šią nuorodą - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra
šią nuorodą - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra
šią nuorodą - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
Tvirtinu:<br />
A.V.<br />
Direktorius Dr. Aušrys Balevičius<br />
(pareigos, vardas, pavard÷, parašas)<br />
KURŠIŲ MARIŲ PAKRANTöS<br />
AUGMENIJOS PJOVIMO,<br />
SIEKIANT IŠ MARIŲ PAŠALINTI DALĮ<br />
BIOGENINIŲ MEDŽIAGŲ,<br />
GALIMYBIŲ STUDIJA<br />
PAGAL SUTARTĮ SU APLINKOS APSAUGOS AGENTŪRA<br />
NR. 4F07-84, 2007 07 12<br />
VILNIUS 2007
KURŠIŲ MARIŲ PAKRANTöS AUGMENIJOS PJOVIMO,<br />
SIEKIANT IŠ MARIŲ PAŠALINTI DALĮ<br />
BIOGENINIŲ MEDŽIAGŲ,<br />
GALIMYBIŲ STUDIJA<br />
UŽSAKOVAS:<br />
<strong>Aplinkos</strong> Apsaugos Agentūra<br />
Direktorius Liutauras Stoškus<br />
A. Juozapavičiaus 9, LT-09311, Vilnius<br />
Tel.: 2662808; Faks.: 2662800<br />
Sutartis Nr. 4F07-84; 2007 07 12<br />
VYKDYTOJAS:<br />
UAB „Senasis ežer÷lis“<br />
Direktorius Dr. Aušrys Balevičius<br />
J. Galvydžio 3 LT 08236 , Vilnius<br />
Tel. 274 54 30; Faks. 2784161<br />
Mob. 8-620 48 958<br />
info@senasisezerelis.lt
VYKDYTOJAI:<br />
Prof. Habil. dr. Jūrat÷ Balevičien÷<br />
Mob. 8-650 76160<br />
Dr. Aušrys Balevičius<br />
Mob. 8-652 94118<br />
8-620 48 958<br />
Dr. Vitas Stanevičius<br />
Mob. 8-614 75887<br />
Dr. Gediminas Vaitkus<br />
Mob. 8-699 99940<br />
Evgenija Gurova
TURINYS<br />
Įvadas ..................................................................................................................................... 4<br />
1. Kuršių marių geografin÷ apžvalga .................................................................................. 6<br />
2. Tyrimo tikslas, metodin÷s nuostatos .............................................................................. 7<br />
3. Kuršių marių ir jų pakrančių augalijos apžvalga ......................................................... 13<br />
3.1. Makrofitų ekologin÷s grup÷s ........................................................................................... 13<br />
3.2. Helofitų ir hidrofitų bendrijų floristin÷–fitocenotin÷ struktūra ....................................... 14<br />
3.2.1. Bendrijų išsid÷stymas Kuršių mariose ir jų pakrant÷se (botaniniai profiliai) ........... 18<br />
4. Biogeninių medžiagų surišimas Kuršių marių pakrančių helofitų biomas÷je ........... 27<br />
4.1. Makrofitų biofiltro funkcionavimo principai ................................................................. 27<br />
4.2. Biogeninių medžiagų sukaupimas helofitų biomas÷je .................................................... 28<br />
4.3. Kuršių marių eulitoral÷je ir pakrant÷se išauginama nendrynų biomas÷ bei jos įnašas į<br />
vandens telkinį ........................................................................................................................ 29<br />
4.4. Kuršių marių priekrant÷s ir Nemuno deltos helofitų (nendrynų) pasiskirstymo<br />
nustatymas GIS ir palydovin÷s telemetrijos metodais ............................................................ 32<br />
5. Saugomos teritorijos ir reti, saugomi objektai Kuršių mariose bei jų pakrant÷se ..... 37<br />
5.1. Europin÷s svarbos buvein÷s ir saugomos teritorijos ....................................................... 37<br />
5.2. Retos ir saugomos augalų rūšys helofitų bendrijose ....................................................... 39<br />
5.3. Retos ir saugotinos augalų bendrijos ............................................................................... 39<br />
5.4. Faunos apsauga Kuršių marių regione ............................................................................. 42<br />
5.4.1. Nendrynų paukščių ir jų buveinių svarba Lietuvos paukščių faunai ......................... 42<br />
5.4.2. Indikatorin÷s nendrynų paukščių rūšys ..................................................................... 43<br />
5.4.3. Paukščių gyvenamąją aplinką gerinantis nendrynų tvarkymas Kuršių mariose bei<br />
Nemuno deltos regione ........................................................................................................... 47<br />
5.5. Nendrių pjovimo galima įtaka žuvų bendrijoms ............................................................. 48<br />
6. Galimas nendrynų pjovimo poveikis pamario krantų erozijai .................................... 49<br />
7. Nendrių pjovimo būdai, jų kaštai ir efektyvumas kontroliuojant Kuršių marių<br />
ekosistemos trofiškumą ........................................................................................................ 57<br />
7.1. Kuršių marių pakrančių nendrynų pjovimas ................................................................... 57<br />
7.2. Nendrių pjovimo kaštai ................................................................................................... 59<br />
7.3. Nendrių pjovimo sezoniškumas ir aplinkosauginis reglamentavimas ............................. 59<br />
8. Nendrių biomas÷s panaudojimas .................................................................................... 60<br />
9. Nendrynų pjovimo, kaip Kuršių marių ekosistemos trofin÷s būkl÷s pagerinimo<br />
priemon÷s įvertinimas .......................................................................................................... 62<br />
Išvados ir rekomendacijos ................................................................................................... 63<br />
Literatūra ................................................................................................................................ 67<br />
Priedai ..................................................................................................................................... 69<br />
2
ĮVADAS<br />
Kuršių marios yra didžiausias, tačiau kartu ir daugiausiai ekologinių problemų keliantis<br />
Lietuvos vandens telkinys, kurio ekosistemos būkl÷ vis blog÷ja: čia dažni “vandens žyd÷jimai”,<br />
įlankose kaupiasi organin÷s nuos÷dos, plečiasi makrofitų juostos, išnyksta vertingos žuvų rūšys.<br />
Kuršių marių ekologinę būklę ir trofinį lygį didžia dalimi lemia Nemuno į marias atplukdomo vandens<br />
kokyb÷. Nemunu į marias atiteka apie 98 % viso vandens, tod÷l Kuršių marių vandens kokyb÷<br />
tiesiogiai priklauso nuo Nemuno baseino vandens kokyb÷s, kurią blogina į upę patenkančios buitin÷s,<br />
gamybin÷s, paviršin÷s (lietaus) nuotekos, žem÷s ūkis, laivyba bei kitokia tarša. Apie 60 % Nemuno<br />
baseino teritorijos naudojama žem÷s ūkiui, o apie 30 % ploto sudaro dirbama žem÷.<br />
Nors pastaruoju metu, remiant Europos sąjungai, situacija vandenvalos bei vandentvarkos<br />
srityse palaipsniui ger÷ja, į Nemuną vis tiek patenka šimtai tūkstančių tonų dirvos erozijos produktų,<br />
organinių medžiagų bei teršalų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Kaliningrado srities, kur išvystyta popieriaus<br />
pramon÷, tačiau vandens ūkis yra labai apleistas.<br />
Kuršių marių eutrofikacija pasireiškia intensyviu vandens „žyd÷jimu“, sukeltu planktoninių<br />
dumblių, iš kurių didžiausią biomasę sudaro eutrofinių sąlygų rūšys-indikatoriai, ir uždumbl÷jimu. D÷l<br />
eutrofikacijos vandens telkinys praranda estetinę ir rekreacinę vertę, blog÷ja jo ekologin÷ būkl÷.<br />
Žūstant planktonui ir oksiduojantis organin÷ms medžiagoms, gausiai eikvojamas vandenyje ištirpęs<br />
deguonis, kas karštomis ir ramiomis rugpjūčio dienomis Kuršių mariose neretai sukelia žuvų dusimą.<br />
Stebint biogeninių medžiagų vidutinių metinių koncentracijų Kuršių marių vandenyje pokyčių<br />
tendencijas, 1997–2004 metais bendrojo fosforo koncentracijos sumaž÷jo nuo 0,14 iki 0,084 mg/l,<br />
tačiau intensyvios vegetacijos metu, o ypač po vandens „žyd÷jimų“ neretai keletą kartų viršydavo<br />
didžiausią leistiną koncentraciją. Bendrojo azoto vidutin÷ koncentracija 2004 metais (1,4 mg/l) buvo<br />
mažesn÷ už DLK, tačiau pasitaikydavo atvejų, kai konkrečiame taške DLK buvo stipriai viršijama.<br />
Sparčią Kuršių marių eutrofikaciją sukelia ir savitos Kuršių marių hidrologin÷s savyb÷s bei<br />
labai inertiški gamtiniai procesai. Nedidelis marių gylis ir ribota vandens apykaita su Baltijos jūra itin<br />
mažina Kuršių marių savaiminio apsivalymo galimybes. Net ir sumažinus biogeninių medžiagų<br />
prietaką į marias, jų dugno nuos÷dose susikaupusios dumblo atsargos dar ilgai Kuršių marias laikytu<br />
hipertrofin÷je būkl÷je (JANKEVIČIUS IR KT., 1993).<br />
Vandens telkiniams būdingas savaiminis apsivalymas yra sąlygojamas mikro- ir<br />
makroorganizmų gyvybin÷s veiklos. Žinoma, kad makrofitai suriša didelius biogeninių medžiagų<br />
(daugiausiai azoto ir fosforo) bei kai kurių teršalų kiekius. Literatūroje nurodoma, kad dirbtiniai<br />
tvenkiniai, veikiantys kaip biofiltras, iš pirminiai apvalytų ir aeruotų buitinių nuotekų absorbuodavo<br />
iki 8 t azoto ir iki 0,5 t fosforo iš hektaro per metus (HAYCOCK et al., 1996). Hidroekosistemoje<br />
vykstančių produkcinių-destrukcinių procesų d÷ka vandenyje ištirpę bei suspenduoti teršalai<br />
3
(organiniai junginiai, dalinai naftos produktai, sunkieji metalai, fenoliai ir kt.) bei biogenin÷s<br />
medžiagos yra suskaidomi, o v÷liau surišami augalų biomas÷je, tokiu būdu vanduo yra apvalomas ir<br />
detoksifikuojamas (BRIX, SCHIERUP, 1989). D÷l savyb÷s sulaikyti, skaidyti bei akumuliuoti teršalus<br />
bei biogenines medžiagas, makrofitų buferin÷s zonos, biofiltrai bei dirbtin÷s šlapžem÷s Pasaulyje<br />
prieš keletą dešimtmečių prad÷ti naudoti lietaus bei buitin÷s kanalizacijos ar net šiukšlynų nuotekoms<br />
apvalyti (DREGGER, 1989).<br />
Didžioji Kuršių marių eulitoiral÷s dalis yra užž÷lusi tankiomis ir plačiomis makrofitų (ypač<br />
nendrių) juostomis, taigi marios jau turi didžiulį natūralų ir gerai veikiantį makrofitų biofiltrą, kurį<br />
teisingai eksploatuojant iš marių būtų galima išnešti didelius biogeninių medžiagų (ypač pagrindinių<br />
eutrofikacijos variklių - fosforo ir azoto) kiekius.<br />
4
1. KURŠIŲ MARIŲ GEOGRAFINö APŽVALGA<br />
Kuršių marios – tai 1584 km 2 ploto lagūna Baltijos jūros pietryčiuose, besitęsianti į<br />
Pietus nuo Klaip÷dos. Nuo jūros marias skiria Kuršių nerija. Lietuvai priklauso tik Šiaurin÷<br />
Kuršių marių dalis (413 km 2 ), o Pietin÷ dalis priklauso Kaliningrado sričiai. Marių ilgis iš<br />
Šiaur÷s į Pietus siekia 93,5 km, o didžiausias plotis pietin÷je marių dalyje – 46,5 km, kranto<br />
linijos ilgis 324 km. Kuršių marios – seklus vandens telkinys - didžiausias natūralus gylis siekia<br />
tik 5,8 m (Klaip÷dos sąsiauris pagilintas iki 15 – 19 m), vidutinis gylis 3,8 m, tuo tarpu Lietuvai<br />
priklausančioje marių dalyje vyrauja 1,8 – 2,6 m gyliai. Marių vandens tūris 6 km 3 . Šiaur÷je<br />
Kuršių marios Klaip÷dos sąsiauriu (siauriausia vieta tarp molų 390 m) jungiasi su Baltijos jūra, o<br />
per Deimeną ir Prieglių jos susisiekia su Aistmar÷mis (GUDELIS, 1959).<br />
Vakariniame marių krante (prie Kuršių nerijos) yra kyšulių – ragų: Žirgų, Bulvikio,<br />
Grobšto, Rasyt÷s (Rybači). Pietuose krantai žemi (Sembos pusiasalio), kai kur pelk÷ti,<br />
akmenuoti. Rytuose, kur į marias įteka Nemunas, plyti Nemuno deltos žemuma, kurios krantai<br />
žemi, vingiuoti, užpelk÷ję (Kniaup÷s, Gaurin÷s įlankos, Vent÷s ragas, Liekų ragas), pakrant÷je<br />
yra kelios samplovin÷s salos (didžiausia Elenos gurgždo sala). Šioje vietoje yra didžiausi helofitų<br />
sąžalynai. Tarp Vent÷s rago ir Klaip÷dos krantas kiek aukštesnis.<br />
Į Kuršių marias įteka 25 up÷s ir upeliai: Atmata, Skirvyt÷, Gilija, Vorusn÷, Pakaln÷ (visos<br />
jos yra Nemuno deltos atšakos); Dan÷, Nemunynas, Deimena. Kuršių marių baseinas 100500<br />
km 2 , kurių 98 % priklauso Nemunui. Teorinis Kuršių marių vandens pasikeitimas – 4,4 karto per<br />
metus pasikeičia. Rugpjūtyje sekliose įlankose vanduo įšyla iki 28 °C. Vidutinis vandens<br />
druskingumas siekia 0,3 ‰, tačiau per audras, į marias priplūdus jūros vandens, druskingumas<br />
Šiaurin÷je dalyje pakyla iki 7 ‰. Ištisin÷ ledo danga mariose pastaruoju metu išsilaiko ~60 d.<br />
(nuo sausio pabaigos iki kovo pradžios). Per metus būna 20–33 audringos dienos (v÷jo greitis<br />
>15 m/s), daugiausia rudenį ir žiemą, tada pakyla iki 2,2 m aukščio bangos, kurios ardo krantus,<br />
ypač sm÷lio kopas Kuršių nerijos pus÷je.<br />
Kuršių marių pietuose teka 0,05–0,1 m/s srov÷ prieš laikrodžio rodyklę, centre vyrauja 0,1<br />
m/s Nemuno nuot÷kio srautas pro Vent÷s ragą link Klaip÷dos sąsiaurio yra ir nepastovus<br />
mažesnis srautas, kuris teka išilgai Ežios seklumos į Pietus ir pasuka į Vakarus, link Kuršių<br />
nerijos. Šiaur÷je vyrauja į jūrą nutekančios srov÷s (didžiausias greitis prie Juodkrant÷s 0,6 m/s).<br />
KIaip÷dos sąsiauryje į jūrą ištekančios srov÷s didžiausias greitis siekia 2,5 m/s, o kartais srov÷<br />
teka iš jūros į marias; jos išmatuotas didžiausias greitis 1,1 m/s.<br />
5
2. TYRIMŲ TIKSLAS IR METODINöS NUOSTATOS<br />
Tyrimų tikslas buvo įvertinti Kuršių marių ir jų pakrančių aukštųjų helofitų bendrijų<br />
floristinę-fitocenotinę sud÷tį, išauginamos biomas÷s kiekį, joje sukaupiamus biogeninių<br />
medžiagų kiekius, nendrynų pjovimo, siekiant iš Kuršių marių ekosistemos pašalinti dalį<br />
biogeninių medžiagų, būdus bei galimybes ir paruošti rekomendacijas šiai veiklai vykdyti.<br />
Natūrinių tyrimų metu buvo atlikta 62 fitocenotiniai aprašymai; remiantis ortofotografiniais<br />
žem÷lapiais (M:1:10000) bei kosmin÷mis nuotraukomis atliktas helofitų bendrijų<br />
kartografavimas Kuršių marių Šiaurin÷s dalies eulitoral÷je bei litoral÷je, nustatant jų koordinates<br />
GPS; siekiant įvertinti rūšių ir bendrijų paplitimą bei dešifruoti bendrijų kontūrus<br />
ortofotografiniuose žem÷lapiuose, eulitoral÷je ir litoral÷je atlikta 11 augalijos profilių; surinkti<br />
48 pavyzdžiai (1 m 2 po 3 pakartojimus) skirtinguose biotopuose augančių helofitų bendrijų<br />
biomasei nustatyti.<br />
Makrofitų rūšių ir bendrijų tyrimai buvo atlikti 2007 m. rugpjūčio – rugs÷jo m÷n.,<br />
maksimalaus makrolitin÷s augalijos išsivystymo metu. Tyrimai vykdyti pagal klasikinę tyrimų<br />
metodiką (METODIKA IZUČENIJA …, 1975; KATANSKAJA, 1981; WETZEL, 2001). Pagrindiniai<br />
metodai – tiriamųjų laukelių ir botaninių profilių (transektų), atspindinčių augalų rūšių<br />
išsid÷stymą, priklausantį nuo jų biologinių savybių, augimo pobūdžio ir prieraišumo<br />
augaviet÷ms, aprašymai. Transektų vietose eulitoral÷je ir litoral÷je inventorizuojamos visos<br />
makrofitų rūšys ir bendrijos. Atstumai nuo kranto nustatomi matavimo virve, o makrofitų<br />
pavyzdžiai iš gilesnių vietų ištraukiami šakotu inkaru, pritvirtintu prie matavimo virv÷s.<br />
Aprašant augalijos profilį arba tiriamąjį laukelį, atliekama ne tik rūšių ir bendrijų kokybin÷ ir<br />
kiekybin÷ inventorizacija; tuo pačiu fiksuojamas bendrijų augimo gylio intervalas, jų augaviet÷s<br />
charakteristikos (gruntas, vandens skaidrumas ir kt.).<br />
Eulitoral÷s ir litoral÷s bendrijos aprašytos pasirinktuose tipiškuose kontūruose.<br />
Priklausomai nuo aprašomos bendrijos savybių ir išsid÷stymo litoral÷je, jo dydis įvairavo nuo 4<br />
m 2 (monodominantin÷s bendrijos) iki 10 m 2 .<br />
Vertinant rūšių vaidmenį tiriamoje bendrijoje nustatoma keletas pagrindinių parametrų:<br />
Gausumas ir padengimas. Norint unifikuotai įvertinti bendrijos rūšių individų gausumą ir jų<br />
užimamą plotą naudojama BRAUN-BLANQUETT (1964) skal÷, kuri jungia min÷tus rodiklius:<br />
+ – individų mažai, padengia labai mažą plotą; 1 – individų daug, tačiau jie padengia mažą<br />
plotą, arba individų mažai, bet jų projekcinis padengimas didesnis (ne daugiau kaip 1/20<br />
tiriamojo laukelio ploto); 2 – individų labai daug arba jie padengia bent 1/20 tiriamojo laukelio<br />
ploto; 3 – individų skaičius įvairus, tačiau jie padengia nuo 1/4 iki 1/2 tiriamojo laukelio; 4 –<br />
6
individų skaičius įvairus, tačiau jie padengia nuo 1/2 iki 3/4 tiriamojo laukelio; 5 – individų<br />
skaičius įvairus, tačiau jie padengia ne mažiau kaip 3/4 tiriamojo laukelio.<br />
Įvertintos visai bendrijai būdingos kiekybin÷s ir kokybin÷s charakteristikos:<br />
Projekcinis padengimas. Nustatoma, kokią paviršiaus dalį (procentais) dengia augalai.<br />
Biomas÷ tirta tik labiau paplitusių, didesnius plotus užimančių helofitų (nendrynų bei<br />
meldynų) bendrijų. Ji tirta įvairiame bendrijų augimo gylyje trimis pakartojimais (DYLIS et al.,<br />
1974). Tyrimams parenkamas tipiškas pagal rūšinę sud÷tį bendrijos plotas (10x10 m), jame<br />
aprašomos rūšys, įvertinamas jų projekcinis padengimas (%). Išrinkus reprezentatyvų laukelį,<br />
kuriame rūšys pasiskirstę tolygiai, dedamas 1 m 2 ploto r÷mas, jame įvertinama rūšių sud÷tis, ir<br />
žolynas išpjaunamas iki vandens lygio, arba iki grunto. M÷giniai nuplaunami nuo dumblo bei<br />
apnašų. Rūšimis suskirstytas pavyzdys išdžiovinamas ir pasveriamas orasaus÷je bei absoliučiai<br />
sausoje būkl÷je.<br />
Bendrijų klasifikavimas. Lietuvos augalų bendrijos klasifikuojamos taikant Braun-<br />
Blanquet, arba vadinamos Ciuricho-Montpelj÷ (franko-šveicariškos) mokyklos augalijos tyrimo<br />
ir klasifikavimo principus, sukurtus BRAUN-BLANQUET (1964), kuriais remiantis klasifikuojama<br />
Europos kraštų bei Lietuvos (RAŠOMAVIČIUS (red.), 1998) augalija. Klasifikacijos pagrindiniai<br />
teiginiai:<br />
1. Bendrijų klasifikacijai turi būti panaudotos visos jas sudarančios rūšys (visa floristin÷<br />
sud÷tis geriau atspindi rūšių santykius ir ryšius su augaviete negu dominantai.<br />
2. Sistemoje aukščiausiu vienetu laikoma klas÷, jungianti panašios ekologijos ir<br />
