657 infek@elnet.lt 

8 52732185 infek@elnet.lt 

8 52732185 Raimonda@infek.elnet.lt 

Infek4@infek.elnet.lt 

2

TURINYS: 

1. Tituliniai puslapiai ........................................................................................1-2 

1. 1 Titulinis puslapis .............................................................. 1 

1. 2 Antrasis titulinis puslapis ................................................. 2 

2. Nutarimas dėl rezidentūros studijų programos teikimo (patvirtinimo) ............ 3 

3. Programos paskirtis ir tikslai .............................................................................5 

4. Programos sandara ir turinys ............................................................................ 7 

5. Studijų vykdymas .............................................................................................. 8 

6. Rezidentūros koordinatoriai, rezidentų vadovai............................................... 10 

7. Programos aprūpinimas .....................................................................................10 

8. Išoriniai ryšiai ....................................................................................................11 

9. Vidinis studijų kokybės užtikrinimas ................................................................11 

10. Numatomas studentų skaičius ir jų kvalifikacija ................................................11 

PRIEDAI: 

P1. Privalomųjų ir pasirenkamųjų studijų dalykų (modulių) programos .....................13 

P2. Numatomų rezidentūros koordinatorių, rezidentų vadovų sąrašai ..............................95 

P3. Rezidentūro koordinatorių, rezidentų vadovų mokslinės ir pedagoginės veiklos aprašai 

.....100 

P4. Rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos tvarka ...............................180 

P5. Kiti priedai ..........................................................................................185 

2. Nutarimas dėl rezidentūros studijų programos teikimo (patvirtinimo) 

3

3. Programos paskirtis ir tikslai 

Žmonių infekcinės ligos – patogeninių sukėlėjų ir jų toksinų sukeltos žmogaus 

ligos, kuriomis apsikrečiama nuo žmogaus (ligonio ar sukėlėjo nešiotojo), gyvūnų ar vabzdžių 

arba per aplinkos veiksnius. Infekcinėms ligoms būdingas ligos etiologijos specifiškumas, 

ciklinė eiga ir imuniteto susidarymas. Yra infekcinių ligų galinčių sukelti epidemijas ir 

pandemijas. Infekcinės ligos ir toliau išlieka viena svarbiausių sveikatos problemų visame 

pasaulyje ir Lietuvoje. Tai pagrindinė žmonių mirtingumo priežastis. Vien 2002 m. nuo 

infekcinių ligų mirė 14 milijonų pasaulio gyventojų. Infekcines ligas sunku kontroliuoti ir dar 

sunkiau likviduoti, nors XXI amžiuje įvaldytos modernios diagnostikos ir gydymo 

technologijos. Nuolat išaiškinama iki šiol nežinomų infekcinių ligų sukėlėjų ir jų sukeltų ligų. 

Visuomenei kelia pavojų grėsmingos ir atsinaujinančios infekcinės ligos. Didėja sergamumas 

tuberkulioze, maliarija, ŽIV/AIDS, leišmanioze, cholera, Denge karštlige ir kt. Lietuvoje 

pastaraisiais metais didėja sergamumas bakteriniais ir virusiniais meningitais, salmonelioze, 

kampilobakterioze, epideminiu parotitu, skarlatina, gonokokine infekcija, lytiškai plintančia 

chlamidioze ir kt. 

Infekcinių ligų rezidentūros programa parengta atsižvelgiant į Europos medicinos 

specialistų rengimo teisinius aktus (Charter on training of medical specialists in the EU. 

Requirements for the speciality of infectious diseases. Charter approved by UEMS in 1995), 

LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymą dėl nuosekliųjų studijų programų nuostatų 

patvirtinimo (2000 m. Spalio 26 d. Nr. 1326; LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymą dėl 

medicinos normos MN 117 :2004 „Infekcinių ligų gydytojas: teisės, pareigos, kompetencija ir 

atsakomybė“ (2004 m. Lapkričio 11 d. Nr. V – 778; VU medicinos ir odontologijos 

rezidentūros reglamentą (patvirtintas VU Senato posėdyje 2004 m.), Lietuvos studijų kokybės 

vertinimo centro pateiktus metodinius patarimus (Rezidentūros studijų programos aprašas, 

Vilnius, 2005). 

Infekcinių ligų programos ryšys su VU Medicinos fakulteto pagrindiniais tikslais 

yra labai glaudus. Vienas iš pagrindinių VU Medicinos fakulteto tikslų yra apjungti teoriją ir 

praktiką steigiant Medicinos fakulteto klinikas, kuriose yra keli centrai.. Juose vykdomas 

praktinis gydomasis, pedagoginis ir mokslinis darbas. Būtent tokiuose centruose galima 

geriausiai parengti įvairių medicinos sričių, taip pat ir infekcinių ligų specialistus. 

Infekcinių ligų programos paskirtis paruošti infekcinių ligų gydytoją 

savarankiškam darbui (infekcinių ligų gydytojas pagal kompetenciją tekia kvalifikuotą ir 

specializuotą medicinos pagalbą bei sprendžia infekcinių ligų diagnostikos, gydymo, 

profilaktikos, ligonių reabilitacijos ir ambulatorinės priežiūros klausimus, propaguoja sveiką 

gyvenseną, ligų prevencijos ir sveikatos tausojimo bei ugdymo priemones). Išlaikius 

rezidentūros egzaminą, išduodamas profesinės kvalifikacijos pažymėjimas, suteikiantis 

galimybę gauti praktikuojančio infekcinių ligų gydytojo licenziją. 

Rezidentūros metu rezidentas turi įgyti teorinių žinių ir praktinių įgūdžių, kurie, 

baigus studijas, suteiks galimybę savarankiškai dirbti ir būti atsakingam priimant sprendimus 

infektologijos srityje. Jis taip pat turi pasiruošti tarpdisciplininiam bendradarbiavimui ir 

apibendrintiems vertinimams įsigilinant į pacientų problemas, jų ligų bei aplinkybių ypatybes. 

4

Infekcinių ligų rezidentas turi: 

1. Žinoti: 

1.1. bendruosius infekcinių ligų pagrindus; 

1.2. infekcinių ligų sukėlėjus, jų klasifikaciją, struktūrą ir savybes; 

1.3. infekcinių ligų patogenezę; 

1.4. infekcinių ligų bendrosios ir specialiosios epidemiologijos pagrindus; 

1.5. infekcinių ligų profilaktikos ir imunoprofilaktikos pagrindus; 

1.6. infekcinių ligų priešepidemines priemones; 

1.7. infekcinių ligų laboratorinės diagnostikos būdus; 

1.8. infekcinių ligų gydymo principus. 

2. Išmanyti: 

2.1. kaip įtarti ir diagnozuoti patologines būsenas ir suteikti būtinąją medicinos 

pagalbą; 

2.2. imunologijos pagrindus; 

2.3. imunoterapiją; 

2.4. bendrosios alergologijos pagrindus; 

2.5. alerginių ligų gydymo principus. 

3. Mokėti diagnozuoti ir gydyti infekcines ligas 

4. Gebėti: 

4.1. surinkti epidemiologinę ir imunologinę anamnezę, teisingai įvertinti ligonio būklę 

ir ligos sindromą; 

4.2. paskirti tyrimus infekcinėms ligoms diagnozuoti ir juos interpretuoti; 

4.3. įvertinti nespecifinio imunologinio tyrimo rezultatus; 

4.4. įvertinti specifinių imunologinių tyrimų rezultatus infekcinių ligų diagnostikai; 

4.5. įvertinti bakterioskopinių, bakteriologinių tyrimų rezultatus, biologinius įodinius 

mėginius; 

4.6. įvertinti kepenų echoskopinio tyrimo, kepenų punkcinės biopsijos rezultatus; 

4.7. atlikti juosmeninę punkciją ir įvertinti likvoro mikroskopinio, biocheminio ir 

bakteriologinio, imunologinio ištyrimo rezultatus; 

4.8. atlikti rektoromanoskopiją; 

4.9. atlikti punkcinę kepenų biopsiją; 

4.10. apibendrinti ir įvertinti visų tyrimų duomenis, diagnozuojant infekcines ligas; 

4.11. gydyti infekcines ligas, jų komplikacijas ir gretutinius susirgimus etiotropinėmis, 

patogenezinėmis bei simptominėmis priemonėmis; 

4.12. laiku atpažinti ir išaiškinti hospitalinę infekciją; 

4.13. vykdyti persirgusiųjų ūminėmis ir sergančiųjų lėtinėmis infekcinėmis ligomis 

ambulatorinę priežiūrą nustatyta tvarka; 

4.14. atlikti infekcinių ligų imunoprofilaktiką (vakcinaciją) dalyvaujant 

imunoprofilaktikos programoje, įvertinti nepageidaujamus reiškinius po 

vakcinacijos. 

Rezidentūros būdu įgyjama infekcinių ligų gydytojo kvalifikacija. 

Programa parengta vadovaujantis Vilniaus universiteto Medicinos ir odontologijos 

rezidentūros reglamentu, patvirtintu Senato komisijos 2004 m. vasario 5 d. 

5

4. Programos sandara ir turinys 

Infekcinių ligų rezidentūros studijų programos planas 

Metai Programos ciklai Trukmė 

(kreditai) 

1 m. Nefrologija – 1 mėn. 

Klinikinė hematologija – 1,5 mėn. 

Endokrinologija – 1,5 mėn. 

Gastroenterologija ir dietologija – 1,5 mėn. 

Klinikinė kardiologija ir intensyvi kardiologija – 3 mėn. 

Patologija – 3 sav. 

Pulmonologija – 1,5 mėn. 

Laboratorinė medicina – 1 sav. 

2 m. Alergologija – 1,5 mėn. 

Dermatovenerologija – 1mėn. 

Onkologija – 1 mėn. 

11 mėn. 

(44) 

Geriatrija – 1 mėn. Vidaus ligų diferencinė diagnostika – 1,5 mėn. 11 mėn. 

Reumatologija – 1 mėn. 

Neurologija – 1 mėn. Psichiatrija – 1 mėn. 

(44) 

Radiologijos pagrindai – 1 mėn. Klinikinė genetika – 1 mėn. 

3 m. Suaugusiųjų infekcinių ligų diagnostika ir gydymas 11 mėn. 

(44) 

4 m. Suaugusiųjų infekcinių ligų diagnostika ir gydymas (tęsinys) 

3 mėn.(12) 

Infekcinių ligų laboratorinė diagnostika 

3 mėn.(12) 

Vaikų infekcinės ligos 

Reanimacijos ir intensyvios terapijos pagrindai 

Epidemiologija infekcinių ligų rezidentams 

3 mėn.(12) 

1 mėn.(4) 

1 mėn.(4) 

Vieta 

VUL Santariškių klinikos 

Valstybinis patologijos centra (VPC) 

VUL santariškių klinikos 

VU Onkologijos institutas 

EKMI Gerontologijos ir reabilitacijos centras 

Vilniaus m. Psichikos sveikatos centras 

RTIUL 

RTIUL 

RTIUL laboratorija 

VUVL Pediatrijos centras 

VGPUL RIT skyrius 

ULPKC 

6

Infekcinių ligų rezidentūros trukmė – keturi metai (176 kreditai). Per pirmus 

dvejus metus numatyti įvairių būtinų kitų vidaus ligų specialybių ciklai, kurių trukmė 

svyruoja nuo 1 sav. iki 3 mėn. (nuo 4 iki 12 kreditų). III rezidentūros metai pradedami 

suaugusiųjų infekcinių ligų diagnostikos ir gydymo ciklu. Šio ciklo metu įgyjami infekcinių 

ligų diagnostikos ir gydymo pagrindai. Baigus pirmąjį ciklą vykdomas antrasis, infekcinių 

ligų laboratorinės diagnostikos ciklas, kurio metu rezidentas išsamiai susipažįsta su 

infekcinių ligų laboratorinės diagnostikos galimybėmis, metodais ir technika. Trečiuoju etapu 

vykdomi likusieji trys ciklai: vaikų infekcinės ligos, reanimacijos ir intensyvios terapijos 

pagrindai, infekcinių ligų profilaktika ir kontrolė. Eiliškumas tarp šių trijų ciklų gali būti 

keičiamas. 

Priede (P1) pridedamos dalyko (ciklo) modulio programos. 

5. Studijų vykdymas. 

Ketverių metų infekcinių ligų rezidentūrą siūloma atlikti VU ligoninės 

Santariškių klinikose (VULSK), Lietuvos onkologijos centre,EKMI Gerontologijos ir 

reabilitacijos centre, Respublikinėje tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinėje 

ligoninėje (RTIUL), Vilniaus universitetinėje greitosios pagalbos ligoninėje (VGPUL) 

Vilniaus m. psichikos sveikatos centre, Vilniaus universiteto vaikų ligoninės (VUVL) 

Pediatrijos centre, SAM Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centre (ULPKC), 

Valstybiniame patologijos centre (VPC). Rezidento darbo dienos trukmė – 8 val. Rezidentas, 

atvykęs į rezidentūros bazę sudaro trišalę rezidento praktinio mokymo sutartį. 

Po dviejų pirmųjų metų vidaus ligų rezidentūros, kuri privaloma visų vidaus 

ligų specialybių rezidentams, prasideda naujas rezidentūros etapas. Sekančius du metus 

rezidentas įgyja infekcinių ligų gydytojui reikalingus praktinius įgūdžius ir klinikinę patirtį 

studijuodamas suaugusiųjų ir vaikų infekcinių ligų diagnostiką ir gydymą, infekcinių ligų 

laboratorinę diagnostiką, reanimacijos ir intensyvios terapijos pagrindus ir infekcinių ligų 

profilaktiką ir kontrolę. Studijų teorinė dalis sudaro 11%, o praktinė - 89%. Teorines studijas 

sudaro paskaitos, seminarai, medicines naujaovių studijavimas, naudojantis elektronine 

duomenų baze. Praktinės studijas sudaro ligonių kuravimas, budėjimai ligoninėse, 

dalyvavimas vizitacijose, ligonių aptarimai, diagnostinių – gydomųjų procedūrų atlikimas, 

praktinių užduočių sprendimas. 

Ciklai rezidentūros programoje studijuojami nuosekliai. Kiekviename 

rezidentūros studijų cikle sudaromas darbo planas ir privalomų praktinių įgūdžių apimtis. 

Kiekvieno ciklo metu rezidentas privalo budėti rezidentūros bazėje 48 valandas per mėnesį, 

jei ciklo metu sveikatos priežiūros paslaugos joje teikiamos visą parą. Savaitinė studijų 

trukmė kartu su budėjimais neturi viršyti 40 valandų. Budėjimo trukmė tokia, kokia numatyta 

kiekvienoje klinikoje ar centre. Be praktinio darbo, vedami teoriniai seminarai. Bent du 

kartus per mėnesį klinikos gydytojų sueigoje referuojama nauja medicinos literatūra ir 

pristatomi klinikiniai atvejai. Kiekvieno ciklo studijos baigiamos rezidento teorinių žinių bei 

gebėjimų vertinimu. Rezidento žinios ir gebėjimai vertinami pažymiu dešimtbalėjė vertinimo 

sistemoje. Už įvykdytą ciklo programą pasirašo rezidentūros vadovas ir centro arba klinikos 

vadovas. Neišlaikiusiam įskaitos rezidentui laikyti ją pakartotinai leidžiama ne anksčiau kaip 

po 2 savaičių. Įskaitą galima laikyti ne daugiau du kartus; po to rezidentas šalinamas iš 

rezidentūros. 

Per ketverius rezidentūros metus rezidentas privalo turėti bent vieną spausdintą 

darbą Lietuvos spaudoje. Šio darbo vadovu gali būti bet kuris rezidentūros dėstytojas, turintis 

mokslinį laipsnį. Spausdintas darbas gali būti paruoštas ir kelių bendraautorių. 

Įvykdęs rezidentūros programą, asmuo laiko baigiamąjį egzaminą. Egzamino tikslas – 

įvertinti, ar būsimasis infekcinių ligų specialistas rezidentūros studijų metu įgijo pakankamai 

profesinių žinių ir gebėjimų, reikalingų: 

7

- diagnozuoti ir kompetetingai gydyti infekcinėmis ligomis sergančius ligonius, 

konsultuoti sprendžiant diferencinės diagnostikos problemas; 

- įtarti ir taikyti individualios ir kolektyvinės profilaktikos priemones infekcinių 

ligų atveju, įskaitant hospitalines infekcijas. 

Rezidentūros egzamino programa atitinka rezidentūros programos tikslus (žr. Programos 

paskirtis ir tikslai). 

Rezidentūros egzaminą gali laikyti asmuo, įvykdęs rezidentūros programą ir baigus visus 

programos ciklus gavęs teigiamus įvertinimus įskaitų metu. 

Rezidentūros baigiamojo egzamino kvalifikacinė komisija yra patvirtinama VU Rektoriaus 

įsakymu. Kvalifikacinę komisija sudaro 5 nariai. Į egzaminų komisijos sudėti įeina VU MF 

Infekcinių ligų ir mikrobiologijos klinikos vedėjas, Lietuvos infektologų draugijos atstovas, 

du narius gali skirti Sveikatos apsaugos ir Švietimo ir mokslo ministerijos. 

Rezidentūros baigimo egzaminas sudarytas iš teorinės ir praktinės dalies. Jis laikomas žodžiu 

ir raštu. Teorinės dalies metu rezidentas žodžiu komisijai atsako į šešis klausimus, kurių 

keturi yra iš infekcinių ligų diagnostikos ir terapijos, ir du – iš infekcinių ligų 

epidemiologijos, profilaktikos ir laboratorinės diagnostikos. Teorinės dalies trukmė 30-45 

min. Praktinės dalies metu rezidentas vertina pateiktą ligos klinikinį atvejį ir raštu parengia 

atvejo konsultanto išvadas, tyrimų ir gydymo planą. Praktinės dalies trukmė: 60-90 min. 

Rezidentūros baigiamuoju darbu gali būti: 

- paskelbtas (arba priimtas spaudai) mokslinis straipsnis Lietuvos ar užsienio 

moksliniame žurnale (įtrauktame ar neįtrauktame į recenzuojamų žurnalų sąrašą), 

- pranešimas, perskaitytas Lietuvos ar užsienio mokslinėje konferencijoje. 

Baigiamojo egzamino teorinė ir praktikinė dalis vertinama dešimties balų sistemoje. 

Baigiamasis darbas vertinamas kaip įskaitytas ar neužskaitytas. Egzaminas laikomas 

išlaikytu, kai kiekvienos dalies įvertinimas yra pakankamas (t.y. 5), o baigiamasis darbas 

įskaitytas. 

Pažymiu įvertinti atsakymai į egzamino klausimus ir rašto darbai saugomi VU MF Infekcinių 

ligų ir mikrobiologijos klinikoje du mėnesius nuo įvertinimo dienos. Asmeniui, išlaikiusiam 

baigiamąjį rezidentūros egzaminą, išduodamas pažymėjimas, nurodantis suteiktą infekcinių 

ligų gydytojo kvalifikaciją. Asmeniui, neišlaikiusiam rezidentūros egzamino, rezidentūra yra 

nutraukiama, o pakartotinė teisė laikyti egzaminą suteikiama ne anksčiau kaip po pusės metų. 

8

6. Rezidentūros koordinatoriai ir rezidentų vadovai. 

Siekiant sekmingai realizuoti infekcinių ligų rezidentūros programos vykdymą, 

didelis dėmesys buvo skirtas pedagoginio ir mokslinio personalo tinkamam sukomplektavimui. 

Infekcinių ligų rezidentųrą koordinuoja, organizuoja ir už jos eigą atsako VU Rektoriaus įsakymu 

paskirtas rezidentūros koordinatorius. Infekcinių ligų rezidentūros koordinatorius siūlo ir teikia 

rezidentų vadovų kandidatūras Medicinos fakultetui. Prieš tai kiekviena rezidento vadovo 

kandidatūra apsvarstoma MF Infekcinių ligų ir mikrobiologijos klinikos posėdyje, siekiant 

nustatyti, ar yra pakankama numatytų rezidentūros vadovų kvalifikacija ar atitinka komplektavimo 

reikalavimus. Infekcinių ligų rezidentūros programos ciklams vadovauti skiriami VU dėstytojai - 

rezidentūros bazės specialistai, tyrintys ne mažesnį kaip penkių metų darbo stažą pagal profesinę 

kvalifikaciją. Ne mažiau kaip 50% rezidentūros programos teorinės studijų apimties dėsto 

profesoriai ir docentai. 

7. Programos aprūpinimas. 

Vadovaujantis LR Švietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos ministrų įsakymu 

patvirtintais Rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos nuostatais (2004 06 17 Nr.ISAK- 969/V-455 

2), VU Rezidentūros bazių vertinimoir atrankos komisijos sprendimu ir rezidentūros bazių 

vertinimo anketomis Infekcinių ligų rezidentūros programos vykdymui numatytos šios 

rezidentūros bazės. 

RTIUL – Respublikinės tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinė ligoninės Žvėryno 

stacionaras (75 lovos) Birutės 1/20. Tai vienintelis Vilniaus mieste infekcinių ligų stacionaras, 

kuriame yra priėmimo skyrius, I infekcinių ligų skyrius (42 lovos), diagnostinis skyrius (30 lovų) 

ir reanimacijos - intensyvios terapijos skyrius (3 lovos). Tai pagrindinė infekcinių ligų rezidentų 

mokomoji bazė III ir IV rezidentūros metais. Čia taip pat yra VU Infekcinių ligų ir mikrobiologijos 

klinikos Infekcinių ligų centras ir virusologijos laboratorija. RTIUL Žvėryno stacionare per 

paskutinius 2004 metus gydytas 2571 ligonis, taip pat konsultuota 5114 ligonių. 

VULSK – Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, Santariškių 2. Tai 

antroji rezidentūros bazė, turinti įvairias vidaus ligų klinikas, kuriose numatyti infekcinių ligų 

rezidentūros programos terapiniai ciklai I ir II rezidentūros metais (kardiologija ir reanimacija, 

nefrologija, hematologija, endokrinologija, pulmonologija, alergologija ir klinikinė imunologija, 

gastroenterologija ir dietologija, dermatovenerologija, neurologija, radiologija, vidaus ligų 

diferencinė diagnostika, reumatologija, klinikinė genetika ir laboratorinė medicina. 

VUOI – Vilniaus universiteto Onkologijos institutas; Santariškių 1. Onkologija koncentruota 

viename centre, kur atliekami specialieji tyrimai ir gydymo būdai (onkologijos ciklas). 

EKMI Gerontologijos ir reabilitacijos centras. Kalvarijų g.323. Čia vyks 1,5 mėn. trukmės 

geriatrijos ciklas. 

Valstybiniame patologijos centre vyks trijų kreditų apimties patologijos ciklas. 

Vilniaus m. Psichikos sveikatos centras. Vasaros g. 5. Čia vyks 1 mėn. trukmės psichiatrijos 

ciklas. 

IV studijų metais Vaikų infekcinių ligų ciklas vyks Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės (VUVL) 

Pediatrijos centre (Santariškių 4). Reanimacijos ir intensyvios terapijos pagrindų ciklas vyks 

Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje Šiltnamių 29. Šioje ligoninėje yra daug 

chirurgijos padalinių, neurologijos ir toksikologijos skyriai. 

Infekcinių ligų laboratorinės diagnostikos ciklas vyks Nacionaliniame visuomenės sveikatos 

tyrimų centre (NVSTC) Žolyno g. 36 ir Gėlių g. 9. Infekcinių ligų profilaktikos ir kontrolės 

ciklas bus organizuotas SAM Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centre (ULPKC) 

(Kalvarijų g. 153). 

Išvardintos bazės iš esmės yra pakankamai materialiai aprūpintos, čia dirba patyrę ir 

kvalifikuoti savo srities specialistai. Tačiau trūksta rezidentų kambarių, bibliotekų mokymo 

bazėse, specialiosios medicinos literatūros, kuri būtų prieinama rezidentams, informacinės 

technologijos (personalinių kompiuterių, projektorių) skirtos rezidentų apmokymui. 

9

8. Išoriniai ryšiai. 

Panaši infekcinių ligų rezidentūra vykdoma Kauno medicinos universitete (KMU 

Infekcinių ligų klinika). 

Infekcinių ligų rezidentūros programos dalis gali būti vykdoma ir Kauno medicinos 

universiteto Infekcinių ligų klinikoje pagal dvišales sutartis ir užsienio universitetuose ir klinikose. 

Į užsienio universitetus studijuoti rezidentai išleidžiami suderinus rezidentūros studijų programas 

Vilniaus universiteto nustatyta tvarka; grįžęs rezidentas privalo savo vadovui pateikti ataskaitą. 

Nepristatęs ataskaitos ar ilgiau užtrukęs užsienyje nei patvirtinta Vilniaus universiteto Rektoriaus 

įsakymu, rezidentas svarstomas MF Tarybos posėdyje ir informuojamas Vilniaus universiteto 

Rezidentūros ir doktorantūros skyrius. 

9. Vidinis studijų kokybės užtikrinimas. 

Rezidentas, atvykęs į rezidentūros bazę, sudaro trišalę rezidento praktinio mokymo sutartį. 

Rezidentūros metu rezidentai atlieka gydytojo padėjėjo darbą. Ligoninės ar centrų skyriuose jie 

kontroliuojami skyriaus vedėjo ir rezidentų vadovo. Bent kartą per semestrą rezidentūros 

programos vykdymas tikrinamas infekcinių ligų programos koordinatoriaus. 

Studijų programos turinys ir metodikos peržiūrimos ir koreguojamos kas metai birželio mėnesį. 

Atsižvelgiama į egzaminuotojų ir rezidentų pastabas bei pageidavimus peratestacijos metu, kuri 

vyksta kiekvieną birželio mėnesį. Vykdoma anketinė baigusių rezidentų apklausa apie infekcinių 

ligų rezidentūros kokybę, dėstytojų kompetenciją, kvalifikacijos priežiūrą bei trūkumus. Už 

Infekcinių ligų rezidentūros studijų programos periodišką atnaujinimą ir koregavimą atsakingi 

e.doc.p. R. Matulionytė ir doc. E.Broslavskis. Rezidentų žinios bei gebėjimai vertinami kiekvieno 

ciklo pabaigoje. Rezidentų žinios bei gebėjimai vertinami pažymiu dešimtbalėje vertinimo 

sistemoje. Įvykdžius minimalius programos reikalavimus gaunami rezidento vadovo ir 

atitinkamos klinikos ar centro vadovo parašai. Kiekvieną birželio mėnesį dekanato paskirta 

komisija vertina visų metų rezidento žinias bei profesinius gebėjimus (žodžiu) ir sprendžia apie 

rezidentūros metų įvertinimą bei perkėlimą į sekančius rezidentūros studijų metus. Įvykdęs 

rezidentūros programą, asmuo laiko baigiamąjį egzaminą birželio mėnesį. Infekcinių ligų 

baigiamojo egzamino penkių narių kvalifikacinė komisija patvirtinama VU Rektoriaus įsakymu. Į 

egzaminų komisijos sudėtį įeina VU MF Infekcinių ligų ir mikrobiologijos klinikos vedėjas, 

Lietuvos infektologų draugijos atstovas, du narius gali skirti Sveikatos apsaugos ir Švietimo ir 

mokslo ministerijos. Egzaminas vyksta raštu ir žodžiu. Pažymiu įvertinti atsakymai į egzamino 

klausimus ir rašto darbai saugomi MF Infekcinių ligų ir mikrobiologijos klinikoje du mėnesius nuo 

įvertinimo dienos. Rezidentūros studijų programoje dalyvaujantys dėstytojai periodiškai tobulinasi 

VU Medicinos fakulteto organizuojamuose gydytojų tobulinimo cikluose tai pat vykdami į 

stažuotes užsienio nstitucijose, dalyvaudami tarptautinėse ir Lietuvos mokslinėse praktinėse 

konferencijose. 

10. Numatomas rezidentų skaičius ir jų kvalifikacija. 

Į Infekcinių ligų rezidentūrą priimami asmenys, įgiję medicinos gydytojo profesinę kvalifikaciją ir 

turintys LR ar užsienyje išduotą aukštojo mokslo diplomą ir internatūros pažymėjimą. Priėmimo į 

rezidentūrą Vilniaus universitete tvarka nurodyta prieduose (VU Medicinos ir odontologijos 

rezidentūros reglamentas, 2004). 

Kiekvienais metais į infekcinių ligų rezidentūrą planuojama priimti 1 – 2 rezidentus į 

valstybės finansuojamas vietas ir 1 rezidentą – į valstybės nefinansuojamą vietą. 

10

Priedai 

14.1 Ciklų programos 

1. Vidaus ligos – 88 kreditai ( 2 metai) 

2. Suaugusiųjų infekcinių ligų diagnostika ir gydymas – 56 kreditai 

3. Infekcinių ligų laboratorinė diagnostika – 12 kreditų 

4. Vaikų infekcinės ligos – 12 kreditų 

5. Intensyvioji terapija – 4 kreditai 

6. Infekcinių ligų epidemiologija – 4 kreditai 

11

Privalomųjų ir pasirenkamųjų studijų dalykų (modulių) programos 

1. Privalomųjų studijų dalykų (modulių) programos 

Pirmųjų ir antrųjų rezidentūros metų terapinių ciklų programos 

I. Ciklo pavadinimas: Psichiatrija 

II. Apimtis kreditais: 4 kreditai (160 val.) 

III. Ciklo praktinė dalis: 140 val. 

Eil. 

Nr. 

Temos pavadinimas 

1. Psichiatrinės pagalbos organizacija: įstatymai, normatyviniai aktai, etika, psichikos 

sutrikimų klasifikacijos (TLK, DSM). 

2. Bendroji psichopatologija: suvokimo, mąstymo, emocijų, valios, atminties, 

dėmesio, savimonės, samonės, potraukių, intelekto, pažinimo, psichoorganiniai 

sutrikimai. 

3. Psichiatrijoje taikomi tyrimo metodai: klinikinis tyrimas, psichodiagnostiniai 

tyrimo metodai, psichikos sutrikimų įverčio skalės. 

4. Priklausomybių medicina: priklausomybės psichoaktyviom medžiagom, 

patologinis azartiškumas. Jų diagnostika, gydymas ir psichosocialinė reabilitacija. 

5. Organiniai ir simptominiai psichikos sutrikimai: demencijos, delyrai, psichozės ir 

kiti sutrikimai sergant Alzhaimerio, Piko, Huntingtono, Parkinsono, AIDS, 

Epilepsija, kraujagyslinėmis ir endokrininėmis ligomis. Jų diagnostika, gydymas ir 

psichosocialinė reabilitacija. 

6. Nuotaikos sutrikimai: depresija, manija, mišrus afektas, dvipolis sutrikimas. Jų 

diagnostika, gydymas ir psichosocialinė reabilitacija. 

7. Neuroziniai, stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai: fobiniai ir kiti nerimo 

sutrikimai, obsesinis-kompulsinis sutrikimas, reakcijos į sunkų stresą, adaptacijos 

sutrikimai, disociaciniai sutrikimai, somatoforminiai sutrikimai. Jų diagnostika, 

gydymas ir psichosocialinė reabilitacija. 

8. Elgesio sindromai: valgymo, neorganiniai miego, seksualinės funkcijos sutrikimai. 

Jų diagnostika, gydymas, psichosocialinė reabilitacija. 

9. Biologiniai gydymo būdai: psichofarmakologija, EIT, ŠT, TMS, n. vagus 

stimuliacija ir kt. 

10. Psichosocialiniai reabilitacijos metodai: dienos stacionarai, pacientų klubai, 

socialinių įgūdžių lavinimas, psichoedukacija, įvairios saugus būsto formos, 

bendruomenės psichikos sveikatos centrai, psichosocialinės reabilitacijos centrai, 

šeimos centrai ir kt. 

Teorinė 

dalis, 

val. 

2 val. 

2 val. 

2 val. 

2 val. 

2 val. 

2 val. 

2 val. 

2 val. 

2 val. 

2 val. 

IV. Ciklo tikslai ir metodai. 

Tikslai: mokėti nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimus suaugusiems pagal TLK-10. 

Konsultuoti pacientus ir jų artimuosius dėl sutrikimų pobūdžio, suteikti reikiamą informaciją 

apie gydymo galimybes ir tinkamai nukreipti pacientą tolimesniam gydymui. Sugebėti suteikti 

neatideliotiną pagalbą ūmių būklių ir krizių atvejais. Sugebėti taikyti biopsichosocialinę 

12

paradigmą psichikos ir elgesio sutrikimų sampratoje bei individualaus gydymo plano 

sudaryme. 

Metodai: dirbama supervizuojant rezidentūros vadovui įvairiuose skyriuose, dalyvaujama 

ligonių aptarimuose, konferencijose. Dirbama kartu aptariant pacientus visos psichikos 

sveikatos priežiūros specialistų komandai. Per mėnesį pageidautina turėti 2 budėjimus. 

Teorinių užsiėmimų metu dalyvauja diskusijose, studijuoja literatūrą, naudojasi internetinėmis 

svetainėmis, audio-video mokomosiomis priemonėmis. 

5. Temos pavadinimas ir trumpas turinio apibūdinimas: 

Psichinės sveikatos supratimas, užduotys. 

Psichinės pagalbos organizacijos principai, įstatymai, normatyviniai aktai. Psichiatrija ir 

medicininė etika: šiuolaikiniai psichiatrinės etikos kodeksai. Psichiatrijoje taikomi tyrimų 

metodai: klinikinis tyrimo metodas, anamnezė, psichodiagnostinio tyrimo metodai (asmenybės 

tyrimas, intelekto tyrimas, neuropsichologiniai tyrimai), klinikinės skalės, standartizuoti 

psichikos būklės tyrimai, laboratoriniai tyrimai, psichotropinių preparatų koncentracijos 

nustatymas kraujo serume, instrumentiniai tyrimai. 

Pagrindiniai psichikos sutrikimų simptomai, sindromai, sutrikimai. 

Psichikos sutrikimų klasifikacijos: DSM ir TLK. Ypatingas dėmesys skiriamas 

organiniams ir simptominiams psichikos sutrikimams, priklausomybių medicinai, nuotaikos 

sutrikimams, nerimo ir psichosomatiniams sutrikimams. 

Biologiniai gydymo metodai. 

Pagrindinis dėmesys skiriamas psichofarmakologijos pagrindams: psichotropinių vaistų 

klasifikacijos, gydymo principai. Supažindinama su įvairiomis psichikos sutrikimų 

neuromediatorinėmis sistemomis: dopaminine, serotonine, noradrenalinine, acetilcholinine, 

monoaminooksidazės ir kitomis. Teoriškai ir praktiškai išmokstama klaikinių, atipinių 

priešpsichozinių vaistų, antidepresantų, benzodiazepinų, normotimikų, psichostimuliatorių ir 

kitų skyrimo, remiantis sudarytais ligų gydymo algoritmais. Susipažįstama su Elektro 

impulsinės terapijos veikimo būdu, techninėmis charakteristikomis, indikacijomis ir 

kontraindikacijomis. Taip pat su Šviesos terapija, Transkranijine magnetine stimuliacija, n. 

vagus stimuliacija. 

Psichosocialinė pagalba. 

Svarbu yra suprasti psichosocialinės reabilitacijos santykio praktikoje, tarnybų modelių ir 

metodų taikymą, gyvenimo kokybės bei negalios koncepcijas. Destigmatizacijos programas. 

Tikslinių reabilitacijos grupių nustatymo principus. Psichoedukacijos metodus. 

6. Rekomenduojama literatūra: 

1. A. Dembinskas. Psichiatrija: vadovėlis. UAB „Vaistų žiniios“. 2003. 

2. TLK-10 psichikos ir elgesio sutrikimai: klinika ir diagnostika. PSO. Ženeva. Vert. 

Red. R. Bunevičius, A. Žembinskas. – Kaunas: Medicina. 1997. 

3. Kaplan & Sadock‘s comprehensive textbook of psychiatry. Ed. Sadock BJ, Sadock 

VA. 8th ed. Lippincot Williams & Wilkins. 1997. 

4. Ph.G.Janicak et al. Principles nad practice of psychopharmacotherapy. 2nd ed. 

Baltimore: Williams & Wilkins. 2005 

5. A. Šiurkutė. Antidepresantai ir normotimikai. Metodiniai nurodymai. Vilnius. 1994, 

6. V. Danilevičiūtė. Benzodiazepinai. Vilnius. VU. 1998. 

7. R. Abrams. Electroconvulsove therapy / ed. R. Abrams. 3rd ed. New York: Oxford 

University Press. 1997. 

8. N.E. Rosenthal. Winter blues: seasonal affective disorder: what it is and how to 

overcome it. New York: Guilford Press. 1998. 

9. Anthony W., Cohen M., Farkas M. Psichiatrinė reabilitacija. Vilnius. 1998. 

7. Žinių ir gebėjimo įvertinimo tvarka: 

13

Ciklo pabaigoje rezidentas laiko įskaitą, kuri vertinama dešimtbalėje sistemoje. Įskaitos 

klausimuose yra teorinė ir praktikinė dalys. Klausimai paruošti pagal ciklo programą. 

8. Rezidentūros bazė: 

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinika. 

9. Rezidentų vadovai: 

Algirdas Dembinskas (gydytojas psichiatras, profesorius, praktinio darbo patirtis 42 metų) 

Vita Danilevičiūtė (gydytoja psichiatrė, medicinos daktarė, docentė, praktinio darbo patirtis 

25 metai) 

Alvydas Navickas (gydytojas psichiatras, asistentas, praktinio darbo patirtis 17 metų). 

14

I. Ciklo pavadinimas: Patologija.(elektyvinis) 

II. Apimtis kreditais: 3 kreditai (120 val.) 

III. Ciklo praktinė dalis: 140 val. 

Eil. Nr. Temos pavadinimas Teorinė dalis, val. 

1. Patologijos autopsija 4 val. 

2. Biopsiniai ir operacinės medžiagos tyrimai 4 val. 

3. Citopatologiniai tyrimai 4 val. 

4. Patologijos tyrimų patikimumas 4 val. 

5. Kokybės sistema patologijoje ir medicinoje 4 val. 

IV. Ciklo tikslai ir turinys, studijų metodai. 

Ciklas skirtas vidaus ligų specialybės rezidentūros studijų programai. Šio ciklo tikslas pateikti 

rezidentams naujausias žinias apie pagrindinių patologijos tyrimo galimybes, klinikinius, 

technologinius ir teisinius šios veiklos aspektus. Cikle numatyta penkios temos ir kiekvienai temai 

skiriama po keturias valandas teoriniams užsiėmimams. Teorinių užsiėmimų metu patologijos 

centro darbuotojai (dėstytojai) skaito paskaitas. Likusi dalis – 140 val. skirta praktiniams 

užsiėmimams. 

