šią nuorodą - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

Nymphoidetum peltatae bendrijos išsid÷sto lūgnynų pakraščiais arba atviro vandens
plotuose nuo 0,5 iki 1,5 m gylyje, dumblingame sm÷lyje arba dumble, kurio sluoksnis vietomis
siekia iki 0,2 m storio.
Charakteringa rūšis Nymphoides peltata – reta visame areale, įrašyta į visų Baltijos šalių
ir Baltarusijos raudonąsias knygas. Dažniausiai ji dominuoja bendrijose ir suteikia joms būdingą
aspektą, kuris vegetacijos metu keičiasi. Vegetacijos pradžioje vandens paviršiuje žaliuoja
plūduriuojantys maži apvalūs plaumuon÷s ir pavieniai didesni lūgn÷s lapai. Žyd÷jimo metu
dominuoja ryškiai geltona jų žiedų spalva.
Iš viso bendrijose užregistruota augant 22 augalų rūšys, bet pastoviai kartu su
Nymphoides peltata auga tik Nuphar lutea ir Schoenoplectus lacustris. Kitos rūšys pasitaiko
retai ir auga negausiai – atskirų augimviečių bendrijas sudaro tik 2–9 rūšys. Iš plūdurlapių
hidrofitų, be Nymphoides peltata ir Nuphar lutea, dar auga Nymphaea candida, Lemna minor,
Spirodela polyrrhiza, Hydrocharis morsus-ranae, iš pasin÷rusių hidrofitų – Potamogeton
lucens, Potamogeton perfoliatus, Potamogeton pectinatus ir priedugniniai augalai (Elodea
canadensis, Nitellopsis obtusa). Iš helofitų, be Schoenoplectus lacustris, dar pasitaiko Alisma
plantago-aquatica, Sagittaria sagittifolia, Sparganium erectum, Typha latifolia, Phragmites
australis.
Bendrijos matomai nyksta d÷l vandens užterštumo ir eutrofizacijos. Minijos up÷je šių
bendrijų vietoje išplitę Nuphar lutea sąžalynai. Tikriausiai upių pakraščiuose Nymphoides
peltata negali konkuruoti su Nuphar lutea, o laisvoje nuo augalų vagos dalyje negali įsitvirtinti
d÷l srov÷s poveikio. Dalis augaviečių yra Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje. Visomis
įmanomomis priemon÷mis reikia mažinti Kuršių marių teršimą. Pakartotinai patikrinti visas
augavietes Kuršių marių įlankose ir vakarin÷s dalies up÷se.
Pajūrinis liūnmeldynas (Scirpetum maritimi (Br. -Bl. 1931) R. Tx. 1937). Žinomos
radviet÷s telkiasi Kuršių marių pakrant÷je, Klaip÷dos – Drevernos ruože (Klaip÷dos raj.),
Nemuno pakrant÷se (Jurbarko ir Šakių raj.), Stakliškių apylink÷se (Prienų raj.) (Balevičien÷,
1991, Minkevičius ir kt., 1959, Sinkevičien÷, 2000).
Auga Kuršių marių litoral÷je, Nemuno up÷s šaltiniuotose pakrant÷se tarp up÷s vagos ir
krūmų juostos, kur sm÷lis dažniausiai susimaišęs su dumblu ir geležingomis šaltinių
nuos÷domis. Bendrijų užimami plotai yra labai maži.
Bendrijų rūšin÷ sud÷tis, kaip ir paplitimas, mažai tirti. Bendrijose vyrauja Bolboschoenus
maritimus. Gana gausiai auga Phragmites australis, Schoenoplectus tabernaemontani, Agrostis
stolonifera, Rorippa amphibium, Bidens frondosa, Mimulus guttatus, Leersia oryzoides,
40