fizionomijos bendrijas. Klas÷ subordinuoja eiles, sąjungas ir pagrindinius klasifikacinius<br />
vienetus – asociacijas. Visi min÷tų rangų sintaksonai apibūdinami charakteringų rūšių pagalba, o<br />
asociacijai išskirti šalia charakteringų rūšių (ypač retose bendrijose) naudojamos diferencinių<br />
rūšių grup÷s.<br />
Viršvandenin÷s makrofitin÷s augalijos tyrimai GIS ir palydovin÷s telemetrijos metodais<br />
Tyrimas buvo atliekamas naudojant LANDSAT palydovo TM (Thematic Mapper –<br />
1986.06.26; 1988.05.13) ir ETM (Enhanced Thematic Mapper – 1999.07.31; 2001.07.29) sensorių<br />
vaizdus, laisvai prieinamus GLCF (Global Land Cover Facility) serveryje adresu<br />
http://glcfapp.umiacs.umd.edu:8080/esdi/index.jsp. Dešifravimui ir spektirnei analizei buvo<br />
pasirinkti LANDSAT kosminių vaizdų infraraudonųjų spindulių spektro kanalai (4 ir 5) bei matomo<br />
spektro raudonas kanalas (3) ir iš jų suformuoti RGB 453 spalviniai kompozitai, maksimaliai<br />
atskleidžiantys kosminių vaizdų spalvinę variaciją. Originalių LANDSAT kosminio vaizdo<br />
nuotraukų spektrinių kanalų (1–5 ir 7) rezoliucija yra 28.5 metrai. Mes taip pat atskyr÷me ir<br />
pašalinome terminį (6) kanalą, kuris buvo nereikalingas šiam tyrimui. Tokiu būdu po pirminio<br />
apdorojimo mūsų naudotos LANDSAT kosminio vaizdo nuotraukos tur÷jo po šešis vienodos<br />
7
ezoliucijos (28.5 m) spektrinius kanalus: 3 matomos spektro (1, 2 ir 3) bei 3 infraraudonojo spektro<br />
(4, 5 ir 7 perpavadintas į 6) dalies. Detali LANDSAT palydovo spektrinių kanalų specifikacija<br />
pateikiama 1 lentel÷je.<br />
1 lentel÷. LANDSAT palydovo ETM sensoriaus spektriniai kanalai.<br />
Kanalas Pavadinimas Spektro<br />
diapazonas<br />
(micrometrai)<br />
Rezoliucija<br />
1 Blue-Green 0.45–0.515 28.5 m<br />
2 Green 0.525–0.605 28.5 m<br />
3 Red 0.63–0.690 28.5 m<br />
4 Near IR 0.760–0.900 28.5 m<br />
5 Medium IR 1.550–1.750 28.5 m<br />
6 Thermal 10.40–12.5 60m<br />
Pastabos<br />
Eliminuotas ir<br />
nenaudojamas<br />
7 Medium IR 2.080–2.35 28.5 m Pervardintas į 6<br />
8 Panchromatic 0.52–0.92 14.25 m Išskirtas į atskirą failą<br />
Kosminių vaizdų dešifravimui kaip papildoma medžiaga buvo naudojamos aerofotonuotraukos<br />
(ORT10LT – 2005), tačiau jos parodo ankstyvo pavasario situaciją, kuomet dar n÷ra<br />
susiformavę nendrynų sąžalynai. Norint gauti naudojamų LANDSAT kosminių nuotraukų detalesnį<br />
vaizdą, buvo atlikta jų optin÷s raiškos pagerinimo procedūra (resolution merge), naudojant<br />
panchromatinį (8) kanalą ir taip gautos paryškintos (14.25 m rezoliucijos) multi-spektrin÷s<br />
LANDSAT kosminio vaizdo nuotraukos (1 pav.).<br />
Dešifravimui buvo naudotas ETM sensoriaus 1999.07.31 gautas vaizdas, kadangi jame<br />
geriausiai išsiskyr÷ analizuojamos spektrin÷s klas÷s, be to, šis vaizdas buvo gautas beveik idealiu<br />
vasaros sezono metu. Kitos tur÷tos nuotraukos buvo naudojamos kaip papildoma medžiaga<br />
vizualiniam dešifravimui ir spektrin÷s analiz÷s rezultatų interpretacijai, ypač atsižvelgiant į<br />
sezonines žem÷s dangos elementų spalvinių charakteristikų variacijas. Mūsų tur÷tas LANDSAT<br />
kosminių vaizdų rinkinys leido gana aiškiai identifikuoti sezoninę pamario žolin÷s augalijos bendrijų<br />
kaitą ir žmogaus ūkin÷s veiklos p÷dsakus. Be to, daugiamečiai hidrobotaniniai tyrimai Kuršių marių<br />
regione parod÷, kad pamario nendrynų fitocenoz÷s kinta labai nežymiai, tod÷l jų tyrimams galima<br />
naudoti skirtingų metų kosminio vaizdo nuotraukas ir kontrolinius lauko tyrimų duomenis.<br />
8
1 pav. Kuršių marių LANDSAT kosminio vaizdo nuotrauka<br />
9
Išanalizavus paryškintų LANDSAT kosminio vaizdo nuotraukų įvairius spalvinius kompozitus,<br />
ant aerofoto nuotraukų (ORT10LT 2005) skaitmeninio pagrindo buvo išskirta ir apibr÷žta tyrimų<br />
teritorija, kurioje yra didžiausia tikimyb÷ identifikuoti pamario nendrynus. Į ją pateko pamario<br />
šlapumos, nendrynai ir pievos ir miško juostos kontinentin÷je dalyje, Kniaupo įlankos rajone,<br />
Rusn÷s saloje ir Kuršių nerijos pakrant÷je. Naudojant <strong>šią</strong> ribą, iš turimų 28,5 m rezoliucijos<br />
originalių LANDSAT kosminio vaizdo nuotraukų buvo išpjautos atitinkamos multispektrinio rastro<br />
dalys. Siekiant sumažinti LANDSAT sensoriaus „mechaninio triukšmo“ poveikį vaizdo kokybei,<br />
buvo atliktas gautų vaizdų statistinis filtravimas, naudojant 3x3 vidurkinimo filtrą. Po to buvo<br />
perskaičiuota šių kosminio vaizdo fragmentų RGB 453 kompozitų spalvinio spektro statistika,<br />
neatsižvelgiant į 0 („no data“) reikšmes. Taip buvo gauti maksimalaus kontrasto ir vientisų spalvinių<br />
tonų kosminio vaizdo fragmentai (2 pav.) tolesnei spektrinei analizei.<br />
2 pav. Spektrinei analizei atrinkti potencialių nendrynų kosminio vaizdo fragmentai<br />
10
Išskirtų LANDSAT kosminio vaizdo fragmentų RGB 453 kompozitų spektin÷ analiz÷ buvo<br />
atliekama naudojant automatinį RGB klasteringo metodą (3 pav.), kuris leidžia sugeneralizuoti 3<br />
pasirinktų spektrinių kanalų nustatytos spalvin÷s variacijos visas turimas reikšmes į vieno sluoksnio 8<br />
bitų tematinį rastrą, kuriame negali būti daugiau kaip 255 skirtingos spalvos . RGB klasteringo<br />
funkcijos parametrai buvo parinkti eksperimentiniu būdu, lyginant gautus rezultatus su turimais<br />
kosminių vaizdų originalais ir pagalbine dešifravimo medžiaga. Tinkamiausias žolin÷s augalijos ir<br />
nendrių sąžalynų nustatymui buvo RGB svorio koeficientų derinys 855, t.y. kiekvienai generalizuotai<br />
spalvai gauti RGB klasteringo metu raudonos spalvos kanalas buvo skaidomas į 8 vienodus<br />
intervalus, o žalias ir m÷lynas – atitinkamai po 5 intervalus. Tokiu būdu RGB klasteringo metu buvo<br />
gautos 200 skirtingos tematinio rastro spalvin÷s klas÷s, apimančios visą tiriamo kosmin÷s nuotraukos<br />
fragmento spalvin÷s variacijos spektrą RGB 453 kanaluose.<br />
3 pav. RGB 453 kompozitų spektin÷ analiz÷ automatiniu RGB klasteringo metodu<br />
Iš esm÷s RGB klasteringo metodas n÷ra klasikine prasme suprantama kosminio vaizdo<br />
nuotraukų spektrin÷ klasifikacija (automatin÷ arba kontroliuojama) – jis gal÷tų būti traktuojamas kaip<br />
automatizuota pagalbin÷ priemon÷ vizualiniam dešifravimui. Kosminio vaizdo fragmentų RGB<br />
klasteringo rezultatai toliau buvo analizuojami, lyginami su turimomis aerofoto nuotraukomis ir<br />
11
paryškintais LANDSAT kosminiais vaizdais, taip pat ir turimais šioje teritorijoje atliktų botaninių<br />
tyrimų duomenimis. Nepaisant tam tikro generalizacijos lygmens, RGB klasteringo metodas yra<br />
standartinis ir nereikalauja jokių spalvin÷s gamos parinkčių atskiroms klas÷ms, tod÷l ir jį visuomet<br />
galima pakartoti tiek tam pačiam kosminio vaizdo nuotraukos fragmentui, tiek ir kitiems sezonams ar<br />
net metams, o gauti rezultatai bus lygintini tarpusavyje.<br />
3. KURŠIŲ MARIŲ IR JŲ PAKRANČIŲ AUGALIJOS APŽVALGA<br />
Kuršių marių augaliją sąlygoja vandens telkinio gylis (max. 3–3,5 m), v÷jo įsib÷g÷jimo<br />
greitis, vandens bangavimas, sūraus vandens prietaka iš Baltijos jūros, gruntas (sm÷lis ir<br />
dumblas), mažas vandens skaidrumas. Makrofitų bendrijos geriau išsivysčiusios rytin÷je ir<br />
pietin÷je marių dalyje, o vakarin÷je dalyje platesn÷s augalų bendrijų juostos išsid÷sčiuosios tik<br />
Klaip÷dos – Juodkrant÷s atkarpoje.<br />
3.1. MAKROFITŲ EKOLOGINöS GRUPöS<br />
Pagal makrofitų augimo pobūdį vandens telkiniuose išskiriamos 5 makrofitų ekologin÷s<br />
grup÷s, pavadintos pagal jas formuojančių augalų biomorfas. Eulitoral÷je ir litoral÷je skiriamos<br />
helofitų, hidrofitų (nimfeidų, potameidų, limneidų ir pleustofitų) ekologin÷s grup÷s (WETZEL,<br />
2001), kurios sudaro augalijos juostas.<br />
Eulitoral÷je vyrauja helofitai. Helofitų juostą sudaro eulitoral÷je augančios rūšys, kurių<br />
apatin÷ stiebo dalis pasin÷rusi vandenyje. Žemieji helofitai, kurių stiebo dalis pasin÷rusi iki 0,5<br />
m (Alisma plantago – aquatica, Eleocharis palustris, Equisetum fluviatile) didelių plotų neužima<br />
ir ištisinių juostų nesudaro. Aukštieji helofitai Kuršių marių litoral÷je, priklausomai nuo<br />
substrato ir bangų mūšos, auga iki 1,5 – 2 m gylio.<br />
Nendrynai (Phragmitetum australis) formuoja 2 – 200 m pločio juostas, kurios ypač<br />
plačios ir tankios eutrofin÷se marių įlankų augaviet÷se. Vietomis nendrynai užima eulitoral÷s<br />
sausumin÷s dalies plotus, o kartais nendrynai auga ir ant mineralinio grunto. Nendrynų bendrijos<br />
rūšin÷ sud÷tis įvairi: (3 lentel÷): kartu su nendre dažniau auga Carex acuta, Hydrocharis morsusranae,<br />
Alisma plantago – aquatica, Sium latifolium. Auga įvairiame gylyje (0–1.5), ant sm÷lio,<br />
dumblingo sm÷lio bei sm÷lio grunto. Skirtingose vietose sausumos nendrynų bendrijose auga<br />
12–16, o vandens – 6–8 rūšys. Vandenyje į nendrynų juostą įsiterpia ir meldų sąžalynai.<br />
Ežerinis meldas (Schoenoplectus lacustris) Kuršių mariose ištisinių juostų nesudaro. Paprastai<br />
meldai auga 0,5–1,5 m gylyje 10–50 m 2 ploto sąžalynais, greta meldo auga lūgn÷ (Nuphar lutea),<br />
dr÷gmen÷ (Sium latifolium), šakotasis šiurpis (Sparganium erectum). Be ežerinio meldo<br />
12
(Schoenoplectus lacustris), dažnai auga ir melsvasis meldas (Schoenoplectus tabernaemontani),<br />
kuris sudaro monodominantinius sąžalynus seklioje eulitoral÷je. Ypač gerai išreikšta nendrynų<br />
juosta rytin÷je ir pietin÷je Kuršių marių dalyse.<br />
Nimfeidų juostą sudaro vandenyje pasin÷rę augalai, kurie į vandens paviršių iš 1 – 2 m gylio<br />
iškelia plūduriuojančius lapus ir žiedus. Tai Nuphar lutea, Potamogeton natans, rečiau<br />
Persicaria amphibia. Kuršių marių nimfeidų bendrijų rūšin÷ įvairov÷ maža (4–6 rūšys), lūgnių<br />
juostoje pasitaiko mažažied÷ vandens lelija (Nymphaea candida), retai – saugoma rūšis –<br />
paprastoji vandens lelija (Nymphaea alba). Lūgnynai paplitę rytin÷je ir pietin÷je dalyse Kuršių<br />
marių dalyse, tačiau jų užimami plotai palyginti su nendrynais yra maži. Lūgnynų bendrijos auga<br />
0,6–1,2 (iki 2 m) m gylyje, paprastai už nendrynų ar meldynų bendrijų juostų, dažniausiai ant<br />
dumblingo substrato. Lūgnyne auga 6–9 rūšys, dažnai auga Schoenoplectus lacustris, rečiau<br />
Nymphaea candida, paprastoji nertis (Ceratophyllum demersum), permautalap÷ plūd÷<br />
(Potamogeton perfoliatus).<br />
Potameidų juostą sudaro augalai, kurie į vandens paviršių iš 2 – 3 m gylio iškelia tik žiedus.<br />
Dažniausiai pasitaiko plūdžių (Potamogeton) genties rūšys (Potamogeton lucens, P. perfoliatus),<br />
sudarančios sąžalynus ir įvairaus pločio juostas. Myriophyllum spicatum, Batrachium circinatum<br />
didesnius sąžalynus ar juostas formuoja eutrofin÷se augaviet÷se ant dumblingo substrato.<br />
D÷l mažo vandens skaidrumo, Kuršių mariose limneidai (po vandeniu pasin÷rę augalai) juostų<br />
nesudaro, pavieniai augalai įsimaišo kitas bendrijas, tik Ceratophyllum demersum, Elodea<br />
canadensis, Chara aspera, Nitellopsis obtusa formuoja bendrijas arba nedidelius sąžalynus 0,5–2<br />
m gylyje. Kuršių mariose rastos net 8 maurabragūnų rūšys (Sinkevičien÷, 2004).<br />
Pleustofitai – tai neprisitvirtinę nei prie dugno, nei prie kitų makrofitų, laisvai vandens<br />
paviršiuje plūduriuojantys augalai (Lemna minor, L. trisulca, Spirodela polyrhiza, Hydrocharis<br />
morsus – ranae), kurie gali būti sutinkami seklioje eulitoral÷je visose augalijos juostose.<br />
Pleustofitai juostų nesudaro, išskyrus eutrofikuotas, nuo v÷jo ir bangų mūšos apsaugotas<br />
įlank÷les.<br />
3.2. HELOFITŲ IR HIDROFITŲ BENDRIJŲ FLORISTINö – FITOCENOTINö<br />
STRUKTŪRA<br />
Kuršių marių helofitų bendrijos klasifikuojamos pagal Lietuvoje priimtą (Rašomavičius,<br />
1998) Ciūricho - Montpelje mokyklos klasifikaciją. Pagal ją, helofitų bendrijos patenka į<br />
Phragmiti - Magnocaricetea elatae klasę, hidrofitų bendrijos, kurias formuoja nimfeidai ir<br />
potameidai patenka į Potamogetonetea pectinati klasę, o limneidų bendrijos – į Charetea fragilis<br />
bei Potamogetonetea pectinati klases.<br />
13
Kuršių marių ekosistemoje didžiausią reikšmę biogeninių medžiagų srautams turi helofitai<br />
(Phragmiti - Magnocaricetea elatae) bei dalis hidrofitų, priklausančių Potamogetonetea<br />
pectinati klasei.<br />
Stambiųjų helofitų ir viksvų bendrijos (Phragmiti - Magnocaricetea elatae)<br />
Klas÷ jungia helofitų ir hidrofitų bendrijas, išplitusias Kuršių marių eulitoral÷je bei<br />
Nemuno deltoje, šlapiuose reljefo pažem÷jimuose, pievų balose. Šias bendrijas sudaro perteklinį<br />
dr÷gnumą ir didelius vandens lygio svyravimus toleruojančios miglinių (Poaceae) bei viksvinių<br />
(Cyperaceae) augalų rūšys. Klas÷s charakteringos rūšys: Acorus calamus, Equisetum fluviatile,<br />
Lycopus europaeus, Phragmites australis, Schoenoplectus lacustris, Typha latifolia.<br />
Kuršių marių Phragmiti-Magnocaricetea klas÷s bendrijos patenka į 3 sąjungas: nendrynus<br />
(Phragmition australis), viksvynus (Magnocaricion elatae) bei šiurpynus (Glycerio-<br />
Sparganion). Dalis šių bendrijų yra dažnos ir reikšmingos (2 lentel÷) Kuršių marių eulitoral÷s bei<br />
litoral÷s užž÷limui ir nemaža dalimi įtakoja hidroekosistemos trofinį statusą.<br />
2 lentel÷. Kuršių marių eulitoral÷je ir pakrant÷se paplitusios helofitų bendrijos<br />
Bendrijos<br />
Paplitimas<br />
Apsemtoje eulitoral÷je paplitusios bendrijos<br />
Ajerynas<br />
Acoretum calami (Schulz 1941) Knapp et Stoffers Mariose reta<br />
Asiūklynas Equisetetum limosi Steffen 1931 Reta<br />
Monažolynas Glycerietum maximae Hueck 1931 Apyret÷<br />
Ežerinis meldynas Scirpetum lacustris (All. 1922) Chouard 1924 Dažna<br />
Meldinis liūmneldynas Schoenoplecto- Bolboschoenetum maritimi Zon. 1960 Reta<br />
Nendrynas Phragmitetum australis (Gams 1927) Schmale 1939 Labai dažna<br />
Siauralapis švendrynas Typhetum angustifoliae ( All. 1922) Soo 1927 Reta<br />
Plačialapis švendrynas Typhetum latifoliae Soo 1927 Reta<br />
Melsvojo meldo bendr. Schoenoplectus tabernaemontani comm. Apyret÷<br />
Papliauškinis šiurpynas Sagittario-Sparganietum emersi R. Tx. 1953 Reta<br />
Šakotasis šiurpynas Sparganietum erecti (Roll 1938) Phill. 1973 Reta<br />
Tik potvynių metu apsemiamos pakrančių bendrijos<br />
Dvieiliaviksvynas Caricetum distichae Soo 1938 Dažna<br />
Aukštaviksvynas Caricetum elatae W. Koch 1926 Reta<br />
Lieknaviksvynas Caricetum gracilis Almquist 1929 Apyret÷<br />
Snapuotaviksvynas Caricetum rostratae Rübel 1912 Apyret÷<br />
Pūsl÷taviksvynas Caricetum vesicariae Br.-Bl. et Denis 1926 Reta<br />
Dryžutynas Phalaridetum arundinaceae Libbert 1931 Dažna<br />
1962<br />
14
Aukštųjų helofitų bendrijas formuoja kelios vyraujančios rūšys: Phragmites australis,<br />
Schoenoplectus lacustris, S. tabernaemontani, Nuphar lutea, Sium latifolium, Typha sp. Kitų<br />
rūšių fitocenotinis vaidmuo n÷ra žymus. Rūšių skaičius bendrijose įvairus: nendryne 11–20,<br />
ežeriniame meldyne 16–18, melsvajame meldyne 11–14 (3 lentel÷).<br />
3 lentel÷. Kuršių mariose plačiau paplitusių Phragmiti - Magnocaricetea elatae klas÷s<br />
bendrijų rūšin÷ sud÷tis<br />
Melsvasis<br />
Bendrijos<br />
Nendrynas<br />
(Phragmitetum australis)<br />
Ežerinis meldynas<br />
(Scirpetum<br />
meldynas<br />
(Scirpetum<br />
lacustris) tabernaemontani)<br />
Augaviet÷s gylio intervalas, m<br />
0–0,3<br />
0–0,3<br />
0,8–1,2<br />
1–1,2<br />
1,2<br />
1,0–1,2<br />
0,3–0,5<br />
0,2 –0,3<br />
Bendras rūšių skaičius 2 1 1 1 18 16 11 14<br />
0 4 1 2<br />
Padengimas %: Žolynas: 95 90 80 75 80 80–90 30–85 70–80<br />
1 2 3 4 5 6 7 8 9<br />
Cicuta virosa + - + - + - - -<br />
Bolboschoenus maritimus - - - 1 1 - - 1<br />
Sagittaria sagittifolia + - - -<br />
Typha angustifolia + 2 - - - 1 - -<br />
Acorus calamus - - - - + + - 2<br />
Eleocharis uniglumis + - - - - - - -<br />
Lycopus europaeus 1 - - - + - - -<br />
Lysimachia vulgaris + - - - - - - -<br />
Phalaroides arundinacea 1 - - - - - - -<br />
Phragmites australis 3 3 3 4 2 2 + 1<br />
Rumex maritimus + - - + - - - -<br />
Schoenoplectus lacustris + + - - 3 3 +<br />
Schoenoplectus<br />
2 2 - 1 - + 3 3<br />
tabernaemontani<br />
Sium latifolium 1 1 1 + + + - +<br />
Sparganium erectum - - - - - + - -<br />
Typha latifolia - + 2 + - - - -<br />
Carex acuta - - 1 - - + - -<br />
Nuphar lutea - + + 2 2 2 - +<br />
Nymphaea candida + - - - 1 - 1 -<br />
Ceratophyllum demersum - - + - + - - 1<br />
Cladophora sp. - + + - + 2 2 2<br />
Caltha palustris + - - - - - + 1<br />
Alisma plantago - aquatica - - - - - - + 1<br />
Agrostis stolonifera + - - - - - - -<br />
Hydrocharis morsus - ranae - + - + + + - -<br />
Elodea canadensis - + - - 1 - - -<br />
Potamogeton pectinatus + + - 1 - - - -<br />
Potamogeton lucens - - 1 - - 2 - -<br />
15
Potamogeton natans - - - 1 - 1 - -<br />
Potamogeton perfoliatus + + - - - - - -<br />
Stratiotes aloides - - - - 1 1 - -<br />
Lemna minor + - - + 1 - - -<br />
Spirodela polyrhiza - - - + 1 - - -<br />
Chara aspera 1 - - - 1 - - -<br />
Chara globularis - - - - - - + +<br />
Chara contraria - - - - - - + +<br />
Lemna trisulca - + + - - 1 - -<br />
Drepanocladus aduncus - - - - - - + +<br />
Fontinalis antipyretica - + - - + - - -<br />
Eupatorium cannabinum + + - - - - - -<br />
Juncus articulatus - - - - - - + +<br />
Scutellaria galericulata + - - - - - - -<br />
Sagittaria sagittifolia - - - - - + - -<br />
Nendrynas (Phragmitetum australis)<br />
Bendrija paplitusi beveik visoje tirtoje teritorijoje 0,1–1,2 m gylyje, ant švaraus ar dumblu<br />
padengto sm÷lio grunto. Be bendrijos edifikatoriaus Phragmites australis, gana pastoviai ir<br />
gausiai auga Schoenoplectus lacustris bei Nuphar lutea. Kitos rūšys yra sporadin÷s, sutinkamos<br />