Praktinę ciklo dalį sudaro: 

ciklo metu rezidentas kartu dėstytojais bei patologijos rezidentais dalyvauja patologijos tyrimų 

darbo procesuose; 

ciklo metu kiekvienas rezidentas kartu su patologijos rezidentu turi parengti vieną (ar daugiau) 

klinikinį atvejį rezidentų mokomojoje klinikos-patologijos konferencijoje; 

ciklo metu kiekvienas rezidentas pristato vieną mokslo straipsnį VPC gydytojų konferencijoje 

ar rezidentų „žurnalų klube“. 

Ciklo metu rezidentas privalo išmokti: 

a) užpildyti paciento pomirtinio tyrimo skyrimo aktą; 

b) užpildyti medicininį mirties liudijimą; 

c) užpildyti biopsinės ir citologinės medžiagos siuntimo tirti blanką; 

d) pasiruošti klinikos-patologijos konferencijai; 

e) įvertinti patologijos tyrimų patikimumą ir rezultatus terapinių ligų atvejais. 

5.1.Temos pavadinimas. Patologijos autopsija. 

Trumpas turinio apibūdinimas: 

Autopsijos reikšmė šiuolaikinėje medicinoje. Autopsinio tyrimo indikacijos ir skyrimo tvarka. 

Teisės aktai, reglamentuojantys autopsijų skyrimo ir atlikimo tvarką Lietuvoje. Autopsijos 

išorinis ir vidinis tyrimas. Autopsijos duomenų dokumentavimas. 

5.2. Temos pavadinimas. Biopsiniai ir operacinės medžiagos tyrimai. 


Esminiai biopsinių tyrimų kokybės rodikliai. Operacinės medžiagos mėginių atrankos 

histologiniam tyrimui principai. Biopsinio tyrimo duomenų dokumentavimas. 

5.3. Temos pavadinimas. Citopatologiniai tyrimai. 


Esminiai citologinių tyrimų kokybės reikalavimai. Tradicinės ir naujos citologinių tyrimų 

technologijos. Plonos adatos aspirato tyrimai. Plonasluoksnė citologija. Ląstelių blokas. 

15

Gimdos kaklelio atrankinių citologinių tyrimų organizavimo principai. Bethesda klasifikacijos 

sistema ginekologijoje. 

5.4. Temos pavadinimas. Patologijos tyrimų patikimumas. 


Testo jautrumas ir specifiškumas, jų nustatymas. Testo variacijos tyrimai ir statistinė analizė. 

Patologijos tyrimo (testo) atlikimo fazės ir jų kokybės kontrolė. 

5.5. Tempos pavadinimas. Kokybės sistema patologijoje ir medicinoje. 


Procedūrų standartizavimas. Galimi klaidos šaltiniai preanalizinėje, analitinėje ir 

postanalizinėje testo fazėse. Vidinė ir išorinė kokybės kontrolė. Kokybės kontrolė ir kokybės 

užtikrinimas. Kokybės gerinimo programa. 

Pasirenkamas dalykas. 

Rekomenduojamos literatūros sąrašas: 

a) College of American Pathologists. Quality Improvement Manual in Anatomic 

Pathology.- USA, 2001. 

b) Collins K.A., MD, Hutchins G.M, MD. – Autopsy Performanse Reporting. – 2nd 

Edition – USA, 2003. 

c) Cotran RS, Kumar V, Collins T. Pathologic basis of diseases, 6th ed., W.B.Saunders, 

2000. 

d) LR SAM įsakymas Nr.631 “Dėl patologijos tyrimų kokybės reikalavimų tvirtinimo”, 

Vilnius, 2000-11-09. 

e) LR SAM Lietuvos medicinos norma MN67: 1999. Gydytojas patologas, teisės, pareigos, 

kompetencija ir atsakomybė., Vilnius, 1999. 

f) Stalioraitytė E, Pangonytė D – Pomirtinė širdies ir kraujagyslių ligų bei sindromų 

diagnostika. – Kaunas, 1993. 

g) Žygas A, Jurevičius B. Lavono patologinis anatominis skrodimas, Vilnius, 1978. 

Žinių ir gebėjimų vertinimo tvarka: 


klausimuose yra teorinė ir praktinė dalys. Klausimai paruošti pagal ciklo programą. 

9.Rezidentūros bazė: Valstybinis patologijos centras. 


Arvydas Laurinavičius (gydytojas patologas, docentas, med.m.dr., darbo stažas 18 metų); 

Aušrinė Barakauskienė (gydytoja patologė, lektorė, med.m.dr., darbo stažas 12 metų); 

Edvardas Žurauskas (gydytojas patologas, asistentas, be laipsnio, darbo stažas 12 m.) 

Raimundas Meškauskas (gydytojas patologas, asistentas, be laipsnio, darbo stažas 12 m.); 

Ugnius Mickys (gydytojas patologas, asistentas, be laipsnio, darbo stažas 10 m.); 

Donatas Petroška (gydytojas patologas, asistentas, be laipsnio, darbo stažas 7 metai). 

16

V. Ciklo pavadinimas: Klinikinė genetika(elektyvinis) 

VI. Apimtis kreditais: 4 kreditai (160 val.) 

VII. Ciklo praktinė dalis: 140 val. 


1. Žmogaus ir medicininės genetikos pagrindiniai 2 val. 

principai 

2. Imuninės sistemos ir kraujo genetinės ligos 2 val. 

3. Vėžio genetika 2 val. 

4. Reprodukcinė genetika 2 val. 

5. Širdies ir kraujagyslių sistemos genetinės ligos 2 val. 

6. Inkstų ir šlapimo takų genetinės ligos 2 val. 

7. Virškinimo ir kvėpavimo sistemos genetinės ligos 2 val. 

8. Nervų sistemos ir psichikos genetinės ligos 2 val. 

9. Endokrininės sistemos genetinės ligos 2 val. 

10. Paveldimos medžiagų apykaitos ligos 2 val. 

VIII. Ciklo tikslai ir turinys, studijų metodai. 


rezidentams naujausias žinias apie įvairių žmogaus sistemų, organų genetines ligas, jų diagnostiką, 

stebėjimo ir gydymo principus. Cikle numatyta dešimt skirtingų temų ir kiekvienai temai skiriama 

po dvi valandas teoriniams užsiėmimams. Teorinių užsiėmimų metu Žmogaus ir medicininės 

genetikos katedros darbuotojai skaito paskaitas. Likusi dalis – 140 val. skirta praktiniams 



a) seminarai, kuriuose rezidentai referuoja literatūrą, aptariami pacientai, tyrimų rezultatai ir jų 

interpretacija, braižomi ir analizuojami genealoginiai medžiai; 

b) dalyvavimas genetinėje konsultacijoje, medicininių dokumentų pildymas (pvz., genealoginio 

medžio braižymas); 

c) pacientų sindromologinė analizė, naudojant bioinformatikos sistemas. 


a) vertinti paciento fenotipą; 

b) indikacijas genetiniam konsultavimui; 

c) suprasti ir interpretuoti genetinių tyrimų rezultatus bei šių tyrimų indikacijas; 

d) nubraižyti ir analizuoti genealoginį medį; 

e) naudotis bioinformatikos sistemomis. 

5.1.Temos pavadinimas. Žmogaus ir medicininės genetikos pagrindiniai principai 


Nuo genetikos iki genomikos. Žmogaus genomo projektas ir praktiniai šio projekto taikymai. 

Genetika ir profilaktinė medicina. Genai ir chromosomos. Paveldėjimo tipai. Bioetika. 

Terminologija klinikinėje genetikoje. Tyrimai genetikoje. Kompleksinių ligų genetika. 

5.2. Temos pavadinimas. Imuninės sistemos ir kraujo genetinės ligos 


Fagocitų funkcijos sutrikimų ligos: lėtinė granuliomatozinė liga, G6PD stoka, Chediak – 

Higashi sindromas, Job sindromas, mieloperoksidazės stoka, įgimta neutropenija. B ląstelių 

17

ligos: įgimti imunodeficitai. T ląstelių ligos: DiGeorge sindromas. Kombinuoti imunodeficitai. 

Komplemento funkcijų sutrikimų ligos. Eritrocitų funkcijų sutrikimų ligos: Blackfan – 

Diamond sindromas, Fanconi anemija, eritrocitų membranų funkcijų sutrikimų ligos, eritrocitų 

metabolizmo sutrikimų ligos (piruvatkinazės stoka), nukleotidų metabolizmo ligos, 

hemoglobinopatijos, koaguliopatijos. 

5.3. Temos pavadinimas. Vėžio genetika 


Genai ir vėžys. Daugiapakopė vėžio evoliucija. Genai, turintys įtakos auglių atsiradimui. 

Sindromai su vėžio atsiradimo rizika. 

5.4. Temos pavadinimas. Reprodukcinė genetika 

Trumpas temos apibūdinimas: 

Invazinė ir neinvazinė prenatalinė diagnostika, indikacijos. Teratogenų poveikis nėštumo metu. 

5.5. Temos pavadinimas. Širdies ir kraujagyslių sistemos genetinės ligos 


Įgimtos širdies ydos. Dažniausi sindromai su širdies anomalijomis: Cornelia de Lange 

sindromas, Down sindromas, Turner sindromas, Holt – Oramo sindromas, Noonano sindromas, 

Williams sindromas, Goldenhar sindromas, VATER asociacija, Marfano sindromas. 

Kardiomiopatijos: hipertrofinė, diliatacinė, restrikcinė. Širdies ritmo sutrikimų genetinės 

priežastys. Dislipoproteinemijos. 

5.6. Temos pavadinimas. Inkstų ir šlapimo takų genetinės ligos 


Inkstų glomerulų genetinės ligos: Alporto sindromas, paveldima nefrozė. Inkstų tubulinės 

sistemos ligos: inkstų tubulinė acidozė. Inkstų cistinė liga. Inkstų ir šlapimo takų raidos 

anomalijos. 

5.7. Temos pavadinimas. Virškinimo ir kvėpavimo sistemos genetinės ligos 


Virškinimo ir kvėpavimo sistemų raidos anomalijos. Žarnyno transporto ligos. Uždegiminės 

žarnyno ligos. Kepenų ligos. Hiperbilirubinemijos. Cistinė fibrozė. Alfa – 1 antitripsino stoka. 

5.8. Temos pavadinimas. Nervų sistemos ir psichikos genetinės ligos 


Nervinio vamzdelio ir CNS raidos anomalijos. Protinio atsilikimo genetika ir sindromai, 

kuriems būdingas protinis atsilikimas. Epilepsijos genetika. Neurokutaniniai sindromai. 

Miopatijos. Motorinio neurono ligos. Paveldimos sensorinės ir motorinės neuropatijos. 

Paveldimos ataksijos. Bazalinių ganglijų genetinės ligos. Demencijų genetika. Psichikos ligų 

(šizofrenijos, afektinių ligų) genetika. 

5.9. Temos pavadinimas. Endokrininės sistemos genetinės ligos 


Hipofizio genetinės ligos. Žmogaus augimo sutrikimo genetinės ligos. Skydliaukės ir 

prieskydinių liaukų genetinės ligos. Antinksčių genetinės ligos. Interseksualios būklės. 

Cukrinio diabeto genetika. MEN sindromas. 

18

5.10. Temos pavadinimas. Paveldimos medžiagų apykaitos ligos 


Aminorūgščių ir organinių rūgščių apykaitos ligos. Angliavandenių apykaitos ligos. 

Mitochondropatijos. Peroksisominės ligos. Porfirijos. Purinų ir pirimidinų apykaitos ligos. 

Metalų metabolizmo ligos. Wilsono liga. Lizosominės ligos. Kaulų mineralizacijos sutrikimų 

ligos. 

6. Pasirenkamas dalykas 

7. Rekomenduojamos literatūros sąrašas: 

Emery and Rimoin‘s Principles and Practice of Medical Genetics. Ed. D.L. Rimoin, J.M. 

Connor, R.E. Pyeritz, B.R. Korf. 4th ed. Churchill Livingstone, Vol. I – III, 2002. 

Medical Genetics for the Modern Clinician. J.A. Westman. Lippincot Williams and Wilkins, 

2006. 

Genetics in Primary Care and Clinical Medicine. M.R. Seashore, R.S. Wappner. Appleton and 

Lange, 1996. 

8. Žinių ir gebėjimų vertinimo tvarka: 




VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Medicininės genetikos centras 


Loreta Cimbalistienė (gydytoja genetikė, docentė, biomedicinos mokslų daktarė, praktinio darbo 

patirtis 20 metų); 

Algirdas Utkus (gydytojas genetikas, docentas, biomedicinos mokslų daktaras, praktinio darbo 

patirtis 15 metų). 

19

Ciklo pavadinimas: Radiologijos pagrindai 

Apimtis: 4 kreditai (160 val.) 

Ciklo praktinė dalis: 32 val. 

Nr. Ciklo pavadinimas Trukmė 

kreditais 

Teorinė 

dalis val. 

1. Bendroji radiologija 2 16 

2. Klinikinė radiologija 2 16 

Įvairių specialybių gydytojai rezidentai, baigę radiologijos pagrindų ciklą turi mokėti: 

1. Paruošti ligonius radiologiniams tyrimams. 

2. Nustatyti indikacijas radiologiniams tyrimams kiekvienam pacientui, numatyti jų seką. 

3. Pagal radiologo aprašymą rasti vaizduose patologinius pakitimus, įvertinti jų dinamiką: 

kaulų ir sąnarių ligų atvejais, 

kvėpavimo organų ligų atvejais, 

širdies ir kraujagyslių ligų atvejais, 

urogenitalinės sistemos ligų atvejais, 

centrinės nervų sistemos ligų atvejais. 

4. vertinti radiologinius vaizdus urgentinės patologijos atvejais. 

5. Parinkti ir paruošti pacientus intervencinės radiologijos procedūroms. 

6. Parinkti ir paruošti pacientus radionuklidinei diagnostikai ir radioterapijai. 

Temos pavadinimas. Bendroji radiologija 

Temos apibūdinimas: 

Radiologijos istorija, vystymosi etapai, žymiausi mokslininkai gydytojai radiologai. Spindulinės 

diagnostikos metodų sukūrimas ir jų vystymasis. 

Rentgeno spindulių gavimas, vaizdo formavimas. Rentgenoskopija (ortoskopija, torochoskopija, 

lateroskopija ir kt.), rentgenografija (konvencinė, pritaikoma, tomografija, telerentgenografija), 

kompiuterinė rentgeno tomografija, ultragasinė diagnostika, magnetinio rezonanso tomografija, 

video ir skaitmeninės informacijos kaupimas. PACS sistema. Teleradiologija. 

Radionuklidinės diagnostikos pagrindai. Radioterapija. 

Jonizuojančios spinduliuotės biologinis veikimas, jo priklausomybė nuo spinduliavimo laiko, 

rūšies, dozės. Radiacinis saugumas, radiacinio saugumo priemonės. 

Konvenciniai ir specialūs radiologiniai tyrimai, pacientų paruošimas šiems tyrimams. 

Temos pavadinimas. Klinikinė radiologija 

Temos apibūdinimas: 

20

Kvėpavimo organų sistemos organų rentgeninis ištyrimas, kompiuterinė rentgeno tomografija, 

magnetinio rezonanso tomografija, ultragarsiniai ir radionuklidiniai tyrimai. Kvėpavimo organų 

rentgeno anatomijos pagrindai. Radiologinė kvėpavimo organų sistemos ligų diagnostika. 

Širdies ir kraujagyslių sistemos organų rentgeninis ištyrimas, kompiuterinė rentgeno tomografija, 

magnetinio rezonanso tomografija, ultragarsiniai ir radionuklidiniai tyrimai. Širdies ir kraujagyslių 

sistemos rentgeno anatomijos pagrindai. Radiologinė širdies ir kraujagyslių sistemos ligų 

diagnostika. 

Virškinimo sistemos organų rentgeninis ištyrimas, kompiuterinė rentgeno tomografija, magnetinio 

rezonanso tomografija, ultragarsiniai ir radionuklidiniai tyrimai. Virškinimo sistemos organų 

rentgeno anatomijos pagrindai. Radiologinė virškinimo sistemos organų ligų diagnostika. 

Urogenitalinės sistemos rentgeninis ištyrimas, kompiuterinė rentgeno tomografija, magnetinio 

rezonanso tomografija, ultragarsiniai ir radionuklidiniai tyrimai. Urogenitalinės sistemos rentgeno 

anatomijos pagrindai. Radiologinė urogenitalinės sistemos ligų diagnostika. 

Centrinės nervų sistemos rentgeninis ištyrimas, kompiuterinė rentgeno tomografija, magnetinio 

rezonanso tomografija, ultragarsiniai ir radionuklidiniai tyrimai. 

Kontrastinės medžiagos, naudojamos rentgenologinėms ir tompiuterinėms tomografijoms, 

ultragarsiniams ir magnetinio rezonanso tomografiniams tyrimams. Galimos alerginės reakcijos ir 

kitos komplikacijos. 

Kaulų ir sąnarių sistemos organų rentgeninis ištyrimas, kompiuterinė rentgeno tomografija, 

magnetinio rezonanso tomografija, ultragarsiniai ir radionuklidiniai tyrimai. Kaulų ir sąnarių 

rentgeno anatomijos pagrindai. Radiologinė kaulų ir sąnarių sistemos ligų diagnostika 

Kontrastinės medžiagos, naudojamos rentgenologinėms ir tompiuterinėms tomografijoms, 

ultragarsiniams ir magnetinio rezonanso tomografiniams tyrimams. Galimos alerginės reakcijos ir 

kitos komplikacijos 




Rezidentūros bazė: VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Radiologijos centras 

Rezidentų vadovai: 

Algirdas Edvardas Tamošiūnas (docentas, biomedicinos mokslų daktarė); 

Nomeda Rima Valevičienė (docentė, biomedicinos mokslų daktaras). 

Literatūra: 

Basevičius A., Lukoševičius S., Kiudelis J. Ir kt. Radiologijos pagrindai. Vadovėlis. Kaunas: KMU 

leidykla, 2005, 207 p. 

Wickr L. Atlas of Radiologic anatomy. Munich-Baltimore, 1987, 288p. 

Punys V. Medicininių vaizdų kokybės vertinimo ir informacijnio petekliškumo metodai. 

Matematikos ir informatikos institutas. Vilnius. 2001 

ACR-Nema. Dicom: Digital imaging and communication in Medicine NEMA Publications, 2003 

Stevens J.M, Valentine A.R., Karmody B.E. Computes Cranial and Spinal Imaging. Williams and 

Wilkins, Baltimore, 1988 

Prokop M, Multislice CT angiography. Eur J Radiol, 2000 Nov; 36(2):86-96. Review 

Wegwner O.H. Whole body computed tomography. Second edition. Blackwell Scientific 

Publications. Boston 1993 

Carol M. Rumack. Diagnostic Ultrasound, 3rd edition. 2004 Mosby. 

William J. Zwiebel. Introduction to Vascular Ultrasonography, 5th edition. 2004 Saunders. 

Sandra L. Hagen-Ansert. Textbook of Diagnostic Ultrasonography, 5th edition. 2001 Mosby. 

21

Charlotte Henningsen. Clinical Guide to Ultrasonography. 2004 Mosby. 

H. Petterson. A Global book of radiology . Series on Diagnostic Imaging from Nicer Institute. 

1995 II Volumes 

T.B. Moller, E.Reif. Cross Sectional Anatomy. Thieme. 1995 II Volumes 

T. B. Moller, E.Reif. Normal findings in CT and MRI. Thieme. Stuttgart –New York, 2000. 

David D. Stark, William G. Bradley, JR. Magnetic resonance imaging. Mosby. 1999 

S. Howard Lee, Krishne C.V.G. Rao, Robert A. Zimmerman. Cranial MRI and CT. 1992. 

T. J. Vogl, W.Claus, G.-Z.Li, K.M. Yeon. Computer Tomography. State of the art and future 

applications. Springer.1996. 

P. Reimer, P.M. Parizel. F.-A. Stichnoth. Clinical MR imaging. A practical approach. Springer. 

2003. 

K. Ambrozaitis. Atramos ir Judamojo aparato ligų rentgenodiagnostika. Periodika. Vilnius . 1990 

Bartusevičienė, A. Vitėnas. Kaulų navikai. Vilnius, 1996. 

Balevičius V., Kimtys L., Misiūnas G. A. Magnetinio rezonanso spektrometrija. 2000. 

Valevičienė N. Magnetinio rezonanso tomografija. Metodinės rekomendacijos, VU . 2002. 

Robert A. Novelline. Squire Fundamentals of Radiology. Harvard University Press. 1997. 

Osborn A. Handbook of Neuroradiology. 1996.Sutton D., Jeremy W.R. Young. A shot textbook of 

clinical imaging. Springer-Verlag.1990. 

Roland R. Lee. Spinal imaging. Philadelphia.1995. 

Schild HH. MRI made easy. Berlin. Bergkamen.1990. 

Hanni M. Quantification of arterial wall with MRI and Image processing. Acta Universitatis 

Upsaliensis. Uppsala 2002. 

Felix R., Heshiki A., Hosten N., Hricak H. Magnevist Monograph, 2 nd revised edition. Blackwell 

Science. 1997. 

Slichter C. P. Principles of Magnetic Resonanse. New-York: Springer-Verlag, 1990. 

Osborn A.G., Hendrick R.E., Kanal E. Introduction to magnetic resonance imaging. A basic 

primer. Lund and Toronto, 1992 

Iščenko B.I., Bisenkov L.N., Tiurin I.E. Lučevaja diagnostika dlia torakalnych chirurgov . Sankt- 

Peterburg, 2001. 

Lindenbraten L.D., Koroliuk I.T. Medicinskaja radiologija. Moskva, 2000. 

Reiser M., Semmler W. Magnetresonanstomographie. Springer-Verlag Berlin Heidelberg New 

York, 1992. 

Keleras E., Gleiznienė R. Magnetinio rezonanso naudojimas demielinizuojančių ligų 

diagnostikoje.Neurologijos seminarai, 2001, 1-2(11-12). 

Lukoševičius S., Keleras E. Magnetinio rezonanso angiografija tiriant galvos smegenų 

kraujagysles. Medicina.- 2000,t.36, Nr.10, p.1095-1199. 

Roberge J.Q. Clinical MRI at 3,0 tesla. Medical Inmaging International, vol. 11 No. 4,7-8/2001 

C. M. Rumack, S.R. Wilson, J.W. Charboneau, J. Johnson. Diagnostic Ultrasound. Elsevier, 3 rd 

edition. 2004. 

E. McNally. Practical Musculosceletal Ultrasound. Elsevier. 2004. 

F. Mettler. Essentials of radiology. Elsevier, 2 nd edition. 2004. 

R. Weissleder, J. Wittenberg, M. Harisinghani. Primer of Diagnostic Imaging. Elsevier, 3 rd 

edition. 2004. 

P. Ell, S. Gambhir. Nuclear Medicine in Clinical Diagnoses and Treatment. Elsevier, 3 rd edition. 

2004. 

www.pubmed.com 

www.ajnr.org 

http://www.ajronline.org/ 

http://www.gehealthcare.com 

http://www.amershamhealth.com/medcyclopaedia/medical/index.asp 

http://www.eurorad.org/ 

http://www.imagemed.org/cerf 

http://www.e2med.com/ 

22

http://radiographics.rsnajnls.org/ 

http://radiology.rsnajnls.org/ 

http://www.auntminnie.com/ 

Vidaus ligų diferencinė diagnostika 

1. Ciklo pavadinimas – vidaus ligų diferencinė diagnostika. 

2. Apimtis kreditais – 6 kreditai (240 val.) 

3. Praktinė dalis valandomis – 220 val. 

Eil. 

Nr. 

1. 

E 

1 

Ciklo pavadinimas 

Teorinė dalis, 

val. 

Vidaus ligų diferencinė diagnostika 20 

4. Ciklo tikslas ir turinys 

Susisteminti vidaus ligų žinias, įgytas ankstesniais studijų metais; išmokyti vidaus ligų 

diferencinės diagnostikos pagrindų; įtvirtinti įgytus praktikinius įgūdžius. Ciklo turinys 

apima tiek dažnai pasitaikančią vidaus ligų patologiją, tiek ir retesnius susirgimus, o taip 

pat daugiasisteminius organizmo pažeidimus. 

5. Studijų metodai. 

Ciklo metu numatyta išnagrinėti keturias skirtingas temas. Kiekvienai temai skiriama po 

dvi valandas teorinų užsiėmimų. Teorinių užsiėmimų metu aptariami diferencinės 

diagnostikos ypatumai, gydytojų veiksmų tikslingumas skiriant instrumentinius ir 

laboratorinius tyrimus, nagrinėjamos ilgalaikės pacientų priežiūros principai, o taip pat 

profilaktinės priemonės. Studijuojama polisisteminė vidaus ligų patologija, atliekama visų 

bazinių žinių sintezė, įsisavinama ribinė, reta vidaus ligų patologija, pritaikoma praktikoje 

įgyti klinikiniai įgūdžiai 

6. Įgyjamos žinios 

Rezidentai išmoksta susisteminti vidaus ligų žinias, įgytas ankstesniaisiais studijų metais, 

išstudijuoja retai pasitaikančią bei “tarpdisciplininę” vidaus organų patologiją, kuri detaliai nebuvo 

studijuota profilinėse klinikose (pvz., sepsį, giliųjų venų trombozę, periferinių arterijų ligą ir kt.). 

7. Įgyjami gebėjimai 

Įsisavinami diagnozės nustatymo principai: hipotezės parinkimas, vystymas, patvirtinimas. 

Suformuojamas klinikinis mąstymas: informacijos rinkimo metodologija, klinikinio sindromo 

struktūrizacija, sintezė, analizės reikšmingumas, išvados. 

Išmokstama diagnozuoti ir gydyti vidaus organų ligas, savistoviai vykdyti vidaus ligų 

diferencinę diganostiką, skirti gydymą. 

23

Seminarų planas 

Eil. 

Nr. 

Seminaro pavadinimas 

Trukmė 

(val.) 

1. Neaiškios kilmės karščiavimo sindromas 2 

2. Sepsis ir sepsinis šokas 2 

3. Ūminis ir lėtinis kvėpavimo nepakankamumo sindromas 2 

4. Disfagijos sindromo diferencinė diagnostika 2 

5 Limfadenopatijų diferencinė diagnostika 2 

6 Lėtinių ligų anemijos 2 

7 Diarėjos ir obstipacijų sindromas 2 

8 Limfadenopatijų diferencinė diagnostika 2 

9 Giliųjų venų trombozės diagnostika ir gydymas 2 

10 Hemoraginio sindromo diferencinė diagnostika ir 

gydymas 

2 

8. Temos turinio trumpas apibudinimas 

8.1. Neaiškios kilmės karščiavimo sindromas. 

Pagrindiniai neaiškios kilmės karščiavimo diagnostikos kriterijai, klasifikacija. 

Pagrindiniai diagnostikos principai. Dažniausios šio sindromo priežastys – infekcija, navikiniai 

susirgimai, kolageninės ligos, granuliominiai ir kiti susirgimai. Sisteminė ir lokalizuota infekcija – 

diagnostikos ir gydymo ypatumai. Neutropeninis NKK. Pagrindinės neutropenijos išsivystymo 

priežastys. Infekcijos diseminacijos, uždegiminio atsako formavimosi ypatumai sergant 

neutropenija. Grybelinė infekcija, citomegalo, Ebštein-Baro infekcija. Laboratorinių uždegiminio 

atsako rodiklių vertinimo ypatumai esant neutropeniniam karščiavimui. Hospitalinis neaiškios 

kilmės karščiavimo sindromas. Karščiavimas susijęs su: limfodenopatija, kosuliu ir kvėpavimo 

nepakankamumu, pykinimu ir vėmimu, su odos bėrimu, su lyties ir šlapimo organų pakenkimo 

simptomais, viduriavimu. Subfebrilus karščiavimas. Neaiškios kilmės karščiavimo sindromo 

ilgalaikio stebėjimo principai, atokios išeitys.. Gydymo ir prevencijos taktika 

24

8.2. Sepsis ir sepsinis šokas 

Infekcijos ir sepsio samprata. Dažniausiai pasitaikantys sepsio „vartai“..Sepsio 

diagnostikos kriterijai: bakteremijos nustatymo svarba; kraujo pasėlių sterilumui paėmimo tvarka 

ir metodai. Prokalcitonino testo vertinimo ypatumai. Sepsio eigos sunkumo laipsniai.Leukocitozė 

ir leukopenija. Hipertermija ir hipotermija. Pagrindinių sepsio klinikinių požymių kitimai ir jų 

ryšys su sepsio eiga.. Laboratorinio ir instrumentinio pagrindinių organų funkcijos sutrikimų 

sekimo principai. Gretutiniai susirgimai, įtakojantys sepsio komplikacijas ir gydymo taktikos 

pasirinkimą. Sepsinio šoko ir su sepsiu asocijuotos hipotenzijos diferencinė diagnostika. 

Priežastys, įtakojančios sepsinio šoko atsiradimą. Pagrindinių šokų grupių diferencinė diagnostika 

ir gydymo ypatumai. Endotokseminis šokas: pagrindiniai klinikiniai požymiai ir prevencijos 

taktika. Sepsinio šoko laipsniai ir stadijos. Dauginių organų disfunkcijos sindromas. Sepsio 

gydymo taktika: esant nustatytam sukėlėjui ir nesant įrodytai bakteremijai, esant neutropenijai. 

Infekcijos židinių šalinimo principai. Sukėlėjų jautrumo antibiotikams vertinimas. Gydymo taktika 

nustačius kelius sukelėjus, o taip pat pasikeitus mikroorganizmams. Pagrindinių antibiotikų grupių 

veikimo į mikroorganizmus ypatumai. Antibiotikų derinamumo principai. Grybelinės infekcijos 

prevencijos principai. Antibiotikų sukelta endotoksemija. Gydymo trukmė: nesant efekto ir turint 

gerą atsaką. Wisller‘io pseudosepsis. Enterinės ir parenterinės mitybos pagrindai. 

. 

8.3. Ūminis ir lėtinis kvėpavimo nepakankamumo sindromas. 

Kvėpavimo funkcijos kontrolės mechanizmų (centrinė nervų sistema, raumenynas, 

kvėpuojamieji takai, alveolės ir kraujotaka) ūminė disfunkcija. Klinikinis ūminio kvėpavimo 

nepakankamumo įvertinimas. Rūgščių-šarmų ir dujų difuzijos pakitimų vertinimas. Hipoksinė ir 

hiperkapninės komos. Cheine-Stokes kvėpavimas. Paroksizminis naktinis dusulys. Miego apnėja. 

Plaučių arterijos trombinė embolija, kvėpavimo takų ir alveolių obstrukcija. Svetimkūniai. 

Gydymo principai. Deguonies terapijos indikacijos ir taikymo metodika. Atsiurbiamoji terapija. 

Bronchodiliatatoriai, mechaninė plaučių ventiliacija. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas. Lėtinio 

dusulio periferiniai ir centriniai mechanizmai. Dusulio diferencinė diagnostika. Obstrukcinės 

kvėpuojamų takų ligos (LOPL, bronchinė astma ir kt.), difuzinės parenchimimės plaučių ligos 

(lėtinės intersticinės ligos,bronchektazinė liga ir kt.), lėtinė plaučių kraujagyslių okliuzinė 

patologija (mazginis periarteriitas, recidyvuojanti plaučių arterijos tromboembolija, anomalijos ir 

kt.), krūtinės ląstos ir diafragmos patologija (deformacijos, Guillain-Bare sindromas, miastenija), 

pleuros patologija, širdies ligos. Širdinės ir plautinės kilmės dusulio pagrindiniai kriterijai. 

Periferinės ir centrinės cianozės diferncinė diagnostika. Plaučių ventiliacinės funkcijos 

(obstrukcinės, restrikcinės) rodikliai ir jų interpretacija. Cor pulmonale chronicum. Gydymo 

principai. 

8.4. Disfagijos sindromo diferencinė diagnostika 

Afagija. Odinofagija. Rijimo fiziologija. Disfagijos patofiziologiniai mechanizmai. 

Mechaninė disfagija: santykinai siauro spindžio sindromas, uždegiminiai veiksniai (stomatitas, 

faringitas, ezofagitas ir kt.), striktūros, navikai, išorinė kompresija (spondilitas, osteofitai, 

retrofaringinis abscesas, retrosterninę struma, kraujagyslių kompresija, tarpuplaučio patologija, po 

vagotominė hematoma ir kt.). Motorinė disfagija: rijimo reflekso sutrikimas (orofaringinė 

anestezija, Sjogreno sindromas, rijimo centro patologija ir kt), ryklės ir stemplės raumenų 

patologija (raumenų silpnumas, neuroraumeninė patologija, stemplės sfinkterių patologija). 

Paciento fizikinės apžiūros ypatumai, instrumentinė diagnostika. Etiopatogenezinio gyydmo 

ypatumai. 

25

8.5. Limfadenopatijų diferencinė diagnostika 

Sveikų vaikų ir jaunuolių limfmazgiai. Infekcinės kilmės padidėjusių limfmazgių 

ypatumai. Regioniniai limfadenitai. Pakaušio limfadenopatija (sisteminė virusinė infekcija, galvos 

odos bakterinė infekcija), kaklo limfadenopatija (streptokokinė infekcija, Epstein-Barro 

citomegalo virusai, toksoplazmozė), viršraktikaulinė limfadenopatija (krūtinės, pilvo, krūties 

navikų mts), pažasties limfadenopatija (lokali rankos infekcija, katės nudraskymo liga, limfoma, 

krūties vėžio mts), epitrochkarinė limfadenopatija (limfoma, moliarinė tbc, lokali piogeninė 

infekcija), kirkšnies limfadenopatija (herpes simplex, venerinė limfogranuloma, sifilis, lokalus 

celiulitas, limfoma,metastazės). Generalizuota limfadenopatija – įgytas imunodeficito sindromas, 

infekcinės mononukleozės sindromas(Epstein-Barro, citomegalo virusai, toksoplazmozė), 

maliarinė tbc, diseminuota grybelinė infekcija, bruceliozė, infekcinis endokarditas, antrinis sifilis, 

sarkoidozė, leukemijos, limfomos. 

8.6. Lėtinių ligų anemijos 

Sveikų vyrų ir moterų eritrocitų ir Hb lygiai. Retikulocitų lygio, koreguoto retikulocitų 

indekso svarba. Eritrocitų formos ir dydžio svarba (MCV ir MCH , anizocitozė, poikilocitozė, 

taikinio formos eritrocitai). Megatrombocitai. Polisegmentiški ir oligoregmentiški neutrofilai. 

Serumo geležis, feritinas,(skirtingi fiziologinių normų lygiai moterims ir vyrams).Transferino 

įsotinimo geležimi lygmuo. Fiziologinis feritino sandėlių blokas, sergantlėtinių ligų mažakraujyste, 

refrakteriškumas gydant geležies preparatais. 

8.7. Diarėjos ir obstipacijų sindromas 

Skrandžio ir žarnų motilitetas (sinchronizacija, akomodacija). Vidinė ir išorinė inervacija. Skysčio, 

esančio žarnyne absorbcija ir sekrecija. Defekacija. Viduriavimo apibrėžimas Ūminės diarėjos 

priežastys. Padidinta rizika infekcijai (keliautojų diareja, maisto gaminimas, imunodeficitas ir kt.). 

Vaistų sukelta diarėja (antibiotikai, NVNU, aqntidepresantai, antacidai, laksatyvai ir kt.). Lėtinė 

diarėja ir jos priežastys: sekrecijos sutrikimai (vaistai, žarnų operacijos, hormonai ir kt.), 

osmozinės priežastys (osmoziniai laksatyvai, karbohidratų malabsorbcija), riebalų malabsorbcija, 

uždegiminės priežastys. Viduriavimo diferencijuotas gydymas, prevencijos priemonės. 

Obstipacijos. Ūminės ir lėtinės obstipacijos. Žarnų turinio tranzito tyrimai. Obstipacijų gydymo 

principai, prevencija. 

8.8. Giliųjų venų trombozės diagnostika ir gydymas 

Veninės trombozės etipatogenezė: Virchovo trijada. Trombofilija (antitrombino III, proteino C ir S 

deficitas, aktyvuoto proteino C rezistentiškumas, protrombino mutacijos, antifosfolipidinis 

sindromas). Pacientų padidintos rizikos grupės. Paviršinių ir giliųjų venų trombozės ypatumai. 

Klinikiniai giliųjų venų trombozės požymiai. Kitų lokalizacijų veninės trombozės. Akių tinklainės 

venų trombozės klinikiniai požymiai, gydymo taktika ir prevencija. Budd-Ciari sindromo 

pagrindiniai klinikiniai požymiai, diagnostikos ypatumai, gydymo taktika. Ūminė vartų venos 

trombozė. Etiologiniai veiksniai, diferencinė diagnostika, gydymas. Lėtinė vartų venos trombozė. 

Veninės hipertenzijos sindromas (šuntai, varikozė). Blužnies venų trombozė. Mezenterinių 

kraujagyslių trombozė. Diagnostikos ir gydymo taktika. Inkstų venų trombozė. Placentos venų 

trombozė: antifosfolipidinio sindromo ypatumai. Antikoaguliacinio gydymo ypatumai nėštumo 

metu. Apatinės tuščiosios venos ir ileofemoralinės venos trombozė. Laboratorinė ir instrumentinė 

26

veninės trombozės diagnostika. D-dimerai: specifiškumas ir jautrumas. Ūminės giliųjų venų 

trombozės gydymo taktika. Trombolizės ir tromboektomijos indikacijos. Ilgalaikio gydymo 

taktika. Veninės trombozės prevencija: priešoperacinė, pirminė ir po persirgtos giliųjų venų 

trombozės epizodo. Kompresinės kojinės, vyturai, pneumokompresinis gydymas. 

8.9. Hepatosplenomegalinio sindromo diferencinė diagnostika 

Hepatosplenomegalijų priežastys – kongestinės, dėl tribūrio vožtuvo nesandarumo, konstrukcinio 

perikardito, KMP. Veninė stazė ir bilirubino apykaita bei fermentų kitimai (konjuguoto ir 

nekonjuguoto bilirubino didėjimas, protrombino laiko kitimas, šarminės fosfatazės ir gama-GTP 

padidėjimas) AST ir ALT didėjimo skirtumai esant kongestinei hepatosplenomegalijai. 

