šią nuorodą - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra
šią nuorodą - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra
šią nuorodą - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
2. TYRIMŲ TIKSLAS IR METODINöS NUOSTATOS<br />
Tyrimų tikslas buvo įvertinti Kuršių marių ir jų pakrančių aukštųjų helofitų bendrijų<br />
floristinę-fitocenotinę sud÷tį, išauginamos biomas÷s kiekį, joje sukaupiamus biogeninių<br />
medžiagų kiekius, nendrynų pjovimo, siekiant iš Kuršių marių ekosistemos pašalinti dalį<br />
biogeninių medžiagų, būdus bei galimybes ir paruošti rekomendacijas šiai veiklai vykdyti.<br />
Natūrinių tyrimų metu buvo atlikta 62 fitocenotiniai aprašymai; remiantis ortofotografiniais<br />
žem÷lapiais (M:1:10000) bei kosmin÷mis nuotraukomis atliktas helofitų bendrijų<br />
kartografavimas Kuršių marių Šiaurin÷s dalies eulitoral÷je bei litoral÷je, nustatant jų koordinates<br />
GPS; siekiant įvertinti rūšių ir bendrijų paplitimą bei dešifruoti bendrijų kontūrus<br />
ortofotografiniuose žem÷lapiuose, eulitoral÷je ir litoral÷je atlikta 11 augalijos profilių; surinkti<br />
48 pavyzdžiai (1 m 2 po 3 pakartojimus) skirtinguose biotopuose augančių helofitų bendrijų<br />
biomasei nustatyti.<br />
Makrofitų rūšių ir bendrijų tyrimai buvo atlikti 2007 m. rugpjūčio – rugs÷jo m÷n.,<br />
maksimalaus makrolitin÷s augalijos išsivystymo metu. Tyrimai vykdyti pagal klasikinę tyrimų<br />
metodiką (METODIKA IZUČENIJA …, 1975; KATANSKAJA, 1981; WETZEL, 2001). Pagrindiniai<br />
metodai – tiriamųjų laukelių ir botaninių profilių (transektų), atspindinčių augalų rūšių<br />
išsid÷stymą, priklausantį nuo jų biologinių savybių, augimo pobūdžio ir prieraišumo<br />
augaviet÷ms, aprašymai. Transektų vietose eulitoral÷je ir litoral÷je inventorizuojamos visos<br />
makrofitų rūšys ir bendrijos. Atstumai nuo kranto nustatomi matavimo virve, o makrofitų<br />
pavyzdžiai iš gilesnių vietų ištraukiami šakotu inkaru, pritvirtintu prie matavimo virv÷s.<br />
Aprašant augalijos profilį arba tiriamąjį laukelį, atliekama ne tik rūšių ir bendrijų kokybin÷ ir<br />
kiekybin÷ inventorizacija; tuo pačiu fiksuojamas bendrijų augimo gylio intervalas, jų augaviet÷s<br />
charakteristikos (gruntas, vandens skaidrumas ir kt.).<br />
Eulitoral÷s ir litoral÷s bendrijos aprašytos pasirinktuose tipiškuose kontūruose.<br />
Priklausomai nuo aprašomos bendrijos savybių ir išsid÷stymo litoral÷je, jo dydis įvairavo nuo 4<br />
m 2 (monodominantin÷s bendrijos) iki 10 m 2 .<br />
Vertinant rūšių vaidmenį tiriamoje bendrijoje nustatoma keletas pagrindinių parametrų:<br />
Gausumas ir padengimas. Norint unifikuotai įvertinti bendrijos rūšių individų gausumą ir jų<br />
užimamą plotą naudojama BRAUN-BLANQUETT (1964) skal÷, kuri jungia min÷tus rodiklius:<br />
+ – individų mažai, padengia labai mažą plotą; 1 – individų daug, tačiau jie padengia mažą<br />
plotą, arba individų mažai, bet jų projekcinis padengimas didesnis (ne daugiau kaip 1/20<br />
tiriamojo laukelio ploto); 2 – individų labai daug arba jie padengia bent 1/20 tiriamojo laukelio<br />
ploto; 3 – individų skaičius įvairus, tačiau jie padengia nuo 1/4 iki 1/2 tiriamojo laukelio; 4 –<br />
6