tik 1–2 aprašymų laukeliuose. Žolyno projekcinis padengimas siekia 75–95 %. Viso tirtose<br />
Phragmitetum australis bendrijose inventorizuotos 33 makrofitų rūšys (po 11–20 rūšių viename<br />
aprašymo laukelyje).<br />
Ežerinis meldynas (Scirpetum lacustris)<br />
Bendrijos dažniausiai paplitusios 0,4–1,2 m gylyje (povandeniniai jų fragmentai pasitaiko<br />
iki 3 m gylio) ant sm÷l÷to ar dumbl÷to grunto. Be edifikatoriaus Schoenoplectus lacustris,<br />
pastoviau sutinkama Phragmites australis, Nuphar lutea, Potamogeton perfoliatus, neretai<br />
bendrijoje auga P. natans, Stratiotes aloides, nors jų fitocenotinis vaidmuo yra nedidelis. Kitos<br />
rūšys – sporadiškos. Scirpetum lacustris bendrijose inventorizuotos 26 rūšys, (16–18 rūšių<br />
aprašyme).<br />
Melsvasis meldynas (Schoenoplectus tabernaemontani)<br />
Bendrijos užima nedidelius plotus visoje pakrant÷s eulitoral÷je, dažnesn÷s rytin÷je ir<br />
pietin÷je Kuršių marių dalyse. Vyrauja melsvasis meldas, kitų rūšių vaidmuo – mažas. Pastoviau<br />
auga dumbliai – gausios Cladophora rūšys, negausios Chara globularis Ch. contraria. Bendrijos<br />
palitusios 0,2–0,5 m gylyje, rūšių laukeliuose rasta 11–14.<br />
16
Įsišaknyjančių ir plūdurlapių hidrofitų bendrijos (Potamogetonetea pectinati<br />
R. Tx. et Prsg. 1942 corr. Oberd. 1979)<br />
Klas÷ jungia hidrofitų bendrijas, kurias formuoja įsišaknijančios plūduriuojančiais bei<br />
pasin÷rusiais lapais augalų (potameidų) rūšys. Bendrijas formuoja Elodea canadensis,<br />
Myriophyllum spicatum, Potamogeton lucens, Potamogeton natans, Potamogeton pectinatus,<br />
Potamogeton perfoliatus.<br />
Bendrijos paplitusios eulitoral÷je (dažniausiai bendrijų fragmentai įsiterpia į nendrynus ar<br />
meldynus) ir litoral÷je. Kuršių mariose dažnesn÷s ir didesnius plotus užima blizgantysis<br />
plūdynas, permautalapis plūdynas, lūgnynas. Kitų žemiau pateikiamų bendrijų plotai ir<br />
fitocenotinis vaidmuo nedidelis. (4 lentel÷).<br />
4 lentel÷. Įsišaknyjančių ir plūdurlapių hidrofitų bendrijos<br />
Bendrijos<br />
Paplitimas<br />
Blizgantysis plūdynas Potamogetonetum lucentis Hueck 1931 Apyret÷<br />
Permautalapis plūdynas Potamogetonetum perfoliati Koch 1926 em Pass 1964 Dažna<br />
Plunksnalapynas Myriophylletum spicati Soo1927 Apyret÷<br />
Elod÷jynas Elodeetum canadensis (Pign. 1953) Passarge 1964 Apyret÷<br />
Paprastasis nertynas Ceratophylletum demersi Hild 1956 Reta<br />
Lūgnynas Nupharetum luteae (W. Koch 1926) Hueck 1931 Dažna<br />
Aštrynas Stratiotetum aloidis Nowinski 1930 Apyret÷<br />
Šukin÷s plūd÷s bendr. Potamogeton pectinatus bendrija Apyret÷<br />
3.2.1. BENDRIJŲ IŠSIDöSTYMAS KURŠIŲ MARIOSE IR JŲ PAKRANTöSE (BOTANINIAI<br />
PROFILIAI)<br />
Siekiant įvertinti augalų bendrijų sud÷tį ir išsid÷stymą, buvo atlikta 11 profilių Kuršių<br />
marių pakrant÷se. Šiame skyriuje pateikiame 5 būdingiausius Kuršių marių pakrančių užž÷limo<br />
tipus reprezentuojančių augalijos profilių aprašymus.<br />
Profiliuose buvo registruojamos visos rūšys, jų gausumą-padengimą įvertinant Braun-<br />
Blank÷s skale, turinčia 5 reikšmes:<br />
+ – individų mažai, padengia labai mažą plotą;<br />
1 – individų daug, tačiau jie padengia mažai arba individų mažai, bet jų padengimas<br />
didesnis, bet ne daugiau kaip 1/20 tiriamojo laukelio;<br />
2 – individų labai daug arba jie padengia bent 1/20 tiriamojo laukelio;<br />
3 – individų įvairiai, jie padengia nuo 1/4 iki 1/2 tiriamojo laukelio;<br />
4 – individų įvairiai, jie padengia nuo 1/2 iki 3/4 tiriamojo laukelio.<br />
p – pleik÷, rūšis kontūre randama tik vienoje, dviejose vietose.<br />
17
1 profilis. (Pradžia: Š 55 0 31’367; R 021 0 13’264; Pabaiga: Kuršių marios.<br />
Kliošių pievos. Profilio ilgis 940 metrai. Viso išskirta 20 kontūrų (5 lentel÷), į kuriuos patenka<br />
trąšių ir durpinių pievų ir nendrynų bendrijos. Viso profilyje išskirtos 10 sintaksonų bendrijos.<br />
Vyrauja didžiųjų viksvynų bendrijos: pelkinis viksvynas (Caricetum acutiformis) – 3 k., dvieilis<br />
viksvynas (Caricetum distichae) – 4, 6, 8, 12 k., dryžutynas (Phalaridetum arundinacea) – 20 k.,<br />
lendrūnynas (Calamagrostis canescens b.) – 7, 11 k. ir nendrynų bendrijos: monažolynas<br />
(Glycerietum maximae) – 2 k., ajerynas (Acoretum calami) – 5, 13 k., nendrynas (Phragmitetum<br />
australis) – 9, 19 k. bendrijos. Trąšių pievų purienynai – šluotsmilgynas (Deschampsietum<br />
cespitosae) – 10, 15 k., vingiorykštynas (Filipendulo-Geranietum palustris) – 14, 17 k. ir<br />
pašiauš÷lynai: pašiauš÷lynas (Alopecuretum pratensis) – 1, 16, 18 k. užima mažesnius plotus.<br />
18
5 lentel÷. Kliošių pievų bei Kuršių marių pakrant÷s augalų bendrijų rūšin÷ sud÷tis<br />
Kontūro Nr. 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20<br />
Kontūro ilgis<br />
(m)<br />
40 60 10 130 10 60 50 20 25 180 20 70 10 50 90 60 40 10 10 20<br />
Rūšys Rūšių<br />
skaičius<br />
9 9 6 12 9 12 8 9 12 10 11 7 11 17 11 13 13 5 7 11<br />
Padengimas<br />
(%)<br />
90 90 100 100 80 70 90 90 95 75 95 80 80 80 95 80 80 80 80 95<br />
Achillea millefolium 1<br />
Acorus calamus 1 3 3<br />
Agrostis stolonifera + 3 2 2 1 2<br />
Alopecurus pratensis 3 + 3 4 4<br />
Anthoxanthum odoratum 1 1<br />
Anthriscus sylvestris 1 +<br />
Calamagrostis canescens 3 1 1 3 + 1 2 2<br />
Calystegia sepium 3 2 2 1 2 2<br />
Caltha palustris + 2 + 1<br />
Cardamine pratensis + +<br />
Carex acutiformis 1 3 + 1 +<br />
Carex disticha 1 2 + 4 1 4 + 3 2 2 1 4 1 1<br />
Carex elata +<br />
Carex gracilis 1 +<br />
Centaurea jacea +<br />
Chenopodium<br />
acerifolium<br />
+ +<br />
Cirsium arvense + +<br />
Deschampsia cespitosa 2 1 2 2 2 4 2 + 3 2 2 2<br />
Elytrigia repens 2 + +<br />
Equisetum palustris 1<br />
Festuca pratensis 1<br />
Festuca rubra + 2 2 1 1<br />
Filipendula ulmaria 1 4 + + 4 1 2 2<br />
Galium boreale + + + 1<br />
Galium uliginosum + + 1 1 + + + + + 1<br />
Geranium palustre 1 2 2<br />
Glyceria maxima 4 + 2 2 2 1 + +<br />
19
Helictotrichon pubescens + 1 +<br />
Holcus lanatus + + +<br />
Iris pseudacorus 2p<br />
Juncus effusus + +<br />
Lychnis flos-cuculi + +<br />
Lysimachia vulgaris 1 2 2 2 1 1 +<br />
Lotus corniculatus 1 1 1 1 1<br />
Persicaria amphibium + + 1 1 + +<br />
Phleum pratense +<br />
Phragmites australis 4 + 4<br />
Poa pratensis +<br />
Poa trivialis +<br />
Polygonum bistorta 2 + +<br />
Potentilla anserina 1 2 1 + +<br />
Potentilla palustris 1 1 +<br />
Ranunculus acris 1 + +<br />
Ranunculus repens 1 + 1<br />
Rorippa palustris 1<br />
Rumex acetosa +<br />
Rumex hydrolapathum + + +<br />
Sanguisorba officinalis 1 +<br />
Symphytum officinale +<br />
Sium latifolium + +<br />
Stellaria palustris +<br />
Succisa pratensis +<br />
Thalictrum lucidum 1<br />
Typhoides arundinaceae 2p 3p 1 2p 4<br />
Triglochin maritimum +<br />
Urtica dioca + + +<br />
Valeriana officinalis 1<br />
Veronica chamaedrys +<br />
Vicia cracca + + +<br />
20
2 profilis. Kliošių pievos. Profilis. Pietų-Šiaur÷s krypties, neilgas, siekia 315 m ilgio.<br />
Išskirta tik 6 kontūrai (6 lentel÷), apimantys 3 asociacijų bendrijas: dvieilis viksvynas<br />
(Caricetum distichae) – 3; nendrynas (Phragmitetum australis) – 1, 5; vingiorykštynas<br />
(Filipendulio-Geranietum palustris) – 2, 4, 6. Didžiausius plotus užima nendrynas ir<br />
vingiorykštynas.<br />
6 lentel÷. Kuršių marių pakrant÷s ties Kliošių draustiniu bendrijų rūšin÷ sud÷tis<br />
Kontūrai 1 2 3 4 5 6<br />
Kontūro ilgis (m) 60 10 100 25 100 20<br />
Rūšys Rūšių skaičius 13 6 13 13 6 13<br />
Padengimas (%) 90 80 95 95 95 90<br />
Agrostis stolonifera 3 3<br />
Alopecurus pratensis 2 + + 1 +<br />
Anthriscus sylvestris 2<br />
Calystegia sepium 1<br />
Caltha palustris + 2 2<br />
Carex disticha + 3 2 2<br />
Dactylorhiza incarnata +<br />
Dactylorhiza longifolia 1<br />
Deschampsia cespitosa 1 2 2<br />
Festuca rubra 1 1<br />
Filipendula ulmaria 3 1 4 4<br />
Holcus lanatus 1<br />
Lychnis flos-cuculi 2 1 1<br />
Lysimachia vulgaris 1 3<br />
Molinia caerulea +<br />
Persicaria amphibium +<br />
Petasytes spurius +<br />
Phragmites australis 3 1 1 3 1<br />
Poa pratensis<br />
Poa trivialis 1<br />
Polygonum bistorta 1 + 2<br />
Ranunculus auricomus 1 +<br />
Ranunculus repens 2<br />
Rumex acetosa 1 1 1<br />
Rumex hydrolapatum + 1 +<br />
Sanguisorba officinalis 1<br />
Simphytum officinale 2 1 1 +<br />
Stellaria palustris 1<br />
Typha latifolia 1<br />
Valeriana officinalis 1<br />
21
3 profilis. Kliošių draustinis, pamarys (atstumas nuo marių 80 m). V-> R krypties.<br />
Prasideda nuo juodalksnyno ir 300 m tęsiasi iki mišraus miško. Išsiskiria tik 4 kontūrai (7<br />
lentel÷), apimantys 4 asociacijų bendrijas: pašiauš÷lynas (Alopecuretum pratensis) – 1; dvieilis<br />
viksvynas (Caricetum distichae) – 2, 4; monažolynas (Glycerietum maximae) – 3; nendrynas<br />
(Phragmitetum australis) – 3. Vyrauja pašiauš÷lyno bendrijos.<br />
7 lentel÷. V->R krypties profilio bendrijų rūšin÷ sud÷tis<br />
Kontūrai 1 2 3 4<br />
Rūšys<br />
Kontūro ilgis (m) 70 50 80 100<br />
Rūšių skaičius 11 11 9 10<br />
Padengimas (%) 80 80 95 85<br />
Achillea millefolium +<br />
Acorus calamus 3 2<br />
Alopecurus pratensis 3<br />
Anthriscus sylvestris + 1<br />
Caltha palustris +<br />
Carex acutiformis +<br />
Carex disticha 3 2p 3p<br />
Carex elata +<br />
Cirsium palustre + +<br />
Deschampsia cespitosa 1 1<br />
Eriophorum polystachion 1 3p +<br />
Festuca rubra 1<br />
Filipendula ulmaria 1<br />
Galium uliginosum 1 1<br />
Helictotrichon pubescens +<br />
Lychnis flos-cuculi + 1 +<br />
Lysimachia vulgaris + 1<br />
Phragmites australis 4 2<br />
Poa trivialis +<br />
Potentilla palustris + 1 +<br />
Ranunculus repens +<br />
Sanguisorba officinalis 2<br />
Sium latifolium 1<br />
Trifolium pratense 1<br />
Vicia cracca 1<br />
4 profilis. 55 0 34’329; 21 0 13’213. Tyrų pelk÷s šiauriniame krašte, prasideda nuo<br />
Vilhelmo kanalo ir tęsiasi iki Kuršių marių. Ilgis 890 m., išsiskiria 14 kontūrų (8 lentel÷), kurie<br />
apima 5 asociacijas: dryžutynas (Phalaridetum arundinaceae) – 1, 11; dvieilis viksvynas<br />
(Caricetum distichae) – 4, 6, 7, 8, 9, 10, 13; nendrynas (Phragmitetum australis) – 12, 14;<br />
vingiorykštynas (Filipendulo-Geranietum palustris) – 2, 3; šluotsmilgynas (Deschampsietum<br />
cespitosae) – 5. Vyrauja įvairios rūšin÷s sud÷ties dvieilis viksvynas.<br />
22
8 lentel÷. Tyrų pelk÷s šiaurinio krašto botaninio profilio bendrijų rūšin÷ sud÷tis<br />
Kontūrai 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13<br />
Rūšys<br />
Kontūro ilgis (m) 80 40 50 20 20 150 30 100 20 200 60 20 100<br />
Rūšių skaičius 8 10 6 7 8 12 7 8 7 11 7 6 10<br />
Padengimas, % 75 90 80 95 85 95 75 95 95 95 80 80 95<br />
Agrostis stolonifera 2 1<br />
Alopecurus pratensis 1 1<br />
Anthriscus sylvestris 1 +<br />
Caltha palustris 1 1 +<br />
Carex acutiformis 1<br />
Carex disticha 2 4p 3 4 4 3 4 4 4 1 2 4<br />
Carex gracilis 1<br />
Dactylorhiza incarnata + +<br />
Dactylorhiza longifolia + +<br />
Deschampsia cespitosa 1 1 1 4 1 1 1<br />
Eleocharis palustris 1<br />
Eriophorum<br />
polystachion<br />
1 1 1 2p<br />
Filipendula ulmaria 1 4 3 1 + 3p +<br />
Galium uliginosum + +<br />
Geranium palustre 2 2<br />
Geum rivale 1<br />
Glyceria maxima 1 2p 2<br />
Glyceria plicata +<br />
Iris pseudacorus + + 1<br />
Juncus effusus +<br />
Lathyrus palustris + +<br />
Lychnis flos-cuculi 2 1 2 + + 1 2 1 +<br />
Lysimachia vulgaris 2 1<br />
Myosotis scorpioides +<br />
Molinia caerulea +<br />
23
Phleum pratense 1<br />
Phragmites australis + + 2 2 3 4<br />
Poa pratensis 1<br />
Poa trivialis 1<br />
Potentilla palustris 1 1<br />
Ranunculus acris 1 1 1 +<br />
Ranunculus flammula +<br />
Ranunculus repens +<br />
Rumex acetosa 1<br />
Salix cinerea + + +<br />
Sanguisorba officinalis 2 1 1<br />
Sesleria uliginosa 1 1<br />
Sium latifolium 2<br />
Thyphoides<br />
arundinaceae<br />
3 1 4<br />
Triglochin maritimum 1 2p 2p<br />
Valeriana palustris 1 +<br />
24
5 profilis.<br />
Profilis atliktas Tyrų pelk÷s šiaurin÷je dalyje, lygiagrečiai Vilhelmo kanalui. Profilio<br />
pradžia: 55 0 34’300; 21 0 13’055, ilgis 1300 m, išskirta 10 kontūrų (9 lentel÷). Bendrijų įvairov÷<br />
maža. Vyrauja dvieilio viksvyno (Caricetum distichae) – 1, 2, 3, 5, 6 kontūrai ir nendryno<br />
(Phragmitetum australis) – 8, 9, 10 kontūrai bendrijos. Dryžutyno (Phalaridetum arundinacea)<br />
– 4 kontūras ir pelkinio viksvyno (Caricetum acutiformis) – 7 kontūras bendrijos užima<br />
nedidelius plotus.<br />
9 lentel÷. Tyrų pelk÷s šiaurin÷s dalies bendrijų rūšin÷ sud÷tis<br />
Kontūrai 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10<br />
Rūšys<br />
Kontūro ilgis (m) 190 85 80 95 70 90 90 250 150 250<br />
Rūšių skaičius 23 13 17 14 15 15 16 15 13 11<br />
Padengimas (%) 100 95 95 100 100 90 100 95 100 100<br />
Acorus calamus 1 1 1<br />
Agrostis stolonifera + + + + + + +<br />
Alopecurus pratensis + 2<br />
Anthriscus sylvestris +<br />
Calamagrostis<br />
canescens<br />
2 2 2 2 +<br />
Calystegia sepium + +<br />
Caltha palustris + + 2<br />
Carex acutiformis 4 2<br />
Carex disticha 4 4 4 2 4 4 + + 2<br />
Carex elata + +<br />
Carex cespitosa 1 2<br />
Carex gracilis 2 2p 1<br />
Carex vesicaria +<br />
Deschampsia cespitosa 2 + 1 1 1<br />
Eriophorum<br />
angustifolium<br />
+ 2p + 2 + +<br />
Festuca rubra + +<br />
Filipendula ulmaria + 2 2 1<br />
Galium uliginosum + + +<br />
Glyceria maxima + + + 2 1 1 1<br />
Iris pseudacorus + + 2 1 2 1<br />
Juncus effusus + + 1<br />
Lychnis flos-cuculi + + 1<br />
Lathyrus palustris + +<br />
Lysimachia vulgaris + + 1 1 1 1 2 +<br />
Lythrum salicaria +<br />
Myosotis scorpioides +<br />
Persicaria amphibia + + + 1 2 1 1 1<br />
Phragmites australis 2 + 4 4 4<br />
Potentilla anserina 2 +<br />
Potentilla palustris + 1 + 1 1<br />
Ranunculus acris 1<br />
Ranunculus lingua +<br />
Rumex acetosa +<br />
Rumex hydrolapathum + + + + +<br />
Sanguisorba officinalis 1 + + 2 +<br />
25
Schoenoplectus<br />
tabernaemontani<br />
+ 1 + 2p<br />
Sium latifolium + + + 1 1 +<br />
Stachys palustris +<br />
Stellaria palustris + 1<br />
Thalictrum lucidum 1 +<br />
Typha angustifolia + 2<br />
Typhoides arundinaceae + + + 4 2p 2p<br />
Triglochin maritimum +<br />
Valeriana officinalis<br />
2p<br />
Apibendrinant galima pasakyti, kad Kuršių marių pakrant÷se užliejamose potvynių<br />
vandens, formuojasi viksvynų, pašiauš÷lynų, vingiorykštynų bendrijos. Reljefo pažem÷jimuose<br />
ir Kuršių marių eulitoral÷je plyti nendrynai, kurie formuoja plačias (40–150 m pločio) juostas.<br />
Ypač plačios nendrynų juostos siauroje litoral÷je formuojasi ties Svencel÷s bei Tyrų pelk÷mis ir<br />
ties Kniaupo įlanka. Pasteb÷ta, kad vandenyje auganti nendr÷ išaugina daugiau fruktifikuojančių<br />
stiebų negu auganti sausumoje, be to visa ledonešio „nupjauta“ nendrynų, viksvynų ir kitų<br />
augalų sąžalynų biomas÷ pavasarinio potvynio metu patenka į Kuršių marias. Tod÷l vandenyje<br />
ar seklioje litoral÷je augančių helofitų sąžalynų kasmetinis biogeninių medžiagų įnašas į Kuršių<br />
marių ekosistemą yra žymiai didesnis negu tol÷liau nuovandens užliejamoje pakrant÷je<br />
augančių augalų bendrijų.<br />
4. BIOGENINIŲ MEDŽIAGŲ SURIŠIMAS KURŠIŲ MARIŲ PAKRANČIŲ<br />
HELOFITŲ BIOMASöJE<br />
4.1. MAKROFITŲ BIOFILTRO FUNKCIONAVIMO PRINCIPAI<br />
Helofitų juostos, juosiančios beveik visas Kuršių marias funkcionuoja kaip natūralus<br />
makrofitų biofiltras. Vandenvalos procesas makrofitų biofiltre pagrįstas hidroekosistemoms<br />
būdinga kompleksine abiotinių ir biotinių komponentų sąveika. Vandens valymo laipsnis ir<br />
greitis biofiltre priklauso nuo hiroekosistemos tipo ir struktūros, šviesos režimo, temperatūros,<br />
aktyviosios vandens reakcijos (pH), ištirpusio vandenyje deguonies kiekio, teršalų fizin÷s –<br />
chemin÷s sud÷ties ir koncentracijos, vandens susimaišymo su teršalais greičio ir kt.<br />
(ROMANENKO, 1985). Nendrynus supančiame vandenyje ir dugno nuos÷dose, kurias nendrių<br />
šaknų sistema praturtina deguonimi, nepertraukiamai vyksta organin÷s medžiagos skaidymo<br />
procesai. Įrodyta, kad net iki 99 % organinių medžiagų suskaido gyvi organizmai.<br />
Vandenvalos procesas nendrių juostoje susideda iš dviejų pagrindinių dalių: organinių<br />
medžiagų destrukcijos (skaidymo) ir biogeninių medžiagų (ypač azoto ir fosforo junginių)<br />
surišimo makrofitų biomas÷je.<br />
26
Pagrindinis vaidmuo organin÷s medžiagos skaidymo procese tenka bakterijoms, kurios,<br />
egzo- ir endofermentų komplekso d÷ka, sunkiai skaidomas organines medžiagas (humidin÷s<br />
rūgštis, celiuliozę, angliavandenius) paverčia lengvai skaidomais ir įsisavinamais organiniais<br />
(baltymai, angliavandeniliai) ar mineraliniais (nitratai, fosfatai) junginiais. Bakterioplanktono<br />
gaus÷jimas Kuršių mariose, kai Jūrinių tyrimų centro vykdomo vandens kokyb÷s monitoringo<br />
metu 1995–2003 metais bakterijų skaičius pagaus÷jo vidutiniškai nuo 3 iki 5–7 (iki 11) mln.<br />
ląstelių mililitre vandens, rodo, kad marių vanduo labai prisotintas organin÷mis medžiagomis,<br />
kurias bakterijos skaido iki mineralinių medžiagų. Pastarąsias v÷liau asimiliuoja autortofiniai<br />
organizmai (fitoplanktonas ir makrofitai) ir prasideda naujas biogeninių medžiagų ciklas.<br />
Natūralu, kad Nemuno atnešti ir bakterijų suskaidyti didžiuliai organin÷s medžiagos kiekiai<br />
virsta greitu maistu Kuršių marių autotrofams.<br />
Makrofitų vegetacija yra tampriai susijusi su vandens telkinio savivalos procesais: jie ne<br />
tik sudaro pagrindą ir formuoja biofiltro biocenozę, bet ir pagerina vandens telkinio deguoninį<br />