Kongestinės splenomegalijos pagrindiniai patognomoniniai požymiai (anemija, leukopenija su 

nepakitusia % diferenciacija, trombocitopenija). Kitos hepatosplenomegalijų priežastys – 

limfoproliferacinės, mieloproliferacinės, kaupimo ligos, sisteminės jungiamojo audinio ligos, 

maliarija. Izoliuotų hepatomegalijos ir mišrios hepatosplenomegalijos – ūminiai ir lėtiniai 

virusiniai hepatitai, alkoholinė kepenų liga, nealkoholinis steatohepatitas, pirminiai ir antriniai 

kepenų navikai. Hepatosplenomegalijos diagnostikos algoritmas. Gydymo principai. 

8.10. Hemoraginio sindromo diferencinė diagnostika ir gydymas 

Hemoraginio sindromo klinikinė diferencinė diagnostika. Hemoraginis sindromas 

asocijuotas su kraujagyslės patologija (hiperglobulineminė purpura, avitaminozės, senilinė 

purpura, hemolizinis–ureminis sindromas, Henocho-Schonleino purpura). Įgimta trombocitų 

patologija (Bernardo-Souier sindromas, Glanzmann‘o trombocitopatija, Willebrando liga). Įgytos 

trombocitopatijos: vaistų sukeltos, uremija, kepenų funkcijos sutrikimai. Trombocitopenijų 

etiopatogeneziniai mechanizmai. Trombocitopenijų gydymo taktika. Trombotinė trombocitopeninė 

purpura. Įgimti ir įgyti plazminės koaguliacinės grandies defektai. Hemofilija A ir B. Hemofilijos 

sukeltos komplikacijos. Gydymo principai. Pacientų paruošimas operaciniam gydymui. 

Afibrinogenemija, vitamio K deficitas. Diseminuotos intravaskulinės koaguliacijos sindromas. 

Antikoaguliantų vartojimo indikacijos ir kontraindikacijos. Nefrakcionuoti heparinai, mažos 

molekulinės masės heparinai, pentasacharidai, tiesioginiai trombino inhibitoriai. Jų vartojimo ir 

laboratorinės kontrolės ypatumai. Peroraliniai antikoaguliantai. Faktoriai, įtakojantys peroralinių 

antikoaguliantų veikimą. Peroralinių antikoaguliantų įsotinimo metodika. Antikoaguliantų 

derinimas, nutraukimas, perėjimas nuo vienos antikoaguliantų rūšies prie kitos. Peroraliniai 

antikoaguliantai ir operacinis gydymas. Antikoaguliantų sukeltos hipokoaguliacijos korekcijos 

principai. 

9. Rekomenduojamos literatūros sąrašas 

1. W. N. Kelley. Textbook of internal medicine, 2000 

2. R.L. Souhami, J. Moxham. Texbook of Medicine, 2002 

3. P. Kumar, M. Clark. Clinical Medicine, 2002 

4. Cecil textbook of Medicine, 2003. 

5. Ford J. M. Munro J. F. Clinical examination, 2000. 

6. Epstein P. Clinical examination, 2000. 

7. Harison’s principles of Internal Medicine, 2005 

8. Miglinas M. ir kt. Inkstų ligos, 2003. 

9. Šatkauskas, Danila E. Klinikinė pulmonologija, 2004. 

10. Naudžiūnas A. ir kt. Veninių tromboembolijų gydymas ir profilaktika, 2003. 

11. Naudžiūnas A. ir kt. Plaučių arterijos trombinė embolija, 1999. 

12. Herold G. Vidaus ligos (I ir II dalis), 1998. 

13. Bierontienė D. Gastroenterologija, 2001. 

14. Budrys V. ir kt. Klinikinė neurologija, 2003. 

15. Naudžiūnas A. ir kt. Vidaus ligų diagnostikos pagrindai, 2005. 

16. V. Šapoka. Nenustatytos kilmės karščiavimo diagnósticos algoritmas, 1999. 

27

17. V. Šapoka. Grybelinė infekcija vidaus ligų praktikoje, 1998 

10. Vertinimas 

10.1. Teorinės žinios vertinamos ciklo pabaigoje, raštu atsakant į 6 klausimus. Klausimai paruošti 

pagal ciklo programą. Rezidentai atsakymus pateikia raštu. Vertinimas vykdomas 10-ies balų 

sistema. 

11. Rezidentūros bazė 

Reikalavimai bazės struktūrai: 

1. VUL SK Vidaus ligų diagnostikos skyrius. 

12. Vidaus ligų diferencinės diagnostikos ciklo vadovas – Vidaus ligų, šeimos medicinos ir 

onkologijos klinikos vadovas doc. Virginijus Šapoka 


1. Doc. Virginijus Šapoka – rezidentūros koordinatorius, vidaus ligų gydytojas, 29 m. stažas . 

2 Prof. J.A. Pliuškys – rezidento vadovas, vidaus ligų gydytojas, 45 m. stažas 

3. Asist. Aušra Marcijonienė – rezidento vadovas, vidaus ligų gydytoja ir kardiologė, 5 metų darbo 

staža 

28

IX. Ciklo pavadinimas: Neurologija 

X. Apimtis kreditais: 4 kreditai (160 val.) 

XI. Ciklo praktinė dalis: 120 val. 

Eil. Nr. Temos pavadinimas Teorinė dalis, 

val. 

1. Išeminės galvos smegenų kraujotakos ligos 2 val. 

2. Hemoraginės galvos smegenų kraujotakos ligos 2 val. 

3. Nugaros smegenų kraujotakos sutrikimai 2 val. 

4. Meningitai 2 val. 

5. Encefalitai 2 val. 

6. Epilepsija. 2 val. 

7. Galvos skausmai. 2 val. 

8. Demielinizuojančios nervų sistemos ligos 2 val. 

9. Ataksijos. 2 val. 

10. Motorinio neurono ligos 2 val. 

11 Pirminės raumenų ligos 2 val. 

12 Mioneuralinės jungties ligos 2 val. 

13 Periferinės nervų sistemos ligos: I dalis 2 val. 

14 Periferinės nervų sistemos ligos: II dalis 2 val. 

15 Ekstrapiramidiniai ir judesių sutrikimai: I dalis: 2 val. 

16 Ekstrapiramidiniai ir judesių sutrikimai: II dalis 2 val. 

17 Nervų sistemos raidos ligos 2 val. 

18 Autonominės nervų sistemos sutrikimai 2 val. 

19 Demencijos 2 val. 

20 Sąmonės sutrikimo sindromai 2 val. 

XII. 

Ciklo tikslai ir turinys, studijų metodai. 

Ciklas skirtas vidaus ligų specialybės rezidentūros studijų programai. 

Šio ciklo tikslas pateikti rezidentams naujausias žinias apie svarbiausias neurologines ligas, jų 

etiopatogenezę, patologiją, kliniką, klinikinę, laboratorinę bei instrumentinę diagnostiką, gydymą 

ir profilaktiką. Cikle numatyta dešimt skirtingų temų ir kiekvienai temai skiriama po dvi valandas 

29

teoriniams užsiėmimams. Teorinių užsiėmimų metu Neurologijos centro darbuotojai skaito 

paskaitas. 


seminarai, kuriuose rezidentai referuoja literatūrą, aptariami pacientai, tyrimų rezultatai ir jų 

interpretacija; 

klinikinis darbas su ligoniais: aktyvus dalyvavimas apklausiant, apžiūrint ir kliniškai tiriant 

neurologinius ligonius kasdieninėse ligonių vizitacijose, sudarant tyrimų ir gydymo planą, vertinant 

klinikinių, laboratorinių ir instrumentinių tyrimų duomenis. 

Ciklo metu rezidentai privalo: 

įgyti praktinius neurologinio profilio paciento ištyrimo įgūdžius; 

išmokti interpretuoti atliktus neurologinius tyrimus (juosmeninės punkcijos duomenis, EEG, 

ENMG, ultragarsinius smegenų kraujotakos tyrimus, galvos ir nugaros smegenų KT ir MRT); 

įsisavinti neurologinių ligų diagnostikos, gydymo ir profilaktikos pagrindus. 

Temos pavadinimas, trumpas turinio apibūdinimas: 

5.1. Išeminės galvos smegenų kraujotakos ligos. 

Galvos smegenų kraujagyslių anatomija ir kraujotakos fiziologija. Galvos smegenų pažeidimo sindromai. 

Praeinantis smegenų išemijos priepuolis (PSIP). Galvos smegenų infarktas (išeminis insultas). Lėtinė 

smegenų išemija. Galvos smegenų išeminių kraujotakos ligų gydymas ir profilaktika. 

5.2. Hemoraginės galvos smegenų kraujotakos ligos. 

Spontaninė intracerebrinė kraujosruva. Spontaninė subarachnoidinė kraujosruva. Intrakranijinės arterinės 

aneurizmos. Galvos smegenų kraujagyslių malformacijos. Ūminė hipertenzinė encefalopatija. Galvos 

smegenų hemoraginių kraujotakos ligų gydymas ir profilaktika. 

5.3. Nugaros smegenų kraujotakos sutrikimai. 

Nugaros smegenų kraujagyslių anatomija. Nugaros smegenų pažeidimo sindromai. Nugaros smegenų 

infarktas. Nugaros smegenų kraujagyslių malformacijos. 

5.4. Meningitai. 

Meningitų klasifikacija. Meninginis sindromas. Bakteriniai meningitai: pūlingi, seroziniai. Virusinis 

meningitas. Arachnoiditas. 

5.5. Encefalitai. 

Infekcinės kilmės encefalitai. Erkinis encefalitas. Herpinis encefalitas. Poinfekcinės nervų sistemos 

komplikacijos. 

5.6. Epilepsija. 

Epilepsijos klasifikacija. Epilepsijos klinikinės formos. Febriliniai traukuliai. Epilepsijos 

diagnostika. Epilepsinė būklė. Epilepsijos gydymas. 

5.7. Galvos skausmai. 

Migrena. Įtampos tipo galvos skausmai. Klasteriniai galvos skausmai. Potrauminis galvos 

skausmas. 

5.8. Demielinizuojančios nervų sistemos ligos. 

30

Išsėtinė sklerozė: epidemiologija, patogenezė, klinika, diagnostika, gydymas. Centrinė tilto mielinolizė. 

Kitos demielinizuojančios centrinės nervų sistemos ligos. 

5.9. Ataksijos. 

Koordinacinės nervų sistemos struktūra ir funkcija. Ataksijų rūšys. Fridreicho (šeiminė) 

ataksija. Vėlyvoji smegenėlių atrofija (Marie-Foix-Alajouanine). 

5.10. Motorinio neurono ligos. 

Šoninės amiotrofinės sklerozės patogenezė, patologija, klinika, diagnostika ir gydymas. Progresuojantis 

bulbarinis paralyžius. Paveldimos spinalinės raumenų atrofijos. 

5.11. Pirminės raumenų ligos. 

Progresuojančios raumenų distrofijos: Duchenne raumenų distrofija. Galūnių – juosmens progresuojančios 

raumenų distrofijos. 

5.12. Mioneuralinės jungties ligos. 

Miastenijos patogenezė, klinika, diagnostika, diferencinė diagnostika ir gydymas. Miasteninė krizė.. 

Miotoninės ligos. 

5.13. Periferinės nervų sistemos ligos: I dalis. 

Periferinės nervų sistemos ligų klinikinė anatomija ir klasifikacija. Motorinės ir sensorinės 

galvinių nervų ligos. Nugarinių nervų (vertebrogeninės) ligos. Pleksopatijos. Radikulopatijos. 

5.14. Periferinės nervų sistemos ligos: II dalis. 

Polineuropatijos. Periferinės nervų sistemos ligų diagnostikos ir gydymo principai. 

5.15. Ekstrapiramidiniai ir judesių sutrikimai: I dalis. 

Parkinsono ligos epidemiologija, patogenezė, patologija, klinika, diagnostika, diferencinė diagnostika. 

Parkinsono ligos gydymas. Parkinsoniniai sindromai. Esencialinis tremoras. 

5.16. Ekstrapiramidiniai ir judesių sutrikimai: II dalis. 

Distonijos, chorėjos ir atetozės. Huntington’o chorėja. Wilsono liga (hepatolentikulinė degeneracija).. 

5.17. Nervų sistemos raidos ligos. 

Nervų sistemos formavimasis. Smegenų raidos ani\omalijos. Neurokutaninės ligos (fakomatozės): 

Recklinghauseno liga, tuberozinė sklerozė. Siringomielija. 

5.18. Autonominės nervų sistemos sutrikimai. 

Autonominės nervų sistemos struktūra. Autonominės disfunkcijos klinikiniai sindromai. Sinkopė. 

Multisisteminė atrofija. 

5.19. Demencijos. 

Demencijos sindromo samprata. Alzheimerio liga. Kraujagyslinė demencija. Demencija su 

Lewy kūneliais. 

5.20. Sąmonės sutrikimo sindromai. 

Delyras. Vegetacinė būklė. Smegenų mirties samprata ir diagnostika. 

31

Privalomas ciklas. 


Klinikinė neurologija. Red V.Budrys. Vilnius, Vaistų žinios, 2003. 

Neurologijos vadovas gydytojui praktikui. Red.V.Budrys. Vilnius, Vaistų žinios, 2004. 

Avižonienė I ir kt. Nervų ligos. Vilnius; Mokslas,1998. 

Neurologijos seminarai. (Specializuotas periodinis žurnalas). 

Adams R, Victor M, Ropper AH. Principles of Neurology. 7 th ed. New York, 2001. 

Goetz CG, Pappert EJ. Textbook of Clinical Neurology. W.B.Saunders Company, 1999. 


Ciklo pabaigoje rezidentas laiko įskaitą, kuri vertinama pažymiu dešimtbalėje vertinimo 

sistemoje. Įskaitos klausimuose yra teorinė ir praktinė dalys. Klausimai paruošti pagal ciklo 

programą. 

Rezidentūros bazė: VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Neurologijos centras 

Rezidentų vadovai: 

Valmantas Budrys (gydytojas neurologas, docentas, biomedicinos mokslų 

daktaras, praktinio darbo patirtis 22 metai). 

Dalius Jatužis (gydytojas neurologas, lektorius, biomedicinos mokslų 

daktaras, praktinio darbo patirtis 14 metų). 

Gintaras Kaubrys (gydytojas neurologas, lektorius, biomedicinos mokslų 

daktaras, praktinio darbo patirtis 18 metų). 

32

XIII. 

XIV. 

XV. 

Ciklo pavadinimas: Dermatovenerologija 

Apimtis kreditais: 4 kreditai (160 val.) 



1. Bendroji dermatologija ir venerologija. 2 val. 

2. Užkrečiamos odos ligos, dermatitai, spuogai. 2 val. 

3. Papuloskvamozinės, pūslinės odos ligos, dilgėlinė. 2 val. 

4. Lytiškai plintančios ligos 2 val. 

XVI. Ciklo tikslai ir turinys, studijų metodai. 

Ciklas skirtas terapijos specialybės rezidentūros studijų programai. Šio ciklo tikslas pateikti 

rezidentams naujausias žinias apie dažniausias odos ir gleivinių ligas. Cikle numatyta keturios 

skirtingos temos. Kiekvienai temai skiriamos dvi valandos teoriniams užsiėmimams. Teorinių 

užsiėmimų metu Reumatologijos, gerontologijos, dermatovenerologijos ir reabilitacijos katedros 

darbuotojai skaito paskaitas, praveda teorinius seminarus. Likusi dalis – 152 val. skirta praktiniams 



a) seminarai, kuriuose rezidentai referuoja literatūrą, aptariami pacientai, nagrinėjami diferencinės 

diagnostikos klausimai; 

b) dalyvavimas ambulatorijos pacientų konsultacijose; 

c) dalyvavimas stacionarinių skyrių pacientų konsultacijose (apžiūroje, tyrimo ir gydymo planų 

sudaryme), medicininių dokumentų pildymas (pvz: ligos istorijos skyriai – ligos anamnezė, odos 

būklės aprašymas ir kt.); 


f) įvertinti ir aprašyti odos bėrimus; 

g) indikacijas laboratoriniams ir kitiems tyrimams dėl odos, odos priedų ir gleivinių ligų; 

h) indikacijas vietiniam ir sisteminiam odos, odos priedų ir gleivinių ligų gydymui; 

i) įvertinti kitų organų sistemų ligų ir jų gydymo poveikį odos ir gleivinės ligoms; 

j) bendrus vietinio odos ligų gydymo principus. 

10.1. Temos pavadinimas. Bendroji dermatologija ir venerologija. 


Odos struktūra ir funkcijos. Vidiniai ir išoriniai odos ligų veiksniai. Odos patologija: pirminiai 

ir antriniai odos išbėrimo elementai. Odos liga sergančiojo ištyrimas. Sergančiojo odos liga 

gydymo ir slaugos principai. Lytiškai plintančiomis ligomis sergančiųjų ištyrimas. 

10.2. Temos pavadinimas. Užkrečiamos odos ligos, dermatitai, spuogai. 


Impetiga ir ektima. Folikulitas, furunkulas, karbunkulas. Niežai. Dermatofitijos. Pėdų odos ir 

nagų mikozės. Paprastoji pūslelinė. Juosiančioji pūslelinė. Iritacinis ir alerginis kontaktinis 

dermatitai. Monetiškasis dermatitas. Atopinis dermatitas. 

10.3. Temos pavadinimas. Papuloskvamozinės, pūslinės odos ligos, dilgėlinė. 


33

Psoriazė. Raudonoji kerpligė. Rožinė dedervinė. Pemphigus (pūslinė). Pūslinis 

pemfigoidas. Dilgėlinė. 

10.4. Temos pavadinimas. Lytiškai plintančios ligos. 


Sifilis. Gonokokinė infekcija. Chlamidinė šlapimo ir lyties takų infekcija. Genitalijų 

herpetinė infekcija. Lytiškai plintančių ligų diagnostikos principai. Lytiškai plintančių ligų 

gydymo ir profilaktikos principai. 

11. Privalomas ciklas. 


a) J.Lelis, G.Balevičienė, P.Gailevičius ir kt. Odos ir venerinių ligų atlasas, Kaunas, 1998, 

119 psl. 

b) Balevičienė G. Pūslinių, pūslelinių ir pūlinėlinių odos ligų atlasas, Vilnius, 2000, 102 psl. 

c) Balevičienė G., Maciulevičienė R. Odos ligų atlasas, Vilnius, 2002, 367 psl. 

d) T.Fitzpatrick et al. Dermatologija. Praktika, Maskva, 1999. 

e) O. Brown-Falco et al. Dermatology. Second edition. Springer-verlag Berlin Heidelberg 

New York, 2000. 

f) Holmes KK, et all. Sexually transmitted diseases. Third edition. USA: McGraw-Hill, 2000. 


Ciklo pabaigoje rezidentas laiko įskaitą, kuri vertinama pažymiu dešimtbalėje vertinimo 

sistemoje. Įskaitos klausimuose yra teorinė ir praktinė dalys. Klausimai paruošti pagal ciklo 

programą. 

14. Rezidentūros bazė: VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų 

Dermatovenerologijos centras 


Irena Marčiukaitienė (gydytoja dermatovenerologė, docentė, biomedicinos mokslų daktarė, 

praktinio darbo patirtis 40 metų); 

Andrius Vagoras (gydytojas dermatovenerologas, lektorius, biomedicinos mokslų daktaras, 

praktinio darbo patirtis 5 metai). 

34

Ciklo pavadinimas: Geriatrija 

2. Apimtis kreditais: 4 kreditai (160 val.) 

3. Ciklo praktinė dalis: 130 val. 


1. Organizmo pokyčiai senstant. 3 val. 

2. Funkcinės būklės raida senatvėje. 3 val. 

3. Ligų eigos ypatumai senatvėje. 3 val. 

4. Psichogeriatrijos pagrindai. 3 val. 

5. Geriatrinė farmakoterapija. 3 val. 

6. Visapusiško geriatrinio įvertinimo metodas. 3 val. 

7. Mitybos nepakankamumas senatvėje. 3 val. 

8. Eisenos ir judėjimo sutrikimai senatvėje. 3 val. 

9. Specifinės geriatrinės būklės ir sindromai. 3 val. 

10. Pagyvenusių žmonių ligų ir negalios profilaktika. 3 val. 

4. Ciklo tikslai ir turinys, studijų metodai. 

Ciklas skirtas vidaus ligų specialybės rezidentūros studijų programai. Šio ciklo tikslas 

pateikti rezidentams naujausias žinias apie seno amžiaus žmonių vidaus ligų diagnostikos ir 

gydymo ypatumus. 

Cikle numatyta dešimt temų. Teorinių užsiėmimų metu vyksta seminarai, rezidentai referuoja 

literatūrą. 

Praktinės ciklo dalies metu rezidentai kuruoja geriatrinius ligonius, dalyvauja vizitacijose, 

ligonių aptarimuose, konsiliumuose, dalyvauja interdisciplininės komandos darbe. 

Įsisavinęs teorines ir praktines žinias rezidentas privalo mokėti diagnozuoti ir gydyti 

pagyvenusių žmonių vidaus ligas ir specifinius geriatrinius sindromus, išmokti kompleksiškai 

spręsti pagyvenusio paciento problemas, esant polipatologijai, negaliai, socialinėms ir 

psichologinėms problemoms, sudaryti problemų sąrašą, išskirti prioritetus, sudaryti tyrimo, 

gydymo, reabilitacijos planą. 

5.1. Temos pavadinimas. Organizmo pokyčiai senstant. 


Žmogaus organų ir sistemų struktūriniai ir funkciniai pokyčiai, atsirandantys senėjimo proceso 

metu. Laboratorinių ir instrumentinių tyrimų rodiklių amžiniai pokyčiai. 

5.2. Temos pavadinimas. Funkcinės būklės raida senatvėje. 


Žmogaus funkcinės būklės kitimas senstant, negalios ir senatvinio nusilpimo išsivystymo 

mechanizmai. Negalios laipsnio ir pobūdžio įvertinimo būdai ir priemonės. 

5.3. Temos pavadinimas. Ligų eigos ypatumai senatvėje. 


Ūminių ir lėtinių ligų eigos pokyčiai senstant – simptomų, trukmės, ryšio tarp organų patologijos ir 

simptomų pokyčiai, netipinės simptomatikos. Polipatologija – diagnostika ir gydymo taktikos 

pasirinkimas. 

35

5.4. Temos pavadinimas. Vyresnio amžiaus žmonių psichogeriatrijos pagrindai. 


Amžiaus tarpsnių psichologijos ypatumai, kritiniai periodai, socialinė adaptacija, bendravimo 

problemos. Demencijos vyresniame amžiuje, atrankos ir diagnostikos metodai, palaikomasis 

gydymas. Delyrai vyresniame amžiuje, priežastys, diagnostika, pirmoji pagalba. 

5.5. Temos pavadinimas. Geriatrinė farmakoterapija. 


Farmakokinetikos ir farmakodinamikos pokyčiai senstant. Senų žmonių medikamentinio gydymo 

principai, dozavimo apskaičiavimas. Polipgragmazija. Vaistų derinimo principai. Netinkami senų 

žmonių gydymui vaistai. 

5.6. Temos pavadinimas. Visapusiško geriatrinio įvertinimo metodas. 


Geriatrinio ligonio fizinės sveikatos, funkcinio savarankiškumo, protinės ir emocinės būklės 

ištyrimas, socialinės ir ekonominės būklės bei gyvenamosios aplinkos įvertinimo metodikos. 

Pagyvenusio ligonio įtraukimo į visapusiško geriatrinio įvertinimo tyrimą kriterijai, lygiai ir 

apimtys. 

5.7. Temos pavadinimas. Mitybos nepakankamumas senatvėje. 


Valgymo sutrikimai ir maitinimosi problemos senatvėje. Rizikos faktoriai, priežastys. 

Diagnostikos metodai. Gydymo ir maitinimo plano sudarymas. Racionali senų žmonių mityba. 

Maisto papildai. 

5.8. Temos pavadinimas. Eisenos ir judėjimo sutrikimai senatvėje. 


Nebudrumas, nestabilumas, alpimai, griuvimai. Griuvimų vidinės ir išorinės priežastys. Tyrimo 

metodai ir priemonės. Nestabilumo testai. Griuvimų prevencijos priemonės. 

5.9. Temos pavadinimas. Specifinės geriatrinės būklės ir sindromai. 


Šlapimo nelaikymas. Išmatų nelaikymas. Obstipacijos. Viduriavimai. Miego sutrikimai. 

Hipotermija ir hipertermija. Diagnostikos metodai. Gydymo principai. Stebėjimas. Prevencijos 

priemonės. 

5.10. Temos pavadinimas. Pagyvenusių žmonių ligų ir negalios profilaktika. 


Pagyvenusių žmonių imunizacijos schemos, profilaktinių patikrinimų apimtis ir periodiškumas. 

Fizinio aktyvumo palaikymo metodai. Kova su kenksmingais įpročiais. Saugios ir funkcionalios 

gyvenamosios aplinkos sudarymas. 

6. Privalomas dalykas 

36


7.1. Geriatrija. Vadovėlis medicinos specialybių studentams. Vilnius. 1998. 

7.2. Alekna V. Senatvinė osteoporozė. Mokomoji knyga. Vilnius. 2001. 

7.3. Practice of Geriatrics. Duthie E.H., Katz P.R. (eds.). 3rd ed. JAV. 1998. 

7.4. The Merck Manual of Geriatrics. Abrams W.B., Beers M.H., Berkow R. (eds.) 2 nd ed. 

USA, 1995. 

7.5. British Geriatrics Society. Standards of Care for Specialist Services for Older People. 

2002. http://www.gbs.org.uk 

7.6. Standardised assessment scales for elderly people. The Royal College of Physicians of 

London and the British Geriatrics society. 1992. 

7.7. Socialinė gerontologija: ištakos ir perspektyvos. Mokymo knyga. Kaunas, 2002, 336 p. 

7.8. Brocklehursts Textbook of Geriatric Medicine and Gerontology. Tallis R., Fillit H., 

Brocklehursts J.C. (eds.). 5th ed. Edinburgh. 1998. 




9. Rezidentūros bazė: VU Eksperimentinės ir klinikinės medicinos instituto Gerontologijos ir 

reabilitacijos centras 


Vidmantas Alekna (gydytojas geriatras, docentas, medicinos mokslų daktaras, praktinio darbo 

patirtis 25 metai); 

Rima Filipavičiūtė (gydytoja geriatrė, medicinos mokslų daktarė, praktinio darbo patirtis 30 metų). 

37

Ciklo pavadinimas: Nefrologija. 

Apimtis kreditais : 4 kreditai ( 160) val. 


Eil./Nr Temos pavadinimas Teorinė dalis val. 

___________________________________________________________ 

1. Klinikinės inkstų anatomijos ir fiziologijos ypatybės 2 

2. Ūminis glomerulonefritas 2 

3. Poūminis ( pusmėnulinis ) glomerulonefritas. 2 

4. Lėtinis glomerulonefritas, jo klinikinės 

ir morfologinės formos. 

5. Nefrozinis sindromas 2 

6. Inkstų amiloidozė 2 

7. Šlapimo takų infekcija. 2 

8. Intersticiniai nefritai 2 

9. Sisteminė raudonoji vilkligė 2 

10. ANCA vaslulitai 2 

11. Kitos inkstų ligos kolagenozių atveju 2 

12. Ūminis inkstų nepakankamumas 2 

13. Lėtinis inkstų nepakankamumas 2 

14. Inkstus pavaduojantys gydymo metodai 2 

___________________________________________________________ 

Ciklo tikslai ir turinys, studijų metodai 

Ciklas skirtas visų vidaus ligų specialybių rezidentūros studijų programai. Nefrologijos ciklo 

tikslas – išmokinti rezidentus naujausių teorinių ir praktinių žinių apie žmogaus inkstų ligas, jų 

diagnozę ir diferencinę diagnozę, gydymą bei profilaktiką.. Teoriniams užsiemimams numatyta 14 

paskaitų. Praktiniams užsiemimams skiriamos likusios 132 val. Praktinę ciklo dalį sudaro 

seminarai ( jų metų nagrinėjami ligoniai, rezidentai referuoja naujausią literatūra, pasinaudodami 

užsienio ir Lietuvos medicinine periodika, organizuojamos diskusijos aktualiais nefrologijos 

klausimais, pvz., Nefrologija ir arterinė hipertenzija); savarankiškas ligonių kuravimas – 

rezidentai, kontroliuojant skyriaus vedėjui ir rezidentūros vadovui, tyria, daro paskyrimus, tvarko 

ligonio dokumentaciią, prižiūri 4-5 ligonius, aktyviai dalyvauja, atliekant sudetingesnius tyrimus, 

išmoksta atlikti šlapimo pasėlį, kateterizuoti šlapimo pūslę, rektalinį tyrimą. Dalyvauja bendrose 

rytinėse konferencijose ir, pagal galimybes, – mokslinėse konferencijose klinikinėje bazėje ir už 

jos ribų. 

Cikle numatyta 14 teorinių temų, kiekvienai – 2 val., iš viso 28 val skiriama teoriniams 

užsiemimams: likusios 132 val – praktiniams užsiemimams. 


Įvertinti nefrologinį ligonį, surašyti ligos istoriją, sudaryti tyrimų ir gydymo planą, diagnozuoti bei 

diferencijuoti inkstų ligas, duoti ligoniui patarimus dėl vaistų vartojimo, racionalios mitybos, 

sveikos gyvensenos, išrašyti kompensuojamų vaistų receptus, pildyti siuntimą I MSEK. 


1.Įvaldyti inkstų bimanualinės palpacijos metodą. 

2.Patikrinti inkstų sutrenkimo ( Džordano ) simptomą. 

3.Atlikti šlapimo pasėlį iš vidurinės šlapimo čiurkšlės dalies. 

4.Ištirti ligonį rektaliai. 

38

5.Atlikti šlapimo pūslės kateterizaciją. 

6.Interpretuoti šlapimo tyrimą. 

7.Ivertinti šlapimo bakteriologinį tyrimą. 

5.1. Tema. Inkstų klinikinė anatomija ir fiziologija. Ši tema - tai normalios inkstų anatomijos ir 

fiziologijos kartojimas, susiejant įvairius šio klausimo aspektus su klinikine praktika, pvz., 

nagrinėjant nefrono anatomiją ir fiziologiją, aptariami nefrono struktūrų ( kamuolėlių ir kanalėlių ) 

pokyčius kamuolėlių ligų (glomerulonefritų , vilkligės, cukraligės ) atveju. Kanalėlių patologija 

nagrinėjama ūminio ir lėtinio inkstų nepakamkamumo, įgimtų ir įgytų tubulopatijų metu. 

takų infekcijos tarp ambulatorinių ligonių, pirmoje – tarp besigydančių stacionare. Skiriama 

viršutinė 

5.2. Tema. Ūminis glomerulonefritas. Šiai temai skiriamas didelis dėmesys, nes liga pakankamai 

dažna, neretai ūminė stadija pereina į lėtinę, o ši baigiasi terminaliniu inkstų nepakankamumu. 

Liga svarbi ir tuo požiūriu, kad, laimei retai, gali sukelti ligonio mirtį. Sudėtinga ūminio 

glomerulonefrito diferencinė diagnostika.. 

5.3. Tema. Poūminis ( pusmėnulinis ) glomerulonefritas. Liga nedažna, bet labai pavojinga. 

Paveluota diagnozė gali ligoniui kainuoti gyvybę; kita vertus, savalaikis gydymas neretai baigiasi 

visišku pasveikimu. Rezidentai įsisavina šios ligos etiologiją, diagnozę ir diferencinę diagnostika, 

patohistologinius pokyčius pagal inkstų biopsijos duomenis, gydymo principus. 

5.4. Tema. Lėtinis glomerulonefritas. Lietuvoje – ši liga dažniausiai, lyginant su kitomis 

lėtinėmis inkstų ligomis, sukelia terminalinį inkstų nepakankamumą. Suprantama, kad ši 

aplinkybė skatina skirti didžiausią dėmėsį šios ligos gydymui ir profilaktikai. Skirtingų 

morfologinių formų žinojimas įgalina taikyti diferencijuotą gydymą. 

5.5. Tema. Nefrozinis sindromas. Vienas iš “didžiųjų” sindromų nerfologijoje, kuri gal sukelti 

daugelis priežasčių. Todėl diferencinė diagnostika sudėtinga, paprastai neapsieinama be invazinio 

tyrimo – inkstų biopsijos. Ilgai svarstyti jos butinybę neverta, teisinga diagnozė ir savalaikis 

kryptingas gydymas gerina prognizę. 

5.6. Tema. Inkstų amiloidozė. Skiriama pirminė (AL) ir Antrinė amiloidozė (AA). AL amiloidozė 

– sunkiausia plazminių ląstelių proliferacijos forma, kai plazminių ląstelių klonas sintetina 

lengvąsias imunoglobulinų grandis. Jos sugeba polimerizuotis ir sudaryti fibriles, kurios nusėda 

audiniuose, pažeisdamos jų normalią struktūrą. AA amiloidozės atveju fibrilės susidaro iš 

uždegiminio baltymo- serumo apolipoproteino A. Mokomasi atpažinti ir gydyti inkstų amiloidozę. 

5.7.Tema. Šlapimo takų infekcija – labai paplitusi, antroje vietoje po kvėpavimo pielonefritai ) ir 

apatinė (cistitai, uretritai, prostatitai). Įsisavinama diagnostika, gydymas, prevencija. Ypač aktuali 

šlapimo takų infekcija 

nėštumo metu. 

5.8. Tema. Intersticiniai nefritai labai svarbi inkstų patologijos dalis, apie kurią gydytojai labai 

mažai žino. Ypač dažni ūminiai intersticiniai nefritai, kuriuos dažniausiai sukelia daugybė įvairių 

vaistų. Retesni infekcijos sukelti ūminiai intersticiniai nefritai. Rezidentams žinotina, kad į šias 

inkstų ligas reikia žiūrėti labai rimtai ir atsakingai, jos taip pat linkusios chronizuotis ir sukelti 

lėtinį inkstų nepakankamumą. 

5.9.Tema. Sisteminė raudonoji vilkligė su vilkliginiu (lupus ) nefritu. Tarp visų jungiamojo 

audinio ligų sukelto inkstų pažeidimų vilkliginis nefritas pats dažniausias. Jis labai pablogina 

ligonio būklę ir prognozę. Tenka pastebėti, kad gydant tiek pačią vilkligę, tiek lupus nefritą 

pastaruoju metu pasiekta nemaža pažanga. Žinotina, kad gydymo optimizavimui neretai tenka 

39

griebtis invazinės diagnostikos – inkstų biopsijos. Be jos dažnai neįmanoma apsispręsti dėl 

vadinamosios pulsterapijos su ciklofosfamidu ir metilprednizolonu. 

5.10.Tema. ANCA vaskulitai. ANCA – antineutrofiliniai citoplazmos antikūnai. Su šiais 

antikūnais dažniausiai susijusios šios ligos: Vegenerio (Wegener) granuliomatozė ir pusmenulinis 

glomerulonefritas. Šių ligų atvejais ANCA serologinis tyrimas teigiamas 90 proc., paprastai C – 

ANCA, kuris nukreiptas prieš neutrofilų citoplazmos granulėse esanti fermentą proteinazę – 3. 

Mikroskopinio poliangito ir pusmenulinio glomerulonefrito atveju ANCA serologinis tyrimas 

teigiamas 80 proc., dažniausiai p –ANCA nukreiptas prieš mieloperoksidazę. Šios ligos yra 

palyginti retos, ankstyva diagnozė ir gydymas duoda gerus rezultatus. 

5.11.Tema. Kitos inkstų ligos kolagenozių atveju. Tai inkstų pažeidimas, esant Šionleino – 

Henocho (Schonlein-Henoch) ligai arba hemoraginiam vaskulitui. Liga dažnai baigiasi visišku 

pasveikimu, bet gali sukelti ir terminalinį inkstų nepakankamumą. Pasitaiko neretai, ypač tarp 

vaikų. Daug retesnė sisteminė progresuojanti sklerozė (skleroderma), galinti sukelti vadinamąją 

inkstinę krizę su greitai progresuojančiu inkstų nepakankamumu ir pyktybine arterinę hipertenzija. 

5.12.Tema. Ūminis inkstų nepakankamumas( ŪIN ) – vienas iš taip vadinamų didžiųjų inkstų 

sindromų. Traktuojamas kaip bendra medicinos problema, nes su ja susiduria visų svarbiausių 

medicinos specialybių gydytojai (urologai ir nefrologai, chirurgai ir internistai, toksikologai ir 

anesteziologai, kt.). Iki “dirbtinio inksto” įdiegimo į klinikinę praktiką sukeldavo 90 proc. 

mirštamumą, bet ir šiandien jis išlieka didelis (40-50 proc.). Todėl didžiausias dėmesys skiriamas 

prevencijai – dažniausiai tai ankstyva, intensyvi infuzinė terapija). 

5.13.Tema. Lėtinis inkstų nepakankamumas ( LIN ) – taip pat priklauso didžiųjų nefrologijos 

sindromų kategorijai. Pagal problemos mastą ir gydymo kaštus tai aktualiausia nefrologijos 

problema. Ypač ją padidino antro tipo cukraligė, kuri turtingiausiose pasaulio valstybėse tapo 

pandemine liga. Jos sukelta diabetinė nefropatija yra svarbiausia LIN priežastis. LIN didina 

mirštamumą nuo širdies kraujagyslių ligų. 

5.14.Tema. Inkstus pavaduojantys gydymo metodai. 2005 m. pasaulyje sistemingomis 

hemodializėmis buvo gydoma per 2 milijonai žmonių. Šis inkstus pavaduojangtys gydymo 

metodas yra pats populiariausias. Nelabai daug nuo jo atsilieka gydymas sistemingomis 

peritoninėmis dializėmis. Šis metodas pigesnis, nereikalinga sudėtinga aparatūra. Didžioji 

dauguma ligonių ją atlieka patys. 

6. Rekomenduojama literatūra: 

6.1 Miglinas M., Juknevičius I, Laurinavičius A., Razukas V., 

Žekonis M. Inkstų ligos. Vaistų žinios. 2003, V, 473p. 

6.2 Razukas V. Ūminis inkstų nepakankamumas. Vaistų žinios. 

2005, V, 384 p. 