režimą (JAKUBOVSKIJ, MEREŽKO, ŠIJAN, 1974). Makrofitai praturtina deguonimi aplink šaknų<br />
sistemą esantį dugno nuos÷dų sluoksnį ir sudaro sąlygas vykti aerobiniams organin÷s medžiagos<br />
skaidymo procesams (WETZEL, 2001). Vandens augalai savo organizmo statybai panaudoja<br />
arba absorbuoja kai kurias vandenyje ištirpusias ar suspenduotas medžiagas (Si, Ca, K, Na, Mg,<br />
Mn, Fe, Co), o taip pat dalinai sugeria sunkiuosius metalus, riebalus, naftos produktus.<br />
Skirtingai nei mikrohidrobiontų, makrofitų audiniuose sukaupti cheminiai junginiai išsilaiko<br />
beveik visą augalo vegetacijos sezoną. Vegetacijos sezono pabaigoje tai įgalina pašalinti<br />
antžeminę augalų masę, kartu iš hidroekosistemos eliminuojant augalų biomas÷je surištus<br />
cheminius junginius.<br />
4.2. BIOGENINIŲ MEDŽIAGŲ SUKAUPIMAS HELOFITŲ BIOMASöJE<br />
Kaip jau buvo min÷ta, makrofitai vandenvalos procesą įtakoja keleriopai, tačiau<br />
svarbiausia makrofitų funkcija biofiltre yra biogeninių ir kitų medžiagų surišimas biomas÷je.<br />
Kaip jau min÷ta, gausiausiai Kuršių marių pakrant÷se yra paplitę nendrynai, tod÷l tyrimų metu<br />
buvo atlikti nendrių biomas÷s chemin÷s sud÷ties tyrimai, kurių rezultatai parod÷, kad Kuršių<br />
marių priekrant÷je augančios nendr÷s absoliučiai sausoje biomas÷je sukaup÷ vidutiniškai 2,24–<br />
2,62 % (vid. 2,43 %) azoto ir 0,16–0,24 % (vid. 0,2 %)fosforo. Pasteb÷ta, kad eutrofiniuose<br />
biotopuose ant dumblingo substrato augusios nendr÷s biogeninių medžiagų sukaupdavo<br />
daugiau, nei tos, kur augdavo ant sm÷l÷to grunto ar užlajų zonoje. Šie duomenys neprieštarauja<br />
literatūroje aprašomoms tendencijoms, kad hipertrofin÷se sąlygose augančių makrofitų<br />
biomas÷je sukaupiamos žymiai didesn÷s biogeninių elementų koncentracijos (BALEVIČIUS,<br />
2002; DREGGER, 1989). Ypač šios tendencijos išryšk÷ja nuotekų valymo įrenginiuose<br />
veikiančiuose makrofitų biofiltruose – ten nendrių biomas÷je sukaupiama iki 2,5–3,6 % azoto ir<br />
iki 0,25–0,33 % fosforo (KUUSEMETS, LOHMUS, 2005).<br />
27
4.3. KURŠIŲ MARIŲ EULITORALöJE BEI PAKRANTöSE IŠAUGINAMA<br />
NENDRYNŲ BIOMASö BEI JOS ĮNAŠAS Į VANDENS TELKINĮ<br />
Makrofitų išauginama biomas÷ labiausiai priklauso nuo pačių makrofitų rūšių biologijos ir<br />
augaviet÷s fizinių – cheminių veiksnių: Kuršių marių morfometrinių ypatumų, nuos÷dų kaupimosi<br />
pobūdžio, pakrant÷se vykdomos antropogenin÷s veiklos, prietakinių medžiagų kiekio bei jų<br />
sud÷ties. Hidrofitų augimui taip pat labai svarbus vandens skaidrumas, jo chemin÷ sud÷tis, dujų<br />
režimas. Vegetacijos sezono metu bendrijų sukaupta biomas÷ žiemą papildo ekosistemos organinių<br />
medžiagų atsargas (BRONMARK et al., 1998).<br />
Vandens augalijos, kaip organin÷s medžiagos šaltinio ekosistemoje, vaidmuo ryškus, jeigu<br />
metin÷ biomas÷ skaičiuojama ne visam marių plotui, o tik makrofitais užž÷lusios litoral÷s ir<br />
eulitoral÷s plotui (FREINDLING, 1985). Metin÷ makrofitų bendrijų biomas÷ buvo tiriama<br />
maksimalaus jų išsivystymo metu (rugpjūčio–rugs÷jo m÷n.).<br />
Nendrynas (Phragmitetum australis)<br />
Bendrijos paplitusios 0–1,2 (iki 1,5) m gylyje, m÷giai imti 8 Kuršių marių pakrant÷s vietose<br />
sausumoje ir vandenyje, 0–0,6 m gylyje. Augaviečių gruntas sm÷lis arba dumbl÷tas sm÷lis. Žolyno<br />
projekcinis padengimas m÷ginių ÷mimo vietose 40–90 %. Sausumos nendrynuose inventorizuotos<br />
26, o vandenyje augančiuose – 29 rūšys. Vandenyje šalia Phragmites australis pastoviau auga<br />
Schoenoplectus lacustris, Nuphar lutea, užlajų zonoje – Filipendula ulumaria, Carex disticha,<br />
Phalaroides arundinacea. Įvairuoja nendrių aukštis: vandenyje nendrynai siekia 2,5–2,8 (iki 3,1) m<br />
aukštį, užlajų zonoje – iki 2,2 m, o sausumoje – 1–1,7 m (4 pav.).<br />
A<br />
B<br />
4. pav. Kairių masyvo vandenyje ir sausumoje augantys nendrynai skiriasi aukščiu,<br />
tankumu bei biomase: A – vandenyje augančios nendr÷s; B – sausumoje augančios nendr÷s<br />
28
Meldynas (Scirpetum lacustris)<br />
Bendrijos paplitusios visoje Kuršių marių eulitoral÷je (kiek dažnesn÷s arčiau Nemuno<br />
deltos) 0,4–2 m gylyje, formuoja monodominantinius sąžalynus.<br />
M÷giniai imti 1 m gylyje. Bendrijos dažniausiai auga ant sm÷lio grunto, jų projekcinis<br />
padengimas siekia 40–75 %, m÷ginių ÷mimo vietose – 50–55 %. Scirpetum lacustris bendrijose<br />
inventorizuota 18 makrofitų rūšių, pastoviau iš jų auga 4 rūšys: Schoenoplectus lacustris,<br />
Nuphar luteum, Chara aspera. Biomas÷s vidutinis absoliučiai sausas svoris (g/m 2 ) – 367,5 g.<br />
Bendrijos rūšių biomas÷ tokia: Schoenoplectus lacustris – 348,4 g/m 2 , Nuphar luteum – 16,4 g,<br />
Chara aspera– 2,7 g.<br />
Kadangi meldynai Kuršių marių litoral÷je užima labai nedidelį plotą, meldų pjovimas<br />
netur÷s didesnio poveikio Kuršių marių ekosistemos biogeninių medžiagų balansui. Be to, meldų<br />
sąžalynus, augančius 1–2 m gylyje nupjauti yra gana sud÷tinga, taip pat meldai, skirtingai nuo<br />
nendrių, neturi tokio plataus pritaikymo, kas gal÷tų skatinti jų pjovimą. Atsižvelgiant į tai, šioje<br />
galimybių studijoje toliau vertinama tik Kuršių marių nendrynų biomas÷.<br />
Nustatyta, kad Kuršių marių eulitoral÷s bei pakrančių skirtingų biotopų nendrynai<br />
vidutiniškai išauga nuo 1,0 iki 3 m aukščio, jų sąžalynuose stiebų tankumas siekia nuo 44 iki<br />
512 stiebų/m 2 ir išaugina nuo 1164 iki 3592 g/m 2 absoliučiai sausą biomasę (10 lentel÷).<br />
10 lentel÷. Kuršių marių nendrynų m÷ginių charakteristika (suvestin÷ lentel÷)<br />
Vid. stiebų<br />
tankumas<br />
st./m2<br />
Vid. orasaus÷<br />
biomas÷,<br />
g/m2<br />
Vid. absoliučiai<br />
sausa biomas÷,<br />
g/m2<br />
Nudžiūvimas<br />
%<br />
Pavyzdžio ÷mimo vieta Vid. aukštis,<br />
m<br />
Kuršių marių rytin÷ pakrant÷<br />
Dreverna, kanalo pakrant÷ 2,6+0,4 povand. 138 2184 1805 17.4<br />
Dreverna, prie marių 1,6 368 1580 1275 19.3<br />
Svencel÷, pievoje su nendre 1,2 512 1768/1331* 1454 17.8<br />
Svencel÷, mariose 2,6 288 4340 3592 17.2<br />
Kairiai, profilis; užliejama 2 208 1164 948 18.6<br />
Kairiai, profilis; vandenyje 2,6+0,4 povand. 88 1460 1220 16.5<br />
Tyrų pelk÷s pakrant÷s pieva 1,0 44 544 448 17.6<br />
Profilis Kairiai, prie vandens 2,60+0,4povand. 88 1460 1219 16.5<br />
Kuršių marių vakarin÷ pakrant÷ (Neringa)<br />
Alksnyn÷, prie posto 2,6+0,3 povand. 132 1564 1300 16.2<br />
Lapnugarių draustinis 2,7+0,3 povand. 76 2096 1715 18.2<br />
Juodkrant÷, Žvejų kaimelis 2,6+0,3 povand. 196 2732 2253 17.5<br />
Už Preilos į Šiaurę 2,5+0,5 povand. 174 2383 1992 16,5<br />
* pateikiama visos pievos bendrijos ir atskirai nendrių biomas÷<br />
Tyrimų metu nustatyta, kad vandenyje 0,2–0,4 m gylyje augantys nendrynai išaugina<br />
aukštesnius stiebus, bei dauguma atvejų didesnę biomasę, nei sausose vietose augantys arba tik<br />
periodiškai užliejami nendrynai (5 pav.).<br />
29
5.5<br />
5<br />
4.5<br />
Vidutinis aukštis, m<br />
Vid. stiebų tankumas x100/m2<br />
Vid. absoliučiai sausa biomas÷, kg/m2<br />
4<br />
3.5<br />
3.592<br />
3<br />
2.5<br />
2<br />
1.5<br />
1<br />
0.5<br />
1.805<br />
1.22<br />
1.219<br />
2.253<br />
1.715<br />
1.3<br />
1.992<br />
1.275<br />
0.948<br />
1.331<br />
0.448<br />
0<br />
VANDENYJE:<br />
Dreverna, kanalo pakrant÷<br />
Svencel÷, mariose<br />
Kairiai, profilis; vandenyje<br />
Profilis Kairiai, prie pat<br />
vandens<br />
Juodkrant÷, Žvejų kaimelis<br />
Lapnugarių draustinis<br />
(Alksnyn÷-Juodkrant÷)<br />
Alksnyn÷, prie posto (ant<br />
dumblo)<br />
Už Preilos į Šiaurę (toliau<br />
nuo kranto)<br />
PERIOD. UŽLIEJAMA:<br />
Dreverna, prie marių,<br />
užliejama<br />
Kairiai, profilis; užliejama,<br />
bet ne vandenyje<br />
SAUSUMOJE:<br />
Svencel÷, nendrynas<br />
pievoje<br />
Tyrų pelk÷s pakr; pieva<br />
ant sm÷lio<br />
5 pav. Įvairiuose Kuršių marių biotopuose augančių nendrynų aukštis, stiebų tankumas bei<br />
absoliučiai sausa biomas÷<br />
Taigi, siekiant iš Kuršių marių ekosistemos išnešti kuo daugiau biogeninių medžiagų,<br />
pirmiausiai reiktų orientuotis į marių eulitoral÷je bei periodiškai užliejamose plotuose želiančius<br />
nendrynus.<br />
Žinant, kad Kuršių marių nendrių biomas÷je vidutin÷ P koncentracija siekia apie 0,2 %,<br />
o vidutin÷ N koncentracija yra apie 2,43 %, nupjovus 1 m 2 nendryno iš Kuršių marių<br />
ekosistemos potencialiai galima išnešti nuo 1,9 iki 7,2 (vid. 4,55) g fosforo ir nuo 23 iki 87,3<br />
(vid. 55,15) g azoto.<br />
30
4.4. KURŠIŲ MARIŲ PRIEKRANTöS IR NEMUNO DELTOS HELOFITŲ<br />
(NENDRYNŲ) PASISKIRSTYMO NUSTATYMAS GIS IR PALYDOVINöS<br />
TELEMETRIJOS METODAIS<br />
Tradicinių kosmin÷s nuotraukos klasifikavimo metodų (parenkant žinomų klasių spalvinio<br />
spektro pavyzdžius) teko atsisakyti, kadangi Kuršių marių priekrant÷s makrofitų bendrijos buvo<br />
pernelyg fragmentiškos, ir mums nepavyko identifikuoti pakankamai stambių vientisų rastro<br />
masyvų, iš kurių būtų galima pasirinkti etaloninius spalvų pavyzdžius mus dominančioms makrofitų<br />
klas÷ms. Tod÷l teko panaudoti mažiau tikslų ir kur kas daugiau darbo sąnaudų (nereikalingų<br />
tematinių klasių eliminavimui ir perkodavimui) reikalaujantį RGB klasteringo metodą (žiūr.<br />
metodikos skyrių).<br />
Remiantis turima pagalbine medžiaga, RGB klasteringo rezultatai buvo tikslinami ir valomi,<br />
eliminuojant nereikalingas spalvines klases ir perkoduojant „maišytus“ pikselius į gretutines<br />
vientisas klases. Gauta 13 skirtingų spalvinių klasių, kurių 1 apjung÷ keletą mišrių pikselių grupių,<br />
apimančių vandenyje augančius nendrynus, 6 stambios skirtingos klas÷s rod÷ sausumoje (ant<br />
skirtingų gruntų ir skirtingo tankio/aukščio) augančius nendrynus, 2 klas÷s – nendrynus maišytus su<br />
viksvomis ir kita žoline augalija, 1 klas÷ – nendrynus maišytus su krūmynais ir pavieniais lapuočių<br />
medžiais ir 2 klas÷s – skirtingo dr÷gnumo atviro grunto plotus nendrių sąžalynuose.<br />
Galiausiai min÷tos nendrynų klas÷s buvo sugrupuotos į 5 dominuojančias tematinių klasių<br />
grupes, kurios atspindi pagrindines Nemuno deltos, Kuršių nerijos ir kontinentin÷s pamario dalies<br />
makrofitų bendrijas, kuriose dominuoja arba yra tam tikromis proporcijomis sutinkami ir nendrių<br />
sąžalynai:<br />
1. Vandenyje augantys (apsemti) nendrynai (maišyti su kitais vandens augalais) (6 pav. A);<br />
2. Sausumoje augantys vientisi nendrynai, pasižymintys skirtingu tankiu ir augantys ant<br />
skirtingų gruntų;<br />
3. Sausumoje augantys nendrynai (maišyti su viksvynais ir kita žoline augalija) (6 pav. B);<br />
4. Sausumoje augantys nendrynai (maišyti su krūmynais ar pavieniais medžiais) (6 pav. C).;<br />
5. Atviro grunto plotai vientisų nendrynų masyvuose (nušienauti, išdegę ar kitaip pažeisti<br />
nendrynai) (6 pav. D).<br />
31
A<br />
B<br />
C<br />
D<br />
6 pav. Vandenyje (A) ir sausumoje (B–D) augantys nendrynai skiriasi rūšine sud÷timi ir biomase<br />
Išskirtų tematinių klasių dengiami plotai buvo apskaičiuoti visai pasirinktai tyrimų teritorijai<br />
(Lietuvos Kuršių marių dalies priekrant÷) ir atskirai pamario kontinentinei zonai, Nemuno deltos<br />
rajonui (Vent÷s ragas, Kniaup÷s įlanka ir Rusn÷s salos dalis) bei Kuršių nerijos priekrantei iš marių<br />
pus÷s. Skaičiavimams naudota formul÷:<br />
S = 28.5 2 * n /10,000 = n * 0.081225 (ha),<br />
kur S – atskiros tematin÷s klas÷s plotas (ha), n – tos klas÷s pikselių skaičius. Gauti rezultatai<br />
apibendrinti 11 lentel÷je. Detalios suvestin÷s, kuriose pateikiamos svarbiausių tematinių sub-klasių<br />
suvestin÷s, jų spalvų pavyzdžiai (naudingi pridedamų iliustracijų analizei) ir užimami plotai<br />
pateikiami 12 lentel÷je. Gauti LANDSAT kosminio vaizdo bei ortofotonuotraukų analiz÷s rezultatai<br />
pateikiami detaliose kartografin÷se schemose (priedai 1–10).<br />
32
11 lentel÷. Pagrindinių tematinių klasių, kuriose dominuoja nendr÷, užimami plotai (ha) Kuršių<br />
marių priekrant÷je (pagal LANDSAT ETM 1999.07.31 kosminio vaizdo nuotrauką)<br />
NENDRYNAI (ha) Pamarys Nemuno delta Kuršių nerija VISO (ha)<br />
1. Vandenyje 192 618 25.0 835<br />
2. Sausumoje 479 2036 0.9 2516<br />
3. Maišyti su kitais žoliniais augalais 133 718 0.5 852<br />
4. Maišyti su krūmais 92 431 0.1 523<br />
5. Atviras gruntas 17 251 1.3 269<br />
VISO: 913 4054 27.8 4995<br />
LANDSAT kosminio vaizdo nuotraukų spektrin÷s (RGB klasteringo) ir tematin÷s analiz÷s<br />
rezultatai d÷l santykinai didelių pikselių generalizuoja smulkias kraštovaizdžio elementų detales,<br />
ypač plonas linijines struktūras besiribojančias su kontrastingos spalvos elementais, ir kurių plotis<br />
apytiksliai atitinka vieną pikselį, bet jos yra dengiamos dviejų pikselių juostos. Tokiais atvejais<br />
beveik visada d÷l spektrinių reikšmių generalizacijos pikselio viduje yra prarandama reikiama<br />
tematin÷ klas÷. Kitaip tariant, plonų linijinių struktūrų, kurios taip aiškiai matomos aerofoto<br />
nuotraukose (0.5 x 0.5 m pikseliai), dažniausiai nebesimato vidutin÷s rezoliucijos kosminio vaizdo<br />
nuotraukose (28.5 x 28.5 m), tokiose kaip LANDSAT ETM, tod÷l ir spektrin÷s analiz÷s ar<br />
dešifravimo rezultatai būna mažiau tikslūs, nei galima tik÷tis.<br />
Kita vertus, kosminio vaizdo nuotraukos pateikia ne tik matomo spektro spalvų (raudonažalia-m÷lyna)<br />
sudarytą optinį vaizdą (kaip aerofoto nuotraukos), bet ir vieną ar net kelis infra<br />
raudonojo spektro dalies kanalų vaizdus (kaip LANDSAT TM/ETM sensoriai), kuriuos atitinkamai<br />
derinant tarpusavyje, galima išgauti daugybę informacijos apie augmenijos bendrijų struktūrą,<br />
vegetacijos fazę ir fizinę būklę, taip pat ir apie fizines aplinkos charakteristikas, tokias kaip<br />
dirvožemio sud÷tį, dr÷gnumą ir kt. Taigi multispektrin÷s kosminio vaizdo nuotraukos yra<br />
nepalyginamai informatyvesn÷s kokybine prasme. Vidutinio dydžio pikseliai automatiškai<br />
generalizuoja spektrinę žem÷s paviršiaus informaciją, tod÷l v÷liau ją daug lengviau dešifruoti<br />
(mažesnis detalumas ir tematinis išsibarstymas).<br />
Lyginant su aerofoto nuotraukomis, tampa akivaizdus šių dviejų informacijos šaltinių<br />
skirtumas. Stambūs kosminio vaizdo nuotraukos pikseliai ne visada atitinka tikslius aerofoto<br />
nuotraukos kontūrus, tačiau atsiranda galimyb÷ matyti skirtingas augalų bendrijų formas – tiek<br />
fizinę augalų būklę (aukštį, tankį, vegetacijos fazę), tiek ir bendrijų struktūrą bei fizines aplinkos<br />
savybes (grunto tipą, dr÷gnumą). Kartografin÷se schemose pasitaikantys skirtumai be anksčiau<br />
min÷tų priežasčių gal÷jo atsirasti ir d÷l to, kad iliustracijų gamybai mes naudojome 2005 metų<br />
ankstyvo pavasario aerofoto nuotraukas, tuo tarpu nendrynų struktūros analizei buvo naudojamos<br />
1999.07.31 kosminio vaizdo nuotrauka. D÷l to daug kur galima matyti sezoninius skirtumus ir net<br />
kranto linijos pokyčius pridedamose iliustracijose.<br />
33
12 lentel÷. Kuršių marių nendrynų plotų analiz÷ pagal biotopus<br />
KURŠIŲ MARIŲ PRIEKRANTöS<br />
NENDRYNŲ BENDRO PLOTO<br />
ANALIZö<br />
KURŠIŲ MARIŲ KONTINENTINöS DALIES<br />
NUO VENTöS RAGO IKI KLAIPöDOS<br />
PRIEKRANTöS NENDRYNŲ PLOTO<br />
ANALIZö<br />
Nendr÷s vandenyje *<br />
Nendr÷s vandenyje<br />
Spalvin÷<br />
klas÷ Pikselių sk. Plotas, ha<br />
Spalvin÷<br />
klas÷<br />
Pikselių sk.<br />
Plotas,<br />
ha<br />
51 10529 855 51 2369 192<br />
Vientisos nendr÷s sausumoje<br />
855 192<br />
Vientisos nendr÷s sausumoje<br />
Spalvin÷<br />
klas÷ Pikselių sk. Plotas, ha<br />
Spalvin÷<br />
klas÷<br />
Pikselių sk.<br />
Plotas,<br />
ha<br />
106 6401 520 106 1722 140<br />
111 12711 1032 111 1833 149<br />
131 920 75 131 542 44<br />
136 8387 681 136 1562 127<br />
161 2322 189 161 242 20<br />
186 247 20 186 0 0<br />
Nendr÷s su viksvomis<br />
2517 479<br />
Nendr÷s su viksvomis<br />
Spalvin÷<br />
klas÷ Pikselių sk. Plotas, ha<br />
Spalvin÷<br />
klas÷<br />
Pikselių sk.<br />
Plotas,<br />
ha<br />
112 8249 670 112 1542 125<br />
137 2281 185 137 141 11<br />
Nendr÷s su krūmais<br />
855 137<br />
Nendr÷s su krūmais<br />
Spalvin÷<br />
klas÷ Pikselių sk. Plotas, ha<br />
Spalvin÷<br />
klas÷<br />
Pikselių sk.<br />
81 6471 526 81 1138 92<br />
Atviras gruntas nendrynuose<br />
Plotas,<br />
ha<br />
526 92<br />
Atviras gruntas nendrynuose<br />
Spalvin÷<br />
klas÷ Pikselių sk. Plotas, ha<br />
Spalvin÷<br />
klas÷<br />
Pikselių sk.<br />
24 2784 226 24 227 18<br />
94 591 48 94 35 3<br />
* Spalvos lentel÷je atitinka spalvas iliustracijose 1–10 prieduose<br />
Plotas,<br />
ha<br />
274 21<br />
34
NEMUNO DELTOS LIETUVOS DALIES<br />
PRIEKRANTöS NENDRYNŲ PLOTO ANALIZö<br />
KURŠIŲ NERIJOS LIETUVOS DALIES<br />
PRIEKRANTöS NENDRYNŲ PLOTO<br />
ANALIZö<br />
Nendr÷s vandenyje<br />
Nendr÷s vandenyje<br />
Spalvin÷<br />
klas÷ Pikselių sk. Plotas, ha<br />
Spalvin÷<br />
klas÷<br />
Pikselių sk.<br />
51 7608 618 51 552 45<br />
Vientisos nendr÷s sausumoje<br />
Spalvin÷<br />
klas÷ Pikselių sk. Plotas, ha<br />
Plotas,<br />
ha<br />
618 45<br />
Spalvin÷<br />
klas÷<br />
Vientisos nendr÷s sausumoje<br />
Pikselių sk.<br />
106 4665 379 106 14 1.1<br />
111 10875 883 111 3 0.2<br />
131 378 31 131 0 0.0<br />
136 6820 554 136 0 0.0<br />
161 2080 169 161 0 0.0<br />
186 247 20 186 0 0.0<br />
Nendr÷s su viksvomis<br />
Spalvin÷<br />
klas÷ Pikselių sk. Plotas, ha<br />
Plotas,<br />
ha<br />
2036 1.4<br />
Spalvin÷<br />
klas÷<br />
Nendr÷s su viksvomis<br />
Pikselių sk.<br />
112 6698 544 112 9 0.7<br />
137 2140 174 137 0 0.0<br />
Nendr÷s su krūmais<br />
Spalvin÷<br />
klas÷ Pikselių sk. Plotas, ha<br />
Plotas,<br />
ha<br />
718 0.7<br />
Spalvin÷<br />
klas÷<br />
Nendr÷s su krūmais<br />
Pikselių sk.<br />
81 5305 431 81 28 2.3<br />
Atviras gruntas nendrynuose<br />
Spalvin÷<br />
klas÷ Pikselių sk. Plotas, ha<br />
Plotas,<br />
ha<br />
431 2.3<br />
Spalvin÷<br />
klas÷<br />
Atviras gruntas nendrynuose<br />
Pikselių sk.<br />
24 2537 206 24 20 1.6<br />
94 555 45 94 1 0.1<br />
Plotas,<br />
ha<br />
251 1.7<br />
35
Objektyviai vertinant gautus rezultatus, reikia pažym÷ti, kad abejotina klas÷ (mūsų<br />
vertinimu – apie 70 % tikslumas) yra vandenyje augantys nendrynai (11 lentel÷s 1 klas÷), kuriuose<br />
dažnai pasitaiko kitokia gausi vandens augalija, duodanti labai panašų į išret÷jusius nendrynus<br />
spalvinį derinį. Deja, bandant <strong>šią</strong> klasę filtruoti, buvo prarandama ir žymi vandenyje augančių<br />
nendrynų dalis. Nendrynų maišytų su krūmynais (4) ir viksvomis bei žoline augalija (3) proporcijos<br />
apytikriais vertinimais gal÷jo siekti iki 65–85 %. Didžiausias abejones kelia atviro grunto plotai<br />
nendrynų masyvuose. Manytina, kad apie 15–20 % bendro jų ploto tikrai buvo tais metais pažeisti<br />
nendrynai. Taip pat, lyginant skirtingų metų palydovinius vaizdus, pavyko nustatyti, kad skirtingais<br />
metais šių atviro grunto plotų vietos akivaizdžiai keit÷si, tod÷l įtar÷me juos esant žmogaus veiklos<br />
rezultatu (pvz., nendrių šienavimas silosui netoli Kairių poligono, meldin÷s nendrinuk÷s<br />
perimviečių aplinkotvarkos priemon÷s) bei kitos antropogenin÷s veiklos indikacijos.<br />
Vertinant realią nendrynų masyvų apimtį, geriausiai sek÷si įvertinti sausumoje esančius<br />
grynus (ar su negausia kitų bendrijų priemaiša) nendrynus, kurie pateko į 2 klasę (11 lentel÷).<br />
Apytikriai vertinant, šios klasių grup÷s patikimumas atitinka standartinius statistinio patikimumo<br />
kriterijus (95 %).<br />
Atlikus paprastus aritmetinius įvairių biotopų pamario nendrynų ploto skaičiavimus,<br />
paaišk÷ja, kad pamaryje bei Nemuno deltoje plyti apie 5000 ha nendrynų. Tačiau pamaryje, o ypač<br />
Nemuno deltoje bei Neringoje, daugelio nendrynų pjauti negalima d÷l šių gamtinių teritorijų<br />
unikalumo bei jautrumo bet kokiam neapgalvotam poveikiui.<br />
36
5. SAUGOMOS TERITORIJOS IR RETI, SAUGOMI OBJEKTAI<br />
KURŠIŲ MARIOSE BEI JŲ PAKRANTöSE<br />
5.1. EUROPINöS SVARBOS BUVEINöS IR SAUGOMOS TERITORIJOS<br />
Kuršių marios ir jos pakrant÷s unikalios Lietuvai biologin÷s įvairov÷s požiūriu, čia<br />
rastos 4 Europin÷s svarbos buvein÷s. Kuršių marios yra tipiška estuarin÷ lagūna (1150), su<br />
Baltijos jūra susisiekianti 400–600 m pločio sąsiauriu. Okeaninis klimatas lemia didelę rūšių ir<br />
augaviečių, buveinių įvairovę.<br />
Kita Europin÷s svarbos buvein÷ yra dumblu padengtos Nemuno deltos ir Kuršių marių<br />
pakrant÷s (3270). Dumblo sąnašose formuojasi pionierin÷s dr÷gmę bei azoto gausą m÷gstančios<br />
augalų rūšys (Bidens frondosa,. B. tripartita, Chenopodium rubrum, Persicaria sp.). Pasitaiko<br />
aktyvių aukštapelkių (7110) bei tarpinių pelkių ir liūnų buveinių (7140) Svencel÷s, Klišup÷s ir<br />
Tyrų pelk÷se.<br />
Retų ir unikalių rūšių bei bendrijų apsaugai išskirtos 6 saugomos teritorijos – vakarin÷<br />
dalis patenka į Kuršių nerijos nacionalinį parką, pietrytin÷ – Nemuno deltos regioninį parką<br />
(Avandeltos rezervatą) (7 pav.), rytin÷ dalis apima 4 įvairios paskirties draustinius: Smelt÷s<br />
botaninį, Lūžijos botaninį, Kliošių kraštovaizdžio (įeina Tyrų ir Klišup÷s pelk÷s), Kintų<br />
botaninį. Greta Kuršių marių plyti didelis Svencel÷s telmologinis draustinis; šios pelk÷s prieigos<br />
siekia Kuršių marių pakrantę.<br />
7 pav. Nemuno deltos regioninio parko Avandeltos rezervatas<br />
37
Pažiūr÷jus į pamario krašto saugomų teritorijų žem÷lapį (8 pav.), tampa aišku, kad<br />
nendrių pjovimas be didesnių ar mažesnių apribojimų įmanomas tik visai nedidel÷je Rytin÷s<br />
Kuršių marių pakrant÷s dalyje.<br />
8 pav. Kuršių marių bei jos apylinkių saugomos teritorijos<br />
38
5.2. RETOS IR SAUGOMOS AUGALŲ RŪŠYS HELOFITŲ BENDRIJOSE<br />
Kuršių mariose ir jos užliejamose pakrant÷se helofitų juostose rastos net 7 saugomos<br />
(Lietuvos Raudonoji knyga, 2007) augalų rūšys. Susidaro konfliktin÷ situacija tarp saugomų<br />
objektų ir sparčiai plintančių ir did÷jančių nendrynų plotų. Kartais nendr÷, stipriai konkurencin÷<br />
rūšis, skverbiasi į nimfeidų ar potameidų formuojamas juostas, kuriose auga saugomos rūšys<br />
(pvz., plaumuon÷ ties Pervalkos ir Kniaupo įlankomis). Į Lietuvos Raudonąją knygą (2007)<br />
įrašytos trijų retumo kategorijų rūšys (13 lentel÷).<br />
13 lentel÷. Į Lietuvos raudonąją knygą (2007) įrašytos augalų rūšys, augančios potencialiai<br />
šienaujamuose Kuršių marių pakrančių biotopuose<br />
Rūšis<br />
Pajūrin÷ pienažol÷ (Glaux<br />
maritima L.)<br />
Druskinis vikšris (Juncus<br />
gerardii Loisel.)<br />
Pajūrin÷ narytžol÷<br />
(Triglochin maritimum L.)<br />
Pajūrinis liūnmeldis<br />
(Bolboschoenus maritimus<br />
Palla)<br />
Baltijinis maurabragis<br />
(Chara baltica)<br />
Pilkšvasis maurabragis<br />
(Chara canescens Desv. et<br />
Loisel.)<br />
Lizdiškasis dumblabragis<br />
(Tolypella nidifica Leonh.)<br />
LRK<br />
kategorija<br />
Augaviet÷<br />
Radviet÷<br />
1 2 3<br />
+ Nendrių ir meldų juosta Lūžijos botaninis<br />
draustinis<br />
+ Sąnašinis sm÷lis, dažnai Smelt÷, Kairiai<br />
užliejama nendrių juosta<br />
+ Užliejamose<br />
Rytin÷ Kuršių marių<br />
dvieiliaviksvyno ir pakrant÷<br />
nendryno bendrijose<br />
+ Seklios priekrant÷s<br />
užliejamuose Kuršių marių<br />
nendrynuose<br />
+ Seklumose prie nendrynų<br />
juostos, kartais joje auga<br />
+ Seklumose nendrių<br />
juostoje<br />
+ Seklumose nendrių<br />
juostoje<br />
Tyrų pelk÷,<br />
Juodkrant÷, Kintai<br />
Lūžijos botaninis<br />
draustinis<br />
Lūžijos botaninis<br />
draustinis<br />
Lūžijos botaninis<br />
draustinis<br />
5.3. RETOS IR SAUGOTINOS AUGALŲ BENDRIJOS<br />
Kuršių marių pakrant÷se ir eulitoral÷je žinomos 4 retos ir saugotinos bendrijos<br />
(MINKEVIČIUS, 1959, SINKEVIČIENö, 2000), kurių fitocenotinę sud÷tį ir paplitimą<br />
pateikiame žemiau.<br />
Vandeninis plaumuonynas (Nymphoidetum peltatae (Allorge 1922) Bellot 1951).<br />
Lietuvoje bendrijos žinomos Kuršių marių įlankose ir vakarin÷s dalies upių žemupiuose. 1955–<br />
1995 m. duomenimis, plaumuonynas augo Kuršių marių Kniaupo, Pervalkos įlankose bei<br />
Klaip÷dos kanale ties Svencel÷s pelke bei Krokų lankos ežere. Kuršių marių Karkl÷s įlankoje,<br />
ties Pilkope, Gilijos, Skirvyt÷s, Pakaln÷s žiotimis bendrijų būkl÷ nepatikrinta.<br />
39
Nymphoidetum peltatae bendrijos išsid÷sto lūgnynų pakraščiais arba atviro vandens<br />
plotuose nuo 0,5 iki 1,5 m gylyje, dumblingame sm÷lyje arba dumble, kurio sluoksnis vietomis<br />
siekia iki 0,2 m storio.<br />
Charakteringa rūšis Nymphoides peltata – reta visame areale, įrašyta į visų Baltijos šalių<br />
ir Baltarusijos raudonąsias knygas. Dažniausiai ji dominuoja bendrijose ir suteikia joms būdingą<br />
aspektą, kuris vegetacijos metu keičiasi. Vegetacijos pradžioje vandens paviršiuje žaliuoja<br />
plūduriuojantys maži apvalūs plaumuon÷s ir pavieniai didesni lūgn÷s lapai. Žyd÷jimo metu<br />
dominuoja ryškiai geltona jų žiedų spalva.<br />
Iš viso bendrijose užregistruota augant 22 augalų rūšys, bet pastoviai kartu su<br />
Nymphoides peltata auga tik Nuphar lutea ir Schoenoplectus lacustris. Kitos rūšys pasitaiko<br />
retai ir auga negausiai – atskirų augimviečių bendrijas sudaro tik 2–9 rūšys. Iš plūdurlapių<br />
hidrofitų, be Nymphoides peltata ir Nuphar lutea, dar auga Nymphaea candida, Lemna minor,<br />
Spirodela polyrrhiza, Hydrocharis morsus-ranae, iš pasin÷rusių hidrofitų – Potamogeton<br />
lucens, Potamogeton perfoliatus, Potamogeton pectinatus ir priedugniniai augalai (Elodea<br />
canadensis, Nitellopsis obtusa). Iš helofitų, be Schoenoplectus lacustris, dar pasitaiko Alisma<br />
plantago-aquatica, Sagittaria sagittifolia, Sparganium erectum, Typha latifolia, Phragmites<br />
australis.<br />
Bendrijos matomai nyksta d÷l vandens užterštumo ir eutrofizacijos. Minijos up÷je šių<br />
bendrijų vietoje išplitę Nuphar lutea sąžalynai. Tikriausiai upių pakraščiuose Nymphoides<br />
peltata negali konkuruoti su Nuphar lutea, o laisvoje nuo augalų vagos dalyje negali įsitvirtinti<br />
d÷l srov÷s poveikio. Dalis augaviečių yra Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje. Visomis<br />
įmanomomis priemon÷mis reikia mažinti Kuršių marių teršimą. Pakartotinai patikrinti visas<br />
augavietes Kuršių marių įlankose ir vakarin÷s dalies up÷se.<br />
Pajūrinis liūnmeldynas (Scirpetum maritimi (Br. -Bl. 1931) R. Tx. 1937). Žinomos<br />
radviet÷s telkiasi Kuršių marių pakrant÷je, Klaip÷dos – Drevernos ruože (Klaip÷dos raj.),<br />
Nemuno pakrant÷se (Jurbarko ir Šakių raj.), Stakliškių apylink÷se (Prienų raj.) (Balevičien÷,<br />
1991, Minkevičius ir kt., 1959, Sinkevičien÷, 2000).<br />
Auga Kuršių marių litoral÷je, Nemuno up÷s šaltiniuotose pakrant÷se tarp up÷s vagos ir<br />
krūmų juostos, kur sm÷lis dažniausiai susimaišęs su dumblu ir geležingomis šaltinių<br />
nuos÷domis. Bendrijų užimami plotai yra labai maži.<br />
Bendrijų rūšin÷ sud÷tis, kaip ir paplitimas, mažai tirti. Bendrijose vyrauja Bolboschoenus<br />
maritimus. Gana gausiai auga Phragmites australis, Schoenoplectus tabernaemontani, Agrostis<br />
stolonifera, Rorippa amphibium, Bidens frondosa, Mimulus guttatus, Leersia oryzoides,<br />
40
Polygonum lapathifolium. Klaip÷dos – Drevernos ruože bendrijose negausiai auga Glaux<br />
maritima – rūšis, įrašyta į Lietuvos Raudonąją knygą.<br />
Druskinis vikšrynas (Juncetum gerardii Nordhagen 1923). Bendrijos paplitusios<br />
Eurazijoje ir Šiaur÷s Amerikoje daugiau ar mažiau druskingose augaviet÷se. Lietuvoje<br />
paplitusios labai ribotai, vakarin÷je dalyje, kur baigia išnykti.<br />
Kuršių marių ir Baltijos jūros pakrant÷s – Smelt÷s pusiasalis (Klaip÷da), Kairiai<br />
(Klaip÷dos raj.), Kuršių Nerija, Palangos apylink÷s ties Šventosios žiotimis.<br />
Būdingas biotopas – silpnai druskingi Baltijos jūros ir Kuršių marių pakraščiai.<br />
Bendrijos įsikuria ant sąnašinio priesm÷lio, dažnai užliejamose vietose, prie upių žiočių<br />
(Smeltel÷s, Klaip÷dos kanalo, Šventosios).<br />
Pagrindiniai bendrijų edifikatoriai – Juncus gerardii ir Glaux maritima – dažnai auga<br />
gana gausiai, tačiau ne visada kartu. Pasitaiko bendrijų, kuriose auga tik vienas iš jų. Gana<br />
dažnos šiose bendrijose ir kitos halofilin÷s rūšys – Aster tripolium ir Triglochin maritimum,<br />
rečiau pasitaiko Centaurium littorale. Be būdingų šioms bendrijoms halofilų čia auga Rumex<br />
maritimus, Schoenoplectus tabernaemontani, Chenopodium glaucum, Trifolium fragiferum.<br />
Vietomis gausiai auga periodiškai užliejamoms augimviet÷ms būdinga Agrostis stolonifera bei<br />
trypimui atsparios rūšys – Leontodon autumnalis ir Potentilla anserina. Smelt÷s draustinio<br />
bendrijose pastoviai auga Festuca arundinacea.<br />
Nyksta d÷l urbanizacijos ir Marių pakrančių užž÷limo. Pagrindin÷ šių bendrijų<br />
augimviet÷ Smelt÷s pusiasalyje buvo sunaikinta išsiliejus mazutui (dabar Tarptautin÷s perk÷los<br />
teritorijoje). Marių pakrant÷je ties Kairiais bendrijų ploteliai labai maži, jie užželia meldais ir<br />
nendr÷mis. Šventosios apylink÷se esančių bendrijų būkl÷ nežinoma. Malkų įlankos krantin÷je<br />
(Smelt÷s botaninis draustinis) yra tik nedideli jų fragmentai. Bendrijų plotai labai maži ir jų<br />
išsaugoti faktiškai neįmanoma.<br />
Pelkinis vandensargynas (Zannichellietum palustris Lang 1967). Visose kaimynin÷se<br />
Lietuvai šalyse retos. Buvo žinoma tik viena radviet÷ Seirijų ežere (Lazdijų raj). 1997–1998<br />
metais aptiktos radviet÷s Drūkšių (Zarasų raj.), Vištyčio (Vilkaviškio raj.), Obelijos (Alytaus –<br />
Lazdijų raj.) ežeruose, Kuršių mariose (Sinkevičien÷, 2000).<br />
Auga Kuršių marių pakraščiai ir įlankos. Dugno nuos÷dos – įvairaus rupumo,<br />
dažniausiai dumblingas sm÷lis.<br />
Rūšin÷ bendrijų sud÷tis. .Dažniausiai Zannichellia palustris sudaro monodominantinius<br />
sąžalynus, kuriuose kitų rūšių labai mažai ir jos negausios. Pastoviausi šių bendrijų<br />
komponentai – plūd÷s (Potamogeton pectinatus, P. perfoliatus) ir maurabragiai (Chara aspera,<br />
C. contraria). Labai dažnai jų sąžalynus dengia siūliniai žaliadumbliai (Cladophora sp.), Kuršių<br />
41
mariose pasitaiko Enteromorpha intestinalis. Bendrijos gali išnykti ežerų atabradams ir<br />
įlankoms užželiant aukštaisiais helofitais (pvz. nendr÷mis), turinčiais stambius šakniastiebius.<br />
5.4. FAUNOS APSAUGA KURŠIŲ MARIŲ REGIONE<br />
5.4.1. NENDRYNŲ PAUKŠČIŲ IR JŲ BUVEINIŲ SVARBA LIETUVOS PAUKŠČIŲ FAUNAI<br />
Nendrynai yra svarbios Lietuvos faunai buvein÷s. Tod÷l priemones skirtas reguliuoti jų<br />
plitimą reikia ir galima projektuoti taip, kad jos būtų naudingos čia perinčių ir besimaitinančių<br />
paukščių faunai.<br />
Lietuvoje gyvenimui nendrynuose specializuotos 5 paukščių rūšys. Tai reiškia, jog<br />
nendrynų buvein÷s toms rūšims yra iš esm÷s būtinos ir kitokiose jos negali apsigyventi ir veistis.<br />
Be to, dar 14 paukščių rūšių nendrynai yra svarbiausia (nors nevienintel÷) ar viena iš svarbiausių<br />
veisimosi buveinių. Visos šios rūšys gyvena Kuršių marių bei Nemuno Deltos nendrynuose (14<br />
lentel÷). Devynios iš jų yra įtrauktos į Europin÷s bendrijos svarbos (EB) I sarašą ar Lietuvos<br />
Raudonąją Knygą (LRK).<br />
14 lentel÷. Kuršių marių bei Nemuno Deltos nendrynuose perinčios paukščių rūšys, jų<br />
gamtosauginis statusas ir svarba Lietuvos paukščių faunai<br />
Paukščių rūšis Gamtosauginis statusas Nemuno deltos svarba Lietuvos paukščių<br />
EB I sarašas LRK faunai<br />
Didysis baublys* + + Didžiausia Lietuvoje populiacija<br />
Mažasis baublys +<br />
Ausuotasis kragas + Viena iš didžiausių Lietuvoje populiacijų<br />
Gulb÷ nebyl÷<br />
Gulb÷ giesminink÷ + +<br />
Nendrin÷ ling÷ + Viena iš dviejų didžiausių Lietuvoje<br />
populiacijų<br />
Pievin÷ ling÷ + + Viena iš didžiausių Lietuvoje populiacijų<br />
Pilkoji žąsis + Didžiausia Lietuvoje populiacija<br />
Rudagalv÷ antis<br />
Laukys<br />
Viena iš didžiausių Lietuvoje populiacijų<br />
Ilgasnap÷ vištel÷<br />
Viena iš didžiausių Lietuvoje populiacijų<br />
Nendrin÷ vištel÷<br />
Urvin÷ antis +<br />
Plovin÷ vištel÷ + + Viena iš didžiausių Lietuvoje populiacijų<br />
Ūsuotoji zyl÷ LRK* + Didžiausia Lietuvoje populiacija<br />
Didžioji krakšl÷*<br />
Didžiausia Lietuvoje populiacija<br />
Mažoji krakšl÷*<br />
Didžiausia Lietuvoje populiacija<br />
Nendrinis žiogelis*<br />
Didžiausia Lietuvoje populiacija<br />
Nendrin÷ starta<br />
Didžiausia Lietuvoje populiacija<br />
Ežerin÷ nendrinuk÷<br />
Didžiausia Lietuvoje populiacija<br />
* – iš esm÷s tik nendrynuose gyventi specializuotos rūšys<br />
42
Daliai paukščių rūšių (14, 15 lentel÷s) yra naudingas ištisinis nendrynų šalinimas, nes jos<br />
vengia jų sutank÷jimo (nors tam tikras stiebų skaičius kai kurioms iš šių rūšių yra svarbus jų<br />
gyvenamosios aplinkos elementas). Tod÷l nendrynų esminis sumažinimas dr÷gnose ar sekliai<br />
apsemtose vietose, kur jų d÷l nendrių išplitimo sunyko paukščių buvein÷s, pasitarnautų tokių rūšių<br />
apsaugai.<br />
15 lentel÷. Nemuno deltos regione perinčios paukščių rūšys, kurių buvein÷ms gręsia<br />
nendrynų plitimas<br />
Paukščių rūšis<br />
Gamtosauginis statusas<br />
EB I sarašas LRK<br />
Dryžgalv÷ krykl÷<br />
Pilkoji antis +<br />
Smailiauodeg÷ antis +<br />
Perkūno oželis<br />
Griciukas +<br />
Raudonkojis tūlikas +<br />
Gaidukas + +<br />
Juodkrūtis b÷gikas + +<br />
Pemp÷<br />
Stulgys + +<br />
Balin÷ pel÷da + +<br />
Švygžda + +<br />
Geltongalv÷ kiel÷ +<br />
Meldin÷ nendrinuk÷ + +<br />
5.4.2. INDIKATORINöS NENDRYNŲ PAUKŠČIŲ RŪŠYS<br />
Išorinis nendrynų monotoniškumas iš tikrųjų slepia didžiulę ekonišų įvairovę, į kurią čia<br />
gyvenančios rūšys reaguoja nevienodai (9 pav.). Bendriausiomis, paukščiams svarbiomis nendrynų<br />
buveinių charakteristikomis yra nendrynų plotas ir jų fragmentiškumas, pad÷tis vyraujančių v÷jų<br />
atžvilgiu, nendryno bei atviro vandens ribos ilgis, nendrių stiebų tankis, rečiau – stiebų diametras ir<br />
aukštis, gylis įvairiose nendryno vietose.<br />
43
9 pav. Pamario nendrynai – paukščių karalija (V. Stanevičiaus nuotr.)<br />
Jeigu nendrynai būtų tvarkomi atsižvelgiant tik į vienos konkrečios rūšies ekologinius<br />
poreikius, tik÷tina, kad pakeista nendryno aplinka nebūtinai būtų optimali ir kitoms čia<br />
gyvenančioms rūšims. Taigi, kaip elgtis tokiu atveju, kai nendryne gyvena keliolika rūšių Kartais<br />
išsirenkama prioritetin÷ (neretai – saugoma) rūšis, kreipiant mažesnį d÷mesį į kitas rūšis, kurių<br />
apsauga mažiau aktuali. Pavyzdžiui, didysis baublys, LRK ir Europin÷s svarbos (I sąrašo) rūšis<br />
būtų prioritetin÷ laukio ir ausuotojo krago (rūšių kurios nepatenka į jokius tokio pobūdžio<br />
nacionalinius ir tarptautinius sarašus) atžvilgiu. Tačiau bendros nendrynų struktūros ypatyb÷s yra<br />
daugiau ar mažiau palankios daugelio vandens ir pakrančių paukščių per÷jimui bei maitinimuisi.<br />
Netgi galima išskirti taip vadinamas indikatorines nendrynų rūšis („flagman bird species for<br />
reedbeds“).<br />
Vykdant nendrių plitimą stabdančius darbus pagal planą, tuo pačiu galima sukurti tam tikrą<br />
erdvinę nendrynų struktūrą, pagrystą atviro vandens ir nedrynų plotų santykiu ir konfigūraciją. Tai<br />
turi būti vykdoma priklausomai nuo konkrečios situacijos. Visų pirma nuo nendrynų ploto, jų<br />
sąžalynų dydžio ir vandens gylio įvairiose nendryno vietose.<br />
Baublių, ančių, laukių, kragų gyvenimo būdas ir poreikis buvein÷ms.<br />