6.3. Disease of the kidney and the urinary tract. Seventh edition, vol 1, 

2, 3. Edited by Sschrier R. Lippincot, Williams and Wilkins,2001. 

7. Žinių ir gebėjimų įvertinimo tvarka. 

Rezidento dienine žymimas savarankiškai kuruotų ligonių sąrašas. 

Ciklo pabaigoje rezidentas laiko įskaitą raštu. Įskaitos klausimai 

paruošti pagal ciklo programą. Klausimuose yra teorinė ir 

praktinės dalys. Žinios vertinamoe pagal dešimtbalę sistemą. 

8. Rezidentūros bazė: Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių 

klinikų nefrologijos skyrius. 


40

Vytautas Razukas, gydytojas nefrologas, docentas, medicinos 

daktaras, praktinio darbo patirtis 36 metai. 

Marius Miglinas, gydytojas nefrologas, medicinos daktaras, 

praktinio darbo patirtis 

XVII. Ciklo pavadinimas: Klinikinė hematologija 

XVIII. Apimtis kreditais: 6 kreditai (240 val.) 

XIX. Ciklo praktinė dalis: 230 val. 


1. Anemija, diferencinė diagnostika 

2 val. 

Eritrocitozė, diferencinė diagnostika 

2. Leukocitozė, leukopenija, diferencinė diagnostika 

2 val. 

Trombocitozė, trombocitopenija, diferencinė 

diagnostika 

3. Leukemijos 

2 val. 

Limfomos 

Paraproteinemijos 

4. Ūminės būklės hematologijoje 2 val. 

5. Krešėjimo sutrikimai 2 val. 

XX. Ciklo tikslai ir turinys, studijų metodai. 


rezidentams naujausias žinias apie kraujo ligas, jų diagnostiką, stebėjimo ir gydymo principus. 

Cikle numatyta trylika temų, joms skiriama penki teoriniai užsiėmimai po dvi valandas. Teorinių 

užsiėmimų metu Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro darbuotojai skaito 

paskaitas. Likusi dalis – 310 val. skirta praktiniams užsiėmimams. 


skyriaus ir bendros ligoninės penkminutės, kurių metų aptariami neatidėliotini su pacientų 

diagnostika bei gydymu susiję klausimai; 

pacientų apklausa, apžiūra, tyrimų taktikos nustatymas, jų interpretacija, gydymo taktikos 

nustatymas, jos keitimas, medicininės dokumentacijos pildymas; 

bendros vizitacijos, kurių metu aptariami sudėtingi hospitalizuotų ligonių diagnostikos ir 

gydymo atvejai; 

bendri savaitiniai aptarimai, kurių metu aptariami sudėtingi ambulatorinių ligonių 

diagnostikos ir gydymo atvejai. 


įvertinti pacientą, kuriam įtariama kraujo liga, 

diagnozuoti ir gydyti kraujo ligas, kurios yra vidaus ligų gydytojo kompetencijoje; 

interpretuoti kraujo tyrimą; 

įgydyti kraujo ligų bazinės diferencinės diagnostikos pagridus; 

nustayti indikacijas hematologo konsultacijai; 

diagnozuoti ir gydyti ūmines būkles hematologijoje. 

XXI. Temos ir trumpas turinio apibūdinimas 

5. Anemija, diferencinė diagnostika 

5.1. Hipoproliferacinės anemijos 

5.1.1. Mikrocitinės ir normocitinės anemijos 

5.1.1.1.Geležies stokos anemija 

5.1.1.2.Lėtinių ligų anemija 

5.1.1.3.Anemija dėl lėtinio inkstų nepakankamumo 

5.1.1.4.Endokrinopatijų anemija 

41

5.1.1.5.Aplazinė anemija 

5.1.1.6.Anemija dėl kaulų čiulpų infiltracijos 

5.1.2. Makrocitinės anemijos 

5.1.2.1.Vit. B 12 stokos anemija 

5.1.2.2.Folatų stokos anemija 

5.1.2.3.MDS 

5.1.3. Hiperproliferacinės anemijos 

5.1.3.1.Hemolizė 

5.1.3.1.1.Imuninė (Coombs teigiama) hemolizė 

5.1.3.1.1.1.Autoimuninė hemolizė 

5.1.3.1.1.2.Aloimuninė hemolizė – naujagimių hemolizinė liga 

5.1.3.1.1.3.Vaistų sukelta imuninė hemolizė 

5.1.3.1.2.Neimuninė (Coombs neigiama) hemolizė 

5.1.3.2.Kraujodaros regeneracija 

6. Eritrocitozė, diferencinė diagnostika 

6.1. Eritremija (Tikroji policitemija) 

6.2. Antrinė eritrocitozė 

7. Leukocitozė, diferencinė diagnostika 

7.3. Neutrofilija 

7.4. Limfocitozė 

7.5. Monocitozė 

7.6. Eozinofilija 

7.7. Bazofilija 

8. Leukopenija, diferencinė diagnostika 

8.8. Neutropenija 

8.9. Limfopenija 

9. Trombocitozė, diferencinė diagnostika 

9.10. Simptominė trombocitozė 

9.11. Esencinė trombocitemija 

10. Trombocitopenija, diferencinė diagnostika 

11. Leukemijos 

11.12. Ūminės leukemijos 

11.12.1. Ūminė mieloleukemija 

11.12.2. Ūminė limfoleukemija 

11.13. Lėtinės leukemijos 

11.13.1. Lėtinė mieloleukemija 

11.13.2. Lėtinė limfoleukemija 

12. Limfomos 

12.14. Hodgkino limfoma 

12.15. Ne Hodgkino limfomos 

12.15.1. B ne Hodgkino limfomos 

12.15.2. T ne Hodgkino limfomos 

13. Paraproteinemijos 

13.16. Neapibrėžtos reikšmės monokloninė gamapatija 

13.17. Mielominė liga 

14. Mielodisplazijos sindromai 

15. Agnogeninė mielofibrozė 

16. Ūminė būklės hematologijoje 

16.18. Febrili neutropenija 

16.19. Trombocitopeninis kraujavimas 

16.20. Leukostazė 

16.21. Hiperkalcemija 

16.22. Hiperviskozė 

16.23. Ūminė hemolizė 

42

16.24. DIK 

16.25. Ūminis kraujavimas hemofilijos metu. 

16.26. Trombozinė trombocitopeninė purpura 

16.27. Ūminė potransfuzinė reakcija 

16.27.1. Ankstyvoji ūminė potransfuzinė reakcija 

16.27.2. Vėlyvoji ūminė potransfuzinė reakcija 

17. Krešėjimo sutrikimai 

17.28. Krešėjimo sistemos fiziologija 

17.29. Laboratoriniai krešėjimo tyrimai 

17.30. Pirminės hemostazės sutrikimai 

17.30.1. Trombocitopenija 

17.30.1.1. Trombocitopenija, sergant sistemine liga 

17.30.1.1.1. Trombocitopenija infekcijos metu 

17.30.1.1.2. DIK 

17.30.1.1.3. Trombocitopenija nėštumo metu 

17.30.1.1.4. Hipersplenizmas 

17.30.1.1.5. Trombocitopenija dėl kaulų čiulpų infiltracijos 

17.30.1.1.6. Trombocitopenija dėl kraujodaros sutrikimo 

17.30.1.1.7. Trombozinė trombocitopeninė purpura-hemolizinis ureminis sindromas 

17.30.1.1.8. Asocijuota autoimuninė trombocitopeninė purpura 

17.30.1.1.9. Heparino indukuota trombocitopenija 

17.30.1.1.10. Kitos trombocitopenijos priežastys 

17.30.1.2. Izoliuota trombocitopenija 

17.30.1.2.1. Pseudotrombocitopenija 

17.30.1.2.2. Idiopatinė autoimuninė trombocitopeninė purpura 

17.30.2. Trombocitozė 

17.30.2.1. Trombocitozė, sergant sistemine nehematologine liga (reakcinė 

trombocitozė) 

17.30.2.2. Trombocitozė, sergant hematologine (mieloproliferacine) liga 

17.30.3. Trombocitopatija 

17.30.4. Von Willebrandt liga 

17.30.5. Kraujagyslinė purpura 

17.31. Krešėjimo sistemos sutrikimai (hemofilijos) 

17.31.1. Įgyti krešėjimo sutrikimai. 

17.31.2. Įgimti krešėjimo sutrikimai. 

17.32. Trombofilija 

17.32.1. Veninė trombozė 

17.32.2. Arterinė trombozė 

17.32.3. Antifosfolipidinis sindromas 

17.33. Diseminuotos intravazalinės koagulopatijos sindromas 

XXII. Pasirenkamas dalykas 

XXIII. Rekomenduojamos literatūros sąrašas: 

Kelley's Textbook of Internal Medicine, August 2000, Lippincott Williams and Wilkins 

Harrisons Principles of Internal Medicine, T. R. Harrison, Dennis Kasper, July 2004, 

McGraw-Hill Education 

Postgraduate Haematology, A. Victor Hoffbrand, March 2005, Blackwell 

Oxford Handbook Of Clinical Haematology, D. Provan, 2004, Oxford 

XXIV. Žinių ir gebėjimų vertinimo tvarka: 



XXV. Rezidentūros bazė: VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Hematologijos, 

onkologijos ir transfuziologijos centras 

43

XXVI. Rezidentų vadovai: 

Laimonas Griškevičius (gydytojas hematologas, docentas, medicinos mokslų daktaras, praktinio 

darbo patirtis – 5 metai). 

XXVII. 

XXVIII. 

XXIX. 

Ciklo pavadinimas: Endokrinologija 



Eil. Nr. Temos pavadinimas Teorinė dalis, 

val. 

1. Žmogaus endokrininė sistema ir jos reguliacijos principai, 2 val. 

epidemiologiniai ir socialiniai-ekonominiai endokrininų ligų 

aspektai 

2. Necukrinis diabetas 2 val. 

3. Nesekretuojančios hipofizio adenomos ir hipofizio 2 val. 

nepakankamumas 

4. Akromegalija, hipofizinis nanizmas, prolaktinoma 2 val. 

5. Endeminė struma, hipotirozė, tirotoksikozė, skydliaukės adenomos 2 val. 

6. Osteoporozės problema. Hiperparatirozė, hipoparatirozė 2 val. 

7. Pirminis antinksčių nepakankamumas, Kušingo sindromas, 2 val. 

aldosteroma, feochromocitoma 

8. Gliukozės ir lipidų apykaitos sutrikimai, jų klasifikacija, 2 val. 

diagnostikos ir gydymo principai. Cukrinio diabeto klasifikacija, 

epidemiologija, etiologija, diagnostika 

9. Cukrinio diabeto komplikacijos ir gydymo principai 2 val. 

10. Lytinių liaukų ligos 2 val. 

XXX. 

Ciklo tikslai ir turinys, studijų metodai. 


rezidentams naujausias žinias apie įvairias žmogaus endokrinines ligas, jų diagnostiką, stebėjimo ir 

gydymo principus. Cikle numatyta dešimt skirtingų temų ir kiekvienai temai skiriama po dvi 

valandas teoriniams užsiėmimams. Teorinių užsiėmimų metu dėstytojai, aktyviai dalyvaujant 

rezidentams, pristato teorines žinias. Likusi dalis – 220 val. skirta praktiniams užsiėmimams. 


a) seminarai, kuriuose rezidentai referuoja literatūrą, aptariami pacientai, tyrimų ir gydymo 

rezultatai ir jų interpretacija; 

b) dalyvavimas endokrinologo konsultacijoje, medicininių dokumentų pildymas (pvz., ligos 

istorijos vedimas); 

c) endokrininių ligų diagnostikos ir diferencinės diagnostikos principų įsisavinimas, ligų klinikinės 

eigos ir gydymo poveikio stebėjimas. 


k) vertinti endokrininių ligų klinikinius požymius; 

l) indikacijas endokrinologo konsultavimui; 

m) suprasti ir interpretuoti klinikinius ir laboratorinius endokrininių tyrimų rezultatus bei šių 

tyrimų indikacijas; 

n) taikyti endokrininių ligų gydymo ir ilgalaikio gydymo vertinimo principus. 

15.1. Temos pavadinimas. Žmogaus endokrininė sistema ir jos reguliacijos principai, 

epidemiologiniai ir socialiniai-ekonominiai endokrininų ligų aspektai 


44

Pagumburio hormonai ir jų reikšmė endokrininei sistemai. Endokrininės sistemos reguliavimo 

principai: ilgas, trumpas, ultra-trumpas grįžtamasis ryšys. Adenohipofizės ir neurohipofizės 

hormonai. Difūzinė endokrininė sistema. 

5.2. Temos pavadinimas Necukrinis diabetas 


Necukrinio diabeto etiologija. Necukrinio diabeto klinikiniai požymiai ir diagnostika. Centrinis 

ir inkstinės kilmės necukrinis diabetas. Necukrinio diabeto gydymo principai. 

5.3. Temos pavadinimas. Nesekretuojančios hipofizio adenomos. Hipofizio 

nepakankamumas. 


Hipofizio adenomų klasifikacija ir epidemiologiniai aspektai. Nesekretuojančių hipofizio 

adenomų klinikinė eiga, jų diagnostika ir gydymo principai. Trauminio galvos smegenų 

pažeidimo endokrininiai aspektai. Hipofizio nepakankamumo diagnostikos ir gydymo 

principai. 

5.4. Temos pavadinimas. Akromegalija, hipofizinis nanizmas, prolaktinoma 


Akromegalijos paplitimas, klinikiniai požymiai, diagnostika ir gydymo principai. 

Žemaūgiškumo problema, augimo hormono trūkumo diagnostika, diferencinė diagnostika ir 

gydymo principai. Amenorėjos-galaktorėjos sindromas, prolaktinomos klinikiniai požymiai, 

diagnostika ir gydymo principai. 

5.5. Temos pavadinimas. Endeminė struma, tiroiditai, hipotirozė, tirotoksikozė, 

skydliaukės adenomos 


Jodo pasaulyje ir Lietuvos aplinkoje svarba skydliaukės ligų etiopatogenezėje. Dažniausiai 

pasitaikantys skydliaukės funkcijos sutrikimai. Endeminės strumos ir eutiroidinės netoksinės 

strumos klinikiniai, diagnostiniai ir ilgalaikio gydymo aspektai. Dažniausiai pasitaikančių 

tiroiditų etiopatogeniniai, klinikiniai, diagnostiniai ir gydymo aspektai. Hipertirozės priežastys, 

klinikiniai aspektai, diagnostika ir gydymas. Hipotirozės priežastys, klinikiniai aspektai, 

diagnostika ir gydymas. 

5.6. Temos pavadinimas. Osteoporozės problema. Hiperparatirozė, hipoparatirozė 


Prieskydinių liaukų svarba kalcio apykaitai. Osteoporozės Hiporatirozės etiologija, klinikinė 

eiga, diagnostikos ir diferencinės diagnostikos aspektai ir ilgalaikis gydymas. Hiperpatirozės 

etiologija, klinikinė eiga, diagnostikos ir diferencinės diagnostikos aspektai ir gydymo 

principai. 

5.7. Temos pavadinimas. Pirminis antinksčių nepakankamumas, Kušingo sindromas, 

aldosteroma, feochromocitoma 


Antinksčių žievinės ir šerdinės dalies hormonai. Pirminio antinksčių nepakankamumo 

klinikiniai aspektai, diagnostika, diferencinė diagnostika ir ilgalaikis gydymas. 

Hiperkorticizmo priežastys, klinikiniai požymiai, diferencinė diagnostika ir gydymas. 

45

Aldosteroma: paplitimas, etiologija, klinikiniai požymiai, diagnostika ir gydymas. 

Feochromocitoma: etiologija, klinikiniai požymiai, diagnostika ir gydymas. 

5.8. Temos pavadinimas. Gliukozės ir lipidų apykaitos sutrikimai, jų klasifikacija, 

diagnostikos ir gydymo principai. Cukrinio diabeto klasifikacija, epidemiologija, 

etiologija, diagnostika 


Dažniausiai pasitaikantys gliukozės ir lipidų apykaitos sutrikimai, jų klasifikacija, diagnostikos 

ir gydymo principai. Nutukimas ir metabolinis sinromas. Šiuolaikinė cukrinio diabeto 

klasifikacija. Cukrinio diabeto paplitimas pasaulyje ir Lietuvoje ir jo vystymosi tendencijos. 

Etiologiniai cukrinio diabeto aspektai. Šiuolaikinė cukrinio diabeto diagnostika ir diferencinė 

diagnostika. 

5.9. Temos pavadinimas. Cukrinio diabeto komplikacijos ir gydymo principai 


Cukrinio diabeto sukeliamos komplikacijos ir jų etiopatogenezė. Cukrinio diabeto 

komplikacijų klinikiniai ir diagnostiniai aspektai. Cukrinio diabeto komplikacijų prevencija ir 

gydymas. 

5.10. Temos pavadinimas. Lytinių liaukų ligos 


Gonadų hormoninė veikla. Hipogonadizmo etiologija, klinikiniai, diagnostiniai ir gydymo 

principai. Dažniau pasitaikančios genetinės kilmės hipogonadizmo formos. 



E.A.Grossman.Clinical Endocrinology, Oxford, 1992 

William’s Textbook of Endocrinology 

G.Herold. Vidaus ligos, Vilnius, 1998 

Harrison's Principles of Internal Medicine, 2005 

Papildoma literatūra 

J.Danilevičius.Endokrininių ligų diagnostika ir gydymas. 




19. Rezidentūros bazė: VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Endokrinologijos 

centras 


Vaidotas Urbanavičius (gydytojas endokrinologas, docentas, biomedicinos mokslų daktaras, 

praktinio darbo patirtis 25 metai); 

Saulius Grigonis (gydytojas endokrinologas, lektorius, praktinio darbo patirtis 35 metai). 

46

1. Ciklo pavadinimas: GASTROENTEROLOGIJA, DIETOLOGIJA (1,5 mėn.) 


3. Ciklo praktinė dalis valandomis: 180 val. 

Eil. 

Nr. 


Teorinė 

dalis, val. 

1. Stemplės anatomijos, fiziologijos, patologijos reikšmingi klinikai ypatumai. 

Gastroezofaginio refliukso ligos (GERL), ezofagitų, stemplės motorikos ir 

kitų funkcinių ligų etiopatogeneziniai aspektai; predisponuojantys ir rizikos 

4 

veiksniai. 

2. Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos anatomijos, fiziologijos, patologijos 

reikšmingi klinikai ypatumai. Lėtinio gastrito, opinės ligos, funkcinės 

dispepsijos etiopatogeneziniai aspektai; predisponuojantys ir rizikos 

4 

veiksniai. 

3. Žarnų anatomijos, fiziologijos, patologijos reikšmingi klinikai ypatumai. 

Uždegiminių žarnų ligų, dirgliosios žarnos sindromo, malabsorbcijos 

sindromo etiopatogeneziniai aspektai, predisponuojantys ir rizikos veiksniai. 

4 

4. Kepenų makro ir mikrosandaros, kraujotakos, tulžies latakų sistemos 

reikšmingi klinikai ypatumai. Kepenų pažeidimo sindromų klinikinė 

charakteristika. 

4 

5. Lėtinio hepatito ir kepenų cirozės etiopatogenezės, morfogenezės aspektai. 4 

6. Tulžies akmenligės etiopatogenezės aspektai, predisponuojantys veiksniai. 

Supratimas apie Oddi rauko ir tulžies pūslės disfunkcijas. 

7. Lėtinio pankreatito etiopatogenezė, klasifikacija, kasos egzokrininės ir 

endokrininės funkcijų įvertinimas. 

8. Dietiniam gydymui skirtų dietų charakteristika ir indikacijos. 18 

9. Klinikinė mityba: enterinis ir parenterinis maitinimas. 8 

10. Valgymo sutrikimai: anoreksija, bulimija. 6 

4 

4 

Cikle numatyta 10 skirtingų temų. Gastroenterologijoje skiriama 28 valandos, dietologijoje 

– 32 valandos teoriniams užsiėmimams. Teorinių užsiėmimų metu Hepatologijos, 

gastroenterologijos ir dietologijos centro darbuotojai skaito paskaitas, veda seminarus. Likusi dalis 

– 180 val. skirta praktiniams užsiėmimams. 


seminarai, kuriuose rezidentai referuoja naujausią literatūrą, aptariami paplitusiomis ir 

retesnėmis virškinimo ligomis sergančių pacientų diagnostikos ir gydymo ypatumai, kitos 

gastroenterologijos ir dietologijos aktualijos; 

dalyvavimas bendrose ligonių vizitacijose Hepatologijos ir gastroenterologijos skyriuje, ligonių 

aptarimuose, konsiliumuose. Ligonių kuravimas skyriaus patyrusių gydytojų ir rezidentų 

vadovų priežiūroje, medicininių dokumentų pildymas (ligos istorijų, epikrizių ir kt.). 

Kuruojamiems ir kitiems ligoniams atliekamų klinikinių-instrumentinių tyrimų stebėjimas 

bei susipažinimas su jų atlikimo metodikomis. Dalyvavimas Hepatologijos, 

47

gastroenterologijos ir dietologijos centre ir Santariškių klinikose vykstančiuose 

seminaruose bei konferencijose. 


a) teisingai įvertinti virškinimo organų pakenkimo simptomus bei sindromus, jų 

objektyvizavimo metodus, diferencijuoti nuo kitų sistemų organų patologijos, interpretuoti 

klinikinių, laboratorinių, instrumentinių tyrimų rezultatus; 

b) indikacijas ir kontraindikacijas invazyvių ir neinvazyvių tyrimų atlikimui, galimas 

komplikacijas, jų išvengimo būdus bei gydymą; 

c) suprasti diferencijuoto gydymo paskyrimo principus įvairios virškinimo patologijos 

atvejais, stebėti gydymo efektą, vaistų veikimą bei nepageidaujamą poveikį, urgentinės 

pagalbos teikimo būdus; 

d) tiksliai įvertinti ligos dinamiką ir gydymo eigą, numatyti ligonio stebėjimą po gydymo 

stacionare, reabilitaciją bei rekomendacijas virškinimo ligų ir jų recidyvų prevencijai. 

5. Temos pavadinimas, trumpas turinio apibūdinimas: 

5.1.Stemplės anatomijos, fiziologijos, patologijos reikšmingi klinikai ypatumai. 

Gastroezofaginio refliukso ligos (GERL), ezofagitų, stemplės motorikos ir kitų funkcinių ligų 

etiopatogeneziniai aspektai, predisponuojantys ir rizikos veiksniai. 

Anatominių stemplės susiaurėjimų vietos, sfinkteriai, anatominis priešrefliuksinis barjeras, 

fiziologinė stemplės apsauga nuo gastroezofaginio refliukso. Stemplės gleivinės patologiniai 

pokyčiai bei jų klinikinė interpretacija. GERL išsivystymą lemiantys, predisponuojantys ir rizikos 

veiksniai. Infekcinio, korozinio spindulinio ezofagitų etiopatogeneziniai aspektai. Achalazijos, 

difuzinio stemplės spazmo ir kitų funkcinių stemplės ligų priežastys ir išsivystymas. 

5.2.Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos anatomijos, fiziologijos, patologijos 

reikšmingi klinikai ypatumai. Lėtinio gastrito, opinės ligos, funkcinės dispepsijos 

etiopatogeneziniai aspektai, predisponuojantys ir rizikos veiksniai. 

Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos anatominiai bei fiziologiniai ypatumai, jų svarba 

patologijos išsivystymui. Virškinimo sultis sekretuojančios ląstelės bei jų rūšys. Makroskopiniai ir 

mikroskopiniai gastroduodeninės zonos gleivinės patologiniai pokyčiai bei jų klinikinis 

įvertinimas. Lėtinio gastrito ir opaligės egzogeninės ir endogeninės priežastys. Išskirtinė 

Helicobacter pylori svarba. Aktualesni patogenezės aspektai, predisponuojantys ir rizikos 

veiksniai. Funkcinės dispepsijos apibūdinimas. 

5.3.Žarnų anatomijos, fiziologijos, patologijos reikšmingi klinikai ypatumai. 

Uždegiminių žarnų ligų, dirgliosios žarnos sindromo, malabsorbcijos sindromo etiopatogenezės 

aspektai, predisponuojantys ir rizikos veiksniai. 

Plonosios ir storosios žarnos anatominiai, fiziologiniai ir patologijos skirtumai, atliekamos 

funkcijos bei jų sutrikimai. Opinio kolito ir Krono ligos etiopatogenezinių veiksnių (genetinių, 

imuninių, aplinkos) charakteristika. Makroskopinių ir histologinių pokyčių apibūdinimas. Kitų 

lėtinių kolitų (pseudomembraninio, kolageninio, mikroskopinio, ischeminio, spindulinio) 

aptarimas. Funkcinių žarnų ligų klasifikavimas. Dirgliosios žarnos sindromas, patfiziologijos 

ypatumai – žarnų sensomotorinių sutrikimų, CNS moduliuojančios veiklos pokyčių 

charakteristika, psichosocialinių veiksnių poveikis. Malabsorbcijos sindromo etiopatogeneziniai 

bruožai – ertminėje ir žarninėje fazėse vykstančių procesų sutrikimų priežasčių charakteristika. 

Malabsorbcijos sindromą sukeliančių ligų bendras apibūdinimas. 

5.4. Kepenų makro ir mikrosandaros, kraujotakos, tulžies latakų sistemos 

reikšmingi klinikai ypatumai. Kepenų pažeidimo sindromų klinikinė charakteristika. 

48

Kepenų patologijos sukeliami kepenų makro ir mikrosandaros, tulžies latakų pokyčiai bei 

kraujotakos sutrikimai. Biocheminių kepenų pažeidimo sindromų klinikinė interpretacija. 

Bilirubino apykaitos ypatumai, esant skirtingai kepenų patologijai. Geltų klasifikacija ir 

charakteristika. 

5.5.Lėtinio hepatito ir kepenų cirozės etiopatogenezės, morfogenezės aspektai. 

Pagrindinių lėtinio hepatito (LH) ir kepenų cirozės (KC) etiologinių veiksnių (virusinės 

infekcijos, alkoholio vartojimo, hepatotoksinių medžiagų, autoimuninių, metabolinių procesų ir 

kt.) apibūdinimas. LH ir KC morfogenezės būdingų bruožų charakteristika. Kepenų uždegimo 

aktyvumo ir fibrozės laipsnio vertinimo sistemos. LH ir KC etiologinės, klinikinės-morfologinės 

klasifikacijos taikymas klinikinėje praktikoje. 

5.6.Tulžies akmenligės etiopatogenezės aspektai, predisponuojantys veiksniai. 

Supratimas apie Oddi rauko ir tulžies pūslės disfunkcijas. 

Veiksnių, skatinančių susidaryti tulžies akmenis, charakterizavimas. Cholesterolinių ir 

pigmentinių konkrementų susidarymo ypatumai. Rizikos veiksnių akmenims susidaryti 

(paveldimumas, lytis, amžius, mityba, kūno masė, ligos, vaistai ir kt.) aptarimas. 

Funkcinių biliarinės sistemos sutrikimų atsiradimą lemiantys veiksniai. Oddi rauko ir 

tulžies pūslės disfunkcijų patogenezės bruožai, klasifikavimas, diagnostiniai kriterijai. 

5.7.Lėtinio pankreatito etiopatogenezės aspektai, klasifikacija, kasos egzokrininės ir 

endokrininės funkcijų įvertinimas. 

Lėtinio pankreatito (LP) svarbesnių priežasčių (alkoholio vartojimas, metaboliniai 

sutrikimai, įgimti ir paveldimi veiksniai) aptarimas ir įvertinimas. Pankreatitų klasifikacijos, jų 

palyginimas. LP makroskopinių ir mikroskopinių pokyčių klinikinė interpretacija. Kasos 

egzokrininės ir endokrininės funkcijų tyrimo mėginiai, jų duomenų interpretavimas bei diagnostinė 

vertė. 

5.8. Dietiniam gydymui skirtų dietų charakteristika ir indikacijos. 

Dietiniam gydymui skirtų dietų nomenklatūra. Pagrindinė dieta.Dietos skyrimo tikslai. 

Pagrindinės dietos principai. 

Pagrindinės dietos modifikacijos. Modifikuotų dietų skyrimo tikslai, indikacijos, dietos 

principai: 

Baltymų kiekį koreguojančios dietos. Riebalų kiekį koreguojančios dietos. 

Angliavandenių kiekį koreguojančios dietos. Mineralinių medžiagų ir elektrolitų kiekį 

koreguojančios dietos. Malabsorbciją koreguojančios dietos. Maisto konsistenciją koreguojančios 

dietos. Pooperacinės dietos. Kitos (koreguoto purinų, oksalatų, kiekio) dietos. 

5.9.Klinikinė mityba: enterinis ir parenterinis maitinimas. 

Parenterinio ir eterinio maitinimo būdo skyrimo indikacijos. Dirbtiniam maitinimui 

naudojama įranga bei maitinimo mišiniai, tirpalai. Dirbtinio maitinimo kontraindikacijos, 


5.10.Valgymo sutrikimai: anoreksija, bulimija. 

Valgymo sutrikimų paplitimas pasaulyje ir Lietuvoje. Nervinė anoreksija: ligos 

apibudinimas, diagnostiniai kriterijai. Nervinė bulimija: ligos apibudinimas, diagnostiniai 

kriterijai. Kiti valgymo sutrikimai (persivalgymo sutrikimas ir kt.),jų diagnostiniai kriterijai. 

Sergančiųjų valgymo sutrikimais dietinis gydymas. 

6. Privalomųjų ir pasirenkamųjų dalykų (modulių programos): privalomas ciklas. 

49


7.1.Klinikinė gastroenterologija (autorių koletkyvas). –V., 2002, 493 p. 

7.2.Bierontienė D. Gastroenterologija. –V., 2001, 451 p. 

7.3.Valantinas J., Tamulevičiūtė D. Helicobacter pylori reikšmė gastroduodeninei 

patologijai ir jos gydymas. – V., 1997, 96 p. 

7.4.Strupas K., Valantinas J. Tulžies pūslės akmenligės epidemiologija, patogenezė, 

diagnostika, socialinė ir ekonominė svarba. –V., 1998, 36 p. 

7.5.Valantinas J. Dirgliosios žarnos sindromas. – V., 1999, 59 p. 

7.6.Drossman DA, et al. The Functional Gastrointestinal Disorders. Second Editon. 2000; 

p. 247-483. 

7.7.Mitybos medicinos vadovas. Vilnius, 1999. 

7.8.Dietinio gydymo vadovas. Dietinis sergančiųjų virškinimo sistemos ligomis gydymas. 

Vilnius, 2000. 

7.9.Dietinio gydymo vadovas. Sergančiųjų maisto alergija ir maisto netoleravimu dietinis 

gydymas. Odos ligų dietinis gydymas. Sergančiųjų onkologinėmis ligomis dietinis 

gydymas. Sergančiųjų ŽIV dietinis gydymas. Dietinis gydymas po organų 

transplantacijos. Širdies funkcijos nepakankamumo dietinis gydymas. Kepenų funkcijos 

nepakankamumo dietinis gydymas. Plaučių funkcijos nepakankamumo dietinis 

gydymas. Inkstų funkcijos nepakankamumo dietinis gydymas. Vilnius, 2000. 

7.10.Dietinio gydymo vadovas. Mitybos nepakankamumas ir jo koregavimas dieta. 

Valgymo sutrikimai ir jų koregavimas dieta. Nėščiųjų ir žindyvių maitinimasis. 

Dietinis sergančiųjų kaulų ir sąnarių ligomis gydymas. Vilnius, 2001. 

7.11. M.E.Shils, V.R.Young. Modern nutrition in health and disease. – USA, 1996. 


Ciklo pabaigoje rezidento žinios ir gebėjimai vertinami pažymiu dešimtbalėje sistemoje. 


VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Hepatologijos, gastroenterologijos ir 

dietologijos centras. Rezidento darbo dienos trukmė – 8 val. 

10. Rezidento vadovai: prof. A. Irnius, prof. J.Valantinas, doc. R.Garalevičius, doc. D. Speičienė, 

doc. H. Čalkauskas, med.m.dr. L.Petkevičienė, gyd. E. Gavelienė (priedas 3). 

50

XXXI. 

XXXII. 

XXXIII. 

Ciklo pavadinimas: Onkolgija 



Eil. Nr. Temos pavadinimas Teorinė 

dalis, val. 

1. Piktybiniai navikai Lietuvoje ir pasaulyje 2 val. 

2. Vėžio profilaktikos pagrindai 2 val. 

3. Šiuolaikinės kompleksinės piktybinių navikų diagnostikos 2 val. 

pagrindai 

4. Onkologinių ligų ultragarsinė diagnostika, kompiuterinės 2 val. 

tomografijos ir magnetinio rezonanso panaudojimas 

onkologijos klinikoje 

5. Piktybinių navikų medikamentinės terapijos pagrindai 2 val. 

6. Piktybinių navikų spindulinės terapijos pagrindai 2 val. 

7. Piktybinių navikų medikamentinės ir spindulinės terapijos 2 val. 

nepageidaujamas poveikis organizmui 

8. Piktybinių navikų chirurginio gydymo ypatumai 2 val. 

9. Onkologinių pacientų paliatyvaus gydymo principai 2 val. 

10. Reabilitacijos onkologijoje galimybės 2 val. 

XXXIV. Ciklo tikslai ir turinys, studijų metodai. 


rezidentams žinių apie sergamumą piktybiniais navikais Lietuvoje ir pasaulyje, piktybinių navikų 

profilaktikos galimybes, onkologinių ligų diagnostikos ir gydymo principus. Cikle numatyta 

dešimt skirtingų temų ir kiekvienai temai skiriama po dvi valandas teoriniams užsiėmimams. 

Teorinių užsiėmimų metu Vilniaus universiteto Onkologijos instituto darbuotojai skaito paskaitas. 

Likusi dalis – 140 val. skirta praktiniams užsiėmimams. 


seminarai, kuriuose rezidentai referuoja literatūrą, aptariama pacientų diagnostikos ir tyrimo 

taktika; 

darbas mokslinėse laboratorijose, kur rezidentas susipažįsta su mokslo tiriamuoju darbu; 

dalyvavimas pacientų vizitacijoje, diagnostikos ir gydymo taktikos aptarimas, gydymo 

rezultatų vertinimas; 

referato rengimas. 


įgyti teorinių žinių apie piktybinių navikų profilaktikos ir gydymo galimybes; 

išmanyti piktybinių navikų diagnostikos principus; 

žinoti piktybinių navikų gydymo pagrindus; 

įgyti gebėjimų susijusių su onkologinių pacientų slauga ir onkologinio skausmo malšinimu. 

20.1. Temos pavadinimas. Piktybiniai navikai Lietuvoje ir pasaulyje 


Vėžio registrai sveikatos apsaugoje ir valstybėje. Pagrindiniai registrų tipai ir jų 

charakteristika. Susirgimų registracija. Registro duomenų panaudojimas ligų gydymo, tyrimo ir 

statistikos tikslams. 

51

5.2. Temos pavadinimas. Vėžio profilaktikos pagrindai 


Gyvūnų modelinės sistemos ir multistadijinė kancerogenezė. Piktybinių navikų rizikos 

veiksniai. Piktybinių navikų chemoprofilaktika. Klinikinė vėžio profilaktika. Atrankinio 

gyventojų sveikatos tikrinimo programos dėl gimdos kaklelio patologijos ir krūties vėžio. 

Europos kodeksas prieš vėžį. 

5.3. Temos pavadinimas. Šiuolaikinės kompleksinės piktybinių navikų diagnostikos 

pagrindai 


Piktybinių navikų radiologinė semiotika. Diagnostinių klaidų analizė. Mamografijos reikšmė 

tikrinant moterų sveikatos būklę dėl krūties vėžio. Krūties navikų diferencinė diagnostika. 

Virškinamojo trakto navikų diferencinė diagnostika. 

5.4. Temos pavadinimas. Onkologinių ligų ultragarsinė diagnostika, kompiuterinės 

tomografijos ir magnetinio rezonanso panaudojimas onkologijos klinikoje 


Ultragarsinio tyrimo aparatai, jų įvairovė. Pacientų parengimas ultragarsiniam tyrimui. 

Ultragarsinių tyrimų galimybės diagnozuojant įvairių lokalizacijų piktybinius navikus. 

Kompiuterinė tomografija (KT) diagnozuojant piktybinius navikus. Plaučių ir tarpuplaučio 

navikų KT diagnostika. Galvos-kaklo navikų KT diagnostika. Pilvo organų KT diagnostika. 

Onkoginekologinių ir onkourologinių ligų KT diagnostika. 

5.5. Temos pavadinimas. Piktybinių navikų medikamentinės terapijos pagrindai 


Gera klinikinė praktika: naujų vaistų klinikinių tyrimų fazės ir farmakologinis budrumas. 

Priešnavikinių vaistų klasės. Piktybinių navikų biologinės terapijos principai ir perspektyvos. 

Nauji piktybinių navikų terapijos taikiniai. Neoadjuvantinė ir adjuvantinė piktybinių navikų 

medikamentinė terapija. 

5.6. Temos pavadinimas. Piktybinių navikų spindulinės terapijos pagrindai 


Fizikiniai ir radiobiologiniai piktybinių navikų spindulinės terapijos pagrindai. Spindulinės 

terapijos dozimetrinis planavimas. Šiuolaikinės piktybinių navikų spindulinės terapijos 

galimybės. Priešoperacinė, intraoperacinė, pooperacinė spindulinė terapija. Suderinta 

spindulinė terapija. Intraaudinė ir intraertminė spindulinė terapija. Spindulinės terapijos 

kokybės laidavimo problemos. 

5.7. Temos pavadinimas. Piktybinių navikų medikamentinės ir spindulinės terapijos 

nepageidaujamas poveikis organizmui 


Piktybinių navikų chemoterapijos nepageidaujamas poveikis organizmui: komplikacijos ir jų 

gydymas. Spindulinės terapijos reakcijos ir komplikacijos bei jų gydymas. Piktybinių navikų 

biologinės terapijos nepageidaujamas poveikis organizmui. 

52

5.8. Temos pavadinimas. Piktybinių navikų chirurginio gydymo ypatumai 


Chirurgija – kombinuoto vėžio gydymo sudėtinė dalis. Šiuolaikinės onkologinės chirurgijos 

tendencijos. Tausojanti onkologinė chirurgija, vadovaujantis kombinuoto vėžio gydymo 

principais. 