Didysis baublys<br />
Nendrynų pakraščių rūšis, vengianti didelių jų masyvų centrinių dalių. Taip yra tod÷l, kad į<br />
tokias vietas neprasiskverbia smulkios žuvys, kurios yra pagrindinis didžiojo baublio maisto<br />
objektas. Vandens gylis jo medžiokl÷s vietoje svyruoja tarp 10–30 cm ir 70 cm. Augalijos tankio<br />
turi pakakti šios atsargios rūšies priedangai, bet jis turi būti pernelyg tankus nes negal÷s įplaukti<br />
žuvyms. Žuvies gausa nendrynų pakraščio zonoje yra svarbiausias baublio gausą ir veisimosi<br />
produktyvumą įtakojantis veiksnys. Realiai visos aukščiau min÷tos sąlygos formuojasi<br />
44
vandens/augalijos sandūros zonoje. Tod÷l rūšies galimyb÷s įsikurti ir jos gausa yra apsprendžiama<br />
šios linijos ilgio (ar jų tankio ploto vienete) reikšmių. Tai reiškia jog rūšiai gyvenamo salygas gali<br />
pagerinti fragmentuojant didelių homogeniškų nendrynų masyvus, sukuriant juose (ir neleidžiant<br />
v÷liau užaugti) atviro vandens juostas.<br />
Antys<br />
Upin÷s antys paprastai peri gretimuose vandens telkiniui dr÷gnose ar šlapiose buvein÷se, o<br />
nardančiosios antys pačiame vandens telkinyje. Abiems ekologin÷ms grup÷ms priklausančios rūšys<br />
jauniklius augina kitose vietose nei peri. Vados yra nuvedamos į seklius priekrančių vandenis,<br />
kuriuose gausi bestuburių (vabzdžių, vežiagyvių) fauna. Galimyb÷ pasiekti tokias buveines yra<br />
būtina visoms ančių rūšims (net ir toms, kurios suaugę maitinasi augaliniu maistu, nes visų ančių<br />
jaunikliai maitinasi tik gyvūniniu maistu). Tačiau plati tankių ir apsaus÷jusių nendrynų juosta yra<br />
neįveikiama kliūtis tokiems pervedimams iš sausumos į vandenį. Patel÷s sugeba įvertinti situaciją<br />
dar prieš prasidedant veisimosi sezonui ir neįsikuria nuo vandens nendrynais atkirstose vietose,<br />
nors visais kitais atzvilgiais jos būtų tinkamos per÷ti. Tod÷l nendrynų plitimas riboja vietinių<br />
populiacijų reprodukcines galimybes ir jų dydį, kas ypač pavojinga retoms rūšims. Pakrant÷s<br />
atv÷rimas, išpjaunant nendrynuose atviras juostas, pagerina per÷jimo ir maitinimosi sąlygas<br />
daugumai ančių rūšių.<br />
Atviro vandens juostų mozaikos, sukurtos nendrynuose, pagausina maitinimosi vietų skaičių ančių<br />
vadoms. Čia, užuov÷joje ir saul÷s atokaitoje, greičiau įšyla vanduo d÷l ko sparčiau pavasarį vystosi<br />
ir yra gausesn÷ bestuburių fauna – pagrindinis ančiukų maistas.<br />
Laukiai ir kragai<br />
Abi rūšys (su nedidel÷mis išimtimis) stato plūduriuojančio ar pusiau plūduriuojančio tipo<br />
lizdus tarp augalų stiebų ant vandens. Šiuo veisimosi ekologijos būdu jos labai skiriasi nuo kitų<br />
vandens paukščių rūšių. Nendrynai ir švendrynai, yra svarbiausia ausuotojo krago ir laukio<br />
per÷jimo buvein÷. Laukiui nendrynai išlieka svarbūs ir po to, kai išsirita jaunikliai, kadangi jis juos<br />
čia vedžioja ir maitina, kol jie pauga, pradeda skaidyti. Nendrynuose, paukščiai slepiasi kilus<br />
pavojui. Labai svarbūs nendrynai laukiams tampa š÷rimosi metu, kai paukščiai išmeta<br />
plasnojamasias plunksnas ir negali skraidyti. Tuo metu jie priversti slapstytis augalijos<br />
priedangoje. Kur yra dideli plotai nendrynų gali įsikurti didel÷s laukių ir kragų perinčios<br />
populiacijos, formuotis masin÷s laukių š÷rimosi sankaupos.<br />
Tačiau abi rūšys yra jautrios nendrynų struktūrai ir greitai reaguoja į jos pokyčius. Joms<br />
nepalankus yra tiek nendrynų išret÷jimas tiek jų sutank÷jimas ir peraviet÷s sekl÷jimas. Pirmuoju<br />
atveju lizdai tampa atviri sparnuotiesiems pl÷šrūnams ir griaunančiąm bangų poveikiui. Antruoju<br />
atveju ausuotieji kragai ir laukiai, kurie savo lizdus pasiekia ar juos palieka tik plaukdami, negali<br />
augalų tankm÷je jud÷ti. Ypač tai aktualu jaunikliams. Jie netgi gali pasimesti nuo t÷vų ir žūti.<br />
45
Augalų tankis yra svarbus besišeriantiems paukščiams, kurie, negal÷dami tuo laikotarpiu, paskristi,<br />
čia priversti slapstytis. Jų sparnų ataugančių plunksnų spaigliai yra minkšti, pritvinkę kraujo ir<br />
tod÷l labai jautrūs. Tokiu metu paukščiai vengia kontakto su kietais augalų stiebais. Be to,<br />
tankiuose ir sekliuose nendrynuose paukščiai negali pasinerti į vandenį, gelb÷damiesi nuo<br />
sparnuotųjų pl÷šrūnų.<br />
Kuo nendrynai didesni, tuo santykinai mažesnis paukščiams tinkamas jų plotas. Taip yra<br />
tod÷l, kad optimali per÷jimo ir jauniklių vedžiojimui aplinka nendrynuose formuojasi ten kur<br />
stiebų tankis yra 40–80 stiebai/m 2 , o vandens gylis 0,25–1,2m. Tačiau tokios sąlygos formuojasi<br />
nendrynų pakraščiuose, paprastai keliolikos metrų pločio juostoje; centrin÷s nendrynų dalys būna<br />
pernelyg tankios ir seklios. Taigi kuo didesnis nendryno guotas, tuo mažesn÷ jo ploto vienetui<br />
tenkančios pakraščio juostos dalis. Tod÷l apgalvota nendrynų fragmentacija (santykinis pakraščio<br />
juostos did÷jimas) yra privalumas lyginant su jų homogeniškumu. Tai yra svarbi išvada į kurią<br />
reikia atkreipti d÷mesį gamtosaugos tikslais formuojant nendrynų erdvinę struktūrą.<br />
Meldin÷ nendrinuk÷<br />
Šlapiose pamario pievose, ypač viksvynuose, gyvenanti Meldin÷ nendrinuk÷ (10 pav.) –<br />
rūšis įtraukta į ES Paukščių direktyvos 1 priedą ir laikoma globaliai nykstančia rūšimi (nyksta<br />
visame areale).<br />
Pasaulin÷ meldin÷s nendrinuk÷s populiacija vertinama tik 20 000 giedančių patinų, nors<br />
XXa. pradžioje per÷jo didžiojoje Europos dalyje nuo Prancūzijos iki Sibiro, Rusijoje. Didžiausios<br />
perinčios populiacijos yra Baltarusijoje, Ukrainoje ir Lenkijoje, jos sudaro net 90 % visos<br />
pasaulin÷s populiacijos. Lietuvoje 1995 m. buvo suskaičiuojama apie 400 meldinių nendrinukių, o<br />
2003 m. inventorizuota tik 200 giedančių patinų. Pagrindin÷ tokio staigaus sumaž÷jimo priežastis –<br />
neigiami buvein÷s pokyčiai svarbiausioje meldinių nendrinukių per÷jimo vietoje Lietuvoje, t.y.<br />
Kuršių marių pakrant÷je, patenkančioje į Kliošių kraštovaizdžio draustinį. Šioje vietoje peri iki 75<br />
% visų meldinių nendrinukių populiacijos.<br />
Meldin÷ nendrinuk÷ – labai specializuota paukščių rūšis buvein÷s atžvilgiu, perinti tik<br />
atvirose, šlapiose, maisto medžiagų turtingose viksvin÷se pievose. Pievoms užaugus sumed÷jusia<br />
augmenija ar nendr÷mis, ji pasitraukia.<br />
46
10 pav. Meldin÷ nendrinuk÷ – viena rečiausių ir sparčiausiai nykstančių Europos<br />
paukščių rūšių<br />
(Lietuvos ornitologų draugijos nuotr.)<br />
Ši paukščių rūšis įtraukta į daugelio šalių raudonąsias knygas, saugoma pagal Berno, Bonos<br />
konvencija, ES teis÷s aktus. Į Lietuvos raudonąją knygą įrašyta 1992 m; dabar priskiriama 2<br />
kategorijai kaip sparčiai nykstanti rūšis. 2003 m. Lietuva pasiraš÷ tarptautinį Supratimo<br />
memorandumą, kuriuo įsipareigojo saugoti <strong>šią</strong> rūšį ir jos buveinę.<br />
Siekiant sustabdyti tolesnį meldin÷s nendrinuk÷s populiacijos maž÷jimą, per÷jimo vietose<br />
tur÷tų būti laikomasi šių reikalavimų:<br />
1. Šienavimas tur÷tų prasid÷ti nuo liepos 15 d., nes tuo metu dauguma antros vados jauniklių jau<br />
gali skraidyti.<br />
2. Šienauti reikia bent kartą per dvejus metus. Žol÷ gal÷tų būti pjaunama rotacijos būdu, t.y. viena<br />
pievos dalis nupjaunama vienais metais, likusi dalis – kitais. Jei pievoje hidrologinis režimas geras<br />
ir krūmai bei nendr÷s greitai neatauga, tai nušienauti pievą galima ir rečiau.<br />
3. Nendr÷s tur÷tų būti pjaunamos rugpjūčio m÷n. ir pašalinamos iš pievos. Tada iš karto būtų labai<br />
pageidaujamas nedidelio intensyvumo (0,5 galvijo hektare) ganymas. Taip būtų susilpnintos<br />
nendr÷s ir kitais metais jų augtų mažiau.<br />
4. Krūmai ir medžiai tur÷tų būti šalinami kartą per vienerius dvejus metus priklausomai nuo jų<br />
atauginimo po ankstyvesnio iškirtimo. Tik pavieniai krūmai yra leistini. Jie dažniausiai yra meldinių<br />
nendrinukių patinų giedojimo vietos.<br />
47
5.4.3. PAUKŠČIŲ GYVENAMĄJĄ APLINKĄ GERINANTIS NENDRYNŲ TVARKYMAS<br />
KURŠIŲ MARIOSE BEI NEMUNO DELTOS REGIONE<br />
Paukščių gyvenamąją aplinką gerinantis nendrynų tvarkymas remiasi keliomis esmin÷mis<br />
prielaidomis:<br />
• ištisinis nendrynų pašalinimas ten, kur jie intensyviai naudojami vandens paukščių, gali tur÷ti<br />
žalingą poveikį vandens paukščių faunai, ypač retoms jų rūšims;<br />
• ištisinis sausumoje (ir 80 stiebų/m 2 , o gylis 25–70 cm – siūloma nendryną<br />
suskaidyti 25x25 m fragmentais,<br />
• kai dominuojantis nedrynų tankis yra >80 stiebų/m 2 , o gylis
5.5. NENDRYNŲ PJOVIMO GALIMA ĮTAKA ŽUVŲ BUVEINöMS<br />
Kuršių mariose aptinkamos 3 į Lietuvos Raudonąją knygą (2007) įrašytos žuvų rūšys:<br />
jūrin÷ n÷g÷ (Petromyzon marinus), vijūnas (Misgurnus fossilis) ir lašiša (Salmo salar), kurios taip<br />
pat įtrauktos į ES Buveinių direktyvos (92/43/EEB, 1992 05 21) II priedą. Taip pat randamos dar 5<br />
į ES Buveinių direktyvos II priedą įrašytos žuvų rūšys: kirtiklis (Cobitis taenia), salatis (Aspius<br />
aspius), kartuol÷ (Rhodeus sericeus), perpel÷ (Alosa fallax) ir ožka (Pelecus cultratus).<br />
Nustatant konkrečios teritorijos gamtotvarkos bei gamtonaudos priemones butina atsižvelgti<br />
į šių paukščių rūšių bei žuvų buveinių <strong>apsaugos</strong> ir tvarkymo reikalavimus, išd÷stytus Bendruosiuose<br />
buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatuose, patvirtintuose LR Vyriausyb÷s<br />
nutarimu Nr. 276 2004 03 15 (2006 04 19 nutarimo Nr. 380 redakcija).<br />
Reikia saugoti ir tinkamai tvarkyti žuvų nerštavietes bei migracijos kelius, ypač Nemuno<br />
deltos rajone, kuriems didžiausią gr÷smę kelia d÷l makrofitų sąžalynų ir teritorijos uždumbl÷jimo<br />
kintančios teritorijos ekologin÷s salygos ir d÷l to įsigalinčios smulkios menkavert÷s žuvys.<br />
Nendrynai vietomis uždengia iki trečdalio priekrant÷s vandens paviršiaus ploto, tai sudaro<br />
nepalankias sąlygas žuvų egzistencijai ir reprodukcijai. Vientisi nendrių sąžalynai riboja vandens<br />
cirkuliaciją ir mažina žuvų migracijos galimybes, o kartu ir Kuršių marių žuvų bendrijos<br />
produktyvumą. Nendrių pjovimas bei jų ištisinių sąžalynų fragmentavimmas atvertų platesnius žuvų<br />
migracijos koridorius ir padidintų natūralių nerštaviečių plotus, leistų formuotis įvairiatip÷ms<br />
ekologin÷ms nišoms, užtikrinančioms palankesnes salygas retesn÷ms žuvims.<br />
49
6. GALIMAS NENDRYNŲ PJOVIMO POVEIKIS PAMARIO KRANTŲ EROZIJAI<br />
Kuršių nerijoje nendrynai nuo seno naudojami kaip <strong>apsaugos</strong> nuo krantų erozijos priemon÷,<br />
tod÷l diskutuojant jų pjovimą šioje jautrioje teritorijoje, būtina atsižvelgti į Kuršių nerijos rytin÷s<br />
pakrant÷s erozinį stabilumą. Pastaraisiais metais Kuršių mariose reikšmingesnių ledų slinkimų į<br />
krantą nebuvo, tačiau, esant aukštiems vandens lygiams, marių bangos ard÷ nesutvirtintus bei<br />
neapsaugotus nuo bangų mūšos krantus Neringos pus÷je (11 pav.) (Jūrinių tyrimų centro veiklos<br />
ataskaita, 2006). Krantų ardymą bandoma mažinti statant krantines bei sodinant nendrynus<br />
(Neringoje kasmet pasodinamas apie 0,5 km ilgio nendryno ruožas).<br />
11 pav. Kuršių marių vakarin÷s pakrant÷s nuardymai 2005–2006 m. (raudona linija – ardomi krantai;<br />
m÷lyna – priaugantys krantai; žalia linija – Kuršių nerijos nacionalinio parko riba) (Jūrinių tyrimų centro pav.)<br />
50
LR Pajūrio juostos įstatymas (2002) nustato, kad „numatant krantotvarkos priemones,<br />
pirmenyb÷ teikiama natūralių ar tam rajonui būdingų medžiagų, gamtinių analogų principui.“<br />
Kuršių nerijos marių krantų apsaugai nuo erozijos nuo seno naudotas bene racionaliausias ir<br />
pigiausias būdas – priekrant÷je buvo sodinamos nendr÷s. Tačiau keičiantis klimatui bei kylant<br />
Baltijos jūros bei Kuršių marių vandens lygiui, vien šios krantų <strong>apsaugos</strong> priemon÷s nebepakanka.<br />
Pavyzdžiu gali būti Bulvikio rago kranto būkl÷, kur prieš dešimtmetį rago pakrant÷je buvo<br />
suformuotas nendrių sąžalynas, tačiau krantas išplaunamas ir šiandien (GRIGELIS ir kt., 2007).<br />
Nendr÷s krantą nuo bangų poveikio patikimai apsaugo tik esant žemam vandens lygiui – šiltuoju<br />
metų laiku. Esant aukštam vandens lygiui, pavasario ar žiemos potvynių laikotarpiu, nendrynų<br />
poveikis kranto apsaugai yra mažareikšmis. Nendrynai negali pasipriešinti ir ledų ardomajai veiklai,<br />
neapsaugo kranto nuo ledų sangrūdų priekrant÷je. Taigi nendrių sąžalynai krantus nuo ardymo gali<br />
apsaugoti tik dalinai, o Neringos kurortin÷se gyvenviet÷se tokia krantų apsauga ne visada priimtina<br />
ir socialiniu požiūriu: tankiuose nendrynuose užsilaiko dumblas, kaupiasi ir pūva organin÷s<br />
medžiagos, sklinda nemalonus kvapas, telkiasi uodų bei mašalų sambūriai.<br />
Nežiūrint aukščiau min÷tų trūkumų bei negarantuotos krantų <strong>apsaugos</strong> ekstremaliais<br />
atvejais, nendr÷s buvo, yra ir bus viena labiausiai Kuršių mariose paplitusių natūralių ar pusiau<br />
natūralių krantų <strong>apsaugos</strong> priemonių, kurios saugos daugiau kaip 90 % Lietuvai priklausančios<br />
marių dalies krantų.<br />
Nendrynų vaidmenį Neringos krantų apsaugoje nuo erozijos puikiai iliustruoja krantų<br />
skirtumai ties ištisine nendrynų juosta ir jos proskynomis. Ties visomis tyrimų metu steb÷tomis<br />
nendryno proskynomis pakrant÷s ruože tarp Nidos ir Pervalkos steb÷ta intensyvi krantų erozija.<br />
Net ir nedidel÷ nendryno proskyna ties Nidos aerodromu sukelia sparčią krantų eroziją (12 pav.).<br />
51
12 pav. Nendryno proskyna ties Nidos aerodromu sukelia sparčią krantų eroziją<br />
Tuo tarpu už 20 m nuo proskynos plačia nendrių juosta apsaugotas krantas yra žymiai<br />
stabilesnis, ant bangų neskalaujamo sm÷lio formuojasi pionierin÷ sm÷lynų augalija (13 pav.).<br />
Krante įžiūrimos tik prieš keletą metų ledų sangrūdos paliktos erozijos žym÷s; nuo bangų erozijos jį<br />
patikimai saugo nendrynai.<br />
13 pav. Plačia nendrių juosta apsaugotas tas pats krantas yra žymiai stabilesnis<br />
Panaši situacija ir ties Pervalka. Nors čia nendrynų juostos žymiai siauresn÷s nei Nidoje, jos<br />
sugeba atlaikyti bangų mūšą ir apsaugoti krantą nuo erozijos (14 pav.).<br />
52
14 pav. Net ir siaura susiv÷rusio nendryno juosta puikiai stabdo krantų eroziją ties Pervalka<br />
Neringos miškininkai kasmet vykdo nendrynų šienavimą, iškertant „langus“ į marias. Tai<br />
fragmentuoja nendrynus, skatina vandens apytaką juose, sukuria įvairesnius biotopus, prisideda prie<br />
paukščių buveinių kokyb÷s gerinimo bei pagyvina kraštovaizdį. Iš kitos pus÷s, nendryno skaidymas,<br />
kai statmenai krantui į marias išpjaunamas 15–20 m pločio „langas“, atveria kelią ir bangų mūšai,<br />
kuri per audras stipriai ardo jokiomis kitomis priemon÷mis nesutvirtintus sm÷lio krantus (15 pav.)<br />
15 pav. Ties Pervalka bei Preila kasmet šienaujamų nendryno proskynų vietoje intensyv÷ja<br />
krantų erozija<br />
53
Išanalizavus natūrinių tyrimų metu surinktą informaciją, šios galimybių studijos reng÷jai<br />
pri÷jo nuomon÷s, kad „langus“ į marias nendryne būtų tikslinga kirsti ne statmenai, o įstrižai kranto<br />
linijai. Tokiu atveju, iš marių ateinančios bangos savo kelyje į krantą sutiktų dvi nendryno užtvaras,<br />
kurios, tik÷tina, sugeb÷tų apsaugoti krantą bent jau nuo vasarinių ir rudeninių audrų sukeltų bangų<br />
ardomosios veiklos. Įrengiant šias įstrižas proskynas, reiktų atsižvelgti į vyraujančių priekrant÷s<br />
srovių bei v÷jų kryptis ir proskynas orientuoti taip, kad jos geb÷tų numalšinti dažniausiai<br />
pasitaikančias bangas. Siekiant stabilizuoti jau vykstančią eroziją, iki šiol šienautoms proskynoms<br />
reiktų leisti užaugti nendr÷mis, o vietoje jų tankiame nendryne išpjauti naujas proskynas, kurios,<br />
skirtingai nuo senųjų, į marias būtų orientuotos ne statmenai, o įstrižai kranto linijai.<br />
Kaip teigia V. Grigelis ir kt. (2007), eroziniu požiūriu problemin÷s Kuršių marių kranto<br />
atkarpos daugiau susijusios su antropogeniniais, nei su gamtiniais veiksniais. Kuršių nerijos marių<br />
kranto zonos sandaroje išskiriami natūralūs gamtiniai krantai ir hidrotechniniais įrenginiais<br />
sutvirtinti krantai (krantin÷s), kurios iš ~60 km Lietuvai priklausančios Kuršių marių dalies kranto<br />
ruožo dengia apie 17 km. Hidrotechniniai įrenginiai sm÷lingoje Kuršių marių kranto zonoje<br />
(pakrant÷je ir priekrant÷je dažniausiai ardo nusistov÷jusius dinaminius procesus. Preilos ir<br />
Pervalkos gelžbetonio krantin÷s neigiamai veikia gretimą natūralią kranto atkarpą. Preiloje šios<br />
pasekm÷s sunkiai atstatomos, niokojamas gamtinis landšaftas, kranto zona deformuota<br />
hidrotechniniais įrenginiais nesutvirtintoje gamtinio kranto užuov÷jin÷je (šiaurin÷je) krantin÷s<br />
pus÷je, krantin÷s gelžbetonio blokai išlaužti šiauriniame krantin÷s gale (16 pav.). D÷l to labai<br />
sutrikdyta kranto zonoje dinamin÷ pusiausvyra, marių bangos ilgainiui išplov÷ sm÷lį iš po<br />
gelžbetonio plokščių. Pervalkos krantin÷s po plokšt÷mis išplauta 2–3 metrus.<br />
16 pav. Griūvanti betonu sutvirtinta marių krantin÷ Pervalkos Šiaurin÷je dalyje<br />
Hidrotechninių įrenginių statybos neigiamos pasekm÷s seklaus, sm÷lingo kranto atkarpoje<br />
akivaizdžios. Pagrindin÷ jų priežastis – technogeninio kranto tipo suformavimas, gelžbetonin÷s<br />
54
krantin÷s komplekso įspraudimas į gamtinę aplinką, kai buvo suardyta natūrali kranto konfigūracija<br />
(17 pav.).<br />
17 pav. Kur pasibaigia betoniniai kranto įtvirtinimai, prasideda intensyvi erozija<br />
Nidos krantin÷je analogiški procesai pasireiškia po krantin÷s gelžbetonin÷mis plokšt÷mis –<br />
krantin÷ yra susid÷v÷jusi apie 80 % ir nebetinkama naudoti. Krantas stipriai ardomas Purvyn÷s<br />