Navikinio proceso išplitimo įvertinimas parenkant chirurginį gydymą. Prediktyviniai ir 

prognoziniai vėžio žymenys. Vėžio žymenų svarba operacijos radikalumui įvertinti. Vėžio 

žymenų nustatymo svarba pooperaciniu laikotarpiu. Vėžio žymenų panaudojimas siekiant 

anksti išaiškinti ligos recidyvą. Sarginio limfmazgio reikšmė šiuolaikinėje onkologijoje. 

5.9. Temos pavadinimas. Onkologinių pacientų paliatyvaus gydymo principai 


Paliatyvus ir simptominis gydymas sergant onkologinėmis ligomis. Onkologinio skausmo 

ypatybės. Onkologinio skausmo gydymas. Nenarkotiniai (neopioidiniai) analgetikai, opioidai, 

opioidų bei jų vartojimo būdo pasirinkimas, opioidų šalutiniai reiškiniai. Paliatyvi 

radioterapija. Terapiniai pokalbiai. Onkologinė pacientu slauga. 

5.10. Temos pavadinimas. Reabilitacijos onkologijoje galimybės 


Onkologinių pacientų reabilitacijos principai. Pacientų, sergančių įvairių lokalizacijų 

piktybiniais navikais, reabilitacijos galimybės. Ambulatorinė ir stacionarinė reabilitacija. 

Socialinė reabilitacija. Psichologinė pagalba sergant onkologinėmis ligomis. 



Griciūtė L., Adomaitienė D. Kancerogenezė ir vėžio biologija, Vilnius: Mintis, 1998. – 324 P. 

Cicėnas S. Plaučių vėžio gydymas, Vilnius: Lietuvos onkologijos centras, 2001. – 48 P. 

Griciūtė L., Uleckienė S., Didžiapetrienė J. Vėžio profilaktikos pagrindai, Vilnius: Lietuvos 

kovos su vėžio liga draugija, 2001.- 35 P. 

Vokes E.E., Golomb H.M. Oncologic Therapies, Berlin, Heidelberg, New York, Hong Kong, 

London, Milan, Paris, Tokyo: Springer, 2003. – 659 P. 

Stratilatovas E. Aktualūs skrandžio vėžio gydymo klausimai, Vilnius: VU Onkologijos 

institutas, 2004. – 127 P. 

Valuckas K.P., Aleknavičienė B. Pagrindinių lokalizacijų piktybinių navikų diagnostikos ir 

gydymo pagrindai, Vilnius: VU Onkolgijos institutas, 2004. – 323 P. 

Didžiapetrienė J., Uleckienė S., Griciūtė L., Valuckas K.P., Atkočius V., Kadziauskas J. 

Antioksidantai onkologijoje. Nauda ir vartojimo rizika, Vilnius: VĮ Mokslotyros institutas, 

2004. – 153 P. 




24. Rezidentūros bazė: Vilniaus universiteto Onkologijos institutas 

53

25. Rezidentų vadovas: 

Janina Didžiapetrienė (vyriausioji mokslo darbuotoja, medicinos mokslų daktarė). 

Ciklo pavadinimas: Klinikinė kardiologija ir intensyvi kardiologija. 

Apimtis kreditais: 

12 kreditų (480 val.) 

Ciklo praktinė dalis valandomis: 398 val. 

Eil.Nr. Temos pavadinimas Teorinė 

dalis, val. 

1. Pirminė arterinė hipertenzija 2 

2. Arterinės hipertenzijos gydymo principai 4 

3. Širdies ir krujagyslių ligų prevencija 2 

4. Aterosklerozė. 2 

5. Dislipidemijų gydymas 2 

6. Tarptautinės koronarinės širdies ligos prevencijos nuorodos 2 

7. Lėtinė koronarinė širdies liga. 4 

8. Ūminiai koronariniai sindromai: patofiziologija 2 

9. Ūminiai koronariniai sindromai be ST segmento pakilimo 4 

10. Ūminiai koronariniai sindromai su ST segmento pakilimu. 4 

11. Miokardo infarkto komplikacijos. 4 

12. Tachiaritmijos 4 

13. Bradiaritmijos. 4 

14. Kardiomiopatijos 4 

15. Miokarditai 2 

16. Įgytos širdies ydos 6 

17. Aortos ligos 2 

18. Plaučių arterijos trombembolija. 2 

19. Pirminė plautinė hipertenzija 2 

20.. Perikarditai 4 

21. Širdies nepakankamumas 2 

22. Reanimacijos ABC 2 

23. Išplėstinė reanimacija 2 

24. Staigi mirtis 2 

25. Hemodinamikos parametrų monitoravimas. Centrinių venų ir 2 

arterijų punkcija ir kateterizavimas 

26. Sinkopės. 2 

27. Hipertenzinė krizė 2 

28. Gyvybei grėsmingos tachiaritmijos. Elektroimpulsinė 

2 

terapija 

29. Bradiaritmijos. Laikinoji elektrinė širdies stimuliacija 2 

30. Širdies tamponada ir perikardo ertmės punkcija. 

2 

Hidrotoraksas ir pleuros ertmės punkcija 

31. Kardiogeninis šokas. Intraaortinė balioninė kontrapulsacija. 2. 

32. Vandens ir elektrolitų balanso, rūgščių-šarmų balanso 

2 

korekcija sergant ūmia kardiovaskuline patologija. 

Transfuziologijos principai. 

33. Intoksikacija kardiovaskulinę sistemą veikiančiais 

2 

medikamentais 

34. Anestetikai ir analgetikai, vartojami intensyviojoje 

kardiologijoje 

2 

54

35. Infekcinis endokarditas. 2 

Ciklo tikslai, turinys, studijų metodai 

Ciklas skirtas vidaus ligų specialybės rezidentūros studijų programai. Šio ciklo tikslas: įsisavinti 

šiuolaikinės kardiologijos pagrindus, išmokti kardiovaskulinių ligų patofiziologiją, diagnostiką, 

diferencinę diagnostiką, mokėti tinkamai pasirinkti gydymo taktiką, teikti pirmą pagalbą atveju. Įsisavinti 

visų invazinių ir neinvazinių tyrimų, taikomų širdies-kraujagyslių ligoms diagnozuoti, parodymus ir 

priešparodymus, mokėti interpretuoti neinvazinių tyrimų rezultatus. 

Cikle numatyta 35 skirtingos temos. Teorinių užsiėmimų mtu Širdies ri kraujagyslių ligų klinikos 

darbuotojai skaito paskaitas. 

Praktikinę ciklo dalį sudaro: 

seminarai, kuriuose rezidentai referuoja literatūrą, aptariami pacientai, tyrimų rezultatai ir jų 

interpretacija,; 

rezidentas šio ciklo metu rotacijos principu dirba priėmimo skyriuje, intensyviosios kardiologijos 

skyriuje, kardiologiniame skyriuje kartu su gydytoju. Priėmimo skyriuje konsultuoja ligonius, 

sprendžia hospitalizacijos klausimus. Intensyviosios kardiologijos skyriuje toliau mokomasi ūmių 

širdies ligų diagnostikos, išmoksta teikti pirmą pagalbą jų atveju. Intensyviosios kardiologijos 

skyriuje rezidentai dalyvauja rytinėse pacientų vizitacijose, aktyviai dalyvauja apklausiant, 

apžiūrint naujus ligonius, sudarant tyrimų ir gydymo planą, stebi ligonių būklę, pildo ligos 

istorijas, išmoksta taikyti reanimacines priemones. Kardiologijos skyriuje kartu su gydytoju 

kuruoja stacionaro ligonius. Be įprastinio ligonio kuravimo dalyvauja visų diagnostinių bei 

gydomųjų procedūrų metu. Kartu su gydytojais įvertinami visų atliekamų neinvazinių ir invazinių 

tyrimų duomenys. Rezidento darbą kontroliuoja kartu dirbantis gydytojas. 

Ciklo metu rezidentai privalo: 

įgyti praktinius įgūdžius apklausiant ligonį, įvertinant jo fizinę būklę, 

išmokti interpretuoti atliktus tyrimus, įsisavinti elektrokardiografijos pagrindus, 

išmoktidiagnozuoti ir tinkamai gydyti širdies-kraujagyslių ligas, teikti pirmą pagalbą 

Temos pavadinimas, trumpas turinio apibūdinimas: 

Pirminė arterinė hipertenzija. 

Širdies ir kraujagyslių ligų prevencija. Širdies ir kraujagyslių ligų paplitimo tendencijos 

Lietuvoje ir pasaulyje. Rizikos veiksnių klasifikacija (tradiciniai ir naujieji netradiciniai rizikos 

veiksniai). Prevencinių programų taikymo patirtis įvairiose šalyse. Pirminė ir antrinė 

prevencija.. Apibrėžimas. Klasifikacija. Rizikos veiksniai. Epidemiologija. Arterinės 

hipertenzijos patogenezė. Arterine hipertenzija sergančių ligonių ištyrimas. Arterinė 

hipertenzija sergančių pacientų rizikos stratifikavimas. Diagnozių formulavimas. Ūminės 

hipertenzinės būklės. 

Arterinės hipertenzijos gydymo principai. Nemedikamentinis AH gydymas. Medikamentinio 

gydymo strategija. Pagrindinių vaistų grupių apibūdinimas ir jų skyrimo indikacijos. Diuretikai. 

Beta adrenoblokatoriai. Kalcio kanalų blokatoriai. AKFI ir ARB. Centrinio veikimo vaistai. 

Arterinės hipertenzijos gydymas vaistų deriniais. Rezistenciška gydymui arterinė hipertenzija. 

Arterinės hipertenzijos gydymo ypatumai atskirose pacientų grupėse. 

Aterosklerozė. Naujas požiūris į aterosklerozę. Pagrindinės patogenezės teorijos. Aterosklerozės 

vystymosi stadijos. Aterosklerozinių plokštelių patomorfologija. Stabilios ir nestabilios plokštelės 

požymiai. Klinikiniai aterosklerozės pasireiškimai ir komplikacijos. 

55

Dislipidemijos. Dislipidemijų patogenezė, etiologija, diagnostika, klasifikacija, normatyvai. Bendras 

ir MTL-cholesterolis DTL-cholesterolis. Trigliceridai. Ne-DTL cholesterolis. Nemedikamentinis 

ie medikamentinis dislipidemijų gydymas. Lipidų kiekį kraujyje mažinantys vaistai HMG-KoA 

reduktazės inhibitoriai (statinai) Fibrinės rūgšties dariniai (fibratai) Omega-3 riebalų rūgštys 

Cholesterolio absorbcijos inhibitoriai Tulžies rūgščių surišikliai (rezinai) Nikotino rūgšties dariniai 

Tarptautinės koronarinės širdies ligos prevencijos nuorodos. 2003 m. Europos kardiovaskulinių 

ligų prevencijos nuorodos CORE ir SCORECARD rizikos vertinimo sistemos 2001 m. Amerikos 

Nacionalinės cholesterolio mokymo programos suaugusiųjų gydymo nuorodos III. Nauji nuorodų 

papildymai. Didelės rizikos koncepcija, pacientų atranka, dispanserizacija. 

Lėtinė koronarinė širdies liga. Patogenezė. Stabili krūtinės angina. Klasifikacija. Diagnostika: krūvio 

mėginiai (veloergometrija, dobutamino mėginys), koronarografija. Stabilios krūtinės anginos 

gydymo principai. Medikamentinis gydymas: nitratai, betaadrenoblokatoriai, kalcio kanalų 

blokatoriai, AKFI, antiagregantai, statinai. Operacinis gydymas. Perkutaninės koronarinės 

intervencijos. 

Ūminiai koronariniai sindromai. Etiologija. Patofiziologija. Nestabili plokštelė. Trombo 

susidarymas. Klinika. Diagnostika: EKG, laboratoriniai tyrimai, echokardioskopija. 

Ūminiai koronariniai sindromai be ST segmento pakilimo (nestabili krūtinės angina/miokardo 

infarktas). Apibrėžimas, rizikos stratifikavimas ūmioje fazėje, išrašant į namus. Gydymo principai. 

Gydymas ūmioje fazėje, hospitalinis periodas. Medikamentinis gydymas: antitrombozitiniai vaistai 

(aspirinas, klopidogrelis, GP IIb/IIIa receptorių blokatoriai), antitrombinai ( nefrakcionuotas 

heparinas, mažos molekulinės masės heparinai), nitratai, betaadrenoblokatoriai, kalcio kanalų 

blokatoriai, AKFI, statinai. 

Ūminiai koronariniai sindromai su ST segmento pakilimu. Diagnostika: EKG, biocheminiai 

miokardo pažeidimo žymenys, skausminis sindromas. Rizikos stratifikavimas Gydymo 

principai.Gydymas ūminėje fazėje, hospitaliniame periode. Medikamentinis gydymas: 

fibrinolitikai, antitrombinai, antitrombocitiniai medikamentai, nitratai, betaadrenoblokatoriai, 

kalcio kanalų blokatoriai, statinai, AKFI. Perkutaninės koronarinės intervencijos. Antrinė 

prevencija. Rizikos faktorių korekcija. Reabilitacinis gydymas. 

Miokardo infarkto komplikacijos. Kardiogeninis šokas, plaučių edema, miokardo infarkto 

ekstenzija, miokardo infarkto ekspansija ir skilvelio remodeliavimas. Širdies plyšimai: laisvosios 

sienelės, tarpskilvelinės pertvaros, papiliarinio raumens. Skilvelio aneurizma. Skilvelio 

pseudoaneurizma,. Prisieniniai trombai ir trombembolijos. Perikarditas (ankstyvas, vėlyvas 

Dreslerio). Širdies ritmo ir laidumo sutrikimai. Apibrėžimas. Etiopatogenezė. Pasitaikymo dažnis. 

Klinikiniai simptomai. Instrumentiniai nustatymo būdai. Gydymo principai 

Tachiaritmijos. Prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas. Supraventrikulinės tachikardijos. Skilvelinės 

tachikardijos. Etiologija, diagnostika, EKG diferencinė diagnostika. Medikamentinis ir 

nemedikamentinis gydymas. Antiaritminiai preparatai. 

Bradiaritmijos. Sinusinė bradikardija. Sinoatrialinės blokados. Atrioventrikulinės blokados. 

Intraskilvelinio laidumo sutrikimai. Etiologija, diagnostika, gydymas. 

Kardiomiopatijos: diliatacinė, hipertrofinė, restrikcinė. Patologija.Patofiziologija. Etiologija. 

Klinika. Diagnostika. Gydymas: medikamentinis ir nemedikamentinis. 

Miokarditai: etiologija, klinika, diagnostika, gydymas. 

Įgytos širdies ydos: mitralinė, stenozė, mitralinio vožtuvo nesandarumas, aortos vožtuvo stenozė, 

aortos vožtuvo nesandarumas. Kombinuotos ydos. Diagnostika: anamnezė, objektyvus ištyrimas 

echokardiografija. Medikamentinio gydymo principai. Indikacijos operaciniam gydymui. Ūminis 

vožtuvų protezų nepakankamumas. Mechaninis vožtuvų protezų nepakankamumas, protezo žiedo 

plyšimas, protezo trombozė: klinika, diagnostika, gydymo taktika. 

Aortos ligos. Aortos aneurizmos. Aortos atsisluoksniavimas. Aortos trauma. Klinika. 

Diagnostika: transtorakalinė echokardioskopija, transezofaginė echokardioskopija, kompiuterinė 

tomografija, angiografija. Gydymas. 

Plaučių arterijos trombembolija. Epidemiologija. Diagnostika: EKG, echokardioskopija, 

kompiuterinė tomografija, angiografija. Gydymas medikamentais: fibrinolitikai, antikoaguliantai. 

56

Pirminė plautinė hipertenzija. Epidemiologija, patologija, patofiziologija, klinika. Diagnostika; 

rentgenologinis tyrimas, echokardiografija, spiralinė KT. Magnetinis rezonansas. Plaučių funkcijos 

tyrimai, krūvio mėginai. Angiografija. Gydymas 

Perikarditai. Perikardo anatomija ir fiziologija. Perikarditų etiologija. Eksudacinis perikarditas. 

Širdies tamponada: patofiziologija, klinika. Konstrikcinis perikarditas. Gydymas. 

Širdies nepakankamumas. Epidemiologija. Širdies nepakankamumo prevencija. Nauja ŠN 

klasifikacija. Širdies nepakankamumo patologija. Klinikiniai ŠN modeliai: sistolinis ir diastolinis 

ŠN. Širdies nepakankamumo etiologija. Patofiziologija. Širdies nepakankamumo simptomų 

priežastys. Širdies nepakankamumu sergančių ligonių klinikinis įvertinimas. Diagnostinės 

procedūros žinomo ir įtariamo širdies nepakankamumo atvejais. Ūminio širdies nepakankamumo 

gydymas. Lėtinio širdies nepakankamumo gydymas . Bendros priemonės. Nefarmakologinės 

priemonės: pacientų mokymas; dieta; rūkymo nutraukimas; fizinio krūvio programa; reabilitacinės 

priemonės. Skysčių balanso kontrolė.Atsako į gydymą vertinimas: simptomų ir požymių dinamika; 

fizinio krūvio tolerancijos ir širdies darbo gerėjimas; neurohormoninio aktyvumo pokyčiai. 

Imunizacija. Medikamentinė terapija. Diuretikai. AKF inhibitoriai. Angiotenzino II receptorių 

blokatoriai. Kiti (ne-AKFI ) vasodilatatoriai. Beta-adrenoreceptorių blokatoriai. Aldosterono 

antagonistai. Dioksinas. Antikoaguliantai. Elektrofiziologinės procedūros. Elektrinė širdies 

stimuliacija ūminio ŠN atvejais: prieširdžių stimuliacijos privalumai. Elektrinės širdies 

stimuliacijos rūšys lėtinio ŠN atvejais. Resinchronizacinė terapija. Chirurginiai gydymo metodai 

Širdies nepakankamumo prognozė. 

Reanimacijos ABC. Mirties sąvoka. Klinikinės mirties požymiai. Pirminės reanimacijos algoritmas. 

Pirmoji pagalba užspringus. 

Išplėstinė reanimacija. Apibrėžimas, tikslai. Medikamentai, naudojami išplėstinės reanimacijos metu, 

ir jų tikslus dozavimas. Asistoliniai donorai. 

Staigi mirtis. Epidemiologija. Staigios mirties priežastys. Klinikinės charakteritikos. Asistolija. 

Skilvelių virpėjimas/tachikardija. Elektromechaninė disociacija. Gydymas. Staigios mirties 

prevencija. 

Hemodinamikos parametrų monitoravimas. Centrinių venų ir arterijų punkcija ir 

kateterizavimas. Neinvaziniai hemodinamikos parametrų monitoravimo metodai. Invazinis 

hemodinamikos monitoravimas: invazinis AKS matavimas, centrinio veninio spaudimo 

matavimas, pleištinis plaučių kapiliarų spaudimas, minutinio širdies tūrio nustatymas 

termodiliucijos metodu. Centrinių kraujagyslių punkcijos ir kateterizavimo metodikos, indikacijos, 

komplikacijos. Plaučių arterijos kateterizacija. 

Sinkopės. Epidemiologija. Patofiziologija. Klasifikacija. Diagnostika. gydymas 

Hipertenzinė krizė. Klasifikacija, klinika. Hipertenzinės krizės gydymas 

Gyvybei grėsmingos tachiaritmijos. Elektroimpulsinė terapija. Gyvybei grėsmingų ritmo 

sutrikimų skubi diagnostika, pirmoji pagalba. Elektroimpulsinės terapijos metodika, komplikacijos. 

Bradiaritmijos. Laikinoji elektrinė širdies stimuliacija. Bradiaritmijų diagnostika, indikacijos 

laikinąjai elektrinei širdies stimuliacijai. Laikinosios elektrinės širdies stimuliacijos būdai: išorinė, 

endokardinė, epikardinė. Laikinosios endokardinės stimuliacijos metodika, komplikacijos. 

Širdies tamponada ir perikardo ertmės punkcija. Hidrotoraksas ir pleuros ertmės punkcija. 

Širdies tamponados klinika, etiologija, diagnostika. Skubios perikardo ertmės punkcijos indikacijos 

, metodika ir komplikacijos. Hidrotoraksas: klinika, etiologija, diagnostika. Skubios pleuros ertmės 

punkcijos indikacijos, metodika, komplikacijos. 

Kardiogeninis šokas. Intraaortinė balioninė kontrapulsacija. Etiologija, patofiziologija, klinika. 

Medikamentinio gydymo principai. Indikacijos intraaortinei balioninei kontrapulsacijai, metodika, 


57

Infekcinis endokarditas. Epidemiologija. Patofiziologija. Klinika. Diagnostika ir gydymas. Infekcinio 

endokardito komplikacijų diagnostika ir gydymas: ūminis širdies nepakankamumas, septinis šokas, 

embolinės komplikacijos. 

Vandens ir elektrolitų balanso, rūgščių-šarmų balanso korekcija sergant ūmia kardiovaskuline 

patologija. Transfuziologijos principai. Hipovolemijos korekcija. Hipokalemijos bei 

hiperkalemijos klinika, korekcija. Hiponatremijos ir hiponatremijos korekcija. Hemotransfuzijos 

strategija. 

Intoksikacija kardiovaskulinę sistemą veikiančiais medikamentais. Intoksikacija širdį veikiančiais 

glikozidais: klinika, diagnostika, gydymas. Antiaritminių medikamentų perdozavimas: klinika, 

elektrokardiografinė diagnostika, gydymas. Antikoaguliantų perdozavimas, gydymas. 

Anestetikai ir analgetikai, vartojami intensyviojoje kardiologijoje. Vietinė anestezija. Trumpalaikė 

intraveninė anestezija. Narkotiniai analgetikai: dozavimas, perdozavimas, antidotai. 

Literatūra: 

Braunwald‘s Heart Disease: A Textbook of Cardiovascular Medicine. Douglas P. Zipes, Eugene 

Braunwald. 7th edition. WB Saunders Company, 2004. 

Guidelines on Management of Acute Myocardial infarction in patients presenting with ST segment 

elevation 2003 - www.escardio .org 

Joint Task force on Hypertrophic Cardiomyopathy 2003 - www.escardio .org 

Management of cardiovascular diseases during pregnancy 2003 - www.escardio .org 

Gudelines for the diagnosis and treatment of chronic heart failure - www.escardio .org 

Cardiovascular Thrombosis. Valentin Fuster, Eric J. Topol. 2002, NY. 

Management of acute Coronary Syndromes. Christopher P. Connon. 202, Boston. 

Cardiac Intensive Care. Brown. 2001. 

www.escardio.org/guidlines 

Žinių ir gebėjimų įvertinimo tvarka: 

Rezidento dienyne žymimas ligonių, kuriuos kuruoja ciklo metu, sąrašas. Išklausius teorinę dalį bei 

įvaldžius būtinus praktinius įgūdžius ir savarankiškai kuravus 60 ligonių, gaunamas rezidentūros vadovo 

bei ciklo kuratoriaus parašas. Ciklo pabaigoje rezidentas laiko įskaitą, kuri vertinama dešimtbalėje 

sistemoje. Įskaitos klausimuose yra teorinė ir praktinė dalys. Klausimai paruošti pagal ciklo programą. 

Rezidentūros bazė: 

VŠĮ Vilniaus Universiteto Santariškių klinikų Širdies ir kraujagyslių ligų klinika. 

Rezidento vadovas: 

Audrius Aidietis (gydytojas kardiologas, docentas, medicinos mokslų daktaras, praktinio darbo patirtis 26 

metai); 

Birutė Abraitienė (gydytojas kardiologas, docentas, medicinos mokslų daktaras, praktinio darbo patirtis 36 

metai); 

Egidijus Berūkštis (gydytojas kardiologas, docentas, medicinos mokslų daktaras, praktinio darbo patirtis 

21 metai); 

Aleksandras Kibarskis (gydytojas kardiologas, docentas, medicinos mokslų daktaras, praktinio darbo 

patirtis 29 metai); 

Jonas Misiūra (gydytojas kardiologas, docentas, medicinos mokslų daktaras, praktinio darbo patirtis 28 

metai); 

Alfredas Rudys (gydytojas kardiologas, docentas, medicinos mokslų daktaras, praktinio darbo patirtis 29 

metai); 

58

Birutė Petrauskienė (gydytojas kardiologas, docentas, medicinos mokslų daktaras, praktinio darbo patirtis 

26 metai); 

Žaneta Petrulionienė (gydytojas kardiologas, docentas, medicinos mokslų daktaras, praktinio darbo patirtis 

20 metų); 

Rima Steponėnienė (gydytojas kardiologas, docentas, medicinos mokslų daktaras, praktinio darbo patirtis 

32 metai); 

Pranas Šerpytis (gydytojas kardiologas, vyr.m.darb., medicinos mokslų daktaras, praktinio darbo patirtis 

22 metai); 

Germanas Marinskis (gydytojas kardiologas, docentas, medicinos mokslų daktaras, praktinio darbo patirtis 

19 metai); 

14.3. Rezidentūros koordinatorių, rezidentų vadovų mokslinės ir pedagoginės veiklos aprašai: 

59

Pulmonologijos ciklo programa 

Bendra pulmonologijos ciklo apimtis 6 kreditai (240 valandų). Ciklo praktinės dalies apimtis 120 

valandų. Pulmonologijos ciklas vykdomas VšĮ VUL Santariškių klinikos Pulmonologijos ir 

alergologijos centre Vilniuje. 

Programos tikslas supažindinti terapijos specialybės gydytoją rezidentą su klinikinės 

pulmonologijos pagrindais, plaučių ligų prevencijos, diagnostikos ir gydymo principais. 

Susipažinti su bronchoskopijos ir bronchologinių procedūrų, pleuros ertmės punkcijos ir 

drenavimo, pleuros biopsijos, plaučių funkcijos mėginių indikacijomis, kontraindikacijomis, jų 

atlikimo techniką. 

Terapijos specialybės gydytojas rezidentas turi įgyti įgūdžių atlikti klinikinį kvėpavimo organų 

tyrimą, gebėti įtarti dažniausiai pasitaikančias plaučių ligas, suteikti pirmąją medicininę pagalbą 

urgentinių plaučių būklių atvejais. 

Pulmonologijos ciklą sudaro dvi dalys (temos), skirtos skirtingiems pulmonologinių ligonių 

diagnostikos ir gydymo klausimams išspręsti. Pulmonologijos ciklo dalys (temos) pateiktos 

lentelėje. 

Pulmonologijos ciklo dalys (temos) 

Nr. Temos pavadinimas Trukmė 

kreditais 

Teorinė 

dalis, val. 

1 Klinikinė pulmonologija 3 60 

2 Plaučių ligų instrumentinė diagnostika ir gydymas 3 60 

Klinikinės pulmonologijos dalies potemės: 

Bronchų ir plaučių anatomija, histologija ir fiziologija: bronchų ir plaučių anatomija; bronchų, 

plaučių ir pleuros histologija; imunokompetentinės kvėpavimo takų ir plaučių parenchimos 

ląstelės; gynybiniai plaučių mechanizmai, kvėpavimo sistemos fiziologija. 

Plaučių ligomis sergančių ligonių tyrimas: klinikiniai tyrimo metodai; radiologiniai plaučių tyrimo 

metodai; plaučių funkcijos tyrimai; skreplių tyrimas; bronchologiniai tyrimo metodai; 

nebronchoskopiniai plaučių biopsijos metodai. 

Pulmonologiniai sindromai ir patologinės būklės: bronchų obstrukcijos sindromas; kvėpavimo 

nepakankamumas, ūminio respiracinio distreso sindromas; diferencinė periferinių plaučių 

darinių diagnostika; diferencinė diseminacijos ir difuzinių intersticinių plaučių pokyčių 

diagnostika; kraujavimas iš plaučių. 

Bronchų bei plaučių sklaidos sutrikimai ir paveldimos ligos. 

Kvėpavimo takų ligos: ūminis bronchitas; lėtinis bronchitas; lėtinė obstrukcinė plaučių liga; 

bronchinė astma; kvėpavimo takų uždegimo vertinimas; bronchektazės; cistinė fibrozė; 

trachėjos ir bronchų osteochondropatija; bronchų svetimkūniai. 

Infekcinės plaučių parenchimos ligos: plaučių uždegimas; plaučių abscesas; aktinimikozė ir 

nokardiozė; grybelių sukeltos plaučių ligos; parazitų sukeltos plaučių ligos. 

Intersticinės plaučių ligos: plaučių sarkoidozė; idiopatinis fibrozuojantis alveolitas; obliteruojantis 

bronchiolitas; egzogeninis alerginis alveolitas; eozinofilinė pneumonija, retos intersticinės 

plaučių ligos. 

Pleuros ligos: eksudacinis pleuritas; mezotelioma; spontaninis pneumotoraksas. 

Plaučių kraujagyslių ir kraujotakos ligos bei patologinės būklės: plautinė hipertenzija; plaučių 

arterijos tromboembolija; lėtinė plautinė širdis. 

Plaučių vėžys. 

60

Miego apnėjos sindromas. 

Tabako rūkymas: tabako rūkymo poveikis žmogaus sveikatai; tabako rūkymo įtaka kvėpavimo 

organams; pagalba metantiesiems rūkyti. 

Plaučių ligų instrumentinės diagnostikos ir gydymo dalies potemės: 

1. Indikacijos ir kontraindikacijos fibrobronchoskopijai bei bronchoskopijai rigininiu 

(kietuoju) bronchoskopu. Tiriamojo paruošimas bronchoskopijai. 

2. Bronchų ir plaučių biopsijos metodai: endobronchinė šepetėlinė ir žnyplelinė biopsija; 

bronchoskopinė plaučių audinio biopsija; adatinė biopsija. 

3. Bronchoalveolinis lavažas. 

4. Bronchų sanacija. 

5. Bronchoskopinė intubacija. Dilatacinė tracheostomija. 

6. Kraujavimo iš plaučių stabdymas. 

7. Bronchologiniai ankstyvosios plaučių vėžio diagnostikos būdai (autofluorescensinė 

bronchoskopija ir kt.). 

8. Bronchologiniai plaučių vėžio išplitimo (stadijos) nustatymo būdai. 

9. Indikacijos ir kontraindikacijos pleuros ertmės punkcijai, drenavimui bei pleuros biopsijai. 

Ligonio paruošimas šioms procedūroms. 

10. Pleuros ertmės punkcijos technika. 

11. Pleuros ir plaučių sonoskopija. 

12. Intervenciniai pleuros ligų gydymo metodai sergant infekcinėmis ir neoplazinėmis ligomis. 

13. Spirometrija: atlikimo technika, vertinimas. 

14. Inhaliacinis bronchodilatacinis mėginys. Bronchų provokacinis mėginys. 

15. Dujų difuzijos plaučiuose tyrimas. 

16. Fizinio pajėgumo (deguonies suvartojimo) tyrimas. 

17. Polisomnografija. 

18. Kraujo dujų tyrimas. 

Žinių ir gebėjimų įvertinimo tvarka 

Pulmonologijos ciklo pabaigoje įvertinamos gydytojo rezidento teorinės žinios ir praktiniai 

įgūdžiai. Įvertinamas rezidento gebėjimas kliniškai ištirti pacientą, vertinti krūtinės ląstos 

rentgenogramas ir kompiuterines tomogramas, plaučių funkcijos tyrimo rodiklius, žinoti 

indikacijas ir kontraindikacijas kvėpavimo sistemos instrumentiniams tyrimams. 

Pulmonologijos ciklo pabaigoje gydytojas rezidentas teorinės žinios ir praktiniai įgūdžiai 

įvertinami pažymiu dešimtbalėje vertinimo sistemoje. 

Pulmonologijos ciklo koordinatorius: doc. R. Nargėla 

Rezidentų vadovai: doc. dr. R. Nargėla (gydytojas pulmonologas, 37 metų darbo stažas), doc. dr. 

E. Danila (gydytojas pulmonologas, 12 metų darbo stažas). 

Rezidentūros vieta: VšĮ VUL Santariškių klinikos Pulmonologijos ir alergologijos centras. 

Rekomenduojamas literatūros sąrašas: 

Ambrozaitis A., Gulbinovič J., Marcinkutė A. Infekcijos ir priešinfekciniai vaistai. Vilnius, 

2004. 

Cicėnas S. Plaučių vėžio gydymas. Vilnius, 2001. 

Dubakienė R. Alergologija. Vilnius, 2002. 

Naudžiūnas A. Plaučių arterijų trombinė embolija. Kaunas, 1998. 

Malakauskas K., Sakalauskas R. Funkcinė kvėpavimo diagnostika. Kaunas: Kauno medicinos 

universiteto leidykla, 2000. 

Pasaulinė LOPL diagnostikos, gydymo ir prevencijos strategija. Atnaujinta 2003. Santrauka. 

2003. 

Sakalauskas R., Bagdonas A., Blažienė A., Bojarskas J., Danila E. Vaikų ir suaugusiųjų astmos 

diagnostikos ir gydymo sutarimas// Medicina. 2005. 41(3).251-278. 

61

Stakišaitis D., Danila E. Farmakologinio budrumo pagrindai (metodinės rekomendacijos). 

Vilnius: Žygimantų spaustuvė, 2004, 112 p. 

Šatkauskas B., Danila E. Klinikinė pulmonologija, antrasis papildytas ir pataisytas leidimas. 

Vilnius: Vaistų žinios, 2004, 426 p. 

Annesi-Maesano I., Gulsvik A., Viegi G. Respiratory epidemiology in Europe// 

Eur.Respir.Mon. 2000. Vol. 5. N. 15. 

Bartlett J.G., Dowell S.F., Mandell L.A. et al. Practice guidelines for the management of 

community-acquired pneumonia in adults// Clin. Inf. Dis. 2000. Vol. 31. P. 347-382. 

Boe J., Estenne M., Weder W. Lung transplantation// Eur.Respir.Mon. 2003. Vol. 8. N. 26. 

Buist S., Mapp C.E. Respiratory diseases in Women// Eur.Respir.Mon. 2003. Vol. 8. N. 25. 

Cazzola M., Blasi F., Ewig S. Antibiotics and the lung// Eur.Respir.Mon. 2004. Vol. 9. N. 28. 

Chung F., Fabbri L.M. Asthma// Eur.Respir.Mon. 2003. Vol. 8. N. 23. 

Clark T.J.H. et al. Global strategy for asthma management and prevention. National institutes 

of health, 2003. 

Demedts M., Delcroix M., Verhaeghe R., Verleden G.M. Pulmonary vascular pathology: a 

clinical update// Eur.Respir.Mon. 2004. Vol. 9. N. 27. 

Evans T.W., Griffiths M.J.D., Keogh B.F. ARDS// Eur.Respir.Mon. 2004. Vol. 9. N. 27. 

Gosselink R., Stam H. Lung function testing// Eur.Respir.Mon. 2005. Vol. 10. N. 31. 

Loddenkemper R., Antony V.B. Pleural diseases// Eur.Respir.Mon. 2002. Vol. 7. N. 22. 

Macfarlane J. et all. BTS guidelines for the management of community asquired pneumonia in 

adults, 2004 update. 

Mandell L.A., Bartlett J.G., Dowell S.F. et all. Update of practice guidelines for the 

management of community-asquired pneumonia in immunocompetent adults. IDSA 

quidelines// Clin. Infect. Dis., 2003; 37: 1405-1433. 

Mapp C.E. Occupational lung disorders// Eur.Respir.Mon. 1999. Vol. 4. N. 11. 

McNicholas W.T. Respiratory disorders during sleep// Eur.Respir.Mon. 1999. Vol. 4. N. 10. 

Olivieri D., Bois R.M. Interstitial lung diseases// Eur.Respir.Mon. 2000. Vol. 5. N. 14. 

Pauwels R., Anthonisen N., Bailey W.C. et al. Global strategy for diagnosis, management, and 

prevention of chronic obstructive pulmonary disease: NHLBI/WHO Workshop, 2003. 

Roussos C. Mechanical ventilation from intensive care to home care// Eur.Respir.Mon. 1998. 

Vol. 3. N. 8. 

Semenzato G. AIDS and the lung// Eur.Respir.Mon. 1995. Vol. 1. N. 2. 

Spiro S.G. Lung cancer// Eur.Respir.Mon. 2001. Vol. 6. N. 17. 

Strausz J. Pulmonary endoscopy and biopsy techniques// Eur.Respir.Mon. 1998. Vol. 3. N. 9. 

Wallaert B., Chanez P., Godard P. The nose and lung diseases// Eur.Respir.Mon. 2001. Vol. N. 

18. 

62

1. Ciklo pavadinimas. Reumatologija 

2. Apimtis kreditais. 4 kreditai/160 val. 

3. Ciklo praktinė dalis valandomis. 148 val. 

Eil. 


Nr. 

1 Reumatinėms ligoms būdingi klinikinai požymiai, pagrindiniai 

diagnostikos metodai, gydymo principai. 

Teorinė 

dalis, val 

2 val. 

2 Reumatoidinis artritas ir seronegatyviosios spondiloartropatijos: 

etiologija, patogenezė, klinikiniai požymiai, laboratorinė ir radiologinė 

diagnostika, diagnostiniai kriterijai, gydymas, prognozė. 

2 val. 

3. Mikrokristaliniai artritai ir metabolinės artropatijos: etiologija, 

patogenezė, klinikiniai požymiai, laboratorinė ir radiologinė diagnostika, 

gydymas, prognozė. 

2 val. 

4 Degeneracinės sąnarių ir stuburo ligos: pagrindinės klinikinės formos, 

patogenezė, klinikiniai požymiai, diagnostika, gydymas, prognozė. 

Minkštųjų audinių, kremzlės, kaulų ligos: patogenezė, klinikiniai 

požymiai, diagnostika, gydymas, prognozė. 

5 Sisteminės jungiamojo audinio ligos: etiopatogenezė, klinikiniai 

požymiai, laboratorinė diagnostika, gydymas 

6. Ūmios reumatologinės būklės- patogenezė, klinikiniai požymiai, 

diagnostika, skubi pagalba, tolimesnis gydymas, prognozė. 

2 val. 

2 val. 

2 val. 