rajone ir Bulvikio rage. Šiuo metu jį nuo išplovimų iš dalies apsaugo pasodintų nendrių juosta.<br />
Pervalkos, Preilos ir Nidos krantines siūloma rekonstruoti, nes jos yra smarkiai eroduotos ir<br />
nebetinkamos naudoti. Norint išvengti neigiamų hidrotechninių įrenginių statybos pasekmių, dalį<br />
nebūtinų ir sugriuvusių įtvirtinimų reikia demontuoti, o prieš įrengiant naujus, būtina įvertinti<br />
įtvirtintos krantin÷s dalies poveikį gretimoms natūralaus (hidrotechniniais įrenginiais nesutvirtinto)<br />
kranto atkarpoms. Pvz., Nidos krantin÷s statytojai prognozavo, kad įrengti molai, pučiant rytiniams<br />
v÷jams, slopins marių bangų galią ir sumažins jų poveikį krantams. Deja, prognoz÷s buvo<br />
klaidingos ir Nidos krantų sutvirtinimas nepasiteisino.<br />
Nors hidrotechniniai įrenginiai sm÷lingoje Kuršių marių priekrant÷je suardo nusistov÷jusius<br />
dinaminius procesus, kartais jie turi ir teigiamų bruožų: pvz., rekonstruota Juodkrant÷s uosto<br />
krantin÷ ir hidrotechniniai įrenginiai apsaugojo Juodkrantę nuo potvynių, ledo sangrūdų, pristabd÷<br />
krantų deformaciją d÷l bangavimo ir ledų ardomosios veiklos.<br />
Aktyviausiai Neringos krantai ardomi atskiruose „Negyvųjų kopų“ ruožuose, Preilos, Pervalkos ir<br />
Nidos marių kranto zonose, kurios priskirtinos sąnašų trūkumo atkarpoms bei į Šiaurę nuo<br />
Juodkrant÷s – nuo Buožio rago iki Gintaro įlankos, taip pat stipriai ardomi visi iškyšuliai, vadinami<br />
ragais. Kadangi dalis marių kranto zonų tarp Preilos ir Nidos priskirtinos sąnašų trūkumo<br />
atkarpoms, čia būtinas morfolitologinių ir geodinaminių procesų monitoringas.<br />
Atsižvelgiant į Kuršių marių Vakarin÷s pus÷s krantų nestabilumą, nendr÷s Neringoje yra<br />
viena pagrindinių kovos su krantų erozija priemonių, tod÷l čia jas siūloma šienauti tik ekologiniais<br />
55
ir socialiniais tikslais: ploninti platesnes nei 15–20 m storio nendrynų juostas, fragmentuoti tankius<br />
ištisinius nendrių sąžalynus, gerinant juose vandens apytaką ir susiakupusio dumblo išplovimą,<br />
sudarant palankesnes sąlygas biologinei įvairovei, ypač žuvų nerštui bei ornitofaunai. Siekiant<br />
nesutrikdyti trapaus didesn÷s Neringos dalies erozinio stabilumo, nendrynų pjovimo schemą čia<br />
būtina sudaryti atsižvelgiant į konkrečioje vietov÷je (pvz., įlankoje) vyraujančias v÷jų bei bangų<br />
kryptis.<br />
Tuo tarpu visa Rytin÷ (kontinentin÷) marių pakrant÷ yra stabili, išskyrus kelis nedidelius<br />
(keliasdešimties metrų ilgio) stipriau eroduojamus Nemuno deltos ruožus ties Vente. Krantų<br />
erozijos požiūriu, nendrynai Rytiniame Kuršių marių krante n÷ra būtini, tod÷l juos būtina pjauti,<br />
išskyrus botaninių draustinių teritorijas.<br />
Nustatyta, kad Kuršių marių pakrant÷se nendrynai užima apie 5000 ha plotą, jų absoliučiai<br />
sausoje biomas÷je vidutiniškai sukaupia apie 0,2 % P ir apie 2,43 % N, o 1 m 2 įvairiose sąlygose<br />
augančio nendryno per metus išaugina nuo 948 iki 3592 g absoliučiai sausos biomas÷s, t.y. 1 m 2<br />
nendryno biomas÷je surišama nuo 1,9 iki 7,2 g P ir nuo 23 iki 87,3 g N. Taigi, nupjovus visus 5000<br />
ha nendrynų, teoriškai iš Kuršių marių ekosistemos kasmet būtų galima pašalinti nuo 95 iki 360 t<br />
fosforo bei nuo 1150 iki 4365 t azoto. <strong>Aplinkos</strong> <strong>apsaugos</strong> agentūros duomenimis, Nemunas į Kuršių<br />
marias kasmet atplukdo apie 2000 t P ir apie 40 000 t N, tokiu atveju, išpjovus visas Kuršių marių<br />
pakraščių nendres, gal÷tume iš Kuršių marių ekosistemos išnešti nuo 4,75 iki 18 % metin÷s P<br />
prietakos ir nuo 2,9 iki 10,9 % kasmetin÷s N prietakos.<br />
Tačiau atsižvelgiant į V ir VI skyriuose pateiktą medžiagą, aišk÷ja, jog, nepaisant to, kad<br />
Kuršių marių Lietuvai priklausančioje priekrant÷je nendrių sąžalynai užima apie 5 tūkstančius<br />
hektarų, tik nedidel÷ jų dalis nepatenka į saugomų teritorijų ribas, jose negyvena retos ir saugomos<br />
rūšys, teritorijos n÷ra erozijos požiūriu pavojinguose regionuose. Atsižvelgiant į tai, buvo išskirti 4<br />
nedideli pamario nendrynų plotai, kuriuose nendres būtų galima šienauti be didesnių apribojimų,<br />
kas 200 m šienaujamos pakrant÷s ilgio paliekant 30x30 m dydžio nepjautų aukštų ir pakankamai<br />
tankių netoli vandens esančių nendrynų „saleles“ vandens ir nendrynų paukščiams. (18 pav., Priedai<br />
11–14). Tačiau šių išskirtų poligonų bendras plotas – vos 158 ha – tiek efektyviam biogeninių<br />
medžiagų išnešimui iš Kuršių marių ekosistemos, tiek ir pramoninei nendrių gavybai yra aiškiai<br />
nepakankamas. Pjaunant 158 ha nendrynų iš Kuršių marių ekosistemos išneštume nuo 3 iki 11,4 t P<br />
ir nuo 36,3 iki 138 t N, arba 0,15–0,57 % metin÷s P prietakos ir 0,09–0,35 % kasmetin÷s N<br />
prietakos.<br />
* * *<br />
56
18 pav. Nepažeidžiant saugomų teritorijų ribų, Kuršių mariose nendres galima pjauti tik 158 ha<br />
plote<br />
57
7. NENDRIŲ PJOVIMO BŪDAI, JŲ KAŠTAI IR EFEKTYVUMAS<br />
KONTROLIUOJANT KURŠIŲ MARIŲ EKOSISTEMOS TROFIŠKUMĄ<br />
7.1. KURŠIŲ MARIŲ PAKRANČIŲ NENDRYNŲ PJOVIMAS<br />
Įvertinus Kuršių marias juosiančių helofitų (daugiausiai nendrių) juostų reikšmę Vakarin÷s<br />
marių pus÷s krantų stabilumui ir rytin÷s marių pakrant÷s nendrynų pakeitimo didesn÷s vert÷s (pvz.,<br />
ganomų ar šienaujamų pievų) bendrijomis galimybes, buvo prieita išvados, kad esamų nendrynų<br />
plotų iškasti, išrauti ar kitaip sunaikinti negalima arba tai būtų nenaudinga tiek aplinkosauginiu, tiek<br />
ir ekonominiu požiūriu. Be to, nendrynai funkcionuoja kaip natūralus Kuršių marių ekosistemos<br />
biofiltras, tod÷l norint iš Kuršių marių išnešti dalį biogeninių medžiagų, nendrynų juostas reiktų ne<br />
sunaikinti, o reguliariai šienauti, taigi nendrynų naikinimo metodų, išraunant ar iškasant jų šaknyną,<br />
šioje studijoje nenagrin÷sime.<br />
Kuršių marių Rytin÷je pakrant÷je galimas rankinis arba mechanizuotas nendrių pjovimas<br />
krante bei pakrant÷se ir/arba nuo ledo. Akivaizdu, kad Kuršių mariose nendrių yra per daug, jog iš<br />
rankinio nendrių pjovimo būtų galima tik÷tis apčiuopiamų rezultatų. Nežiūrint to, kai kurie pamario<br />
nendrių pjov÷jai (pvz., A. Demerecko TŪB) nendres pjauna rankiniu būdu arba labai primityvia,<br />
nenašia technika. Kiti pjov÷jai (pvz., UAB ”Damava”) nendres pamaryje pjauna danų gamybos<br />
kombainu ”Seiga-3” (19 pav.).<br />
19 pav. UAB „Damava“ pamario nendres šienauja švedišku plačiaračiu kombainu „Seiga“<br />
Šis kombainas yra pritaikytas darbui pelk÷se bei seklioje litoral÷je, be to nepakrauta „Seiga-<br />
3“ gali plūduriuoti vandens paviršiuje, nes kombainas sveria mažiau kaip 2 t, o kiekviename iš 6 jo<br />
ratų telpa apie 1 m 3 oro. Kadangi kombainas turi labai plačius ratus su žemo sl÷gio padangomis, jo<br />
poveikis paklotei, dirvožemiui ar šienaujamo nendryno šaknų sistemai yra minimalus (20 pav.) –<br />
žmogus, eidamas per tą pačią šlapynę palieka daug gilesnius p÷dsakus, nei šis kombainas.<br />
58
20 pav. Plačiaračio nendrių kombaino „Seiga“ įtaka šlapžemių paklotei nežymi<br />
Teoriškai, Kuršių marių litoral÷je įsibridusias nendres galima pjauti plaukiojančiomis<br />
mašinomis, panašiomis į pernai Biržų savivaldyb÷s įsigytą nendriapjovę ESO-X5 (21 pav. A) arba<br />
tobulesniais kombainais, gebančiais ne tik nupjauti, bet ir surinkti nupjautą biomasę (21 pav. B).<br />
A<br />
21 pav. Litoral÷je augančių makrofitų pjovimo įranga: A – Biržų savivaldyb÷s 2007 m. įsigyta<br />
čekiška makrofitų šienavimo įranga “ESO-X5”; B – daniška makrofitų pjovimo bei surinkimo mašina.<br />
B<br />
Atsižvelgiant į Rytin÷je Kuršių marių pakrant÷je augančių nendrių plotus, v÷lyvo rudens –<br />
žiemos periodu susiformuojančias sąlygas ir jų nepastovumą, siekiant optimizuoti nendrių pjovimą,<br />
reikia našios, nesunkios, vel÷nos ir litoral÷s neardančios, galinčios jud÷ti ir makrofitus pjauti tiek<br />
vandenyje, tiek ant ledo, tiek pelk÷se, tiek sausumoje technikos. Svarbu, kad ši technika, sulaukus<br />
palankių pjovimui oro sąlyų (tvirto ledo, nusekusio marių vandens), gal÷tų per trumpą laiką nupjauti<br />
ir išvežti nendres iš sunkiausiai pasiekiamų vietų (didesnio gylio litoral÷s, užlietų ar užpelk÷jusių<br />
plotų).<br />
Pjaunant nendres, labai svarbu atkreipti d÷mesį į tai, kad nupjautą jų biomasę būtina iš karto<br />
surinkti, išvežti ir utilizuoti už Kuršių marių tiesiogin÷s prietakos baseino ribų. Makrofitų pjovimas<br />
59
kai nupjauta biomas÷ nesurenkama, o paliekama supūti vandens telkinyje, n÷ kiek neprisideda prie<br />
vandens kokyb÷s gerinimo, o tik padaro žalos – sudrumsčiamas vanduo, išvažin÷jama pakrant÷, kai<br />
kuriais atvejais paskatinamas vandens augalų pl÷timasis (kai susmulkinami ir paskleidžiami<br />
šakniastiebinių augalų šakniastiebiai arba limneidų žiemojimo pumpurai – turionai).<br />
Taigi, Rytin÷je Kuršių marių pakrant÷je nendrių pjovimą tikslingiausia būtų vykdyti<br />
plačiaračiais ”Seiga” tipo nendrių kombainais, o Vakarin÷je Kuršių marių pakrant÷je, kur, siekiant<br />
nepaspartinti krantų erozijos, nendres siūloma pjauti tik ploninant jų juostas bei skaidant didelius<br />
ištisinius nendrynų masyvus, būtų tikslinga naudoti plaukiojančius nendrių kombainus, kurie iš<br />
karto surinktų savo nupjautą biomasę. Tokiais kombainais būtų bei rankiniu būdu tikslinga atlikti<br />
nendrių bei kitų makrofitų sąžalynų fragmentavimą Nemuno deltoje, vykdant šios teritorijos<br />
gamtotvarkos planuose numatytas priemones.<br />
7.2. NENDRIŲ PJOVIMO KAŠTAI<br />
Kadangi tiek visoje Lietuvioje, tiek ir Kuršių marių Rytin÷je pakrant÷je nendrių pjovimas<br />
n÷ra stipriai išpl÷totas, o nendres pramoniniu būdu pjauna tik kelios bendrov÷s, siekiant įvertinti<br />
nendrių pjovimo kaštus buvo apklausiami nendres pjaunantys subjektai. Paaišk÷jo, kad nupjauti 1<br />
ha nendryno UAB ”Damava” sąnaudos siekia apie 1700 Lt; į <strong>šią</strong> kainą įeina kombaino bei nendres<br />
išvežančios technikos eksploatacijos bei remonto kaštai, darbininkų atlyginimai, mokesčiai ir t.t. Šią<br />
kainą koreguoja konkrečios nendrynų masyvų pasiekiamumo bei oro sąlygos: sausą lygų nendryną<br />
šienauti kainuoja kelis kartus pigiau, nei šlapią, klampų, toli nuo kitai technikai privažiuojamų kelių<br />
esantį masyvą. Tod÷l UAB ”Damava” atstovas, išgirdęs apie aplinkosauginę nendrynų pjovimo<br />
prasmę pasiūl÷ leisti pjauti kuo didesnes gerai privažiuojamas teritorijas, o sunkiausiai pasiekiamus<br />
nendrių plotus palikti paukščių perimviet÷ms.<br />
Kitos įmon÷s d÷l mažų savo darbo apimčių net apytikslių kaštų nurodyti negal÷jo, tik guod÷si<br />
sunkiu fiziniu darbu, kelis metus paeiliui būnančiomis šiltomis žiemomis bei dideliais<br />
aplinkosauginiais jų verslo suvaržymais Nemuno deltoje.<br />
Remiantis UAB ”Damava” deklaruotais nendrių pjovimo kaštais, ir skaičiuojant, kad nupjovę<br />
1 ha nendryno iš marių pašaliname nuo 19 iki 72 (vid. 45,5) kg P ir nuo 230 iki 870 (vid. 550) kg N,<br />
teoriškai gauname, kad už 37 Lt iš marių pašaliname 1 kg P ir 12 kg N, arba už 3 Lt pašaliname 1<br />
kg N ir 0,08 kg P.<br />
7.3. NENDRIŲ PJOVIMO SEZONIŠKUMAS IR APLINKOSAUGINIS<br />
REGLAMENTAVIMAS<br />
Biogeninių medžiagų išnešimo iš vandens ekosistemos požiūriu, makrofitus pjauti geriausiai<br />
tada, kai jie savo biomas÷je yra sukaupę maksimalų kiekį biogeninių medžiagų (t.y. maksimaliai<br />
suaugę ir subrendę), tačiau dar neprad÷ję irti. Taigi optimalus makrofitų pjovimo sezonas yra nuo<br />
60
ugs÷jo pabaigos iki lapkričio m÷n. Tuo metu jau būna išneršę daugumos rūšių žuvys, išsiritę ir<br />
lizdus palikę šlapių pakrančių pievų bei nendrynų paukščiai.<br />
Tačiau tiek ekonominiu, tiek ir aplinkosauginiu požiūriu pamario nendres geriausiai yra pjauti<br />
žiemą, pageidautina nuo ledo arba esant įšalui – taip nendrių pjovimo technika mažiau klimpsta,<br />
pasiekia gilesn÷se bei klampesn÷se vietose esančius nendrių sąžalynus, esant įšalui mažiau nukenčia<br />
dirvos paklot÷ bei šienaujamų nendrynų šaknų sistema, net ir plačiaratei technikai važin÷jant<br />
sekliaja litorale, žiemos ramyb÷s periodui pasiruošę makrofitai ar jų žiemojančios dalys minimaliai<br />
nukenčia nuo nendrių šienavimo.<br />
Tiesa, nuo gruodžio – sausio m÷n. prasideda nendrių irimas (jos nušąla, v÷jas ir sniegas<br />
nudrasko dalį nendrių lapų, pradeda byr÷ti s÷klos, o nendr÷s praranda nuo 10 iki 20 % biomas÷s),<br />
tačiau ieškant optimalaus balanso tarp maksimalaus biogeninių medžiagų kiekio išnešimo iš Kuršių<br />
marių ekosistemos bei aplinkosauginiu požiūriu jautrių pamario teritorijų išsaugojimo, pamario<br />
nendrių šienavimas žiemą yra optimali alternatyva.<br />
Tuo tarpu aplinkotvarkinį nendrių šienavimą Kuršių nerijoje bei Nemuno deltoje geriau<br />
vykdyti rudens pabaigoje, kai paukščių jaunikliai jau palikę lizdus, o meteorologin÷s sąlygos<br />
netrukdo dirbti su plaukiojančiu kombainu. Nedidel÷s apimties nendrių pjovimas rankiniu būdu<br />
(pvz., nendryno proskynų darymas kurortin÷se teritorijose) gali būti atliekamas ir vasarą.<br />
Bet kuriuo atveju, prieš šienaujant nendres, būtina paruošti šienaujamos teritorijos planą,<br />
jame numatyti šienaujamus bei pavasarį sugrįšiančių paukščių perimviet÷ms paliekamas plotus (jie<br />
turi sudaryti ne mažiau 5 % šienaujamo ploto), šie planai bei šienavimo laikas, būdas ir priemon÷s<br />
turi būti suderinti su savivaldyb÷s ekologu bei saugomos teritorijos direkcija (jei šienaujama<br />
saugomoje teritorijoje).<br />
Visa nendres pjaunanti bei prie vandens ar užlietų teritorijų važin÷janti aptarnaujanti (pvz.,<br />
nendres išvežanti) technika turi būti tvarkinga, reikia reguliariai steb÷ti, kad iš jos nesisunktų<br />
degalai bei tepalai. Avarijos atvejui kiekvienas netoli vandens dirbantis mechanizmas privalo tur÷ti<br />
pakankamą kiekį sorbento, o jo operatorius ir visas nendres pjaunantis personalas turi būti<br />
supažindintas su būtinais avarijų likvidavimo veiksmais.<br />
8. NENDRIŲ BIOMASöS PANAUDOJIMAS<br />
Kaip jau min÷ta, nušienautą makrofitų biomasę būtina nedelsiant surinkti ir pašalinti už<br />
tiesiogin÷s prietakos baseino ribų. Paprasčiausias, tačiau pats neefektyviausias, nupjautos<br />
makrofitų biomas÷s panaudojimo būdas yra kompostavimas. Kadangi makrofitų biomas÷ yra<br />
neužteršta, gavus vietinių aplinkosaugininkų pritarimą, netoli nuo makrofitų pjovimo vietų, už<br />
tiesiogin÷s prietakos baseino ribų gali būti įrengta keletas makrofitų kompostavimo aikštelių, į<br />
kurias būtų galima minimaliomis transportavimo sąnaudomis vežti nušienautus makrofitus ir<br />
61
gaminti kompostą – vertingą trąšą. Iš kitos pus÷s, tai n÷ra optimalus nušienautos biomas÷s<br />
tvarkymo būdas, kadangi absoliučią daugumą makrofitų biomas÷s sudaro nendr÷s. Šie miglinių<br />
šeimos augalai turi tuščiavidurį, siliciu inkrustuotą stiebą, kuris natūraliomis sąlygomis<br />
vandens telkinyje supūna tik per 2–3 metus, tod÷l nendrių kompostavimo aikštel÷ms reik÷tų<br />
arba labai didelių plotų, arba specialios smulkinimo ir vartymo / v÷dinimo įrangos.<br />
Nors nei žalių, nei juolab džiovintų nendrių gyvuliai ne÷da, susmulkintos nendr÷s<br />
teoriškai gal÷tų būti naudojamos kraikui. Tačiau šiuo metu, daugelis ūkininkų kraikui naudoja<br />
šiaudus, tod÷l abejotina, kad jie labai susidom÷tų šia id÷ja.<br />
Tradicinis nendrių panaudojimo būdas – nendrinių stogų gamyba. Pamaryje iki 2007<br />
metų veik÷ 3–4 įmon÷s, kurios žiemą šienaudavo nendrynus, o iš nušienautos biomas÷s<br />
ruošdavo stogų dengimo žaliavą. Šios studijos rengimo metu buvo bendrauta su dviem nendres<br />
Nemuno žiotyse bei Kuršių mariose pjaunančiomis įmon÷mis. Mažos individualios rusniškio<br />
A. Demerecko įmon÷s darbuotojai sak÷, kad pjauti nendres Nemuno deltoje 2006–2007 m.<br />
žiemą uždraud÷ aplinkosaugininkai, tod÷l ateityje jie planuoja atsisakyti nendrių verslo. Vienos<br />
didesnių Lietuvoje nendrinių stogų gamintojų UAB “Damava” direktorius sak÷, kad Kuršių<br />
mariose išauga mažai geros kokyb÷s nendrių, be to, d÷l gausių saugomų teritorijų, nendres<br />
pjauti leidžiama tik keliuose plotuose ties Kairiais, Svencele ir Klišupe. Toks ribojamas<br />
šienavimas bei maži reikiamos kokyb÷s nendrių ištekliai netenkina bendrov÷s poreikių, tod÷l<br />
UAB “Damava” didelę dalį savo naudojamų nendrių importuoja. Direktorius sak÷ rimtai<br />
galvosiąs, ar 2008 m. žiemą dar pjauti Kuršių marių nendres, ar dengti stogus tik<br />
importuojamomis nendr÷mis, nes, pasak jo, iš tiek nendrių, kiek dabar leidžiama nupjauti<br />
Kuršių mariose, geriausiu atveju išeina tik apie 7000–8000 m 2 nendrinių stogų, t.y. uždengiama<br />
apie 30–40 individualių namų.<br />
Tačiau net ir tuo atveju, jei stogų deng÷jai visiškai atsisakytų pjauti Kuršių marių<br />
nendres, yra naujoviškas, Lietuvoje tik pradedamas diegti labai perspektyvus jų panaudojimo<br />
būdas – nendrių deginimas kaimų ir miestelių kieto kuro katilin÷se. Brangstant kurui, Lietuvoje<br />
jau keleri metai imtos diegti augalų biomase (medienos atliekomis bei specialiai augintų<br />
gluosnių drožl÷mis, šiaudais, pašarui netinkama žole ir netgi topinambais) kūrenamos katilin÷s.<br />
Paskaičiuota, kad nendr÷ yra netgi kaitresn÷ už medieną, tod÷l mariose nupjauta biomas÷<br />
gal÷tų būti presuojama ir kūrenama specialiose arba šiaudais kūrenti pritaikytose katilin÷se (22<br />
pav.). Akivaizdu, kad nupjautas nendres reiktų sunaudoti vietoje, tod÷l nendres kūrenančias<br />
katilines, atlikus ekonominio tikslingumo analizę, būtų tikslinga įrengti kuruiame nors iš<br />
centralizuotą šildymo sistemą turinčių pamario miestelių (pvz., Priekul÷je, Vilkyčiuose,<br />