Reumatologijos ciklas skirtas vidaus ligų specialybės rezidentūros studijų programai. Šio ciklo 

tikslas pateikti rezidentams naujausias žinias apie reumatinių ligų profilaktikos, diagnostikos ir 

gydymo principus. Cikle numatyta šešios skirtingos temos ir kiekvienai temai skiriama po dvi 

valandas teoriniams užsiėmimams. Teorinių užsiėmimų metu Reumatologijos centro darbuotojai 

skaito paskaitas. Likusi dalis – 148 val. skirta praktiniams užsiėmimams. 


a) seminarai, kuriuose rezidentai referuoja literatūrą, aptariami pacientai, tyrimų rezultatai ir jų 

interpretacija; 

b) rezidentai betarpiškai bendrauja su ligoniais, analizuoja reumatinių ligų sindromus, numato 

ligonio ištyrimo būdus ir interpretuoja gautus rezultatus su rezidentūroje dalyvaujančiais 

dėstytojais ir rezidentūros vadovais. 

c) ieško informacijos šaltinių leidžiančių greičiau ir tiksliau nustatyti diagnozę.. 

Ciklo metu rezidentas privalo išmokti diagnozuoti reumatinius sindromus ir įtarti reumatinę ligą. 

Tikslu užtikrinti nuolatinį studijų kokybės gerinimą, rezidentūros programa gali būti keičiama ar 

papildyta naujomis teorinėmis temomis. 

63

5. Temos pavadinimas ir trumpas turinys 

1. Reumatinėms ligoms būdingi klinikinai požymiai, pagrindiniai diagnostikos metodai, gydymo 

principai. 

Skeleto ir raumenų sistema (anatomija, fiziologija, biomechanika; patologija, susijusi su 

reumatinėmis ligomis; biochemijos klausimai, susiję su reumatinėmis ligomis). Imuninė sistema 

(funkcija, autoimuninis procesas, imunomoduliacijos principai). Reumatinių ligų epidemiologija, 

klasifikacija, klinikiniai simptomai; reabilitacijos principai. Reumatinėms ligoms gydyti skiriami 

vaistai: nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, jų veikimo mechanizmas, šalutinis poveikis ir 

sukeliamos komplikacijos; kortikosteroidai, jų veikimo mechanizmas, vartojimo būdai, šalutinis 

poveikis ir sukeliamos komplikacijos; patogeneziniai vaistai, jų veikimo mechanizmai, vartojimo 

būdai, šalutinis poveikis ir sukeliamos komplikacijos. Sergančiojo reumatine liga tyrimas 

(anamnezė, klinikiniai, hematologiniai, biocheminiai, imunologiniai, citologiniai, 

histopatologiniai, mikrobiologiniai tyrimai ir jų pokyčiai, būdingi reumatinėms ligoms; 

instrumentiniai tyrimai (klinikinės fiziologijos, sonoskopijos, endoskopijos, radiologiniai, 

elektromiografiniai ir kt.) ir jų pokyčiai, būdingi reumatinėms ligoms. 

2. Reumatoidinis artritas ir seronegatyviosios spondiloartropatijos: etiologija, patogenezė, 

klinikiniai požymiai, laboratorinė ir radiologinė diagnostika, diagnostiniai kriterijai, gydymas, 

prognozė. 

Reumatoidinis artritas. Infekcinės artropatijos: infekcinis artritas (pūlinis, tuberkuliozinis, artritas 

sergant Laimo liga); reaktyviosios ir poinfekcines artropatijos (urogenitalinės, Reiterio liga, po 

dizenterijos, žarnų šuntavimo ir kt.). Reumatas. Ankilozinis spondilitas ir kitos uždegiminės 

spondilopatijos. Psoriazinis artritas ir enteropatines artropatijos- 

3. Mikrokristaliniai artritai ir metabolinės artropatijos: etiologija, patogenezė, klinikiniai požymiai, 

laboratorinė ir radiologinė diagnostika, gydymas, prognozė. 

Podagra ir kitos kristalinės artropatijos (chondrokalcinozė, hidroksiapatitų susikaupimo liga). 

Specifinės artropatijos (Jaccoud, artropatija sergant sarkoidoze, gaurelinis-mazgelinis sinovitas, 

palindrominis reumatas, intermituojanti sąnarių vandenė). Antriniai reumatiniai sindromai. 

4. Degeneracinės sąnarių ir stuburo ligos: pagrindinės klinikinės formos, patogenezė, klinikiniai 

požymiai, diagnostika, gydymas, prognozė. Minkštųjų audinių, kremzlės, kaulų ligos: patogenezė, 

klinikiniai požymiai, diagnostika, gydymas, prognozė. 

Artrozė ir degeneracinės stuburo ligos (deformuojančios dorsopatijos, spondiliozė, kitos 

spondilopatijos, tarpslankstelinio disko ligos). Raumenų ligos (miozitas, kitos raumenų ligos). 

Kitos minkštųjų audinių ligos (sinovitas, tenosinovitas, bursopatijos, entezopatijos fibroblastinės 

ligos, fibromialgija, panikulitas, kitos ligos). Kaulų tankio ir struktūros pakitimai (osteomaliacija, 

osteoporozė, osteopetrozė, osteonekrozė, Pedžeto liga), kitos kaulų ligos) (algoneurodistrofija, 

osteolizė). Chondropatijos, osteochondrodisplazijos ir kitos kremzlės ligos (jaunatvinė 

osteochondrozė, kitos osteochondropatijos, Titce sindromas, disekuojantis osteochondritas ir kt.). 

5. Sisteminės jungiamojo audinio ligos: etiopatogenezė, klinikiniai požymiai, laboratorinė 

diagnostika, gydymas 

Sisteminė raudonoji vilkligė. Nėštumas ir sisteminė raudonoji vilkligė. Pseudovilkliginis 

sindromas (lupus like sindromas). Dermatomiozitas. Antrinis dermatomiozitas ir jo gydymas. 

Polimiozitas. Sisteminė sklerozė. CREST sindromas. Kitas sisteminis jungiamojo audinio 

pažeidimas (Sjogreno sindromas, “dengiantys” sindromai, reumatinė polimialgija, eozinofilinis 

fascitas, recidyvuojantis panikulitas). 

6. Ūmios reumatologinės būklės 

Ūmi autoimuninė krizė; skleroderminis inkstas; kaulų čiulpų slopinimas, gydant vaistais; kaulų 

aseptinė nekrozė; ūmus sinovinės plėvės plyšimas, kaklinės stuburo dalies mielopatija, sergant 

reumatoidiniu artritu; slankstelio lūžis;”cauda equina” sindromas; ūmi išialgija. Nėštumas ir 

reumatinės ligos. 

64

Privalomas dalykas 


1. Venalis A. Reumatoidinis artritas. Vilnius 2000. 180 p. 

2. Butrimiene I. Mikrokristaliniai artritai : mokomoji priemonė.Vilnius 1998. 64 p. 

3. Dadonienė J. Imunologiniai metodai reumatologijoje. Vilnius 1997. 193 p. 

4. Dadonienė J. Sisteminiai vaskulitai ir kitos retos reumatinės ligos. Vilnius 2004. 243 p. 




Rezidentūros bazė: 

VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Reumatologijos centras 

10. Rezidentūros vadovas. 

Prof. A.Venalis, habilituotas daktaras, reumatologijos šakoje dirbantis nuo 1978 m. 

65

XXXV. 

XXXVI. 

XXXVII. 

Ciklo pavadinimas: Laboratorinė medicina (ne laboratorinės medicinos rezidentams) 

Apimtis kreditais: 1 kreditas (40 val.) 



1. Įvairių veiksnių įtaka laboratoriniams tyrimams – 3 val. 

preanalizinis, analizinis ir poanalizinis tyrimo etapai 

ir jų ypatumai 

2. Laboratorinių tyrimų metodologiniai principai 3 val. 

3. Skirtingų Laboratorinės medicinos sričių darbo 

specifika 

4 val. 

XXXVIII. Ciklo tikslai ir turinys, studijų metodai. 

Ciklas skirtas vidaus ligų specialybės rezidentūros studijų programai. 

Laboratorinės medicinos ciklas apima pagrindines laboratorinio tyrimo fazes (akcentuojant 

preanalizinę ir poanalizinę), pagrindinius laboratorinių tyrimų metodologinius principus. 

Rezidentas supažindinamas su įvairių laboratorinės medicinos sričių (klinikinės biochemijos, 

laboratorinės hematologijos, klinikinės imunologijos, klinikinės mikrobiologijos, urinalizės ir 

organizmo skysčių citologijos) darbo organizavimo specifika ir principais. 

Cikle numatytos trys skirtingos temos teoriniams užsiėmimams. Teorinių užsiėmimų metu 

Fiziologijos, biochemijos ir laboratorinės medicinos katedros darbuotojai skaito paskaitas. Likusi 

dalis – 30 val. skirta praktiniams užsiėmimams. 


a) seminarai, kuriuose rezidentai referuoja literatūrą, aptariami pacientai, tyrimų rezultatai 

ir jų interpretacija (14 valandų); 

b) praktikos darbai, kurių metu rezidentas išmoksta atlikti dažniausius skirtingose 

laboratorijose atliekamus tyrimus (16 valandų). 

Ciklo metu rezidentas turi išmokti vertinti klinikinių, preanalizinių, analizinių ir poanalizinių 

veiksnių įtaką laboratoriniams tyrimams, interpretuoti laboratorinius rodiklius, susipažinti su 

pagrindiniais laboratorinės dignostikos metodais ir suprasti laboratorinės medicinos vaidmenį 

bendrame paciento priežiūros procese. 

26. Ciklo temos 

26.1. Temos pavadinimas. Įvairių veiksnių įtaka laboratoriniams tyrimams – 

preanalizinis, analizinis ir poanalizinis tyrimo etapai ir jų ypatumai: 

Laikas nuo tyrimo užsakymo iki rezultato atidavimo ir įtakojantys veiksniai 

Natūralus ir įtakojamas biologinio bandinio nepastovumas 

Ėminių paėmimo metodai ir jų įtaka tyrimo rezultatams 

Vaistų įtaka tyrimo rezultatams 

Ligų įtaka tyrimo rezultatams 

Šiuolaikinės ėminių registravimo ir transportavimo sistemos, kompiuterinės duomenų analizės 

principai 

Laboratorinės informacinės sistemos privalumai ir trūkumai. 

26.2. Temos pavadinimas. Laboratorinių tyrimų metodologiniai principai: 

rankinio laboratorinio tyrimo ypatumai; 

instrumentinio laboratorinio tyrimo ypatumai ir principai: 

pusiau automatinių analizatorių veikimo principai; 

automatinių analizatorių veikimo principai; 

kolorimetrinis, spektrofotometrinis, turbidimetrinis, nefelometrinis, liepsnos 

fotometrinis, elekroforezė, chromatografinis (dujų bei skysčio), imunofermentinis, 

radioimuninis, imunofluorescentinis, liuminescentinis, impedansinis, radiodažnuminis, 

66

tėkmės citometrinis, optinis ir kiti analizatorių tyrimų veikimo principai bei laboratorinių 

analičių nustatymo metodai; 

molekulinės diagnostikos principai ir metodai . 

5.3. Temos pavadinimas. Skirtingų Laboratorinės medicinos sričių darbo specifika: 

Klinikinėje biochemijoje 

Laboratorinėje hematologijoje 

Klinikinėje imunologijoje 

Klinikinėje mikrobiologijoje 

Urinalizės ir organizmo skysčių citologijos laboratorijoje. 



1. Pagrindinės literatūros sąrašas Kučinskienė Z. Klininikinė laboratorinė diagnostika. I, II, 

III, IV dalys. Vilnius, 1994, 1994, 1996, 1998 

2. Abaravičius A. Klininikinė laboratorinė diagnostika. Hemostazės sistemos fiziologija. 

Vilnius, 1997. 36 p 

3. Kučinskienė Z. Laboratorinių tyrimų žinynas, Vilnius, 2001 

4. Fundametals of Clinical Chemistry, Ed. Tietz N.W. 1996, 1010p. 

5. Clinical diagnosis and management by laboratory methods. Ed. Henry J.B. 18 th edition, 

1979, 1991. 

6. A.V.Hoffbrand and J.E.Pettit. Essential haematology, 3 rd edition. Blackwell Scientific 

Publication, 1993. 

7. Laboratory test handbook, 4 th edition, 1996; 

8. Clinical laboratory diagnosis. Ed. Lotar Thomas, 1998. 

9. Laboratorinė medicina. 1999 - tęstinis leidinys. 

10. Wintrobe's Clinical hematology, 10 th edition, Williams&Willkins, Lippincott, 1999. 





VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Laboratorinės diagnostikos centras 


Universiteto dėstytojai, licencijuoti laboratorinės medicinos gydytojai, turintys ne mažesnį kaip 5 

metų darbo stažą pagal profesinę kvalifikaciją. 

Prof. habil. dr. Zita Aušrelė Kučinskienė 

Lekt. dr. Reda Matuzevičienė 

Lekt. dr. Loreta Bagdonaitė 

67

Ciklo pavadinimas: Alergologija ir klinikinė imunologija 

2. Apimtis kreditais: 6( 240 val.) 

3.Ciklo praktinė dalis: 216 val. 

Eil.Nr. Temos pavadinimas Teorinė dalis, val. 

1. Alerginės kvėpavimo sistemos ligos 4val. 

2. Alerginės akių ligos 2val. 

3. Alerginės odos ligos 6val. 

4. Anafilaksija 2val. 

5. Maisto alergija ir netoleravimas 2 val. 

6. Medikamentinė alergija ir vaistų netoleravimas 4 val. 

7. Alergija vabzdžiams 2 val. 

8. Imunodeficitai 2 val. 

9. Specifinė alerginių ligų diagnostika 2 val. 

10. Alerginių ligų gydymo metodai 2 val. 

11. Alerginių ligų profilaktika 2val. 

12. Imuninės sistemos sandara ir funkcijos 2 val. 

1. Ciklo tikslai, turinys, studijų metodai. 

Ciklas skirtas vidaus ligų rezisdentūros studijų programai. Šio ciklo tikslas pateikti 

gydytojams rezidentams žinias apie alergines ligas ir imunodeficitines būkles, jų diagnostiką, 

gydymą ir prevenciją. Cikle numatyta 12 temų. Teoriniams užsiėmimams skiriama 32 

valandų. Teoriniai užsiėmimai – tai paskaitos, seminarai, literatūros referavimas. Likusi ciklo 

(128 valandų) dalis skirta praktiniams užsiėmimams. Praktinių užsiėmimų metu gydytojasrezidentas 

dirba ambulatoriniame kabinete ar stacionare kartu su gydytoju alergologuklinikiniu 

imunologu, gydytojo priežiūroje atlieka visas diagnostines ir gydomąsias procedūras 

(odos alerginiai mėginiai, provokaciniai alerginiai mėginiai, specifinė imunoterapija ir kt.), 

dalyvauja ligonių vizitacijose, konsultacijos, konsiliumuose, pildo medicininius dokumentus. 


1. Surinkti alerginę anamnezę, nustatyti ir įvertinti paciento ekoalergologinę situaciją darbe, 

namuose; 

2. ištirti ligonį įprastiniais klinikiniais metodais, įtarti alerginę ligą iš jai būdingų simptomų ir 

sindromų; 

3. atlikti ir įvertinti alerginius dūrio ir aplikacinius odos mėginius su įvairiais alergenais 

(žiedadulkių, buitiniais, epiderminiais, maisto alergenais, cheminėmis medžiagomis); 

4. mokėti sudaryti eliminacinę; 

5. mokėti įvertinti išorinio kvėpavimo funkcijos tyrimus (spirogramą, PEF-metriją, kilpą 

“srovė-tūris”, broncholizinį testą su β 2 -agonistais). 

6. mokėti įvertinti nosies sekreto, akių junginės išskyrų ir skreplių citologinį tyrimą. 

7. įvertinti bendro IgE, specifinių IgE tyrimus;. 

8. mokėti įvertinti imunogramą ir komplemento sistemos tyrimo rezultatus; 

9. įsisavinti alerginių ligų ir imunodeficitinių būklių medikamentinius gydymo principus; 

10. mokėti gydyti ūmias alergines būkles. 

68

5.1.Temos pavadinimas. Alerginės kvėpavimo sistemos ligos. 


Alerginis rinitas: etiologija, klasifikacija, patofiziologija, klinika, diagnostika, diferencinė 

diagnostika, gydymas, prevencija. Alerginė bronchinė astma: etiologija, klasifikacija, 

patofiziologija, klinika, diagnostika, diferencinė diagnostika, gydymas, prevencija. Bronchinės 

astmos ir alerginio rinito gydymo ypatumai nėštumo metu. Egzogeninis pneumonitas: etiologija, 

patofiziologija, klinika, diagnostika, diferencinė diagnostika, gydymas, prevencija. 

5.2. Temos pavadinimas. Alerginės akių ligos. 


Alerginis konjunktyvitas: etiologija, klasifikacija, patofiziologija, klinika, diagnostika, diferencinė 

diagnostika, gydymas, prevencija. 

5.3.Temos pavadinimas. Alerginės odos ligos. 


Dilgėlinė: etiologija, klasifikacija, patofiziologija, klinika, diagnostika, diferencinė diagnostika, 

gydymas, prevencija. Agioedema: etiologija, klasifikacija, patofiziologija, klinika, diagnostika, 

diferencinė diagnostika, gydymas, prevencija. Atopinis dermatitas: etiologija, klasifikacija, 

patofiziologija, klinika, diagnostika, diferencinė diagnostika, gydymas, prevencija. Kontaktinis 

alerginis dermatitas: etiologija, klasifikacija, patofiziologija, klinika, diagnostika, diferencinė 

diagnostika, gydymas, prevencija. Alerginės reakcijos kosmetikai. 

5.4. Temos pavadinimas. Maisto alergija ir netoleravimas 


Maisto alergijos ir maisto netoleravimo klasifikacija, priežastys, diagnostika, gydymas ir 

prevencija. 

5.5. Temos pavadinimas. Medikamentinė alergija ir vaistų netoleravimas 


Medikamentinė alergija ir vaistų netoleravimas: klasifikacija, priežastys, išsivystymo 

mechanizmai, klinika, diagnostika in vivo ir in vitro, gydymas ir prevencija. Kryžminės alerginės 

reakcijos. Polivalentinės medikamentinės ligos sindromas. IgE priklausomos reakcijos. 

Citotoksinės alerginės reakcijos. Imunokompleksinės reakcijos. Seruminė liga. Daugiaformė 

eksudacinė eritema. Stivenso – Džonsono sindromas. Lailio sindromas. Jautrumas aspirinui ir 

kitiems nesteroidiniams vaistams nuo uždegimo. 

5.6. Temos pavadinimas. Anafilaksija 


Anafilaksijos epidemiologija, etiologija, predisponuojantys veiksniai, klasifikacija, klinika, 

gyvybei pavojingos anafilaksinės būklės, diagnostika, neatidėliotina pagalba ir intensyvi terapija, 

prevencija. 

5.7. Temos pavadinimas. Alergija vabzdžiams 


Vabzdžių įgėlimų sukeltos alerginės reakcijos: klinika, diagnostika, gydymas. 

5.8. Temos pavadinimas. Imunodeficitai 


Imunodeficitų klasifikacija. Pirminiai imunodeficitai: klasifikacija, klinika, diagnostika, gydymas, 

ligos ir gydymo komplikacijos. Antriniai imunodeficitai, su jais susijusios ligos ir būklės, 

diagnostika ir gydymas. Komplementinės sistemos nepakankamumas. 

69

5.9. Temos pavadinimas. Specifinė alerginių ligų diagnostika 


Alerginės anamnezės ypatumai. Alerginiai odos mėginiai. Provokaciniai alerginiai mėginiai. 

lerginių ligų diagnostika in vitro. 

5.10. Temos pavadinimas. Alerginių ligų gydymo metodai 


Vaistai alerginių ligų gydymui (antihistamininiai gliukokortikoidai ir kiti, jų taikymas, 

nepageidaujamas poveikis, vaistų sąveika. 

5.11. Temos pavadinimas. Alerginių ligų profilaktika. 

Trumpas turinio apibūdinimas: Alerginių ligų epidemiologija. Alergenai, jų tipai, struktūra, 

poveikis, paplitimas. Alergenų pašalinimo iš aplinkos galimybės ir būdai. 

5.12. . Temos pavadinimas. Imuninės sistemos sandara ir funkcijos 


Imuninės sistemos anatomija ir ląstelės. Imunomoduliacija ir imuninis atsakas.T ir B imuninis 

atsakas. Komplemento sistema. IgE produkcija ir receptoriai. Imunoreguliaciniai mechanizmai. 

6. Privalomas dalykas. 

7. Rekomenduojamas literatūros sąrašas: 

1. Šatkauskas B., Danila E. Klinikinė pulmonologija. Vilnius: Vaistų žinios, 2001. 

2. Janulevičiūtė N.. Imunoglobulinai ir komplemento baltymai. Vilnius, 1994. 

3. Vasiliauskas B.. Klinikinė alergologija. Mokslas, 1991. 

4. Lelis J., Gailevičius P., Ragaišis S., Balevičienė G.. Odos ir venerinės ligos (vadovėlis). V.: 

Mokslas, 1985, 320p. 

5. Blažienė A., Dubakienė R., Ėmužytė R. ir kt. bronchinės astmos diagnostika, gydymas. 

Rekomendacijos, Vilnius, 2001, 25p. 

6. Blažienė A., Dubakienė R., Bojarskas J. ir kt. Aerginio rinito diagnostika ir gydymas. Metodinė 

mokomoji medžiaga, Vilnius, 2000, 19p. 

7. Lapinskaitė G., Marčiukaitienė I., Dubakienė R. ir kt. Aerginio kontaktinio dermatito 

diagnostika ir gydymas. Metodinė mokomoji medžiaga. Vilnius, 2001, 19p. 

8. Textbook of Internal Medicine. Ed. by W.N. Kelley. J.B. Lippincott Company, 1989. 

9. Ed. by J. cande Bennett, F. Plum. Cecil Textbook of Medicine. W.B. saunders Company, 1996. 

10. Bierman C.W., Peorlman D.S., Shapiro G.G., Busse W.W. Allergy, Asthma and Immunology 

from Infancy to Adulthood. W.B. Saunders Company, 1996. 

11. Centher J., de Weck A.L. Atlas of Immuno-Allergology. Molgrefe & Huber Publishers Srattle- 

Toronto.Bern.Gothingen, 1995. 

12. Mygind N., Dehl R., Pedersen S., Thestrup-Pedersen K.. Essential Allergy. Blackwwell 

Science Ltd, 1996. 

13. Barnes P.J., Godfrey S. Asthma. Martin Dunitr Ltd, 1996. 

14. Raitt I., Brostoff J., Male D. Immunology. Mosby, 1993. 

15. Manual of Allergy and Immunology. Ed. by G.J. Lawlor, T.J. Fischer, D.C. Adelman. 1996. 

16. Dubakienė R. Alergologija. Vadovėlis. Vilnius: Žiburio leidykla. 2002 m. 255p. 

17. Sakalauskas R., Bagdonas A., Blažienė A. ir kt. Vaikų ir suaugusiųjų astmos diagnostikos ir 

gydymo sutarimas // Metodinės rekomendacijos. Kaunas. 2005.p. 251-278. 

70

8. Žinių ir gebėjimų įvertinimo tvarka 

Rezidento dienyne žymimos kuruotų ligonių sąrašas, atliktos procedūros. Išklausius teorinių žinių 

dalį, įvaldžius praktinius įgūdžius ir įvertinus žinias įskaitos metu atliktas ciklas užskaitomas. Tai 

patvirtinama rezidentūros vadovo ir ciklo kuratoriaus parašais. 


Šį ciklą rezidentas atlieka Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Pulmonologijos ir 

alergologijos centre. 


1.Doc. Audra Blažienė 

2. Prof. Rūta Dubakienė 

71

Trečiųjų ir ketvirtųjų metų infekcinių ligų rezidentūros specialybės ciklai 

1. Ciklo pavadinimas: Suaugusiųjų infekcinių ligų diagnostika ir gydymas 


3. Ciklo praktinė dalis valandomis: 2159 val., 81 val. skirta žemiau išdėstytiems 

teoriniams užsiėmimams: 


1. Virškinimo sistemos infekcijos, diferencinė diagnostika. 3 val. 

2. 

Viršutinių kvėpavimo takų ir mediastinumo infekcijos. 

3 val. 

3. 

Bakteriemija, sisteminio uždegimo atsako sindromas. 

3 val. 

4. 

Neaiškios etiologijos karščiavimas. 

3 val. 

5. 

Širdies ir kraujagyslių sistemos infekcijos. 

3 val. 

6. 

Centrinės nervų sistemos infekcijos, diferencinė diagnostika. 

3 val. 

7. 

Odos ir gleivinių pažeidimo sindromų diferencinė diagnostika. 

Bėrimo sindromas. 

3 val. 

8. 

Geltinis sindromas ir jo diferencinė diagnostika. 

3 val. 

9. 

10. 

Limfadenopatijos sindromas, diferencinė diagnostika. 

ŽIV infekcija ir AIDS. 

3 val. 

3 val. 

11. 

Hospitalinių infekcijų diagnostika ir gydymas. 

3 val. 

12. 

Įgytos ir įgimtos imunodepresijos būklės pacientų infekcijos. 

3 val. 

13. 

Zooantroponozės. 

3 val. 

72

14. 

Aktualios žmonių helmintozės. 

3 val. 

15. 

Nėščiųjų infekcijos. 

3 val. 

16. 

Ypatingai pavojingos infekcijos. 

3 val. 

17. 

Priešmikrobinių ir dezinfekuojančių priemonių farmakologijos 

pagrindai. 

3 val. 

18. 

Tinkamas antimikrobinių vaistų naudojimas. 

9 val. 

19. 

Keliautojų užkrečiamos ligos ir jų profilaktika. 

12 val. 

20. 

Medikamentinės profilaktikos principai ir ypatumai. 

3 val. 

21. 

Suaugusiųjų vakcinacijos principai. 

3 val. 

22. 

Mokyklose, internatuose, bendrabučiuose, kareivinėse kylančios 

infekcijos, jų diferencinė diagnostika ir profilaktika. 

3 val. 


Infekcinių ligų ciklas skirtas infekcinių ligų specialybės rezidentūros studijos programai. 

Šio ciklo tikslas išmokyti diagnozuoti ir gydyti infekcines ligas, įgyti praktinių įgūdžių 

analizuojant epidemiologinius duomenis, paimant klinikinę medžiagą laboratoriniams 

tyrimams, interpretuojant laboratorinių tyrimų duomenis, atliekant diagnostines ir 

gydomąsias procedūras. 

Rezidentas teorinių žinių semiasi individualiai, studijuodamas specialiąją medicinos 

literatūrą ir sekdamas medicinos naujienas, skelbiamas medicinos mokslinėje periodinėje 

spaudoje bei elektroninėse duomenų bazėse. 

Cikle numatyti 22 skirtingų temų seminarai, kurių metu su rezidentais nagrinėjama įvairių 

infekcinių susirgimų diferencinė diagnostika, racionali jų terapija ir profilaktika. 

Rezidentas kiekvieną mėnesį referuoja gydytojų sueigose iš tarptautinio medicinos žurnalo 

straipsnį apie infekcinį susirgimą. 

Rezidentas taip pat gali dalyvauti kitose infekcinių ir vidaus ligų mokslinėse 

konferencijose, kuriose svarstomos infekcinių ligų sergamumas. 

73

Praktinę ciklo dalį sudaro darbas: 

Respublikinėje tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinėje ligoninės skyriuose: 

1) priėmimo skyriuje, dispanseriniame bei skiepų kabinete – 6 kreditai, 

2) I – ame infekcinių ligų skyriuje – 25 kreditai, 

3) diagnostikos ir intensyvio terapijos – reanimacijos skyriuose – 25 kreditai. 

Ciklo metu rezidentas budi stacionare 4 kartus per mėnesį po 12 val. 

Ciklo metu rezidentas turi įgyti gebėjimus: 

1. Priėmimo skyriuje : 

1) įsisavinti ligonio priėmimo tvarką, vertinti ligonio būklę, teikti neatidėliotiną 

pagalbą, sudaryti tyrimų ir gydymo planą; 

2) išmokti organizuoti ir teikti pagalbą, įtarus ligonį sergant ypač pavojinga 

(karantinine) liga; 

3) surinkti detalią epidemiologinę anamnezę; išmokti pildyti medicininę ir statistinę 

dokumentaciją; 

4) įgyti dezinfekcijos ir sterilizacijos pagrindus. 

2. I – ame infekcinių ligų skyriuje.: 

1) vertinti ligonio būklę, viduriuojančiam ligoniui nustatyti vyraujantį klinikinį 

sindromą, sudaryti tyrimų ir gydymo planą; 

2) vertinti hipovolemijos laipsnį bei skirti adekvataus intensyvumo rehidratacinę 

terapiją bei kitą patogenezinį gydymą; 

3) mokėti atlikti skrandžio plovimą, rektoromanoskopiją; 

4) vertinti koproskopinio, bakteriologinių, serologinių tyrimų rezultatus; 

5) vertinti stemplės, skrandžio, 12-pirštės, storosios ir tiesiosios žarnų endoskopinio 

tyrimo rezultatus; 

6) vertinti pilvo organų rentgenologinio ir sonoskopinio tyrimų rezultatus; 

7) vadovaujantis biocheminiais kraujo ir šlapimo tyrimais nustatyti geltinio sindromo 

patogenetinį mechanizmą; išmokti geltinio sindromo diferencinę diagnostiką; 

8) vadovaujantis virusinių hepatitų serologinių žymenų tyrimo rezultatais identifikuoti 

virusinio hepatito rūšį; 

9) vertinti kepenų biopsijos histologinio tyrimo rezultatus ir jais vadovaujantis 

nustatyti virusinių hepatitų etiologinio gydymo indikacijas bei ligos prognozę; 

10) vertinti portinės hipertenzijos požymius, kepenų nepakankamumo laipsnį, hepatinės 

encefalopatijos riziką; teikti neatidėliotiną pagalbą kepenų nepakankamumo atveju. 

11) Išmokti atlikti kepenų punkcinę biopsiją. 

3. Diagnostikos ir intensyvios terapijos – reanimacijos skyriuje: 

1) vertinti ligonio būklę, atlikti neurologinį tyrimą, sudaryti tyrimų ir gydymo planą; 

2) diferencijuoti odos bėrimus, gleivinių ir tonzilių pažeidimus; 

3) atlikti diagnostinę liumbalinę punkciją; vertinti likvoro bakterioskopinio, 

bakteriologinio, citologinio ir biocheminio tyrimų rezultatus; 

4) paimti medžiagą kraujo, likvoro, nosiaryklės sekreto, tonzilių eksudato, įvairių 

bėrimo elementų, šlapimo bakterioskopiniams ir bakteriologiniams tyrimams; 

5) paruošti kraujo tepinėlį ir storą kraujo lašą maliarijos diagnostikai; 

6) vertinti krūtinės ląstos, galvos, veido daubų rentgenologinio ir kompiuterinės 

tomografijos tyrimų rezultatus; 

7) vertinti akių dugno tyrimo, elektroencefalografijos rezultatus; 

74


a) įtarti infekcinį susirgimą ūmiai susirgusiam ligoniui; 

b) įvertinti ligonio būklę, teikti neatidėliotiną infekciniam ligoniui pagalbą, 

sudaryti tyrimų ir gydymo racionalų planą; 

c) surinkti detalią epidemiologinę anamnezę, išmokti pildyti medicininę ir statistinę 

dokumentaciją; 

d) vertinti koproskopinius, bakteriologinius, virusologinius ir serologinius tyrimų 

rezultatus; 

e) vadovaujantis biocheminiais kraujo, šlapimo ir kitais tyrimais, nustatyti ligos 

patogenetinį mechanizmą ir racionaliai paskirti gydymą; 

f) teisingai paimti medžiagą kraujo, likvoro, nosiaryklės sekreto, tonzilių apnašo, įvairių 

bėrimo elementų, šlapimo bakterioskopiniams ir bakteriologiniams tyrimams. 

5.1. Temos pavadinimas. Virškinimo sistemos infekcijos, diferencinė diagnostika. 


Viduriavimo sindromai, jų apibūdinimas bei klinikinė ir koproskopinė charakteristika. 

Salmoneliozės, dabartinis paplitimas, klinikinės formos, diagnostikos ir gydymo 

ypatumai. Šigeliozės, klinika, diagnostika, gydymo ypatumai. Cholera, dabartinės 

choleros ypatumai, diagnostika, gydymas, epidemiologinė priežiūra ir kontrolė. 

Jersiniozės, klinikiniai ir diagnostiniai ypatumai, diferencinė diagnostika. Virusiniai 

viduriavimai. Rotovirusinis gastroenteritas. Pirmuonių žarnyno invazijos: amebiazė, 

balantidiazė, jų klinikiniai ypatumai, diagnostikos galimybės, šiuolaikinis gydymas. 

5.2. Temos pavadinimas. Viršutinių kvėpavimo takų ir mediastinumo infekcijos 


Gripas, viruso kintamumas, klinikinės formos, diagnostika, šiuolaikinis 

gydymas, profilaktika. Kiti ŪVRS ir jų diferencinė diagnostika. SŪRS. 

Legioneliozė, klinika, diagnostika, gydymas. 

Parotitinė infekcija. 

5.3. Temos pavadinimas. Baktieremija, sisteminio uždegimo atsako sindromas. 


Bakteremija, sisteminių uždegiminių atsako sindromas. Sepsis, septinis šokas: 

apibrėžimai, diagnostika, gydymas, prognozė. 

Vidurių šiltinė, šiuolaikinės diagnostikos ypatumai, gydymo principai. 

Maliarija, klinikinės savybės, komplikacijos, diagnostika, gydymo principai. Bruceliozė. 

Dėmėtoji šiltinė. Brilio liga. 

5.4 Temos pavadinimas. Neaiškios etiologijos karščiavimas. 


Termoreguliacija, karščiavimo patogenezė. Ligonio tyrimo taktika užsitęsusio 

karščiavimo atvejais. Neaiškios etiologijos karščiavimo priežastys ir diagnostikos 

metodai. Neaiškios etiologijos karščiavimo gydymo principai. 

75

5.5. Temos pavadinimas. Širdies ir kraujagyslių sistemos infekcijos. 


Infekcinis endokarditas, miokarditas, perikarditas: etiologija, patogenezė, klinika, 

diagnostika, gydymas, profilaktika. 

Difterijos ir dėmėtosios šiltinės sukeltas miokarditas. 

5.6. Temos pavadinimas. Centrinės nervų sistemos infekcijos, diferencinė diagnostika. 


Meninginio sindromo apibūdinimas ir meningitų trumpa charakteristika. 

Meningokokinės infekcijos klinikinių formų charakteristika, diagnostikos 

ypatumai. Žaibinės meningokokemijos diagnostika ir gydymo principai. Kiti bakteriniai 

meningitai, jų diagnostika. Gydymo principai. Virusiniai meningitai, jų apibūdinimas. 

Virusinių encefalitų klinika, diagnostika, diferencinė diagnostika, gydymo principai. 

Erkinio encefalito epidemiologija, klinika, ligos formos, šiuolaikinė diagnostika. 

Pasiutligės epidemiologija, klinika, diagnostika, profilaktika. Botulizmo diagnostika ir 

gydymo taktika. Poliomielito klinika, diagnostikos principai, diferencinė diagnostika nuo 

kitos etiologijos poliradikuloneuritų. Laimo ligos patogenezės, klinikinės stadijos, 

diagnostika, gydymo principai. 

5.7. Temos pavadinimas. Odos ir gleivinių pažeidimo sindromų diferencinė diagnostika. 

Bėrimo sindromas. 


Odos bėrimų charakteristika. Bėrimų reikšmė infekcinių susirgimų diagnostikoje. 

Stafilokokinis toksinis šokas. Skarlatina. Kavasaki liga. Stekens – Johnson sindromas. 

Bakterijų ir virusų sukeltos infekcijos. Bėrimo sindromo diagnostika ir diferencinė 

diagnostika. 

Vėjaraupiai. Juostinė pūslelinė. Tymai, raudonukė, jų diferencinė diagnostika. 

5.8. Temos pavadinimas. Geltinis sindromas ir jo diferencinė diagnostika. 


Geltinis sindromas ir jo patogenezinė klasifikacija. 

Virusiniai hepatitai A, B, C, D, E, klinikiniai ypatumai, specifiniai žymenys. 

Diferencinė diagnostika nuo hemolizinių ir mechaninių geltų. Lėtinių virusinių hepatitų 

diagnostikos pagrindai ir gydymo principai. 

Leptospirozė, pseudotuberkuliozė ir kiti infekciniai susirgimai, prie kurių išsivysto geltinis 

sindromas (infekcinė monokleozė, sepsis, toksinis medikamentinis autoimuninis 

alkoholinis hepatitai; pankreatitas, cholicistitas, cholangitas) 

Kepenų nepakankamumo sindromas. 

5.9. Temos pavadinimas. Limfadenopatijos sindromas, diferencinė diagnostika. 


Limfodenopatijos sindromas: piogeninių bakterijų sukeltas adenitas, bruceliozė, 

tuberkuliozė, sifilis, keliautojų ligos, ŽIV. 

Mononukleozė. Citomegalo virusinė infekcija. Kačių įdrėskimo liga. Toksoplazmozė. 

Tuliaremija. 

Diferencinė diagnostika su neinfekcinėmis ligomis. 

76

5.10. Temos pavadinimas. ŽIV infekcija ir AIDS. 


ŽIV infekcijos epidemiologija, klinika, diagnostika, gydymas, profilaktika. 

AIDS infekcijos eiga, klasifikacijos, prognostiniai faktoriai. 

Dažniausių oportunistinių infekcijų diagnostika ir gydymas, pirminė ir antrinė 

profesinė poekspozicinė profilaktika. 

5. 11 Temos pavadinimas. Hospitalinių infekcijų diagnostika ir gydymas. 


Kraujagyslių kateterių sukeltos kraujo infekcijos. Intensyvios terapijos skyrių pacientų ir 

mechaniškai ventiliuojamų ligonių infekcijos. Kateterizuojamų ligonių šlapimo takų 

infekcijos. 

Klasikinės infekcijos, kurias gali sukelti hospitalinė infekcija: hepatitai, vidurių šiltinė, 

vėjaraupiai, gripas, tymai, ypatingai pavojingos infekcijos. 

5.12. Temos pavadinimas. Įgytos ir įgimtos imunodepresijos būklės pacientų infekcijos. 


Infekcinės ligos, sergant onkologinėmis ligomis, po organų persodinimo, sergant AIDS, 

lėtine granuliomatozine liga, esant hiper – IgE sindromu, esant įgimto imunoglobulinų 

ir komplimento stokos sindromui. 