Drevernoje arba pačioje Šilut÷je).<br />
62
22 pav. Lietuvoje pagamintos presuotais šiaudais kūrenamos katilin÷s Juknaičiuose<br />
(Šilut÷s r.) bei Kuigaliuose (Jonavos r.) gal÷tų būti kūrenamos ir presuotomis nendr÷mis<br />
(Nuotr iš Jasinskas, 2007)<br />
9. NENDRYNŲ PJOVIMO, KAIP KURŠIŲ MARIŲ EKOSISTEMOS<br />
TROFINöS BŪKLöS PAGERINIMO PRIEMONöS ĮVERTINIMAS<br />
Rengiant <strong>šią</strong> galimybių studiją, atlikti kompleksiniai kuršių marių pakrančių helofitin÷s<br />
augalijos tyrimai, kurie parod÷, kad Kuršių marių Lirtuvai priklausančioje priekrant÷je nendrių<br />
sąžalynai užima apie 5 tūkstančius hektarų, tačiau tik nedidel÷ jų dalis nepatenka į saugomų<br />
teritorijų ribas, arba n÷ra erozijos požiūriu pavojinguose regionuose. Atsižvelgiant į tai, buvo išskirti<br />
4 nedideli pamario nendrynų plotai (viso 158 ha), kuriuose nendres būtų galima šienauti be didesnių<br />
apribojimų (tik paliekant nenupjautų nendrynų „saleles“ vandens ir nendrynų paukščiams).<br />
Pagal nustatytus Kuršių marių nendrynų sukaupiamo fosforo ir azoto kiekius, išpjovus tokį<br />
plotą nendrynų, iš marių ekosistemos vidutiniškai pašalintume apie 760 kg fosforo ir 9132 kg azoto.<br />
Nepaisant to, kad šie skaičiai sudaro tik labai nedidelę dalį Nemuno į Kuršių marias<br />
atnešamo biogeninių medžiagų kiekio ir akivaizdu, kad vien nendrių pjovimas nepad÷s net priart÷ti<br />
prie BVPD keliamų tikslų, šiuo metu vykdomo pamario nendrių pjovimo nereik÷tų riboti ar drausti,<br />
nes be šios veiklos visą pamarį po kelerių metų okupuotų platūs ištisiniai nendrių sąžalynai. Dar<br />
daugiau: nendrių pjovimą reiktų vykdyti aplinkosaugininkų parinktose saugomų teritorijų vietose,<br />
ten, kur nendrių pjovimas nekenkia teritorijoje saugomoms gamtos vertyb÷ms. Šios studijos autoriai<br />
siūlytų pagal galimybes išskirti pjaunamų nendrynų plotelius beveik visose pamario saugomose<br />
teritorijose, išskyrus botaninius draustinius bei rezervatus. Labai tik÷tina, kad nendrynų šienavimas<br />
(ar didelių sąžalynų fragmentavimas) sudarys palankesnes sąlygas saugomose teritorijose<br />
perintiems nendrynų paukščiams, neleis nendrynu užželti retų augalų rūšių augaviet÷ms ar meldin÷s<br />
63
nendrinuk÷s perimviet÷ms. Svarbiausia, kad aplinkosaugininkai kontroliuotų nendrių pjovimo<br />
procesą ir nukreiptų jį gamtai naudinga linkme.<br />
Tuo tarpu, mąstant apie Kuršių marių ekosistemos trofin÷s būkl÷s pagerinimą, tenka<br />
prisiminti vieną pagrindinių upių bei jų baseinų valdymo taisyklių: kad ir kokios brangios ir<br />
sud÷tingos būtų taršos prevencijos priemon÷s, jos visada bus žymiai pigesn÷s ir efektyvesn÷s, nei<br />
pasekmių šalinimas „vamzdžio gale“.<br />
64
IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS<br />
Kuršių marios yra didžiausias, tačiau kartu ir daugiausiai ekologinių problemų keliantis Lietuvos<br />
vandens telkinys, kurio hipertrofin÷s ekosistemos būkl÷ tolydžio blog÷ja: čia dažni “vandens<br />
žyd÷jimai”, įlankose kaupiasi organin÷s nuos÷dos, plečiasi makrofitų juostos, baigia išnykti<br />
vertingos žuvų rūšys. Kuršių marių ekologinę būklę ir trofinį lygį didžiaja dalimi lemia Nemuno į<br />
marias atplukdomo vandens kokyb÷.<br />
Nemuno delta bei Kuršių marios ir jų pakrant÷s biologin÷s įvairov÷s požiūriu yra unikali Lietuvai<br />
teritorija. Čia inventorizuotos 4 Europin÷s svarbos buvein÷s: Kuršių marios – estuarin÷ lagūna<br />
(1150), dumblu padengtos Nemuno deltos ir Kuršių marių pakrant÷s (3270), aktyvios aukštapelk÷s<br />
(7110) bei tarpinių pelkių ir liūnų (7140) buvein÷s Svencel÷s, Klišup÷s ir Tyrų pelk÷se. Ne be<br />
reikalo Kuršių marių pakrant÷se įsteigtos net 6 saugomos teritorijos: – vakarin÷ marių dalis patenka<br />
į Kuršių nerijos nacionalinį parką, pietrytin÷ – Nemuno deltos regioninį parką (Avandeltos<br />
rezervatą), rytin÷ dalis apima 4 įvairios paskirties draustinius: Smelt÷s botaninį, Lūžijos botaninį,<br />
Kliošių kraštovaizdžio (įeina Tyrų ir Klišup÷s pelk÷s), Kintų botaninį. Greta Kuršių marių plyti<br />
didelis Svencel÷s telmologinis draustinis; šios pelk÷s prieigos driekiasi iki pat Kuršių marių.<br />
Makrofitų augalų bendrijos geriau išsivysčiusios rytin÷je ir pietin÷je Kuršių marių dalyje bei<br />
Nemuno deltoje bei įlankose.Čia plyti plačios (40–150 m) helofitų (nendrių, meldų, nimfeidų,<br />
lūgnių, plūdžių) juostos. Limneidai (Chara, Nitellopsis, Ceratophilum, Elodea) formuoja tik<br />
nedidelius sąžalynus. Ypač palčios nendrynų juostos, esant aukštam gruntiniam vandeniui,<br />
formuojasi ties Kniaupo įlanka, Tyrų ir Svencel÷s pelk÷mis. Užliejamose pakrant÷se formuojasi<br />
šienaujamos ir/arba ganomos viksvynų, pašiauš÷lynų, vingiorykštynų bendrijos. Vakariniame krante<br />
(Šiaurin÷ Kuršių Nerija, ruože Griekyn÷s įlanka – Juodkrant÷) stebimas helofitų išret÷jimas bei<br />
atsitraukimas iš gilesnių marių biotopų į seklesnius. Kitose marių vietose (Žirgų ragas, Bulvikio<br />
ragas, Tyrų pelk÷, Vent÷s ragas) helofitų sąžalynai gausūs ir plečiasi.<br />
Nendrynų juostos, juosiančios beveik visas Kuršių marias funkcionuoja kaip natūralus makrofitų<br />
biofiltras. Vandenvalos procesas makrofitų biofiltre pagrįstas hidroekosistemoms būdinga<br />
kompleksine abiotinių ir biotinių komponentų sąveika. Vandenvalos procesas nendrių juostoje<br />
susideda iš dviejų pagrindinių dalių: organinių medžiagų destrukcijos (skaidymo) ir biogeninių<br />
medžiagų (ypač azoto ir fosforo junginių) surišimo makrofitų biomas÷je, kurią galima nupjauti ir<br />
pašalinti iš marių ekosistemos biotinių ciklų.<br />
Gamtosauginiu požiūriu helofitų juostų šienavimas atsiduria konfliktin÷je situacijoje.<br />
Nendrynuose auga net 7 unikalios, tik šiame Lietuvos regione augančios saugomos I–III retumo<br />
kaegorijos rūšys (Pajūrin÷ pienažol÷ (Glaux maritima L.), Druskinis vikšris (Juncus gerardii<br />
Loisel.), Pajūrin÷ narytžol÷ (Triglochin maritimum L.), Pajūrinis liūnmeldynas (Bolboschoenus<br />
65
maritimus Palla), Baltijinis maurabragis (Chara baltica), Pilkšvasis maurabragis (Chara canescens<br />
Desv. et Loisel.), Lizdiškasis dumblabragis (Tolypella nidifica Leonh.). Helofitų pjovimas gali<br />
pakenkti ir 4 greta nendrynų augančioms retoms ir saugomoms bendrijoms.<br />
Nendrynai Kuršių nerijoje nuo seno naudojami kaip <strong>apsaugos</strong> nuo krantų erozijos priemon÷, tod÷l<br />
diskutuojant jų pjovimą šioje jautrioje teritorijoje, būtina atsižvelgti į Kuršių nerijos rytin÷s<br />
pakrant÷s erozinį stabilumą. Atsižvelgiant į Kuršių marių Vakarin÷s pus÷s sm÷lio krantų<br />
nestabilumą, nendr÷s Neringoje ir šiandien yra viena pagrindinių kovos su krantų erozija priemonių,<br />
tod÷l čia jas siūloma šienauti tik ekologiniais ir socialiniais tikslais: ploninti platesnes nei 15–20 m<br />
storio nendrynų juostas, fragmentuoti tankius ištisinius nendrių sąžalynus, gerinant juose vandens<br />
apytaką ir susiakupusio dumblo išplovimą, sudarant palankesnes sąlygas biologinei įvairovei, ypač<br />
žuvų nerštui bei ornitofaunai.<br />
Pasteb÷ta, kad Neringos miškininkų pjaunamos nendryno proskynos („langai“ į marias) daugeliu<br />
atvejų skatina krantų eroziją, tod÷l „langus“ ištisiniuose nendrynuose būtų tikslinga pjauti ne<br />
statmenai, o įstrižai kranto linijai. Tokiu atveju, iš marių ateinančios bangos savo kelyje į krantą<br />
sutiktų dvi nendryno užtvaras, kurios, tik÷tina, sugeb÷tų apsaugoti krantą bent jau nuo vasarinių ir<br />
rudeninių audrų sukeltų bangų ardomosios veiklos. Įrengiant šias įstrižas proskynas, reiktų<br />
atsižvelgti į vyraujančių priekrant÷s srovių bei v÷jų kryptis ir proskynas orientuoti taip, kad jos<br />
geb÷tų numalšinti dažniausiai pasitaikančias bangas. Siekiant stabilizuoti jau vykstančią eroziją, iki<br />
šiol šienautoms proskynoms reiktų leisti užaugti nendr÷mis, o vietoje jų tankiame nendryne išpjauti<br />
naujas proskynas, kurios, skirtingai nuo senųjų, į marias būtų orientuotos ne statmenai, o įstrižai<br />
kranto linijai.<br />
Tuo tarpu visa Rytin÷ (kontinentin÷) marių pakrant÷ yra stabili, išskyrus kelis nedidelius<br />
(keliasdešimties metrų ilgio) stipriau eroduojamus Nemuno deltos ruožus ties Vente. Krantų<br />
erozijos požiūriu, nendrynai Rytiniame Kuršių marių krante n÷ra būtini, tod÷l juos galima pjauti,<br />
išskyrus botaninių draustinių bei rezervatų teritorijas.<br />
Kadangi meldynai ir kitų helofitų sąžalynai Kuršių marių litoral÷je užima labai nedidelius plotus,<br />
meldynų, viksvynų ir kt. sąžalynų pjovimas netur÷s didesnio poveikio Kuršių marių ekosistemos<br />
biogeninių medžiagų balansui.<br />
Tyrimų metu nustatyta, kad vandenyje 0,2–0,4 m gylyje augantys nendrynai išaugina aukštesnius<br />
stiebus, bei dauguma atvejų didesnę biomasę, nei sausose vietose augantys arba tik periodiškai<br />
užliejami nendrynai. Kuršių marių eulitoral÷s bei pakrančių skirtingų biotopų nendrynai vidutiniškai<br />
išauga nuo 1,0 iki 3 m aukščio, jų sąžalynuose stiebų tankumas siekia nuo 44 iki 512 stiebų/m 2 ir<br />
išaugina nuo 984 iki 3592 g/m 2 absoliučiai sausą biomasę.<br />
Nustatyta, kad Kuršių marių pakrant÷se nendrynai užima apie 5000 ha plotą, jų absoliučiai<br />
sausoje biomas÷je vidutiniškai sukaupia apie 0,2 % P ir apie 2,43 % N, o įvairiose sąlygose<br />
66
augantys nendrynai per metus išaugina nuo 948 iki 3592 g/m 2 absoliučiai sausos biomas÷s, t.y. 1 m 2<br />
nendryno biomas÷je surišama nuo 1,9 iki 7,2 g P ir nuo 23 iki 87,3 g N. Taigi, nupjovus visus 5000<br />
ha nendrynų, teoriškai iš Kuršių marių ekosistemos kasmet būtų galima pašalinti nuo 95 iki 360 t<br />
fosforo bei nuo 1150 iki 4365 t azoto. <strong>Aplinkos</strong> <strong>apsaugos</strong> agentūros duomenimis, Nemunas į Kuršių<br />
marias kasmet atplukdo apie 2000 t P ir apie 40 000 t N, tokiu atveju, išpjovus visas Kuršių marių<br />
pakraščių nendres, gal÷tume iš Kuršių marių ekosistemos išnešti nuo 4,75 iki 18 % metin÷s P<br />
prietakos ir nuo 2,9 iki 10,9 % kasmetin÷s N prietakos<br />
Tačiau atsižvelgiant į gausų pamario saugomų teritorijų tinklą bei Kuršių nerijos erozinį<br />
nestabilumą, buvo išskirti tik 4 nedideli pamario nendrynų plotai, kuriuose nendres būtų galima<br />
šienauti be didesnių apribojimų, jų bendras plotas – vos 158 ha – tiek efektyviam biogeninių<br />
medžiagų išnešimui iš Kuršių marių ekosistemos, tiek ir pramoninei nendrių gavybai yra<br />
nepakankamas. Pjaunant 158 ha nendrynų iš Kuršių marių ekosistemos išneštume nuo 3 iki 11,4 t P<br />
ir nuo 36,3 iki 138 t N, arba 0,15–0,57 % metin÷s P prietakos ir 0,09–0,35 % kasmetin÷s N<br />
prietakos.<br />
Nepaisant to, kad vien nendrių pjovimas nepad÷s net priart÷ti prie BVPD keliamų tikslų, šiuo<br />
metu vykdomo pamario nendrių pjovimo nereik÷tų riboti ar drausti, nes be šios veiklos visą pamarį<br />
po kelerių metų okupuotų platūs ištisiniai nendrių sąžalynai.<br />
Nors biogeninių medžiagų išnešimo iš vandens ekosistemos požiūriu, makrofitus pjauti geriausiai<br />
tada, kai jie savo biomas÷je yra sukaupę maksimalų kiekį biogeninių medžiagų ir dar neprad÷ję irti<br />
(t.y. spalio–lapkričio m÷n.), ekonominiu ir aplinkosauginiu požiūriu pamario nendres geriausiai yra<br />
pjauti žiemą, pageidautina nuo ledo arba esant įšalui – taip nendrių pjovimo technika mažiau<br />
klimpsta, pasiekia gilesn÷se bei klampesn÷se vietose esančius nendrių sąžalynus, esant įšalui<br />
mažiau nukenčia dirvos paklot÷ bei šienaujamų nendrynų šaknų sistema, net ir plačiaratei technikai<br />
važin÷jant sekliaja litorale, žiemos ramyb÷s periodui pasiruošę makrofitai ar jų žiemojančios dalys<br />
minimaliai nukenčia nuo nendrių pjovimo.<br />
Bet kuriuo atveju, prieš šienaujant nendres, būtina paruošti šienaujamos teritorijos planą, jame<br />
numatyti šienaujamus bei pavasarį sugrįšiančių paukščių perimviet÷ms paliekamas plotus (jie turi<br />
sudaryti ne mažiau 5 % pjaunamo nendryno ploto), šie planai bei pjovimo laikas, būdas ir<br />
priemon÷s turi būti suderinti su savivaldyb÷s ekologu bei saugomos teritorijos direkcija (jei<br />
šienaujama saugomoje teritorijoje).<br />
Išsiaiškinus Lietuvoje naudojamas nendrių pjovimo technologijas nustatyta, kad Rytin÷je Kuršių<br />
marių pakrant÷je nendrių pjovimą tikslingiausia būtų vykdyti plačiaračiais ”Seiga” tipo nendrių<br />
kombainais, o Vakarin÷je Kuršių marių pakrant÷je, kur, siekiant nepaspartinti krantų erozijos,<br />
nendres siūloma pjauti tik ploninant jų juostas bei skaidant didelius ištisinius nendrynų masyvus,<br />
būtų tikslinga naudoti plaukiojančius nendrių kombainus, kurie iš karto surinktų savo nupjautą<br />
67
iomasę. Tokiais kombainais būtų bei rankiniu būdu tikslinga atlikti nendrių bei kitų makrofitų<br />
sąžalynų fragmentavimą Nemuno deltoje, vykdant šios teritorijos gamtotvarkos planuose numatytas<br />
priemones.<br />
Gerinant ornitofaunos bei ichtiofaunos buveinių kokybę, ištisinius nendrynų masyvus,<br />
priklausomai nuo nendrynų tankio ir vandens gylio, siūloma skaidyti į skirtingo dydžio mažesnius<br />
sąžalynus, masyve išpjaunant statmenai susikertančių 5–10 m pločio juostų tinklą. Priklausomai<br />
nuo konkrečių sąlygų siūlome tokias priemones: 1) kai dominuojantis vandenyje augančių nendrynų<br />
tankis yra < 40 stiebų/m 2 – nendrynų nepjauti, nepriklausomai nuo vandens gylio; 2) kai<br />
dominuojantis nendrynų tankis yra 41–80 stiebų/m 2 , o gylis >70 cm – nendryną reikia suskaidyti<br />
50x50 m fragmentais; 3) kai dominuojantis nendrynų tankis yra >80 stiebų/m 2 , o gylis 25–70 cm –<br />
nendryną reikia suskaidyti 25x25 m fragmentais; 4) kai dominuojantis nedrynų tankis yra >80<br />
stiebų/m 2 , o gylis
LITERATŪRA<br />
BALEVIČIENö J., 1991: Sintaksonomičeskaja-fitogeografičeskaja struktura rastitel’nosti Litvy. -<br />
Vilnius.<br />
BALEVIČIUS A., 2002: Makrofitų biofiltro įdiegimas ir funkcionavimo bei efektyvumo tyrimai.<br />
Vandens ūkio inžinerija (mokslo darbai) 19(41): 14-21. Vilainiai, K÷dainiai.<br />
BARKMAN J.J., MORAVEC L., RAUSCHERT S. 1986: Code of phytosociological nomenclature.-<br />
Vegetacio, 67: 145-195.<br />
BRAUN-BLANQUET J., 1964: Pflanzensociologie. - Grundzuge der Vegetationskunde. - Wien-New<br />
York.<br />
BRIX H., SCHIERUP H.-H., 1989: The use of aquatic macrophytes in water-pollution control. –<br />
Ambio 18, 100-107.<br />
BRONMARK C., HANSSON L.A.,1998: The biology of lakes and ponds.– Oxford-NewYork-Tokyo.<br />
DREGGER C., 1989. Pflanzen reinigen Deponie – Sicherwasser. Umwelt 19, 6-12.<br />
DYLIS N.V., KARPOV V.G., CEL’NIKER J.L., 1974: Programma i metodika biogeocenologičeskich<br />
issledovanij: 68-109 – Moskva.<br />
EISELTOVÁ M., BIGGS J. (Eds.), 1995. Restoration of Lake Ecosystem. Oxford.<br />
FREINDLING A. V., 1985: O fitomasse makrofitov vodochranilišč severnoj Karelii.- Biologija<br />
vnutrennich vod , 65: 20-22.<br />
GRIGELIS A., GELUMBAUSKAITö Ž., RUSTEIKA P., 2007: Kuršių nerijos pajūrio ir pamario krantų<br />
<strong>apsaugos</strong> problemos. http://neris.mii.lt/mt/straipsniai/200703/nerija.doc.<br />
GUDELIS V. 1959: Kuršių marių ir jas supančios teritorijos geologin÷s ir fizin÷s geografin÷s sąlygos-<br />
Kuršių marios: 7 – 43 Vilnius (rusų k.)<br />
HAYCOCK N., BURNT T., GOULDING K., PINAY G. (Eds.), 1997. Buffer zones: their processes and<br />
potential in water protection. The proceedings of the international conference on buffer zones 1996.<br />
JAKUBOVSKIJ K.B., MEREŽKO A.I., ŠIJAN P.N., 1975. Pogločenie biogennykh večestv i pesticidov<br />
trosnikom i pogozom. Formirovanie i kontrol kačestva poverkhnostnykh vod 1, 109-114. (rusų k.).<br />
JASINSKAS A. 2007: Biomas÷s auginimo, ruošimo ir naudojimo kurui technologijos ūkininkams ar<br />
smulkioms įmon÷ms. http://www.undp.lt/sgp/download_file.phpid=105&PHPSESSID=3238.<br />
JANKEVIČIUS K., BARANAUSKAITö A., ANTANYNIENö A., BUDRIENö S., MAŽEIKAITö S.,<br />
ŠLAPKAUSKAITö G., ŠULIJIENö R., TRAINAUSKAITö I., JANKAVIČIUTö G., 1993. Kuršių marių<br />
eutrofikacijos lygis // Ekologija Nr. 2. 25 – 30.<br />
Jūrinių tyrimų centro metin÷ ataskaita. Klaip÷da, 2006.<br />
KATANSKAJA V.M., 1981: Vysšaja vodnaja rastitel , nost , kontinental , nych vodoemov SSSR. -<br />
Leningrad.<br />
69
KUUSEMETS, V., LÕHMUS, K., 2005: Nitrogen and phosphorus accumulation and biomass<br />
production by Scirpus sylvaticus and Phragmites australis in a horizontal subsurface flow<br />
constructed wetland. Journal of Environmental Science and Health. Part A, Toxic/Hazardous<br />
Substances; Environmental Engineering, 2005 (Vol. 40) (No. 6/7) 1167-1175.<br />
METODIKA IZUČENIJA BIOGEOCENOZOV VNUTRENNICH VODOEMOV., 1975:. 240. - Moskva..<br />
MINKEVIČIUS A., Pipinis J. 1959: Kuršių marių floros ir augalijos apžvalga – Kuršių marios 109-<br />
135. Vilnius.<br />
PAKALNIS R., SINKEVIČIENö Z., STEPONAVIČIENö V., 1994. Vandens telkinių augalija // Lietuvos<br />
gamtin÷ aplinka. Būkl÷. Procesai. Tendencijos. AAM, Vilnius: 73-74.<br />
PODBIELKOWSKI Z., TOMASZEWICZ H., 1996: Zarys hydrobotaniki. - Warszawa.<br />
RAŠOMAVIČIUS V. (red.), 1998: Lietuvos augalija. Pievos.- Vilnius.<br />
RAŠOMAVIČIUS V. (red.), 2001: Europin÷s svarbos buvein÷s. – Vilnius.<br />
SINKEVIČIENö Z., 1998: Nauji duomenys apie Zannichellia palustris L. ir jos paplitimą Lietuvoje. –<br />
Botanica Lithuanica., 4 (3): 335-340.<br />
SINKEVIČIENö Z., 2000: Saugomų augalų bendrijų aprašymai.- Lietuvos Raudonoji knyga. Augalų<br />
bendrijos: 86, 118, 77, 88, 90, 99, 113. - Vilnius.<br />
SINKEVIČIENö Z., 2004: Charophyta of the Curonian lagoon. – Botanica Lithuanica., 10 (1): 33-57.<br />
WETZEL R., 2001: Limnology.- New york - Wien - Philadelphia.<br />
70
PRIEDAI<br />
71