Infekcinių ligų rizika ir ypatumai agranuliocitozės, ląstelinio imuniteto, antikūnų ir 

komplimentų stokos būklės pacientams; asmenims po splenektomijos. 

5.13. Temos pavadinimas. Zooantroponozės. 


Bruceliozė, klinikinės formos, diagnostika, gydymas. Leptospirozė, klinikinės 

formos, diagnostika, diferencinė diagnostika, gydymas, profilaktika. 

Jersiniozės, klinikinės formos, diagnostika, gydymas. 

Juodligė, klinikinės formos, diagnostika, diferencinė diagnostika, gydymas, 

bioterorizmo grėsmė. 

Trichineliozė. Erlichiozė. 

Pasiutligė. 

5.14. Temos pavadinimas. Žmonių helmintozės. 


Žarnų nematodai (trichiriazė, askaridozė, ankilostomozė, enteribiozė). 

Audinių nematodai (filariazė, onkoceriazė). Šistosomiazė. Kaspinuočių invazijos 

(teniozės, difelobotriozė, echinokokozė, alviokokozė). Kontaktiniai chelmintai, 

enterobiozė, heminolepidozė. Helmintų šiuolaikinė diagnostika ir gydymas. 

5.15. Temos pavadinimas. Nėščiųjų infekcijos. 


Raudonukė, klinikinės formos, diagnostika. 

Toksoplazmozė įgimta, įgyta, šiuolaikinės diagnostikos metodai, gydymas. 

Virusiniai hepatitai, jų reikšmė vaisiaus patologijai. 

Kitos infekcinės ligos, prie kurių gali įvykti abortas arba vaisiaus pažeidimas. 

77

5.16. Temos pavadinimas. Ypatingai pavojingos infekcijos. 


Maras, klinikinės formos, diagnostika, gydymas, priešepideminės priemonės. 

Cholera, dabartinės choleros ypatumai, diagnostika, gydymas, profilaktika. 

Hemoraginės karštligės (Marburgo, Lasso, Ebolo karštligė). 

Geltonasis drugys. 

Raupai. Juodligė, kai galima infekcija bioterorizmo atvejais. 

5.17. Temos pavadinimas. Priešmikrobinių ir dezinfekuojančių priemonių farmakologijos 

pagrindai. 


Priešmikrobinių ir dezifekuojančių priemonių bendrosios ir specialiosios savybės, 

spektro ypatumai in vitro ir in vivo derinimo principai. Naudojimo indikacijos ir kriterijai, 

teisingas šios kategorijos priemonių pasirinkimas įvairiomis situacijomis, bei šio 

pasirinkimo svarba hospitalinių infekcijų prevencijai. 

5.18. Temos pavadinimas. Tinkamas antimikrobinių vaistų naudojimas. 


Antimikrobinės terapijos principai. Antibakterinės terapijos racionalumas. Empirinio 

bakterinių infekcijų gydymo principai. Empirinė antibiokoprofilaktika. Antibiotikų 

vartojimas ir bakterijų atsparumas. Pagrindinės antibakterinio gydymo programos: 

empirinis gydymas, specifinis gydymas, profilaktinis vaisto vartojimas. 

5.19. Temos pavadinimas. Keliautojų užkrečiamos ligos ir jų profilaktika. 


Maliarijos, keliautojų viduriavimų, parazitinių ligų, hemoraginių karštligių, geltonojo 

drugio, epidemiologija, diagnostika, klinika, gydymas. Keliautojų ligų nespecifinė 

profilaktika, specifinė priešekspozicinė profilaktika vakcinomis ir medikamentais. 

5.20. Temos pavadinimas. Medikamentinės profilaktikos principai ir ypatumai. 


Profilaktinio antibakterinio gydymo chirurgijoje tikslai ir pricipai. Antibakterinio 

preparato pasirinkimo ir skyrimo ypatumai įvairiose chirurgijos šakose: virškinimo 

organų chirurgijoje, ginekologijoje ir akušerijoje, urologijoje, širdies, kraujagyslių ir 

krūtinės ląstos chirurgijoje, ortopedijoje, traumatologijoje, neurochirurgijoje, LOR, 

stomatologijoje, veido, kaklo ir akių chirurgijoje. Poekspozicinės profilaktikos svarba ir 

ypatumai. Pastovios medikamentinės profilaktikos (supresinės terapijos) ypatumai. 

Endokardito profilaktika. Keliautojų ligų profilaktika. Stabligės ir pasiutligės profilaktika 

bei žaizdos sutvarkymo principai. 

5.21. Temos pavadinimas. Suaugusiųjų vakcinacijos principai. 


Aktyvios ir pasyvios imunizacijos principai ir ypatumai. Vakcinų klasifikacijos, sandaros 

ir gamybos technologijų ypatumai. Imuninio atsako į vakcinas (ląstelinio ir humoralinio, 

pirminio ir antrinio) ypatumai bei šį atsaką lemiantys faktoriai. Vakcinacijų suaugusiesiems 

indikacijos ir kontraindikacijos, nepageidaujami reiškiniai. 

78

5.22. Temos pavadinimas. Mokyklose, internatuose, bendrabučiuose, kareivinėse kylančios 

infekcijos, jų diferencinė diagnostika ir profilaktika. 


Dažniausiai įvairaus amžiaus asmenų kolektyvuose kylančių infekcijų protrūkių 

etiologija, eigos ypatumai ir rizikos faktoriai, diferencinės diagnostikos klausimai, 

gydymo ypatumai. Protrūkių valdymas, pirminės ir antrinės profilaktikos principai, 

kolektyvinės profilaktikos ypatumai. Prevencijos priemonių kontaktiniams asmenims 

taikymo svarba ir ypatumai. 



1. Mandell GL, Bennett JE, Dolin R. Principlesw and practice of infectious diseases. 

Churchill Livingstone, New York, 6 th ed., 2005. 

2. Gorbach SL, Bartlett JE, Blacklow NR. Infectious diseases. W.B. Saunders, 

Philadelphia, 3 rd ed., 2004. 

3. Cohen J. Powderly W. Infectious diseases, Mosby, 2004. 

4. P. Čibiras, J. Ūsaitis. Infekcinės ligos. Vilnius, 1989. 

5. A. Ambrozaitis, K. Žagminas. Virusiniai hepatitai. Vilnius, 1997. 

6. J. Ūsaitis, P. Čibiras. Karščiavimų diferencinė diagnostika. Vilnius, 1988. (VU 

leidinys) 

7. A. Laiškonis, M. V. Bareišienė ir kt. Infekcinių ligų žinynas. Kaunas 2003. 

8. A. Laiškonis. Žmogaus imunodeficito viruso infekcijos diagnostika, gydymas ir 

profilaktika. Kaunas, 2000. 

9. Rukovodstvo po infekcionym bolezniam. Red. I. V. Lobzin. Sankt-Peterburg, 

2000. 

10. Č. Lenkauskaitė. Žmogaus parazitinės ligos. Vilnius, 1991. 

11. V. Ūsonis. Skiepų knyga. Vilnius, 2002. 


Ciklo metu rezidentas pildo dienyną, kuriame išvardina kiekvienos ciklo dalies metu 

kuruotų pacientų skaičių, atliktas programoje numatytas tyrimo ir gydymo procedūras ir jų 

skaičių, įgytus gebėjimus. Skyrių, kuriuose rezidentas dirbo ciklo metu, vedėjai rezidento 

dienyne pateikiamus duomenis patvirtina parašu ir trumpai apibūdina rezidento darbą. 


klausimuose yra teorinė ir praktinė dalis. Klausimai paruošti pagal ciklo programą. 


VšĮ Respublikinė tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinė ligoninė 

Birutės g. 1, Vilnius 08117 

VU Infekcinių ligų ir mikrobiologijos klinika. 

Tel.: 8 52724657 el. p. infek@elnet.lt 

10. Rezidentų vadovas: 

Arvydas Ambrozaitis (gyd. infektologas, prof. habil.dr., ;praktinio darbo patirtis 30 

metų) 

Eugenijus Broslavskis (gydytojas infektologas, docentas, mokslų daktaras, praktikinio 

darbo patirtis 45 m.) 

Raimonda Matulionytė (gyd. infektologė, e. doc.p., daktarė, praktinio darbo patirtis 15 

metų). 

79

CIKLŲ PROGRAMOS 

Ciklo pavadinimas: Infekcinių ligų laboratorinė diagnostika 

Apimtis kreditais: 12 kreditų (480 val.) 

Ciklo praktinė dalis: 460 val., 20 val., skirta lentelėje išvardintiems teoriniams užsiėmimas 


1. Klinikiniai laboratoriniai tyrimai infekcinių ligų 

2 val. 

diagnostikoje 

2. Biocheminiai laboratoriniai tyrimai infekcinių ligų 

2 val. 

diagnostikoje 

3. Žarnyno infekcinių ligų mikrobiologinė diagnostika 2 val. 

4. Difterijos ir kitų tonzilitų mikrobiologinė diagnostika 2 val. 

5. Bakterinių meningitų mikrobiologinė diagnostika 2 val. 

6. Anaerobinių infekcijų mikrobiologinė diagnostika 2 val. 

7. Ypatingai pavojingų infekcijų mikrobiologinė diagnostika 2 val. 

8. Mikroorganizmų jautrumo antibiotikams nustatymo metodai 2 val. 

9. Parazitų sukeltų ligų laboratorinė diagnostika 2 val. 

10. Virusinių ligų laboratorinė diagnostika 2 val. 


Ciklas skirtas infekcinių ligų specialybės rezidentūros studijų programai. Šio ciklo tikslas pateikti 

rezidentams naujausius infekcinių ligų diagnostikos metodus, jų taikymo galimybes bei 

interpretavimą, aptarti atskiras infekcinių ligų sukėlėjų (bakterijų, virusų, grybų, pirmuonių, 

helmintų) grupes, išanalizuoti jų savybes, klasifikaciją bei ekologiją. 

Ciklo metu rezidentas privalo: 

a) susipažinti su klinikinės diagnostikos laboratorijos darbo organizavimu, 

b) suprasti laboratorinių tyrimų infekcinių ligų diagnostikoje svarbą, tikslus ir uždavinius, 

c) susipažinti su įvairios tiriamos medžiagos paėmimo, transportavimo bei saugojimo 

taisyklėmis, 

d) įsisavinti hematologinių, bendraklinikinių ir biocheminių tyrimų, taikomų infekcinių ligų 

diferencinėje diagnostikoje, atlikimo principus, 

d) sužinoti mikrobiologinių tyrimų etapus, įvairių mikroorganizmų identifikavimo principus, 

e) antibiotikogramų nustatymo tikslus ir metodus; 

f) išmokti interpretuoti tyrimų rezultatus, žinoti jų vertinimo kriterijus; 

g) susipažinti su naujausiais infekcinių ligų diagnostikos metodais; 

h) įgyti praktinių įgūdžių, mikroskopuojant bei taikant kitus laboratorinius tyrimo metodus. 

Praktinę ciklo dalį sudaro darbas: 

1) Respublikinės tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinės ligoninės laboratorijoje – 7 

kreditai (280 val.) 

Šioje laboratorijoje rezidentas privalo išmokti: 

a) klinikinės diagnostikos laboratorijos darbo organizavimo principus; 

b) tiriamosios medžiagos paėmimo ir gabenimo į laboratoriją taisykles: tara, įpakavimas, 

konservantai, transportavimui skirtos terpės, lydraščiai ir kt.; 

c) difterijos ir kitų tonzilitų mikrobiologinę diagnostiką ; 

80

d) bakterinių meningitų mikrobiologinę diagnostiką ; 

e) žarnyno infekcinių ligų mikrobiologinę diagnostiką ; 

f) botulizmo laboratorinę diagnostiką; 

g) leptospirozių serologinės diagnostikos (mikroagliutinacijos reakcija) metodiką ; 

h) parazitinių ligų protozoologinę ir helmintologinę diagnostiką; 

i) mikroorganizmų jautrumo antibiotikams (diskų metodu) nustatymo techniką ir 

interpretaciją; 

j) koprologinio tyrimo elementus bei parazitologinius radinius; 

k) « storo » kraujo lašo paėmimo metodiką bei mikroskopiją; 

l) biocheminių tyrimų, svarbių infekcinių ligų diagnostikoje, atlikimo principus bei jų 

interpretavimą. 

2) Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Infekcinių ligų ir mikrobiologijos klinikos 

virusologijos laboratorijoje – 1 kreditas (40 val.) 


a) imunofermentinės analizės metodą; 

b) molekulinės biologijos diagnostikos metodus; 

c) ląstelių kultūros diagnostikos metodus. 

3) Santariškių klinikų laboratorinės medicinos centre – 4 kreditai (160 val.) 


a) mikroorganizmų jautrumo antibiotikams nustatymą automatizuota sistema; 

b) antibakterinio, priešgrybinio vaisto MIK (mg/ml) nustatymo metodiką; 

c) kraujo pasėlių (aerobams, anaerobams ir grybams) atlikimo techniką automatizuotu būdu; 

d) anaerobinių infekcijų mikrobiologinę diagnostiką ; 

e) organizmo skysčių (likvoro, punktatų ir kt.) citologinę diagnostiką; 

f) molekulinių tyrimų atlikimo ypatumus ; 

g) grybų sukeltų infekcijų (kandidozės, aspergiliozės ir kt.) laboratorinę diagnostiką. 

5. Cikle numatyta dešimt skirtingų temų ir kiekvienai iš jų skiriama po dvi valandas teoriniams 

užsiėmimams. Teorinių žinių rezidentas semiasi individualiai, naudodamas medicinos literatūrą ir 

sekdamas medicinos naujienas, skelbiamas medicinos mokslinėje periodinėje spaudoje bei 

elektroninėse duomenų bazėse. 

5.1.Temos pavadinimas. Klinikiniai laboratoriniai tyrimai infekcinių ligų diagnostikoje 


Tiriamosios medžiagos paėmimas ir gabenimas į laboratoriją. Ėminių registracija ir kodavimas. 

Mėginių ruošimas darbui. Automatizuotas veninio kraujo tyrimas bei jo interpretacija. 

Morfologinė leukogramos analizė. Likvoro citologinė diagnostika. Šlapimo tyrimų metodika, 

klinikinė interpretacija. Koprologinio tyrimo elementai bei parazitologiniai radiniai. 

5.2.Temos pavadinimas. Biocheminiai laboratoriniai tyrimai infekcinių ligų diagnostikoje 


Tiriamosios medžiagos paėmimas ir gabenimas į laboratoriją. Ėminių registracija, kodavimas ir 

saugojimas. Mėginių ruošimas darbui. Biocheminių tyrimų atlikimo principai bei jų klinikinė 

interpretacija. 

5.3. Temos pavadinimas. Žarnyno infekcinių ligų mikrobiologinė diagnostika 


Tiriamosios medžiagos paėmimas ir gabenimas į laboratoriją. Žarnyno infekcinių ligų sukėlėjų 

(salmonelių, šigelių, enteropatogeninių ešerichijų, kampilobakterijų ir jersinijų) morfologinės, 

81

kultūrinės, fermentinės bei antigeninės savybės, klasifikacija. Šių bakterijų kultivavimo ypatumai: 

mitybinės terpės bei sąlygos jų išskyrimui, diferencinė diagnostika. Rotavirusai, adenovirusai, 

Norwalk virusai bei jų identifikavimas. 

5.4. Temos pavadinimas. Difterijos ir kitų tonzilitų mikrobiologinė diagnostika 


Tiriamosios medžiagos paėmimas ir gabenimas į laboratoriją. Ėminių mikroskopavimas. 

Difterijos sukėlėjo charakteristika: morfologinės, kultūrinės ir fermentinės savybės, toksino 

gamyba bei toksigeninių padermių nustatymas. S.pyogenes (taip pat C bei G grupių hemolizinių 

streptokokų) identifikavimas. 

5.5. Temos pavadinimas. Bakterinių meningitų mikrobiologinė diagnostika 


Tiriamosios medžiagos paėmimas ir gabenimas į laboratoriją. „Storo“ kraujo lašo reikšmė ir 

paėmimo metodika. Bakterinių meningitų sukėlėjai, jų savybės bei kultivavimo ypatumai. Latex 

agliutinacija. 

5.6. Temos pavadinimas. Anaerobinių infekcijų mikrobiologinė diagnostika 


Anaerobinių infekcijų sukėlėjai, jų charakteristika. Anaerobų kultivavimo principai. 

Pseudomembraninio kolito diagnostika: C.difficile toksino A nustatymo metodika. 

5.7. Temos pavadinimas. Ypatingai pavojingų infekcijų mikrobiologinė diagnostika 


Saugos reikalavimai darbui su ypač pavojingų infekcijų sukėlėjais. Maro, bruceliozės, tuliaremijos 

ir choleros sukėlėjai, jų charakteristika bei laboratorinė diagnostika. 

5.8. Temos pavadinimas. Mikroorganizmų jautrumo antibiotikams nustatymo metodai 


Antibakteriniai preparatai. Bakterijų atsparumo mechanizmai. Jautrumo antibiotikams nustatymo 

metodai: diskų pagalba ir automatizuota sistema, jų atlikimo metodika bei vertinimas. 

Antibakterinio vaisto MIK (mg/ml) nustatymo metodika. 

5.9. Temos pavadinimas. Parazitų sukeltų ligų laboratorinė diagnostika 


Tiriamosios medžiagos paėmimas ir gabenimas į laboratoriją. Maliarijos sukėlėjai, jų 

morfologiniai ypatumai. Parazitinių ligų protozoologinė ir helmintologinė diagnostika. 

Imunologiniai tyrimai, taikomi parazitų sukeltų ligų diagnostikai. 

5.10. Temos pavadinimas. Virusinių ligų laboratorinė diagnostika 


Tiriamosios medžiagos paėmimas ir gabenimas į laboratoriją, ėminių saugojimas. Viruso, jo 

antigenų ar nukleorūgščių nustatymas tiriamoje medžiagoje: imunologinė elektroninė bei 

imunofluorescentinė mikroskopija, imunofermentinė analizė, molekulinės hibridizacijos metodas. 

Viruso išskyrimas ir identifikavimas. Virusinių infekcijų serodiagnostika. 

82

6.Pasirenkamas dalykas. 

7.Rekomenduojamos literatūros sąrašas: 

1. P.R.Murray et al. Medical microbiology. C.V.Mosby. 2002. 826P. 

2. J. Jetal and al. Medical Microbiology, Washington 1990. 

3. A. Pavilonis ir kt., Medicinos mikrobiologijos pagrindai, Kaunas, 2000. 

4. Medicinskaja mikrobiologija., redak. V. I. Pokrovskis. GEOTAR 

MEDICINA 1999. 

5. S.Gilespie et al, Medical Microbiology and Infection at a Glance. Blacwell Publishers, 

2003. 128P. 

6. hpp://gsbs.utmb.edu/microbook/toc.htm 

8. Žinių ir gebėjimų vertinimo tvarka. 

Ciklo metu rezidentas pildo dienyną, kuriame išvardina kiekvienos ciklo dalies metu atliktas 

programoje numatytas užduotis bei įgytus gebėjimus. Laboratorijų, kuriose rezidentas dirbo ciklo 

metu, vedėjai dienyne pateikiamus duomenis patvirtina parašu ir trumpai charakterizuoja rezidento 

darbą. Ciklo pabaigoje rezidentas žodžiu laiko įskaitą, kuri vertinama dešimtbalėje sistemoje. 

9. Rezidentūros bazės 

1) Respublikinės tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinės ligoninės laboratorija 

Birutės g. 1/20, LT-08117, Vilnius, tel.2753370 

2) Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Infekcinių ligų ir mikrobiologijos klinikos 

virusologijos laboratorija 

Geležinio vilko 29, Vilnius, tel.2398789 

3) Santariškių klinikų laboratorinės medicinos centras 

Santariškių g. 2, Vilnius, tel.2365182 

10. Rezidentų vadovas 

Arvydas Ambrozaitis (gydytojas infektologas, profesorius, mokslų hab. daktaras, praktinio darbo 

patirtis 30 metų). 

Jūratė Kirslienė, universiteto dėstytoja, (licencijuota laboratorinės medicinos gydytoja, turinti 10 

metų darbo stažą pagal profesinę kvalifikaciją). 

83

Vaikų infekcinės ligos 

VU MF Infekcinių ligų rezidentūros studijose 

Vaikų infekcinių ligų ciklui skirtia12 kreditų (3 mėnesiai) 

1. Ciklo pavadinimas: Vaikų infekcinės ligos ciklo kodas BP-Inf 

2. Apimtis kreditais: 12 kreditų (3 mėn.) 

3. Ciklo teorinė dalis valandomis: 48 val. 


Tikslai: išmokyti diagnozuoti ir gydyti vaikų infekcines ligas, įgyti praktinių įgūdžių 

analizuojant epidemiologinius duomenis, paimant klinikinę medžiagą laboratoriniams tyrimams, 

interpretuojant laboratorinių tyrimų duomenis, atliekant diagnostines ir gydomąsias procedūras. 

Metodai: rezidentas kuruoja ligonius infekciniuose ir intensyvios terapijos bei 

reanimacijos skyriuose, dalyvauja diagnostinių ir gydomųjų procedūrų metu (kai kurias iš jų 

atlieka savarankiškai), ima klinikinę medžiagą ištyrimui. Budėjimų metu seka naujus ūmiai 

susirgusius bei sunkiai sergančius ligonius. Savarankiškai studijuoja rekomenduojamą literatūrą, 

dalyvauja paskaitose, seminaruose, kassavaitinėse Pediatrijos centro gydytojų kvalifikacijos 

kėlimo konferencijose, patologo anatominėse konferencijose. 

Rezidentas paruošia ir pristato vieną pranešimą Pediatrijos centro gydytojų 

konferencijoje, vieną kartą per mėnesį referuoja naujausią literatūrą skyriaus gydytojų 

kvalifikacijos kėlimo seminaruose. 

Anotacija. Vaikų infekcinių ligų ciklas apima vaikų imuniteto bei užkrečiamųjų ligų 

epidemiologijos, klinikos, diagnostikos ir profilaktikos ypatumus. Studijuojamos kvėpavimo 

virusinės (vėjaraupiai, tymai, raudonukė, parotitinė infekcija, infekcinė mononukleozė, 

parvovirusinė infekcija, herpes – HSV-1, HSV-2, HHV-6 – infekcijos) ir bakterinės (skarlatina, 

kokliušas, parakokliušas, meningokokinė infekcija, Haemophilus influenzae b) infekcijos; žarnyno 

virusinės (rotavirusiniai ir norovirusiniai gastroenteritai) ir bakterinės (salmoneliozė, ešerichiozė, 

šigeliozė, kampilobakteriozė, jersiniozė) infekcijos. 


Kiekviena tema apima ligos etiologiją, epidemiologiją, kliniką, laboratorinę 

diagnostiką, komplikacijas, diferencinę diagnostiką, gydymą, ligos baigtis, profilaktiką. 

Be to, nagrinėjant atskiras temas, bus mokoma sindrominės (egzantemos, 

karščiavimo, meningito, encefalito, geltos, tonzilito, limfadenopatijos, gastroenterito) diagnostikos, 

akcentuojama ankstyva užkrečiamųjų ligų diagnostika, medicininė persirgusiųjų vaikų 

užkrečiamomis ligomis priežiūra. 

Eil. 


Teorinė dalis, val. 

Nr. 

1. Vėjaraupiai 4 

2. Tymai, raudonukė 4 

3. Infekcinė mononukleozė 4 

4. Parotitinė infekcija 4 

5. Parvovirusinė infekcija, staigioji egzantema 4 

6. Skarlatina 4 

7. Kokliušas, parakokliušas 4 

8. Haemophilus influenzae b infekcija (epiglotitas, meningitas) 4 

9. Virusiniai ir bakteriniai meningitai 4 

10. Encefalitai (herpetinis, erkinis), encefalinė reakcija 4 

84

11. Virusiniai gastroenteritai 4 

12. Bakteriniai gastroenteritai 4 

Iš viso 48 

Rezidentas turi išmokti: 

Paimti pasėlį nuo tonzilių S.pyogenes, C.diphtheria nustatymui 

- Paimti pasėlį iš nosiaryklės B.pertussis, B parapertussis nustatymui 

- Paimti kraujo pasėlį (aerobams, anaerobams, grybams) 

- Paimti likvoro pasėlį 

- Paimti kraują specifiniams imunoserologiniams tyrimams 

- Paimti išmatas bakteriologiniam tyrimui 

- Paimti išmatas viruso antigeno nustatymui 

- Atlikti periferinės venos punkciją, kateterizavimą 

- Zonduoti skrandį 

- Paruošti lašinę infuziją ir ją pastatyti 

- Atlikti juosmeninę punkciją 

- Paskirti kūdikiui atitinkantį jo amžiui maitinimą. 

- Atlikti geriamąją rehidraciją. 

Mokėti įvertinti: 

- Dehidracijos laipsnį 

- Smegenų edemą 

- Hipovoleminį, infekcinį-toksinį šoką 

- Viršutinių kvėpavimo takų obstrukcijos laipsnį 

- Kraujo rūgščių-šarmų tyrimo rezultatus 

- Kraujo elektrolitų tyrimo rezultatus 

- Bakteriologinio tyrimo rezultatus 

- Imunoserologinio tyrimo rezultatus. 

6. Privalomųjų ir pasirenkamųjų dalykų (modulių programos). 

Ciklas privalomas. 

7. Rekomenduojamos literatūros sąrašas (nurodomas tos literatūros egzempliorių skaičius 

bibliotekoje). 

1. V.Usonis. Skiepų knyga. Vilnius, 2002 

2. R.Ptašekas, I.Narkevičiūtė. Vaikų infekcinių ligų klinikinė patologija. Vilnius, 1992. 

3. Nelson Textbook of Pediatrics. Eds R.E.Behrman et al. 16th edn. W.B.Saunders Company, 

2000. 

4. Amerikos Pediatrų asociacijos internetas: www.aap.org 

5. Atlantos ligų kontrolės centro internetas: www.cdc.gov 

6. Plotkin SA, Orenstein WA. Vaccines. 4th ed. Philadelphia: W.B.Saunders company. 2004. 

7. Specializuota skubi pagalba vaikams. Amerikos širdies asociacija, 1998. 

8. Žinių ir gebėjimų įvertinimo tvarka: 

Rezidento dienyne žymimi kuruoti ligoniai ir praktiniai įgūdžiai. 

Už vaikų infekcinių ligų ciklą atsiskaitoma įskaita raštu. 


Vilniaus universiteto vaikų ligoninė (VUVL). 

85

10. Rezidentų vadovai (kvalifikacija ir praktinio darbo patirtis) 

Programoje numatomų rezidentų vadovų (ciklų vadovų) sąrašas 

Eil. 

Nr. 

Vardas, pavardė Pedagoginis ir 

mokslo laipsnis 

Numatomas ciklas 

kuriam vadovaus 

1. Vytautas Usonis prof.hab.dr. Vaikų infekcinės 

ligos 

2. Irena Narkevičiūtė doc.dr. Vaikų infekcinės 

ligos 

Profesinė kvalifikacija 

ir darbo stažas 

Vaikų ligų gydytojas 

(31 m.); 

Vaikų ligų gydytoja 

(34 m.); 

Infekcinių ligų 

gydytoja (20m.) 

86

1. Ciklo pavadinimas: INTENSYVIOJI TERAPIJA 

2. Apimtis kreditais: 4 kreditai (160 val.). 

3. Ciklo praktinė dalis valandomis - 144 val. 


I. Ligonio būklės monitoringas intensyviojoje terapijoje 2 

II. Gaivinimas 4 

III. Širdies ir kraujagyslių funkcijos sutrikimai 2 

IV. Kvėpavimo funkcijos sutrikimai 2 

V. Centrinės nervų sistemos funkcijos sutrikimai 2 

VI. Infekcija 2 

VII. Sepsis 2 

Viso: 16 val. 

4. Ciklo tikslai ir turinys, studijų metodai 

Tikslai: atlikti pradinį ir antrinį gaivinimą suaugusiems ligoniams, išnykus organizmo 

gyvybinėms funkcijoms; taikyti intensyviąją terapiją, sutrikus įvairių organų ir sistemų 

funkcijoms: širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo, centrinės nervų, inkstų, kepenų, kraujo 

krešėjimo, medžiagų apykaitos; įsisavinti svarbiausių intensyvioje terapijoje naudojamų 

medikamentų skyrimo principus; reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose 

naudojamos medicinos įrangos veikimo ir naudojimo principus; įgyti svarbiausius 

intensyviosios terapijos praktinius įgūdžius. 

Metodai: rezidentas dirba reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje ir priėmimo 

konsultacinio skyriaus reanimacinėje palatoje ir kituose ligoninės skyriuose kartu su 

gydytoju anesteziologu-reanimatologu; išmoksta stebėti ir įvertinti ligonio būklės sunkumą, 

aparatūros parodymus, fiziologinių funkcijų sutrikimus; sudaryti ligonio paros būklės 

stebėjimo, diagnostinių tyrimų ir gydymo planą, daryti įrašus gydymo stacionare ligos 

istorijoje ir kitoje medicininėje dokumentacijoje. Rezidentas stebi, įsisavina ir atlieka: 

infuzinę terapiją ir vazoaktyvių medikamentų infuziją, periferinių ir centrinių venų 

punkciją ir kateterizaciją, kvėpavimo takų praeinamumo užtikrinimą (orofaringinis bei 

nazofaringinis vamzdelis, laringinė kaukė, endotrachėjinė intubacija, tracheostomija), 

deguonies terapiją per kaukę, dirbtinę plaučių ventiliaciją, inkstų pakaitinės terapijos 

metodus; organizmo skysčių bei elektrolitų pusiausvyros koregavimą; elektrinę širdies 

defibriliaciją bei kardioversiją; krūtinės ląstos drenažą; arterijos kateterizaciją tiesioginiam 

arterinio kraujospūdžio matavimui; šlapimo pūslės kateterizaciją; skrandžio zondavimą. 

Rezidentas sužino gaivinimo, gyvybei pavojingų būklių, gydomų ligų, atliekamų terapinių 

intervencijų komplikacijas, jų profilaktikos bei gydymo principus. 


I. Ligonio būklės monitoringas intensyviojoje terapijoje: elektrokardiograma, arterinio 

kraujo spaudimo matavimas neinvaziniu ir invaziniu būdu, centrinis veninis spaudimas, 

širdies minutinis tūris, širdies echoskopija; kvėpavimo funkcijos tyrimai (spirometrija, 

pulsoksimetrija, kapnometrija, kvėpavimo dujų); kraujo pH, dujų sudėtis; intrakranijinis 

spaudimas; kūno temperatūra; diurezė; biocheminiai bei klinikiniai laboratoriniai tyrimai; 

ligonio būklės sunkumo įvertinimo sistemos intensyviojoje terapijoje. 

II. Gaivinimas: pradinio ir antrinio gaivinimo veiksmų seka; kvėpavimo takų praeinamumo 

palaikymo priemonės, defibriliacija, kardioversija, medikamentai gaivinimo metu, 

gaivinimo veiksmų sekos algoritmai esant įvairiems širdies ritmo sutrikimams (skilvelių 

virpėjimas / skilvelių tachikardija be pulso, asistolija, elektrinė širdies veikla be pulso, 

87

siaurų kompleksų tachikardija, skilvelių tachikardija, bradikardija), pagalba įvykus 

kvėpavimo takų obstrukcijai. 

III. Širdies ir kraujagyslių funkcijos sutrikimai: ūminis širdies nepakankamumas dėl 

ischeminės širdies ligų komplikacijų, hipertenzinės būklės, širdies ritmo sutrikimai, 

plaučių arterijos embolija, šokai (hipovoleminis, kardiogeninis, obstrukcinis, 

vazodilatacinis/mišrus), infuzinė terapija, kraują bei jo komponentų perpylimas, 

vazopresorių infuzija. 

IV. Kvėpavimo funkcijos sutrikimai: etiologija, klasifikacija, diagnostika, hipokseminis ir 

hiperkapninis kvėpavimo nepakankamumas, ūminis respiracinio distreso sindromas, 

kardiogeninė plaučių edema, hemotoraksas, pneumotoraksas, lėtinės obstrukcinės plaučių 

ligos paūmėjimas; oksigenoterapija, neinvazyvi ventiliacija; trachėjos intubacija; dirbtinė 

plaučių ventiliacija, indikacijos, metodai, ligonio atjungimo nuo dirbtinės ventiliacijos 

aparato ir trachėjos ekstubacijos kriterijai. 

V. Centrinės nervų sistemos funkcijos sutrikimai: smegenų kraujotakos sutrikimai 

(ischemija, hemoragija), galvos smegenų trauma, epilepsinė būklė; komų diferencinė 

diagnostika; smegenų edemos ir intrakranijinės hipertenzijos gydymas, smegenų mirties 

diagnostikos kriterijai. 

VI. Infekcija: bendruomenėje, ligoninėje bei reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje 

įgyta infekcija, dažniausios lokalizacijos (centrinės nervų, kvėpavimo, šlapimo išskyrimo 

sistemų, meningitas, pilvo ertmės organų, kraujagyslių kateterių, bakteremija, 

endokarditas, minkštųjų audinių, žaizdų ir kitos), klinikiniai ir mikrobiologiniai 

diagnostikos kriterijai, gydymo ir profilaktikos principai, profilaktinė, empirinė ir 

tikslinga antibiotikų terapija. 

VII. Sepsis: sunkios eigos sepsio, sepsinio šoko etiologija, kraujotakos ir kitų organų funkcijų 

sutrikimai, klinikinė ir laboratorinė diagnostika, gydymo ir profilaktikos principai. 

6. Privalomųjų ir pasirenkamųjų ciklų (modulių programos): 

privalomas ciklas 


1. J.Ivaškevičius, J.Šipylaitė. Bendroji anesteziologija (Mokomoji knyga).- V. VU 

leidykla. 1999, 253 p. ISBN 9986-19-341-9. 

2. J.Ivaškevičius, A.Lukoševičiūtė, D.Reingardienė, A.Baublys, J.Šipylaitė, P.Šerpytis. 

Gaivinimas: metodinės rekomendacijos. V. VU leidykla. 2001, 76 p. ISBN 9986-19- 

414-8. 

3. Vosylius S. Sepsis ir organų disfunkcijos: mokomoji knyga. Vilnius: VU leidykla, 

2002. 117 p. ISBN 9986–19–454–7. 

4. Furger P. Ūminių būklių gydymo žinynas. 2004, 112 p. ISBN 9986-841-08-9. 


Rezidento žinyne žymimas kuruotų ligonių skaičius. Išklausius teorinę dalį bei įvaldžius 

būtinus praktinius įgūdžius ir atlikus privalomų išmokti intervencijų skaičių gaunamas 

rezidentūros vadovo bei ciklo kuratoriaus parašas. 


Šį rezidentūros ciklą galima atlikti Vilniaus universiteto Anesteziologijos ir 

reanimatologijos klinikoje (Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje 

(VGPUL). 

10. Rezidento vadovas: 

Doc. dr. Saulius Vosylius (anesteziologas-reanimatologas, darbo stažas - 18 m.). 

88

1. Ciklo pavadinimas: Epidemiologija infekcinių ligų rezidentams 


3. Ciklo praktinė dalis valandomis: 62 val. 98 val. skirta žemiau išdėstytiems teoriniams 

užsiėmimams: 

Eil. 

Nr. 


Teorinė 

dalis, val 

1. Šiuolaikinė infekcinių ligų epidemiologija. 2 

2. Epidemiologinių tyrimų planavimas 4 

3. Epidemiologinė priežiūra 2 

4. Infekcinių ligų epidemiologinės kontrolės organizavimas 2 

5. Imunoprofilaktikos organizavimas. 4 

6. Tuberkuliozės epidemiologija ir kontrolė. 4 

7. Ūmių kvėpavimo takų infekcijų epidemiologija. 4 

8. Meningokokinės, pneumokokinės infekcijos epidemiologija. 2 

9. Žarnyno infekcijų epidemiologija ir kontrolė 4 

10. Gamtinių židininių infekcijų epidemiologija. 2 

11. Zoonozių epidemiologija ir kontrolė 2 

12. Virusinių hepatitų epidemiologija ir kontrolė 2 

13. Hospitalinių infekcijų epidemiologija ir kontrolė 6 

14. ŽIV infekcijos epidemiologija ir kontrolė 20 

15. Lytiškai plintančių infekcijų epidemiologija ir kontrolė 20 


Ciklo tikslas supažindinti infekcinių ligų rezidentus su pagrindiniais šiuolaikinės 

infekcinių ligų epidemiologijos principais ir metodais, epidemiologinės priežiūros ir kontrolės 

organizavimo pagrindais. 

Šiame cikle dėstomi infekcinių ligų bendroji epidemiologija, epideminio židinio ir 

protrūkių tyrimo metodika, epidemiologinės priežiūros ir kontrolės organizavimo principai, 

imunoprofilaktikos pagrindai. Supažindinama su žarnyno infekcijų, kvėpavimo takų infekcijų, 

maliarijos, zoonozių, hospitalinių infekcijų, lytiškai plintančių infekcijų, ŽIV/AIDS 

epidemiologija, epidemiologinės priežiūros ir kontrolės organizavimu, Lietuvos ir ES teisiniais 

dokumentais reglamentuojančias užkrečiamųjų ligų priežiūrą ir kontrolę. 

Studijų metodai: Paskaitos, seminarai, situacijų nagrinėjimas. 

Rezidentas teorinių žinių semiasi individualiai, naudodamas specialiąja medicinos literatūrą 

ir sekdamas medicinos naujienas, skelbiamas medicinos mokslinėje periodinėje spaudoje bei 

elektroninėse duomenų bazėse. 


a) Seminarai; 

b) situacijų nagrinėjimas 

Ciklo metu rezidentas turi įgyti gebėjimus: 

a) Žinoti užkrečiamųjų ligų epidemiologijos ir profilaktikos principus; 

b) Mokėti interpretuoti svarbiausius epidemiologinius rodiklius; 

c) Žinoti pagrindinius epidemiologinius tyrimų tipus, jų planavimo principus, pritaikymo 

sritis, privalumus ir trūkumus; 

d) Žinoti užkrečiamųjų ligų (visuomenėje įgytų ir hospitalinių infekcijų) epidemiologinės 

priežiūros ir kontrolės organizavimo principus; 

89

e) Įsisavinti epideminio židinio ir protrūkio tyrimo metodiką 

5.1. Temos pavadinimas. Šiuolaikinė infekcinių ligų epidemiologija. 


Bendrieji infekcinių ligų epidemiologijos principai. Epideminio proceso pasireiškimas, 

šiuolaikinės infekcinių ligų epidemiologijos sąvokos: pagrindinis ir faktinis reprodukcinis 

rodiklis, perdavimo tikimybė, binominis perdavimo tikimybės modelis, kolektyvinis 

imunitetas, vakcinacijos apimčių nustatymas. Matematinis infekcinių ligų plitimo 

modeliavimas, SIR modelis. 

Užkrečiamųjų ligų sergamumo tendencijos Lietuvoje ir pasaulyje. 

Globalinis epideminio aktyvumo padidėjimas, priežastys, pasireiškimas. 

5.2 . Temos pavadinimas. Epidemiologinių tyrimų planavimas. 


Epidemiologinių tyrimų tipai, jų apibūdinimas, planavimo, vykdymo, duomenų analizės 

principai. EpiInfo, EpiData programos. 

5.3. Temos pavadinimas. Epidemiologinė priežiūra. 


Epidemiologinės priežiūros supratimas, rūšys, tikslai, uždaviniai, jos organizavimas ir vertinimas. 

ES priežiūros sistemos. Infekcinių susirgimų arba užkrato nešiotojų registracijos ir informacijos 

tvarka Lietuvoje. Žmonių,, kuriuos apkandžiojo (apseilėjo) gyvūnai, sergantys ar galintys sirgti 

pasiutlige registravimo ir informacijos teikimo tvarka. Nepageidaujamų reakcijų į skiepus 

registravimas ir informacijos teikimas. lytiškai plintančių infekcijų (LPI), ŽIV nešiojimo ir ŽIV 

ligos epidemiologinės priežiūros asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose tvarka. 

Užkrečiamųjų ligų ir sukėlėjų registras. 

5.4. Temos pavadinimas. Infekcinių ligų epidemiologinės kontrolės organizavimas. 


Teisiniai dokumentai reglamentuojantys infekcinių epidemiologinę priežiūrą ir kontrolę 

Lietuvoje ir ES. Visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų struktūra ir funkcijos. Užkrečiamųjų 

ligų profilaktikos ir kontrolės centro misija, darbo uždaviniai ir organizavimas. Užkrečiamųjų 

ligų kontrolės valstybinės ir vyriausybinės programos. 

4. Epideminio židinio ir protrūkių tyrimo metodika. 

Epideminio židinio supratimas, sudėtinės dalys, tyrimo metodai. Protrūkio tyrimo etapai, 

duomenų analizės principai. 

5.4.TEMOS PAVADINIMAS. Imunoprofilaktikos organizavimas. 


Imunoprofilaktikos programa, Lietuvos skiepų kalendorius, vakcinacijos apimtys, skiepų 

apskaita, valdomų skiepais infekcijų epidemiologija, priežiūra ir kontrolė (difterija, kokliušas, 

stabligė, hepatitas B, tymai, epideminis parotitas, raudonukė, poliomielitas, Haemophilus 

influenza, vėjaraupiai). 

90

5.5. TEMOS PAVADINIMAS. Tuberkuliozės epidemiologija ir 

kontrolė. 


Tuberkuliozės sukėlėjo apibūdinimas, atsparumas vaistams, atsparių štamų paplitimas, 

perdavimo mechanizmo apibūdinimas, ligonių išaiškinimo ir gydymo organizavimas, 

izoliacijos principai, medicinos darbuotojų apsauga, epidemiologinės priežiūros ir 

kontrolės organizavimas. 

5.6. TEMOS PAVADINIMAS. Ūmių kvėpavimo takų infekcijų epidemiologija. 


ŪRI reikšmė visuomenės sveikatai, klasifikacija, etiologinė struktūra, rizikos veiksniai, 

epidemiologinės priežiūra ir kontrolė. Gripas, gripo epidemiologija, epidemiologinė priežiūra 

ir kontrolė. Gripo pandemijos planas. Priešepideminės priemonės ir jų organizavimas gripo 

pandemijos metu. SŪRS, etiologija, epidemiologija ir priešepideminės priemonės. Paukščių 

gripas, priešepideminės priemonės įtarus ar išaiškinus ligonį sergantį sunkia respiracine 

infekcija, paukščių gripu. 

5.7. TEMOS PAVADINIMAS. Meningokokinės, pneumokokinės 

infekcijos epidemiologija. 


Meningokokinės infekcijos epidemiologija ir priešepideminės priemonės. 

Pneumokokinės infekcijos epidemiologija, vakcinacija. 

5.8. TEMOS PAVADINIMAS. Žarnyno infekcijų epidemiologija ir kontrolė. 


Etiologinė struktūra, epideminė situacija ir epidemiologinai dėsningumai Lietuvoje. 

Vidurių šiltinės, šigeliozės, salmoneliozės, kampilobakteriozės, rotavirusinės, norovirusinė 

infekcijos, ešerichiozės, botulizmas, epidemiologinės priežiūros ir kontrolės organizavimas. 

5.9. TEMOS PAVADINIMAS. Gamtinių židininių infekcijų epidemiologija. 


Pasiutligė, epizootinė ir epideminė situacija, epidemiologiniai dėsningumai, poekspozicinė 

profilaktika. Erkinis encefalitas, epidemiologija ir profilaktika. Laimo liga, epidemiologija ir 

profilaktika. 

5.10. Temos pavadinimas. Zoonozių epidemiologija ir kontrolė. 


Zoonozių: galvijų transmisinė spongiforminė encefalopatija, juodligės, hantavirusinės 

infekcijos, leptospirozės, jersiniozės, listeriozės epidemiologija ir profilaktika. 

TEMOS PAVADINIMAS. Virusinių hepatitų epidemiologija ir kontrolė. 

TRUMPAS TURINIO APIBŪDINIMAS: 

Hepatitų A, B, C epidemiologija Lietuvoje, epidemiologinės priežiūros ir kontrolės 

organizavimas. 

91

5.11.TEMOS PAVADINIMAS. Hospitalinių infekcijų epidemiologija ir KONTROLĖ. 


Hospitalinės infekcijos (HI) samprata. HI šiuolaikinė problema Lietuvoje ir užsienio šalyse. 

Veiksniai sąlygojantys HI problemos aktualumą.Sąvokos: infekcija, endogeninė, egzogeninė 

infekcija, kolonizacija, kontaminacija. HI etiologija, struktūros kaita, šiuolaikinės tendencijos. 

Kraujo, kvėpavimo organų, chirurginių žaizdų, šlapimo takų HI etiologija. Atsparių 

antimikrobiniams preparatams HI sukėlėjų paplitimas. Atsparumo antibiotikams išsivystymo 

mechanizmai. HI infekcijos šaltinis ir rezervuaras. Užkrato perdavimo būdai. Užsikrėtimo ir 

susirgimo rizika, išoriniai ir vidiniai rizikos veiksniai. Didelės rizikos medicininiai aparatai ir 

įrengimai. Epidemiologinės priežiūros apibrėžimas, HI apibrėžimų reikšmė epidemiologinei 

priežiūrai. HI epidemiologinės priežiūros tipai ir etapai. Metodika, informacijos šaltiniai, duomenų 

rinkimas, analizė ir pateikimas. HI epidemiologinės kontrolės organizavimas. HI epidemiologinės 

priežiūros ir kontrolės programos, sudarymas, efektyvumo vertinimo principai. Medicinos įstaigų 

higiena, dezinfekcija, sterilizacija. Medicinos personalo vakcinacija ir ekspresprofilaktika. 

Universalio apsaugos priemonės. Izoliacinės priemonės, pagal ligų epidemiologinius kriterijus, 

atskiras infekcines ligas. HI epidemiologija ir profilaktika intensyvios terapijos skyriuose. 

Chirurginių žaizdų infekcijų epidemiologija ir profilaktika. Kvėpavimo organų HI epidemiologija 

ir profilaktika. Šlapimo takų infekcijų epidemiologija ir profilaktika. 

5.12. TEMOS PAVADINIMAS. ŽIV infekcijos epidemiologija ir kontrolė. 


ŽIV virusologinis apibūdinimas, ŽIV tipai ir įtaka epidemiškumui, epidemiologija. 

Poekspozicinė ŽIV infekcijos profilaktika. Socialinių veiksnių, žmonių elgesio įtaka ŽIV 

infekcijos plitimui. ŽIV infekcijos tendencijos pasaulyje, ES valstybėse, Lietuvoje. 

Antiretrovirusinės terapijos įtaka epidemiškumui. Epidemiologinės priežiūros ir kontrolės 

strategijos ir organizavimas. 

5.13. TEMOS PAVADINIMAS. Lytiškai plintančių infekcijų epidemiologija 

ir kontrolė. 


Etiologinės struktūros apibūdinimas, epideminė situacija pasaulyje, ES valstybėse, Lietuvoje. 

Lytinis elgesys ir jo įvertinimas. Socialinių ekonominių veiksnių įtaka. Gonorėjos, Chlamidia 

trachomatis, sifilio, genitalijų herpes infekcijos, žmogaus papilomavirusinės infekcijos, 

trichomonozės epidemiologija, šių infekcijų ryšys su ŽIV infekcija, epidemiologinė priežiūra 

ir kontrolė. 

6. Pasirenkamas dalykas. 

92

7. Rekomenduojamas literatūros sąrašas 

1. Epidemiology, the Internet and Global Health. Epidemiology Supercourse. 

http://www.pitt.edu/~super1/main/index.htm 

2. K.Žagminas. Epidemiologijos pagrindai. http://distance.nsc.vu.lt 

3. K.Žagminas. Infekcinių ir neinfekcinių ligų epidemiologija. 

http://distance.nsc.vu.lt 

4. Usonis V. Skiepų knyga. Vilnius, 2002. (10 egz.) 

5. Control of communicable diseases manual. Ed J.Chin, 2000. (1 Egz.) 

6. Beliakov V.D., Jafaev R.X. Epidemiologija. 1989. (rusų k.) (50 egz.) 

8. Žinių ir gebėjimų įvertinimo tvarka: 

Kiekvienai temai rengiamas seminaras, kurių metu įvertinamos žinios. Praktiniai 

gebėjimai vertinami atlikus duotas praktines užduotis. Po ciklo laikoma įskaita raštu (situacinis 

uždavinys). 

Ciklo studijos baigiamos rezidento teorinių žinių bei gebėjimų vertinimu. Rezidento žinios bei 

gebėjimai vertinami pažymiu dešimties balų vertinimo sistema. Ciklo metu įgytų gebėjimų ir žinių 

vertinimas susideda iš: situacinis uždavinys (40%); dalyvavimo ir pasisakymų teoriniuose 

seminaruose (10%); paruošto mokslinio darbo (pranešimas) (50%). 


Šio rezidentūros ciklo metu rezidentai dirba Vilniaus visuomenės sveikatos centre, Užkrečiamųjų 

ligų profilaktikos ir kontrolės centre, Santariškių klinikų Infekcijų kontrolės skyriuje. 


Kęstutis Žagminas (gyd. epidemiologas, mokslų daktaras, doc., praktikinio darbo stažas 25 m.) 

93

P2 Numatomų rezidentūros koordinatorių, rezidentų vadovų sąrašai 

P2.1. Programoje dėstysiančių profesorių ir docentų sąrašas 

Eil 

Nr. 

Vardas, 

Pavardė 

Pedagoginis 

vardas, mokslo 

laipsnis 

Numatomas dėstyti 

dalykas ar ciklas, 

kuriam vadovaus 

Profesinė kvalifikacija ir 

darbo stažas 

VU dėstytojai 

1 . Arvydas 

Ambrozaitis 

2 . Eugenijus 

Broslavskis 

3 . Raimonda 

Matulionytė 

4 . Kęstutis 

Žagminas 

Prof. habil. dr. 

doc. dr. 

e.doc. p. dr. 

doc. dr. 

Suaugusiųjų infekcinių 

ligų diagnostika ir 

gydymas 



gydymas 



gydymas 

Infekcinių ligų 

profilaktika ir kontrolė 

Infekcinių ligų gydytojas, 

30 metų 

Infekcinių ligų gydytojas , 

45 metų 

Infekcinių ligų gydytoja, 

15 metų 

Epidemiologas, 30 metų 

6 . Saulius 

Vosylius 

doc. habil. dr. 

Reanimacija ir intensyvi 

terapija 

Gydytojas anesteziologas 

– reanimatologas, 18 metų 

8. Laimonas 

Griškevičius 

9 . Vaidotas 

Urbonavičius 

10 . Loreta 

Cimbalistienė 

11 . Vytautas 

Usonis 

doc. dr. Hematologija Hematologas, 10 metų 

Doc. dr. Endokrinologija Eddikrinologas, 25 metai 

Doc.dr. Klinikinė genetika Genetikė, 20 metai 

Prof. habil. dr. Vaikų infekcinės ligos Pediatras, 31 metai 

12. Algirdas Utkus Doc.dr. Klinikinė genetika Gydytojas genetikas, 15 

metų 

13. Zita 

Kučinskienė 

Prof.habil.dr. Laboratorinė medicina Laboratorinės Medicinos 

gydytoja, 30 metų 

14 . Irena-Ona 

Marčiukaitienė 

Doc. dr. Dermatovenerologija Dermatovenerologė, 15 

metų 

15 . Janina 

Didžiapetrienė 

Vyr. Mokslo 

darbuotojas, dr. 

Onkologija 

Onkologė, 40 metų 

16 . Irena 

Narkevičiūtė 

Doc.dr. Vaikų infekcinės ligos Pediatrė, 20 metų 

94

17 . Edvardas 

Danila 

Doc. dr. Pulmonologija Doc. dr.,11 metų 

18 . Audra Blažienė Doc. dr. Alergologija ir klinikinė 

imunologija 

Alergologas, klinikinis 

imunologas, 20metų 

19 . Vidmantas 

Alekna 

Doc. dr. Geriatrija Geriatologas , 22 metai 

20 . Algirdas 

Venalis 

21 . Valmantas 

Budrys 

22 . Nomeda 

Valevičienė 

23 . Algirdas 

Tamošiūnas 

24. Vytautas 

Razukas 

Prof. dr. Reumatologija Reumatologas, 25 metai 

Doc., dr. Neurologija Neurologas,22 metai 

Doc. dr. Radiologija Radiologė, 25 metai 

Doc.dr. Radiologija Radiologas, 23 metai 

Doc.dr. Nefrologija Nefrologas, 36 metai 

25. Remigijus Doc.dr. Pulmonologija Pulmonologas,37 metai 

Nargėla 

26. Arvydas 

Laurinavičius 

Doc.dr. Patologija Gydytojas patologas, 18 

metų 

27. Rūta Dubakienė Prof. 

habil.,med.dr. 

Alergologija, klinikinė 

imunologija 

Alergologas, klinikinis 

imunologas, 30metų 

95

P 2.2. Numatomų rezidentų vadoų (ciklo vadovų) sąrašas 

Eil 

Nr. 

Vardas, Pavardė 

Pedagoginis vardas, 

mokslo laipsnis 

Numatomas dėstyti dalykas ar 

ciklas, kuriam vadovaus 

VU dėstytojai 

1 . Arvydas Ambrozaitis Prof. habil. dr. Suaugusiųjų infekcinių ligų 

diagnostika ir gydymas 

2 . Eugenijus Broslavskis doc. dr. Suaugusiųjų infekcinių ligų 


3 . Raimonda Matulionytė e.doc. p. dr. Suaugusiųjų infekcinių ligų 


4 . Kęstutis Žagminas doc. dr. Epidemiologija infekcinių ligų 

rezidentams 

5 . Ligita Balčiūnienė Med. Dr. lek. Suaugusiųjų infekcinių ligų 


6 . Saulius Vosylius doc. habil. dr. Reanimacija ir intensyvi terapija 

7. Vytautas Razukas Doc. dr. Nefrologija 

8. Marius Miglinas Dr. Nefrologija 

9. Laimonas Griškevičius Doc. dr. Klinikinė hematologija 

10 . Saulius Grigonis - Endokrinologija 

11. Vaidotas Urbonavičius Doc. dr. Endokrinologija 

12 . Loreta Cimbalistienė Doc. dr. Klinikinė genetika 

13 . Vytautas Usonis Prof. habil. dr. Vaikų infekcinės ligos 

14 . Irena-Ona 

Marčiukaitienė 

Doc. dr. 

Dermatovenerologija 

15. Andrius Vagoras Lekrt. dr. Dermatovenerologija 

16 . Janina Didžiapetrienė Vyr. Mokslo Onkologija 

darbuotojas, dr. 

17. Remigijus Nargėla Doc. dr. Pulmonologija 

18. Audra Blažienė Doc. dr. Alergologija ir klinikinė imunologija 

19 . Alvydas Navickas asistentas Psichiatrija 

20 . Vidmantas Alekna Doc. dr. Geriatrija 

21. Rima Filipavičiūtė Dr. Geriatrija 

22 . Algirdas Venalis Prof. habil. dr. Reumatologija 

96

23 . Algirdas Utkus Doc.dr. Klinikinė genetika 

24. Valmantas Budrys Doc.dr. Neurologija 

25 . Nomeda Valevičienė Doc. dr. Radiologijos pagrindai 

26. Zita Kučinskienė Prof.habil.dr. Laboratorinė medicina 

27 . Reda Matuzevičienė Lek. dr. Laboratorinė medicina 

28. Loreta Bagdonaitė dr. Laboratorinė medicina 

29. Algirdas Tamošiūnas Doc.dr. Radiologijos pagrindai 

30 Virginijus Šapoka Doc. dr. Vidaus ligų diferencinė diagnostika 

31. Jurgis Algirdas Pliuškys Prof.habildr. Vidaus ligų diferencinė diagnostika 

32. Dalius Jatužis Lektr.dr. Neurologija 

33. Gintaras Kaubrys Lektr. dr. Neurologija 

34. Algimanatas Irnius Prof.habil.dr. Gastroenterologija ir dietologija 

35. Jonas Valantinas Prof.habil.dr. Gastroenterologija ir dietologija 

36. Remigijus Garalevičius Doc.dr. Gastroenterologija ir dietologija 

37. Danutė Speičienė Doc.dr. Gastroenterologija ir dietologija 

38. Henrikas Čalkauskas Doc.dr. Gastroenterologija ir dietologija 

39. Andrius Aidietis Doc.dr. Klinikinė kardiologija ir intensyvioji 

kardiologija 

40 Birutė Abraitienė Doc.dr. Klinikinė kardiologija ir intensyvioji 

kardiologija 

41. Egidijus Berūkštis Doc.dr. Klinikinė kardiologija ir intensyvioji 

kardiologija 

42. Aleksandras Kibarskis Doc.dr. Klinikinė kardiologija ir intensyvioji 

kardiologija 

43. Jonas Misiūra Doc. dr. Klinikinė kardiologija ir intensyvioji 

kardiologija 

44. Alfredas Rudys Doc.dr. Klinikinė kardiologija ir intensyvioji 

kardiologija 

45. Birutė Petrauskienė Doc. dr. Klinikinė kardiologija ir intensyvioji 

kardiologija 

97

46. Žaneta Petrulionienė Doc.dr. Klinikinė kardiologija ir intensyvioji 

kardiologija 

47. Rima Steponėnienė Doc. dr. Klinikinė kardiologija ir intensyvioji 

kardiologija 

48. Pranas Šerpytis Vyr.m.d.dr. Klinikinė kardiologija ir intensyvioji 

kardiologija 

49. Germanas Marinskis Doc. dr. Klinikinė kardiologija ir intensyvioji 

kardiologija 

Arvydas Laurinavičius Doc.dr. Patologija 

50. 

Kitų institucijų ir 

gydymo įstaigų 

dėstytojai 

1. Jūratė Kirslienė - Laboratorinė diagnostika 

2. Jolita Mereckienė - Epidemiologija 

3. Bronius Morkūnas Dr. Epidemiologija 

4. Regina Virbalienė Laboratorinė diagnostika 

5. Aušrinė Barakauskienė Lektr.dr. Patologija 

6. Edvardas Žukauskas - Patologija 

7. Raimundas Meškauskas - Patologija 

8. Ugnius Mickys - Patologija 

98

P4. Rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos tvarka 

VILNIAUS UNIVERSITETO 

REKTORIUS 

ĮSAKYMAS 

DĖL REZIDENTŪROS BAZIŲ 

2005 m. 05 mėn. 25 d. Nr. D - 236 

Vilnius 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos 

ministrų įsakymu patvirtintais Rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos nuostatais (2004 06 17 

Nr. ISAK-969/V-455 2 priedas) ir Vilniaus universiteto Rezidentūros bazių vertinimo ir 

atrankos komisijos sprendimu, įsakau: 

1. Keturių metų laikotarpiui nuo 2005 09 01 iki 2009 09 01 tvirtinti šias rezidentūros bazes: 

1.1. VšĮ Vilniaus gimdymo namai; 

1.2. VšĮ Vilniaus psichosocialinės reabilitacijos centras; 

1.3. VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė; 

1.4. Valstybinis patologijos centras; 

1.5. VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė; 

1.6. VšĮ Antakalnio poliklinika; 

1.7. VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras; 

1.8. VšĮ Centro poliklinika; 

1.9. VšĮ Vilniaus miesto universitetinė ligoninė; 

1.10. Vilniaus priklausomybės ligų centras; 

1.11. Valstybinė Teismo psichiatrijos tarnyba prie SAM; 

1.12. VšĮ Respublikinė tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinė ligoninė; 

1.13. VšĮ Šeškinės poliklinika 

1.14. VšĮ Vilniaus rajono centrinė poliklinika; 

1.15. UAB „Sanitas Familiae“; 

1.16. UAB „Baltupių šeimos medicinos centras“, 

1.17. Lietuvos teisės universiteto Teismo medicinos institutas. 

2. Dviejų metų laikotarpiui nuo 2005 09 01 iki 2007 09 01 tvirtinti šias rezidentūros bazes: 

2.1. UAB „Northway medicinos centras“; 

99

2.2. UAB „SK Impeks Medicinos diagnostikos centras“; 

2.3. UAB „Pašilaičių šeimos medicinos centras‘. 

3. Vykstant Vilniaus m. sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizacijai ar atsiradus kitoms 

nenumatytoms aplinkybėms, suteikti teisę Rezidentūros bazių atrankos ir vertinimo 

komisijai koreguoti patvirtintų rezidentūros bazių veiklos laikotarpius. 

Rektorius 

akad. B. Juodka 

Išsiųsti: Doktorantūros ir rezidentūros sk., MedF, rezidentūros bazėms 

S. Vaškevičienė, 2687093 

100

PATVIRTINTA 

VU prorektoriaus 

dr. A. Pikturnos 

2005 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. D-208 

REZIDENTŪROS BAZIŲ VERTINIMO IR ATRANKOS KOMISIJOS DARBO 

REGLAMENTAS 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS 

1. Rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos komisija (toliau vadinama – Komisija) 

sudaroma rezidentūros bazių vertinimui ir atrankai, atliekamai Vilniaus universitete 

nustatyta tvarka, organizuoti ir vykdyti. 

2. Komisija savo veikloje vadovaujasi Vilniaus universiteto Statutu, Vilniaus universiteto 

studijų nuostatais, Vilniaus universiteto medicinos ir odontologijos rezidentūros 

reglamentu, Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos 

Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl medicinos rezidentūros, 

odontologijos rezidentūros bei veterinarinės medicinos rezidentūros studijų programų 

reikalavimų ir rezidentūros bazių atrankos ir vertinimo nuostatų patvirtinimo“, kitais 

teisės aktais ir šiuo reglamentu. 

3. Komisija veikia ją sudariusios Vilniaus universiteto vardu pagal jai suteiktus 

įgaliojimus. 

4. Komisija vykdo tik raštiškas Vilniaus universiteto užduotis susijusias su rezidentūros 

bazių vertinimo ir atrankos organizavimu ir jų atlikimu. 

II. 

KOMISIJOS FUNKCIJOS 

5. Komisija vykdo Vilniaus universiteto užduotis, susijusias su rezidentūros bazių 

vertinimo ir atrankos procedūrų atlikimu. 

6. Komisija, organizuodama rezidentūros bazių vertinimą ir atranką bei ją atlikdama; 

parenka rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos kriterijus; 

vertina, ar potencialių rezidentūros bazių pasiūlymai attinka keltus reikalavimus; 

nagrinėja, vertina, palygina pateiktus pasiūlymus; 

nustato tinkamiausias bazes; 

patvirtina ir priima sprendimą apie atrinktas rezidentūros bazes; 

nagrinėja potencialių bazių pretenzijas; 

atlieka kitus veiksmus, numatytus teisės aktais, reikalingus rezidentūros bazių atrankai ir 

vertinimui organizuoti ir vykdyti. 

7. Komisija nuo jos sudarymo dienos gauna įgaliojimus šio reglamento 6 punkte 

nurodytoms funkcijoms vykdyti. 

III. 

KOMISIJOS TEISĖS IR PAREIGOS 

8. Komisija, vykdydama jai pavestas funkcijas, turi teisę: 

gauti iš potencialių rezidentūros bazių reikalingą informaciją apie įstaigos veiklą, mokymo 

proceso aprūpinimo, rezidentūros organizavimo galimybes įstaigoje; 

prašyti, kad potencialios bazės esant reikalui paaiškintų pasiūlymus; 

gavusi Vilniaus universiteto įgaliojimą, atmesti rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos 

išvadas, jei paaiškėja, kad pasiūlymą užtikrinanti rezidentūros bazė buvo likviduota, 

reorganizuota ar neįvykdė įsipareigojimų, ar netinkamai juos vykdė; 

susipažinti su informacija, susijusia su bazių vertinimo ir atrankos nagrinėjimu, aiškinimu, 

vertinimu ir palyginimu. 

9. Komisija privalo: 

vykdyti šiame reglamente nurodytas funkcijas ir Vilniaus universiteto nustatytas užduotis; 

vykdydama funkcijas ir užduotis, laikytis teisės aktų reikalavimų; 

101

Vilniaus universitetui pareikalavus, teikti savo veiksmų ir sprendimų susijusių su 

rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos, paaiškinimus; 

nustatyti rezidentūros programos ciklą (ciklus), kurie gali būti atliekami rezidentūros 

bazėje; 

nustatyti maksimalų galinčių studijuoti rezidentų skaičių bazėje; 

nustatyti laikotarpį, kuriam atrinkta rezidentūros bazė; 

apie savo sprendimą raštu informuoti paraiškos teikėją; 

neatskleisti informacijos, susijusios su atliktomis vertinimo ir atrankos procedūromis, jei 

jos atskleidimas prieštarauja įstatymams. 

IV. 

KOMISIJOS DARBO ORGANIZAVIMAS 

10. Sprendimus Komisija priima posėdžiuose. Posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja 

ne mažiau kaip 2/3 Komisijos narių. 

11. Komisijos veiklai vadovauja pirmininkas. Pirmininkas skiriamas Vilniaus universiteto 

Rektoriaus įsakymu. 

12. Jei pirmininkas dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti posėdyje, Vilniaus universiteto 

Rektorius paskiria jį pavaduojantį Komisijos narį. 

13. Komisija priima sprendimus posėdyje paprasta balsų dauguma, atviru vardiniu 

balsavimu. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia Komisijos pirmininko balsas. 

14. Komisijos sprendimai įforminami protokolu, kurį pasirašo visi Komisijos posėdyje 

dalyvavę Komisijos nariai. Protokolą rašo vienas iš pirmininko paskirtų Komisijos 

narių. 

V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 

15. Posėdžio protokolai ir kiti rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos procedūrų 

dokumentai saugomi Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos 

Vyriausybės nustatyta tvarka. 

16. Komisijos veikla pasibaigia pateikus Vilniaus universitetui atrinktas rezidentūros 

bazes, priėmus sprendimą nutraukti vertinimą ir atranką, įvykdžius visas Vilniaus 

universiteto užduotis. Nuolatinės Komisijos veikla pasibaigia, ją sudarusiam Vilniaus 

universitetui priėmus sprendimą dėl jos išformavimo. 

17. Komisijos nariai, pažeidę teisės aktus, šį reglamentą, atsako įstatymų nustatyta tvarka. 

102

VILNIAUS UNIVERSITETO 

REKTORIUS 

ĮSAKYMAS 

DĖL KOMISIJOS DARBO REGLAMENTO 

2005 m. gegužės 5 d. Nr. D – 208 

Vilnius 

Vadovaujantis LR Švietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos ministrų 2004 m. birželio 

17 d. įsakymu Nr. ISAK-969/V-455 „Dėl medicinos rezidentūros, odontologijos rezidentūros 

bei veterinarinės medicinos rezidentūros studijų programų reikalavimų ir rezidentūros bazių 

atrankos ir vertinimo nuostatų patvirtinimo“ tvirtinu rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos 

komisijos darbo reglamentą. 

PRIEDAS. 2 lapai. 

Prorektorius 

dr. A. Pikturna 

____________________________ 

Doktorantūros ir rezidentūros sk., Finansų ir ekonomikos direkcijai, Medicinos fakultetui 

A. Gutauskienė, 2687094 

P 5. Kiti priedai 

103

PATVIRTINTA 

VU prorektoriaus dr. A. Pikturnos 

įsakymu 2005 m. 09 mėn. 21 d. Nr. D-462 

ĮREGISTRUOTA 

__VU MF________________________ 

(Registracijos vieta) 

__dekanato reikalų tvarkytoja_____ 

(Atsakingo asmens pareigos) 

____Jolanta Kalinauskienė_________ 

(Atsakingo asmens vardas, pavardė ir parašas) 

______________Nr.____________ 

(Registracijos data ir numeris) 

REZIDENTO PRAKTINIO MOKYMO SUTARTIS 

__________________ 

____ Vilnius_____ 

(sudarymo vieta) 

Vilniaus universitetas (toliau – aukštoji mokykla), atstovaujama VU MF 

podiplominių studijų prodekano doc. Algirdo Utkaus, 

veikiančio pagal Rektoriaus sakymą 2004 09 09 Nr. P - 1718, 

___________________________________________________________________________ 

____________ 

(sveikatos priežiūros įstaigos priimančios atlikti praktiką pavadinimas) 

(toliau –sveikatos priežiūros įstaiga) atstovaujama 

__________________________________________________, 

(vardas, pavardė, pareigos) 

veikiančio pagal________________________________________________________, bei rezidentas 

_______________________________________________________ _________________________ 

(studijų programos pavadinimas, kursas, rezidento vardas, pavardė, 

_______________________________________________________________________________ 

asmens kodas arba gimimo metai, nuolatinės gyvenamosios vietos adresas) 

vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos teisės aktais, sudaro šią sutartį: 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS 

1. Ši sutartis sudaroma visam praktikos sveikatos priežiūros įstaigoje (toliau –praktika) 

laikotarpiui. 

2. Rezidentas atlieka praktiką, jeigu tai yra numatyta studijų programoje, pagal aukštosios 

mokyklos parengtas praktikos programas. Vadovaujantis praktikos programa šioje sutartyje nurodoma: 

2.1. praktikos tikslas – įgyti (ciklo pavadinimas) praktikinius ir teorinius įgūdžius; 

2.2. uždaviniai - ……………………………………………………………………………...; 

2.3. praktikos trukmė (metais, mėnesiais arba savaitėmis) ir jos atlikimo laikas, nurodant 

praktikos pradžią, pabaigą ir praktikos valandas (nuo…iki - nurodyti metus, mėn. dieną) 

2.4. kitos praktikos atlikimo sąlygos ir tvarka - ………………………………………………. 

II. AUKŠTOSIOS MOKYKLOS TEISĖS IR ĮSIPAREIGOJIMAI 

3. Aukštoji mokykla įsipareigoja: 

104

3.1. užtikrinti rezidento, siunčiamo atlikti praktiką, būtiną praktikai teorinį ir praktinį 

pasirengimą; 

3.2. kontroliuoti rezidento praktikos eigą ir prireikus kartu su sveikatos priežiūros įstaigos 

atsakingais darbuotojais (arba valstybės institucijos atsakingais valstybės tarnautojais) operatyviai 

spręsti iškilusias problemas, suteikiant rezidentui reikalingą pagalbą; 

3.3. iki praktikos pradžios suderinti su sveikatos priežiūros įstaiga siunčiamo rezidento 

praktikos atlikimo užduotis; 

3.4. skirti praktikos vadovą – aukštosios mokyklos mokslo-pedagoginio personalo darbuotoją; 

3.5. papildomi aukštosios mokyklos įsipareigojimai – pervesti atlyginimą už vadovavimą 

rezidentui; 

4. Aukštoji mokykla turi teisę atšaukti rezidentą iš praktikos, jeigu: 

4.1. sveikatos priežiūros įstaiga rezidento praktikai nesuteikia praktikos atlikimo vietos 

pagal studijų programą; 

4.2. rezidentas padaro praktikos drausmės pažeidimus; 

4.3. rezidentui nesuteikiamos praktinės galimybės vykdyti praktikos programos 

užduotis; 

4.4. neužtikrinami rezidentų darbo saugos ir sveikatos reikalavimai. 

III. ĮSTAIGOS TEISĖS IR ĮSIPAREIGOJIMAI 

5. Sveikatos priežiūros įstaiga įsipareigoja: 

5.1. suteikti rezidentui praktinio mokymo vietą 

____________________________________ 

________________________________________________________________________________, 

(praktinio mokymo vietos pavadinimas ir adresas) 

aprūpinti jį praktinio mokymo užduotimis, šių užduočių vykdymui reikiama dokumentacija, 

neatitraukti rezidento nuo praktinio mokymo užduočių vykdymo; 

5.2. organizuoti būtinus darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos 

instruktažus bei supažindinti rezidentus su specialiais įstaigai aktualiais dokumentais; 

5.3. vadovaujantis įstaigoje veikiančiais nuostatais užtikrinti rezidentui darbuotojų 

saugos ir sveikatos bei higienos normas atitinkančias darbo sąlygas; 

5.4. vykdyti rezidento praktikos apskaitą bei iš anksto sudaryti rezidento darbo grafiką; 

pasibaigus praktikai pateikti charakteristiką bei praktikos įvertinimą; 

5.5. raštu informuoti aukštąją mokyklą apie praktikos drausmės pažeidimus, rezidento 

neatvykimą į praktiką; 

5.6. papildomi įstaigos įsipareigojimai - ……………………………………………. 

…………………………………………………………………………………………………………. 

6. Sveikatos priežiūros įstaiga turi teisę sudaryti su rezidentu laikinąją darbo sutartį 

teisės aktų nustatyta tvarka. 

IV. REZIDENTO TEISĖS IR ĮSIPAREIGOJIMAI 

7. Rezidentas įsipareigoja: 

7.1. stropiai vykdyti praktinio mokymo užduotis; neatvykus į praktiką sveikatos 

priežiūros įstaigoje, nedelsiant pranešti apie tai praktikos vadovui, nurodant priežastį, o ligos atveju – 

pateikti gydytojo pažymą. 

7.2. laikytis sveikatos priežiūros įstaigos nuostatų (įstatų) ir darbo tvarkos taisyklių, 

laikyti paslaptyje sveikatos priežiūros įstaigos komercines ir kitas paslaptis, jei praktikos metu gaus 

slaptų ar nepageidaujamų platinti duomenų bei techninių dokumentų; 

7.3. užtikrinti informacijos naudojamos mokymo reikalams konfidencialumą, neplatinti 

ir nenaudoti šios informacijos kitiems, ne su mokymo su mokymo reikalais susijusiems, tikslams; 

7.4. tausoti sveikatos priežiūros įstaigos turtą, už padarytą materialinę žalą atsakyti 

įstatymų nustatyta tvarka; 

7.5. laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos bei priešgaisrinės apsaugos taisyklių 

reikalavimų; 

7.6. parengti praktikos ataskaitą; 

7.7. papildomi rezidento įsipareigojimai: pateikti aukštajai mokyklai rezidentūros bazės 

įvertinimą……………………………………………………… 

8. Rezidentas turi teisę: 

105

8.1. gauti iš aukštosios mokyklos praktikos programą bei visą informaciją, susijusią su 

praktikos atlikimu; 

8.2. gauti iš sveikatos priežiūros įstaigos praktikos užduotis, kurios užtikrintų praktinių 

ir teorinių įgūdžių įsisavinimą pagal rezidentūros programą. 

V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 

9. Ši sutartis gali būti pakeista tik rašytiniu visų šalių susitarimu. Sutarties pakeitimai 

yra neatsiejama šios sutarties dalis. 

10. Ši sutartis gali būti nutraukiama: 

10.1. jei rezidentas pašalinamas iš aukštosios mokyklos teisės aktų nustatyta tvarka; 

10.2. jei rezidentas šiurkščiai pažeidžia sveikatos priežiūros įstaigos nuostatus (įstatus) 

ir darbo tvarkos taisykles; 

10.3. šalių susitarimu. 

11. Sutarties šalis praneša kitoms sutarties šalims apie sutarties nutraukimą ne vėliau 

kaip prieš 10 dienų. 

12. Visi ginčai, kurių sutarties šalys negali išspręsti geranoriškai ir 

susitarus, sprendžiami LR teisės aktų nustatyta tvarka. 

13. Ši sutartis įsigalioja nuo ________________ dienos ir galioja iki praktikos atlikimo 

ir visų kitų įsipareigojimų pagal šią sutartį įvykdymo. 

14. Ši sutartis sudaryta trim egzemplioriais, turinčiais 

vienodą teisinę galią, po vieną kiekvienai sutarties šaliai. 

ŠALIŲ REKVIZITAI 

Aukštoji mokykla: 

Vilniaus universitetas, Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, AB Hansabankas, įm. k. 211950810, 

atsisk. sąsk. LT 377300010002455236, banko kodas 73000 

______________________________________________________________________________ 

Nurodoma – aukštosios mokyklos paskirto praktikos vadovo vardas, pavardė, telefono 

numeris 

Įstaiga: 

_________________________________________________________________________________ 

_________________________________________________________________________________ 

Nurodoma – sveikatos priežiūros įstaigos vadovo vardas, pavardė, telefono numeris 

Rezidentas: 

tel Nr. ________________ 

Papildomai nurodoma – rezidento telefono numeris 

ŠALIŲ PARAŠAI 

_______________________ _________________________ _____________________ 

(aukštoji mokykla) 

(sveikatos priežiūros įstaiga) 

(rezidentas) 

106

InfekcinÄs ligos - VU Medicinos fakultetas - Vilniaus universitetas

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?

InfekcinÄs ligos - VU Medicinos fakultetas - Vilniaus universitetas